Minios psichologija

Parengė: Deividas Franka, Benas Ziegoraitis

TMVvbns21-1
 Turinys
• Minia
• Pagrindiniai minios elgesio ypatumai
• Minios dalyvių veiksmai bei būsenos yra labai emocionalios ir
impulsyvios.
• Minios dydis
• Ryšį tarp minios dydžio ir jos dalyvių išreiškiamos agresijos bei
smurto lemties veiksniai
• Minios tankumas
• Minios poliarizacija
• Triukšmas minioje
• Sėdimos arba stovimos vietos minioje.
 Turinys
• Minios sandara
• Minios tipai
• Stovinčiųjų eilėje minia
• Panikos apimta minia
• Išskiriamos dvi panikos rūšys: įėjimo ir išėjimo
• Agresyvi minia
• Ekspresyvi minia
• Apibendrinimas
• Šaltiniai
 Minia

• Minia – tai didelė, santykinai neorganizuota grupė,

dažniausiai susidaranti spontaniškai.

• Vienų psichologijos autorių manymu, minią gali

sudaryti 6 ir daugiau individų, kiti autoriai nurodo,
kad minią sudaro 30 ir daugiau dalyvių. Reikia
pažymėti, jog empirinių minios elgesio tyrimų atlikta
gana nedaug, nes tai padaryti yra labai sunku
• Minios elgesys priklauso nuo jos dalyvių tarpusavio
stimuliacijos laipsnio bei pobūdžio ir yra gana
sunkiai prognozuojamas. 

• Minios dalyviams būdingas didelis emocionalumas ir

aukštas konformizmas, stereotipinis mąstymas bei
veiksmų homogeniškumas.
 Pagrindiniai minios
elgesio ypatumai:
• Minioje individualūs žmonių skirtumai tampa beveik
nepastebimi. Visi minios dalyviai tampa kažkuo
panašūs, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės kilmės,
statuso ir panašiai.

• Minios dalyvių mintys, veiksmai , emociniai

išgyvenimai įgauna bendrą kryptingumą, minioje
atsiranda bendrumo ir vieningumo jausmas. Šis
jausmas gali būti ypač stiprus išoriškai organizuotoje
minioje (pvz., kai mitingą surengia kokia nors partija
arba politinis judėjimas)
• Minioje sumažėja žmonių sąmoningumas bei
intelektualinė elgesio kontrolė, todėl jie gali atlikti
tokius veiksmus, kuriuos kitu atveju nuslopintų,
išgyventų dėl jų gėdą ar kaltę. Pavyzdžiui, minios
dalyvis gali atsiduoti ekstazei, panikai,
nerealistiškoms vizijoms ir pan. 
 Minios dalyvių veiksmai bei būsenos
yra labai emocionalios ir impulsyvios.
• Žmogaus emocionalumas minioje gerokai viršija atskiro
individo elgesio emocionalumą, kai jis būna vienas. 

• Miniai būdingas stipriai išreikštas konformizmas –

žmogus greitai pasiduoda kitų spaudimui, paklūsta
įvairiems nurodymams, nekritiškai perima idėjas, ima
aklai tikėti arba neapkęsti.

• Minioje dažnai išnyksta moraliniai draudimai, susilpnėja

arba visai prarandamas žmogaus asmeninės
atsakomybės jausmas, todėl pasireiškia įvairios
nepageidautinos elgesio formos.
• Minioje išlaisvinami nuo suvaržymų esminiai instinktai
(pvz., savisaugos ar agresijos), kurie kartais pasireiškia
visa savo jėga. (Pavyzdžiui, panikos apimtoje minioje
bėgimo ar pasitraukimo reakcija pasireiškia taip stipriai,
kad žmogus visiškai neatsižvelgia į kitų interesus)

• Miniai taip pat neretai būdingas destruktyvumas,

naikinimo bei griovimo reakcijos. Kartais jos gali
pasireikšti gana švelniomis formomis (pvz.,
konkurencija su priešininkų komandos sirgaliais) arba
atsiskleisti visu smarkumu – išreiškiant panieką
autoritetams bei pro socialioms elgesio normoms,
plėšiant, naikinant turtą, žalojant ir žudant žmones
• Veiksniai, turintys įtakos minios elgesiui:

• Minios dydis
• Tankumas
• Poliarizacija
• Triukšmas
• Sėdimos arba stovimos vietos
• Minios sandara
 Minios dydis
• Minią gali sudaryti dešimtys, šimtai ir tūkstančiai žmonių, tai
priklauso nuo gyventojų tankumo konkrečioje vietovėje, paros
laiko, įvykio išskirtinumo ir kitų veiksnių.

• Nuo minios dydžio priklauso jos daromas poveikis atskiriems

minios dalyviams. Pavyzdžiui, esant panikai, minios dydis yra
svarbus todėl, kad nuo jo priklauso konkurencijos dėl
galimybės pasitraukti ir išvengti grėsmės stiprumas. 

• Didelėje minioje yra sukuriamas didesnis anonimiškumas,

galios įspūdis, taip pat pasireiškia atsakomybės išsklaidymo
tendencija.
 Ryšį tarp minios dydžio ir jos dalyvių
išreiškiamos agresijos bei smurto gali
lemti tokie veiksniai:
• 1) didelėje minioje yra didesnė tikimybė, kad atsiras
savo elgesio nekontroliuojantys agresyvūs individai;
• 2) didelėje minioje yra daugiau galimybių patirti
frustraciją (pvz., siekiant tam tikrų paslaugų, išsirenkant
patogesnę vietą varžyboms stebėti ir pan.);
• 3) didelėje minioje yra didesnis triukšmas, žmonės yra
kūniškai artimesni, o kartu ir labiau emociškai sužadinti,
o tai svarbus veiksnys, galintis skatinti agresijos
pasireiškimą;
• 4) didelėje minioje yra didesnis jos narių
anonimiškumas (tai gera priedanga į smurtą linkusiems
individams), dėl to yra susilpninamas arba panaikinamas
nepageidautino elgesio slopinimas.
 Minios tankumas

• Kuo didesnis tankumas, tuo siauresnė tarpasmeninė

erdvė tarp žmonių, tuo dažniau jie priversti fiziškai
kontaktuoti su nepažįstamais individais. Dėl to
minios dalyviai gali patirti frustraciją, padidintą
emocinį sužadinimą, o tai savo ruožtu gali skatinti
nepageidautinų elgesio formų pasireiškimą. 
 Minios poliarizacija
• Atspindi minios dalyvių bendrą dėmesio kryptingumą bei
vieningumą. 

• Jeigu visi minios dalyviai nukreipia savo dėmesį į vieną objektą

(pvz., į oratorių), tai tokia minia yra stipriai poliarizuota. 

• Jeigu minios dalyviai paskirsto savo dėmesį įvairiomis kryptimis,

tai tokios minios poliarizacija yra nedidelė.

• Minios poliarizacijos pokyčiai gali liūdyti apie oratoriaus arba

lyderio daromą poveikį miniai.

• Mažėjanti poliarizacija paprastai išreiškia minios irimo pradžią.

 Triukšmas minioje
• Žmonės minioje dažnai bendrauja tarpusavyje, garsiai išreikšdami
savo mintis, emocinius išgyvenimus, pritarimą arba nepritarimą,
padrąsinimą. Taip pat jie gali dainuoti, švilpti, skanduoti ir panašiai.

• Bendrą triukšmą gali padidinti tiesioginės minios reakcijos į tam

tikrus aplinkos stimulus (pvz., į teisėjų sprendimus varžybų metu,
policijos veiksmus arba paskelbtą informaciją)

• Triukšmas minioje yra tam tikras jos dalyvių emocinio sužadinimo ir

susijaudinimo rodiklis, kuris savo ruožtu gali skatinti tolesnį minios
sužadinimą, taip pat panaikinti agresyvaus elgesio slopinimą 

• Kuo didesnis emocinis sužadinimas, tuo didesnė agresyvaus elgesio

pasireiškimo tikimybė.
 Sėdimos arba stovimos
vietos minioje.
• Ar minios dalyviai sėdi, ar stovi gali būti svarbus papildomas
veiksnys, skatinantis paniką ar smurtą.

• Sėdintys minios dalyviai paprastai yra pasyvesni ir drausmingesni

• Stovintys minios dalyviai yra aktyvesni ir gali greičiau pažeisti
nustatytas elgesio normas

• Stovinčioje minioje yra didesnė galimybė erzinti bei įžeisti kitą

žmogų arba įsižeisti pačiam, nes šiuo atveju nėra aiškiai pažymėta
asmeninė teritorija.

• Esant spaudimui, stovinčioje minioje žmonės gali greičiau vieni

kitus pastumti, užkliūti, nugriūti ir sukelti masinę paniką
 Minios sandara
• Struktūriniu požiūriu minioje galima išskirti tokius
pagrindinius elementus – minios lyderį arba lyderius,
artimiausius lyderio pagalbininkus arba rėmėjus,
agresyvius rėmėjus, agresyvius individus, lengvai
pasiduodančius įtakai asmenis, pasyvius minios
dalyvius bei smalsius stebėtojus.

• Nors tikslių duomenų apie masinių riaušių dalyvių

amžių nėra, tačiau vis dėlto galima pasakyti, jog
dažniausiai agresyvios minios dalyviai – tai vyriškos
lyties paaugliai bei nevedę suaugusieji (iki 24m.
amžiaus)
• Paaugliai ir jaunuoliai, palyginti su suaugusiais , lengviau
pasiduoda įtaigai ir deindividualizacijai, greičiau reaguoja į
minios lyderių nurodymus, turi mažiau interiorizuotų pro
socialių elgesio normų bei draudimų, mažiau kontroliuoja savo
impulsus, aktyviau siekia aštrių pojūčių bei susijaudinimo, taip
pat mažiau bijo teisinių savo elgesio pasekmių (dėl amžiaus).
Jie, kaip minios dalis, gali skatinti jos smurto pasireiškimą.

• Lyderis minioje dažniausiai pirmas išsako tam tikras idėjas bei

atlieka veiksmus, kuriuos vėliau kartoja kiti. Galima sakyti, jog
lyderis suteikia minios aktyvumui atitinkamą kryptingumą.
Lyderio funkciją agresyvioje minioje paprastai atlieka
asmenys, kuriems pro socialaus elgesio normos nėra labai
reikšmingos.
• Nors destruktyvūs minios veiksmai gali pasireikšti ir
spontaniškai, tačiau dažnai juos vienaip ar kitaip lemia lyderis.
Pavyzdžiui, Anglijos futbolo sirgaliai tam tikra prasme iš
anksto ruošdavosi smurtui, iki rungtynių sudarydavo
atitinkamą veiksmų planą, turėdavo savo neformalius lyderius.
Lyderis minioje dažniausiai pirmas išsako tam tikras idėjas bei
atlieka veiksmus, kuriuos vėliau kartoja kiti.

• Dėl įvairių priežasčių (taip pat ir asmeninių) kai kuriems

minios dalyviams lyderio tikslai ir išgyvenimai yra labai
priimtini ir suprantami, o atliekami veiksmai – patrauklūs ir
užkrečiantys. Šie minios dalyviai – tai artimiausi lyderio
pagalbininkai arba rėmėjai. Jie skatina kitus elgtis pagal
lyderio nurodymus.
• Agresyvūs individai – minios dalyviai, kurie dėl savo
individualių ypatybių bei sukauptos patirties yra labai
agresyvūs ir pasinaudoja mažiausia galimybe, siekdami
pademonstruoti agresiją. Jie pirmieji minioje smogia savo
priešininkui, pirmieji paleidžia. į parduotuvės vitriną akmenį ir
panašiai. Agresyvūs individai dažnai paskatina agresijos bei
smurto protrūkį minioje.

• Gausiausias minios elementas – smalsūs stebėtojai. Jiems

lyderių skelbiamos idėjos gali būti suprantamos ir artimos, bet
dėl savo individualių ypatybių šie žmonės elgiasi pasyviai.
Kartais jie patenka į minią atsitiktinai arba todėl, kad
klaidingai suprato susidariusią situaciją. Pasyvūs dalyviai
visuomet padidina minią, todėl lyderiams bei kitiems
aktyviems elementams gali atsirasti jėgos ir galimybės
jausmas.
 Minios tipai
• Vyraujančių elgesio normų pagrindu galima išskirti
keletą minios tipų:

• stovinčiųjų eilėje minia

• panikos apimta minia
• agresyvi minia
• ekspresyvi minia ir panašiai
• Aišku, ši klasifikacija yra gana sąlygiška, nes vienas
minios tipas gali lengvai transformuotis į kitą (pvz.,
besigelbstinti, panikos apimta minia gali tapti
agresyvia arba, priešingai, agresyvi minia gali
transformuotis į besigelbstinčią).

• Kai kuriais atvejais gali pasireikšti atskirų minios

tipų deriniai (pvz., po mėgstamos komandos pergalės
euforijos apimta sirgalių minia gali ne tik džiaugtis,
bet taip pat siautėti bei naudoti smurtą)
 Stovinčiųjų eilėje minia

• Stovėdami eilėje, minios dalyviai nustato tam tikras

bendras elgesio normas, arba taisykles, kurios
reguliuoja stovinčiųjų elgesį (pvz., laikiną išėjimą,
galimą įsiterpimą į eilę ir panašiai)
 Panikos apimta minia
• Paniką galimą apibūdinti kaip labai emocionalų bei iracionalų
elgesį, kuris pasireiškia tada, kai žmogui iškyla realus
pavojus arba grėsmė. Panika priklauso nuo aplinkos fizinių
charakteristikų ir dažniausiai kyla tada, kai minia atsiduria
uždaroje erdvėje, iš kurios yra sunku pasitraukti. 

• Panikai pasireikšti yra labai svarbus netikėtumas bei

informacijos trūkumas. Ji dažniausiai kyla tada, kai žmonės
susiduria su realiu arba numanomu pavojumi, kuriam nėra iš
anksto pasirengę, kai konkreti situacija yra neaiški ir
neapibrėžta. Aktyviausiai paniką minioje išreiškia
psichologiškai nestabilūs ir nerimastingi žmonės. Pradinėje
panikos stadijoje žmonės siekia išvengti pavojaus pačiais
įvairiausiais būdais. Tačiau tai trunka neilgai, nes minioje
atsiranda vienas ar keli lyderiai, kurių elgesį pradeda imituoti
visa minia.
 Išskiriamos dvi panikos
rūšys: įėjimo ir išėjimo
• Įėjimo panika. Ši panikos rūšis atsiranda tada, kai žmonės,
pradėję nerimauti dėl to, kad gali nepatekti į renginį, ima
spaustis bei stumti kitus, norėdami kuo greičiau patekti į tam
tikrą vietą. Įėjimo panika atspindi eiliškumo principo
pažeidimą. Ji pasireiškia, kai norinčių įeiti minia būna labai
didelė, o įėjimas mažas.

• Išėjimo panika. Ši panikos forma yra dažniausia ir turbūt pati

pavojingiausia. Ją gali paskatinti atsiradusi grėsmė arba
pavojus miniai esant uždaroje arba apribotoje erdvėje, iš kurios
sunku pasitraukti dėl siaurų išėjimų arba nedidelio jų skaičiaus.
Grėsmė gali būti susijusi su ugnimi, sprogimu arba kitomis,
gyvybei pavojingomis aplinkybėmis. Didžiausi nuostoliai
patiriami ne dėl pačios grėsmės, bet dėl neadaptyvių išgąsdintų
žmonių reakcijų, nes jie dėl paklaikusio noro kuo greičiau
pasitraukti blokuoja išėjimus ir trypia vieni kitus.
 Agresyvi minia
• Vienas iš svarbiausių minios smurto šaltinių – tai pablogėjusios
socialinės – ekonominės sąlygos. Jos gali sukelti frustraciją, kuri
savo ruožtu iššaukia perkeltą agresiją ir priešiškumą. Panašų
poveikį gali turėti ir deprivacijos sąlygos, kuriomis yra
apribojamas svarbių poreikių patenkinimas (pvz., tai gali paskatinti
masinį smurto ir agresijos protrūkį kalėjimuose).

• Svarbiu masinį smurtą skatinančiu veiksniu beveik visada tampa

išankstinės negatyvios nuostatos tam tikrų grupių atžvilgiu. Šios
nuostatos gali pasireikšti įsisenėjusiu atskirų grupių nuvertinimu,
žeminimu, taip pat priešiškumu jų atžvilgiu.

• Minios smurtą gali išprovokuoti tam tikri specifiniai įvykiai. Jiems

galima priskirti nepopuliarius politinius – ekonominius valdžios
sprendimus, brutalius policijos veiksmus, areštus ir kitas
provokacijas.
 Ekspresyvi minia

• Ekspresyvi minia paprastai yra nepastovi, neturi

aiškių lyderių, tačiau joje emocinis sužadinimas
greitai gali pasiekti tokį lygį, kai žmonės pradeda
nebekontroliuoti savo elgesio. Smurtas ekspresyvioje
minioje gali pasireikšti tiesiogiai (kaip didelio
emocinio sužadinimo pasekmė) arba pratrūkti tada,
kai minia susiduria su kokiais nors trukdymais.
Psichologijos veikimas
 Apibendrinimas, pagrindiniai
minios psichologijos veiksniai:

1. Anonimiškumas, dėl kurio išnyksta atskirų

individų atsakomybės jausmas;
2. ,,Užkrėtimas” elgesio, dėl kurio minioje greitai
pasklinda tam tikri emociniai išgyvenimai bei
veiksmai;
3. Įtaiga, dėl kurios žmonės minioje nekritiškai
priima įvairias idėjas bei teiginius, nesugeba
objektyviai vertinti savo bei kitų žmonių veiksmų,
paklūsta reikalavimams, kurie prieštarauja jų
įpročiams bei įsitikinimams ir pan.
 Šaltiniai

• A. Suslavičius, G. Valickas ,,Socialinė psichologija

teisėtvarkos darbuotojams” 1999m. Vilnius
• A. Jacikevičius ,,Žmonių grupių (socialinė) psichologija
“ 1995m. Vilnius
• David G.Myers ,,Psichologija” 2000m. Vilnius
Ačiū už dėmesį