Vilniaus universitetas

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

Politikos mokslų bakalauro programa

Politikos mokslo pagrindai

JULIUS AMOLEVIČIUS

I kurso, 1 grupės studentas

KODĖL ĮVYKO RINKIMINIS SUSISKALDYMAS TARP LYČIŲ JUNGTINĖSE

AMERIKOS VALSTIJOSE IR TOLIAU FORMAVOSI?

DALYKO RAŠTO DARBAS

Vilnius, 2022 m. lapkričio 17 d.

1
 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas darbas „Kodėl įvyko rinkiminis susiskaldymas tarp lyčių Jungtinėse
Amerikos Valstijose ir toliau formavosi?“ yra:

1. Atliktas mano paties ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose;
2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudoja šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.

Julius Amolevičius

2
 Turinys

Įvadas.....................................................................................................................................................4
1. Takoskyros atsiradimo priežastys...............................................................................................5
1.1 Partinė tapatybė.....................................................................................................................6
1.2 Abortų legalizavimas ir religingumas......................................................................................7
1.3 Moterų kandidatės politikoje.................................................................................................8
Feminizmo įtaka...................................................................................................................................10
Takoskyros įtaka JAV rinkimuose..........................................................................................................10
Išvados.................................................................................................................................................11
Literatūros ir šaltinių sąrašas................................................................................................................12

3
 Įvadas
Jau nuo pat seniausių laikų įvairiausios takoskyros daro įtaką rinkiminių
rezultatų JAV formavimui. Priklausomai nuo rasės, amžiaus, religijos, partinės tapatybės ir
pajamų žmonės balsuoja už jiems palankiausius kandidatus. Tačiau visai neseniai, vos prieš
40 metų JAV politikoje atsirado nauja lyties takoskyros sąvoka – „gender gap“. Ja
įvardijamas atsiradęs rinkiminis susiskaldymas tarp lyčių JAV rinkimuose (procentinis
skirtumas tarp vyrų ir moterų, kurie balsuoja už tam tikrą kandidatą) 1. Moterys ėmė vis
mažiau balsuoti už respublikonų kandidatus ir vis daugiau už demokratų atstovus.

Lyties takoskyra JAV politikoje jau figūravo nuo pat Devynioliktosios JAV
Konstitucijos pataisos, priimtos 1920 m., kuri suteikė visoms moterims JAV teisę balsuoti.
Tačiau tais laikais nebuvo skiriama tiek daug laiko ir dėmesio tyrinėjant šį susiskaldymą.
Tradiciškai moterys buvo linkusios balsuoti už respublikonų kandidatus, kaip D. Eizenhauerį
ar Tomą Diuį. Svarbu paminėti, jog moterys intensyviai nedalyvaudavo JAV politiniame
gyvenime ir neturėjo jam didelės įtakos. Jos buvo stipriai apolitiškos dėl prisirišimo prie namų
ūkio, bei išsilavinimo stygiaus.2 Tačiau, visuomenei modernizuojantis, JAV moterys privalėjo
ištrūkti iš namų ūkio dėl finansinės situacijos ir natūraliai įsitraukė į politinį gyvenimą.

Lyties takoskyros (angl. „gender gap“) sąvoka atsirado iškart po 1980m. JAV rinkimų,
kai Eleanora Smeal, tuometinė Nacionalinės Moterų Organizacijos (NOW) direktorė,
žiniasklaidoje ją pavartojo, atkreipdama dėmesį į pasirinkimų skirtumą tarp moterų ir vyrų. 3
Nors ir tuometinis respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Ronaldas Reiganas lengvai
laimėjo rinkimus, jis susidūrė su iki tol nematytu rinkiminiu susiskaldymu tarp lyčių (54
procentai vyrų balsavo už Reiganą, kol moterų tik 46 procentai).4 Nuo pat Reigano išrinkimo į
prezidentus iki dabar, per pastaruosius 9 rinkimus moterys daugiau balsavo už demokratus
negu už respublikonus. 2012 m. rinkimuose buvo 10 taškų skirtumas, nes 55% moterų
balsavo už Baraką Obamą, o vyrų tik 45%. Iki pat šių dienų, vidutiniškai rinkiminis
susiskaldymas tarp lyčių JAV siekia 8 procentų taškus.5

1
NJ: Center for American Women and Politics, “Gender Gap: Voting Choices in Presidential Elections.”, Center
for American Women and Politics (CAWP), žiūrėta 2022 lapkričio 23d., https://cawp.rutgers.edu/gender-gap-
voting-choices-presidential-elections.
2
Lois Duke Whitaker (sud.), Voting the gender gap (Urbana, University of Illinois Press, 2008), 10.
3
Whitaker (sud.), Voting the gender gap (Urbana, University of Illinois Press, 2008), 2.
4
Barbara C. Burrell, „Gender, Presidential Elections and Public Policy:
Making Women's Votes Matter“, Journal of Women, Politics & Policy, 27, (2005), 33,
https://doi.org/10.1300/J501v27n01_03.
5
Richa Chaturvedi, „A closer look at the gender gap in presidential voting“, Pew Research Center, paskelbta
2016 m. liepos 28 d., https://www.pewresearch.org/fact-tank/2016/07/28/a-closer-look-at-the-gender-gap-in-
presidential-voting/.
4
 Nagrinėjant lyčių takoskyros istoriją ir reikšmę, kyla klausimas - kodėl kilo toks
kardinalus politinių pažiūrų skirtumas tarp lyčių? Šiame darbe bus nagrinėjamos dažniausiai
mokslinėje literatūroje minimos takoskyros atsiradimo priežastys. Pirmiausia išsiaiškinsime
priežastis, kodėl moterys tapatinasi su demokratais, o vyrai - su respublikonais. Tuomet
įvertinsime, ar religingumas ir nuomonės abortų draudimo klausimais turi įtakos
susiskaldymui. Išnagrinėsime, ar moterų kandidatavimas turi įtakos šiam susiskaldymui. Taip
pat svarstysime feminizmo įtaką takoskyros atsiradimui. Taip pat šiame darbe atsakysime į
svarbiausią klausimą – kokią įtaką JAV rinkimuose turėjo ši poliarizacija tarp lyčių?

1. Takoskyros atsiradimo priežastys

Dauguma tyrimų ir viešųjų pasisakymų teigia, jog lytinis rinkėjų susiskirstymas yra
labai susijęs su moterų nuomonių pokyčiais politiniais klausimais ir pakitusiomis socialinėmis
vertybėmis. Todėl moterys Amerikoje yra laikomos šios takoskyros pradininkėmis, kol vyrai
yra laikomi atskaitos tašku dėl politinės nuomonės stabilumo. Taip pat moterys yra
įtakingesnės takoskyros formavimuisi dėl didesnio politinio aktyvumo. Nuo pat 1980m.,
kiekvienų rinkimų metu balsavusių moterų skaičius buvo didesnis nei vyrų. Pavyzdžiui,
2016m. rinkimuose balsavusių moterų buvo apie 83,8 milijono, kol vyrų buvo 73,8. 6

1 pav.: Vyrų ir moterų dalyvavimas JAV rinkimuose7

Šaltinis: https://www.pewresearch.org/fact-tank/2020/08/18/men-and-women-in-the-u-s-
continue-to-differ-in-voter-turnout-rate-party-identification/

6
Kelly Dittmar, „The Gender Gap in Voting: Setting the Record Straight“, Center for American Women and
Politics (CAWP), žiūrėta 2022m. lapkričio 23d., https://cawp.rutgers.edu/blog/gender-gap-voting-setting-record-
straight
7
https://www.pewresearch.org/fact-tank/2020/08/18/men-and-women-in-the-u-s-continue-to-differ-in-voter-
turnout-rate-party-identification/
5
Kaip matome pirmoje lentelėje, apie 64% visų moterų ir vyrų balsavo rinkimuose 1980m.,
tačiau 1996m., 2000m. ir 2004m. moterys 3% balsavo daugiau už vyrus, o 2008m., 2012m. ir
2016m. buvo net 4% skirtumas.

Kiti demografiniai faktoriai taip pat formuoja takoskyrą, pavyzdžiui,: amžius,

išsilavinimas, šeimyninė padėtis. Ši takoskyra taip pat yra neišvengiamai susijusi su partine
tapatybe. Tyrimai rodo, jog iš politinių nuomonių perspektyvos, moterys daugiau dėmesio
kreipia į socialinės gerovės klausimus, valstybės militarizaciją, ginklų kontrolę ir vienos lyties
santuokų legalizaciją.8

1.1 Partinė tapatybė

Moterys JAV yra labiau linkusios save priskirti demokratų partijai ir dažniau remia
demokratų iškeltus kandidatus rinkimuose. Tarp 1952m. ir 2004m. tik 5 procentai moterų iš
respublikonų partijos perėjo į demokratų pusę, tačiau net 16 procentų vyrų perėjo į
respublikonų pusę.9 Taigi, daugiau moterų save priskiria demokratų partijai ne dėl to, kad
moterys perėjo į demokratų pusę, o dėl to, kad dauguma vyrų perėjo į respublikonų pusę.

10

2 pav.: JAV vyrų ir moterų partinės tapatybės pokyčiai 1948-1996m.

8
Claire Gothreau, „Everything You Need to Know About the Gender Gap“, Center for American Women and
Politics (CAWP), žiūrėta 2022m. lapkričio 23d., https://cawp.rutgers.edu/blog/everything-you-need-know-about-
gender-gap
9
Tiffany D. Barnes ir Erin C. Cassese, American Party Women: A Look at the Gender Gap within
Parties Political Research Quarterly, 70 (2017), 127-141,
https://journals.sagepub.com/doi/epub/10.1177/1065912916675738
10
https://www.jstor.org/stable/2991838?origin=crossref&seq=4#metadata_info_tab_contents 867
6
 Šaltinis:
https://www.jstor.org/stable/2991838origin=crossref&seq=4#metadata_info_tab_contents

Kaip matome nurodytose lentelėse, moterų partinė tapatybė JAV išliko stabili, o tuo
tarpu vyrų partinė tapatybė labai drastiškai pakito respublikonų naudai devintojo dešimtmečio
eigoje. Verta paminėti, jog po Reigano išrinkimo į prezidentus 1980m. abiejų lyčių atstovai
daugiau perėjo į respublikonų pusę. Tyrėjai mano, jog lytinis susiskirstymas būtent atsirado
dėl netolygaus lyčių perėjimo į kitą pusę po minėtų rinkimų. Taip pat manoma, jog moterų
mažiau perėjo į respublikonų pusę dėl nepasitenkinimo Reigano vykdoma programa. 11 Vyrai
labiau palaikė respublikonų vykdomą užsienio politiką ir karines reformas.

Tačiau nuo 1992m. moterys pradėjo tapatintis daugiau su demokratais, o vyrai su

respublikonais. Manoma, jog šis išsiskyrimas įvyko dėl moterų stipresnio palaikymo
liberalioms reformoms ir vyrų noru apsaugoti konservatyvias idėjas. Tokie politiniai
klausimai, kaip JAV Konstitucijos Lygių teisių pataisos ir lyčių lygybė, buvo lėtai integruoti į
moterų gyvenimus ir galiausiai pradėjo formuoti moterų partinę tapatybę.12

Nuo 1988m. iki 2000m. tokie politiniai klausimai, kaip reprodukcinės teisės, moterų
lygybė ir homoseksualių asmenų teisės. tapo žymiai svarbesniais moterims, formuodami jų
tapatybę. Vyrų tapatybė taip pat keitėsi dėl šių klausimų, tačiau ne taip ženkliai. Vyrams
svarbesni yra socialinės gerovės klausimai, kur dominuoja jų konservatyvios pažiūros. Tačiau
jiems mažiau rūpi socialinės lygybės klausimai, todėl natūraliai vyrai yra palankesni
respublikonams.13 2018m. ir 2019m. 56% moterų ir 42% vyrų save laikė demokratais, o
respublikonais - tik 50% vyrų ir 38% moterų. 14

Taigi, galima konstatuoti, jog JAV rinkėjų susiskaldymui tarp lyčių nemažai įtakos
turėjo stiprus vyrų tapatinimasis su respublikonų partija 1980-aisais. Tačiau moterys išliko
stabilesnėmis demokratų rėmėjomis dėl jų skelbiamų liberalių reformų ir teisių.

1.2 Abortų legalizavimas ir religingumas

1980m., atsiradus „gender gap“ sąvokai, dauguma tyrėjų manė, jog ji atsirado dėl
tokių problemų, kaip JAV Konstitucijos Lygių Teisių pataisos, abortai ar moters vaidmuo

11
Karen M. Kaufmann ir John R. Petrocik, “The Changing Politics of American Men: Understanding
the Sources of the Gender Gap” American Journal of Political Science, 43 (1999), 871,
https://www.jstor.org/stable/2991838?origin=crossref&seq=8#metadata_info_tab_contents
12
Karen M. Kaufmann, “Culture wars, secular realignment, and the gender gap in party identification”,
Political Behavior, 24 (2002), 8, https://link.springer.com/content/pdf/10.1023/A:1021824624892.pdf
13
Ibid, 20-21
14
Ruth Igielnik, ”Men and women in the U.S. continue to differ in voter turnout rate, party identification”, Pew
Research Center, žiūrėta 2022m. Lapkričio 25 d., https://www.pewresearch.org/fact-tank/2020/08/18/men-and-
women-in-the-u-s-continue-to-differ-in-voter-turnout-rate-party-identification/

7
viešajame gyvenime. Tačiau buvo rasta mažai įrodymų, kurie pagrįstų šias hipotezes.15 Svarbu
suprasti, jog šie politiniai klausimai, kaip, pavyzdžiui, abortų legalizavimas, yra susiję su
visuomenės religingumu. Tyrimai rodo, jog moterys JAV yra religingesnės negu vyrai:
dažniau meldžiasi, vaikšto į bažnyčias, skaito Šventąjį Raštą. Taip pat iš moralinės pusės
moterys yra mažiau linkusios palaikyti nesantuokinius lytinius santykius, narkotikų vartojimą,
savižudybes ir panašius mažai moralės turinčius veiksmus. Moterys labiau palaiko
religingumo skatinimą mokyklose, marihuanos draudimą ir sunkesnį prieinamumą prie
pornografijos negu vyrai. Šie skirtumai religingume ir viešosios politikos klausimuose tarp
vyrų ir moterų rodo, jog moterys yra moralesnės nei vyrai. 16 Visgi kai kurios moterys gali
palaikyti aborto legalizavimą, narkotikų legalizavimą ar kitus opius, mažiau moralius
klausimus dėl savų interesų, empatijos kitiems ar feminizmo judėjimų įtakos.

1989m. apie 23-24% vyrų ir moterų palaikė abortų legalizavimą be jokių išimčių.
Tačiau prasidėjus naujam dešimtmečiui, maždaug 4% daugiau moterų palaikė abortų
legalizavimą. Šis procentinis skirtumas yra išlikęs iki pat šių dienų. Palyginus, nuo pat
1980m. iki dabar apie 20% vyrų ir moterų palaikė visišką abortų uždraudimą. Ši procentų
suma beveik nekito iki pat šių dienų ir nepatyrė jokio nuomonių susiskaldymo tarp lyčių.
Likusi dalis visuomenės, apie 50% vyrų ir moterų, palaiko dalinį abortų legalizavimą
(išprievartavimo atveju; kai yra pavojus motinos ir/ar vaiko gyvybei; kai yra didelė tikimybė
išsigimimams). Kas yra stebėtina, kad dalinio abortų legalizavimo stovykloje įvyko nuomonių
išsiskyrimas maždaug tuo pačiu metu, kaip ir abortų legalizacijos palaikymo stovykloje,
tačiau čia vyrai labiau palaiko dalinį legalizavimą maždaug 5% daugiau negu moterys.17

Taigi, abortų legalizavimo klausimas neturi didelės įtakos JAV rinkėjų susiskaldymui
tarp lyčių, netgi kai moterys yra labiau religingesnės už vyrus. JAV visuomenė turėjo panašią
nuomonę ties šiuo klausimu iki pat 1990m., kuomet buvo patirtas smulkus nuomonių
išsiskyrimas tarp lyčių, tačiau jis buvo labai nežymus. Nors ir nemažai tyrėjų akcentuoja
abortų legalizacijos klausimą, kaip vieną iš svarbiausių takoskyros formavimosi priežasčių, jis
neturi tiek daug įtakos kiek kiti socialiniai klausimai.

1.3 Moterų kandidatės politikoje

Viena iš priežasčių, kuri yra mažiau akcentuojama kaip rinkiminio lyčių susiskaldymo
problema, yra balsavimas už moterų kandidates, kurios dažniau atstovauja demokratų partiją.

15
Whitaker, 13
16
Mary-Kate Lizotte, The Abortion Attitudes Paradox: Model Specification and Gender Differences Journal of
Women, Politics & Policy, 36 (2015), 23,
https://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/1554477X.2015.985151?needAccess=true
17
Frank Newport, ”Men, Women Generally Hold Similar Abortion Attitudes”, Gallup, žiūrėta 2022m. lapkričio
25 d., https://news.gallup.com/poll/235646/men-women-generally-hold-similar-abortion-attitudes.aspx

8
Moterys natūraliai turėtų būti palankesnės balsuoti už savo lyties atstoves politikoje. Tačiau
šioje srityje yra nemažai kitų pretekstų, dėl kurių moterys gali rinktis balsuoti už tos pačios
lyties kandidates.

Pirmasis pretekstas, kuris gali nulemti tokį moterų pasirinkimą, yra moteriškosios
lyties atstovybės trūkumas JAV valdžioje. Pagal šią teoriją, moterys yra palankesnės rinktis
tos pačios lyties atstovybę, nes Kongreso rūmuose trūksta atstovių, kurios galėtų atstovauti
moteriškąją lytį. Grupiniai interesai ir feminizmo judėjimai taip pat gali būti šio preteksto
šaltiniai. Palyginus, vyrams neturi tokios didelės reikšmės jų lyties atstovybė, todėl jiems šis
pretekstas neturi daug įtakos renkantis atstovus. Tačiau nemažai tyrimų atskleidė, jog moterys
renkasi politikę moterį ne dėl to, kad ji yra tos pačios lyties, o dėl to, kad daugiau dėmesio
atkreipia į moterims svarbius politinius klausimus, tokius ,kaip, pavyzdžiui, seksualinis
priekabiavimas, abortai ar vaikų priežiūra. 18Tačiau kai kurie tyrimai parodė, jog mažesnės
moterų grupės, tokios kaip juodaodės, liberalės, feministės ir aukšto išsilavinimo moterys turi
didesnę tikimybę balsuoti už moteriškos lyties atstoves, nei bet kurios kitos moterys.19

Dar vienas pretekstas, dėl kurio moterys yra labiau linkusios balsuoti už tos pačios
lyties atstovybę yra tai, kad daugiau moterų tapatinasi su demokratais ir daugiau atstovių kyla
iš demokratų partijos. Nuo 1990m. apie 65% moterų, kurios kandidatavo į Kongreso rūmus,
viešai skelbėsi kaip demokratės.20 Tuo pačiu metu, apie 55% moterų save tapatino su
demokratų partija.21 Taigi, moterys gali paprasčiausiai balsuoti už savo lyties kandidates dėl
to, kad didesnė dalis kandidačių ir rinkėjų prilygina save tai pačiai partijai.

Taigi, rinkiminis susiskaldymas tarp lyčių JAV atsiranda ir dėl moterų balsavimo už
tos pačios lyties kandidates. Statistika rodo, jog daugiau moterų atstovauja demokratų partiją,
o ne respublikonų, todėl natūraliai kyla rinkiminis susiskaldymas. Taip pat verta paminėti
2016m. prezidentinius rinkimus, kuomet pirmą kartą JAV istorijoje buvo iškelta moteris
kandidatė. Šie rinkimai patyrė vieną iš didžiausių rinkėjų susiskaldymų tarp lyčių, kuris siekė
net 11 procentų taškų. Už laimėjusį kandidatą D. Trumpą balsavo tik 41% moterų, kol vyrų
buvo net 52%.22 Galima daryti prielaidą, jog viena iš šių rinkimų didelio rinkėjų susiskaldymo
priežasčių yra moterų balsavimas už tos pačios lyties atstovę dėl geresnės atstovybės ar tos
pačios partijos palaikymo.

18
Whitaker, 92
19
Yoshikuni Ono ir Barry C. Burden, “The Contingent Effects of Candidate Sex on Voter Choice“ Political
Behavior, 41 (2019), 583-607, https://link.springer.com/article/10.1007/s11109-018-9464-6
20
Center for American Women and Politics, ”Women candidates for Congress 1974-2020", CAWP, žiūrėta
2022m. lapkričio 25 d., https://cawp.rutgers.edu/sites/default/files/2022-10/%2820-74%29CandCongSum-nom-
winbyseat-b.pdf
21
American National Election Studies, ”Gender 1948-2020", Election Studies, žiūrėta 2022m. lapkričio 25d.
22
Center for American Women and Politics, ”The gender gap: Voting choices in Presidential elections”, CAWP,
žiūrėta 2022m. lapkričio 25d., https://cawp.rutgers.edu/sites/default/files/resources/ggpresvote.pdf
9
 Feminizmo įtaka
Feminizmas yra vienas svarbiausių dalykų, formavusių dvidešimtojo amžiaus pabaigos JAV
politinius rezultatus. Šis judėjimas daugiausia dėmesio skiria civilinės teisės, religijos rolės
gyvenime, patriotizmo, homoseksualų teisių ir nusikalstamumo klausimams ir problemoms.
Taip pat feminizmo šalininkai labiau palaiko tradicinio patriarchato naikinimą, pažeidžiamų
socialinių grupių (seksualinių, rasinių ir tautinių mažumų bei neįgaliųjų) teisių ir socialinės
apsaugos užtikrinimą23 Taigi, natūraliai feminizmo sekėjai yra palankesni balsuoti už
demokratus dėl jų liberalesnių pažiūrų. Taip pat feministės yra geriau išsilavinusios,
pasiturinčios ir užimančios svarbesnę darbo rinkos dalį, kas reiškia, kad yra palankesnės
liberalioms reformoms.

Tačiau tyrimai rodo, jog kai kuriuose rinkimuose, pavyzdžiui, 1976m. ir 1980m.
rinkimuose feministės neturėjo didelės įtakos poliarizacijai, nes balsavo vienodai už abu
kandidatus. 1976m. rinkimuose abiejų partijų kandidatai vienodai palaikė feminisčių
judėjimą, todėl feministės moterys balsavo panašiai kaip ir moterys, kurios nepriklausė
feminizmo judėjimui. 1980m. rinkimuose feministės rinkosi labiau trečiąjį, mažiausiai
palaikomą kandidatą iš liberalų partijos, kuris labiausiai palaikė feministes.24

Taigi, feminizmas turi nemažai įtakos JAV politikos lyčių poliarizacijos formavime,
tačiau praeityje buvę rinkimai parodė, jog feministės ne visada renkasi balsuoti už demokratų
kandidatus.

Takoskyros įtaka JAV rinkimuose

Per visus pastaruosius 11 JAV rinkimų nuo 1980m. rinkiminis susiskaldymas tarp
lyčių siekė nuo 4% iki pat 11%. Didžiausias skirtumas buvo 1996m. ir 2016m. rinkimuose,
kurių metu „gender gap“ siekė 11%.25

1996m. rinkimų metu svarbiausi politiniai klausimai tiek moterims, tiek vyrams buvo
susiję su valstybės ekonomika ir darbų sektoriumi. Tačiau vyrams buvo labai svarbūs ir
biudžeto deficito bei mokesčių klausimai, o moterims - medicinos, socialiniai ir švietimo
klausimai. Taip pat didesnė dalis moterų palaikė demokratus dėl praeitos kadencijos metu
prezidento Bilo Klintono žmonos Hilary Klinton aktyvaus dalyvavimo viešojoje politikoje.
Nemažai įtakos turėjo ir moterų delsimas balsuoti už pasirinktą kandidatą. Kadangi
demokratų partija nemažai pastangų skyrė savo kampanijai nedaug laiko likus iki rinkimų,

23
Whitaker, 54
24
Elizabeth Adell Cook, Feminist consciousness and candidate preference among American women, 1972-1988“
Political Behavior, 15 (1993), 243-244, https://link.springer.com/content/pdf/10.1007/BF00993436.pdf
25
Center for American Women and Politics, ”The gender gap”, CAWP, žiūrėta 2022m. lapkričio 25d.,
https://cawp.rutgers.edu/sites/default/files/resources/ggpresvote.pdf
10
moterys galiausiai pasirinko perrinkti buvusį demokratų partijos prezidentą ir lytinis
susiskaldymas pasiekė tokį ypatingai aukštą balą.26

2016m. rinkimuose „gender gap“ balas buvo toks pat aukštas, kaip ir 1996m.
rinkimais. Viena iš šio susiskaldymo priežasčių, kuri buvo dažnai akcentuojama socialinėse
medijose ir žinių portaluose, buvo Donaldo Trumpo dažni pasisakymai, žeminantys moteris
kandidates ir politikes, įskaitant ir opozicijos kandidatę Hilarį Klinton. Taip pat moterys
rinkimų metu labiau palaikė Klinton užsienio politiką ir kompromisų ieškojimo, o ne karinės
galios naudojimo politiką.27

Išvados
Šio rašto darbo tikslas buvo išnagrinėti rinkėjų susiskaldymą tarp lyčių JAV
dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir jo formavimosi priežastis. Šis susiskaldymas yra itin
svarbus, nes moterys JAV balsuoja dažniau, beveik dešimčia milijonų daugiau balsų nei vyrai.
Apibendrinus galima teigti, jog šios takoskyros atsiradimui didelę įtaką turėjo skirtingos vyrų
ir moterų nuomonės įvairiais politiniais klausimais. Tačiau kai kurie aspektai, kaip,
pavyzdžiui, požiūris į abortų legalizaciją ir religingumas turi stebėtinai nedaug įtakos
formuojant patį susiskaldymą. Pačioje rinkimų istorijoje nemažą įtaką turėjo vyrai, kurių
didelė dalis XXa. pab. iš demokratų partijos perėjo į respublikonų pusę. Feminizmo judėjimas
irgi turi nemažą įtaką, tačiau yra linkęs nebūtinai balsuoti vien už demokratus. Kiek didesnę
įtaką moterims renkantis kandidatus turi tos pačios lyties atstovybė ir moterų kandidačių bei
rinkėjų tapatinimasis su demokratais. 2016m. rinkimuose tai pasirodė, kuomet didesnė dalis
moterų rėmė demokratų kandidatę. Taigi, galima teigti, jog ši lytinė takoskyra yra įtakinga
JAV politikoje, tačiau sunkiai nuspėjama.

26
Kathleen A. Frankovic, Why the Gender Gap Became News in 1996 Political Science and Politics, 32 (1999),
20-22, https://www.jstor.org/stable/420746?seq=1#metadata_info_tab_contents
27
Barry C. Burden, Evan Crawford ir Michael G. DeCrescenzo, The Unexceptional Gender Gap of 2016 The
Forum, 14 (2017), https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/for-2016-0039/html
11
 Literatūros ir šaltinių sąrašas
Literatūra:
1. Barnes D. Tiffany ir Erin C. Cassese, American Party Women: A Look at the Gender Gap
within Parties Political Research Quarterly, 70 (2017), 127-141,
https://journals.sagepub.com/doi/epub/10.1177/1065912916675738
2. Burden C. Barry , Evan Crawford ir Michael G. DeCrescenzo, The Unexceptional Gender Gap of
2016 The Forum, 14 (2017), https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/for-2016-0039/html
3. Burrell Barbara C. , „Gender, Presidential Elections and Public Policy:
Making Women's Votes Matter“, Journal of Women, Politics & Policy, 27, (2005), 33,
https://doi.org/10.1300/J501v27n01_03.
4. Chaturvedi Richa, „A closer look at the gender gap in presidential voting“, Pew Research
Center, paskelbta 2016 m. liepos 28 d., https://www.pewresearch.org/fact-tank/2016/07/28/a-
closer-look-at-the-gender-gap-in-presidential-voting/.
5. Cook Elizabeth Adell , Feminist consciousness and candidate preference among American
women, 1972-1988“ Political Behavior, 15 (1993), 243-244,
https://link.springer.com/content/pdf/10.1007/BF00993436.pdf
6. Dittmar Kelly „The Gender Gap in Voting: Setting the Record Straight“, Center for
American Women and Politics (CAWP), žiūrėta 2022m. lapkričio 23d.,
https://cawp.rutgers.edu/blog/gender-gap-voting-setting-record-straight
7. Frankovic A. Kathleen , Why the Gender Gap Became News in 1996 Political Science and
Politics, 32 (1999), 20-22, https://www.jstor.org/stable/420746?
seq=1#metadata_info_tab_contents
8. Gothreau Claire , „Everything You Need to Know About the Gender Gap“, Center for
American Women and Politics (CAWP), žiūrėta 2022m. lapkričio 23d.,
https://cawp.rutgers.edu/blog/everything-you-need-know-about-gender-gap
9. Igielnik Ruth , ”Men and women in the U.S. continue to differ in voter turnout rate, party
identification”, Pew Research Center, žiūrėta 2022m. Lapkričio 25 d.,
https://www.pewresearch.org/fact-tank/2020/08/18/men-and-women-in-the-u-s-continue-to-
differ-in-voter-turnout-rate-party-identification/
10. Kaufmann M. Karen , “Culture wars, secular realignment, and the gender gap in party
identification”, Political Behavior, 24 (2002), 8,
https://link.springer.com/content/pdf/10.1023/A:1021824624892.pdf
11. Kaufmann M. Karen ir John R. Petrocik, “The Changing Politics of American Men:
Understanding the Sources of the Gender Gap” American Journal of Political Science, 43
(1999), 871, https://www.jstor.org/stable/2991838?
origin=crossref&seq=8#metadata_info_tab_contents
12. Lizotte Mary-Kate , The Abortion Attitudes Paradox: Model Specification and Gender
Differences Journal of Women, Politics & Policy, 36 (2015), 23,
https://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/1554477X.2015.985151?needAccess=true
13. Newport Frank , ”Men, Women Generally Hold Similar Abortion Attitudes”, Gallup,
žiūrėta 2022m. lapkričio 25 d., https://news.gallup.com/poll/235646/men-women-generally-
hold-similar-abortion-attitudes.aspx
14. Whitaker Lois Duke (sud.), Voting the gender gap (Urbana, University of Illinois Press,
2008), 10.

12
15. Yoshikuni Ono ir Barry C. Burden, “The Contingent Effects of Candidate Sex on Voter
Choice“ Political Behavior, 41 (2019), 583-607,
https://link.springer.com/article/10.1007/s11109-018-9464-6

Šaltiniai:
1. American National Election Studies, ”Gender 1948-2020", Election Studies, žiūrėta
2022m. lapkričio 25d.
2. Center for American Women and Politics, ”The gender gap”, CAWP, žiūrėta 2022m. lapkričio
25d., https://cawp.rutgers.edu/sites/default/files/resources/ggpresvote.pdf
3. Center for American Women and Politics, ”The gender gap: Voting choices in Presidential
elections”, CAWP, žiūrėta 2022m. lapkričio 25d.,
https://cawp.rutgers.edu/sites/default/files/resources/ggpresvote.pdf
4. Center for American Women and Politics, ”Women candidates for Congress 1974-2020",
CAWP, žiūrėta 2022m. lapkričio 25 d., https://cawp.rutgers.edu/sites/default/files/2022-
10/%2820-74%29CandCongSum-nom-winbyseat-b.pdf
5. NJ: Center for American Women and Politics, “Gender Gap: Voting Choices in
Presidential Elections.”, Center for American Women and Politics (CAWP), žiūrėta 2022
lapkričio 23d., https://cawp.rutgers.edu/gender-gap-voting-choices-presidential-elections.

13