Savarankiškas, kritiškas žmogus ir jo įsipareigojimai visuomenėjė

Visuomenė yra tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių visuma, grupė, kuri sieja tam
tikrą asmenų ratą socialiniais ryšiais. Ją formuoti gali reiškiniai, tradicijos, valstybė, aplinka ir,
žinoma, patys žmonės. Jie turi norėti gyventi vieningoje, stiprioje visuomenėje ir to tvirtai siekti.
Savarankiškumas ir kritiškumas yra vieni svarbiausių charakterio bruožų. Jie padeda
žmogui atsiskleisti, tapti stipresniu savo paties viduje ir išryškėti visuomenėje. Šiais bruožais
pasižymi Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja Nijolė Sadūnaitė. Per
kratą, jos namuose buvo rastas perrašomas “LKB Kronikos” (“Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Kronika”, proginis leidinys) 11 – asis numeris. Dėl to ji buvo suimta, kalėjo požemiuose, lageryje,
kentė išbandymus tremtyje, tačiau savo didžiuliu atkaklumu ir tikėjimu vis tik įrodė esanti
gyvybingesnė net už Sovietų Sąjungos sistemą. Savo 1975m. gynimosi teisme kalboje yra
sakiusi: “Nebijodami nei kalėjimų, nei lagerių, privalome smerkti visus veiksmus, kurie neša
skriaudas ir pažeminimą, sėja nelygybę ir priespaudą”. Ji nebijo kritikuoti žiauriaus tuometinio
priespaudos režimo, viešai pasisako priėš jį, žinodama, kad gali sulaukti labai žiauros bausmės.
Taip ji išsiskiria visuomenėje, sulaukia kitų žmonių palaikymo. Jos veiklos pavyzdys puikiai
parodo, jog kritiškas ir savarankiškas žmogus yra labai tvirtas dvasiškai. Ji įsipareigoja atsakyti už
savo veiksmus visuomenėje, padeda jai susivokti ir ją suvienija, padaro stipresnia.
Šiais laikais nemaža dalis žmonių nemoka būti kritiškais, o tuo labiau savarankiškais. Jie
susilieja su visuomene, neišsiskiria, kartais net ir nublanksta joje. Taip yra todėl, nes žmogus
nemoka tinkamai priimti kritikos. Šiuolaikinėje visuomenėje, atsiradus kokiai nors asmenybei, ji
lieka nesuprasta dėl savo idėjų ar nuomonės, požiūrio išreiškimo. Jei norime išryškėti,
įsipareigoti visuomenėje, privalome imti pavyzdį iš Nijolės Sadūnaitės. Kad galėtume tinkamai
kritikuoti, pirmiausiai reikia tapti savarankiškais ir mokėti priimti kritiką patiems.
Taigi, apibendrinus galima teigti, jog norint būti stiprioje visuomenėje ir tinkamai joje
jaustis, reikia ugdyti vienus svarbiausių charakterio bruožų – savarankiškumą ir kritiškumą.