Lietuvos partinė

sistema
 • Partija – tai savanoriška naryste grindžiama
visuomeninė organizacija, kurios tikslas yra
pasiekti jos vadovams valdžią ir sudaryti
aktyviems nariams tinkamas dvasines ir
materialines sąlygas siekti tam tikros
materialinės naudos ir/arba asmeninių
privilegijų. (Max Weber)

Politinė partija • Demokratinėse šalyse politinės partijos geriau

negu bet koks kitas politinės sistemos
elementas įkūnija politikos esmę.

• Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos

piliečius bendriems politiniams tikslams
įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti
Lietuvos piliečių interesus ir politinę valią.
 • Pagal Lietuvos Respublikos Politinių
partijų įstatymą, politinė partija yra
savo pavadinimą turintis juridinis
asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo
narių politinius interesus, padėti
išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių
Politinė partija politinę valią, siekti dalyvauti
(II) įgyvendinant valstybės valdžią ir
savivaldos teisę.

• Politinės partijos yra ne vien kovos dėl

valdžios instrumentai, bet ir svarbios
sprendimų priėmimo dalyvės.
 •  Politinių partijų nariu gali būti tik Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aktyviąją rinkimų
teisę. Tuo pat metu asmuo gali būti tik vienos
politinės partijos nariu.
• Politines partijas registruoja Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija.
• Visos politinės partijos Respublikos teritorijoje
Politinė partija veikia laisvai ir savarankiškai. Valstybės
organams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms,

(III) taip pat visuomeninėms organizacijoms ir

atskiriems pareigūnams draudžiama kištis į
politinių partijų vidaus reikalus. 

•Politinės partijos veikla pasibaigia:

1) jei pati partija nutraukia savo veiklą statute
(įstatuose) nustatyta tvarka;
2) jei partijos veiklą nutraukia Lietuvos
Respublikos aukščiausiasis teismas.
Politinių partijų požymiai

Išpažįsta tam
tikrą idealogiją;

Partijos pasižymi
organizacine struktūra, t.y
Kiekviena partija siekia
vienija nuolatinius narius,
užsitikrinti tautos paramą
kuriuos jungia bendri
politiniai interesai.

Partijų tikslas –
iškovoti ir
išlaikyti valdžią
 • Žemiausias lygis – rinkėjų, palaikančių
šią partiją ir balsuojančią už ją rinkimų
Politinių partijų blokas;
• Antrasis lygis (partinė organizacija) –
organizacinė partinė organizacija nuo vietinių skyrių
struktūra iki centrinio vadovaujančio organo –
visa partijos struktūra;
• Trečias lygis – partijos atstovai
įstatymų vykdomosios ir įstatymų
leidžiamosios valdžios struktūrose
 Iliustracijų paaškinimas:

Antrame paveikslėlyje (10 skaidrėje)

matome tikslų seimo narių išsidėstymą.
Posėdžių salėje yra 142 vietos, tai reiškia,
Pirmame paveikslėlyje (9 skaidrėje) kad yra viena laisva kėdė. Šiame
matome Seimo posėdžių salę. Seimo paveikslėjyje matome 140 išsidėsčiusių
nariai salėje sėdi neatsitiktinai, t.y narių. Vieno nario trūksta, nes vienas
parlamentarai sėdi fragcijomis. seimo narys – Ramūnas Karbauskis
atsisakė mandato. Naujausiais
duomenimis - jo vietą užims nauja seimo
narė – Asta Kubilienė.
 • Politinės
kova dėl valžios; tiesioginis/netiesioginis
dalyvavimas valstybės vidaus ir užsienio
politikos formavime ir vykdyme; rinkiminės
Politinių programos vykdymas; konfliktų sprendimas;
politinė mobilizacija; politinė socialiacija
partijų
• Organizacinės
funkcijos Dalyvavimas formuojant valdžios organus;
rinkiminių kampanijų organizavimas;
kandidatų parinkimas renkamoms pareigoms
užimti; programinių nuostatų ir sprendimų
vykdymas
 • Teorinės
Visuomeninės būklės analizė ir ateities
perspektyvų įvertinimas; interesų
išsiaiškinimas, formulavimas ir
pagrindimas; visuomenės vystymosi
Politinių strategijos parengimas

partijų • Idealoginės
funkcijos (II) Savo vertybių ir idealų platinimas ir
gynimas; politinės situacijos vertinimo,
savo programinių tikslų ir politikos tikslų
aiškinimas bei propoganda
 Politinės partijos yra labai įvairios. Jos skiriasi
viena nuo kitos savo kilme, idealogija, socialine
Politinių baze ir užimama padėtimi visuomenės struktūroje.
Todėl norint suprasti kaip veikia šis mechanizmas,
partijų tipai svarbu nustayti kas tose partijose yra bendra ir kuo
jos skiriasi vienos nuo kitų. Būtent dėl šios
priežasties yra išskiriami partijų tipai.

Vienas populiariausių skirtysmų yra į:

Masines partijas
Kadrų partijas
 Masinėmis partijomis laikomos tos, kurios yra
gausios, gerai organizuotos, turinčios apibrėžtą
idealogiją ir pasaulėžiūrą. Jos stengiasi atstovauti
Politinių socialiniams sluoksniams, klasėms ar religijoms.
Pagrindinis tokių partijų finansavimo šaltinis –
partijų tipai (II) nario mokestis. Svarbiausia masinės partijos
veiklos sritis – idealoginis darbas. Tokių partijų
vadovai – profesionalūs politikai.

Masinės partijos -  politinės organizacijos,

siekiančiomis atstovauti vieno socialinio sluoksnio
interesams.
Politinių Kadrų partijos, lyginant su masinėmis
partijomis, yra negausios. Jos neturi griežtos
partijų tipai narystės. Tokiose partijose paprastai nėra
(III) oficialaus priėmimo į partiją mechanizmo.
Tokios partijos yra finansuojamos monopolijų
ar atskirų mecenatų. Pagrindinė šios partijos
veiklos sritis – darbas rinkimų kampanijų
metu.
 • Partinė sistema apibrėžiama kaip politinių
partijų veikiančių vienoje šalyje pagal
organizuotą modelį, sąranga

Paprasčiau tariant:
• Partinė sistema – politinių partijų, jų vidaus
Partinė sistema ir tarpusavio santykių, taip pat santykių su
valstybe ir kitomis valdžios institucijomis
tradicijų ir taisyklių visuma.
•  Partinės sistemos pobūdis lemia politinio
rėžimo tipą, visuomenės demokratinių
institutų funkcionavimo mechanizmą, šio
mechanizmo efektyvumą
 Partinės sistemos tipui didžiausią įtaką turi šalyje
esančių partijų skaičius, todėl dažniausiai skiriamos
tokios partinės sistemos:
• Vienpartinė sistema. Tokioje sistemoje nėra
konkurencijos, nes valstybėje yra tik viena partija
(pvz. buvusi Sovietų Sąjunga).

Partinių • Dvipartinė partinė sistema. Tai tokia partija,

kuomet rinkimuose dalyvauja daug partijų, tačiau
sistemų tik dvi turi realias galimybės laimėti. Viena jų
valdančioji (ne koalicijoje), o kita sudaro

klasifikacija opoziciją (pvz. JAV).

• Daugiapartinė sistema. Šiai sistemai priklauso ir
Lietuva, kuri galutinai įsitvirtino po 2000 m.
Seimo rinkimų. Tai tokia sistema, kuomet
tarpusavyje konkuruoja daugiau nei dvi partijos,
tačiau sudaryti vyriausybei yra reikalingos
koalicijos , nes nei viena iš konkuruojančių partijų
nesurenka balsų daugumos.
 Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal

mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų
turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant
proporcinę sistemą. Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai
surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra
nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.
 • Eilinius Seimo rinkimus skelbia
Respublikos Prezidentas. Jie rengiami
Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais
spalio mėnesio antrą sekmadienį
Lietuvos • Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo
vyriausioji rinkimų komisija, apygardų
Respublikos rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų
Seimas (II) komisijos
• Seimo narių įgaliojimų laikas
pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos,
kurią naujai išrinktas Seimas susirenka
į pirmąjį posėdį.
 • Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos pilietis, kuris nesusijęs
priesaika ar pasižadėjimu užsienio
valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis
kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Lietuvos • Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus,
Respublikos pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai
Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo)
Seimas (III) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą,
tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip
jis vykdomas, nustato valstybinius
mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus,
ratifikuoja Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis.
 Kodėl tiek daug partijų?
• Formavosi analogiškai Vakarams
• Visuomenės susiskaldymas
Lietuvos • Neturi pilietinės visuomenės,
demokratijos tradicijų
Respublikos Sistemos trūkumas:
Seimas (IV) • Piliečių nepasitikėjimas
• Aiškios ideologijos neturėjimas
• per daug partijų
 Seimo rinkimai
Į parlamentą, 2020 metų rinkimais, pateko dešimties politinių jėgų
atstovai ir keturi save išsikėlę kandidatai. Mandatai pasiskirstė taip:
 Liberalizmas – teigia, kad visi žmonės iš prigimties yra laisvi
ir lygūs. Pasak liberalizmo, kiekvienas asmuo turi teisę laisvai
naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, turėti
pragyvenimo šaltinį. Valstybės užduotis – sudaryti sąlygas
visiems žmonėms naudotis savo laisve ir neleisti iš asmenų ar
Pagrindinės vyriausybės kilti asmens laisvės suvaržymams. Bet kokie
žmonių laisvės apribojimai ir suvaržymai yra atmetami,
politinės tačiau žmogus turi atsakyti, kad jo laisvė netrukdytų kito
žmogaus laisvei.
doktrinos Liberalizmas pasisako už toleranciją – toleruoja kitaip
mąstančius (t.y. neleidžia riboti ir diskriminuoti jų teisių
įstatymu), laisvė turi būti net ir tiems, su kuriais nesutinkama.
Tačiau liberalizmas netoleruoja nuosavybės teisių pažeidimo.
Ir tolerancija nereiškia, kad liberalai (kiekvienas asmeniškai)
viską mėgsta, ar kad nerodo nepasitenkinimo.
 Socializmas – svarbiausiomis vertybėmis laiko
socialinę lygybę ir teisingumą. Pagrindinis
Pagrindinės dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui
tarp visuomenės narių bei visuomeniniam arba
politinės valstybiniam gamybos priemonių valdymui.
doktrinos (II) Jie pripažįsta beveik visas liberalizmo vertybes,
tačiau ekonominę lygybę laiko pagrindu visoms
kitoms.
Pagrindinės Koncervatizmas – vertina tradicijų pastovumą,
papročių išsaugojimą.
politinės Svarbiausia vertybė, už kurią pasisako
doktrinos konservatizmas – tai nusistovėjusių žmonių
tarpusavio ryšys, tvarkos ir stabilumo išsaugojimas
(III) ir puoselėjimas.
 Tėvynės sąjunga – Lietuvos
krikščionys demokratai (TS-
LKD)
Šios partijos pirmininkas – Gabrielius Landsbergis. Tai
daugiausiai mandatų užsitikrinusi politinė partija 2020 m. Seimo
rinkimuose.

Ši partija įkurta 2008 m. gegužės 7d. Susijungus Tėvynės

sąjungai  (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai,
krikščioniškieji demokratai) ir Lietuvos krikščionims
demokratams.

Pagal tradicinį politinį spektrą, Tėvynės Sąjunga yra centro

dešinės politinė jėga, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo
politika. 
Svarbiausios vertybės - yra pats žmogus kaip asmuo, jo
prigimtinis orumas, laisvė ir atsakomybė, šeima ir bendruomenė,
pamatinė lygybė, teisingumas ir solidarumas, galiausiai valstybė
kaip aukščiausia tautos politinio gyvenimo forma. Šios vertybės
užtikrina asmens prigimtį ir jo orumą atitinkančio gyvenimo bei
visuomeninės-politinės raiškos pilnatvę.
Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjugos frakcija
(LVŽS)
Šios partijos pirmininkas – Ramūnas
Karbauskis.
Pagal politines pažiūras - centro kairioji
Lietuvos politinė partija, save kildinanti
iš Lietuvos valstiečių sąjungos, kuri buvo
įkurta dar 1905 m. gruodžio 22 d.

Politinę veiklą grindžia tradicinėmis

vertybėmis, gerovės visiems Lietuvos
žmonėms siekimu ir lietuvybės puoselėjimu
bei aplinkosauginėmis idėjomis, kuriomis
siekia formuoti žaliosios Lietuvos viziją
 Lietuvos
socialdemokratų partija
(LSDP)
Partijos pirmininkas – Gintautas Paluckas
Savo veikloje deklaruoja besivadovaujanti
socialdemokratijos ideologija, tradiciškai vadinami
kairiaisiais.
Socialdemokratų vertybės grįstos – laisve, demokratija,
lygybe, teisingumu ir solidarumu. 
Svarbiausios veiklos sritys:
• nauja ekonomika, grįsta demokratiniu
valdymu, užtikrinanti darbo vietų kūrimą ir geresnį
žmonių gyvenimą;
• nauja socialinio teisingumo visiems žmonėms strategija;
• naujas pažangus Europos Sąjungos modelis
Liberalų sąjudžio
frakcija (LRS)
Šios partijos ir Seimo pirmininkė – Viktorija
Čmilytė-Nielsen
Liberalios krypties Lietuvos politinė partija,
susikūrusi 2006 m. vasario 25 d.
Politinė pozicija – centro dešinė

Liberalų sąjūdžio pamatinė vertybė – tai

pasitikėjimas. Pasitikėjimas laisvu, kuriančiu,
versliu, atsakingu žmogumi. pagarba asmens
laisvei, teisės viršenybei, žmogaus teisėms,
pasitikėjimu kuriančiu ir savarankišku žmogumi.
 Laisvės frakcija

Lietuvos politinė partija, įkurta 2019 m. birželio 1d.

Partijos Pirmininkė – Aušrinė Armonaitė
Politinė idealogija – liberalizmas. Pagal politines
pažiūras – centro dešinė.
Pagrindinė partijos vertybė yra pagarba asmens
laisvei, vienas pagrindinių principų yra atvirumas,
ekonominė laisvė ir švietimas.
Darbo partijos frakcija

Lietuvos politinė partija, įkurta 2003 m. spalio

18 d.
Partijos lyderis – Viktor Uspaskich.
Pagal politine pažiūras – centro kairė.
Pagrindinis partijos tikslas – sukurti stiprią,
demokratiniais principais valdomą teisinę
valstybę, pasiekusią aukštą ekonominės,
socialinės, sveikatos ir kultūrinės raidos lygį. 
 Mišriąją Seimo narių grupę sudaro tie
parlamentarai, kurie nepriklauso nė
vienai Seimo frakcijai.

Į šią grupę priskiriami parlamentarai,

Mišri šeimo kurie rinkimuose išsikėlė patys, arba
kurių partija surinko po kelis mandatus.
narių grupė
Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos
tokios pačios teisės kaip ir frakcijoms.
Valdančioji dauguma

Tevynės
sąjunga –
Lietuvos
krikščionys
demokratai

Lib
era
a kcija lų
fra sąjū
f r kci dž
i svės ja io
La
 Dvipartinės sistemos:
• Rinkimų sistema: Mažotarinė /
Daugumos atstovavimo
• Periodiškai dvi partijos apsikeičia,
mažų partijų interesai beveik
neatstovaujami
Partinių Pliusai:
sistemų +/- • Stabilumas
• Aiški atsakomybė
Minusai:
• Mažesnė pasirinkimo galimybė
• Sena sistema
 Daugiapartinės sistemos
• Vyrauja koalicijos (nevyksta pokyčiai be
bendradarbiavimo tarp kelių partijų), pozicija
(valdantieji), opozicija (mažuma)
Pliusas:
• Didesnis pasirinkimas
Partinių • Vyrauja dialogas

sistemų +/- (II) Minusas:

• Dažnos vyriausybių krizės
• Neaiški atsakomybė, lyderystė
• Šalyse be stiprių demokratinių tradicijų —
daug partijų, kuriuos susikuria ne dėl
ideologinių, bet asmeninių priežasčių
 Literatūra:
•  

• https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35848&p_k=1
• https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35354&p_k=1
• https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16853/9789955194415.pdf?sequence=1&is
Allowed=y
• http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_politika_1.htm
• https://www.mruni.eu/upload/iblock/c1c/003_ivanauskaite.pdf