Rimantė Kunčiūnaitė RV18

Brexit: Nepilietinis karas analizė

Šiandien žiūrėjau tikrais faktais paremtą politinį filmą „Brexit: Nepilietinis karas“. Šis filmas
stengiasi paaiškinti priežastis kodėl Didžioji Britanija taip norėjo pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Mano tikslas yra išanalizuoti šį filmą įsigilinus į jį labiau nei paviršutiniškai.
Filmas prasideda nuo to, kad Douglas Carswell - parlamento narys susitinka Matthew Elliott
ir džiaugiasi tuo, kad sukėlė pakankamą sumaištį, jog būtų surengtas referendumas. Tada viskas
eina prie to, kad reikia kampanijos ir jos lyderio, o lyderiu „Vote leave“ kampanija pasirenka
Dominic Cummings, o kitai politinei kampanijai „Britain stronger in Europe“ vadovavo ministras
pirmininkas Jeremy Corbin. Pirmoji kampanija pradeda nuo to, kad jai riekia laimėti pavadinimą, o
tada išbandyti pranešimus su tam tikromis grupėmis ir surinkti plačią rinkėjų koaliciją. O antroji
bandys susieti darbą su ekonomika. Didelę įtaką abiejoms kampanijoms daro jų ryšiai ir
investuotojai, taip pat ryšiai su visuomene. Kampanijų lyderiai vadovauja savo komandoms, kuria
strateginius planus, analizuoja konkurentus ir tikslinę auditoriją taip nulemiant visą kampanijų eigą.
Strateginę komunikacijos žinutę pirmoji kampanija galvoja analizuojant žmones, pats lyderis
vaikšto į barus ir stebi bei bendrauja su žmonėmis ir aiškinasi kas jiems rūpi. Galutinė žinutė buvo
„Vote leave and take back control“ su tikslu, kad Britanija grįžtų į senus laikus, kai žinojo savo
vietą, kad žmonės susimąstytų apie savo protėvius ir senąją kartą. Kita kampanija pasirinko žinutę
„Britain stronger in Europe“ analizuojant ekonomiką ir skaičius. Tuo jie bando įrodyti žmonėms,
kad jie yra stipresni būdami ES.
„Vote leave“ kampanija savo tiksline auditorija pasirenka žmones, kurie yra bijantys galimo
poveikio darbo vietai ir gyvenimui jei balsuotų už Britanijos išėjimą. Juos pasirenka, nes jie yra
neapsisprendę, nežinantys už ką balsuoti ar apskritai nežinantys, kad vyksta referendumas.
Nesisteminiai. Bet būtent dėl jų balsų (o „Brexit“ referendume tai buvo maždaug trečdalis rinkėjų)
ir vyko politinė kampanija. Jiems pasiekti yra sukuriama sistema. O kita kampanija tikslinę
„neutraliųjų“ ir „širdis prieš protą“ auditoriją, kurią sudaro 34% rinkėjų, pasirenka analizuojant
tyrimus ir turimus duomenis. Ten dažniausiai yra moterys, nuomininkai, žmonės kurie net nėra
pagalvoję apie ES.
Filme yra rodomos RsV siekiant organizacijos veiklai būtino visuomenės ar suinteresuotų
grupių supratimo ir pritarimo organizacijos veiksmams, RsV tiria, analizuoja ir vertina, kaip
organizacijos veiksmus ir komunikaciją priima visuomenė. Tik RsV šiame filme vaizduojami
nelabai gerai pasiruošę konferencijoms, pokalbiams su žiniasklaida ir nekalba tvirtai ir užtikrintai.
Mano nuomone etikos pažeidimai yra, kai žmones gasdinama Turkų invazija.
 Naudojant socialinius tinklus, tokius kaip Facebook ir Twitter, buvo kuriama programinė
įranga, kurios metu būtų analizuojamos mažiausios auditorijos, kurios niekada nebalsavo, tada
sukuriamas pranešimas, kad jas pasiektų. Pavyzdžiui: Facebook žino kai nustoji mylėti savo
partnerį, nes 2 mlrd. žmonių įveda šią informaciją į savo anketą. Mano nuomone tai yra nelegalu,
kadangi žmonės yra analizuojami ir tiriami paslapčia ir be jų sutikimo, jie net nežino, kad tai
vyksta. O iš realaus gyvenimo nežinau ar yra tokia socialinių tinklų strategija yra pasiteisinusi.
Manau, kad laimėjusios kampanijos sėkmę nulėmė pirmiausia, sukurta sistema socialinių
tinklų, kuri leido prieiti prie labai didelio skaičiaus žmonių ir juos analizuoti. Taip pat labai svarbu,
kad kampanijoje būtų visiems gerai žinomi žmonės, kaip Londono meras. Ir prisidėjo manipuliacija,
kurios metu buvo manipuliuojama emocijomis nusivylusiais žmonėmis ir buvo bandoma palenkti
juos į savo puse naudojantis jų silpnybėmis.
Filmas yra sukurtas remiantis tikrais faktais, tačiau mano nuomone filme yra perteikiama tai,
ką filmo kūrėjai nori, kad mes matytume, o ne tai kas buvo ištikrųjų. Galbūt yra rodoma dalis tiesos,
bet mes nežinome, kokiomis politinėmis galiomis žaidžiama toje britų ir ES rinkoje, o mums
pateikiamos marionetinės iškarpos, kurios „labai“ jau nulėmė BREXIT atsiradimą. Manau, kad
BREXIT atsiradimą ištikrųjų lėmė kampanijos stiprumas ir mokėjimas manipuliuoti žmonėmis, o
galbūt ir naudojimas tokios socialinių tinklų sistemos.