Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedra

Informacijos vadybos ir Informacini sistem vadybos II kurso magistro studij programos students

SUINTERESUOT ALI VALDYMO STRATEGIJOS

Referatas

Vilnius, 2011

TURINYS
VADAS........................................................................................................................... 3 1. Suinteresuot ali esm...........................................................................................4 2. Suinteresuot ali strateginis valdymas.................................................................11 3. projekto SUINTERESUOT ALI valdymo strategij analiz...................................19 IVADOS.......................................................................................................................26 BIBLIOGRAFINI NUOROD SRAAS...........................................................................27

VADAS
Visos organizacijos, nepriklausomai nuo to ar jos yra privaios, ar vieos, nra izoliuotos, todl ir kiekvieno projekto skm priklauso nuo daugelio veiksni, o ypa didel tak turi mogikieji itekliai ir socialin aplinka, kurioje projektas vykdomas. Aplinka iuo poiriu suprantama kaip valdios, gamybiniai, verslo, vieieji ir visuomeniniai objektai bei subjektai, vartotojai t.y. suinteresuotos projekto vykdymu alys (subjektyvs veiksniai) ir fizin aplinka (objektyvs veiksniai). vairs aplinkos veiksniai, pavyzdiui, vadovaujani politini jg ir vyriausybs pasikeitimas, vieoji nuomon, statym ir reglamentuojani teiss akt pataisos, ekonominiai pokyiai organizacijoje, alyje ar usienyje, pokyiai verslo aplinkoje, novatorik metod ir technologij naudojimas, verslo krypties pasikeitimai, konkurent veikla ir pan. daro teigiam arba neigiam tak ne tik projektui, bet ir j vykdaniai organizacijai. Dl to, norint, kad projekto aplinka bt palanki ir kiek galima pastovesn, ji turi bti valdoma. i koncepcija padeda monms ir organizacijoms susitarti dl bendr tiksl, dalyvavimo, rib ir naudingumo, t. y. lanksiai planuoti savo veikl [15]. Taiau tai turi vykti tikslingai, o akcentuotina, kad yra daug suinteresuotj ali valdymo strategij, bet organizacijos privalo pasirinkti jiems labiausiai tinkani. is pasirinkimas nra lengvas, tam reikia turti aik suvokim apie suinteresuotsias alis, apie j valdymo, bendradarbiavimo ir pan. aspektus, j ypatumus. Todl io darbo tikslas ianalizuoti ir vertinti suinteresuotj ali valdymo strategijas. iam tikslui pasiekti yra ikelti ie udaviniai:

isiaikinti suinteresuotj ali esm ir reikm projektui; ianalizuoti suinteresuotj ali strateginio valdymo ypatumus; inagrinti suinteresuotj ali valdymo strategijas;

Tyrimo metodai: pasitelktas mokslins literatros, kokybins turinio analizs metodas, nes jis geriausiai leidia ianalizuoti bei vertinti reikiamus altinius, informacij. Atrankos principai: pasirinkta tikslin altini atranka [5, 224231]. Darbui parengti buvo naudotasi moksline literatra, straipsniais ir mokomosiomis knygomis projekt valdymo, j rengimo bei suinteresuotj ali valdymo tematika.

1. SUINTERESUOT ALI ESM

Visas organizacijas veikia suinteresuotieji asmenys ir j grups, o j interes tenkinimas bei suderinimas ir gebjimas veikti ekonomini ir politini jg bei kit suinteresuotj ali (vidini ir iorini) aplinkoje nulemia verslo, tame tarpe ir projekt skm [8]. Todl ioje darbo dalyje, prie suformuojant ir pasirenkant suinteresuotj ali valdymo strategij, vis pirma btina isiaikinti suinteresuotj ali esm ir reikm projekt valdymui. XX amiaus pabaigoje Amerikoje atsirado nauja mons teorija suinteresuotj ali teorija (angl. stakeholder theory), tada pradtas naudoti terminas suinteresuotosios alys (angl. stakeholder). Todl nagrinjant i tem galima aptikti tokius, io termino atitikmenis lietuvi kalba: suinteresuotieji asmenys1, takos grups2, suinteresuotosios grups3, suinteresuotieji dalyviai, dalininkai4. Ekonominje kalboje svok stakeholder 1963 metais pradjo naudoti Stanfordo tyrim instituto mokslininkai. Stanforde suformuluota suinteresuotj ali koncepcija dav pradi naujai organizacijos teorijai. Suinteresuotj ali terminas paprastai buvo siejamas su akcinink interesais ir buvo akcentuojamos tos suinteresuotosios alys, be kuri paramos organizacijos egzistencijai kilt grsm. Pvz.: Erick Rhenman suinteresuotasis alys apibdino kaip grupes, kurios siekdamos sav tiksl, priklauso nuo organizacijos ir nuo kuri priklauso organizacijos egzistavimas. Vliau koncepcijos pltojimas apm 4 svarbiausias sritis organizacij planavim, sistem teorij, organizacijos socialin atsakomyb ir organizacijos teorijos vystymo tyrimus [12]. Organizacijos suinteresuotj ali planavimo koncepcija nuo 1970 met buvo naudojama strateginiam planavimui. ios suinteresuotj ali teorijos pradininku laikomas E. R. Freeman, 1984 m. ileids knyg Strategic Management: A Stakeholder Approach [3]. Projekt valdymui buvo pateikti pirmieji suinteresuotj ali analizs metodai, planavimui pradtas naudoti organizacijos ir jos iors suinteresuotj ali tarpusavio sveikos modelis (r. 1 paveiksl).

SIMANAVIIEN, aneta. SUINTERESUOTJ VADYBA KULTROS STAIGOJE [interaktyvus]. [irta 2011 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internet: < http://www.lkdtc.lt/lkdtc/mokomedz/01_Simanaviciene.pdf >.
2 3

JUCEVIIUS, R. Strateginis organizacij vystymas, Kaunas, 1998, 432 p.

PAULAUSKAIT, N. Organizacij kultros tyrimas, gyvendinant visuotins kokybs vadyb. Kaunas, 1998, 32 p.
4

STARKUS, A. Lietuviko atitikmens parinkimas terminui stakeholder. Verslas, vadyba ir studijos 99: VGTU konferencijos praneimo mediaga (Vilnius, 1999 m. lapkriio 18, 19 d.). Vilnius, 2000, p. 306-309. 4

Prie suinteresuotj ali koncepcijos vystymosi prisidjo ir sistem teorijos alininkai: buvo pateikta organizacini sistem suinteresuot ali analizs metodologija. Organizacijos socialins atsakomybs suinteresuotj koncepcija pasireik kaip priemon, padedanti suinteresuotj aplink traukti netradicines, iki tol neanalizuotas grupes. Organizacijos teorijoje suinteresuotj ali terminas buvo naudojamas asmenims ar grupms, kurie, siekdami savo asmenini tiksl, priklauso nuo organizacijos, o nuo j tuo paiu metu priklauso ir organizacija. Pvz.: tuomet E. R. Freeman suinteresuotasis alis apibr kaip grupes, kurios gali paveikti tikslo siekiani organizacij arba paios yra jos veikiamos.

1 paveikslas. Suinteresuotj ali teorijos evoliucija [12] Taip R. Freeman ir D. Rid taip pat pasil suinteresuotj ali apibrimus plaija ir siaurja prasme (r. 2 paveiksl). Suinteresuotosios alys plaija prasme tai bet kuri identifikuojama grup ar asmuo, kuris gali turti takos organizacijos tikslams gyvendinti. ia prasme suinteresuotosios alys gali bti bendro intereso suvienytos visuomenins grups, vyriausybins organizacijos, profesins sjungos, konkurentai, vairios sjungos, darbuotojai ir tarnautojai, pirkj grups, akcininkai ir kt. O suinteresuotosios alys siaurja prasme bet kuri identifikuojama grup ar asmuo, nuo kurio priklauso organizacijos ilikimas. ia prasme
5

suinteresuotieji asmenys yra darbuotojai ir tarnautojai, pirkj grups, kai kurie tiekjai, svarbiausios valstybins organizacijos, kai kurios finansins ir kitos institucijos.

paveikslas. Suinteresuotj ali apibrim chronologin raida [18]

Taigi, apibendrintai galima teigti, kad projekto suinteresuotosios alys yra organizacijos, asmenys ar j grups, tiesiogiai dalyvaujantys vykdant projet ar jam darantys tak, ar tie, kuriems tak daro pats projektas, jo vykdymas, rezultatas ir kt., t.y. vairiai susij su projekto eiga. Suinteresuotj ali, nuo kuri takos nemaa dalimi priklauso projekto skm, gali bti daug ir skirting, be to visos jos su projektais bna susijusios ne vienodu laipsniu. Vienos j betarpikai dalyvauja projekt vykdant, o kitos gali bti ir beveik atsitiktinai susietos su projekt vykdymu ar jo rezultatais. Projektas suinteresuotosioms alims gali bti svarbus dl daugelio prieasi, nes jie:

projekt investuoja las ar pastangas; Konkuruoja su projektu; Varosi dl itekli; Vykdo projekto prieir; Nustato ar veikia projekto tikslus; Veikia projekto eig ir kt.

Tuo paiu ir organizacijoms suinteresuotosios alys gali bti svarbios dl t pai prieasi, iuo atvilgiu pagal Aurim Pautieni projektas gali bti suvokiamas kaip suinteresuotj ali koalicija, kuri turi poreik sukurti k nors bendra. Kai projektas reikalauja bendr suinteresuotj ali pastang, o kiekviena projekto suinteresuotoji alis utikrina tinkam kat/naudos balans

tiek paiai organizacijai, tiek vienos kitoms [11]. Taip pagal santykio ar ryio pobd su projektu iskiriamos pirmins ir antrins suinteresuotosios alys (r. 4 paveiksl). Pirmins suinteresuotosios alys turi kontraktinius ar teisinius sipareigojimus projektui vadovauja projekto komandai, valdo iteklius, kontroliuoja projekto vykdym ir palaiko ry su kitomis suinteresuotosiomis alimis. Pirmins suinteresuotosios alys projekte atlieka tiesioginius strateginius ir operacinius valdymo vaidmenis planuojant, projektuojant, gaminant bei pristatant projekto produktus. Tai vis pirma yra projekto komanda ir j palaikanti organizacin infrastruktra, funkcini padalini vadovai, organizacijos vadovyb ir organizacijos savininkai, tiekjai, akcininkai ir t.t. [8]. Kadangi pirmins suinteresuotosios alys projektui turi tiesiogin ir didiausi tak, tai svarbu gerai identifikuoti j vaidmen ir tarpusavio santykius projekte funkciniu poiriu. Projektuose iskiriami tokie pagrindiniai suinteresuot ali funkciniai vaidmenys:
Projekto finansuotojas (rmjas), arba investitorius, dar vad. projekto kreditoriumi

duoda l projektui, investuotojas ir usakovas gali bti ir tas pats asmuo, jei ne sudaroma sutartis tarp investuotojo ir usakovo, investuotojas kontroliuoja kontrakt vykdym ir atsiskaito su kitais projekto dalyviais [1];
Projekto savininkas (klientas), arba usakovas usako projekt, tai bsimas projekt

rezultat vykdytojas ir naudotojas, gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, viena ar kelios organizacijos. Nuo jo/j suinteresuotumo priklauso projekto apimtis, galimybs ir skm. Projekto vadovas reaguoja pasikeitusius klient poreikius, reikalavimus, nordamas patenkinti j lkesius.
Rangovo (subrangovo) organizacija vykdo projekt, koordinuojami projekto komandos

nari, atlieka darbus pagal sutartis, atsako u sutartyse numatytas papildomas ir pagalbines dalis.
Projekto vadovas(i) vadovauja projekto komandai, projektui, valdo jo vykdym, priima

sprendimus ir pan. Jis yra atsakingas u projekto skming gyvendinim.;

Projekto komanda yra atsakinga u jo gyvendinim. ioje komandoje svarbu, kad dalyvavimas

projekte sutapt su darbuotoj asmeniniais tikslais ir lkesiais, ji parodo santykius tarp projekto vadovo ir kit komandos nari. Tokioje struktroje naryst gali kisti, kai emesnio rango nariai ateina ar ieina i projekto projekto ( r. 3 paveiksl)

3 paveikslas. Projekto komanda [6]

Administracinio

palaikymo grup atsakinga u moni iteklius, duomen sistem,

organizacijos metines pajamas ir kt. Grup skaiiuoja ilaid, snaud balans, rpinasi informacijos pristatymu.

Funkciniai vadovai priiri projekto organizavim, atsako u savo kuruojamos projekto srities skm, sprendia ikilusius techninius klausimus. Stiprindami savo status organizacijos viduje, rpinasi projekto palaikymu ir rizikos mainimu.

Aukiausioji vadovyb aprobuoja l paskirstym, nustato atlyg u projekto vykdym. Ji paskirsto biudet.

Tiekjai projekto materialin technin aprpinim vykdanios organizacijos; Konsultantas firmos ar specialistai, kurie kontrakt pagrindu kvieiami teikti konsultacines paslaugas projekto dalyviams jo rengimo ir realizavimo klausimais;

Bankas vykdo projekto finansavim, jis turi nepertraukiamai aprpinti projekt piniginmis lomis; jeigu usakovas neturi pakankami l, bankas kredituoja generalin rangov atsiskaitant su subrangovais;

Licenzorius juridinis ar fizinis asmuo, licencij ir ,,know-how (patyrimas, imanymas, mokjimas, technins inios, mokslin informacija), naudojam projekte, turtojas. Jis suteikia teis panaudoti projekte btiniausius mokslo ir technikos pasiekimus.

Valdios institucijos rpinasi projekto leidimo idavimu, jei projektas atitinka galiojanius statymus. Pvz.: nauji maisto produktai turi bti patikrinti maisto ir veterinarins inspekcijos testais, o kiti produktai turi atitikti nustatytus saugumo standartus.
9

Kitos organizacijos tiesiogiai arba netiesiogiai veikia projekt. Pirminms suinteresuotosioms alims priskiriami ir projekto produkto vartotojai, kadangi jie yra pagrindiniai projekto rezultato vertintojai, nes naudojasi projekto rezultatais [6]. Antrins suinteresuotosios alys yra tos, kurios nepavaldios ir tiesiogiai nesusietos su

projektais jokiais kontraktiniais ar kitokiais formaliais sipareigojimais. Taiau projektas, jo tikslai ar produktai teigiamai ar neigiamai veikia antrini suinteresuotj ali interesus, todl antrins suinteresuotos puss gali skirtingai veikti projekt [8]. Galimos antrini suinteresuot ali poveikio formos projektams: Politin taka; Viei skandalai; Publikacijos iniasklaidoje; Emocins apeliacijos; Socialinis spaudimas; Vietins bendruomens pasiprieinimas; Ekspert paliudijimai ir kt (Adamonyt).

4 paveikslas. Suinteresuotj ali skirstymas [12]

10

Taigi, organizacijoms vykdant projektus ir siekiant j skmingumo labai svarbu aikiai suvokti suinteresuotj ali esm, kas jos yra ir kaip jas suvokti, nes tik tada jos gals tikslingai pasirinkti suinteresuotj ali valdymo strategij ir pagal j atitinkamai jas valdyti.

2. SUINTERESUOT ALI STRATEGINIS VALDYMAS

vairs autoriai strategin valdym apibdina skirtingai. Labiausiai paplits ir pripaintas apibdinimas, kad strateginis valdymas nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie iorins aplinkos pokyi ir efektyviau panaudoja savo iteklin potencial [17,29]. James Stoneris strategin valdym apibdina, kaip valdymo proces, apimanti organizacijos traukim strategin planavim, o po to utikrinanti tuos planus atitinkani organizajos veikl [14,265]. Projekt suinteresuotj ali valdymas identifikuoja suinteresuotsias alis ir tiesiogiai pozityviai veikia takojant projekt ir projekto rezultatus [11]. Tad, suinteresuotj ali strateginis valdymas turi bti suvokiamas kaip procesas, kuriuo metu siekiama sukrti suinteresuotj ali valdymo strategij, strategin plan, pritaikyt atitinkamam projektui, jo tikslams ir pan., pagal kuri siekiama tikslingai valdyti suinteresuotsias alis ir laiku prisitaikyti prie pokyi. Daniausiai stretegijos krimo procesas vyksta nuosekliai: pirmiausia sukuriama visos organizacijos strategija. Paskui kiekvienas strateginis verslo vienetas sudaro savo strategij pagal organizacijos strategij. Kai sudaryta verslo strategija, funkciniai skyriai nusistato funkcines strategijas. Galiausiai struktriniai vienetai sudaro darbo strategijas. Viso proceso metu kiekvienas strategijos krj lygis remiasi sprendimais priimtais virutinio lygio, kad utikrint j strategijos indl, siekiant visos organizacijos tiksl. Organizacijos strategija gerai sudaryta tada, kai visos dalys viena su kita deramai susijusios [9]. Taip yra ir su projekto suinteresuotomis alimis, nes j valdymo strategija turi siekti bendr projekto tiksl ir bti bendrosos projekto strategijos dalimi, be to hierarchiniu principu visos darb grups atlieka savo darbus ir turi bendradarbiauti, kad projektas vykt sklaniai. vairs autoriai skirtingai pateikia suinteresuotj ali valdymo proceso etapus. Pagal aneta Simanaviien, oraganiacija, nordama valdyti suinteresuotsis alis, turt savo veikloje gyvendinti tris pagrindines suinteresuotj ali valdymo koncepcijas: identifikuoti suinteresuotj ali interesus; nustatyti procesus, reikalingus organizacijos ir suinteresuotj ali tarpusavio sveikai valdyti; valdyti organiacijos ir verslo grupi suinteresuotj ali sandorius [12].
11

Kiti autoriai dar pateikia, kad jas reikia identifikuoti ir sugrupuoti bei kurti partnerysts ryius taikant antrj koncepcij [18]. Taiau isamiausiai suinteresuotj ali strateginio valdymo procesus pateikia Bronius Neverauskas ir Inga Adomaityt, kurie pateikia suinteresuotj ali valdymo proceso strategin model pagal valdymo funkcij cikl (r. 5 paveiksl). Pagal juos suinteresuot ali valdymo proces sudaro valdymo funkcij ciklas planavimas, organizavimas, motyvavimas, vadovavimas, itekli, reikaling suinteresuot ali valdymui, naudojimo kontrol [1]. io ciklo funkcijos tarpusavyje susijusios ir i dalies sutampanios, o pats valdymo procesas yra tstinis ir adaptyvus, nuolat prisitaikantis prie suinteresuotj ali interes ir poreiki.

paveikslas. Suinteresuotj ali (paveiksle S) valdymo procesas, kur sudaro valdymo funkcij ciklas [8,81;1,28]

Pirmasis suinteresuotj ali strateginio valdymo procesas yra planavimas, kuri sudaro keletas etap: suinteresuotj ali identifikavimas, informacijos apie suinteresuotsias alis ir j tikslus surinkimas, j misijos identifikavimas.
12

Pirmiausiai reikia atlikti suinteresuotj ali analiz, kuri suvokiama kaip asmen, grupi ir institucij, kurios daro tak ir yra veikiamos, identifikavimas [18,14]. Nes kaip buvo minta, kuriant organizacijos strategij btina atsivelgti visas suinteresuotsias alis, kurios gali turti takos jos tiksl gyvendinimui. Tam svarbu ianalizuoti suinteresuotas alis, nes: nustaius asmenis, grupes, institucijas galima numatyti teigiam arba neigiam poveik projektui; tai pads suprasti vis projekto aktori interesus, vaidmenis ir atsakomyb; galima bus kurti idjas apie problemas, su kuriomis susiduria kai kurios takos grups; galima bus numatyti potencialius partnerius [12]. Vadovybs apsaugos departamento dokumente Tobulinimo projekt detalizavimas suinteresuotj ali valdymo procesas prasideda nuo j identifikavimo, tai reikia, kad reikia nustatyti ir apsibrti, kas organizacijai yra suinteresuotosios alys [16]. Rengdama suinteresuotj ali valdymo plan, projekto komanda turi disponuoti pakankama ir patikima informacija. Pirmiausia, turi bti inoma suinteresuotj ali misija ir strategija bei j stipriosios ir silpnosios savybs. Antra, reikia inoti, kokie projekto veiksmai gali kenkti palankiai suinteresuotj ali interesams. Taip pat reikt prognozuoti pasekmes, jei prieikai nusiteikusios suinteresuotosios alys priimt nepalankius projektui sprendimus [2]. Informacij apie suinteresuotj al pradedama kaupti nusprendus, k reikia inoti apie suinteresuotsias alis, kur ir kaip i informacij gauti, kas atsakingas u informacijos gavim, sisteminim, analiz bei jos komentavim. Taip pat reikia nusprsti, kokiomis priemonmis, kokia forma ir kam bus pateikiama apdorota informacija bei kaip ji bus apsaugoma. Dalis informacijos gali bti konfidenciali, todl jos nutekjimas gali pakenkti suinteresuotosioms alims, o taip pat ir projektui. Pagrindiniai informacijos apie suinteresuotsias alis altiniai gali bti projekto komandos nariai, firmos vadovai ir j artimiausi verslo partneriai, periodin spauda ir informacijos tarnybos, pramons, prekyb ir amat rmai, profesins asociacijos, tiekjai klientai ir prekybos parneriai, vietin iniasklaida, kompanij ataskaitos, Vyriausybiniai informacijos altiniai ir t.t. Suinteresuot ali analizei palengvinti silomi vairs suinteresuot ali grupavimo bdai: pagal svarb projektui, pagal problemos lyg, pagal vaidmen projekte, pagal j elgsenos pobd projekto atvilgiu. Pirmiausiai reikia isiaikinti, kas yra projekto pirmaeils ir kas yra j antraeils suinteresuotosios alys. Tik nustaius ir vertinus suinteresuotj ali takos mast ir svarb, suprantamas j valdymo poreikis ir reikm. Visuomet sunku atsakyti klausim, kokio laipsnio tak gali daryti suinteresuotosios alys ar kaip jos gali lemti projekto tiksl ir udavini pasiekim. ia pateikiami keli, i kuri projekto iniciatoriai gali pasirinkti jiems vien ar kelis tinkamiausius. Kartu suinteresuot ali grupavimas pagal kelis poymius padeda nepraleisti projektui reikming institucij ar grupi.
13

Suinteresuot ali grupavimas pagal svarb projektui. Atskir suinteresuot ali atsakomyb, prieiga prie itekli ir j kontrol, vaidmuo priimant sprendimus bus skirtingi. Kad bt lengviau numatyti, kaip ir kada kiekviena i j turt sitraukti projekt, naudinga suinteresuotas alis sugrupuoti pagal svarb: Pirmaeils suinteresuotosios alys tai asmenys, grups ar organizacijos, kuri problem turt isprsti projektas ir kurie gaus tiesiogin naud i projekto, naudosis projekto sukurtais rezultatais. Antraeils suinteresuotosios alys tai organizacijos ar grups, i kuri projektas sulauks daugiausia paramos (valstybins organizacijos, savivaldybs, NVO, savanorikos grups, privaios mons ir j organizacijos). ioje grupje patartina iekoti projekto partneri. ios alys pasiymi nepastovumu, o j aktyvumas pojekto atvilgiu reikiasi tol, kol patiriama i to naudos. Jos formaliai nesusietos su projektu, todl gali prisiimti arba neprisiimti atsakomyb u savo veiksmus ir j pasekmes. Treiaeils suinteresuotosios alys tai institucijos ir grups, kurios nebtinai sitrauks projekt, bet j vaidmuo bus reikmingas projekto tstinumui utikrinti (politikai, vyriausybs institucijos, kitos su panaia tiksline grupe dirbanios organizacijos, nacionalins NVO) [6]. Suinteresuot ali grupavimas pagal problemos lyg. Problemai atsirasti gali turti takos vairaus lygio prieastys: makrolygio, tokios kaip teisin sistema ar politin aplinka; vidurinio lygio, kai tam tikromis taisyklmis apribojamos tam tikros moni grups galimybs naudotis viena ar kita paslauga; mikrolygio, kai kultros normos ar stereotipai neleidia bendruomenms, eimoms, atskiriems individams prisidti prie sprendim primimo (r. 6 pav.) [18].

14

6 paveikslas. Problemos srii ir suinteresuot ali priklausomyb [18,19] iuo atvilgiu suinteresuotj ali analiz naudinga atlikti platesniame kontekste. Pavyzdiui, jei problema egzistuoja makrolygiu, tai ir jos sprendimo geriausia iekoti su nacionalinio lygio organizacijomis. Bet ir mikrolygio problemai sprsti gali bti reikalingi tiek vidurinio, tiek makrolygio partneriai, taigi reikalingas ir horizontalus, ir vertikalus bendradarbiavimas. Suinteresuot ali grupavimas pagal vaidmen projekte: Naudos gavjai (tikslin grup). gyvendintojai. Sprendim primjai. Finansuotojai [12]. Suinteresuot ali grupavimas pagal j elgsenos pobd projekto atvilgiu: alys, kurios labai remia projekt ir yra labai svarbios, turt bti trauktos glaud bendradarbiavim su projekto komanda. Su alimis, kurios yra labai svarbios, bet neremia projekto, reikt labai atidiai dirbti, kad bt padidintas j paramos lygis. Tam reikt nustatyti, koki naud projektas joms suteiks, ir pagalvoti, kaip t naud joms pristatyti. alys, kurios labai remia projekt, bet nra ypa svarbios, gali blakyti projekto komand, taiau j parama turt bti pripainta ir atitinkamai valdoma. alys, kurios turt bti stebimos, kad bt inoma, kaip keiiasi j takos projektui lygis, taiau nereikt leisti joms blakyti projekto komandos [6]. Identifikavus ir sugrupavus suinteresuotasis alis reikia ianalizuoti ir vertinti j interesus bei padaryti ivadas, t.y. suranguoti suinteresuotasis alis ne tik pagal j takos laipsn organizacijai, projektui, bet ir pagal j interesus, lkesius projekto atvilgiu [8]. Su konkreiu projektu susij mons ir j grups to projekto poiriu turi skirtingus lkesius, kuriuos ireikia j interesai. Skmingas i interes suderinimas yra projekto suinteresuotj ali valdymo tikslas [1]. Todl apibendrinant galima sakyti, kad esminis suinteresuotj ali bruoas su projektu susij j interesai. 7 paveikslas atspindi kokius lkesius, interesus gali turti suinteresuotosios alys.

15

7 paveikslas. Suinteresuotosios alys ir j lkesiai [12] Kai suinteresuotj ali interesai jau aiks, vertinamos j stipriosios ir silpnosios savybs. inant suinteresuotj ali tikslus, interesus ir lkesius, identifikavus j misij, galima prognuozoti, ar jos yra linkusios veikti ivien ir padti siekti abipuss naudos (sau ir projektui), ar atvirkiai gali prieintis projekto vykdymui, t.y. reikt nustatyti koki tak jos darys projektui [8]. Kitas suinteresuotj ali valdymo etapas yra organizavimas tiksl skaidymas uduotis ir j paskyrimas suinteresuotosioms alims. Tai galima gyvendinti remiantis tokia lentele (r. 8 paveiksl.).

8 paveiklas. Suinteresuotj ali taka ir vaidmuo projekte [18]

16

mogikj projekto itekli valdymas apima suinteresuot ali valdym, organizacins struktros, kurios aplinkoje vykdomas projektas, parinkim, projekto vadovo parinkim, projekto komandos suformavim ir valdym [9]. io etapo metu tikslinga vertinti, kokius sipareigojimus ir koki atsakomyb turi projekto komanda savo projekto suinteresuotosioms alims. Projektus vykdo ir valdo mons, todl yra pltojama organizacin struktra, kuri atspindi projekto poreikius, projekto komandai ir atskiriems asmenims keliamus reikalavimus. R. K. Mitchell ir kt., pasil suinteresuotsias alis identifikuoti pagal tris poymius gali, interes teistum ir j tenkinimo skubum (r. 9 paveiksl).

9 paveikslas. I dalies sutampantys poreikiai [7] ioje struktroje tikrosiomis suinteresuotosiomis alimis yra laikomi tik turintys visus tris suinteresuotj ali poymius, ia nustatomi dalyvi santykiai, atsakomyb ir bendravimo bdai, todl dl projekt dinamins prigimties yra keleta konkuruojani organizacini struktr, toki kaip:

Projekto komandos; Projekto ssajos; Organizacins struktros; Atsakomybs matricos.

Pagal i struktr galima iskirti iuos suinteresuotj ali tipus:

Pasyvs suinteresuotieji turi gali paveikti kultros staig, bet neturi teisto pagrindo arba

neskuba galios panaudoti. Visi, turintys kurios nors galios altini (ginklai, pinigai arba galimyb veikti per iniasklaid), bet nenaudojantys j prie organizacij, tampa pasyviais dalyviais. Tai suinteresuotieji, neinaudoj turimo potencialo. J interesai gali bti susij tik su aplinkybmis.

17

 Diskretiki suinteresuotieji asmenys turi teist pagrind, bet neturi jokios galios ar neskuba

daryti takos kultros staigai. Kultros staig vadovai nejauia jokio j spaudimo, todl su iais suinteresuotaisiais elgiasi vien savo nuoira.
Reikalaujantys suinteresuoti stengiasi kultros staigai daryti tak, bet tam neturi nei

motyv, nei galios, jie sugeba tik atkreipti save dmes.

Dominuojantys suinteresuotieji asmenys turi ir teist pagrind, ir gali daryti poveik, taiau

neskuba to daryti (jie dar gali bti vadinami laukianiais suinteresuotaisiais). Tai yra savininkai, darbuotojai, kreditoriai, vietos bendruomens lyderiai. J interesai apibdinami kaip intensyvs, taiau jie susij tik su aplinkybmis.
Priklausomi suinteresuotieji asmenys asmenys, kuriems trksta galios, bet j reikalavimai

yra skubs ir pagrsti. Jiems gali padti kiti suinteresuotieji asmenys arba patys vadovai. ie suinteresuotieji tarsi priklauso nuo kit suinteresuotj arba nuo organizacijos vadov geranorikumo.
Pavojingi suinteresuotieji dalyviai disponuoja galia, j reikalavimai turi bti skubiai

tenkinami, taiau j daroma taka kultros staigai teisikai nepagrsta. J galia yra prievartinio pobdio.
Tikrieji suinteresuotieji asmenys turi visus tris poymius. Kultros staiga privalo tenkinti i

suinteresuotj interesus, nes jie yra teisti, skubs ir suinteresuotieji turi galios daryti tak organizacijai, kad ie interesai bt gyvendinti [12]. Kadangi grups glaudiai susijusios viena su kita, projekto skm priklauso ir nuo to kaip efektyviai vadovas geba dirbti su kiekviena i grupi. Kiekviena grup savo ruotu daro tak kitoms. Projekto vadovas turi stengtis ilaikyti neutralum ir kiek galima atsiriboti nuo aikios priklausomybs i grupi [6]. Pagal tai yra iskiriamos organizacijos struktros takos projektams (r. 10 paveiksl).

18

10 paveikslas. Organizacijos struktros takos projektams [8,101] Kitas suinteresuotj ali valdymo etapas motyvavimas inant suinteresuotj ali tikslus, interesus ir misij, dar reikia nustatyti suinteresuotj ali stiprybes ir silpnybes, o tada jau galima formuoti j strategij ir prognozuoti j itekli poreik bei bandyti atsakyti klausimus kodl, kiek, kada, kur ir kaip jie bus panaudoti, t.y. reikia nustatyti kaip bus valdomos organizacijos ir suinteresuotj ali santykiai. iame procese identifikuojamas ir apibriamas kiekvienas projektui svarbus strateginis klausimas (problema), nustatomos i klausim atsiradimo prieastys ir veiksniai, jie iskiriami pagal kategorijas: politines, socialines, ekonomines, technologines, konkurencines ar teisines [2]. Vadovavimas apima valdymo strategijos gyvendinim, partnerysts ryi krim ir teisinim. Reikia stengtis umegzti kuo glaudesnius ryius su suinteresuotosiomis alimis, nes tik tai pads sumainti grsm, kuri kelia suinteresuotj ali interesai kompanijoje. O kontrol apima kontrols objekt identifikavim, nuolatin stebsen ir grtamojo ryio proces [8]. Taigi gyvendindama suinteresuotj ali valdymo strategij organizacijos vadovyb turi priimti sprendim dl jos realizavimo. Sudaryti darbo planai, numatytos procedros ir atitinkami itekliai. Strategijos gyvendinimo procese komanda jau turi bti tikra, kad sava organizacijos vadovyb vertins ir sutiks su suinteresuotj ali taka projekto rezultatams.

3. PROJEKTO SUINTERESUOT ALI VALDYMO STRATEGIJ ANALIZ

19

Suinteresuotsias alis btina valdyti tam, kad projektas bt gyvendintas skmingai. Todl labai svarbu pasirinkti strategij, pagal kuri ios suinteresuotosios alys bt valdomos monei, projekto skmingumui ir efektyvumui palankia kryptimi. Kaip strateginio valdymo proceso rezultatas parengiama ir gyvendinama strategija, kuri apibriama, kaip sprendim visuma, apibrianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti [17,29]. Pagal J. Stoner, strategija (gr. strategeia menas, mokslas bti generolu) tai mons pagrindini ilgalaiki tiksl ir udavini suformulavimas, veiksm kurso parinkimas ir itekli, reikaling iems tikslams gyvendinti, paskirstymas [14,264]. Strategija yra plati programa, apimanti organizacijos tiksl suformulavim ir gyvendinim; organizacijos atsakas savo aplinkai laike [14, 263]. Pirmiausiai turi bti apsisprsta dl suinteresuotj ali valdymo strategins veiklos krypties, t.y. suvokiama kaip mons apsisprendimas dl suinteresuotj ali valdymo tikslo, dl to, ko jos siekia atitinkamai valdydamos atitinkam suinteresuotj al. mons gali pasirinkti arba tradicin poir suinteresuotj ali valdym t.y. projekto suinteresuotj ali valdym, darant tak suinteresuotoms alims, bet j neitraukiant projekto valdym, t.y. sprendim primim ir pan., be to neatsivelgiant arba labai silpnai atsivelgiant tai, kad suinteresuotosios alys pasiekt savo interesus, tikslus ir pan. Arba gali pasirinkti naujj poir, kuris remiasi projekto suinteresuotj ali traukimo prielaida [11]. Kuomet, pagal suinteresuotj ali teorij, mons tikslai nustatomi subalansavus skirting suinteresuotj ali interesus bei tikslus [12,139]. O Aurimas Pautienius dar nurodo, kad projektas gali bti suvokiamas kaip suinteresuotj ali koalicija, kuri turi poreik sukurti k nors bendra [11]. E. R. Freeman konstatuoja, kad mons tikslas bti perteikimo priemone, suderinania suinteresuotj ali siekiam naud ir interesus, nes reikia suvokti, jog organizacijos sveika su bet kokia suinteresuotja alimi negali bti vienpus. Be to, kaip organizacija bendrauja su suinteresuotja alimi, taip i bendraus su organizacija. Organizacijos ir suinteresuotj ali poveikis vyksta dviem kryptimis ir ciklikai kartojasi, t. y. vyksta nuolatinis vienos puss poveikis kitai pusei [3, 46]. Akcentuotina, kad vairias suinteresuotsias alis reikia traukti ir su jomis bendrauti skirtingai. Vienas alis gali bti naudinga traukti pagrindin grup, kad nuolat teikt idjas ir vadovaut, kit ali dalyvavimas gali bti reikalingas tik tam tikruose etapuose. Su kai kuriomis suinteresuotomis alimis tiesiog reikia bendrauti ir gilinti j supratim apie organizacijos tikslus, siekius bei pan., o taip pat siekti didesns j paramos. Kitomis alimis galima pasinaudoti dl j takos ir ryi su dar kitomis suinteresuotomis alimis. Suinteresuotj ali traukimo proces reikia aktyviai kontroliuoti. O kai kurie autoriai teigia, kad jas reikia traukti net strategin
20

sprendim primim. Suinteresuotosioms alims kuo nors prisidjus reikia planuoti, kaip tokio dalyvavimo rezultatus integruoti organizacijos proces. O per mintas veiklas, strategines kryptis tikslinga apsispresti dl suinteresuotj ali valdymo strategijos pasirinkimo, kuri savo ruotu gali bti pasirinkta/keiiama reaguojant tam tikro organiacijos proceso metu [1]. Btina akcentuoti, kad didel tak iuo poiriu, suinteresuotj ali valdymo procesui turi organizacijos vadovo vertybins orientacijos. Bendraujant su suinteresuotosiomis alimis ir reaguojant j interesus irykja du kontrastingi poiriai. Nuo vadovo vertybins orientacijos priklauso organizacijos elgesys su suinteresuotosiomis alimis. I vienos puss vyrauja organizacijos vadovo nuostata, kad reikia siekti tik naudos staigai ir jos savininkams (dalininkams), i kitos nuostata, kad galima siekti naudos staigai, ir tuo patenkinti suinteresuotj ali lkesius. Nuo vadovo vertybins orientacijos priklauso ne tik suinteresuotj ali interes suvokimas, bet ir j paisymas [2]. Taiau kaip bebt kompanijos vadovyb neturt stengtis interes grupmis pasinaudoti kaip rankiais, siekdama organizacini tiksl. Prieingai vadovavimas kompanijai turi bti organizuojamas taip, kad suinteresuotieji asmenys ir j grups galt pasiekti sav tiksl, tai yra gyvendinti interesus. Taigi kompanijos tiksl turi bti siekiama padedant suinteresuotosioms alims pasiekti savj tiksl, nes jei ji blogai tenkins j supani suinteresuotj ali poreikius, ji negali tiktis ilgalaiks skms [18]. Organizacijos projekto suinteresuotj ali valdymo strategins veiklos kryptys priklauso ne tik nuo vadovybs vertybins orientacijos, bet ir nuo kit labai svarbi suinteresuotj ali analizs ir organizacijos veiklos charakteristik. Kiekviena organizacija turi vairiausi specifini interes ir savybi suinteresuotj ali atvilgiu (r. 11 paveiksl) [12, 139].

21

1l paveiksl. Sandori su suinteresuotosiomis alimis valdymo strategij charakteristikos [12, 153-4] Atsivelgiant tokios suinteresuotj ali ir mons interes analizs ir organizacijos veiklos charakteristik rezultatus, iuo metu suinteresuotj ali koncepcija taikoma trijuose lygiuose: kaip vadybos teorija; kaip strateginio valdymo tiksl gyvendinimo instrumentas; kaip koordinai sistema konkreiai suinteresuotj ali interes analizei atlikti [18]. Daugelis autori analizavo suinteresuotj ali teorijas ir jos pritaikymo organizacij veikloje galimybes bei problemas. Jie nustat 4 pagrindines suinteresuotj ali valdymo strategijas:
22

Reagavimo suinteresuotj ali valdymo strategija; Gynimosi suinteresuotj ali valdymo strategija; Prisitaikymo suinteresuotj ali valdymo strategija; Numatom veiksm suinteresuotj ali valdymo strategija [12]. I. M. Jawahar ir G. L. McLaughlin nuomone, reagavimo strategija reikalinga valdyti tas

suinteresuotsias alis, kuri interes organizacija tenkinti negali ir kurie organizacijai tuo metu yra beveik nereikmingi ir nesvarbs. Jei organizacija susiduria su nelabai svarbiomis suinteresuotosiomis alimis, tai ji imasi gynimosi strategijos, pagal kuri palaikomi tik minimals ir teisikai btini ryiai. Jei suinteresuotosios alys yra vidutinikai svarbios organizacija prisitaiko. Prisitaikymo strategija yra maiau aktyvi, organizacija rodo maiau iniciatyv. Numatom veiksm strategija taikoma labai svarbioms suinteresuotosioms alims valdyti. Ja pagrsti santykiai su suinteresuotosiomis alimis apima daugyb sveikos priemoni, tarp j ir aktyv organizacijos siekim palaikyti ryius su suinteresuotosiomis alimis, jas traukti organizacijos projekt valdym. Daugiausia itekli reikalauja numatom veiksm strategija, maiausiai reagavimo strategija [12, 153]. Jei organizacija yra centrin, ji gali pritaikyti kontroliavimo strategij. Pagrindinis ios strategijos tikslas ilikti centrine organizacija, ilaikyti sveikos tarp suinteresuotj ali kontrol. iame etape aktualiausi suinteresuotieji yra darbuotojai, tiekjai ir platintojai, nes j dka organizacija gali didinti veiklos apimtis, plsti savo produkcijos ar paslaug asortiment. Kad organizacija usitikrint skm, ji turi kontroliuoti i suinteresuotj ali ryius [18]. Ir kokia suinteresuotj ali strategija bebt pasirinkta, svarbiausias dalykas ji turi bti integruota organizacijos strategij, turi padti siekti aukiausi organizacijos tiksl, kurie savo ruotu i dalies priklauso arba gali bti redaguojama atsivelgiant suinteresuotsis alis (dvypus sveika). Integravus suinteresuotj ali valdym organizacijos strategin valdym, reikia suvokti suinteresuotj ali strategijos viet bendrojoje organizacijos strategijoje, strateginio valdymo procese ir tinkamai j integruoti. Pirmiausiai misijoje reikia apsibrti, kokias funkcijas organizacija vykdys ir kam jos bus naudingos. Be to dabartiniu metu aktualu, kad misijoje atsispindt vertybs ir priimam sprendim prioritetai bei socialins atsakomybs siekiai (r. 12 paveiksl). Vizijoje turi bti apibriama, koki veikl organizacija vykdo ir vykdys, kokia i staiga yra ir kokia bus atetyje. Pagal tai, koki ateities vizij staiga sivaizduoja, formuluojami jos tikslai ir udaviniai, kurie padeda siekti vizijoje numatyt perspektyv. Savo ruotu yra apsisprendiama ir dl suinteresuotj ali valdymo strategijos [18].
23

Apibrus staigos strategins veiklos pagrindus, numaius ateities vizij ir suformulavus jos gyvendinimui btinus veiklos tikslus ir udavinius, strateginio valdymo procesas pereina vidins ir iorins organizacijos aplinkos analiz, kuri tradiciniame strateginio valdymo modelyje daniausiai gyvendinama SWOT technikos pagalba. Btent iame etape pradeda veikti ir strateginio valdymo proces aktyviai sitraukia suinteresuotj ali analizs ir j valdymo sistema, jungianti suinteresuotj ali identifikavim, sveikos su suinteresuotaisiais proces ir sandori su suinteresuotosiomis alimis valdymo posistemius [12]. Vidins ir iorins aplinkos analizs etape strateginio valdymo proces traukta suinteresuotj ali analiz atliekama kartu su strateginiu valdymu. Kaip matome i 12 paveikslo, suinteresuotj ali identifikavimas susijs ir yra vykdomas kartu su strategini alternatyv formulavimu. Sveikos proces nustatymo sistema veikia strategini sprendim primim, o strategijos gyvendinimo etape atliekama sandori su suinteresuotosiomis alimis valdymo interes grupi analiz. Identifikuojamos suinteresuotosios alys [18]. Identifikavimo etapo rezultatais remiamasi formuluojant strategins organizacijos veiklos alternatyvas, kurios priklauso nuo daugelio veiksni, o tame tarpe ir nuo suinteresuotj ali lygmens. Be to, svarbu, koki poymi (galia, interes teistumas ar skubumas) ir j derini turi projekto suinteresuotosios alys. Kruopiai ianalizavus ir vertinus ias charakteristikas, galima suformuluoti kelet organizacijos strategins veiklos alternatyv, kurios leist efektyviausiai suderinti organizacijos tak suinteresuotiesioms alims ir i ali tak organizacijai [1]. gyvendinant suinteresuotj ali analizs sistem strateginiame organizacijos valdyme, sveikos su iomis alimis nustatymo posistemio pagalba analizuojant suinteresuotsis alis, nustatomos paramos ir sankcij galimybs ir tiktini j gyvendinimo bdai, tiriama organizacijos vieta suinteresuotj ali atvilgiu ir su organizacijos raida susij suinteresuotj ali charakteristikos pokyiai, vyksta nuolatin stebsena, kontrol ir reagavimas.

24

12 paveikslas. Verslo organizacijos suinteresuotj ali strategins analizs sistema [18] Taigi, suinteresuotj ali valdymo strategij yra vairi, jos gali bti taikomos vairiais lygiais ir bdais, taiau reikia nepamirti esminio dalyko, kad kaip bebt suinteresuotj ali valdymo strategija turi bti organizacijos bendrosios strategijos dalimi, siekti strategini organizacijos, projekto tiksl ir leisti organizacijai laiku prisitaikyti, utikrinti jos efektyvum bei skmingum. O kriant suinteresuotj ali valdymo strategij, dar gyvybikai svarbu pasirinkti labiausiai organizacijos interesus, poreikius bei lkesius atitinkani suintresuotj ali valdymo strategij, kuri bt taip subalansuota, kad leist tiek organizacijai, tiek suinteresuotosioms alims pasiekti savo tiksl, gauti naudos ir kt. Suinteresuotj ali strategijos supratimas leidia projekto komandai prognozuoti j elgsen, gyvendinti savo projekto strategij. Teisingai pasirinkta suinteresuotj ali valdymo strategija leidia tiktis skmingos staigos veiklos ir savo ruotu projekto gyvendinimo.

25

IVADOS
Vis pirma btina aikiai suvokti suinteresuotj ali esm, nes tik aikiai suvokiant kas jos yra ir kaip jas suvokti bei apibdinti galima tikslingai jas analizuoti, valdyti bei krti suinteresuotj ali valdymo strategijas. Taip pat btina suvokti suinteresuotj ali reikm, nes tai kuria projekto vadov ir kit dalyvi poir suinteresuotsis alis ir j valdymo, strategijos pasirinkimo perspektyvas. Suinteresuotj ali valdymas yra labai svarbi projekt ir vis organizacij strateginio valdymo sudedamoji dalis. suinteresuotj ali valdymo proces sudaro 5 pagrindiniai suinteresuotj ali valdymo etapai: Planavimas; Organizavimas;
Motyvavimas;

Vadovavimas;
Kontrol.

ie etapai yra skaidomi smulkesnius etapus, kurie ianalizuoti darbe, be to jie visi yra tarpusavyje glaudiai susij, jie ne tik vyksta ciklikai, bet ir atitinkamai veikia vieni kitus, lemia tam tikrus pokyius. Tam, kad suinteresuotj ali valdymas bt efektyvus ir duot didiausi naud, organizacija turi sukrti suinteresuotj ali valdymo strategij ir j gyvendindama valdyti ias alis. Vyrauja du poiriai, dvi suinteresuotj ali valdymo strategins veiklos kryptys: tradicinis poiris projekto suinteresuotj ali valdymas; naujas poiris remiasi projekto suinteresuotj ali traukimo prielaida. Taip pat galima nustatyti bei pasirinkti vairias suinteresuotj ali valdymo strategijas, pvz.: reagavimo, gynimosi, prisitaikymo ar numatom veiksm ir kt. Svarbiausia tinkamai apsibrti suinteresuotj ali valdymo tikslus, pasirinkti atitinkam strategij, kuri bt integruota mons strategij, strateginio valdymo proces bei kad bt suvokta, jog skmingas suinteresuotj ali valdymas skatina tarpusavio bendradarbiavim ir teigiamai veikia projekto rezultatus. O j interes bei svarbos nepaisymas ma maiausiai apsunkina projekto vykdym, o kartais gali ir visikai sugriauti projekt.

26

BIBLIOGRAFINI NUOROD SRAAS

1. ADAMONYT, Inga; VAIIUKYNAS, Vilimantas ir GUDAS, Mindaugas. 2008.

PROJEKT VALDYMAS IR VANDENS POLITIKA [interaktyvus]. KAUNAS, 2008, 68 p. [irta 2011 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internet: < www.lzuu.lt/file.doc?id=23208 >.
2.

BDA, Vytautas; CHMIELIAUSKAS, Alfredas. Projekt valdymas. Kaunas, 2006, 142 p.

ISBN 9789955252870
3. FREEMAN, E. R. Strategic Management: a Stakeholder Approach, Boston, 1984, p. 46. 4. JUCEVIIUS, R. Strateginis organizacij vystymas, Kaunas, 1998, 432 p. 5. KARDELIS, K. 2005. MOKSLINI TYRIM METODOLOGIJA IR METODAI. iauliai,

2005, 398 p. ISBN 9955-655-35-6

6. KAZILINAS, Adolfas. Strateginis projekt valdymas. Vilnius, 2009, 407 p. ISBN

9789955191575
7. MITCHELL, R. K. Toward a theory of stakeholder identification and salience: defining the

principle of who and what really counts. Academy of Management Review. 1997, p. 853-886.
8. NEVERAUSKAS, Bronius; STANKEVIIUS, Vytautas ir kt. Projekt valdymas:

mokomoji knyga. Kaunas, 2004, 143 p. ISBN 9955094974

9. PALUBINSKAS, Ginta Teres. Strateginio planavimo procesas. Kaunas, 1997, 207 p. 10. PAULAUSKAIT, N. Organizacij kultros tyrimas, gyvendinant visuotins kokybs

vadyb. Kaunas, 1998, 32 p.

11. PAUTIENIUS, Aurimas. PROJEKT VALDYMAS IR DARNI PLTRA: PRIETARAVIMAI

IR SINERGIJOS [interaktyvus]. Klaipda, 2010 [irta 2011 lapkriio 3 d. ]. Prieiga per internet: http://www.lpva.lt/cms/files/lpva/resources/2120_LVPA_pranesimas_Klaipeda_2.pdf >
12. SIMANAVIIEN, aneta. SUINTERESUOTJ VADYBA KULTROS STAIGOJE

<

[interaktyvus].

[irta

2011

m.

spalio

15

d.].

Prieiga

per

internet:

<

http://www.lkdtc.lt/lkdtc/mokomedz/01_Simanaviciene.pdf >.
27

13. STARKUS, A. Lietuviko atitikmens parinkimas terminui stakeholder. Verslas, vadyba ir

studijos 99: VGTU konferencijos praneimo mediaga (Vilnius, 1999 m. lapkriio 18, 19 d.). Vilnius, 2000, p. 306-309.
14. STONER, James, et al. Vadyba. Kaunas, 2005, 662 p. ISBN 9986850304. 15. SUSNIENE, Dalia; SARGUNAS, Gediminas. 2009. Prerequisites of Stakeholder

Management in an Organization [interaktyvus]. KAUNAS, 2009, 7 p. [irta 2011 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internet: < http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/inzeko/62/1392-2758-2009-262-58.pdf >.
16. Vadovybs apsaugos departamentas prie vidaus reikal ministerijos. Tobulinimo projekt

detalizavimas [interaktyvus]. [irta 2011 lapkriio 3 d. ]. Prieiga per internet: http://www.vad.lt/Projektai-745.html >.
17. VASILIAUSKAS,

<

Aleksandras.

Strateginis

valdymas.

Vilnius,

2002,

383

p.

ISBN 9986433282.
18. ZUBAVIIEN, Audron. 2007. Projekto valdymo ciklo metodikos taikymo socialins

integracijos projektuose vadovas [interaktyvus]. KAUNAS, 2009, 7 p. [irta 2011 m. rugsjo 30 d.]. Prieiga per internet: < http://www.equal.lt/uploads/docs/100%20psl%20Vadovas.pdf >.

28