STRAIPSNIAI

ISSN

1392-1681

SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS RINKJO PORTRETO BRUOAI

MINDA UGAS DEGUTIS

Remiantis rinkim bei rinkj apklaus duomenimis straipsnyje atlie kama mikrolygio rinkj elgesio analiz. iai analizei pasitelktas sintetinis vairi teorij modelis, apimantis tiek ilgalaikius, tiek ir trumpalaikius veiks nius. Nagrinjama partins identifikacijos, ekonomins padties vertinimo, partijos lyderi bei partijos program, o taip pat rinkimins kampanijos taka. Rinkim duomenys bei rinkj apklausos leidia teigti, kad vienas i esmini Lietuvos rinkj bruo yra retrospektyvinis balsavimas. Rinkjai, nepatenkinti ekonomine situacija, balsuoja prie partijas, kurios, bdamos valdioje, nesugebjo pagerinti gyvenimo. Kita vertus, nemaa rinkj dalis yra gana stipriai prisiriusi prie sau artimos partijos ir j pasirinkimo nevei kia nei rinkimin kampanija, nei valdanij neskms. Taiau bene svar biausias veiksnys yra charizmatiniai partij lyderiai. Stipr pozityv vaizd turintis politikas gali lemti partijos skm rinkimuose. 2000 m. Seimo rinkimai taip pat atskleidia ir kelet nauj tendencij rinkj elgesyje. Viena i j - radikalios elgesio formos, kurios apogj protesto akcijomis buvo pasiekusios 1999 - 2000 m. Kitas naujas bruoas - kintanti politins kairs - deins" samprata. Anksiau turjusi Ryt Vakari;" ir refonm'st - senosios nomenklatros" prieprieos atspalv, dabar kair - dein gauna vis daugiau pragmatinio ekonominio turinio.

Mindaugas Degutis - Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto doktorantas (miiidaiigas@sic.lt) Straipsnis pagal V U Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto ir Lietuvos politolog asociacijos metinje konferencijoje Lietuva po Seimo rinkim" (2000 m. lapkriio 24 d.) skaityt;) praneini;]. Mindaugas Degutis, 2000 Straipsnis teiktas redakcijai 2000 m.lapkriio 26 tl. Straipsnis pasiraytas spaudai 2000 m. gruodio 12 d.

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20)

Daugumoje pasaulio demokratini valstybi rinkimai yra vienas i pagrindini alies politini vyki. Jais pasibaigia vienas politinio gy venimo etapas ir prasideda naujas. Tad ir politikos mokslinink d mesys rinkimams n kiek nestebina. Rinkimai jau seniai suvokiami kaip vienas i esmingiausi atstovaujamosios demokratins santvar kos bruo. Apie vairius rinkim aspektus yra parayta nemaai mokslini veikal. Mokslininkai nagrinja rinkim sistemas, partij veikl, rinkimin kampanij, taiau bene didiausias dmesys yra ski riamas rinkj elgesio modeliavimui. Nenuostabu, nes btent is as pektas yra labai svarbus tiek viso proceso supratimui, tiek ir progno zavimui. O juk prognozavimas reikia praktin pritaikym, taigi ir partij interes tokiems tyrimams. Nors Lietuvoje jau vyko ketvirti nepriklausomi parlamento rin kimai, taiau pasigirti rinkim studij gausa negalime. J u o labiau neturime teorij, bandani paaikinti, kaip gi rinkimai vyksta m s alyje. Tiesa, galbt ir nereikia t speciali teorij. Pasaulis jau seniai a t r a d o tiesas, kurios skmingai gali bti taikomos ir pas mus. Bet apie tai kiek vliau. Daugiausia Lietuvos rinkim analiz apsiri boja makrofenomen nagrinjimu. Ir ia daniausiai taikomi tik du modeliai, i kuri vienas, ties sakant, yra visikai nieko nesakantis. Tai - g a n a populiari Lietuvos iniasklaidoje rinkim vytuokls^ teorija. Taiau, net jei ir sutiktume, kad ji yra teisinga, t u r t u m e taip p a t pripainti, kad ji visikai neproduktyvi. Ji n e a t s a k o (ir net n e b a n d o atsakyti) daugel svarbiausi klausim, t. y. kodl balsuoja ma vienaip ar kitaip, kaip gali bti paveikiamas rinkj elgesys, koks yra vytavimo" mechanizmas. i teorija, be ipltojimo, tolygi p a sakymui toks jau likimas". Kita, jau n c tiek iniasklaidoje, kiek akademinje visuomenje p o puliari teorija, - Samuelio I Iuntingtono sukurtas demokratijos si tvirtinimo testas", pateiktas jo knygoje Treioji banga". S. Huntingtonas ioje knygoje kalba apie treij" demokratizacijos bang, t. y. apie paskutiniais metais autoritarin santvark demokratin pakei tusias alis'. S. I Iuntingtonas teigia, kad pats tikriausias demokratijos konsolidavimo kriterijus yra vadinamasis dviej valdios perdavim testas". Pagal test, demokratija gali bti laikoma konsoliduota, jei

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

partija ar judjimas, laimj pirmuosius pereinamojo laikotarpio rin kimus, pralaimi antruosius ir p e r d u o d a valdi laimtojams, o ie savo ruotu taikiai perduoda valdi treij rinkim laimtojams" , - rao politologas. Paprastai, pirmuosius rinkimus laimjus reform alininkams, antruosius laimi buvs autoritarinio reimo elitas. Ta iau jie paprastai pralaimi treiuosius rinkimus. Huntingtono many mu, tai aikintina iliuzij dl demokratins santvarkos isisklaidymu. I reimo pasikeitimo tikimasi, ir n e paskiausia, geresnio materiali nio gyvenimo. Bet perjimas demokratin santvark savaime nega rantuoja geresns buities. Todl visuomen, nusivylusi valdaniaisiais, pradeda balsuoti prie" juos, nesvarbu kuriai pusei jie beatstovaut.
2

S. Huntingtonas ia nra labai originalus (t, beje, ir jis pats pri pasta ). Jis tiesiog sugebjo valgiai pritaikyti vien seniai inom bendr teorin model, vadinam retrospektyviniu balsavimu. Ities egzistuoja labai daug p a n a u m o tarp Treiojoje bangoje" apraom valstybi bei daugelio Ryt Europos valstybi paskutinio deimtme io situacijos. Jei knyga bt r a o m a kiek vliau, manau, joje bt atsirad daugiau pavyzdi ir i Ryt Europos. Mintasis retrospek tyvinis balsavimas yra neabejotinai labai svarbus ir i ali rinkj elgesiui paaikinti. Ligiolini Lietuvos Seimo rinkim baigtis pui kiai atitinka io modelio implikacijas. Taiau ios ir kit teorij pri taikymas reikia empirin rinkj elgesio analiz arba, kitaip tariant, mikrolygio studij, nagrinjani individ elges. Btent tokio pob dio studij ir pabandysiu pateikti iame straipsnyje.
3

N o r d a m a s suteikti savo tolesnei analizei aiki struktr, pra dioje trumpai pristatysiu teorin rinkj elgesio samprat, kuria rem- , siuosi iame darbe. iame imtmetyje buvo sukurta nemaa teorini modeli, aikinan i rinkj elges rinkim metu. Tai ir bandymai aikinti balsavim . remiantis rinkjo socialine padtimi, ir ymiosios Miigano mokyk los" partins identifikacijos teorija, ir racionalaus elgesio teorijos vai rs modeliai. Taiau pastaruoju metu, matydami i atskir teorij tr kumus, mokslininkai stengiasi sintezuoti geriausias j dalis vien visum. Vienas i tokios sintezs pavyzdi yra pateikiamas J. Merrill Shanks straipsnyje . Jos pagrindin idj bt galima pavaizduoti taip;
4

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20) 1 Socialinis, ekonominis statusas, demografins charakteristikos schema

Ilgalaikiai veiksniai Partin identifikacija, ideologins nuostatos

Iracionalus" sprendimas

~P^f Esam slyg, ekonomins padties vertinimas Trumpalaikiai veiksniai Kandidat, program, part'jgalimyfaivera'nimas I

Rinkimins kampanijos taka Racionalus sprendimas"

Taigi rinkjo apsisprendimo proces bt galima aprayti kaip vai riausi veiksni, p o truput formuojani mogaus apsisprendim, slygot pasirinkim. I ilgalaiki veiksni lemia rinkjo socialin padtis, aplinka, kurioje jis augo, gyvena dabartiniu momentu. Danai ir Lietuvos moksliniuose leidiniuose bei iniasklaidoje galima rasti lenteli bei apraym, koki demografini ar socialini grupi mo ns yra palankesni kokiai nors partijai. Visi ino, kad kaimo gyvento jai daniau balsuoja u Lietuvos valstiei partij, darbininkai u Lie tuvos d e m o k r a t i n d a r b o partij, religingi rinkjai u Lietuvos krikioni demokrat partij, didij miest gyventojai u Lietuvos liberal sjung ir pan. Taiau toks rinkj elgesio aikinimas yra p e r d a u g p a p r a s t a s ir primityvus. Juk suprantama, kad darbininkai lygiai taip pat skmingai gali balsuoti u socialdemokratus arba Naujosios sjungos atstovus. Gal gale itoks modelis visikai nepaaikina, ko dl vyksta rinkj preferencij pokyiai. Socialin padtis yra tas pagrindas, ant kurio formuojasi vadina moji partin identifikacija, t. y. prisiriimas prie t a m tikros krypties politins jgos. Partins identifikacijos esm trumpai bt galima nu sakyti tokiais 4 teiginiais: 1. D a u g u m a rinkj jauia prieraium kokiai nors partijai irsis prieraiumas yra paveldtas i eimos. 2. Partin identifikacija p a d e d a rinkjams susidoroti su politins informacijos srautu ir nusprsti u kuri partij balsuoti. Taigi partin identifikacija veikia sprendimus tiek tiesiogiai, tiek ir p a d d a m a su vokti kandidatus bei j programas.

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

7 '

3. Rinkjai, kurie, veikiami koki nors stipri trumpalaiki veiks ni, balsuoja prieingai savo identifikacijai, vliau vis tiek daniausiai grta atgal. 4. Palankumo vairioms partijoms procentas yra pagrindas nusta tyti normal balsavim", t. y. bals pasiskirstym p e r rinkimus tuo atveju, jei nra joki stipri trumpalaiki veiksni. is prisiriimas yra gantinai stiprus net tokioje nestabilioje situa cijoje, kokia buvo ir tebra Lietuvoje. J a m pakeisti reikalingi labai stiprs postmiai, t.y. politins, ekonomins visuomens problemos. Kita vertus, apsisprendim dalyvauti rinkimuose ir balsuoti u konkrei partij nulemia ir trumpalaikiai veiksniai. Tai ir partijos kandidat patrauklumas, j sugebjimai, ir partijos programini teigi ni, paad patrauklumas rinkjui, ir politins akcijos (skandalai), formuojantys partijos (politiko) vaizd. Taip pat labai svarbus veiks nys yra esamos padties vertinimas. Jei viskas vyksta gerai ir rinkjas patenkintas savo finansine padtimi, jis yra atlaidus valdaniajai parti jai. Kitu atveju opozicija turi neginytin privalum, o valdanioji par tija yra pasmerkta pralaimti. Btent i teorija, kaip jau minta, yra ir Huntingtono analizs pagrindas. Permain visuomenje gyvenimo s lygos daniausiai blogja arba gerja ymiai liau, nei visiems nor tsi. Todl nuolatin valdios kaita yra visikai suprantamas ir nesun kiai prognozuojamas dalykas. Visi ie veiksniai ir suformuoja palank, maiau palank ar nei giam spd apie partij. Rinkjas danai pats nebeino, kodl jis remia vien ar kitpartij, kada gi jis ja patikjo ar nusivyl. Konkre i prieasi jis nebegali prisiminti ir vardinti - jis sako i partija m a n patinka, manau kad jie geriausiai i vis tvarkysis". Tada gimsta jo sprendimas. Partijos atsiduria ant svarstykli, ir ta, kuri nusveria lktut, gauna bals. - Taigi d a b a r prisiminkime iki iol vykusi Seimo rinkim rezulta tus ir pairkime, kokias ivadas galime padaryti jais remdamiesi. Ko gero, tik pairjus duomenis, i karto akis krenta keletas dalyk. Pirma, atrodo, kad Huntingtono teorija yra idealiai pritaiko ma Lietuvos atvejui. Jos pagrindu daromos prognozs visikai atitin ka Seimo rinkim rezultatus. Pirmuosiuose rinkimuose (kuri d u o men ia nra, taiau kuriuos visi d a r puikiai prisimename) laimjo Sjdio kelti kandidatai. 1992 m., pasipiktin negerjania e k o n o -

P O L I T O L O G I J A , 2000/4 ( 2 0 )

1 diagrama.

1992-2000

ra.

Seimo rinkim

rezultatai

procentais

mine padtimi, rinkjai nubalsavo u senj nomenklatr, gijusi partijos form. 1996 m. vl vyko poskis prie reformistini jg, i maai struktruoto judjimo virtusi organizuota konservatori par tija. Taiau tais paiais metais pradjo rykti ir viena nauja tendenci ja, kuri visikai atsiskleid jau 2000 m. Seimo rinkimuose. Lietuvos politikoje atsirado treioji j g a " - partijos, nebuvusios valdioje ir tiesiogiai nepriskiriamos nei prie senosios nomenklatros, nei prie reformistinio sjdio kvpj. Jei 1996 m. rinkimuose i jga d a r nebuvo labai ryki ir jai atstovavo i esms dvi partijos: L S D P ir LCS, tai p o paskutini rinkim mes turime i jg - Naujosios bei Libera l sjung-koalicin vyriausyb. is poskis yra antras bruoas, j kur norjau atkreipti didesn dmes. Tai ne tik H u n t i n g t o n o teiginius patvirtinantis faktas, bet ir savaime reikmingas fenomenas. 2000 m. A. Brazausko socialdemok ratin koalicija ( L D D P / L S D P / L R S / N D M P ) ir T S L K kartu p a m u s nesurinko tiek rinkj bals procent, kiek 1992 m. gavo viena Lietu vos demokratin darbo partija. Visa io fenomeno reikm atsiskleis tik paanalizavus rinkj preferencij kait, perjim nuo vienos parti jos rmimo prie kitos. A t r o d o , kad toks poskis reikia naujas (ar pakitusias) ideologines dimensijas Lietuvos politiniame gyvenime. Ta iau apie tai kiek vliau. Treias svarbus faktas - Lietuvoje ities vyrauja retrospektyvinis balsavimas. Rinkjai per kiekvienus rinkimus atmeta valdanij par tij, kuriai nepavyksta reikmingai pagerinti materialins visuomens

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

padties. Ir atrodo, kad tai vyks ir toliau, kol ekonomin padtis ne prads aikiai gerti. Kaip inoma, dauguma Lietuvos gyventoj tiek savo asmenin, tiek visos visuomens ekonomin padt vertina blo gai. Tad rinkimus laimjusi partija daniausiai turi metus, pusantr met pasitikjimo avansu. Jei p e r t laik nepavyksta nuveikti nieko reikmingai keiianio situacij, partijos reitingai p r a d e d a kristi ir eiliniuose rinkimuose ji neivengiamai patiria pralaimjim. Atrodo, kad tai likimas, nuo kurio pabgti nepavyksta beveik n i e k a m ir kur labai logikai numat S. Huntingtonas jau mintoje savo knygoje. Kad situacijos vertinimas yra labai svarbus rinkjams, netiesiogiai patvirti na ir domus 2000 m. fenomenas: Savivaldybi rinkimuose dalyvavo 4 % daugiau rinkj nei Seimo rinkimuose, nors atrodyt, kad Seimo rinkimai yra svarbesnis vykis alies politiniame gyvenime. Taipaaikinama paprastai: Savivaldybi rinkimai buvo pirmas ansas ireikti nepasitenkinim buvusia valdioje partija irpareiktipasitikjim nau joms jgoms. Kai tai buvo padaryta, Seimo rinkimai tapo daliai mo ni nebe tokie svarbs. D a r vienas rinkim bruoas, kuris kliva ne vienam politikos ap valgininkui bei politologui - sumajs rinkj aktyvumas. Jei 1992 m. Seimo rinkimuose dalyvavo trys ketvirtadaliai rinkj, tai 1996 m. - 53 %, 2000 m. - 58 %. Galbt majantis aktyvumas taip pat reikia ir iliuzij, kad ateis geri politikai" ir sutvarkys gyvenim, isisklaidym. Politika nebesuvokiama kaip viso gyvenimo esm ir pagrindas. Kaip jau minjau, rinkiminio elgesio tyrintoj sukurta partins identifikacijos teorija taip pat yra labai svarbi aikinant Lietuvos rin kj elges. Tai rodo tiek rinkim d u o m e n analiz, tiek ir rinkj apklausos. Pateiksiu kelet skaii, iliustruojani ir patvirtinani iuos teiginius. ie skaiiai, beje, taip pat prietarauja bet kokiam ban dymui kalbti apie vytuokl" mikroaspektu. Rinkjai (bent jau j dauguma) tikrai nevyluoja" nuo vienos partijos prie kitos. 1 lentel je (10 p.) pateikiami paskutinij trej rinkim rezultatai. M a t o m e , kad galima kalbti apie persiskirstym tarp tos paios pakraipos partij, taiau nc apie vytuokl i kairs dein. Galbt bt galima ginytis dl Liberal sjungos priskyrimo deiniajai pu sei. Pateiksiu kelet argument. Pirma, rinkjai suvokia Liberal s-

10 1 lentel. muose

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20) Balsai tkstaniais, kuriuos gavo partijos 1992-2000 m. Seimo rinki

1992 Dalyvavo rinkimuose TSLK (Sjdis) LKDP irLKDS LLS NKS DEINIOSIOS PARTIJOS LDDP LSDP KAIRIOSIOS PARTIJOS (A. Brazausko koalicija) LCS NS Kitos partijos 1919 393 234 28

1996 1375 410 178 25

2000 1540 127 107 254 30 518

655 817 112 929 47

613 131 91 294 113

457 42 289 234

288

355

jung kaip deiniojo centro partij, antra, patys liberalai save pozicionuoja skals deinje, treia, kaip matysime i vlesni duomen, ne maa j e l e k t o r a t o dalis atjo i T S (LK). Gal gale j dabartinis lyderis yra buvs auktas TS (LK) partijos veikjas. Taigi per atuone rius metus deiniosios partijos neteko tik 137 tkstani rinkj. ver tinus bendr rinkj aktyvumo sumajim, i netektis nra didel. 2000 m. rinkimuose dalyvavo 80 % 1992 m. rinkj. U deinisias partijas 2000 m. balsavusij skaiius s u d a r o 79 %, palyginus su 1992 m., o u kairisias partijas balsavo tik 49 % 1992 m. rinkj. Vadinasi, kairij jg nuostolis yra ymiai didesnis. Tiesa, jei ia p r i d t u m e ir Naujosios sjungos balsus, g a u t u m e tuos paius 80 %, palyginus su 1992 m. Taiau a r galime taip d a r y t i - j u k Naujoji sjunga iuo metu sudaro koalicin vyriausyb su Liberal sjunga. D a r vienas paskutinij rinkim bruoas -partij rinkj koncen tracija, lyginant su 1996 melais. Prie rinkimus vyko nc vienas partij skilimas, atsirado keletas nauj p r e t e n d e n t Seimo kdes. Taiau rinkimai kaip niekada akivaizdiai pademonstravo loki veiksm ne vaisingum. Naujosios partijos turi bene vienintel atstov Seime. Bot buvo ir prieingai: prie pat rinkimus ir p o j m a t o m e ir nauj Lietu-

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

11

vos politikos bruo - partij jungimsi ar bent jau koalicij sudary m. Partij lyderiai suvokia (o gal rinkjai privert suprasti), kad vie no mogaus partijos yra nelabai perspektyvios. Be rimtos partins struktros, kuriai kurti ir ilaikyti reikalingos ir nemaos los, reta partija gali skmingai pasirodyti p e r rinkimus. Taigi rinkim rezultatai rodo, kad labai didelio mtymosi n u o vienos partijos prie kitos nra. Rinkj apklausos taip pat rodo, kad didel rinkj dalis yra apsisprendusi u kuri partij balsuos rinki muose d a r gerokai prie rinkimins kampanijos pradi. Jie netgi at virai sako, kad visada balsuoja u t pai partij ir nesvarsto prie kiekvienus rinkimus i naujo. Toks elgesys bdingas tiems rinkjams, kuri partin identifikacija ypastipri. 2 lentelje pateikti procentai patvirtina, kad partinis prieraiu mas Lietuvoje yra gantinai stiprus. Beveik tredalis vis rinkj tei gia, kad jie visada balsuoja u t pai partij. D a r beveik penktadalis nusprendia rinkimins kampanijos pradi. Taip pat doms skirtu mai ir tarp vairi partij rinkj. Y p a isiskiria Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) rmjai. Kiek daugiau nei du tredaliai i j balsuoja u i partij visada ir net nesvarsto savo pasirinkimo. Taigi partin identifikacija su ia politine jga yra ities labai stipri. Ne taip
2 lentel. Apsisprendimo balsuoti momentas Balsavo u VISI LVP LCS TS (LK) NS LLS Sd. koalicija 34%
5

Kada apsisprend balsuoti u partij Yra seniai apsisprends, visada balsuoja u t pai partij Apsisprend prie rinkimin kampanij Apsisprend tik prasidjus rinkiminei kampanijai Apsisprend rinkimins kampanijos metu Apsisprend rinkim dien

30%

26,3% 28,6%

69%

26,5% 20,6%

18,4%

15,8%

19%

6,9%

19,7% 22,9%

18,2%

17,1% 21.1% 28,6%

6,9%

17%

18,3%

16,7%

24,2% 10,3%

31,6% 5,3%

14,3% 9.5%

10,3% 6,9%

25,9% 20,6% 10,9% 17,6%

25,6% 5,4%

12

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20)

stipriai, taiau reikmingai isiskiria ir A. Brazausko socialdemokra tin koalicija. Tredalis jos rinkj teigia, kad balsuoja u i partij (ias partijas) visada. Pastebtina, kad stipriausias prieraiumas tradi cinms partijoms, kadaise aikiai ireikusioms t a m tikras ideologi nes nuostatas, politines orientacijas. Iki iol politikos kair - d e i n " visuomens buvo suvokiama visikai kitaip nei politinje literatroje. ios svokos beveik neturjo ekonominio ar valstybs vaidmens visuomens gyvenime turinio. Vi s pirma jos buvo siejamos su poiriu buvusi (sovietin) santvark bei su poiriu usienio politik. 1996 m. atlikta porinkimin ap klausa aikiai atskleid i ypatyb. Net 56,7 % apklaustj pagrindi niu L D D P poymiu n u r o d atstovavim nomenklatrai", 46,9 % orientacij Rytus". Tuo tarpu 46,8 % respondent pagrindiniu T S (LK) bruou vardijo orientacij Vakarus". Visos kitos savybs tiek vienos, tiek kitos partijos atveju buvo minimos ymiai reiau.
6

T S L K ir L D D P aikiausiai atstovavo iems dviems skirtingiems poliams, todl ir identifikacija ideologijos poiriu su jomis buvo stip riausia. Tai natralu, nes ilg laik nepriklausomybs ir valstybs orien tacijos, kovos su senuoju elitu problemos buvo labai aktualios visuo menei. Taiau d a b a r yra poymi, kad situacija keiiasi. Politikos kairs - deins" turinys kinta. Bet apie tai dar usiminsiu straipsnio gale. D a r vienas faktas, patvirtinantis partins identifikacijos svarb, yra rinkj perbgimai" i vienos partijos kit. 3 lentelje pateikiami apklausos duomenys. R e s p o n d e n t a i p o 2000 m. rinkim buvo klau siami, u koki partij jie balsavo p e r 2000 ir 1996 met Seimo rinki mus.
3 lentel. Rinkj perbgimai"

2000 m. b a l s a v o u T S (LK) NS LLS A. B r a z a u s k o socialdemo kratin koalicija

TS (LK) 82,8 11,4 22,9 8,9

1 9 9 6 m . b a l s a v o u L D D P LSDP LKDP LCS Nedaly vavo 0 0 6,9 6,9 0 19,5 5,4 2,7 3,4 16,1 11,5 7,6 4,6 9,9 18,3 42,6 9,4 3 7,4 11,9

Neprisi mena 3,4 36,2 17,6 16,3

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

13

Stabiliausi elektorat, kaip r o d o ie duomenys, turi Tvyns s junga. Taip pat gana pastovs yra ir L D D P rinkjai. domu pastebti ir tai, kad labai maas T S (LK) rinkj procentas nedalyvavo 1996 m. rinkimuose arba neprisimena, u k juose balsavo. Matyt, ie mons rinkimams teikia tikrai didel reikme. Taip pat noriu atkreipti dme s tai, kad beveik 38 % Liberal sjungos rinkj atjo i deins pakraipos partij ir tik 19 % - i kairs. Tai vienas i enkl, rodani kairs - deins" sampratos kait. Taigi partin identifikacij su t a m tikros krypties politinmis j gomis bei padties vertinim galime laikyti vienais i svarbiausi veiks ni, lemiani rinkj elges. Taiau, kaip rodo 2 lentels duomenys, rirtkimin kampanija nra visikai nereikmingas, nieko ne lemiantis vykis. Ilgalaiki veiksni suformuot model koreguoja trumpalai kiai veiksniai, apie kuriuos kalbsime toliau. Trumpalaiki veiksni svarb r o d o ir rinkj apklausos d u o m e nys. Nemaai j minjo, kad rinkosi i keleto partij. Taigi svarsiusi galimyb balsuoti u vien ar kit partij buvo kur kas daugiau, nei vliau ta partija gavo bals. O tai rodo ne k kit kaip rinkimins kampanijos reikm. Kaip matome i 4 lentels, trys didiausios pliks" buvo A. Bra zausko socialdemokratin koalicija, Lietuvos liberal sjunga ir Nau joji sjunga. Pirmoji ypa didel, apiplusi" ir NS, ir LLS. Liberal
4 lentel. Kokias partijas svarst kaip potencialias kandidates

N u b a l s a v o u Svarst I viso galimyb svar TS LVP CS LKDP NS b a l s u o t i u st (LK) 8,6 62,7 0 LVP 0 5,1 1,7 4,8 CS 0 63,6 3 0 0 4 LKDP 0 7,4 5 9 , 3 7,4 7,4 T S (LK) 9,7 0 0 2,9 85,3 0 NS 33,3 2,2 0,4 0 0 65,2 LLS 28,3 10,5 0,5 1,6 1,1 1,1 Sd. 3 , 5 2,1 0 42,6 0 12,2 koalicija

LLS 1,7 12,1 11,1 5,9 10,6 69,5 6,3

Sd. koalicija 25,4 18,2 3,7 0 19,4 14,2 70,5

Rezultatai pateikiami procentais nuo balsavusij per rinkinius. Pateikiami cilu ts procentai.

14

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20)

sjunga taip pat sugebjo paimti nemaaipotenciali kit partij bal s. Be to, ie apklausos duomenys d a r kart patvirtina, kad Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) ir L D D P (A. Brazausko socialde mokratin koalicija) tradicikai yra tos partijos, su kuriomis rinkjai stipriai identifikuojasi. Didiausias procentas, svarsiusi galimyb balsuoti u ias partijas, jas ir pasirinko. sitikinus, kad rinkimin kampanija ir kiti trumpalaikiai veiksniai yra gantinai svarbs, reikt j tak panagrinti truput detaliau. iame straipsnyje pakalbsiu apie tris pagrindinius trumpalaikiusveiksnius:partij lyderius, partij programas bei rinkimins kampariijos vykius. Bene svarbiausias i trumpalaiki veiksni yra partij lyderi pa trauklumas. Tai r o d o tiek rinkim duomenys, tiek ir rinkj apklau sos (r. 7 lentel). Savo teiginiui pagrsti pateiksiu tik tris pavyzdius, bet jie labai iraikingi. Pirmasis - A. Paulausko fenomenas. J o popu liarumas atsiskleid d a r p e r 1997 m Prezidento rinkimus, k a d a jis minimalia bals persvara pralaimjo V. Adamkui. Taiau is pralai mjimas tebuvo laikinas. Kaip p a r o d 2000 m. Savivaldybi bei Sei mo rinkimai, A. Paulauskas tebra labai populiarus. J o vadovaujama Naujojisjunga, politikos naujok, surinko tikrai stebtinai daug bal s. To negalima paaikinti niekuo kitu kaip tik tikrai charizmatine partijos lyderio asmenybe. Antrasis - R. Pakso atjimas Lietuvos liberal sjung. Galbt jis ir nra toks rykus lyderis kaip A Paulaus kas. Bent jau liberal partijos atstovai stengiasi pabrti, kad atjo ne vienas R. Paksas, bet jo k o m a n d a " . Taiau tai n kiek nemenkina R. Pakso svarbos. Jis prisijung prie partijos bdamas savo populiaru m o virnje, ir i k a r t o vir oko ios partijos reitingai. Jie pakilo n u o 2,5 % 1999 m. rugsjo mnes iki 16,4 % 2000 sausio mnes. Ir treiasis - A. Brazauskas. J o grimas aktyvi politik atne skm 2000 m Seimo ririkimuose kairiosioms jgoms. Po to, kai LDDP, LSDP, Naujoji demokratija (Motcnj partija) bei Rus sjunga paskel b apie savo koalicij Seimo rinkimuose, j populiarumas pradjo pamau didti. Taiau tik tada, kai paaikjo, kad koalicijai vadovaus ir, laimjus rinkimus, vyriausyb formuos A Brazauskas, ios partijos reitingai enkliai okteljo vir. Gal gale rinkim rezultatas pra noko, ko gero, netgi pai ios partijos nari lkesius. Tai, kad i koalicija surinko daugiausia bals, dar kart parod, koks svarbus gali bti ikilus partijos lyderis.

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

15

Taiau, kalbant apie partij lyderius, reikt paminti ir vien akis krintant j bruo. Jis ypa bdingas pirmiems dviems min tiems politikams ir gal kiek maiau A. Brazauskui. Pavadiniau bruo Tado Blindos" fenomenu. ie politikai tapo labai populiars msi paprast moni gynimo nuo pon" taktikos. A. Paulauskas ipopub'arjo dar bdamas Lietuvos respublikos Generaliniu proku roru, kai vadovavo ne vienos pagarsjusios bylos kaltinimui. Ir taps politiku A. Paulauskas neveng tokios taktikos. Tereikia prisiminti nema rezonans turjusi akcij dl pinig krato apsaugai bei vie timo sistemai perskirstymo. R. Paksas, nors pakankamai populiarus ir bdamas Vilniaus m e ru, didiausio populiarumo pasiek atsisaks pasiraytisutartsu Wil liams International" dl Maeiki naftos gamyklos privatizavimo. is ingsnis mesteljo j populiariausi politik virn, o po tojau timp teljo ten ir vis Liberal sjung. Kiek maiau toki veiksm galima irti A. Brazausko kelyje. Taiau neabejotina, kad jis savo eilini" moni gynjo vaizd yra suformavs jau anksiau. Na, o socialdemokratins koalicijos rinki minje kampanijoje taip pat netrko pon" kritikos bei ketinim gerinti paprast" moni gyvenim. ia dert prisiminti ir V. ustausk. Tai jau tikr tikriausias uba g" gynjas Blinda". Kalbant apie politik, reikia pakalbti ir apie politini akcij reikm. Taip pat reikia pridurti, kad partijos ir poli tikai yra labai stipriai susij. Aukti politinio lyderio reitingai da niausiai reikia ir auktus jo atstovaujamos partijos reitingus. Tai pa grindia ir 5 lentelje (16 p.) pateikiami rinkim rezultatai. Kaip matome, didelio skirtumo tarp partij ir individuali kandi dat surinkt bals nra. Manytina, kad is ryys yra abipusis. Tiek partijos nulemia savo kandidat populiarum, tiek ir kandidatai su teikia partijoms papildom bals. I i d u o m e n galima padaryti vien praktin, politikams svarbi, ivad: kuo daugiau vienmandai apygard partijos kandidatai aprpia, tuo didesn bals procent par tija turt gauti daugiamandatje apygardoje. Kalbdami apie asmenybi svarb, usiminme apie jiems bdin g kov prie neteisyb". i kova" tiesiogiai siejasi su kitu trumpa laikiu veiksniu, slygojaniu rinkj balsavim. Kalbu apie politines akcijas ir vis pirma apie protesto akcijas. Paskutiniai dveji metai

16 5 lentel.

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20) 1996 m. Seimo rinkim duomenys

Partija s u r i n k o bals procentais daugiamandatje apygardoje Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin d a r b o partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos socialdemokrat partija L i e t u v o s liberal sjunga Lietuvos centro sjunga 29,8 9,5 9,9 6,6 1.8 8,2

Kandidatai surinko bals p r o c e n t a i s vienmandatse apygardose 28,8 11,2 13,3 7,3 2,8 6,7

tikrai buvo gauss toki akcij. Ne visos jos buvo vienodo lygio, taiau d a u g u m a susilauk didelio iniasklaidos dmesio. Paminsiu tik ke let ymesni: R. Pakso atsisakymas pasirayti sutari j su Williams", emdirbi protestai ir keli blokados, ubag" balius prie Vilniaus rotus ir ubag" ygiai, protestai prie pinig padidinim krato apsaugai Pirmos trys akcijos yra tiesiogiai susijusios su nauj politini jg ar politini veikj ikilimu. Naujosios sjungos inicijuotas para rinkimas dl l krato apsaugai ir vietimui perskirstymo buvo ne blogas priminimas apie tokios politins jgos egzistavim ir postmis prie pat Savivaldybi rinkimus. Politikai jau senokai suprato, kad btent tokie veiksmai sulaukia didelio visuomens ir, svarbiausia, i niasklaidos dmesio. Jie kur kas efektyvesni nei sausos ir neirimos rinkimins laidos. Juk populiariausias informacines laidas iri nuo 20 iki 30 vis Lietuvos gyventoj, o rinkimines laidas irjo tik 1 2 % prie Savivaldybi rinkimus ir iki 7-8 % prie Seimo rinkimus .
7

Kalbdami apie ias protesto akcijas, turime pastebti, kad kinta politinio elgesio formos Lietuvos politiniame gyvenime. Politiniai ar ekonominiai reikalavimai vis daniau yra reikiami netradicinmis priemonmis. Prisiminkime kad ir emdirbi keli blokadas, kaiku-

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

17

ri bankrutuojani moni darbinink b a d o streikus, tuos paius ubag" balius. D a r prie por met tokios akcijos bt tikra sensaci ja. iuo metu jau p r a d e d a m e prie j priprasti. ia vl bt galima prisiminti S. Huntington. Visuomen, kurioje vyrauja tiesiogins po litins sveikos formos, jis vadina pretorine politine sistema. Tokioje visuomenje institucijos, politins organizacijos dl j silpnumo nra pripastamos kaip politins veiklos priemons ar tarpininkai, patei kiantys prietaring interes suderinimo bdus. Tada tarp grupi nra susitarimo dl legali konflikt sprendimo m e t o d . . . kiekviena grup pasitelkia tas priemones, kurios atspindi jos konkreias galimy bes ir prigimt. Turtingi papirkinja, darbininkai streikuoja, karikiai grasina ginklu ir 1.1." . Be abejo, bt neteisinga sakyti, kad Lietuvoje btent tokia situacija ir yra. Taiau paskutini poros met vykiuose galima velgti ma ingsnel ia kryptimi.
8

Politins akcijos isako partij ar politini veikj poir koki nors visuomens problem. Taigi jos yra lyg ir savotiki tarpininkai tarp partijos programos ir rinkj. Kaip iame straipsnyje bandiau parodyti, - gana skmingi tarpininkai. Rinkj apklaus duomenys taip pat rodo, kad veiksmu ar ou perduota partijos programa yra kur kas veiksmingesn nei popieriuje surayta ir j pato dutes brukama propaganda. Rinkj atsakymai klausim apie domjimsi rinkimi nmis programomis pateikiami 6 lentelje (18 p.). Vertinant iuos duomenis dar reikt turti galvoje, kad gana danai mons yra link iek tiek pagrainti save. Vadinasi, realios inios apie partij progra mas gali bti d a r skurdesns. Ypating skirtum tarp vairi partij rmj taip pat nra. Gal kiek isiskiria Tvyns sjungos elektoratas, kreipiantis daugiau dmesio {programas. Jau ne kart buvo pastebta, kad ios partijos rinkjai yra bene pati politikai aktyviausia visuome ns dalis. Taigi apibendrindami trumpalaikius veiksnius galime pasakyti, kad svarbiausiyra partij lyderi charizmatinis patrauklumas beipatraukIios politins akcijos (pageidautina protesto ir sulaukianios didelio iniasklaidos dmesio). Savotikai doms yra pai rinkj isakyti balsavimo u pasi rinkt partij motyvai. Vis, iskyrus TS (LK), daugiamandatje apy gardoje Seim patekusi partij rinkjai pirmiausia mini partij ly-

18 6 lentel. Domjimasis

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20) partij rinkiminmis programomis

A r prie r i n k i m u s domjosi V I S I partij p r o g ramomis Atidiai susipainau s u 15,9 partij programomis Daugiau ar maiau inau pagrindines program nuostatas Esu iek tiek susipains s u programinmis nuostatomis Beveik n i e k o neinau a p i e programas Visikai n i e k o neinau a p i e partij programas

B a l s a v o u LVP CS LKDP TS (LK) 31 NS LLS Sd. koalicija 15,8

7,9

14,3

20

16,3

15,3

28,1 23,7

33,3

13,3

27,6

25,2

34,4

31,2

40,2

50

42,9

40

34,5

42,2

32,1

40,1

10,8

7,9

9,5

20

3,4

11,6

12,2

9,9

5,1

10,5

6,7

3,4

4,8

6,1

deri patrauklum. Tik Tvyns sjungos rinkjai pirmiau pabria savo prieraium partijai. Po to NS, LLS ir LVP rinkjai nurodo argu ment, kur bt galima pavadinti atmetimu ir viltimi". Ir tik vliau kalbama apie partijos program ar problemas, kurias ada isprsti partijos. ie apklausos duomenys galt bti lyg ir apibendrinimas to, kas buvo ligi iol pasakyta. Lietuvos rinkjas yra gana prisiris prie savo partijos (arba bent jau t a m tikros politins krypties), jo vienintelis racionalus argumentas - e k o n o m i n situacija, j avi stiprios ir pa trauklios asmenybs partij viruje, jis pripasta tik politin ou, o ne racionalius argumentus. io straipsnio pavadinimas - nauji Lietuvos rinkj bruoai. Taigi - k gi naujo apie rinkjus galime pasakyti p o 2000 m. Seimo rinki m ? Iskirsiu du naujus bruous: kintani politikos kairs - dei-

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS... 7 lentel. Rinkj isakyti balsavimo motyvai Balsavo u Balsavimo motyvai LVP C S Man patinka ios partijos 18,9 38,1 lyderis Si partija geriausiai ga lt isprsti man ak 47,7 tualias problemas Jai vienintel dora partija 13,2 A visada balsuodavau u i partij, todl ne 5,4 adu keisti savo jproi Iki iol valdioje buvusios partijos nepateisino ma no lkesi, todl bal savau u tuos, kurie dar nebuvo valdioje Man patinka ios partijos kandidatai j Seimo narius U i partij balsuoja mano eimos nariai, kiti man artimi mons, todl u j balsuoju ir a Si partija yra padjusi sprendiant man ikilusias problemas Man priimtini ios par tijos programoje idstyti teiginiai, jos siekiai Manau, kad i partija bdama valdioje tvarksi pakankamai gerai ir gali vl skmingai atstovauti rinkj interesus Manau, kad ios partijos kandidatai yra labiausiai kompetentingi savo srii specialistai Man patiko ios partijos rinkimin kampanija Si partija visada tsi savo paadus A tiesiog nusivyliau partija, u kuri balsavau praeituose rinkimuose 45 19 U,3 T S (LK) 34,5 14,3 14,3 48,3 NS 40,9 27 8,1 1,3 LLS 47 28,8 9,1 0,8

19 .

Sd. koalicija 55,7 25,6 11,8 17,2

42,1

23,8

36,5

37,1

8,4

28,9 10,8

45 10

21,4 6,9

20,9 7,4

20,6 6,1

20,1 8,4

5,3

3,4

2,7

2,5

29,7

20

27,6

20,9

32,1

22,7

20,7

18,2

5,3

33,3

10,7

14,2

22,7

27,6

5,4

17,2

16,1

8,4

7,4

5,4 10,8

0 19

2,7

0,8

5,9

24,2

18,2

7,4

20

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20)

n s " samprat bei atsirandanias radikalias elgesio formas. Apie jas jau kalbta anksiau, todl dabar nebesiplsiu. Galbt tai yra laikinas bruoas ir, pagerjus ekonominei situacijai, jis inyks. D a b a r apie tai kalbti dar anksti. Pirmasis naujas bruoas yra kur kas domesnis. Keletas fakt nauj partij (LLS ir NS) skm Seimo rinkimuose, dalies tradicikai deiniojo elektorato p a r a m a liberal sjungai, ilikusios daugma sta bilios proporcijos tarp kairs ir deins politini jg - pera mint, kad keiiasi ideologins rinkj nuostatos ir kinta kairs - deins" samprata. i dimensija p r a d e d a m a suvokti remiantis ekonominiais ir valstybs vaidmens visuomenje kriterijais. Tai kartu reikia, kad nyksta ankstesnij Ryt-Vakar", senosios nomeriklatros-reformist" prieprie svarba visuomens smonje. Vadinasi, partijos, kurios nesugeba (nesugebs) prisitaikyti prie naujos situacijos, yra pasmerk tos autsaideri vaidmeniui. Tolesni politinio gyvenimo vykiai ir vis pirma rinkimai parodys, kiek tiesos yra iuose samprotavimuose. Kol kas galutines ivadas daryti anksti. Lygiai taip pat sunku prognozuoti, kas vyks p e r kitus Seimo rinkimus. P e r paskutinius 4 m e t u s vyko tiek d a u g pokyi, kuri niekas turbt net nesivaizdavo. Aiku viena, kiti rinkimai vyks jau vyraujant kitoms p r o b l e m o m s , dl kuri ginysis visuomen ir partijos. Vis pirma tai bus su stojimu ES ir N A T O susij klausimai. Taiau, drstu prognozuoti, klausimas Ar pagerjo mano gyvenimas?" nepraras savo svarbos ir p o ketveri met.

NUORODOS
1

H u n t i n g t o n , Samuel P. T h e Third Wave, University of Oklahoma Press, Ten pat. P 267. T c n pat. P. 265 r. Shanks Merrill J. Unresolved on the Explanation issues in Electoral Choice Decisions: Alternative of Individual in Elections at H o m e and

1 9 9 1 . P. 2 6 5 - 2 6 7 .
2 3

Perspectives
s

Abroad, cd. M. Kent Jennings and Thomas E. Mann, A n n Arbor, 1994. ia ir toliau (jei nepaminta kitaip) yra pateikiami apklausos, atliktos vieo sios nuomons ir rinkos tyrim agentros SIC rinkos tyrinu)", duomenys. A p klausa atlikta 2 0 0 0 m. spalio 30-tapkriio 5 d. Personalinio interviu bfldu ap klausta 9 2 8 rinkjai v i s o j e L i e t u v o j e . A t r a n k a vykdyta taikant a t s i t i k t i n

Mindaugas Degutis. SEIMO RINKIMAI 2000: NAUJI LIETUVOS...

21

daugiapakop stratifikuot atrank. Respondentai savo pagrindinmis demografi nmis charakteristikomis atitinka bendras Lietuvos pilieii proporcijas. 95 % duomeni patikimumo intervalas 3 , 2 %.
6

Pateikiami apklausos, atliktos vieosios nuomons ir rinkos tyrim agent

ros SIC rinkos tyrimai", duomenys. Apklausa atlikta 1996 m. gruodio mn. Personalinio interviu bdu apklausta 1203 rinkjai visoje Lietuvoje. Atranka vyk dyta taikant atsitiktin daugiapakop stratifikuot atrank. Respondentai savo pagrindinmis demografinmis charakteristikomis atitinka bendras Lietuvos pi liei proporcijas. 95 % duomen patikimumo intervalas 2 , 9 %.
7

Laid reiting duomenys paimti i SIC Gallup Media atliekam T V audito Huntington, Samuel E Political Order in Changing Societies. N e w Haven,

rijos tyrim, naudojant T V metr metod.

8

1968. P. 196.

SUMMARY

ELECTIONS TO SEIMAS 2000: LATEST CHARACTERISTICS OF A LITHUANIAN VOTER

T h e main objective of article follows from its title, namely, to identify if there are any changes as regards the electoral behavior of Lithuanian voter, hisAier preferences, basis of political identification. In order to trace the latest develop ments in the electoral behavior, author tries to work out a theoretical model, conceptually and methodologically well equipped. Besides, according to the aut hor the model should serve as a tool for future prognoses. Author presents a theoretical conception of the electoral behavior. A number of perspectives once aimed to explain the electoral behavior are mentioned: ex plaining electoral behavior on the basis of the social status of the voter, identifi cation with the party theory developed by the well-known Michigan school", plus different patterns molded by the rational choice theory. However, because of the deficiencies of these theories, scientists try synthesizing the best parts of them into one. Author presents one of such synthesized models, developed by J. Merrill Shanks. However, Die author accuses the model of being t o o primitive and failing to explain changes of the electoral preferences. Samuel Huntington's logic of the third wave" democracies, the so-called test of democratic establishment", is referred to as well. Though t o o simple, and reminding the tradition of retrospec tive thinking. Huntington, according t o the author, was successful in catching the main logic of the elections in post-authoritarian societies. Besides, it embraces a very popular principle of pendulum. A s a rule, the first elections arc w o n by reformers, the second - by the representatives of the former establishment. H o wever, they lose the third. Author postulates that social status is the basis which stimulates formulation of the party identification, namely, affiliation with a political party of specific orientation. Four theses arc presented to reveal the essence of the party identifi-

22

POLITOLOGIJA, 2000/4 (20)

cation. T h e s e are: first, the majority of voters feel affiliation with s o m e specific party and this affiliation is inherited from the family; second, the function of party affiliation is to help voters deal with the mass of political information and decide which party to vote for. Therefore, directly and save their impact on the perceptions regarding theii candidates and programmes, decisions are influenced by identification with the party; third, voters, w h o owing to various short-term factors, used t o vote contrary to their identification, later turn back and vote accordingly; fourth, percentage is the ground for identifying normal ballot", that is the distribution of votes during the elections in case there are n o strong shortterm factors. In addition to social status, short-term factors are important as well. They influence ones choice to participate or not in the elections and the on the decision for what party to vote for. A m o n g the factor, following can be mentio ned: attractiveness of the party candidates, approval of their talents, vitality of promises, political activities (scandals). They all shape party's (politician's) image. Having discussed theoretical propositions, author proceeds to presenting empi rical data, tables and diagrams, of the elections, which were held in Lithuania from the first elections in 1992 until the last ones last year. From the first sight the case of Lithuania ideally fits the framework and logic of Huntington's theory. Since 1996 the third force" was consolidating it rather fast. It became dominating during the elections in 2000. In 1996 was yet weak, represented by two parties Social Democratic Party and Center Union. In the aftermath of election as of 2000, w e have a coalition of such forces, namely, the Liberal Union and the N e w Union. Author reaches the following conclusions. Radicalization of forms of political behavior is named a new feature in Lithuania's political life. To that the changing conception of political left-right" is added. In close relation to Huntington's hypotheses, in Lithuania retrospective behavior prevails. Besides the level of elec toral activity during the ballot fell rather substantially. In comparison to 1996 elections, w e can point t o the concentration of the voters. Neither division of the parties, nor the hasty unification of s o m e of them provided satisfactory results to such parties and their leaders. It emphasized the necessity for a well-established party structure, which is an important factor leading the success during the elec tions. Results of the elections did not show high or unusual distribution of votes along the left-right" pendulum, which means s o m e of the people have their opinion formulated before the election campaign starts. This is the case with the voters w h o support Lithuanian Conservative Party. In the case of Lithuania identification with the party of some specific orien tation, plus the evaluation of the situation arc the main factors, which shape electoral behavior. Empirical data and surveys presented by the author display that the electoral campaign is far from being an insignificant event, which decides nothing. T h e model that is formed by long-term factors is modified by short-term factors. O n e of the main factors in the case of Lithuania is the attractiveness of the party leaders. Boosts of popularity the Liberal Union suffered after the arrival of Rolandas Paksas, the N e w Union - thanks to A.Paulauskas and the Socialdcmocratic Union - thanks t o Algirdas Brazauskas, all arc clear examples of how o n e person has affected the overall popularity of the party in quite a short time. Author gives a specific conclusion to this tendention, naming it a Tadas Blinda p h e n o m e n o n " after Lithuania's peasant rebel, w h o attained popularity for his protection of ordinary people from aristocrats" and fought against injustice".