Almanachas Žurnalistika" 2009

U
R
N
A
L
I
S
T
I
K
A

2
0
0
9
LI ETUVOS FI LOS OFAI API E I NI ASKL AI D
Dr. Nerijus Milerius: iniasklaid galima suprasti plaiai, madaug taip, kaip
medijas supranta M. McLuhanas. Tai reikt, kad i tikrj medijos yra natralus
pratsimas, vis pirma, mogaus kno, vis antra, mogaus psichikos. Medijos ir pla-
ija, ir siaurja prasme ypatingai veikia iuolaikin pasaul. Medijos yra kasdienio
gyvenimo dalis televizija, laikraiai, radijas.
Prof. Gintautas Maeikis: iniasklaidoje didesns krizs nei tada, kai 1990-ai-
siais atkrme nepriklausomyb ir penkerius metus kapstms purve, nra. Iaugo
profesionalumas, smarkiai isiplt vairov, konkurencija, atsirado daug skaitme-
nins, internetins spaudos, kuri net operatyvesn nei radijas ir labai interaktyvi.
Taiau visa ta iniasklaida yra privaiose rankose, kuri turi atitinkam savo interes.
urnalistai asmenys, kurie objektyvum derina su reisra ir pinigais. Tai, kad taip
ir nesusiformavo nuo politik ir nansins konjunktros nepriklausomas visuomeni-
nis radijas ir televizija, yra tstin problema.
Prof. dr. (HP) Tomas Sodeika: Mano nuomon apie iniasklaid vidutinika.
Ko a pasigendu? Vis pirma man trksta rimtesni leidini ir tradicini, ir elektro-
nini. Toki leidini yra senas iniasklaidos tradicijas turiniose alyse Vokietijoje,
Pranczijoje, Didiojoje Britanijoje. Ten yra solidi laikrai, ir, atrodo, kitaip ne-
gali bti. O Lietuvoje toki spaudini reikt paiekoti su iburiu.
Timras Saakovas: iniasklaid vertinu itin kritikai. Pasigendu problem spren-

dimo. Vyrauja pavirutinikas poiris, persmelktas pernelyg dideliu emocij kiekiu.
Visikai negvildenamos esmins problemos, kurias bent a pavadiniau aktualiomis
ms aliai. Pavyzdiui, valstybs valdymo aparatas. Tik probgmais palieiamos
kultros temos. Lietuviai vislaik brolikai atsiliepia apie kitas Baltijos alis Latvij
ir Estij, taiau nedaug dmesio skiria kaimynams.
Pokalbiai su filosofais almanache urnalistika 2010
ISSN 0135-1346
Sauliaus iros (Fortuna privata) nuotrauka, laimjusi Koleg priz.
Ji ispausdinta leidinyje Lietuvos spaudos fotografija 09
Audriaus Bagdono (BFL) nuotrauka,
ispausdinta leidinyje Lietuvos spaudos fotografija 09
1
Almanachas
URNALISTIKA
2009
2
Almanachas
urnalistika 2009
Leidinio redakcin kolegija
Audron Jankuvien
Angelina Liaudanskien
Jolanta Mayl
ygintas Peiulis
Artras Raas
Dainius Radzeviius
Domijonas niukas
Vytas Urbonas
Aist ilinskien

Leidinio redaktor
Aurelija Arlauskien
Kalbos redaktor
Angel Pletkuvien
Dizaineris-maketuotojas
Simonas Bariauskas
Leidinyje panaudoti dailininko Vladimiro Beresniovo pieiniai
Antano Anskaiio asmeninio albumo (164 p.),
Aurelijos Arlauskiens (24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 91, 157 p.), V. Baceviiaus (108 p.)
Kirilo achovskio (79 p.), Ramno Daniseviiaus (5, 8, 18, 33, 44, 84, 89, 100, 106 p.),
Juditos Grigelyts (39 p.), penkiameio Dariaus Iganaiio (84 p.),
Audrons Jankuviens asmeninio albumo (94, 98 p.), Stanislovo Kairio (96 p.),
leidinio Lietuvos spaudos fotografija '09 (137, 138, 139 p.), Linos Mockeviiens (53 p.),
Stasio Pakeviiaus (121, 122, 127, 131 p.), Dainiaus Radzeviiaus (158 p.),
Bronio Railos asmeninio albumo (107, 110, 113 p.), Viktoro Trofimiino (56 p.),
Giedrs Virbalaits (58, 77 p.), urnalistikos instituto archyvo (115, 144 p.) nuotraukos.
-
ISSN 0135-1346
Lietuvos urnalist sjunga, Nacionalin urnalist krj asociacija, 2010 m.
Spaudos, radijo ir televizijos rmimo fondas remia projekt
urnalistikos ir visuomens dialogas almanache urnalistika
(Visuomens nuomon: pro ir contra, iniasklaidos taka,
iniasklaidos keli taisykls, urnalistikos didieji, urnalistika be sien)
-
ALMANACHAS URNALISTIKA 2009
Formatas 18x25,5 cm. 10,5 sp. l.
Leidjas Lietuvos urnalist sjunga, Nacionalin urnalist krj asociacija.
Adresas: S. Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius
Spaudai pareng leidybos mon Kriventa, V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius
Tel./faks.(8 5) 265 06 29, el. p. kriventa@takas.lt, www.kriventa.lt
Tiraas 1 000 egz.
Spausdino AB Spauda
3
Angel Adomaitien,
urnalist
Antanas Anskaitis,
urnalistas, Jono Vileiio premijos (2008 m.)
laureatas
Aurelija Arlauskien,
urnalist, LS Etikos komisijos pirmininko
pavaduotoja, LS Vilniaus skyriaus pirminin-
k, Vinco Kudirkos premijos (2006 m.), tradi-
cini LS ir NKA konkurs laureat, valsty-
bs pripainta meno krja
Monika Balckut,
Vilniaus universiteto student
Birut Balynien,
urnalist, LS Vilniaus skyriaus valdybos nar
Ieva Barauskait,
Vilniaus universiteto student
Arnoldas aikovskis,
urnalistas, LS tarybos narys
Liutauras Degsys,
humanitarini moksl daktaras, poetas
Viktoras Denisenko,
urnalistas, Universitas Vilnensis korespon-
dentas, LS tarybos narys, LS Vilniaus sky-
riaus pirmininks pavaduotojas
Giedr Grybauskait,
VU Komunikacijos fakulteto urnalistikos
instituto vyresnioji specialist
Audron Jankuvien,
urnalist, Vytauto Gedgaudo premijos
(2007 m.) laureat
Povilas Sigitas Krivickas,
urnalistas, valstybs pripaintas meno krjas
.. .. ..
Angelina Liaudanskien,
urnalist, LS tarybos, LS Vilniaus skyriaus
valdybos nar
Jolanta Mayl,
urnalist, Vilniaus universiteto Komunikacijos
fakulteto urnalistikos instituto lektor
Vija Pakalkait,
Giedrius Simonaviius,
Aurelija Vernickait,
Asociacijos Verslo urnalist klubas
valdybos nariai
ygintas Peiulis,
profesorius, Vilniaus universiteto Komunikaci-
jos fakulteto urnalistikos instituto direktorius
Dainius Radzeviius,
LS pirmininkas, Nacionalins urnalist k-
rj asociacijos pirmininkas
Erika Straigyt,
urnalist, LS pirmininko pavaduotoja, www.lzs.lt
redaktor
Graina Sviderskyt,
urnalist, Vinco Kudirkos premijos (2008 m.)
laureat
Domijonas niukas,
urnalistas, metratinio leidinio urnalistika
sudarytojas ir redaktorius (19731989), valsty-
bs pripaintas meno krjas
Viktoras Trofimiinas
LS Etikos komisijos pirmininkas, LS tary-
bos narys, LS Regionins iniasklaidos ir e-
ms kio urnalist klubo pirmininkas, LS ir
NKA konkurs laureatas
Aist ilinskien,
DELFI komunikacijos vadov, Interneto inias-
klaidos asociacijos vadov
4

Redaktors odis ............................. 5
Visuomens nuomon:
pro ir contra .................................... 7
Liutauras Degsys. urnalistika visuomens
akivaizdoje: kas matosi, kai matosi tai, kas matosi
Povilas Sigitas Krivickas. urnalistika kultros
kontekste
iniasklaidos taka ....................... 23
Kada prasids urnalist... mogjimo procesas?
Viktoras Denisenko ir ygintas Peiulis.
Mediamorfozi pasaulyje iandien ir rytoj
Vija Pakalkait, Giedrius Simonaviius,
Aurelija Vernickait. urnalistika ekonominiu
sunkmeiu
iniasklaidos keli taisykls ......... 43
Angel Adomaitien. Ar sunku atsiprayti?
Viktoras Trofmiinas. LS Etikos komisija.
Pirmieji veiklos metai
Jolanta Mayl. Region urnalistai apie
savitvark ir profesin etik
Privalu vadovautis teismo praktika
Statistika
urnalistika:
centras ir periferija ...................... 71
Jolanta Mayl. Student profesin praktika
Aist ilinskien. Regionin iniasklaida
internete
Ne dl trupinio aukso... ............... 83
Angelina Liaudanskien ir Graina Sviderskyt.
Mums trksta tikrojo solidarumo
Graina Sviderskyt. urnalisto princip kaina
Monika Balckut. Puoselti rytdienos urnalist
Birut Balynien. Maoji trispalv ms
laisvs liudinink
Istorijos vingiai ............................. 93
Audron Jankuvien. Pirmuosiuose LS
metraiuose vertybs, vardai ir istorija
Arnoldas aikovskis. Kario atgimimo dienas
prisiminus
urnalistikos didieji .................. 105
Domas niukas. Lietuvos urnalist sjunga ir
Bronys Raila 19891997 metais
urnalist Mokytojas Bronius Raguotis
Lietuvos urnalistika:
dienos ir darbai .......................... 117
Lietuvos spaudos fotografja 2009 m.
Radijo pirmagimis
Visada jauna Jubiliat
2009 m. Vilniaus universitete apginti baigiamieji
bakalauro darbai
2009 m. Vilniaus universitete apginti baigiamieji
magistro darbai
urnalistika be sien ................. 151
Viktoras Denisenko. Nuo salos iki kontinento
Dainius Radzeviius. Olegas Panflovas:
Man niekada nereikjo pyktis su savo sine
ar pairomis
Anapus urnalistikos ................. 163
Antanas Anskaitis. Sakm apie kriz, orchidjas
ir Vytautl
Summary .................................... 167
T,
5
Taigi kada iniasklaida atsikvos
ir bus atsakingesn u savo klaidas
ir etikos norm laikymsi?
Ekspertai tvirtina, kad tai
priklausys nuo visuomens.
Aurelija Arlauskien
'/. /
Bendrasis vidaus produktas, palyginti su
2008 metais, smuko 13 proc., nedarbas iau-
go beveik 14 proc. Sunkmetis itin skaudiai
kirto iniasklaidai: smarkiai sumenko pa-
jamos i reklam Lietuvos televizij paja-
mos 2009 m. treij ketvirt krito 42 proc.,
reklamos plotai spaudoje susitrauk net
30 proc. 2009 m. jo 297 pavadinim lai-
kraiai (net 30 pavadinim maiau negu
2008-aisiais) 229 365 tkst. vnt. metiniu ti-
rau. Daugiausia j usidar Vilniaus (11),
Kauno (7), iauli apskrityse. Taiau pra-
jusiais metais Teli apskrityje pradjo
eiti 3 nauji laikraiai (2009 m. ia leista
14 pavadinim laikrai). Tais metais jo
493 pavadinim urnalai net 5 daugiau
negu 2008-aisiais, taiau j metinis tiraas
siek 63 702 tkst. vnt., t. y. 9 570 tkst. vnt.
maiau negu 2008 m. (73 272 tkst. vnt.).
2009-aisiais ypa smukteljo pasitikji-
mas iniasklaida, taip dar labiau istorijos
kus nugramzdindamas fakt, kad 1990 m,
po Nepriklausomybs atkrimo, ja pasi-
tikjo net keturi i penki alies gyvento-
j... K liudija krentantys reitingai? Gal
iniasklaidos vartotojai tampa irankesni?
Gal geriau dirbti pradjo valstybs insti-
tucijos ir pilietis, uuot iekojs paguodos
pas urnalistus, beldiasi tiesiai j duris?
Gal ketvirtoji valdia pagal etikos norm
nesilaikym, aplinkos niekinim, niekuo
nesiskiria nuo pirmj trij? Gal suklyd
nebemokame atsiprayti? Kadangi ie ir pa-
nas klausimai apie iniasklaidos misij,
etik, savireguliacij mums labai svarbs,
kaip labai svarbi ir visuomens nuomon,
neatsitiktinai leidin pradedame Liutauro
Degsio mintimis: urnalistikos esm ga-
lima pradti nagrinti nuo klausimo: kas
matosi, kai matosi tai, kas matosi? Taip
savo pamstymus pradeda poetas ir ia pat
6
klausia: Ar verta matyti nematomus daly-
kus? Ar verta pabandyti pasiirti toliau ir
giliau, ir tuomet pamatyti daugiau, painiau
ir sudtingiau. Ar verta komplikuoti tikro-
v? Ar verta tarinti, kad labai daug dalyk
savaime nesimato. Nesimato dl vairiausi
prieasi ir viena i svarbiausi prieas-
i yra moni nenoras matyti.
Btent apie nenor matyti ir igirsti -
kart labai atvirai kalbjoms prie apskritojo
redakcijos stalo. Kitaip ir bti negaljo, nes
bandme rasti atsakym mums visiems la-
bai skaud klausim Kada prasids urna-
list... mogjimo procesas?
Gal tada, kai... imoksime atsiprayti?
Deja, kol kas klaidomanijos liga suvokiama
kaip ginama tiesa, o jos akivaizds simp-
tomai igalvoti ar supainioti faktai, ne-
tiksls skaiiai, ikart pamirtami. Lietuvoje
daug teiss akt, pareigojani skelbti
nealik, tikrov atitinkani informaci-
j pradedant Konstitucija, Visuomens
informavimo statymu, Civiliniu kodeksu.
Atitinkamos normos, tradicikai galiojan-
ios iniasklaidai, suraytos ir urnalist
ir leidj etikos kodekse. Taiau teorij ir
praktik danai skiria gili bedugn.
K apie profesin etik sako patys ur-
nalistai? Kaip regionuose dirbantys spaudos
darbuotojai identifikuoja aplink, kurioje
jie profesikai veikia, kokiais argumentais
paaikina vien ar kit situacij, kaip ver-
tina iniasklaidos savitvarkos institutus ir
profesin etik. iuos klausimus ieko-
jo atsakymo VU Komunikacijos fakulteto
urnalistikos instituto lektor Jolanta Ma-
yl, atlikusi region spaudos darbuotoj
apklaus, kurioje dalyvavo 120 responden-
t, i j 40 laikrai vadov ir redaktori.
Apklausa atlikta deimtyje Lietuvos apskri-
i 40 regionini bei vietini laikrai re-
dakcij. Pavyzdiui, klausim Ar danai
regiono / rajono spaudoje pasitaiko publi-
kacij, kurios paeidia asmens privataus
gyvenimo apsaug, kitas etikos normas?
teigiamai atsak 35 proc. respondent, ta-
iau 44 proc. teig, kad toki situacij da-
nai nepasitaiko, o 21 proc. atsak, jog toki
publikacij nepastebi.
Susimstyti veria urnalists, dr. Vinco
Kudirkos premijos laureats Grainos Svi-
derskyts straipsnis apie urnalisto princi-
p kain. Veikiau apie kain, kuri sumoka
pats urnalistas, saugodamas ar gindamas
profesinius principus ne iaip asmenines,
o bendras pamatines nuostatas. Graina tai
iband pati 2009 m. birelio 8 d. savo
noru pasitrauk i labai gerai apmokamo
darbo, nes jos asmeninis garbs kodeksas
ir poiris visuomens informavimo sta-
tym bei urnalisto etik nesutapo su ini
redakcijos darbo metodais.
Taigi kada iniasklaida atsikvos ir bus
labiau atsakinga u savo klaidas ir etikos nor-
m laikymsi? Ekspertai tvirtina, kad tai pri-
klausys nuo visuomens. urnalistika turi
ilaisvti savyje, isaugoti lyg, kad informa-
cija bt paremta autoritetu, pasitikjimu.
Turiu vilties, kad tai turt kada nors bti.
Jeigu stengsims, tai, pasiek dugn, turime
pakilti, sako iniasklaidos teiss specialis-
t, advokat dr. Liudvika Mekauskait. Ir jai
negalima nepritarti, ypa kai perskaitai labai
atviras Grainos Sviderskyts mintis.
Redaktors odis. Aurelija Arlauskien
Liutauras Degsys
urnalistika visuomens akivaizdoje:
kas matosi, kai matosi tai, kas matosi
Sigitas Krivickas
urnalistika kultros kontekste
Remia Spaudos, radijo ir televizijos
rmimo fondas
'

.
8
urnalistikos esm galima pradti nagrinti nuo klausimo: kas matosi, kai ma-
tosi tai, kas matosi? Klausimas skamba keistai: k mato mons, kai ko nors
nesimato? Arba dar kitaip: kodl nesimato nematom dalyk? Argi matoma
tiktai tai, kas matosi? ios problemos formulje reikt atkreipti dmes sangros dalelyt:
atseit, jei savaime be tavo pastang matosi, rodosi, girdisi, tai tuomet tu pamatai ir i-
girsti. Suprask, pamatyti gali, jei kakas tau kak parodo, o tu tada tik pasyviai ufksuoji
vykus fakt.
absurdo: ko nematai, tai to tau lyg ir nra.
Tik ir vl galtum sakyti visikai atvirkiai:
jei nesimato, tai dar nereikia, kad nra. Jei
nra tavo aplinkoje, dar nereikia, kad nra
kitur. Jei niekur nra, dar nereikia, kad ne-
gali bti. Ir tada iaikja, kad yra nemato-
mi dalykai. Dar daugiau jie yra nemato-
mi, nes savaime j nesimato, bet juos visada
gali pamatyti.
Liutauras Degsys
.. ../
. . . . . . .
mogus mgsta suprasti ir labai
nemgsta nesuprasti. Jis mgsta lai-
kraius ir televizijas, kuriose viskas
aiku ir jis visk supranta, nes ten
nra ko nesuprasti. Jis nemgsta su-
dting laikrai ir knyg.
Tikrov, realyb ia yra lyg veikjas, de-
monstratorius, demiurgas. O tu ia atseit,
tik objektyvus tikrovs stebtojas, registra-
torius, metratininkas. O jeigu tu urna-
listas? Ar irgi matai, kas yra? Nematai, ko
nra. Ar manai, kad gali pamatyti tai, ko
nra? O gal atvirkiai mstai: ir anokia
ia garb matyti nematomus dalykus? Bet
nuo ia tik vienas ingsnelis iki visiko
9
Klausim galima performuluoti trupu-
t kitaip: ar verta matyti nematomus daly-
kus? Ar verta pabandyti pasiirti toliau
ir giliau ir tada pamatyti daugiau, painiau
ir sudtingiau. Ar verta komplikuoti tikro-
v? Ar verta tarinti, kad labai daug dalyk
savaime nesimato. Nesimato dl vairiausi
prieasi, kuri viena svarbiausi mo-
ni nenoras matyti. Juk mogaus vilgsnis
turi ypating, fantastik savyb kai mo-
gus nenori, tai ir nemato. Jei mogus ino,
kaip yra, tai kam jam bandyti pasiirti ki-
taip. Juk tas kitaip gali priversti perirti
visas jam inomas tiesas. O tas perirji-
mas suformuoti situacij, kai jis jau nebei-
no. inojo, inojo ir man, kad inos, o vos
tik suabejojo pasirod, kad jau nebeino.
inoti buvo taip paprasta, tikra ir lengva,
o neinojimas, pasirodo, yra toks nesaugus,
varginantis ir nepatogus. Ir todl mogus
geriau links inoti, nes kai inai jau lyg
ir nebereikia stengtis. Kai inai, kad inai,
tai ramu, jauku ir laiminga. O kai suinai,
kad neinai? Vienas vargas, nemalonu-
mai, netikrumas ir neviltis. Todl mogus
ir nenori inoti daugiau. Juk tada suinosi,
kad neinai. Ir todl jis danai mgsta to-
kius, kurie neino daugiau u j arba bent
jau nerodo jam neinom ir nesuprantam
dalyk. mogus mgsta suprasti ir labai
nemgsta nesuprasti. Jis mgsta laikraius
ir televizijas, kuriose viskas aiku ir jis vis-
k supranta, nes ten nra ko nesuprasti. Jis
nemgsta sudting laikrai ir knyg. Jis
nemgsta nesuprantam dalyk, nes tie da-
lykai jam parodo, kaip daug jis nesupranta.
Ir todl jis nenori inoti, ir todl jis ino
tiek, kiek nori. Jis nenori inoti netgi tokios
paprastos tiesos, kad panorjs suinoti
galt suinoti.
Kita prieastis, dl ko mogus ino, ir
ino, kad ino, yra jo negaljimas inoti,
arba kitaip labai maas inojimas. Kai jis
ino maai, jis tiesiog neino kai kuri da-
lyk, neino, kad tuos dalykus galima sui-
noti, ir tada jam t dalyk nra. Jei neino
vaigdyn, tai uverts galv iri dan-
g, bet vaigdyn jam tenai nra. Juk no-
rint pamatyti vaigdyn reikia inoti, kaip
tas vaigdynas atrodo. Neinaniam yra
tiktai vaigds, nes danguje jos nesuri-
tos vaigdynus dangikomis virvelmis.
vaigds, ai Dievui, neinyksta dl to,
kad tas mogus j neino. Kas pasikeist,
jei jis inot vaigdi pavadinimus? Juk
milijonai moni neino, k reikia abre-
viatra SMS (Short Message Service), o pui-
kiausiai ir be ito inojimo siuntinja sau
SMS-us kasdien visai skmingai. Tai gal ir
neverta kai kuri dalyk inoti. Gal taip ra-
miau: neinai j tai tau j ir nra.
Ir kaip atsidrus tokioje situacijoje elgtis
urnalistui? Raminti mog, skatinti jo ino-
jim ir ugdyti jo saugumo jausm? Skleisti
tikrum, kuris i esms, kaip sakyta, yra ne-
inojimas? Neinojimas, kad neinai. K tu-
rt daryti urnalistas: aprpinti skaitytoj
inomomis iniomis ir nuraminti aikiomis,
paprastomis, suprantamomis teorijomis?
Paaikinimais visiems gyvenimo atvejams?
Ar visaip rizikuoti, erzinant skaitytoj ir de-
monstruojant jam, kaip daug jis neino. Kurti
jam iliuzins inojimo laisvs, saugumo ir api-
brtumo, ini pasaul (ini visuomen) ar
demonstruoti pasaulio neapibrtum, ugdy-
ti jo tolerancij neapibrtumui ir mokjim
urnalistika visuomens akivaizdoje: kas matosi, kai matosi tai, kas matosi. Liutauras Degsys
10
veikti neapibrtume. Sakyti jam, kad visk
galima suinoti ir paaikinti, ir uversti j i-
niomis, faktais ir paaikinimais arba skatinti
j suprasti, mstyti, klausti ir iekoti. Remtis
prielaida, kad pasaulis yra daikt, fakt, at-
sakym, apibrim ir ini pasaulis, arba
galvoti, kad pasaulis yra proces, klausim,
santyki ir prasmi pasaulis. Skatinti mo-
guje teisingo sutvarkymo, teisingo tokio,
kokio reikia gyvenimo model arba bandyti
paskatinti mstymo ir veiksmo laisvs idj
remiantis prielaida, kad mogaus gyvenimas
yra eksperimentas.
Ko galt siekti laisvoji spauda: bandy-
ti t mog apviesti, pakeisti ir padaryti
j teising ir laiming ar ilaisvinti leisti
jam gyventi savarankik gyvenim sava-
rankikos tikrovs pasaulyje. Ilaisvin-
ti mog pasakant jam, kad jis pats turi
rinktis ir pats atsakyti. Klausimas yra daug
rimtesnis, nes ia yra tik dvi galimybs:
leisti mogui keisti ir kurti save ar ban-
dyti j pagerinti ir padaryti mogumi.
Grtant prie klausimo kas matosi, kai
matosi tai, kas matosi galima bt pa-
dti mogui pamatyti daugiau, adinti jo
abejon ir netikrum ir parodyti galimyb
paiam laisvai kurti pasaulio paaikinimo
algoritmus, o ne aprpinti j visagalmis
teorijomis.
Gali tekti rinktis: kurti moni visuo-
men arba ini visuomen. Raginti mo-
nes apsigyventi moni pasaulyje arba
skatinti mones gyventi teising ini pa-
saulyje. tai kokie paprasti klausimai ikyla
urnalistui, bandaniam suvokti savo viet
pasaulyje. Aikinantis savo vizijas, misijas,
funkcijas ir kolizijas...
'.. .
Labai rimtoje sociologinje apklausoje
buvo tiriamos socialins moni baims.
Aiku, buvo pasiymjusij ir isiskiriani
savo baimmis: mons bijojo kar, lig, ne-
ger politik, valstybini jgos struktr...
Gsdinosi prarasti darb, sveikat, netekti
artimj ir draug... Buvo freak, kurie bijo-
jo ols, pavasario arba spygliuot augal. O
viena jauna mergait, koki dvylikos met,
para: man baisiausiame sapne vaidenasi si-
tuacija, kad a pareinu namo, o mano uniu-
kas mans nepasta... Nesiglausto, nevizgi-
na uodegos, nenori palaiyti mano veido...
Taip ir matai: ieini i nam, ateini dar-
b visi su tavimi kalbasi, juokauja, klausi-
nja, kaip gyvenimas. Sporto klube susitinki
su draugais, aidiate vienoje komandoje,
tau pleknoja per pet kaip visada, metei
kelet neblog tritaki. Viskas, kaip visa-
da lyg ir nieko nevyko, niekas iorikai
nepasikeit... Tau paiam atrodo niekas
viduje nenulo, nenunyko, tu toks pats
ir tas pats... O pareini namo ir uniukas
tavs nebepasta...
Kaip labai reikt tokio uniuko kiek-
vienam urnalistui... uniuko, kuris persp-
t, kad jumyse brsta neeilins permainos
ir ne visada gerj pus. urnalisto pro-
fesija viena i pavojingiausi profesij
pasaulyje. Ir ne vien todl, kad imtai ur-
nalist sta kariausiose pasaulio vieto-
se. urnalistas tai gyvenimas nuolatinje
vyki tkmje. Tai reagavimas nuolatines
permainas, tai bandymas susigaudyti pa-
sikeitimuose, paiam nuolatos keiiantis.
11
Gal kit profesij mons ir gali sivaiz-
duoti, kad kitimai vyksta kakur kitur, ir
tie kitimai gali jo nepaliesti. urnalistas yra
mogus, kuris arba keiiasi, arba ikrenta
i socialini proces traukinio. Kintantis
kintanioje tikrovje mobilis in mobile
galt bti net ir ne kis, o tiesiog kas-
dienis urnalisto gyvenimo pastebjimas.
Ir tuomet, inoma, tai mutatis mutandis.
Arba gyvenimas kaip nuolatiniai pasikei-
timai. Pasikeitimai, kurie neivengiamai
keiiasi. Pasikeitimai, kurie taip pakeiia
mog, kad jis nebesiilgi buvusiojo savs.
Pasikeitimai, kurie pakeiia prie tai buvu-
sius pasikeitimus taip, kad inyksta net ir
keitimosi jausmas... Atrodo nieko nevy-
ko, o i ties viskas vyko taip ltai, bet taip
neabejotinai, beviltikai, neivengiamai. Ir
net nereikjo to paskutiniojo lao, kuris,
atseit, perpild taur, pagreitino vykius,
sukr situacij... Pats rimiausias ir pavo-
jingiausias paprastai bna ne paskutinis, o
pirmasis laas. Laas, kuris pradeda bukinti
savikritik vilgsn.
Ir tada tu sakai: kaip labai reikt nieka-
da nepriprasti prie savs. Nepriprasti tiek,
kad negaltum pastebti, jog tu jau kitas.
Kai pripranti prie savs tai ir nesitikrini,
ir jau nematai, kad tu jau kitas. Jeigu iekai
tik rodym, kad niekas nepasikeit, jei tu
tikras, kad nieko nevyko tai ir matai, jog
nieko nevyko. Jeigu suabejotum gal tu jau
kitas, kitoks, pasikeits gali bti, kad po
patikrinimo pamatytum, kad ne, kad vis dar
tas pats. Bet kai tiki, kad tas pats, ir visai ne-
sitikrini, gali bti, jog tu jau kitas ir kitoks,
tik nepastebjs pasikeitimo. Ir tada padti
galt uniukas... Tik ir ia svarbu nepra-
dti netikti uniuku, nepradti galvoti, kad
kaltas uniukas, kad jis serga, kad uniukas
pasikeit. Nepradti neksti uniuko, nenu-
spirti jo koja. Nemanyti, kad jis idavikas.
Gali bti, kad idavikas tai tu...
Ir tada iaikja, kaip svarbu yra ne-
priprasti priprasti... Nes priprasti taip
lengva, taip gera, taip paprasta... Taip
mogika sako sveikasis protas. Ir jis
taip sako, kai kas nors padaro eilin nes-
mon, kai isiada esmini dalyk, kai pa-
sielgia taip mogikai pagal kakok neinia
kieno nustatyt mogikumo standar-
t. Nors standartas ia galjo bti tik vie-
nas: nepripratimo priprasti standartas. is
12
standartas vienintelis, kuris nesipapras-
tina, vienintelis, kuris nestereotipizuoja
gyvenimo, negrda jo schemas, nemitolo-
gizuoja ir nepaveria gyvenimo teisingu.
Ir visai atvirkiai jei manai, kad reikia
priprasti priprasti, tai manai, kad reikia su-
sitaikyti su gyvenimu kaip schema. Reikia
gyvenim aikintis, aikinti ir iaikinti
j. Sveikasis protas apie tai tik ir tesvajoja,
kai sako: reikia isiaikinti. Isiaikinki-
me sako jis ir kvieia prissti, pagalvoti,
pasistengti ir suinoti, kaip turi bti. Nors
kai pagalvoji tai tas noras isiaikinti vis-
k vien kart tikriausiai pagrstas noru
isiaikinti ir jau daugiau nebesiaikinti.
Juk kai viskas aiku, galima ir pailsti, ne-
bevargti, nebesiaikinti. Reikia isiaikinti,
kad nebereikt aikintis tai koks iry-
kja sveikojo proto idealas. O tas kitas idea-
las nepriprasti priprasti sako, kad jokios
ramybs ia nebuvo, nra ir nebus. Aikin-
tis teks kiekvien gyvenimo akimirk, nes
gyvenime niekas nesikartoja, ir todl patir-
tis yra beveik bevert. I patirties suinai
tiktai tiek, kad gyvenimo patirtis beveik
nepritaikoma kituose gyvenimo epizoduo-
se. Suinai, kad priprats priprasti imoksti
susipaprastinti gyvenim iki banalybi, iki
schem, iki visiko aikumo. Tik gyvenimas
nuo to, kad tu j supaprastini savo teorijose,
nesupaprastja. Tas tavo sugalvotasis pa-
prastumas pasirodo bess pasauliui nepri-
valomas. O tas nepaintas ir nepripaintas
pasaulio sudtingumas neatleidia tavs
nuo to pasaulio poveikio. Jei pripratai pri-
prasti, jog kakoki dalyk nra, tai dar ne-
reikia, kad t dalyk nra. Tau j nra, bet
pasaulyje jie neinyko...
Savo pripratime danai net nesuabejoji,
kad tie pripratimo fantomai pasaul pada-
r paprastesn. Visuomenje tie sukurtieji
fantomai taip graiai atsiskiria nuo mo-
ni galv, pradeda savo savarankik gy-
venim ir sugrta pas juos sukrusiuosius
tokiais pavidalais kad veikia juos paius.
Ir todl labai svarbu saugotis neprikur-
ti per daug beprasmik fantom, nes jie
gali apsigyventi socialinje realybje. Kad
sukrs raganas tiktumeisi, jog sukurto-
sios todl, kad sukurtos pradt va-
karais skraidyti, ans nedaug, nebent tau
paiam jos skraido, na, ir dar tiems, kurie
tiki raganomis. O sukurtieji ekonominiai
fantomai pradeda veikti net ir tiems, kurie
jais netiki tie ekonominiai fantomai pa-
virsta moni sitikinimais ir veiksmo mo-
tyvais, nebepriklausomais nuo pai juos
sukrusi moni...
Koks galt bti visos itos istorijos mo-
ralas? Nepriprasti priprasti o tai reikia
stengtis nedauginti socialini gaival: vai-
riausi stereotip, mitologem, visoki so-
cialini schem, modeli ir tendencij. Jos
pavojingos dar ir tuo, kad isiverusios i s-
mons indo visai kaip kokios ryt pasak
dvasios iauga, atsiskiria, materializuojasi
ir labai danai gyja savo nepriklausom
gyvenim. Ir tada jau mogus tampa nuo j
priklausomas. Nuo tokios dvasios jau nebe-
pabgsi. ito dino nesugrsi butel. Ne-
bra burtaodio arba iganingojo mygtuko
delete, kuriuo naudotis tu buvai priprats
priprasti...
Tik nepriprasti priprasti...
Tik nepriprasti...
13
/., ,,
..
Nemandagu bti tik mandagiam,
sako Jacques Derrida. Jei bsi tik man-
dagus imoktai, teisingai, racionaliai
mandagus btinai susimausi. Nesusikrs
distancijos, surepetavs beprasmikus ju-
desius, isitreniravs mechanikas ypsenas
ir beprasmikas frazes, anksiau ar vliau,
o gal ir i pirmo karto nesuprasi situacijos.
Imoks tkstanius reverans, atsipray-
m, mosteljim ir linkteljim vis tiek
isiduosi. Kritikiausioje situacijoje iliksi
tik mandagus, bet tai ir bus didiausias ne-
mandagumas. Pasirodys, kad reikjo ilipti
i mandagumo ir bti geram arba piktam,
arba beprotikam, arba drsiam, arba jau
pamirti formaliuosius mandagumus bei
teisingumus ir pagaliau pereiti prie nevil-
ties arba aar, arba meils.
Jeigu bsi pasiruos visiems gyvenimo
atvejams btinai atsitiks tas atvejis, ku-
riam nebsi pasiruos, ir tu vl susimau-
si. Ir tada iaikja, kad reikia ne ruotis i
anksto ne ruotis tokiu bdu, kad btum
i anksto visada pasiruos bet kaip tik
bti nepasiruousiam. Tiksliau bti pa-
siruousiam tam, kad i anksto pasiruoti
negalima. O tai reikia bti gyvam, rea-
guojaniam, kurianiam naujus elgesio ir
reagavimo bdus netiktose, nenumatytose
situacijose. Kad reakcija atsirast ne kaip
imoktas veiksmas, ne kaip standartinis el-
gesys, ne kaip ritualas ar stereotipas. Reak-
cija kaip krybikas situacijos sprendimas.
Kaip gyvas, neimoktas ir nesuplanuotas,
asmenikas, o ne anonimikas elgesys.
ia ir vl galt pagelbti kritikumas,
tiesiog neivengiamai btinas pasirengimas
pasitikrinti ar tik gyvenime neatsirado
daugiau nei reikia stereotip, standart, ri-
tual, formuli ir neabejotin ties, ar ne-
nugaljo visaapimantis aikumas ir teisumo
jausmas. Kiek dar liko kasdienybje gyv
reakcij, nenumatyt situacij, netiktum,
staigmen. Gal gale kiek dar liko gyveni-
me laisvs, kakoki nuo tavo pasirinkimo
priklausani srii. Ar jau viskas susid-
liojo baigtinai: jau inai, kas esi ir kas bsi,
ko sieksi ir ko pasieksi, jau inai, k mgsti
ir ko nemgsti. O gal net inai, kas valgo-
ma ir kas nevalgoma, kokie turi bti vyrai
ir kokios turt bti moterys? Gal inai,
kaip reikia gyventi? Gal tai tu tas gerasis
mogus: davs elgetai pinig paliepi jam j
nepragerti? Gal inai, kas yra tavo prieai
ir tavo draugai, ir kas yra klasikinis menas,
ir kas modernioji muzika? Gal manai,
jog gali priekaitauti kitiems dl to, kad jie
per maai pltoja savo gabumus ar dirba
nepakankamai intensyviai. Priekaitauti,
kad nesistengia, netobulja. Priekaitauti,
kad mons kako nenori. Gal gali mogui
14
pasakyti nork, patarti mylk? Gal gali
liepti bti laimingam? Udrausti gyventi
neteisingai ir negerai?
O gerai pagalvojus gyvenimas pilnas
ne tik matom ir akivaizdi pavoj. udo
ne tik rkymas. Kaip sako vienas populia-
raus filmo herojus, kraujagysles labai gadi-
na sris jis smarkiai didina cholesterolio
kiek kraujyje. Todl ne tik ant cigarei,
bet ir ant srio pakuots reikt rayti
sris udo. Meil udo, o mokslai atima
sveikat. Nuo sportavimo dyla snariai,
trkinja sausgysls, lta kaulai ir itinka
infarktai...
O pavojingiausi yra nepavojingo gyve-
nimo pavojai, deja, beveik nematomi, nes
jie lyg ir neatsitinka, neitinka. Jie veliasi,
velkasi, kaip to kasdieniko gyvenimo vora-
tinkliai juos lyg ir nesipainioji, taiau be
j, ties sakant, danai nieko daugiau ir ne-
turi. Kai sakai gyveni gyveni kaip unikali,
nepakartojama, nepakeiiama, individuali
btyb kit kart pats savs paklausi o
kuo jau toks unikalus, nepakartojamas tas
tavo gyvenimas? Kai pabandai atlikti ele-
mentar mintin eksperiment paalinti
atsitiktinius mones, kasdienius darbelius,
nieko nereikianius pokalbius, beviltikus
susitikimus, absurdikus susiavjimus ir
pasikartojanius vykius kas tokio unika-
laus lieka tavo gyvenime?
Ir tada bjauriai skamba prasmin-
gi gali pasirodyti netgi nenaudingi daly-
kai. Dalykai, kurie priveria krptelti ir
nubusti.
Ir tada visokios krizs ir recesijos
tai kaip nubudimai i sapno. Sapnai i
ties bna tokie tikroviki, kad tik pabu-
ds supranti, jog tai buvo sapnas. Kasdie-
ns tikrovs migloje, kasdienio gyvenimo
neveikimo ir nevykimo oazje lengva
ir paiam prarasti realybs jausm. Ten,
kur nra tampos ir tikros, gyvybikai
pavojingos nevilties, labai lengva atsipalai-
duoti tapti savotiku turistu savo alyje,
apsigyventi iliuzinje tikrovje, kai atrodo,
kad tai, kas vyksta, yra netikra, nes nie-
kas beveik matomai nevyksta, nes krauj
ir mirt matai tiktai ekrano ar laikraio
ploktumoje. Ne trimatje erdvje, ne re-
alybje, lyg u kokio turistinio autobuso
lango, turistiniu vilgsniu besidairydamas
ir ropindamas turist pramintais takais
kasdien pirmyn ir atgal i lovos pro virtu-
v darb ir i darbo pro stal per virtuv
lov atgal.
15
. , .
irint psichologo akimis, galima ir
paklausti ar nra iniasklaidos indlio
tai, kad jau susiformavo tipas moni, ku-
rie be nelaimi apraym nebegali gyventi.
Tokiam mogui nuolat reikia pasiaistrinti,
pakaitinti krauj mogudysi apray-
mais, nelaimi fotografijomis ir bevilti-
kumo prognozmis. Adrenalino dozs jam
reikia kasdien ir visada. Jeigu jau nieko kito
baisesnio nra, jis puola klausytis bent jau
ini apie eismo nelaimes, o jo pats mgsta-
miausias puslapis kriminalins kronikos.
Visas apals jis mgaujasi lavon, plim
ir mogudysi apraymais. Jis grisi ir
groisi mirties spalvomis. Mirties estetika
tokia baisi, tokia klaiki jam maloni, nes
jam nepavojinga, nes atsitikusi kakam,
kakur, ne ia ir ne su juo. Visada galvoda-
vai: na, kas viduramiais sddavo pirmose
eilse, kai bdavo vykdomos mirties baus-
ms centrinse miesto aiktse. O dabar
supranti tai tie patys iandieniniai krimi-
nalini kronik skaitytojai...
Ir tuomet pagalvoji: ar kas nors ia jau-
iasi atsakingas u tai, kad atsiversdamas
laikrat nesi apsaugotas nuo nusikaltli
portret ir j gyvenim apraym. Kaip
ia atsitinka, kad iniasklaida nebaudia-
ma formuoja tokio beveik eilinio pilieio
bandito vaizd. Bandito, kurio ir iaip jau
pavard jei ne baronas ar grafas, tai bent
jau karalius arba daktaras. Ir to dar nega-
na tie banditai dar ir vadinami taip ma-
lonybikai, taip familiariai henytmis ar
kokiais nors -iniais (tulpiniais, smaugliniais
ar mikiniais)... Ir tada eilinis gyventojas
gal net nebijo atsidurti kaljime. Arba jei ir
bijo tai nelabai. Juk vietiniuose kaljimuo-
se lyg ir AIDS jau niekas nebeserga buvo
viename kaljime susirg ar ne 60 proc.
kalini, bet informacija tuoj pat dingo i
iniasklaidos matyt, visi stebuklingai pa-
sveiko. Ne taip, kaip kokioje Amerikoje, kur
pilietis galvoja: paklisiu kaljim, mane
iprievartaus, ukrs AIDS ir tuomet jau
nebesvarbu, kiek met gausiu mano die-
nos suskaitytos. ia mons nieko nebijo,
nes iniasklaidos apraymus paskaiius
piliet ima jei ne pagarba, tai bent jau pa-
vydas: banditai vainja darb prabangiais
limuzinais, o kai nedirba gyvena savo
umiesio pilyse. Ir jeigu tiems banditams
truput nepasiseka ir atsiduria kaljimuose,
tai jiems pristato mobiliuosius telefonus,
geresn maist ir merginas. Estrad solis-
ts i meils tuokiasi su jais kaljimuose, o
jie tuose kaljimuose sportuoja, ilsisi arba
studijuoja.
Depresyvumo poiriu kartais atrodo,
kad viena iniasklaidos priemon tiesiog
lenktyniauja su kita. Alkoholio reklama lyg
ir iguita u 11 valandos vakaro rib, bet
kriminalins kronikos ir toliau reklamuo-
ja ginklus, narkotikus, smurt, prievart ir
nusikaltimus. ini struktra televizijose
jau nusistovjusi nuo praneim apie eko-
nomines krizes, pasaulio nelaimes ir katas-
trofas vietini kriminal ir mogudysi
link. Ir tada tik stebtis belieka, kad tokiame
kasdienio beviltikumo poveikio lauke pa-
lyginti dar maai depresini maniak, sui-
cidini asmenybi ir iaip psichopat. Tu,
inoma, nemanai, kad iniasklaida viena yra
atsakinga u visuomens psichin sveikat,
bet tau atrodo, kad ilgalaiki katastrofzmo
ir negatyvizmo nuostat formavimas yra
16
nusikaltimas. Beviltikumo, pesimizmo, ne-
apibrtumo ir nesaugumo idjos, kalamos
metodikai kiekvien dien nuosekliai ana-
lizuojant vis kitas ir vis tas paias kasdienio
gyvenimo ekonomikos, morals, kultros,
politikos sritis neivengiamai formuoja de-
presines, negatyvias, pesimistines pairas
ir nuostatas. Pesimizmas gali tapti proiu,
neviltis gdiu, depresija charakterio
savybe, netikjimas gyvenimo nuostata.
Kaip tokioje visuomenje atgaivinti tikjim
btinomis permainomis, jeigu visi tos visuo-
mens nariai sitikin, kad visos permainos
ir reformos baigiasi blogai. Ar valdia mano,
kad gsdint, prislgt, pesimizmo per-
vaiuot liaud lengviau ir patogiau valdy-
ti. Argi nesuprantama, kad tokius pilieius
geriausiu atveju galima suvienyti prie k
nors bet jokiu bdu ne u k nors.
inai, kad beviltika, bet taip nortsi k
nors viesaus pasakyti ir apie valdi. Gal
nebtinai apie konkrei valdi, bet apie
pai valdios idj. Gal reikt pagalvoti
ir prisiminti: kad ir kokia ta valdia bt, ji
yra tavo valdia. Jau baigia uaugti dar viena
karta moni, kurie yra beveik sitikin, kad
ir jie gyvena okupacijos ir dvasins emigraci-
jos slygomis, nes paskaiius spaud atrodo,
jog ne mons isirinko valdi, o j ugrob
kakokie svetim ali agentai, atjnai ir
tautos prieai, ir kad piliei tikslas yra am-
ina rezistencija, partizanikas kenkimas ir
galiausiai isivadavimas i bet kurios val-
dios, nes visos valdios yra blogos ir geriau-
sia gyventi visai be valdios. Gal retkariais
reikt monms paaikinti demokratins
valdios principus ir psti iek tiek vilties.
viesa ir tiesa, kaip inia, nebtinai susij
dalykai. Gal viltis kartais bt naudingesn
nei viesa. Gal reikt paskelbti per savait
nors vien dien vilties....
Ir tada gal kai kuriems monms bt
galima padti suprasti, kad btina ir kad
galima pakelti akis nuo darbo ir nuo ems.
Kad reikia mokti veikti, bet reikia mokti
ir neveikti, mokti gyventi, pasilikti laiko
sau. Gal kai kurie i j netgi pagalvot, kad
gyvenimo tikslas yra ne vien darbas, nes jei
darbas yra tikslas, tai gyvenimas priemo-
n. Labai nusteb jie suprast, kad gyvenimo
tikslas yra gyvenimas. Gal urnalistas galt
bti tas mogus, kuris parodyt kitiems, kad
veikimas jau isism, jau pajuto savo ribas.
Kad bruzdjimas, bgimas, lkimas baig-
si virto sustojimu ir neveikimu. Ir tokioje
situacijoje gal iaikt, kad igelbti gali ne
panikas lkimas kakur, ne kritimas emyn,
norint greiiau pasiekti dugn, kaip bepro-
tikai sil kai kurie ekonomistai. Iaikt,
koks svarbus yra gebjimas stabtelti. Gal
net nieko neveikti, sulaikyti t isiaknijus
poreik keisti, eiti, veikti ir svaigti tame bgi-
me. Sustabdyti judes. Pakeisti j refeksija. O
refeksija manoma tik neveikiant. Refeksija
nemanoma to nesibaigianio veiksmo metu.
Ji prasideda tik jam pasibaigus.
Ir tada mons pastebt, kad atsitrauki-
mas, stabteljimas, distancija padeda labai
daug pamatyti ir suprasti. Pasirodo, tik su-
voks nerefeksyvaus gyvenimo beprasmyb,
galjai aptikti save, ufksuoti pai btinyb
stebti, refektuoti save. Ir tuo pat metu
koks paradoksas refeksija, atrodyt, toks
racionalus veiksmas, aikiai pademonstruo-
t visiems to racionalaus ir iki dugno racio-
nalizuojamo pasaulio neracionalum.
17
Stabteljus pasirodyt, kad pinig pa-
gausjimas priveria bgti, jis siurbia, ap-
svaigina, uvaldo. O net menkiausias pinig
sumajimas prablaivo. Isiblaivs pama-
tyt, kad daugiau udirbdamas nebtinai
yra laisvesnis, nes tam laisvs lygiui palaiky-
ti reikia udirbti vis daugiau. Ir tuo pat metu
pamatyt, kad galt dirbti maiau ir turti
laiko daugiau, jeigu sumaint kok vien
kit poreik, gal i pradi apsilankymus
gastronomuose, jei pradt maiau vartoti
nebtin dalyk, kurie kakaip nepastebi-
mai pasidar tiesiog btini, nors tikrai nra
btini. Gal ir lankytis gastronomuose gali-
ma bt reiau, o nujus nebtinai pirkti
visk, kas tdien pigiau. Nujus nusipirkti
duonos reikt nusipirkti duonos ir nie-
ko daugiau. Gal koki dien atlikti valios
ugdymo eksperiment: tiesiog nueiti gas-
tronom, pasivaikioti ir ieiti nieko ne-
nusipirkus. Arba bent jau mnes nepirkti
joki akcini preki.
Ir dar daug dalyk atsivert tokiam su-
simsiusiam vilgsniui. Galima bt pa-
stebti, kad sumajus darbams sumaja
pinig, bet sumaja ir ilaid, o tada pa-
daugja laiko. Kad netiktas atsiradusio lai-
ko dovanas galima eikvoti pasineriant visai
nepraktikus dalykus men ir literatr.
Galima usiimti dalykais, kurie dirbaniam
mogui buvo tiesiog nemanomi, neleistini,
nepateisinami ir nepadors, pavyzdiui, fi-
losofija ir poezija.
Ir visai netiktai galima apsidiaugti,
kad tie nepraktiki dalykai yra vieni i ge-
riausi bd stabtelti ir susikurti distanci-
j nuo savs, nuo beprotikos, lekianios,
bganios kasdienybs.
Kad filosofija visada yra galimyb pra-
muti realybs arv, pasiirti kasdieny-
b kitaip arba netgi kitaip nei kitaip.
Kad mene daug skmingiau nei televizo-
riaus dje atsiveria giluminiai, esminiai
gyvenimo principai.
Kad literatroje laikas srva laimingai
ir ltai, kad ten vis dar galima pasimgauti
nekasdienikomis idjomis ir paragauti ne-
gyvenimiko mini vyno.
Ir kad poezija padeda pamatyti dalykus,
kuri nesimato praktikam, pavargusiam,
nuobodiaujaniam vilgsniui. Kad per
poezij galima pamatyti visk tokiu simy-
ljusiu vilgsniu, kokiu iri simyljliai.
Aiku, nesimyljusieji mato visus meils
absurdus ir trkumus, vis meils bevilti-
kum ir beprotyb.
Ir tuo pat metu kaip danai jie pavydi
tos meils. Juk meil kaip ir poezija
primena, kad gyvenime yra vietos kitimui,
klaidoms, atradimams, netiktumams ir
eksperimentams.
Ir todl gyvenimas toks graus, net jei jis
ir visai neprotingas...
18
Ar ne per daug mes svaigstame
nuo technikos, pernelyg tikjome
kompiuter, vos ne kaip gyv
btyb, savarankik kultros
reikin? O juk dar garsusis Rusijos
smuikininkas Davidas Oistrachas
yra pasaks, kad bet kuri technika
turi bti pajungta sumanymui.
egul teoretikai ivedioja

kaip nori, bet urnalistika
anaiptol nra vien profesi-
n veikla, pagrsta visuomenikai svarbios
informacijos rinkimu, tyrimu, apdorojimu
ir periodiniu platinimu (urnalistikos en-
ciklopedija, Vilnius, 1997). Toks siauras
nusakymas tikt naujien agentroms ir
vien j produkcij vartojaniai periodikai
popierinei, eterinei ar internetinei. tai
Skandinavijos ali iniasklaidos tyrinto-
j nuomone, urnalistika atlieka keturias
funkcijas: teikia visuomenei informacij,
kontroliuoja valdi, utaria nuskriaustuo-
sius (siekia teisybs) ir linksmina (paprastai
Povilas Sigitas KRIVICKAS
..
komerciniais tikslais) skaitytojus, klausyto-

jus ir irovus. O ar ivis manoma scholas-
tikai apibrti, sugrsti teorin Prokrus-
to lov veiklos srit, kuri apima gyvenim
su visomis jo apraikomis?
Sunku apibdinti ir tai, kas yra kultra.
Enciklopedijos porina, kad kultra (lot.
cultura apdirbimas, ugdymas, aukljimas,
lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbini-
mas) tai mogaus bei visuomens veiklos
produktai, jos formos ir sistemos, kuri
funkcionavimas leidia kurti, panaudoti ir
perteikti materialines ir dvasines vertybes.
Kultra taip pat vadinamas tobulumo laips-
nis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos
19
srityje; iprusimas; auginamas, kultivuoja-
mas augalas; biologini lsteli, audini,
nedideli organ arba j dali, paimt i
mogaus, gyvn arba augal organizmo,
ilaikymas ir auginimas specialiose mity-
binse terpse. Pagaliau architektros kul-
tra grup vieno laikotarpio tos paios
teritorijos architektrini paminkl, kurie
turi bendr bding bruo, pavyzdiui,
baroko kultra.
Na, ir kaip visame tame kultros konteks-
te atrodo urnalistika? Beje, o kas gi yra ir
pats kontekstas? Taigi kontkstas (lot. con-
textus suritas): prasms ibaigta teksto
itrauka, leidianti tiksliai suprasti j ei-
nanio odio, posakio ar sakinio reikm;
kokio nors fakto, vykio, reikinio aplinky-
bs, slygos, aplinka. Teigiama, kad kiekvie-
nas tekstas turi kontekst. Kontekstas tai
teksto aplinka, i kurios jis iauga ir kurios
pdsak lieka tekste. Kontekstas paaikina,
papildo teksto prasm. iandien, pavyzdiui,
modernus eilratis tampa vis maiau sava-
rankikas. Jis remiasi vairiais kontekstais, i
j iauga, pats yra kokio nors konteksto dalis.
Kuo daugiau eilratyje pabir vaizd, tuo
daugiau reikia rasti uuomin kitus kon-
tekstus iekoti kod, kad bt suvokta ti-
kroji eilraio prasm. Kodai gali bti mit,
sakmi, pasak, Biblijos ir kitokie vaizdiniai.
Kontekste tarsi kokiame apvalkale slypi kie-
kvieno meno krinio ar j grups esm.
Tikra tiesa, kad kalbdami apie kultros
kontekst, slygojus tiek formos, tiek turi-
nio poiriu literatrin Biblijos pavidal,
chronologikai turtume aprpti laikotarp,
nusidriekus iki jos daugiau nei per tris tks-
tanius met. Jis prasidjs madaug 3100 m.
prie Krist, kuriais datuojamas pirmj ra-
ytini tekst pasirodymas Mesopotamijoje.
is raytinis palikimas, apimantis Uruk teks-
tus, yra pats archajikiausias iki iol inomas
monijos kultros istorijoje. IV ir III tks-
tantmei prie Krist sandroje pasirod
pirmieji Elam (ekonominiai ir administraci-
niai) ir Egipto (karalikj kronik) tekstai.
Trumpai tariant, atsirado tai, k jau galima
pavadinti literatra, t. y. mitologiniai tekstai
ir epas, himnai, maldos, satyros, iminties
ratija, laidotuvi raudos, meils lyrika ir t. t.
iandien niekas neabejoja, kad i literatra
turi daugyb slyio tak su bibline rati-
ja, o daugeliu atvej yra tarsi interpretacinis
vieno ar kito Biblijos teksto raktas.
Panaiai nutinka gilinantis pirmosios
lietuvikos knygos Mavydo Katekizmo
kultrin kontekst, glaudiai susijus ir su
Biblija ventuoju Ratu. Pirmajame ms
spaudinyje esama publicistikos (taigi ur-
nalistikos) uuomazg. O kuo ne aukiau-
sia publicistika jau paios pirmosios eiluts:
Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet / Ir
tatai skaitidami permanikiet. / Maksla ita
tewai jusu trakdava tureti. / Ale to negaleia
ne vienu budu gauti.
-
Nuo Mavydo Katekizmo pasirody-
mo 1547-j saus prajo 463 metai. Per
tiek laiko daug kas keitsi pasaulyje ir ms
gimtinje. XIX a. treij deimtmet atsira-
do lietuvikosios periodins spaudos uuo-
mazg, kai Maojoje Lietuvoje 1823 m. ijo
Nusidavimai Dievo karalystje. Spaudos
draudimas paskatino Auros (18831886)
urnalistika kultros kontekste. Povilas Sigitas Krivickas
20
ir Varpo (18891905) atsiradim. Turtu-
me dkoti carui Aleksandrui II u spaudos
lotynikais ramenimis draudim, kuris var
lietuviams toki meil spausdintam odiui,
kad i nepraeina iki iol, ir tai puikiai patvir-
tina kasmet Vilniaus knyg mug.
Kokiame bendrajame politiniame ir
konkreiame kultros kontekstuose tarpsta
dabartin urnalistika?
Politologo Lauro Bielinio nuomo-
ne, politins komunikacijos strateginms
nuostatoms formuotis ir joms atpainti
didiul reikm turi ne tik bendro kult-
rinio, kalbinio, bet ir socialinio konteksto
suvokimas. Teksto turinio, minties struk-
trai svarbesnis yra socialinis kontekstas.
Prasminei minties iraikai reikmingesnis
yra lingvistinis kontekstas, kadangi per j
atsiskleidia odi ir sakini gramatin
ir sintaksin tarpusavio sveika. Be abejo,
socialin ir lingvistin kontekstus sieja abi-
pus priklausomyb. Mes daugiau dmesio
skiriame socialiniam kontekstui, nes mus
labiausiai domina teksto galimybs didinti
politin tak. Reikia tirti ne vien tik saus
politinio kalbjimo reikm, bet ir jo kon-
kret kontekst: kas, kada ir kaip sakoma.
Kaip teigia europarlamentar Laima An-
drikien, ms valstybs institucijos atitr-
kusios nuo pilietinio gyvenimo ir vis labiau
veikia paios sau. Vis labiau svyruoja valdi
balansas, o iniasklaida ne tik nepadeda sta-
bilizuoti demokratijos proces, bet dar la-
biau sibuoja politines aistras, tapdama ne
maiau alika ir priklausoma, nei pirmosios
trys valdios formos. Tokie, velniai tariant,
demokratijos nukrypimai nelieka be pase-
kmi bet kokia spraga yra inaudojama
savanaudikiems potrokiams ir interesams,
nesvarbu, ar asmeniniams, ar grupiniams.
(Lietuvos rytas, 2010 m. vasario 14 d.)
Toks samprotavimas, pasakytume, atspin-
di politins kultros neapibrtum, kai
garbioji europarlamentar vis iniasklaid
(t. y. urnalistik) apkaltina didele nuodme
u tai, kad i nepadeda stabilizuoti demo-
kratijos proces. Panaiai urmu apibendri-
nant gali susidaryti vaizdas, kad urnalistika
a priori yra negarbingas (o tuo paiu ir
nekultringas) usimimas. Taip tiesiai ir i-
droia danai vairiose interneto svetainse
komentarus raantis ir Kritiku prisistatantis
skaitytojas: Atleiskite, bet pasakysiu ties-
mukai: dauguma urnalistais save vadinan-
i raintoj ir laid vedj tra pralobti ir
igarsti siekiantys asmenys. Jie parduoda
save ir savo gebjimus tiems, kas daugiau
moka, nes neturi alternatyvos turi ir lei-
dj uzurpuotoje rinkoje. Profesija, kai pre-
kiaujama savo knu, turi pavadinim. Kaip
pavadinti profesij, kai prekiaujama tiesa,
sine ir siela, dar nesugalvojome ir dangs-
toms teise savo originali NUOMON.
21
Nuomon, deja, skamba labai panaiai, kaip
nuotrupa ar nuopjova nuo to, kas vadinama
GARB, TIESA, ATSAKOMYB.
Na, kiek galima pralobti i ne viena-
dienmis kriminalinmis sensacijomis gy-
vuojanios urnalistikos, gali aplombikai
postringauti tie, kas neusiima ia veikla.
O dl didiosiomis raidmis akcentuojam
trij pamatini dorybi? Manau, kad visai
nesunkiai Lietuvos urnalist sjungos ir
Nacionalins urnalist krj asociacijos
srauose galime pasibraukti ne vien tuzi-
n pavardi t koleg, kurie savo kryba ir
visuomenine elgsena atitinka aukiausius
bendrosios ir profesins etikos standartus.
Tai galima nuolat matyti ir per iniasklaidos
bei kultros (plaija prasme) ssajas, pasi-
telkiant anglikai pavadint interneto sve-
tain www.culture.lt. Toli grau ne visi jos
skyriai yra suanglj, o netgi atvirkiai
dauguma pateikiami lietuvikai, nes kas gi
suspt itisai perguldyti anglakalbiams
ms savaitraius. Per t culture.lt galima
lengvai patekti internetinius iaurs At-
nus, 7 meno dienas, Literatr ir men,
Nemun, Muzikos barus, Poetin Drus-
kinink ruden, Kultrpol, Vilni,
Dail. Dar patogu smalsiai pasidairyti po
Lietuvos staigas Kultros, vietimo ir
mokslo ministerijas, alies muziejus, galeri-
jas. Nesunku patekti ir odynus, emlapi
rinkinius, interneto katalogus (pagal od,
pagal tem), enciklopedijas. Ar buvo taip
patogu kada nors anksiau? Tik semk, tik
naudokis. Internetas ities tapo lemtingu
naujosios kultros reikiniu.
Taiau, suprantama, internetas jau sp-
jo pasidaryti ir didiausiu intelektiniu
iuklynu, ypa kenksmingu vaikams ir pa-
augliams. Ities internetas atsivr visiems,
bet ir sujauk visk kvailais bei piktais ko-
mentarais. Kaip sako internaut Amelija,
internetas geriausias bdas anonimikai
suvaryti peil nugar konkurentui.
-
Per pasaulio iniasklaid nuvilnijo pra-
neimas, kad baigiantis prajusiems me-
tams beveik 12 tkst. JAV krj raytoj,
muzik, dailinink, fotomeninink, akto-
ri, dain autori kreipsi JAV prezi-
dent Barack Obam ir viceprezident Joe
Biden, praydami atkreipti dmes kri-
ni naudojim internete bei krj praran-
dam autorinio atlygio dal.
Mes sukuriame krybins raikos pa-
grindus ms bendruomense, muziejuose,
mokyklose, bibliotekose, koncert salse,
skaitant flmus, kompiuterines programas,
vaizdo aidimus, muzik, dail. Savaip mes
prisidedame prie kiekvienos alies indus-
trijos akos. Dauguma esame savarankikai
dirbantys ir mokantys mokesius, raoma
dokumente. Kreipimesi primenama, jog var-
totojai nebesupranta ir nebevertina krj
darbo, plsdami neatlygintin krybos vai-
si naudojimsi internete, tad praoma JAV
vadov atkreipti dmes i problem.
Ne paslaptis, kad iuo metu internetin
sklaida tiek per atskiras interneto svetaines,
tiek ir per socialinius interneto tinklus yra
labai reikminga patiems autoriams, j kri-
ni populiarumui. Prisistatymo visuomenei,
gerbj rato pltrai internetin erdv yra
tiesiog nepakeiiama. Taiau ir JAV, ir kit
22
ali krjai susiduria su realybe: interneti-
n sklaida yra labai silpnai kontroliuojama ir
apmokestinama. Atrodyt, paradoksas in-
telektualaus darbo vaisiais nori naudotis kuo
daugiau vartotoj, taiau mokti u tai ne.
Lietuvoje taip pat tapo liguista mada, kad in-
terneto svetaini sudarytojai tiesiog gvelbia
i laikrai, urnal, kit portal jiems pati-
kusius gabalus ir naudoja n negalvodami
atsiklausti pai autori, o tuo labiau jiems
bent minimaliai atlyginti. Neteko girdti,
kad Lietuvos autori teisi gynimo agentra
(LATGA) bt k nors apiuopiamo nuvei-
kusi ioje srityje.
Ar ne per daug mes svaigstame nuo
technikos, pernelyg tikjome kompiute-
r, vos ne kaip gyv btyb, savarankik
kultros reikin? O juk dar garsusis Rusijos
smuikininkas Davidas Oistrachas yra pasa-
ks, kad bet kuri technika turi bti pajungta
sumanymui. Taigi ir pats moderniausias
kompiuteris tra tik technika, turinti gy-
vendinti tai, kas gimsta krjo galvoje. Gal
todl, kad taip lengva spaudyti klavius,
nebelieka anr rib rainiai pagal vien
kurpal, prska kalba ir padrikas dstymas.
I pliuralizmo ieina pliurpalizmas.
-
Amerikiei publicistas Dordas taine-
ris (George Steiner) savo knygoje Tikrosios
esatys pastebi: io amiaus dvasia yra ur-
nalistin. urnalistika utvind visus ms
smons plyius ir trkius. Taip atsitiko to-
dl, kad spauda ir iniasklaida yra anaiptol
ne tik techninis instrumentas bei techni-
nis verslas. Tam tikra prasme urnalistikos
akn fenomenologija yra metafzin. <>
Politinei niekybei ir cirkui, mokslo ir atleto
uoliams, apokalipsei ir blogam virkinimui
suteikiama ta pati briauna. Paradoksalu,
bet i vaizdaus aktualumo monotonija vei-
kia kaip anestetikas. I didiausio groio ir
didiausio siaubo baigiantis dienai telieka
skuteliai. Mes vl sveikutliai ir nekantriai
laukiam rytins laidos.
urnalistai, anot D. tainerio, yra pri-
vilegijuoti, nors daugeliu atvilgi ir nieki-
nami kurjeriai tarp dviej vertybini sfer,
kurioms reikia vienai kitos menas (kult-
ra) padeda upildyti grsmingas asmenins
tutumos erdves, bet j siekiai i pamat prie-
iki. Informacijos priemons leidia meni-
ninkui paskelbti apie savo buvim, paskleisti
savo dirbinius konkurencijos verdenje.
Ar galima, pavyzdiui, apibrti, kas yra
menas? Na, taip, solids inynai sako, kad
menas (dail, fotografija, kinas, muzika,
teatras) tai krybinis tikrovs perteikimas
vaizdais: Antikinis, klasikinis, modernu-
sis m. Realistinis, abstraktusis m. (Lietuvi
kalbos odynas. Mokslas, 1972 m.). Argi
tik tiek tik perteikimas? O kur vaizduots
galia? Jeigu menas tik perteikt, tai jis su-
stingt ir tapt panaus inkliuz gintare
prie milijonus met klimpus vabzd. I o-
dyno sudarytoj akiraio kakaip isprdo
svoka odio menas, kuris apima visa, kas
ireikiama sakytinmis ar spausdintinmis
kalbos priemonmis. Juk dar Nikolajus Go-
golis yra pasaks: Didiausia dovana, ku-
ri Dievas suteik mogui, yra kalba.
Kalba yra pagrindin urnalistikos
statybin mediaga, kuri apsprendia ios
veiklos santyk ir su paia kultra, ir su vi-
sokeriopu jos kontekstu.
Kada prasids urnalist...
mogjimo procesas?
Viktoras Denisenko ir ygintas Peiulis
Mediamorfozi pasaulyje iandien ir rytoj
Vija Pakalkait, Giedrius Simonaviius, Aurelija Vernickait
urnalistika ekonominiu sunkmeiu
rmimo fondas
../
..
24
./. ./ .
, .
A
pie vakaryki ir ios dienos urnalistik, apie slygas atsirasti padoriai inias-
klaidai bei urnalisto statuso problemas prie apskritojo stalo kalbjosi (i kairs):
Justas Paleckis, urnalistas, Kovo 11-osios Akto signataras, Europos Parlamento so-
cialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcijos narys; Gintaras Aleknonis, urnalistas, hu-
manitarini moksl daktaras, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos
fakulteto dekanas; Ferdinandas Kauzonas, urnalistas, kino scenaristas, reisierius, dienra-
io Respublika apvalgininkas, pirmasis Vytauto Gedgaudo premijos laureatas (1997 m.);
Brigita Balikien, urnalist; Tomas yvas, istorikas, politikos apvalgininkas, Lietuvos ur-
nalist draugijos pirmininks pavaduotojas; Dainius Radzeviius, Lietuvos urnalist sjun-
gos ir Nacionalins urnalist krj asociacijos pirmininkas.
B. Balikien. Man net tokio klausimo
niekada nekilo... Esu iki kaul smegen ur-
nalist praktik, todl iandien, kaip visada,
geriau kalbsiu remdamasi pavyzdiais negu
aptakiomis frazmis. Prisimenu, dirbda-
ma Respublikoje jau pas Aukiausiojo
Teismo pirminink Vytaut Greii, kad jis
man leist susipainti su udiko Varnelio
D. Radzeviius. Deividas Randelas (David
Randall) knygoje Universalus urnalistas
ra, kad 1993 m. atvaiavs Maskv skaityti
urnalistams paskait suprato, jog nra Ryt
ir Vakar urnalistikos, kad yra gera arba blo-
ga urnalistika. Kaip js suprantate tuos o-
dius, velgdami urnalistik per keliolikos
nepriklausomybs met prizm?
25
byla. Prisimenate, buvo toks, kuris eidamas
per kaimus ud mons. Perskaiiusi t
byl, vainjau po Lietuv, sekiau jo kruvinu
marrutu, kaimuose kalbinau mones. Mane
labiausiai nustebino tai, kad savait prie
mano kelion tais paiais keliais vainjo ir
flmavo Vokietijos urnalistai. Vadinasi, tai,
kas domu, domu visiems urnalistams.
D. Radzeviius. Patikslinsiu savo klau-
sim: kodl politologai, apvalgininkai, o ir
patys urnalistai, kalbdami apie Lietuvos
urnalistik, j vis lygina arba su Vakar,
arba su Ryt urnalistika? Negi mes dar ne-
atradome aukso vidurio? Tos geros urna-
listikos? Tai kurgi mes esame?
F. Kauzonas. A nepastu Vakar urna-
listikos. inau tarybin ir dabartin urnalis-
tik. iandienin Lietuvos urnalistika nra
nei Ryt, nei Vakar, ji yra tiesiog bloga ur-
nalistika, kuri pagimd ana, tarybin, nors
jos ir yra viena kitos prieingyb. Anksiau
pagrindin partijos uprogramuota urnalis-
tikos misija buvo nepasakyti tai, ko nereikia
pasakyti. Dabar tas protis kalbti pusiau
suiaupus lpas virto kit ne maesn
yd kuo plaiau atverti burn ir visur apie
visk kalbti. Taip galime prisinekti, kad
mons prads ilgtis anos urnalistikos.
Manau, kad dabartiniai valdios atsto-
vai spaudai dirba tai, k dirbo tarybiniai
urnalistai. Pagrindin j misija saugoti
informacij, kad ji nepatekt vieumon, o
jeigu jau prasiver, tai privalu t minus
paversti pliusu.
T. yvas. Esate absoliuiai teisus, nes
gabus, talentingas kolega Virgis Valentina-
viius tapo premjero Andriaus Kubiliaus
virtualios vieosios erdvs apsaugininku. a-
lia premjero dabar yra Virgis, ir A. Kubiliaus
taip lengvai ar atsitiktinai nebepakalbinsi. Jo
atstovas reguliuoja, kada ir kam jis kalbs.
Grdamas prie laisvi, manau, kad Sjdio
metai buvo urnalistikos laisvs ir klestjimo
laikas. Atsivr galimybs diskutuoti, sakyti
ties ir savo nuomon. Geros urnalistikos
tuo metu buvo tikrai daugiau negu iandien.
Manau, kad dabar, lyginant su Sjdio me-
tais, urnalistika yra blogesn, maiau pliu-
ralizmo, ji ne tokia vairi. Pastebiu tam tikr
regres. Kalbant apie Ryt ir Vakar urna-
listik, vis pirma reikt stabtelti ties ur-
nalist darbo slygomis, o diskutuojant apie
ger ar blog urnalistik nedert pamirti
labai svarbaus aspekto itikus ekonominei
krizei, visose redakcijose sumajo... laisvi,
savininkai spaudia urnalistus. Vieni pasi-
duoda, kiti dar geba laikytis savo princip.
B. Balikien. Nesutinku su Tomu, kad
Sjdio urnalistika, kuri nriau viena
pirmj, buvo auktumoj. Mes klykavome, ir
tiek. Nesugebjome velgti dideli proces.
Brigita Balikien
26
G. Aleknonis. Gera ar bloga urnalisti-
ka labai skirtingi atskaitos takai. Danai
pamirtame dar vien labai svarb aspekt.
Kas yra padori urnalistika? inau vien
taisykl, galiojusi, galiojani ir galiosian-
i dar ilgus metus: jeigu urnalistas savo
straipsnio ar laidos herojui kit dien gali
pavelgti akis arba jeigu jis paima savo ra-
in po 20 met ir jam negda dl to, kas
parayta, tai ir yra padori urnalistika.
B. Balikien. Gyvenime bna kitaip...
Prie penkerius ar eerius metus dirbdama
Lietuvos iniose vien etadien nuvykau
Kauno zoologijos sod. Buvo baisus altis.
Ueinu vien neurakint aptvar, matau
lidn vaizdel, kit dar lidnesn: alkani,
apleisti gyvnai, paukiai. Pajutusi gero re-
portao skon, i kakur idygusiam priir-
tojui sukriau legend, kad turtingi, gyvnus
mylintys giminaiiai vokieiai nort atsisti
labdaros Lietuv, paremti i staig. mogus
patikjo, ivediojo mane po visus Zoologijos
sodo ukulisius, pamaiau prie radiatori be-
siildanias gerves, pridvokusioj patalpoj o-
nais besidauanius begemotus. Igirdau vis
ties apie t gyvn kankinimo staig, repor-
tae nieko nenuslpiau. iandien man negda
dl to straipsnio, taiau tam mogui, manau,
nebegaliau pairti akis, nes n kiek ne-
abejoju, kad jis nukentjo dl savo naivumo.
Nors nei jo vardo, nei pavards neparaiau.
Kakas visada kenia, kai tokiu bdu renki
mediag. O kaip kitaip suinoti ties?
F. Kauzonas. Vienas nukentjo, bet di-
delei visuomens daliai padarei tak. Pasa-
kei ties, atvrei akis.
J. Paleckis. A irgi noriau kalbti ne
apie blog ar ger, o apie padori ir si-
ning urnalistik. Manau, kad tarybiniais
laikais, kaip sak Ferdinandas, urnalisti-
kai buvo labai siaura erdv. Taiau ir toje
siauroje erdvje urnalistui buvo galima
daug nuveikti. Neseniai i Briuselio lk-
tuvu skridau kartu su vienu akademiku,
kuris prisimin tarybiniais laikais jusius
Krokodil, luot. Kiek daug iandien
tem, tinkani tokiems leidiniams, ku-
ri, deja, nebra, apgailestavo akade-
mikas. Ir i ties tie, kurie prisimename
luot, inome, kokie feljetonai joje buvo
spausdinami, koki didiul tak dar tas
spausdintas odis. Feljetonas, ir krinta jo
herojus... Dabar rayk neras, rodyk nero-
ds, niekas nesikeiia. Na, nebent vien ar
kit tem metami labai dideli pinigai, kon-
centruojami dideli interesai. Tada kakas
pajuda. Reikia nepamirti dar vieno labai
svarbaus aspekto ms bda ta, kad esa-
me maa tauta. Trij milijon tauta negali
turti geros televizijos, geros urnalistikos.
Gintaras Aleknonis
27
Lenkijoje, kur deimt kart daugiau gyven-
toj, yra galimyb kurti deimt kart geresn
urnalistik.
D. Radzeviius. Netrukus vyks kasmetin
Europos urnalist federacijos konferencija,
kurioje vairi ali urnalistai diskutuoja
apie slygas, reikalingas savo misijai atlikti.
Keisiausia mintis, kaskart vis skambanti ne-
formaliuose pokalbiuose, yra ta, kad geriau-
sia Europos ali urnalistika buvo padaryta
arba visai be pinig, arba tikrai ne u pini-
gus. iuo metu Lietuvoje gyvename kur kas
geriau negu blokados metais, tad gerjanios
ekonomins slygos lyg ir turt garantuoti
auktesn urnalistikos lygmen, taiau ian-
dien nematome padorios, auktos kokybs
urnalistikos suklestjimo.
F. Kauzonas. Sakyiau, urnalistikos
lyg labiau veikia ne ekonomins, o po-
litins slygos. Pavyzdiui, kaip Lietuvo-
je buvo sunaikinta tiriamoji urnalistika.
Atskiras politikas arba politik grup apie
savo politinius oponentus urnalistui ant
padkliuko pateikia vis tyrim, net nuro-
do, kada ir kur sisti fotograf. Kartais ant
to padkliuko dar bna viena kita moneta...
Viena politin jga prie kit, vienas politi-
kas prie kit. Viskas itirta.
T. yvas. siterpsiu, nes politika mano
kasdien tema. Abejoju, ar tyrimai atnea-
mi urnalistui. Manau, kad kalbamasi su
leidju. Usakomj straipsni technika
yra truput kitokia ir ne partijos dlioja
pasjans. Be to, komercin iniasklaida rei-
kalauja ir kiekybs, reiting.
D. Radzeviius. Man knieti isiaikinti:
jei geriau gyvename, tai kodl negali bti
geresns urnalistikos?

G. Aleknonis. Kalbjome apie tiriam-
j urnalistik. Grai istorija, einanti tie-
siog puslapius. Taiau joje trksta vieno
elementaraus, profesionalaus dalyko: tebus
iklausyta ir kita pus. Juk kiekvienas pa-
dorus urnalistas visada iklausys ir kitos
puss nuomon. Bet jeigu tokioje situacijo-
je, kuri paminjo Ferdinandas, urnalistas
laikysis to principo, jam daugiau is alti-
nis nebeatne istorijos, vertos tiriamosios
urnalistikos profesionalo plunksnos. Ir
monetos tikrai nebebus... Tad noriau pa-
klausti, kuo tokia urnalistika skiriasi nuo
tarybini laik propagandos, kai straipsnis
apie geriant kolkio pirminink i anks-
to bdavo suderinamas su partijos centro
komitetu. Buvo aiki kritikos hierarchija,
veiksmingumo iliuzija.
O dabar apie ekonomines slygas. K-
ryba ir geros ekonomins slygos danai
Dainius Radzeviius
28
labai skirtingi dalykai. Danai raytojai sako,
kad nra slyg kurti, bet geriausi kriniai
parayti ne tada, kai u juos buvo mokami
dideli honorarai, o tada, kai labai norjosi
valgyti ir rayti. inoma, urnalistika nra
ta didioji kryba, taiau ekonominis pakili-
mas daniausiai maai duoda peno dvasiai.
D. Radzeviius. Gal vienas veiksni, da-
riusi tak pokyiams urnalistikoje, yra
tai, kad labai pagerjus ekonominms sly-
goms valstybin sektori i urnalistikos
pasitrauk daug gabi, padori ir sining
urnalist?
B. Balikien. Gal ir taip, nes danas vy-
resns kartos urnalistas iandien suka galv
dl artjanios pensijos. Kitas galvoja, kaip ia
jam igyventi, eim imaitinti ir, manau, ma-
iausiai msto apie kokyb. Dirba, ir tiek.
J. Paleckis. takos turjo migracija, pa-
traukls valstybins tarnybos postai. Nesu-
tinku su kolege Brigita, kad Sjdio met
urnalistika buvo labai prasta. Tada buvo
tiek daug gero idealizmo. Pagerjusios eko-
nomins slygos urnalistik, mano nuo-
mone, padar tingesn. Nesutinku ir su
teiginiu, kad anais laikais viskas buvo deri-
nama. inau ir Lietuvos, ir kit respublik
atvej, kai po straipsni netgi ministrai ne-
tekdavo post.
F. Kauzonas. ia vl verta palyginti tary-
bin ir i dien urnalistik. Tarybins ur-
nalistikos laikais urnalistai bijojo valdios,
dabar valdia bijo urnalist. Net jaunas,
vos devyniolikos sulauks urnalistukas jau
ino, kad jo bijomasi. Jis praranda stabdius,
ribas, saik. Mano draugas turjo nuostab
uniuk, kuris nepridergdavo namuose net
tris paras lauke nebuvs. Taiau kai ibgda-
vo lauk, tai prie medelio pakls koj, ro-
dos, vis aminyb istovdavo. iandienin
urnalistika man asocijuojasi su tuo uneliu.
Kai po 50 nutyljim, pusiau tiesos sakymo
met pajuto laisv, kaip pakl koj, taip jau
20 met jos nebegali nuleisti...
T. yvas. Jaunieji leidjai kapitalistai
yra panas Francisko Gojos paveiksl
mklos. Kaskart, kai jie ateina, suku-
ria mon, ir i karto norisi daryti tak,
skaiiuoti peln. Ypa tai ryku leidyboje,
kai savininkai nori bti spaudos magna-
tai dar nesuprasdami, k tai reikia. Dl
to ir smunka bendras lygis. Paradoksas,
bet tikrieji iniasklaidos oligarchai dirba
kitaip jiems svarbu, kad j neliest, ir
krybin proces jie kiasi maiau, o toje
naujojoje vidurinje grandyje sumaities
labai daug.
Ferdinandas Kauzonas
29
B. Balikien. Ilgiuosi tikrosios urna-
listikos. Tikr tyrim, kai urnalistai keiia
ivaizd, pas, leidiasi iekojimus ir atlie-
ka visk apverianius tyrimus.
F. Kauzonas. Bet jeigu visuomenei to
nereikia...
D. Radzeviius. Negali bti geros ur-
nalistikos, jeigu visuomenei nereikia?
F. Kauzonas. Kai mans klausia, kodl
a, vis gyvenim atidavs kultrai, dirbu
tokioje iniasklaidoje, atsakau: Js skaitote
ne tai, k mes raome. Mes raome tai, k
js skaitote.
T. yvas. Pasila, paklausa... Kartais pa-
sila pradeda formuoti paklaus. Per pat
Kauno pedofilijos skandal padariau inter-
viu su reisieriumi ir labai nustebau, kad
viena i labiausiai skaitom t dien porta-
lo mediag buvo btent tas interviu. Su-
tikiau su Justu dl to urnalistins erdvs
ploio iandien privaioje iniasklaidoje
labai siaura erdv gerai urnalistikai. Nors,
gerai paiekojs, j gali rasti.
F. Kauzonas. Lietuvoje, deja, nra institu-
cijos, kuri nort, kad tauta keistsi. Visiems
labai gera i visuomen, nes jei ji keisis, tai ir
politikams, ir iniasklaidai teks keistis.
J. Paleckis. Be abejo, ia yra udaras ra-
tas. Manau, urnalistika yra suinteresuota,
kad visuomen mist kuo primityvesniu
maistu. Taip lengviausiai udirbami di-
diausi pelnai.
G. Aleknonis. Esu optimistas. Nors
kalbama, kad irovas ar skaitytojas nori
lengvo kramtalo, taiau dauguma esame
pasiilg gero straipsnio, komentaro, filmo.
Danai iniasklaida tiesiog pervertina savo
galias. Jeigu bandytume i laikrai nusp-
ti politik reitingus, tai Prezident pagal
neigiam straipsni kiek apie j atsidurt
reiting apaioje. Taiau gyventoj apklau-
sos rodo prieingai ji yra pasitikjimo rei-
ting virnse.
F. Kauzonas. Prie trejus metus pasi-
liau Respublikos leidjui Vitui Tomkui
vien dien per savait leisti laikrat be
smurto, be gand, be kraujo. Kiekvien ke-
tvirtadien tokia Respublika ir ieidavo.
Taiau Lietuvoje to visus metus niekas net
nepastebjo.
J. Paleckis. Bet urnalistika visuome-
ns gyvenimo atspindys. Veidrodis turi at-
spindti visk, kas vyko vakar. Jeigu vien
dien yra informacija dozuojama, vadinasi,
dienratis neatlieka savo misijos...

D. Radzeviius. Gal esame pernelyg pe-
simistiki? Juk yra rimtos spaudos, rimt
straipsni...
T. yvas. Jei nori kurti kokybik, pado-
ri urnalistik, laisvi ir galimybi visada
rasi. Ypa internete.
B. Balikien. Usienyje laikraiai lei-
diami su priedais, kuriuose kiekvienas skai-
tytojas randa patinkani tem. Nusipirk
ms dienrat, sumoksi kelis litus ir po
30
keli minui imesi, nes nra ko skaityti.
Vis ta pati, jau vakar per radij ar televizij
girdta, internete perskaityta informacija.
D. Radzeviius. Prie trejus metus kole-
gos urnalistai i BBC inicijavo akcij Pa-
kilkime u urnalistik. domu tai, kad t
akcij organizavo visuomenikiausia Euro-
pos stotis, garsiai pasakiusi, kad urnalistika
turi problem. Ji pasil visiems kolegoms
vairiose alyse vienu metu kelias minutes
pagalvoti apie savo profesij. Prie io sim-
boliko akto prisijung daugelio valstybi
urnalistai. Taip pat ir Lietuvos. Prie Vy-
riausybs akcij susirinko saujel koleg.
O akcij nuviesti atjo dvigubai daugiau
urnalist. Kodl? Kas trukd jiems ia pat
minutei sustoti, pamstyti apie save ir pro-
fesij? Juk visi sakome, reikia pakilti u ur-
nalistik, taiau to nedarome.
B. Balikien. Esame prat kalbti u ki-
tus. O kaip ia u save? Nei is, nei tas...
T. yvas. Gyvename toje paioje Lietu-
voje, kur ir kitos profesijos atstovai nedaly-
vauja panaiose akcijose.
J. Paleckis. Nra to tikrojo solidarumo,
pilietikumo. Turime ibristi i provincia-
lumo, daugiau mokytis, dairytis ir maiau
murdytis sav problem line. Ne iradi-
nti dvirat, o pritaikyti gerus kaimyn pa-
vyzdius. Nedaugelis inome, jog Estijoje
Lenarto Merio prezidentavimo laikotarpiu
buvo ikeltas kis: Kiekvienam mokslei-
viui po kompiuter. Gera urnalistika
gali atsirasti ir maoje tautoje, taiau turi
bti didiulis jos poreikis. Deja, pas mus
tas poreikis majo ir prie to prisidjo e-
miausio skonio kultivavimas.
D. Radzeviius. Atsakydamas klausim
apie ma al ir kokybikos iniasklaidos
nebuvim, pasiremsiu skaiiais: iki 2003-ij
laikrai kiekis majo, urnal daugjo.
Apskritai imant turime imtus laikrai ir
urnal, ne vien ir ne dvi radijo ir televizij
stotis, taiau kokybs tenka paiekoti.
F. Kauzonas. Manau, kad i tos keblios
situacijos gali igelbti nukritusi politins
morals kartel, nes tai, kas dabar vyksta
Seime (lapimo tyrimai ir kita), jau pralen-
kia bet koki urnalistin vaizduot. Gal,
sakau, pagaliau pasiekme dugn? Jau atsi-
spirsime ir imsime kilti? Ir politika, ir ur-
nalistika?.. urnalistika negali gyventi vien
dugno gyvenimu. Atkreipkime dmes:
ms visuomenje jau nebeliko moralini
autoritet. Visi, gal iskyrus Justin Mar-
cinkevii, Viktorij Daujotyt, dar vie-
n kit, buvo ms, urnalist, rankomis
nukryiuoti.
Justas Paleckis
31
J. Paleckis. Gaila, kad neliko ir urnalis-
tikos autoritet. Paklaus jaunimo, kokius
urnalistus ino, manau, danas pamint
Algimant ekuol. O toki, kokie buvo
Sjdio metais Arvydas Juozaitis, Vitas
Tomkus nebra.
B. Balikien. Man atrodo, kad daug k
galima nuveikti rajon laikraiuose.
G. Aleknonis. Manau, kad faktus ir
reikinius irima per eminimo prizm.
Turt bti daugiau auktinimo. Kiekvie-
nas redaktorius nori, kad pas j dirbt auto-
ritetas, bet n vienas autoritetas nenori bti
valdomas. ia udaras ratas.
D. Radzeviius. Taigi luktenasi io po-
kalbio ivada: teorins slygos kokybikai
urnalistikai Lietuvoje yra idealios maa
konkurencija, pigios technologijos, yra ir
urnalist, taiau kokybikos urnalistikos
trksta. Kodl?
T. yvas. Todl, kad uuot band kelti
urnalistikos lyg, kritikuojame visuomen.

G. Aleknonis. Todl, kad turime il-
tnamio slygas. Kada, sakykite, iltnamyje
iauga tobulas augalas? Man atrodo, Jonas
Aistis yra graiai pasaks, kad menininkui
laisvs reikia su saiku.
J. Paleckis. Nemanau, kad Lietuvoje yra
idealios slygos. Antraip tuoj bt sikr
usienio koncernai, pristeig pelning laik-
rai. Nesutinku ir su teiginiu, kad nra
kokybikos iniasklaidos juk skaitome
iaurs Atnus, Literatr ir men, At-
gimim, Kultros barus, girdime labai
ger radijo, matome puiki televizijos laid.
D. Radzeviius. Klausiu kitaip. Kokie
turi bti minimals standartai, kad urna-
listas galt normaliai dirbti ir udirbti?
J. Paleckis. Turi bti normali konku-
rencija, noras burtis profsjungas. Reikia
patiems organizuotis, nes jokia valdia ne-
paskatins to proceso. Jauni urnalistai tu-
rt sudaryti branduol, kuris bt pajgus
pralauti led, bandyti kak nuveikti. Nors
tai ir bus labai sunku.
G. Aleknonis. urnalistai turi suprasti,
kad yra tokie pat paprasti darbuotojai, kaip
ir visi. Kai pradedame kalbti apie visokias
mokesi lengvatas, ketvirtj valdi, pri-
vilegijas... Jeigu to nebt buv i pat pra-
di, bt gerokai lengviau.
T. yvas. Pritariu tam, kad reikia profe-
sikai organizuotis, burtis.
B. Balikien. Manau, kad urnalist ben-
druomenei padt burtis pramogos ir kultra.
Tomas yvas
32
D. Radzeviius. Neseniai susitikusios
Lietuvos urnalist organizacijos (LS,
LD, Verslo urnalist klubas, Spaudos fo-
tograf urnalist klubas, Sporto urnalist
klubas) kalbjosi ir tarsi apie bendravimo
erdv. Visi kaip vienas pasisak u... spaudos
pokyl. Kad ir kaip paradoksaliai skambt,
mums trksta ne statym, ne nauj gairi,
o elementaraus mogiko bendravimo.
J. Paleckis. Anglijoje labai populiars
klubai, kuriuos ateina mons, norda-
mi pabendrauti, susitikti. Tokie klubai turi
puikias patalpas, virtuv, viebutukus.
F. Kauzonas. Taigi urnalistui reikia to-
kios aplinkos, tokios vietos, kur jis ir vl
tapt mogumi, kur prasidt jo mogjimo
procesas.
Pareng Aurelija Arlauskien

33
B
eveik kiekvienuose namuose yra televizorius, spariai daugja kompiuteri
vartotoj, o tai laikraiai, sunkiai atlaikantys internetins erdvs konku-
rencij, ties inykimo riba. Tai, kas kadaise atrod kaip apokaliptin in-
formacinio amiaus vizija, nepastebimai tapo ms kasdienybe. Klasikinis Marshallo
McLuhano veikalas Kaip suprasti medijas pirm kart buvo ileistas tolimais 1964 me-
tais, taiau atrodo, kad nuo to laiko medij (lietuvikas io odio atitikmuo bt i-
niasklaida, taiau jis nra labai tikslus) perpratimo procesas turi bti vis laik atnau-
jinamas ir koreguojamas. Atsiranda nauj medij, senos arba inyksta, arba keiiasi.
Visiems iems procesams apibdinti vedamos naujos svokos. Susiorientuoti i pokyi
jroje nra lengva. iandien tai padaryti gali, ko gero, tik patyrs iniasklaidos ir ma-
sins komunikacijos srities inovas toks, kaip ms panekovas Vilniaus universiteto
urnalistikos instituto direktorius prof. dr. (HP) ygintas Peiulis.
Viktoras Denisenko
ygintas Peiulis
/. ..,
./ ,
34
Mediamorfozi pasaulyje iandien ir rytoj. Viktoras Denisenko, ygintas Peiulis
K
iek man inoma, Js domits,
kaip praeityje buvo sivaizduoja-
mas skirting medij vystymasis. K galima
apie tai pasakyti? Ar spliotoj vizijos buvo
pranaikos?
Vien taip, kit ne. inomas pranc-
z fantastas Julesis Verneas gerokai praov
pro al, nes tuos dalykus, kurie vyksta ian-
dien, pranaavo bsiant madaug XXIX am-
iuje. Visko pasitaikydavo, juo labiau kad
kai kuriuos reikinius iandien tiesiog pri-
tempiame prie ms realybs. Tarkime,
pranaauta, kad laikraiai bus perduodami
telefon linijomis ir juos galima bus irti
tamsiuose judani fotografj kambariuo-
se. Galima sakyti, kad tai savotika dabarti-
ni interneto kavini analogija.
sivaizduojant ateit, mus visada veikia tam
tikra inercija. Rogeris Fidleris vadina tai me-
diamorfozmis ateit sivaizduojame pagal
tai, kas yra dabar. Esame priprat prie knygos
ar laikraio keturkamps formos. Tai reikia,
kad visi ms sivaizdavimai apie j tobulini-
m liks itikimi iam principui. Jeigu televizo-
rius sivaizduojamas kaip ekranas, kuris stovi
arba kabo, tai mes manome, kad tas ekranas
iliks bet kuriuo atveju tik arba dar labiau
dids, arba bus sulankstomas. Taiau gali bti
visikai kitaip iandien kalbama apie vaizd
akiniuose arba holografj. iuo atveju tam ti-
kras inertikumas mus iek tiek varo.
A
r medij vystymosi istorija yra
dsninga?
Yra tam tikra paradoksali hipotez (apie
j a raau savo straipsniuose ir knygose),
kad dabartin audiovizualin masin i-
niasklaida pasaulio istorijoje yra absoliutus
atsitiktinumas. Pavyzdiui, literatros kri-
niuose, padavimuose, pasakose yra kalbama
apie bendravim per atstum, savotik tele-
komunikacij, taiau viskas sivaizduojama
kitaip, negu atsitiko XX amiuje. mons
visada norjo matyti ne tai, k jiems rodo,
bet tai, kas juos paius domina pavyzdiui,
savo vaikus, ivykusius tolim kelion. Tai
labiau primena vaizdo telefono variant.
Taip pat jie norjo turti galimyb tiesiogiai
irti Vienos, Niujorko ar Paryiaus operos
spektaklius. T. y. norjo turti savo indivi-
duali program. Buvo sivaizduojama, kad
televizija nerengs speciali program, bet
sudarys galimyb neieinant i nam matyti
teatro spektakl. Tai irgi mediamorfozi rei-
kinys. Tuo metu, kai jau buvo teatras, kinas,
radijas, televizija sivaizduota kaip j page-
rinimas teatras namuose, kinas namuose,
rodantis radijas ir pan. Bet tai, kas atsirado
XX amiuje, buvo kitokio pobdio reiki-
nys mones ugriuvusi nereguliuojam,
nepageidaujam, nepraom vaizd litis.
Be to, nevalia pamirti, kad masin au-
diovizualin komunikacija buvo labai men-
ka akimirka pasaulio raidos istorijoje. Net
nepilnas amius. Televizija, kaip masinis
reikinys, atjo namus po Antrojo pasauli-
nio karo, tad labai paplitusi tradicin tele-
vizij turime apie 60 met. Dabar jos taka
po truput maja ir po koki penkiolikos
dvideimties met greiiausiai jau nebetu-
rsime jos tokios, koki turjome. Pasaulio
istorijoje televizijos era bus tik akimirka,
sekund, savotika komunikacijos klaida.
Bus daug vaizd, taiau nebus televizijos.
35
A
r manoma iandien kalbti
apie kokios nors vienos medijos
dominavim?
Igyvename pereinamj met. Teori-
kai bet kuri medija gali isiverti priek,
taiau kol kas galima kalbti apie interneto
dominavim. Itardamas internetas, tarsi
pasakai visk, o kita vertus nieko. Atsi-
praau u tok palyginim, bet jeigu upe
plaukia sofa, konserv dut ir skenduolis,
tai esm ta, kad nors viskas plaukia upe, t
plaukianij prigimtis yra labai skirtinga.
Skirtingos prigimties reikiniai susitinka ir
internete, kuris yra ir asmenins komuni-
kacijos priemon, ir radijas, ir televizija, ir
tinklaraiai, ir archyvai, ir dar daug visko.
Jeigu ir galima iandien kalbti apie koki
nors tendencij, tai bt masin interneti-
zacija, arba geriau sakyti skaitmenizacija.
iandien pats patogiausias skaitmenins
technologijos realizacijos bdas yra inter-
netinis ryys, taiau gali atsirasti ir kito-
ki ryio atmain. Be to, kalbama apie tam
tikrus integruotus nam centrus kam
reikalingas kompiuteris, televizorius ar
laikratis, jeigu visk galima turti vieno-
je vietoje? Taiau ia irgi atsiranda vairi
problem. Tarkime, film smagiau irti
turint nam kino sistem su dideliu ekranu
ir stereo garsu, bet ar reikia tokio prietaiso
elektroniniams laikams skaityti?
Apie medij dominavim nra paprasta
kalbti. Istorijoje galime prisiminti vairi
komunikacini nuotyki. Viena i tech-
nologij, kuri Lietuvoje jau praktikai yra
inykusi telegrafas. Galima paminti ir
praneim gavikl (peider). I esms
jis upild menk tarpel tarp mobiliojo
telefono, kuris neturjo inui siuntimo
funkcijos, ir telefono su inui funkcija
atsiradimo. Be to, praneim gaviklis buvo
pigesnis negu mobilusis telefonas ir kiek-
vienas jaunuolis troko j turti, taiau kas
dabar t prietais prisimena? Dabartiniai
studentai jau nelabai ino, kas tai yra.
K
aip manote, ar konvergenci
jos procesas, kai tarp skirting
medij inyksta barjerai, jau pasiek savo
apogj?
Manau, kad dar nepasiek. Vis pirma,
iandien alia naujosios iniasklaidos gana
stiprias pozicijas ilaiko tradicin. Net in-
ternetini medij turinio ryys su tradici-
ns iniasklaidos turiniu yra didiulis. Dal
interneto iniasklaidos i esms sudaro
elektronins tradicins iniasklaidos ver-
sijos. Jas rengia tos paios redakcijos arba
specials j padaliniai. Taip pat ir vadina-
mieji interneto informaciniai portalai daug
informacijos paima i tradicins iniasklai-
dos. Yra net kraupokai juokaujama, kad ie
portalai yra rytini laikrai morgai
laikratyje paskelbta informacija kur laik
dar atgyja internete. Taiau aminai taip
nebus. Kaip viskas pasikeis galima tik
prognozuoti. Statistika rodo, kad tradicin
iniasklaida traukiasi, ji arba bankrutuoja,
arba publikuojama tik elektroniniu varian-
tu. proces spartina ir kriz. Skelbiami
spdingi skaiiai, kiek pasaulyje udaro-
ma laikrai, kaip maja tradicins spau-
dos, radijo ir televizijos reklamos apimtys.
Jei i tendencija tsis, tai gali bti, kad
36
vadinamajai tradicinei iniasklaidai nebe-
daug liko. Taiau neskubkime jos laidoti.
Kol kas galima numatyti du kelius arba
tradicin iniasklaida labai pasikeis, arba ji
taps savotiku prabangos dalyku. Progno-
zuojama, kad didelse alyse bus pakanka-
mai moni, kurie vis dar nors iupinti
tradicin popierin spaud. Juk iandien jau
galima rinktis, k pasiimti lov kompiu-
ter ar laikrat. Dauguma moni vis dar
pasiima laikrat, nes kompiuteris nra toks
patogus. Tad manau, kad kol kas tradicins
iniasklaidos neteki apogjus nepasiektas,
o didiausi pokyiai ms dar laukia. Kokie
jie bus? Vlgi galima tik prognozuoti.
K
as gali tuos pokyius sukelti,
spartinti, daryti jiems tak?
Pokyius gali paveikti keletas dalyk.
Vienas j vadinamoji inforeksija, t. y. ma-
jantis informacijos vartojimo poreikis.
K mes veikiame atsisd prie kompiuterio?
Peririme naujienas, paskaitome antra-
tes, vien kit trumpesn straipsn perskai-
tome iki galo, o toliau elektroninis patas,
darbas su dokumentais. Jaunimas niks
atus, tinklaraius, paiekos sistemas.
Taigi informacijos apie pasaulio vykius ne-
sumajo, taiau jos maiau vartojama, nes
internete daniausiai tenkinami asmeniniai
komunikaciniai poreikiai. Kitas dalykas
niekas u informacij nenori mokti. Tiesa,
tai nra nauja, nes esame prat nemokti
u televizijos programas. Laikraius iki iol
vis dar prenumeruodavome ir pirkdavome,
taiau internetas pripratino prie nemo-
kam naujien. Dabar vyksta ekonomin
revoliucija, kai tradicinei iniasklaidai ten-
ka iekoti alternatyvi pajam altini. Tai-
gi atrodo, kad ms laukia gana drastiki
pokyiai.
K
nygoje Iki ir po televizijos
minjote, kad televizijoje atjo
savotiki profan laikai. Kiek ilgai ie
laikai tsis? Ar jie kada nors pasibaigs?
Matyt, ie laikai nesibaigs, nes jeigu
mons turi priemones, jie jomis ir nau-
dojasi. velgiant istorikai, tik atsiradusi
spauda pateko tam tikr religini ar poli-
tini grupi rankas. I esms labiau isi-
lavinusi elito grupi. Vliau ta pati istorija
atsitiko su radiju ir televizija. Tie, kurie tu-
rjo rang, galjo transliuoti ir i to udirb-
ti pinigus. Kartu ir daryti tak visuomenei.
Televizija bene pirmoji, dar esant senajai
technologijai, pradjo silyti visuomenei
dalyvauti kuriant programas. Profesiona-
lus ekrane pakeit profanai, elit eiliniai.
Viena vertus, tai buvo demokratikas pro-
cesas, kita vertus tam tikra spekuliacija.
Tie mons, kuri rankose buvo radijas ir
televizija (kalbu ia apie komercinius trans-
liuotojus), suprato, kad irovams patiks
matyti panaius save. Kitaip tariant, ia
daugiau buvo verslo politika, sukrusi tele-
vizijos demokratjimo iliuzij.

K
iek plaiai paplito profaniza-
cija?
iandien igyvename esminius tech-
nologinius pokyius. Rato, vaizdo ir gar-
so raikos technologijos pinga. Kiekvienas
37
savo namuose dabar gali turti ma spaus-
tuv, asmenin radijo ar televizijos studij.
Bet kok praneim galime iplatinti visam
pasauliui. Manau, kad i tendencija tikrai
iliks mes patys galsime komunikuoti,
kurti vairaus pobdio turin. inoma, tai
dar nra prieinama visiems, nes kompiu-
teriai dar paplit maiau nei televizoriai.
Taiau netrukus vis daugiau moni atras
naujas galimybes ir mgins savo jgas kur-
dami ir platindami informacij.
Kitas dalykas, ar i tendencija istums
profesionalus i informacijos rengimo rin-
kos? Galima pastebti, kad iandien in-
formacijos profesionalai jau yra iek tiek
pastumti al, j pozicijos vis labiau klibi-
namos. Vis daniau vykius nuvieia daly-
viai, liudininkai, jie kuria naujo tipo piliei
medijas. Guodia tik tai, kad profesional
reiks visada, nes jie prisiima atsakomyb
u informacijos atrankos ir pateikimo ko-
kyb. Mgjai tai daro savanorikai, esant
tik tam tikroms slygoms kai netingi, kai
norisi, jeigu tuo metu atsidr tam tikroje
vietoje. Profesionalai informavimo darb
atlieka nuolat ar sninga, ar lyja, nakt ar
dien. Pagaliau jie imano informacijos
atrankos ir pateikimo principus. Vadinasi,
jeigu pasikliausime tik mgjais, kai kas ne-
bus i viso nuviesta arba tai bus padaryta
neprofesionaliai.
Taiau informacijos pateikimo profe-
sionalumo atvilgiu iandien igyvename
didiul kriz, kuri sukelia tam tikr pa-
simetim. tai kakas paband paaisti su
informacija ir jam jau atrodo, kad jis tapo
profesionaliu urnalistu. Tai matydami ko-
munikacijos profesionalai truput isigando.
Ar jie dar bus reikalingi ateities informaci-
jos gamybos fabrikuose? Bet manau, kad
okas pamau praeina, bus padarytos iva-
dos, perorganizuotos redakcijos, pakeisti
komunikacijos specialist rengimo meto-
dai universitetuose ir, tikiuosi, viskas gr
savo vietas. Profesional sluoksnis turt
ilikti, nes informacijos vartotojai pamatys
skirtum tarp mgjikos ir profesionaliai
parengtos informacijos. Tarp aliavos ir
tikro daikto. Kol kas labai domu knistis
toje aliavoje, kuri iandien danai atrodo
domesn ir vertingesn u profesional
informacin produkt. Taiau branginant
laik vis labiau norsis profesionalumo ir
patikimumo.
A
tsivelgiant ndienos ikius
ir galimus ateities pokyius
kaip turi bti rengiamas urnalistas? Koks
jis turs bti ateityje?
Baigsi metas, kai profesionalas galjo
i aukto irti auditorij, nes jo rankose
buvo komunikacijos priemons, informa-
cijos rengimo iniciatyva. Ateities urnalis-
tikos perspektyv formuoja keli veiksniai.
Kaip sakiau, iandien kiekvienas prapruss
ir turintis kompiuter mogus gali kurti
savo laikrat, transliuoti garso, vaizdo tu-
rin. Kita tendencija tradicin iniasklai-
da persikelia internet, nes jai neutenka
senosios rato ir fiksuoto vaizdo raikos.
Vyksta revoliucija. Tradicin iniasklaida
buvo apibdinama dviem odiais peri-
odical press (periodin spauda). Dabar
nelieka nei periodins, nei spaudos. Elek-
tronin spauda gaminama ne presu. Su
38
periodikumu irgi problema dienraius,
savaitraius, mnraius keiia interneti-
ns erdvs minutraiai ar sekundraiai.
Svyruoja ir anr sistema, apie kuri buvo
priraytos storiausios knygos. Mstome ir
apie specializacijas. Juk sunku numatyti,
kur urnalistik baigs mogus gali dirbti?
Nesinori mestis kit kratutinum g-
dytis, kad esi tik vieno dalyko specialistas.
Dabar madinga bti vis gal meistru. Is-
torikai tai primena Da Vinci laikus, kai
tas pats mogus galjo ir paveikslus tapyti,
ir mones operuoti, ir skraidymo aparatus
konstruoti.
Keisdami studij program privalome
orientuotis rink, pabriame daugia-
terpikum, konvergencij, multiplatfor-
mikum, polivalentikum visa tai, kas
iandieninje iniasklaidoje yra nauja ir
perspektyvu. Negalime atsilikti, bando-
me balansuoti tarp tradicijos ir naujovi.
Ms studentai vienerius metus yra spe-
cializuojami, bet ne senovikai spauda,
radijas, televizija, fotografija, o pagal rai-
kas rato, garso, vaizdo. Tai universa-
lesnis kriterijus. Rato raika gali bti ir
spaudoje, ir internete, garso raika radi-
juje ir internete, vaizdo raika televizijoje
ir internete. Taiau transliacijos kanalas
kelia kitokius informacijos pateikimo rei-
kalavimus. Kurdami daugiaterps raikos
projekt Infojazz, urnalistikos instituto
studentai t pai tem pateikia skirtin-
gomis raikomis. iuolaikinje urnalisti-
koje svarbu gebti groti diazo orkestre,
kur n vienas neatlieka solo partijos, ta-
iau kiekvienas gali improvizuoti, tam
tikru metu siterpti, pasilyti sav temos
interpretacij.
Eksperimentuojame ir su naujomis tech-
nologijomis. iuo metu studentai ibando
multifunkcin telefon, kuriuo galima fil-
muoti, fotografuoti, rayti gars, perduoti
informacij. Taigi, viena vertus blogai,
kita vertus gerai, kad mus truput varo
universiteto struktra. K nors naujo su-
mans nepaimsi ir kit dien nepakeisi stu-
dij programos. Taiau tai kartais tramdo,
sulaiko nuo beatodairiko elgesio. Paskui
paaikja, kad reikjo iek tiek palaukti, nes
kai kurie dalykai vliau pasirodo buv tik
mados ksnis.
Straipsnis perspausdintas i Vilniaus
universiteto mokslo populiarinimo
urnalo Spectrum, 2010 m. Nr. 1 (12).

39
..
E
konomin padtis Lietuvoje vis dar
nepavydtina. Matant bendrojo vi-
daus produkto smukim ar nedarbo
augim, ginytis, kad yra kitaip, sunku. i-
niasklaida vienas i t sektori, kur sunk-
metis paliet itin skausmingai. Pirmiausia
smarkiai sumenko pajamos i reklamos. Mat
nereta alies ar usienio kapitalo mon
potencialus reklamos usakovas, pasirink-
dama, k dl finansini sunkum pirmiau
nukirpti savo darbuotoj atlyginimus
ar ilaidas reklamai, rinkosi pastarsias.
Dauguma iniasklaidos priemoni Lie-
tuvoje gyvena ne i prenumeratos ar dar ko
nors, bet i reklamos. Tad isekus reklamos
altiniui iniasklaidos verslui sunkmetis
kirto ypa skaudiai.
Pagal mokas Lietuvos radijo ir tele-
vizijos komisijos veiklai finansuoti Lie-
tuvos televizij pajamos 2009 m. treij
ketvirt krito 42 proc., vien komercini
Vija Pakalkait, Giedrius Simonaviius,
Aurelija Vernickait
televizij 46 proc. Reklamos plotai spau-
doje, pasak rinkos tyrj (TNS GALLUP),
sumenko 30 proc. O inant, kad sumenko
ne tik reklamos plotai, bet ir sumajo rekla-
mos kainiai, padtis darosi dar niresn.
Taiau iniasklaidos priemoni finansi-
n padtis nukentjo ne tik dl ekonomikos
nuosmukio. Smukus reklamos pajamoms,
kartu ugul ir mokesiai: padidjo pridti-
ns verts, socialinio draudimo mokos.
Nuo 2009 m. pradios standartinis
pridtins verts mokesio (PVM) tari-
fas pakilo nuo 18 proc. iki 19 proc., o nuo
2009 m. rugsjo 1 d. dar dviem procen-
tiniais punktais, iki 21 proc. Tad dauge-
liui Lietuvos iniasklaidos verslo moni
PVM, palyginti su 2008 m., padidjo tri-
mis procentiniais punktais. Daugeliui, i-
skyrus tas, kurios iki tol naudojosi PVM
lengvatomis, nes lengvatas politikai taip
pat panaikino.
Mes nelaikome savs iskirtine
socialine grupe, esame pasiry
mokti visus privalomus mokesius,
kuriuos moka visi Lietuvos pilieiai,
ir kaip jie tikims adekvataus
socialinio saugumo.
40
Spauda ilg laik lepinosi mokesi len-
gvatomis. Laikraiams, urnalams ir ki-
tiems periodiniams leidiniams pridtins
verts mokestis iaugo keturis kartus nuo
5 proc. iki 21 proc.
Be to, nuo 2009 m. pradios prasidjo au-
torini pajam apmokestinimo reforma. Iki
tol jokiais socialinio draudimo mokesiais
neapmokestinamoms autorinms pajamoms
vestas socialinio draudimo tarifas, jis laips-
nikai didinamas kasmet iki 2011 m.
Taigi urnalist darbdaviams tai dar
padidjusi mokesi nata, o urnalistams
udirbtos ir utarnautos socialins garanti-
jos. Tiesa, iniasklaidos darbuotojai kol kas
turi teis tik dal utarnaut garantij. So-
cialinio draudimo mokas nusprsta didinti
laipsnikai iki 2011-j, tad tik nuo t met
pradios susilyginsime su kit profesij at-
stovais savo socialinmis garantijomis.
Verslo urnalist klubas aktyviai rm
2009 m. pradioje pradt vykdyti sociali-
nio draudimo mok reform. Suprasdami,
kad i karto smarkiai padidjusi mokesi
nata daliai iniasklaidos priemoni bt
nepakeliama, pritarme ir tam, kad refor-
ma bt gyvendinama laipsnikai. Sutiko-
me, kad bt didinami socialinio draudimo
mokesiai, nors ir tarme, jog daugeliui
urnalist tai gali tiesiogiai lemti maesnes
pajamas. Dabartis rodo, kad nemaoje da-
lyje iniasklaidos leidini taip ir nutiko. At-
lyginimai mainami lygiai tiek, kiek didja
mokesiai, o daug kur net ir dar daugiau.
inoma, dalis umokesio mainimo pa-
teisinama atsivelgiant anksiau mintas
smukusias reklamos pajamas.
Kodl urnalistams reikia socialini ga-
rantij? Mes, urnalistai, gyvenome ir vis
dar gyvename apimti baims, netikrumo ir
nesaugumo.
Ilgus metus gyvavusios ydingos Gyven-
toj pajam mokesio, Valstybinio socialinio
draudimo ir kit statym spragos lm tai,
kad u kasdien darb gaunamos urnalist
algos buvo prilygintos nenuolatinms paja-
moms u kryb, kaip poet ar kit kr-
j. Todl urnalistai bijo susirgti, susilaukti
vaik, ieiti pensij.
Mes, urnalistai, pabriame, kad ne
laikome savs iskirtine socialine grupe,
esame pasiry mokti visus privalomus
mokesius, kuriuos moka visi Lietuvos pi
lieiai, ir kaip jie tikims adekvataus soci
alinio saugumo. Kokia udarbio dalis bus
apmokestinta visais prastais mokesiais, iki
iol renkasi ne urnalistai, o j darbdaviai.
Daniausiai i dalis bna lygi minimaliajam
mnesio atlyginimui. Sutaupyti mokesiai at-
siduria ne urnalist kiense, ne valstybs ir
Sodros biudetuose, o neretai tiesiog virsta
urnalist darbdavi pelnu. Deja, tik maa
dalis nacionalins iniasklaidos priemoni
savinink urnalistus darbina pagal tipines
darbo sutartis, visus j atlyginimus apmo-
kestindami pagrindiniu GPM tarifu ir mo-
kdami socialinio draudimo mokas. I toki
socialiai atsaking moni galima paminti
naujien portal Delf, naujien agentr
BNS. Deja, tai tik retos iimtys, nors subren-
dusioje visuomenje tai turt bti norma.
Vakar valstybse urnalisto profesija laiko-
ma prestiine, todl taip duonai usidirbama
iki pat pensijos. O Lietuvos urnalistai da-
nai tra entuziastingi jaunuoliai, urnalisto
darb laikantys tarpine stotele.
Nenormalu, kad naujagimio besilaukian-
ti urnalist apie ntum pirmiausia turi
urnalistika ekonominiu sunkmeiu.
41
praneti savo vadovui, kad ntumo metu
visos jos gaunamos pajamos bt raytos
darbo sutart. Antraip ji negaus bent paken-
iamos motinysts imokos i Valstybinio
socialinio draudimo fondo. Nenormalu, kad
kai kuriose iniasklaidos priemonse urna-
listai met metus neidavo jiems priklausan-
i kasmetini atostog, nes u jas gaudavo
atostoginius, apskaiiuotus tik pagal darbo
sutart, neatsivelgiant autorines pajamas.
tai gyvenimikas pavyzdys. urnalist
mama, turinti trij mnesi kdik, palieka
j seneliams, nes paiai tbt reikia lkti
spaudos konferencij. Paskui skubiai raomas
straipsnis, laukiama, kol redaktorius j palai-
mins, ir tik po gero pusdienio galima grti
namo pas vaikel. Tai skaitanios mamos gerai
ino, kas kiek valand reikia maitinti kdik
ir koki nepatogum kelia tokia dienotvark.
K bekalbti apie rimtesn lig. Nepri-
klausomai nuo iki ligos buvusi pajam
urnalistui, operatoriui ar kitam iniasklai-
dos darbuotojui gali tekti mokytis pragy-
venti i minimalaus atlyginimo.
ie pavyzdiai tik menka viso vaizdo
dalis, rodanti, kad ketvirtoji valdia yra ne-
saugi. Taiau vos engus reikiam ingsn
socialini garantij link, reforma jau pra-
dta reformuoti
Mat 2009 m. vidurvasar Seimas ypa-
tingos skubos tvarka nusprend, kad nuo
2010 m. sausio socialinio draudimo mo-
komis bus apmokestinama tik pus autori-
ni pajam, jeigu urnalistas neturi darbo
sutarties su tuo darbdaviu, kuris moka ir
autorin atlyginim. i patais Seime re-
gistravo paskutines dienas tuo metu dirbs
finans ministras Algirdas emeta. Tokia
tvarka yra ir socialiai neteisinga, nes ji
reikia ne tik perpus maesnius mokes
ius, bet ir perpus maesnes socialines
garantijas. Taip ypatingai skubant buvo
sukurtos galimybs darbdaviams piktnau-
diauti ir ivengti didesni mokesi.
Nors numatyta, kad perpus maesnes
Sodros mokas bus galima mokti tik
tiems krybiniams darbuotojams, kurie ne-
turi darbo sutari su darbdaviu, norime
atkreipti dmes, jog jau dabar kai kuriose
iniasklaidos priemonse darbo sutart ur-
nalistas yra pasiras su viena bendrove, o
autorin atlyginim moka kita, bet su tuo
paiu darbdaviu susijusi bendrov. Seimas
2009 m. gruod i dalies padt mgino pa-
taisyti, formuluot patikslinta: socialinio
draudimo mokos mokamos nuo puss au-
torini pajam, jeigu j gavjas neturi jo-
kios darbo sutarties, nesvarbu su kuo.
Taiau 2009 m. vidurvasario pataiso-
mis sukelta grsm, kad per ekonomin
sunk met taupydamos las iniasklaidos
bendrovs mokesius susimains tiesiog
nutraukdamos galiojanias darbo sutartis
su urnalistais ir sudarys tik autorines su-
tartis. Norime atkreipti dmes tai, kad
atvej, kai taupymo tikslais su urnalistais
nutraukiamos darbo sutartys, paliekant
juos dirbti tik u autorin atlyg, vis daug-
ja. urnalistams visa tai ir vl reikia vie-
na maesnes socialines garantijas.
Ir ne tik tai. Turdamas tik autorin su-
tart urnalistas netenka daugelio Darbo
kodekse numatyt saugikli nuo darbdavio
diktato: darbdavys gali nespjs, be dis-
kusij urnalistui sumainti alg arba dar
daugiau ryte pasirodiusiam darbe pa-
reikti, kad jo paslaug redakcijai neberei-
kia. Socialiai neapsaugotais urnalistais yra
42
lengviau manipuliuoti, tad kas garantuos,
kad skaitytojus, irovus ir klausytojus pa-
siekia ir pasieks objektyvi informacija?
Verslo urnalist klubas sutinka, kad rei-
kia iekoti bd, lengvinani nenuolatines
pajamas i krybos gaunani meninink,
dailinink, skulptori ar poet padt, ta-
iau tai neturt bti sprendiama nuolati
nes pajamas gaunani urnalist sskaita.
Atlikome nedidel savo klubo nari ap-
klaus, koki jie tikisi 2010-j. Optimiz-
mo, deja, kol kas nedaug. Dauguma yra tikri
dl vieno algos mas tiek, kiek vl dids
mokesiai. Kai kuriose redakcijose ilaid
mainimas gali bti dar skausmingesnis.
Kiti mano, kad nors redakcijos jau gyven-
dino numatytus optimizavimo planus, j
neabejotinai atsiras ir kitmet, kai kur pla-
nuojama dirbti ne penkias, o keturias darbo
dienas. O urnalistui danai tai reikia tik
maiau pajam, bet ne darbo. Nors anksiau
buvo kalbama, kad urnalistai rengia ne tik
savo originalius tekstus, bet ir priversti ra-
yti usakomuosius straipsnius, i praktika,
liudija kolegos, plinta vis spariau.
Taigi iuo metu urnalist dviprasmika
padtis. Patys kovojame u socialines garan-
tijas, patys u jas ir susimokame. Taiau tai
yra ta kaina, kuri mokame, kad ekonomikos
pakilimo laikais valdantieji taip ir neidrso
panaikinti yding, plai urnalist brolij
diskriminuojani statymo land. O to prie-
asi esama vairi nuo politik baims
judinti statymus, netikti iniasklaidos ma-
gnatams iki menko pai urnalist suinte-
resuotumo ginti savo socialines garantijas ir
informuotumo apie tai, kas jiems priklauso.
Kad ir kaip ten bt, esame optimistai ir ti-
kime ne tik anksiau ar vliau neivengiamai
ateisianiu Lietuvos ekonomikos atsigavimu,
bet ir ms pai smoningumu.
Tikims, kad ir valdiai uteks atkaklu-
mo atlaikyti iniasklaidos priemoni savi-
nink spaudim teikti vis nauj lengvat,
didinani peln vl ms socialini
garantij sskaita. urnalistai privalo tapti
visateisiais darbo rinkos dalyviais, o ne likti
ydingos sistemos aukomis.
Be to, viliams, kad vis daugiau ir pai
iniasklaidos priemoni savinink suvoks,
jog socialins garantijos motinysts, ligos,
nedarbingumo, invalidumo ir kitais atve-
jais yra btinyb, o ne prabanga.
A ' .
Asociacija Verslo urnalist klubas, ju

ridikai steigta 2007 m. spalio 24 d., yra
nepriklausomas, nepolitinis, demokrati
kas ekonomik ir versl kuruojani ur
nalist susivienijimas. Klubui priklauso
verslo temomis reportaus, straipsnius
ir kit informacij rengiantys urnalis
tai i svarbiausi nacionalini dienra
i, televizij, naujien portal, vietini
ir tarptautini naujien agentr, radijo
naujien tarnyb. Klubo nariai dirba tele
vizijos kanaluose: Lietuvos televizija, LNK,
Lietuvos ryto televizija, TV3; Lietuvos
radijuje; leidiniuose Kauno diena ir
Vilniaus diena, Lietuvos rytas, Lietu
vos inios, Verslo inios, Atgimimas,
Veidas, naujien agentrose BNS, Blo
omberg; naujien portaluose ALFA.LT,
ATN.LT, VZ.LT, DELFI.
Angel Adomaitien
Ar sunku atsiprayti?
Viktoras Trofimiinas
LS Etikos komisija. Pirmieji veiklos metai
Jolanta Mayl
Region urnalistai
apie savitvark ir profesin etik
Statistika
rmimo fondas
../
.,
44
..,
P
er du atkurtosios Nepriklausomybs
deimtmeius ilaisvjusiai ir demo-
kratijos privalumus pajutusiai Lietu-
vos iniasklaidai tai ne retorinis klausimas.
Leidini, laid ir interneto svetaini gausa per
dinamik permain laikotarp suteik ur-
nalistams ir visuomens informavimo prie-
monms didiul galimyb rinktis iraikos
form. Vis dlto is ilaisvjimas ir pliuralistin
terp ukrt iniasklaid kol kas nepagydoma
liga klaidomanija, kuri, deja, suvokiama kaip
ginama tiesa, o jos akivaizds simptomai
netiksls skaiiai, supainioti faktai, klaidingi
kiti duomenys, jau nekalbant apie raybos ar
stiliaus klaidas, ikart umirtami.
Labai retas atvejis, kad pati redakcija ar
kitas vieosios informacijos skleidjas vieai
su nuoroda patikslint padarytas klaidas,
juolab atsiprayt. Daniausiai toks atsipra-
ymas vyksta per sukstus dantis skai-
tytojui, informacijos altiniui, oponentui
ar atitinkamoms iniasklaidos prieiros
institucijoms reikalaujant, be to, daugja
atvej, kai pilieiai savo garb, orum ir ne-
lieiamyb privatum gina teismuose.
T . ...
,. ,.
inoma iniasklaidos teiss specialist,
advokat dr. Liudvika Mekauskait teigia,
kad Lietuvoje tikrai utenka teiss akt,
kurie pareigoja skelbti nealik, tikrov
atitinkani informacij. Tai ir Konstituci-
ja, Visuomens informavimo statymas, Ci-
vilinio kodekso straipsnis, kuris gina garb
ir orum bei numato tokio proceso tvark,
be to, dar atitinkamos normos, tradicikai
galiojanios iniasklaidai, suraytos Lie-
tuvos urnalist ir leidj etikos kodekse.
Be geranoriko urnalisto
ar iniasklaidos priemons
atsipraymo, teismo pareigojimo
paneigti neteisingas ir eminanias
inias, kitas teisi gynimo bdas
kai teismas pripasta, kad inios
neatitinka tikrovs, ir priteisia
neturtin arba turtin al.
Angel Adomaitien
45
Jeigu paskelbiama neteisinga informacija,
kuri emina mog, galioja teiss aktai,
numatantys tokios informacijos paneigimo
tvark ir kitus gynimo bdus. Tad teiss
mechanizmas labai aikus, kitas dalykas,
kaip tai praktikai gyvendinama. Anot
L. Mekauskaits, dar turime daug proble-
m dl klaidingos informacijos paneigimo,
nors procedra gana paprasta ir elementari.
Jeigu mogus igirsta, pamato ar perskaito
apie save informacij, kuri yra neteisinga
ir eminanti, pirmiausiai jis privalo kreip-
tis t informavimo priemon, kad ji bt
paneigta. Taiau paprastai sulaukti tokio
geranoriko paneigimo labai sunku. Jei to
nesulaukiama, mogus gyja teis ginti savo
teises teismine tvarka. Danai tokios bylos
pasibaigia sprendimu, kuriuo informavimo
priemon pareigojama ispausdinti panei-
gim. Vis dlto labai danai tas paneigimas
ispausdinamas ne toje vietoje, kur buvo
paskelbta pradin informacija.
Advokat primena nesen savo byl, kai
Lietuvos rytas pirmajame puslapyje dide-
liu riftu, kaip svarbiausi dienos naujien,
ispausdino ini, kad politikei Rasai Ju-
kneviienei pateikti tarimai dl korupcijos.
Byla buvo baigta prajusiais metais. Teismas
nustat, kad publikacija visikai neatitin-
ka tikrovs, emina politiks garb ir oru-
m, bei pareigojo tai paneigti vedamajame
straipsnyje. Taiau dienratis paneigim
ispausdino kamputyje, be to, nieko ben-
dro su tuo neturinia antrate, dl to jis
nepasiek politiks kelto tikslo. Lietuvos
iniasklaidos, ypa didiosios, problema,
anot L. Mekauskaits, kad ji neturi dr-
sos ir noro pripainti klaid. Be to, kartais
klaidos daromos ir smoningai, i anksto
inant, kad jos leidinys nepaneigs arba u
tai moks baudas. Advokatei teko turti ne
vien byl, kai laikratis mieliau kiekvien
dien moka baud po 50 ar 100 lit, bet ne-
spausdina paneigimo. Pavyzdiui, tas pats
Lietuvos rytas pus met mokjo baud,
bet nespausdino paneigimo dl R. Juknevi-
iens apmeiimo, kol antstoli ir teismi-
ni institucij buvo priverstas sprendim
vykdyti dienraiui u tikrovs neati-
tinkanios informacijos nepaneigim buvo
skirta 2 500 lit bauda.
./. , ,/.
inoma, teismai kratutin priemon,
tad advokatai gana daug galim byl stengiasi
atsijoti ir ginus isprsti taikiai arba inias-
klaidos savireguliacijos institucijose. Labai
danai monms patariama kreiptis ur-
nalist ir leidj etikos komisij, urnalist
etikos inspektoriaus tarnyb, kitas inybas.
Jeigu mogus abejoja, tai teismin m jo
nestumiame, stengiams atkalbti, taiau pas-
taraisiais metais toki byl daugja. Lietuvoje
byl dl garbs ir orumo gynimo per metus
gali bti tkstaniai, dl privataus gyvenimo
gynimo maiau, sako L. Mekauskait.
iuo metu tai irgi pakoregavo kriz, bet
pastarj met ryki tendencija ta, kad
mons tapo teisikai ratingesni, jie labiau
identifikuoja paeidimus ir daniau skun-
diasi. Atsiranda ir nauja praktika ur-
nalistams dl garbs ir orumo paeidimo
jau keliamos ir baudiamosios bylos. Pasak
iniasklaidos teiss specialists, baudia-
mosios bylos truput gsdina. Jos nuomo-
ne, ginai su iniasklaida turt isisprsti
Ar sunku atsiprayti? Angel Adomaitien
46
civilinmis ir etikos priemonmis, o bau-
diamoji teis kratutin.
Kita tendencija neefektyvus byl me-
chanizmas: byl laimjs mogus nepasie-
kia to, ko norjo. Be to, didel problema tai,
kad gana ilgai vykdomi byl sprendimai.
Nors Visuomens informavimo statyme
yra nuostata, kad byla turi bti inagri-
njama per 30 dien, bet praktikai bylos
nagrinjamos metus, dvejus ar trejus. To
prieastis teismai apkrauti darbais, teisjai
nesispecializuoja ioje srityje, be to, yra visos
galimybs vilkinti byl. Dl pakartotini byl
nagrinjimo auktesnse teismo instancijose
ne visi rytasi tokiems ilgiems procesams, be
to, nemaai kainuoja ir teisins paslaugos.
../
.,. .
. ,.
Ilgametis urnalist etikos inspekto-
riaus patarjas teisininkas Deividas Velkas
irgi pastebi, kad bendrosios kompetenci-
jos teismus asmenys vis daniau kreipiasi
dl garbs ir orumo, privatumo paeidim,
taiau prie tai tiek fiziniai, tiek juridiniai
asmenys dar gali kreiptis urnalist eti-
kos inspektori (EI) ir galbt neteisminiu
bdu isprsti gin. Nagrindamas skund
inspektorius gali nustatyti tam tikr paei-
dim, o tokiu tyrimu asmuo gali likti pa-
tenkintas. Pareikjai paprastai mano, kad
paeidimai ir klaidos gali bti itaisytos ir
nesikreipiant teism. EI tikslas suma-
inti toki kreipimsi skaii ir isprsti
ginus neteismine tvarka. Be to, yra atvej,
kai vieosios informacijos rengjas, suino-
js, kad asmuo kreipsi EI dl jo valdo-
moje visuomens informavimo priemonje
padaryto paeidimo, msi taisyti klaid.
Tiesa, tokie atvejai pavieniai, anot D. Velko,
tai vadinama laimjimu, o kartu ir inspek-
toriaus, kaip pareigno, pripainimu. Bna
ir prieingai, kai inspektoriaus sikiimas
nieko negelbsti, tad teism jau kreipiamasi
motyvuojant inspektoriaus sprendimu. i-
nomas ne vienas bendrosios kompetencijos
teismo ir net Lietuvos Aukiausij Teism
pasieks atvejis, kai EI sprendimai pasi-
tvirtino asmuo, remdamasis inspektoriaus
sprendimu, teisme rod savo ties.
Paties EI sprendimai nagrinjami admi-
nistraciniuose teismuose nukeliaujant iki Lie-
tuvos vyriausiojo administracinio teismo. Ins-
pektoriaus sprendim sksti gali tiek parei-
kjas, tiek vieosios informacijos rengjas.
' .,.
Kita vieosios informacijos rengj ir
skleidj savitvarkos institucija urnalis-
t ir leidj etikos komisija (LEK) nagri-
nja profesins etikos paeidimus, kuriuos
padar urnalistai, vieosios informacijos
rengjai ar j dalyvi paskirti atsakingi as-
menys informuodami visuomen. Komisi-
jos sprendimai dl profesins etikos ar kit
paeidim turi bti skelbiami nedelsiant
toje visuomens informavimo priemonje,
kurioje ji nustat paeidim. Jei pastaroji
per dvi savaites to nepadaro, sprendimas
skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radi-
jo pirmj program ir LEK tinklalapyje.
Vieosios informacijos rengjai ar skleidjai,
47
nesutinkantys su komisijos sprendimais,
gali kreiptis dl to teism, taiau privalo
juos paskelbti nustatyta tvarka.
Per 2008 ir 2009 m. LEK sureng po
23 posdius, kuriuose svarstyti vidutini-
kai 56 klausimai, tarp j dl etikos paei-
dim nacionalinje ir region spaudoje,
interneto portaluose, j komentaruose ir
televizijos laidose. Pareikjai skundiasi ne
tik dl garbs ir orumo paeidim, skaitant
ir pramogines ou laidas, pavyzdiui, LNK
Kakadu, bet ir dl privatumo paeidim
filmuojant ir renkant mediag.
Dalis toki svarstym vyksta pakartoti-
nai ir tikrinant, ar dl j nepradti teisminiai
procesai. Vykstant teisiniams ginams, LEK
paprastai nutaria skund dl Etikos kodekso
paeidim nesvarstyti. Motyvuojama, kad
ilgamet komisijos darbo patirtis rodo, jog
danai LEK sprendimai teismuose bna
pateikiami kaip vienai ar kitai pusei naudin-
gi papildomi argumentai, todl komisijos
sprendimas gali turti tiesiogins takos.
Nors LEK sprendimai yra rekomenda-
cinio pobdio, juos gali sksti tik su jais
nesutinkantys vieosios informacijos reng-
jai ar skleidjai. Kitiems asmenims, pavyz-
diui, pilieiui, kuris kreipsi komisij dl
urnalist profesins etikos paeidimo ir
gavo neigiam sprendim, Visuomens in-
formavimo statymas ios teiss nesuteikia.
../. /.
.
L. Mekauskaits ir D. Velko nuomo-
ne, urnalist ir leidj etikos komisija bei
urnalist etikos inspektoriaus tarnyba savo
funkcijas atlieka, bet io darbo efektyvumas
priklauso nuo iniasklaidos, kiek ji pati to
nori. Advokat mano, kad urnalist etikos
inspektoriaus, ypa dvi kadencijas juo buvu-
sio Romo Gudaiio, nutarimai buvo teisikai
argumentuoti. Galbt jam nepasisek, kad
pati iniasklaida nenorjo inspektoriaus. ia,
manau, ir yra didiausia problema. Labai li-
dnai skambjo R. Gudaiio praneimo Seime
dalis apie tai, kaip jis turjo eiti Lietuvos
ryt teikti protokol, o didieji iniasklaidos
asai demonstravo arogancij, teisin nihilizm
ir pakilim vir vis, taip suprasdami spaudos
nepriklausomyb. Aiku, inspektorius netu-
rjo tokio poveikio, kok jis turt sveikoje vi-
suomenje, aikina L. Mekauskait. Anot
jos, tokia arogancija rodo spaudos vaikiku-
m nepripainti taisykli sau gali leisti vai-
kas ar kaprizingas paauglys, chuliganas. io
chuliganikumo mes dar neigyvendinome.
Nors Visuomens informavimo statymas
jau veikia beveik 15 met, rezultatas tikrai
lid nas, nes galbt meils niekada nebna
per daug, bet laisvs kartais bna daug ir toje
laisvje pasksta kitos vertybs ne maiau
svarbios. Ta laisv buvo neabota, o laisvs
suvokimas neteisingas: vis pirma laisv tai
laikymasis tam tikr taisykli. Jei nesilaiko-
me visuotinai pripaint taisykli, tai mes
paprasiausiai nelaisvi savyje, paskstame
toje laisvje. Pasak eksperts, spauda tiesiog
paskendusi laisvje ir dl to labai kenia vi-
suomen, o pirmiausia kenia urnalistas.
D. Velkas paymi, kad iandien, kaip ir
prie 10 met, redakcijai vis dar sunku atsi-
prayti, pripainti klaid. Kai apie t klaid
pasako urnalist etikos inspektorius, matyt,
iniasklaidos priemons i principo nenori su
tuo sutikti. Nenoras pripainti klaidas, anot
48
teisininko, tam tikras Lietuvos iniasklaidos
fenomenas net teism sprendimai, kad pa-
skleista tikrovs neatitinkanti informacija
turi bti paneigta, nevykdomi. Gilias spaudos
laisvs tradicijas puoseljaniose demokrati-
nse alyse tai sunkiai suvokiamas dalykas.
Pavyzdiui, Lietuvos tarpukario spaudoje ir
kituose leidiniuose buvo gausu atitaisym,
dt lapeli leidinius, laikraius ir knygas
apie klaidas atitinkamame puslapyje. Tai i
esms preks taisymas, pripainimas, kad ji
buvo nekokybika.
EI pateikt skund ir nustatyt paeidim skaiius
20012009 m.
0 50 300 250 200 150 100
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Pateikti gauti skundai 114 101 121 123 111 194 277 237 215
Garbs orumo
paeidimai
5 5 9 11 13 30 23 20 24
Privatumo paeidimai 2 5 5 7 12 22 11 11 13
Kiti paeidimai (nekal
tumo prezupcijos,
nuomoni vairovs,
objektyvumo ir kt.)
32 42 54 28 10 23 170 86 202
Nenustatyta
paeidim
9 17 44 57 49 121 48 44 34
T , . .
Tikslios statistikos, kiek byl, susijusi
su iniasklaida, inagrinjama teismuose,
nra. Nacionalin teism administracija
(NTA), jos direktoriaus Kstuio Vakevi-
ius teigimu, negali pateikti informacijos
apie tai, kiek kaip kaltinamieji, atsakovai ar
tretieji asmenys teismuose dalyvavo inias-
klaidos priemons ar j atstovai, nes infor-
macinje sistemoje LITEKO nenumatytas
bylos ali registravimas ir paieka pagal
iniasklaidos priemoni grup ar darbuo-
toj pareigas monje.
2008 m. pagal Lietuvos baudiamojo
kodekso XXII skyri Nusikaltimai ir bau-
diamieji nusiengimai asmens garbei ir
orumui Lietuvos teismuose (I instancija)
i viso buvo inagrintos 258, o 2009 m.
256 baudiamosios bylos. Civilini byl,
susijusi su asmen neturtini teisi ir
intelektins nuosavybs gynimu, 2008 m.
inagrinta 367, o 2009 m. 434 bylos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teis-
mas (LVAT) pateik informacij apie 2008 ir
2009 m. nagrintas su iniasklaida susijusias
bylas: j skaiius vienodas po atuonias.
2008 m. nagrint byl, susijusi su asmens
duomen teisine apsauga, dl urnalist eti-
kos inspektoriaus veiksm, administracini
teiss paeidim bei paeidim visuomens
informavimo srityje, taip pat kit byl ana-
liz rodo, kad aktualiausias klausimas buvo
dl EI sprendim, kuriais remiantis kreip-
tasi Lietuvos radijo ir televizijos komisij
dl atsakomybs priemoni pareikjui tai-
kymo, teisins galios nustatymo ir galimybs
j sksti administraciniame teisme.
49
2009 m. aktualius iaikinimus LVAT
yra pateiks byloje dl Lietuvos urnalist
ir leidj etikos kodekso atitikties auktes-
ns galios teiss aktams. Vilniaus apygar-
dos administracinis teismas kreipsi LVAT,
praydamas itirti, ar minto etikos kodekso
71 str. 1 punktas atitinka Visuomens in-
formavimo statymo reikalavimus. Teismas
nurod, kad bendrosios kompetencijos ar
specializuotas teismas turi teis sustabdyti
bylos nagrinjim ir kreiptis administraci-
n teism praydamas patikrinti, ar konkre-
tus norminis administracinis aktas (jo dalis),
kuris turt bti taikomas nagrinjamoje
byloje, atitinka statym ar Vyriausybs nor-
min akt (LR ABT 112 str. 1 dalis). Tokio
bendrosios kompetencijos ar specializuoto
teismo praymo dalyku gali bti tik normi-
nis administracinis aktas (jo dalis). Teismas
taip pat paymjo, kad kodeks, nustatant
profesins etikos normas, kuri privalo lai-
kytis vieosios informacijos rengjai, sklei-
djai, urnalistai, tvirtina, keiia ar pildo
urnalist ir leidj organizacij atstov
susirinkimas. Vieojo administravimo funk-
cijas gali gyvendinti ne tik valstybiniai ir sa-
vivaldybi administravimo subjektai, bet ir
kiti fziniai ar juridiniai asmenys (vieosios
staigos, valstybs mons, nevyriausybins
organizacijos, asociacijos), kurie turi galio-
jimus atlikti viej administravim. Kadan-
gi urnalist ir leidj organizacij atstov
susirinkimas nra juridinis asmuo, todl jis
negali bti pripaintas vieojo administra-
vimo subjektu. Be to, Lietuvos urnalist ir
leidj etikos kodekso tvirtinimas, keitimas
ar pildymas nra veikla, susijusi su galioji-
mais gyvendinti vykdomj valdi ar ats-
kiras vykdomosios valdios funkcijas. Etikos
kodekso patvirtinimas reikia vieosios in-
formacijos rengj, skleidj ir urnalist si-
pareigojim laikytis tam tikr moralini bei
profesins etikos princip, taiau jis neturi
teiss aktui bdingo visuotinio privalomu-
mo poymio, kylanio i vieojo administra-
vimo subjekt galiojim savo aktais ireikti
valstybs vali ir nustatyti privalomas elge-
sio taisykles. LVAT konstatavo, kad Lietuvos
urnalist ir leidj etikos kodekso nuostat
teistumo tyrimas normini administracini
akt teistumo tyrimo tvarka nepriskirtinas
administracini teism kompetencijai.
Pagrsti (nepanaikinti) EI sprendimai
administraciniuose teismuose (proc.)
2007
100
50
75
25
0
2008
57,1
66,7
66,7
60
70
91,7
2009
VAAt
LVAt
/..
..
Pastaruoju metu daugja byl dl in-
ternete paskleist komentar, tiesa, labai
danai tokia informacija bna ir spaudoje,
ir internete, kartais ji sutampa. Dl komen-
tar internete per metus bna apie 6070
ikiteismini tyrim, i esms dl rasins ir
nacionalins nesantaikos kurstymo arba dl
seksualins orientacijos.
50
Kas atsakingas u komentar turin in-
terneto svetain ar autorius?
L. Mekauskait aikina, kad is klau-
simas danai keliamas ir teisinink kon-
ferencijose. Pagal bendras visuomens
informavimo ir iniasklaidos taisykles,
jei nevardijamas informacijos altinis, u
informacijos paskleidim yra atsakinga
iniasklaidos priemon. Tad jei autorius
anoniminis, u komentarus turt atsakyti
interneto portalas, bet jei vardijamas arba
surandamas, arba iduodamas informacijos
altinis, tuomet atsakovas turt bti kon-
kretus paskleidjas kartu su visuomens in-
formavimo priemone interneto portalu.
Bet, anot advokats, tai tik jos nuomon.
Juk interneto svetain suteikia galimyb vi-
siems anonimikai komentuoti, be to, pagal
komentar skaii galima sprsti apie sve-
tains skaitomum, nustatyti reklamos kai-
nius. Dl to portalas turi bti atsakingas ir
u komentar turin, o eidiani infor-
macij paalinti. Jei ji bna labai trump lai-
k ir imamasi priemoni, tai galima kalbti
apie svetains atleidim nuo atsakomybs,
o jeigu eidianti informacija specialiai
laikoma ilgai, dl to turi bti atsakingas ir
autorius, ir svetain. inomas atvejis, kai
buvo surastas komentar autorius ir pa-
trauktas atsakomybn. Paneigimus pateikia
ir portalai. L. Mekauskaitei teko nagrinti
du incidentus, dl kuri Delfi para pa-
neigimus vien kart, kai buvo paeista
mons reputacija, kit asmens.
Sulaukti paneigim televizijos laidose
sudtingiau, be to, tai priklauso ir nuo lai-
dos pobdio. Advokats nuomone, Kaka-
du ar Dviraio ou paneigimu bt dar
kart pasityiota i mogaus, o pats panei-
gimas kaip bdas prarast prasm.
Specialists nuomone, minti anrai nra
urnalistika, o kakoks hibridas jam ne-
tinka tradiciniai bdai dl garbs ir orumo
paeidimo. Vis dlto mons kreipiasi ir dl
toki laid. Pavyzdiui, prokuroras Justas
Laucius ikl baudiamj byl dl buvu-
sios BTV laidos Uogos. inios ir orai. Jo
teigimu, joje buvo paskleista tikrovs neati-
tinkanti informacija, paeminta jo, kaip pri-
vataus asmens ir pareigno, garb ir orumas,
dalykin reputacija, paeista nekaltumo pre-
zumpcija. Mint prokuroro skund 2008 m.
svarst ir urnalist ir leidj etikos komisi-
ja, kuri pripaino, kad urnalist ir leidj
etikos kodekso reikalavimai buvo paeisti.
./ .
Be geranoriko urnalisto ar iniasklaidos
priemons atsipraymo, teismo pareigojimo
paneigti neteisingas ir eminanias inias,
kitas teisi gynimo bdas kai teismas pri-
pasta, kad inios neatitinka tikrovs, ir pri-
teisia neturtin arba turtin al. Jos dydius
irgi pakoregavo kriz, bet Lietuva nujo
savotiku matematiniu keliu, kur Strasb-
ro teismas pripaino netinkamu. 2008 m.
lapkrit Lietuva pralaimjo pirmsias bylas
Europos mogaus teisi teisme dl publika-
cij Lietuvos ryte. Nurodyta, kad 10 tkst.
lit alos atlyginimo bdas yra netinkamas.
Vis dlto Lietuvos Aukiausiasis Teismas,
anot L. Mekauskaits, nepadar ivad dl
tos 10 tkst. lit ribos: nors jos statyme jau
51
nebeliko, bet ji liko ms smegenyse, tad
teismai per j perengia labai retai. inoma
tik pora atvej, kai priteista daugiau Mer-
tinams po 15 tkst. lit, buvo skirta bauda ir
20 tkst. lit, o pati didiausia suma, kuri
priteis apylinks teismas, 100 tkst. lit
Respublikai, taiau jie nebuvo sumokti,
nes vliau pasiekta taika. Skiriamos ir 500,
ir 1 000 lit baudos, kuri redakcijos taip
pat nenori mokti, be to, informacijos prie-
mons gali draustis civilins atsakomybs
draudimu.
EI taip pat atkreipia dmes maas
baudas. Pavyzdiui, nors Lietuvos aukiau-
siasis teismas konstatavo iurkt konstitu-
cins mogaus teiss paeidim ir etikumo
reikalavim neatitinkant informacijos apie
privat Mertin gyvenim pavieinimo b-
d, jis neturtins alos sum kiekvienam i
pareikj sumaino iki 15 tkst. lit (ape-
liacins instancijos teismas buvo vertins
75 tkst. lit). Atskaiius teismo ir advokat
ilaidas, kiekvienam i pareikj realiai ati-
teko tik po 3 tkst. lit.
./. ../. .
Kada iniasklaida atsikvos ir bus labiau
atsakinga dl klaid bei etikos norm? Eks-
pertai tvirtina, kad tai priklausys nuo ms
visuomens. Anot L. Mekauskaits, jei mes
toliau engsime tik komercializacijos keliu,
toki byl turt daugti, o neturtins alos
sumos koreguotis. Jei i paskelbtos informa-
cijos udirbami didiuliai pinigai, tai turi
bti ir kita medalio pus mogui turi bti
atlyginama ne simboline bauda. Vis dlto jei
visuomen eis kokybiniu, vertybiniu keliu,
tai pirmiausia turt atkristi tendencingos
informacijos skleidimas, o urnalistika at-
sisijoti nuo vairi mogaus orum ir garb
eminani pramogini laid. urnalistika
turi ilaisvti savyje, isaugoti lyg, kad infor-
macija bt paremta autoritetu, pasitikjimu.
Turiu vilties, kad tai turt kada nors bti.
Jeigu stengsims, kak darysim, tai pasiek
dugn turime pakilti, viliasi advokat.
D. Velkas irgi pastebi, kad pastaraisiais
metais iniasklaidos turinys koncentruojasi
versl, o tiriamosios urnalistikos lieka vis
maiau. Kai einama pramog keliu ir i to
daromas vien pinigas, problemika kalbti
apie etikos normas telpanios iniasklai-
dos vairov.
Spaudoje pastebima dar viena vartotojika
tendencija kam paneigimui naudoti laisv
plot, jei ten galima skelbti reklam ir gauti
pinig. EI ino atvej, jog nebt sudtin-
ga sudaryti asmeniui galimyb ispausdinti
paneigim, jeigu jis u tai sumokt. Vis dl-
to dar kart prisiminkime priekario spaud,
kai paneigim ir informacijos patikslinim
buvo daug. Nemanau, kad tai menkino i-
niasklaid, prieingai rod jos dmesingu-
m. Tai auktesnis laiptelis, ant kurio mes
dar neulipame, teigia D. Velkas.
Kalbant apie tendencijas iniasklaidoje,
jos blogybes ar klaidas, reikt paskaityti
pirmojo EI Danieliaus Muinsko atsaky-
mus Seime. Jie labai susij su i dien aktu-
alijomis, o klausimai apie iniasklaid labai
panas atrodo, kad jie pateikti iandien,
pavyzdiui, dl spaudos bulvarjimo, ma-
nipuliavimo informacijos altiniais ir pan.
Naujov tik ta, kad iandien mes turime in-
ternet, taiau problemos liko tos paios.
52
.
Almanacho redakcin kolegija atsiprao dl netikslios informacijos, paskelbtos almana-
che urnalistika 2008.
Edvardo Kubiliaus publikacijoje Student gyvenimas j laikraiuose nurodyta, kad
Vilniaus universiteto laikraio Universitas Vilnensis turin rengia redakcijos darbuotojai ir
urnalistikos pirmo kurso studentai.
Universitas Vilnensis, leidiamas nuo 1950 m., yra Vilniaus universiteto akademi
ns bendruomens leidinys, kuriam rao vis VU fakultet dstytojai ir studentai. Taip
pat ioje publikacijoje nepaminti ir kai kuri auktj mokykl laikraiai Gyvuli
ninkysts specialistas (Lietuvos veterinarijos akademija), emyna (Lietuvos ems
kio universitetas), Ave Vita (Kauno medicinos universitetas), Studij aidai (Kau
no technologijos universitetas), Mykolo Romerio universiteto mnratis. Pateiktoje
lentelje netiksliai nurodyta laikrai apimtis, nes nepateikiamas leidini formatas.
Ingos Janiulyts parengtoje publikacijoje Skaiiai sako, kad... netiksliai nurodytas VU
urnalistikos bakalauro absolvent skaiius. 2008 m. Vilniaus universiteto urnalistikos
bakalauro studijas baig 31 absolventas.
53
Pirmieji Komisijos veiklos metai
atskleid ne tik platesn negu
sivaizdavome veiklos horizont, bet
ir problem sudtingum.
' .
Viktoras trofmiinas
K
uriant reali urnalist savitvarkos sistem, pirmiausia patiems urna-
listams vertinant savo organizacijos nari etik, 2009-j pavasar LS
Valdybos sprendimu sudaryta Lietuvos urnalist sjungos Etikos komi-
sija (iki tol LS nari etikos klausimais rpinosi Valdyba, o iki 2006 m. suvaiavimo
Garbs teismas).
Apie btinyb kurti Etikos komisij diskutuota ne kart, o ekonominis sunkmetis
paspartino sprendimo primim: norint susigrinti visuomens pasitikjim urna-
listika labai svarbi profesin etika. Dl Komisijos krimo apsisprsta 2008 m. rugsjo
mnes Alytuje vykusiame LS Valdybos posdyje. Kolega Vidas Maiulis, kaip Lietuvos
urnalist ir leidj komisijos narys, tkart ireik vilt, kad komisijos sukrimas bus
didelis ingsnis priek, nes urnalist etikos klausimus nagrins geriausiai amat
imanantys asmenys urnalistai.
Aura alyt. Pirmajame Komisijos pos-
dyje 2009 m. kovo 28 d. buvau irinktas pir-
mininku, pavaduotojomis A. Arlauskien
ir V. Morknien. Komisij darb pradjo
2009 m. balandio 3 d. patvirtinusi veiklos
Naujai sudarytos Etikos komisijos na-
riais tapo vairi Lietuvos region urna-
listai: Aurelija Arlauskien, Aust Korbut,
Vidmantas Matutis, Vita Morknien,
Viktoras Trofimiinas, Jonas Vlyvis ir
54
Reglament, pagal kur Komisija rpinasi
LS nari, profesionali urnalist, profe-
sins etikos ugdymu ir nagrinja suintere-
suot fizini ir juridini asmen skundus,
praymus, pareikimus, teikia ivadas, si-
lymus, priima sprendimus. Komisija taip
pat nagrinja pasilymus urnalistins
etikos ugdymo klausimais ir pareikimus
dl Etikos kodekso paeidim. Komisija pa-
siliko teis savo iniciatyva pareikti nuomo-
n (pozicij) dl visuomens informavimo
princip laikymosi ir etikos paeidim i-
niasklaidoje. Pagrindinis Komisijos veiklos
dokumentas Lietuvos urnalist ir leidj
etikos kodeksas.

Komisijos darbo pradia buvo sudtin-
ga, n vienas i nari neturjo tokios vei-
klos patirties, o ir perimti jos nebuvo i ko.
Operatyviai reaguoti ne visada pavyko, be
to, jau pirmj gaut skund tyrimas pa-
rod, jog skubjimas iame bare yra blogas
pagalbininkas. Mediagos analiz, argu-
mentuot ivad rengimas reikalauja daug
laiko, o Komisijos nariai darbuojasi visuo-
meniniais pagrindais.
Didij darbo dal Komisija organizuo-
ja pasinaudodama internetinio ryio gali-
mybmis. Tokia darbo organizavimo forma
teisinta Reglamente.
Labai naudingas buvo 2009 m. rugsj
vyks LS Etikos komisijos nari susitiki-
mas su Vyriausiosios tarnybins etikos ko-
misijos (VTEK) sekretoriato darbuotojais.
Per deimt veiklos met VTEK nemaai su-
kaup darbo organizavimo, skund tyrimo
ir prevencinio darbo patirties.
Pirmasis kreipimasis Komisij pasie-
k prajus vos kelioms dienoms nuo vei-
klos pradios. Kas mnes Komisija gauna
23 oficialius kreipimusis, dar daugiau pa-
klausim, pasiteiravim telefonu ir elektro-
niniu patu. visus juos buvo atsakyta.
I viso 2009 m. Komisij oficialiai ratu
kreipsi 16 fizini ir 5 juridiniai asmenys
(tarp j Kauno apskrities policijos komi-
sariatas, Pasvalio rajono apylinks teismas,
Vyriausioji rinkim komisija). Komisija
prim 5 sprendimus, i j 3 atvejais pro-
fesin etika buvo paeista. Daugeliu atvej
pretenzijos buvo reikiamos urnalistams,
kurie nra LS nariai, o i profesinei etikai
nusiengusi asmen tik vienas yra LS
narys.
Tokia situacija kl mini, jog LS
Etikos komisijai dert rpintis vien savo
profesinio susivienijimo nari etika. Apie
tai diskutuota ir Komisijos posdiuose.
Matydami didel visuomens susirpinim
urnalist profesionalumo problemomis ir
LS tenkani atsakomyb, sutarme, jog
LS Etikos komisija atvira visiems besi-
kreipiantiems asmenims. Apibendrinusi
nedidel savo darbo praktik, Komisija
atkreip dmes tai, kad teikiami skun-
dai turt bti geriau argumentuoti, o
mediaga labiau susisteminta. Juk spren-
dimas priklauso ir nuo gebjimo pateikti
argument ir fakt. Daniausiai skunde
aikiai nenurodyta, dl kurio paeidimo
skundiamasi, ko praoma. Tam, kad as-
meniui bt aikiau, k jis turi nurodyti
LS Etikos komisija. Pirmieji veiklos metai. Viktoras Trofimiinas
55
kreipdamasis Komisij, parengta kreipi-
mosi forma, kuri galima rasti LS inter-
neto svetainje.
' /,. ,.
I vis 2009 m. nagrint skund nor-
tsi iskirti du sudtingesnius atvejus. Vie-
nas i j susijs su fotografuojamo asmens
valios paisymu. J. K. pra itirti, ar spau-
dos fotografas G. L., fotografuodamas jos
uvusio brolio laidotuves kapinse, nusi-
eng profesinei etikai. J. K. brolis uvo at-
likdamas privalomj karin tarnyb. Anot
pareikjos, uvusiojo eima nuo urnalis-
t dmesio atsiribojo ir pageidavo udar
laidotuvi. Neprajus n metams J. K. atsi-
tiktinai ivydo brolio laidotuvi nuotrauk
tarp geriausiais pripaint spaudos fotogra-
f krybinio konkurso darb.
Tiriant J. K. kreipimsi, pervelgta an
dien nacionalin ir regionin spauda, in-
terneto portalai. Vienintelje Krato apsau-
gos ministerijos interneto svetainje buvo
pastaba urnalistams, kad artimieji pagei-
dauja udar laidotuvi ir prao gerbti j
nor. G. L. teigimu, fotografuodamas laido-
tuves jis vykd redakcijos uduot. Apie ar-
timj pageidavim udar laidotuvi nei
jis, nei koleg neinojo, apie tai neusimin
ir uduot skyr redakcijos vadovai. KAM
informacijos jis nebuvo skaits.
Kario laidotuvse dalyvavo, jas fotogra-
favo ir apra ir kit leidini urnalistai.
Draudimo, nepasitenkinimo ar pretenzij
i pareikjos uvusio kario sesers J. K. ar
kit velionio artimj fotografas G. L. ne-
sulauks nei laidotuvi metu, nei publika-
cijai pasirodius laikratyje. Po laidotuvi
fotografas teik J. K. kompaktin disk su
laidotuvi nuotraukomis, kad eima ir arti-
mieji turt jas prisiminimui.
Sugretinus vairius faktus, pastebtas
prietaravimas tarp ikart po tragedijos
isakyto artimj noro privai laido-
tuvi ir vlesnio elgesio, bendravimo su
iniasklaidos atstovais (publikacijos pasi-
rod vairiose iniasklaidos priemonse).
vertinus vykio tragikum ir artimj
patirtus skaudius igyvenimus, bt ne-
sunku suprasti pasikeitusi j nuostat.
Kita aplinkyb buvo ta, kad laidotuvse
dalyvavo visa karo laivo, kuriame tarna-
vo uvs karys, gula, aukti pareignai,
Seimo nariai, miesto vadovai. Laidotuvs
vyko pagal karin protokol. Tokiu atveju
kalbti apie udaras laidotuves yra keblu.
Jeigu jos turjo bti udaros vien ur-
nalistams, toki vali reikjo paskleisti
plaiau, nes KAM interneto svetain ti-
krai nra tas informacijos altinis, kur
kasdien atsiveria spaudos urnalistai ir
fotografai. Tad konflikto dl G. L. fotogra-
favimo laidotuvi metu nebuvo. Priekai-
t fotografui pareikta beveik po met,
kai buvo paskelbti kasmetinio spaudos
fotograf konkurso laureatai. Fotografas
G. L. tapo laureatu u nuotrauk, kurioje
aminta viena i uvusio kario E. K. lai-
dotuvi akimirk. G. L. teigia jokiu bdu
nenorjs skaudinti, tuo labiau paemin-
ti uvusiojo artimj ar pasipelnyti i j
skausmo. Fotografuodamas laidotuves
G. L. nesivaik sensacijos ir pro objektyv
56
atsisveikinim su jreiviu, tarnavusiu
Lietuvai, velgs pagarbiai. Btent taip
nuotrauk velg ir vertino krybinio
konkurso vertinimo komisija. Jau dvylika
met spaudoje dirbantis G. L. prisipaino
padars apmaudi klaid, laiku neinfor-
mavs velionio artimj apie ketinimus
nuotrauk pristatyti konkursui ir neatsi-
klauss j sutikimo.
Po J. K. pareikimo minta nuotrauka
buvo iimta i konkurso laureat nuotrauk
parodos. Taiau spaudos fotografijos darb
leidinyje ji liko, nes nebebuvo galimybi jos
iimti.
LS Etikos komisija, inagrinjusi i
subtili situacij ir atsivelgdama tai, jog
fotografas G. L. (jis nra LS narys) netu-
rjo piktos valios ir nenorjo eisti ar pa-
eminti J. K. ir kit uvusio kario artimj,
prijo prie ivados, kad konfliktins situ-
acijos bt ivengta, jeigu fotografas G. L.
bt informavs uvusio kario artimuosius
apie ketinim pateikti fotografij krybi-
niam konkursui.
LS Etikos komisijos praymu teisin
ios situacijos vertinim pateik advokat
Liudvika Mekauskait. Jos teigimu, nors
laidotuvs yra vieas renginys, taiau jose
dalyvaujantys asmenys yra ypatingos bse-
nos, todl aplinkiniai, skaitant ir urnalis-
tus, turi gerbti laidotuvi dalyvi jausmus.
Nors kario tis buvo visuomenei svarbus
vykis ir urnalistai apie tok vyk visuome-
nei turjo praneti, taiau iuo atveju buvo
balansuojama tarp teiss inoti ir teiss
privataus gyvenimo apsaug. Svarbu, kad
teis inoti nepaneigt kitos teiss teiss
privatum. Apie kario t iniasklaida
turjo praneti ypa subtiliai, neeisdama
artimj jausm.
L. Mekauskait atkreip dmes tai,
kad asmuo, net ir bdamas vieoje vieto-
je, nepraranda savo individualumo ir pri-
vatumo, todl yra svarbi subjektyvi vidin
fotografuojamo asmens nuostata. Fotogra-
fuojant ir skelbiant tokias nuotraukas b-
tina paisyti jose pavaizduot asmen va-
lios. urnalistai, raantys apie laidotuves
LS Etikos komisija susitiko su Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sekretoriato darbuotojais.
57
bei skelbiantys atitinkamas nuotraukas,
pagal galiojanius statymus privaljo
gauti artimj sutikim pavieinti toki
informacij.
. ..
Kitas atvejis susijs su komentarais in-
ternete. eids ir eminantys komentarai
urnalistui A. . atsijo keliolika tkstan-
i lit.
Tirdami kauniets urnalists V. B. pa-
reikim, pareignai isiaikino, kad ko-
mentarai pusantr met buvo raomi i
buvusio kolegos A. . nam kompiuterio.
urnalistas komentavimo fakt pripaino.
Komentarus ra anonimikai arba pasi-
rainjo igalvotais ar koleg vardais. Dl
io asmens eidi ir eminani komen-
tar LS Etikos komisij i viso kreipsi
7 urnalistai. Skundo mediaga sudar apie
penkiasdeimt lap. Komisija pareik, kad
A. . nusieng keturiems Lietuvos urna-
list ir leidj etikos kodekso straipsniams:
virijo privataus asmens kritikos ribas
(22 str.), komentaruose vartojo nenormin
kalb, necenzrinius odius (23 str.), ei-
dinjo ir emino kolegas, priklausanius
tam paiam profesiniam susivienijimui,
t. y. nusieng urnalistiniam solidarumui
(26 str.), aipsi i mogaus pavards, lyties,
fizini trkum (54 str.).
Komisija pasil A. . vieai atsiprayti
koleg, o LS Valdyba spjo j, jog gali bti
alinamas i Lietuvos urnalist sjungos.
Skund nagrinjusi Lietuvos urnalist
ir leidj etikos komisija taip pat pripai-
no, kad dauguma komentar vulgars, i-
kreipiantys faktus ir eminantys urnalist
garb ir orum.
eisti ir paeminti urnalistai kreipsi
teism. Buvo ikeltos trys baudiamosios
bylos. Teismas pripaino A. . kaltu, pa-
reigojo j atlyginti nukentjusiems padaryt
neturtin al, teismo ilaidas ir paskelbti
atsipraymus iniasklaidoje. I viso neeti-
ki komentarai internete A. . atsijo apie
15 tkst. lit.
-
Pirmieji Komisijos veiklos metai at-
skleid ne tik platesn negu sivaizdavome
veiklos horizont, bet ir problem sudtin-
gum. Prajusi met pabaigoje i Komisi-
jos atsistatydins kolega V. Matutis parod
asmeninio principingumo pavyzd, kaip
dera elgtis urnalistui vengiant interes
konflikto (Komisijoje j pakeit koleg Al-
dona Karekait).
Skund ir kreipimsi nagrinjimas rei-
kalauja ypatingos atsakomybs, objektyvu-
mo, nealikumo, o pirmiausia laiko, kurio
visiems trksta. Todl didele vertybe laikau
tai, jog Komisijos nariai atlaik pirmj
met ibandym.
58
', ..
. ..
Jolanta Mayl
E
fektyvus redakcijos darbas, taigi ir galutinis to darbo rezultatas leidinys, skirtas
skaitytoj auditorijai, daugiausia priklauso nuo kolektyvo nari sutarimo, poi-
ri suderinamumo.
Kaip regionuose dirbantys spaudos darbuotojai identifkuoja aplink, kurioje jie profesi-
kai veikia, kokiais argumentais paaikina vien ar kit situacij, kaip vertina iniasklaidos
savitvarkos institutus ir profesin etik, mginta aikintis atlikus region spaudos darbuotoj
apklaus, kurioje dalyvavo 120 respondent, i j 40 laikrai vadov ir redaktori. Ap-
klausa vykdyta 10 Lietuvos apskrii 40 regionini ir vietini laikrai redakcij.
urnalistikos almanacho skaitytojams pateikiama apklausos rezultat apvalga, kurio-
je aptariami iniasklaidos savitvarkos institut ir profesins etikos klausimai.
korektikumo laipsnis, pateikiant informacij
apie regione / rajone vykstanius politinius vy-
kius, ekonomines ir socialines problemas.
40 proc. respondent teigia, kad j regio-
ne / rajone tokios problemos nra, 37 proc.
apklausos dalyvi mano, kad tokiais atvejais j
Atlikus region ir vietins spaudos
darbuotoj apklaus nustatyta, kad
tik 25 proc. redaktori ir 20 proc.
urnalist mano, jog alyje
tinkamai veikia iniasklaidos
priemoni savireguliavimo
mechanizmas.
Jolanta Mayl

Mginant isiaikinti region ir vietini vi-
suomens informavimo priemoni (toliau
VIP) darbuotoj poir kai kuriuos iniasklai-
dos srities savireguliavimo ir profesins etikos
klausimus, klausta, koks yra apklausos daly-
vi regiono / rajono iniasklaidos priemoni
59
regiono / rajono VIP korektikumas vertintinas
auktai, o prastai (emas korektikumo laipsnis)
VIP vertina 23 proc. respondent (1 pav.).
Koks Js regiono / rajono iniasklai
dos priemoni korektikumo laipsnis pa
teikiant informacij apie regione / rajone
vykstanius politinius vykius, ekonomi
nes ir socialines problemas?
37%
40%
23%
Auktas
emas
tokios problemos
nra
1 pav. altinis: straipsnio autor.
Ar danai regiono / rajono spaudoje
pasitaiko publikacij, kurios paeidia as-
mens privataus gyvenimo apsaug, kitas
etikos normas? klausim teigiamai at-
sak 35 proc. respondent, taiau 44 proc.
apklausoje dalyvavusi spaudos darbuotoj
teig, kad toki situacij danai nepasitai-
ko. 21 proc. respondent nurod, jog toki
publikacij regioninje ar vietinje spaudo-
je nepastebi (2 pav.).
Ar danai regiono / rajono spaudoje
pasitaiko publikacij, kurios paeidia
asmens privataus gyvenimo apsaug, ki
tas etikos normas?
taip
Ne
Nepastebiu
35%
44%
21%
Atliekant tyrim mginta iekoti prieas-
i, lemiani panai publikacij atsira-
dim regioninje (vietinje) iniasklaidoje.
Buvo ivardyti ie atsakym variantai:
1. Rinkim kampanijos;
2. Konkurencin verslo struktr kova;
3. Pigi sensacij vaikymasis;
4. Bendras iuolaikins urnalistikos e
mas profesins etikos lygis;
5. Kita.
Apklausos dalyviai i pateikt variant
galjo pasirinkti kelis, todl gauti rezulta-
tai pateikiami pagal bals skaii (proc.).
Net 33 proc. respondent bals skirta nuo-
monei, jog tai susij su bendru iuolaikins
urnalistikos emu profesins etikos lygiu,
25 proc. respondent bals pasirinko nuos-
tat, jog neetik publikacij, kuri turinys
paeidia asmens privataus gyvenimo apsau-
g, atsiranda dl pigi sensacij vaikymosi,
23 proc. respondent bals skirta poiriui,
jog tai implikuojama rinkim kampanij.
Tik 8 proc. respondent bals tokius atvejus
vardija kaip konkurencin verslo struktr
kov, 11 proc. respondent bals pasirinko
variant kita (3 pav.).
Neetik publikacij prieastys
Rinkim kampanijos
Konkurencin verslo struktr kova
Pigi sensacij vaikymasis
Bendras iuolaikins urnalistikos
emas profesins etikos lygis
Kita
25%
8%
33%
11%
23%
Region urnalistai apie savitvark ir profesin etik. Jolanta Mayl
60
Pasaulyje vis labiau sitvirtina praktika,
kai kiekviena visuomens informavimo
priemon turi savo vidaus etikos kodeks.
Todl buvo klausiama, ar apklausos daly-
vi regione / rajone yra iniasklaidos prie-
moni, turini savo vidaus etikos kodeks.
Tokio fakto neinojo 63 proc. responden-
t, neigiamai atsak 30 proc. apklausos
dalyvi, o 7 proc. respondent teig, kad
ino, jog tok kodeks turi j regione / ra-
jone veikianios VIP (4 pav.).
Ar Js regione / rajone yra iniasklai
dos priemoni, turini savo vidaus eti
kos kodeks?
taip
Ne
Neinau
7%
30%
63%
Teigiamai atsakiusi (8 respondentai)
buvo paprayta konkreiai nurodyti inias-
klaidos priemones, turinias savo vidaus
kodeks. Apklausos dalyviai teig, kad vi-
daus etikos kodeks turi ios iniasklaidos
priemons: Alytaus naujienos, Joni-
kis, Giruis, iauli kratas, vie-
sa
1
, Kalvotoji emaitija
2
. Kaip matome,
nors ir negausiuose atsakymuose, danai
nurodoma, kad redakcijos turi nerayt
etikos kodeks.
Buvo smalsu suinoti Lietuvos regionins
ir vietins spaudos darbuotoj nuomon, ar
reikia turti redakcijai savo etikos kodeks.
klausim teigiamai atsak 65 proc. res-
pondent, 18 proc. apklausos dalyvi iuo
klausimu nuomons neturi, 17 proc. respon-
dent mano, kad tai redakcijai visikai nerei-
kalinga (5 pav.).
Ar redakcijai reikia turti savo vidaus
etikos kodeks?
taip
Ne
Neinau
18%
17%
65%
Tiek teigiamai, tiek neigiamai atsakiu-
si respondent atviruoju klausimu prayta
pagrsti savo nuomon dl etikos kodekso
reikalingumo. 78 respondentai, teigiantys,
jog redakcijoms reikia turti vidaus etikos
kodeks, pateik tokius argumentus:
1. iuolaikika;
2. Padidint atsakomyb u darb;
3. Reikia kolektyvo savireguliacijai;
4. Lengviau susitarti leidjui ir urna
listui.
Atlikus i nuomoni pasiskirstymo
analiz, gauti rezultatai pateikiami 6 pav.
1
Gal neraytas, bet yra (i anketos).
2
Regis, raytini vidaus etikos kodeks n viena regiono redakcija neturi, bet Kalvotoji emaitija turi nerayt (i
anketos).
61
Kodl reikia VIP vidaus etikos kodekso?
iuolaikika
Padidint atsakomyb u darb
Reikia kolektyvo savireguliacijai
Lengviau susitarti leidjui ir urnalistui
0 10 30
18
20
11
29
20
I 78 atsakym, kuriuose vienoje ar ki-
toje pozicijoje paminta viena i nurodyt
4 prieasi, pagrindiani, kodl vietos
redakcijai reikt turti savo etikos kodek-
s, prioritetas teikiamas nuomonei, jog toks
dokumentas padt lengviau susitarti lei-
djui ir urnalistui
3
(29). Kad toks kodek-
sas redakcijoje padidint atsakomyb u
darb
4
mano 20 respondent, 18 respon-
dent argumentuoja, jog toks dokumentas
yra i dien atributas, savitai parodantis
redakcijos iuolaikikum, ir 11 apklausos
dalyvi sitikin, kad vidaus etikos kodek-
so reikia kolektyvo savireguliacijai
5
.
I atsakym pasiskirstymo procentine
iraika (7 pav.) matyti tam tikras atotrkis
tarp dviej, beje, tarpusavyje i tikrj la-
bai susijusi argument: lengviau susitarti
leidjui ir urnalistui (37 proc.) ir reikia
kolektyvo savireguliacijai (14 proc.). Be
to, teiginys, jog vidaus etikos kodeksas pa-
didint atsakomyb u darb (26 proc.),
taip pat galt bti priskirtas tai paiai ko-
lektyvo vidaus savireguliavimo grupei.
Kodl reikia VIP vidaus etikos kodekso?
Lengviau susitarti leidjui ir urnalistui
Reikia kolektyvo savireguliacijai
Padidint atsakomyb u darb
iuolaikika
14%
26%
37%
23%
Nors respondentai ir skirtingai pateik
savo argumentus vardijimo prasme, daro-
ma ivada, kad visi j pateikti teiginiai ga-
lt bti sudti viena ir slyginai pavadinti
redakcijos darbo optimizavimo argumen-
tu. Tai redakcijos kolektyvo savireguliavi-
mo instrumentas, kur galima pavaizduoti
grafikai (8 pav.).
3
Dl bendros tvarkos ir aidimo taisykli. Yra tam tikros taisykls, kuri privalu laikytis abiem pusms (i anket).
4
Vidin etika formuoja iorin leidinio vaizd. mons dar pasitiki vietos iniasklaida. to pasitikjimo griauti nereikia
(i anket).
5
Kiekviena redakcija turt turti savo politik, bendr visiems darbuotojams (i anket).
62
Redakcijos savireguliavimo
instrumentas
Redakcijos
savireguliavimo
instrumentas
Reikia kolektyvo
savireguliacijai
Padidint
atsakomyb
u darb
Lengviau susitarti
leidjui
ir urnalistui
Manytina, kad respondent argumentus
dl vidaus etikos kodekso reikalingumo ga-
lima suskirstyti dvi grupes. Galima daryti
ivad, jog, respondent nuomone, regiono /
rajono iniasklaidos priemon privalo turti
savo vidaus etikos kodeks dl i prieasi:
tai bt redakcijos savireguliavimo instru
mentas (77 proc.) ir iuolaikika (23 proc.).
Apklausos dalyviai paymi, jog raytinis
redakcijos vidaus etikos kodeksas reika-
lingas tam, kad bt lengviau dirbti; dl
objektyvumo, kad paprasiau bt ivengia-
ma klaid; dl darnesns veiklos ir vidinio
susiklausymo; puoselt sining urna-
listik; labiau reglamentuot redakcijos
darbuotoj pareigybes ir etik. Taip pat yra
nuomoni, kad regiono / rajono etikos po-
iriu urnalistas danai balansuoja ties
riba, todl tikimasi, kad toks dokumentas,
pasak respondent, bent jau pasufleruo-
t urnalistui, kokio palaikymo tiktis i
darbdavi, koleg, kai savo darbe rizikuo-
ji
6
. Be to, teigiama, kad tok redakcijos el-
gesio dokument turt kurti ir patvirtinti
visas redakcijos kolektyvas
7
.
20 respondent grup, mananti, jog toks
kodeksas nereikalingas, savo pozicij grin-
d tokiais argumentais: pirma, yra Visuo-
mens informavimo statymas bei Lietuvos
urnalist ir leidj etikos kodeksas
8
; antra,
tai paprasiausias formalumas
9
.
Nors kai kurie respondentai ir neigia to-
kio redakcijos dokumento btinum, taiau
i esms dl bendr profesins bendruome-
ns elgesio taisykli jie sutaria
10
, taip pat
atkreipia dmes tai, kad vidinis kodeksas
veikia visose redakcijose, nors ir neformali-
zuotas, bet nulemtas redaktoriaus vertybini
orientacij. Gana atsain redakcij darbuo-
toj poir dokumentu formalizuotas el-
gesio taisykles liudija ir dani atsakymai, jog
urnalistai laikosi nerayt savo taisykli
11
.
klausim, ar teko regione / rajone su-
sidurti su akivaizdiais urnalistins etikos
paeidimais, teigiamai atsak 35 proc. res-
pondent. 65 proc. apklausos dalyvi at-
sak, kad toki paeidim savo regione /
rajone nepastebjo (9 pav.).
6
inotum, ko i tavs nori savininkas, o darbuotojui bt aiki redakcijos pozicija etikos norm atvilgiu (i anket).
7
Patys prisidj prie tokio dokumento krimo, grieiau laikytsi (i anket).
8
Bendras urnalist etikos kodeksas galioja visiems. Pakanka laikytis statym ir atsiminti priesak Nepakenk (i anket).
9
Jei redakcijoje dirba 3 ar 4 urnalistai, tai kam reikalingas tas formalumas? Dokumentai, t. y. popieriai, problemos nei-
sprs (i anket).
10
Visiems urnalistams turt galioti vienodi etikos reikalavimai (i anket).
11
Mes j turime savo mintyse (i anket).
63
Ar teko susidurti su akivaizdiais ur
nalistins etikos paeidimais Js regio
ne / rajone?
taip
Ne
35%
65%
Teigiamai atsakiusi respondent (42)
atviruoju klausimu teirautasi, ar po to, kai
susidr su akivaizdiais urnalistins etikos
paeidimais, buvo imtasi sankcij ir kokios
jos taikytos etikos paeidjams. Atlikus pa-
teikt atsakym analiz, iskirtos trys io
atsakymo grups:
1. Sankcij nebuvo;
2. Apie sankcijas nebuvome informuoti;
3. Nebuvo kreiptasi.
10 pav. parodyta atsakym pasiskirsty-
mo procentin iraika.
Ar buvo imtasi sankcij ir koki?
Sankcij nebuvo
Apie sankcijas
nebuvome informuoti
Nebuvo kreiptasi
10%
21%
69%
Btina pasakyti, kad net 29 respon-
dentai, teig, jog buvo susidr su urna-
listins etikos paeidimais, nurodo, kad
paeidjams nebuvo taikyta joki sankci-
j
12
, 9 respondentai paymi, kad nebuvo in-
formuoti apie sankcijas etik paeidusiems
urnalistams
13
, o 4 respondentai nurod,
kad dl pastebt etikos paeidim niekur
nesikreip
14
.
Ar reikt redakcijoje darbuotojo (etato),
kuris nagrint skaitytoj skundus, preten-
zijas dl publikacij iniasklaidos priemon-
je? klausim teigiamai atsak 19 proc.
respondent, 22 proc. respondent iuo
klausimu neturjo nuomons, taiau net
59 proc. apklausos dalyvi mano, kad tokia
pareigyb redakcijoje i viso nereikalinga
(11 pav.). Kai kurie respondentai prira
pastab, kad tai redaktoriaus darbas.
Ar reikt redakcijoje darbuotojo (eta
to), kuris nagrint skaitytoj skundus,
pretenzijas dl publikacij iniasklaidos
priemonje?
taip
Ne
Neinau
19%
22%
59%
12
Buvo kreiptasi urnalist sjung, bet joki sankcij po to nebuvo. Po meiikik raini tuometiniame Ms
krate teko bylintis su io laikraio redaktoriumi (avarijoje uvusiu L. Juu). Byla buvo nutraukta dl jo ties, nors
prie tai vyko daug teism, tai atm ir daug laiko, ir daug sveikatos (i anket).
13
Pateiktas skundas urnalist etikos inspektoriui, bet apie sankcijas neinformuota (i anket).
14
Sankcij nereikalavome, nes nekorektikai pasielg buv kolegos, ij kitur dirbti (i anket).
64
Paklausti, kur urnalistui reikt kreiptis
dl neteist veiksm jo atvilgiu (taip pat ir
dl darbdavi, koleg elgesio), respondentai
daugiausia bals skyr teismui (35 proc.),
23 proc. respondent bals urnalist s-
jungai, 18 proc. urnalist ir leidj eti-
kos komisijai, 13 proc. respondent bals
pasirinko variant kita ir tik 11 proc. ap-
klausos dalyvi bals urnalist etikos
inspektoriaus tarnyb (12 pav.). Beje, prie
varianto kita paymta, jog tokiais atvejais
urnalisto niekas negina; geriau palikti
redakcij; niekur teisybs nerasi.
Kur reikt kreiptis urnalistui dl
neteist veiksm jo atvilgiu (taip pat ir
dl darbdavi, koleg elgesio)?
urnalist etikos inspektori
urnalist ir leidj etikos komisij
urnalist sjung
teism
Kita
23%
18%
35%
13%
11%
Kadangi 22 respondentai nurod visus
atsakymo variantus, atviruoju klausimu
j prayta paaikinti, nuo ko konkreiai
priklausys j ivardint institucij
pasirinkimas, jeigu, j nuomone, mano-
mi visi variantai. Iskirtini du atsakymo
variantai: pirma, pabriama, kad tai pri-
klausyt nuo situacijos
15
, antra, tok keli
institucij pasirinkim, respondent nuo-
mone, lemia ikiteisminio gino proced-
ra
16
. Net 59 proc. respondent pirmenyb
teikia ikiteisminiam ginui, kreipiantis
visas savireguliavimo instancijas. Respon-
dentai paymi, kad i vis i institucij
efektyviausias teismas, taiau yra ir apskri-
tai nusivylusij visomis instancijomis
17
.
O kaip region spaudos darbuotojai
vertint nepriklausom treij teismo
institut, kurio kompetencija bt sprsti
iniasklaidos bylas? Teigiamai tok hipo-
tetin darin vertina 43 proc. responden-
t, nuomons iuo klausimu neturi beveik
pus respondent 49 proc. ir 8 proc. ap-
klausos dalyvi mano, kad tokio instituto
nereikia (13 pav.).
Kaip vertintumte nepriklausom
treij teismo institut sprendiant i
niasklaidos bylas?
teigiamai
Neigiamai
Neturiu nuomons
8%
43%
49%
15
Nuo neteist veiksm urnalisto atvilgiu. Nuo to, kuris institutas bus siningesnis. Bet kas pasakys kuris? Pri-
klauso nuo paeidimo pobdio (i anket).
16
inoma, manomi, bet kain kas be teismo turs lemiamos takos konfikt atveju (i anket).
17
Ivardintos institucijos tik vaizduoja ginanios urnalistus, o i tikrj tai j darbas formalus (i anket).
65
Atviruoju klausimu respondent prayta
parayti savo nuomon, kaip reikt formuo-
ti ir kas turt sudaryti tokio teismo sudt,
jeigu jis bt teisintas statymu. Respon-
dentai nepara nieko apie tokio instituto
formavimo procedras (klausimas kaip),
taiau pateik nemaai silym, koki pro-
fesij atstovai, j manymu, galt dalyvauti
tokio instituto veikloje. Daugiausia tre-
ij teismo sudt siloma akademins
bendruomens nari
18
, profesional
19
tei-
sinink, urnalist, etikos specialist, aps-
kritai nurodomi mons, peln moralin
visuomens autoritet
20
.
Apklausos dalyvi nuomone, tokiame
institute objektyviai darb galt dirb-
ti asmenys, turintys tiek urnalistinio,
tiek teisinio
21
darbo patirties; Vilniaus
universiteto urnalistikos instituto dsty-
tojai ir iniasklaidos autoritetai
22
, ak-
tyvs bendruomeni nariai; paprasti
pilieiai (be didesnio isilavinimo), kurie
ginytin publikacij vertint i paprasto
skaitytojo pozicij ir perteikt, kaip jie j
supranta. Procentine raika respondentai
pirmenyb teikia moraliniams visuomens
autoritetams (64 proc.), profesionalams
22 proc. ir akademins bendruomens
nariams 14 proc. (14 pav.).
Jeigu toks teismas bt teisintas sta
tymu, kaip reikt formuoti ir kas turt
sudaryti tokio teismo sudt?
Moraliniai autoritetai
Profesionalai
Akademins
bendruomens nariai
14%
22%
64%
Atviruoju klausimu klausta, k i savo
regiono / rajono autoriteting asmen ap-
klausos dalyviai silyt toki institucij,
jeigu ji bt sukurta.
Respondentai menam treij teismo
institut, kuris sprst iniasklaidos bylas,
silyt Alytaus darbo rinkos mokymo ir
konsultavimo tarnybos direktor dr. Ra-
mut Orenien, Alytaus muzikos mokyklos
direktor, VPU docent dr. Aldon Vilke-
lien, iauli krato vyr. redaktori Vlad
Vertel, Teli apskrities virininko adminis-
tracijos Teiss departamento direktori Vla-
d Barodic, Maeiki mero patarj Vid
Kerien, Vienybs laikraio redaktori,
raytoj Leopold Rozg (Naujoji Akme-
n), kompozitori Giedri Kuprevii,
18
I patyrusi urnalist, teisinink, dstytoj (i anket).
19
Etikos specialist, teiss specialist, redaktori klaidas, peripetijas imanani moni, nesusijusi su jokia inias-
klaidos priemone. Aukto profesinio lygio urnalist, teisinink, nepolitizuot visuomens atstov. iniasklaidos
ekspertai, nepriklausomi, teisininkai, psichologai. Nebent patys urnalistai, nes dabar pastebim blog tendencij
visi moko urnalistus, kaip dirbti (i anket).
20
I visuomenje autoritet turini, garb ir sin nepraradusi moni. Neturini kito intereso, iskyrus visuome-
ns interes inoti. tada reikt atmesti politikus, valdininkus, pareignus (i anket).
21
tik ne teisjai, advokatai ir prokurorai. tai turt statymas apibrti. I skriaud patiriani, bet dar gebani mstyti
paprast moni, teisinink ir pai urnalist (i anket).
22
Pvz., A. ekuolis, R. Juozapaviius, . Peiulis, S. Valiulis (i anket).
66
Kauno savivaldybs socialini reikal sky-
riaus vedjo pavaduotoj An Sudiuvien,
kauniet verslinink Danut erniuvien,
kunig Vytaut Dagel (Zarasai), istorik ir
paminklosauginink Nagl Puteik (Klaip-
da), Jurbarko mero patarj Jon Rekei.
Taiau nemaai respondent rao, jog as-
menybi rajonuose nra daug. Pasakytina,
kad apklausos dalyviai abejoja, ar reikia to-
kio instituto
23
. Pavyzdiui, anketose raoma:
Nemanau, kad toks teismas bt pajgus
sprsti dienrai ir TV imperij bylas. Jis
bt sutryptas ir gali rodyt tik smulkiems
leidiniams arba yra ir teisj, sulaukusi
grasinim i urnalist: Dabar a tave paro-
dysiu visai Lietuvai, kad tau atsirgs.
klausim, ar susipain su Europos ali
patirtimi iniasklaidos savireguliavimo sri-
tyje, 70 proc. respondent atsak neigiamai
(15 pav.). Taiau 55 proc. respondent mano,
kad tobulinant iniasklaidos savireguliavi-
mo sistem Lietuvoje dert panaudoti Eu-
ropos ali patirt. Tokiai miniai nepritaria
tik 8 proc. respondent, iuo klausimu neturi
nuomons 41 proc. apklausos dalyvi.
Ar esate susipain su Europos ali
patirtimi iniasklaidos savireguliavimo
srityje?
taip
Ne
30% 70%
' ./
Atlikus region ir vietins spaudos dar-
buotoj apklaus nustatyta, kad:
tik 25 proc. redaktori ir 20 proc. urna-
list mano, jog alyje tinkamai veikia i-
niasklaidos priemoni savireguliavimo
mechanizmas;
42,5 proc. redaktori ir 42,5 proc. ur-
nalist teigia, kad iniasklaidos sistemos
savireguliavimo institutai galt padti
efektyviau sprsti region iniasklaidos
problemas, kylanias dl vietos valdios
ir redakcij (urnalist) santyki;
daugumos respondent teigimu, alyje i-
niasklaidos srityje nesilaikoma galiojani
statym, trksta postatymini akt;
tik 22 proc. respondent mano, kad a-
lyje pakanka iuo metu veikianio i-
niasklaidos priemoni savireguliavimo
mechanizmo. Tai rodo labai ma pasi-
tikjim savireguliavimo institutais;
maiau nei pus apklausos dalyvi isak
nuomon, jog savireguliavimo institutai
galt padti efektyviau sprsti region i-
niasklaidos problemas, kylanias dl vietos
valdios ir redakcij (urnalist) santyki;
kad VIP ketvirtoji valdia nepikt-
naudiaut savo galiomis, respondentai
silo tobulinti savireguliavimo institu-
tus, taip pat mano, kad verta pasitikti
skaitytoj kontrole;
dauguma apklausos dalyvi teig, jog
Lietuvoje neveikia iniasklaidos savire-
guliavimo mechanizmas.
23
Neinau, doram mogui nelinkiu ten patekti (i anket).
67
'. ./.
..
2009-ieji Lietuvos vyriausiajame admi-
nistraciniame teisme pasiymjo gausia ir
reikminga praktika sprendiant ginus,
susijusius su visuomens informavimo tei-
siniais santykiais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas (toliau Teismas) i esms nagri-
nja dviej ri bylas privataus asmens
ginus su valstybe ir administracini teiss
paeidim bylas. Bylos, susijusios su visuo-
mens informavimu, patenka tiek vien,
tiek kit kategorij. Vis dlto aktualiausi
teismo iaikinimai pateikiami bylose, ku-
riose nagrinjami ginai, kylantys dl teiss
vieojo ir vidaus administravimo srityje.
Teismas, taikydamas ir aikindamas
nacionalins teiss nuostatas, remiasi
tarptautine teise, tarptautini institucij
dokumentais, teism praktika. Visa tai su-
daro slygas teiss normas aikinti plates-
niu aspektu, priimti teisingus, iuolaikins
visuomens poymius atitinkanius spren-
dimus. Ne iimtis yra ir visuomens infor-
mavimo sritis.
P
amintina administracin byla
A
444
70/2009, kurioje Teismas
sprend dl interneto tinklarai
(angl. blog) autori statuso Visuomens
informavimo statymo (VI) prasme.
Teismas paymjo, jog VI nenustato,
kad vieosios informacijos rengjas visais
atvejais turi bti tik juridinis asmuo. Vie-
osios informacijos rengjai informacins
visuomens informavimo priemoni val-
dytojai gali bti ir fiziniai asmenys. I VI
nuostat taip pat iplaukia, jog, atsivel-
giant konkrei fizini asmen interne-
to tinklarai autori veiklos pobd ir j
vykdomas vieosios informacijos teikimo
visuomenei funkcijas, jie gali bti pripas-
tami sui generis informacins visuomens
informavimo priemoni valdytojais, taigi
ir vieosios informacijos rengjais ir (ar)
skleidjais, o j interneto tinklaraiai in-
formacins visuomens informavimo prie-
monmis VI prasme.
Teismas, vertins interneto tinklarai
autori veiklos specifik, taip pat konsta-
tavo, jog ie asmenys tam tikrais atvejais ir
atsivelgus j vykdom visuomens infor-
mavimo funkcij pobd gali bti prilyginti
urnalistams. 2000 m. kovo 8 d. Europos
Tarybos Ministr komiteto rekomendacijo-
je Nr. R (2000) urnalistu laikomas bet koks
fizinis ar juridinis asmuo, kuris reguliariai
arba profesiniais pagrindais renka informa-
cij ir j skleidia visuomenei per bet kokio
tipo masines informavimo priemones. Re-
komendacijoje taip pat tvirtinta, jog infor-
macija laikytinas bet koks fakt, nuomons
68
ar idjos pareikimas tekstine, garsine ar
vaizdine forma. Europos Bendrij Tei-
singumo Teismas 2008 m. gruodio 16 d.
prejudiciniame bylos Nr. C-73/07 sprendi-
me paymjo, kad veikla, susijusi su pagal
nacionalins teiss aktus vieais pripasta-
muose dokumentuose esaniais duomeni-
mis, gali bti vertinama kaip urnalistikos
veikla, jei ja visuomenei siekiama skleisti
informacij, nuomones ar idjas bet kokiu
perdavimo bdu. i byla atspindi tenden-
cij urnalistika pripainti bet kuri veikl,
kuria siekiama skleisti informacij, nuomo-
nes ar idjas, nepriklausomai nuo j perda-
vimo bdo.
Teismas prijo prie ivados, kad vien
tai, jog interneto tinklaraio autoriaus
veikla ar teisinis statusas formaliai ir
eksplicitikai nra reglamentuojami VI,
tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad to-
kie asmenys yra apskritai eliminuojami
i teisinio reguliavimo sferos, arba kad
jie pagal savo vykdomas funkcijas nega-
li bti prilyginti urnalistams komen-
tatoriams, taip pat j atvilgiu tam tikra
apimtimi negali galioti VI nuostatos,
numatanios urnalist teises ir pareigas.
VI reikia aikinti plaiai, apimant ne tik
tradicines, bet ir iuolaikines, nors tie-
siogiai ir nereglamentuotas elektronini
visuomens informavimo priemoni for-
mas, dmes kreipiant ne formaliuosius
toki informavimo priemoni organiza-
vimo poymius, o j realiai vykdomas
funkcijas. Prieingas statymo aikinimas
prietaraut tiek Europos mogaus teisi
ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci-
jos 10 straipsnyje tvirtintam saviraikos
laisvs principui, tiek Lietuvos Respu-
blikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuris
aikiai numato, jog mogui neturi bti
kliudoma iekoti, gauti ir skleisti infor-
macij, o tokia jo laisv negali bti riboja-
ma kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina
apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir
orumui, privaiam gyvenimui, dorovei
ar ginti konstitucinei santvarkai, tiek ir
esminiams visuomens informavimo,
pliuralizmo ir visuomens informavi-
mo priemoni siningos konkurencijos
principams, numatytiems VI.
A
ktuali ir administracin byla
Nr. A
525
1887/2009, kurioje
Teismas sprend klausim, ar dienraio
,,Sekund savininkas UAB ,,Sekunds
redakcija yra tinkamas pareikjas, ga
lintis bti suinteresuotas byloje ir ginyti
urnalist etikos inspektoriaus sprendi
m, kuriuo buvo pripainta, kad dien
raio ,,Sekund redakcija paeid VI
ir Lietuvos urnalist ir leidj etikos
kodekso (toliau Kodekso) nuostatas, bei
buvo pareikalauta paneigti tikrovs nea
titinkanias inias.
Sprendimo primimo metu galiojusios
VI redakcijos 50 straipsnio 2 dalis numat,
jog urnalist etikos inspektorius, atlikda-
mas io straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio
1 dalyje nurodytas funkcijas, gali priim-
ti sprendim spti vieosios informacijos
rengjus ir skleidjus apie pastebtus vi-
suomens informavim reglamentuojani
teiss akt paeidimus ir reikalauti juos
paalinti (1 p.) bei reikalauti, kad vieosios
69
informacijos rengjas ar skleidjas nustaty-
ta tvarka paneigt paskelbt tikrovs neati-
tinkani informacij, eminani asmens
garb ir orum ar kenkiani jo dalykinei
reputacijai, teistiems interesams, arba su-
daryt asmeniui galimyb paiam atsakyti
ir paneigti toki informacij. io statymo
2 straipsnio 62 dalis vieosios informacijos
rengj apibr kaip transliuotoj, leidykl,
kino, garso ar vaizdo studij, informacijos,
reklamos agentr, redakcij, informacins
visuomens informavimo priemons valdy-
toj ar kit asmen, rengiant ar pateikiant
skleisti viej informacij. Pagal to paties
straipsnio 63 dal vieosios informacijos
skleidjas transliuotojas, retransliuoto-
jas, informacins visuomens informavi-
mo priemons valdytojas ar kitas asmuo,
parduodantis ar kitais bdais skleidiantis
viej informacij visuomenei ir atsakan-
tis u tos informacijos teistum. Minto-
jo statymo 22 straipsnio 2 dalis numat,
jog vieosios informacijos rengjais ir (ar)
skleidjais, iskyrus informacins visuo-
mens informavimo priemoni valdytojus,
gali bti tik Lietuvos Respublikoje statym
nustatyta tvarka registruoti juridiniai as-
menys ir usienio juridini asmen ar kit
organizacij filialai.
Teismo iplstin teisj kolegija, ver-
tinusi nurodytas nuostatas, padar ivad,
kad pagal ginijamo sprendimo nuostatas
atsakomyb u nagrintu atveju nustaty-
tus statymo paeidimus galjo atsirasti
tik vieosios informacijos skleidjui arba
rengjui, kuriais galjo bti tik nustaty-
ta tvarka registruoti juridiniai asmenys
arba usienio juridini asmen ar kit or-
ganizacij filialai. Kadangi skundiamas
sprendimas buvo adresuotas dienraio
Sekund vyriausiajai redaktorei, ir jame
nustatyti dienraio ,,Sekunds redakci-
jos (kuri nebuvo juridinis asmuo) pada-
ryti paeidimai, iplstin teisj kolegija
konstatavo, kad UAB Sekunds redakci-
ja, valdanti ,,Sekunds redakcij, turjo
bti vertinama kaip suinteresuotas asmuo
nagrintoje byloje.
Svarbus iaikinimas buvo pateiktas
administracinje byloje Nr. A
556
-786/2009,
kurioje Teismas nurod, kad VI 2 straips-
nio 62 dalyje numatyta nuostata, jog
vieosios informacijos rengjas tai
transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaiz-
do studija, informacijos, reklamos agen-
tra, redakcija, informacins visuomens
informavimo priemons valdytojas ar kitas
asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleis-
ti viej informacij, suponuoja ivad,
kad redakcija galt bti vieosios infor-
macijos rengju, kartu su vieosios infor-
macijos skleidju, bei urnalist ir leidj
etikos inspektoriaus spjama pagal min-
to statymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punk-
t, taiau tik tada, kai statym nustatyta
tvarka registruota kaip juridinis asmuo.
Tuo atveju, kai duomen apie redakcijos
registravim juridiniu asmeniu nra, re-
dakcijos interesams turt atstovauti vie-
osios informacijos skleidjo laikraio
valdytojas, kaip juridinis asmuo, arba jos
galiotasis asmuo.
Parengta pagal Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo informacij
70
..
Laikraiai pagal teksto kalb 2009 m.

Pava-
dinim
skaiius
Numeri
skaiius
Vienkarti-
nis tiraas,
tkst. vnt.
Metinis
tiraas,
tkst. vnt.
I viso 297 19 706 2 149 229 365
Lietuvi kalba 275 18 475 1 935 216 396
Angl kalba 1 4
Jidi kalba 1 4
Lenk kalba 3 315 10 1 142
Rus kalba 16 906 203 11 825
Vokiei kalba 1 2 1 2
urnalai ir biuleteniai pagal teksto kalb 2009 m.

Pavadinim
skaiius
Numeri
skaiius
Vienkartinis
tiraas, tkst. vnt.
Metinis tiraas,
tkst. vnt.
I viso 589 4 599 4 656 65 804
urnalai 493 3 809 4 392 63 702
Lietuvi kalba 436 3 559 4 247 62 896
Angl kalba 42 118 90 188
Esperanto kalba 1 6 1 3
Est kalba 3 38 20 278
Latvi kalba 3 36 17 225
Lenk kalba 2 16 5 49
Rus kalba 5 34 11 61
Biuleteniai 96 790 264 2 102
Lietuvi kalba 79 729 209 1 917
Angl kalba 7 30 28 113
Latvi kalba 1 2 10 20
Lenk kalba 3 11 4 13
Rus kalba 4 11 5 14
Lietuvos spaudos statistika
Laikraiai pagal ileidimo viet 2009 m.

Pava-
dinim
skaiius
Vienkarti-
nis tiraas,
tkst. vnt.
Metinis
tiraas,
tkst. vnt.
I viso 297 2 149 229 365
Alytaus apskritis 15 75 6 657
Kauno apskritis 55 477 41 689
Klaipdos apskritis 19 173 26 249
Marijampols apskritis 16 128 8 935
Panevio apskritis 18 118 13 135
iauli apskritis 26 110 12 414
Taurags apskritis 9 38 3 683
Teli apskritis 14 70 4 303
Utenos apskritis 15 44 3 930
Vilniaus apskritis 110 916 108 370
Jolanta Mayl
Student profesin praktika
Aist ilinskien
Regionin iniasklaida internete
..
. .
72
/ ..
K
iekvienais mokslo metais pro-
fesin urnalistikos praktik
vairiose alies iniasklaidos
priemonse atlieka per 100 Vilniaus uni-
versiteto urnalistikos bakalauro studij
programos student.
Per bakalauro studijas Vilniaus univer-
siteto urnalistikos specialybs studentas
privalo atlikti tris praktikas, i kuri vie-
na privaloma periodins spaudos prakti-
ka ir viena radijo arba televizijos praktika
Lietuvos region iniasklaidos priemonse.
Treioji profesin praktika gali bti atlie-
kama atsivelgiant studento pageidavim
(leidinys, radijas, televizija, internetas), jei
tas pageidavimas dera su visa bakalauro
studij programa ir urnalistikos instituto
profesins praktikos atmintinje suformu-
luotais reikalavimais.
VU urnalistikos institutas student
praktik organizuoja pasibaigus pavasario
sesijai, liepos ir rugpjio mnesiais. ur-
nalistikos profesins praktikos trukm
keturios savaits.
Prie kelerius metus VU urnalistikos
institute buvo parengta region visuome-
ns informavimo priemoni (spauda, radi-
jas, televizija) duomen baz. Sudarant i
baz VU urnalistikos instituto dstytojai
pagal savo specializacijas rekomendavo
Jolanta Mayl
redakcijas, su kuriomis bt galima tartis
dl galimybs urnalistikos instituto stu-
dentams atlikti profesin praktik, taip pat
aktyviai buvo konsultuotasi su Nacionaline
rajon ir miest laikrai asociacija. Dau-
giausia pasilym dl student praktikos
gavome i laikrai redakcij. Tardamiesi
su redakcijomis dl student praktik regio-
nuose, stengiams isiaikinti, ar redakcijos
skirs praktikantui darbo viet, taip pat r-
pinams student apgyvendinimu (kai ku-
rios redakcijos paios pasirpina student
apgyvendinimu, kai kur vietimo ir mokslo
ministerijai tarpininkavus pasinaudojame
jai pavaldi profesinio rengimo centr
bendrabuiais).
Kasmet profesin praktik atlieka per
100 urnalistikos bakalauro studijos pro-
gramos student, kuriems siloma apie
40 regionini visuomens informavimo
priemoni.
Pirmojo kurso studentai praktik atlie-
ka region periodinje spaudoje, antrojo
kurso studentai pagal pasirinktas specia-
lizacijas (rato raika spauda, internetas;
garso raika radijas, internetas; vaizdo
raika televizija, internetas). Ketvirtojo
kurso studentai 20082009 mokslo metais
pirm kart praktik atliko ne vasar, baig
III kurs, o rugsjo mnes savo nuoira
73
pasirinktoje iniasklaidos priemonje. Vy-
resnij kurs studentai praktik gali atlikti
ir nacionaliniuose dienraiuose, naujien
portaluose, radijo ir televizijos redakcijo-
se. Taiau tradicikai populiaru profesin
praktik atlikti spaudoje. Laikrai redak-
cijos sudaro beveik du tredalius praktikos
viet. Pagal visuomens informavimo r
18 proc. praktikos viet sudaro radijas ir
13 proc. televizija (1 pav.).
13%
18%
69%
Spauda
Radijas
televizija
1 pav. Praktik vietos pagal visuomens
informavimo priemons r
Profesins praktikos reikalavimai numa-
to, kad pirmojo kurso studentai per 4 savai-
tes praktikos region (vietos) spaudoje turi
parayti 5 iplstines inutes ir 1 didesns
apimties publikacij (korespondencija,
straipsnis, reportaas / fotoreportaas, in-
terviu). Antrojo kurso student speciali-
zacij praktikos minimals reikalavimai
rato raikos specializacij pasirinkusiems
studentams (spauda, internetas) pareng-
ti maiausiai 8 autorines publikacijas (i
j 3 didesns apimties korespondencija,
straipsnis, reportaas / fotoreportaas, in-
terviu). Garso raikos specializacijos stu-
dentai praktik atlieka radijuje, internete ir
minimalus praktikos rezultatas yra 15 min.
urnalistikos darb (reportaai, inuts,
inios, spaudos apvalgos, interviu). Vaiz-
do raikos specializacijos studentai prakti-
k atlieka televizijoje ar interneto naujien
portale ir turi pateikti 10 min. urnalistikos
darb (reportaai, inios, spaudos apval-
gos, interviu).
Ketvirtojo kurso student baigiamoji
praktika laiko trukms aspektu tokia pati
4 savaits, taiau minimals reikalavimai
autorini darb poiriu yra gerokai di-
desni. Rato raikos specializacijos studen-
tai turi pateikti 11 raini (i j 4 didesns
apimties korespondencija, straipsnis,
reportaas / fotoreportaas, interviu), gar-
so raikos 25 min. urnalistikos darb
(reportaai, inuts, inios, spaudos apval-
gos, interviu), o vaizdo raikos specializaci-
j pasirink studentai 15 min. autorini
urnalistikos darb (reportaai, inios,
spaudos apvalgos, interviu).
Parengtas praktik ataskaitas studentai
pateikia urnalistikos institutui prasid-
jus rudens semestrui, o praktik gynimas
vyksta tik prasidjus iemos sesijai.
Vertindami studento profesins prak-
tikos ataskait VU urnalistikos instituto
dstytojai tiek darbo vadovas, tiek opo-
nentas nemaai dmesio skiria analizei,
ar darbai visikai atitinka studij proceso
metu studentams diegiamus urnalistins
veiklos (altini tikrinimo, objektyvumo,
etikos) ir urnalistinio meistrikumo (kal-
bos, stiliaus, anro ir raikos pasirinkimo,
komponavimo) principus. Taip pat labai
svarbu, kad autoriniai bsimj urnalist
darbai isiskirt tem ir j pateikimo origi-
nalumu. Praktikos gynimo metu vertinama
Student profesin praktika. Jolanta Mayl
74
ne tik patraukliai ir krybikai parengta
praktikos ataskaita, taiau ir gebjimas j
argumentuotai pateikti, atsakyti oponento
ir vadovo pastabas.
Susipainus su praktikant dienora-
iais, pateikiamais praktikos ataskaitoje,
galima sakyti, kad daugiau nei du tredaliai
VU urnalistikos bakalauro studij progra-
mos student profesin praktik region vi-
suomens informavimo priemonse vertina
teigiamai, taip pat radijo specializacijos
studentai ypa iskiria nauding praktik
nacionaliniame Lietuvos radijuje.
', ./
/.. .
. /
.
Audron Malkien, Santarvs laik
raio vyriausioji redaktor
Manau, kad profesin praktika yra nau-
dingas dalykas visiems sutart pasiraiu-
sioms alims ir studentui, ir redakcijai,
ir auktajai mokyklai.
Pirmajam dl to, kad jis gali pasitik-
rinti, kaip jo iliuzijos dera su realybe, mat
kasdienis darbas danai skiriasi nuo sivaiz-
duojamos krybins laisvs.
Mums, darbdaviams ir usakovams, si-
pareigojusiems kelias savaites sunkiai dirbti
su naujokais, tai galimyb patikrinti, ar tei-
singai suvokiame iuolaikins akademins
urnalistikos udavinius ir kiek mumyse
dar yra lik pedagoginio talento imtj
kart aikinti elementarius dalykus. (Tie-
siog noriu pasakyti, kad klysta tie, kurie
sivaizduoja, jog vasar rajono laikraiui
tinka bet kas, kad tik bt riliai parayta,
atostog metas yra sudtingas, bet anaiptol
ne tuias laikotarpis.)
Universitetas ruden gali vertinti
stengsi studentas ar tik vykd minimalias
normas.
Apgailestauju tik dl to, kad studentai
retai kada savo noru susidomi tokiu tolimu
miestu Maeikiais. Prisimenu, prie kele-
rius metus, kai Vilniaus universiteto ur-
nalistikos instituto dstytojai band igry-
ninti praktikas ir trims savaitms beveik
itrm pas mus dvi vilnietes, tas ibandy-
mas baigsi laimingai: studeni vasaros
darbas buvo vertintas puikiai, o mes dar
beveik visus metus sulaukdavome jaunj
kolegi laik i universiteto.
Prisipainsiu, ir dabar noriau, kad
praktikos bt skirstomos nepaisant stu-
dent nor, atstumo iki tv nam, o tie-
siog taip vaiuoji, kur liepia, kur tavs
laukia. Argumentai? Abi vilniets, tik atvy-
kusios redakcij i sostins, sak, kad jos
labiausiai nort rayti kultros ir filoso-
fijos temomis. Po trij savaii praktinio
darbo rajono laikratyje jaunosios kolegs
sitikino, kad geba gerokai daugiau.
Janina Bagdonien, Biriei odio
direktor, vyriausioji redaktor
Per pastaruosius trejus metus Birie-
i odyje sulaukme septyni Vilniaus
75
universiteto urnalistikos specialybs stu-
dent. Ruodamiesi priimti pirmsias
praktikantes gal ir abejojome, ar joms bus
domu, ar praktik atliekantys studentai
nebus nata redakcijos darbuotojams, tu-
rintiems didel darbo krv.
Abejojome be reikalo. Kiekvienas jaunas
mogus, studentas, Biriei od atne
tik ger dalyk. Pirmiausia gerja prasme
sudrumst prastinius darbus, urnalisto
pareig ir profesins etikos suvokim.
Ne viename rajono laikratyje iuo
metu dirba moni, neturini urnalis-
to isilavinimo, savo amato pramokusi
i koleg ar tik i savs. Tokiems redak-
cij darbuotojams urnalistikos teorija
labai tolimas dalykas. Ne iimtis ir ms
redakcija, kur iuo metu dirba tik vienas
urnalisto isilavinim turintis mogus.
praktik atvyk studentai redakcijos sen-
buvius suavjo ne tik jaunatvikumu, bet
ir geromis urnalistikos teorijos, istorijos
iniomis. Studentai sil domi tem ra-
iniams ir profesionaliai gyvendindavo
savo sumanymus. Smagesni tapo redak-
cijos darbuotoj pasitarimai, nes prakti-
kantai pateikdavo nauj, savit pasilym,
idstydavo savo mintis, diskutuodavo,
tuo paiu iklausydami ir patirties turini
darbuotoj nuomon. Bendravome atvirai,
kolegikai ir draugikai.
Ileisdami pirmsias praktikantes diau-
gms: kaip viesulas dirbo merginos, mus
paius privert pasitempti. Toki energin-
g, darbi student sulaukme ir vliau.
Gal mums pasisek: visi ms praktikantai
padar tikrai daugiau, nei jiems privalo-
ma atlikti praktikos metu, tad puikiai pa-
keit vien kit atostogavus darbuotoj.
Neturjome joki problem dl j raini:
informacija buvo tiksli, pateikiama daug
nuomoni. Redaktoriui nereikjo pirtu nu-
rodinti, kaip ir k turt rayti studentai
jie t inojo arba stengsi suinoti patys.
Praktik ms redakcijoje atliekantys
studentai turjo ne vien prog palygin-
ti urnalist etikos teorij ir tai, ar etikai
dirba vietins iniasklaidos darbuotojai, ar
visada laikosi urnalistins etikos norm,
pamatyti, kad konkurencin kova tarp lei-
dini kartais gauna netinkamas formas.
Vladas Vertelis, iauli krato vy
riausiasis redaktorius
iauli krate urnalistai i Vilniaus
universiteto praktik atlieka jau kelioli-
ka met. Paskutiniuosius penkerius metus
atlikti praktik priimame ir norinius pa-
sipraktikuoti Klaipdos universiteto stu-
dentus. Bna, kad susidaro dvi grupels
praktikant: vilnieiai ir klaipdieiai. Pri-
imdavome net grupmis po 35 studentus
i Vilniaus ir Klaipdos universitet.
Ar tai naudinga laikraiui? Paatvirau-
siu didels naudos nra. Kai atvaiuoda-
vo studentai ne iaulieiai, parpindavome
bst, mokdavome honorarus. Nauda
bendras profesinis reikalas, urnalistikos
misija.
Ar jauiame universitet dmes? Per
tuos keliolika met student praktikos metu
apsilank tik trys urnalistikos specialybs
76
dstytojai Valdas Bartaseviius, Jolanta
Varapnickait-Mayl ir buvs VU ur-
nalistikos instituto direktorius Andrius
Vainys. Todl atsakymas gana paprastas
dmesys redakcijoms minimalus, o bendra-
vimas su Vilniaus universitetu, kaip ir su
Klaipdos, formalus.
praktik regiono redakcijoje atvaiuoja
pirmakursiai, o tai turbt dar vienas rody-
mas, kad universitetams praktika regioni-
nje spaudoje ir pati region iniasklaida
taip pat nra svarbi: vyresnij kurs stu-
dentai bt naudingesni redakcijoms.
Pirmakursiai i Vilniaus universiteto at-
vyksta inodami informacinio anro abc-
l ir pramok dlioti tekst. Truput silpniau
sekasi rayti ilgesnius tekstus, pavyzdiui,
korespondencij, retas kuris ikart parao
vaizdel (pvz., pasakojim apie mog d-
lioja kaip informacin praneim).
O iaip Vilniaus universiteto urnalisti-
kos specialybs studentai motyvuoti, am-
bicingi ir protingi jaunuoliai. Manyiau, jei
nebt krybinio konkurso atrankos, sp-
dis bt kitoks. Klaipdos universitetas ne-
turi tokios praktikos, todl ir nuomon apie
j pirmakursius nra tokia gera.
Trumpai drtai Vilniaus universi-
teto urnalistikos specialybs pirmakur-
sius, atlikusius praktik ms redakcijoje,
vertinu labai gerai. Taiau Vilniaus uni-
versiteto urnalistikos institutui, mano
nuomone, terpi formalioji bendravimo
su regiono redakcija pus: pasiraytos pro-
fesins praktikos sutartys ir praktikant
charakteristikos.
/ .
/.
Barbora Bernotait
S
uteikta galimyb pasireikti ir gana
nemaas savarankikumo reika-
lavimas, taip pat tai, kas padeda augti ir
mokytis (ir i savo klaid). Taiau kartais
norisi postmio ar mestos temos, turint
galvoje, kad tai pirmoji mano praktika.
is mnuo suteik daug peno apm s-
tymams.
Mokytis, kas yra urnalistika, ir bti
urnalistu yra skirtingi dalykai. urnalis-
tika nra vien tik raymas.
iandien vyriausioji redaktor teik

praktikos vertinim.
Praktika man daug dav. Patyriau, kad
neutenka tik rayti reikia bendrauti, su-
prasti. Reikia labai daug kuo domtis.
Suvokiau, kad vis laik mokytis, do-
mtis ir rayti yra sunku.
Dabar, prajus iek tiek laiko, manau,
kad tokia produktyvi galiau bti. O
jei negaliau, vis tiek inau, kad tai visikai
manoma.
Virginija Pupeikyt
P
ai pirmj darbo dien suino-
jau apie ilgamet redakcijos tradi-
cij 9 val. ryto bna kavageris. Tuo metu
77
didiausi kabinet susirenka visi redakcijos
darbuotojai ir geria kav. Ties sakant, buvau
sitikinusi, jog tas kavageris yra kasdienis dar-
b planavimas. Taiau pirmj ryt darbuo-
tojai tiesiog ramiai paplepjo, pasipasakojo,
kas k savaitgal veik ir pan. Na, galvoju, gal
ia tik pirmadieniais taip bna? Bet situacija
kartojosi ir antradien, ir treiadien, ir visus
kitus rytus. Kart neitvrusi savo praktikos
vadovs paklausiau, ar redakcijoje bna koks
nors susijimas, kai visi pasiskirsto darbus,
aptaria aktualias temas? Paaikjo, kad ka-
koks planavimas vis dlto vyksta kas dvi
savaites apsitariama, taiau vasar to neb-
na. Tai suinojusi pradjau suprasti, kodl
visas laikratis toks chaotikas, kodl jis pri-
mena kakoki padrik straipsni kratin
juk nra jokios sistemos! Kas k susigalvoja,
tas t ir rao. Kaip vaik darelyje.
O
gal dl tokio pilko laikraio kaltas
redakcijos darbuotoj amius?
Visi jau pagyven, nori ramiai gy-
venti ir nieko nekeisti, nuomons labai
danai konservatyvios, tiesmukikos,
netolerantikos...
S
pkite, kada pirmasis mano darbas
pasirod laikratyje?
Vakar, liepos 13-j, lygiai po dviej sa-
vaii. Ir toks pasenusi mediag spausdi-
nimas metai i met tapo norma.
Kakada net buvau pradjusi ymtis,
po kiek laiko bus parayta apie renginius.
Ivados buvo lidnos vidutinikai po
mnesio...
Biriei odio redakcija pirmoji urnalistikos specialybs studeni
Giedrs Virbalaits ir Julijos Volynec praktikos vieta
78
Paprasti mogeliai nepatraukls
skaitytojams.
Rimtajai urnalistikai pasivsiu
tada, kai gysiu daugiau teorini
ini.
jau ne kultros skilt, o pas Gir,
aktualij redaktori.
Vienuolis papra atsisti straipsn,
bet nenusiuniau...
Savo gebjimus jis vertino realiai
ir neman, kad egzaminus laikys
prastai.
ia irykjo nerimta specialist
pagalba.
sigilinus vaiko problemas visada
randamas sprendimas.
Susirinko pasidabin tautiniais
drabuiais.
Pamaiau, kad tas mogelis geba
daug igerti.
i publikacij raiau nordama,
kad visuomen suinot ir kit
skandalo pus.
Viso skandalo metu kaltinamoji
nelegaliomis statybomis pus i-
niasklaidos taip ir nebuvo iki galo
iklausyta.
Grdami prie kriminalini ele-
ment, turime konstatuoti, kad kai
kuriems keleiviams is pabrangi-
mas buvo ir stiprus smgis, tiesa,
psichologinis.
/ . /.
T
ies sakant, pirmj praktikos
savait usibriau tiksl: isiai-
kinti, kodl dauguma straipsni pasirodo
gerokai po renginio. Prieasi, pasirodo,
yra nemaai.
Pirmiausia rajono pedagogai ar iaip
ratingi mons yra labai tings, dauguma
j apie vykdom veikl parao labai vlai,
o para straipsn dar ilgiau j gabena iki
redakcijos.
Antra, jei renginius eina redakcijos
urnalistai, jie negali apie tai parayti t pa-
i dien jiems reikia susikaupti, pagal-
voti, sulaukti tinkamos nuotaikos... O jei
net ir nuotaika tinkama, danai jie tiesiog
neturi laiko redakcijoje dirba labai maai
moni, nuolat atsiranda kakokio papildo-
mo darbo.
Treioji prieastis yra viso laikraio
siaubas skelbimai ir reklama. Pavyzdiui,
laikratis jau bna sumaketuotas, o kokia
nors firma atsiunia reklam per vis pus-
lap. Tuomet i jau sumaketuoto puslapio
straipsniai iimami ir vietoj j kiama re-
klama. Juk jos negalima atidti pinigai su-
mokti, usakovas reikalauja j ispausdinti
btent nurodyt dien...
Ketvirtoji prieastis tiesiog absurdika:
kakodl redakcijos darbuotojai sitikin,
kad beveik visk, k atsiunia mons, rei-
kia spausdinti, nesvarbu, kad tos mediagos
danai bna pasenusios ir nelabai domios.
79
', ../.
R
egionins iniasklaidos susitiki-
muose, vykusiuose 2009 metais,
su Lietuvos Respublikos Preziden-
te ir Vyriausybs vadovais kalbta apie vis
labiau nuo provincijos moni tolstani
centrin iniasklaid, sykiu akcentuojant
region leidini galimyb jausti kiekvien
mog, jo gyvenimo puls
1
.
Europos regionins iniasklaidos tyrin-
tojai taip pat vieningai sutinka, jog, nepaisant
to, kad raini kokyb joje neretai nra ideali,
pagrindinis regionins iniasklaidos privalu-
mas, kad ji yra arti bendruomens ir pasiekia
daug daugiau vairi interes grupi regione
nei visa armija tinklaratinink internete.
Regionin iniasklaida yra daugiau
negu naujienos, tai yra viso regiono moni
susibrimo vieta ir nuolatinis j gyvenimo
istorijos fiksavimas. Tai yra susitelkusi,
vieninga bendruomen, teigia ilg laik
regionins iniasklaidos problemas ana-
lizuojanti Didiosios Britanijos politik
Ann Coffey savo tinklaratyje
2
.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad regioni-
ne iniasklaida labiausiai pasitikima kaip
iniasklaidos priemone. Dauguma regioni-
ni laikrai iandien jau turi ir savo sve-
taines internete, kai kurie i j netgi veikia
naujien portal principu. Taiau interne-
to rinkos tyrim bendrovs Gemius Audi-
ence populiariausi prajusi met svetai-
ni imtuk internete papuola tik du regi-
onins iniasklaidos atstovai: ve.lt (Klaip-
dos regiono dienraio Vakar ekspresas
1
http://www.aina.lt/naujienos/aukstaitija/7674-prezidente-isgirdo-kuo-gyvena-regionine-ziniasklaida.html
2
http://www.epolitix.com/mpwebsites/mpspeeches/mpspeechdetails/newsarticle/the-future-of-local-and-
regional-newspapers///mpsite/ann-cofey-5/
Internetas taip pat suteikia
galimyb kiekvienam i ms
ne tik sulaukti naujausi ini
realiu laiku, bet ir patiems
bti lygiaveriais informacijos
skleidjais.
Aist ilinskien
80
svetain internete) ir valstietis.lt (regioni-
nio laikraio Valstiei laikratis svetai-
n internete), kurie atitinkamai 2009 m.
pabaigoje (gruodio mn. duomenys) yra
23-ioje ir 68-oje imtuko vietose bei turi
269 739 (ve.lt) ir 66 202 (valstietis.lt) unika-
lius lankytojus per mnes.
Labiausiai lankom svetaini imtuke
nematyti ir toki spausdintini lyderi,
kaip iauli kratas ir Kauno diena, ku-
rie, iniasklaidos tyrim bendrovs TNS
LT duomenimis, 2009 m. turjo didiausi
vidutin skaitytoj auditorij i regionini
dienrai (apie 120 tkst. moni).
Pasiaikinkime, kodl. Pirmoji prieastis
galt bti pai regionini iniasklaidos
priemoni orientavimasis ne bendruo-
mens telkim internete, bet didel spaus-
dintini versij tira. Tuo tarpu pasaulin
plaiajuosio interneto studija, kuri 2009 m.
rugsj atliko Oksfordo universiteto Saido
verslo mokykla ir Oviedo universitetas, at-
skleid, kad ms alis pagal dal plaiajuos-
io interneto parametr ne tik lenkia kaimy-
nes, bet ir lygiuojasi pasaulines interneto
lyderes Japonij, Piet Korj ir vedij.
Didiausios telekomunikacij mons
Lietuvoje TEO duomenimis, 2009 m. spa-
l Lietuvoje internetu daugiausia plaia-
juosiu naudojosi 56,3 proc. nam ki,
prie metus 50,5 proc.
Kaimikose vietovse interneto prieig
didina plaiajuosio interneto tinklo RAIN
diegimas. Bendra RAIN tinklo aprptis
2008 m. buvo per 300 tkst. alies kaimi-
kj vietovi gyventoj. I viso 2008 m.
kaime 34,5 proc. nam ki buvo apsir-
pin kompiuteriu, o 32,9 proc. nam ki
naudojosi internetu. 2001 m. kompiuterius
teturjo 3 proc. nam ki, o internetu
naudojosi tik 0,6 proc.
Sparti informacini technologij pltra
kaime susilpnino neigiam pablogjusi
pato paslaug pasiekiamumo poveik gy-
venimo kokybei.
.
, ../.
Mintame 2009 m. regionins inias-
klaidos susitikime su Prezidente Dalia
Grybauskaite Nacionalins rajon ir mies-
t laikrai leidj asociacijos pirminin-
k, Prien rajono laikraio Gyvenimas
redaktor Ramut imukauskait kalbjo
apie keturis kartus padidjus PVM spaudai
bei Sodros mokesi pakeitimus. Anot
jos, spaudai smog ne tik mokesiai, bet
ir monopolininko teismis besinaudojan-
tis patas, kuriam kaime kol kas nra joki
alternatyv. Regiono laikraiai iam mo-
nopolininkui atiduoda kone pus u pre-
numeruojamus leidinius surinkt pinig, o
patas vl ada kelti kainius.
Klaipdos rajono laikraio Banga re-
daktor Vilija Butkuvien akcentavo priva-
lomo auditavimo ilaid nat, kuri rajono
leidiniams bt nepakeliama nata.
Apmaudu, kai visuomens informavimo
funkcija regionuose pakimba ant plauko
dl padidjusi periodins spaudos leid-
j ilaid, o tai neretai reikia darbuotoj
atleidimus ir kokybiko turinio straipsni
majim, atitinkamai ir maesn skaitym
Regionin iniasklaida internete. Aist ilinskien
81
bei maesnes pajamas. Taiau galbt tai ir
yra galimyb regioninei iniasklaidai ver-
tinti informacini technologij paang,
pltr ir miesteli bei kaimo bendruomeni
informavimo ir telkimo funkcij perkelti
internet.
Taiau neskubkime. Pakeisdami vien
form, nieko nelaimsime. Internetas ne-
grtamai keiia moni proius, poreikius
ir vertybes. Atsiradus elektroniniam patui
ir elektroniniams leidiniams inyksta dide-
lio atstumo pojtis bendraujant. Informacija
gali bti perteikiama kitiems beveik tuo pat
metu, kai ji yra paraoma. Tai suvokiama kaip
greita ir patogu. Interneto vartotojas tampa
daug smalsesnis ir aktyvesnis ir visuomeni-
niame gyvenime, nes internete suinoti arba
sudalyvauti labai paprasta ir greita (kartais
utenka vieno klavio paspaudimo). Be to,
prantama visk suinoti realiu laiku.
Geografinis atstumas taip pat nebeten-
ka takos. Regiono naujienos gali bti per-
skaitomos i bet kurio pasaulio tako. Dl
to ir regionins iniasklaidos auditorija
internete isipleia: keliaujantys verslinin-
kai, atostogaujantys usienyje ar ivyk
dirbti kitus alies ar pasaulio miestus to
paties regiono skaitytojai neatitrksta nuo
regionins iniasklaidos, jos aktualijos pa-
siekiamos internetu realiu laiku. Dl i
pasikeitusi vartotoj bendravimo aspekt
internetui net yra taikoma globalaus kai-
mo metafora.
Internetas taip pat suteikia galimyb kie-
kvienam i ms ne tik sulaukti naujausi
ini realiu laiku, bet ir patiems bti lygia-
veriais informacijos skleidjais. Interneto
teikiama galimyb reaguoti informacij,
siuniant elektronin laik redaktoriui,
skelbiant raini komentarus, dalijantis
mintimis forumuose, socialiniuose tinkluo-
se ar net lengvai ir be papildom mokesi
susikuriant savo visuomens informavimo
priemon (vadinamasis tinklaratis), suly-
gina informacijos skleidjo ir vartotojo ga-
lios svertus.
iandien daugelis didij naujien por-
tal yra dieg vartotoj kuriamo turinio
skiltis ar net atskirus portalus, kur infor-
macijos rinkjas, apdorotojas ir platintojas
yra pats skaitytojas ir jam nekeliami jokie
teksto raymo ar anro laikymosi reikalavi-
mai. Vartotoj pateikiami rainiai atsiduria
vienoje gretoje su profesionali urnalist
paraytais tekstais ir kartais yra ne k ma-
iau skaitomi nei profesional darbai.
Dl to pakeisdami vien form nie-
ko nelaimsime. Nesmon bt silyti
virtual laikrat, kurio perveriamas pus-
lapis sulama lyg popierius. Turime ms-
tyti kitaip, o tai sunkiausia, teigia JAV
82
sostins Vaingtono didiausio leidinio
Washingtonpost.com portalo internete bu-
vs vadovas Jimas Bradyis.
Jo teigin patvirtina ir iandienin Lietu-
vos regionins iniasklaidos situacija inter-
nete dauguma regionini laikrai turi
savo svetaines internete, jose publikuoja
didij dal spausdintinio leidinio turinio,
nemaa dalis regionins iniasklaidos inter-
nete taiko ir naujien portal darbo mode-
l greta laikraio mediag pateikdami ir
kelias naujausias dienos aktualijas i regiono
(anyksta.lt; skrastas.lt). Daugelyje svetaini
yra ir paiekos laukelis, redakcijos kontaktai,
labiausiai skaitom raini apvalgos, skai-
tytoj komentar skiltis. I pirmo vilgsnio
viskas atitinka matom tikrov, bet virtualios
realybs jausmo, o juo labiau bendruomens
pulso internete tai nesukuria, skirtingai nei
pervertus regionin laikrat.
Galbt taip yra dl to, jog greitas infor-
macijos judjimas, vairiakrypiai informa-
cijos mainai ir interaktyvumas diktuoja iek
tiek kitus bendruomens krimo ir ilaiky-
mo virtualioje erdvje kriterijus nei mato-
moje realybje.
T, ./.
Svarbu periodikai atnaujinamas turinys:
vyki, ne tik baigtini rezultat, bet ir proce-
s atspindjimas nuo pradios iki galo realiu
laiku, informacij atnaujinant valand ar net
minui ir sekundi tikslumu. O raomas
inios publikavimo laikas (t. y. valandos,
minuts ir sekunds) Lietuvos regionins
iniasklaidos tinklalapiuose yra retas reiki-
nys (iskyrus ve.lt ir Diena Media grups
leidinius internete klaipda.diena.lt; kauno.
diena.lt, vilniaus.diena.lt).
Nemaiau svarbus yra ini vaizdumas:
nuotrauk, vaizdeli gausa. Internete infor-
macij itin patogu priimti vaizdu, taip pat
redaktoriams suteikiama galimyb ia pat
vaizd susieti su tekstu. Tokiu principu vei-
kia visi interneto vaizdo portalai ir interak-
tyviosios televizijos.
Nuolat atnaujinamas miesto rengini
kalendorius, miestieiams teikiam paslau-
g sraas ir j teikj darbo grafikas, susi-
tikim su miesto valdia galimybs, laikas ir
vieta, detalus miesto emlapis, sklandios
buities utikrinimo klausim sprendimas
(ildymo, elektros ir kit paslaug tiekj
virtualios konsultacijos) tai, ko bendruo-
mens nariai paprastai ieko internete ir
kas juos vienija.
Regiono bendruomen galt sutelkti
vienas regionins iniasklaidos tinklalapis,
kuriame bt ir profesionali urnalist
perteikiamos regiono gyvenimo naujienos,
ir praktinius gyventoj poreikius tenkinan-
ti informacija, ir galimyb patiems varto-
tojams skelbti savo nuotraukas i vietos
rengini, rayti spdius, diskutuoti temi-
niuose forumuose apie regiono gyvenimo
aktualijas, problemas, gauti patarim ir at-
sakym tik jiems rpimus klausimus.
Angelina Liaudanskien ir Graina Sviderskyt
Graina Sviderskyt
urnalisto princip kaina
Monika Balckut
Puoselti rytdienos urnalist
Birut Balynien
Maoji trispalv ms laisvs liudinink
/ / .
84
. /.
2009 m. minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dien, aukiausiasis LS ir NKA
apdovanojimas dr. Vinco Kudirkos premija paskirta Grainai Sviderskytei u istorins
dokumentikos 16 dali televizijos serial, du atskirus DVD albumus ir knyg XX amiaus
slaptieji archyvai. Laureatei atiteko originalus prizas (autorius Vilniaus dails akademi-
jos profesorius Arnas Sakalauskas) ir pinigin premija.
Prajus mnesiui G. Sviderskyt apsisprend palikti gerai mokam darb komercinje
televizijoje. Mano asmeninis garbs kodeksas ir poiris visuomens informavimo sta-
tym bei urnalisto etik nesutapo su ini redakcijos darbo metodais. Todl nuspren-
diau pasitraukti. Kitos ieities nemaiau, sak su LNK kanalu 2009 m. birelio mn.
atsisveikinusi G. Sviderskyt, kuri kalbina urnalist, tradicini LS konkurs laureat
Angelina LIAuDANSKIEN.
prof. Arno Sakalausko sukurta statull,
diugi inia dr. Arvydui Anuauskui ir ki-
tiems, prisidjusiems prie XX amiaus
slaptj archyv projekto, maloni staigme-
na bendraminiams, draugams, artimie-
siems, vliau televizijoje prapjautas tortas...
V. Kudirkos premija paliet giliau nei CNN
Angelina Liaudanskien
Graina Sviderskyt
2009aisiais buvote pripainta dr. Vin
co Kudirkos premijos laureate. K Jums
reikia is apdovanojimas ir kaip apsipra
tote su iuo nacionalinio lygmens Lietuvos
urnalistams suteikiamu titulu?
Apdovanojimas rimtas. spdis
stip rus: tautos patriarcho vardo premija,
85
World Report apdovanojimas. CNN repor-
ta kriau madaug mnes su pustuziniu
bendradarbi, arstydama jaunatvikas j-
gas, ir apdovanojim atsimiau toli nuo Lie-
tuvos. Dokumentikos serial ir knyg teko
kaldinti, gludinti gerus ketverius metus,
pasitelkus i viso gal per imt moni, be to,
uvus vyrui vienai auginant kdik; grai
vent igyvenau ir daug ilt koleg odi
sugriau istorinje Prezidentroje Kaune.
Kaipgi nesidiaugsi, kad traukei kitus dar-
b, kuris ne vien patiems pasirod ess pras-
mingas, vertas? Kad ne iaip sau palikdavai
sn kepurntis su aukle ar aukltojomis?
Beje, tai ne sentimentalus pagraudenimas:
mano eima mano vliavneys; snui ar
tvams, uoviams sunegalavus ar suklupus,
trofjai apkarsta. Kain ar teisinga, kad Lie-
tuvoje danai drovimasi vieai padkoti savo
artimiausiems monms. O brang apdo-
vanojim dedikuoiau vienioms mamoms
urnalistms: inau, kaip bna sunku, tad
bkime stiprios...
Bet jei urnalist proiu pavelgtume
kit medalio pus, nepameluoiau, es nie-
ko nemaiau, nieko negirdjau. Pirmiausia
privaiavusi Prezidentr, sukdama de-
in, miai stabdiau dl loko visurei-
gio manevro. is, atvaiavs prieais, suko
kairn ir pavojingai, paeisdamas taisykles,
sliuog aiktel pirmas. Nebt nieko ypa-
tingo, jei u visureigio vairo nesdt t
pai vent skubjusi parlamentar, poet
Dalia Teierskyt. Nei atsipraymo mosto,
nei vilgsnio, nei signalo. Ne kas... Po to
premijos teikimas. Sal, kurioje dien nakt
filmavome epizodus filmams brangi, ypa-
tinga; prisimenu, klausau, diaugiuos. Bet,
garsiai itarus mano pavard, nuiurena
garsus nabdesys: Sviderskyt? I LNK?
De-imt tks-tan-i?! Nors tai tebuvo
auktas deguto medaus statinje, mane
priblok, kad net ventoje vietoje, per i-
kilmes nesigdija, nesitvardo besielgiantie-
ji kakaip, dovanokite, ne visai protingai,
instinktyviai. Nesigailiu, kad ikiliausi
akimirk teko apginti save, eim, kolegas
ir aikiai atsikirsti, jog premija nra nei ma-
lon, nei imalda, nei patepimas. K tie
mons sau galvoja?! Po pergals CNN irgi
mginta gelti: ak, bta ia ko, visi taip ga-
lime. Aiku, kad galime, ir dar kaip! Tai ir
darykime visi. Net iuo nelemtu sunkmeiu
drstu sakyti, kad bus ir t priz, ir domi
darb. O vien bambdamas ar apkalbda-
mas nieko nepei. Net rimtai nepakritikuo-
si. tai koks spalvingas simin tas saultas
2009-j geguis.

uri V. Kudirkos isakyta mintis
ar valga kvepia ir taigoja Js
kryb?
Dar mokyklos suole avjausi V. Kudir-
kos viesiu protu ir jautria siela. Nesakau,
kad velgiau kaip ideal, bet, syk pama-
iusi jo atvaizd vadovlyje, niekada nebe-
pamirau. Nuostab, pagarb kelia daktaro
V. Kudirkos vairiapusis isilavinimas, pa-
sauliros platumas, drss ir plats u-
mojai, brandi asmenyb trapiame kne.
Beje, ar ne reikminga, kad jis ir kiti svetur
isilavin mons grdavo ir stiprindavo
savo al? Jo Varpas adino, kl, drsino,
taikliai ijuok, protino to verkiant rei-
kia ir dabar! Manau, kad paaugliai turt
kantriai krimsti V. Kudirkos publicistik,
suvokti jo gyvenimo keli ir visam laikui
sismoninti, apie k gieda Tautikoje gies-
mje, kad kylant trispalvei niekada kvailai
nekrizent.
K
86
M
s abiej aknys Plungje.
Pasak mano tetos, Liudos But
kutsalimiens, kuri 1963 m. kartu su
Js mama Zina ileviite baig vidurin
mokykl, Js gimins moterys darb
ios, talentingos, iniciatyvios ir rykios
asmenybs: moiuts nam valda yra pel
niusi pavyzdingiausios sodybos nominaci
jas, mama Zina Sviderskien Lietuvos ir
pasaulio akademiniuose sluoksniuose gar
si kaip astrofzik, daugelio monografj
ir mokslo knyg autor. Ir tai Js CV
neabejotinos skms istorija, grindiama
garbinga profesine etika, aistringa pilie
tine pozicija, ambicingais projektais. Tai
kas yra Js krybos altiniai ir kiek Jums
svarbus paveldas? Js iandienos darbai,
artimiausi planai ir veiklos horizontai?
Daug graaus galiau papasakoti apie abi
seneli poras ir i Plungs miesto, ir i Pas-
valio rajono. Prajus ruden ileista mano te-
tos Danos Sviderskyts-Lukoeviiens knyga
Sviderski gimins istorija, kuriai iek tiek
raiau ir a. Tarsi nesu sentimentali, bet skai-
tydama knyg tvardiau aaras. Neatsistebiu,
kokie imintingi ir gabs buvo universitet
nebaig seneliai, kokie ors ir gajs per kar,
pokar (dabar universitet aukltiniai danai
sublikta kad ir dl laikino nedarbo), kaip
gyvai puoseljo kaimynysts, artimo meils
dvasi, kaip ventai saugojo pagarb mogui
ir gamtai. Kr pavyzdines sodybas, vieni
penkis, kiti tris dorus vaikus uaugino. Len-
kiuosi jiems, dkoju u tvus. Gailiuos, kad
buvau per jauna, kai jie mir. Taiau tikiu, kad
j kraujas stiprina, j trokimai veda. Pusse-
sers odiais tariant, tai paveldtas gebji-
mas kurti gyvenim. Dl ateities inau viena:
kai aiku, ko sieki viskas labai paprasta; bet
paprasta nereikia lengva. Pusmet pagy-
venusi svetur, nemaai pasismusi i koleg
JAV ir Kanadoje, kaupiuosi naujiems iban-
dymams Lietuvoje.
J
s palinkjimai kolegoms ir pa
tarimai iniasklaidos vartotojams:
skaitytojams, klausytojams, irovams ir
narytojams kaip atpainti profesional
urnalist, kuriuo galtum pasitikti.
Manau, kad mums trksta tikrojo soli-
darumo. Gebjimo ne iaip kartu plstis,
pliurpti ar aarles braukti, bet drsiai, daly-
kikai tartis, atkakliai kurti ir labai smarkiai
(nes kitaip nebemanoma) bei kruopiai
dirbti. Dl profesionalaus urnalisto bsiu
santri. Pernelyg sudtingas metas kano-
nams smaigstyti. Be to, stebdama kolegas
iaurs Amerikoje velgiau, kiek iki dar
laukia, kiek prireiks pastang: rink drebji-
mas, redakcij gritis dar ne viskas, inias-
klaida spariai kinta, galbt balansuoja ties
ilikimo riba. Skaitytoj, klausytoj, irov
laisvas pasirinkimas, laisva valia man atrodo
neliestini. Dert tuos, kaip sakote, vartoto-
jus gerbti, tikti ir pasikliauti j protu. Juk ir
be ms pastang du gaivalai ekonominis
sunkmetis ir nauj technologij skverbtis
atidengia nuogutles tiesas: prikiamai paro-
do, kam rpi vieasis interesas (svarbiausia
pamatin vertyb), o kam vien tiraas, rei-
tingas, alga ir kompanijos biudetas (garbin-
gai siektinos vertybs). Palinkiau visiems
sutarimo ir kantrybs. Ramybs ir skms ti-
ktis naivu. Kaip ten yra sakoma? Geriau ne-
bus, geriau jau buvo. Per tok smy V. Ku-
dirkos Varpu skambinti bt pats tas.
87
. ..
Graina Sviderskyt
L
aikais, kai neva visk galima pirk-
ti ir parduoti (svarbiausia sutarti
dl kainos), turime patikslinti: is
rainys ne apie urnalisto papirkim ar
jo par(si)davim. Veikiau apie kain, kuri
sumoka (jei sumoka) pats urnalistas, sau-
godamas ar gindamas profesinius princi-
pus ne iaip asmenines, o bendras pama-
tines nuostatas. Tokius principus geriausia
stiprinti ir grdinti, bet isaugoti, ginti irgi
yra geras siekis. Kokia gi jo kaina?
Jei klausim Kokia yra urnalisto prin-
cip kaina? suprastume tiesiogiai ir tai-
kytume beasmeniam statistiniam vienetui,
atsakymas bt trumpas: Vienam urnalis-
tui principai kainuoja nul lit. Mat patys
principai ir laisv gyventi pagal juos kaip,
beje, ir kitokia laisv savaime nieko ne-
kainuoja. Saugoti, ginti principus vienodai
gali patyrs ir dar alias, keniantis nepri-
tekli, ir labiau pasiturintis. Beje, vienodai
turi nesitikti ir naudos, nes u princip
laikymsi brandioje demokratijoje tiesio-
giai negresia nei baudos, nei premijos, nei
lengvatos. Kurti, saugoti savo profesin bei
asmenin vert yra ir turi bti kiekvieno
paties reikalas. Ir atsakomyb.
Jei klausim apie kain suprastume tie-
siogiai, bet iplstume ir pakyltume iki ur-
nalistikos ar net iniasklaidos princip, at-
sakymas bt toks pat: Nulis lit. Mat dar
neteko girdti principus kainojanio urna-
listikos postulato, pavyzdiui: jei nori bti
skaitomas, irimas, klausomas, populiarus,
gerai apmokamas (ne)bk principingas.
Nra bendros taisykls, ar laikydamasis pro-
fesini nuostat urnalistas ar urnalist
grup nukents ir sumoks savo kailiu (pvz.,
neispaus skambaus anonso, antrats ir bus
nurungti kit), ar, prieingai, u tai bus at-
lyginta (pvz., laidos ar leidinio solidumas
uaugins reiting, populiarum ir pan.), ar
visai nieko nepakeis. Princip (ne)pasirin-
kimas tiesiogiai nelemia nei nuostolio, nei
naudos. Tik parodo, kas esi.
Tai kam klausti apie urnalisto princip
kain? Ogi tam, kad pasiaikintume, ko-
dl nulis lit Lietuvoje beveik nieko ne-
tikina. U profesinius principus sumokti
nuostoliais, savo kailiu daugeliui atrodo
labiausiai tiktina, nors visi supranta, jog
tai maiausiai teisinga.
Atlikite bandym. Uduokite t pat
klausim, j suasmenindami: Kokia mano
paties (arba kolegos, arba redakcijos) prin-
cip kaina? Ar ima grstis galimi atsaky-
mai? Jei neraysiu taip, kaip nori redakto-
rius, imes i darbo, todl princip kaina yra
lygi atlyginimo, padauginto i nedarbo m-
nesi skaiiaus, dydiui. Arba: Jei smuk-
tels reitingas, imes i eterio, taigi princip
kaina lygi laidos biudetui, padaugintam i
televizijos sezono mnesi skaiiaus. Ir
taip toliau, ir domiau, ir panaiai.
Detali ir neigalvot princip kaino-
rai bt galima prirayti daug: prin-
cip kain kiti skaiiuoja turimas paskolas
ir kitas skolas, eimos ir artimj gerov
ar net vaik sveikat. Per 17 met i ben-
dradarbi ar kitose laidose ir leidiniuose
88
urnalisto princip kaina. Graina Sviderskyt
dirbani koleg begal syki girdjau, es
slegia pernelyg nuomus pasirinkimas.
Nesinori svarstyti, juolab ironizuoti,
kiek yra tiesos tokiuose koleg svarstymuo-
se. Gal u tvirtum tikrai parodyt duris,
gal tekt teptis pigesn sviest, ir kas ino,
kiek tstsi bedarbio vargai. Bet tai kas vi-
sada stebina: princip kainoraiai prie-
tarauja nulio lit versijai, nors i, blaiviai
mstant, nra klaidinga. Kodl principin-
gumo baidomasi it liepto galo? Ir dar ka-
kas smarkokai kliva. Kas?
Kiek prisimenu, rytingesni kolegos
tyliai veikdavo, patvirtindami nulio lit
versij. O princip kainorai autoriai
n nekrusteldavo dejuodami po tariama
redaktoriaus, reiting, aplinkybi ar kit
baub priespauda. Tik svarstydavo, kas
bt, jeigu bt.
Pamirkite urnalistik, galvokite apie
kasdien gyvenim: ko vertos aimanos, kad
to ar ano labai nori, jei n pirto nepakru-
tini? Nuostabu, pavyzdiui, kiek moni
met metus paisto, es svajoja iokti i lk-
tuvo paraiutu. Jie nevaiuoja aerodrom
ir pakilus lktuvui nelipa i jo lauk. Taip ir
lieka tik plepiai.
Panaiai ir dl kai kuri koleg profe-
sini kani: labai noriu bti principin-
gas, irdyje toks ir esu, bet... Na, pakaks.
Jei esi principingas parodyk. Sykiu ne-
nork, it vakar gims, kad bt vien sma-
gumlis. Joks paraiutizmo instruktorius
negarantuoja naujokui, kuo baigsis uolis:
pakibus medyje, arime lus kojai ar lai-
mingai nekteljus klampynn. Turi ry-
tis galimiems nesklandumams, o instruk-
torius paada tik viena: vienaip ar kitaip
teks truput isigsti. Net vaikai ino, kad
baims akys didels. Jei negali jos veikti,
gal nelabai nori?
Neagituoju u paraiutizm, nes pripa-
stu, kad toks usimimas rizikingas. Sykiu
neatkalbinju, nes inau, kokia ypsena nu-
vieia po skmingo uolio. Tik kaip bet kur
ger pastam, taip ir koleg raginu pripa-
inti, ko i ties nori, kas yra svarbiau.
Ilgam strigo, kaip urnalistikos instituto
studentams netiko tarptautin CNN Stu-
dent biuro (CNN Student Bureau) progra-
ma, kuri bandiau diegti. Dar tik kepami
urnalistai, kai kurie auditorijoje ant suolo
pasiddav po du mobiliuosius telefonus,
neturjo laiko internetu bendrauti su CNN
prodiuseriais, kurie buvo pasireng padti
kurti, taisyti ir rodyti pasauliui j reporta-
us. Iskubjo studentai ministr karti. Po
to redakcijose iurpas m, kokiu tonu kal-
bdavo ir ijuokdavo skambinanius iro-
vus. Kas yra svarbiau?
Grkime prie nulio lit ir princip
kainorai. Taip, pirmoji versija pritam-
pa brandios demokratijos alyse. Lietuvoje
tarpsta antroji... mums patiems padedant.
Kiek ikeikta politik, galv nukapota! O
kiek urnalist, redakcij teistai supeikta,
nubausta? Kiek klaid itaisyta, silpnybi
pripainta, yd atsikratyta? Ms dvideimt-
metei iniasklaidai profesiniai principai ne
prabangus makiaas, be kurio ji negrai, o
stuburas, be kurio ji neisitiesia. Kokia yra
stuburo kaina? Tokios preks juk nra. Tai
duotyb. Ja naudojiesi... arba ne.
Atlikite dar vien bandym. Pabandy-
kite apversti lieuv: Esu urnalist (-as),
profesini princip nesilaikau ir asmeni-
niais irgi nesivadovauju. Man tai skamba
it visikas absurdas. O Jums?
89
' ,/ .
Monika Balckut
L
inas Kmieliauskas ir Daiva alc. Kas sieja iuos du jaunus mones? Abu jie ur-
nalistikos kely. Abu vertinti ta paia prestiine Vytauto Gedgaudo vardine urna-
listikos stipendija. Tik vienas prie devynerius metus, o kita, Vu urnalistikos
bakalauro programos treiojo kurso student, dar tik iais mokslo metais. Toki stipendi-
nink, iandien besidarbuojani urnalistikos, taip pat ir kituose visuomens informavimo
baruose, yra gerokai daugiau. Kauno dienos urnalist Jurgita Kuzmickait, buvs Vei-
do urnalistas, dabar TEO LT Interneto turinio pltros departamento direktorius Mantas
Katinas, radijo urnalistai Liudmila Kudinova, Agn Skamarakait, Gabija Luneviit,
Mindaugas Nastaraviius, Justina Mitkait, lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pa-
vaduotojas Tomas Vaiseta visi jie studijuodami urnalistik buvo vertinti V. Gedgaudo
stipendija, kuri 2000-aisiais steig urnalisto eima ir draugai.
kad stipendij gavo ne tik u gerus moky-
mosi rezultatus, bet ir turi gabum parodyti
savo urnalistin meistrikum.
Artimiausi students ateities planai
kuo skmingiau baigti urnalistikos ba-
kalauro studijas ir gilinti komunikacijos
ir informacijos moksl inias magistran-
troje. V. Gedgaudo vardo stipendinink
save vadina maksimaliste: Tokia visada
Stipendija tai vis pirma ne
pinigai, nors galbt btent taip
daugumai ir atrodo. Tai darbo,
pastang ir gebjim vertinimas.
Stipendija tai vis pirma ne pinigai,
nors galbt btent taip daugumai ir atrodo.
Tai darbo, pastang ir gebjim vertini-
mas. Ir sipareigojimas sau paiai rodyti,
kad ateityje bsiu gera urnalist, suteik-
to vertinimo reikm apibdina D. alc.
Gavusi stipendij student pastebi ir vi-
dini pokyi: gijo daugiau pasitikjimo,
atsirado daugiau motyvacijos, noro rodyti,
90
buvau jei imuosi darbo, stengiuosi jam
atiduoti vis save. Tenkintis viduriu ne
man: geriau i viso nieko n nedaryti, nei
daryti atmestinai.
Linas Kmieliauskas kartu su Vaida Biels-
kyte pirmieji gavo vardin urnalisto Vytau-
to Gedgaudo stipendij 20002001 mokslo
metais. is vertinimas Linui buvo paskata,
dar vienas kvpimo altinis siekti usibrto
tikslo urnalistikos. Dabar jis dirba Verslo
ini, kaip pats vadina, palusio tempo in-
terneto naujien portale vz.lt redaktoriumi.
Mano pareigos apima ne tik urnalistik,
bet ir vadybos, administracinius darbus. Ir
tai dirbdamas jauiuosi savo rogse vilio-
jani iki netrksta, sako VU urna-
listikos bakalauro studij absolventas.
Dar studijuodamas Vilniaus universitete
jis ketino dirbti ramesnio tempo laikratyje,
rayti gilesns analizs reikalaujanius teks-
tus. Baigs studijas L. Kmieliauskas kelerius
metus dirbo Verslo ini korespondentu,
o nuo 2006 m. vz.lt redaktoriumi.
Paklaustas, k jam i stipendija reikia
prajus beveik deimtmeiui, L. Kmieliaus-
kas atsako lakonikai: T pat, k ir prie
deimt met paskat nesustoti savo ur-
nalistiniam kely dar bent deimt met.
Vilniaus universiteto urnalistikos ba-
kalauro programos studij studentams
skiriamos trys vardins stipendijos: Vytau-
to Gedgaudo, Henriko Blazo ir Salomjos
Narkelinaits. Stipendijos skiriamos i i
inom urnalist eimos ir draug fon-
d. V. Gedgaudo stipendij imoka nal
S. Gedgaudien. urnalisto Henriko Blazo
stipendija steigta dukros Ingos Blazaits-
Tumiens ir jos vyro Alfonso Tumo per
Tautos Fond.
Per deimt met, nuo 1999-j, vardins
inom urnalist stipendijos buvo skirtos
45 urnalistikos specialybs studentams.
V. Gedgaudo stipendija skiriama studentams,
labai gerai arba puikiai baigusiems vienerius
mokslo metus arba paraiusiems kursin
darb urnalistikos istorijos tema. Kitas sti-
pendijas gali gauti ne tik urnalistikos baka-
lauro, bet ir magistro studij studentai.
S. Narkelinaits stipendij gali pre-
tenduoti bakalauro studij studentai, ku-
ri II kurso pavasario semestro taip, kaip
ir I kurso magistrant paymi vidurkis ne
maesnis kaip labai gerai arba bent vieno
mokslinio darbo tema susijusi su iniasklai-
dos istorija. urnalistikos bakalauro studi-
j studentams stipendija skiriama, jei bent
viena profesin praktika, atlikta region
iniasklaidoje, vertinta ne maiau kaip la-
bai gerai, o studijuojantiesiems magistran-
troje jei nuolat publikuoja savo darbus
visuomens informavimo priemonse apie
iniasklaidos raid.
urnalisto, humoristo, politiko, tutho-
fo koncentracijos kalinio H. Blazo stipen-
dija skiriama studentams, kuri bakalaur
studij ketvirtosios sesijos, o magistrant
I kurso pasiekim vidurkis ne maesnis
kaip labai gerai, kuri bent vienas baka-
lauro studij kursinis darbas buvo susijs
su urnalistikos teorija ar istorija ir buvo
vertintas ne maiau kaip labai gerai, o
magistrantui jei paskelbta tiriamosios
urnalistikos darb. Bakalauro programos
studentams i stipendija taip pat skiriama,
jei jie paskelb urnalistini anr darb
apie student gyvenim, magistrantams
jeigu j bakalauro darbas buvo susijs su
Lietuvos urnalistikos istorija.
Puoselti rytdienos urnalist. Monika Balckut
91
. . .
/
i maut lietuvika trispalv gim

Puslaidininki fzikos institute, ku-
ris sikrs Vilniaus A. Gotauto
gatvje, neivaizdiame sovietins statybos
penkiaauktyje prie Neries, tarp Pedagogi-
nio universiteto ir Baltojo tilt. 1988-j va-
sar ia susibr Sjdio iniciatyvin grup,
vyko kartos diskusijos ir vis drsiau skam-
bjo mintys apie laisv ir nepriklausomyb.
Vien dien tarp mokslo darbuotoj
nuvilnijo inia, kad reikia susidti po rubl
vliavlms. Instituto darbuotojos nupirko
trij spalv audinio ir per nakt pasiuvo kelis
imtus trispalvi vliavli. Milda Dienien
ryte jas idalijo, vyrai tvirtino prie medini
Birut Balynien
lazdeli paprasiausiais smeigtukais po-
pieriui prisegti. Visi ruosi prie Katedros
organizuojamam laisvs kovotoj mitingui.
Tiesa, nujo j ne visi. Mano vyras Vytau-
tas Balynas, fizikos moksl daktaras, pri-
simena, kad tsyk tik ijusius i instituto
juos nustebino juodos Volgos aiktelje
prie pastato. Tokios niekada ia nestovda-
vo mokslininkai lengviesiems automobi-
liams paskyr negaudavo, o ir u mokslin
darb anuomet buvo menkai atlyginama.
Visai nejauku tapo, kai i instituto ijus
buvusi tremtini gynj Povil Jakuion
keli nepastami vyrai stvr u rank, nu-
sived iki vieno i stovjusi automobili,
Maoji ms laisvjimo istorijos
liudinink kabo ms buto Taikos
gatvje, Justinikse, salone, prie
mgstam knyg lentynos. Danas
sveias yra teiravsis, i kur i
vliava, o mes visuomet noriai
pasakojame jos gimimo ir gyvenimo
istorij.
92
sodino ir staigiai ivaiavo. Kilo baim, ar
nesupakuos vis.
Jau kuris laikas Moksl akademijos Pus-
laidininki fizikos ir Fizikos institutuose
buvo vis daniau diskutuojama apie tai, kad
reikia atgaivinti tautikum, steigti Sjd.
Viename i susirinkim buvo nusprsta
dalyvauti mitinge, skirtame birelio 14 d.
trmimams paminti. Prie Katedros su-
sirinko didel minia moni, plaikst-
si kelios tautins vliavos. Vyrai klaussi
ugning kalb ir neinojo, k daryti. Jokio
iankstinio scenarijaus nebuvo. Tautiko-
mis vliavlmis tuomet dar niekas nedrso
atvirai mosuoti. Jas atsine suvyniotas ir
sudtas maielius su prisegamomis plas-
tikinmis rankenomis vyresnioji karta
tikriausiai juos dar prisimena. Fizik brys
sustojo palei deinj Katedros kamp, ar-
iau Bokto laikrodio. Visi lauk enklo.
Vienas i kalbtoj retorikai kreipsi su-
sirinkusiuosius: ar laisvoje Lietuvoje skau-
dios tremties paminjime plevsuot tik
kelios vliavos? Staiga minioje suplevsavo
daugyb ma trispalvi suo sulinga-
vo geltonai, aliai ir raudonai rykiaspalvis
tautini vliavli mikas. Vyrai ididiai
stovjo, auktai ikl masias trispalves
ms vis laisvs aukles. O pasibaigus mi-
tingui jos buvo vl suvyniotos ir paslptos
paprastuose plastikiniuose maieliuose. Iki
kito karto.
Vliau ms vliavl kartu su mumis
keliavo per visus Sjdio mitingus. Ji buvo
ir istoriniame Baltijos kelyje. Kartu su s-
numis Vaidotu ir Kstuiu savo iguliais
vaiavom keliasdeimt kilometr u Vil-
niaus ariau tiesiog nebuvo vietos isit-
susioje, vientisoje, rankomis susikabinusi
moni grandinje. Pirmokas Kstutis laik
vliavl ikis per automobilio lang ir
vaiuojant pirmyn, ir grtant, o atuntokas
Vaidotas sergjo, kad vjo gsiai neiplt
jos broliukui i rank. O kai rikiavoms, su
visais sveikinoms ir glbesiavoms kaip
artimiausi gimins ir mojavom vliavle
praskrendantiems lktuvams. O jie mums
atsak mosuodami sparnais, apsukdami ke-
let rat ir mums vir galv mtydami g-
li. Nepaprastai didinga nuotaika atgyja vos
prisiminus tas puikias vienybs akimirkas.
Maoji ms laisvjimo istorijos liudinin-
k kabo ms buto Taikos gatvje, Justini-
kse, salone, prie mgstam knyg lentynos.
Danas sveias yra teiravsis, i kur i vlia-
va, o mes visuomet noriai pasakojame jos
gimimo ir gyvenimo istorij. Dabar retas be-
paklausia, taiau ji ir toliau kartu su mumis
jau daugiau nei du deimtmeius dalyvauja
visose tautinse ir valstybinse ventse.
Maoji trispalv ms laisvs liudinink. Birut Balynien
Audron Jankuvien
Pirmuosiuose LS metraiuose
vertybs, vardai ir istorija
Arnoldas aikovskis
Kario atgimimo dienas prisiminus
,.
94
'
.
, ./. .
Audron Jankuvien
2009 m. pabaigoje inomas knyg kolekcininkas, Kauno kolegijoje veikianio vieninte-
lio Lietuvoje Poligrafjos muziejaus krjas, kolegijos dstytojas Riardas Venckus sureng
dovan akcij Atgaivos vakaras. Vakaro metu knygius i paaukimo muziejams, studij
centrams, kitoms staigoms dovanojo ret, verting eksponat knyg, fotografj, rat i
savo bibliotekos, kurioje kolekcininkas sukaups daugiau kaip 8 000 knyg, per 2 000 perio-
dikos leidini, per 4 000 atviruk ir fotografj. R. Venckus didiuojasi Ch. Hartknocho kny-
ga Senoji ir naujoji Prsija (1684 m.), A. Krauzs Lietuva ir jos gyventojai (ileista Ka-
raliauiuje 1834 m.), Tilje 1900 m. ileistais Ratais Varpo ir kininko redakcijos,
M. Balinskio Vilniaus miesto istorija, ileista Vilniuje 1836 m.
1934, 1937 ir 1940 metais. Po tokio kilnaus
biiulio ingsnio turime galimyb i pirm-
j altini painti, kaip krsi ir veik LS,
kokiomis vertybmis vadovavosi to meto
kolegos, kokios problemos kl jiems neri-
m ir pan.
1922 m. sausio 31 d. vyko pirmasis
steigiamasis urnalist ir raytoj
susirinkimas. status para
J. Tumas-Vaigantas, buvs vienas
aktyviausi organizacijos krj.
Dovan vakaro metu kolekcininkas ir
kolega (R. Venckus yra ne tik XXVII knygos
mgj draugijos, bet ir Lietuvos urnalist
sjungos (LS) narys) LS Kauno apskrities
skyriui dovanojo ret ir verting leidini
pirmuosius tris LS metraius, ileistus
95
Pirmasis Lietuvos urnalist sjungos
metratis ileistas 1934 m. J redagavo tuo-
metis Lietuvos aido redaktorius, LS
valdybos narys Vincas Kemeys ir Laiko
odio redaktorius bei kit laikrai ben-
dradarbis Justas Paleckis. Pirmojo leidinio
tiraas 1 000 egzempliori, i j 140 leidi-
nio vienet buvo numeruoti, spausdinti ant
kreidinio popieriaus, o likusieji 860 egzem-
pliori popieriuje su mediena. Metratis
spausdintas Spindulio akcinje bendrovje.
Virel pirmajam LS leidiniui sukr daili-
ninkas Petras Kalpokas, plunksn pasirinks
pagrindine ir vienintele menine detale.
Leidin sudaro 102 puslapiai, i ku-
ri 82 puslapiuose publikuojami tekstai ir
iliustracijos, o knygos pabaigoje bank,
fabrik, dirbtuvi, bendrovi reklamos
nuo tualetinio muilo ir tr iki kelioni
Lloydo laivais. Galima suprasti, kad re-
klamuotis LS metratyje buvo prestio
reikalas jame randame Pienocentr,
Drobs audini fabrik, Lietk, Mais-
to akcin bendrov, viebut ir restoran
Versal, Centralin yd bank, Spaudos
fond ir t. t. Toki reklam apstu visuose
trijuose priekario LS leidiniuose.
Pirmj LS metrat prasmingai pradeda
prof. Izidoriaus Tamoaiio, tuometinio LS
valdybos pirmininko ir Vairo redaktoriaus,
rainys Vertybi sargyboje, kur galima va-
dinti programiniu, iek tiek idealizuojaniu
urnalisto misij. urnalistas yra pranaas.
urnalistas yra tautos aukltojas. urna-
listas turi bti augte suaugs ir su griu, ir su
groiu, ir su tiesa. Kalbdamas apie vertybi
hierarchij, I. Tamoaitis apgailestauja, kad
iandien visas gyvenimas, visa vertybi ie-
rarchija prasideda ir baigiasi ekonomika. Kai
kada pakalbama ir apie kultrines vertybes,
bet jos iandien yra ekonomini vertybi tar-
nyboje. O tiesos, groio ir grio sargyboje
stovi urnalistas budtojas. Tiesa, grois ir
gris urnalisto vyriausias ginklas. Tiesa,
groiu ir griu persims urnalistas praskai-
drins niri dabarties gyvenimo padang,
tokia viltimi baigia rain prof. I. Tamoaitis
(kalba netaisyta aut. past.).
Svarbi istorini fakt apie tai, kaip ir
kodl pradjo kurtis LS, ufiksuota J. Pa-
leckio straipsnyje I Lietuvos urnalis-
t sjungos istorijos. Pirmas mginimas
steigti organizacij buvo 1921 m. gegus
11 d., nes Kaune reikjo surengti Pabalti-
jo valstybi urnalist konferencij. Tai
buvo labai svarbus vykis, kuriam reik-
jo atsakingai rengtis, be to, latviai ir estai
jau buvo susivienij profesines bendrijas.
Konferencija vyko Kaune t met gegus
30 birelio 3 dienomis. Taiau Lietuvos
laikratinink sjungos organizacin ko-
misija, kuri sudar J. Laurinaitis, V. Bir-
ika ir dr. Eljaevas, nevykd antros jai
patiktos uduoties nepareng LS sta-
t projekto.
Grti prie organizacini reikal paska-
tino panaus akstinas i alies 1922 m.
vasar latviai pakviet Lietuvos urna-
listus atvykti pirmojo latvi laikraio
100 met jubiliej. Kas bus delegatai,
kaip juos irinkti? Tam reikjo organi-
zuoto branduolio. 1922 m. sausio 31 d.
vyko pirmasis steigiamasis urnalist ir
raytoj susirinkimas. status para J. Tu-
mas-Vaigantas, buvs vienas aktyviausi
organizacijos krj. Lietuvos raytoj
ir urnalist sjungos statai registruoti
1922 m. kovo 11 d.
Metratyje galima rasti sjungos pir-
majame susirinkime dalyvavusi asmen
Pirmuosiuose LS metraiuose vertybs, vardai ir istorija. Audron Jankuvien
96
pavardes (j buvo 14), diskusijas, kaip buvo
renkamas organizacijos pavadinimas
(Lietuvos urnalist sambris, Lietu-
vi urnalist draugija, Lietuvi literat
draugija).
Kadangi organizacija buvo steigiama
reprezentacijos tikslais, orientuota labiau
raytojus, o urnalist profesiniai reikalai
nebuvo svarbus cementinis elementas,
1929 m. kovo 22 d. urnalistai nutar atsi-
skirti nuo raytoj. Pakeitus status, pakeis-
tas ir organizacijos pavadinimas. Nuo to
laiko ji pavadinta Lietuvos urnalist s-
junga. Tais paiais 1929 m. buvo surengtos
spaudos laisvs atgavimo 25 met pamin-
jimo ikilms ir pirmasis spaudos pokylis.
,..
Mes mgstame kartoti, kad Lietuvos
valstyb prikl plunksna, samprotavi-
mus apie urnalisto ir visuomens santy-
kius pradeda Vytautas Alantas. Spausdintu
odiu galima udegti minias, galima jas
pastmti kar, galima jas ir nuraminti.
Pranczai sako, kad visos Pranczijos vie-
j nuomon formuoja 20 Paryiaus ur-
nalist. Laikratininkas gali didiuotis savo
galybe. inoma, ta galyb gali bti panau-
dota ir piktam, nuogstauja autorius.
Pastebimas vis nauj, danai ir visai
silpn jg verimasis periodins spaudos
darb, prieinamiausi ir, kaip daugeliui at-
rodo, lengviausi urnalisto profesij. Tuo
gi tarpu daugumas laikrai neisiveria be
nuostoli, o jeigu isiveria, tai daniausiai
savo bendradarbi bkls sunkinimo ss-
kaita. Juk turime jau laikrai laikratli,
kur u rainius mokama po 35 centus ei-
lutei. O ar manoma net i genialios galvos
ispausti per mnes po 68000 paken-
iamo rato eilui, kad u jas susidaryt
bent 300 lit atlyginimas, rainyje Apie
urnalist mediagin bkl 1934 m. rao
Antanas Bruas. Turime kelis dienraius
ir keliolika savaitrai ir urnal, jau si-
gyvenusi ir stipresni mediagikai. Ta-
iau daugumai i leidini leidj galima
padaryti pamatuot priekait, kad jie per
maai kreipia dmesio savo leidiam
organ turin, atseit ir atlyginim ben-
dradarbiams. Jeigu kuriam tiktai sunkoka
verstis, tai tuojau ima taupyti honorar
ilaidose. Mat patui pagal nustatyt tarif
reikia mokti be deryb, spaustuvei ir u
popieri reikia atsilyginti pagal susitarim,
o jau urnalistams bendradarbiams atlygi-
nim galima mainti visai laisvai: jei ne vie-
ni, tai kiti raini prikurs... itokiu bdu
paeidiama pati leidinio esm ir prasm.
ia lyg umirtama, kad leidinio esm yra
jo turinys, o raidiuotas popierius sudaro
tik priemon turin perduoti skaitytojui.
Kolekcininkas ir kolega Riardas Venckus LS Kauno
apskrities skyriui dovanojo pirmuosius tris LS metraius
97
Kituose rainiuose, skirtuose mediagi-
nei urnalist bklei, lidnai konstatuojama,
kad net tarnaits senatvje ir ligos atveju turi
daugiau socialini garantij nei urnalistai.
Pirmajame LS metratyje pasakojama
apie urnalist poilsio namus Giruliuose,
kur arti puss hektaro ems sklyp paj-
ryje sjungai ura velionis M. Suielis, o
perleido velionio nal. Tais metais poilsio
namai buvo beveik baigti statyti. Juos pro-
jektavo ymusis architektas V. Landsbergis.
Taip pat ikelta btinyb turti spaudos
namus Kaune, taiau vliau apie tai metra-
iuose nebeusimenama.
Net trys rainiai skiriami mirusio pu-
blicisto ir diplomato, beveik deimt met
nuo 1925 iki 1934 m. Lietuvos urnalist
sjungai vadovavusio J. Purickio atmini-
mui, pagerbiami jo nuopelnai ir atminimas.
Kukliau djus nuotraukas paminti kiti
keturi mir kolegos: P. Karua, S. Laptevas,
K. Mekauskas ir J. Strimaitis.
Leidinyje spausdinami keli anekdotai
apie uolj reporter Skujel, satyrini ei-
lrai apie plunksnos brolius, latvi ur-
nalisto spdiai i spaudos pokylio Kaune,
demaskuojami samozvancai, t. y. urna-
listais apsimetinjantys garbs troktantys
asmenys. Pateikiama verting istorini duo-
men apie provincijos spaud. Pavyzdiui,
vienu metu iauliuose buvo pradta leisti per
30 laikrai, minimi Klaipdoje, Zarasuose,
Teliuose, Ukmergje, Suvalkijoje ir kitur
j laikraiai. Taiau apvalgos autorius,
iauliuose leisto Ms krato redaktorius
P. Razma apgailestauja, kad iauliuose retai
tepamatysi veik, skaitant laikrat, o Jelga-
voje kiekvienas veikas, laukdamas keleivi,
rimtai skaito laikrat.
urnalistikos istorijai svarbs metra-
tyje ufiksuoti sjungos valdybos darbai,
svarbiausieji to meto LS vykiai, sudary-
toje asmenvardi rodyklje skelbiamos
135 urnalist ir redaktori pavards ir j
redaguoti leidiniai. Knygoje yra 124 urna-
list portretins fotografijos, pateikiama to
laiko vykius aminusi nuotrauk.
/ .
Antrasis Lietuvos urnalist sjungos
metratis, taip pat redaguotas V. Keme-
io ir J. Paleckio, buvo ileistas po trej
met 1937 m. Jo tiraas nenurodomas,
spausdinta Kauno Vilties spaustuvje.
Palyginti su kitais, is 112 puslapi nu-
meris atrodo rengtas gana skubotai. Jame
neskelbiami sjungos darbai, nra to meto
urnalist ir leidini rodykls, asmen fo-
tografij. Virelyje nelik P. Kalpoko pie-
tos plunksnos.
To meto LS vadovas prof. I. Tamoai-
tis rainyje Dabartis ir urnalistas, kuriuo
prasideda metratis, lieka itikimas savo
sitikinimui, kad urnalistas yra tautos
elitas, dvasios aristokratas, o urnalisto
plunksna yra ginklas garbingoje tiesos sar-
gyboje. Tekste yra nemaai nerimo kupin
nuojaut: Prie ms kojas atsiveria visa
praraja. O pasaulyje siauia aklos jgos, ku-
rios monij gsdina, mirties nasrus stu-
mia. <...> Nerimastis ms nepalieka.
iame leidinyje bene daugiausiai d-
mesio skiriama tarptautiniams ryiams,
usienio urnalist vienagms Lietuvoje,
1932 m. steigtai Baltijos spaudos santar-
vs organizacijai. Gana kontroversikai
98
iandien atrodo entuziazmas ir pakilumas,
su kuriuo tuomet Kaune buvo sutikti vie-
j soviet urnalistai, sveikinimo kalbos
ir pan.
Knygelje atriai keliamos urnalist
materialinio aprpinimo senatvje ir ligos
atveju problemos, skelbiamas urnalist
pensij statymo projektas. Keletas tekst
skiriama kalbai ir stiliui.
iame numeryje spausdinami mirusi-
j koleg Liudviko Nezabitauskio ir Vlado
Andriukaiio nekrologai.
Priekario paskutinis, treiasis, LS met-
ratis pasirod 1940 m. 1 000 egzempliori
tirau. J, kaip ir antrj numer, spausdi-
no Kauno Vilties spaustuv. Redakto-
rius Vytautas Alantas. Leidin sudaro jau
128 puslapiai (su reklamomis).
Tuometis LS pirmininkas A. Gricius,
apvelgs pirmuosius du metraius, su
neslepiama nusivylimo gaidele rao, kad
nors toli palikome Lietuvos Nepriklauso-
mybs paskelbimo 20 met sukakt, taiau
apie laikratininko teisin, moralin ir ma-
terialin bkl tegalima pasakyti t pat, k
pirmajame numeryje: leidjai kaip taup,
taip ir tebetaupo i honorar bendra-
darbiams, draudimo atvilgiu zitiet, kaip
buvo pranaesn u laikratinink, taip ir
tebra, urnalist pensijos statymo pro-
jektas nugarmjo kanceliarini stali
gelmes. Valdia visai nesirpina laikrati-
nink rengimu, jiems neskiriamos stipen-
dijos studijuoti.
A. Griciaus manymu, ne gastrolieriai,
kurie tik laikinai griebiasi ios profesijos,
o profesiniai laikratininkai yra spaudos
stuburkaulis, kuriems spaudos darbas
yra pagrindinis verslas ir vienintelis gyve-
nimo tikslas. Mes tursime ger ininie-
ri, ger daininink, ger gydytoj, ger
krepinink, nes yra slygos jiems paruoti,
yra pinig jiems tobulti. Bet mes tursime
blog spaud, jei nuolatiniai spaudos dar-
bininkai, kaip dabar, yra susinami, udomi,
varomi apatijon, galima sakyti, ltoje ugny-
je kepami.
Treiasis metratis, skirtingai nuo pir-
mj, yra aikios temins struktros. Pir-
moji dalis Lietuvi spaudos raidos bruoai
ir perspektyvos pateikia daug istorini
duomen apie Vilniaus akademijos spaus-
tuv, veikusi nuo XVI iki XIX a., pirm-
sias lietuvikas knygas Vilniuje, Vilniaus
lietuvi periodin spaud 19191939 m.,
su Vilniaus grinimu Lietuvai susijusias
problemas.
Antroji metraio dalis skiriama socia-
liniams ir teisiniams laikratinink reika-
lams. Bene pirm kart pabriama btinyb
steigti urnalistikos katedr prie Humani-
tarini moksl fakulteto, vl primygtinai
raginama aprpinti urnalistus senatvs ir
invalidumo atvejais, sutvarkyti urnalist
atlyginimo reikalus. iuo metu Lietuva ar
tik ne vienintel Europoje valstyb, netu-
rinti jokio urnalist statymo, stebisi LS
itaip atrod pirmieji sjungos leidiniai (treiojo numerio
virelis neiliks)
99
nari reikal vedjas J. Levickas. O vienas
didij Kauno dienrai turi tik vien
Kaune korespondent reporter ir tam pa-
iam mnesiui netto temoka 218,91 Lt.
Treiojoje dalyje urnalist sjunga
vaizdais spausdinami Petro Babicko ir Juo-
zo labio reportaai, pateikiama 20 unika-
li nuotrauk, kuriose amintas urnalist
ygis Vilni.
Ketvirtoji Informacin dalis turi itin
svarbios istorins iliekamosios verts. Joje
apvelgiama urnalist sjungos istorija nuo
steigiamojo susirinkimo, nurodoma, kaip kito
nari skaiius (1922 m. sjungoje buvo 14,
1926 m. 50, 1929 m. 71, 1932 m. 101,
1936 m. 141, 1938 m. 150, 1939 m. 177,
1940 m. baland 217 nari). Beje, pirmoji
moteris LS minima tik 1936 m., ji buvo vie-
nintel tarp 100 vyr. 1936 m. sjungos vei-
kloje dalyvavo 6, 1940 m. 9 moterys.
1939 m. pakeitus status, LS nariai su-
skirstyti urnalistus profesionalus, narius
korespondentus ir visuomenininkus. Nu-
matyta ibraukti asmenis, nutraukusius ry-
ius su spauda.
./ ,.
Atskirame leidinio straipsnyje apraomi
kiekvienos LS valdybos darbai ir suma-
nymai. Pirmoji valdyba (1934 m. gruodio
1 d. 1936 m. gruodio 30 d.), vadovaujama
prof. Izidoriaus Tamoaiio, rpinosi poil-
sio nam Giruliuose statyba, kuri dta
51 826 litai, 20 000 Lt skolintasi valstybs
taupomosiose kasose. Ji sureng pirmuosius
spaudos pokylius, kurie netgi buvo pelnin-
gi, dav nemaai pajam sjungos veiklai.
I i pokyli kasoms grinti 3 576 litai.
Pirmoji valdyba umezg ir palaik labai
aktyvius ryius su kolegomis usienyje.
1936 m. gruodio 30 d. irinktai valdy-
bai vl pirmininkavo prof. I. Tamoaitis.
Ypa rpintasi materialiniais urnalist
reikalais. Per kadencij sjunga gavo i vy-
riausybs 11 500 Lt paalpos, surengti du
spaudos pokyliai.
Treioji valdyba vadovavo sjungai nuo
1938 m. balandio 2 d. iki 1939 m. balan-
dio 15 d. Pirmininko pareigos trei kart
buvo patiktos Izidoriui Tamoaiiui. Mi-
nint Lietuvos nepriklausomybs dvideim-
tmet, urnalistai dalyvavo ikilmse Kauno
Karinink ramovje. vyko tradicinis spau-
dos pokylis, kuriame surinkta 6 500 Lt. Jais
grinta likusi skola taupomosioms kasoms
u poilsio nam Giruliuose statyb. Atpl-
us Klaipdos krat nuo Lietuvos, sjunga
rpinosi, kaip atgauti poilsio namus Giru-
liuose, taiau ios pastangos liko bevaiss.
1939 m. baland irinkta paskutin iki
okupacijos LS valdyba. Jos pirmininku
tapo A. Gricius. Tuo metu daug dmesio
skirta tarptautiniams ryiams. 1939 m. rug-
pjt lietuvi urnalist delegacija Vokietijos
vyriausybs kvietimu viejo Vokietijoje.
Treiajame metratyje pirm kart skel-
biami garbs teismo sprendimai trijose
inagrintose bylose. Petras Babickas byli-
njosi su Juozu Keliuoiu, Linei Januytei
pareiktas papeikimas u laikuose nepa-
grstus priekaitus sjungai, kita L. Januy-
ts ir p. Railos byla buvo nutraukta.
domi fakt galima rasti rainyje EL-
TOS sukaktuves minint (jai tuomet su-
kako 20 met). Paskutiniajame priekario
metratyje spausdinami LS statai.
100
.
., /.
T
r agikomis Lietuvai 1991-j
sausio dienomis Vilniuje pasi-
rod simbolins alios vilties
spalvos vireliais atkurtasis urnalas Karys.
Tai buvo tarsi ikis tuomet siautjantiems
Soviet Sjungos desantininkams. Pirmj
Kario numer, kur pasira redaktorius
Bronius ekanauskas, inomas sporto ur-
nalistas, ispausdino Maironio gatvje esanti
spaustuv 25 tkst. egzempliori tirau. ur-
nal, jus priekario Lietuvoje, atkr Krato
apsaugos departamentas.
Atgims urnalas skelb: Kas myli Lie-
tuv, gerbia jos praeit, siekia tautai gerovs,
kovoja u nepriklausomyb, Respublikos
valstybingum ir tarptautin pripainim,
kam rpi krato apsauga tas skaito Kar.
Kario redaktoriaus B. ekanausko krik -
tatviais galima laikyti triskart pasaulio
savigynos empion, vien pirmj Lietuvos
kariuomens organizatori, vliau brigados
generol eslov Jezersk ir tuomet Krato
apsaugos departamento direktori Audri
Butkevii. Dar 1990 m. vasar jiedu aplan-
k urnalist namuose ir besinekuiuodami
pasil jam atkurti priekario laikais Lietu-
voje jus Kario urnal (tuo metu Kar
su pertraukomis dar leido tautieiai JAV).
B. ekanauskas jau anksiau gerai painojo
. Jezersk, o A. Butkevii tik i matymo.
Pasilymas j sudomino. Apsisprend rugsjo
mnes, o spalio 10 d., kaip pats prisimena:
Buvau priimtas, o gal paskirtas dirbti Ka-
rio urnalo redaktoriumi.
Redaktoriui reikjo sutelkti mones dirb-
ti redakcijoje, organizuoti leidyb, gauti tuo
metu defcitinio popieriaus, dl kurio pirmiau-
sia pra tarpininkauti tuomet LR Ministr
Arnoldas aikovskis
Leidiant urnal nebuvo ramu,
nors tikjome tuo, ko siekme
Lietuvos valstybingumu. Kai jau
urnalas buvo spaustuvje, visus
sukrt kruvini sausio vykiai.
101
Kario atgimimo dienas prisiminus. Arnoldas aikovskis
Tarybos pirmininks pavaduotoj Algird
Brazausk. odiu, darb ir rpestli buvo
per akis, o laikas kartas nuo politini vyki.
urnal norta ileisti iki 1991 m. sausio 20 d.
Kario statuose buvo sakoma, kad ur-
nalo tikslas aktyviai dalyvauti Lietuvos
valstybingumo atkuriamojoje veikloje, ugdyti
patriotinius jausmus, jaunim krato apsau-
gai, remti demokratij, ginti mogaus teises,
puoselti Lietuvos istorij, tautos tradicijas,
propaguoti pareigas Tvynei. <...> Redakci-
j sudaro laisvai samdomi urnalistai ir kit
profesij darbuotojai, pasira su redakcija
darbo sutart. <...> Redakcijai vadovauja re-
daktorius, kur skiria ir atleidia Krato ap-
saugos departamentas. Redaktorius skiria pa-
vaduotoj ir atsakingj sekretori. <...> Re-
dakcijos taryba tvarko urnalo leidimo, kadr
parinkimo bei kitus reikalus. <...>
urnalo redakcin taryb sudar B. eka-
nauskas, A. Butkeviius, . Jezerskas, A. Nor-
vilas, G. Surgailis, A. Vaitkaitis, Z. Vaivila,
P. Vyniauskas ir i eilui autorius, dirbs
redaktoriaus pavaduotoju. Jau pirmosiomis
dienomis Karyje pradjo darbuotis mai-
nink-sekretor R. Kupinskien (anksiau
laikratininkai sakydavo, kad be redaktoriaus
laikrat ileisime, bet be maininks ne),
stilist ir korektor T. Blaeviien, buhalte-
r L. Mykolaitien, dirbusi urnalist sjun-
gos fnansininke, dailininkas ir atsakingasis
sekretorius A. Paberis, tada dar studentas,
taip pat fotokorespondentas T. Dambraus-
kas. sakymas Nr. 4, nurodantis mane priim-
ti darb, buvo paraytas 1990 m. gruodio
17 d. Prie tai telefonu paskambino B. eka-
nauskas (su juo dirbome Tiesos laikraio
viename reporteri skyriuje: a buvau ved-
jas, jis reporteris, vliau sporto skyriaus
vedjas) ir paklaus, ar noriau su juo dirbti
atkuriamame Kario urnale. Jis jau vienam
kitam sils, taiau ie atsisak manydami,
kad dar ne metas... Broniaus pasilymas buvo
maloni staigmena. Kar sklaidiau Kaune
dar paauglys, kai Taikos gatvs kaimyn Bar-
ausk du sns atnedavo dom prie-
kario Lietuvos urnal, taip pat 1921-aisiais
pradt spausdinti karybos ir istorijos leidin
Ms inynas, o ir i 1-osios vidurins ber-
niuk mokyklos (buvusios Auros gimna-
zijos) bendrasuolio Algimanto Ambrazo bei
dar vieno kito bendraklasio gaudavau taip
pat slapta paskaityti sovietmeiu udraustus
Kar, Kard, Trimit, Skaut aid. Taigi
dar jaunam karybos tema, karo istoriografja
buvo nesvetima.
Kai B. ekanausk Tiesos redaktorius
Albertas Lauriniukas paskyr vietoj Antano
Vaupo sporto skyriaus vedju, is skyrius dar
vadinosi ir karinio patriotinio aukljimo sky-
riumi. Tada redaktorius man pasak: Klau-
sykis, ekanauskas jaunas, jam gal bus per
sunku, tegul jis usiima vien sportu, o tu tik
laikinai perimk reporteri skyri ir karin...
odiu, daug negalvodamas i karto sutikau
dirbti Karyje antraeilininku. Bet dar turjau
ilaikyti egzamin gauti i Krato apsau-
gos departamento generalinio direktoriaus
Audriaus Butkeviiaus interviu.
Pirmasis apie atgimus leidin Lietuvos
skaitytojams sausio 30-j prane laikratis
Tiesa. Prieikai urnal sutiko laikratis
Taryb Lietuva, pavadins j Karo kran-
kliu, o redakcijos urnalistus krankliais.
Leidiant urnal nebuvo ramu, nors tikjo-
me tuo, ko siekme Lietuvos valstybingumu.
Kai jau urnalas buvo spaustuvje, visus sukr-
t kruvini sausio vykiai (dal Kario tirao
102
teko su redakcijos darbuotojais slpti garae).
Sausio 11-j sovietiniai desantininkai um
Krato apsaugos departamento bstin Vir-
uliki g. 36, kur buvo sikrusi ir redakcija,
o anksiau SDAALR centro taryba. A tada
veiau Kar rankrat (straipsnius urnalui
raydavau namuose, taukdamas sena italika
portatyvine spausdinimo mainle, kuri man
padovanojo dar tuo metu, kai dirbau Panev-
io dramos teatre), taiau prie Spaudos rm
sutikau B. ekanausk ir E. ik. Bronius pa-
sak, kad nebevaiuoiau... Prisijungme prie
Spaudos rm gynj minios, kurioje buvo
net vaik. Kauk rm, kur plevsavo tris-
palv, sirena, skelbdama pavoj, prie pastato
jau stovjo arvuoiai ir atlegj vikrais bei
riaumodami motorais keturi tankai, nukreip
mones ir pastat pabklus, vienas baugin-
damas drioksteljo tuiu oviniu, sudrebinda-
mas or, ir apkurtino. Siautjo desantininkai,
j karininkas paleido automato serij koviniais
oviniais, suvarpydamas rm fasad ir... per-
ov mogui veid. Per turm buvo daugiau
sunkiai sueist ir sumut beginkli civili,
kuri minia gyn pastat savo krtinmis,
dainomis ir giesmmis. Pastatas buvo uimtas
madaug po 12 valandos. I redakcij buvo ve-
jami urnalistai. Tai buvo generalin repeticija
prie Lietuvos radijo ir televizijos turm. Lie-
josi nekalt moni kraujas.
Tomis sovietins blokados dienomis kartu
su imtais moni bdavau prie Aukiau-
siosios Tarybos (dabar Seimas). Dar prie
Spaudos rm turm, buddamas iuose r-
muose, syk klausiau vaikino, kuris barkino
nuniak, ar jis nort bti Lietuvos kariuo-
mens karininku? Taip!, rytingai tar jis.
O kaip irsis lietuvius karininkus, tar-
navusius sovietinje armijoje? Igirds, kad
raudonviriams ne vieta Lietuvos kariuome-
nje, susimsiau: juk a raiau apie 16-osios
lietuvikosios divizijos ir kitus Antrojo pasau-
linio karo karius, kovojusius prie nacius, taip
pat lietuvius, kurie moksi tuometse auk-
tosiose karo mokyklose, ir Afganistano karo
dalyvius i Lietuvos, buvusius afganus, o to-
mis lemtingomis dienomis stojusius saugoti
Aukiausiosios Tarybos rm.
Atkurto Kario pirmajame numeryje buvo
publikuoti V. Landsbergio linkjimai, interviu
su A. Butkeviiumi ir LR AT Krato apsaugos
ir vidaus reikal komisijos pirmininku Z. Vai-
vila. Supaindinta su Lietuvos kariuomens
itakomis, urnalo istorija, nacionalinio sau-
gumo koncepcijos metmenimis, su Kryiumi
u Tvyn, Vyio kryiaus ordinu ir kit vals-
tybini apdovanojim itakomis. Atskleisti
karo met likimai, ernobylio tragizmas, kas
ginkluoja Irak. Pirmieji autoriai buvo J. Bulo-
ta, B. ekanauskas, E. Danileviius, V. Guiga,
V. Kavaliauskas, I. Lapkovskis, V. Normantas,
A. Norvilas, A. Strakys, G. Surgailis, B. Sur-
gautas, A. aduikis, A. Urbonas, E. ikus ir a.
Spausdinti S. Santvaros, J. Strielkno eilra-
iai, P. Narakeviiaus miniatiros. Publikuo-
tos T. Dambrausko, R. Jankausko, E. Prostovo
nuotraukos. Stiprybs Lietuvai linkjo pasaulio
profesional empion, kultrist i Kaliforni-
jos D. Denis. Vliau bendradarbiavo urnalistai
A. Andrijonas, M. Augulyt, V. Butkus, T. Ke-
zien, V. Miseviius, G. Pilaitis, G. Vinickas
ir kiti. Man dl urnalo iliustracij patardavo
dailininkas Vytautas Jucys.
Su pirmuoju Kario numeriu vilnieiai
susipaino aiktje prie Aukiausiosios Ta-
rybos, kur i automobilio urnal platinome
mes patys, redakcijos darbuotojai. Valstybins
spaudos platinimo mon Lietuvos spauda
103
nelabai noriai usakinjo Kar platinti res-
publikos skaitytojams. 1991 m. 9-j urnalo
numer Vilniaus miesto skaitytojams usak
apie 5 tkst. egzempliori, Kauno miesto
1 000, iauli 300. Valstybiniai spaudos
platintojai man, kad Lazdij, Prien, aki
rajon gyventojams pakaks po 20, Palangos
miesto, Kdaini, Ignalinos, Skuodo, Molt,
irvint rajon po 10 egzempliori, o Ku-
pikio rajonas apsieis ir su 5 egzemplioriais.
Ne viename kioske urnalas buvo nukiamas
maiausiai pastebim viet. Redakcijos dar-
buotojams rpjo, kad leidinys pasiekt kuo
daugiau skaitytoj, urnalo platinimu ypa
rpinosi redaktorius. urnalo leidybai trko
pinig. Be skiriam valdios, fnansais padjo
ir pritariamai nusiteik verslininkai. Pirmojo
numerio kaina buvo 1 rublis, 1992 m. 2,61,
su akcizo mokesiu 3 rb, 1993 m. 50 cent,
1998 m. 2 Lt.
Bdamas urnalo redaktoriaus pavaduo-
tojas ir tarybos narys, viena koja stovdamas
Tiesos redakcijoje (tada jau laik skyriaus
vedjas), kita Karyje, su B. ekanausku
dirbome gerai sutardami. Jis buvo krybingas,
veiklus organizatorius, tiesiogiai bendravo su
valdia, umezg ry su ieivijoje leidiamo
Kario redakcija, taikaus bdo mogus, net
links humor. Po vienos kitos diskusijos,
parinkome urnalo pavadinimo rif, svars-
tme temas, kvietme bendradarbiauti pers-
pektyvius autorius, krme rubrikas. steigiau
skyrelius Arsenaluose ir poligonuose, Slap-
tai ir vieai, Pasivalgykime, Kas yra kas,
Maieji ginklai, Smalsiems, kiekviename
urnalo numeryje publikuodavau autorinius
rainius, pasiraydavau ir slapyvardiais: Ap-
valgininkas, A. Rakauskas, A. Stasinas,
V. Rakauskas, A. Aris. I pradi lauinyje
silydavau honorar, perkeliam honorar
lap, kur pasiraydavo redaktorius (iliku-
siuose savo archyvuose aptikau bene auk-
iausi vienam apybraios autoriui paymt
honorar 250 rubli, o iaip jau nuvertjusi
rubli honorarai daniausiai buvo kukls),
palaikiau ry su spaustuve, kurios darbuo-
tojus jau anksiau painojau, kai leidiant
Ties buvau budiniuoju redaktoriumi. Jie
Kar priimdavo noriai, nes sveikino ir pri-
tar jo leidybai.
Dar 1991-j, atrodo, liep man m ai-
kinti, kad pagal statymus a, bdamas an-
traeilininkas, nebegaliu dirbti vadovaujanio
darbo. Vliau 1993 m. Kario Nr. 9 B. e-
kanauskas prisimins: Keliems pastamiems
urnalistams dl vairi prieasi atsisakius
tapti Kario redaktoriaus pavaduotojais, pa-
kalbinau A. aikovsk. inojau j mgstant
ir imanant karikus reikalus. Tiesa, vliau
Atkurto Kario urnalo pirmojo numerio virelio
faksimil
104
dl A. aikovskio pavards pasirodymo teko
iklausyti nemaai priekait, nes ivystyto
socializmo laikais jis buvo paras kelet,
velniai tariant, neetik straipsni. inojau,
kad tada urnalistas vykd auktesni viri-
nink usakymus ir sakymus, bet... Kariui
jis talkino noriai.
Gal dl aikiaregi ir laikais bei kitaip
pasireikusi priekait dl praeities, pa-
dirbjs gerus metus, 1991 m. gruodio 31 d.
pasitraukiau i pamgtojo Kario. Tarnas-
mauras atliko savo darb, mauras gali eiti...
Dar kur laik dirbdamas Tiesoje bendra-
darbiavau su urnalu. Mano pareigas um
B. ekanausko kviestas E. ikus, kuris ilgai
neusibuvo. A. Butkeviiaus palaimintas,
jau, atrodo, majoras ijo tarnauti Krato
apsaugos departamento pradt formuoti
Pasienio apsaugos tarnyb Lazdij kon-
trols punkt. J pakeit uoliai redaktoriaus
pavaduotoju dirbs urnalistas Tomas ar-
kus, kurio irdis nustojo plakti darbo vieto-
je redakcijoje. Pasitrauk ir redaktorius B.
ekanauskas, atkrs Kar ir dirbs urnale
19901993 m. (Dabar jis yra Lietuvos tautinio
olimpinio komiteto atstovas ryiams su visuo-
mene.) Redaktorius savo viet rekomendavo
Kstut Starinsk, Geleinio vilko brigados
atstov spaudai. Apskritai ir tarpukario Lie-
tuvoje danai keitsi Kario redaktoriai per
dvideimt dvejus metus net keturiolika kart.
Ilgiausiai dirbo Karo mokyklos aukltinis kpt.
S. Urbonas (Urbanaviius).
Kario urnalo pirmtakas buvo savaitra-
tis Kariki odis, kur Nepriklausomybs
kov metais 1919-j gegus 22 d. Kaune
ileido Krato apsaugos ministerijos Litera-
tros skyrius. Leidin pirmasis redagavo io
skyriaus virininkas Petras Ruseckas, prie
tai dirbs Lietuvos kininko, Lietuvos i-
ni redakcijose. Per Pirmj pasaulin kar
mobilizuotas carin rus armij, moksi
Kijevo karo mokykloje, vadovavo pstinink
kuopai, patyrs vokiei nelaisv ir sugrs,
stojo savanoriu Lietuvos kariuomen. Seime
atstovavo Valstiei sjungai, po to sugro
kariuomen ir vl redagavo Kar. Atsargos
majoras buvo auli sjungos Centro valdy-
bos narys, toliau bendradarbiavo spaudoje,
ileido kelet knyg. 1944 m. Raudonajai ar-
mijai umus Vilni buvo kalintas ir itrem-
tas, mir 1945 m. gruodio 8-j viename
Karagandos lageri.
Kariki odis po 40-ojo numerio vir-
to Kariu (1920 m. spalio 18 d., redaktorius
plk. ltn. Jonas Laurinaitis), isaugojs nume-
racijos ts. Populiariausio to meto urnalo,
jau leidiamo 33 tkst. tirau, veikl nutrau-
k sovietin okupacija. Nacistins Vokieti-
jos okupacijos metais leistas cenzruojamas
kariams lietuvikas laikratis Karys vienu
metu pasiek net 80 tkst. egzempliori ti-
ra. 19441945 m. jau Berlyne ileista apie
deimt Kario numeri, o karui baigiantis
Veimare Karys spausdintas kaip laikraio
Lietuvis priedas.
Kar po penkeri met pertraukos
1950-j lapkriio 23 d. atgaivino Pasaulio
lietuvi kari veteran sjungos Ramovs
Niujorko skyrius, leidin redagavo ankstes-
nysis redaktorius S. Urbonas. Redaktoriai vl
kelis kartus keitsi. Suinojs, kad Vilniuje
jau ileistas Karys, tuometis JAV leidiamo
ieivijos Kario redaktorius Balys Raugas pu-
blikuotame odyje lietuvikam Kariui ir jo
skaitytojams palinkjo vilnieiams skms:
Te Dievas Jums padeda! Ieivijoje leisti ur-
nal jau nebuvo prasms.
Domijonas niukas
Lietuvos urnalist sjunga ir
Bronys Raila 19891997 metais
urnalist Mokytojas
Bronius Raguotis
rmimo fondas
.
//
106
. ,.
, '.. .
2009 m. kovo 23 d. sukako 100 met nuo vieno domiausi ir produktyviausi lietuvi
urnalist, literatrologo, poeto, raytojo, vertjo Bronio Railos gimimo. J taip pat galime
pristatyti kaip visuomens veikj, politik, aktyv kovotoj u Lietuvos ilaisvinim i
soviet jungo. Kaip vyr, kuris aktyvi krybin ir pilietin veikl pradjo bdamas Tre-
iojo fronto sambrio avangardistas, simpatizavs marksizmui, o vliau tapo tvirt siti-
kinim tautininkas. Kaip puik eseist, polemist, gyvenamojo meto liudinink, pagaliau
daininink, inomo spaudos pokylio valso Tris dienas, tris naktis teksto autori.
tiksliau, atkurtais ryiais su Lietuvos ur-
nalist sjunga. Juoba kad buvau i ryi
dalyvis. Pagrindiniai altiniai B. Railos
ir io straipsnio autoriaus susirainjimas
bei 3 urnalistikos leidyklos ileistos
publicisto knygos: Raalo aaros (1995),
Nuo vakarykts iki rytdienos (1996)
ir Liudytojos porings(1996). Pirmasis
urnalisto laikas raytas 1990 m. kovo
2 d., paskutinis 1997 m. kovo 23 d., trys
savaits prie mirt (balandio 13 d.).
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu
prasidjs ir po Kovo 11-osios
toliau vyks Lietuvos ir Lietuvi
urnalist sjung bendravimas
savo orbit trauk vien ikiliausi
XX a. lietuvi urnalist, taip pat
raytoj Broni Rail.
Domijonas niukas
Straipsniu apibdinti B. Railos gyve-
nim ir kryb, kai jie praosi monogra-
fijos, nelengva, tad ir nebus bandoma.
Kas su iuo karto temperamento vyro
palikimu panors ariau susipainti, gali
pasiskaityti gausi jo rat, taip pat ini
vairiose enciklopedijose ir inynuose. ia
bus tik apibendrintai priminta jo veikla
ir plaiau paskutinieji gyvenimo metai
(19891996), kurie sutapo su Lietuvos XX
a. antruoju Atgimimu, jo usimezgusiais,
107
B. Raila gim Plauiki kaime, Pakruo-
jo rajone. 19191923 m. moksi Rozalimo
vidurinje mokykloje, 1927 m. baig Pane-
vio gimnazij. 19271932 m. studijavo
Lietuvos (VDU) universitete teatro men,
lietuvi, rus, angl kalbas ir literatr,
19321934 m. Kauno konservatorijoje mu-
zik ir dainavim. 1939 m. Paryiuje baig
Auktj tarptautini santyki institut.
Nuo moksleivik met dalyvavo kairi-
j organizacij veikloje. Panevyje glaudsi
prie aurinink, leido laikratuk Laisvs
aidai, vliau tapo socialdemokratinio jau-
nimo sjungos ieirba nariu. Universite-
te priklaus socialistinei student draugijai
aizdras, buvo to paties pavadinimo, taip
pat Studento laikrai redakcij narys.
1929 m. vasario 15 d. student demonstra-
cijos organizatorius, u tai buvo suimtas.
19301931 m. kartu su K. Boruta,
A. Venclova, K. Korsaku, J. imkumi,
P. Cvirka, V. Drazdausku ir S. Nrimi buvo
vienas Treio fronto sambrio ir alma-
nacho ideolog ir redaktori. Kartu su
A. Venclova padjo S. Nriai parengti gar-
sj jos pareikim, redagavo jos pateiktus
eilraius. Tuo metu jis pats ileido vienin-
tel eilrai rinkin Barbaras rkia. Tre-
ias frontas, evoliucionavs nuo lietuviko
berno kulto iki marksizmo bei susilauks
klerikal, tautinink valdios nemalons ir
Lietuvos komunist partijos neapykantos,
karo cenzros buvo sulugdytas, sambrio
dalyviai isiskirst savais keliais.
B. Raila pasuko pas tautininkus, pradjo
dirbti Valstybs radiofone spaudos apval-
gininku ir komentatoriumi. Studijuodamas
Paryiuje taip pat ra Lietuvos spaudai.
1939 m. tautinink Vairo urnalo redak-
cijos sekretorius, 19391940 m. oficiozo
Lietuvos aidas dienins laidos redakto-
rius ir usienio politikos skyriaus vedjas.
Pirmosiomis Lietuvos okupacijos dieno-
mis atleistas i Lietuvos aido redakcijos
B. Raila nelegaliai ivyko Vokietij, buvo
vienas i Lietuvos aktyvist fronto steigj
Berlyne, jo propagandos komisijos pirmi-
ninkas. 1942 m. gro Lietuv, apsigyveno
iauliuose, bendradarbiavo Tviks laik-
ratyje, epizodikai ra Naujajai Lietuvai.
1944 m. liepos 9 d., iaip taip igavs oku-
pant indulgencij siuntim darbams, su
eima pasitrauk Vokietij, Elzas. ia,
kol sulauk sjunginink kariuomens, dir-
bo fabrike, kas apkasus. Buvo nugabentas
Viduremio jros uost Monpelj (Mont-
pellier) deportuoti Soviet Sjung, ta-
iau pavyko isisukti, 1945 m. liep sikr
Paryiuje. 19461948 m. Lietuvos pogrin-
dio organizacij Bendrojo demokratinio
pasiprieinimo sjdio usienio delega-
tros narys ir Informacijos biuro vedjas,
Bronys Raila
Lietuvos urnalist sjunga ir Bronys Raila 19891997 metais. Domijonas niukas
108
Vienybs laikraio bendradarbis. Ileido
broiras Ms federalizmo konspektas
(Memmingenas, 1948) ir Lietuvi Rezis-
tencin Santarv (1952).
1948 m. atvyko Amerik, vliau sikr
Los Andele, kur duon usidirbo fabrike,
aktyviai ra ieivijos spaudai (Vienybei,
Dirvai, Santarvei, Akiraiams ir kt.).
19511958 m. Lietuvi rezistencins san-
tarvs CK narys ir Santarvs urnalo at-
stovas Amerikoje. Nuo 1975 m. Laisvs
radijo, vliau Laisvosios Europos radijo
lietuvi skyriaus komentatorius lietuvi
kultros ir Lietuvos politini vyki temo-
mis. Publikacij periodikoje ir pasisaky-
m per radij pagrindu Amerikoje ileido
14 es, straipsni rinkini politikos ir kul-
tros temomis: Tamsiausia prie audr
(1960), I paskendusio pasaulio (1962),
Laumi juosta (1966), Versms ir verpe-
tai (1970), Dialogas su lietuviais (1970),
Paguoda (3 tomai, 1974, 1975), Bast-
no maitas (1977), Vaivos rykt (1980),
Raibos agavos (1983), Kitokios Lietuvos
ilgesys (1983), Tave mylti tegalima i
tolo (1986), Krykels (1989).
Prasidjus M. Gorbaiovo inicijuotai
perestroikai ir iek tiek pakilus geleinei
udangai, suaktyvjo okupuotosios Lietu-
vos ir ieivijos ryiai. I pradi tarp atskir
moni, vliau, sisibavus Sjdio veiklai,
ir tarp vairi, ypa krybini, organizaci-
j. Kai 1989 m. sausio 28 d. neeiliniame
suvaiavime Lietuvos urnalist sjunga at-
siskyr nuo SSRS urnalist sjungos, pra-
djome iekoti kontakt usienyje, o vis
pirma su 1946 m. Vokietijoje kurta ir JAV
reziduojania ieivijos urnalist organiza-
cija Lietuvi urnalist sjunga. Primin-
siu, kad tuo metu vilnikei organizacijai
vadovavo io straipsnio autorius, o ieivi-
jos Rta Kleva Vidinien.
Pradti dialog nebuvo lengva, nes puses
dar skyr politin ir psichologin gelein
udanga, kuri buvo nuleidusi komunistin
SSRS imperija. Ms kolegos usienyje ra
spaudos laisvs slygomis, o Lietuvos urna-
listai iki tol dirbo grietai priirimi cenzori.
Kita vertus, prasidjus Atgimimui, urnalistai,
iskyrus niekingai maas iimtis, iaikjusias
tik po 1991 m. sausio 13 d. kruvinj vyki,
pradjo ignoruoti glavlit (cenzr), sitrauk
politinio laisvjimo proces. Taigi viso pa-
saulio lietuviai urnalistai tapo bendramin-
iai svarbiausiais tvyns ateities laisvs ir
nepriklausomybs klausimais.
Kai 1989 m. rugsj Lietuv su teatro
trupe (Teatro sambriu) atvyko Rta Kle-
va Vidinien, LS vadovyb pakviet j
pokalbio. Vieniai patiko pasilyta idja
1990 m. vasar Vilniuje suaukti po pasaul
pasklidusi lietuvi urnalist forum aktu-
aliems Lietuvos reikalams, dvasiniams oku-
pacijos padariniams aptarti. Grusi Ame-
rik ji msi organizacinio darbo.
Draugyst eimomis. I kairs: Dirvos redaktorius
Vytautas Gedgaudas, Daneta Railien,
Stefa Gedgaudien ir Bronys Raila. Klivlendas, 1987 m.
109
Kvietimas urnalist forum buvo pa-
skelbtas usienio lietuvi spaudoje, isis-
tas daugumai inom urnalist. j buvo
reaguota nevienareikmikai. Lietuvoje jau
buvo atsiradusi Sjdio spauda, kurio-
je darbavosi iki tol su urnalistika nesusi-
j, bet radikalumu lenktyniauj mons.
Lietuvos urnalist sjung ir jos narius
kamavo sovietins praeities leifas. Vis dl-
to daugelis inom ieivijos urnalist
Pranas Dauknys, Pranas Gaida, Algirdas
Gustaitis, Juozas Kojelis, Salomja Narke-
linait, Henrikas emelis ir kt. prane
atvyksi arba remi forumo idj. Bronys
Raila per Rt Klev Vidinien perdav
pageidavim, kad Forumo metu bt atsi-
prayta ieivijos urnalist u j niekinim
sovietmeiu, u j prilyginim nulusiai
tautos akai ir pan.
Netrukus (1990 m. kovo 2 d.) B. Raila
pats atsiliep asmenin urnalist sjun-
gos pirmininko laik, kur prats dialog
tiek dl planuojamo Forumo, tiek dl abipus
Atlanto esani krj bendravimo ateity-
je. Ra, kad idja yra visai gera, pozityvi,
taiau kvietimo j turinys nepakankamai
brandiai ir tiksliai ireikiantis naujausio
laiko dvasi ir moralin platform. Tikjo-
si, kad ji bus irykinta urnalist susitiki-
mo metu. Apgailestavo, kad dl sveikatos
Forum atvykti negals, taiau paadjo at-
sisti pasveikinim ir vienos kitos minties
formul.
Po Kovo 11-osios Akto Maskva Lietuvai
paskelb totalin blokad, taigi nutrauk
ir viz j idavim. Dl to pasaulio lie-
tuvi urnalist forumas nevyko, taiau
umegzti ryiai, tarp j ir su B. Raila, ne-
nutrko. urnalist sjunga tuo metu
band realizuoti ambicingus planus steig-
ti tarptautin spaudos centr, klub, kavin;
kurtoje urnalistikos leidykloje leisti su
lietuvi urnalistikos paveldu susijusi li-
teratr; kviet Lietuv i Brazilijos gr-
ti Petr Babick, addama jam ilaikym;
tikjosi rasti Sibire uvusio tarpukario LS
pirmininko Izidoriaus Tamoaiio kap ir
pargabenti Lietuvon jo palaikus, rasti Mato
aliaus kap ir kt. Realizuojant ias numa-
tytas uduotis buvo pasilyta prisidti ir
B. Railai, konkreiai urnalistikos lei-
dykloje ileisti k nors i publicistikos.
Atsakydamas tai, B. Raila (1990 m.
rugpjio 6 d.) ra, kad Vaga jau rengia
spaudai jo literatros kritikos rinkin (Ko-
dl antraip, 1991), ada parengti dar vien
(Kitokios Lietuvos ilgesys, 1993), Kaune
turs savo galiotin Leon Gudait. Dl to
jis ir diaugsi, ir publicistui bdingu ne-
pasitenkinimu teig: inoma, jau lidiu,
kad skaitytojai Lietuvoje pamiro mano
vard, kai jis bdavo arba visikai ignoruo-
jamas, arba tik trumpai ir kuo neigiamiau-
siai kur ne kur paminimas. Pastebjau, kad
dabar Lietuvoje plaiausiai reklamuojami ir
grinami su perdto vertingumo komenta-
rais pirmiausia katalik-klerikal teologai,
pedagogai ir filosofai. Tad man, kaip tauti-
niam liberalui, dar turbt ne laikas atgim-
ti. Laike usimin, kad turi sukaups stor
aplank vairi straipsni spaudos ir ur-
nalistikos klausimais, kuriuos atnaujinus,
suaktualinus galima bt pateikti spaudai.
Net pavadinim rinkiniui turi sugalvojs
Raalo aaros.
A, tuo metu jau bdamas tik LS val-
dybos narys, pasiliau i knyg ileis-
ti urnalistikos leidykloje, bet, kiek
110
suprantu, B. Raila tuo metu spaudai ren-
g treij publicistikos rinkin Lietuvai
Kuo alsavom (1994), kur ileido Ray-
toj sjungos leidykla, tad su atsakymu
neskubjo. Tik po to, kai jam nusiuniau
savo redaguot ir savo pastangomis ileis-
t Jono Prano Palukaiio bibliografin vei-
kal Lietuvi periodika Vakar Europoje
19441952, publicistas patikjo mano,
kaip redaktoriaus, gebjimais ir 1994 m.
vasario 10 d. laike itar taip. Laikuose
aptarme knygos tematik, apimt, ilius-
tracijas. Autorius intensyviai padirbjo ir
birel atsiunt rankrat. 1995 m. pradio-
je knyga buvo ispausdinta. Tai vieno ry-
kiausi XX a. lietuvi urnalistikos krj
liudijimas apie nacionalin spaud apskri-
tai, apie atskirus laikraius, urnalus ir
urnalistus konkreiai. Atgimimo metais
tai buvo istorins atminties labai svar-
baus baro, kuriam visuomen buvo ypa
godi, atkrimas.
Tiktasi, kad i knyga taps student
bsimj urnalist chrestomatija, kurio-
je nors ir nra akademinio urnalistikos
pristatymo (iskyrus str. Vedamieji ir kiti
straipsniai), bet gausu taikli pastebji-
m, ivad apie urnalistikos praktik, pa-
vyzdi i jos kasdienybs. Tai ir redakcij
darbo problematika, politika, grtamasis
ryys; tai ir krybin virtuv anrai, ar-
gumentacija, polemika, urnalistin etika
ir pan.
Pagaliau tai ini altinis apie pat auto-
ri, prisistaius knygos gale.
Pats autorius knyg surikiavo i 4 skyri:
Laikraiai ir ms margas gyvenimas,
Kai kurie urnalai, knygos, kolegos,
Laikratins kalbos klausimai ir is tas
asmenika. Labai vertingi, autoriaus su-
bjektyvizmu suildyti ia pateikti kicai apie
ymius su urnalistika susijusius lietuvi
kultros veikjus: Vytaut Alant, Algird
Juli Greim, Stas Leskait, Vinc Raste-
n, Antan Rimyd, Stas Santvar, Antan
Valiukn, est Aleks Rannit, prancz
Georges Mator, taip pat urnalo Vairas
misijos charakteristika.
Knyga balandio 11 d. plaiajai audi-
torijai buvo pristatyta urnalist sjungos
bstinje.
Tuo metu itin domjausi spaudos istori-
ja. Vartydamas naci okupacijos metais leis-
tus laikraius Tvik (iauliai), Naujoji
Lietuva, radau nemaai ir B. Railos straips-
ni. Keleto j kopijas nusiuniau autoriui.
Raalo aar knygos pasekms (apie tai
vliau), io krybinio tarpsnio priminimas,
gal ir kiti impulsai j paskatino kreiptis
mane, kad suredaguoiau ir Lietuvoje i-
leisiau dar dvi publicistikos knygas.
Pirmoji j vadinosi Nuo vakarykts
iki rytdienos. i knyga nuo kit Lietuvoje
ileist skyrsi tuo, kad, paties autoriaus
Lietuvi urnalist sjungos popiet. Priekyje Ber-
nardas Brazdionis, Daneta Railien, Bronys Raila;
stovi Algirdas Gustaitis, Karolis Milkovaitis ir Vytautas
etokas. Los Andelas, 1996 m. vasario 25 d.
111
teigimu, joje nebuvo n vieno rainio, jau
anksiau spausdinto JAV ileistose knygose.
Pirmojoje dalyje pateikti pasisakymai per
Laisvosios Europos radij 19881989 m.;
antrojoje Akirai mnratyje publi-
kuoti straipsniai 19741994 m. laikotar-
piu, treiojoje komentarai per ikagos
Ryto ekspreso radij 19941995 m., dalis
j buvo pakartoti vilnikiame Atgimimo
savaitratyje. Taigi ioje knygoje publicistas
vertino ir komentavo ne tik altojo karo,
okupuotos tvyns realijas, bet ir nepri-
klausomyb atkrusios Lietuvos gyvenim,
jos ir tautiei usienyje santykius naujo-
mis aplinkybmis ir kt.
Knygos gale yra savotikas triptikas apie
Salomj Nr Poezija, tikyba, politika.
Rengdamas rinkin spaudai, autoriui usi-
miniau, ar nevertt dabar, kai slogioji oku-
pacija prasmego, kai inome tragik poets
likim, bti kiek atlaidesniems dl jos poli-
tini paklydim. (Juoba kad savo laiku pats
B. Raila j stm kair, kaip redaktorius
revoliucino jos eilraius.) B. Raila
kompromisus nesileido. Dl S. Nries bt
ilga istorija, ra jis 1995 m. lapkriio
6 d. inom pair ir vertinim skirtin-
gumus. A jau por kart buvau praytas
parayti Vilniaus spaudai serij straipsni
apie Salomj. Du metus galvojs nutariau
to nebedaryti, o tik trumpai idstyti savo
pair inomus faktus. ia suraiau ge-
rokai velniau negu anksiau ketinau. Bda
su visokiais gynjais ir fantazuotojais, o
problema juk paprastesn: 1) sutinku, kad
Nries poezija buvo gana gera, 2) juokauju
i pastang j vl sukatalikinti ir tuo visk
iganyti, ir 3) politin dalis, kur man rodos
kitaip negalime sakyti, dl to ir ubaigiau
apie valstybingumo princip reikm ne tik
dabar, bet ir ms istorijoje.
Autorius patsai papra, kad knygoje
j pristatyt buvs Akirai redaktorius
Henrikas emelis, kuris koleg charakteri-
zavo labai taikliai: Berods niekas i ms
urnalist nra priras tiek daug straips-
ni, kls tiek vairi problem politini,
kultrini, literatrini, alia to, akty-
viai reiksis ir rezistencinje veikloje, o po
karo vl ilg laik taps usieninio radijo
komentatoriumi.
Antrojoje knygoje, paioje storiausioje,
pavadintoje Liudytojo poringmis, auto-
rius i esms apsiribojo kultros ir litera-
tros temomis. Joje buvo pateiktas skyrius
ir i naci okupacijos metais publikuot
krini, o tai tuo metu buvo nauja. Mat
io laikotarpio kultrinio gyvenimo vaiz-
das, iki tol buvs urakintas septyniomis
specfondo spynomis, skendjo visikoje
tamsoje.
Liudytojo porings autori pasiek
jau gulint mirties patale, utat suteik jam
paskutin didel diaugsm. Kai grau i
ligonins ir gavau tris naujas knygas (tris
egz. Red. past.), tai man buvo geriausias
dvasinis maistas ir vaistai. Labai diau-
giuosi graia knyga. Gerai viskas atlikta,
mai defektukai nesvarbu, ra B. Raila
1997 m. kovo 5 d.
Atgimusioje Lietuvoje trij leidykl i-
leistos eios knygos dar kart paliudijo
unikal B. Railos vitalikum, jo nebls-
tant krybikum ir itikimyb savo tau-
tai, savai valstybei. Nuo pirmj Atgimimo
daig jis dmiai sek vadinamj perestroi-
kos proces, komunistins cenzros, vairi
udang eijim ir kitas permainas, gal
112
gale usibaigusias Baltijos ali isilaisvini-
mu. Siekdamas, kad altojo karo ir oku-
pacijos metais pasaulyje iblakyt lietuvi
sukurtos vertybs tapt vl laisvos tautos
inomybe ir savastimi, kad ir jo patriotinis
bei krybinis indlis tapt inomas, gera-
norikai, negaildamas n sav l, prad-
jo bendradarbiauti su Lietuvos krybinmis
organizacijomis, redakcijomis, leidyklomis,
asmenimis. Visa tai dar sunkiai sirgdamas,
degindamas paskutinius gyvenimo resur-
sus. Laikuose ne kart gal ir neteisingai
jaudinosi, kad Lietuvoje j maai kas bepri-
simena, kad jis savo kryba jau paseno, bet
ms nerangi kritika ir politikos elektrinta
visuomen, menkai pastebdama B. Railos
rinkini pasirodymus, tokius igyvenimus
lyg ir patvirtindavo.
Apskritai tuo metu Lietuvos ir ieivijos
santykiai igyveno prietaring tarpsn.
Abiej pusi idealistai rpinosi ieivijos
dvasinio paveldo apsauga ir perveimu
Lietuv, bendros tautos ateities kryba. Sa-
vanaudiai upldo Amerik, kaulydami
pinig ir lengvo pagyvenimo. Nuo bole-
vizmo pabgusius eid Lietuvos politik
priimtas pilietybs statymas. Maai kas
galvojo, kad tremt tegul ir turtingoje Ame-
rikoje igyvenusius tautieius reikt pa-
gerbti, jiems tinkamai padkoti. Tokio d-
mesio kiekvienas mogus laukia. Jo lauk
ir B. Raila, ir bent i urnalist sjungos
puss nebuvo apviltas.
urnalist sjunga Raalo aar knyg
vertino 1995 m. Vinco Kudirkos premija.
Dar prie tai laikuose pasiteiravau B. Rai-
los, kaip jis jaustsi, jeigu bt apdovanotas
valstybiniu ordinu. Atsiklausti btinai rei-
kjo, nes tuo metu apdovanojimus buvo
irima labai politizuotai: vieni nesutiko j
priimti i Prezidento A. Brazausko rank,
kiti man es nusipeln didesnio vertini-
mo. B. Raila mano paklausim atsiliep
itaip: Kai Brazauskas nutar apdovanoti
Gedimino treiojo laipsnio ordinu Brazdio-
n, Jonyn, J. Marcinkevii ar dar kak,
tai Amerikoje a buvau pirmas, kuris tai ko-
mentavau ir i principo ugyriau. Bet pata-
riau tokio emo laipsnio ordino neimti, nes
tie asmenys daugiau verti u visokius biu-
rokratlius, valdininklius ir padlailius,
kurie panaius ordinus gauna. Bet jeigu tai
bt urnalizmo profesijos ir urnalizmo
vaidmens pagaliau koks pripainimas, tai
pakeisiau pair ir ordin priimiau. Bet
tik ne treio laipsnio etc., o bent antro, ar
geriausiai pirmo. Tegu nors kart [valdia]
pradeda suprasti ir vertinti ms profesijos
reikm. (1995 m. kovo 14 d.)
Gav sutikim garbj koleg pristatme
apdovanojimui. Prezidento dekretu 1996 m.
Vasario 16-osios ivakarse B. Raila buvo
pagerbtas vis dlto tik treiojo laipsnio Lie-
tuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordi-
nu (Komandoro kryiumi).
beveik vienu metu paskirtus du apdo-
vanojimus publicistas reagavo skirtingai:
V. Kudirkos premij prim su diaugsmu,
ordin rezervuotai, taiau sieidusio po-
zon nestojo ir tiek Sjungai, tiek Prezidentui
padkojo. Tautieiai balandio 13 d. Los An-
dele kiek pavluotos gimimo dienos proga
organizavo ikilming B. Railos pagerbim.
LS vardu kolegikos usienio lietuvi orga-
nizacijos pirmininkas Karolis Milkovaitis jam
teik V. Kudirkos premijos laureato diplom,
o generalinis konsulas Vytautas ekanauskas
113
priseg Gedimino ordin. Laureat ir kava-
lieri sveikino Bernardas Brazdionis, poetas
Pranas Visvydas, Los Andelo vyr kvartetas.
B. Raila tar iai progai kruopiai pa-
rengt nuoirdi ir pilietik kalb. Atsaky-
damas galimiems kritikams jis pabr, kad
reikia gerbti vadovyb, kuri tauta isirenka
per laisvus rinkimus. Kita vertus, svarbu, ne
kas valstybs vardu apdovanoja, o u k ap-
dovanoja. Jei dabartin Lietuvos Respublikos
vadovyb sutinka pripainti, kad mano vei-
kla, kaip urnalisto, literato ir raytojo, ms
tautai ir valstybei buvo naudinga, tai u tai
galiu tik padkoti, nes mano pastarj veik
60 met publicisto, literato ir kritiko pozici-
ja visada sutapo, palaikydavo ir ireikdavo
lietuvi tautos rezistencini sluoksni kov
ir jj pastangas nublokti maskvin oku-
pacij ir vl atrungti Lietuvai jos valstybin
nepriklausomyb.
B. Raila neslp, kad buvo pamalonin-
tas, jog pirmasis i ieivijos urnalist
gavo V. Kudirkos premij u nuopelnus
Lietuvos urnalistikai ir knyg Raalo
aaros, pripaino, kad kart tikrai buvo
pataikyta kudirkinink. Bandydamas
velgti urnalistikos ateit tiek Lietuvo-
je, tiek ieivijoje, kalbtojas palinkjo,
kad ji atlikt ne maesn vaidmen, kok
atliko ms tautos atgimime XIX am-
iaus pabaigoje, kita vertus, kad ir valdia
visuomens institucij hierarchijoje j
prideramai gerbt.
i jau susivienijusios Lietuvos koleg pa-
reikta pagarba Broniui Railai buvo kuklus
atpildas u vis neram gyvenim, irdimi
ir protu ikentt kryb, diugi vent ir
dvasinis katarsis. Kiek brangus buvo is
apdovanojimo aktas, liudija paskutinse
dviejose knygose pateikta vizualin ir teks-
tin mediaga. ia verta pastebti ir lem-
ties enkl lietuvi urnalistikos Maestro
mir lygai po met t pai balandio
tryliktj.
Kokias ivadas galtume padaryti i io
straipsnio?
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu prasid-
js ir po Kovo 11-osios toliau vyks Lietuvos
Lietuvos generalinis konsulas Amerikoje
V. ekanauskas teikia B. Railai Lietuvos didiojo
kunigaikio Gedimino ordin.
Los Andelas, 1996 m. balandio 13 d.
LS vardu V. Kudirkos premijos diplom B. Railai
teikia Lietuvi urnalist sjungos pirmininkas Karo-
lis Milkovaitis. Los Andelas, 1996 m. balandio 13 d.
114
Raytoj sjungos leidykl, publicistas dva-
sikai gro Lietuv, kuriai atsidavs dar-
bavosi vis gyvenim.
io bendravimo pasekm ir publicisto
nuopeln vertinimas B. Railai paskir-
ta LS Vinco Kudirkos premija ir teiktas
Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino
ordino Komandoro kryius, suteik krjui
ir pilieiui dvasin satisfakcij jo ikilaus
gyvenimo kelio pabaigoje.
ir Lietuvi urnalist sjung bendravimas
savo orbit trauk vien ikiliausi XX a.
lietuvi urnalist, taip pat raytoj Broni
Rail.
io bendravimo pasekm trys ur-
nalistikos leidyklos publicistikos rinkiniai,
kuri vienas Raalo aaros ypa pabr-
B. Railos priklausym lietuvi urnalist
cechui ir autoriaus pagarb jam. Kartu su
dar trimis rinkiniais, ileistais Vagos ir
115
. ,.
'.,
T
urbt sunku bt suskai-
iuoti urnalistikos pedago-
go doc. Broniaus Raguoio
aukltinius, dirbusius ir tebesidarbuojan-
ius urnalistikoje. Ko gero, ir pats Docen-
tas nesiimt to daryti argi skaiiuosi per
keturiasdeimt pedagogins veiklos met
Vilniaus universitete urnalistik ilydtus
jaunus mones.
Docento kolegos, biiuliai ir mokiniai
ino, jog Jo prigimiai aritmetika moni
santykiuose i esms nepriimtina. Docen-
tas niekada neskaiiavo savo laiko, ati-
duoto jauniems monms, urnalistik
vediniems idealizmo ir svajons kurti.
2009-j rugsjis Docentui grai dvie-
j sukaki sutaptis. Gyvenimo ir krybos
jubiliej.
Vieja paskaita, kuri Jubiliatas skyr
urnalistikos studij raidai senajame Vilniaus
universitete, buvo pagerbtas Docento 80 met
jubiliejus ir urnalistins veiklos urnalisti-
kos studij Vilniaus universitete 60-metis.
Kultros tyrintojas, literatros kritikas
ir urnalistikos pedagogas Bronius Raguo-
tis, pirmosios Vilniaus universiteto urna-
listikos specialybs laidos absolventas, nuo
1954 m. dirbo Vilniaus universiteto urna-
listikos katedroje, 1984 m. krus Spaudos
urnalistikos katedr, buvo jos vedjas.
Docento Broniaus Raguoio paskai-
tas tikriausiai ir iandien prisimena ne tik
moksliukai, bet ir laisvo tvarkaraio m-
gjai. Ties sakant, atuoniolikmeiams
maksimalistams sunku bdavo susikaupti
ir bandyti visk tvarkingai susidti galv
i urnalistikos teorijos, anr vingrybi ir
net painiavos, istorini urnalistikos sub-
tilybi. Ne paslaptis, jog kartais ir nuobo-
doka bdavo itverti ne vien akademin
valand, kai dstytojas turdavo perskaityti
faktologin mediag i lapo.
Taiau iki iol kvepia prisiminimas,
kad Docento paskaitas skubdavome
visi, nes tarp t saus, privalom daly-
ko detali visada igirsdavome TAI, ko
nerasdavome vadovliuose.
116
Btent per Docento paskaitas SUPRA-
TOME, kad studijuoti reikia ne vien tik
pasirengti egzaminui ir j ilaikyti.
Per Docento paskaitas SUVOKME,
kad pasirinkome profesij, kurios pamatin
vertyb atsakomyb mogui.
Per Docento paskaitas IMOKOME, jog
pasirinktoji profesija tai ne spaudos enk-
l apskaita ir pals bgimas, nesidairant
alis, o ilgas ir sunkus kelias savsp, jog tik
augindami save, savo mint, galsime tinka-
mai atlikti savo Pareig.
Mstydamas apie tai, koks iandien tu-
rt bti urnalistas, Docentas sako: Jis
turt bti labiau mogus. alia krybi-
nio nusiteikimo, gebjim, Dievo dovanos,
darbtumo ir kit savybi turt bti ir
mogikumas. Reikia mylti mog.
O kalbdamas apie save urnalistiko-
je Bronius Raguotis dsto: A visada
laikausi dviej ms urnalistikos tradi-
cij. Pirmoji kudirkikoji tolerancija:
tegul bus iklausyta ir kita pus.
Antra vaigantikoji ms urna-
listikos, literatros tradicija irti
moguje ir gyvenime tai, kas yra viesu,
tauru, gera, grau.
Btent ituos dalykus, t mogikum
urnalistikoje ir literatroje, yra daug
syki sudtingiau ir sunkiau pavaizduo-
ti, negu ak krintanius trkumus, ne-
monikumus. ito ms gyvenime labai
reikia mogaus santykio su mogumi,
suinteresuoto gerumu.
Meil ir Gerumas.
Du atramos takai Lietuvos urna-
list Mokytojo gyvenimo ir krybos
trajektorijoje.
Jolanta Mayl
urnalist Mokytojas Bronius Raguotis
Lietuvos spaudos fotografija 2009 m.
Radijo pirmagimis
2009 m. Vilniaus universitete
apginti baigiamieji bakalauro darbai
2009 m. Vilniaus universitete
apginti baigiamieji magistro darbai
..
/ /..
118
.. / /..
SAUSIS. Lietuvos iniasklaida susivieni-
jo, kad apgint informacijos rinkimo laisv.
Reaguodamos Seimo valdybos sprendi-
mus, ribojanius urnalist darb Seime ir
paeidianius Konstitucij, vis Lietuvos
iniasklaidos priemoni (radijo, televizijos,
spaudos, interneto) redakcijos kreipsi
prezident Vald Adamk ir Seimo valdyb.
Bendrajame kreipimesi, kur pasira vis
nacionalini dienrai, TV kanal, didiau-
si naujien portal, radijo stoi vadovai
bei 37 regionini iniasklaidos priemoni
redaktoriai, pabriama, jog demokratinje
valstybje neturi bti varoma spaudos ir
odio laisv.
LS toliau principingai gyn urnalist,
dirbani Seime, teises. 2008 m. gruod Sei-
mo valdybai pakeitus urnalist akreditavimo
taisykles ir nustaius kvotas redakcijoms, no-
rinioms akredituoti urnalistus Seime, LS
pastangomis ios kvotos 2009 m. saus buvo
atauktos. Taiau liko kiti ribojimai ir drau-
dimai urnalistams: apribotos vietos, kuriose
galima flmuoti, fotografuoti, o nenurodytose
vietose kalbinti, flmuoti ir fotografuoti poli-
tikus galima tik gavus Seimo nario sutikim.
LS apskund tokius draudimus ir ribojimus
remdamasi Konstitucija, kurioje aikiai nuro-
dyta, jog teis rinkti ir skleisti informacij gali
bti ribojama tik statymu.
12 d. Vilniuje, Raytoj sjungoje, kunigui, di-
sidentui ir urnalistui Juliui Sasnauskui teikta
Lietuvos urnalist draugijos (LD) skiriama
Stasio Lozoraiio premija. J. Sasnauskas tapo
vienuoliktuoju premijos laureatu. Ofcialus
LD apdovanojimo pavadinimas Kelyje
Vilties Prezidento Lietuv.
20 d. u urnalist teisi gynim i darbo
atleista ilgamet TV3 ini tarnybos va-
dov bei savaitins informacins analitins
laidos Savaits komentarai vedja Jolanta
Butkeviien. urnalist nubausta drausmi-
ne nuobauda ir atleista i darbo dl to, kad
neva nesuderinusi su televizijos vadovybe
virijo savo galiojimus, pasiraydama soli-
dar iniasklaidos priemoni redaktori ir
urnalist kreipimsi Prezident ir Seimo
Valdyb dl pastarosios priimt urnalist
darbo ribojim Parlamente.
21 d. LS pirmininkas Dainius Radzeviius
ir LS pirmininko pavaduotoja Erika Strai-
gyt susitiko su Lietuvi kalbos instituto di-
rektore Jolanta Zabarskaite ir tarsi dl ben-
dradarbiavimo bei nauj iniciatyv. Susitar-
ta rengti seminarus urnalist bendruome-
nei, taip pat kalbos redaktoriams, stilistams,
korektoriams.
30 d. paskelbti ir apdovanoti LS ir Naciona-
lins urnalist krj asociacijos (NKA)
tradicini konkurs laureatai.
Konkurso Reformos mogaus labui
laureatmis tapo Inga Saukien (Delf),
Daina Staniauskien (Mano kis) ir Ok-
sana Laurutyt (iauliai plius). Konkurso
Akiratyje mogus laurai atiteko urnalis-
tams Audriui Musteikiui (Lietuvos inios),
. ,/
119
Viktorui Trofmiinui (Mano kis) ir Si-
dui Aksomaiiui (Respublika). Vertinant
tradicinio konkurso K pasakyt Temid
dalyvi darbus krybikiausiais pripainti:
Aldona Svirbutaviit (kininko pata-
rjas), Tomas Berinskas (Respublika)
ir Greta iinauskait (Lietuvos inios).
Konkurso Kultros versmse laureatais
tapo: Lietuvos televizijos laidos Tapatybs
labirintai krybins grups nariai laidos
vedjas ir scenarijaus autorius Virginijus Sa-
vukynas ir laidos reisier Aida Velien,
taip pat Svajnas Sabaliauskas (iauli kra-
tas) ir Nijol Linionien (Suvalkietis).
Apdovanoti ir krybinio konkurso Au-
tori teiss Lietuvoje: apsauga ir problemos
nugaltojai. i konkurs kartu su LS ir
NKA rengia Lietuvos autori teisi gynimo
asociacijos agentra (LATGA-A). Diplomai
ir premijos teikti urnalistams Mindaugui
Jackeviiui (Delf), dvi antrosios premi-
jos Daliai Zibolienei (Gimtasis Rokikis),
Siguiui Janui (Vox maris), trys treio-
sios Vaidai Jutkonei (Vakar ekspresas),
Tomui Berinskui (Respublika) ir Veretai
Rupeikaitei (Kauno diena).
VASARIS. TNS Gallup 2009 m. sau-
siovasario mnesiais atlikta iniasklaidos
ekspert apklausa, kurioje dalyvavo didiau-
si iniasklaidos planavimo agentr, i-
niasklaidos priemoni savininkai ir vadovai,
tapo pavojaus signalu daugeliui iniasklai-
dos priemoni. Prognozs: 2009 m. Lietuvos
reklamos rinka mas 27 proc., televizijos
reklamos rinka 24 proc., radijo 21 proc.,
laikrai 30 proc., urnal 26 proc.,
lauko reklamos rinka 27 proc., kino rekla-
mos rinka 24 proc. iniasklaidos ekspert
prognozmis, 2009 m. dids tik interneto re-
klamos rinka 17 proc.
Siekdama utikrinti regionini ir vietini
laikrai informacijos altini ir nuomo-
ni vairov bei sklaid, Vyriausyb numat
las, kuriomis konkurso bdu siekiama i
dalies kompensuoti atsiradusias ilaidas dl
pakitusi mokesi tarif.
7 d. vyko visuotinis LS Vilniaus skyriaus
susirinkimas, kuris slaptu balsavimu trejiems
metams irinko nauj valdyb (A. Arlaus-
kien (pirminink), V. Denisenko (valdybos
pirmininks pavaduotojas komunikacijos
klausimams), L. Jastramskien (pavaduo-
toja socialiniams klausimams), A. Nugarai-
t (pavaduotoja mokslo ir profesionalumo
klausimams), B. Balynien, R. Karnackait,
A. Liaudanskien, R. alna, A. Vinokuras).
is didiausias urnalist sjungos skyrius
vienija beveik pustreio imto urnalist, gy-
venani ir dirbani ne tik Lietuvoje, bet ir
JAV, Vokietijoje, Pranczijoje, Nyderland
Karalystje, Izraelyje ir kt. valstybse.
13 d. Lietuvos ryi su visuomene agentra
nutar steigti asociacij, kurios tikslas u-
tikrinti agentr veiklos etikos ir profesinius
standartus, gerinti io verslo aplink.
25 d. Lietuvi kalbos institute startavo kalbos
praktikos klausimams skirt seminar ciklas
domioji kalbotyra. Pirmasis seminaras,
skirtas redaktoriams, kalbos stilistams, su-
lauk didelio susidomjimo. rengin su-
sirinko daugiau nei 60 klausytoj i visos
Lietuvos.
KoVAS. Pradtas naujas LS ir Europos
Sjungos atstovybs Lietuvoje projektas k-
rybinis konkursas EuroMedija 2009, kurio
metu renkami geriausi urnalistai atskirose
Lietuvos urnalistika: dienos ir darbai. 2009 m. sausisgruodis
120
nominacijose: Europos plunksna Met
spaudos urnalistas, Europos akis Met
televizijos urnalistas, Europos balsas
Met radijo urnalistas, Europos regionie-
tis Met regionins iniasklaidos urna-
listas, Europos studentas Met jaunasis
autorius (g. 1983 m. ir vliau), Eurotin-
klius Met interneto vart urnalistas ir
Euroblogeris Met tinklaratininkas.
Vyriausioji rinkim komisija (VRK) nu-
sprend skirti 3 mln. lit Prezidento ir Euro-
pos Parlamento rinkim politinei reklamai
per nacionalinius komercinius transliuoto-
jus skleisti.
19 d. Kaune, Vytauto Didiojo universitete,
Lietuvi ieivijos institutas sureng dviej
dien konferencij Lietuvi ieivijos spau-
da: istorija ir dabartis. Renginys skirtas
gausiai lietuvi ieivijos spaudai pristatyti,
aptarti ir turinio analizei, kartu pamintos ir
laikrai Draugas (redakcija sikrusi i-
kagoje, JAV) 100-osios bei Tviks iburiai
(leidiamas Kanadoje) 60-osios metins.
25 d. Vyriausyb nusprend pakeisti Vals-
tybs teikiamos dalins fnansins paramos
kultriniams ir vieiamiesiems projektams
pagal Spaudos, radijo ir televizijos rmimo
fondui (SRTRF) pateiktas paraikas ben-
druosius konkurs nuostatus ir numatyti
didesn fnansavim regionini ir vietini
laikrai sklaidai. Primus nutarim re-
gionini ir vietini laikrai leidjams per
SRTRF atskiro konkurso bdu nutarta pa-
skirstyti papildomus 3 mln. Lt.
28 d. LS valdyba steig LS Etikos komi-
sij, kurios uduotis: nagrinti skundus dl
LS nari etikos, prevencikai patarti kole-
goms ikilus probleminms ar neaikioms
situacijoms, rpintis urnalist profesins
etikos ugdymu. komisij irinkti septyni
vairiems Lietuvos regionams atstovaujan-
tys kolegos urnalistai: Aurelija Arlauskien,
Aust Korbut, Vita Morknien, Vidmantas
Matutis, Viktoras Trofmiinas (pirmininkas),
Jonas Vlyvis ir Aura alyt.
I urnalist etikos inspektoriaus pareig
atsistatydino daugiau kaip septynerius metus
ias pareigas js raytojas Romas Gudaitis.
30 d. apdovanoti pirmkart surengto urna-
list krybinio konkurso EuroMedija 2009
laureatai. Daugiau nei imt iniasklaidos
atstov renginyje pasveikino Europos Komi-
sijos nar Dalia Grybauskait.
Europos plunksna, arba geriausiu Met
spaudos urnalistu, tapo Rytas Staselis, an-
troji vieta atiteko Valdonei Savulionytei,
treioji Teresei Staniulytei. Nominacijos
Europos balsas (Met radijo urnalistas)
pirmosios vietos laureatais paskelbta Lietu-
vos radijo laidos Gimtoji em krybin
grup: prodiuser Rima Jakutyt, vyresnysis
redaktorius Arvydas Urba, redaktoriai Regi-
na Montvilien, Kostas Pivorius ir Algirdas
Steponaviius. Antri liko Alytaus radijo
laid FM99 urnalistai Vilija ir Liudas
Ramanauskai. Nominacijos Europos re-
gionietis (Met regionins iniasklaidos
urnalistas) laureate tapo Nida ulcien
(Kupikn mintys), antroje vietoje Vida
Ramanauskait-Grimanauskien (Alytaus
radijas FM99), treioje Dalia Zibolien
(Gimtasis Rokikis). Nominacijoje Euro-
pos studentas nugaljo Mta Marija Valiu-
aityt, antroje vietoje Rasa Vaitkeviit.
Met interneto vart urnaliste (nominacija
Eurotinklius) irinkta Vija Pakalkait.
121
BALANDIS. 3 d. Vilniuje vyko kasmeti-
n NKA konferencija (nuotr.).
LS ir Lietuvos vartotoj institutas pra-
djo bendr projekt Painkime vieni ki-
tus. Tikslas supaindinti visuomen su
monmis, kurie priverstinai palik savo al
vyksta gyventi svetur ir vadinami vienu o-
diu pabgliai. Projekto metu numatyta
atlikti integruot visuomens ir prieglobst
gavusi usieniei nuomoni tyrim, su-
rengti seminar urnalistams, visuomenei
ir vairioms tikslinms grupms. Projekto
fnale numatyta parengti leidin Pabglis
daugiakultrikumo kontekste ir surengti
fotografj konkurs Susipainkime. Ge-
riausios konkurso fotografjos pateks kil-
nojamj fotografj parod, apkeliausiani
Lietuvos regionus, be to, bus parengtas ir i-
leistas to paties pavadinimo fotoalbumas.
Vilniaus universitete surengtose kas-
metinse urnalist dienose LeuDi 09
paminta ypatinga sukaktis urnalistikos
studij 60-metis.
Lietuvos spaudos fotograf klubo pre-
zidentas ir LS pirmininko pavaduotojas
Jonas Staselis irinktas Lietuvos fotomeni-
nink sjungos (LFS) pirmininku.
29 d. Grup LS Vilniaus skyriaus urnalis-
t lanksi Jono Basanaviiaus gimtinje O-
kabali kaime, Vilkavikio rajone, kur tdien
vyko Lietuvos Tautinio Atgimimo uolyno
20-meio vent. Jie pasodino urnalist
uol.
GEGU. 4 d. LS Vilniaus skyriaus
valdybos nariai Spaudos atgavimo, kalbos
ir knygos dienos ivakarse padjo gli
ant urnalist kap Antakalnio kapinse,
Vilniuje.
9 d. gausi visos Lietuvos urnalist bendruo-
men Kaune paminjo Spaudos atgavimo,
T pai dien sostinje, Lietuvos kali-
ni globos draugijoje, apdovanoti krybinio
konkurso urnalistams Bausti negalima
pasigailti 2008 laureatai. Spaudos katego-
rijoje jais tapo Tomas Jaruseviius, Tomas
Berinskas, Greta iinauskait ir Vaidotas
Beniuis, televizijos ir radijo kategorijoje
Dainius Radzeviius, Audrys Antanaitis,
Mindaugas Bajarnas, Justinas Visockas,
Aida Braikien ir Rasa Vaitkeviit. Ap-
dovanojimai taip pat skirti nuteistiesiems,
tapusiems konkurso laureatais. Krybinius
konkursus Bausti negalima pasigailti 2008
organizavo NKA, Kaljim departamentas
ir Lietuvos kalini globos draugija.
iauliuose jau septintj kart surengtas io
krato urnalist met renginys Met vinys.
Tai vienintelis spaudoje, televizijos kanaluose,
radijo stotyse trisiani urnalist renginys,
kuriame apdovanojimai pelnomi ne u kry-
binius laimjimus, puikias temas ar grakt
od. ia vertinimo sulaukia vairiausi ko-
mik, tragikomik, paradoksali situacij
autoriai ar dalyviai, urnalistai, raantys, kal-
bantys, bet ne visuomet mstantys.
122
kalbos ir knygos dien ir Lietuvos urnalist
sjungos krimo 80-met.
Per ikilming minjim istorinje Lietuvos
Respublikos Prezidentroje pagerbti 2008-j
Vinco Kudirkos, Mato aliaus premij laure-
atai, teikti medaliai U nuopelnus urnalisti-
kai, paskelbti konkurso U tautin toleranci-
j, taip pat Gintarinio parkerio nugaltojai.
Radzeviius (laida iniasklaidos anatomija,
ini radijas).
LS pirmininkas D. Radzeviius neprast
priz kaktus teik Jolantai Butkeviie-
nei. ios vents ivakarse Vilniaus miesto
apylinks 1-ojo teismo sprendimu patvirtin-
ta, kad urnalists atleidimas i kanalo TV3
buvo neteistas.
Atskirai pagerbtas Stanislovas Pleskus, vos
prie kelet dien vents jubiliej, prilygstant
LS sukakiai. iam veteranui, urnalisto kar-
jer pradjusiam prie 60 met, jau antr ka-
dencij vadovaujaniam LS Senjor klubui,
V. Maiulis teik gli ir asmenin dovan.
vents dien Kaune, prie urnalist
nam, atidengta medin plunksn simbo-
lizuojanti skulptra, kurios autorius LS
narys Juozas Ruzgas. LS steigimo jubiliej
prasminanti atminimo lenta sukurta kito LS
nario Jono Dirss rankomis. vents dalyviai
kartu su uolyno puiamj instrument
orkestru sureng spdingas eitynes Vytauto
Didiojo karo muziejaus sodel, kur padjo
gli prie Laisvs ir Knygneio paminkl.
16 d. Kaune minint Partizan pagerbimo, ka-
riuomens ir visuomens vienybs dien pa-
skelbti ir apdovanoti konkurso iuolaikinio
kario portretas laureatai. Spaudos kategori-
joje pirmoji vieta atiteko ivilei Kavaliaus-
kaitei (iauli kratas), antroji Jolantai
Kaemkaitytei (eiminink), treioji vieta
paskirta Aldonai Kudzienei (Alytaus nau-
jienos). Televizijos ir interneto iniasklaidos
kategorijoje dvi pirmsias vietas komisija
skyr urnalistams Jauniui Matoniui (u vi-
deominiatir Siuntinys i Lietuvos) bei
Ilonai Skujaitei ir Domantui Vildinui (u
dokumentin apybrai Tadas ledlauis).
2008 m. Vinco Kudirkos premijos laureate
tapo televizijos urnalist Graina Sviderskyt
(nuotr.), pirmkart teikiamos Mato aliaus
premijos laureatu knygos apie Mat ali
autorius, urnalistas Gerimantas Statinis.
LS Kauno apskrities skyriaus steigtus
Gintarinius parkerius peln Danguol Bu-
nikien (BTV, laida Bryd), Rasa Jagait
(kininko patarjas), Aura Garnien ir
Tadas irvinskas (Kauno diena), Remigi-
jus Rainys (Akistata) bei Saulius Tvirbutas
(Valstiei laikratis).
Tautini maum ir ieivijos departamen-
to steigtos nominacijos U tautin toleran-
cij laureate spaudos kategorijoje tapo Inga
Liutkeviien (urnalas Verslo klas), elek-
tronins iniasklaidos kategorijoje Dainius
123
Konkursui pateikti geriausi darbai ileisti ats-
kiru leidiniu.
Pirmkart paskelbtas krybinis konkur-
sas urnalistams iuolaikin biblioteka
visuomens paangai, kur sureng LS,
NKA ir projektas Bibliotekos paangai.
Spaudos fotografai upldo Lietuvoje
kurtus pabgli centrus. Vienos dienos k-
rybinse dirbtuvse jie kr fotoreportaus
ir kartu paskelb LS iniciatyvos fotokon-
kurso Susipainkime pradi. Fotograf-
j konkursas buvo sumanytas tada, kai LS
ir Lietuvos vartotoj institutas nutar gy-
vendinti bendr iniciatyv, pavadint Pa-
inkime vieni kitus.
BIRELIS. Pirmj birelio savait, pir-
m kart per ekonomin sunkmet, ufk-
suotas nedarbo lygio majimas keturiose
apskrityse. Taiau urnalistams sudtinga
rasti darb. Lietuvos darbo biros duomeni-
mis, tarp darbo iekani alies gyventoj
mnes uregistruoti 103 urnalistai (duo-
menys ufksuoti sausiogegus mnesiais),
taiau darbo bira jiems galjo pasilyti tik
34 laisvas darbo vietas.
5 d. LS valdyba sureng ivaiuojamj po-
sd Varnos rajone. Jo metu tartasi dl eko-
nomins situacijos padarini iniasklaidai
ir susidariusios padties redakcijose. Prie
posd LS valdybos nariai lanksi Valstybs
sienos apsaugos tarnybos Varnos rinktins
Kabeli ukardoje. Pasienio pareignai ur-
nalistams pareng paintin program, aptar
bendradarbiavimo galimybes.
Po to, kai LS valdybos posdyje buvo pa-
vieinta informacija apie sunkioje situacijoje
atsidrusius kolegas i Panevio, pirmieji
realia parama kolegoms susirpino Kaune
sikrusio LS regionins iniasklaidos ir
ems kio klubo nariai. Pasak io klubo
vadovo Viktoro Trofmiino, klubo nariai,
vertindami ir suprasdami sunki situaci-
j, kurioje atsidr LS Panevio skyriaus
kolegos, nusprend skirti panevieiams
dal savo sutaupyto nario mokesio penkis
imtus lit. Skiriamos los gali bti panau-
dotos imokti paalp labiausiai pinig sto-
kojaniam urnalistui ar padengti LS nario
mokest.
Regionins iniasklaidos ir ems kio
urnalist klubas paragino ir kitus LS sky-
rius, klubus rasti galimyb suteikti param b-
doje atsidrusiems kolegoms. iuo metu darbo
neturintiems kolegoms skirt paramos akcij
perm kiti savanoriai: LS Vilniaus skyriaus
valdyba, vertinusi sudting LS Panevio
skyriaus nari situacij, taip pat nusprend
skirti jiems fnansin param (500 lit).
8 d. LS nar, V. Kudirkos premijos laure-
at G. Sviderskyt informavo LS apie savo
sprendim pasitraukti i LNK. Komercins
televizijos ini laidos vedja pasipiktino,
kad kanalas siekia pigaus populiarumo bet
kokia kaina. Po to, kai iniose buvo pa-
rodytas reportaas, kuriame buvo galimai
pornografnio turinio mediaga, urnalist
nutar palikti kanal.
Mano asmeninis garbs kodeksas ir po-
iris visuomens informavimo statym
bei urnalisto etik nesutapo su ini redak-
cijos darbo metodais. Todl nusprendiau
pasitraukti. Kitos ieities nemaiau, pa-
reik G. Sviderskyt.
17 d. Seime didele bals persvara pritarta
Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vie-
osios informacijos poveikio statymo naujai
124
redakcijai, kuri buvo sulaukusi prietaring
ir iniasklaidos, ir visuomens atstov ver-
tinim. Politik teisinti ribojimai ir drau-
dimai skleisti informacij, kuri gali alingai
veikti nepilnamei smon ar ikreipti j
vertybi sistem, paliet ne tik iniasklaid.
Visuomens polemikos neiveng kai kurios
statyme teisintos nuostatos, kurios i dalies
paralyiavo ir meno (ypa kino) krj,
taip pat knyg leidj veikl. Prietaringai
vertinamame statyme buvo tvirtinti papil-
domi kriterijai vieajai informacijai, kuri,
anot dokumento rengj, daro neigiam po-
veik nepilnamei fziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi.
22 d. visuomenei paskelbta informacija apie
bank sektoriaus siliejim iniasklaidos
priemoni valdym. Naujai steigtos AB
banko SNORAS grups mons UAB SNO-
RAS Media investicijos valdyba tdien pri-
m ir vieai paskelb sprendim investuoti
UAB Lietuvos rytas akcijas ir sigyti 34
proc. mons statinio kapitalo. LS pirmi-
ninkas D. Radzeviius pareik, jog tokia
situacija kelia rimt grsmi iniasklaidai.
Galime prognozuoti, kad tokia tendencija
laukia ir kit dideli iniasklaidos bendro-
vi. Kai bankai turi sunkum ir iniasklaida
taip pat, kyla tarimas, ar bendrai susijung
jie utikrins urnalist laisv teikti visuome-
nei informacij apie alies bank fnansin
padt ir problemas?
26 d. Andrionikyje (Anyki r.) vl ur-
muliavo operatoriai i vairi alies tele-
vizij. ia vyko tradicinis renginys TV
operatori flm festivalis 2009, kur jau ke-
tvirti metai organizavo LS TV operatori
klubas.
Pasak festivalio idjos autoriaus ir vieno
i organizatori Evaldo Petrausko, kuris yra
ir LS TV operatori klubo vadovas, iam
festivaliui nelemta lugti vien todl, kad
Andrionikyje reziduoja j kolega Aidas
Gurskus. Ant jo pei kasmet gula dalis or-
ganizacini rpesi, taiau Aidas visuomet
svetingai atveria savo sodybos vartus ir kole-
goms, ir baigiamj festivalio rengin gau-
siai susirenkaniai miestelio bendruomenei.
30 d. po pusmet trukusi parengiamj
darb Lietuvos nacionalinis radijas ir televi-
zija (LRT) pirmieji tarp alies eterio dalyvi
eng pasaulinius virtualius socialinius
tinklus. LRT skiltys atsirado i karto ketu-
riuose tinkluose: Facebook, Twitter, jau
anksiau LRT skiltis buvo sukurta Youtube.
Be to, pradjo veikti LRT tinklaratis www.
lrt.lt/blogas.
LIEPA. 2 d. Kaune dirbantys urnalis-
tai nusprend sustiprinti profesin sjung.
Diena Media News bendrovs urnalist
profesins sjungos nari susirinkime nu-
tarta iplsti valdyb ir suaktyvinti jos vei-
kl. Valdyboje penki Kauno dienos ir
du Vilniaus dienos redakcijos urnalistai:
Rta Stankeviit (pirminink), Tadas ir-
vinskas, Aura Garnien, Darius Slenis ir
Tomas Ragina bei Lina Navickait ir Gedi-
minas Reklaitis.
3 d. naujai irinktosios Prezidents Dalios
Grybauskaits komandoje pradjo dirbti dr.
Audron Nugarait. Ji pakviesta vadovauti
Politikos analizs ir institucini ryi gru-
pei. urnalist, socialini moksl daktar
A. Nugarait nuo 1978-j dsto Vilniaus
universitete urnalistikos teorijos disciplinas,
pilietins urnalistikos kurs, tyrinja ir dsto
125
viej ryi teorij. Ji yra LS nar, aktyviai
dalyvaujanti organizacijos veikloje.
7 d. LS pareik kritikai vertinanti kai
kuri politik mginimus i esms pakeis-
ti urnalist etikos inspektoriaus skyrimo
procedr. Pagal Visuomens informavimo
statym (VI) inspektori Seimui tvirtinti
teikia Lietuvos urnalist ir leidj etikos
komisija (LLEK).
Po to, kai i pareig nusprend pasitrauk-
ti antrj kadencij pusjs urnalist eti-
kos inspektorius Romas Gudaitis, LLEK
ias pareigas pasil vaik psichiatr Lin
Slun. Taiau urnalist etikos inspekto-
riaus tvirtinimo procedra strigo Seime, nes
kai kurie parlamentarai usimojo pakeisti
VI teisint inspektoriaus skyrimo tvark.
J manymu, ias pareigas galt uimti tik
teisin isilavinim turintis asmuo, ir jo kan-
didatr Seimui teikt ne visuomenins or-
ganizacijos, o Seimo komitetas. i pozicij
kritikai vertino LS ir urnalist saviregu-
liacijos organizacijos.
8 d. Seime pradti svarstyti silomi statym
pakeitimai dl socialini garantij krybi-
niams darbuotojams. urnalistams Seime
atstovavo LS pirmininkas D. Radzeviius.
Posdis baigsi be blog pasekmi krybinio
sektoriaus monms atsivelgta krybi-
ni organizacij atstov praym ne griauti
galiojani socialini garantij sistem, o j
tobulinti. Silom projekt svarstymas ati-
dtas iki rudens.
10 d. Trakuose surengtas praktinis semina-
ras urnalistams Ikiai ir galimybs ur-
nalist profesijai ekonominio sunkmeio
metu, kur inicijavo LS kartu su partne-
riu F. Eberto fondu.
13 d. LLEK prim svarb sprendim dl
to, ar etika urnalistui turti ir kit siparei-
gojim, susijusi su jo politine veikla ir po-
litinmis pareigomis. Lietuvos urnalist ir
leidj etikos komisija nusprend, jog Dai-
va Bartkien, dirbdama urnalists darb ir
Jurbarko rajono savivaldybs Taryboje, pa-
eidia urnalist ir leidj etikos kodekso
25 straipsnio nuostatas.
LS pirmininkas D. Radzeviius parei-
k, jog, atsivelgiant mint sprendim,
reikt svarstyti klausim ir dl to, kaip turi
elgtis LRT taryba ir LRT administracija, jei
LRT urnalistai ir laid vedjai turi tok pat
interes konfikt ir i principo paeidia
etikos kodeks.
15 d. Seime pritarta statym pakeitimui,
kad urnalist etikos inspektoriumi gali
bti tik teisininkas.
16 d. Kauno urnalist senjor klube Mes
surengta dokumentinio flmo Lituanicos
didvyriai aminai gyvi perira. Jo krjai
klubo narys, ilgametis televizijos operatorius
Stasys Dargis ir Jonas epas.
19 d. Vilniaus rotus aiktje startavo eks-
pedicija Tian an, skirta Lietuvos vardo
tkstantmeiui ir Gedimino Akstino vir-
ns 50-meiui paminti. Su ios ekspedicijos
dalyviais ikeliavo ir urnalistas, keliautojas
bei LS kelioni ir pramog klubo vadovas
Gerimantas Statinis.
T pai dien Rumikse (Kaiia-
dori r.) ikilmingai teikta ir Jono Aisio
2009 m. literatrin premija, kurios steigja
yra Kaiiadori rajono savivaldyb. Premija
konkurso bdu skiriama u J. Aisio kry-
bos tyrinjim ir sklaid, u aistikos dva-
sios puoseljim kryboje. Jos laureatu tapo
126
poetas, publicistas, LS narys ir vienas i
Nepriklausomj raytoj sjungos krj
Jonas Endrijaitis.
20 d. LS msi ginti statym pinkles pa-
tekusius urnalistus. LS jau buvo ireikusi
susirpinim dl situacijos, kuri pateko kai
kurie urnalistai, kai jiems nebuvo imokta
visa ligos socialinio draudimo paalpa dl
ligos laikotarpiu gauto autorinio atlyginimo.
Dl to LS kreipsi Socialins apsaugos ir
darbo ministerij, praydama motyvuoto
paaikinimo, ar socialiai teisinga tokia prak-
tika, kai autoriui sumainama ligos paalpa,
jeigu ligos metu jis gauna autorin atlygini-
m u galimai anksiau sukurtus krinius.
22 d. LS gavo laik i Azerbaidane vie-
jusio Panevio futbolo klubo Ekranas
atstovo spaudai Gedo Sarokos. Jame ur-
nalisto deportavimo istorija. Argumentas,
kuris muitins pareigno lpomis buvo
pateiktas i svetimos alies deportuojamam
lietuvi urnalistui, tebuvo toks: Jei tavo
pase Kaln Karabacho viza, tai reikia, kad
tu pripasti jo suverenum. LS kreipsi
Usienio reikal ministerij, praydama isi-
aikinti situacij.
T pai dien LS, vienijanti apie 1 000
nari ir aktyviai ginanti visos urnalist
bendruomens interesus, pareik kriti-
kai vertinanti politik ketinimus suvaryti
krybini darbuotoj socialines garantijas.
LS isiunt oficial rat Seimo nariams,
kurie kitdien turjo svarstyti Valstybinio
socialinio draudimo statymo pakeitimo ir
papildymo projekt. J primus iniasklai-
dos darbuotoj, dirbani pagal autorines
sutartis, socialins garantijos sumat
perpus.
23 d. statym projektai, ivakarse skubos
tvarka priimti Seime, tapo tikra staigmena
krybiniams darbuotojams ir kitiems asme-
nims, dirbantiems pagal autorines sutartis.
Jie neteko socialini garantij, kurias iki iol
turjo.
27 d. LS valdyba nusprend, kad Seimui
sugriovus iki iol galiojusi socialini ga-
rantij krybiniams darbuotojams sistem
tylti negalima ir paragino visus urnalist
bendruomens narius aktyviai pareikti savo
asmenin pozicij siuniant paraais patvir-
tintus pareikimus Prezidentr. Pirmieji
tokius pareikimus, raginanius neatimti
i krybini darbuotoj socialini garan-
tij ir sustabdyti statym pasinaudojant
Prezidentei suteikta veto teise, isiunt LS
vadovai.
Tomis dienomis LS pasiek ir informa-
cija, liudijanti Lietuvos urnalist draugijos
(LD) param kovojant dl socialini ga-
rantij atkrimo. LD valdybos pirminin-
k Maryt Kontrimait vis draugijos nari
vardu pareik palaikanti LS pozicij ir
prane, jog taip pat ratu kreipsi Prezi-
dent D. Grybauskait, praydami vetuoti
urnalistams socialiai nepalank statym.
31 d. LS esperantinink urnalist klu-
bo atstovai dalyvavo 94-ajame Pasaulio
esperantinink kongrese Lenkijoje. Kon-
greso metu surengtame Pasaulio esperan-
tinink urnalist (TEA) visuotiniame
susirinkime dalyvavo 23 ali urnalistai.
Lietuvai atstovavo 6 urnalist grup. Gru-
ps vadovai LS vicepirmininkas, Lietu-
vos esperantinink urnalist asociacijos
(LEA) pirmininkas Audrys Antanaitis
ir LS esperantinink urnalist klubo
127
vicepirmininkas, urnalo Litova Stelo re-
daktorius Vytautas ilas.
RUGPJTIS. 1 d. urnalist bendruo-
men apskriejo inia, jog vienas pajgiau-
si ms alies achmatinink, LS narys
Algimantas Butnorius Slovnijoje vykusia-
me Europos senjor achmat empionate
ikovojo sidabro medal. 62 met kaunie-
tis urnalistas buvo vienas i eiasdeimt
keturi Senojo emyno achmat meistr,
kurie varsi dl garbing apdovanojim.
Atuonis kartus taps Lietuvos achmat
empionu kaunietis Algimantas Butnorius
2007-aisiais vykd tarptautinio didmeis-
trio normatyv, nes tais metais jis tapo
Pasaulio senjor achmat empionu. Eu-
ropos viceempionas yra aktyvus LS Kau-
no apskrities skyriaus rengini dalyvis ir
organizatorius. Kasmet liepos 6-j Kauno
urnalist nam lauko kavinje Vasaros
olimpas Algimanto Butnoriaus iniciatyva
rengiami Lietuvos achmatinink turnyrai,
skirti Valstybs dienai.
3 d. 13 val. labai nepalankiomis slygomis 6
moni grup, tarp kuri buvo ir ekspedicijoje
dalyvaujantis urnalistas Gerimantas Statinis,
ukop nauj virn Tian anyje, Ak-Su
keteroje, ir pavadino j Lietuvos 1000-meio
vardu. Virns auktis 4 711 m. G. Statinis Lie-
tuvos 1000-meio virnje ikl LS ir LS
kelioni ir pramog klubo vliavas (nuotr.).
4 d. tinklalapis www.lzs.lt urnalist ben-
druomenei iplatino ini apie LS televizijos
operatori klubo tradicin rengin ir videomi-
niatir festivalio-konkurso irk laisvai
2009 pradi. kart konkurso rengjai pa-
sirinko netradicin tem Akiratyje mo-
gus. Konkurso tikslas sukurti, vertinti ir
visuomenei pristatyti reklaminio anro vide-
ominiatiras, kelianias i dien aktualijas
ir irykinanias mogiksias vertybes. U
ias videominiatiras autoriams nebus sumo-
kta. Jos nesusietos n su viena Vyriausybs
programa. U j nesislepia nei politiniai, nei
verslo interesai. Tai iskirtinis operatori bei
urnalist poiris socialin reklam, jos ak-
tualum bei naud, tok kvietim kolegoms
perdav LS televizijos operatori klubo va-
dovas Evaldas Petrauskas.
7 d. Marijampolje surengtas tradicinis trum-
po flmo festivalis Baltas kluonas 2009,
kuris vyksta Vekeriotiki kaime esanioje
sodyboje, po atviru dangumi. Mintis surengti
trumpo mgjiko flmo festival kilo 2003 m.
pavasar keturiems marijampolieiams: Li-
nui Natkeviiui, Riardui Mockui, Eugenijui
Naikeliui ir Rimvydui Alenskui. Pirmajame
festivalyje, kur organizatoriai sureng i sav
l, 2003 m. rugpjt dalyvavo 15 vietini
autori operatori, kurie susirinkusiems
parod per 20 savo darb iki 3 minui
trukms flm. Kiekvienais metais daugja
norini dalyvauti festivalyje, taip pat ir i-
rov, kurie jau atvyksta i visos Lietuvos ir i
kaimynini ali.
128
78 d. Biruose surengtas tradicinis urna-
list sskrydis urnalistai u taik 2009,
kur kasmet rengia LS. rengin atvyko ir
gausus brys koleg i Ukrainos bei Balta-
rusijos. ia teikta ir tradicin Antano Maci-
jausko premija (steigjai LS ir Bir rajono
savivaldyb), kurios laureate tapo Vita
Morknien.
11 d. paskelbti fotokonkurso Susipainki-
me laimtojai. Konkurse dalyvavo ir 6 pa-
bgliai (asmenys, turintys prieglobsio teis
ar papildomos apsaugos teis Lietuvoje).
Savo krybinius darbus konkursui taip pat
pateik 16 spaudos fotograf, kurie nuotrau-
k cikluose ir paviense fotografjose ufk-
savo akimirkas i pabgli gyvenimo ms
alyje. Tarp fotograf profesional laureatais
tapo Saulius ira (1 vieta), Herkus Milae-
viius (2 vieta), Valdas Kopstas (3 vieta).
Dar trys konkurso laimtojai irinkti tarp
neprofesionali fotograf i pabgli ben-
druomens: Muhammad Rauf Sakhizada
(1 vieta), Ti NgoncDung Bui (2 vieta) ir
Yuvaraj Pandey (3 vieta). Konkurso komi-
sija taip pat irinko 40 geriausi fotografj,
kuri autoriai yra profesionals fotografai,
ir 10 geriausi fotografj, kuri autoriai
prieglobst gav usienieiai ir pabglio sta-
tus turintys asmenys. ios fotografjos pu-
blikuojamos fotoalbume Susipainkime.
13 d. Vilniaus rotuje visuomenei sureng-
tas susitikimas su ekspedicijos Tian an
dalyviais ir garbingiausiu LS vliavneiu
G. Statiniu. LS savo kolegai teik vardin
kuprin su LS simbolika.
17 d. Prezident Dalia Grybauskait pa-
sira dekret, kuriuo paskyr nauj LRT
tarybos nar. Juo tapo naujien agentros
Baltic News Service (BNS) vadovas Art-
ras Raas.
18 d. sukako 20 met, kai savo krybin
veikl Himalajuose pradjo vienas ino-
miausi LS nari, pasaulio pilieiu vadi-
namas keliautojas, poetas ir fotomenininkas
Paulius Normantas, jau parengs 11 knyg.
Paskutinioji fotoalbumas Auksinis Budos
vjas apie Kambod, Tailand, Laos ir
Mianmar.
22 d. Trakuose prasidjo dviej dien tarp-
tautinis seminaras Ikiai urnalistams
Baltijos alyse, kur LS rengia kartu su F.
Eberto fondu. Jame dalyvavo Baltijos ur-
nalist federacijai priklausani organiza-
cij atstovai i Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
LS seminar pakviet aktyviausius
savo narius. Pasidalyta patirtimi, disku-
tuota urnalistams ir juos vienijanioms
organizacijoms aktualiais klausimais, kal-
bta apie iniasklaidos verslo tendencijas
Baltijos alyse, urnalisto status ir poky-
ius sunkmeiu. Nepamirta ir kita aktua-
li tema etika urnalistikoje ir problemos
inias klaidos versle.
T pai dien surengtame LS tarybos
posdyje patvirtinti urnalist garantinio
fondo nuostatai. Dar kovo mnes vykusia-
me LS tarybos posdyje nusprsta sukurti
urnalist sjungos nari garantin fond,
kurio los bt skiriamos LS nario teis-
tiems interesams ginti. Tai ypa svarbu tada,
kai urnalisto interesai ginami teismine tvar-
ka ir prireikia apmokti advokat ilaidas.
Iki iol tokio fondo nebuvo, tad urnalist
sjunga kaskart susidurdavo su problema,
kai kuriam nors jos nariui prireikdavo mo-
kamos teisins pagalbos.
129
LS tarybos posdyje taip pat svarstyta
ir dl LS silomo kandidato Spaudos,
radijo ir televizijos rmimo fondo taryb
bei naujo LS pirmininko pavaduotojo. Ta-
ryba prim anksiau Spaudos, radijo ir
televizijos rmimo fond deleguotos LS
atstovs dr. Audrons Nugaraits atsistaty-
dinim (prieastis naujos pareigos kito-
je institucijoje) ir nusprend fondo tary-
b nuo LS silyti pirmininko pavaduotoj
Aldon emaityt. LS pirmininko teikimu
taip pat svarstytas klausimas dl kito pava-
duotojo paskyrimo vienam i dabar esani
pavaduotoj Jonui Staseliui umus Foto-
meninink sjungos pirmininko pareigas.
Taryba pritar pavaduotojo keitimui ir pa-
sil kelet galim kandidat ias visuo-
menines pareigas.
26 d. urnalist sjunga inicijavo nauj k-
rybin konkurs Policija iandieninje vi-
suomenje. Projekto partneriai Vilniaus
apskrities vyriausiasis policijos komisari-
atas ir Visuomenin taryba prie Vilniaus
apskrities.
27 d. LS kelioni ir pramog klubo en-
tuziastai, vadovaujami klubo pirmininko
Gerimanto Statinio, isireng savaitgalio
yg po Lenkij. Keliautojai automobiliais
pasiek Vygri vienuolyn, o kit ryt sdo
baidares ir keliavo Juodja Ania, pakeliui
aplankydami domias vietas ar objektus. I-
kyla baigsi Augustave. Kasmet Kelioni ir
pramog klubo aktyvas isirengia bent vie-
n yg upmis.
RUGSJIS. 1 d. LS prisijung prie pi-
lietins iniciatyvos Lietuvos vardo tks-
tantmet paminti i medini skulpt-
r Trakuose sukuriant Angel alj, kuri
papildyt ir prasmint Tkstantmeio en-
kl tak. Tarp skulptr bus ir Gerosios
inios angelo skulptra, kuri savanoriko-
mis lomis pastatys urnalistai. Skulptr
sukurs vienas ymiausi Lietuvos droj
Algimantas Sakalauskas. Gerosios inios
angelo skulptros idj pirmieji parm i-
ni radijo urnalistai ir darbuotojai.
2 d. Kaune, istorinje Prezidentroje, Lie-
tuvos Respublikos Prezident Dalia Gry-
bauskait susitiko su alies regionins
iniasklaidos atstovais. Valstybs vadov do-
mjosi, kaip regionin iniasklaida igyvena
sunkmet, koki tak urnalist bendruo-
menei daro mokesi sistemos pertvarka ir
bendra ekonomin padtis, ar nekyla pavo-
jaus odio ir spaudos laisvei ir ko reikia,
kad rajon urnalistai galt tinkamai vyk-
dyti jiems patikt misij suprantamai ir
objektyviai informuoti savo krato mones,
gilintis j problemas.
T pai dien sostinje vykusiame LS
Senjor klubo susirinkime sveiavosi Vil-
niaus savivaldybs mero pavaduotojas Gin-
tautas Babraviius. susirinkim atjo per
60 urnalist senjor (i viso klube 170 na-
ri). Beje, renginio sveias Gintautas Babra-
viius savo veikla taip pat artimas urnalist
bendruomenei: 19952000 m. jis buvo ra-
dijo stoties Radiocentras generalinis di-
rektorius, o 2005 m. organizavo ekspedicij
BolivijaPeru 2005 keliautojo ir urnalisto
Mato aliaus pdsakais.
LS Senjor klubas, vadovaujamas Stanis-
lovo Pleskaus, tradicikai renkasi kiekvieno
mnesio pirmj treiadien. Susitikimuo-
se dalyvauja politikai, raytojai, meninin-
kai, kiti doms mons. Draugn susibr
130
kolegos nepamirta pasveikinti ir t mnes
gimtadienius veniani senjor.
3 d. LS msi iniciatyvos, kad urnalistus
tiesiogiai pasiekt aktuali informacija sociali-
nio draudimo klausimais. Apie naujoves ioje
srityje, statym pakeitimus urnalist ben-
druomen informuojama publikuojant speci-
aliai Sodros specialist parengtus komenta-
rus tinklalapyje www.lzs.lt sukurtoje skiltyje.
45 d. Palangoje vyko seminaras regionins
iniasklaidos atstovams, kur organizavo V
mogaus teisi stebjimo institutas. Per pir-
muosius du seminarus urnalistai gavo daug
vairios informacijos apie diskriminacijos
apraikas ir pasekmes. Taip pat buvo pateikti
naujausi ioje srityje dirbani ekspert tyri-
mai. urnalistai galjo tiesiogiai pabendrau-
ti su nevyriausybini organizacij atstovais,
dirbaniais su paeidiamomis grupmis.
15 d. Lietuvoje viejo JAV iniasklaidos
ekspertas, Rutgers universiteto profesorius
emeritas ir urnalistini resurs instituto
steigjas prof. Jerome Aumente. Jis susitiko
su LS vadovais, o vliau ved Transparen-
cy International Lietuvos skyriaus diskusij
i rengini ciklo urnalist pusryiai.
T pai dien LS Etikos komisijos
nariai susitiko su Vyriausiosios tarnybins
etikos komisijos (VTEK) sekretoriato dar-
buotojais, domjosi, kaip organizuojamas
ios institucijos darbas, kokia skund ty-
rimo praktika, prevencin veikla. Deimt
met veikianios VTEK darbuotoj patirtis
tikrai pravers vos prie 5 mnesius steigtai
LS etikos komisijai, sak ios komisijos
pirmininkas V. Trofmiinas.
18 d. Vilniaus universitete, Teatro salje, su-
rengta viea paskaita urnalistikos studijos
ir tyrimai. Pradios es, kuri skait tdien
jubiliej vents doc. dr. Bronius Raguotis.
Renginys skirtas pirmosios VU urnalis-
t laidos absolvento, spaudos urnalistikos
tyrjo ir istoriko, literatros kritiko, 1984
1991 m. VU Spaudos urnalistikos katedros
vedjo B. Raguoio 80-meiui paminti.
20 d. Malaiiuose, Juozo Tumo-Vaiganto
gimtinje, teikta tradicin Vaiganto vardo
premija. Jos laureatu tapo poetas Justinas
Marcinkeviius, ileids knyg Paadtoji
em: uraai, pokalbiai, straipsniai, kalbos,
19882008.
21 d. po vasaros vl prasidjo susitikimai
LS Vilniaus skyriaus Pokalbi klube. -
kart jame net dviej knyg sutiktuvs. Tai
Daivos ervokiens XXI a. Lietuvos oli-
ninkai kaip veikti ligas ir Rimanto alnos
(kartu su Voicechu Piotroviiumi) Adomas
Mickeviius ir moterys.
23 d. Santaka sugrta! diugiai paskel-
b dienraio Kauno diena kolektyvas. T-
dien skaitytojai vl galjo diaugtis vartyda-
mi naujai atgimus kultros ir meno pried.
Kauno dienos priedas Santaka pradtas
leisti 1994 m. spalio 15 d. Iki 2007 m. liepos
1 d. Santaka pasirodydavo kas etadien.
Dvejus metus meno ir kultros temos ieko-
jo vietos vairiuose laikraio puslapiuose,
kol galiausiai pradtas leisti atskiras priedas.
29 d. po LS vliava susibr dar vienas
klubas Reisieri gildija. Naujasis klubas
ketina suvienyti iniasklaidos priemonse
dirbanius reisierius. Klubo branduolys
12 reisieri, tarp kuri yra 10 LS nari.
LS klubo Reisieri gildija steigiama-
jame susirinkime dalyvavo: Aida Velie-
n, Laima Lingyt, Justinas Lingys, Regina
131
Stadalninkait, Jonas Grias, Tomas Ribaitis,
Jrat imkut, Gravyda ukyt, Lilija Liu-
tikait, Margarita Pivarauskait, Irena Mor-
keviien ir Kristina Kuninait.
SPALIS. 1 d. Teisingumo ministerija vie-
n svarbiausi projekt Konstitucijos egza-
min vl patikjo vykdyti LS (pretendavo
ir daugiau kandidat). Pirmkart Konstitu-
cijos egzaminas alies gyventojams surengtas
2007 m. Po to LS pareng ir ileido knyg
Pirmasis Lietuvos Konstitucijos egzaminas
(redaktor ir sudarytoja E. Straigyt).
3 d. Kaune, istorinje prezidentroje, LS
Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmi-
ninkui, televizijos urnalistui V. Maiuliui
teiktas Kauno apskrities virininko admi-
nistracijos Garbs enklas. U aktyv visuo-
menin darb ir ypatingus pasiekimus profe-
sinje veikloje koleg V. Maiul apdovanoti
rekomendavo LS senjor klubas Mes.
Svdas krato (Vaiganto) muziejus
ir asociacija Vaigantiei klubas Pragie-
drulys kartu su LS pakviet raytojus ir
urnalistus dovanoti savo knygas ia sik-
rusiam muziejui. Pirmieji svdasieiams
savo knygas su autografais teik Vaiganto
premijos laureatai Viktorija Daujotyt, Filo-
mena Taunyt, Rimantas Vanagas ir Justinas
Marcinkeviius.
Akcij Vaiganto 140-ojo gimtadienio
proga 140 knyg io ikilaus viesuolio
muziejui entuziastingai palaik LS Kau-
no apskrities skyrius. Svdas seninijos
Kunigiki kaim valdybos pirmininkas
Vidas Maiulis isiunt 14 skyriaus nari
ileist knyg.
9 d. Vilniuje teikta Jono Vileiio premi-
ja. Antrus metus teikiamos premijos fond
vertinimo komisija nutar paskirstyti trims
urnalistams Daliai Zibolienei, Valenti-
nai Zinkeviienei ir Romualdui Eglinskui.
Konkurs organizuoja LS kartu su NKA
ir Lietuvos savivaldybi asociacija (pastarieji
projekto partneriai yra ir konkurso premijos
steigjai). Jono Vileiio premijos tikslas
nukreipti atrias urnalist plunksnas ne tik
savivaldos negeroves, bet ir pakviesti juos
informuoti apie gerus vietos savivaldos dar-
bus, stiprinti vietos savivald kaip demokra-
tins valstybs raidos pagrind.
1011 d. gausus brys urnalist, vadovauja-
mi LS kelioni ir pramog klubo pirmininko
Gerimanto Statinio, lanksi Tolminkiemyje ir
Karaliauiuje. Ivykos dalyvi tikslas aplan-
kyti Tolminkiem ir itaip paminti K. Done-
laiio banyios atstatymo 30-met.
12 d. LS pirmininkas D. Radzeviius visos
urnalist bendruomens vardu pasveikino
usienyje leidiamo laikraio Draugas re-
dakcijos kolektyv ir skaitytojus su 100-uoju
laikraio jubiliejumi.
16 d. Vilniuje, v. Jon gatvs meno galeri-
joje, surengtoje parodoje Medaliai Lietu-
vos tkstantmeiui pirmkart eksponuotas
LS pirmininkas Dainius Radzeviius ir LS Kauno
apskrities pirmininkas Vidas Maiulis
132
medalis, skirtas LS nariui. Tai dailininko
Stasio Makaraiio iemet galvanoplastikos
bdu sukurtas varinis medalis Dr. Jonas
Vlyvis.
24 d., Konstitucijos dienos ivakarse, LS vi-
suomen pakviet visuotin, savanorik pi-
lietikumo projekt Konstitucijos egzamin,
kuris pirmkart startavo ir virtualioje erdvje.
I viso projekte dalyvavo per 50 tkst. piliei.
29 d. sukako 70 met nuo pirmosios lietu-
vikos radijo transliacijos i Vilniaus. 1939
m. spalio 29 d. vakar i Gedimino prospek-
te sikrusios Valstybs radiofono studijos
nuskambjo odiai: Kalba Vilnius. Dabar
yra 18 valand. Pradedame pirmj translia-
cij i Vilniaus radiofono studijos Lietuvos
sostinje Vilniuje. Pastarja fraze raytojas
ir pranejas Kazys Inira pradjo nauj
Lietuvos radijo epoch. ia proga Lietuvos
radijas spalio 29 d. dal programos transliavo
tiesiogiai i istorins vietos Maojo dramos
teatro (Gedimino pr. 22).
Kaune vykusiame susirinkime Lietuvos
raytoj sjungos Kauno skyriaus pirminin-
ku irinktas savaitraio Nemunas vyriau-
siasis redaktorius, LS narys Viktoras Ru-
dianskas. Jis yra pelns garbingas Lietuvos
raytoj ir urnalist sjung, Kauno meno
krj asociacijos premijas, jam teiktas LS
Kauno apskrities skyriaus Gintarinis parke-
ris. V. Rudianskas pakeit atsistatydinus
Petr Palilion.
urnalist bendruomenei pristatytos
knygos: Romos Pauraits-Puplauskiens
LTV flmai ir j krjai, Aurelijos Arlaus-
kiens Asmens kodas: Lietuvos muitin.
LAPKRITIS. 3 d. Lietuvos nacionali-
nis radijas ir televizija vieai paskelb, jog
2009 m. atleido 75 darbuotojus ir panaikino
per 80 etat. Tai sudaro madaug 12 proc.
vis darbuotoj. Prasidjus sunkmeiui ma-
jo ir LRT darbuotoj atlyginimai 2009-ai-
siais vidutinikai daugiau kaip 20 proc.
4 d. LS kartu su projekto Painkime vieni
kitus partneriais pakviet fotografj paro-
dos atidarym Seime, Europos informacijos
biure. Parodoje Susipainkime eksponuoti
ne tik inom Lietuvos spaudos fotograf,
bet ir fotografjos mgj Lietuvoje prie-
globst gavusi usieniei darbai, kuriuose
atsispindi pabgli gyvenimas.
5 d. LS pakviet kolegas urnalistus, nevy-
riausybini organizacij atstovus ir visuo-
men prisijungti prie Europos urnalist
organizuojamos pilietins akcijos Pakil-
kime u urnalistik!, kuria siekiama at-
kreipti valdios ir visos visuomens dmes
ekonominio sunkmeiu urnalistikai iki-
lusias grsmes net ir demokratinse aly-
se. LS vieai kreipsi Prezident, Seim,
Vyriausyb ir iniasklaidos priemoni sa-
vininkus, silydama skubiai imtis priemo-
ni, padsiani isaugoti bent minimalius
urnalistikos standartus vairiose inias-
klaidos priemonse ir itaip utikrinsiani
visuomens teis informacij ir socialin
dialog.
Europos Komisijos vykdoma informa-
vimo kampanija U vairov. Prie diskri-
minavim paskelb urnalist konkurso
laureatus. etus metus i eils rengiamu
konkursu siekiama pagerbti tuos urnalis-
tus, kurie savo darbais skatina gilesn visuo-
mens suvokim apie vairovs privalumus ir
kov su diskriminavimu. Pagrindinis prizas
skirtas interneto dienraio Bernardinai
133
urnalistms Kristinai Urbaitytei ir Bertai
Tilmantaitei. Specialusis kampanijos U
vairov. Prie diskriminavim apdovano-
jimas u straipsnius, kuriuose nagrinjamas
skurdo ir diskriminacijos ryys, paskirtas
naujien portalo Delfi urnalistei Eglei
Digrytei.
6 d. LS, NKA pasira sutart su Kazach-
stano Respublikos ambasada Lietuvoje dl
bendro krybinio konkurso organizavimo.
Konkurso Kazachstanas domiausiu kam-
pu tikslas skatinti domtis Lietuvos ir Ka-
zachstano Respublik tarpusavio santykiais,
politiniais, ekonominiais, kultriniais ir so-
cialiniais procesais.
13 d. Spaudos, radijo ir televizijos rmimo
fondo (SRTRF) ir Gts instituto Vilniuje
organizuotoje konferencijoje kultrins i-
niasklaidos atstovai i Lietuvos ir usienio,
meno kritikai diskutavo apie bdus iai i-
niasklaidai ilikti. Diskusijas kaitino inia,
jog kiti metai kultrinei iniasklaidai bus
tikrai sunks. Mat iki iol turjus galimyb
gauti valstybs param i keli altini
SRTRF ir Kultros fondo, dabar bus galima
pretenduoti tik vieno j param.
17 d. Seimas, vadovaudamasis VI 49 straips-
nio 2 dalimi ir atsivelgdamas urnalist
ir leidj etikos komisijos teikim, nutar
urnalist etikos inspektore penkeri met
kadencijai paskirti teisininks isilavinim
turini Zit Zamickien.
T pai dien LS gavo koleg urnalis-
t praneim apie tai, kad kultros ministras
Remigijus Vilkaitis savo profesin pareig
atliekani televizijos LNK laidos Paskuti-
n instancija urnalist atsikrat pasitelk-
damas policijos pareignus ir taip sutrukd
urnalistams vykdyti savo pareigas. Tai pir-
mas toks atvejis, kad informacij renkantys
urnalistai i valstybins staigos bt ives-
dinti ministrui ikvietus policij.
18 d. Vilniaus rotuje visuomenei pristatytas
metinis almanachas urnalistika 2008. is
leidinys supaindina su urnalistikos raida
2008 m., pateikia domi valg ir leidia gi-
liau pavelgti spaudos ar elektronins inias-
klaidos tendencijas. Pristatant leidin buvo
iltai pagerbti visi jo bendraautoriai.
urnalisto Rimo Bruo Lietuvos televizi-
joje sukurtas flmas Badas sulauk pripa-
inimo 34-ajame tarptautiniame televizijos
festivalyje Golden Chest (Auksin skry-
nia) Plovdive, Bulgarijoje. Filmas Badas
dokumentini flm kategorijoje buvo ap-
dovanotas Silver Chest prizu jam skirta
antroji vieta.
19 d. urnalist sjungoje viejo Boris
Die trich, atstovaujantis tarptautinei mo-
gaus teisi organizacijai Human Rights
Watch. Sveias pasidalijo savo spdiais i
susitikim su ms alies politikais ir visuo-
mens atstovais.
25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
paskatinta vis dar pasitaikanios netinkamai
pateikiamos informacijos apie nepilname-
ius televizijos programose, sureng apskri-
tojo stalo diskusij su nepilnamei apsaugos
ekspertais ir laid krjais.
T pai dien Vilniaus rotuje prista-
tytas LS nario, garsaus fotografo ir keliau-
tojo Pauliaus Normanto fotografj albumas
Auksinis Budos vjas.
GRUoDIS. 1 d. Lietuvos televizijos
2-asis kanalas nutrauk programos trans-
liavim analoginiais (prastais) sistuvais.
134
LTV2 programa nuo iol matoma tik per ka-
belin arba skaitmenin televizij.
2 d. paskelbti 2009 m. Konstitucijos egza-
mino laimtojai: tarp gyventoj Audrius
Dauka, Gerda Biretait, Andrius Kalesnikas
ir Andrej Valaj; tarp teisinink Juozas Val-
iukas, Edvinas Pocius ir Klaudijus irvelis.
3 d. septint kart urnalas Aviacijos pasau-
lis pakviet kasmet rengiamo tarptautinio
aviacins fotografjos konkurso kulminaci-
j parodos atidarym ir albumo Dangaus
paveikslai pristatym. ventinis renginys
meno ir aviacijos gerbjams vyko Tarptauti-
niame Vilniaus oro uoste.
4 d. daugiau kaip 150 vadovaujani trans-
liavimo kompanij darbuotoj, dalyvavu-
si EBU generalinje asambljoje enevoje,
kreipsi auktus valstybi pareignus
kviesdami atkreipti dmes visuomeninio
transliuotojo biudeto mainim tokio-
se alyse, kaip Vengrija, Lietuva, Kosovas,
Lenkija. i ali visuomeniniams trans-
liuotojams ne tik ikilo pavojus prarasti
nepriklausomum ir galimyb vykdyti savo
misij, bet ir kyla grsm pai transliuoto-
j egzistavimui.
5 d. LS valdybos posdyje priimta 14 nauj
nari 2009-uosius sjunga baig turdama
per 1 000 nari.
11 d. Vytauto Didiojo universitete (VDU)
Lietuvi ieivijos institutas kartu su Lietu-
vi literatros katedra organizavo mokslin
konferencij, skirt publicisto ir raytojo
Bronio Railos 100-osioms gimimo meti-
nms paminti. Keli konferencijoje skaityti
praneimai: dr. Daiva Dapkut (VDU) Tarp
urnalistikos ir politikos: B. Railos politin
veikla emigracijoje, prof. Leonas Gudaitis
(VDU) Laik karalius, Domas niukas
(LS) Lietuvos urnalist sjunga ir Bronys
Raila 19891997 metais, Mykolas Drunga
(VDU) Bronys Raila reikmingiausias
ieivijos urnalistas.
T pai dien buvusiam urnalo Ne-
munas fotournalistui Romualdui Ra-
kauskui paskirta Nacionalin kultros ir
meno premija. Kaunieiui R. Rakauskui i
premija skirta u fotografjos meno poetin
taigum.
14 d. Prezidentroje ikilmingai apdovanoti
2009 m. Konstitucijos egzamino laimtojai.
Juos pasveikino Lietuvos Respublikos Prezi-
dent Dalia Grybauskait, kuri yra ir Konsti-
tucijos egzamino projekto globja.
T pai dien LS, NKA ir Speciali-
j tyrim tarnyba (STT) ikilmingai pasvei-
kino ir laureat diplomus bei prizus teik
treiojo krybinio konkurso antikorupcijos
tema iniasklaida prie korupcij 2009
laimtojams. Nacionalins spaudos ir inter-
neto portal kategorijoje laureatmis tapo
Aura Garnien (Kauno diena), Dovil
Jab lonskait (Vilniaus diena); miest, rajo-
n ir regionins spaudos kategorijoje laure-
atais irinkti Laimis Kavolinas (Panevio
rytas), Arvydas Lingaitis (Anykta), Nida
ulcien (Kupikn mintys); televizijos
ir radijo kategorijos laureatu tapo Aurimas
Perednis (ini radijas).
15 d. Vilniaus universitete surengtas ymaus
urnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgau-
do atminimo vakaras. LS pakviet renginy-
je dalyvauti ne tik urnalist bendruomen,
bet ir visus Vytauto Gedgaudo premijos lau-
reatus. Greta dr. Vinco Kudirkos premijos,
tai prestiin LS ir NKA premija.
135
17 d. Konkurencijos taryba skyr 5 tkst.
Lt baud dienraiui iauli naujienos u
tai, kad is naudojo neleidiam lyginamj
reklam.
T pai dien Kauno urnalist namuo-
se atidaryta dailininko karikatristo, LS
Kauno apskrities urnalist senjor klubo
Mes vadovo Vladimiro Beresniovo paroda
Smailiu vilgsniu. Tai etoji iais metais
Lietuvoje surengta jo karikatr paroda, ku-
rios darbuose viena tema urnalistika.
LS Sporto urnalist klubas 2009-uosius
metus baig naujo pirmininko ir valdybos
rinkimais. I pareig pasitraukus buvusiam
pirmininkui Nerijui Kesminui, klubo vairas
patiktas Baltijos televizijos sporto redakto-
riui Tautvydui Venceviiui. Klubo valdyba
nutar imtis dar aktyvesns veiklos, daugiau
dmesio skirti ir klubo sklaidai.
18 d. prasidjo praktini seminar ciklas
Pabglis daugiakultrikumo kontekste,
kur LS sureng kartu su Lietuvos vartoto-
j institutu ir Europos pabgli fondu. LS
pirmininkas D. Radzeviius su seminaro da-
lyviais diskutavo tema Daugiakultrikumo
kontekstas ir kitatauiai k mato urna-
listai?, Lietuvos urnalist ir leidj etikos
komisijos narys, urnalistas V. Maiulis gili-
nosi kit aktualij apie etik, tolerancijos
ir diskriminacijos santyk, o urnalist ir
leidj etikos komisijos pirminink dr. Edi-
ta iobien kalbjo urnalistams ne maiau
domia tema Nesantaikos kurstymas: etika
ir teis. Seminarai vyko Klaipdoje, Kaune,
iauliuose ir Vilniuje.
Lietuvos sporto urnalist federacija
(LSF) apdovanojo 2009-j Lietuvos spor-
to urnalistikos laureatus, kuriems teiktos
tradicins viesios atminties koleg Romos
Grinbergiens ir Aleksandro Krukausko
premijos. R. Grinbergiens premija u ry-
kiausius met darbus paskirta Lietuvos
ryto dienraio ir Lietuvos ryto televizijos
sporto urnalistei Eglei ilinskaitei.
A. Krukausko premija, kuri steig Lie-
tuvos sporto draugija algiris, u gyve-
nim, atiduot sporto urnalistikai, skirta
alies sporto urnalistikos patriarchui,
vyriausiam 86 met LSF nariui Alek-
sandrui Icikaviiui.
O Vilniaus mokytoj namuose tdien vi-
suomenei pristatyta LS Senjor klubo nario,
daugelio dain tekst autoriaus Juozo Elekio
knyga Kas, mergaite, tau dainuos? Tai jau 16-
oji urnalisto knyga, skirta ne tik poezijos my-
ltojams, bet ir muzikuojantiems monms.
22 d. Seimas prim Nepilnamei apsaugos
nuo neigiamo vieosios informacijos povei-
kio statymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 straipsni pa-
keitimo ir papildymo statym ir taip apibr-
kriterijus, pagal kuriuos informacija bt
priskirta neigiam poveik darania nepilna-
meiams. Seimo vakariniame posdyje ypa-
tingos skubos tvarka priimti ir iniasklaidos
darbuotojams aktuals statymai, nustatan-
tys pasikeitusi socialinio draudimo mok
mokjimo tvark.
T pai dien Vilniuje, Adomo Mickevi-
iaus muziejuje, ikilmingai apdovanoti LS
Vilniaus skyriaus tradicinio konkurso Tai-
kliausias vis 2009 laureatai. Jau ketvirtus
metus rengiamo konkurso laimtojo kart
dairytasi tarp radijo urnalist. Kolegos kon-
kurso laureatais pasil du Lietuvos radijo
Ryto gars urnalistus Vytaut Markevi-
i ir Alvyd Bajarnait. Koleg manymu,
136
jie labiausiai verti Taikliausio vio 2009
laimtoj vardo u Lietuvos radijo 2009 m.
spalio 29 d. laid Ryto garsai, transliuot
i Vilniaus Maojo teatro, paymint 70 met
nuo pirmosios lietuvikos radijo transliaci-
jos i Vilniaus ir minint Vilniaus krato su-
grinimo Lietuvai 70-met.
23 d. Tauragje pradtas leisti savaitratis
Taurags inios. Leidinio komanda (re-
daktor Ramun Ramanauskien, korespon-
dentai Daiva Sitnikien, Karina Srikova ir
Rolandas algeviius, laikraio dizainer
Virginija Krylovien ir vadybinink Rta
Karmazinait) ryosi rizikuoti sunkmeiu
kurti nauj, jau trei, leidin nedideliame
regione.
27 d. Kauno urnalist namuose savaitgal
vykusiame tradiciniame met palydtuvi
vakare 2009-j urnalistikos riteriu pa-
skelbtas Juozas Kundrotas. Jis keliasdeimt
savo gyvenimo met urnalistikai paskyrs
raytojas, ileids vis cikl roman apie
knygneius ir daraktorius. LS Kauno aps-
krities pirmininkas V. Maiulis J. Kundrotui
teik riterio simbol kalavij.
28 d. LS iauli skyrius Ch. Frenkelio vilos
kino teatre Kapitolijus pristat visuomenei
ir kolegoms dokumentin apybrai Din-
gusi karta ir iuo ambicingu projektu baig
2009-uosius. io filmo krim finansavo
Lietuvos tkstantmeio minjimo direkci-
ja, paraik jai pateik LS iauli skyrius.
Projekto autor iauliet Aura Vaitkevi-
ien, filmo bendraautoris LS televizijos
operatori klubo narys Nerijus Gulbinas.
urnalistams idalyti Met plunks-
nos ir Kariko bato apdovanojimai. Jie
paskirti Dariui Galiauskui (BNS), Vykin-
tui Pugaiauskui (LTV), Audriui Baiuliui
(Veidas). Tradicin Kariko bato nomi-
nacija u nuolatin mynim krato apsaugos
temomis atiteko dienraiui Respublika.
29 d. Aplinkos ministerijoje pasveikinti
krybinio konkurso mogus ir aplinka
laimtojai: pirmosios vietos laureatai TV
laidos Provincija bendraautoriai Nijol
Visockien, Justinas Visockas ir Aida Brai-
kien; antrosios ir treiosios vietos laimto-
jai Julija Petroit (Mano kis) ir Vacys
Aleksandras Paulauskas (Mekeriotojas).
Paskatinamja premija apdovanota Oksana
Laurutyt (Splius).
Pareng Erika Straigyt
137
Nuotraukas konkursui kolegos pateikdavo ne
itin kruopiai atrink. Nuo nuotrauk kiekio
ger darb nepadaugja, taiau tarptautins
komisijos darbas tampa labai sunkus. Ne vie-
name Klubo rengtame seminare buvo kalbta
apie tai, kad pats fotografas turi grieiau at-
rinkti savo nuotraukas.
2009-aisiais buvo ir konkurso pasikeiti-
m. Temos Kultra ir Pramogos sujung-
tos vien bendr Kultra ir pramogos.
Kaip ir ankstesniaisiais metais, fotografai
konkursui galjo pateikti nuotrauk iomis
temomis: Naujienos, Gyvenimas, Port-
retas, Sportas, Kariuomen, Gamta ir
jos apsauga, Spindesys ir Reportaas.
Pirm kart steigtas naujas apdovanoji-
mas Koleg prizas. Tai pai konkurso
dalyvi i vis metrat ir parod patekusi
irinkta jiems labiausiai patikusi fotografja.
./ ,...
S
paudos fotografija tai autoriaus
valga netiktu rakursu pagauti
akimirk ia ir dabar. Fotografo
poiris aplink ir mones pavirsta k-
riniu, kurio iliekamoji vert matuojama
vairiais kriterijais: nekoreguotu tikrovs
atspindiu (tai privaloma urnalistinei
fotografijai), aktualumu, menine taiga,
poiriu laikotarp, aplink ir kt.
2009-aisiais jau atunt kart organizuo-
tas nacionalinis spaudos fotograf konkur-
sas Lietuvos spaudos fotografja, kuriam
nuotraukas pristat 148 autoriai. Fotograf-
j pateikta per eis tkstanius. Jau antrus
metus ribojamas vieno autoriaus konkur-
sui pateikiam fotografj kiekis. Tai pasil
ankstesnij konkurs komisijos ir padiktavo
reali situacija, susiklosiusi, kai skaitmeniniai
fotoaparatai siver spaudos fotografj.
Zenonas ilinskas. Fotografja laimjo temoje Kultra ir pramogos. Akimis j ryjani kalini apsupta Natalija
Zvonk drsiai liojo, parod tai, k turi ir k moka. Koncertas Alytaus pataisos namuose
138
Spaudos fotografija yra painimo ir nau-
jien altinis, teikiantis galimyb susitikti su
visuomen dominaniais monmis, steb-
ti reikinius, pavelgti gyvenimo vairov,
apsilankyti daugeliui neprieinamose vieto-
se. Jau taps tradiciniu is konkursas labai
reikmingas Lietuvos spaudos fotografijai.
Jis skatina tiek didij miest, tiek provin-
cijos leidini fotografus iekoti asmeninio
poirio mus supant pasaul, atskleisti i
fotografijos form, parodyti jos galimybes
ir svarb ms gyvenime. Komisijos atrink-
tas nuotraukas aprao patys autoriai.
Konkurs Lietuvos spaudos fotogra-
fja rengia ne pelno organizacija Lietuvos
spaudos fotograf klubas (LSFK), vienijantis
daugiau kaip 60 Lietuvos spaudos fotograf
profesional. Konkursas atviras visiems Lietu-
vos spaudoje dirbantiems ir su leidiniais ben-
dradarbiaujantiems fotografams. Ankstesni
konkursai sulauk palanki ekspert vertinim
ir visuomens atsiliepim, todl planuojama j
Herkus Milaeviius (Verslo inios). Temos Gyvenimas nugaltoja. Naktin pamaina. Valandlei itrkti vsi
vasaros nakt, sutraukti cigaret ir atgal virtuvs tvankyb... velniai griebt, taip nesinori... Tai gal dar po vien?
Olga Posakova (LRS). Seimo narys Julius Veselka.
i fotografja temos Portretas nugaltoja
139
Artras Morozovas (LAVA). Temos Naujienos nugaltojas. Gruzin uo ilydi paskutin rus reguliariosios
armijos kareiv i Senakio karins bazs Vakar Gruzijoje. Niekas nenori gyventi okupuotas
rengti kasmet, nors iandienin ekonomin si-
tuacija nra pati palankiausia nekomerciniams
projektams. U galimyb surengti konkurs
Klubas dkingas visiems rmjams ir prisid-
jusiems geros valios monms.
Spaudos fotografijos konkursai turi ne-
ma pasaulin praktik. Plaiai inomas
kasmetis konkursas World Press Photo.
io konkurso nugaltoj paroda keliauja
po vis pasaul. Daugelyje ali rengiami
nacionaliniai spaudos fotografij konkur-
sai. Lankantis tarptautiniuose fotografijos
festivaliuose diugina ir tai, kad Klubo ren-
giamas konkursas ir leidiamas kasmetis
albumas Lietuvos spaudos fotografija yra
inomas ir vertinamas ne vien Lietuvoje.
Konkursas Lietuvos spaudos fotografja
tai pasaulini spaudos fotografjos konkurs
praktikos ir Lietuvos spaudos fotografjos tra-
dicij lydinys. Kasmet ileidiamas metratis
Lietuvos spaudos fotografja.
Parengta pagal
Lietuvos spaudos fotograf klubo informacij
140
'./ .,
iandien, kai radijo bangomis de-

imtys stoi transliuoja vis kitoki
muzik ir laidas, nurodo kitoki
savo paskirt, jau sunku sivaizduoti met,
kai eteris buvo kone tuias vienintele lie-
tuvika valstybinio radijo banga sklido mo-
ni balsai. Paskutinij prajusio amiaus
deimtmei sandroje Lietuvoje vyko daug
pokyi. Vienas j pirmosios nevalstybins
radijo stoties, grojusios pai vairiausi mu-
zik ir pateikusios visikai nauj informacij,
sukrimas.
Prie dvideimt met trys radijo entuzias-
tai Rimantas Pleikys, Hubertas Grunys ir
Gintautas Babraviius, kvpti skirtingos gy-
venimo patirties, susivienijo bendram darbui,
ir eterio tutum upild M-1 skambesys.
Radijo urnalistas Rimantas Pleikys, tuo
metu dirbs M-1 vyriausiuoju redaktoriumi,
prisimena, kad i pradi radij norta pava-
dinti M-24 vis par transliuojania stoti-
mi. Bet tai pasirod per drsu ir pasirinktas
kitas R. Pleikio monos Gracijos pasilytas
pavadinimas, reikiantis pirmasis muzikinis
radijas M-1.
Surinkus gausyb skirting instituci-
j leidim ir gavus FM trumpj bang
73,34 mHz dan, inuomojus sistuv i TV
bokto, dviejuose nedideliuose Spaudos rm
18 aukto kambarliuose buvo rengta studija
ir redakcija. ia buvo i Vokietijos atveta tuo
metu alyje itin reta aparatra ir eter paskli-
do tai, ko Lietuva dar nebuvo girdjusi.
Visada dirbome tiesioginiame etery-
je. I pradi M-1 muzikinis stilius buvo
nenusistovjs. Tai buvo pirmoji komercin
muzikin radijo stotis, ir ji imtu procent
skyrsi nuo to, k transliavo valstybinis ra-
dijas. prisimena R. Pleikys.
Nordami lietuviams suteikti galimyb
artimiau susipainti su vairia muzika, kurios
iki tol buvo klausomasi tik trukdi ugoto-
mis bangomis i usienio, i nelegali ra,
gaut i draug ar slapta pirkt plokteli,
M-1 krjai transliavo lietuvikus, vokikus,
pranczikus ir anglosaksikus krinius.
Anot R. Pleikio, ir transliacij bd i-
bandyta vairiausi. Siekme, kad eteryje,
iki tol tuiame ir turinio, ir formos prasme,
bt kuo daugiau vairios muzikos. Vienoje
i laid leisdavome vis grups album nuo
pradi iki galo, kitoje diskotekas, bdavo
ir gyvos muzikos: ateina, pavyzdiui, Klo-
vos ansambliukas studij pagroti.
Neturdami aiki pavyzdi, komerci-
nio radijo Lietuvoje pradininkai kr savo
stot taip, kaip mokjo. Buvo kuklios patal-
pos ir technins galimybs, maai moni,
bet rezultatai pranoko visus lkesius. Klau-
somumas siekdavo 5070 proc. Tai buvo
milinikas populiarumas, nes tai buvo nau-
ja, apie kvepianius rezultatus pasakoja
vienas pirmj nevalstybinio radijo moni
Lietuvoje urnalistas R. Pleikys.
Pirmieji Lietuvos radijo muzikos lai-
d vedjai, eteryje kalbjsi, groj muzik,
bendrav su klausytojais, reng paneke-
sius, viktorinas, loterijas, skait spausdi-
nimo mainle arba ranka raytas inias,
transliacijas reng beveik metus.
141
Vliau radijas keletui mnesi nutilo ir
ruotasi atnaujinti transliacijas parengus
jau dvi atskiras radijo stotis. Bet 1991 m.
sausio 13-osios vykiai i esms pakeit vis
iniasklaidos priemoni padt, o Spaudos
rmai buvo ugrobti tarybini milicinink.
I studijos viskas igrobstyta: R. Pleikiui v-
liau i patalp leista pasiimti tik lepetes ir
emlap. Bet transliacijos buvo atgaivintos:
sausio pabaigoje nauja komercin radi-
jo stotis Radiocentras m transliuoti
valstybinio radijo eteryje i Sporto rm
komentatoriaus kabinos, o M-1 veikl at-
naujino 1991 m. gruodio 31 d.
Kaip straipsnyje Komercinio radijo at-
siradimas ir pltojimasis rao iniasklaidos
ekspert Virginija Krivickien, pirmoji ne-
valstybin radijo stotis buvo labai svarbus
reikinys laisv kylanioje Lietuvoje. Leidi-
mas dirbti be niekieno prieiros ir kontro-
ls ireik visuotin pokyi trokim, net ir
ofciali institucij drs elgtis kitaip nei ilgus
metus buvo prasta. Tai buvo privaios inicia-
tyvos elektroninje iniasklaidoje pradia.
iandien M-1, pirmasis muzikinis radi-
jas, jau ilgus metus transliuoja 24 valandas
per par, o prie dvideimtmet psta koky-
bikos pramogins stoties ugnel tebegyva.
Radijo daniai prisipild, o laikai, kai visi,
turj radijo imtuv, atsisukdavo t pai
bang, gyvi tik atsiminimuose. Bet pirmoji
nepriklausomos Lietuvos karta, dabartiniai
dvideimtmeiai, okti ir dainuoti imoko
i laisvs pirmagimio M-1.
Ieva Barauskait
Radijo pirmagimis, upilds pilk eter spalvomis. Ieva Barauskait
142
'./. .. ,.
. /
'. 60
P
rie eiasdeimt met, 1949-aisiais,
pirmj urnalistikos specialybs
kurs Vilniaus universiteto Isto-
rijos-filologijos fakulteto Lietuvi kalbos
katedra prim 25 studentus. Po trej
met senojoje Alma Mater Vilnensis kur-
ta urnalistikos katedra.
urnalistika vienintel specialyb
Vilniaus universitete, kuriai studijuoti
btina ilaikyti stojamj egzamin
krybin konkurs. Iimtimi Universitete
pabriama ios srities profesional rengi-
mo specifika: urnalistas turi perprasti
publicistikos anrus, odio raik, gyti
komunikabilumo ir vieos darbo kultros
pagrindus.
Akademini studij krybin atmosfer,
gersias kolektyvo santyki tradicijas daug
met padeda ilaikyti ir paminklinio namo
Senamiestyje, kur buvo apsistojs poetas
Adomas Mickeviius, aplinka (Bernardin
g. 11). urnalist namai tapo daugelio gy-
venimo ir krybos savastimi per eis
deimtmeius urnalistikos specialyb
senajame Vilniaus universitete baig beveik
2 000 absolvent.
.. ..
Nuo 1970-j urnalistikos katedra
priklaus Istorijos fakultetui.
1984 m. kurti jau du moksliniai padali-
niai Spaudos urnalistikos bei Radijo
ir televizijos urnalistikos katedros.
1991 m. dviej Istorijos fakulteto ka-
tedr Spaudos urnalistikos ir RTV
urnalistikos pagrindu kurtas urna-
listikos institutas, prilygintas katedrai
(priklaus naujajam Komunikacijos
fakultetui).
Iki XX a. paskutiniojo deimtmeio vi-
durio vykdyta urnalistikos vientisj
studij programa (dieninio ir neakivaiz-
dinio skyriaus studentams, dabar neaki-
vaizdines studijas keiia itstins).
iuo metu Vilniaus universiteto Ko-
munikacijos fakultete yra bakalauro
(D, N, I) ir urnalistikos magistro studi-
j programos (atnaujintos nuo 2007 m.
rugsjo 1 d.). Bakalauro studij progra-
mos komitetui vadovauja doc. dr. An-
drius Vainys, magistro prof. dr. (HP)
ygintas Peiulis.
urnalistikos instituto parengtos ba-
kalauro ir magistro studij programos
susietos ne tik su kalbos, istorijos, li-
teratros moksl programomis (kaip
bdavo prasta nuo pat ios disciplinos
143
atsiradimo VU 1949 m.), bet ir su vi-
somis svarbiausiomis komunikaci-
jos studij ir tyrim disciplinomis ar
temomis.
urnalistikos studijos per pastaruosius
10 met kelet kart i esms perirtos
ir patobulintos, ypa tuo metu, kai anks-
tesn vientisoji sistema 1995 m. buvo
padalyta bakalauro ir magistro progra-
mas. itaip siekiama gyvendinti vien
pagrindini tiksl parengti auktos
kvalifkacijos specialistus, besinaudojan-
ius moderniosiomis technologijomis,
atitinkanius informacins visuomens
samprat ir Europos Sjungos reikalavi-
mus. Instituto programoms dstyti kvie-
iami ir VU, ir kit Baltijos ali ar ES
auktj mokykl profesoriai, leidini ar
laid redaktoriai, kiti specialistai.
Kiekvienais metais urnalistikos spe-
cialybs komunikacijos ir informaci-
jos studijas baigia per 40 profesionali
urnalist.
Nuo 2008 m. Institute rengiamas mokslo
darb urnalas urnalistikos tyrimai
(kartu su tarptautine redakcine kolegija).
Institute veikia specializuota skaitykla
(2007 m. pertvarkyta urnalistikos
studij informacijos centr).
Student krybiniai darbai skelbiami el.
leidinyje www.universitetozurnalistas.lt
(Universiteto urnalisto mokomasis
laikratis buvo kurtas 1977 m. ir leistas
iki 1992 m.; atkurtas 2007 m.).
urnalistikos instituto pagrindin
mokslo tema periodins iniasklaidos
pokyi tyrimas ir periodins spaudos
altinotyra.
',
Mokslin konferencija Ties Maja Lie-
tuva: poiris tradicij itakas ir gyvy-
bing paveld, 2003 m. gegus 13 d.
Mokslin konferencija Lietuvi periodi-
kai 180 met, 2003 m. lapkriio 12 d.
Tarptautin konferencija Lietuvikos
knygos ir vieo odio kultra: nuo
draudimo iki demokratijos, 2004 m.
lapkriio 1819 d.
Mokslin konferencija Sociali ir
asocia li dimensija iuolaikinje masi-
nje komunikacijoje, skirta urnalisto
Juozo Prunskio 100-meiui paminti,
2007 m. gruodio 7 d.
Mokslin konferencija urnalisto ir ur-
nalistikos situacija iuolaikins iniasklai-
dos sistemoje, 2009 m. lapkriio 5 d.
./.
Jonas Karosas (1952 09 011960 08 31)
Doc. dr. Stasys Makauska s (1960 09 01
1975 08 31)
Doc. dr. Liubomiras Viktoras eimanta s
(1975 09 011984 08 31)
Doc. dr. Bronius Raguoti s (1984 09 01
1991 08 31)
Doc. dr. Laimonas Tapina s (1991 09 01
1992 08 31)
Doc. dr. Marius Aleksas Lukoinas
(1992 09 011999 08 31)
Doc. dr. Audron Nugarait (1999 09 01
2006 08 31)
Doc. dr. Andrius Vainy s (2006 09 01
2008 09 01)
144
'/ .
., ..
Raytojai, vertjai, literatros kritikai
Lietuvos raytoj sjungos nariai
Bronius Raguotis (1954)
Kostas Kaukas (1954)
Vytaut ilinskait (1955)
Halina Kobeckait (1962)
Algimantas Polis (1962)
Laimonas Inis (1963)
Juozas Nekroius (1964)
Adolfas Strakys (1964)
Stasys Lipskis (1967)
Petras Keidoius (1968)
Augustas Tamalinas (1970)
Laimonas Tapinas (1970)
Markas Zingeris (1971)
Dalia Teierskyt (1974)
Antanas Drilinga (1976)
Liuda Jonuien (slp. Til Vakar) (1979)
Gintar Adomaityt (1980)
Stasys Kaauskas (1981)
Valdas Kukulas (1982)
Birut Jonukait-Augustinien (1983)
Vytautas Kirkutis (1990)
Mindaugas Peleckis (1999)
Pareng Jolanta Mayl
Vivat academia, vivat profesores! XXX Vilniaus universiteto urnalistikos specialybs absolvent laida su
dstytojais 1984 m. urnalistikos katedros kiemelyje
145
'.
., .,. ... /..
Nerijus Adomaitis
Objektyvumo problema BNS naujien agentros pra-
neimuose apie kar Afganistane 20052007 m.
Darbo vadovas lekt. dr. Mantas Martiius
Krybinis darbas
Afganistanas i arti ir toli (interviu ciklas)
Kristina Aksamitait
Naujoji (daugiaterp) urnalistika: specializacijos ir
universalumo problema
Darbo vadovas prof. dr. (HP) ygintas Peiulis
Krybinis darbas
Dienos u grot (TV flmas apie kalini gyvenim)
Artras Anuis
Valstybs saugumo departamento (VSD) veiklos
tema nacionaliniuose TV kanaluose (20062007 m.)
Krybinis darbas
Erelio skrydis valdios Olimp (reporta ciklas
apie partijos Tvarka ir teisingumas veikl)
Mindaugas Augustis
Tarybins sporto urnalistikos bruoai laikratyje
Sportas 19561989 m.
Darbo vadovas lekt. Deimantas Jastramskis
Krybinis darbas
Gyvenimas su deguonies kauke (raini cik las apie
Lietuvos sporto politik)
Kostas Baubinas
Naujien interneto svetaini vedimas Lietuvos rink
Krybinis darbas
Baltos lankos skaitmenins avys (interviu ciklas
apie laikrai turin internete)
Biruta Bogucka
Lenkijos lietuvi spauda (20002007 m.)
Darbo vadov lekt. Jolanta Mayl
Krybinis darbas
Sein krato mons (publikacij ciklas)
Agn Buckut
Vaizdo informacijos metamorfozs: interneto ir mo-
bilioji informacija II d.
Krybinis darbas
Visko po truput (reporta ciklas mobiliojoje ir tele-
vizijos iniasklaidoje)
Valdon Budreckait
urnal moterims turinio ypatumai (2007 m. I pus-
metis. Laima, Moteris, Panel, Ekstra panel)
Darbo vadov lekt. Danguol Skarbalien
Krybinis darbas
Puslapi ukariautojai (rainiai apie literatr ir
literatus)
Julija Chareviit
Lietuvos karin spauda 20062007 m.
Krybinis darbas
Ar dulks karinis munduras spintoje? (pokalbi cik-
las apie Lietuvos profesionalij kariuomen)
Tatjana Cyburevkina
Sjdio vyki nuvietimas ofcialiojoje Lietuvos
spaudoje 19882000 m.
Darbo vadovas lekt. dr. Egidijus Jaselinas
Krybinis darbas
Elektronines avis ganant (interviu ciklas apie
tinklaraius)
Darbo vadovas asist. Aurimas Radkeviius
146
Erika Fuks
Usienio investuotoj vaidmuo Lietuvos iniasklai-
dos rinkoje: spauda, televizija ir internetas
Krybinis darbas
Duonos ir aidim! (interviu ciklas apie XXI a. Lie-
tuvos iniasklaid)
Rimant Gaievskyt
urnalisto profesins etikos problema rajoninje
spaudoje (2007 m.)
Krybinis darbas
mogus, gyvenantis alia (rainiai apie mones)
Jurga Gaidyt
Internetinis naujien portalas Alfa.lt: lietuvik in-
terneto svetaini kontekste
Krybinis darbas
vaigdi lietus (interviu su inomais Lietuvos
monmis)
Aliona Galin
Pozityviosios urnalistikos raika internetinse sve-
tainse Delf.lt, Lrytas.lt, Alfa.lt ir bernardinai.lt
Krybinis darbas
Tiesioginio eterio laktingalos (interviu cik las su tie-
sioginio eterio vedjais)
Darbo vadovas lekt. Romas Sakadolskis
Evelina Garnelyt
Naujien svetaini Delf.lt, Lrytas.lt ir Alfa.lt naujie-
n ir komentar turinio politika
Krybinis darbas
Vien kart gyvenime (raini ciklas)
Agn Gintautait
Reklamos taka iniasklaidos vartojimo proiams
(iniasklaidos monitoringo deimtmeio analiz)
Krybinis darbas
Sklinda garsas apie al (publikacij ciklas)
Evelina Gricit
Lietuvos miesto laikrai auditorijos ypatumai
(iauliai, Kaunas, Klaipda)
Darbo vadov doc. dr. Audron Nugarait
Krybinis darbas
Vienas milijonas u negaliuosius... (publikacij ciklas)
Egl Ivanauskait
Televizijos dokumentikos serialas XX amiaus slap-
tieji archyvai: istorijos rekonstravimo metodai
Krybinis darbas
Dakaras: pergals kaina (radijo interviu ciklas)
Saulius Jansonas
Realybs stilistikos apraikos Lietuvos televizij
programose
Krybinis darbas
Tai, kas aktualu ir nauja (interviu radijo stotyje
Radiocentras)
Darbo vadov lekt. Guoda Litvaitien
Regina Jegorova
Rusijos ir Gruzijos konfiktas Lietuvos spaudoje. Ly-
ginamoji analiz
Krybinis darbas
K Lietuvai patart verslininkai, jei j balsas eit
dang? (raini ciklas verslo naujien svetainei)
Evelina Joteikait
Pozityviosios urnalistikos raika interneto svetain-
se: 15 min.lt, Vtv.lt, Lrt.lt, Balsas.lt
Krybinis darbas
Kai ateina vent (es su fotografjomis)
Jrat Jukait
LTV program kaita (19962005 m.)
Krybinis darbas
Problemos yra, kaltj nra (publikacij ciklas apie
visuomens problemas)
2009 m. Vilniaus universitete apginti baigiamieji bakalauro darbai
147
Rima Jrait
Kultros publikacij nacionaliniuose dienraiuose
(Lietuvos rytas, Respublika, Lietuvos inios) te-
matika ir problematika
Krybinis darbas
Diazuojantys nepastamieji (rainiai apie
asmenybes)
Aura Karklyt
Piliei urnalistika Lietuvoje: interneto dienorai
analiz
Krybinis darbas
Kas igirs silpnuosius ir atstumtuosius (raini ci-
klas apie socialiai paeidiam grupi diskriminaci-
j visuomenje ir darbo rinkoje bei diskriminacijos
sprendimo bdus)
Daina Karlonait
Lietuvos televizijos laidos Panorama darbotvark
Darbo vadovas dr. Mantas Martiius
Krybinis darbas
Kai a keliavau Devint dang (publikacij ciklas
asmeniniame tinklaratyje)
Jurga Kratinaityt
Daugiaterp urnalistika Lietuvos naujien
svetainse
Krybinis darbas
Mokslo aknys karios (daugiaterps urnalistikos
projektas)
Renata Linkut
Visuomeninio transliuotojo koncepcijos vairov (ly-
ginamoji pasirinkt kanal analiz)
Krybinis darbas
Dienos su 15 minui (TV flmas apie nemokamo
dienraio redakcijos darb)
Paulius Maiuleviius
Lietuvos televizij pokalbi laidos (20022007 m.)
Krybinis darbas
Keliuose prie bedugns (radijo reporta ciklas apie
automobilius)
Tadas Markeviius
Turinio homogenikumo ypatumai 15 minui ir
Diena Media News dienraiuose
Krybinis darbas
Nematoma oraninio kamuolio pus (straipsni ci-
klas Lietuva 2011 m. Europos vyr krepinio em-
pionato eiminink)
Kristina Maeikait
Nemuno urnalo istorijos bruoai (19902000 m.)
Krybinis darbas
Galima ir diovint medio lap paversti ait varu (ra-
iniai apie asmenybes)
Rta Merkyt
Dienraio Lietuvos rytas turinio kokybs pokyiai
(19902000 m.)
Krybinis darbas
Vartoti negalima sustoti (publikacij ciklas apie eko-
nomins krizs prieastis ir pasekmes)
Justina Mikelinait
Pozityviosios urnalistikos raika kaimui skirtuose
nacionaliniuose laikraiuose ir urnaluose
Krybinis darbas
Isibarsiusi Lietuva: naujieji emigrantai (raini ciklas)
Mantas Mikys
Televizija ir internetas: vaizdo turinio specifka
Krybinis darbas
Industrijos paukiai. Klaipdos uosto dienoratis
(fotoalbumas)
148
Agnieka Narkevi
urnalistinio turinio pltojimo galimybs daugiater-
pje iniasklaidoje
Krybinis darbas
mons bga paskui skubant pasaul (rainiai socia-
linmis temomis)
Greta Nutautait
Piliei urnalistikos raida istoriografniu aspektu
Krybinis darbas
Senosios kultros beiekant (TV reporta ciklas
apie balt pasauljaut)
Paulius Petraviius
Pramogin Lietuvos interneto iniasklaida 20042007 m.
Krybinis darbas
Vilniaus dienos Vilniaus naktys (dokumentinis fl-
mas apie alternatyvi judjim, gyvosios ir elektroni-
ns muzikos raid Lietuvoje)
Graina Radzvilaviit
Lietuvos mokslo populiarinimo politika iniasklai doje
(2007 m.)
Krybinis darbas
Eureka! (publikacij ciklas apie Lietuvos mokslo
pasiekimus)
Ramun Rubinait
Lietuvos vykiai Te Times laikratyje
Darbo vadovas doc. dr. Andrius Vainys
Krybinis darbas
Bronius Raguotis vakar ir urnalistikos studijos rytoj
(flmas apie asmenyb)
Lina Sidarait
Stereotip problema jaunimo urnaluose
Krybinis darbas
Lyderiai i arti (interviu ciklas apie lyderyst su vai-
ri srii vadovais)
Monika Smalinskait
Sovietinio bloko isilaisvinimo judjimai Lietuvos
spaudoje (19881990 m.)
Krybinis darbas
Krikionikoji alternatyva (pokalbi ciklas su krik-
ionikosios iniasklaidos redaktoriais)
Asta ernait
Lietuvos iniasklaidos nuosavybs koncentracija
19982007 m.: tendencijos ir reikm
Krybinis darbas
K reikia bti... (raini ciklas apie profesijas)
Adomas Taraskeviius
Vilniaus universiteto urnalistikos absolvent diplo-
mat (20012007 m.) situacija Lietuvos darbo rinkoje
Krybinis darbas
Kultros paveldas: tarp vakar ir iandien (straipsni
serija apie kultros paveldo isaugojimo problemati-
k Lietuvoje)
Monika Tichonovait
Televizijos raida: prie ir po interneto
Krybinis darbas
Pasidaryk pats (televizijos reporta ciklas apie daik-
tus, kuriuos galima pasigaminti namuose)
Berta Tilmantait
Realyb spaudos fotografjos raikoje: tendencijos ir
problemos
Krybinis darbas
Man patinka matyti (fotournalistiniai pasakojimai)
Vaida Tomkeviit
Reklamos turinio ryys kas mnes leidiamuose ur-
naluose moterims 1998, 2003 ir 2008 m.
Krybinis darbas
Chameleonai (straipsni ciklas apie mones, i esms
pakeitusius savo profesin ar asmenin gyvenim)
149
Paulius Ugianskis
Kriminalini naujien pateikimas nacionaliniuo-
se dienraiuose Lietuvos rytas, Kauno diena ir
Lietuvos inios (2007 m. II pusmetis)
Krybinis darbas
Eismas ratu (rainiai apie eismo ir transporto
problemas)
Kristina Urbaityt
Lyi stereotipai moterims skirtoje periodikoje: raida
ir poveikis
Krybinis darbas
Moterikos periodikos virtuvje (interviu ciklas)
Mykolas Vadiis
Literatrins urnalistikos anras Mato aliaus k-
ryboje ir XXI amiaus kelioni reportauose
Krybinis darbas
Keliaukime kitaip! (videoreporta ciklas)
Karolis Vaitkeviius
Reklamos usakov taka Lietuvos dienrai tem
tvarkaraiui (Lietuvos rytas, Respublika 2006
2008 m.
Krybinis darbas
Ij kit pus (publikacij ciklas apie urnalistus,
dirbanius ryi su visuomene srityje)
Rasa Vaitkeviit
Pozityviosios urnalistikos raika nacionaliniuose ir
regioniniuose dienraiuose
Krybinis darbas
Ms dienos kaip vent (radijo reportaai apie pozi-
tyvias naujienas, teigiamus vykius)
Paulius Valatkeviius
Regiono iniasklaidos ir vietins valdios sveika in-
formuojant visuomen
Krybinis darbas
Provincijos urnalistai (TV pasakojimas apie region
iniasklaid)
Aksana Vorobjova
Daugiaterps urnalistikos raika Lietuvos periodi-
nje spaudoje: Vilniuje leidiam dienrai patirtis
Krybinis darbas
Amini teissaugos draugai (interviu ciklas apie tei-
ssaugos ir iniasklaidos ssajas)
Rimantas Vanys
Mokslo populiarinimo laidos Lietuvoje ir Italijoje
Darbo vadovas dr. Egidijus Jaselinas
Krybinis darbas
Lupa! (TV mokslo populiarinimo laida)
Viktorija Zavistanovi
Paaugli problematika Lietuvos internetinje
iniasklaidoje
Krybinis darbas
Lietuvos emlapio sagos (TV reportaai apie nekil-
nojamojo turto rink bei gyvenimo kokyb Lietuvos
provincijoje)
Daiva eimyt
Naujien pateikimo televizijoje stilistikos kaita
Krybinis darbas
Kaip atsiranda televizija? (televizijos flmas apie Lie-
tuvos ryto televizijos krim)
Pareng Giedr Grybauskait
150
Gintar Minkeviien
Lietuvos katalikikos iniasklaidos raidos ypatumai
(20002007 m.)
Vilija Navickait
Rusijos ir Gruzijos informacinio karo atspindys Lie-
tuvos ir Italijos iniasklaidoje
Liepa Peelinait
Ofcialiosios spaudos laisvjimas 19881990 m., isto-
rijos baltj dmi naikinimas
Jurgita Ragutskait
Konkuravimo priemons iuolaikinje televizijoje
Mindaugas Savickas
Karini konfikt vaizdavimo ypatumai Lietuvos in-
ternetinje iniasklaidoje (iaurs Kaukazas 1996
2008 m.)
Vilma VenckutonytVaiinien
Ekonomins tematikos ypatumai dienraiuose
Lietuvos rytas ir Lietuvos inios (1998 m. Rusi-
jos krizs ir 2008 m. pasaulins ekonomins krizs
pradia)
Milda Zavarskyt
Smurtini nusikaltim tem tvarkaratis ir pateiki-
mo ypatumai dienraiuose Lietuvos rytas ir Res-
publika 2008 m.
Ramun virblyt
Kultra ir televizija. Raikos form kaita
Dalia virinskien
Mokslo naujienos Lietuvos dienraiuose 20032007 m.
Pareng Giedr Grybauskait
'.
., .,. ., /..
rmimo fondas
..

Viktoras Denisenko
Nuo salos iki kontinento
Dainius Radzeviius
Olegas Panfilovas: Man niekada nereikjo
pyktis su savo sine ar pairomis
152
1
Lietuvos Respublikos tautini maum statymas [interaktyvus] [irta 2010-02-28]. Prieiga per internet: <http://
www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22150>.
2
ten pat.
3
Linkeviit-Rimaviien, Jolita. Spaudos vaidmuo kuriant pilietin visuomen. Informacijos mokslai. Vilnius, 2007,
nr. 51, p. 70.
/ .
K
albant apie Lietuvos iniasklaid danai pamirtama, jog j sudaro ne tik vals-
tybine kalba leidiami leidiniai. alia iniasklaidos priemoni, kuri darbin
kalba yra lietuvi, egzistuoja ir tam tikros iniasklaidos priemoni, skirt Lie-
tuvoje gyvenanioms tautinms maumoms, salos. Didiausi toki sal, kuri ia ir
bus bandoma pairti dmiau, sudaro rusakalbs visuomens informavimo priemons.
preambulje: Lietuvoje gyvenani vai-
ri tautybi moni nueitas istorinis kelias
glaudiai susijs su lietuvi tautos likimu ir
slygoja bendr tiksl tapatum.
1
iame
statyme tvirtinta ir tautini maum tei-
s spaud ir informacij gimtja kalba
2

(Tautini maum statymas, 2 straipsnis).
Verta pasakyti ir kelet odi apie inias-
klaidos funkcij. Jolita Linkeviit-Rimavi-
ien nurodo, jog vienas i svarbiausi i-
niasklaidos udavini yra aprpinti pilieius
tikslia ir patikrinta informacija, kuri btina
laisvai visuomenei funkcionuoti
3
. Kitaip sa-
kant, viena i kilniausi iniasklaidos funk-
cij yra pagalba formuojant laisv (pilietin)
visuomen. Sakyiau, is udavinys yra vie-
nodai svarbus ir tautins daugumos, ir tau-
tins maumos iniasklaidai. Be to, kalbant
apie Lietuvoje esani rusakalb maum,
iniasklaidos ugdomas pilietikumas bt
ypa svarbus atsivelgiant tai, jog Lietuvo-
je nedominuojanios etnins grups gali pa-
sireikti kaip maumos, bendruomens arba
kaip pilietins visuomens dalis (t. y. alies
Viktoras Denisenko
'
Kalbdamas apie rusakalb iniasklaid
Lietuvoje salos vaizdin pasirinkau neat-
sitiktinai. Ne paslaptis, jog kontinentini
valstybi ir joms priklausani sal santykiai
bna ypatingi. Tiksliau, jroje ar vandenyne
nuo didiosios ems nutolusiuose ems
plotuose formuojasi ypatingas salos men-
talitetas. Ten gyvenantys mons savo ssaj
su emynu jauia kitaip (tai nereikia, jog blo-
giau) negu kontinento gyventojai. Todl jokiu
bdu nenoriu atskirti rusakalbs Lietuvos
iniasklaidos nuo bendros ms valstybs
iniasklaidos paradigmos, tik noriu pabrti
ypating ssaj su ja, panai salos ir emyne
sikrusios metropolijos santyk.
Valstybs skm, be kit veiksni, ap-
sprendia ir visuomenje esantis sutarimas.
Kalbant apie tautines maumas Lietuvoje,
tokio sutarimo pagrind galima aptikti,
mano manymu, labai skmingai sufor-
muluotoje Tautini maum statymo
153
pilieiai)
4
. Straipsnyje, i kurio pateikta pas-
taroji citata, Natalija Kasatkina prieprieina
bendruomens (diasporos) samprat inte-
gruotos maumos suvokimui, t. y. vartoda-
ma salos ir metropolijos svokas, prie-
prieina salikum metropolikumui.
ioje straipsnio vietoje galima daryti i-
vad, jog rusakalb Lietuvos iniasklaida
turt siekti mainti galim rusakalbs tau-
tins maumos atskirt nuo likusios domi-
nuojanios visuomens dalies, taip pat, kaip
ir buvo paymta, ugdyti pilietikum, ak-
tyv domjimsi politiniu ir visuomeniniu
alies gyvenimu, skatinti j jaustis bendro
reikalo (lot. res pub lica) dalyve. Ikart pa-
ymsiu, jog negalima teigti, kad rusakalb
iniasklaida Lietuvoje neatlieka tokios funk-
cijos, taiau ji dl vienos ar kitos prieasties
ilaiko tam tikr salik status quo. Apie
tai, kodl ir kaip tai atsitinka, bus kalbama
toliau.
'.. . ,,...
Tam tikr rusakalbs bendruomens,
kaip ir atitinkamos iniasklaidos, saliku-
m lemia keli faktoriai. Vienas j istorinis:
Staig rus statuso pasikeitim (nuo do-
minuojanio maumos) lydjo tai, jog Bal-
tijos ali valstybingumo atkrimas vyko
prieprieoje sjunginiam centrui, atsiribo-
jant nuo viso sovietinio, kas didija dalimi
buvo tapatinama su rusiku. Tam tikrais
atvejais sovietinis ir rusikas tapdavo
sinonimu (rus armija, rus politika),
kas, suprantama, blogino rus gyventoj
adaptacij.
5
inoma ir kitokia problema,
kai Soviet Sjungoje dominuojant rus
kalbai rusakalbiai gyventojai kitakalbse
sjunginse respublikose nesiek adaptuo-
tis gyvendami kitoje kalbinje ir kultrinje
terpje
6
.
Kitas faktorius, i dalies susijs su auk-
iau mintu, yra ideologinis. Laima Ne-
vinskait nurodo, jog skirtingai nei labiau
ideologikai priimtinas Vakar kultros
plitimas (nors, inoma, yra kritinis diskur-
sas ir Vakar populiariosios bei vartojimo
kultros atvilgiu), Rusijos iniasklaidos ir
kultros paplitimas Lietuvoje siejamas su
neigiama politine taka
7
. Deja, io opaus
aspekto kalbant apie rusakalb iniasklaid
Lietuvoje irgi negalima ignoruoti.
Prie tsiant i tem reikt pavelgti
rusakalbs iniasklaidos salos Lietuvo-
je geografij. Dmesys ia bus kreipiamas
tikslingai Lietuvos rusakalbs iniasklai-
dos priemones, paliekant u borto ne Lie-
tuvoje gaminam produkcij, pvz., nena-
grinjant Pervyj Baltijskij Kanal (
) faktoriaus ir pan. Fak-
tikai iame kontekste galima kalbti tik apie
spaud ir internet (Lietuvos radijo eteryje
skamba ir kelios rusikos radijo stotys,
Nuo salos iki kontinento. Viktoras Denisenko
4
, . : , -
? Etnikumo studijos. Vilnius, 2007, nr. 2, p. 34.
5
ten pat, p. 18.
6
ten pat, p. 23.
7
Nevinskait, Laima. iniasklaida usienio kalbomis Lietuvoje: k renkasi vartotojai. Informacijos mokslai. Vilnius, 2009,
nr. 51, p. 146.
154
taiau j rusikumas pirmiausiai pasireikia
transliuojama muzikine produkcija
8
).
Apie spausdintin rusakalb Lietu-
vos iniasklaid savo straipsnyje Rusi-
ka posovietins Lietuvos spauda: poky-
i dinamika gana isamiai kalba Birut
Sinokina. Ji paymi: Apklausos, kurias
vykdo visuomens nuomons tyrimo
kompanijos, padeda sudaryti spd apie
tai, kaip bendrame periodikos reitinge
(Lietuvoje ir Vilniuje) atrodo spausdintos
visuomens informavimo priemons rus
kalba, igyvenusios iki i dien, tai vie-
nas i lietuvi kalbos iveriamas laikratis
(Respublika), du lietuvi ir rus spaudos
daidestai
9
(Obzor, Litovskij kurjer) ir
labai populiarus informacinis ir reklaminis
leidinys Ekspress-nedelia (TV programa
ir trumpai apie visk).
10

Internetin rusakalb iniasklaida Lie-
tuvoje irgi nra gausi. Be to, dauguma ati-
tinkam jos itekli yra susij su pirmiau
pamintais spaudos leidiniais. Dar vienas
svarbus faktorius ie resursai i esms pa-
sirod per pastaruosius kelerius metus. Tam
tikra iimtimi galima pavadinti laikraio
Litovskij kurjer tinklalap (www.kurier.lt),
kuris vienu ar kitu pavidalu egzistuoja jau
gana seniai
11
. Taiau tai yra btent spaus-
dintinio laikraio tinklalapis savo esme ir
forma, o ne atskiras informacinis portalas.
Pastarj lietuvikame interneto segmente
yra vos du Ekspress-nedelia projektas
Runet.lt (www.runet.lt) ir rusika populia-
raus informacinio portalo Delf.lt versija
(http://ru.delf.lt).
/.. .
Taiau grkime prie anksiau iame
straipsnyje isakyt mini. Pradioje mi-
ntas pilietinis iniasklaidos udavinys ir
pasakyta, jog tas udavinys yra ypa aktua-
lus Lietuvos tautini maum informavimo
sferoje. Deja, negalima teigti, jog rusakalb
iniasklaida Lietuvoje visikai atlieka i
funkcij. Nerijus Maliukeviius pateikia
tokias paradoksalias vieno tyrimo ivadas:
Atlikus savaitrai tyrimus paaikjo, kad
ne tik ios aktualijos [apie pergals Antra-
jame pasauliniame kare 60-meio minji-
m Maskvoje ir Rusijos naikintuvo Su-27
avarij Lietuvoje V. D.], bet ir dauguma
Lietuvos politini, ekonomini ar kult-
rini vyki Litovskij kurjer ir Obzor
buvo pateikta remiantis Rusijos naujien
agentr (pvz., Regnum) arba interneti-
ns iniasklaidos (pvz., Lenta.ru) alti-
niais.
12
ia pat jis paymi: Todl galima
daryti ivad, kad ie savaitraiai tapo
naujien apvalgomis (angl. news digest),
8
Maliukeviius, Nerijus. Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje. Vilnius, 2008, p. 118-122.
9
Nuo angl. digest.
10
, . : . Etnikumo studijos. Vilnius,
2007, nr. 2, p. 127.
11
ia straipsnio autorius turi deklaruoti tam tikr savo alikum, nes jis pats kur laik (nuo 2003 m. vasaros iki 2006 m.
pabaigos) dirbo savaitratyje Litovskij kurjer.
12
Maliukeviius, p. 117.
155
kuriuose dominuoja Rusijos iniasklaidos
praneimai apie Lietuvos ir pasaulio vy-
kius. Tai patvirtina pirmiau aptart televi-
zinje erdvje susiformavusi tendencij,
pagal kuri Lietuvos tautins maumos
(ypa rusai) apie politinius, kultrinius ar
ekonominius Lietuvos vykius daugiausiai
suino i Rusijos iniasklaidos.
13

ia kaip tik ir matome salos mentali-
teto apraikos pavyzd, kai metropolij
(iuo atveju Lietuv) irima per kito-
ki, ypating salos prizm (iuo atveju
ta prizm yra Rusijos informacin erdv).
Lietuvos rusakalbs maumos salikumo
katalizatoriumi iuo atveju kaip tik tam-
pa iniasklaidos priemons. Taiau neno-
riau kalbti apie kokius nors Lietuvos
rusakalbs iniasklaidos piktus kslus.
Prieastis, kodl apie vien ar kit vyk
Lietuvoje praneama remiantis rus naujie-
n agentros praneimu, gali bti gana ba-
nali finansini ir atitinkamai mogikj
itekli trkumas, kai paprasiau ir pigiau
paimti inut i interneto, negu vykio
viet (spaudos konferencij, pristatym ir
pan.) sisti savo korespondent, kuris su-
kurt original praneim. Panaiai galima
paaikinti ir tai, kodl informacija imama
ne i lietuvikos visuomens informavimo
priemons paimtos i rusiko tinklalapio
naujienos nereikia versti.
Manau, kad rusakalb Lietuvos inias-
klaida, pateikdama naujienas, orientuojasi
Rusijos informacin erdv. Tai yra pro-
blema (inoma, ne visas rusakalbes inias-
klaidos priemones galima tuo apkaltinti,
pavyzdiui, Respublika rus kalba dau-
gma atitinka lietuvik laikraio versij).
Vadinu i problem nematoma dl tos
prieasties, jog paios atitinkamos visuo-
mens informavimo priemons, kaip ir
didioji dauguma j vartotoj, neidentifi-
kuoja to kaip problemos. ios problemos
nemato ir valdios atstovai, nes neinau,
kaip kitaip bt galima paaikinti 2007 m.
Lietuvos radijo ir televizijos tarybos priim-
t sprendim nutraukti anksiau skmingai
rengtos ini laidos rus kalba krim ir
transliavim per LTV
14
.
./ . .
Rusakalb tautin mauma Lietuvo-
je yra dalis alies visuomens lygiai taip
pat, kaip Lietuvos rusakalbs iniasklaidos
priemons yra bendros valstybs informa-
cins erdvs dalis. Todl aptartas salos
ir kontinento (metropolijos) santykis
iuo atveju yra atskirties, kuri reikt
mainti, faktorius. N. Maliukeviius pa-
ymi, jog Lietuvoje btina sprsti rus
ir lenk tautybs piliei informacins
atskirties problem pltoti originali ru-
sakalb iniasklaid
15
. Taip pat noriau
atkreipti ypating dmes ir labai svarbi
13
ten pat.
14
Nacionalin televizija neberodys ini rus kalba [interaktyvus] [irta 2010-02-28]. Prieiga per internet: <http://
www.alfa.lt/straipsnis/142593/?Nacionaline.televizija.neberodys.ziniu.rusu.kalba=2007-07-04_12-00>.
15
Maliukeviius, p. 165.
156
mint, kuri isako B. Sinokina: Periodi-
nis leidinys, skirtas Lietuvos rusams, kuris
atspindt btent j problemas ir pasieki-
mus kelyje demokratin pilietin visuo-
men, turt bti leidiamas ne komerci-
niu pagrindu. Toks leidinys pasirodys ne
anksiau negu apie jo btinum susims-
tys pati visuomen.
15

Suprantama, jog dabartinio ekonominio
sunkmeio ir plaiai deklaruojam laisvo-
sios rinkos princip akivaizdoje sunku bt
kalbti apie galimyb paiu aukiausiu,
valstybiniu, lygmeniu kurti speciali neko-
mercin visuomens informavimo priemo-
n Lietuvos rusakalbiams. Sakyiau, jog kol
kas svarbiausia yra tai, kad apie egzistuo-
janias problemas nebt tylima ir nebt
apsimetinjama, jog j nra.
A esu nujs keli i rusakalbs ur-
nalistikos lietuvik urnalistik. Tas
kelias nebuvo lengvas (taiau nebuvo ir
pernelyg sudtingas), bet daug svarbes-
ni tie pojiai, kurie j lydjo. Perjs i
rusakalbs urnalistikos lietuvikj
pasijutau btent taip, lyg biau persikls
gyventi i salos emyn. Todl, sakyiau,
labai svarbus yra ir urnalist i rusakal-
bi visuomens informavimo priemoni
integravimas bendr Lietuvos urnalis-
t bendruomen. Sprendiant udavin
reikming vaidmen kaip tik galt at-
likti Lietuvos urnalist sjunga ir kitos
panaios profesins urnalist organiza-
cijos. Toks udavinys galt bti vairiai
realizuojamas, pavyzdiui, rengiant specia-
lias bendradarbiavimo ir bendravimo su
Lietuvos rusakalbe (ir plaiau kitakalbe)
iniasklaida programas.
..
Lietuvos Respublikos tautini mau- 1.
m statymas [interaktyvus] [ir-
ta 2010-02-28]. Prieiga per internet:
<http: //www3. l rs. lt/pl s/inter2/dok-
paieska.showdoc_l?p_id=22150>.
Linkeviit-Rimaviien, Jolita. Spau- 2.
dos vaidmuo kuriant pilietin visuome-
n. Informacijos mokslai. Vilnius, 2009,
nr. 51, p. 7082.
Maliukeviius, Nerijus. Rusijos informa- 3.
cijos geopolitikos potencialas ir sklaida
Lietuvoje. Vilnius, 2008.
Nevinskait, Laima. iniasklaida usie- 4.
nio kalbomis Lietuvoje: k renkasi var-
totojai. Informacijos mokslai. Vilnius,
1999, nr. 51, p. 144159.
, . 5.
: ,

? Etnikumo studijos. Vilnius,
2007, nr. 2, p. 1841.
, . 6.
: -
. Etnikumo studijos. Vilnius, 2007,
nr. 2, p. 118153.

15
, p. 142.
157
,. '...
. ./. ,
. . .
Dainius Radzeviius
T
arptautinje iniasklaidoje garsiai nuskambjo radijo stoties Svoboda
urnalisto Olego Panfilovo (52 m.) sprendimas 2009 m. ruden oficialiai
palikti Rusij ir persikraustyti gyventi Gruzij. Britanijos visuome-
ninio transliuotojo BBC naujien svetainje buvo raoma, kad Rusijos Ekstremaliosios
urnalistikos centro vadovas O. Panfilovas kaip vien savo ivykimo Gruzij prieasi
nurod odio laisvs bkl Rusijoje. Apie tikrsias tokio ingsnio prieastis ir savo ateit
Olegas atvirai prakalbo po 10 pirmj gyvenimo dien Gruzijoje, sddamas jaukioje
Tbilisio kavinje ir gurknodamas gruzinik arbat.
urnalistikai. Tarp renginio dalyvi jis i-
siskyr savo gyvu charakteriu. Atrod, kad
jam bene lengviausiai seksi prakalbinti ir
uzbekus, ir turkmnus, ir kazachus, ir kir-
gizus, ir tadikus. Negaljau n tarti, kad i
iniasklaidoje yra dvi sudtins
dalys urnalistai ir vartotojai. Ir
jei vartotojas nepasirengs, urna-
listas gali net galv nusisukti jo
vis tiek neskaitys.
Su Olegu Panflovu susipainau 2009 m.
spalio viduryje Kirgizijos sostinje Bike-
ke. Tuomet lankiausi ESBO organizuoja-
moje kasmetinje Vidurio Azijos ali re-
giono urnalist konferencijoje, skirtoje
158
paintis ir pabendravimas gali jau po keli
mnesi suvesti Tbilisyje, kur vyko tokia
pat ESBO organizuojama konferencija, tik
kart skirta Kaukazo ali urnalistikai.
Taigi po konferencijos O. Panfilovas
sutiko pasikalbti ir apie savo karjeros poky-
ius, ir apie asmeninius planus, ir apie ur-
nalistik Vidurio Azijos alyse bei Kaukaze.
Taiau pokalbis Gruzijoje apie urnalistik
negaljo palikti nuoalyje ir politikos.
,. '
2009 m. nuskambjo gana trumpa in
formacija, kad i Rusijos persikraustei gy
venti Gruzij. Gali paaikinti, kodl?
Viskas nutiko ne visai taip ir tuo pa-
iu btent taip. Vis pirma negali mogus
emigruoti i alies, kurios pilieiu niekada
ir nebuvo. A niekada nebuvau Rusijos pi-
lietis. Tiesiog a esu laisvas mogus. Ir tas
mogus ivaiavo gyventi ten, kur jam pa-
tinka. Bet, inoma, buvo ir asmenini, ir,
galima sakyti, politini prieasi ivaiuo-
ti i Rusijos.
Gruzija alis, kuri a myliu, kurioje
jauiuosi gerai. Daug kart lankiausi joje,
turjau daug draug. Po 2008-j rug-
pjio Rusijos ir Gruzijos karo tapau net
vienos mergaits kriktatviu. Gal gale
pernai mano geras pastamas universite-
to rektorius pasil atvaiuoti Gruzij ir
dstyti universitete urnalistams. Tai i-
girds supratau, kad mans laukia rimtas
apsisprendimas.
Buvo ir politin prieastis. Ties sakant, ji
mane seniai neramino. Vis geriau supratau,
kad paskutiniuosius devynerius metus nauja
Rusijos politika yra labai pasikeitusi. Ban-
diau gyvendinti projektus, galinius keisti
situacij: organizavau mokymus, leidau daug
knyg. Ir visada siekiau, kad Rusijos urna-
listika, nors ir sunkiai, bet pltotsi.
Taiau prie 34 metus supratau, kad
valstybin propaganda labai stipriai pri-
spaud Rusijos urnalistik, taigi mano
darbas Rusijoje tampa beprasmis. Nebe-
maiau perspektyvos. Taip pat supratau,
kad artimiausius 1015 met, kol valdio-
je bus V. Putinas ir jo aplinka, Rusijoje
nebus urnalistikos. Bus tik propaganda.
Taigi reikia keisti arba profesij, arba al.
Pakeiiau al.
O apie asmenin prieast retai pasa-
koju. A gimiau senoviniame Tadikijos
mieste. Gatvje su vaikais kalbjau tadik
kalba, namie rus. Net mama rinkosi,
kuri mokykl mane leisti rus ar tadi-
k. Pasirinko rus.
urnalistas Olegas Panflovas
Olegas Panflovas: Man niekada nereikjo pyktis su savo sine ar pairomis.
Dainius Radzeviius
159
Taiau prie 15 met mane ivar i Ta-
dikijos, nes tapau tautos prieu. Man buvo
ikelta baudiamoji byla pagal sen sovietin
kodeks, nes Tadikija savojo dar neturjo.
Formali byla u bandym nuversti sovieti-
n reim. Devynerius metus negaljau lan-
kytis Tadikijoje, nors ten liko mano mama.
Tada ir apsigyvenau Maskvoje. ia su-
vokiau, kad ...nesuprantu Rusijos. Prisime-
nu, tik atvyks Rusij sukvieiau draugus,
namie pagaminau plov. Pagal tadik
tradicij vis pirma plovu reikia pavaiin-
ti kaimyn. Prikrovs lkt, pasibeldiau
kaimyn duris. Jas atvrusi moteris ir
nesanti alkana. Mane tai priblok. Ilgai-
niui jauiau, kad man nejauku toje alyje.
Man visada buvo gera Irane, Uzbekijoje ir
kitose Ryt alyse. Kai pradjau lankytis
Gruzijoje, supratau, kad tai mano alis.
Gal ir keistai nuskambs, bet ia bandysiu
atgauti mogiksias savybes.
Toks gyvenimo bdas gali atrodyti
gana ekstremalus. Juolab kad krei ir
vadovauji Ekstremaliosios urnalistikos
centrui. Juk nelengva taip radikaliai keis
ti gyvenim: arba profesija, arba alis?
Gal taip yra todl, kad vis gyvenim ke-
liavau. Gyvendamas Tadikijoje, psiomis
apjau vis al. Atuonerius metus Tadikijos
televizijoje vediau laid rus kalba rusams
apie Tadikijos istorij, kultr, tradicijas.
Man nesunku atsiplti nuo vietos, j pakeisti,
nes neturiu eimos, tik itekjusi dukr.
Ekstremalumas tik toks, kad kur laik
nejaukiai jauiausi. Pavojumi tai vadinti
sunku, nes dar 1993-aisiais mane ksino-
si. tai susita galva. Todl mano pavojaus
jausmas apmirs, tik keistas nejaukumas se-
kino. Ir nors jau esu Gruzijoje, dar kur laik
teks vainti Maskv ten liko archyvas,
biblioteka, kai kurie asmeniniai daiktai. A
vis dar vadovauju Ekstremaliosios urnalis-
tikos centrui.
'. ,/, . .
Bet darbas ir kita veikla Gruzijoje tur
bt keisis?
inoma. Vis pirma a esu pedagogas,
dails mokytojas. Ilgus metus dalyk
dsiau kaimo mokykloje. Kai mane pirm
kart pakviet dstytojauti Maskvos tarp-
tautinio universiteto urnalistikos fakul-
tet, supratau, kad vienintel galimyb k
nors pakeisti Rusijos urnalistikoje ugdy-
ti nauj urnalist kart, nes senosios kar-
tos poirio jau nemanoma pakeisti. Man
Dainius Radzeviius
160
patiko dstyti, skaiiau paskaitas erkesijo-
je, Kirgizijoje, Kazachstane. Taiau nusivy-
liau Maskvos studentais, kurie yra inertiki.
I keli deimi student tik du ar trys sa-
kydavo bsi urnalistai, kiti ateit matyda-
vo viej ryi srityje, kuri su urnalistika
neturi nieko bendro.
Kai pradjau dstyti Gruzijos universite-
tuose, pamaiau visai kitokius jaunus mones.
Po vietimo sistemos reformos, panaikinu-
sios universitetuose korupcij, auktsias
mokyklas stoja jaunuoliai, norintys mokytis.
Man su jais labai gera. inoma, yra kalbos
barjeras, vis maiau jaunimo moka rus
kalb, taiau I. avavadzs universitete jau
yra magistrantra. Joje studijuoja mons,
turintys universitetin isilavinim, galintys
ir norintys perimti gerj Europos patirt.
Reikia suprasti, kad i vakaryki mokinu-
k urnalist nepadarysi reikia mokyti su-
augusius mones, gal net kurti urnalistikos
mokyklas. Tokias turi danai, vedai. Kitos al-
ternatyvos nra. Todl man atrodo, kad dar
1520 met bus posovietin urnalistika.
..
. ,.
iomis dienomis vyksta konferencija,
kurioje kalbama apie urnalist kvalifi
kacijos klim. Daug dmesio skiriama
technologijoms. Taiau Gruzijoje, Arm
nijoje, Azerbaidane yra ir kit niuans
politin santvarka. Kodl tos konferenci
jos metu buvai daugiau stebtojas negu
nuomons reikjas?
Net ir gana daug inodamas apie Gruzij,
manau, kad maokai imanau apie Gruzijos
urnalistik. Vis pirma todl, kad nemoku
gruzinikai, mano minimalios kalbos inios
neleidia laisvai suprasti televizijos progra-
m ar skaityti laikrai. O jei nori k nors
kitiems patarti, turi ma maiausiai inoti
kontekst.
Taiau turiu didel privalum. Mane ia
gerbia. I mans laukia pagalbos. Kai ra-
iausi sutart su universitetu, jo rektorius
suteik man daug laisvs. Sak, jei nori kur-
ti urnalistikos mokykl buvusios Soviet
sjungos teritorijos monms, praom. Jei
nori kurti atskir urnalist saugumo mo-
kykl, praom. sipareigojo padti iekoti
pinig, patalp. Man sudaromos idealios s-
lygos dirbti. Be to, Gruzijos ombudsmenas
pasil dalyvauti kai kuriose programose.
Turiu ir kit organizacij pasilym. Beje,
esu krs Gruzijos informacinio saugumo
koncepcij, kurioje pabriau, kad Gruzijos
valdia daug dmesio skiria ekonomikai,
demokratijai, bet pamirta informacin sau-
gum. Gruzija karo metu bt nukentjusi
Dainius Radzeviius
161
dar labiau, jei nebt radusi partneri, kurie
aikino, k reikia daryti tokioje situacijoje.
Todl dabar Gruzijoje nutarta sukurti trei
visuomeninio transliuotojo kanal, kuriuo
bus transliuojama tik rus kalba. Tai bus ir
palydovins, ir interneto transliacijos. Kai
tik pasirod informacija apie kuriam
kanal, Rusijos propaganda pradjo skleisti
vairias bjaurastis. Buvo ir apie mane, nors
formaliai nesu io kanalo krjas. Bsiu
vienos programos autorius ir vedjas.
. .
/ .
Sakoma, kad buvusiose sovietin
se respublikose turi pasikeisti bent dvi
kartos, kad sulauktume naujos kartos
urnalistikos...
Kai dsiau urnalistik, pirmo kurso
studentams pirmosiose paskaitose pateik-
davau demokratijos ir laisvs temas. Jiems
kartodavau, kad jeigu viduje neturite lais-
vs ir tokios paios laisvs nelinkite kitiems
monms, tai urnalistikos nebus. Tiesiog
negali bti. Sakydavau, kad tokiu atveju jie
gali bti amatininkai imokti rayti teks-
tus, taiau tikros urnalistikos nelaisvoje
visuomenje negali bti. Jei neturi vidinio
laisvs pojio, jei nra laisvos visuomens,
tai nebus ir urnalistikos. Jei dabar, pavyz-
diui, Turkmnijoje kurtume aukiausius
Europos standartus atitinkani urnalisti-
kos mokykl, nieko neieit vien todl, kad
visuomen neino tokios urnalistikos.
iniasklaidoje yra dvi sudtins dalys
urnalistai ir vartotojai. Ir jei vartotojas
nepasirengs, urnalistas gali net galv nusi-
sukti jo vis tiek neskaitys. tai anekdotas,
puikiai iliustruojantis toki situacij. Susitin-
ka du politologai. Vienas i j aikina, k reikia
padaryti, kad Rusija geriau gyvent. Pagrin-
dinis silymas pakeisti Vyriausyb, pradti
reformas ir viskas bus gerai. Kitas politologas
atsako, kad situacija gerokai sudtingesn
reikia keisti ne Vyriausyb, o gyventojus.
Visuomen danai bna blogesn u i-
niasklaid. tai kur problema.
/. ./ .
Koks buvo pastarasis 20metis?
Man pasisek, kad vis laik dirbau tuo-
se leidiniuose, kurie atitiko mano pairas.
Man niekada nereikjo pyktis su savo sine
ar pairomis. Nuo urnalisto karjeros pra-
dios 1974 m. iki pat 1991-j neraiau n
vieno politinio straipsnio. Man nereikjo girti
Dainius Radzeviius
162
komunist partijos. Raiau iimtinai moks-
lo populiarinimo straipsnius. Tokia buvo ir
mano televizijos programa. Radijui raiau
apie istorij, kultr, tradicijas. Ir tik 1991 m.
mane pakviet AP. Tuo pat metu dar dirbau
Nezavisimaja gazieta (Nepriklausomas lai-
kratis rus.). Vliau pradjau dirbti keliose
radijo stotyse, dar vliau radijuje Svoboda.
Todl niekada nebuvo vidinio konfikto.
Dar dvejus metus dirbau Gazeta Wy-
borcza. Su Lenkija mane sieja ypatingas
ryys 1992 m. baigiau Tarptautin mo-
gaus teisi mokykl Varuvoje. Pusantr
met leidau urnal vedijoje. Man neteko
patirti to jausmo, kai tau liepia: Rayk apie
tai, o apie tai nerayk. Viskas, k parayda-
vau, visada buvo publikuojama.
Daug k pakeitei savo gyvenime. Turi
daug nauj plan. Ar kas nors neramina?
Man pradeda atsibosti vienatv. Dar nor-
iau, kad nebt karo. Tokio, koks buvo Gru-
zijoje 2008-aisiais. Tai buvo vienas tragikiau-
si dalyk ioje alyje. Gal net katastrofa.
Daugiau informacijos apie spaudos laisv ir
ESBO veikl ioje srityje galite ras ti tinklalapyje
http://www.osce.org/fom/docu ments.html
Dainius Radzeviius
Antanas Anskaitis
Sakm apie kriz, orchidjas ir Vytautl
.
.
164
M
es daugiau krizenam negu kriz
igyvenam. Kai 2009 m. sausio
mnes spaudos konferencijoje
paklausiau, kada bus galima vardyti eko-
nomikos recesij, Statistikos departamento
laikinoji generalin direktor kukliai paty-
ljo. O t pai met birelio mnes pats
premjeras pasak, kad visas blogumas jau
praeityje, ir tunelio gale mats vilties vie-
s. Taigi tos recesijos, laikinosios generali-
ns galva, lyg ir nebuvo, o premjero regtas
tunelis pasirod gantinai trumpas.
Man patinka laikinieji vadovai gene-
raliniai ir paprasti direktoriai, laikini pro-
kurorai, saugumo efai, aukiausi ir pa-
prast teism pirmininkai, net laikini mi-
nistrai. Tai svarus enklas, kad ir kriz, arba
Antanas Anskaitis
. .
/. ',.
statistikos nevardyta recesija, yra laikina.
Patikt, kad ir ms spaudos magnatai bt
laikini. Ne tokie kankiniai, kaip J. Pilyponio
aminasis ydas.
Kiek prisimenu, kur kas smagesn kri-
z patyrme 1992 m. vasar, kai infliacija
siek ne deimt, o vis tkstant procent.
Tada laikraio korespondentas, gaudamas
mnesin apie 1 500 rubli kartu su vagno-
riukais pluot, u kilogram anuolaiki-
ns deros be E pried mokjo 150 rubli,
kilogramas cukraus, jei parduotuvje atsi-
rasdavo, kainavo 80, o u litr benzino ne-
zyzdami paklodavome 35 rublius. T vasa-
r dusome nuo kari, o Vilnius troko ir
nuo degani Amenos durpyn tvaiko. O
kokia auni kriz buvo vien liepos dien,
Pernai tris kartus buvau
fotografuotas, dusyk flmuotas,
penkissyk interviuotas. Beveik
kaip Landsbergis. tai k reikia
vaikioti Gedimino prospektu!
165
kai Atkuriamasis Seimas vert G. Vagnori
ir premjero post sodino A. Abial. Die-
n, kai vienas signataras tvojo marmz
kitam signatarui, po to sutrenkimo greitai
tapusiam garsiu politikos komentatoriumi.
Kai treias signataras rmus keli rado tik
pasiviesdamas duj balionliu.
Kokia ia dabar kriz... Imal viensyk
mitinguotojai Seimo langus, ir visi likome pa-
tenkinti. Argi nesmags po to buvo reporta-
ai, verti tradicini LS konkurs premijos?
Ir visgi jauiame nevardytos recesijos
dvelksm. Sumajo taikomosios poezijos
edevr, krito j polkis. Kai ekonomika
uoliavo Baltijos tigro uoliais, visa savo
redaktorius gerbianti spauda bei televi-
zija tik ir aikindavo: Js kiskas mgsta
Whiskas, Nors js namai ne Tikeviiaus
dvaras, bet jums reikalingas importinis ba-
ras arba aibikas pristatymas be jokio
apstatymo, arba dar Ei, sudaukim boka-
lus taip, kad lietsi alus! O kokie prasmin-
gi bdavo dienrai lyderio posmai: N
vieno rimto pono be Orchidjos telefo-
no. Neabejoju, recesijos laikais orchidjos
nenuydjo, tik tie telefonai dingo. Matyt,
todl dabar net nacionalinis transliuotojas
vyrik gimin ramina: Jei pilve uraganas,
jums pads Espumisanas. Tiems, kuriems
n espumisanas nesuveikia, radijas pataria:
Ar girdjai, ar inai, kur gyvena angelai...
Visai susimai tie transliuotojai jauniems
vyrams angelus silo.
Nepaisant krizi ar pakilim, didiausia
iniaskleidos darbinink sangrda bna
sostins Gedimino prospekte. Raau spe-
cialiai iniaskleidos, nes net kaimo Jurgiui
aiku, kad sklaido tiktai irnius ir pupas, o
visokias inias ir kitus gerus dvasinius daik-
tus skleidia.
Taigi kai tik einu tuo prospektu, tuoj
pastrykt koks jaunas, kartas reporteriukas
ir teiraujasi, ar mane erzina iema, kokie
yra mano draugai, ar pavasar bus potvy-
nis, ar krizs akivaizdoje esu patriotas, ar
Vyriausyb isilaikys iki bulviakasio. visus
tuos klausimus atsakau su senjoro imin-
timi. Matyt, todl pernai tris kartus buvau
fotografuotas, dusyk filmuotas, penkissyk
interviuotas. Beveik kaip Landsbergis. tai
k reikia vaikioti Gedimino prospektu!
Kart jaunam panekovui pasiliau:
jeigu nuvaiuotumt miesto pakrat,
kok Tarakoni kaim ar Tursuius, gal
bt spalvingesnis interviu... Nuvelg
mane kaip neimanl: argi neinai, kad
kaimas prasigrs. Tada pakilo ir mano
suvalkietikas ididumas: jau pats paklau-
siau, ar daug kart su kaimieiais grei,
argi nematai, kad ir a esu prasigrs?
Dbteljo mane reporteris su visa ka-
mera blaiviom akim ir n odio netars
perbgo kit prospekto pus. Dabar jau
Sakm apie kriz, orchidjas ir Vytautl. Antanas Anskaitis
166
treias mnuo prospektu vaiktau pats su
savimi besikalbdamas.
Vienoje BTV laidoje Smokslo teorijos
vedjas gyrsi, kad ito yra gerokai ragavs.
Su televizijos vaigdmis ginytis never-
ta. Pagal prigimt nesu sprinteris, greiiau
vidutini nuotoli bgikas. Bet alies kai-
muose, ypa tviks sodiuose, esu daug
kart lanksis ir, prisipastu, nesyk burne-
l padars. Ir siaube, griau griau nepa-
meiau galvels.
Mano jaunysts mieste gyveno toks Vy-
tautlis. Buvo geras kaimynas, vis gal
meistras. Tik kart per mnes, gavs pensi-
j, su draugais mauml pavsdavo. Eina,
bdavo, po ventimo Vytautlis viduriu ga-
tvs ir garsiai diskutuoja su visa Europos
Sjunga. O u jo automobili eil, pypina,
burzgina, stoviniuoja kaip an vasar Rusi-
jos pasieny. Iradingesni oferiai stengda-
vosi apvaiuoti duobtais kaimo keliukais.
Kart Vytautlis nusprend grti namo
aligatviu. Begrdamas pataik pakels
griov, jausm dauguma nutar nusnsti
ir pamiro atsibusti. Nuo to laiko pasikeit
miestelis, tapo tylus kaip rytmeio parkas.
Pernai vasar pats premjeras per j dviraiu
pravaiavo nieko smagaus nepamats ir
niekieno nepastebtas. O jeigu, mstau,
Vyriausybs galva su savo dviraiu bt
pasimais Vytautliui po kojom, visa alis
bt lovinusi mano jaunysts miestel ir
premjer.
Vytautli netrksta ir sostinje. Tik
ia ta policija priekabi kaip uov, uuo-
mazgoje gesinanti visus krybinius su-
manymus. Net prie Prezidentros negali
kojos pakelti, vaizdo kameros visus galus
iri. Matyt, dl to ir jaunj koleg inter-
viu bei reportaai i sostins gatvi nra
tokie spalvingi, kokie galt bti i ms
jaunysts miesteli.
Sakm apie kriz, orchidjas ir Vytautl. Antanas Anskaitis
167
A
lmanac Journalism is the unique
publication of such type in the
market. It is read not only by
journalists themselves, youngsters studying
journalism or editorial offices but also
by various specialists of communication
and Public Relations, political scientists,
lawyers, politicians, people at large.
The publication reflects various
tendencies of journalism development, so it
gives the public unique possibility to glance
at the deep processes of media development.
Moreover, it is the only one publication of
such type which records media chronicles,
introduces exclusive personalities and their
works, and performs the role of media
critic. It is also possible to read the articles
of Journalism in www.lzs.lt.
The themes introduced in this almanac
were discussed many times in the News
Radio broadcast Anatomy of Media. The
problems introduced here hopefully will
leave its response, it means will stimulate
media to pursue quality.
Its not the first year when Press, Radio
and Television Foundation supports the
project The dialog between journalism
and the public in the almanac Journalism,
which is being published with the headings
such as Public opinion: pro and contra,
The influence of media, Media traffic
rules, Journalism without walls, The
greats in journalism. This is the project
which stimulates the dialog between
the public and media like the specific
business making clear educative and
critical influence to the public country
life. The main purpose of this project is
to analyze media processes, convergence
journalism, perspectives of traditional
journalism, professional events, content
of journalism, to educate journalists of
different generations while introducing
personalities honored to journalism, to
inform about journalisms market and
tendencies, problems of journalists
status, about regional journalism in the
Internet. It is also focused on the critics
of journalism this is the way to cherish
ethics and culture of the journalism while
encouraging to develop responsibility for
ones work. The almanac reveals the input
of journalists and artists into the cultural
country life, their awarded works are
introduced as well.
Translated by Algird Ferensait
.,
168
Lietuvos urnalist
sjunga internete
www.lzs.lt
urnalistams, iniasklaidos darbuotojams ir visuomenei
vykiai, analiz, kryba
Sauliaus iros (Fortuna privata) nuotrauka, laimjusi Koleg priz.
Ji ispausdinta leidinyje Lietuvos spaudos fotografija 09
Audriaus Bagdono (BFL) nuotrauka,
ispausdinta leidinyje Lietuvos spaudos fotografija 09
U
R
N
A
L
I
S
T
I
K
A

2
0
0
9
LI ETUVOS FI LOS OFAI API E I NI ASKL AI D
Dr. Nerijus Milerius: iniasklaid galima suprasti plaiai, madaug taip, kaip
medijas supranta M. McLuhanas. Tai reikt, kad i tikrj medijos yra natralus
pratsimas, vis pirma, mogaus kno, vis antra, mogaus psichikos. Medijos ir pla-
ija, ir siaurja prasme ypatingai veikia iuolaikin pasaul. Medijos yra kasdienio
gyvenimo dalis televizija, laikraiai, radijas.
Prof. Gintautas Maeikis: iniasklaidoje didesns krizs nei tada, kai 1990-ai-
siais atkrme nepriklausomyb ir penkerius metus kapstms purve, nra. Iaugo
profesionalumas, smarkiai isiplt vairov, konkurencija, atsirado daug skaitme-
nins, internetins spaudos, kuri net operatyvesn nei radijas ir labai interaktyvi.
Taiau visa ta iniasklaida yra privaiose rankose, kuri turi atitinkam savo interes.
urnalistai asmenys, kurie objektyvum derina su reisra ir pinigais. Tai, kad taip
ir nesusiformavo nuo politik ir nansins konjunktros nepriklausomas visuomeni-
nis radijas ir televizija, yra tstin problema.
Prof. dr. (HP) Tomas Sodeika: Mano nuomon apie iniasklaid vidutinika.
Ko a pasigendu? Vis pirma man trksta rimtesni leidini ir tradicini, ir elektro-
nini. Toki leidini yra senas iniasklaidos tradicijas turiniose alyse Vokietijoje,
Pranczijoje, Didiojoje Britanijoje. Ten yra solidi laikrai, ir, atrodo, kitaip ne-
gali bti. O Lietuvoje toki spaudini reikt paiekoti su iburiu.
Timras Saakovas: iniasklaid vertinu itin kritikai. Pasigendu problem spren-

dimo. Vyrauja pavirutinikas poiris, persmelktas pernelyg dideliu emocij kiekiu.
Visikai negvildenamos esmins problemos, kurias bent a pavadiniau aktualiomis
ms aliai. Pavyzdiui, valstybs valdymo aparatas. Tik probgmais palieiamos
kultros temos. Lietuviai vislaik brolikai atsiliepia apie kitas Baltijos alis Latvij
ir Estij, taiau nedaug dmesio skiria kaimynams.
Pokalbiai su filosofais almanache urnalistika 2010
ISSN 0135-1346

Almanachas Žurnalistika" 2009

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Almanachas Žurnalistika" 2009

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

U

Timras Saakovas: iniasklaid vertinu itin kritikai. Pasigendu problem spren-

egul teoretikai ivedioja

komerciniais tikslais) skaitytojus, klausyto-

Asociacija Verslo urnalist klubas, ju

iandien vyriausioji redaktor teik

i maut lietuvika trispalv gim

iandien, kai radijo bangomis de-

Timras Saakovas: iniasklaid vertinu itin kritikai. Pasigendu problem spren-

You might also like