1etuvts

Rtnsttutn tes
Pareng lektor Juta Vecerskyt
1 tema. KONSTITUCINS TEISS
SAMPRATA
Konstitucins teiss sqvoka
Konstitucinio reguliavimo objektas ir
metodas
Konstitucins teiss normos
Konstituciniai principai
Konstitucins teiss institutai
Konstituciniai teisiniai santykiai
Konstitucins teiss vieta nacionalinje
teiss sistemoje
Konstitucins teiss sqvoka
Konstitucin teis
tai nacionalins teiss sritis,
paprastai suprantama kaip sistema
teiss norm, nustatanci valstybs
organizacijq, viesosios valdzios
organizavimq ir jos jgyvendinimo
pagrindus, taip pat asmens
ir valstybs pagrindus.
%eisinje literatroje sqvoka ,konstitucin
teis" vartojama keliais aspektais:
kaip teisinio santykio dalyvio galimas
(leistinas) elgesys;
kaip salyje galiojanci teiss norm,
reguliuojanci tam tikrq visuomenini
santyki sritj, visuma;
kaip vienas is teiss moksl, kuris tiria
konstitucines teiss normas, j jgyvendinimo
praktikq, konstitucines teisines idjas;
kaip studij disciplina.
"Konstitucins teiss sqvokos jtvirtinimq
Lietuvoje reikt sieti su M.Romerio jtaka
dar tuomet, kai ji buvo vadinama
"valstybine teise.
"Konstitucins teiss sqvokos vartojimas
sietinas su konstitucijos valdziq
ribojancio auksciausios teisins galios
dokumento reiksms pripazinimu
siuolaikins visuomens gyvenime, su
sqmoningu konstitucionalizmo idj
jtvirtinimu.
gzistuoja dvi pagrindins konstitucins
teiss sampratos:
siaurqja prasme Konstitucijos teis;
placiqja prasme konstitucin teis,
kuri apima ir Konstitucijos teis.
Konstitucins teiss paskirtis suderinti
jvairi visuomens sluoksni interesus,
apginti asmens teises ir laisves,
nustatyti tam tikrq konstitucin tvarkq
visuomenje.
Konstitucinio reguliavimo objektas
%eiss sakos reguliavimo objektas yra
visuomeniniai santykiai.
Konstitucin teis reguliuoja dvi dideles
visuomenini santyki grupes:
valstybs organizacijq, viesosios
valdzios institucij sistemq ir jos veiklos
pagrindus;
jtvirtina asmens ir valstybs tarpusavio
santyki pagrindus.
Konstitucin teis - tai sistema
konkrecios salies teiss norm,
reguliuojanci zmogaus padtj
visuomenje ir valstybje, visuomenins
santvarkos pagrindus, viesosios
valdzios organ sistemos organizacijos
ir veiklos pagrindus.
Ji taip pat jtvirtina ir visuomens
gyvenimo svarbiausius principus,
esminius elgesio pamatus.
Konstitucin teis, jtvirtindama valstybs
valdzios institucij organizacijq, valstybs
valdzios institucij jgaliojimus ir veiklos
pagrindus, j tarpusavio santyki
pagrindus, ne tik nustato valstybs
valdzios institucij gali ribas pacioje
valstybs valdzios sistemoje, bet ir
valstybs valdzios gali ribas isvardyt
institucij santykiuose su asmenimis.
"Valdzios galias riboja Konstitucija
(Konstitucijos 5 str. 2 d.)
Konstitucinio reguliavimo metodas
Skiriami du teisinio reguliavimo metodai:
imperatyvinis bdingas privalomumas elgtis
kaip nustatyta teiss normomis, subjekt
subordinacija, pasirinkimo nebuvimas;
dispozityvinis bdingas teisini santyki
dalyvi lygybs pripazinimas ir galimyb
pasirinkti tam tikrq elgesio modelj.
Konstitucin teis nustato teises ir pareigas,
atsakomyb, leidimus ir draudimus; taikomas
imperatyvinio pobdzio reguliavimas.
Konstitucins teiss normos
Pagrindine pozityviosios teiss lqstele
laikoma teiss norma.
%eiss norma tai visiems privaloma,
formaliai apibrzta elgesio taisykl,
valstybs prievartos priemonmis
saugoma nuo pazeidim.
Pagal teisinio reguliavimo objektq
skiriamos konstitucins, civilins,
baudziamosios, darbo, finans ir kit
teiss srici normos.
Konstitucins teiss norma tai
visiems privaloma elgesio taisykl,
valstybs prievartos priemonmis
saugoma nuo pazeidim ir
reguliuojanti valstybs organizacijq,
viesosios valdzios organizavimq ir jos
jgyvendinimo pagrindus, o taip pat
svarbiausius asmens ir valstybs
tarpusavio santykius.
Konstitucins teiss norm ypatumai:
reguliuoja specifin visuomenini
santyki sritj;
konstitucins teiss normoms, kurios
nustato valstybs organizacijq, valstybs
valdzios institucij sistemq bei veiklos
pagrindus, asmens ir valstybs santyki
pagrindus, bdingas pirminis pobdis;
visq teiss sistemq vienijancios normos;
bdingi specifiniai jtvirtinimo saltiniai;
konstitucins teiss normos, isdstytos
salies Konstitucijoje, yra auksciausios
teisins galios;
yra daug norm, kurios formuluojamos tik
pacia bendriausia prasme;
dazniausiai bdinga imperatyvumas;
ypatingi reguliuojam teisini santyki
subjektai;
issiskiria stabilumu.
Konstitucins teiss norm klasifikavimas:
atsizvelgiant j konstitucins teiss
sampratq siaurqja ir placiqja prasme:
konstitucins teiss siaurqja prasme
normos;
kitos konstitucins teiss normos.
pagal galiojimo trukm:
pastovios;
laikinosios;
isskirtins (pvz. karo padties metu).
pagal saltinius, kuriuose jos jtvirtintos:
jtvirtintos Konstitucijoje;
jtvirtintos jstatymuose;
jtvirtinamos pojstatyminiuose aktuose;
jtvirtintos kituose saltiniuose.
pagal jtvirtintq elgesio taisykli
privalomumq:
imperatyviosios;
dispozityviosios.
pagal paskirtj teisinio reguliavimo mechanizme:
materialiosios;
procesins.
pagal vaidmenj reguliuojant visuomeninius
santykius:
reguliacins;
apsaugins.
pagal teiss normose isdstyt taisykli pobdj:
jpareigojamosios;
draudziancios;
jgalinancios.
Konstituciniai principai
Bdingas apibendrinamasis pobdis.
%eiss principai lemia teiss norm turinj ir
j taikymq.
Konstituciniai principai tai Konstitucijoje
jtvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis
grindziamas visas teisinis reguliavimas ir
teisin praktika.
Konstituciniais principais grindziama visa
teiss sistema.
Konstitucins teiss institutai
Konstitucins teiss institutas tai
konstitucins teiss norm grup, jungianti
normas, reguliuojancias vienarsius ar
giminingus visuomeninius santykius.
Konstitucins teiss normos j institutus
jungiamos pagal j reguliavimo objektq.
Galima isskirti zmogaus teisi ir laisvi,
pilietybs, valstybs vadovo, parlamento,
vyriausybs, savivaldos, rinkim teiss ir
kitus institutus.
nstitutai gali bti skirstomi j paprastus ir
sudtingus.
Sudtingus institutus sudaro
poinstituciai (subinstitutai).
Kaip pavyzdziui, zmogaus teisi ir
laisvi institutq sudaro pilietini
(asmenini), politini, ekonomini,
socialini bei kultrini teisi ir laisvi
poinstituciai.
Konstituciniai teisiniai santykiai
Konstitucini teiss norm sureguliuoti
visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam
tikras teises ir teisines pareigas;
Sie santykiai atsiranda teiss norm pagrindu,
yra faktinio visuomeninio santykio teisin
israiska;
tai sqmoningi, valios santykiai, teisiniai rysiai
tarp konkreci subjekt;
teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ir
teisins pareigos jgyvendinimas yra garantuotas
valstybs prievarta.
Objektas socialins vertybs, jtvirtintos
konstitucins teiss saltiniuose.
Subjektai:
fiziniai asmenys pilieciai, uzsienieciai (uzsienio
valstybi pilieciai bei asmenys be pilietybs),
asmenys su dviguba pilietybe;
socialins bendrijos;
Lietuvos valstyb;
Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb,
teismai bei kitos valstybs valdzios institucijos;
vietos savivaldos institucijos;
visuomenins organizacijos ir susivienijimai;
atstovaujamj institucij deputatai.
Konstitucins teiss vieta nacionalinje
teiss sistemoje
Konstitucin teis - centrin nacionalins teiss
sritis, reguliuojanti svarbiausius visuomeninius
santykius, jtvirtinanti visos teiss sistemos
krimo principus.
Konstitucin teis nustato ir kit teiss sistemos
srici teisinio reguliavimo pradus.
%enka visq teiss sistemq integruojantis
vaidmuo.
Vietai teiss sistemoje apibdinti labiausiai tinka
pagrindins teiss srities, teiss sistemos
branduolio pavadinimai.
Konstitucins teiss teiss sistemos
branduolio, jos visq sistemq
integruojancios dalies vaidmenj lemia
keletas aplinkybi:
reguliuojam santyki svarba
visuomens gyvenime;
teiss normos apibrzia salies
konstitucin santvarkq, valstybs
valdzios saltinj ir pan.;
svarbiausias saltinis Konstitucija;
jtvirtintos pagrindins zmogaus teiss ir
laisvs;
is esms apibrzia teiskros
pagrindus.
%aciau si teiss saka nepakeicia ir
nesiekia pakeisti kit teiss sak, o tik
nustato bendrus vis teiss sak
principus, svarbiausius pradus.
tema. KONSTITUCINS TEISS
MOKSLAS LIETUVOJE
Konstitucins teiss mokslo sqvoka.
Konstitucins teiss mokslo sistema
Konstitucins teiss mokslo metodologija
Konstitucins teiss mokslo saltiniai
Konstitucins teiss mokslo svarbiausi
aspektai
Konstitucin teis kaip studij disciplina
Konstitucins teiss mokslas
%ai viena is teiss mokslo srici.
Mokslinink konstitucinink tyrinjimo
objektas konstitucin teisin tikrov.
Konstitucins teiss mokslo objektas vis
pirma yra konstitucin teis kaip teiss
saka.
Konstitucins teiss mokslq galima
apibdinti kaip visumq jvairi idj,
pazir, koncepcij ar teorij, aiskinanci
konstitucin teisin tikrov.
%iria konstitucins teiss institutus, j
raidq, si institut funkcionavimo
ypatumus.
Konstitucini teisini tyrinjim tikslas
atskleisti konstitucini teisini idj, teiss
norm bei konstitucins teisins praktikos
esm, vystymosi dsningumus ir
ypatumus, raidos tendencijas.
Mokslininkams konstitucininkams rpi ir
konstitucins teiss teorijos bendros
problemos, ir konkrecios salies
konstitucin teisin tikrov.
Konstitucins teiss mokslas nagrinja zmogaus
ir piliecio teises ir laisves, pilietyb, uzsienieci
teisin padtj, valstybs formq, valstybins
valdzios sistemq, politin sistemq, rinkim teis
ir kitus konstitucins teiss institutus, o taip pat ir
tokias problemas kaip konstitucins teiss
norm atsiradimo priezastys, j veiksmingumas,
konstitucijos samprata, konstitucij ir
konstitucingumo istorija, konstitucins teiss
saltinius, konstitucinius teisinius santykius,
konstitucins teiss normas, tiria jvairi
mokslinink teorijas ir paziras.
Konstitucins teiss mokslo sistema
Suprantama kaip nuoseklus, moksliniais
principais pagrjstas tyrinjam klausim,
susijusi su konstitucins teiss saka,
skirstymas j teoriskai apibrztas dalis.
Konstitucins teiss mokslo sistemq sudaro
bendroji ir specialioji dalys.
Bendrojoje dalyje nagrinjamos konstitucins
teiss normos ir j veiksmingumo problemos,
konstituciniai teisiniai santykiai, Konstitucijos
samprata, konstitucins teiss mokslo
problemos, konstitucins teiss istorija.
Specialiojoje dalyje nagrinjami konkrets
konstitucins teiss institutai.
Konstitucins teiss mokslo metodologija
Metodologija tai mokslins mqstysenos
(mokslinio mqstymo) princip visuma;
tai mokslo tyrinjimo pagrindas, iseities
taskas.
Konstitucins teiss mokslui metodologin
reiksm turi bendrosios teiss teorijos
suformuluoti teisinio mqstymo ir teisini
reiskini mokslinio pazinimo principai.
Metodai tai konkrets bdai, priemons,
taikomi tyrinjant mokslo objektq.
Yra zinomi ir taikomi tokie metodai:
1. sisteminis;
2. istorinis;
3. loginis;
4. dogmatinis (aklai tikima);
5. gramatinis;
6. kritikos;
7. teleologinis (tikslingumo);
8. statistikos;
9. sociologinis;
10. lyginamosios teistyros.
Dazniausiai konstitucins teiss moksle
vartojami specialieji tyrimo metodai:
teisins analizs metodas atskleidzia
tiriam teiss norm, princip, institut
esm, aiskina teisinio reguliavimo turinj;
sisteminis metodas;
istorinis;
lyginamosios teistyros;
statistinis metodas.
Konstitucins teiss mokslo saltiniai
Konstitucins teisins tikrovs tyrimo
pagrindas jvairs tyrimo saltiniai.
Konstitucins teiss mokslo saltini sistemq
sudaro specialieji ir teiss saltiniai:
specialieji saltiniai yra teiss mokslinink
darbai, konkreci konstitucins teiss
institut studijos, zurnal straipsniai, normini
teiss akt
komentarai ir kita.
teiss saltiniai tai konstitucins teiss
normas jtvirtinantys teiss aktai.
Konstitucins teiss mokslo
svarbiausi aspektai
Konstitucins teiss mokslo Lietuvoje
uzuomazg randama XV a.
%ai siejama su LDK publicisto ir istoriko
Augustino Rotundo (Mieleskio) vardu,
kuris traktate "Pasikalbjimas lenko su
lietuviu gindamas lietuvi teises ir LDK
valstybinj savarankiskumq aptar
valstybs formas.
1651 m. isleistame VU prof. Arono
Olizarovskio veikale "Apie politin zmoni
sqmon valstybei yra paskirtas skyrius.
Prof. Jeronimas Stroinovskis 1785 m.
veikale "Prigimtins, politins teiss,
politins ekonomijos ir tarptautins teiss
mokslas aiskino visuomens ir valdzios
tarpusavio santyki principus, reisksi kaip
konstitucijos, kuriai esant zmons
nepraranda savo jgimt teisi, salininkas,
dst Ch.L.Mostesquieu teorijos
pagrindus.
Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje
(1918-1940)
Konstitucin teis kaip mokslas Lietuvoje
visiskai susiformavo Lietuvos (nuo 1930 m.
Vytauto Didziojo) universitete. %en dirbusj
pedagogq ir mokslininkq Mykolq Romerj
reikia laikyti siuolaikins konstitucins teiss
mokslo Lietuvoje pradininku.
Viena is M.Romerio tyrint konstitucins
teiss problem yra bendrasis mokslas apie
valstyb.
Jis pirmasis nuosekliai tyr Lietuvos
nacionalinio valstybingumo atkrimo
teisinius aspektus ir jos konstitucin raidq.
M. Romerio teisine mintimi yra pagrjsta
Lietuvos konstitucins teiss doktrina,
kurios sudedamosios dalys yra:
mokymas apie valstyb;
mokymas apie suverenitetq;
mokymas apie reprezentacijq ir mandatq;
mokymas apie konstitucinj teistumq;
mokymas apie administracinj teismq.
M. Romeris laikosi tradicins "trij
element doktrinos, pagal kuriq valstyb
yra zmoni, gyvenanci tam tikroje
teritorijoje ir priklausanci vienai politinei
valdziai, sqjunga.
Nagrindamas suvereniteto sqvokq, jis
sil valstybs valdzios virsenyb ir
nepriklausomyb nuo kit valdzi
valstybs teritorijoje vadinti ne valstybs
suverenitetu, bet valstybs valdzios
suverenu.
%uo tarpu isorinis suverenitetas tai tam
tikra subjektin valstybs teis
santykiuose su kitomis valstybmis.
M. Romeris nagrinjo ir kitas konstitucins
teiss temas konstitucinio teistumo
problemas, administracinio teismo
problemq.
Daug dmesio skyr valstybs valdzios ir
jos demokratini teorij visuomenins
sutarties ir bendrosios valios doktrinai,
reprezentacins demokratijos teorijai.
Konstitucins teiss mokslas sovietins
santvarkos metais
%inkam sqlyg mokslui vystyti nebuvo,
nors rasyta nemazai, darb isliekamoji
vert yra ribota.
Soviet okupacijos metais konstitucins
teiss mokslas turjo persiorientuoti pagal
sovietinius standartus.
Buvo nutraukti savarankiski moksliniai
tyrinjimai, o siq spragq is dalies uzpild
iseivijos konstitucins studijos.
Konstitucin teis lietuvi iseivijos
darbuose
seivijoje konstitucins teiss problemas yra
nagrinj daugelis teisinink, taciau geriausiai
tai dar autoritetingi specialistai, teisinj
issilavinimq jgij Vakar uropos ar JAV mokslo
centruose: Konstantinas Rackauskas, Pranas
Viktoras Raulinaitis, Kazys Sidlauskas, Juozas
Laucka.
Natralu, kad viena pagrindini problem,
nagrinjam iseivijos teisinink, tapo buvusios
nepriklausomos Lietuvos konstitucins teiss bei
bsimos issilaisvinusios Lietuvos konstitucins
santvarkos problema.
Konstruodami konstitucins santvarkos
modelj ateiciai, dauguma iseivijos
autori buvo istikimi konstitucinio
kontinuiteto (tstinumo) principui.
Po Antrojo pasaulinio karo is Lietuvos j
Vakarus pasitrauk apie 400 teisinink,
kurie Cikagoje (JAV) leido zurnalq
"%eisinink zinios, "Lietuvis teisininkas,
veik Lietuvi teisinink tremtini
draugija.
Konstitucin teis atkrus Lietuvos
nepriklausomyb
Atkrus nepriklausomyb, atsirado
objektyvus poreikis susiklosciusiq mokslins
konstitucins teiss literatros spragq skubiai
uzpildyti.
1990-1992 m. itin aktyviai teisininkai dirbo
rengdami Lietuvos Respublikos Konstitucijq.
Primus 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijq
pradtos nagrinti kitos su jos jgyvendinimu ir
taikymu susijusios problemos.
%ebra nedaug monografij konstitucins
teiss klausimais, dauguma problem
nagrinjama moksliniuose straipsniuose.
Konstitucin teis kaip studij disciplina
Konstitucin teis privaloma studij
disciplina aukstosiose teiss
mokyklose.
Susipazjstama tik su svarbiausiomis
konstitucins teiss temomis, kurias btina
ismanyti norint suprasti valstybs
organizacijos, viesosios valdzios
organizavimo ir funkcionavimo esm,
asmens ir valstybs santyki pagrindus
tema. LIETUVOS KONSTITUCINS
TEISS SALTINIAI
%eiss saltinio sqvoka
%eiss saltini klasifikavimas
Konstitucins teiss siaurqja prasme
saltiniai
Konstitucins teiss placiqja prasme
saltiniai
Fakultatyviniai konstitucins teiss
saltiniai
%eiss saltinio sqvoka
Formaliuoju teisiniu aspektu tai teiss
norm israiskos ir jtvirtinimo forma.
Materialiuoju aspektu tai istorins,
socialins, politins aplinkybs, jtakojusios
teiss normos atsiradimq.
Net ir remiantis pirmuoju poziriu, teiss
saltiniams priskiriamos ne tik teiss
normos, bet ir principai bei doktrina.
Labiausiai paplitusi konstitucins teiss
saltini klasifikacijq pagal j teisin galiq.
Pagal teiss norm israiskq ir
jtvirtinimo bdq:
teiss norminis aktas;
teisinio paprotys;
teismo precedentas.
Pagal galiojimo laikq:
galiojantys;
istoriniai saltiniai.
Galima klasifikuoti pagal teiss
struktrq:
doktrininis elementas (doktrina, teiss
principai);
norminis elementas (teiss norm
aktai);
sociologinis elementas (teiss
precedentas, teismin praktika,
paprotys).
Konstitucins teiss siaurqja
prasme saltiniai
Lietuvos Respublikos Konstitucija,
konstituciniai jstatymai ir konstituciniai
aktai, kurie yra sudedamoji Konstitucijos
dalis,
Konstitucijos pataisos;
Lietuvos Respublikos
Konstitucinio %eismo nutarimai.
Konstitucins teiss placiqja
prasme saltiniai
Konstitucins teiss siaurqja prasme
saltiniai;
konstituciniai jstatymai;
ratifikuotos tarptautins sutartys;
jstatymai, Seimo statutas;
pojstatyminiai teiss aktai.
Fakultatyviniai konstitucins teiss
saltiniai
%eismin praktika;
%eiss principai;
Paprociai;
Doktrina.
Prireikus sie konstitucins teiss saltiniai
papildo kit konstitucins teiss saltini
jtvirtintq teisinj reguliavimq.
tema. KONSTITUCIJA - PAGRINDIN
KONSTITUCINS TEISS RAISKOS FORMA
Konstitucijos samprata ir pagrindins
savybs
Konstitucijos funkcijos
Konstitucijos teisin galia
Konstitucijos forma ir struktra
Konstitucijos primimas, keitimo tvarka
1992 m. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos bruozai
Konstitucijos samprata
Skiriamos dvi sampratos:
Formalioji (arba juridin) Konstitucija
suvokiama kaip pagridinis salies jstatymas;
Konstitucija tai pagrindinis ir svarbiausias,
auksciausios teisins galios teiss norm
aktas, nustatantis valstybs organizacijos,
viesosios valdzios organizavimo ir
funkcionavimo pagrindus bei jtvirtinantis
svarbiausius asmens ir valstybs santykius,
priimamas ir keiciamas sudtingesne tvarka
nei paprasti jstatymai.
Materialioji (faktin) Konstitucijos
samprata remiasi paciais konstituciniais
teisiniais santykiais, kurie susiklosto
konstitucins teiss norm pagrindu.
Dazniausiai teisinje literatroje yra
vartojama formalioji (juridin)
Konstitucijos samprata ir ji suprantama
kaip auksciausios teisins galios aktas.
Pagrindins Konstitucijos savybs
auksciausios galios teiss aktas (Konstitucijos
virsenyb);
svarbiausias, pagrindinis salies jstatymas;
steigiamojo pobdzio aktas;
teiskros pagrindas;
priimamas ir keiciamas ypatinga tvarka;
bdingas stabilumas (Konstitucijos stabilumas),
realumas, teistumas;
vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas;
privalomas visiems teiss subjektas visose
teisinio reguliavimo srityse;
Konstitucijos funkcijos
stabilizavimo;
racionalizavimo ir organizavimo;
integravimo;
apsaugos ir gynimo.
%eoriniu poziriu dar galima isskirti tokias
funkcijos:
teisin;
politin;
filosofin (ideologin).
Konstitucijos teisin galia
%ai auksciausios teisins galios teiss
norm visuma, kuri galiojimas gali bti
vertinamas trimis aspektais:
laiko atzvilgiu paprastai galioja nuo
pacioje Konstitucijoje nurodytos datos;
teritorijos atzvilgiu jsigalioja issyk visoje
salies teritorijoje;
teisini santyki subjekt atzvilgiu
privalomos visoms valstybs valdzios
institucijoms, jstaigoms ir asmenims.
Konstitucijos forma ir struktra
Konstitucijos pagal j formq skirstomos j
rasytines ir nerasytines, kodifikuotas ir
nekodifikuotas.
Paprastai susideda is toki dali:
preambuls;
pagrindins dalies;
baigiamosios dalies;
pereinamj, papildom nuostat;
pried.
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos struktros elementai
yra sie:
preambul;
pagrindin Konstitucijos dalis
(XV skirsniai);
baigiamieji nuostatai
(150154 straipsniai);
Konstitucijos sudedamoji dalis:
1991 m. vasario 11 d. konstitucinis
jstatymas ,Dl Lietuvos valstybs;
1992 m. birzelio 8 d. konstitucinis
aktas ,Dl Lietuvos Respublikos
nesijungimo j postsovietines Ryt
sqjungas;
2004 m. liepos 13 d. konstitucinis
aktas ,Dl Lietuvos Respublikos
narysts uropos Sqjungoje".
gzistuoja trys poziriai j Konstitucij
preambuli norminj pobdj:
preambuli nuostatos nra teiss normos,
gali daryti tik moralinj poveikj;
preambuls normos turi tokiq paciq teisin
reiksm kaip ir bet kurios kitos
konstitucins nuostatos;
j preambuls nuostatas btina atsizvelgti
interpretuojant ir taikant kit Konstitucijos
dali normas.
Konstitucijos primimas
Paprastai priimamos keliais atvejais:
atsiradus naujai valstybei;
pasikeitus politiniam rzimui;
smarkiai pasikeitus visuomeniniam
gyvenimui ir nepakankant patais.
Pagrindiniai Konstitucijos primimo bdai:
suteikiama valstybs vadovo;
priimama atstovaujamosios institucijos;
priimama tautos.
Konstitucijos keitimo tvarka
Pagal Konstitucijos keitimo procedr sudtingumq,
jas galima skirstyti j "lankscias, "grieztas ir
"tarpines.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo
priimta %autos referendumu, priskirtina prie t
konstitucij, kurioms keisti nustatytos gana sunkios
taisykls.
Sumanymq keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos
Konstitucijq turi teis pateikti Seimui ne mazesn
kaip vis Seimo nari grup arba ne maziau kaip
300 tkstanci rinkj.
Nepaprastos padties ar karo padties metu
Konstitucija negali bti taisoma.
Konstitucijos 1 str. nuostata ,Lietuvos Respublikos
valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika
gali bti pakeista tik referendumo bdu, jeigu uz tai
pasisakyt ne maziau kaip 3/4 Lietuvos pilieci,
turinci rinkim teis.
%ik referendumu gali bti keiciamos Lietuvos
Respublikos Konstitucijos pirmojo skirsnio ,Lietuvos
valstyb bei keturioliktojo skirsnio ,Konstitucijos
keitimas nuostatos.
Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni
turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du
kartus.
%arp si balsavim turi bti daroma ne trumpesn
kaip trij mnesi pertrauka. |statymo projektas dl
Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu
kiekvieno balsavimo metu uz tai balsavo ne maziau
kaip 2/3 vis Seimo nari.
Priimtq jstatymq dl Konstitucijos keitimo
pasiraso Respublikos Prezidentas ir ne vliau
kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu
nurodytu laiku tokio jstatymo Respublikos
Prezidentas nepasiraso ir nepaskelbia, sis
jstatymas jsigalioja, kai jj pasiraso ir oficialiai
paskelbia Seimo Pirmininkas.
|statymas dl Konstitucijos keitimo jsigalioja
ne anksciau kaip po vieno mnesio nuo jo
primimo.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui is
naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksciau
kaip po met.
Keli pagrindiniai Konstitucijos keitimo proceso
principai:
Konstitucijos pataisa turi bti akivaizdziai
btina;
Konstitucijos pataisa turi bti rengiama ir
priimama laikantis vis Konstitucijoje jtvirtint
reikalavim;
ir rengiant, ir priimant Konstitucijos pataisq,
btinas platus Lietuvos politini jg
sutarimas;
rengiant ir priimant Konstitucijos pataisq,
negalima pazeisti Konstitucijos dvasios,
Konstitucijos vientisumo ir suderinamumo,
btina paisyti teisins technikos reikalavim.
1992 m. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos bruozai
Konstitucija ypatinga tuo, kad joje pirmq kartq
Lietuvos valstybs konstitucij raidoje jtvirtintas:
1. tiesioginio Konstitucijos taikymo principas (6 str.
1 d.);
2. zmogaus teisi ir laisvi neatimamumo
principas (18 str.) ir si teisi tam tikras
isaukstinimas lyginant su piliecio teismis;
3. apribojimas keisti tam tikras Konstitucijos
nuostatas Seimo nuozira, t.y. leidimas tai daryti
tik referendumu;
4. speciali konstitucins justicijos institucija -
Konstitucinis %eismas;
5. parlamentins apkaltos procedra (74 str.).
1992 m. Konstitucijos primimo santrauka
1990 m. kovo 11 d. buvo patvirtintas
Lietuvos Respublikos Laikinasis
Pagrindinis |statymas - laikinoji
pereinamojo laikotarpio Konstitucija ir
sustabdytas 1938 m. geguzs 12 d.
Lietuvos Konstitucijos galiojimas.
1991 m. gruodzio 10 d. Lietuvos
Respublikos Auksciausioji %aryba sudar
14 deputat Laikinqjq komisijq
Konstitucijos projektui parengti.
1992 m. balandzio 21 d. Lietuvos
Respublikos Auksciausioji %aryba paskelb
visuomenei svarstyti parengtq Lietuvos
Respublikos Konstitucijos projektq.
1992 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos
Auksciausioji %aryba pritar Derinimo
komisijos parengtam Lietuvos Respublikos
Konstitucijos projektui.
1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos
pilieci referendumu priimta Lietuvos
Respublikos Konstitucija. Konstitucijai pritar
56,76 % vis balsavimo teis turinci rinkj.
Primus Konstitucijq buvo uzbaigtas
valdzios struktr formavimo procesas:
isrinktas Prezidentas, jsteigtas
Konstitucinis %eismas, veikia Valstybs
gynimo %aryba, paskirtas Kariuomens
vadas, Vyriausybs atstovai
regionuose, jkurta Seimo kontrolieriaus
institucija.
Valstybs valdziq Lietuvoje vykdo
Seimas, Respublikos Prezidentas,
Vyriausyb, %eismas.
Valdzios galias riboja Konstitucija.
Valdzios jstaigos tarnauja zmonms.
Negalioja joks jstatymas ar kitas aktas
priesingas Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucija gina
zmogaus prigimtines tieses ir laisves,
garantuoja teis laisvai pasirinkti bet kuriq
religijq, privaciai ir viesai jq ispazinti, jungtis j
politines, tautines, visuomenines
organizacijas, vadovaujantis jstatymais ginti
savo teises bei laisves.
tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIS TEISMAS
Konstitucins kontrols btinyb
Konstitucins kontrols formos ir rsys
Konstitucins kontrols institucijos
Konstitucinio %eismo formavimo tvarka
Konstitucinio %eismo vykdomos funkcijos
Konstitucinio %eismo teisj statusas
Konstitucinio %eismo kompetencija
Konstitucinio %eismo aktai, j rsys ir teisin
galia
Konstitucins kontrols btinyb
Konstitucij apsaugos garantavimas yra viena
esmini politinio ir teisinio gyvenimo aktualij, dl
kurios ir siuolaikiniame konstitucins teiss moksle
vyksta jvairiapus diskusija.
Diskusijos serdis yra tai, kad Konstitucija, bdama
pagrindinis salies jstatymas, ne tik garantuoja joje
jtvirtintq konstitucin santvarkq, pagrindines
zmogaus teises ir laisves, taciau suponuoja ir jos
pacios apsaugos btinumq.
smin problema kaip uztikrinti Konstitucijos
virsenyb salies teisinje ir politinje sistemoje?
Konstitucij apsaugos teisins garantijos
uzkoduotos j primimo, keitimo ir naikinimo
tvarkoje.
Specialios taisykls, kurios taikomos priimant
ir keiciant Konstitucijas, uztikrina j
stabilumq, konstitucini visuomenini
santyki reguliavimo nuolatinumq bei
nepertraukiamumq.
Nors daugelio valstybi Konstitucijose
tiesiogiai nra jtvirtinta valstybs organ ir
auksciausij pareign pareiga rpintis
konstitucijos apsauga, taciau tokia j
priederm atsispindi netiesiogiai
Konstitucijose arba
kituose teiss aktuose.
Ypatingq reiksm turi parlamentar ir kit
auksciausij pareign priesaika, kurioje
akcentuojamas Konstitucijos laikymasis.
Konstitucins kontrols formos
Amerikietiskasis modelis. Konstitucins kontrols istakos
yra JAV teisinje sistemoje, kuri dar apibdinama kaip
bendrosios teiss tradicija. Siq tradicijq perm
Argentina, Australija, Bolivija, Kanada, Meksika, Naujoji
Zelandija, is dalies Danija, Norvegija, Svedija, kai kurios
Afrikos zemyno salys.
JAV konstitucins kontrols modelio esm yra ta, kad
bendrosios jurisdikcijos teismas, nagrindamas
konkreciq bylq, gali pripazinti teiss normq,
priestaraujanciq Konstitucijai. %okiu atveju teismas sios
normos netaiko ir remiasi kita teiss norma ar teisminiu
precedentu, bet teiss normos nepanaikina, nepripazjsta
negaliojancia. Nuolat pasikartojantys teism sprendimai
tuo paciu klausimu virsta teisminiu precedentu, kurio
galia is esms tolygi jstatymui.
Konstitucins kontrols europietiskasis modelis (dar
vadinamas austriskuoju).
sm konstitucin kontrol jgyvendina specials
konstituciniai teismai (Kolumbija, Kosta Rika,
Panama, Kipras, %urkija, Piet Korja, giptas,
tiopija, Austrija, Baltarusija, Bulgarija, spanija,
talija, Latvija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Rusija,
Slovakija, Slovnija,Ukraina, Cekija)
arba konstitucins tarybos (Pranczija, Marokas).
Konstituciniai teismai vienose salyse sudaro
teismins valdzios institucij neatskiriamqjq dalj, o
kitose veikia autonomiskai.
Skirtingai nuo amerikietiskojo modelio, konstituciniai
teismai sudaromi ne tik is karjeros teisj, bet ir is
zymiausi specialist, valstybs tarnautoj, teiss
mokslinink.
Konstitucins kontrols rsys
Konstitucins kontrols rsys (pagal jgyvendinimo bdq):
isankstin arba prevencin kontrol (tikrinamas teiss
akto projektas
dar iki jo paskelbimo ir jsigaliojimo, t.y., promulgavimo);
paskesnioji arba represyvioji.
Konstitucins kontrol (pagal teisinius padarinius):
konsultacin (teismo ar kitos institucijos kompetentinga
nuomon);
sprendziamoji (sprendimas yra galutinis ir turi bti
vykdomas).
Konstitucins kontrol (pagal privalomumq):
privalomoji;
fakultatyvin (jq gali inicijuoti tie subjektai, kuriems tokia
teis yra numatyta salies konstitucijoje).
Konstitucin kontrol (pagal vykdymo vietq):
vidin;
isorin.
Konstitucin kontrol (pagal formq):
konkrecioji (konstitucingumo klausimas iskyla
sprendziant teismams konkreciq bylq);
abstrakcioji.
Konstitucins kontrol (pagal turinj):
formalioji (primimo tvarka);
materialioji.
Pagal konstitucins kontrols institucijos
sprendimo jsigaliojimo laikq:
bendras principas galioja tik j ateitj;
galiojimo atgal.
Konstitucins kontrols institucijos
Konstitucin kontrol dazniausiai bna
patikta dviems subjektams bendrosios
kompetencijos teismams arba
specializuotiems konstituciniams
teismams (kai kur konstitucinms tarybos).
Lietuvoje konstitucins kontrols funkcija
patikta Lietuvos Respublikos
Konstituciniam %eismui, kurio paskirtis
uztikrinti Konstitucijos virsenyb Lietuvos
teiss sistemoje ir konstitucinj teistumq.
Konstitucinio %eismo formavimo
tvarka
Dazniausiai formavime dalyvauja jstatym
leidziamoji, vykdomoji ir teismin valdzios;
%eisjai skiriami apibrztos trukms
kadencijai;
Retai daugiau nei vienai kadencijai;
Skiriami ne tik karjeros teisjai, bet ir
zymiausi specialistai, valstybs tarnautojai,
advokatai, politikai, teiss mokslininkai.
%eisjai turi bti nepriekaistingos
reputacijos.
Konstitucinio %eismo Pirmininkq is sio
%eismo teisj skiria Seimas
Respublikos Prezidento teikimu
Respublikos Prezidentas isleidzia
dekretq, kuriuo pateikia Seimui
Konstitucinio %eismo Pirmininko
kandidatrq, o Seimas, jei pritaria siai
kandidatrai, priima nutarimq, kuriuo
paskiria pasilytq
asmenj.
Reikalavimai Lietuvoje:
Lietuvos Respublikos pilietyb;
Nepriekaistinga reputacija;
Aukstasis teisinis issilavinimas;
Ne mazesnis kaip 10 met teisinis/pedagoginis
darbo pagal teisininko specialyb stazas;
9 teisjai vienai 9 met kadencijai;
Skiria Seimas, atnaujinama 1/3 kas trejus
metus;
Po 3 teisjus silo Prezidentas, Seimo
Pirmininkas ir Auksciausiojo %eismo
pirmininkas.
Konstitucinio %eismo vykdomos
funkcijos
Konstitucinio teistumo uztikrinimo;
Konstitucini teisini vertybi jtvirtinimo;
%aikdarysts socialiniame politiniame gyvenime;
%eisinio politini konflikt sprendimo;
Politins kaitos uztikrinimo;
Visuomens demokratins kultros ugdymo;
Zmogaus teisi apsaugos;
Demokratijos uztikrinimo;
Konstitucijos evoliucijos uztikrinimo.
Pagal Konstitucijos 102 ir 105 str. svarbiausia
Konstitucinio %eismo funkcija uztikrinti
Konstitucijos virsenyb tiriant ir sprendziant
gincus, ar jstatymai ir kiti Seimo priimti aktai
nepriestarauja Konstitucijai, ar Respublikos
Prezidento ir Vyriausybs aktai nepriestarauja
Konstitucijai ir jstatymams, taip pat Konstitucijoje
numatytais atvejais teikiant isvadas.
Vykdydamas siuos jgaliojimus Konstitucinis
%eismas jgyvendina konstitucinj teisingumq (2006
06 06 nut.)
%eismas yra labai svarbus faktorius, kuris
uztikrina:
Konstitucijoje jtvirtintus demokratinius visuomens
raidos principus;
konstitucinj teistumq;
pagarbq Konstitucijai;
pasitikjimq nacionaliniais institutais.
Konstitucinio %eismo teisj statusas
Konstitucinio %eismo teisjai, eidami savo
pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios
valstybins institucijos, asmens ar
organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija.
%uri asmens nelieciamybs teis.
Konstitucinio %eismo teisjai privalo laikytis
etikos taisykli. Viena svarbiausi taisykli -
viesai nereiksti savo nuomons klausimu,
kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti
Konstituciniame %eisme.
%eisjai negali uzimti joki kit renkam
ar skiriam pareig, dirbti verslo,
komercijos ar kitose privaciose jstaigose
ar jmonse, isskyrus pedagoginj ir
krybinj darbq.
%eisjai negali gauti jokio kito atlyginimo,
isskyrus teisjo atlyginimq bei uzmokestj
uz pedagogin ar krybin veiklq.
Negali dalyvauti politini partij ir kit
politini organizacij veikloje.
Konstitucinio %eismo teisjo jgaliojimai
nutrksta tik Konstitucijos 108 str.
jtvirtintais pagrindais, kai:
pasibaigia jgaliojim laikas;
mirsta;
atsistatydina;
negali eiti savo pareig dl sveikatos
bkls;
Seimas pasalina is pareig apkaltos
proceso tvarka.
Konstitucinio %eismo kompetencija
Konstitucinis %eismas, turi konstitucinius
jgaliojimus:
panaikinti atitinkam teiss akt (j dali)
teisin galiq, jeigu jie priestarauja
aukstesns galios teiss aktams,
pirmiausia Konstitucijai;
oficialiai aiskinti ir tiriamus teiss aktus, ir
mintus aukstesns galios teiss aktus,
kad galt nustatyti ir priimti sprendimq, ar
tiriami teiss aktai (j dalys) nepriestarauja
aukstesns galios teiss aktams.
Konstitucinis %eismas nagrinja bylas
dl:
jstatym ir kit Seimo akt atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
Respublikos Prezidento akt atitikimo
Konstitucijai ir jstatymams;
Vyriausybs akt atitikimo
Konstitucijai ir jstatymams.
Konstitucinis %eismas ne kartq yra konstatavs,
jog valdzi padalijimo principas reiskia, kad
jstatym leidziamoji, vykdomoji ir teismin valdzios
yra:
atskirtos, pakankamai savarankiskos;
tarp j turi bti pusiausvyra;
kiekviena valdzios institucija turi jos paskirtj
atitinkanciq kompetencijq, kurios konkretus turinys
priklauso nuo to, kokiai valstybs valdziai si
institucija priklauso;
kad Konstitucijoje tiesiogiai nustacius tam tikros
valstybs valdzios institucijos jgaliojimus, viena
valstybs valdzios institucija negali is kitos perimti
toki jgaliojim ar j perduoti kitai institucijai;
kad tokie jgaliojimai negali bti pakeisti ar apriboti
jstatymu.
Konstitucinio %eismo aktai, j rsys ir
teisin galia
Konstitucinis %eismas priima:
nutarimus;
sprendimus;
isvadas.
Nutarimus ir isvadas galima apibdinti kaip
baigiamuosius %eismo aktus, kuriais byla is esms
issprendziama.
Konstitucinis %eismas priima sprendimus, atskirais
klausimais, dl kuri byla neissprendziama is
esms.
Konstitucinio %eismo priimti nutarimai turi jstatymo
galiq ir yra privalomi visoms valdzios institucijoms,
teismams, jstaigoms, organizacijoms, pareignams
ir pilieciams.
Nutarimai skelbiami Lietuvos Respublikos
vardu, yra galutiniai ir neskundziami.
Visos valstybs institucijos bei j
pareignai privalo panaikinti savo priimtus
pojstatyminius aktus ar j nuostatas, kurie
pagrjsti pripazintu nekonstituciniu teiss
aktu.
Konstitucinio %eismo nutarimo pripazinti
teiss aktq ar jo dalj nekonstituciniu galia
negali bti jveikta pakartotinai primus tokj
pat teiss aktq ar jo dalj.
Lietuvos Respublikos jstatymas (ar jo
dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis),
Respublikos Prezidento aktas,
Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti
taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio %eismo
nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo
dalis) priestarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
%os pacios pasekms atsiranda, kai
Konstitucinis %eismas priima nutarimq,
kad Respublikos Prezidento aktas ar
Vyriausybs aktas (ar jo dalis) priestarauja
jstatymams.
Konstitucinis %eismas teikia isvadas:
ar nebuvo pazeisti rinkim jstatymai per
Respublikos Prezidento ar Seimo nari
rinkimus;
ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl
leidzia jam ir toliau eiti pareigas;
ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
nepriestarauja Konstitucijai. Prasyti isvados
dl tarptautins sutarties galima ir iki jos
ratifikavimo Seime;
ar Seimo nari ir valstybs pareign,
kuriems pradta apkaltos byla, konkrets
veiksmai priestarauja Konstitucijai.
Sprendimu jtvirtinamas teismo atsisakymas
priimti ir nagrinti bylq (ar paklausimq dl
isvados) arba konstatavimas, kad, pakeitus ar
panaikinus gincijamq teises aktq, byloje neliko
tyrimo dalyko.
Konstitucinio %eismo isvados savo teisine galia
ir teisiniais padariniais skiriasi nuo %eismo
nutarim, nes galutinj sprendimq visada priima
Seimas.
svados skelbiamos ne Lietuvos Respublikos
vardu, bet isreiskia tik %eismo nuomon,
pozicijq svarstytu klausimu.
Paklausimai dl isvad Konstituciniame
%eisme nagrinjami paprastesne procedra.
tema. ASMENS KONSTITUCINIS
TEISINIS STATUSAS
Asmens teisinis statusas kaip
konstitucins teiss institutas
Prigimtini zmogaus teisi ir laisvi
samprata
Zmogaus teisi tarptautinis teisinis
reglamentavimas
Zmogaus teisi ir laisvi klasifikavimas
pagal turinj
Konstitucini pareig samprata
Asmens teisinis statusas kaip
konstitucins teiss institutas
Zmogaus teiss yra siuolaikins civilizacijos
esmin vertyb. Valdzia ir kiekvienas asmuo turi
pareigq jas gerbti, nepazeisti, o pazeidus taikyti
teisins, moralins ir kitas atsakomybs
priemones.
Naujausi laik humanistins teorijos paprastai
remiasi tuo, kad zmogus nuo gimimo turi nuo jo
asmens neatskiriamas pamatines bei
nekintamas laisves ir teises.
Prigimtini zmogaus teisi ir laisvi
samprata
Prigimtins zmogaus teiss ir laisvs
suprantamos kaip nuo individo
neatskiriamos bei nuo valstybs
valdzios institucij valios
nepriklausancios teiss ir laisvs, kurios
kyla is individo prigimties bei asmuo jas
jgyja nuo pat jo egzistencijos pradzios.
Zmogaus teisi tarptautinis teisinis
reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai
dokumentai
Visuotin zmogaus teisi deklaracija (1948 m.)
uropos zmogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencija ir protokolai (1950 m.)
%arptautini pilietini ir politini teisi paktas
(1966 m.)
Jungtini %aut konvencija dl pabgli
statuso
Jungtini %aut konvencija dl pilietybs
neturinci asmen statuso
Zmogaus teisi ir laisvi klasifikavimas
pagal turinj
Pilietins (asmenins);
Politins;
konomins;
Socialins;
Kultrins.
Pilietins ir politins teiss kartais
priskiriamos absoliucioms teisms.
Konstitucinis %eismas nutarimuose yra ne kartq
konstatavs, kad Konstitucija leidzia riboti
zmogaus teises ir laisves, jei laikomasi si
sqlyg:
tai daroma jstatymu;
ribojimai yra btini demokratinje visuomenje
siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves
ir Konstitucijoje jtvirtintas vertybes;
ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi
prigimtis bei j esm;
yra laikomasi konstitucinio proporcingumo
principo.
Z%% apribojimai galimi, jei atitinka dvi sqlygas:
yra teisti,
yra btinai reikalingi demokratinje visuomenje.
Konstitucini pareig samprata
Pareiga tai teiss normose nustatytas jpareigojimas
asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti.
Asmens pareigoms demokratini valstybi konstitucijose
paprastai neskiriama daug dmesio, nra ir vieningo
pareig katalogo.
28 str. |gyvendindamas savo teises ir naudodamasis
savo laisvmis, zmogus privalo laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir jstatym, nevarzyti kit
zmoni teisi ir laisvi.
38 str. 6 ir 7 d. %v teis ir pareiga - auklti savo vaikus
dorais zmonmis ir istikimais pilieciais, iki pilnametysts
juos islaikyti. Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos
senatvje ir tausoti j palikimq.
53 str. 4 d. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti
aplinkq nuo kenksming poveiki.
tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIETYB. UZSIENIECI TEISIN
PADTIS LIETUVOJE
Pilietybs sqvoka
Pilietybs jgijimo bdai
Galimi natralizacijos reikalavimai
(sqlygos)
Pilietybs praradimo sqlygos
Uzsienieci teisin padtis
Prieglobscio teis
Pilietybs sqvoka
Gali bti suprantama dviem aspektais:
kaip objektyviai egzistuojantis zmogaus
rysys su valstybe;
kaip teiss norm, reguliuojanci
pilietybs santykius, visuma.
Pilietyb tai nuolatinis teisinis asmens
rysys su Lietuvos valstybe, grindziamas
abipusmis teismis ir pareigomis, is j
kylanciu tarpusavio pasitikjimu, gynyba
bei asmens istikimybe valstybei.
Pilietyb yra btina prielaida, kad asmuo turt
visas Konstitucijoje ir jstatymuose jtvirtintas
teises ir laisves, kad jo teisti interesai bt
ginami ir salies viduje, ir uz jos rib.
Pilietyb neapribota valstybs teritorini rib.
Svarbiausios politins teiss ir ypac tos, kurios
susijusios su valstybs funkcionavimu, jos
saugumo uztikrinimu, su valstybi institut
krimu ir valstybs valdzios funkcij
jgyvendinimu, gali bti suteikiamos tik valstybs
pilieciams. Pilietis jgyja isimtin teis dalyvauti
valdant savo valstyb.
Pilietybs jgijimo bdai
Filiacija (jus sanguini, jus soli),
Natralizacija,
Optacija.
Lietuvos Respublikos pilietyb jgyjama:
gimus;
jgyvendinus teis j Lietuvos Respublikos pilietyb;
suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb
(natralizacija);
optavimo bdu ar kitais Lietuvos Respublikos
tarptautini sutarci numatytais pagrindais;
kitais sio jstatymo numatytais pagrindais.
Filiacija pagrindinis ir visuotinai
pripazintas pilietybs jgijimo bdas.
Gali bti dvejopas, remiantis skirtingais
pilietybs jgijimo principais:
kraujo teiss principas (jus sanguinis).
|gyja tv pilietyb nepriklausomai nuo to,
ar gim tv pilietybs valstybje, ar uz jos
rib;
zems teiss principas (jus soli).
|gyja savo gimimo vietos valstybs pilietyb
nepriklausomai nuo tv pilietybs.
Galimi natralizacijos reikalavimai
(sqlygos)
Dazniausiai pasitaikoncios sqlygos:
isgyventi tam tikrq laikq toje
valstybje (3 m., 10 m.);
ismokti tos valstybs kalbq;
mokti konstitucijos pagrindus;
nesirgti infekcinmis ligomis;
nebti baustam uz kriminalinius
nusikaltimus, nusikaltimus zmonijai...
Lietuvos Respublikoje keliami
natralizacijos reikalavimai:
islaikyti valstybins kalbos egzaminq;
prasymo pateikimo metu nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje;
gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje
pastaruosius desimt met;
turti legal pragyvenimo saltinj
Lietuvos Respublikos teritorijoje;
islaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pagrind egzaminq;
bti asmeniu be pilietybs arba pilieciu
tokios valstybs, pagal kurios jstatymus
Lietuvos Respublikos pilietybs jgijimo
atveju prarandama tos valstybs pilietyb,
ir rastu pranesti apie savo sprendimq
atsisakyti turimos kitos valstybs
pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos
Respublikos pilietyb.
Lietuvos Respublikos pilietyb neteikiama
asmenims, kurie:
rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius
nusikaltimus, numatytus Lietuvos
Respublikos tarptautinse sutartyse arba
tarptautinje paprotinje teisje, tokius
kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai
zmoniskumui, karo nusikaltimai;
rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas
veikas pries Lietuvos Respublikq;
iki atvykimo gyventi j Lietuvos Respublikq
kitoje valstybje buvo teisti laisvs
atmimo bausme uz tycinj nusikaltimq, uz
kurj baudziamqjq atsakomyb nustato ir
Lietuvos Respublikos jstatymai, arba buvo
Lietuvoje bausti uz tycinj nusikaltimq, uz
kurj numatoma laisvs atmimo bausm;
jstatym nustatyta tvarka neturi teiss
gauti leidimo gyventi Lietuvos
Respublikoje.
Pilietybs praradimo sqlygos.
Lietuvos Respublikos pilietybs
netenkama:
atsisakius Lietuvos Respublikos
pilietybs;
jgijus kitos valstybs pilietyb;
Lietuvos Respublikos tarptautini
sutarci numatytais pagrindais.
Optacija laisvas pilietybs pasirinkimas tais
atvejais, kai keiciasi valstybs teritorija. Siuo
atveju, keiciamos teritorijos dalies pilieciams
leidziama pasirinkti:
likti savo buvusios teritorins valstybs pilieciais,
arba
tapti naujos valstybs, j kurios teritorijq ta dalis
jtraukiama, pilieciais.
Pilietyb gali bti jgyjama ir dviem bdais
isimties tvarka:
a) Uz ypatingus nuopelnus tai valstybei;
b) Reintegracija - tai pilietybs sugrqzinimas
asmenims, kurie buvo jq prarad.
Uzsienieci teisin padtis
Uzsienietis asmuo, kuris nra Lietuvos Respublikos
pilietis, neatsizvelgiant j tai, ar jis turi kurios nors
uzsienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios.
Konstitucija, kartu su Lietuvos Respublikos
tarptautinmis sutartimis bei jstatymais suteikia
uzsienieciams, kaip ir Lietuvos Respublikos pilieciams
visas prigimtines zmogaus teises ir laisves.
Uzsienietis turi teis j gyvyb, teis j orumq ir is si
princip kildinamus kitus principus.
Uzsienieciai, atitinkantys jstatym nustatytus
reikalavimus, turi teis verstis kine-komercine veikla,
jsigyti nekilnojamojo turto, vienytis j draugijas, tautines
bendrijas.
Atsizvelgiant j uzsienieciams taikom
ribojim nustatant j teises ir laisves
pobdj, skiriami tokie teisiniai rezimai:
didziausias palankumo rezimas;
abipusiskumo rezimas;
nacionalinis rezimas.
Lietuvos Respublikoje yra taikomas
nacionalinis rezimas.
Prieglobscio teis
Prieglobscio LR suteikimas reglamentuotas
jstatymo ,Dl uzsienieci teisins padties" V
skyriuje.
Pabglis bendrqja prasme asmuo, kuris,
negaldamas pasinaudoti savo valstybs
gynyba dl gresiancio pavojaus jo laisvei ar
gyvybei yra priverstas palikti savo salj ir ieskoti
prieglobscio svetur.
Asmuo, siekiantis gauti prieglobstj turi atitikti
tokius kriterijus:
a) pagrjstai bijoti persekiojimo dl religijos,
rass, tautybs, politini jsitikinim ir pan., jis
negali bti vadinamuoju ekonominiu pabgliu.
b) bti uz valstybs, kurios pilietis jis yra, rib.
|statymo 66 str. nustatytos tokios
prieglobscio formos:
a) pabglio statusas,
b) papildoma apsauga,
c) laikinoji apsauga.
Pabglio statusas yra pagrindin
prieglobscio forma.
Papildoma apsauga teikiama asmenims,
kuri laisvei, gyvybei gresia realus
pavojus.
Laikinoji teritorin apsauga teikiama, jei
uropos Sqjungos %aryba priima sprendimq,
kad yra masinis uzsienieci antpldis j
uropos Sqjungq, vidaus reikal ministro
teikimu sprendimq dl laikinosios apsaugos
suteikimo uzsienieciams priima Lietuvos
Respublikos Vyriausyb.
Jei Lietuvos Respublikos Vyriausyb priima
sprendimq dl laikinosios apsaugos
suteikimo, uzsienieciai j Lietuvos Respublikos
teritorijq jleidziami bei apgyvendinami
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatytoje vietoje, neapribojant j judjimo
laisvs.
tema. VALSTYB KAIP
KONSTITUCINS TEISS
SUBJEKTAS
Valstybs samprata
Valstybs elementai
Valstybs suverenitetas
Valstybs funkcijos
Valstybs formos samprata ir
elementai
Valstybs samprata
Dvi pagrindins zodzio "valstyb
reiksms:
organizuota politin bendruomen,
turinti auksciausiqjq valdziq;
tokios bendruomens valdomas
krastas.
Du svarbiausi teisiniai poziriai:
kildinama is visuomens;
kildinama is valdzios.
Valstyb tai tam tikros teritorijos zmoni
sqjunga, turinti suvereniq valdziq.
M. Romeris
Vansevicius isskiria keletq element:
valstyb suprantama kaip visos
visuomens politin organizacija;
paskirtis tvarkyti visuomens reikalus;
valstyb savo suverenia galia suteikia
teisei privalomq reiksm;
turi garantuoti pilieci teises ir laisves.
Klasikinis mokslas apie valstyb nurodo
tris sudedamqsias valstybs sqvokos
dalis:
tautq;
teritorijq;
valdziq.
%aigi valstyb yra organin si trij
element visuma.
Valstybs elementai
%auta,
%eritorija,
Valstybs valdzia.
Konstitucinje teisje vartojamas tautos
kaip valstybs pilieci bendruomens
apibrzimas. Pilietin tauta nesutampa su
etnine tauta.
Btent pilietin tautq su valstybe sieja
konstitucinis teisinis rysys.
%eritorija tai tam tikra zems rutulio dalis,
kurioje jgyvendinama valstybs valdzia.
%oje pacioje teritorijoje negali egzistuoti
kelios valstybs.
Valstybs siena apibrzia teritorijq, kurioje
valstyb vykdo auksciausiq suvereniq galiq.
Valstybs valdzia yra virsiausia, visq
visuomen apimanti, politinio pobdzio, kuriq
jgyvendina specialios valstybs valdzios
institucijos, teritorin, kurios sprendimai
prireikus uztikrinami valstybs prievarta.
Valstybs suverenitetas
Suverenitetas tai ne pati valdzia, o savyb,
kuriq galima apibdinti kaip auksciausiq,
neribotq, savarankiskq ir nepriklausomq galiq.
Suverenitetas yra visaapimantis, isimtinis ir
nedalomas.
Valstybs suverenitetas tai jos
nepriklausomyb, valdzios virsenyb,
savarankiskumas sprendziant valstybs vidaus
reikalus ir santykiuose su kitomis valstybmis.
Valstybs suverenitetas apima du
aspektus:
vidinj;
isorinj.
Valstybs veiklos sferoje veikiancios
organizacijos privalo paklusti valstybs
nurodymams.
%autos suverenitetas reiskia, kad salyje
suverenios valdzios subjektas yra tauta, ji
yra tikroji ir vienintel valstybs krja.
Valstybs funkcijos
Nurodo valstybs uzdavinius, tikslus.
Jos gali bti skiriamos j vidines ir isorines.
Yra tokios pagrindins valstybs funkcijos:
jstatym leidyba;
jstatym vykdymas;
teisingumo jgyvendinimas.
Valstybs teisini funkcij isskyrimas
padjo suformuluoti valdzi padalijimo
principq.
Valstybs formos samprata ir elementai
%ai kompleksin kategorija, atskleidzianti
valdzios valstybje organizavimq, jos
isdstymq teritorijos atzvilgiu, jos
jgyvendinimo bdus ir priemones.
%radiciskai vartojamos kelios sqvokos,
jvairiais aspektais apibdinancios
valstybs formq tai:
valstybs valdymo forma,
valstybs sandaros forma,
politinis rezimas.
Valstybs valdymo forma atskleidzia
valstybs valdzios saltinj, auksciausij
valstybs valdzios institucij sudarymo
tvarkq, struktrq bei si institucij teisin
padtj ir tarpusavio santykius;
valstybs sandaros forma parodo
valstybs teritorinj sutvarkymq, valstybs ir
jq sudaranci teritorini vienet santyki
pobdj;
politinis rezimas apibdina valstybs
valdzios jgyvendinimo bdus ir priemones.
Valstybs valdymo formos:
monarchija
absoliutin,
konstitucin,
dualistin,
parlamentin;
respublika
prezidentin,
parlamentin,
pusiau prezidentin.
Konstitucinis %eismas 1998 m. sausio 10 d.
nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje nustatytq valdzios institucij
kompetencijq Lietuvos valstybs valdymo
modelis priskirtinas parlamentins respublikos
valdymo formai.
Pabrzta, kad ms valstybs valdymo formai
bdinga ir kai kurie vadinamosios misriosios
(pusiau prezidentins) valdymo formos
ypatumai. %ai atspindi Seimo, valstybs
vadovo Respublikos Prezidento, Vyriausybs
jgaliojimuose bei j tarpusavio santyki
teisinje
konstrukcijoje.
Valstybs sandaros formos:
unitarin,
federacin.
Politiniai rezimai:
demokratinis,
nedemokratinis
autoritarinis,
totalitarinis.
10 tema. KONSTITUCIN
VALSTYBS VALDZIOS
INSTITUCIJ SISTEMA
Valstybs valdzios institucijos
samprata
Valdzi padalijimo principas
|statym leidziamoji, vykdomoji ir
teismin valdzios
Valstybs valdzios institucijos
Valstybs valdzios institucijos samprata
Valstybs valdzios institucija yra valstybs
jgaliota institucija vykdyti jos uzduotis ir
funkcijas, jas vykdyti grieztai valstybs nustatyta
tvarka.
Valstybs valdzios institucijq apibdina tokie
pozymiai:
tai jstatymo nustatyta tvarka jsteigtas
organizacinis vienetas;
jis jgyvendina tam tikras valstybs funkcijas;
veikia valstybs vardu ar jos pavedimu;
turi valdzios jgaliojimus;
veikia pagal jstatymo nustatytq kompetencijq.
Valdzi padalijimo principas
Klasikine tapusiq formq valdzi
padalijimo principas jgauna
Ch. L. Montesquieu veikale "Apie
jstatym dvasiq. Principq taip pat
pltojo J. Locke.
Pagrindas yra "stabdzi ir atsvar
mechanizmas. Juo siekiama
subalansuoti jgaliojimus tarp skirting
valstybs valdzios institucij taip, kad
n viena negalt dominuoti.
Valdzi padalijimo principo elementai yra:
valdzi atskyrimas ir savarankiskumas;
pusiausvyra;
sqveika.
Pagal valdzi padalijimo principq valstybs
valdzios institucij sistemoje veikia trys
valdzios:
jstatym leidziamoji,
jstatym vykdomoji,
teismin.
|statym leidziamoji, vykdomoji ir
teismin valdzios
|statym leidziamoji institucija priima jstatymus,
auksciausiq teisin galiq turincias normas,
reguliuojancias svarbiausias visuomenini
santyki sritis. nstitucija renkama
tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose.
Vykdomoji institucija realizuoja valstybs
valdziq organizuodama ir garantuodama
jstatym vykdymq.
%eismins institucijos realizuoja teismin
valdziq, kuri yra nepriklausoma ir
savarankiska.
Valstybs valdzios institucijos
%ai yra valstybs sukurta ir jgaliota jstaiga
ar organizacija, skirta valstybs funkcijoms
vykdyti.
Valstybs valdzios institucij pozymiai:
tai yra tam tikra organizacija zmoni,
kuriuos sieja vienodi tikslai ir veiklos
pobdis;
formuojamos grieztai numatyta tvarka;
veikia valstybs vardu ir pavedimu;
institucijai priskirta apibrzta
kompetencija;
gali vykdyti jgaliojimus tik teiss aktuose
nustatyta tvarka;
yra sudtin ir integrali valstybs
valdzios institucij sistemos dalis;
Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje
nustatyta: "Valdzios galias riboja
Konstitucija."
11 tema. POLITINS PARTIJOS,
POLITINS IR VISUOMENINS
ORGANIZACIJOS KONSTITUCINJE
TEISJE.
Politins partijos ir organizacijos,
sqvoka, pozymiai, funkcijos.
Politini partij veiklos principai,
teisins garantijos ir apribojimai.
Visuomenins organizacijos
(asociacijos) sqvoka, funkcijos, rsys.
Religins bendruomens ir bendrijos,
veiklos teisins garantijos.
Politins partijos ir organizacijos,
sqvoka, pozymiai, funkcijos.
Politin partija yra savo pavadinimq
turintis, pagal jstatymq jsteigtas viesasis
juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti
savo nari politinius interesus, padti
isreiksti Lietuvos Respublikos pilieci
politin valiq, siekti dalyvauti
jgyvendinant valstybs valdziq ir
savivaldos teis.
Politins partijos steigjais ir nariais gali bti
Lietuvos Respublikos pilieciai, sulauk 18 m.
Politins partijos registruojamos juridini
asmen registre.
Politins partijos steigjai nuo politins partijos
jregistravimo juridini asmen registre tampa
jos nariais.
%uo paciu metu Lietuvos Respublikos pilietis
gali bti tik vienos politins partijos steigju ar
nariu.
Politinei partijai jsteigti btina ne maziau kaip
1000 steigj.
Sprendimq reorganizuoti arba likviduoti politin
partijq priima politins partijos suvaziavimas
(susirinkimas, konferencija) arba jstatym
nustatytais atvejais teismas.
Jeigu politinje partijoje liko maziau negu 1000
nari, per 30 dien apie tokj nari sumazjimq
politin partija turi pranesti juridini asmen
registrui nustatyta tvarka. Politin partija
likviduojama LR CK nustatyta tvarka, jeigu per
6 mn. po nari sumazjimo politins partijos
nariai nenusprendzia politins partijos
reorganizuoti ar pertvarkyti.
Politini partij veiklos principai,
teisins garantijos ir apribojimai
Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti
steigiamos ir veikti kit valstybi politins
partijos ir politins organizacijos, j padaliniai.
Politins partijos organai ir buvein turi bti
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Draudziama steigtis ir veikti politinms
partijoms, kuri steigimo ar programiniuose
dokumentuose propaguojama, ar veikloje
praktikuojama rasin, tautin, religin,
socialin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio
ar totalitarinio valdymo,
valdzios uzgrobimo prievarta metodai, karo ir
smurto propaganda, zmogaus teisi bei
laisvi, viesosios tvarkos pazeidimai, kitokios
idjos bei veiksmai, priestaraujantys Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, Lietuvos
Respublikos jstatymams ir nesuderinami su
visuotinai pripazintomis tarptautins teiss
normomis.
Politini partij organizacin struktra
grindziama teritoriniu principu.
Visos politins partijos Lietuvos Respublikos
teritorijoje veikia laisvai ir savarankiskai.
Valstybs ir savivaldybi institucijoms, j
pareignams, kitiems juridiniams bei
fiziniams asmenims draudziama kistis j
politini partij vidaus reikalus.
Politins partijos turtas ir lsos negali bti
skirstomos jos nariams.
Visos politins partijos turi lygias teises
dalyvauti rinkimuose.
Politins partijos turi teis nekliudomai rastu,
zodziu ar kitais bdais skleisti informacijq
apie savo veiklq, propaguoti politins partijos
idjas, tikslus ir programq.
Nuolatiniai politins partijos finansavimo saltiniai:
politins partijos nario mokesciai (pradinis,
periodinis);
valstybs biudzeto dotacijos;
lsos, politins partijos gautos is leidybos ir
atributikos platinimo, nuosavybs teise
priklausancio turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo, politini bei kultrini rengini
organizavimo;
tarptautini organizacij, kurios nar yra politin
partija, politinms partijoms mokamos dotacijos;
jstatymu nustatytos aukos;
registruot bank paskolos politinei partijai.
Visuomenins organizacijos
(asociacijos) sqvoka, funkcijos, rsys
Asociacija savo pavadinimq turintis ribotos
civilins atsakomybs viesasis juridinis asmuo,
kurio tikslas koordinuoti asociacijos nari
veiklq, atstovauti asociacijos nari interesams ir
juos ginti ar tenkinti kitus viesuosius interesus.
Asociacijos pavadinime gali bti zodziai
,asociacija", ,visuomenin organizacija",
,susivienijimas", ,konfederacija", ,sqjunga",
,draugija" ar kiti.
Asociacijos buvein turi bti Lietuvos
Respublikoje.
Asociacija privalo turti bent vienq sqskaitq
kredito jstaigoje.
Asociacijos steigjais gali bti 18 met sulauk
veiksns fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai
asmenys, sudar asociacijos steigimo sutartj.
Asociacij, kuri veikla susijusi su vaik ir
jaunimo poreikiais, nariais gali bti ir jaunesni
kaip 18 met asmenys.
Asmuo gali bti keli asociacij nariu.
Minimalus asociacijos steigj skaicius yra 3.
Asociacija teiss akt nustatyta tvarka turi bti
jregistruota juridini asmen registre.
Asociacija laikoma jsteigta nuo jregistravimo
juridini asmen registre.
Asociacijos narys turi tokias teises:
dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame nari
susirinkime;
naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis;
susipazinti su asociacijos dokumentais ir gauti visq
asociacijos turimq informacijq apie jos veiklq;
bet kada isstoti is asociacijos;
kitas teiss aktuose ir asociacijos jstatuose
nustatytas teises.
Asociacijq registruoti galima, jei sudaryta steigimo
sutartis, susauktas asociacijos steigiamasis
susirinkimas, priimti asociacijos jstatai ir sudarytas
bent vienas valdymo organas bei jvykdytos kitos
steigimo sutartyje nustatytos prievols.
Draudziama steigtis ir veikti asociacijoms, kuri
tikslas arba veikimo bdai prievarta nuversti ar
pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucin
santvarkq arba pazeisti Lietuvos Respublikos
teritorijos vientisumq, propaguoti karq ir smurtq,
autoritarinj ar totalitarinj valdymq, kurstyti rasin,
religin, socialin nesantaikq, pazeisti zmogaus
teises ir laisves, viesqjq tvarkq bei atlikti
veiksmus, priestaraujancius Lietuvos
Respublikos jstatymams ir visuotinai
pripazintoms tarptautins teiss normoms, veikti
dl kit valstybi interes, jeigu jie yra priesingi
Lietuvos valstybs interesams.
Asociacijoje turi bti visuotinis nari
susirinkimas ar kitas organas
(konferencija, suvaziavimas, kongresas,
asamblja ar kt.), turintis visas ar dalj
visuotinio nari susirinkimo teisi.
Uz asociacijos nario veiklq valdymo
organuose jo nariui gali bti atlyginama.
Asociacija turi teis vykdyti jstatym
nedraudziamq kin komercin veiklq.
Visuotinis nari susirinkimas gali priimti
sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau
kaip 1/2 asociacijos nari.
Jeigu asociacijoje liko maziau negu trys
nariai, per trisdesimt dien apie tokj nari
sumazjimq asociacija turi pranesti
juridini asmen registrui Juridini
asmen registro nuostat nustatyta
tvarka.
Religins bendruomens ir bendrijos,
veiklos teisins garantijos
Religin bendruomen yra asmen grup,
siekianti jgyvendinti tos pacios religijos tikslus.
Religins bendrijos yra baznyci ir tolygi
religini organizacij - bendruomeni, siekianci
jgyvendinti tos pacios religijos tikslus,
susivienijimai.
Bendrijq sudaro ne maziau kaip dvi religins
bendruomens, turincios bendrq vadovyb.
Religiniai centrai yra aukstesniosios religini
bendrij valdymo institucijos.
Valstyb pripazjsta devynias Lietuvos
istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo
dalj sudarancias tradicines Lietuvoje
egzistuojancias religines bendruomenes
ir bendrijas: lotyn apeig katalik, graik
apeig katalik, evangelik liuteron,
evangelik reformat, ortodoks
(staciatiki), sentiki, judj, musulmon
sunit ir karaim.
Kitos (netradicins) religins bendrijos gali bti
valstybs pripazintos kaip Lietuvos istorinio,
dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos
palaikomos visuomens ir j mokymas bei
apeigos nepriestarauja jstatymams ir dorai.
Religins bendrijos gali kreiptis dl valstybs
pripazinimo prajus ne maziau kaip 25 metams
nuo pirminio j jregistravimo Lietuvoje. Jeigu
prasymas nepatenkinamas, pakartotinai galima
dl to kreiptis prajus 10 met nuo prasymo
nepatenkinimo dienos.
Pripazinimo klausimq sprendzia Seimas, gavs
%eisingumo ministerijos isvadq.
Visos juridinio asmens teises turincios
religins bendruomens ir bendrijos gali
jstatym nustatyta tvarka is valstybs gauti
paramq kultrai, svietimui bei labdarai.
Naujai susikrusios (atsikrusios)
tradicins religins bendruomens ir
bendrijos jgyja juridinio asmens teises, kai
j vadovyb apie susikrimq (atsikrimq)
rastu pranesa %eisingumo ministerijai ir
yra nustatomas konkrecios bendruomens
ar bendrijos tradicij tstinumas
atsizvelgiant j jos kanonus, statutus bei
kitas normas.
Religins bendruomens ir bendrijos turi teis
laisvai organizuotis pagal savo hierarchin ir
institucin struktrq, vidaus gyvenimq tvarkyti
savarankiskai pagal savo kanonus, statutus bei
kitas normas.
Religins bendruomens gali bti jregistruotos,
jei vienija ne maziau kaip 15 nari - pilnameci
Lietuvos Respublikos pilieci.
Religini bendruomeni, bendrij jstatus ar
juos atitinkantj dokumentq jregistruoja
%eisingumo ministerija ne vliau kaip per 6
mnesius nuo j pateikimo.
Religins bendruomens, bendrijos jstatai ar
juos atitinkantis dokumentas neregistruojami,
jeigu:
juose nenurodyti visi btini duomenys;
religins bendruomens ar bendrijos veikla
pazeidzia zmogaus teises ir laisves arba viesqjq
tvarkq;
jau yra jregistruoti tokio pat pavadinimo religins
bendruomens, bendrijos jstatai.
Atsisakius registruoti religins bendruomens,
bendrijos jstatus, pareiskjams apie tai
pranesama rastu ne vliau kaip per 5 d. nuo
sprendimo primimo, nurodant konkrecius
atsisakymo motyvus.
Jei religin bendruomen, bendrija ar
centras veikia ne pagal jregistruotus
jstatus arba j veikla pazeidzia
Konstitucijq ar veiklos jstatymq,
%eisingumo ministerija pranesa apie tai
rastu jstatymus pazeidusiai religinei
bendruomenei, bendrijai ar centrui ir
nurodo terminq, per kurj pazeidimai turi
bti istaisyti.
Jei pazeidimai neistaisomi, %eisingumo
ministerija gali kreiptis j teismq dl
religins bendruomens, bendrijos ar
centro veiklos sustabdymo.
%eismo sprendimu religins
bendruomens, bendrijos ar centro veikla
gali bti sustabdyta ne daugiau kaip 6
mnesiams. Jei per sj laikotarpj teismo
nurodytas pazeidimas neistaisomas,
teismo sprendimu j veikla gali bti
nutraukta.
1 tema. LIETUVOS
RESPUBLIKOS RINKIM TEIS.
REFERENDUMAS
Rinkim teiss samprata ir saltiniai
Rinkim teiss principai
Rinkim sistemos
Referendumas ir jo rsys
Referendumo vykdymo principai
Rinkim teiss samprata ir saltiniai
Rinkimai %autos auksciausios suverenios
galios vykdymo israiska.
Konstitucijos 4 str. ,Auksciausiq suvereniq
galiq %auta vykdo tiesiogiai ar per
demokratiskai isrinktus savo atstovus".
Rinkimai tai savo esme demokratiskas
valstybi valdzios institucij sudarymo arba
atskir pareig uzmimo bdas, kai tauta ar
jos atstovai jstatyme nustatyt procedr bdu
gali sprsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus
jgaliojimus, o kam juos atimti.
Rinkimams bdinga:
procedra vykdoma naudojant balsavimq;
speciali procedra naudojama formuojant
parlamentq (yra tam tikr isimci);
daznai legitimuoja tam tikrq valdzios
institucijq, pareigyb, j rysj su teisine tauta;
ypatinga procedra, nes parodo auksciausia
valdzios kilm, rysj su teisin tauta, tautos
suvereniteto idjq.
Rinkim teis vienas svarbiausi Lietuvos
konstitucins teiss institut.
Rinkim teis suprantama dviem prasmm:
objektyvioji rinkim teis - visuma teisini
norm, kurios reguliuoja
visuomeninius santykius,susijusius su
rinkim organizavimu, j vykdymu ir
rinkim rezultat nustatymu.
subjektyvioji rinkim teis - pilieciui
valstybs garantuojama teis ir
galimyb dalyvauti renkant tam tikrus
valdymo organus.
Subjektyvioji rinkim teis yra kompleksin:
aktyvioji - piliecio teis balsuoti rinkimo
metu (balso teis). Skaidoma: teis
balsuoti pastu (jei numato jstatymas), teis
apsksti rinkim komisijos sprendimq
(negavus balsavimo biuletenio). Aktyviqjq
rinkim teis pilietis jgyja, jei rinkim dienq
jam yra sukak 18 m.
pasyvioji piliecio teis yra iskelti savo
kandidatrq rinkimuose, teis pretenduoti j
tam tikras renkamas pareigas.
Rinkim teis tai kompleksinis teisi
institutas, nes susideda is jvairi teisini
sak, teisini norm. Dominuoja
konstitucins, administracins, darbo,
civilins teiss normos.
Rinkim teis nustato tam tikras darbo
lengvatas, garantijas kandidatams.
nstitute vyrauja procesins teisins
normos, kurios reglamentuoja rinkim
procesq: kandidat isklimq, agitacijq.
Yra ir materialini teisini norm, kurios
nustato kandidat teises ir pareigas.
Rinkim teiss saltiniai
Rinkim teiss saltiniai tai teisiniai aktai, kurie
nustato rinkim organizavimo ir vykdymo tvarkq.
Galima isskirti siuos rinkimus reglamentuojancius
saltinius:
Rasytins teiss normas jtvirtina: Konstitucija;
tarptautins sutartys; jstatymai ir teiss aktai,
turintys jstatym galiq; politini partij jstatai;
Nerasytins teiss normas isreiskia: bendrieji teiss
principai; teisiniai paprociai ir tradicijos; rinkim
teiss norm isaiskinimai pateikti tos institucijos, kuri
turi teis teikti siuos isaiskinimus.
Svarbiausius rinkim klausimus paprastai
reglamentuoja Konstitucija.
Rinkim teiss principai
%ai subjektyvios rinkim teiss realizavimo
tam tikros normos, kuri laikymasis
rinkim metu uztikrina realias galimybes
realizuoti tautos valiq.
Pagrindiniai principai:
visuotiniai,
lygs,
tiesioginiai
slaptas balsavimas,
rinkim rengimo ir vykdymo viesumas.
Visuotinumas turi islyg rinkim cenz.
Rinkim cenzai tai valstybs Konstitucijoje
ir rinkim jstatymuose numatytos sqlygos,
kurias turi atitikti pilietis, nordamas jgyti arba
jgyvendinti aktyviqjq ar pasyviqjq rinkim
teis.
Skiriami:
pozityvs - tokios sqlygos, kurios nra
diskriminavimo pobdzio, logiskai pagrjstos.
Pvz.: pilietybs, sslumo, amziaus (aktyviai
rinkim teisei jgyvendinti 18 m., pasyviai
Seimo nariu 25 m., Prezidentu 40m.,
Savivaldybi taryb nariu 21 m.),
nesuderinamumo cenzas (negali bti
isrinktas asmuo, uzimantis tam tikras
pareigas).
negatyvs - sqlygos rinkimo teisei
realizuoti, kurios isreiskia tam tikrq
diskriminacijq.
Pvz.: lyties cenzas, turto cenzas,
issilavinimo cenzas, religinis cenzas,
moraliniai cenzai (Meksikoje taikomi
narkomanams).
Lygios rinkim teiss reikalavimas, kad vis
rinkj balsai turt tq patj svorj, reiksm.
%iesiogini rinkim principas uz kandidatus
balsuoja patys, betarpiskai.
Slapto balsavimo principas kiekvienam
rinkjui uztikrinama galimyb laisvai,
nevarzomai isreiksti savo valiq.
Viesumas uztikrina galimyb kontroliuoti
rinkim procesq, daryti jj skaidr. Jo
jgyvendinimas uztikrina, kad pilieci valia
rinkim bt teisingai isreiksta ir adekvaciai
jforminta.
Rinkim sistemos
Rinkim sistema tai rinkim jstatymuose
jtvirtint taisykli, princip ir kriterij
visuma, kuriais remiantis nustatomi
balsavimo rezultatai.
%uri du aspektus:
Placiqja prasme- visuma visuomenini su
rinkim organizavimu ir vykdymu susijusi
santyki.
Siaurqja prasme rinkim rezultat
nustatymo bdai.
Pagrindins rinkim sistemos:
mazoritarin;
proporcin;
misrioji.
Mazoritarin rinkim sistema grindziama
daugumos principu, isrinktu yra laikomas tas
kandidatas, kuris gavo bals daugumq.
Gali bti santykins daugumos arba
absoliucios daugumos. Pagal absoliucios
daugumos sistemq isrinktu laikomas tas
kandidatas, kuris gavo absoliuciq bals
daugumq (maziausiai 50,01 proc.).
Proporcins rinkim sistemos atveju,
visoms partijoms atstovaujama
proporcingai per rinkimus gaut bals
skaiciui. Kiekvienai partijai skiriama viet
pagal j surinktus balsus.
%aikant siq sistemq, valstybs teritorija
suskirstoma j rinkim apygardas su
mazdaug vienodu rinkju skaiciumi,
kiekvienoje apygardoje isrenkami keli
atstovai.
Siekiant uztikrinti parlamento stabilumq ir
sumazinti maz partij skaici, yra
nustatomi rinkim barjerai, kurie leidzia
mandat dalybose dalyvauti tik toms
partijoms, kurios surinko nustatytq
minimal bals procentq (1-10 proc.).
Pagal misriq rinkim sistemq, dalis
deputat renkami naudojant vienq is
mazoritarins rinkim sistemos variant, o
kita dalis taikant proporcin rinkim
sistemq.
Lietuvoje taikomos trys rinkim sistemos.
Seimo nariai renkami pagal misriq sistemq
71 renkamas vienmandatse rinkim
apygardose pagal santykins daugumos
mazoritarin rinkim sistemq, o 70
daugiamandatje rinkim apygardoje pagal
partij sqrasus proporcine rinkim sistema.
Mandatai kandidat sqrasams paskirstomi
pagal tai, kiek bals gavo kiekvienas is j
taikant kvot ir liekan metodq. Pirmiausiai
apskaiciuojama kvota, kuri parodo, kiek bals
reikia vienam mandatui gauti.
Kvota lygi rinkj bals uz sqrasus,
dalyvavusi skirstant mandatus, sumai,
padalintai is 70. Uz kiekvienq sqrasq atiduot
bals skaicius dalijamas is kvotos. Gautas
sveikas dalmuo yra mandat skaicius,
tenkantis kiekvienam sqrasui pagal kvotq, o
sio dalijimo liekanos pridedamos prie likusi
mandat paskirstymo pagal liekanas. Vis
sqras pavadinimai rasomi is eils, kurioje po
paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems
atitekusias dalijimo liekanas pradedant
didziausiqja.
Seimo rinkim metu pagal proporcin rinkim
sistemq taikomi ir balsavimo pagal preferencijas
elementai: balsuodamas rinkjas prie partijos
sqraso pazymi ir tuos konkrecius partijos
kandidatus, kuriems jis nori atiduoti savo
preferencijas.
Jei kandidatui atiduoda pirmenyb daug rinkj,
jis gali pakilti per kelias partijos sqraso vietas.
Jei partija gauna maziau mandat negu jos
sqrase buvo kandidat, tai kuo aukstesn
kandidato vieta partijos sqrase, tuo didesn
tikimyb bti isrinktam.
Renkant Prezidentq yra taikoma mazoritarin rinkim
sistema:
jei pirmam balsavimo rate dalyvauja ne maziau kaip
pus vis rinkj, yra taikoma mazoritarin absoliucios
daugumos rinkim sistema, t.y. isrinktu laikomas tas,
kuris surinko daugiau nei pus vis rinkimuose
dalyvavusi rinkj bals;
jei rinkimuose dalyvavo maziau kaip pus vis balsavimo
teis turinci pilieci, yra taikoma mazoritarins
santykins daugumos sistema isrinktu laikomas
kandidatas, surinks daugiausia, bet ne maziau kaip 1/3
vis rinkj bals.
Jei nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo bals
skaiciaus, rengiamas antras balsavimo turas, kuriame
isrinktu laikomas tas, kuris surinko daugiausia bals
(taikoma mazoritarins santykins daugumos sistema).
Referendumas ir jo rsys
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. l d.
skelbiama: ,Svarbiausi Valstybs ir %autos
gyvenimo klausimai sprendziami
referendumu".
%aip susiduriame su referendumu
konstituciniu tiesiogins demokratijos institutu
Lietuvos teisinje sistemoje.
Referendumo jstatyminis detalizavimas ir jo
konstituciniai aspektai nagrinti Konstitucinio
%eismo 1994 07 22 nutarime.
Referendumas (lot. ,tai, kas turi bti pranesta'')
svarbiausias tiesiogins demokratijos
institutas, pasireiskiantis tiesioginiu rinkju
balsavimu tam tikru valstybs ar visuomens
gyvenimo klausimu.
Referendume pilieciai pasisako ,taip" arba
,ne".
Referendumas ir rinkimai skiriasi rinkju valios
isreiskimo objektu referendumo objektas yra
konkretus referendumui teikiamas klausimas.
Referendumo rezultatai gali bti nustatomi tik
remiantis mazoritarizmo principu.
Referendumq galima apibrzti kaip teiss
normomis reglamentuotq
balsavimo procedrq, kurios metu rinkim teis
turintys valstybs pilieciai, vadovaudamiesi savo
patyrimu ir vertybinmis nuostatomis,
pareiskia savo valiq svarbiausiais tautos bei
valstybs gyvenimo klausimais.
Pagal teiss teorijq ir konstitucines tradicijas
referendumas suprantamas kaip pilieci
visuotinis balsavimas konstitucijos, jstatymo ar
atskiru jo nuostat primimo, vidaus ir uzsienio
politikos klausimais.
%eisinje literatroje salia referendumo
sutinkama ir kita sqvoka - plebiscitas (lot.
plebiscitum - tautos sprendimas).
Pranczijoje plebiscitu laikomas balsavimas,
kurio metu pilieciai pritaria ar nepritaria
valstybs vadovo vykdomai politikai.
Kartais teigiama, kad plebiscitas tai
balsavimas ypac svarbiais, lemtingais
valstybei klausimais, tai gyventoj apklausa
siekiant issprsti konkrecios valstybs
teritorijos likimq.
r referendumas, ir plebiscitas jvardija tq patj
konstitucinj teisinj reiskinj tautos balsavimq
svarbiausiais salies gyvenimo klausimais.
Referendum klasifikavimas priklauso nuo
kriterij, pagal kuriuos isskiriamos tam
tikros referendum rsys.
Davidas Butleris sil referendumus
klasifikuoti pagal referendumo iniciatorius
ir referendum sprendziamus uzdavinius:
valdzios rengiami referendumai;
konstituciskai btini referendumai;
referendumai pagal pilieci peticijas arba
reikalavimus.
Anot V. Cirkino, galima referendumus skirti:
pagal tai, kokioje teritorijos dalyje
referendumas vykdomas:
nacionalinis ar vietos referendumas;
pagal btinumq vykdyti referendumq,
norint priimti tam tikrq sprendimq:
privalomas referendumas ar fakultatyvinis
referendumas;
pagal referendume keliam klausim
pobdj:
konsultacinis referendumas kai
balsuojama uz naujos Konstitucijos
projektq; paprastas referendumas kitais
klausimais;
pagal parlamento dalyvavimq:
ikiparlamentinis, poparlamentinis ar
neparlamentinis referendumas;
pagal sprendimo pobdj:
patvirtinantis referendumas ar
atsaukiamasis referendumas;
pagal juridin galiq:
sprendziamasis referendumas tokio
referendumo priimti sprendimai
nereikalauja papildomo patvirtinimo,
jsigalioja salies teritorijoje, konsultacinis
referendumas.
Konstitucinio teismo 1994 m. liepos 22 d.
nutarime pazymta, kad referendumai Lietuvoje
skirstomi j sprendziamuosius, patariamuosius ir
ratifikacinius.
Sprendziamieji referendumai, per kuriuos tauta
visuotinio balsavimo bdu priima jstatymus,
demokratini tradicij salyse kaip politinis
teisinis institutas sutinkami retai.
Labiau paplit patariamieji referendumai,
kuriems teikiami svarstyti svarbiausi salies
gyvenimo klausimai, ir ratifikaciniai, kuri metu
tauta isreiskia pritarimq ar nepritarimq
parlamento priimtam jstatymui.
Referendumo vykdymo principai
Bendrieji referendumo principai:
dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindziamas
demokratiniais rinkim teiss principais;
referendume turi teis dalyvauti pilieciai nuo 18
met;
pilieciai dalyvauja referendume lygiais pagrindais;
referendumas yra tiesioginis pilieciai dalyvauja
referendume tiesiogiai ir asmeniskai;
balsavimas vykdant referendumq yra slaptas,
pilieci reiskiamos valios kontroliuoti neleidziama;
pilieci teisi dalyvauti referendume negalima
varzyti dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms,
socialins padties, tikjimo, jsitikinim ar pazir.
1 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMAS
Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai
Seimo struktra ir formavimas
Seimo nario statusas
Seimo jgaliojimai ir kompetencijos
bruozai
|statym leidybos iniciatyvos teis, jos
subjektai
|statym primimas skubos tvarka
Pirmalaikiai Seimo rinkimai
Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai
Nagrindamas jstatym vietq Lietuvos teiss sistemoje,
Konstitucinis %eismas 1995 10 26 nutarime konstatavo:
Konstitucijos 67 str. 1 ir 2 p. yra jtvirtinta, kad jstatymus
leidzia Seimas. Salies teiss saltini sistemoje jstatymas
yra pirminis teiss aktas, turintis auksciausiqjq teisin
galiq. Si galia grindziama tuo, kad tautos jgalioto
jstatym leidjo - Seimo priimtame jstatyme isreiskiama
tautos valia svarbiausiais visuomens gyvenimo
klausimais.
|statym normos nustato bendro pobdzio taisykles,
kurias pojstatyminiai teiss aktai gali detalizuoti.
%aip pat Konstitucinis %eismas pazymjo, kad
demokratinje visuomenje prioritetas teikiamas zmogui,
todl visa, kas susij su pagrindinmis zmogaus
teismis ir laisvmis, reguliuojama jstatymais.
Seimo struktra ir formavimas
Lietuvos Respublikos Seimq sudaro 141
Seimo narys. Nariai renkami ketveriems
metams vadovaujantis visuotine, lygia,
tiesiogine rinkim teise ir slaptu
balsavimu.
Seimas laikomas isrinktu, kai isrinkta ne
maziau kaip 3/5 Seimo nari.
Lietuvoje Seimo rinkim jstatymas
numato misriq rinkim sistemq.
Rinkimus rengia trij pakop rinkim
komisij sistema:
Vyriausioji rinkim komisija,
Apygard rinkim komisijos,
Apylinki rinkim komisijos.
Apygard ir apylinki rinkim komisijos
sudaromos skiriamos tik rinkim
laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 str.
nustatyta, kad Seimo struktrq ir darbo tvarkq
nustato Seimo statutas.
Atsizvelgiant j Seimo kaip jstatym leidybos
valdzios konstitucinj statusq turincios
institucijos tikslus, turi bti sukurta tokia
Seimo struktra ir demokratiniais principais
pagrjsta darbo tvarka, kad salyje esant bet
kokiai situacijai, %autos atstovyb galt
konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai
jgyvendinti auksciausiqjq suvereniq %autos
galiq (1994 02 24 nutarimas).
Parlamento darbui ir posdziams vadovauja
Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kuri
negali bti daugiau kaip penki.
|statym projektams nagrinti ir kitiems
numatytiems dokumentams rengti Seimas is
savo nari sudaro komitetus.
Nenuolatinio aktualumo klausimams sprsti
Seimas is savo nari gali sudaryti komisijas.
Politins partijos ir organizacijos savo politinms
paziroms reiksti ir tikslams jgyvendinti gali
sudaryti Seimo nari frakcijas, vadovaujamas
senin.
%arp frakcij bei kitiems rysiams palaikyti veikia
Senin sueiga.
Seimo organizaciniam darbui garantuoti yra
sudaroma Seimo valdyba.
Seimo narys, isrinktas Seimo Pirmininku arba
laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti
savo veiklq Seimo nari frakcijoje, nes
asmuo, vykdydamas Seimo Pirmininko
pareigas, turi vadovauti visam parlamentui, o
ne daliai.
|galiojimai yra numatyti Seimo statuto 29 str.
Vykdydamas savo jgaliojimus, Seimo
Pirmininkas leidzia potvarkius.
Seimo Pirmininkas, o kai jo nra, Pirmininko
pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja
posdziui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali
be eils Seimo posdziuose issakyti savo
arba Seimo valdybos nuomon.
|statym projektams nagrinti bei kitiems
klausimams rengti Seimas pirmojoje sesijoje
is savo nari sudaro komitetus.
Juose turi bti ne maziau kaip 7 ir ne daugiau
kaip 17 Seimo nari (isskyrus uropos
reikal komitetq) pagal proporcinj
atstovavimo frakcijoms principq. uropos
reikal komitetas sudaromas ne maziau kaip
is 15 Seimo nari pagal proporcinj
atstovavimo frakcijoms principq. uropos
reikal komiteto nariais gali bti Seimo nariai,
dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo
valdybos nariai.
Seime yra sudaromi sie komitetai:
1. Aplinkos apsaugos;
2. Biudzeto ir finans;
3. konomikos;
4. uropos reikal;
5. Kaimo reikal;
6. Nacionalinio saugumo ir gynybos;
7. Socialini reikal ir darbo;
8. Sveikatos reikal;
9. Svietimo, mokslo ir kultros;
10. %eiss ir teistvarkos;
11. Uzsienio reikal;
12. Valstybs valdymo ir savivaldybi;
13. Zmogaus teisi.
Seimo nario statusas
Seimo narys tautos atstovas ir laisvojo
mandato turtojas.
Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi
Konstitucija, valstybs interesais, savo sqzine ir
negali bti varzomas joki mandat.
Laisvo mandato esm %autos atstovo laisv
jgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas
nevarzant sios laisvs rinkj priesakais, jj
isklusi partij ar organizacij politiniais
reikalavimais.
Seimo nari teisi negalima diferencijuoti,
negalima jiems nustatyti nevienod galimybi
dalyvauti Seimo darbe.
Seimo nariu gali bti isrinktas Lietuvos
Respublikos pilietis, ne jaunesnis kaip 25
met, nuolat gyvenantis Lietuvoje.
Seimo nari galiojim laikas pradedamas
skaiciuoti nuo tos dienos, kai naujai
isrinktas Seimas susirenka j pirmqjj
posdj.
srinktas Seimo narys visas %autos atstovo
teises jgyja tik po to, kai Seimo posdyje
prisiekia bti istikimas Lietuvos
Respublikai.
Seimo nario priesaikq priima Konstitucinio
%eismo pirminikas, o jei jo nra arba jei jis
laikinai negali eiti si pareig, - laikinai einantis
jo pareigas Konstitucinio %eismo teisjas.
Seimo narys prisiekia stovdamas priesais
priimantj priesaikq asmenj, skaito priesaikq
padjs rankq ant Konstitucijos.
Seimo narys pasiraso vardinj priesaikos lapq.
Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeiciamas,
galima isbraukti tik paskutinjjj priesaikos sakinj.
Pasekms Seimo nariui neprimus priesaikos:
Seimo narys, Statuto nustatyta tvarka
neprisieks arba prisieks lygtinai, pagal
Konstitucijos 59 str. netenka Seimo nario
mandato. Dl to Seimas priima nutarimq.
Seimo nario jgaliojimai nutrksta, kai:
pasibaigia jgaliojim laikas;
mirsta;
atsistatydina rastisku pareiskimu;
teismas pripazjsta jj neveiksniu;
Seimas panaikina jo mandatq apkaltos proceso
tvarka;
rinkimai pripazjstami negaliojanciais arba
siurksciai pazeidziamas rinkim jstatymas;
pereina dirbti arba per 3 mn. neatsisako darbo,
nesuderinamo su Statuto 6 str. reikalavimais;
netenka Lietuvos Respublikos pilietybs.
Seimo narys turi teis nekliudomai lankytis visose
jmonse, jstaigose ir organizacijose.
Uz Seimo nario teist reikalavim nevykdymq
kaltam pareignui jstatym numatyta tvarka gali bti
skiriama drausmin nuobauda, jis gali bti atleistas
is pareig.
Seimo nario asmuo nelieciamas. Seimo narys be
Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudziamojon
atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip varzoma
jo laisv, isskyrus atvejus, kai jis uztinkamas
nusikaltimo vietoje.
Seimo narys naudojasi ir indemniteto teise negali
bti persekiojamas uz balsavimq ar kalbas Seime,
bet uz asmens jzeidimq ar smeiztq jis gali bti
traukiamas atsakomybn bendra tvarka.
Seimo jgaliojimai ir kompetencijos
bruozai
Pagal Konstitucijos 67 str., Seimas:
svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
leidzia jstatymus;
priima nutarimus dl referendum;
skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
steigia jstatymo numatytas valstybs institucijas
bei skiria ir atleidzia
j vadovus;
pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento
teikiamai Ministro Pirmininko
kandidatrai;
svarsto Ministro Pirmininko pateiktq Vyriausybs
programq ir sprendzia ar jai pritarti;
Vyriausybs silymu steigia ir panaikina
ministerijas;
priziri Vyriausybs veiklq, gali pareiksti
nepasitikjimq Ministru Pirmininku ar ministru;
skiria Konstitucinio %eismo teisjus,
Auksciausiojo %eismo teisjus bei si teism
pirmininkus;
skiria ir atleidzia Valstybs kontrolieri, Lietuvos
banko valdybos pirmininkq;
skiria savivaldybi taryb rinkimus;
sudaro Vyriausiqjq rinkim komisijq ir keicia jos
sudtj;
tvirtina valstybs biudzetq ir priziri, kaip jis
vykdomas;
nustato valstybinius mokescius ir kitus
privalomus mokjimus;
ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis,
svarsto kitus uzsienio politikos klausimus;
nustato Respublikos administracinj suskirstymq;
steigia Lietuvos Respublikos valstybinius
apdovanojimus;
leidzia amnestijos aktus;
jveda tiesioginj valdymq, karo ir nepaprastqjq
padtj, skelbia mobilizacijq ir priima sprendimq
panaudoti ginkluotqsias pajgas.
Pagrindin veiklos forma sesijos. Sesija laiko
tarpas per kurj vyksta Seimo plenariniai posdziai.
Bna eilins (pavasario 03 10 06 10 ir rudens 09
10 12 23) ir neeilins, kai susaukia Seimo
pirmininkas daugiau kaip 1/3 Seimo nari silymu,
gali silyti ir Prezidentas.
Seimas laikomas isrinktu, kai Vyriausioji rinkim
komisija paskelbia, kad isrinkta ne maziau kaip 3/5
Seimo nari.
Pirmqjj po rinkim Seimo posdj pradeda vyriausias
pagal amzi Seimo narys. Jis vadovauja
posdziams tol, kol isrenkamas Seimo Pirmininkas.
Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai ir
Seimo kancleris. Jauniausias pagal amzi Seimo
narys yra skiriamas j pirmqjq bals skaiciavimo
grup.
|statym leidybos iniciatyvos teis, jos
subjektai
|statym leidybos iniciatyvos teis reiskia, kad jstatym
projektus ir pasilymus dl j leidybos, kuriuos pateikia
sios teiss subjektai, Seimas privalo svarstyti, taciau
nebtinai priimti.
Subjektus, turincius jstatym leidybos iniciatyvos teis,
nustato Konstitucijos 68 str., o Konstitucijos 69-72 str.
reglamentuojama jstatym ir konstitucini jstatym
primimo, pasirasymo, paskelbimo ir jsigaliojimo tvarka.
Mint Konstitucijos straipsni nuostatas sukonkretina
Seimo statutas, kuris nustato teikiamo registruoti
jstatymo projekto reikalavimus, jstatym projekt
svarstymo ir primimo tvarkq bei procedrq, jstatymo
projekto svarstymq skubos ir ypatingos skubos tvarka ir
kt.
|statym leidybos (svarstymo, primimo)
subjektai (Konstitucijos 9 ir 67 str.):
%auta (referendumo bdu);
Lietuvos Respublikos Seimas.
|statym leidybos iniciatyvos teis
turintys subjektai (Konstitucijos 68 str.):
Lietuvos Respublikos Seimo nariai;
Lietuvos Respublikos Prezidentas;
Lietuvos Respublikos Vyriausyb;
50 000 Lietuvos Respublikos pilieci.
|statym primimas skubos tvarka
Skubos tvarka svarstomi Seimo nutarim, o jei
taip nusprendzia Seimas, ir jstatym projektai.
Silyti siq svarstymo tvarkq motyvuotu teikimu
turi teis Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas arba Seimo Pirmininkq
pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos
lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba
Vyriausyb.
Sprendimas svarstyti jstatymo projektq skubos
tvarka gali bti priimamas jstatymo projekto
pateikimo arba svarstymo Seimo posdyje metu
balsavusi Seimo nari dauguma, jeigu ji yra
didesn negu 1/5 vis Seimo nari.
Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas
laikas tarp projekto svarstymo stadij:
svarstymo pagrindiniame komitete,
svarstymo Seimo posdyje, primimo;
taip pat trumpinami ir kiti siame statute
nustatyti terminai, susij su jstatym
leidyba.
Sie laiko tarpai turi bti ne trumpesni kaip
24 valandos.
Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba
Seimo Pirmininkq pavaduojancio jo pavaduotojo,
arba Vyriausybs motyvuotu teikimu jstatym ir
Seimo nutarim projektai gali bti svarstomi
ypatingos skubos tvarka.
Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarkq
priimamas Seimo posdyje dalyvaujanci Seimo
nari bals dauguma, jeigu ji didesn negu 1/4
vis Seimo nari.
Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarkq gali
bti priimamas per projekto pateikimq arba
svarstymq Seimo posdyje.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti rengiami
Seimo nutarimu, priimtu ne maziau kaip 3/5 vis
Seimo nari bals dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir
Prezidentas:
jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo
neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs
programos arba nuo Vyriausybs programos
pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus is eils
nepritar Vyriausybs programai;
Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareiskia
tiesioginj nepasitikjimq Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti
pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki
Prezidento kadencijos pabaigos liko
maziau kaip 6 mn., taip pat jeigu po
pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mn.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento
akte dl pirmalaiki Seimo rinkim
nurodoma naujo Seimo rinkim diena.
Naujo Seimo rinkimai turi bti surengti ne
vliau kaip per 3 mnesius nuo sprendimo
dl pirmalaiki rinkim primimo.
14 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
Prezidento konstitucinis statusas
Respublikos Prezidento rinkim
principai
Prezidento jgaliojimai ir kompetencija
Prezidento aktai ir j teisin galia
Apkaltos samprata ir iniciatyvos teis
Apkaltos pagrindai ir subjektai
Prezidento konstitucinis statusas
Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas, jis
atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam
pavesta Konstitucijos ir jstatym.
Aiskindamas Konstitucijos 77 str. Konstitucinis
%eismas 2000 05 08 nutarime konstatavo:
Valstybs vadovo statusq Konstitucijoje nustatytam
laikui jgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos
Prezidentas, kurj isrenka Lietuvos Respublikos
pilieciai. Respublikos Prezidento, kaip valstybs
vadovo, teisinis statusas yra individualus,
besiskiriantis nuo vis kit pilieci teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, Seimo nario statuso ypatybs
lemia ir skirtingas teiss j nelieciamyb garantijas, si
asmen imuniteto apimtj.
Prezidento, kaip valstybs vadovo, individual,
isskirtinj teisinj statusq atskleidzia jvairios
Konstitucijos nuostatos, jtvirtinancios:
Prezidento asmens nelieciamyb;
negalimumq Prezidentui bti Seimo nariu, uzimti
kitas pareigas, gauti kitokj atlyginimq, isskyrus
Prezidentui nustatytq atlyginimq ir atlyginimq uz
krybin veiklq;
asmens, isrinkto Prezidentu, pareigq sustabdyti
savo veiklq politinse partijose ir politinse
organizacijose;
Reikalavimus kandidatams j Prezidentus bei
Prezidento rinkim pagrindus ir tvarkq;
Prezidento priesaikq;
Prezidento jgaliojimus, j pradziq ir pabaigq ir kt.
Respublikos Prezidento rinkim principai
Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis
pagal kilm, ne maziau kaip trejus
pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu
jam iki rinkim dienos yra suj 40 met ir
jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu,
surinks ne maziau kaip 20 tkst. rinkj
paras.
Prezidentq renka Lietuvos Respublikos
pilieciai penkeriems metams, remdamiesi
visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise,
slaptu balsavimu.
%as pats asmuo Prezidentu gali bti
renkamas ne daugiau kaip du kartus is eils.
%eismas 2004 05 25 nutarime konstatavo:
"Pagal Konstitucijq Respublikos Prezidentu
negali bti renkamas ir asmuo, nebaigs atlikti
bausms pagal teismo paskirtq nuosprendj,
asmuo, teismo pripazintas neveiksniu. Pagal
Konstitucijq Respublikos Prezidentu niekada
negali bti renkamas ir toks asmuo, kuris uz
priesaikos sulauzymq, siurkst Konstitucijos
pazeidimq ar nusikaltimq, kuriuo kartu buvo
siurksciai pazeista Konstitucija, sulauzyta
priesaika, apkaltos proceso tvarka buvo
pasalintas is uzimam pareig ar buvo
panaikintas jo Seimo nario mandatas."
Prezidento jgaliojimai ir
kompetencija
Konstitucijos 84 str. isvardintus jgaliojimus galima
sugrupuoti j sias grupes:
|galiojimai, susij su uzsienio politika ir tarptautinmis
sutartimis:
sprendzia pagrindinius uzsienio politikos klausimus ir
kartu su Vyriausybe vykdo uzsienio politikq;
pasiraso tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui
ratifikuoti;
Vyriausybs teikimu skiria ir atsaukia diplomatinius
atstovus uzsienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij;
priima uzsienio valstybi diplomatini atstov
jgaliojamuosius ir atsaukiamuosius rastus;
|galiojimai, susij su Vyriausybs formavimu ir jos veikla:
Seimo pritarimu skiria Ministrq Pirmininkq, paveda jam
sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudtj;
Seimo pritarimu atleidzia Ministrq Pirmininkq;
priima Vyriausybs grqzinamus jgaliojimus isrinkus naujq
Seimq ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb;
priima Vyriausybs atsistatydinimq ir prireikus paveda jai
toliau eiti pareigas arba paveda vienam is ministr eiti
Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb;
priima ministr atsistatydinimq ir gali pavesti jiems eiti
pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grqzinus
jgaliojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui
svarstyti Ministro Pirmininko kandidatrq;
Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidzia ministrus;
|galiojimai, susij su valstybs pareign
skyrimu ir atleidimu ir to nulemtus santykius su
Seimu:
nustatyta tvarka skiria ir atleidzia jstatym
numatytus valstybs pareignus;
teikia Seimui Auksciausiojo %eismo teisj
kandidatras, o paskyrus visus teisjus, is j
teikia Seimui skirti Auksciausiojo %eismo
pirmininkq;
skiria Apeliacinio teismo teisjus, o is j
Apeliacinio teismo pirmininkq, jeigu j
kandidatroms pritaria Seimas;
skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir
pirmininkus;
jstatymo numatytais atvejais teikia Seimui
atleisti teisjus;
Seimo pritarimu skiria ir atleidzia generalinj
prokurorq;
teikia Seimui trij Konstitucinio %eismo teisj
kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio
%eismo teisjus, is j teikia Seimui skirti
Konstitucinio %eismo pirmininko kandidatrq;
teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos
banko valdybos pirmininko kandidatrq;
Seimo pritarimu skiria ir atleidzia kariuomens
vadq ir saugumo tarnybos vadovq;
|galiojimai, susij su vadovavimu ginkluotosioms
pajgoms ir valstybs gynybai:
suteikia auksciausius karinius laipsnius;
ginkluoto uzpuolimo, gresiancio valstybs
suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju
priima sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos
agresijos, karo padties jvedimo, taip pat dl
mobilizacijos ir pateikia siuos sprendimus tvirtinti
artimiausiam Seimo posdziui;
jstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia
nepaprastqjq padtj ir pateikia sj sprendimq
tvirtinti artimiausiam Seimo posdziui;
|galiojimai, susij su Seimo, kaip kolektyvins
tautos atstovybs, veikla:
daro Seime metinius pranesimus apie padtj
Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir
uzsienio politikq;
Konstitucijoje numatytais atvejais saukia
neeilin Seimo sesijq;
skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos
58 str. antrojoje dalyje numatytais atvejais -
pirmalaikius Seimo rinkimus;
pasiraso ir skelbia Seimo priimtus jstatymus
arba grqzina juos Seimui Konstitucijos 71 str.
nustatyta tvarka.
,Misrs" jgaliojimai,susij su pilietybs,
apdovanojim ir malons suteikimu:
jstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos
Respublikos pilietyb;
skiria valstybinius apdovanojimus;
teikia malon nuteistiesiems.
Respublikos Prezidentq, laikinai isvykusj j uzsienj arba
susirgusj ir dl to laikinai negalintj eiti pareig, tuo laiku
pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Laikinai pavaduodamas Prezidentq, Seimo Pirmininkas
negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti
ministr be Seimo sutikimo. %uo laikotarpiu Seimas
negali svarstyti klausimo dl nepasitikjimo Seimo
Pirmininku.
Prezidento jgaliojimai nutrksta, kai:
pasibaigia laikas, kuriam jis buvo isrinktas;
jvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
atsistatydina is pareig;
Respublikos Prezidentas mirsta;
Seimas jj pasalina is pareig apkaltos proceso tvarka;
Seimas, atsizvelgdamas j Konstitucinio %eismo isvadq,
3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarimq,
kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos bkl
neleidzia jam eiti savo pareig.
Prezidento aktai ir j teisin galia
Pagal Konstitucijos 85 str., Respublikos
Prezidentas, jgyvendindamas jam suteiktus
jgaliojimus, leidzia aktus - dekretus.
Kai kurie dekretai privalo bti pasirasyti Ministro
Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb
uz tokj dekretq tenka jj pasirasiusiam Ministrui
Pirmininkui arba ministrui.
Konstitucinis %eismas 2003 12 30 nutarime
atskleid iki tol galiojusiq antikonstitucin
praktikq, kai Prezidento nepasirasyti dekretai
buvo teikiami kontrasignuoti Vyriausybs nariui
ir po to sio pasirasytas dekretas buvo
grqzinamas pasirasyti Prezidentui:
"Respublikos Prezidento dekretas, kaip teiss aktas,
atsiranda tik tada, kai jis yra Prezidento pasirasytas. Kol
Prezidentas nra to padars, nra teisinio pagrindo
konstatuoti, kad Prezidentas yra isleids dekretq. Kol
dokumentas, turintis Prezidento dekreto pavadinimq,
nra Prezidento pasirasytas, sis dokumentas yra tik
Prezidento dekreto projektas, bet ne pats dekretas.
Pazymtina, jog Konstitucijoje nra numatyta, kad
Prezidento dekret projektus pries juos pasirasant
Prezidentui galt ar turt pasirasyti Ministras
Pirmininkas ar kuris nors ministras. Jeigu jstatymais ar
kitais teiss aktais bt nustatytas toks teisinis
reguliavimas, pagal kurj Prezidento dekret projektus
pries juos pasirasant Prezidentui turt pasirasyti
Ministras Pirmininkas ar ministras, tokj teisinj reguliavimq
nustatantys teiss aktai priestaraut Konstitucijai.
Kontrasignavimas Lietuvoje - tai dviej ne tos
pacios institucijos pareign paras
sugretinimas, kuriuo siekiama:
Seimui neatsakingo (jo pasitikjimo turti
neprivalancio) Prezidento diskrecijos ribojimo ir
vykdomosios valdzios koordinavimo;
Kontrasignuojancio Vyriausybs nario
parlamentins kontrols, t.y. Seimo nari
galimyb teikti jam paklausimus ar
interpeliacijas, isimtiniu atveju Seimo
galimyb pareiksti nepasitikjimq.
Kontrasignavimas pirmiausia lemia, kad
politin konstitucin atsakomyb uz dekretq
tenka jj kontrasignavusiam asmeniui, o ne
Prezidentui.
%aciau Konstitucinis %eismas 2003 12 30 nutarime
isplt Konatitucijos tekstq nurodydamas, kad
atsakomyb uz tokj dekretq, kuriuo siurksciai
pazeidziama Konstitucija arba sulauzoma priesaika,
arba padaromas nusikaltimas, tenka ne tik tokj
dekretq kontrasignavusiam Ministrui Pirmininkui
arba ministrui, bet ir tokj dekretq isleidusiam
Respublikos Prezidentui.
Kartu nutarimu nustat, jog vien tai, kad
Respublikos Prezidento dekretas yra pripazjstamas
priestaraujanciu Konstitucijai ar jstatymui, savaime
nereiskia, kad isleids dekretq, pripazintq
priestaraujanciu Konstitucijai ar jstatymui,
Respublikos Prezidentas siurksciai pazeid
Konstitucijq arba sulauz priesaikq, arba padar
nusikaltimq.
Apkaltos samprata ir iniciatyvos
teis
Konstitucinio %eismo (1999 05 11,
2003 12 30) nutarimai.
Apkaltos procesas yra parlamentin
procedra, kuriq Seimas taiko
Konstitucijos 74 str. nurodytiems
asmenims dl j padaryt veiksm,
diskredituojanci valdzi autoritetq bei
siekdamas issprsti toki asmen
atsakomybs problemq
%eis silyti pradti apkaltos procesq turi ne
mazesn kaip 1/4 Seimo nari grup. ki
Konstitucinio %eismo isaiskinimo, tai galjo
silyti ir Prezidentas, o dl Auksciausiojo %eismo
bei Apeliacinio teismo pirmininko ir teisj -
%eisj garbs teismas.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
nustats, kad nurodyti asmenys yra jtariami
padar nusikaltimq, apie tai nedelsdamas
pranesa Seimui ir pateikia reikiamq medziagq.
sklauss Generalinio prokuroro pranesimq dl
kit asmen padaryto nusikaltimo, Seimas
sprendzia, ar duoti sutikimq dl konkretaus
asmens patraukimo baudziamojon atsakomybn
Seimo statuto nustatyta tvarka, ar pradti
apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.
Jeigu Seimas nusprendzia duoti sutikimq
patraukti mintus asmenis baudziamojon
atsakomybn, apkaltos proceso parengiamieji
veiksmai ir apkaltos proceso procedra Seime
dl to paties kaltinimo negali bti
pradti tol, kol nebus issprstas baudziamosios
atsakomybs klausimas, t.y. priimtas teismo
isteisinamasis nuosprendis arba jsiteisjs
teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba
baudziamoji byla nutraukta.
Duodamas sutikimq patraukti asmenj
baudziamojon atsakomybn, Seimas taip pat
apsisprendzia, kad bylos faktines aplinkybes tirs
ne Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija,
bet teisins institucijos.
Silymas apkaltos procesui pradti turi bti
teikiamas Seimui rastu ir iniciatori pasirasytas
kaip teikimas, o Respublikos Prezidento
silymas kaip kreipimasis nurodant konkret
asmenj, jam formuluojamq kaltinimq,
argumentus, svarbiausius faktus, jrodymus ar j
saltinius.
Seimas, isklauss apkaltos iniciatori ar j
atstovo silymq pradti konkreciam asmeniui
apkaltos procesq, sudaro specialiqjq tyrimo
komisijq pateikt kaltinim pagrjstumui ir
rimtumui istirti bei isvadai dl sio silymo
parengti.
Specialioji tyrimo komisija sudaroma is
Seimo nari, apkaltos proceso iniciatori
atstov ir teisinink.
Komisijoje paprastai neturi bti daugiau
kaip 12 nari.
Sudarydamas komisijq, Seimas paskiria
pirmininkq ir jo pavaduotojq, nustato
tyrimo atlikimo terminus.
Bent vienas is komisijos vadov turi bti
teisininkas.
Atsizvelgiant j tyrimo rezultatus, isvados
pabaigoje konstatuojama, ar yra motyv pradti
apkaltos procesq Seime, ar nra.
Jeigu specialioji tyrimo komisija padaro isvadq,
kad yra motyv apkaltos procesui Seime pradti,
ji turi suformuluoti konkrecius kaltinimus. %ai gali
bti padaryta komisijos isvados pabaigoje arba
atskiru dokumentu.
Specialioji tyrimo komisija taip pat nusprendzia,
kas komisijos vardu palaikys kaltinimq ir atliks
kitas kaltintojo funkcijas Seime apkaltos proceso
metu.
Apkalta yra viena is pilietins visuomens
savisaugos priemoni.
Demokratini valstybi konstitucijose apkalta
traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra
sprendziama pareigno konstitucin
atsakomyb.
Numatant ypatingq auksciausij pareign
atleidimo is pareig ar j mandato panaikinimo
tvarkq, uztikrinama viesa demokratin j veiklos
kontrol, taip pat jiems suteikiamos papildomos
garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis
jstatymu ir teise.
Apkaltos pagrindai ir subjektai
Apkaltos procesas gali bti inicijuojamas
Respublikos Prezidentui, Konstitucinio %eismo
pirmininkui ir teisjams,Auksciausiojo %eismo
pirmininkui ir teisjams, Apeliacinio teismo
pirmininkui ir teisjams, Seimo nariams.
Nei Ministrui Pirmininkui, nei ministrams negali
bti inicijuojama apkalta.
Jeigu sios procedros metu konkretus asmuo
pripazjstamas kaltu, tai jis pasalinamas is
pareig arba panaikinamas jo Seimo nario
mandatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
Seimo statutas numato grieztus
pagrindus apkaltos procesui pradti.
Pagrindas apkaltos procesui pradti
atsiranda, jei:
asmuo siurksciai pazeidzia Konstitucijq;
sulauzo duotq priesaikq;
jtariamas padars nusikaltimq.
1 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYB
Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudtis ir
formavimo tvarka
Vyriausybs jgaliojimai ir kompetencijos
bruozai
Vyriausybs jgaliojim grqzinimo ir
Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai
nterpeliacija ir nepasitikjimas Vyriausybe
|statym leidybos iniciatyvos teiss
realizavimas, Vyriausybs aktai
Realizuoja valstybs valdziq organizuodama ir
garantuodama jstatym vykdymq, auksciausioji
vykdomosios valdzios institucija.
Pagrindiniai vyriausybs, kaip valdzios instituto
bruozai:
Kolegialus organas;
Vyriausybs nariai skiriami, o ne renkami;
Vyriausyb dazniausiai formuoja partija,
laimjusi rinkimus, arba kitokia parlamento
dauguma (koalicija).
Literatroje vyriausyb daznai apibdinama kaip
institucija, vykdanti specifinius atskir grupi
interesus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
sudtis ir formavimo tvarka
Konstitucijoje ir Vyriausybs jstatyme numatyta, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras
Pirmininkas ir ministrai.
Vyriausybs sudarymo procedra sudtinga. Joje
dalyvauja 2 institucijos Prezidentas ir Seimas, ir is
dalies Ministras Pirmininkas.
Ministrq Pirmininkq Seimo pritarimu skiria ir atleidzia
Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidzia Ministro Pirmininko teikimu
Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo
paskyrimo pristato Seimui savo sudarytq ir Respublikos
Prezidento patvirtintq Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos
programq.
Vyriausyb grqzina savo jgaliojimus
Prezidentui po Seimo rinkim arba isrinkus
Prezidentq.
Nauja Vyriausyb gauna jgaliojimus veikti, kai
Seimas posdyje dalyvaujanci Seimo nari
bals dauguma pritaria jos programa.
Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria
vyriausybs programai, Ministras Pirmininkas
ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo
dienos pateikia svarstyti naujq programq.
Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai,
Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir
patvirtinti konkrecias priemones siai programai
jgyvendinti.
Vyriausybs jgaliojimai ir
kompetencijos bruozai
|galiojimai Konstitucijoje (94 str.) jtvirtinti 7
punktais, kurie yra labai plats:
tvarko krasto reikalus, saugo Lietuvos
Respublikos teritorijos
nelieciamyb, garantuoja valstybs saugumq ir
viesqjq tvarkq;
vykdo jstatymus ir Seimo nutarimus dl jstatym
jgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento
dekretus;
koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs
jstaig veiklq;
rengia valstybs biudzeto projektq ir teikia
jj Seimui;
vykdo valstybs biudzetq, teikia Seimui
biudzeto jvykdymo apyskaitq;
rengia ir teikia Seimui svarstyti jstatym
projektus;
uzmezga diplomatinius santykius ir palaiko
rysius su uzsienio valstybmis ir
tarptautinmis organizacijomis;
vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei
paveda Konstitucija ir kiti jstatymai.
Vyriausybs jstatyme (22 str.) Vyriausybs
jgaliojimai isvardinti smulkiau, jtvirtinama, kad salia
Konstitucijoje mintos veiklos vyriausyb taip pat:
saugo konstitucin santvarkq ir Lietuvos
Respublikos teritorijos nelieciamyb, tvarko krasto
reikalus, garantuoja valstybs saugumq ir viesqjq
tvarkq;
remdamasi jstatymais disponuoja valstybs turtu,
nustato jo valdymo ir naudojimo tvarkq;
teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir
panaikinimo;
steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs
jstaigas bei steigia jstaigas prie ministerij;
tvirtina ministerij, Vyriausybs jstaig, jstaig prie
ministerij nuostatus;
kartu su Prezidentu vykdo uzsienio politikq;
Uzmezga diplomatinius santykius ir palaiko rysius su
uzsienio valstybmis bei tarptautinmis
organizacijomis;
jstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymq
aukstesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
jstatymo numatytais atvejais silo Seimui jvesti
tiesioginj valdymq savivaldybs teritorijoje;
turi teis kreiptis j Konstitucinj %eismq su prasymu
istirti, ar Lietuvos Respublikos jstatymai ar kiti Seimo
priimti teiss aktai nepriestarauja Konstitucijai;
skiria ir atleidzia pareig apskrici virsininkus, j
pavaduotojus bei savivaldybi veiklos
administracin priezirq vykdancius Vyriausybs
atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
sudaro komisijas bei komitetus.
Vyriausybs jgaliojim grqzinimo ir
Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai
Bendruoju atveju Vyriausyb gauna jgaliojimus
veikti Seimo jgaliojim laikotarpiu, t.y. 4 metams.
Konstitucijos 92 str. 4 d. bei Vyriausybs
jstatymo 8 str. numato, kad Vyriausyb grqzina
savo jgaliojimus Respublikos Prezidentui po
Seimo rinkim arba isrinkus Respublikos
Prezidentq.
%aip pat pazymtina, kad kai pasikeicia daugiau
kaip pus ministr, Vyriausyb turi is
naujo gauti Seimo jgaliojimus.
Konstitucija jtvirtina, kad Vyriausyb
jgaliojimus grqzina dviem atvejais:
po Seimo rinkim;
po Respublikos prezidento rinkim.
Btinyb Vyriausybei grqzinti jgaliojimus
lemia tai, kad baigiasi vieno is subjekt,
sudariusi Vyriausyb, jgaliojimai.
|galiojim grqzinimas siais atvejais turi
skirtingq teisin reiksm, nes pirmuoju
atveju po Seimo rinkim Vyriausyb ne
tik privalo grqzinti turtus jgaliojimus,
bet ir atsistatydinti.
%oks aiskinimas siejamas su sistemine
Konstitucijos analize, nes 92 str. 4 dalis numato
Vyriausybs jgaliojim grqzinimo pagrindus
(tame tarpe po Seimo rinkim), o savo ruoztu
101 str. 3 d. 4 p. imperatyviai nurodo, kad
Vyriausyb privalo atsistatydinti po Seimo
rinkim kai sudaroma nauja Vyriausyb.
Naujai isrinktam Seimui susirinkus j pirmqjj
posdj, nuo sio posdzio pradzios pasibaigia
ankstesniojo Seimo nari jgaliojimai. Pasibaigus
siems jgaliojimams, nebelieka ankstesniojo
Seimo - vieno is subjekt, is kurio Vyriausyb
gavo jgaliojimus veikti.
Btent todl Vyriausyb grqzina savo
jgaliojimus Respublikos Prezidentui tq
dienq, kai baigiasi ankstesniojo Seimo
jgaliojimai (1999 11 23 nutarimas).
Kadangi po Seimo rinkim Vyriausyb
privalo ne tik grqzinti savo jgaliojimus,
bet ir atsistatydinti, siuo atveju
jgaliojim grqzinimas yra pirmas
zingsnis j privalomq, Konstitucijoje
jsakmiai nurodytq Vyriausybs
atsistatydinimq.
Vyriausybs jgaliojimai laikomi grqzintais, kai
Ministras Pirmininkas ar Vyriausybs narys,
pavaduojantis Ministrq Pirmininkq, jteikia
Prezidentui rastiskq pareiskimq.
Prezidentas priima Vyriausybs grqzinamus
jgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol
Vyriausyb is naujo gaus Seimo jgaliojimus arba
kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Jeigu Vyriausyb jgaliojim rastiskai negrqzina,
Prezidentas turi teis dekretu pavesti
Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs
narj Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus
sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb
is naujo gaus Seimo jgaliojimus.
Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai
jtvirtinti Konstitucijos 101 str. 3 d. Joje
nustatyta, kad Vyriausyb privalo
atsistatydinti siais atvejais:
kai Seimas du kartus is eils nepritaria
naujai sudarytos Vyriausybs
programai.
kai Seimas vis Seimo nari bals
dauguma slaptu balsavimu pareiskia
nepasitikjimq Vyriausybe ar Ministru
Pirmininku.
Nepasitikjimas viena is vykdomosios
valdzios kontrols form, kai dl
netinkamos veiklos gali bti pasalintas
ministras ar visa Vyriausyb.
Savo teisinmis pasekmmis
nepasitikjimas Vyriausybe ar ministru
pirmininku yra adekvacios kategorijos, nes
abiem atvejais yra suponuojamas
Vyriausybs kaip kolegialios institucijos
atsistatydinimas.
kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar
mirsta, nes preziumuojama, kad pasitraukus
Vyriausybs, kaip kolegialios institucijos,
vadovui, tampa nejmanomas tolesnis
Vyriausybs programos vykdymas.
po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja
Vyriausyb. Vyriausyb atsistatydina kai
naujas isrinktas Seimas pritaria naujos
Vyriausybs programai.
Konstitucinis %eismas pazymjo, kad sis
Vyriausybs atsistatydinimo pagrind
sqrasas yra baigtinis (1998 01 10 nutarimas)
nterpeliacija ir nepasitikjimas
Vyriausybe
Seimo narys turi teis pateikti paklausimq
Ministrui Pirmininkui, ministrams, kit valstybs
institucij, kurias sudaro arba isrenka Seimas,
vadovams. Sie privalo atsakyti zodziu ar rastu
Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.
Sesijos metu ne mazesn kaip 1/5 Seimo nari
grup gali pateikti interpeliacijq Ministrui
Pirmininkui ar ministrui.
Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar
ministro atsakymq j interpeliacijq, gali nutarti, jog
atsakymas esqs nepatenkinamas, ir puss vis
Seimo nari bals dauguma pareiksti
nepasitikjimq Ministru Pirmininku ar ministru.
|statym leidybos iniciatyvos teiss
realizavimas, Vyriausybs aktai
Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir
vadovauja jos veiklai, pagal savo kompetencijq
organizaciniais, personaliniais ir kitais
klausimais leidzia potvarkius arba priima
operatyvius sprendimus pavedimus,
jforminamus rezoliucijomis;
Ministro Pirmininko potvarkiai jsigalioja j
pasirasymo dienq, jeigu paciuose potvarkiuose
nenustatyta vlesn j jsigaliojimo data.
Ministrai pagal savo kompetencijq leidzia
jsakymus. Prireikus keli ministrai gali leisti
bendrus jsakymus.
Vykdydama jstatymus ir Seimo nutarimus,
Vyriausyb pati leidzia norminius ir
individualius teiss aktus, uztikrina j
vykdymq.
Konstitucija numato, kad Vyriausyb
valstybs valdymo reikalus sprendzia
posdziuose vis Vyriausybs nari bals
dauguma priimdama nutarimus.
Vyriausybs nutarimus pasiraso Ministras
Pirmininkas ir tos srities ministras.
Vyriausybs nutarimus pasiraso Ministras
Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities
ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo
posdzio metu.
Vyriausybs nutarimus, kuriais keiciami ar
pildomi anksciau priimti nutarimai, pasiraso
Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities
ministras, kuris buvo pasirass ankstesnjjj
nutarimq, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei
svarstyti naujqjj nutarimo projektq.
Vyriausybei teikiamus jstatym, nutarim ir
kit teiss akt projektus turi pasirasyti
ministras. Vyriausybs jstaig teikiami teiss
akt projektai turi bti vizuoti Vyriausybs
priskirto ministro.
%eiss akt projekt, apimanci keli ministr
valdymo sritis, derinimo metu iskil
nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybs
komitete.
Vyriausybs nutarimai jsigalioja kitq dienq po to, kai
jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro
pasirasyti, paskelbiami ,Valstybs ziniose", jeigu
paciuose nutarimuose nenustatyta vlesn j
jsigaliojimo data.
Kai sprendimus reikia priimti nedelsiant,
Vyriausybs nutarimai jsigalioja po j paskelbimo
visuomens informavimo priemonse.
Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos
jsigalioja j pasirasymo dienq.
Ministro Pirmininko potvarkiai jsigalioja j
pasirasymo dienq, jeigu paciuose potvarkiuose
nenustatyta vlesn j jsigaliojimo data.
Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti ,Valstybs
ziniose", jsigalioja kitq dienq po j paskelbimo, jeigu
paciuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j
jsigaliojimo data.