Klausimai dalykui “Lietuvos politinė sistema”:

1. Politinės sistemos sąvoka ir koncepcija. Politinės sistemos dalys, politinės sistemos

funkcijos
2. Viešoji politika ir jos formavimas. D.Eastono politinės sistemos veikimo schema.
3. Institucijų sąrangos modeliai ir Lietuvos „pusiauprezidentizmo“ atvejis. (Gebėti
įrodyti, kad Lietuva yra parlamentinė arba pusiau prezidentinė valstybė). Taip pat
žinoti, kas bū dinga prezidentizmui, parlamentarizmui ir pusiauprezidentizmui, t.y.
gebėti įvardinti ypatumus ir skirtumus tarp šių modelių.
4. Politininės sistemos raidos analizė 1918 – 1940 m. Remtis geriausia konstitucijų
analize, kuri leis suvokti, kaip kito Seimo ir Prezidento galios. Lietuvos
autoritarizmo patirtis.
5. Kas sąlygojo režimo transformaciją, t.y. perėjimą į demokratiją XX a. pabaigoje?
Kokie pagrindiniai demokratizacijos etapai? Ir kas kiekvienam jų buvo bū dinga
Lietuvos demokratizacijos atveju?
6. Rinkimų sistemos (proporcinės, mažoritarinės ir mišrios), jų ypatumai, privalumai
ir trū kumai bei įtaka politinei sistemai. Lietuvos Seimo, Prezidento, Savivaldybių
tarybų ir merų, Europos parlamento rinkimų tvarka: kokia rinkimų sistema taikoma,
kas turi aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę, kaip balsai tampa vietomis? Ypač
atkreipti dėmesį į tai, kaip Seimo rinkimuose taikomos proporcinė ir mažoritarinė
sistemos.
7. Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema. Politinių partijų funkcijos? Partinių
sistemų klasifikacija (pagal M. Duverger ir G. Sartori). Kokia Lietuvos partinė
sistema? Kokios svarbiausios partijos? Kokios problemos bū dingos Lietuvos
partinei sistemai? Partijų finansavimo klausimas. Partijų ideologijos (pagal kairės-
dešinės skalę), kokius pagrindinius principus iškelia atskirų politinių partijų
lyderiai, į kokį elektoratą atskiros partijos orientuotos. Koks partijų elektoratas, t.y.
kokie rinkėjai balsuoja už vienas ar kitas partijas ir kaip jie renkasi.
8. Lietuvos įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas: a) funkcijos, struktū ra ir darbo
tvarka. Tiksliausią informaciją dėl struktū ros ir darbo tvarkos rasite Seimo statute.
b) parlamentų klasifikacija – koordinuotas, subordinuotas, nuolankus, neapibrėžtas
ir konkurencingas. c) Komitetų funkcijos, sudarymo tvarka, kokius sprendimus gali
priimti komitetai? d) Frakcijų sudarymo tvarka ir funkcijos. e) Įstatymų priėmimas
įprasta, skubos ir ypatingos skubos tvarka. Įstatymo (kaip teisės akto) požymiai,
įstatymų leidybos procedū ros stadijos.
9. Lietuvos Respublikos Prezidento institucija: funkcijos (užsienio ir vidaus politikos
srityse) ir vaidmuo Lietuvos politinėje sistemoje. a) Prezidento funkcijos ir
Prezidento galios – nominacinės, įstatymų leidimo, įstatymų vykdymo, simbolinės.
b) Prezidento santykis su Seimu ir Vyriausybe. Prezidento ir Parlamento sąveikos
modeliai: prezidentinės daugumos, sugyvenimo, prezidento be paramos, pasalū no
režimas.
10. Lietuvos Respublikos vykdomoji valdžia – Vyriausybė: a) funkcijos (trys bendrosios
ir 5 taikytinos konkrečiam Lietuvos atvejui), darbo tvarka. b) Vyriausybės
sudarymas. Vyriausybės ats(sis)tatydinimas. c) Bendrosios žinios: Vyriausybių tipai;
Kokios vyriausybės yra stabiliausios; Ministro pirmininko santykio su kabineto
nariais tipai (pgl. G.Sartori).
11. Lietuvos vietos savivalda – struktū ra ir funkcijos. Vietos savivaldos principai.
Savivaldybėms bū dingi požymiai. Savivaldybių funkcijos. Savivaldybių biudžeto
sudarymas. Pagrindinės savivaldos problemos. Tiesioginių merų rinkimų klausimas.
12. Interesų grupės – kas tai? Jų klasifikacija, funkcijos. Interesų grupių raida Lietuvoje.
Interesų grupių sąveikos su vyriausybe modeliai (pliuralistinis, korporatyvistinis,
steitistinis) ir kuris tinkamai Lietuvai (gebėti argumentuotai įvertinti).
Įtakingiausios interesų grupės. Interesų grupių veikimo principai, naudojamos
taktikos, įtakos bū dai.
13. Lietuvos pilietinė visuomenė.
14. ES reikalų koordinavimas nacionaliniame lygmenyje: Seimo, Vyriausybės vaidmuo ir
funkcijos. ES demokratijos deficito problema. Seimos ir Vyriausybės galių pokytis po
stojimo į ES. Kontrolės mechanizmai: kaip Seimas gali kontroliuoti Vyriausybę ir
kaip kontroliuoti biurokratinį aparatą.
15. Teisminės ir politinės valdžios sąveika: kaip ši sąveika pasireiškia; Konstitucinio
teismo vaidmuo; kokius teisės aktus KT leidžia; kokiais atvejais teikia išvadas; kas ir
dėl kieno priimtų teisės aktų gali kreipti į KT?