PRATYBOS 1.

Kodėl Kinijos populiacija ir „vieno-vaiko“ politika įdomi tema?

 Galbūt todėl, kad niekad nesu skaičiusi ar apskritai žinojusi dar kokią valstybę, kuri
taip efektyviai siekė sumažinti ir spręsti šalies gyventojų augimo tempą. Kinija tapo
pirmąja valstybe, pradėjusia priverstinę ir ilgalaikę šalies populiacijos kontroliavimo
programą. Taigi, tiesiog ši programa, kurią taikė Kinija pasirodė ganėtinai unikali.

Kas yra „vieno-vaiko“ politika?

 Vieno vaiko politika yra vadinama Kinijos Liaudies Respublikos šeimos planavimo ir
populiacijos kontroliavimo politika, kurios įgyvendinimo metu šeimoms buvo
leidžiama turėti tik po vieną vaiką. Programa buvo įgyvendinama nuo 1979 iki 2015
metų. Jos metu nacionalinės ir vietinės Kinijos Liaudies Respublikos institucijos
turėjo komisijas, kurios ir buvo atsakingos už šios politikos įgyvendinimą. Šeimos,
kurios laikėsi šių taisyklių, gaudavo įvairias lengvatas, kurios padėdavo palengvinti
šeimų buitį, o šeimoms, kurios jų nesilaikė ir augino daugiau nei vieną atžalą, valdžia
skyrdavo įvairias nuobaudas. Vis dėlto, svarbu paminėti tai, kad įgyvendinant šią
politiką buvo numatytos įvairios išimtys, kurios suteikdavo teisę šeimoms susilaukti
dviejų, o kartais ir daugiau vaikų. Taip pat besidomint šia tema, iškilo klausimas, kas
nutikdavo, jei moteris laukiasi dvynukų ar trynukų, tačiau remiantis įvairiais
šaltiniais, tai nebūdavo problema. Nors daugelis pabrėžia „vieno vaiko“ komponentą
politikoje, tačiau geriau tai suprantama kaip vieno gimimo kiekvienai šeimai taisyklę.
Kitaip tariant, jei moteris pagimdys dvynukus ar trynukus per vieną gimdymą, ji
nebus jokiu būdu nubausta. Taipogi, remiantis Kinijos statistiniais duomenimis, buvo
pastebėta, kad poros norėdamos turėti daugiau nei vieną vaiką vis dažniau kreipdavosi
į „fertility medicines“, siekiant paskatinti dvynių apvaisinimą. Ir remiantis 2006 m.
„China Daily“ ataskaita, manoma, kad per metus gimusių dvynių skaičius
padvigubėjo. Taigi, vis dėlto, prieštaringai vertinama „vieno vaiko“ politika realiai
nustojo funkcionuoti 2016 metais. Ši programa užkirto kelią apie 400 milijonams
potencialių gimimų, sukėlė bei nulėmė nemažai socialinių bei demografinių pokyčių.

Priežastys, nulėmusios šios politikos atsiradimą

 Statistiniai duomenys rodo, jog aštuntajame dešimtmetyje Kinijoje kiekviena moteris
vidutiniškai turėjo kiek daugiau nei po penkis vaikus, o šalies vidutinis metinis
populiacijos prieaugis siekė tris procentus. Šie statistiniai duomenys kėlė nerimą
Kinijos valdžiai, kuri manė, kad šalis gali žlugti, jei nebus imtasi drastiškų
populiacijos kontrolės priemonių. Pagrindinė akcentuojama priežastis buvo ta, kad
visuomenės augimas, kuris tapo spartesnis už maisto išteklių augimą, kėlė grėsmę
šalies gerovei. Taipogi didžioji dalis valdžios atstovų buvo tiesiog įsitikinę, kad
didelis populiacijos skaičius yra kliūtis, trukdanti sparčiam ekonominiam augimui.
Taip pat, spartus gyventojų augimas sukėlė nekontroliuojamą urbanizaciją, padidėjusį
skurdą, aplinkosaugos nepaisymą bei jos taršą. Būtent tai ir nulėmė Kinijos veiksmus
bei siekį tapti pirmąja valstybe, pradėjusia priverstinę ir ilgalaikė šalies populiacijos
kontroliavimo programą.

Pasekmės Kinijos ekonomikai

 Kalbant apie vieno vaiko pasekmes, tai trumpai akcentuosiu esmines „vieno-vaiko“
politikos pasekmes bei potencialius iššūkius Kinijos ekonomikai. Tai:
 - Tai vienas iš padarinių yra senėjanti visuomenė (apskaičiuota, kad 2020 m.
maždaug 17,4% Kinijos gyventojų sudaro vyresni nei 60 metų; taipogi
prognozuojama, kad 2050 m. šis skaičius padidės iki 34,6%);
- Taipogi prie to paties prisideda ir padidėjusi senatvės priežiūros našta (vieno
vaiko politika reiškia, kad vienas vaikas turės teikti paramą savo tėvams ir
seneliams, padengti priežiūros išlaidas);
- Sparčiai mažėjantys darbo jėgos ištekliai (kadangi dėl padidėjusio visuomenės
senėjimo didėja nedarbingo amžiaus žmonių, o tai taipogi stipriai ribos Kinijos
ekonomiką;
- Lyčių disbalansas (taip yra todėl, nes Kinijoje yra populiarūs selektyvūs abortai,
nes nuo seno sūnus buvo labiau vertinamas šeimoje, todėl mergaičių gimstamumą
siekiama mažinti, o tai skatina padidėjusį lyčių disbalansą)...

Taigi, Kinija susidūrus su tokiais iššūkiais, kaip ir minėjau, 2015 m. atsisakė

prieštaringai vertinamos „vieno-vaiko“ politikos ir nuo 2016 m. poroms su valstybės leidimu
galima susilaukti dviejų vaikų. Ši „dviejų-vaikų“ politika, buvo priimta “siekiant subalansuoti
visuomenės raidą ir išspręsti senstančios visuomenės patiriamus iššūkius”.