VILNIAUS UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

MUZIKOS TERAPIJA

MUZIKOS TERAPIJOS INTERVENCIJŲ VEIKSMINGUMAS

SUAUGUSIEMS, SERGANTIEMS DEPRESIJA
Tyrimo protokolas

Vilnius, 2022
 Depresija – dažnas psichologinis sveikatos sutrikimas. Jis gali paveikti nuotaiką, mintis,
fizinę žmogaus gerovę. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 3,8% viso
pasaulio gyventojų serga depresija (World Health Organization, 2021). Jau 2008 m. šią ligą PSO
įvardino kaip trečią didžiausią nedarbingumą sukeliančią ligą (World Health Organization, 2008)
bei numatė, kad 2030 m. ji šiame sąraše užims pirmąją vietą. Patys sudėtingiausi sunkios
depresijos atvejai gali baigtis savižudybe. Šiuo metu tai ketvirta pagal dažnumą 15 – 29 m.
jaunuolių mirties priežastis pasaulyje (World Health Organization, 2021), o Lietuva, 2018 m.
Eurostat duomenimis (Eurostat, 2018), užima trečiąją vietą pagal savižudybių skaičių Europos
Sąjungoje.
Depresijos diagnozavimas ir gydymas dažnai būna sudėtingas, nes ji pasireiškia įvairiais
simptomais, gali progresuoti nenuspėjamai ir į gydymą ne visada gali reaguoti teigiamai. Liga
gali būti gydoma pasitelkiant įvairias psichoterapijos, menų terapijos formas bei antidepresantus.
Ir nors tyrimai rodo, kad antidepresantai veiksmingi tik maždaug 20–30% juos vartojančių
pacientų (Linde ir kt., 2015), tai vis dar yra dažniausiai pasirenkamas depresijos gydymo būdas.
Muzika, labiau negu kitos meno formos, geba perteikti įvairius jausmus, nuotaikas ir
emocijas. Ji gali tapti psichoemocinių reakcijų stimulu kiekvienam besiklausančiajam
(Abramavičienė - Munčinienė & Aleksienė, 2016). Muzikos terapija – plati tarpdisciplininė
sritis, kurioje susijungiam menas ir mokslas, kad būtų pasiekti žmogaus sveikatos tikslai.
Amerikos muzikos terapijos asociacija teigia (American Music therapy Association, 2005), kad
muzikos terapija gali padėti sumažinti stresą, gerinti atmintį, atpažinti emocijas ir jas išreikšti,
pagerinti komunikaciją ir skatinti psichologinę reabilitaciją. Ši terapijos forma gali būti
veiksmingas pagalbos būdas depresija sergantiems žmonėms (Aalbers ir kt., 2017;
Abramavičienė - Munčinienė & Aleksienė, 2016; Erkkilä, 2016; Erkkilä ir kt., 2011, 2019).
Remiantis jau atliktais tyrimais galima daryti prielaidą, kad muzikos terapija gali būti naudojama
depresijos simptomams lengvinti.
Tikslas – įvertinti muzikos terapijos poveikį lengvinant pacientų depresijos simptomus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų depresijos simptomų sunkumą prieš muzikos terapijos intervenciją;
2. Įvertinti pacientų depresijos simptomų sunkumą po muzikos terapijos intervencijos;
3. Palyginti pacientų depresijos simptomų sunkumą prieš ir po muzikos terapijos
intervencijos.
 Tyrimo metodai
o Literatūros paieškos strategija: literatūros paieška buvo atlikta pagrindinėse duomenų
bazėse: PubMed, Google scholar ir EBSCO. Paieška buvo vykdoma tiek lietuvių, tiek
anglų kalbomis. Paieškos metu buvo naudojami pagrindiniai raktažodžiai depression /
music therapy / muzikos terapija / depresija bei jų deriniai.
o Tyrimo tipas: ištisinis analitinis intervencinis tyrimas
o Tiriamoji populiacija: tyrimas bus vykdomas Depresijos įveikimo centre. Tyrimo grupę
sudarys centre besigydantys pacientai, kurie savanoriškai sutiks dalyvauti grupinėse
muzikos terapijos sesijose. Kadangi bus tiriami konkrečios įstaigos pacientai ir nebus
nedaromos išvados apie visą populiaciją, imtis bus skaičiuojama iš visų pacientų, kurie
atitiks atrankos kriterijus. Numatoma, kad tyrime dalyvaus 25 pacientai.
o Atrankos kriterijai: 1) asmeniui diagnozuota depresija, dėl kurios jis gydosi psichikos
dienos stacionare; 2) pacientas psichikos dienos stacionare jau gydosi 2 savaites ar
daugiau; 3) pacientas savanoriškai sutinka dalyvauti 4 savaites truksiančiose muzikos
terapijos sesijose (2 sesijos per savaitę).
o Tyrimo instrumentas: Kaip pagrindinis tyrimo instrumentas bus naudojama Beck‘o
depresijos skalė (angl. Beck Depresion Inventory (BDI)), ji padės įvertinti dalyvių
depresijos sunkumą (žr. Priedas Nr. 1) ir tiesiogiai atsakys į pirmą ir antrą tyrimo
uždavinius. Prie šios anketos bus pridedamas ir 4 klausimų demografinis klausimynas (žr.
Priedas Nr. 2).
Beck‘o depresijos skalė yra skirta įvertinti depresijos simptomų sunkumą. Ją sudaro 21
klausimai su 4 pasirinkimo variantais, kurie yra sudaryti atsižvelgiant į skirtingų tipų
depresijos simptomus (Beck, 1961). Ši skalė jau kurį laiką yra plačiausiai naudojamas ir
patikrintas instrumentas suaugusiųjų depresijos lygiui nustatyti (Jackson-Koku, 2016).
Kiekvienas testo klausimas yra vertinamas nuo 0 iki 3 balų. Depresijos pasireiškimo
stiprumą nusako surinktų balų suma: 0 – 13 balų – minimali depresija; 14 – 19 balų –
lengva depresija; 20 – 28 balai – vidutinio sunkumo depresija; 29 – 63 balai – sunki
depresija. Testo atlikimas užtrunka iki 10 minučių. Tyrime bus naudojamas N.
Lapkauskienės knygoje pateikiamas testo vertimas (Lapkauskienė, 2004).
o Pagrindiniai kintamieji:
Kintamasis Kintamojo pobūdis Šaltinis
1. Demografiniai duomenys:
1.1 Lytis Nominalus dvinaris 1. kl.
.
1.2 Amžius Diskretus 2. kl.
.
2. Depresijos lygis prieš Ordinalus Beck‘o depresijos skalė
intervenciją (Priedas Nr. 2)
3. Depresijos lygis po Ordinalus Beck‘o depresijos skalė
intervencijos (Priedas Nr. 2)

o Tyrimo organizavimas: Visi tyrimo duomenys bus renkami pačio tyrėjo. Muzikos terapijos
intervencijos bus vykdomos bendradarbiaujant su įstaigoje dirbančiu muzikos terapeutu,
kuris bus supažindintas su tyrimo tema, tikslu ir uždaviniais. Beck‘o depresijos skalės
anketos bus pildomos du kartus – prieš ir po intervencijos. Esant poreikiui tyrimo rezultatai
gali būti pristatomi įstaigai ir tiriamiesiems.
o Duomenų tvarkymas ir statistinė analizė: Duomenys bus tvarkomi naudojant Microsoft
Excel programą. Bus atlikta statistinė duomenų analizė naudojant dažnius/vidutinius
dydžius, atsižvelgiant į demografinius rodiklius: lytį, išsilavinimą, užimtumą. Pokyčiai bus
įvertinti skaičiuojant dažnių/vidutinių dydžių skirtumus tarp rezultatų prieš ir po
intervencijos. Išvados bus daromos atsižvelgiant į 95% pasikliautinį intervalą. Bus
tikrinamas klausimyno balų pokyčio atsitiktinumas remiantis T-testo arba Wilcoxon testo
rezultatais. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05, jei p < 0,05, tyrimo
rezultatai bus laikomi statistiškai reikšmingais.
o Tyrimo etika: Siekiant užtikrinti tyrimo etiką visiems dalyviams tyrimas bus iš anksto
pristatomas, bus gauti informuoto asmens sutikimai. Bus užtikrinta, kad tyrimo metu
surinkta informacija apie pacientus bus naudojama tik tyrimo tikslais, bus išlaikomas
dalyvių konfidencialumas.
Atskirų tyrimo etapų trukmė
 Literatūros apžvalgai bei analizei bus skiriami 2 mėnesiai, duomenų rinkimui 6 savaitės,
Duomenų apdorojimui ir analizei bus skiriami 2 mėnesiai, duomenų apibendrinimui – 4 savaitės.

Literatūros sąrašas

Aalbers, S., Fusar-Poli, L., Freeman, R. E., Spreen, M., Ket, J. C., Vink, A. C., Maratos, A.,

Crawford, M., Chen, X.-J., & Gold, C. (2017). Music therapy for depression. Cochrane

Database of Systematic Reviews, 2017(11).

https://doi.org/10.1002/14651858.CD004517.pub3

Abramavičienė - Munčinienė, Z., & Aleksienė, V. (2016). Muzikos terapijos istorija, teorija ir

profesinė veikla. Elektroninis vadovėlis.

American Music therapy Association. (2005). What is Music Therapy? American music therapy

association. https://www.musictherapy.org/about/musictherapy

Beck, A. T. (1961). An Inventory for Measuring Depression. Archives of General Psychiatry,

4(6), 561. https://doi.org/10.1001/archpsyc.1961.01710120031004

Erkkilä, J. (2016). The Future of Music Therapy for Persons with Depression. Envisioning the

Future of Music Therapy (p. 24–30). Temple University’s Arts and Quality of Life

Research Center.

Erkkilä, J., Brabant, O., Saarikallio, S., Ala-Ruona, E., Hartmann, M., Letulė, N., Geretsegger,

M., & Gold, C. (2019). Enhancing the efficacy of integrative improvisational music

therapy in the treatment of depression: Study protocol for a randomised controlled trial.

Trials, 20(1), 244. https://doi.org/10.1186/s13063-019-3323-6

Erkkilä, J., Punkanen, M., Fachner, J., Ala-Ruona, E., Pöntiö, I., Tervaniemi, M., Vanhala, M., &

Gold, C. (2011). Individual music therapy for depression: Randomised controlled trial.
 British Journal of Psychiatry, 199(2), 132–139.

https://doi.org/10.1192/bjp.bp.110.085431

Eurostat. (2018). Suicide death rate by age group. Eurostat.

https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00202/default/bar?lang=en

Jackson-Koku, G. (2016). Beck Depression Inventory. Occupational Medicine, 66(2), 174–175.

https://doi.org/10.1093/occmed/kqv087

Lapkauskienė, N. (2004). Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Mokomoji knyga.

Vilniaus kolegija.

Linde, K., Kriston, L., Rücker, G., Jamil, S., Schumann, I., Meissner, K., Sigterman, K., &

Schneider, A. (2015). Efficacy and acceptability of pharmacological treatments for

depressive disorders in primary care: Systematic review and network meta-analysis.

Annals of Family Medicine, 13(1), 69–79. https://doi.org/10.1370/afm.1687

World Health Organization. (2008). The global burden of disease: 2004 update. World Health

Organization.

World Health Organization. (2021). Depression. World Health organisation.

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/depression
 Priedas Nr. 1

Nr. Klausimai
1. Lytis  Vyras
 Moteris
2. Amžius Įrašykite:
3. Išsilavinimas  Aukštasis
 Aukštesnysis
 Profesinis
 Vidurinis
 Nebaigtas vidurinis
4. Užimtumas  Dirbantis
 Persininkas
 Studentas
 Bedarbis
 Kita
Priedas Nr. 2