Lorem

doc. dr.Ipsum
Haroldas
Dolor
Šinkūnas

Politikos teorija ir 2023 m.

politinės sistemos
 I tema. Bendrieji politikos mokslo klausimai

1. Termino „Politika“ samprata. Politikos termino sampratų grupės

2. Politikos funkcijos
3. Politikos mokslo institucionalizacija. Politikos mokslo struktūra
4. Politikos mokslo funkcijos ir tyrimo metodai
Literatūra studijoms:
Beneton, Philippe. Politikos mokslo įvadas. Vilnius: Mintis, 2010.
Novagrockienė, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai.
Vilnius: VU leidykla, 2001.
Prazauskas, Algimantas; Unikaitė, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas,
Vytauto Didžiojo universitetas, 2007.
Zeigler, Harmon. Politinė bendruomenė: įvadas į politinių sistemų ir
visuomenių lyginamąją analizę. Kaunas: Littera Universitati Vytauti Magni,
1993.
Termino „Politika“ atsiradimas (I)
 Termino „Politika“ atsiradimas (II)

Πολιτικά (gr. politiká) – miesto reikalai. Tai – viešųjų

reikalų tvarkymas.
 Politikos termino reikšmės (I)

Tarptautinių žodžių žodynas (1985 m. leidimas):

Valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika;
Visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus, pvz.,
vidaus politika, užsienio politika, ekonominė politika,
finansinė politika.
Tarptautinių žodžių žodynas (2005 m. leidimas):
Valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika;
Visuomeninės grupės, partijos veikla, kurios tikslas –
legaliai užimti ir išlaikyti valstybės valdžią.
 Politikos termino reikšmės (II)

Apdairus ir išmintingas reikalų tvarkymas

Pirmiausia materialiais interesais grindžiamas valdymas ar procedūros
Konkrečiomis sąlygomis iš daugelio alternatyvų pasirinktas konkretus veiksmų
kursas ar būdas, darantis įtaką dabarties bei ateities sprendimams
Bendruosius (visuotinius) tikslus ir priimtinas procedūras apimantis aukščiausio
lygio, ypač valstybės valdžios institucijų, planas

Šaltinis: Merriam-Webster žodynas [http://www.merriam-webster.com]

 Politikos termino reikšmės (III)
Politika – tai universalus visuomenės organizavimo būdas,
reguliavimo sistema, kuria siekiama palaikyti tvarką, vidinio
ir išorinio pasaulio stabilumą reguliuojant konfliktus. Galia,
derybomis arba susitarimais grindžiama veikla, kuri atsiranda
tada, kai žmonės ima veikti kartu. Reikalinga dėl to, kad yra
nepriteklius, objektyviai atsirandanti natūrali ir socialinė
žmonių nelygybė. Reguliuodama žmonių santykius, remiasi
teise, dorovės normomis, prievartos institutais. Gali būti
suprantama statiškai – kaip valstybės institucijų veikla, ir
dinamiškai – kaip nuolatinis, nenutrūkstantis procesas.
Šaltinis: http://terminai.vlkk.lt/
 Politikos termino reikšmės (IV)
Mažoji politika – valstybių vykdomos politikos dalis, kurios
turinį sudaro socialiniai ir ekonominiai dalykai, susiję su gėrybių
kaupimu ir perskirstymu (…).
Didžioji politika – valstybių užsienio politikos dalis, kurios turinį
sudaro karo ir taikos, saugumo ir gynybos, geostrateginiai,
diplomatijos ir kiti panašūs reikalai (…).
Viešoji politika – valdymo sprendimais išreikšta suderinta
viešojo valdymo institucijų ir visuomenės valia visuomenei ir
visai valstybei svarbiems klausimams ir problemoms spręsti (…).

Šaltinis: http://terminai.vlkk.lt/
 Politika kaip neigiamas reiškinys (I)

Erikas Marija Remarkas: Toje vienoje frazėje telpa visų pasaulio

demagogų arsenalas - viskas bus kitaip!

Ronald Reagan: Politika yra antroji pagal senumą profesija. Ir aš

pastebėjau, kad labai primena pirmąją.
 Politika kaip neigiamas reiškinys (II)

Nikita Chruščiovas:
Politikai visur vienodi.
Jie pažada pastatyti
tiltą ten, kur nėra
upės.
 Politika kaip akių dūmimas

Jonathan Lynn ir Antony Jay [knyga Yes Prime Minister]: Iš

tikrųjų parlamentaras tik mėgina atrodyti, tarsi jam rūpėtų
nedarbas. Taip yra todėl, kad jis baiminasi, jog neatrodo, kad
jam iš tiesų rūpėtų nedarbas.
In Parsons, Wayne. Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas.
Vilnius, 2001.

Harmon Zeigler: Politikoje, kaip ir gyvenime, labai retai viskas

atrodo taip, kaip yra iš tikrųjų.
In Zeigler, Harmon. Politinė bendruomenė. Kaunas, 1993.
 Politika kaip valdžios paslaptys

A.Mickevičius „Vėlinės“ (VII scena):

Kaip žinome, valdžia kai ką ir slėpti turi -

Dalykai kai kurie yra jos paslaptis,
Politikos esmė - tai paslėpta mintis.

Vertė Just. Marcinkevičius

 Respublikos Prezidentas G.Nausėda (TV3 2022/09/05 laida
„Dėmesio centre”)
Aš įgijau tam tikros patirties, kuri galbūt šiek tiek pakeitė mano
įsivaizdavimą apie politiką. Aš supratau, kad tai yra tikrai daug
kovos elementų turintis užsiėmimas, konkurencijos elementų
turintis užsiėmimas (…) Dažnai tiesiog konstatuoji, kad vienoje
ar kitoje situacijoje tavo pasirengimas kompromisui bus
pripažintas kaip tavo silpnumas. Ir tada tu kovoji. Tu kovoji už
savo vietą po saule, tu kovoji už savo pozicijos tvirtumą (…)
Pagrindiniai politikos bruožai

Viešųjų reikalų tvarkymas: Egzistuoja tam tikra

gyvenimo sritis, kuri nėra privati ir vien tik individuali, o
veikiau yra tam tikrų bendrų interesų valda (W.Parsons)

Privalomi sprendimai: Autoritetinis (=privalomas,

įpareigojantis) gėrybių paskirstymas (D.Easton)

Tikslingumas: Politika yra racionali pastanga pasiekti

tam tikrų tikslų (D.Stone)
 Politikos termino sampratų grupės

Vertybinė politikos samprata

Konkurencinė politikos samprata
Kompromisinė politikos samprata
 Vertybinė politikos samprata
Politika – tai valstybės valdymo menas.
Jean Blondel: Politika – tai veikla, per kurią bendruomenėje bei
bendruomenės labui priimami bei įgyvendinami sprendimai.
Dolf Sternberger: Politikos objektas ir tikslas yra taika (santarvė).
Thomas Meyer: Politika yra visuma veiksmų, kuriais siekiama
parengti ir įgyvendinti privalomus į bendrąjį gėrį orientuotus
sprendimus, kurie naudingi visai visuomenei.
Kun. Julius Sasnauskas OFM: Politika – tai genialios idėjos ir
ištikimybė joms.
Konkurencinė politikos samprata
Niccolo Machiavelli: Politika yra suma priemonių, kurios
reikalingos valdžiai gauti ir išlaikyti, kad būtų galima
pasinaudoti valdžios teikiama nauda.
Harold Lasswell: Politika: kas ką gauna, kada, kaip.
David Easton: Politika – tai autoritetinis gėrybių paskirstymas
visuomenėje.
James Burnham: Politika yra grupių kovos dėl valdžios ir
socialinio statuso bei pripažinimo rezultatas.
Gianfranco Miglio: Tik silpnapročiai mano, kad politikoje
galimas bendradarbiavimas.
 Kompromisinė politikos samprata

Bernard Crick: Politika – tai veikla, kuria sutaikinami

skirtingi interesai, suteikiant tiek valdžios, kiek reikia
užtikrinti visuomenės gerovę ir jos gyvybingumą.
Talcott Parsons: Politika – tai veiksmingas kolektyvinis
veikimas siekiant bendrų tikslų.
Politika – tai valstybės valdžios pagalba atliekamas
interesų derinimas.
 Politikos funkcijos

Tvarkos visuomenėje palaikymas, visuomenės telkimas

Konfliktų sprendimas
Tikslų nustatymas ir resursų mobilizavimas
Autoritetinis ribotų (deficitinių) gėrybių paskirstymas
Komunikacija
 Politikos mokslo struktūra (I)

UNESCO 1948 m. kongresas:

Politikos teorija: (a) politinė filosofija ir (b) politinių idėjų istorija.

Politiniai institutai ir jų struktūra: (a) konstitucija; (b) valstybinė
valdžia; (c) regioninė ir vietos valdžia; (d) vyriausybė; (e) ekonominės ir socialinės
vyriausybės funkcijos; (f) lyginamieji politinių institutų tyrimai.
Politinis dalyvavimas ir viešoji nuomonė: (a) politinės partijos;
(b) grupės ir asociacijos; (c) piliečių politinis dalyvavimas; (d) viešoji
nuomonė.
Tarptautiniai santykiai: (a) tarptautinė politika; (b) tarptautinės
organizacijos ir tarptautinių santykių reguliavimas; (c) tarptautinė teisė.
Politikos mokslo struktūra (II)

David Easton: XX amžiaus viduryje politikos mokslas yra

disciplina, siekianti savo identiteto.

Aaron Wildavsky: Viešosios politikos analizė yra

taikomųjų tyrimų sritis, kurios turinį lemia ne disciplinų
ribos, bet tai, kas praverčia sprendžiant tam tikrą problemą
tam tikru laiku.
Politikos mokslo struktūra (III)

Pagrindinės politikos mokslo tyrimų sritys:

Politikos teorija
Politiniai institutai
Lyginamoji politika
Tarptautiniai santykiai
Viešasis administravimas ir viešoji politika
Politikos mokslo funkcijos

Deskriptyvinė (Aprašomoji)
Paaiškinamoji
Teorinė
Metodologinė
Prognozavimo
Instrumentinė
Ideologinė
Etc.
 Politikos mokslo metodai (I)

Teoriniai metodai:
Istorinis
Lyginamasis
Sistemų analizės (sisteminis)
Funkcinis/Funkcinė struktūrinė analizė
Bihevioristinis
Antropologinis
Psichologinis
Etc.
 Politikos mokslo metodai (II)
Empiriniai metodai
Kiekybiniai (jie nenormatyviniai, t.y. vertybiškai neutralūs):
Stebėjimas ir empirinių duomenų rinkimas
Empirinių duomenų analizė
Tyrimo rezultatai: modeliai, teorijos, hipotezės etc.

Kokybiniai (apima politikos subjektų pažiūras, motyvaciją,

vertinimus ir pan.):
Politiko subjektų elgesio stebėjimas
Interviu
Biografijos, dokumentų analizė etc.