Zappa 2010 Nr.

Baigiau studijas:
kur dėti
„popierėlį“? Darbas trukdo
studijoms. Ir
atvirkščiai

Ar lietuviai
tikrai myli
krepšinį?
Kiek Lietuvoje
liko patriotų?

Košmarai
Vilniaus
viešajame
transporte
 Turinys

Vyginto Skaraičio nuotr.

40-43 p.

Šiame numeryje:
Redaktoriaus laiškas
3
Mokslo bokštai
4-6 Jaunųjų mokslininkų galvosūkiai 28-31 p.
Visuomenės pulsas
7-9 Penkiasdešimt patriotų!
Buitis ir būtis
10-12 Gyvenimas su tėvais: laisvė mainoma į pilną šaldytuvą
Studenteka
13-17 p.
13-17 Gyvenimo mokykla ar „popierėlis“?
18-20 Nuo studento iki verslininko
21-23 Kas kam trukdo?
Gero kelio
24-27 Viešojo transporto košmarai
Mitai ir tikrovė
28-31 Pergalių įkaitai: dviveidė krepšinio bacila
Laisvalaikis
32-35 Kelionė po nemokamo sūrio kraštą
Daiktų literatūra
36-39 p.
36-39 Gyvenimas savaip arba lengvi išprotėjimai
Meno efektai
40-43 10 pamokų iš Pandoros planetos
Papročiai ir įpročiai
44-46 Jantės teisynas: kas slypi už šiaurietiško uždarumo?

44-46 p.

Viršelyje - Franko Zappos paminklas Vilniuje.

Julijos Cybulskos nuotrauka.

 Redaktoriaus laiškas

Zappa
Maironio g. 7,
LT-01124 Vilnius
Telefonas: 85 2193047
El. paštas:
zzurnalas@gmail.com

Projekto vadovas
Lekt. Deimantas
Jastramskis
„Roko žurnalistika – tai žmonės, nemokantys rašyti, rašantys
Redaktorius
tiems, kurie nemoka skaityti, apie žmones, kurie neturi ką pasa-
kyti“. Toks požiūris kadaise Frankui Zappai užtraukė muzikų Mantas Mikšys
nemalonę: jo kandidatūrą Roko šlovės muziejus atmetė du kar-
tus. Kalbos redaktorius
Kas tinka rokui, kartais tinka pasauliui. Ir taip knieti šią Arnoldas Šmitas
etiketę klijuoti ne tik muzikos žurnalistams, bet žiniasklaidai
apskritai...
Korespondentai
Dar tikroviškiau žiniasklaidą nusakytum kaip žmones, ku-
rie nesusikaupia rašyti, rašančius žmonėms, kurie nesusikau- Julija Bukel
pia skaityti, apie žmones, kurie nesusikaupia pasakyti nieko Laurynas Butkauskas
įdomaus. Julija Cybulska
Frankas Zappa nesusikaupė per visą savo gyvenimą. Auto- Ana Juknevičiūtė
rius paliko net 80 kūrybos albumų. Tarp dainų nėra „superhi- Olga Maciulevičiūtė
tų“. Tik nedidelė dalis kūrinių nušlifuoti ir nugludinti. Kaip
Mantas Mikšys
bebūtų, Zappos muzika apima viską: nuo simfoninių sąskambių
iki žaidimo vaidmenimis ir šėtono monologo scenoje. Gintarė Micevičiūtė
Kritikai teigia: didelė Zappos palikimo dalis yra šlamštas. Elita Narkevič
Bet Zappa kūryboje nesureikšmino rezultato. Viską išbandyti Neringa Pikturnaitė
autoriui atrodė kur kas įdomiau. Arnoldas Šmitas
Todėl atsirado ir „Zappa“ žurnalas. Tam, kad išmoktume Marijus Večerskis
vertinti ne tik rezultatą, bet ir žaidimą. Įžnybtume perfekcio-
Agnė Verbalytė
nizmui. Suklystume, bet pamėgintume.
Todėl, tikiuosi, kad tarp visų šių nesusikaupimų: mums –
rašant, o Jums – medžiojant antraštes, varstant nuotraukas ir Fotografė
bet kokia kaina vengiant rimtojo teksto – mes ir susitiksime. Julija Cybulska

Malonaus skaitymo, Dizainerės
Julija Bukel
Mantas
Agnė Verbalytė

Vilniaus universiteto magistrantūros studijų programos

„Žurnalistika“ I kurso „Žurnalinės žurnalistikos analitinio projekto“
dalyko mokomasis žurnalas


 Mokslo bokšTai

Jaunųjų mokslininkų

Julijos Cybulskos nuotr.

galvosūkiai

Vakaruose jaunieji mokslininkai skatinami dirbti

mokslinį darbą. Ten jų veikla ypač vertinama, pel-
ninga ir perspektyvi. Lietuvos jaunieji mokslininkai, Tiesa, jaunuosius mokslininkus
deja, gali tik pavydėti užsienio kolegoms. Nors vienijančios Lietuvos jaunųjų
mokslininkų sąjungos įstatuose
lietuvių mokslininkai sėkmingai konkuruoja pasau- teigiama, jog jaunaisiais mokslinin-
lyje, tačiau didelio palaikymo iš valstybės negauna. kais gali vadintis asmenys iki 35-
Ir vargu ar gaus, jeigu niekas nesikeis. erių metų. Tai gali būti ir Lietu-
vos, ir užsienio piliečiai, mokslinę
domas povandeninis laivas bei veiklą vykdantys mūsų šalyje.
ARNOLDAS ŠMITAS belaidis povandeninių tyrimų Jogundas Armaitis – jaunasis
aparatas. Einoras teigia: „Jaunasis Lietuvos mokslininkas, VU Fizikos
Kas tie jaunieji mokslininkai? mokslininkas – tai ieškotojas. Jis ga- fakulteto taikomosios fi zikos baka-
Akiniuoti žiurkėnai, graužiantys li visiškai neišmanyti matematikos, lauras, šiuo metu studijuojantis
knygas? Turbūt jie mokosi vien de- fi zikos, bet pakanka turėti gerą teorinės fi zikos magistrantūros
šimtukais, neturi laisvalaikio, iškala vaizduotę“. Studento nuomone, programą ir dirbantis mokslinį
viską iki menkiausios smulkmenos, svarbiausia mokėti mąstyti. darbą Olandijoje Utrechto uni-
o kasdien nešioja marškinius su versitete, taip pat sutinka, jog jau-
kaklaraiščiu! Amžius mokslui – nuoju mokslininku galima būti
iki 35 metų. Tiesa, pasak jaunuo-
Bet mes čia apie „moksliukus“ ne riba
– ne mokslininkus! lio, vidutinė gyvenimo trukmė
„Jaunasis mokslininkas tikrai išsivysčiusiose šalyse artėja prie 90
Sutiksite, jog mąstyti moka ir
nėra koks nors dešimtukininkas, metų, todėl norėtųsi „jaunystės“
dešimtokai, ir profesoriai. „Mokslas
kuris moka perskaityti vadovėlį, sąvoką taikyti ilgiau nei anksčiau.
– ne sportas, kuris išsunkia jėgas iki
išmokti medžiagą ir paskui ją 35-erių metų“, – teigia Biochemijos
išdėstyti. Pažymiai – tikrai ne svar- instituto mokslų daktaras Ginta- Pirmieji žingsniai
biausi“, – teigia Einoras Ramonas, ras Valinčius. Pagal apibrėžimą – sudėtingi
VGTU mechanikos inžinerijos mokslininku tampama įgijus moks-
pirmo kurso studentas. Tarp linį laipsnį. Tačiau, mokslų daktaro Mokslininkams taip pat reikia
paskutinių studento darbų – su- teigimu, mokslininku gali būti ir ta- įkvėpimo. O jis gali ateiti bet kurią
konstruotas radijo bangomis val- lentingas dešimtokas, ir studentas. akimirką. „Eini gatve ir gavoji: o

4
 Mokslo bokštai

kodėl viena kreivė linksta į priešingą
pusę nei tikiesi? Kodėl yra taip, o ne
kitaip?“, – pasakoja G. Valinčius.
Tačiau įkvėpimas ir idėjos – tik
viena medalio pusė. Mintis reikia
įgyvendinti, ištirti ir patikrinti.
J. Armaičio manymu, jaunieji
mokslininkai turi būti motyvuoti ir
Asmeninio archyvo nuotr.
būtinai geriausi mokslininkai, bet
nebūtinai ir blogiausi“, – sako jau-
nuolis.
Jogundo teigimu, siūlomas
mokslinis darbas Lietuvoje ne visa-
da prilygsta Vakarų Europai atly-
gio dydžiu ar įdomumu: „Didelę
darbo dalį Lietuvoje suvalgo
dalies natūralus reiškinys: „Kiek-
viena šalis, o ypač tokia kaip Lie-
tuva, net ir turėdama milžinišką
biudžetą, galėtų išlaikyti gerą lygį
nebent atskirose mokslo srityse.
Jeigu jaunasis mokslininkas susi-
domi sritimi, kurios specialistų
skatina ir prastesnės materialinės
bei psichologinės darbo sąlygos

– pripažįsta jaunieji mokslininkai.

Mokslininkų emigracijai ma-
žinti Jogundas siūlo naikinti
biurokratizmą mokslo sistemoje,
didinti finansavimą bei skaidriau
skirstyti lėšas. G. Valinčius taip
pat kalba apie skaidresnį mokslo
finansavimą. Pasak jo, kiekvienas
turi aiškiai žinoti lėšų gavimo
taisykles ir „niekam neturi kilti
abejonių, kad finansavimą mokslui
Lietuvoje gauna tik „švogeriai“.

Vasaros mokslinės
praktikos
Norint pagerinti padėtį, labiau
Einoras Ramonas tik pirmakursis, tačiau jau gali pasigirti sukonstruotu radijo
motyvuoti jaunuosius mokslinin-
bangomis valdomu povandeniniu laivu ir belaidžiu povandeninių tyrimų aparatu.
kus dirbti mokslinį darbą Lietuvo-
siekiantys savo tikslo, nesitikėdami „popierizmas“ – administraciniai je, G. Valinčius dar 2003 metais pa-
staigaus (ar jokio) materialaus at- reikalai, kova už finansavimą, lo- siūlė Lietuvos mokslo tarybai stu-
lygio. bizmas. Likusioje pasaulio dalyje
dentų mokslinės praktikos vasaros
Nors J. Armaitis žengia moks- šiais dalykais mokslininkai, atrodo, metu koncepciją, kurios tikslas –
lininkų keliu, tačiau sutinka, kad užsiima mažiau“. paskatinti studentus dirbti moksli-
pirmieji žingsniai yra sudėtingi. Jau- nį darbą Lietuvoje. Tuo labiau, jog
nuolio teigimu, pagrindinė problema Mokslininkai kelia vasaros mokslinės praktikos metu
ruošiant jaunuosius mokslininkus sparnus skiriama stipendija jaunajam moks-
Lietuvoje yra mokslo sistemos lininkui nėra mažesnė nei prekybos
uždarumas. Su juo sutinka ir G. Jogundas magistrantūros studi- centro kasininko atlyginimas.
Valinčius. „Jaunas žmogus, atėjęs joms pasirinko Utrechto univer- Vasaros mokslinių praktikų pro-
į universitetą užsienyje, žino, kad sitetą. Studentas išvyko, nes jį jektas plėtojamas iki šiol. Nors
nuo jo daug priklauso. Studentas dominančioje srityje – kvantinių iš pat pradžių buvo šio projekto
gavęs paramą, apsilankęs labo- laukų teorijose – „išmoko, ko gero, skeptikų, prisipažįsta jo iniciatorius
ratorijose, stažavęs jose įgauna viską, ką Lietuva galėjo pasiūlyti“. G. Valinčius, tačiau projekto sėkme
ne tik patirties, bet ir tam tikrą Jogundo nuomone, „nesveika“, ne tik patikėjo visi jie, ir dabar kar-
visuomeninį statusą. Lietuvoje to tiek moksline, tiek psichologine tu sėkmingai bendradarbiauja, bet
nėra – svarbiau įtikti savo viršinin- prasme, praleisti visą akademinį ir Švietimo ir mokslo ministerija, Eu-
kui, o ne siekti norimo rezultato“, gyvenimą viename universitete. ropos Sąjungos struktūros fondų ad-
– teigia mokslų daktaras. Galiausiai, Jogundui buvo suteikta ministratoriai, kurie remia šio projek-
J. Armaičio nuomone, jaunuo- stipendija, už kurią studentas gali to idėją. G. Valinčius džiaugiasi, kad
sius mokslininkus Lietuvoje lik- savarankiškai pragyventi. projektas plečiasi ir yra sėkmingas.
ti skatina nebent inertiškumas, E. Ramonas – tik VGTU pirma- Šiais metais tikimasi sulaukti ir
nenoras kažką keisti, nedidelė kursis, tačiau jo galvoje jau kir- užsienio šalių studentų, norinčių
konkurencija, lengvos įsidarbinimo ba mintis, kad baigęs bakalauro atlikti vasaros mokslines prakti-
sąlygos, asmeninės priežastys (Lie- studijas mokslus tęs užsienyje. Jo kas Lietuvoje, nors jau ir anksčiau
tuvoje esantys draugai, šeimos na- žvilgsnis krypsta į Maskvos Lo- buvo atvykę lietuvių studentų
riai) bei patriotiškumas. „Manau, monosovo universitetą. studijuojančių Oksfordo, Šefildo,
kad Lietuvoje lieka inertiškiausi ir J. Armaičio manymu, jaunųjų Kembridžo universitetuose.
patriotiškiausi studentai. Jie – ne- mokslininkų emigracija yra iš Mokslų daktaras teigia, jog



Julijos Cybulskos nuotr.
Jaunuosius mokslininkus išvykti iš Lietuvos skatina prastos materialinės ir
psichologinės darbo sąlygos bei mokslo sistemos uždarumas.
motyvuoti jaunuosius mokslinin-
kus galima tik tokiais projek-
tais, kur dalyvaudamas jaunasis
mokslininkas mato visą sistemą iš
vidaus ir mato ją skaidrią, pagrįstą
logika, principais dirbti, užsidirbti
ir turėti įdomų darbą. „Motyvuoti
jaunuosius mokslininkus galima
parodant jiems gyvus pavyzdžius,
kad Lietuva pajėgi paruošti jaunu-
osius mokslininkus ir turi puikius
specialistus, kurie vertinami pa-
saulyje“, – kalba G. Valinčius.
Geriausių protų
medžioklė
Kitų šalių pažadai visiškai ap-
mokėti jaunųjų Lietuvos moks-
lininkų studijas – dar viena prie-
žastis, skatinanti jaunųjų Lietuvos
mokslininkų emigraciją.
„Dažnai geriausi mūsų jaunieji
mokslininkai, sėkmingai pasirodę
olimpiadose, gauna privačius kvie-
timus atvykti studijuoti į vieną ar
kitą užsienio universitetą. Univer-
sitetas kartu pasižada finansuoti
jų studijas“, – teigia G. Valinčius.
Išlaikyti jaunuosius talentus – su-
dėtingas uždavinys Lietuvos uni-
versitetams. Vakarų universitetai
tam turi didesnes lėšas, o kartu gali
pasiūlyti studentams modernesnes
laboratorijas, mokslo tyrimų cen-
trus.
Mokslo bokštai
Dar studijų metu išvykę moks-
lininkai apie grįžimą į tėvynę gal-
voja nenoriai. Stipendiją studijoms
Utrechte gavęs Jogundas nežada
grįžti į Lietuvą dar bent 5–10
metų. „Galbūt kada nors grįšiu.
Mokslininkų rinka Vakarų Euro-
poje gerokai perpildyta, Lietuvoje
rasti pastovų darbą, kad ir menkai
apmokamą yra kur kas lengviau“,
– samprotauja jaunuolis.
Kur dingsta išradimai?
Kita problema tarp Lietuvos
„jaunųjų protų“ – naujų išradimų
nepanaudojimas bei nutekėjimas.
Dažnai jaunieji mokslininkai, su-
kūrę vienokį ar kitokį išradimą,
padeda jį į stalčių ir laukia, kol
kas nors šį išradimą įsigis ir pritai-
kys praktikoje. Daugeliui jaunųjų
mokslininkų patentuoti savo išra-
dimą yra nuostolinga. Pigesnis vie-
tinis patentas apgina tik teises Lie-
tuvoje, tačiau atskleidžia išradimo
turinį. Užsienio mokslininkai, radę
išsamius išradimo aprašus Lietu-
vos Respublikos valstybinio paten-
to biuro duomenų bazėje, gali sem-
tis idėjų ir galiausiai užpatentuoti
išradimą tarptautiniu patentu.
Vangų jaunųjų mokslininkų iš-
radimų patentavimą lemia ne tik
finansinei sunkumai, bet ir infor-
macijos stoka. Kai išradėjas sukuria

naują idėją ir dažnai ją skelbia
spaudoje ar parodose, jis pamirš-
ta, kad bet koks informacijos apie
išradimą pateikimas prieš paduo-
dant paraišką patentų biurui,
sudaro daug problemų paten-
tavimo darbams ir tokiu atveju
išradimas tampa nepatentabilus.
Vis dažniau girdima, kad jau-
nieji mokslininkai, neišgalintys
išsipirkti patentų, savo išradimus
pagal autorines sutartis parduo-
da verslininkams. Tokių atvejų
yra pasitaikę ir Lietuvoje. Pa-
sak Jogundo Armaičio, parduoti
savo išradimą nėra blogai, tačiau
dar geriau, jei išradėjas sugeba
įsteigti savo kompaniją ir idėją
realizuoja pats – kaip tai atsi-
tiko mūsų lazerių rinkoje. Deja,
tokioms sąlygoms reikalingos fun-
damentalios valstybės reformos
– steigti ir panaikinti mažas įmones
turi tapti daug paprasčiau ir pi-
giau nei dabar – įsitikinęs jaunasis
mokslininkas.
Skaidresnis rytojus
Tačiau ne viską Lietuvoje rei-
kia vaizduoti niūriomis spalvomis.
Bakalauro studijas Vilniaus uni-
versitete baigęs Jogundas Armaitis
negaili gerų žodžių tėvynės spe-
cialistams: „Norėčiau akcentuoti,
kad priešingai, negu dažnai patei-
kiama, Lietuvoje yra puikių, pa-
saulyje žinomų specialistų. Todėl
mokslinių tyrimų vadovų trūkumo
tikrai nėra“.
Tiesa, Lietuvos universitetų lau-
kia daug iššūkių. G. Valinčius ma-
no, jog konkurencija dėl jaunųjų
protų su Vakarų aukštosiomis
mokyklomis – didžiulė, o mūsų
užmojus riboja finansinės gali-
mybės. Mokslų daktaro nuomone,
jaunųjų mokslininkų ateitis Lietu-
voje labiausiai priklausys nuo to,
kaip čia kursis mokslinė bend-
ruomenė: „Labai svarbu sukurti ga-
limybių atmosferą. Jei ištekliai bus
skaidriai ir protingai prieinami vi-
siems bendruomenėms nariams,
tai paskatins daugiau žmonių čia
pasilikti. Jauniems protams svar-
biausia suteikti gerą erdvę dirbti“.
 Visuomenės pulsas

Penkiasdešimt
patriotų!

Manto Mikšio nuotr.

trumpą anketą, kurią pateikėme
100 proc. – tiek „Zappos” Vilniaus universiteto VU centinių rūmų bibliotekoje be-
apklaustų studentų didžiuojasi esantys Lietuvos silankantiems studentams.
Klausėme: ar didžiuojatės,
piliečiais. 90 proc. džiaugiasi gyvenantys Lietuvoje. kad esate Lietuvos pilietis? Ar
95 proc. apklaustųjų paliktų tėvynę tik kraštutiniu džiaugiatės, kad gyvenate Lietuvo-
atveju, jeigu nebebūtų galimybių išgyventi. je? Ar paliksite tėvynę baigę studi-
jas?
Džiugu, kad beveik visi res-
tauta, kalba, kultūra. Ar iš tiesų pondentai didžiuojasi esą Lietuvos
Marijus Večerskis lietuvių širdyse patriotizmas vis piliečiai ir palikti savo tėvynę keti-
labiau blėsta? „Veido“ žurnalo na „tik kraštutiniu atveju“.
Lietuvoje atliekamos apklausos atlikto tyrimo duomenimis, tik Manome, kad pateiktos anketos
rodo, kad finansinė krizė ir ne- trečdalis didžiųjų Lietuvos miestų leido nevaržomai išdėstyti savo
žinia dėl ateities menkina daugu- gyventojų teigia esą patriotai, tarp nuomonę, todėl pasitikime gautais
mos gyventojų pasitikėjimą ne tik kurių dominuoja pensinio amžiaus rezultatais. O rezultatai apstulbino!
gyventojai. Dauguma gyventojų Vieni teigia, kad neke-tina išvykti
valdžios institucijomis. Dažnas
aiškios nuomonės šiuo klausimu iš Lietuvos („Jeigu visi išsilakstys,
nebemato skirtumo tarp valdžios
neturi arba jos nesako (41 proc.). reiškia laivas tikrai skęsta”), kiti
ir gimtinės, vis labiau ima gėdytis
Ketvirtadalis apklaustųjų apskritai prisiima atsakomybę („Aš pati
savo pilietybės, jiems tampa nebe-
nelaiko savęs patriotais. dar nesu nieko padariusi dėl savo
miela gyventi savo šalyje. Nere-
tas, palikęs visus sentimentus tėvynės“). Tretieji dėstė, kad čia jie
Eksperimentas gimė, čia norėtų ir mirti.
nuošalyje, pasirenka emigranto da-
lią. Peršasi mintis, kad Lietuvoje Apimti euforijos galime skelbti,
O ką apie patriotizmą mano kad mūsų akademinis jaunimas jau
nyksta patriotizmas. akademinis jaunimas? Mūsų atskiria tikrąsias vertybes ir tėvynę
Patriotizmas – reiškinys, kai žurnalas atliko eksperimentą, ku- myli tokią, kokia ji yra. Aplink
gerbiama, ginama ir mylima, net riam pasirinko 50 Vilniaus uni- – tikri patriotai!
aukštinama sava šalis ar regionas, versiteto studentų. Parengėme



Kas tikrasis patriotas?
Būtų viskas labai paprasta, jeigu
nebūtų sudėtinga. Kyla klausimai,
ar tikrai apklaustieji vertina savo
tėvynę, žino, už ką, kodėl ją myli?
Ar juos jau galima vadinti tikrais
patriotais? Ar imtis taikytina stu-
dentijai, ar tai tik grupės žmonių
nuomonė?
Šiuos bei kitus klausimus
pateikėme Vilniaus universiteto
socialinių mokslų daktarėms: do-
centei psichologei Sigitai Girdzi-
jauskienei ir docentei sociologei
Rūtai Žiliukaitei.
Išties, kas galėjo sužadinti tokį
akademinio jaunimo patriotizmo
proveržį? Galbūt tai jaunatviškas
tikrovės nesuvokimas? Gyve-
nimas šia diena? Psichologė S.
Girdzijauskienė svarstė, kad to-
kius atsakymus galbūt galėjo išpro-
vokuoti tiesioginė apklausa.
Sociologės R. Žiliukaitės nuo-
mone, patriotas nebūtinai yra tas,
kuris yra gerai įsitvirtinęs ir gerai
gyvena. Nors reikia pripažinti,
kad tarp jaunimo šis patriotizmas
dėl savanaudiško racionalumo yra
Doc. dr. Rūta Žiliukaitė: „Šiandieninės apklausos rodo, kad jaunimas labai
nepatriotiškas“.
Visuomenės pulsas
gana paplitęs – tėvynės meilė ma- naudiškumas yra suderinamas
tuojama naudingumu. Meilė ding- su davimu. Yra trumparegiškas ir
sta, jeigu tėvynė nieko neduoda, toliaregiškas savanaudiškumas.
tada dingsta ir noras gyventi joje ir Pastarasis reiškia, kad, kai duodi,
galiausiai atsiranda gėdijimasis. tau grįžta. Kad kartais reikia duoti
Tikras patriotas, anot sociologės, šiandien, jog rytoj tau būtų daug
savo šalį myli besąlygiškai. geriau. Reikia nepamiršti, kad visų
Dabartinėje Lietuvoje didžiausi laukia senatvė.
patriotai – senjorai, kurie yra S. Girdzijauskienės teigimu pa-
gimę nepriklausomoje Lietu- triotizmas – „ tai ne tik mojavimas
voje iki sovietų okupacijos. Šių vėliavomis, tautiškų dainų daina-
žmonių patriotizmas yra priski- vimas ar šaukimas: „Lietuva!“.
riamas prie tradicinių vertybių, net Psichologė daugiau paprastumo ir
gretinamas su religija. Tuo tarpu naudos mato, jeigu einantis pake-
vėlesnių laikų – sovietmečio ir jau lia šiukšlę ir dar pasako kitam, kad
po Nepriklausomybės atstatymo nešiukšlintų – „tada visiems geriau
gimusiems žmonėms būdingas ra- gyventi“.
cionalusis patriotizmas. Dviem pas-
tarosioms kartoms, sprendžiant, ką „Ego“ ir ambicijos
mylėti ir ko nemylėti, vyrauja klau-
simas: ką aš iš to gausiu? Bet kurioje interneto svetainėje,
Kita vertus, kritiškas požiūris rašančioje apie valstybės proble-
šalies atžvilgiu nereiškia, kad šie mas, vyrauja neigiamos komen-
žmonės nepatriotiški. Patriotizmas tatorių nuomonės. Dažniausi at-
gali pasireikšti ir dalyvaujant įvai- siliepimai – jaunimo. R. Žiliukaitė
riausiose bendruomeninėse veiklo- daro prielaidas, kodėl jaunimas
se, nes jiems rūpi, kas vyksta jų ša- gali būti tų komentarų autoriai.
lyje. „Pirmiausia, jie jaučiasi niekam
Vis dėlto, pasak R. Žiliukaitės, neskolingi. Tik Lietuva jiems yra
jaunimas turėtų žinoti, kad sava- skolinga, jau vien dėl to, kad jų
tėvai moka mokesčius. Tačiau jie
nėra įvertinę, kad išsimokslinimas,
Julijos Cybulskos nuotr.
medicininė priežiūra gauti nemoka-
mai. Be to, ir už mokslą skirtas tėvų
mokestis negalėjo būti skirtas vien
jų reikmėms. Dalis pinigų pagal
solidarumo mokestį būdavo skirta
žmonėms, kurie negali jų užsidirbti,
pavyzdžiui neįgaliesiems“.
Sigita Girdzijauskienė teigiamai
atsiliepia apie jaunimą. Ji mano,
kad jie sugebėtų ne tik imti, bet ir
su kaupu grąžintų tėvynei skolą.
Psichologė garantavo, kad jei būtų
dar viena Sausio 13-oji, dar daugiau
žmonių susirinktų. „Tiesa, tai yra
grėsmė. Bet net nereikia įrodinėti,
ar mes esame, ar nesame patriotai?
Dirbk savo darbus, juose matyk
prasmę ir jau gali laikyti save pat-
riotu“, – tvirtino psichologė.
Svetur geriau?
Šiuo metu Lietuvą apėmusi
neregėta emigracija. Vadinasi, yra
pasaulyje tokių šalių, kurios duoda,
ir jaunimas noriai vyksta į jas. Šiuo

 Visuomenės pulsas

klausimu R. Žiliukaitė akcijos? Didžiausias

Julijos Cybulskos nuotr.

pritarė nuomonei patriotizmas, kai tu
dėl išvykimo studi- jo nematai, bet darai,
juoti, stažuotis ar kas nuo tavęs priklau-
vykdyti mainų pro- so. Tik svarbiausia –
gramas, teigiamai „nelipti kitam ant gal-
vertino galimybę iš- vos“. Be to, ji teigė, kad
vykus praplėsti savo tos gerosios vertybės
pasaulėžiūrą bei aki- susiformuos kiekvie-
ratį. Tačiau nuola- nam kaip natūralūs
tos gyventi svetur dalykai. Šios vertybės
– nėra problemos niekur nedingusios,
sprendimas: „Nes reikia tik laiko joms
kitur nuvažiavęs, atsiskleisti. „Taip augo
tu naudosiesi tuo, mano tėvai, jų tėvai,
ką duoda kiti. Nau- aš. Žodžiu, kiekviena
dosiesi tuo, kas suku- karta turi praeiti savo
rta kitų visuomenių, kelią“.
ankstesnių kartų. Ir
jie privalės tau duoti.
Laikas
Kodėl? O ką tu duosi
paklausti
jiems naudingo? Ten
savęs,
bus tokia pati dilema
ir problema”.
ką aš duodu
Sociologė išskyrė,
Taigi ir ši karta
kad yra užsienyje pak-
turės nueiti savo
lausios specialybės bei
„geros pasakos“ apie kelią. Kol kas turime
itin aukštos kvalifika- penkiasdešimtuką,
cijos specialistus. O neišsižadantį tėvynės,
daugiau kas? Niekam Doc. dr. Sigita Girdzijauskienė: „Kiek dabar rastume senyvo kokia ji bebūtų
mes ten nereikalingi. Ji amžiaus žmonių, kurie sakytų: „Man nieko nereikia“ – turtinga, skur-
reziumavo: „Aš visada di, ūkanota, šalta.
klausiu, kas mūsų ten laukia?“ Abi mokslų dak-
gal savanaudiškumas būdingas tarės pasidžiaugė VU studentais.
S. Girdzijauskienė pritarė, kad
mažiau išsilavinusiam jaunimui? S. Girdzijauskienės teigimu, tik
emigraciją skatina ir ekonominis
Pagaliau, gal ir senosios vertybės įstoję, studentai būna daugiau
aspektas, nors emigracija tai dau-
grįš? egocentriški, bet palaipsniui tampa
giasluoksnis dalykas. Išvyksta
„Bijau, kad šios senosios vis labiau motyvuoti, ima žinoti,
dažniausiai tie, kurie nesugebėjo
tradicinės vertybės jau negrįš“, ko nori ir ką daro. Tampa nea-
įsitvirtinti čia. Kiti žmonės
– apgailestavo R. Žiliukaitė. „Tam bejingi tam, kas dedasi aplinkui.
išvažiuoja dėl to, kad nori važiuoti,
nes jiems čia jau per ankšta, jie įtakos turi šių dienų vyraujančios Psichologė jokiu būdu nesutiko
nori save išbandyti, ieškoti nišų. vertybės – šeimos, darbo – kurios la- su teiginiu, jog pasaulėvoką gali
Pasak S. Girdzijauskienės, toks bai stipriai pasistūmėję populiarių lemti materialinė padėtis. Jos
elgesys būdingas vokiečiams ir racionaliųjų vertybių link“. nuomone, studentai dirba, kad
kitiems europiečiams. Jie nemato Tačiau sociologė patikslino, kad palengvintų naštą savo tėvams. Jie
skirtumo, kur būti statybininku: nebūtinai reikia grįžti prie tradici- negyvena „auksiniame narvelyje“.
čia ar ten? Bet tuo pat metu jie dar nių vertybių. Vertybės keičiasi. Panašiai samprotavo ir R.
gali sužinoti ir daug naujų dalykų Yra daug socialinių, ekonominių, Žiliukaitė. Ją šie konkretūs žmonės
– išmokti naują kalbą, susipažinti kultūrinių, politinių veiksnių, kurie nuteikia optimistiškai. Sociologės
su kultūra, papročiais. skatina vertybių kaitą. Galbūt, kad teigimu, Vilniaus universiteto
grįžtų senosios vertybės, reikėtų akademiniam jaunimui būdingas
Vilties nebėra? masinio socialinio judėjimo, kuris kritiškas požiūris ir suvokimas,
pagautų. „Ir tada kalbėtume tik kad negali vienareikšmiškai ver-
Gavę tokią informaciją iš moks- apie atspindžius to, kas atrodytų tinti savo gyvenamos aplinkos ir
lininkių, prisimename, kad mūsų labai optimistiška“. visuomenės, kurioje tu gyveni.
eksperimento dalyviai – naujieji S. Girdzijauskienė suabejojo, „Jau atėjo laikas paklausti savęs,
patriotizmo daigai. Kyla klausimas: „ar reikalingos masinės gerumo ką aš duodu, o ne ką man duoda.”



Gyvenimas su tėvais:
laisvė
mainoma
į pilną
šaldytuvą
Italai su tėvais gyvena
ir iki keturiasdešimties.
Jungtinėse Amerikos Val-
stijose tėvų namus įprasta
palikti šešiolikmečiams.
Tačiau Lietuvos jaunimui
šie stereotipai netinka – į
atskirus butus kraustosi,
kai užsitikrina stabilias
pajamas, susiranda antrąją
pusę arba neapsikenčia
savarankišką gyvenimą jau
pradėjusių draugų pašaipų.
Gintarė Micevičiūtė
Prieš pusantrų metų baka-
lauro diplomą atsiėmusi Lina
Venskutė karjeros laiptelius įveikia
tarsi pasišokinėdama. Nors jai
dar tik 24-eri, Lina kasdien vilki
dalykinį kostiumėlį, vairuoja naują
automobilį, delninis kompiuteris
jai pagrindinis darbo įrankis – ji
vadovauja nedidelei savo įmonei.
Mergina yra finansiškai neprik-
lausoma, o paklausta, ko jai trūksta
gyvenime, tik šypteli: „Laisvo
laiko“. Iš pirmo žvilgsnio Lina atro-
do itin subrendusi ir savarankiška.
Tačiau kasdien po darbo nakvoti ji
vis dar grįžta į tėvų namus.
„Istoriškai taip susiklostė. Ka-
dangi esu iš Vilniaus, tai visada su
tėvais ir gyvenau. Baigus mokyklą
man nekilo klausimas, ar su jais
tebegyventi. Motyvų, kodėl su jais
Buitis ir būtis
V.Balkūno (Lietuvos rytas) nuotraukos
Iš tėvų namų išsikraustę jaunuoliai patiria laisvę, tampa savarankiškesni,
tačiau dažnai susiduria ir su vienišumo jausmu bei buities rūpesčiais.
gyventi, neieškojau ir vėliau. Pati nigų sumą, kuri metams bėgant
natūraliai žiūriu į tai, kad gyvenu proporcingai padidėjo“, – teigė
su tėvais. Nejaučiu dėl to gėdos“, Lina.
– pasakojo Lina.
Po vienu stogu Linos namuose
glaudžiasi ir jos pora metų jaunes-
Tėvai braunasi į kambarį
nis brolis. Todėl pareiga tvarkyti
Nors Lina šeimai priklau-
butą tenka jiems. Mama namuose
sančiame bute turi savo kambarį,
rūpinasi, kaip kas vakarą ar savait-
ji pripažįsta, kad tėvai ne visuom-
galiais šeimą pamaloninti skanesne
et paiso privatumo, įsibrauna į
vakariene.
jos susikurtą atskirą erdvę. Be to,
Prieš ketverius metus, kai tik
skiriasi merginos ir sovietmečiu
Lina pradėjo dirbti ir gauti pastovų
augusių jos tėvų požiūriai į kai ku-
atlyginimą, ji nusprendė dalį už-
riuos socialinius klausimus.
dirbtų pinigų skirti buto komunali-
niams mokesčiams mokėti. „Jie kartais atrodo tarsi sustingę
„Niekas to neprašė, prisidėti laike, bet nesutarimus bandau
nusprendžiau pati. Jau ketverius paversti juokais. Tačiau frazės, kad
metus duodu tėvams tam tikrą pi- jaunimas anais laikais buvo kitoks,
10
 Buitis ir būtis

kartais tikrai išveda iš kantrybės. O kartais norisi savaip sutvar- šis vadybininku dirbantis vaikinas
Tada namai dreba“, – juokėsi Lina. kyti, pavyzdžiui, vonios kambarį atskiro būsto imtų ieškoti tėvams
Išsinuomoti atskirą butą Lina – pridėlioti žvakių, pamerkti gėlę, sumąsčius persikelti į užmiestį.
galėtų nors ir šiandien – jos bet galiausiai turiu paklusti tvar- Tačiau dabar gyventi kartu su
finansinė padėtis tai leistų. Tiesa, kai, kurią yra įvedusi mama – vo- mama ir tėčiu Remigijui itin pa-
kraustytis iš tėvų namų mergina nioje – jokių nereikalingų daiktų. togu. Keturių kambarių butas – ne-
kol kas nesiruošia, nors dažnai Nors taip dažnai norisi daryti sa- toli miesto centro, o tėvai – liberalių
apie tai pagalvoja. „Vis nerandu vaip...“ – nutęsė Viktorija. pažiūrų.
laiko buto paieškoms ir tinkamo Viktorijai svarbu jaustis jaukiai Vaikinas namuose jaučiasi
laiko pokalbiui su tėvais. Žinia, ne tik namie, bet ir draugų kom- visiškai nevaržomas – nei
kad išsikraustau, jiems finansiškai, nei morališkai.
būtų netikėta. Tėvams „Nuoma – pinigų išmetimas į vandenį – vis Mokesčius už butą moka tėvai,
atrodo, kad išsi-kraustyti moki už kažką, kas niekada nebus tavo. Nuo- mama, sulaukusi „švyturiuko“
dera tik po vedybų. Tiek savam butui man paskolos bankas neduotų. te-lefonu, – ima gaminti
laukti neketinu. Matyt, Todėl sienos, tarp kurių užaugau, suteikia vakarienę – tai ženklas, kad
vieną dieną tiesiog reikės saugumo, o kur dar mama, kuri padės, kas Remigijus jau baigė darbą
pasiryžti – pasikalbėti su benutiktų, nesvarbu, kad būsiu neišplovusi ir keliauja namo. Vienintelė
tėvais ir eiti pirkti „Alio indų“, - sako Viktorija. vaikino pareiga – retkarčiais
reklamos“, – sakė Lina. butą sutvarkyti.
panijoje. „Spaudimo, kad vis dar „Namie – visiška laisvė. Tu-
Sienos suteikia saugumo gyvenu su tėvais, iš jų nejaučiu“, riu atskirą kambarį, galiu rengti
– tai pasakiusi mergina triskart vakarėlius, kviestis draugus, tėvai
Priešingai nei Lina, kuri su nusispjovė per petį, mat dauguma mėgsta pabendrauti su jaunimu
tėvais gyvena iš įpratimo, laisvai jos bičiulių Vilniuje – jau pradėję – tai jiems leidžia neatsilikti nuo
samdoma žurnaliste dirbanti 24 pildyti nuo tėvų nepriklausomas šiuolaikinio gyvenimo. Tėvai net-
metų Viktorija V. teigė, kad po vi- namų buhalterijos knygas. Kiek ki- gi patenkinti, kad nors vie-nas iš
enu stogu su broliu ir mama glaus- taip į Viktorijos situaciją reaguoja sūnų vis dar gyvena su jais, nes
tis ją verčia kukli banko sąskaita. draugai užsieniečiai. mano brolis jau seniai sukūręs savo
„Neuždirbu tiek, kad galėčiau „Jie nuolat klausia, ar vis dar šeimą. Tad kol kas nematau reikalo
mokėti nuomą ir dar liktų nor- gyvenu su tėvais ir kodėl renkuo- ieškoti nuosavo buto“, – džiaugėsi
maliam gyvenimui. Kai sumoku si tokį gyvenimą. Pas juos viskas Remigijus.
trečdalį komunalinių mokesčių, kitaip – pakankami atlyginimai
skiriu kasmėnesinę sumą maistui, ir stipendijos, kad galėtų mokėti Juokai - nejuokingi
buitinėms prekėms ir taip ne kalnai nuomą. Kuo daugiau jie klausia,
lieka. Be to, ma-nau, kad nuoma ar aš vis dar su tėvais, tuo labiau Gyvendami kartu su tėvais
– pinigų išmetimas į vandenį – vis atrodo, kad jie mane spaudžia, laimingi jaučiasi ne visi jaunuoliai.
moki už kažką, kas niekada nebus tačiau sprendimus priimu aš, o ne 25 metų Kostas Pauža turi nuolatinį
tavo. Nuosavam butui man pasko- jie“, – pabrėžė Viktorija. darbą, rudenį planuoja pradėti
los bankas neduotų. Todėl sienos, ekonomikos magistrantūros studi-
tarp kurių užaugau, suteikia sau- Iš tėvų – pas partnerį jas, save laiko savarankišku, tačiau
gumo, o kur dar mama, kuri padės, atskirą butą jis išsinuomojo tik prieš
kas benutiktų, nesvarbu, kad Vis dėlto, artimiausiu metu kelis mėnesius. Iki to laiko vaikinas
būsiu neišplovusi indų“, – kalbėjo mergina ketina palikti tėvų namus gyveno su mama. Kraustytis gy-
Viktorija. – ji žada vykti studijuoti į užsienį. venti vienas pats Kostas nusprendė
Jaukumas, saugumas, naminis Tačiau į šulinį Viktorija drąsiai neapsikentęs bendraamžių spau-
maistas, pilnas šaldytuvas – tai, pa- nes- dimo.
sak Viktorijos, pagrindiniai gyve- pjauna: „Gali būti taip, kad kai „Draugai vis pasišaipydavo,
nimo su tėvais privalumai. Dėl jų grįšiu, finansinė situacija nei šalyje, kad aš kaip koks italas – su mama
mergina yra priversta aukoti laisvę nei mano piniginėje nepagerės, tad gyvensiu iki 40-ies metų. Žinau,
ir privatumą. vėl grįšiu į tėvų namus“. Toks sce- kad tai tik juokai, bet kartais į to-
„Gyvename dviejų kambarių narijus merginos negąsdina, nes ir kias pastabas sureaguodavau jau-
bute, todėl kambarį dalijuosi su jam numatė alternatyvą – jei turės triai. Kai su draugais eidavome pa-
mama. Kartais taip norisi tyliai rimtą vaikiną, Viktorija butą nuo- silinksminti, viena iš vakaro temų
ramiai paskaityti knygą, o mama mosis kartu su juo – dviese pigiau. būtinai būdavo – kada Kostas su-
žiūri televizorių arba nori pa- Antrąją pusę kaip vieną iš siras atskirą butą?“, – prisiminė
bendrauti. Būna, kad jaučiuosi pagrindinių priežasčių palikti tėvų Kostas.
kalta, jei namo grįžtu labai vėlai, namus įvardijo ir 25-erių Remigi- Dabar Kostas tarp bendraamžių
nes namiškius galiu pažadinti. jus Pocevičius. Jeigu ne mergina, nebesijaučia balta varna – jis, kaip

11

ir dauguma jo pažįstamų, į tėvų
namus sugrįžta tik kaip svečias.
Paklaustas, kodėl atskiro buto
neieškojo vos pabaigęs mokyklą
ar susiradęs stabilų darbą, Kostas
trūkteli pečiais.
„Tikriausiai trūko spyrio į
užpakalį. Arba tinkamos progos.
Dabartinį butą nuomotis pasiūlė
pažįstami – proga pagaliau pasi-
taikė. Nuomos kaina maža, todėl
ilgai negalvojau. Išsikraustyti
norėjau seniai, nes gyvendamas
su mama, be to, kad draugai vis
įgeldavo, dar jaučiausi ir nepilna-
vertis. Dabar kaip ir kiti, turiu vietą
į kurią galiu kviesti svečius, garsiai
klausytis muzikos, susikurti savo
tvarką ir taisykles. Juk mamos bute
nerengsi vakarėlių, kai ji namie“,
– prisipažino Kostas.
Kaina – įkandama
Pasekti Kosto pavyzdžiu dabar
pats tinkamiausias laikas visiems,
kas nori ištrūkti iš tėvų prieglobsčio,
mat būtų nuomos kainos – gerokai
mažesnės, negu buvo prieš kelerius
metus. Panagrinėjus nekilnojamojo
turto skelbimus internete bei spe-
cialiuose laikraščiuose, matyti,
kad vieno kambario būtą Vilniuje
galima išsinuomoti ir už 300 litų,
miesto centre – už 600 litų.
Dviejų kambarių butų nuo-
ma prasideda nuo 400-500 litų.
Trijų kambarių butą galima rasti
už 600-700 litų. Pigiausiai butai
siūlomi atokiau nuo miesto centro
esančiuose daugiabučių rajonuo-
Gyvendami atskirai nuo tėvų, jaunuoliai tenkinasi ir apytuščiu šaldytuvu.
Buitis ir būtis
se – Pašilaičiuose, Fabijoniškėse,
Justiniškėse, Karoliniškėse. Nedi-
delės nuomos kainos ir Nau-
jininkuose, tačiau šis rajonas būsto
ieškančius žmones dažnai atbaido
dėl prasto savo vardo.
Brangiausia butų nuoma miesto
centre, Senamiestyje. Didesnės už
vidutines kainos ir Antakalnyje,
Žvėryne. Naujos statybos dau-
giabučių kvartaluose, pavyzdžiui
Perkūnkiemyje, išsinuomoti trijų
ar dviejų kambarių butą kainuoja
panašiai kaip vieno kambario,
esantį miesto centre.
Pataria neskubėti
Vilniaus psichoanalizės ir psi-
choterapijos centro psichiatras
Dainius Stasiūnas pritarė, kad pa-
lankios nuomos kainos – akstinas
jauniems žmonėms išsikraustyti iš
tėvų namų. Tačiau, pasak jo, dar
svarbesnis yra jaunimo noras būti
nepriklausomiems.
„Pagrindinis dalykas, vejantis
jaunimą iš tėvų namų, – noras nu-
traukti juos rišančią bambagyslę.
Kartais toks noras netgi veda į
jaunatvišką polėkį gyventi bet koki-
omis sąlygomis, bet kur, svarbu,
kad ne su tėvais. Ypač tai sustiprėja,
kai atsiranda antroji pusė – tuo-
met jaunuoliams ypač ima trūkti
privatumo“, – priežastis, dėl ko
dažniausiai jaunimas keliasi į atski-
rus butus, vardijo D.Stasiūnas.
D.Stasiūnas pastebėjo, kad
kartais entuziazmo apimti jauni
žmonės pasielgia ne itin atsa-
12
kingai – susiranda atskirą būstą,
tačiau ir toliau sėdi tėvams ant
sprando prašydami duoti pinigų
nuomai, maistui. Tokiu atveju
D.Stasiūnas patarė geriau pirma
važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų
ir tik grįžus į gimtinę pradėti
savarankišką gyvenimą.
Psichiatras perspėjo, kad į
nuosavą būstą persikrausčiusių
jaunuolių laukia išbandymai, ku-
riems nusiteikti reikia iš anksto.
Pasak D. Stasiūno, savarankišką
gyvenimą pradėję žmonės gali
greitai išmokti mokėti mokesčius,
išsiaiškinti, kaip tvarkyti namus,
kur išnešti šiukšles, tačiau užklupus
finansiniams sunkumams, su jais
susidoroti gali būti ne taip papras-
ta.
Jaunuoliams, jaučiantiems ben-
draamžių spaudimą kraustytis iš
tėvų namų, tačiau nenorintiems
ar negalintiems to padaryti, D.Sta-
siūnas patarė pasitelkti atvirą dia-
logą. „Pirmiausia pliusus ir mi-
nusus reikia pasverti pačiam, o
paskui draugams paaiškinti, kad
gyvenimas su tėvais juos tenkina,
tai netrukdo bendravimui“, – sakė
D.Stasiūnas.
Su tėvais reikia tartis
D.Stasiūnas pamokė ir kaip apie
išsikraustymą pranešti tėvams.
Per tokį pokalbį tėvams būtina
parodyti, kad jaunuolis turi aiškų
tikslą ir suvokia savo sprendimo
riziką. „Jeigu tėvai nepaleidžia,
reikia jiems priminti, kad vis tiek
anksčiau ar vėliau vaikystės namus
teks palikti. Galima netgi susitarti,
kas kiek laiko vaikai grįš namo tėvų
aplankyti“, – sakė D.Stasiūnas.
Žingsnis iš tėvų namų su visais
daiktais – rimtas sprendimas. Jeigu
jis gerai apgalvotas, gali atnešti
daug naudos – jaunas žmogus
paragaus savarankiško gyveni-
mo, galbūt sustiprins ne tik san-
tykius su draugais, bet ir su tėvais.
Žengus šį žingsnį, atgal dairytis
neverta, verčiau susikoncentruoti
į tikslą, kad vaikinas ar mergina
nepasirodytų silpnas ir vis dar vai-
kas.

Gyvenimo mokykla
ar „popierėlis“?
Julijos Cybulskos nuotr.
Ana Juknevičiūtė
Universitete lengviau nei
mokykloje?
„Žinios apie viską ir konkrečiai
apie nieką. Susidarė įspūdis lyg
buvo ruošiamos grožio salono ar
panašios įmonės administratorės,
kurioms reikia mokėti įvesti į
duomenų bazę informaciją apie
klientą, šypsotis ir telefonu suteikti
informaciją apie teikiamas paslau-
gas ir darbo laiką, sudaryti klientų
apsilankymo grafiką. Aišku, tokiam
darbui aukštojo išsilavinimo nerei-
kia“, – taip apie savo specialybę
atsiliepia 2009 m. Vilniaus univer-
siteto Komunikacijos fakultete (VU
Studenteka
pasigirti tik „popieriuku“, o
KF) verslo informacijos vadybos
(VIV) programą baigusi Jekaterina.
Su Jekaterina kalbamės jaukioje
mažoje leidykloje. Projektų va-
dove dirbanti mergina kategoriška:
„Ar įgytos žinios padėjo man
įsidarbinti? Tikrai ne. Lengviau
susirasti darbą gali būti tik dėl to,
kad turi „popieriuką“, bet ne dėl
ypatingų gebėjimų“.
Universitetas dažnai deklaruo-
ja, esą išugdo kritiškai mąstančią
asmenybę, tačiau, Jekaterinos
nuomone, to nepakanka. „Be
abejo, į bet kokią situaciją žvelgiu
kritiškiau nei prieš ketverius me-
tus, tačiau ar normalu, kad uni-
versitete mokytis yra lengviau nei
mokykloje?“
13
„Vagis be aukštojo
išsilavinimo gali nudžiauti
ką nors iš prekybinio
traukinio. O jei baigė
universitetą, nugvelbs ir
visą geležinkelį“, – sakė
Teodoras Ruzveltas.
Jaunuoliai universitete
įgyja išsilavinimą, o ne
profesiją, todėl dažnai yra
„apsukresni“ ir lankstesni
nei kolegijų ar profesinių
mokyklų studentai.
Tačiau į plačiuosius
vandenis išplaukę
universitetų absolventai
dažnai tikina, kad gali
ne profesiniais įgūdžiais.
Komunikacijos fakulteto ab-
solventė prisimena, kad stodama
į pasirinktą specialybę, tikėjosi
sužinoti, kokie komunikaciniai
procesai yra svarbūs darbovietėje,
kaip juos valdyti. Labiausiai ją do-
mino komunikacijos procesų įtaka
įmonės įvaizdžiui, psichologiniai
rašytinio ir žodinio bendravimo
aspektai. Mergina tikėjosi pagilin-
ti žinias duomenų bazių kūrimo,
sudarymo srityje. Visa tai žadėjo
ir studijų programos aprašymas.
„Tačiau pažadai liko tik pažadais.
Įstojau į vieną geriausių Lietuvos
universitetų. Kas galėjo žinoti,
kad čia studentams tenka dirbti su
pasenusia programine įranga?“,
– retoriškai klausia Jekaterina.
 sTudenTeka

Universitetas formuoja įmonėse studentai galėtų taikyti pripažįsta, jog prie asmenybės for-
asmenybę savo žinias, programos komiteto mavimo prisidėjo ir studentiško
pirmininkė ekspromtu įvardyti laikraščio kūrimas.
Pernai tą pačią specialybę baigusi negalėjo. Informologės nuomone, studen-
Olga pritaria, kad ši studijų progra- tams nederėtų pamiršti, kad uni-
ma nėra tobula. Tačiau universitete Informologija – versitete reikalaujama ne tik turėti
išsamų supratimą apie savo sritį,
praleistų metų laiko švaistymu ne- informatika ar
vadina. „Universitetas suteikė man bet ir išmokti rasti sprendimus,
farmakologija? vertinti ir analizuoti situacijas.
mokslinį požiūrį į dalykus, išmokė
nepasitikėti nepatikimais šaltiniais, „Universitetas suteikia platesnių
Komunikacijos fakulteto stu- žinių, o ne specifi nių, kaip iškepti
pripratino tikrinti informaciją, at- dentas Benas pernai baigė studijų
naujinti žinias, žiūrėti į įmonę iš programą – į verslo informacijos duoną su razinomis. Moko mąstyti,
organizacinės vadybos pusės, dirb- vadybą panašią prisitaikyti. Jei kolegijos studento
ti komandoje, pristatyti savo darbo informologiją, ta-
rezultatus. Tai labai svarbus indėlis čiau darbo pagal E. Janiūnienė įsitikinusi:
į mano asmenybės formavimosi specialybę iki šiol
procesą“, – tikina šiuo metu Gio- nerado. „Įstojęs į „Kitų fakultetų studentai
tingeno Georgo Augusto (Vokieti- komunikacijos fa-
ja) universitete rinkodarą studijuo- kultetą nelabai su-
nevisada geba kritiškai
janti mergina. pratau, kur stoju, ir mąstyti“
VIV programos komiteto pir- tik po poros metų,
mininkė VU KF doc. dr. Erika kai prasidėjo specialieji dalykai, su-
paprašytų iškepti duoną su sly-
Janiūnienė pasakoja, kad studijų vokiau, ko moko būsimus informa-
vomis, šis jau pasimestų, o univer-
programa ugdo kompetentingą cijos specialistus. Tikėjausi galbūt
siteto studentas turi mokėt anali-
specialistą keliose srityse: „Galima konkretesnių dalykų, tačiau ši spe-
zuoti ir adaptuoti. Dėl to studijomis
sakyti, kad yra trijų sričių kompe- cialybė yra plataus spektro. Gal-
esu patenkinta, mąstyti išmokau“,
tencijos – technologijos, informaci- būt tai galima laikyti privalumu,
– savo nuomonę dėsto Aušra. Ji
jos vadyba ir vadyba kaip organi- tačiau man pasirodė priešingai. O
prisimena, kad dvejonių dėl studijų
zacijos vadyba. Baigę ir įgiję žinias lūkesčiai nepasiteisino, kadangi
kokybės ir naudos neišvengusi,
šitose pagrindinėse srityse studen- darbo pagal šią specialybę rasti be-
tačiau trečiame kurse viskas
tai yra puikūs informacijos vady- veik neįmanoma“, – konstatuoja jis.
„pradėjo dėliotis į stalčiukus“.
bos specialistai, nes jie supranta Darbdaviai verslo informa- Pernai informologiją baigusi
ne tik kaip su priemonėmis valdyti cijos vadybą, ignoruodami žodį
Lina tokios pozicijos nepalaiko.
informaciją, bet ir moka valdyti in- „informacija“, dažnai tapatina su
Mergina įsitikinusi, kad univer-
formacijos turinį“. verslo vadyba, tačiau in-
Pasak E. Janiūnienės, dėstytojai formologams dar labiau Lina mano, kad
studentus moko ne tik kaip nau- „nesiseka“. Pasak Beno
dotis informacinėmis technologi- kurso draugės Aušros, su universitetui derėtų
jomis, bet ir skatina išmokti atrinkti šia specialybe nesusidūrę
kokybišką informaciją, o tai žinių žmonės ją dažnai painio- nusileisti iš teorinių
visuomenei itin svarbu. ja tai su informatika, tai
E. Janiūnienė pastebi, kad kitų su farmakologija. padebesių
fakultetų studentai ne visada geba
kritiškai mąstyti, dažnai renkasi Duonos kepti nemoko siteto argumentai, esą studen-
informaciją iš prastesnių šaltinių. tas čia gauna universalias žinias,
„Turiu magistrantų, kurie yra Kaip bebūtų, Aušra savo studi- praplečia akiratį, iš piršto laužti.
susirinkę iš įvairių specialybių. jomis jaučiasi patenkinta: „Kiek pa- „Universiteto teiginiai, kad tai
Tikrai atėję iš kitų fakultetų negeba menu, tikėjausi įgyti šiuolaikišką akademinis mokslas, o pageidau-
atrinkti kokybiškos informacijos. specialybę, būti apsukria specia- jantys praktikos gali „čiuožti“ į
Aš su tuo susiduriu, kai jie rašo se- liste, kuri geba greitai reaguoti į dar- kolegijas, peržengė ribas. Žinoma,
mestrinius darbus. Mūsų fakulteto binius komunikacinius sunkumus. universitetas neturi mokyti lentų
studentams priekaištų mes tikrai Tai ir gavau: pajutau, kaip išsiugdė obliuoti, bet nusileisti iš teorinių
neturime. Jie turi pakankamai mano komunikaciniai įgūdžiai, padebesių, juolab kai tokį kiekį
gilias žinias kokybiškos infor- susiformavo kritinis mąstymas, absolventų išleidžia į darbo rinką,
macijos paieškos srityje“, – savo įžvalga, problemų formulavimas, tikrai reikėtų“, – tiesiai šviesiai
pastebėjimais dalijasi pašnekovė. diskusijų troškulys ir diskusijų rėžia marketingo srityje dirbanti
Tačiau kokiose konkrečiai kultūros suvokimas“. Mergina Lina.

14
 Studenteka

Ugdo universalius archyvistikos studentas Aleksan- platinama UNESCO programos

specialistus
Informologijos programos ko-
miteto pirmininkas VU KF doc. dr.
Regimantas Pranaitis pasakoja, jog
„informologija“ – tai „informaci-
jos mokslai“. Šios specialybės ak-
centai susideda iš trijų disciplinų:
informacinių technologijų, vady-
bos bei komunikacijos.
Docentas informologus apibūdi-
na kaip universalaus pobūdžio
specialistus, kurie ruošiami dirbti
įvairiausiose organizacijose. Jie turi
mokėti prisitaikyti, nuolat gilinti
savo žinias. Daugiausiai konkuren-
cijos toks specialistas sulaukia iš
informatikų, kadangi jie puikiai
išmano matematinius dalykus,
modeliavimą. R. Pranaitis įžvelgia
silpnąją „grynųjų“ informatikų
pusę – tai mokėjimas bendrauti,
užmegzti ryšius su visuomene. „Į
technologijas linkęs informologas,
gavęs tik pagrindus, gali pavyti in-
dras. Tačiau dirbant vien įvaizdžio nemokamai“, – tokį nesusipratimą
nepakanka – reikia įgūdžių. 2004 šyptelėjęs prisimena Aleksandras.
m. vaikiną sužavėjo KF svetainėje KF absolventą labiausiai nuvylė
paskelbtas archyvistikos progra- archyvistikos ir bibliotekininkystės
mos aprašas. „Pradėjus studijuoti, programų panašumai: „Daug
teko susidurti su
gyvenimo realybe.
Aprašymas visiš- „Pusmetį teko mokytis
kai neatitinka pro- naudotis bibliotekininkams
gramos turinio“,
– savo nuoskaudas skirta duomenų baze
pila vaikinas. CDS/ISIS, kuri Lietuvoje išvis
Vaikinas tikina,
kad mokytis ne-
nėra naudojama. Ja naudojasi
buvo sunku. Ta- Trečiojo pasaulio šalys,
čiau teigia taip ir kadangi ji yra platinama UNESCO
nesupratęs, kam
mokęsis kai ku- programos nemokamai“
riuos dalykus.
„Pusmetį teko mokytis naudotis dalykų, kuriuos teko studijuoti
bibliotekininkams skirta duomenų labiau tinka bibliotekininkystės
baze CDS/ISIS, kuri Lietuvoje išvis programai, o ne archyvistikai. O
nėra naudojama. Ja naudojasi 3- štai aktualių žinių apie komerci-
iojo Pasaulio šalys, kadangi ji yra nius archyvus, jų veiklos principus

Autorės nuotr.
formatikus ar juos lenkti. Informo-
logas gerai orientuojasi visuomenės
modeliuose, o informatikai galbūt
ne tiek įsigilinę į tokius dalykus.
Informologams vadybos principus
taikyti informatikoje būtų visai ne-
sudėtinga“, – įsitikinęs R. Pranaitis.
Informologijos programos pir-
mininkas sako kartais sulaukian-
tis studentų skundų dėl žinių
trūkumo, tačiau, jo teigimu, su to-
kia problema susiduria ir kitų spe-
cialybių studentai. „Kai pereini
į darbo rinką, žinių stoka visada
yra. Kiekvienoje organizacijoje yra
specifika, reikia adaptuotis. Reikia
žinių, kurių iš anksto nežino nie-
kas“, – pabrėžia KF dėstytojas.
R. Pranaitis tiki, kad šiandien
universalios žinios yra svarbesnės,
nei konkretūs įgūdžiai. „Šiuolaikinis
kultūringas žmogus juda link uni-
versalumo. Universalumas neken-
kia, o padeda geriau įsitvirtinti, su-
prasti aplinką“, – reziumuoja jis.

Archyvistai =
bibliotekininkai?
„Vilniaus universiteto diplo- Pasak prof. habil. dr. Domo Kauno, komunikacijos mokslų užuomazgos slypi
mas sukuria įvaizdį“, – sako KF bibliotekininkystės ir archyvistikos moksluose.

15

suteikta visiškai nebuvo“.
Čia pat Aleksandras pažeria
kritikos programos dėstytojams.
„Kartais atrodo, jog fakulteto dėsty-
tojai gyvena praeitimi, visiškai
nežinodami, kas darosi realiame
pasaulyje. Archyvistika jau seniai
tapo pelningu verslu. Rinka reika-
lauja tam tikrų sugebėjimų, žinių iš
tos srities specialistų. Tačiau tokių
žinių fakultetas studentams nesu-
teikia. Kyla klausimas – kam tada
studijuoti?“, – samprotauja jis.
Aleksandras apgailestavo, kad
studentai rengiami darbui valsty-
biniuose archyvuose, o išties per-
spektyvus privačių archyvų sekto-
rius lieka nuošalyje.
Už archyvistikos programą at-
sakingas VU KF Knygotyros ir do-
kumentotyros instituto direktorius
prof. habil. dr. Domas Kaunas, tiki-
na, kad būtent valstybė paskelbė
viešą konkursą parengti geriausią
archyvistikos studijų programą.
Anot D. Kauno, KF konkursą padėjo
laimėti pasiūlyta koncepcija. Buvo
pažadėta rengti dokumentų vady-
bininkus. „Specialybė yra archyvis-
tika, tačiau kryptis – dokumentų
vadyba. Dokumentų vadybininkai
Julijos Cybulskos nuotr.
Informacijos ir žinių visuomenės laikais darbdaviai informacijos specialistų poreikio nejaučia.
Studenteka
moka valdyti dokumentų kelią
nuo to, kas jį parašo (institucijos,
žinybos, universitetai), moka jį
parengti amžinam arba ribotam
saugojimui, sutvarkyti archyvų
medžiagą, pateikti informacinę
prieigą“, – išugdomus archyvaro
gebėjimus vardija profesorius.
Darbdaviai nesigilina
VIV baigusi Jekaterina pasa-
koja, kad retas darbdavys įsimena
specialybės pavadinimą, o į studijų
programą nė nesigilina. „Darbda-
viai nekvaršina sau galvos, ką ten
tokio galėjau išmokti, nes visi mano
įgūdžiai ir sugebėjimai matomi
darbo metu. Todėl jie tiesiog ne-
turi jokios nuomonės apie mano
specialybę“, – mano ji.
Archyvaru privačioje įmonėje
dirbantis Aleksandras tikina,
kad darbdavius vilioja nebent
gražus „popieriukas“. Pasak jo,
daugelis bendradarbių archyvisto
išsilavinimo neturi, o ir jis pats pui-
kiai susitvarkytų be universitete
dėstomų dalykų.
Informologas Benas jau nesiste-
16
bi, kad darbdaviams pavadini-
mas informologija iki šiol skamba
mistiškai.
Pasak tą pačią specialybę baigu-
sios Aušros, sustabarėjusi darbo rin-
ka dar nėra pasiruošusi priimti in-
formacijos specialistų. „Nemanau,
kad darbdaviai šią specialybę laiko
prestižine. Greičiau periferine, kuri
nelabai aiškiai pritaikoma. Darbda-
viai ieško aiškumo – ar tai verslas,
ar žurnalistika, vadyba ar socialini-
ai mokslai, stengiasi pritempti prie
savo šablono, o ne įsigilinti į visai
naują, Lietuvoje dar nepopuliarią
sferą. Labai nedaug kam tai įdomu.
Maždaug – jei konkurentai dar
neturi informologų, tai nereikia
ir mums“, – darbdavių atvirumo
naujovėms pasigenda mergina.
O štai verslo informacijos vady-
bininkės diplomą turinčiai Olgai
optimizmo netrūksta. „Taip, dažnai
darbdaviai neturi nė žalio supra-
timo, ką studijuoju ir ką moku“, –
pripažįsta mergina. Tačiau jai tai nė
motais. Olga meistriškai manipu-
liuoja darbdavio silpnybėmis. „Pri-
traukiu specialybės apibūdinimą

prie darbo pozicijos. Kur reikia
daugiau komunikacijos – pabrėžiu
komunikaciją, kur reikia verslo
vadybos – verslo vadybą“, – patir-
timi dalijasi kūrybinga mergina. Ir
tuojau pat pašmaikštauja, esą in-
formologai čia dar pranašesni: „Jie
gali dirbti kaip informatikai ar net
programuotojai“.
Tiesa, prakalbus apie darbą pa-
gal specialybę, merginos pozityvu-
mas netruko subliūkšti. „Mačiau tik
kelis darbo skelbimus, atitinkančius
VIV specialybę, kur be 5 metų darbo
patirties niekas net CV nežiūrės“.
Jekaterina teigia apskritai nesu-
prantanti, koks darbas galėtų ati-
tikti universitete įgytų žinių lygį:
„Remiantis studijų aprašymu, galė-
čiau dirbti organizacijos įvaizdžio
kūrimo srityje, didelės kompanijos
informacinių srautų stebėtoja ir or-
ganizatore, komunikacijos strate-
gijų rengėja. Tačiau, remiantis
įgytomis žiniomis, tik „Akropolio“
informacijos skyriuje“, – piktinasi ji.
Mergina iki šiol prisimena, kad
galutinis nusivylimas studijomis
atėjo po praktikos. „Tada mūsų
kurso studentai už praktiką at-
sakingos dėstytojos teiravosi, koks
darbas galėtų atitikti praktikos
reikalavimus. Dėstytojos atsaky-
mas buvo toks, kad dirbti galime
bet ką, svarbiausia, kad ne fizinį
darbą“, – pasakoja mergina.
Fizikas ir vadovas – du
viename?
Pirmoji Vilniaus universiteto
Fizikos fakulteto (VU FF) moder-
niųjų technologijų fizikos ir vadybos
specialybės laida buvo išleista 2004
m. Tuomet net FF dekanas Gintaras
Dikčius interviu pripažino, kad spe-
cialybės pavadinimas skamba kiek
keistai. Tačiau, jo žodžiais, jauna
studijų programa puikiai atitinka
laikmečio poreikius.
Kas bendro tarp laboratori-
joje plušančio fiziko ir energingo,
apsukraus, gebančio rizikuoti ir
uždirbti verslininko, paklausėme
FF prodekano doc. dr. Kazimiero
Glemžos.
Jo nuomone, specialybės poreikį
Studenteka
padiktavo rinka. Įvairių įmonių va-
dovai aiškina, kad tokio pobūdžio
specialistai šiandien itin reikalingi.
K. Glemža neneigia, kad šios
specialybės studentams, palyginti
su kitomis FF programomis, fizikos
dėstoma perpus mažiau. Tačiau
kasdieninė matematikos ir fizikos
proto mankšta lavina studentų
loginį mąstymą.
„Absolventai gali dirbti firmų,
kur diegiamos šiuolaikinės tech-
nologijos, vadovais. Jie išmokomi
logiškai mąstyti (tai fizikinė ma-
tematinė dalis), o iš kitos dalies
gauna teisines, vadybines žinias“,
– karjeros perspektyvas pristato K.
Glemža.
Būtent loginį mąstymą do-
centas įvardija kaip pagrindinį
tokių specialistų pranašumą. Jo
nuomone, fizikai-vadybininkai ne
ką prastesni už „grynus“ vadybi-
ninkus: „Ekonomikos fakultete
galbūt dėstoma daugiau teori-
jos, o pas mus dalykai dėstomi iš
praktinės perspektyvos“, – sam-
protauja K. Glemža.
Ketvirtakursis Tomas, studi-
juojantis moderniųjų technologijų
fiziką ir vadybą, jaučiasi patenkin-
tas, tačiau ateitį vertina atsargiai:
Doc. dr. Kazimieras Glemža mano, kad fizikams visada praverčia fakultete
išugdytas loginis mąstymas.
17
„Galimybės įsidarbinti priklauso ne
tik nuo studijuojamos specialybės,
bet ir nuo žmogaus. Diplomas, ku-
riame ties išsilavinimu parašyta
„fizikas“, manau, turi šiek tiek svo-
rio. Tačiau ieškant darbo tai nėra
vienintelis kriterijus“.
Iš dviejų disciplinų studentui
širdį labiau glosto fizika. „Norėčiau
manyti, kad esu daugiau fizikas,
nei vadybininkas. Kodėl? Nes bet
kuris fizikas gali studijuoti vadybą
ar ekonomiką, tačiau tikrai ne visi
ekonomistai gali studijuoti fiziką“,
– pabrėžia Tomas.
Tomo nuomone, universalu-
mas žmogų puošia ir suteikia pra-
našumo. Tačiau studentų vien teo-
rijomis neužliūliuosi.
Žingeidūs jaunuoliai sugeba ne
tik kokybiškai rinkti informaciją, bet
ir kritiškai įvertinti studijų kokybę
bei dėstytojų kvalifikaciją, apnuo-
ginti mįslingais specialybių pa-
vadinimais pridengtą neatitikimą
tarp to, kokie gebėjimai suteikia-
mi, ir to, ko reikia rinkai. Studijų
organizatoriams vertėtų atminti:
išugdžius kritinį jauno žmogaus
mąstymą, ir universitetams gali
tekti tapti šio kritinio mąstymo ob-
jektu.
Autorės nuotr.

Nuo studento
Su verslo kostiu-
mu, bet be diplomo.
Jauni verslininkai
įsitikinę: amžius – ne
kliūtis įgyvendinti
savo idėjas. Tačiau
kelias į verslo aukš-
tumas – ne rožėmis
klotas.
Julija Bukel
Idėja – pirmas žingsnis
verslo link
Trečio kurso studentas Julius
Uža teigia: „Dar būdamas mažas
svajojau, kad turėsiu savo verslą
ir būsiu nuo nieko nepriklauso-
mas“. Besidomintis naujausiomis
technologijomis Julius studijuoja
kompiuterinę fiziką, o prieš ke-
lis mėnesius nusprendė įkurti
techninio aptarnavimo įmonę
(UAB „Užrigis“).
Studenteka
iki verslininko
Lukas Kaminskas dar mokyklo-
je mąstė apie verslininko ateitį,
tačiau jokių konkrečių verslo idėjų
jam nekildavo. Įstojęs į VU Teisės
fakultetą vaikinas ėmė brandinti
konsultacines teisines paslaugas
teikiančios bendrovės idėją. Ku-
rį laiką padirbėjęs šioje srityje,
ketvirtame kurse savo tikslą jis
įgyvendino. Luko vadovaujama
UAB „Ecolex Baltic“ trečius me-
tus sparčiai auga, prisiglaudusi
„Saulėtekio slėnio“ verslo inkuba-
toriuje.
Vytautas Inčius nuo vaikystės
domėjosi automobiliais. Būdamas
10 metų nusipirko savo pirmąjį
automobilį. Septyniolikos, dar mo-
kykloje, susidomėjo keturračių
puošyba. Po mokyklos jis studi-
javo transporto inžineriją, tačiau
studijas metė. Vytauto teigimu,
jam buvo visiškai neįdomu: viską,
ką ten dėstė jis buvo jau seniai
išmokęs. Galvoje vis sukosi mintys
apie automobilius. Netrukus su-
brandino verslo idėją – techninės
pagalbos paslaugas kelyje.
18
Verslo forma
Idėja – tik pirmasis žingsnis iki
nuosavo antspaudo, biuro raktelių
ar klientų skambučių. Jauniesiems
verslininkams reikia rasti lėšų ir at-
likti nemažai „popierinio“ darbo.
Studentų verslo idėjų klubo
prezidentas bei Studentų verslo
inkubatoriaus idėjos autorius ir
įkūrėjas Edgaras Adomaitis stu-
dentams, neturintiems daug lėšų,
siūlo visų pirma pamąstyti apie
verslo formą. Daugeliu atvejų,
su kuriais jam teko susidurti dar-
buojantis verslo inkubatoriuje,
nereikėjo steigti juridinio asmens
statusą turinčios bendrovės, užteko
vykdyti veiklą įsigijus individua-
lios veiklos pažymėjimą arba vers-
lo liudijimą, kurie nėra brangūs.
Pradėti verslą individualios
veiklos forma yra paprasčiau (rei-
kia pateikti mažiau dokumentų,
nereikia specialių žinių jiems
parengti), greičiau (nuo 4 iki 10
darbo dienų) ir pigiau (nereikia
notaro paslaugų, už įregistravimą
Julijos Cybulskos nuotraukos

Mokesčių mokėtojų registre ne-
imamos rinkliavos). Ši forma yra
tinkama, kai veiklą vykdo vienas
asmuo, o apyvarta nėra didelė.
Kai vienuoliktoje klasėje Vytau-
tas nusprendė imtis automobilių
puošybos, jis nelaukė, kol savo
sąskaitoje sukaups 10 000 litų, rei-
kalingų steigiant uždarąją akcinę
bendrovę. Vaikinas sužinojo, kad
veiklą gali vykdyti pagal indivi-
dualios veiklos pažymėjimą. Visos
„startinės“ verslo išlaidos iki pirmo
uždarbio sudarė tik 1 000 Lt. Iki šios
dienos Vytautui tokia verslo forma
yra labiau priimtina. Ir techninės
pagalbos kelyje paslaugas jis teikia
kaip fizinis asmuo.
Tuo tarpu juridinių asmenų
steigimas yra sudėtingesnis (dides-
nis teiktinų dokumentų sąrašas
turi būti patvirtintas notaro bei
užregistruotas Juridinių asmenų
registre). Parengti visiems būtiniems
dokumentams dažniausiai reikia
specialistų (teisininkų ar verslo
konsultantų) pagalbos. Tai papildo-
mai kainuoja nuo 500 iki 1 500 Lt,
taip pat reikia sumokėti už juridinio
asmens registravimą (pavyzdžiui,
UAB steigimas kainuotų apie 800
Lt). Laiko sąnaudos irgi šiek tiek
didesnės – vidutiniškai 2–3 savaitės.
Steigti juridinį asmenį rekomenduo-
jama tada, kai siekiama pritraukti
papildomų investicijų, ir planuojama
turėti daugiau nei vieną darbuotoją.
Julius Uža išmėgino darbą pagal
individualios veiklos pažymėjimą,
o prieš trejus metus jis įsteigė rek-
lamos įmonę UAB „RVJG sprendi-
mai“. Juliui ši verslo forma atrodo
patrauklesnė, nes įmonė planuoja
plėtrą.
Taigi prieš renkantis verslo formą,
reikia gerai įsivaizduoti būsimo verslo
veiklą. Jeigu pradžioje veiklą vykdys
tik vienas asmuo, apyvarta nebus
didelė, o sėkme abejojama, didelės
rizikos galima išvengti veikiant pagal
individualios veiklos pažymėjimą ar
naudojant verslo liudijimą.
Finansavimo šaltiniai
Jeigu verslo pradžia reikalauja
didesnių išlaidų, reikia nepasiduo-
ti ir ieškoti finansavimo šaltinių.
Patikimiausias ir greičiausiai
Studenteka
prieinamas finansų šaltinis studen- Verslininkų lopšeliai
tams yra jų tėvai. Ieškodamas lėšų
Julius visų pirma kreipėsi į savo tė- Jaunam verslininkui reikia ne tik
vus, kurie tapo pirmaisiais inves- finansinės, bet ir kitokios pagalbos
tuotojais. Taip pasielgė ne vienas „atsistoti ant kojų“. Konsultacinę
pradedantis verslininkas. pagalbą jaunoms įmonėms sutei-
Jeigu ir tėvai padėti negali, ne- kia verslo inkubatoriai. Jų Lietu-
verta skubėti prisiimti didžiulių voje veikia jau ne vienas. O 2009
įsipareigojimų, imant paskolą iš metais Šiauliuose įsikūrė netgi
banko. Pritraukti investicijų galima pirmasis Studentų verslo inku-
tinkamai paruošus verslo planą ir batorius. Šios idėjos iniciatoriai
paskelbus verslo idėją viešai. yra Šiaulių universiteto Socialinių
Šiuo metu Lietuvoje labiausiai mokslų fakulteto studentai. Jų pa-
žinomi investuotojai į jauną verslą yra grindinis tikslas – padėti naujai
2007 m. sukurtas pirmasis Lietuvoje besikuriančioms įmonėms. Kiek-
„Verslo angelų tinklas” (VAT), kurio vienas Šiaulių universiteto studen-
tikslas – pastatyti tiltą tarp pradinio tas gali ateiti pas SVI direktorių
kapitalo ieškančių verslininkų ir Robertą Jonaitį ir pasakyti: „Turiu
investuotojų (Verslo Angelų). verslo idėją, ką daryt?“ Jam bus
Kiekvienas Verslo Angelas turi
nemokamai atsakyta į klausimus.
savo specifinius kriterijus įmonei,
Jeigu verslas yra pakankamai per-
kuri prašo finansavimo. Anot VšĮ
spektyvus, o studentas nusiteikęs
„Saulėtekio slėnis“ inovacijų vady-
rimtai, jam padės žengti pirmuo-
bininko Lauryno Braškaus, šiuo
sius žingsnius ir, jeigu reikia, už
metu Verslo Angelams trūksta
simbolinį mokestį bus suteiktos
kokybiškų verslo idėjų, į kurias jie
patalpos.
būtų pasiruošę investuoti.
Tačiau negalima tikėtis, kad čia
Finansinę paramą bei kitokią pa-
gausite viską, ko tik pageidausite.
galbą verslo pradžiai galima netgi
Studentų verslo inkubatoriaus
laimėti dalyvaujant verslo idėjų
konkursuose. Ko gero, didžiausias veikla – daugiausia konsultacijos.
tokio pobūdžio konkursas Lietuvoje Niekas, išskyrus patį vadovą, verslo
yra „Verslauk!“, kuriame gali daly- „nepastatys“. „Mes neduodam stu-
vauti 18–29 metų žmonės. Nuo 2005 dentui nei žuvies, nei meškerės, –
m. Šiaurės miestelio technologijų sako vienas SVI iniciatorių Edgaras
parkas su partneriais kasmet orga- Adomaitis, – tačiau mes padedam
nizuoja „Verslo plano
turnyrą“.
Nors investuotojų,
laukiančių pasiūlymų,
yra, finansavimo pa-
ieškos yra nelengva
užduotis ir kažkam gali
atrodyti neįveikiama,
tačiau jaunasis vers-
lininkas Vytautas pa-
drąsina savo neryžtin-
gus draugus: „Reikia
tiesiog daryti... O tada,
kai kažką mąstai, darai,
atsiranda naujų pa-
žinčių, žinai kur ką
gali gauti pigiau, galų
gale sutinki žmonių
„su pinigais“, kurie
stebėdami, ką tu veiki,
ima tavimi pasitikėti ir
nebijo investuoti į tavo „Saulėtekio slėnyje“ teikiama įvairi pagalba
verslą“. jauniesiems verslininkams.
19
 Studenteka

nukreipti meškerę“. Be patalpų ir mokymai praplėtė jo akiratį ir la- Daugeliu atvejų verslas studi-
nuomos studentai gali gauti ir kitas bai prisidėjo prie verslo plėtros. Jų joms ir studijos verslui netrukdo,
paslaugas su didesne nuolaida. metu užsimezgė glaudūs ryšiai su o netgi, atvirkščiai, padeda, ypač,
Tik pradėjus veikti SVI, jame jau inkubatoriaus kaimynais, tarp jų jeigu įmonės veikla yra tiesiogiai
pradėjo „gyventi“ 3 įmonės. Iki šios atsirado bendrų interesų, bendravi- susijusi su studijų programa. Lu-
dienos viena jau iškeliavo, prisidėjo mas peraugo į verslo partnerystę. kas pasakojo, kad jam verslas la-
dar viena nauja, ir, pasak Edgaro „Be abejo, verslo inkubatoriuje bai padėjo studijuoti teisę, nes, jo
Adomaičio, yra dar daug norinčių, vyrauja tam tikra draugiška verslu- manymu, šio dalyko teorines žinias
tik finansavimo jie vis neranda. mo aplinka ir egzistuoja sinergija“, reikia tuoj pat taikyti praktikoje: ki-
VšĮ „Saulėtekio slėnis“ verslo – sako Renatas.
taip viską pamiršti
inkubatorius nėra
iškart po egzamino.
skirtas tik studen-
Renatui studijų
tams, tačiau pir-
Verslas studentiškai metu įgytos žinios
menybė čia įsi-
kurti yra teikiama
Receptas pasitarnavo versle.
įmonėms, kurių Šiek tiek kitaip apie
steigėjai yra VU ir Ingredientai: studijų ir verslo de-
VGTU studentai, tikslas (kuo didesnis), rinį kalba Julius:
mokslininkai bei entuziazmas ir tikėjimas (vidutinio dydžio), „Universitete įgytų
tyrėjai. Lukas dar iniciatyva (0,5 litro), žinių labai plačiai
studijuodamas nu- vaizduotė (geriausia – beribė), netenka naudoti,
sprendė nelaukti nors jų indėlis ir
atkaklumas (didelis pakelis),
diplomo įtiekimo yra. Greičiau vyksta
smegenys (mažiausiai 1 dėžutė),
šventės ir pasinau- atvirkštinis proce-
doti šia proga. Pir- šypsena (plati ir nuoširdi),
sas: darbe įgytos
mas pusmetis buvo pinigų – pagal skonį. žinios padėjo leng-
gana sunkus. Nors viau įsisavinti uni-
profesinės patirties Gaminimas: versitete gautą in-
jis jau buvo įgijęs Visus veiksmus atliekam su plačia nuoširdžia formaciją.“
darbe, tačiau nuo- šypsena veide. Jeigu ji nesilaiko, galima ją Vytautas vienin-
sava įmonė reikala- pritvirtinti su kitais ingredientais. Pake- telis pasakė, kad stu-
vo daugiau žinių. liam nuo pagalvės dėžutę su smegenimis ir dijos trukdo verslui,
Šiandien „Ecolex
šildom ant mažos ugnies. Jos gelmėse atran- o verslas studijoms.
Baltic“ įmonėje dar-
buotojų skaičius – dam tikslą. Sukoncentruojam dėmesį į jį. Po Universitete jis retas
iki 3, dažnai priima- truputį prisipildom entuziazmo ir tikėjimo. svečias, o įgytas teo-
mi studentai atlikti Imamės iniciatyvos. Jeigu kišenės tuščios, rines ekonomikos ži-
praktiką. Vadovas, o Jūsų verslo virtuvės šedevras reikalauja nias vargiai pritaiko
praktikoje. Studijų
patenkintas rezul- pinigų, teks jų gauti pasitelkiant vaizduotę.
vaikinas nemėtė dėl
tatais, netrukus pla- Jeigu verslas neverda, padidinam ugnį ir
nuoja atidaryti ir dviejų priežasčių:
beriam atkaklumo, kol pelnas išplaukia ant
advokatų kontorą. pirmiausia, norėjo
paviršiaus, o jeigu norite jo daugiau – atkak- įgyti diplomą. O
UAB „Veproc
Research and con- lumo nepagailėkite. paskaitos taip pat
sulting“ vadovas pasirodė įdomios.
bei VGTU verslo Skanaus! Tik neapsvaikite. „Vis tik dėstytojai
vadybos ir admini- nėra kvaili ir įdomių
stravimo doktoran- dalykų pasako. Gal-
tas Renatas Morkvėnas teigia, Studijos + verslas = ... būt todėl, kad universitete būnu re-
kad pamatęs puikias galimybes tai, labiau vertinu paskaitas“.
užsidirbti prieš pusantrų metų Derinti studijas su verslu yra
Yra daug priežasčių nepradėti
įsteigė įmonę ir įsikūrė „Saulėtekio šiek tiek sudėtingiau, nes jis reika-
verslo taip anksti: finansavimo
Slėnyje“. Renatas prisipažįsta, kad lauja daugiau dėmesio (jaunųjų
trūkumas, patirties ir žinių stoka,
krizė ir studijos sutrukdė pasiekti verslininkų teigimu: „24 valandas
geresnių rezultatų. Tačiau savo per parą“), tačiau beveik visi ka- laiką atimančios studijos. Tačiau
laiku verslo inkubatoriuje verslinin- lbinti studentai-verslininkai teigia, visa tai gali kompensuoti didelis
kas patenkintas. Jo nuomone, inku- kad viską galima suderinti esant entuziazmas: kas ieško, tas randa.
batoriaus organizuojami renginiai dideliam norui. Reikia tik labai norėti ir „daryti“.

20
 Studenteka

Kas kam trukdo?

Julijos Cybulskos nuotraukos

Vienas dėstytojas savo studentams pasakė: nuoliktas jaunuolis. „Skaičius ne
toks jau ir mažas – juolab, kad dau-
„Dirbantis studentas blogas ir darbe, ir studijose“. guma tokio amžiaus žmonių net
Tuomet pro ausis lengvai prasprūdę žodžiai įkvėpė neregistruoti Darbo biržoje. Pagal
pasidomėti: ar iš tikrųjų darbas ir studijos vienu mūsų įstatymus, studentai negali
gauti pašalpų iš valstybės. Tad rea-
metu – nesuderinama? lus nedirbančių jaunuolių skaičius
yra gerokai didesnis“, – teigė Vil-
dijas ir darbą. Tiesa, atėjus ekono- niaus teritorinės darbo biržos Dar-
minei krizei nemaža dalis studentų bo rinkos analizės ir prognozės
Agnė Verbalytė paliko minkštas darbo vietų kėdes skyriaus vyresnioji specialistė Jani-
ir sugrįžo į kietus auditorijų suo- na Balynaitė.
Dar prieš porą metų dauguma
lus. Tokia sudėtinga situacija tik-
studentų, ypač humanitarinių ir
socialinių mokslo sričių atstovai, riausiai „pamalonino“ skeptiškai
galėjo pasidžiaugti daugiau ar Dirbančių studentų dirbančių studentų atžvilgiu nusi-
mažiau apmokamais, neretai su mažėja teikusius dėstytojus: netekę darbų,
specialybe nesusijusiais, darbais. Iš studentai užpildė universitetų au-
septyniasdešimties Vilniaus peda- Lietuvos Darbo biržos duo- ditorijas.
goginio universiteto socialinės pe- menimis, 2010 metų sausį jaunų
dagogikos specialybės praėjusiųjų specialistų (ką tik įgijusių baka- Atleidimas iš darbo
metų absolventų studijų metu lauro laipsnį), ieškančių darbo privertė mokytis
nedirbo vos dešimt. Specialybės buvo tris kartus daugiau nei metais
buvo įvairios: nuo pardavėjų anksčiau. Nedarbas šalyje jaunimo Informatikas Tomas Juodeška
ir padavėjų, iki vadybininkų ir iki 25 metų amžiaus grupėje 2010 šiuo metu studijuoja Vilniaus uni-
administratorių. Kitų specialybių m. sausio 1 d. siekė 8,1 proc. Tai versiteto Matematikos ir informa-
atstovai taip pat dažnai derina stu- reiškia, kad nedirbo beveik kas vie- tikos fakultete, ketvirtame kurse.

21
 Studenteka

„Dirbti pradėjau trečiame kurse. mokydamasi, pritaikau dirbdama. atlyginimo dydžio stipendiją“,
Įsidarbinau pagal specialybę – pro- Ir atvirkščiai“. – pajuokauja pašnekovė.
gramuotoju vienoje informacinių Nuo pat pirmųjų dienų darbą Į darbuotojų gretas jaunuolius
technologijų paslaugų įmonėje. su studijomis derinti Jurgitai buvo dažniausiai skatina įsilieti pinigų
Dirbau kiekvieną dieną nuo devin- labai lengva. Tik neramino mintis, stygius. Juk nesinori „sėdėti ant
tos iki septynioliktos valandos, kad prekyboje sunku siekti kar- sprando“ tėvams arba imti pasko-
tad laiko į paskaitas nueiti tiesiog jeros. Bet visai neseniai, paaiškėjo, las su milžiniškomis palūkanomis.
nebeliko“. kad ir šis mitas apie pardavėjos Neretas nori būti savarankiškas
Vaikinas pasakoja, jog sesi- darbą klaidingas. ir studijų metu gyventi iš savo
jos metu „užsidirbo“ kišenės.
keletą akademinių
įsiskolinimų, dėl ku- Tėvų
rių teko kartoti kursą.
požiūriai
Prieš metus Tomas
darbo neteko. Todėl
Tiesa, studentiš-
kartodamas trečiąjį
kame pasaulyje yra ir
kursą šįkart jis galėjo
žmonių, kuriems prie
susitelkti mokslams.
širdies tik studentiš-
„Susitaikyti su atlei-
kas gyvenimas. Ir
dimu iš darbo nebuvo
apie darbus jie galvos
lengva, tačiau gal ir ge-
tik tada, kai rankose
rai, studijų reikalams
jau turės aukštąjį
susitvarkyti atsirado
diplomą. Vilniaus
laiko. Dabar, kai iki
universiteto medici-
studijų pabaigos liko
nos studentė Gintarė
vos porą mėnesių, ir
Gradauskaitė per še-
paskaitų nebėra, vėl su-
šerius studijavimo
siradau programuotojo
metus dirbti net
darbą“, – teigė Tomas.
nebandė. „Mano spe-
Nors atleidimas iš
cialybėje yra išties
darbo Tomą nuliūdino,
didelis darbo krūvis,
tačiau studijų reikalai
todėl mūsų kurse
pasitaisė
dirbančiųjų labai
mažai. Aišku, kar-
Darbas – tais pagalvoju apie
padirbėjimą vasaros
puikiausia atostogų metu, tačiau
praktika labiau norisi pailsėti.
Manau, kad baigusi
Dirbanti studentė mokslus dar spėsiu
Jurgita Guskova, šiuo dirbti. Juk mokaisi
metu užimanti vi- keletą metų, o dirbi
enos prekybos centro – keliasdešimt. Dar
„Akropolis“ parduotu- Kartais sunku pasirinkti ar būti tik paprastu studentu, ar tikrai spėsiu sužinoti,
vės vedėjos pareigas, savarankišku žmogumi, uždirbančiu savų pinigų. kas yra darbas“, –
ir studijuojanti Vil- sako Gintarė.
niaus kolegijoje prekybos vady- „Kaip tik prieš keletą mėnesių
Pašnekovė įsitikinusi, jog jai vi-
bos trečiame kurse, turi kitokią man pasiūlė užimti aukštesnes pa- sai ne gėda, kad būdama dvidešimt
darbo ir studijų derinimo patirtį. reigas. Šiandien esu nebe pardavėja, ketverių dar nebandė dirbti. Ji
„Avalynės parduotuvėje dirbu jau o vedėja. Tiesa, padidėjus darbo mano, kad tėvams daug problemų
ketvirti metai, atrodo paprastas ir krūviui, šiuo metu beveik netu- dėl to nekyla, nes mergina gyvena
nelabai įvertinamas darbas, tačiau riu asmeninio gyvenimo, o artėjant bendrabutyje, tad šeimai didelės
man patinka. Savo studijuojamą sesijai, žadu imti akademines atos- pinigų sumos dukrai išlaikyti skirti
dalyką pasirinkau jau pradėjusi togas. Manau, kad jos nepakenks. nereikia.
dirbti. Turbūt todėl, kad darbas Iš darbo išeiti tikrai neketinu. Neringa Rapkevičiūtė, pernai
patinka ir norėjau apie prekybą Žinoma, juokais galėčiau pasakyti, pabaigusi socialinės pedagogikos
sužinoti ne tik iš praktikos, bet ir kad tik studente būti norėčiau, jei studijas Vilniaus pedagoginiame
teorinius dalykus. Tai, ką sužinau kolegija kiekvieną mėnesį mokėtų universitete, taip pat nesiskundžia

22
 Studenteka

savo tėvų požiūriu į studijas ir kasininkės visai darbo dienai. Kol tus. Neseniai pačiai teko įsitikinti.
darbą. „Kai antrame kurse gavau nebuvome nurodę siūlomo atlygi- Į darbo vietą pretendavau su
darbą, tėvai nesakė, kad nedirbčiau. nimo, sulaukėme beveik tūkstančio daug didesnę patirtį turinčiais
Bet bijojo, kad galiu nesuderinti gyvenimo aprašymų. Nuo pirma- žmonėmis. Pagrindinė priežastis,
paskaitų su darbu. Tiesa, jie nu- kursių studentų iki magistrantūrą kodėl darbdavys pasirinko mane,
rimo, kai sužinojo, kad dirbsiu ne pabaigusiųjų“, – pasakojo vienoje buvo noras suteikti galimybę jau-
visą darbo dieną“, – sako Neringa. pardavimų įmonėje dirbanti Asta nam žmogui.
Neringos tėvų požiūris į darbą Jociuvienė.
šiek tiek pasikeisdavo, kai ji Kai toks didelis pasirinkimas, Dėstytojai dažniausiai
pradėdavo kalbėti, jog pabodo darbdavys labiau linkęs rinktis vy-
trejus metus dirbti tame pačiame resnio amžiaus, nors ir žemesnio supratingi
darbe ir norėtų darbą pakeisti išsilavinimo darbuotojus. Tad ir
arba kurį laiką visai nedirbti. susimąstai kartais, ar verta studi- Kai kurie dėstytojai universite-
„Užsiminusi tėvams apie tai, kad juoti magistrantūroje, kai ateityje tuose – gana demokratiški.
noriu kurį laiką pabūti tik studente, gali tekti konkuruoti dėl darbo vie- Pakalbėjus su jais galima „išsi-
dažniau sulaukdavau ne teigiamos tos vos su vidurinę baigusiais as- derėti“ geresnes studijų sąlygas,
reakcijos. Ir tėtis, ir mama neno- menimis. pavyzdžiui, neprivalomą lan-
ri, kad vėl gyvenčiau iš jų komumą arba darbų at-
pinigų“, – sako pašnekovė. Kai toks didelis pasirinkimas, siskaitymą elektroniniais
darbdavys labiau linkęs rinktis vy- laiškais. Pasitaiko atvejų,
Ką mano resnio amžiaus, nors ir žemesnio iš- kai dėstytojai rekomen-
duoja darbus jų pažįstamų
darbdaviai? silavinimo darbuotojus. Tad ar verta asmenų įmonėse, ypač po
studijuoti magistrantūroje, kai ateityje sėkmingų praktikų arba jau
Dirbančių studentų lyg-
tyje yra dar vienas dėmuo gali tekti konkuruoti dėl darbo vietos
buvusiems savo studen-
tams. Tačiau tokių studijų
– darbdaviai. Kol laisvų vos su vidurinę baigusiais asmenimis.
metu teko sutikti vos keletą.
darbo vietų buvo daugiau,
Daugiau metų dirbantys ir
o kandidatų į jas – gerokai mažiau,
Tiesa, yra ir darbdavių, kurie jau pamiršę, ką reiškia studijuoti ir
darbdaviai palankiai žvelgdavo
ir šiandien į darbą labiau linkę dirbti vienu metu, paprastai nebūna
į studentus. Ypač, jei ieškodavo
priimti studentus. Ypač jei stu- draugiškai nusiteikę. Ir mėgsta
darbuotojo ne visai darbo dienai
dento specialybė tokia, kokią siūlo šiek tiek pakenkti dirbantiesiems,
ar studentas mokėdavo įtikinti,
darbdavys. Kai kurie darbdaviai nesumažindami užsiėmimų lanko-
jog derinant studijas ir darbą
negali pasiūlyti didelių atlyginimų mumo reikalavimų.
problemų nekils. Šiandien situacija
ir nori suteikti galimybes jauniems Ir draugiškųjų, ir nedraugiš-
kiek pasikeitusi.
žmonės, todėl įdarbina studen- kųjų savo praktikoje, ko gero,
„Neseniai ieškojome pardavėjos-
sutinka kiekvienas. Nuo jų ne
pasislėpsi niekur.

Kiekvienas renkasi
pagal save
Dirbančių ar dirbusių studentų
patirtys skirtingos. Matyt, labiau-
siai jos priklauso nuo darbo vietos
ir pasirinktos studijų programos.
Juk aišku, kad tiksliųjų mokslų
studentams darbus su studijomis
suderinti gerokai sunkiau nei hu-
manitarams. Tačiau tiems, kas
mokosi daugiau, bet nori turėti
savų pinigų, visada yra išeitis
– darbas vasaros atostogų metu.
Tad į hamletišką klausimą „dirbti
ar nedirbti“ vienareikšmio atsaky-
mo nėra. Kiekvienas renkasi pagal
Lengvas gyvenimas, kai pinigus kiekvienos dienos išlaidoms skiria tėvai. sugebėjimus ir galimybes.

23

VIEŠOJO TRANSPORTO
KOŠMARAI
Viešasis transportas – kasdienis vargšų studentų
draugas. Juo jaunimas važinėja į paskaitas, grįžta
namo, net pramogauja. Tačiau ten pat studentai iki so-
ties prisižiūri įvairiausių problemų bei patiria daugybę
nuotykių. Pastarieji – ne visad būna malonūs.
Elita Narkevič
Pasisekė tiems, kurie su auto-
busais „draugauja“ savanoriškai,
o ne iš reikalo. Tiems, kurie gali
sau leisti kas dieną važinėti auto-
mobiliu. Tiems, kurie autobusais
išmaišė Europą ir parsivežė puikių
įspūdžių. Ar tiems, kurie juose net
pramogavo (negalima nepaminėti
ekskursijos po Vilniaus senamiestį
geltonuoju autobusu ir gimtadie-
nio arba išleistuvių vakarėlio seno-
jo modelio „9 Tr“ troleibusu. Toks
dviejų valandų pasivažinėjimas
kainuoja nuo 60 iki 450 litų).
Džiugu, kai į autobusą gali tilpti
visas fakultetas. 2004 metais Kaune
užfiksuotas rekordas – į autobusą
sutalpinti 289 studentai. 2005 metais
šį rekordą pagerino Klaipėdos stu-
dentai ir moksleiviai – į „Mercedes
92“ modelio autobusą vienu metu
sutilpo 321 studentas.
Smagu, kad tokia pilna transpor-
to priemone jiems niekur važiuoti
neteko. Grūstys, nemalonūs pa-
keleiviai, muštynės ir net dujų
atakos – su tokiomis bėdomis susi-
duria tie, kuriems visuomeniniu
transportu tenka keliauti kiekvieną
dieną.
Gero kelio
Važinėti autobusu –
prabanga
Prieš pusantrų metų sostinės
studentai išgirdo prastą naujieną:
autobuso ir troleibuso mėnesinis
bilietas, ilgą laiką kainavęs 12 litų,
kainuos 20. Vienkartinio bilieto
kaina pakilo nuo 55 centų iki 90.
Jau tada daugelis tiesiog pakraupo
sužinoję apie tokį UAB „Vilniaus
Mėnesinis bilietas prieš penkerius
metus studentui kainavęs 7 litus,
šiandien kainuoja triskart brangiau.
autobusai“ ir UAB „Vilniaus trolei-
busai“ vadovų sprendimą.
Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad
bilietų kainos dar labiau brangs.
24
Autorės nuotr.
Šiuo metu vienkartinis lengvati-
nis autobuso bilietas kainuoja 1
litą, perkant autobuse – 1,25, o
mėnesinio bilieto kaina pabrango
dar 2 litais.
Vilniaus savivaldybė šiuo
metu skolinga viešojo transporto
įmonėms daugiau negu 75 mili-
jonus litų, daugiausia už lengva-
tinius keleivius, kartu ir už mus,
studentus. Sklinda kalbos, kad
bilietai brangs ir toliau.
Dabartinės jų kainos
Autorės nuotr.
nepadengia pervežimo
išlaidų, todėl gandų
neneigia ir generalinis
UAB „Vilniaus autobu-
sai“ direktorius Gintaras
Nakutis. Jo teigimu,
šiuo metu svarstomi ir
kiti variantai, tačiau pri-
reikus, bilietų brangimo
neišvengsime.
Skęstantys skolose
autobusų ir troleibusų
parkai vis dar ieško
sprendimo. Gelbstint situaciją
ne tik keliamos bilietų kainos,
mažinami atlyginimai vairuoto-
jams, bet taip pat mažinami viešojo
transporto maršrutai, o kai kurie
visai panaikinami.
 Gero kelio

Kylančios bilietų kainos ir maži-
nami viešojo transporto maršrutai
tikriausiai nedžiugina nei vieno
keleivio, ypač važinėjančio į darbą
ar paskaitas iš tolimųjų Vilniaus
rajono kampelių. Kaip bebūtų,
daugelis yra pasiryžę mokėti, nes
pasirinkimo neturi. Tiesa, kai už
bilietą tenka mokėti tiek, daraisi
reiklesnis paslaugų kokybei. Bet,
bilietams brangstant, paslaugos
negerėja.
jokių taisyklių ir visada važiuoja
su pažymėtu bilietu. Žinoma yra ir
tokių, kurie jaučiasi ramiai. Jiems
kontrolieriai yra tarsi viešosios tvar-
kos autobuse angelai sargai. Deja, tie,
kurie yra susidūrę su kontrole ne itin
malonioje situacijoje, mano kitaip,
ypač jeigu buvo nubausti neteisin-
gai.
Vilniaus technologijų ir dizaino
kolegijos trečiakursė Ani niekada
„keleivių kontrolė“ gali tave pasiek-
ti ir namuose. Vilniaus siuvėjų ir
automechanikų profesinės mokyklos
studentas Raimondas neseniai gavo
įspėjamąjį laišką, kad vis dar nėra
susimokėjęs baudos už važiavimą
be bilieto – jau antrą kartą. „Pirmą
kartą nieko nesiaiškinau, tiesiog
susimokėjau. Nepaisant to, jog
žinojau, kad ši bauda ne mano. Šį
kartą nusprendžiau su tuo nesi-
taikstyti. Nesu turtuolis, kad

Asmeninio archyvo nuotr.

galėčiau mokėti tokias baudas
Autobusų būklė dėl kontrolierių aplaidumo“,
– sako jaunuolis.
apgailėtina
Raimundas jau 4 metus
važinėja tik automobiliu. Prieš
Vasario pradžioje Laisvės
2 metus jis pametė savo stu-
prospekte stotelėje užsiliep-
dento pažymėjimą. Netrukus
snojo autobusas. Tai ne pir-
jam pagamino naują, o senas
mas kartas, kai viešajam trans-
buvo paskelbtas negaliojančiu.
portui kažkas atsitinka. Tokiu Nepaisant to, kažkas vis dar jį
atveju keleiviai išvejami lauk naudoja. Tai išaiškėjo studen-
be jokio paaiškinimo. Ge- tui, kai jis kreipėsi į „Susisieki-
rai, jeigu taip nutiktų kartą mo paslaugas“ dėl išrašytos
per metus, o iki universiteto baudos. Antrą kartą baudos
būtų likę keli metrai. Tačiau vaikinas nemokėjo.
viešasis transportas lūžta pa-
kankamai dažnai. Galima tik Chuliganai tobulėja
įsivaizduoti kaip dėstytojo
akyse atrodo studentas, kuris Autobusų keleiviai ir jų
kaskart pavėlavęs aiškina, vairuotojai vis dažniau tam-
kad sulūžo autobusas. Net pa chuliganų aukomis. Pas-
ir tada, kai taip iš tikrųjų nu- taruoju metu „populiarėja“
tiko. pramoga apmėtyti autobusą
„Autobusų parko techninė akmenimis. Tokie „smagūs“
būklė šiuo metu yra apgailėtina. jaunimo pomėgiai ne tik
Nepaisant to, keleivius reikia Ani niekada neduoda savo bilieto kontrolieriui į gali kelti grėsmę keleivių
vežti ir vežame, nepaisydami rankas. sveikatai ar net gyvybei, bet
techninės būklės, rizikuodami ir atneša nuostolių autobusų
savo ir keleivių gyvybe bei sveikata“, neduoda kontrolieriams savo bilieto, parkui. Chuliganizmas „tobulėja“,
– „Žinių radijui“ atviravo „Vilniaus o tuo labiau studentų pažymėjimo nes nenaudėliai sugalvoja vis
autobusų“ profesinės sąjungos kontrolieriams į rankas. „Kartą ma- naujesnių būdų pridaryti žalos.
pirmininkas Jonas Dekaminavi- čiau kaip buvo nubausta viena mer- UAB „Vilniaus autobusų“ duomeni-
čius. Jo teiginius griežtai paneigė gina, nors tikrai nepadarė to, kuo mis, 2009–2010 metų laikotarpiu
„Vilniaus autobusų“ direktorius buvo apkaltinta“, – sako ji. Merginai išdaužta 30 autobusų langų, mėtant
eksploatacijai Rimantas Markaus- nepadėjo ir tai, kad kai kurie keleivi- į juos akmenis, spardant ir panašiai;
kas. Jis tikina, kad iš 360 Vilniuje ai stojo jos pusėn. sudaužyti 6 išoriniai veidrodžiai. Be
O būna taip: patiklus studentas to, nuolat pjaustomos ir išpaišomos
eksploatuojamų autobusų 104 yra
leidžia kontrolieriui paimti jo studen- viešojo transporto sėdynės, braižomi
beveik nauji, o likę taip pat yra tvar-
to pažymėjimą į rankas. Tas jį atima langai.
kingi.
ir liepia mokėti baudą. Nesvarbu, ar „Visai neseniai važiavau au-
studentas iš tikrųjų nusikalto, ar vis tobusu į paskaitas, kai staiga pro
Kontrolieriai – dėlto ne – jis privalo išsipirkti savo atvertas stotelėje duris pradėjo
keleivių siaubas dokumentą. Jei esi patiklus, manda- skrieti nešvariu vandeniu pripilti
gus ir dar smulkaus kūno sudėjimo, balionėliai. Šie, atsitrenkę į sieną,
Autobusų kontrolieriai nekelia panaši istorija vieną dieną gali nu- plyšo ir jų turinys aptaškė keleivių
teigiamų emocijų jokiems keleiviams tikti ir tau. rūbus“, – sako būsima bankininkė,
– net ir tiems, kurie nepažeidžia Jeigu nevažinėji autobusu, tai vilnietė Aleksandra.

25

Vaišino dujomis
Vieną penktadienio vakarą iš
Saulėtekio Naujosios Vilnios link
18-to maršruto autobusu važiavę
keleiviai kelionę įsimins dar ilgai. Į
autobusą įlipo keli triukšmaujantys
jaunuoliai. Pavažiavę kelias stoteles,
jie garsiai juokdamiesi išlipo. Vos
užsidarius durims, keleiviai iš au-
tobuso galo pradėjo kosėti ir puolė
bėgti į priekį. Netrukus ir priekyje
esantys žmonės pajuto nemalonų
perštėjimą nosyje ir gerklėje.
Keleiviams paprašius, vairuoto-
jas sustabdė transporto priemonę ir
atidarė duris. Dvarčionių stotelėje
autobusas stovėjo apie 10 minučių.
Išvėdinus transportą ir sulipus atgal,
visiems atsigauti išlipusiems keleivi-
ams, jis pajudėjo toliau.
Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė
aiški: jaunuoliai, prieš išlipdami iš
autobuso, papurškė jame ašarinių
dujų. Deja, tai nebuvo istorijos pa-
baiga. Autobusui pajudėjus, iš jo galo
pasigirdo moters šauksmas. Keleiviai
vėl pajuto tą patį kvapą. Paaiškėjo,
kad asmuo su dujų balionėliu vis dar
buvo autobuso salone ir toliau tęsė
„linksmybes“. Tai buvo vidutinio
amžiaus, nuo alkoholio apsvaigęs
vyras. Vairuotojas liepė jam tučtuojau
išlipti, tačiau chuliganas nereagavo.
Vairuotojas bandė išvilkti jį jėga,
tačiau ši užduotis pasirodė nelengva.
Netrukus vairuotojui padėti pasisiūlė
dar du autobuse esantys vyrai ir
chuliganas pagaliau buvo išmestas.
Atsargiai – muštynės!
Kartais viešojo transporto kelei-
viams gresia ne tik pavojus sveikatai,
bet ir gyvybei.
„Mušėsi be pasigailėjimo, ne-
žiūrėdami kuo ir kur, o vyrai stovėjo
ir apsimetinėjo, jog nieko nemato.
Vairuotojas taip pat nekreipė dėmesio
ir važiavo sau toliau“, – pasakojo VPU
studentė Alina. Du benamiai įšoko į
autobusą ir pradėjo „daužytis“. Ne-
toliese stovėjo pagyvenęs vyras su
lazdele. Mušeikos jį pastūmė ir jis
parkrito ant žemės. Vyras laukė pa-
galbos, tačiau niekas nedrįso prieiti
prie senuko. Autobuse kilo pani-
Gero kelio
ka. Viena iš važiuojančių moterų
sušuko: „Ar yra šiame autobuse
bent vienas vyras?!“ Tuo pat metu į
autobusą įlipo vyras, kuris, pamatęs,
kas vyksta, iš karto padarė tvarką
autobuse. Vėliau, sulaukęs gausybės
moterų pagyrų, didvyris santūriai
šypsojosi ir aiškiai džiaugėsi savo
žygdarbiu.
Šis pasakojimas baigėsi pakanka-
mai linksmai. Deja, ne visada taip pa-
siseka. Žmonės bijo imtis kokių nors
priemonių sustabdyti chuliganus ir
dažnai visai ne be reikalo. Tikriau-
siai daugelis dar prisimena 2009 m.
lapkričio mėnesio įvykį, kai vienoje iš
Vilniaus miesto stotelių buvo nudur-
tas advokatas Vladimiras Žukovskis.
Ginčai su chuliganais viešajame
transporte gali baigtis ir mirtimi.
Pavojingiausi maršrutai
„Remiantis daugiamete patirtimi,
galima tvirtinti, kad chuliganiškas
elgesys viešajame transporte labiau-
siai priklauso ne nuo maršruto tra-
sos, bet nuo paros meto, mieste
vykstančių masinių renginių ir
švenčių, savaitės dienos. Vakarais
ir savaitgaliais padidėja neblaivių
ar kitaip apsvaigusių keleivių, dėl
kurių kaltės įvyksta didžioji dalis
chuliganiškų išpuolių“, – sako UAB
„Vilniaus Autobusai“ Transporto
skyriaus viršininkas Alfre-
das Mocka.
Anot „Vilniaus auto-
busų“ direktoriaus ek-
sploatacijai R. Markausko,
pavojingiausi maršrutai,
kuriuose įvyksta daugiau-
sia konfliktų yra tie, kurie
veža keleivius į Naująją
Vilnią, Bukčius, Kalvarijų
gatve. Jis pataria žmonėms,
matantiems, kad autobuse
vyksta kažkas blogo, iš kar-
to kreiptis į vairuotoją. Šis
apie įvykį turėtų pranešti
policijai.
Benamiai –
irgi žmonės
Dar vienas keleivių „Benamiai dažnai ne tik sukelia keleiviams
galvos skausmas – bena- diskomfortą, bet ir pažeidžia „keleivių taisykles“.
26
miai. Keleivių vežimo taisyklėse
teigiama, jog „draudžiama važiuoti
neblaiviems ar apsvaigusiems nuo
psichiką veikiančių medžiagų,
skleidžiantiems aitrų kvapą, apsiren-
gusiems nešvariais drabužiais, tepti
ir gadinti autobuso, troleibuso išorę
ir vidų, <...>; rūkyti, valgyti, gerti,
šiukšlinti, triukšmauti ar kitokiais
veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir
trukdyti kitiems keleiviams.“ Deja,
ši taisyklė – tik popieriuje. Tikrovėje
viskas vyksta kitaip.
Studentai, kasdieną važiuojantys
į paskaitas ir grįžtantiems iš jų au-
tobusu Nr. „4A“, tuo gali įsitikinti
patys. Šis autobusas stoja stotelėje
„Užtvankos“, esančioje šalia bena-
mių nakvynės namų. Jų gyvento-
jai mažiausiai du kartus per dieną
važinėja šiuo autobusu.
„Važiuoja be bilieto, o kontrolie-
riai nekreipia į juos jokio dėmesio.
Netgi pateikti bilieto neprašo. Kva-
pas yra nepakenčiamas, rūbai pur-
vini, o jie atsisėda prie tvarkingai
apsirengusių žmonių ir triukšmauja,
vartoja alkoholį, šiukšlina“, – pa-
sakojo studentė Justina. Mergina
prisiminė, kaip viena moteris bandė
drausminti benamius. Šie išvadino
moterį įvairiais necenzūriniais žod-
žiais. Ji išsitraukė mobilųjį telefoną
ir bandė paskambinti policijai, tačiau
tik išprovokavo dar didesnį benamių
Autorės nuotr.
 Gero kelio

pyktį. Vienas iš jų trenkė moteriai

Autorės fotomontažas
per veidą ir atėmė telefoną.

Vairuotojai problemas
sprendžia patys
Tačiau kartais nutinka ir gerų
dalykų. Rugsėjo 1-oji tapo švente ne
tik mokiniams ir studentams mokslo
metų pradžios proga, bet ir bet kokio
amžiaus keleiviams važiuojantiems
šios dienos rytą „4A“ maršruto au-
tobusu. Privažiavęs „Užtvankos“
stotelę, vairuotojas atidarė tik prie-
kines duris ir leido įlipti tik tiems,
kurie turėjo bilietą arba pareiškė norą
nusipirkti jį autobuse. Pavažiavęs dar
kelias stoteles, vairuotojas patikrino,
ar visi keleiviai pažymėjo bilietus ir
išvijo „zuikius“. Nuo tos dienos ši
situacija pasikartojo dar kelis kartus.
Tokį problemos sprendimą su-
galvoja patys, o ne valdžios įgalioti,
vairuotojai. Vieniems šis būdas yra
priimtinas, kiti laikosi priešingos
nuomonės. „Aš į autobusą galiu
neįleisti ožkos ar šuns, bet negaliu
neįleisti žmogaus, ypač žiemą. Tai
kas, kad benamis? Bet jis vis tiek
žmogus“, – kartą neiškentęs keleivių
skundų pasakė vienas iš „Vilniaus Jeigu vis dėlto pasiryžote
autobusų“ vairuotojų (vardas ir važiuoti autobusu, pasi-
pavardė nežinoma). tikrinkite, ar pasiėmėte
telefoną ir dujų balionėlį.
Geriausias sprendimas arba nusipirkti dviratį (jei
kiekvienai progai nebijote, kad jį pavogs
jau pačią pirmą dieną).
Važiuoti autobusu nėra saugu. Žinoma, šie būdai taip pat
Žmonės, kuriems teko susidurti su dar neužtikrina, jog jūsų,
įvairiomis nemaloniomis situacijomis pakeliui į universitetą,
autobuse, bijo, nes niekada neaišku, neužkabins koks nors ma-
kas gali atsitikti. Ką reikėtų padaryti, niakas.
kad kelionė būtų saugi? Kodėl viešojo Tačiau jeigu vis dar
transporto įmonės nebendradarbiau- ryžtatės važiuoti autobu-
ja su kokia nors saugos tarnyba, kuri su, patariama nusipirkti
rūpintųsi tvarka autobuse? „Vilniaus dujų balionėlį ir įvesti į
autobusų“ vadovų atsakymai – gana mobilųjį telefono numerį
migloti. Anot R. Markausko ir G. 112 (jei netyčia iš išgąsčio
Nakučio, praeityje jau buvo sam- pamirštumėte). Taip pat
dyta saugos tarnyba, tačiau tai nepa- būtų neblogai pradėti
bėgioti rytais (ugdyti įprotį
siteisino: iškvietimų buvo nedaug,
ir ištvermę) arba lankyti
o mokėti reikėjo nuolat. Geriausias
savigynos kursus. Arba
būdas apsisaugoti galėtų būti vaiz-
tiesiog tikėtis, kad visi
do kameros, tačiau joms sunkmečiu
blogi dalykai nutiko mūsų
trūksta pinigų. Norint apsisaugoti nuo nemalonumų autobuse,
straipsnio herojams ir
Taigi, brangūs studentai, geriausia geriausia atsikelti anksčiau ir į paskaitas eiti
jums nieko blogo kelionėje
išeitis vaikščioti į universitetą pėstute pėstute.
nenutiks.

27
 Mitai ir tikrovė

Pergalių įkaitai:
dviveidė krepšinio bacila

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Po pergalių Lietuvos krepšinio sir-
Ar lietuviai tikrai myli krepšinį? Tuo abejoti verčia galiai žaidėjus ir trenerius pasiruošę
ne tik sirgalių ir ekspertų kritika, pasipilanti po nešioti ant rankų, o po pralaimėjimų
- sumaišyti su žemėmis
rinktinės pralaimėjimų, bet ir pustuštės tribūnos net
per pajėgiausių šalies komandų Vilniaus „Lietuvos šinio rinktinė, o 1939-ųjų pavasarį
Lietuvos vyrai Europos „Meisterio“
ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ susitikimus. titulą apgynė tautiečių akivaizdoje
– Kaune surengtame čempionate.
Bočiai, eidami ietimi ir saidoku
Mūsų krepšininkai pasižymėjo
medžioti, visada turėdavo krepšį
Laurynas Butkauskas maistui ir medžioklės grobiui.
ir sovietinės okupacijos metais
– pergalėmis SSRS čempionatuose
Žodis „krepšinis“ yra kilęs iš žodžio
Šlovės galerija krepšys. Į jį gali būti sumetami vi-
džiugino „Žalgirio“ komanda, li-
etuviai žaidėjai dažnai būdavo
sokie nereikalingi daiktai. Taip ir
Istorija byloja – lietuviai prie kviečiami į sąjungos rinktinę, su
Rygoje – į mūsų krepšį buvo sumes-
pergalių krepšinio aikštelėse buvo kuria ne kartą tapo Europos ir pa-
ti italai, estai, egiptiečiai ir lenkai.
įpratinti ypač greitai. Jau pačiame saulio pirmenybių bei olimpiadų
O mėtomi jie buvo negailestingai.“
pirmame Europos čempionate, prizininkais.
– 1937-ųjų gegužės mėnesį rašė
kuriame dalyvavo Lietuvos vyrų Atkūrus nepriklausomybę per-
Kaune leistas satyrinis savaitraštis
rinktinė, ant menčių paguldė vi- galės prestižinėse varžybose tęsėsi.
„Kuntaplis“.
sus varžovus ir tapo nugalėtoja. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė
Po metų, 1938-aisiais, sidabrą
„Krepšys lietuvių tautoje jau iš pat tris kartus iš eilės iškovojo olim-
iš Italijoje vykusių Senojo žemyno
senovės vaidina didelį vaidmenį. pinių žaidynių bronzos medalius,
pirmenybių parvežė moterų krep-

28
 Mitai ir tikrovė

2003 m. tapo Europos čempionato kokiame po ne itin sėkmingo Branda ar mada?

nugalėtoja, po kartą šiame turnyre
pasipuošė sidabru ir bronza.
Įspūdingiausia pergalė klubinėse
varžybose iškovota 1999-ųjų
pavasarį, kuomet Eurolygoje tri-
umfavo „Žalgiris“. Ir tai – tik dalis
šlovingos statistikos, kurios mums
pavydi ne tik kaimynai, bet ir
didžiosios užsienio šalys.
Fejerverkai ir purvas
Kiekvienas iš šių lai-
mėjimų tėvynėje būdavo
2006 m. pasaulio čempionato
buvo murkdoma Antano Sireikos Sporto žurnalisto ir krepšinio
suburta ekipa. Žiniasklaidos ir komentatoriaus Lino Kunigėlio
įvairių ekspertų į šuns dienas nuomone, po nesėkmių suma-
išdėti treneriai buvo priversti pa- žėjančios „antrosios religijos“
likti postus, o dalis lietuvių sp- gerbėjų gretos – natūralus reiškinys.
jaudydamiesi prisiekinėjo niekada „Visuomet atsiranda tam tikras
nebežiūrėsiantys krepšinio. procentas nusivylusių, tačiau, aš
„Po tokių pralaimėjimų man manau, kad kuo toliau, tuo labiau
gėda parodyti, kad esu iš Lietu- didėja sąmoningų gerbėjų skaičius.
vos“, – nuo savo automobilio Žmonės pradeda suvokti, kas yra
plėšdamas pritvirtinamas tris- sportas, ir kad jame nėra nieko ga-
rantuoto. Kartą pajuokaudamas
Rimas Kurtinaitis pasakė: „Kiek-

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

palydimas didesniu ar viena pergalė yra eilinis žingsnis į
mažesniu, tačiau griaus- kažkada neišvengiamai ateisiantį
mingu šventimu. Tarpu- pralaimėjimą, ir atvirkščiai“.
kariu žmonės ant rankų Visiškai kitokias mintis teko
nešiojo Amerikos lietu- išgirsti iš Kauno „Žalgirio“ sirgalių
vius – Praną Talzūną, klubo valdybos pirmininko Vaido
Feliksą Kriaučiūną ir Plauškos lūpų. Pasak prisieku-
Praną Lubiną. Gūdžiu sio krepšinio gerbėjo, nuoširdžiai
sovietmečiu ovacijomis šią sporto šaką mylinčių žmonių
pasitikdavo Stepą Butau- Lietuvoje nėra daug „Tikraisiais
tą ir Modestą Paulauską, sirgaliais pavadinčiau tuos, kurie
Nepriklausomybės auš- palaiko kokią nors komandą, su ja
roje ir ją atkūrus, tikrai- kartu važinėja į išvykas ir jiems tai
siais tautos didvyriais yra tapę gyvenimo būdu. Visiškai
buvo žalgiriečiai – Arvy- nesvarbu, ar komanda laimi, ar
das Sabonis, Rimas Kur- pralaimi – tokie žmonės vis tiek
tinaitis, Sergejus Jovaiša, lieka su ja, nes iš tikrųjų myli savo
Valdemaras Chomičius, ekipą ir krepšinį, o ne vien tik per-
pirmasis į NBA lygą gales. Likusieji seka paskui madą.
išvykęs lietuvis Šarūnas Kai komanda nugali – visi tampa
Marčiulionis. Vėliau atėjo fanais: dainuoja, šūkauja, geria. Kai
Šarūno Jasikevičiaus, suklumpa – sėda prie kompiuterio ir
Sauliaus Štombergo, Ra- keikia žaidėjus, trenerius ir apskri-
mūno Šiškausko ir kitų tai bet ką, kas papuola. Paprastai
iki dabar profesionaliai šnekant, ieško kaltų“, – tvirtino
rungtyniaujančių žaidėjų Užsieniečiai pastebi, kad Lietuvos krepšinio Kauno technologijos universiteto
laikas. Krepšiniui Lietu- rinktinės rungtynės iki šiol turi politinį atspalvį studentas. Jo nuomone, jaunimas,
voje buvo prilipdytas - pergalės mažos šalies gyventojams leidžia pasi- ieškodamas progų prisigerti iki
pretenzingas „antrosios justi galingais ir svarbiais. žemės graibymo, dažnai tiesiog
religijos“ epitetas. Tačiau prisiplaka prie krepšinio pergalių
pergalės ir jas lydinčios liaupsės palves, pernai Lodzėje šūkaliojo ir ir naudojasi proga nedrausmina-
– tik viena medalio pusė. Visiškai palaikymo sulaukė jau žilstelėjęs mas rėkauti viešose vietose. Juk
kitas lietuvių požiūris į neva vyras. Pergalių troškęs, bet per tokius pergalių šventimus ir
garbinamą sporto šaką atsiskleidžia nesulaukęs statistinis lietuvis policija būna atlaidesnė.
nesėkmių akivaizdoje. supyko – laikino patriotizmo nebe- Vilniuje beveik dvejus metus
Po fiasko 2009-ųjų Europos čem- liko. Rinktinei praradus galimybes gyvenęs ir vertėju dirbęs Ispanijos
pionate, ant Lietuvos krepšininkų iškopti į ketvirtfinalį, krepšinio futbolo sirgalius Millanas Gonza-
ir rinktinės stratego Ramūno Bu- žiūrimumas akimirksniu krito. Per lezas prisipažino, kad lietuvių ir
tauto buvo išpiltas didelis pamazgų nieko nebelėmusias mūsiškių rung- krepšinio ryšys – ypatingas. Jo
puodas. Toks pat, kokiame po tynes su Serbija kavinės ir barai nuomone, tai susiję su šalies isto-
nevykusių 2001 m. pirmenybių buvo tušti, nors iki tol staliukus rine patirtimi. „Nori nenori, tačiau
teko išsimaudyti Jono Kazlausko žiūrėti krepšinį tekdavo rezervuoti Lietuvoje vis tiek yra išlikęs senas,
treniruotai rinktinei. Toks pat, iš anksto.

29

Krepšininkas Pranas Lubinas.
mažos sovietų išnaudotos šalies
kompleksas, kuriai tarptautinėje
visuomenėje išgarsėti padėjo
krepšinis. Dar iki šiol visos Lietu-
vos rinktinės rungtynės turi politinį
atspalvį“, – teigė jis.
Ispano manymu, krepšinį lietu-
viai myli dėl pergalių – jos
žmonėms suteikia galimybę pasi-
justi galingais. „Žinoma, yra
visokių sirgalių, tačiau iš esmės
šį reiškinį aš pavadinčiau „trijų
milijonų“ fenomenu. Tai aiškiai
parodo ir beprotiškas Mikutavi-
čiaus dainos išpopuliarėjimas.
Ispanijoje – kitaip. Futbolas pas
mus yra daug emocijų ir diskusijų
išprovokuojantis, netgi šalį sustab-
dantis, sportas. O sportas Ispani-
joje mėgstamas be saiko. Daug ką
pasako faktas, kad būtent sporto
dienraštis „Marca“ yra daugiausiai
skaitomas laikraštis šalyje“, – tiki-
no užsienietis.
Varžovas – futbolas
Keistoką lietuvių santykį su
„antrąja religija“ atspindi internete
atlikta apklausa. Beveik 90 proc. į
tinklapyje www.apklausa.lt pateik-
tos anketos klausimus atsakiusių
respondentų nurodė, jog popu-
Mitai ir tikrovė
liariausia sporto šaka Lietu- būdavo pergalės, žmonės plodavo
Nuotr. iš Skirmanto Leono Karalevičiaus archyvo
voje yra krepšinis, tačiau kaip per petį, piršdavosi į draugus. Tik
mėgstamiausią sporto šaką jį praloši – aplinkui tuščias ratas.
įvardijo vos 38 proc. Pagal šį Kokia čia meilė, kokia religija?
kriterijų su krepšiniu rimčiausiai Visa laimė, kad iš visų sporto šakų
konkuruoja futbolas, kurį, krepšinis Lietuvoje turi geriausią
kaip mėgstamiausią sportą, strategiją. Yra pajėgios moksleivių,
nurodė 33 proc. respondentų. studentų lygos, kelių pakopų
Ar futbolininkams pradėjus meistriškumo šalies čempionatai.
skinti pergales krepšinis Lie- Užauga žaidėjai, jie sukuria
tuvoje sugebėtų išlaikyti pergalingą rezultatą. O paskui per-
pirmaujančias pozicijas, suabe- gales ir savo stabukus – sabonius,
jojo ir vienas žymiausių šalies jasikevičius – seka vaikai. Tik todėl
krepšinio trenerių Vladas Ga- nuolat turime pamainą ir esame
rastas. „Futbolas – plačiosioms lyderiai. Tačiau jokiu būdu negalime
masėms prieinamesnė šaka. užmigti ant laurų“, – dėstė treneris.
M. Gonzalezas pastebėjo,
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
kad lietuviškas krepšinio gar-
binimas veikiausiai yra mažos
tautos saviraiška sporto srityje,
kurioje jai sekasi. „Lietuvoje tai
yra krepšinis, Slovakijoje – ledo
ritulys, dar kažkur gali būti
kriketas ar regbis. Tam tikra
prasme, net ir pralaimėję rung-
tynes, lietuviai dažniausiai lieka
nugalėtojais. Pergalės atveju visi
džiūgauja, kad „trys milijonai
sumušė tokią ir tokią didžią
šalį“, pralaimėjimo – konevei-
kia trenerius, žaidėjus, bet galų
gale vis tiek atranda vieną ir tą
patį pasiteisinimą: „Ko gi mes
galime norėti? Juk mūsų tiek
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
LKF prezidentas Vladas Garastas.
Nereikia nei dviejų metrų ūgio,
nereikia specialių krepšių.
Drįsčiau teigti, kad krepšinis
yra intelektualesnis sportas, o
futbolą paprasti žmonės suvo-
kia lengviau. Jei Lietuvos fut-
bolo rinktinė patektų į Europos
čempionatą, abejoju, ar krepšiniui
pavyktų atlaikyti konkurenciją.
O kol kas populiarumą le-
mia pergalių kupinos tradici-
jos“, – svarstė LKF prezidentas.
V.Garasto teigimu, mūsų šalyje
krepšiniui priklijuota „antrosios re-
ligijos“ etiketė yra pernelyg skam- Komentatorius Linas Kunigėlis.
bi. „Iš savo patirties galiu pasakyti:
30
 Mitai ir tikrovė

mažai, o kitos – galingos, daug Šiuo metu sąlygas diktuoja eko- mo, Lietuvos vyrų rinktinė vis tik
gyventojų turinčios valstybės“. nominė situacija, – kai kurie, dalyvaus Turkijoje vyksiančiame
anksčiau į arenas ateidavę žmonės, pasaulio čempionate. Tikėdamiesi
paprasčiausiai neišgali mokėti pergalių, akis į televizorių ekranus
Pustuštės tribūnos
už bilietus. Be to, Vilniuje apskri- nuo pirmųjų rungtynių įsmeigs
tai netrūksta renginių ir miestiečiaiir visi pernai gėdą būti lietuviais
Viešai deklaruojama visuotine
jais yra persisotinę. Prastam lanko- pajutę tautiečiai, o tolesnis įvykių
lietuvių meile krepšiniui abejoti
mumui daro įtaką ir pats krepšinio scenarijus priklausys tik nuo to,
verčia ir rungtynių lankomumas.
lygis, kurį demonstruoja Lietuvos kaip seksis krepšininkams.
Arenos visiškai užpildomos tik
komandos, neskaičiuojant abiejų „Žmonės Lietuvoje krepšinį
tuomet, kai tėvynėje žaidžia Lietu-
šalies superklubų“. mėgsta labiau ir supranta netgi ge-
vos rinktinė, per kai kuriuos
riau nei šalyje, kurioje šis spor-
svarbius Eurolygos mačus „Jei Lietuvos futbolo rinktinė
tas gimė – Amerikoje, tačiau
arba tada, kai į Sporto halę patektų į Europos čempionatą, abe-
retkarčiais tuo yra pernelyg
kautis su „Žalgiriu“ atvyksta
sovietmečiu didžiausia lietu-
joju, ar krepšiniui pavyktų atlaikyti piktnaudžiaujama – visuoti-
vių varžove buvusi Maskvos konkurenciją“, - sako V. Garastas nis savo nuomonių piršimas
tampa sunkiai pakeliamas“,
CASK komanda.
Žurnalisto nuomonei pritarė ir – tvirtą nuomonę apie mūsiškę
Dėl sirgalių apatiškumo, fia-
V.Garastas, pridūręs, kad mūsų krepšinio kultūrą jau spėjo susi-
sko šiemet ištiko net tokį daug
šalies sporto mėgėjus nejučia daryti tik praėjusiais metais Duke
reklamuotą renginį kaip LKF
išlepino aukšto lygio varžybose universitete (JAV) mokslus baigęs
taurės finalas tarp „Lietuvos ryto“
nuolat dalyvaujanti vyrų krepšinio ir į gimtinę sugrįžęs „Žalgirio“
ir „Žalgirio“. Pasižiūrėti vasario
rinktinė bei itin dažnos rungtynių žaidėjas Martynas Pocius. Ne, ši
20 d. vykusių rungtynių susirinkę
transliacijos per televiziją. krepšininko frazė nėra akmuo, kurį
žmonės užpildė tik kiek daugiau
į tikro vilniečio ar kauniečio daržą
nei trečdalį sėdimų „Siemens“
Reikia mokytis sviedžia prie amerikietiško gyveni-
arenos vietų.
mo būdo pripratęs tautietis.
L.Kunigėlio teigimu, kritusį
Nėra abejonių, jog šią vasarą Tai – labai taiklus pastebėjimas
rungtynių lankomumą lemia
– lietuviams dar reikia mokytis
daug priežasčių: „Kategoriškai šalis vėl alsuos krepšinio ritmu. Iš
mylėti. Mylėti ne tik pergales, bet
netvirtinčiau, kad pustuštės arenos tarptautinės krepšinio federacijos
ir krepšinį.
siejasi su nemeile krepšiniui. (FIBA) sulaukusi vardinio kvieti-
Irmanto Sidarevičiaus nuotraukos

Tuščių vietų arenų tribūnose netrūksta net ir per stipriausių šalies komandų - Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos
ryto“ dvikovas.
31
 laisvalaikis

Keli o n ė p o
nem o k a m o s ū r i o
kraš t ą

Julijos Cybulskos nuotr.

Pasirodo, kad nemokamas sūris būna įvairių skonių. šviečiamojo pobūdžio: tai įvairios
parodos, meno kolektyvų kon-
Ir ne visada privilioja į spąstus. Studentai visad certai, seminarai-diskusijos, dai-
rasdavo, kaip smagiai leisti laiką nemokamai. Tad nuojamosios poezijos vakarai.
kviečiu pasižvalgyti po nemokamų pramogų pasaulį. Nemanau, kad tai nuobodu, bet
eksperimentui nusprendžiau skirti apie tokias nemokamas pramogas
OlGa MaciuleVičiūtė vieną savo dieną ir ją praleisti daugelis esame girdėję. Esama
taip, kad pramogos man nieko šiame puslapyje ir reklaminių-
Mokėti už viską – gyvenimo nekainuotų. agituojamųjų renginukų, kuriais
taisyklė. Bet kiekviena taisyklė turi tiesiogiai ir netiesiogiai siekiama
išimčių. Suprantama, kad mokėti Nemokamo laisvalaikio privilioti naujų klientų, suteikiant
už mėsainį su sūriu ar už madin- beieškant jiems vienkartinę galimybę įdomiai
gus džinsus yra viena, o mokėti už praleisti laiką.
gerai praleistą laiką, patirtas emo- Mano kelionė prasidėjo ne- Bet randa tas, kas ieško, ir kas
cijas ir įspūdžius – kas kita. mokamo laisvalaikio svetainėje moka ieškoti. Pasirodo, kad čia yra
Tad ką nemokamo galime nu- www.nemokamirenginiai.lt. Dau- ir nemokamų kino seansų, kuriuose
veikti savo laisvu laiku? Šiam guma renginių yra kultūros ar siūloma ne specialiųjų efektų per-


 Laisvalaikis
metu nuostabu, kad sostinėje tiek
Julijos Cybulskos nuotr.

gražių panoramų, gamtos kam-

pelių, mielų gatvių, įdomių archi-
tektūros paminklų, iki kurių gali-
ma kulniuoti pėsčiomis. Tereikia
tik noro ir smalsumo.
Be Trijų kryžių kalno, Pūčkorių
atodangos ir pažintinio tako, jau-
kaus ir mielo sostinės senamiesčio
esama ir kitokių lankytinų vietų.
Tai bažnyčios ir jų požemiai, kurie
anaiptol nėra nuobodūs, vis dar
statomi Valdovų rūmai ir kitos vie-
tos, kurios tam tikromis dienomis
tampa nemokamos. Dažniausiai
tai būna Valstybės švenčių dieno-
mis, todėl iš anksto pasidomėjus,
šią progą galima išnaudoti. Taip
pat dėmesio verta, bet dažnai pa-
Ištuštėjus piniginei, nemokamas laisvalaikis atrodo ypač patrauklus. mirštama pramoga yra iš PC „Eu-
ropa“ dangoraižio atsiverian-ti
pildyta, tik ką „iškepta“ Holivudo Verta miesto panorama. Ji tikro lietu-
produkcija, bet įvertinimo sulaukę apsidairyti vio, nepratusio prie į dangų besi-
filmai, retai pasiekiantys tėvynės
remiančių pastatų apsupties, akiai
kino teatrus. Šiuos nemokamus Netikėtai pastebėjau, kad įdo- turėtų pasirodyti įspūdinga. Tiesa,
seansus visiems besidomintiems
mių minčių galima atrasti tiesiog ji prieinama tik vieną savaitės dieną
siūlo Šiaurės šalių kino klubas
žiūrint pro langą. Esu iš tų, ku- – sekmadienį, bet juk verta dėl
ir kino teatras „Pasaka“. Seansai
rie mėgsta džiaugtis ateinančiu smalsumo kiek pakoreguoti planus
įdomūs ir tuo, jog čia susirenka „ki-
pavasariu ir nebijo nuvaikščioti ir prisitaikyti prie situacijos. Be to,
nomanai“ – turintys subtilesnį skonį
savo batų. Akivaizdu ir tuo pat tai neatims daug laiko.
filmams ir ieškantys
kažko išskirtinio.

Olgos Maciulevičiūtės nuotr.

Kitas puslapyje
rastas renginys – tai
dirbtuvės, vykstančios
Nacionalinėje dailės
galerijoje. Viskas čia
kiek panašu į „Knygų
mugės“ vaikų kampelį,
kur mažieji gali kurti
piešdami, darydami
spalvotus atspaudus,
dirbdami odą. Meno
galerijoje kiekvieną
savaitgalį parenkama
tema (pvz. iškiliųjų
paveikslėlių knygos
kūrimas), o atėjusieji
gali įgyvendinti savo
kūrybinius sumany-
mus, dalyvauti pokal-
biuose, sužinoti įdo-
mių dalykų. Turbūt
kiekvienas iš mūsų
turi vienokių ar kitokių
kūrybinių idėjų, kurias
būtina išlaisvinti. Šios
dirbtuvės – puiki proga
tai padaryti. Viena iš daugelio mielų senamiesčio gatvelių.

33
 Laisvalaikis

ną pamačiau įdomiai Žaidžiame ne tik

Julijos Cybulskos nuotr.

suvertą kamuoliuką vaikystėje

ir detalų paaiškinimą,
kaip tai padaryti. Da- Ieškodama įdomių ir nemokamų
bar turiu kelis pa- laisvalaikio leidimo būdų internete
mėgtus puslapius aptikau stalo futbolo klubą (www.
(www.auksarankes. foosball.lt). Klubas turi oficialią
lt, www.biser.info, treniruočių vietą, kur naujokai
www.artbeads.co.kr). gali išbandyti savo jėgas žaisdami
Sarbiausia, kad juo- tarpusavyje ar kovodami su pro-
se naršyti netrukdo fesionalais. Žinoma, taip siekiama
kalbos žinios, mat populiarinti žaidimą ir pritraukti
mokomasi iš grafinių naujų žaidėjų. Žaisti galima tie-
schemų. siog norint gerai praleisti laiką ir
Internete plyti be- nesiekiant profesionalių rezultatų.
ribė pomėgių visata. Žaidžiančiųjų patogumui šią
Tereikia pamiklinti pramogą galima išbandyti bent kel-
pirštus paieškos sve- iose skirtingose sostinės kavinėse
tainėje ir prieš akis („Paparazzi“, „Chaplin“, „Play
atsivers galimybė dis- club“).
kusijų forumų, kur Kita nemokamo laisvalaikio
bendraminčiai dalina- galimybė – stalo žaidimų klubas
(www.stalo-zaidimai.com). Čia pa-
si patirtimi ir patari-
žaisti ateina tie, kurie nori išmokti
mais. Taigi kiekvienas
naujų žaidimų bei lavinti strateginį
ras kažką įdomaus
mąstymą ar tiesiog rankų miklumą.
sau.
Turbūt sakysite, kad stalo žaidimus
galima žaisti ir namie. Tik vargu,
Internete galima atrasti naujų pomėgių.

Julijos Cybulskos nuotr.

Pomėgių
voratinklis

Internetas – nemo-
kamų pramogų kara-
lius. Čia galima ne tik
bendrauti su draugais
įdomiomis temomis ar
žaisti žaidimus, skaityti
naujienas, bet ir... mo-
kytis šokti. Šokių studi-
jos „Indance“ (www.
indance.lt) puslapyje
patalpinta 40 virtualių
įvairių šokių stilių pa-
mokų. Treneriai nežada,
kad tapsime profesiona-
liais šokėjais, bet paban-
dyti – tikrai smagu.
Internetas labai pra-
verčia ir ieškant naujų
ar tenkinant esamus
pomėgius. Savo taip pa-
mėgtų karoliukų pasaulį
visai netyčia atradau in-
Žaisdami ne tik smagiai leidžiame laiką, bet ir geriau vieni kitus pažįstame.
terneto dėka. Vieną die-

34
 Laisvalaikis

ar namie turėsite tokį platų jų vietas. Tai man priminė

Julijos Cybulskos nuotr.

pasirinkimą. Be to, kartu su naujo- mokyklinę ekskursiją
kais čia esama ir klubo senbuvių, (tiesa, jose nebūdavo
kurie visada pasiryžę padėti karštos arbatos).
aiškinantis žaidimo taisykles. Paskutine nemoka-
mos dienos pramoga
Suplanavau, aplankiau, tapo stalo žaidimai
įvertinau – niekad nemačiau jų
tiek daug vienoje spin-
Žinome: viena išgirsti, kas kita toje! Įtraukia ir emocijos
– savo kailiu išbandyti. Iš aprašytų bei žaidimo įkarštis. Ši
pramogų išbandžiau šokio pamo- pramoga leido į seniai
kas, pasivaikščiojimą mieste ir pažįstamus draugus pa-
stalo žaidimus. Po pirmosios šokių žiūrėti iš kito kam-
pamokos profesionalių rezultatų po, atrasti savyje nuo
nepasiekiau, bet pasilinksminau vaikystės užsilikusį, bet
į valias – tai buvo gera mankšta jau gerokai subrendusį,
mano raumenims. Šokti, kai esi vie- norą žaisti.
nas kambary ir nereikia drovėtis, Nemokamos pramo-
kad gali būti panašus į meškiną yra gos padovanojo man
daug jaukiau, nei kukliai trypčioti vieną linksmą dieną. Ki-
klube. tas rastas idėjas būtinai Kitoks pasivaikščiojimas mieste.
Už lango jau džiugino pavasaris. įgyvendinsiu ateityje. Tur-
Tad mano planas buvo papras- būt šios nemokamos pra- rodyti, kad į viską verta pažiūrėti
tas – čiupti termosą karštos arba- mogos nepadės sutaupyti pinigų šiek tiek kitaip – nesvarstant įprasto
tos, kelis sumuštinius ir pirmyn naujam automobiliui ar bent naujų amžino klausimo, ar verta už viską
pasižvalgyti po gražias sostinės batų porai. Kita vertus, jos gali pa- mokėti.

Nuomonės
Guoda, 24 m. apie stalo futbolą

Asmeninio archyvo nuotr.

Vieno stalo futbolo žaidimo nebūna, tai užtrunka bent kelias partijas. Visada baigiasi
pasiteisinimais, kad mes – krepšinio šalis, kad stalo futbolas pas mus dar naujas dalykas ir
mes dar išmoksim! Galbūt dėl to ir smagu, kad nemokam. Labai linksmas žaidimas, garan-
tuotai padedantis rasti naujų draugų.
Asmeninio archyvo nuotr.

Marta, 24 m. apie įsimintiniausią nemokamą kelionę

Prie mažiau žinomo nemokamo laisvalaikio priskirčiau įvairių tautinių
bendruomenių veiklą (pvz. žydų, lenkų, rusų). Ten rengiami narių susitikimai, or-
ganizuojamos iškylos, ekskursijos. Vieną įsimintiniausių gyvenimo kelionių gavau
būtent žydų bendruomenės dėka ir visiškai nemokamai. Ir čia ne juokai! Turėjau
galimybę praleisti dvi savaites Izraelyje, lankydama nepakartojamo grožio vietas
bei bendraudama su vietiniais gyventojais. Kol kas šios kelionės įspūdžių niekas
nepralenkė.

Marija, 24 m. apie savitą požiūrį į nemokamą laisvalaikį

Nemokamas laisvalaikis – tai laikas, kurį skiriu sau, kai neturiu pinigų. Kai susilieju su gamta ir pasineriu i dalykus,
kurių nematau tarp kasdienių rūpesčių.Nėra nieko smagiau, nei pasivažinėti dviračiu po nuo vaikystės pažįstamas apy-
linkes, išsitraukti apdulkėjusias roges ir nusileisti nuo kalniuko ir grįžti namo visai šlapiai ir isšekusiai, bet su didžiuliu
vidiniu palengvėjimu. O dar smagiau, kai tave nuveža prie jūros, liepia palikti piniginę ir tu gali turėti viską ir už dyką!
Štai toks tas mano nemokamas laisvalaikis.

35
 Daiktų literatūra

Gyvenantys

Julijos Cybulskos nuotr.

savaip
arba
lengvi
išprotėjimai

Saulė artėja prie laidos. Nebylūs paukščiai staiga pakyla ir dideli jų būriai
leidžiasi skristi žemai virš jūros. Visi viena kryptimi – į šiaurę. Būrys po būrio. Kur
jie taip skuba, artėjančios tamsos genami? Dabar jų pilnas dangus. Skrendančių
žemai, prie pat vandens. Skubančių.
(A. M. Sluckienė – Jurašienė, „Tie nebylūs paukščiai“)

Neringa Pikturnaitė
Skubėjimas kelia daug nesu-
(si)pratimų. Kaip tokiame pasauly-
je gali nekilti krizės, kai nebeužten-
ka laiko visoms būtinybėms
patenkinti? Vienos jų – gyvybiškai
svarbios, kitos – savikūra, savimonė
– stoja į eilę, ir laukia stebėdamos,
kaip lietuvių tauta ieško savo tapa-
tumo ir patrauklaus „veido“. Tuo
tarpu pavasarį temdo iškreiptas
normalumo standartų suideali-
nimo slogutis. Juk skubėti galime
lėčiau – dienos ilgėja! Stabtelėjimui
laiko pakaks. O jei stabtelėjimo
priežastis – siekis teisingai ištarti
„laimės“ burtažodį, tuomet dar ir
šioks toks „alibi“ garantuotas.
Besidžiaugdami vis aukščiau
kylančia saule, stabtelkime ties
dviem savo laimės kalviais. Šie
žmonės nepasiklydo tarp daugybės
kitų žinojimų, kaip tapti laimingais.
Jie išdrįso pasirinkti savo žinojimą,
neretai apšviestą tik svajone.
Visokių daiktų
karalystėje
Medines langines atvėrusi pa-
sitinka entuziastingoji Visokių
Daiktų Krautuvėlės (VDK) patarėja
ir pardavėja Eglė Vosyliūtė. Pasiro-
do, Užupio respublika traukia ne
tik gražiai jos gatvėse krintančiais
šviesos atspalviais, ne tik vėją
gaudančiais angelo sparnais ar virš
Vilnelės palinkusiais tiltais. Čia
kiekvienas randa vietą, kur norisi
užtrukti, aukštyn kojom apver-
sti laikrodį ir pasikliauti nebent
retkarčiais čia ataidinčiais bažnyčių
varpų dūžiais. Viena tokių vietų
– Visokių Daiktų Krautuvėlė.
Belaukiant vyriausiojo visų
daiktų draugo, krautuvėlės šei-
mininko Gintauto Dūdėno, geria-
me kavą iš kelis dešimtmečius
skaičiuojančio kavos ruošimo apa-
rato. Stebiu, kaip žavioji Eglė talki-
na kvapų natose pasiklydusiems
svečiams, ieškantiems to vienin-
telio tobulo kvapų skambtelėjimo,
kaip praveria krosnelės duris ir
įmeta dar šiek tiek jaukumo į ugnį.
„Sacrebleu...“ (liet. po velnių), –
nuaidi mintyse, rodos, pati akimir-
ka iš žavesio sustojo!
Vieną iš tokių akimirkų atsiv-
eria durys ir istorija tęsiasi. Tik jau
kitokiu, šeimininko, tonu – origi-
naliu, šmaikščiu ir gyvenimiškai
poetišku.

36
 Daiktų literatūra

Dalykai, kurie reakcija suteikia krautuvėlei Išlikti verčia

geros nuotaikos. Išsilavinimas įsipareigojimas
nekalkėja rutina
ir kultūringumas – pastebimi
krautuvėlės lankytojų bruožai. Užupis organiškai tiko prie
Gintautas su žmona Gintvile
Gintautas ir Eglė čia užsukusius krautuvėlės idėjos. Deja aplinkinių
prieš šešerius metus pradėjo gal-
vadina svečiais ir atvirauja, jog krautuvėlės užsidaro, jų asorti-
voti apie dalykus, kurie nekalkėja
nesiekia pastarųjų papirkti dirbti- mentas keičiasi iš esmės: nuo kos-
rutina. VDK šeimininkai tiki, kad
niu įvaizdžiu. metikos iki gėlių, balinių suknelių.
gyvenime svarbu užsiimti tuo, kas
Paprašyti papasakoti apie „Išlikti verčia įsipareigojimas
patinka. Šiuo atveju tai buvo tikri
įsimintinus svečius, jie susižvalgo pirkėjams: kur jie dėsis vieną kartą
daiktai: muzikinės dėžutės, atviru-
– juk kiekvienas atsineša čia savo nusipirkę, o paskui neberadę toje
kai, žaislai, kvepalai. Daiktų tikru-
istoriją, kaskart kitokią ir įdomią. pat vietoje norimo daikto, jau
mas – pagrindinė VDK koncepcija.
Verta paminėti „kvepalomanus“, turinčio savitą prasmę.“ VDK gy-
O visa kita „atsitiko“ tarsi
kurie paskiria visą dieną viešnagei vena daiktai, kurių daugiau niekur
netyčia: atsirado patalpos, su-
krautuvėlėje: jie ruošiasi, važiuoja Lietuvoje negalima rasti.
(si)kūrė krautuvėlės dizainas,
net iš toli ir mėgaujasi galintys čia Taip pat unikali krautuvėlėje
apsilankė svečiai. Čia net ir sienos
užtrukti. esančių daiktų dermė. Dalis
yra tikri daiktai, nes turi savo
Gintautas prisiminė svečią, kuris senovės išsaugoma naujus daiktus
istoriją.
nusipirko muzikinę dėžutę draugo gaminant pagal tradicines tech-
Pasak Gintauto, „kvepalai la-
gimtadieniui su mėgiamiausiu nologijas.
biausiai reikalavo rimto sprendimo;
jo kompozitoriaus kūriniu. „Išei-
Kvepalų skyrius prie garo mašinų
damas ant laiptelių sustojo, atsi-
– kaip pieno skyrius autoservise.“
gręžė ir pasakė: „Dėkui, kad esa-
Pinigai pinigai...
Tokius dalykus suderinti gali tik
te“.
moteriškas subtilumas. Gintvilės Gintauto galvoj – pilna idėjų.
Lankytojų arba svečių yra pačių
dėka šie dalykai velniškai gerai Norisi jas realizuot, o pinigų
įvairiausių: nuo „narkomanų, ku-
„suderėjo“, kadangi ji iš(si)rinko trūkumas verčia idėjas laukti.
rie pasipurškia kvepalų ir jiems
pirmąjį kvapą „Sacrebleu“. Tačiau net klausimas apie sun-
pagerėja nuotaika“, iki tėvelių,
Lietuvių kalbą ir literatūrą baigęs kumus čia svarstomas su besi-
kurie rūpestingai ieško, kaip nus-
visokių daiktų mylėtojas nestokoja skleidžiančiomis optimizmo nato-
palvinti 18-ąjį vaikų gimtadienį,
žavaus požiūrio į ne visada lengvą mis: „Ypač jauku darbe – kvapo
nuo tokių, kuriems rožių kvepa-
kasdienybę: „Jei vienam iš mūsų atradimas, kai atsiunčia mėginukus,
lai padeda laukti pavasario, iki
nepatinka daiktas, tai jo pas mus ir o tu renkiesi tai, kas išties patinka.“
kvepalų ekspertų, kurie atvažiuoja
nėra.“ Būna, kad „pinigai pinigai pinigai
pasidalinti patirtimi ir atradimais.
Du žmonės
nesuprato,

Julijos Cybulskos nuotr.

kokia čia vieta
Patys daiktai pasi-
renka, kokius žmones
pritraukti. Žinia apie
krautuvėlę sklinda tik
iš lūpų į lūpas. Atei-
na čia tie, kuriuos
„užkabina“ pavadini-
mas ir iškaba, o ne
skambūs šūkiai ar ki-
taip užsukti skatinan-
tys triukai. Iškaba vei-
kia kaip filtras, pro kurį
prasprūsta vos keletas
susiklaidinusiųjų: „Tik
du žmonės nesuprato
kas čia per vieta.“
Būna ir tokių, kurie
šią vietą atranda atsitik-
tinai. Tokių užklydėlių Užupio respublika traukia ne tik gražiai jos gatvėse krintančiais šviesos atspalviais

37
 Daiktų literatūra

Jeigu pasitaiko sutikti teisingus

Julijos Cybulskos nuotr.

mokytojus, kurie gali išaiškinti,
kaip teisingai naudotis savo kūnu,
tai negali būti per vėlu.“
Didelę įtaką Jekaterinai padarė
pirmas mokytojas maestro Elegi-
jus Bukaitis. „Energetiškai cha-
rakteringas žmogeliukas, labai
išraiškingas, galėjęs, o ir galintis,
užvesti stadioną“, – pagarbiai
mylimo mokytojo paveikslą piešia
choreografė.

Galimybė mokytis
iš mokinių
„Mes gimėm mokėdami
judėti, vadinasi, kūne jau vyksta
natūralūs bioenergetiniai proce-
Žinia apie „Visokių daiktų krautuvėlę“ sklinda tik iš lūpų į lūpas.
sai“, – įsitikinusi judesio moky-
riboja šių daiktų atsiradimą virsta neeiliniu, gurmaniško poka- toja. Atsipalaidavęs žmogus gali
krautuvėlėje. Jų trūkumas ir „bu- lbio, malonumu. sąmoningai išlaisvinti savitą
halterija“ žudo romantiką. Nuo pat vaikystės judėjusi judėjimą. Tai ir yra šokio jude-
„Tai nebuvo prekybos pradžia, Jekaterina žinojo, jog su jude- sio terapija. Pasak Jekaterinos,
tai užsiėmimas ir darymas to, kas siu nori sieti ir tolesnį gyvenimą. „praturtinti choreografinę kalbą
patinka, kas džiugina...“, – pasa- Baigusi mokyklą ji visgi stojo į galima mokantis šokio abėcėlės.
koja Gintautas. „rimtą“ specialybę, nes taip buvo Kyla noras augti, profesionalėti
pažadėjusi tėvams. Šią patirtį – net Salvadoras Dali pradėjo nuo
Pats nuostabiausias šokėja vertina teigiamai: „Tai buvo Velasques ir pirmiausia išmoko
naudinga, nes studijavau su kūnu klasikinę techniką...“
daiktas – žmona Katerina taip pat pradėjo nuo
susijusius mokslus, biochemiją.“
Nors choreografe dirba nuo choreografinės leksikos. „Tik
Pats nuostabiausias daik-
vėliau, – prisimena šokėja, – atėjo
tas Gintautui – žmona. Daiktas? 1991 metų, tik baigusi žadėtuosius
suvokimas, kad žmogus ir kūnas
– nustebtų ne vienas. „Taip, jeigu mokslus įstojo į konservatoriją. Ka-
– vienovė ir reikia labai daug žinoti
tau tai yra mielas, gražus daiktas terina įsitikinusi, kad moderniam
apie vidinius išgyvenimus, psi-
žmogiškam pavidale“, – atsakytų šokiui amžius nesvarbus: „Svarbu
tik tai, kokius mokytojus sutinki. chologinius sustingimus, tai yra la-
minties autorius.
„Visi krautuvėlėje gyvenan-
tys daiktai yra mieli, tačiau su Asmeninio archyvo nuotrauka
jais skirtis galima už tam tikrą
kainą“, – šmaikštauja šeimininkas.
Didėjantis VDK svečių ratas pal-
aiko siekį išlikti: „Naiviai galvo-
jome, kad tokių žmonių yra ir dau-
giau.“

Ieškojimas savyje
yra eksperimentas
Su charakteringa, drąsia ir ek-
sperimentuoti mėgstančia cho-
reografe, šiuolaikinio šokio labo-
ratorijos „Baltas vėjas“ vadove
Jekaterina Deineko, susitinkame
šokių studijoje, persirengimo
kambaryje. Jaukiai įsitaisome ant
pagalvėlių, pamažu vėlyva popietė J.Deineko: „Norisi pasakyti, kad žmonės jau seniai basi šoka“.

38
 Daiktų literatūra

bai svarbu.

Julijos Cybulskos nuotr.

Mokytoja mano, kad pradinu-
kams sunkiausiai sekasi atsipa-
laiduoti ir improvizuoti. Šiuo metu
choreografė sprendžia problemą,
kaip sujungti profesionalumą
ir atsipalaidavimą, mokytis iš
mokinių ir suteikti jiems galimybę
šnekėti: „Tai nėra tik darbas su
kūnu. Kūnas negyvena atskiro gy-
venimo – padeda išreikšti nuotaiką,
tai, kas viduje.“

Čia nuostabu mąstyti,

būti, neskubėti
Jekaterina keletą metų gyveno
Urale, ten dirbo ir kūrė. Tačiau
Vilniaus magija ir kalbos grožis
sugrąžino ją atgal į Lietuvą. „Kas
čia gimė, įauga..., – neabejoja
menininkė, – čia labai stipri žemė.“
Ji patyrė, kad nebuvus Lietuvoj
metus laiko, pradedama „iš ilgesio
skraidyti“. Choreografei svetimas
populiarus reliatyvizmo jausmas,
kai žmogus, kur bebūtų, jaučiasi
visatos centru.
Su lietuvių liaudies šokiu ji
susipažino dar konservatori-
Užupis kažkuo užburia.
joje. Lietuvių liaudies šokis jai
kupinas gyvybės simbolių: Tokiems žmonėms šiuolaikinis tis. Arba prisiminti. Tam reikia
„Nedaug žingsnelių, bet viskas šokis, mokytojos įsitikinimu, pa- drąsos. Daug. Ir ypač postmo-
kaip piešimas simboliais.“ Lietu- deda sujungti individualumą ir dernioje kultūroje. Kuri, anot L.
vos šiuolaikiniame šokyje Kate- bendrumą, pamatyti aplinkinius Donskio, „turėtų atspindėti visus
rina išskiria vaizdingumą, švarią žmones. Ji pastebi, kad šiuolaikinį galimus žmogaus ir visuomenės
abstrakciją. Visa tai ji sieja su šokį renkasi „ieškantys žmonės, egzistavimo būdus.“ Tas atspindys
gyvenimu Lietuvoje, „gražiam tie, kurie nuolat užduoda labai galėtų būti ne tik įžeidžiančiame
krašte, kur nuostabu mąstyti, būti, daug klausimų. Tokiems niekada „vartotojų visuomenės“ pavadini-
neskubėti, atrasti naujų dalykų.“ nebūna lengva“, – atvirauja kūrėja. me, bet ir be „Prometėjiškosios“
„Visą gyvenimą juk nebus Masinei žiniasklaidai diktuojant kaltės – emancipuotai, laisvai ir
ekonominė krizė“, – pavasariškai madingas temas, nėra paprasta maištingai – savo laimę kuriančio
šypsosi mokytoja. pasiekti dalį jaunimo, „tačiau šokis žmogaus istorijoje. Šie du pasa-
juk negali būti mąsinis: čia reikia kojimai suponuoja, kad kiekvie-
Ieškantiems žmonėms mąstyti, turėti vaizduotę, nebėgti nas žmogus gali ne tik atspindėti
nuo savęs ir būti pasirengus atras- iškreiptą visuomenės vaizdą, bet,
niekada nebūna lengva
ti.“ Pokalbio pabaigoje Jekaterina veikiau, interpretuoti ir kurti ją
su šypsena priduria: „Norisi pa- savo unikaliu išskirtinumu. Visai
Paskutiniu metu menininkei itin
sakyti, kad žmonės jau seniai basi nebūtina svajonės būti laimingu
įdomūs žmonės, „apskritai visi.“
šoka...“ apskabyti iki būtinybės išlikti
Anksčiau norėjusi eiti į sceną, kažką
ar atitikti laimingojo stereotipo
sakyti žiūrovams, dabar ji teigia
Būti laimingu tavaip minimumą.
galinti neiti į sceną ir nieko nesaky-
Tau panorėjus, tau paliepus, pa-
ti: „Galiu pasėdėti su žiūrovu ty-
Taigi tapatumo krizės ir įvairios pasakoti du gražūs „savaip“ pateiks
loje ir nieko neveikti.“ Choreografę
nelaimingos jos interpretacijos ne atsakymus, o kraus klausimų
žavi atradimai, net jei jie nėra labai
bei išraiškos kitose gyvenimo pumpurus, kuriems pražydus...
malonūs: „Kuo toliau, tuo daugiau
plotmėse kyla dėl būtinybės keis- - Kaip būti laimingu?
matau jaunų užsidariusių žmonių.“
- Tavaip.

39
 Meno efektai

„Amerikiečiams navių tauta primena indėnus, lietuviams turėtų priminti pagonybės laikus“, – sako S. Valiulis.

Recenzentų nuomonės apie filmą „Įsikūnijimas“ metų Poul Anderson apsakymo

„Vadinkite mane Džo“ (Poul Wil-
skiriasi: vieni giria, o kiti – deda į šuns dienas. liam Anderson „Call Me Joe“).
Kaip gi yra iš tikrųjų? Ar tai, kad šis filmas yra Kino kritiko Skirmanto Valiulio
skirtas plačiam visuomenės ratui reiškia, kad jis teigimu, „Avatare“ savotiškai pa-
kartota „Tarzano“ schema. Taip pat
– niekam tikęs? O gal, atvirkščiai, turime ko iš jo kaip pavyzdį S. Valiulis pateikia
pasimokyti? Vladislovo Starevičiaus dar 1930
metais sukurtą lėlinį filmą „Lapi-
(„Dances with the wolves“). Ket- nas Raneikis“ ir sako: „Taigi čia
Julija Cybulska virti įžvelgia sąsajų su filmu „Sveti- „Įsikūnijimas“! Vyksta pasaulinis
mas kūnas“ („Surrogates“). karas, konfliktai. Labai panašūs
Nauja – tai, kas sena Rusų fantastikos rašytojas Bori- siužetai. Tik viskas parodyta per
sas Strugackis tvirtina, kad filmo žvėrių pasaulį, su lėlėmis. O kas
Vieni filmo recenzentai piktina- „Avataras“ veiksmo vieta pasisa- yra „Įsikūnijimas“? Taigi lėlės. Tas
si, kad „Įsikūnijimas“ – „Titaniko“ vinta iš brolių Strugackių romanų pats principas.“
istorija su laiminga pabaiga. Kiti – ciklo apie „Pusiaudienio pasaulį“. Tai, aišku, dar ne visi filmai,
kad tai tiesioginė animacinio filmu- Žinomas rusų rašytojas ir publicis- romanai ir apsakymai, su kuriais
ko „Pacahonta“ kopija. Treti – kad tas Dmitrijus Bykovas sako, esą šio lyginamas šis filmas. Tačiau nauja
tai perdirbtas „Šokis su vilkais“ filmo siužetas paskolintas iš 60-ųjų – tai pamiršta sena. Kiekviename

40

Geras filmas visada atveria ne vieną galimą interpretaciją.
filme galima surasti idėjų, pasisko-
lintų iš kitų filmų, surasti sąsajų,
panašumų. Todėl, kaltinti režisierių
už pasiskolintą ar net pavogtą
scenarijų nėra visiškai teisinga.
Filmas, sukėlęs aršias
diskusijas
„Įsikūnijimas“ išties padalino
kritikus ir sukėlė nuomonių audrą.
Jei filmas nesakytų nieko nauja, ar
tikrai jis keltų tokias diskusijas?
Sunku sutikti su publicisto
Dmitrijus Bykovo nuomone, teigu-
sio, jog „Įsikūnijimas“ – banalus,
net bukinantis filmas. Atvirkščiai
– jis lavina vaizduotę ir kviečia
žiūrovą ieškoti jam svarbaus priei-
gos kampo.
Pavyzdžiui, Viešosios politikos
ir vadybos instituto analitikė Daiva
Repečkaitė rašo, kad „navių talijos
lyg supermodelių, o plačios lūpos
ir akcentas išduoda, apie kokias
kultūras galvojo jų dizaineriai“.
Žurnalistas ir kino kritikas Mari-
jus Kulvietis filmą aprašo taip: „Mes
iš anksto žinome, jog neišvengiamai
pagrindinis herojus įsimylės
vietinę princesę. Neišvengiamai
ateis žmonių kariuomenės su kolo-
nistiniu tikslu viską užgrobti dėl
laikinos naudos sau. Vietinius gy-
ventojus naikins, nes tai geriausias
žmonių sugalvotas derybų būdas.
Tuomet pasąmonėje iškyla visos
Meno efektai
globalinės žmonijos piktžaizdės:
pramonės plėtimas planetos atei-
ties sąskaita; indėnų išvijimas iš
jų žemių; Vietnamo ir Irako karai.
Ar matytos senos schemos verčia
švilpti? Nemanau.“
Tokios temos verčia stabtelti
ir susimąstyti, ką mes darome.
Būtent dėl šitų priežasčių, dėl šitų
paprastų, bet visada aktualių temų
šis filmas toks artimas kiekvienam
žmogui. Todėl vargu ar galima su-
tikti su dauguma sakančių, kad tai
filmas „paprastai liaudžiai“. Tai fil-
mas skirtas visiems: ir paprastam
žmogui, ir intelektualui.
Kino kritiko Skirmanto Valiu-
lio teigimu: „Reikia pripažinti,
kad populiarioji kultūra yra tokio
pat aukšto lygio produktas kaip ir
elitinė kultūra, ne visais filmais, bet
šiuo atveju - taip. Ir šis filmas yra
skirtas absoliučiai visiems.“
10 svarbiausių filmo
idėjų
„Įsikūnijimas“ – tai ne tik tech-
nologijų filmas, pasakiška gam-
ta ir nuostabaus grožio vaizdai.
Tai tuose piešiniuose meistriškai
paslėptos mūsų svajonės, ir idea-
lai. Tai nuostabus sapnas, pasaka,
kurioje pateikta labai daug, galbūt
nematomų, bet „tarp kadrų“
jaučiamų, labai svarbių idėjų.
41
1. Mūsų dabartis. Tai fil-
mas apie mūsų kasdienybę.
Filmas apie tai, kas mus
supa ir kas turėtų supti. Ki-
no kritiko Edvino Pukštos
žo-džiais: „Pandoros planetą
2154 metais galima suprasti
kaip žemę šiais laikais.
Ciniškų ir godžių blogiukų
armijos medžiojamas ne-
įkainojamas prabangus
mineralas tiesiogiai asoci-
juojasi su nafta Artimuo-
siuose Rytuose, deimantais
Pietų Afrikoje, auksu Pietų
Amerikoje ir kitais lobiais,
kai turtų trokštantys žmonės
atplaukdavo laivais į svečius
kraštus pasiimti to, kas jiems
nepriklauso. Taip inicijuoja-
mas brutalus ir žiaurus karas,
kuris akivaizdžiai prašosi gretina-
mas su Vietnamu, Afganistanu ir
Iraku“.
2. Vakarų civilizacijos žlugimas
ir Rytų civilizacijos iškilimas.
Tai viena iš įdomesnių kino kri-
tiko S. Valiulio pateiktų šio fil-
mo interpretacijų. Anot kritiko,
filme netiesiogiai parodoma, kad
baigėsi stiprios Vakarų civiliza-
cijos laikotarpis ir prasideda Rytų
civilizacijos iškilimas. „Ateina se-
noji Rytų civilizacija – senoji indų,
kinų. Tik mes nenorime to matyti.
Ji ateina ir ji yra labai galinga vi-
somis prasmėmis: politinėmis,
kultūrinėmis, ekonominėmis. Va
kiek daug idėjų sueina į filmą
„Įsikūnijimas“. Į kokius mąstymo
plotus šis filmas mus klampina,
aišku, lengva forma, nieko primyg-
tinai nespausdamas.“
3. Kosmoso gyvybės metafora.
Anot kino kritiko S. Valiulio, filme
aiškiai jaučiama kosmoso gyvybės
metafora. Visas kosmosas yra kaip
gyvas organizmas. O žmogus yra
to kosmoso centras, visas kosmo-
sas jame telpa ir jis yra už jį at-
sakingas. Žmogus yra atsakingas
ne tik už savo valstybę, ne tik už
pasaulį, žmogus atsakingas už
visą kosmoso likimą. O dabar pra-
sideda kosmoso naikinimas. Kaip

Filme labai svarbi vienovės su gamta idėja.
pavyzdį kritikas pateikia kolaide-
rio paleidimą Šveicarijoje, kuris
neaišku kuo gali baigtis, galbūt net
juodąja skyle.
4. Vienovė su gamta ir jos
saugojimas. Šis filmas primena
mums apie tai, kad turime tau-
soti mūsų žemę, mūsų gamtą, kad
žmonės susimąstytų apie galimas
pasekmes. Taip pat šis filmas rodo,
kad vis dėlto įmanoma gyventi
vienovėje su gamta, kad galima būti
gamtos dalimi, o ne vampyriškai
ja naudotis, kaip elgiasi dabartinė
civilizacija. Iškeliama mintis, kad
žmogus turi būti ne pasaulio vieš-
pats beatodairiškai ir neatsakingai
naudojantis gamtos išteklius, o
gyventi darnioje terpėje su gamta.
Mums rodoma įspūdinga kitos pla-
netos gamta, kad suprastume, ką
galime prarasti ar ką jau beveik esa-
me praradę. Kviečiama atsigręžti
ir pamatyti, kokia vis dėlto graži
yra žemės gamta, kurios, deja,
mes nevertiname. Pandoros gamta
neveltui yra idealizuoto, įspūdingo
grožio. Taip tarsi mums parodo-
mas akivaizdus skirtumas tarp
to, kaip gamta atrodė iki žmonių
įsikišimo, ir po to, kai žmonės viską
sugriovė. O laiminga filmo pabaiga
– tai tarsi suteikta viltis, kad galbūt
dar ne viskas prarasta, kad galbūt
dar galima viską pakeisti, išgelbėti,
jei tik daugiau žmonių atsigręžtų,
sutiktų padėti, pakeistų savo gy-
venimo būdą.
Meno efektai
5. Nevertinimas to, ką turime.
Filmas aiškiai parodo, kad mes ne-
vertiname to, ką turime. Kad dažnai
vertiname tai, kas iš tikrųjų nėra ver-
tinga, pavyzdžiui, pinigus. O tokių
vertingų dalykų kaip gamta, mes
tarsi nepastebime. Taip pat nepa-
stebime tokių nuostabių dalykų
kaip kojų turėjimas. Džeikas, virtęs
avataru, supranta, ką reiškia turėti
kojas, ką reiškia jas jausti, vaikščioti,
bėgioti. Bet jis tą supranta tik todėl,
kad yra jas praradęs. Sveikas
žmogus net nesusimąsto apie tai,
kiek vertingų dalykų ir galimybių
būdamas sveikas jis turi. Taip pat
nevertiname ir to, kas nėra mūsų.
Pandoros planeta – tai ne mūsų
žemė, todėl ją sunaikinti mums nėra
sunku. Juk tai ne mūsų. Šiuolaikinis
žmogus yra praradęs vertybes, jis
jų neturi, arba turi tokias, kurios iš
tikrųjų neturi jokios vertės.
6. Šiuolaikinis žmogus nori
turėti viską. „Įsikūnijimas“ – tai
filmas, parodantis civilizuoto
žmogaus svajonę, fantaziją apie
tai, kaip galėjo atrodyti „prarasta-
sis rojus“ prieš tai, kai jį sugriovė
modernusis pasaulis, bet tai yra tik
fantazija, kuri neturėtų išsipildyti.
Analitikė Daiva Repečkaitė teigia:
„Na prisipažinkime, į jokią gamtą
sugrįžti mes nenorime. Nenorime
būti priklausomi nuo jos svyravi-
mų. Nenorime bijoti jos reiškinių.
Nenorime savo socialinėje
struktūroje turėti šamanų ir žynių,
42
kurie turėtų autoritetą aiškinti,
kaip gamta elgsis toliau. Nenorime
socialinių vaidmenų, primestų
poreikio medžioti, rankioti, kaupti,
saugoti, etc.“ Vis dėlto šis filmas
žavus dėl jame keliamų idėjų ir
vertybių, kad žmogus tikrai norėtų
gyventi vienovėje su gamta. Bet
neatsisakydamas moderniosios ci-
vilizacijos privalumų, šiandieninis
žmogus nenori rinktis nė vieno iš
šių kraštutinumų. Labiau norisi,
kad nė vienas pasirinkimas nebūtų
galutinis ir nieko nereikėtų atsi-
sakyti.
7. Įmanoma, jei tuo tiki. Tai vie-
na iš svarbiausių šio filmo idėjų. Yra
aiškiai parodoma tai, kad viskas
yra įmanoma, jei tuo tiki. Tereikia
tikėti, kad tu gali ir tu galėsi pasiekti
viską. To pavyzdys – filme rodomas
Džeiko paukščio-drakono Turuko
suvaldymas, kurį buvo suvaldęs tik
neytiri genties prosenelio prosenelis.
Prieš suvaldydamas šį nesuvaldomą
drakoną, Džeikas sako, kad to pa-
daryti neįmanoma, bet tai, kaip jis
pats pabrėžia, yra tik teorija. Dar
vienas pavyzdys – tai navių tautos
laimėjimas prieš daug galingesnę
civilizaciją. Reikia būti vieningiems
ir tikėti ir tada viskas bus įmanoma.
8. Minčių kontroliavimas. Dar
viena svarbi filmo mintis, kad žmo-
gus galės pasiekti labai daug, jeigu
mokės kontroliuoti savo mintis. Jei
mokės kontroliuoti savo mintis,

mokės kontroliuoti ir savo kūną.
O jei mokės suvaldyti save, mokės
suvaldyti ir kitus. Filmo pavyzdys
– Džeiko išmokimas joti arkliu, o po
to išmokimas skraidyti. Tol, kol jo
mintys yra padrikos, tol jis nesuge-
ba suvaldyti didelio paukščio-dra-
kono Ikrano, bet kai jis susikaupia
ir pradeda aiškiai dėstyti savo min-
tis jam viskas pavyksta. Taip pat
persikėlimas į avatarą tarsi aliuzija
į tai, kad kontroliuodami savo min-
tis galime labai daug padaryti, net
pavirsti kitu žmogumi, persikūnyti
į kitą būtybę.
9. Kito pajautimas. Filme svar-
bi ir kitos būtybės pajautimo idėja.
Svarbu matyti ne išorę, o jausti vi-
dumi. Navių kasų galuose kirba
kirmėlinės nervų galūnėlės, kurių
dėka jų mintys susilieja su kitos bū-
tybės mintimis ir jie pajaučia vienas
kitą. Neytiri, bemokydama Džeiką
joti arkliu, sako jam, kad jis turi
jį pajausti, turi pajausti jo širdies
ritmą, jo alsavimą, jo kojų tvirtumą,
turi atsirasti ryšys. Taip pat labai
gilūs yra navi genties sveikinimosi
žodžiai: „Aš matau tave“. Šis pasis-
veikinimas nėra tiesioginis, tai pa-
sisveikinimas iš vidaus, pasakantis,
kad yra jaučiamas pats žmogus.
Viskas čia yra netikra ir tikra tuo pačiu metu arba viskas yra įmanoma, jei tuo tiki.
Meno efektai
10. Virtualaus ir tikrojo pa-
saulio neatskyrimas. Net pats fil-
mo pavadinimas „Avataras“ yra
tarsi tam tikra aliuzija į tai, kad
kiekvienas žmogus gyvena ne tik
realiame pasaulyje, bet taip pat
turi sukūręs ir savo dirbtinį vir-
tualų pasaulį. Žodis „avataras“
reiškia ne tik įsikūnijimą, taip yra
vadinama ir dirbtinė internetinė
asmenybė, kurią žmogus naudoja
virtualioje erdvėje bendrauda-
mas su kitais žmonėmis. Manau,
filme parodoma virtualaus pa-
saulio svarba šiuolaikiniam žmo-
gui. Žmogus kartais taip susita-
patina su savo virtualiu avataru,
kaip ir Džeikas su savuoju, kad
pradeda neatskirti, kur yra tikra-
sis, o kur virtualusis pasaulis.
Išgalvota realybė tampa tikresnė ir
mielesnė už tikrąjį pasaulį. Galbūt
čia galima būtų įžvelgti analogiją
ir su kompiuteriniais žaidimais,
ir su vis labiau į virtualų pasaulį
įsitraukiančia ir jame gyvenančia
visuomene. Realybės suvokimas ar
jos išsižadėjimas tampa vis opesnė
žmonių problema. Avataro idėja
yra svarbi daugeliui. Būti nebe
pačiu savimi yra patrauklu, nes
savimi būti darosi nuobodu. Val-
dyti save yra sunkiau, nei laisvai
43
elgtis kitoje būtybėje. Įsikūnijimo
idėja yra užvaldžiusi žmogų.
Be išvardytų svarbiausių fil-
mo idėjų yra dar daug mažesnių,
ne mažiau šiame filme svarbių
minčių. Tai netiesiogiai keliami
egzistenciniai klausimai, ar vis
dėlto mūsų civilizacija išliks, ar
išnyks? Demografinės katastro-
fos, kad žmogus naikina žmo-
gų. „Įsikūnijime“ pavaizduo-
ta geriausia karo technika,
kuria taip didžiuojasi Vakarai,
bet ji yra nukreipta prieš gyvybės
išnaikinimą. Laisvės siekimo idėja
– laisvė bėgioti, kai nebeturi kojų,
laisvė skraidyti, laisvė mylėti, kai
visas pasaulis tam priešinasi. Taip
pat iškeliama idėja, kad niekada
nesame visiški savęs šeimininkai,
kad visada atsiranda tų, kurie turi
galių ir privilegijų, ir gali tiesiogiai
ar netiesiogiai mus valdyti, kad
dažnai mūsų likimas visiškai nuo
mūsų nepriklauso.
Visos šios idėjos yra svarbios
kiekvienam, ypač jaunam, žmogui.
„Įsikūnijimas“ – tai paprastas, nie-
ko mums primygtinai neprimetan-
tis, bet gilią prasmę turintis filmas.
Tai filmas, kuriame kiekvienas ran-
da kažką svarbaus būtent jam.
20th Century Fox nuotraukos
 Papročiai ir įpročiai
Jantės teisynas:
kas slypi už šiaurietiško
uždarumo?
Kad suprastum poreikį uždarumui, reikia trumpam įsivaizduoti salą – plyną lauką vidury
jūros – lapkričio mėnesį. 10 namelių paberti vidury kaip degtukų dėžutės. Keli krūmai, lauko
stalai, valtys, sūpynės. Nėra nė medžio, už kurio pasislėptum, jei norėtum būti neištikimas
žmonai. Nėra galimybės paslysti visuomenės akyse. Bet kartu – jų pilna.
nis“ ir kiti. Autorius užaugo Niu-
Mantas Mikšys kobino (ang. Nykobing) miestelyje,
Morso saloje Danijoje. Jo kūryba
Mando saloje visi visus pažįsta. perteikia tamsiąsias nuolatinio
Kaip ir Sejere, Fure ir Anholte. fizinio artumo, bet kartu – dvasinio
Šiose Danijos salose glaudžiasi iki uždarumo puses.
tūkstančio gyventojų. Panašūs so- Tokį permatomą mažo mieste-
cialiniai santykiai išsivysto dauge- lio pasaulį „Dogvilyje“ (2003 m.)
lyje mažų bendruomenių. ir „Manderlyje“ (2005 m.) atkūrė
Žmonės pamėgo didmiesčius, danų režisierius Larsas von Trie-
nes juose lengva pasislėpti. ras. Pagal Dogmos taisykles sukur-
Tačiau, kai gyveni saloje, ar tie- tuose filmuose nereikėjo dekoracijų
siog atšiauriame krašte žiemą leidi – namų sienas atstojo tiesiog kreida
kartu su dar dvidešimčia žmonių, nubrėžtos linijos. Ir net būdami
privalai su jais sugyventi. namuose visi nuolat galėjo maty-
ti visus. Nors veiksmas ir vyko
10 Jantės įsakymų neatpažįstamuose Amerikos mies-
teliuose, kurdamas šiuos filmus
1933 metais danų/norvegų L. von Trieras rėmėsi Jantės teisyno
rašytojas Akselis Sandemose idėja.
aprašė Jantės teisyno (dan. Jante- Ilgainiui Jantės dėsnis tapo so-
loven, ang. Jante‘s Law) idėją. Tai ciologiniu terminu, apibūdinančiu
10 (nelyginant Dievo) įsakymų į lygybę orientuotą, gana uždarą
rinkinys, tarp kurių „nemanyk, kad Šiaurės šalių bendruomenę. Šis
esi ypatingas“; „nemanyk, kad esi reiškinys siejamas ir su Švedija
geresnis“, „nemanyk, kad daugiau bei Norvegijoje, tačiau daugiausia
žinai“, „nemanyk, kad esi svarbes- priskiriamas Danijai.
44
Autoriaus nuotr.
Jantės ekonomika
Jantės dėsnis susijęs su Šiaurės
šalių socialinės lygybės tradicija.
Šiandien Šiaurės šalys – gerovės
valstybės. Jose taikomi vieni iš
didžiausių pajamų mokesčių, o
progresinių mokesčių sistema su-
balansuoja visus „būti pakanka-
mai turtingais“. Didesni mokesčiai
uždirbantiems daugiau neleidžia
pernelyg išsišokti. Tai saiko
visuomenės, kuriose kapitalizmas
pritaikytas ne turėti daugiau, o
turėti užtektinai.
Remiantis pasitenkinimo gy-
venimo indeksu, danai – laimin-
giausi pasaulyje. Švedus rasime
pirmajame dešimtuke, norvegus
– dvidešimtuke. Nė vienoje iš
šių valstybių netrūksta pažangių
bendrovių, drąsiai mąstančių
visuomenės lyderių. Valstybių
universitetai traukia studentus iš
užsienio.
Vaikštinėdamas Kopenhagoje
nė nepagalvotum, kad kažkada
 Papročiai ir įpročiai

danai buvo kur kas santūresni.

Creative Commons Aten nuotr.

Tad ar Jantės teisynas tebegalioja
šiandien?

Jantės teisynas šiandien

2004 metais dienraščio „Polit-
tiken“ apklausoje 74 proc. manė,
kad Jantės įstatymai Danijoje vis
dar „galioja“.
„Šį nutikimą apibūdinčiau kaip
tikrą Jantės dėsnį“, – pasakojo Da-
nijoje pradinių klasių mokytoju
dirbęs Stefan Anbro, šiuo metu Vil-
niaus universitete dėstantis danų
kalbą. „Vaikystėje aš nepaprastai
mėgau skaityti. Ir labai norėjau
perskaityti „Tris muškietininkus“.
Buvau gal trečioje klasėje. Bet ži-
nojau, kad būna tikros knygos ir
trumpesnės, adaptuotos vaikams. Pagrindinė Jantės teisyno mintis: bendruomenėje neturi per daug išsiskirti.
Ir tada aš, pyplys, nuėjau į mokyk- bendruomenių gyvenimo būdą“, Tačiau paprastą idėją mokytojų
los biblioteką ir paprašiau duoti – teigė danų filologo išsilavinimą kolektyvas ilgai aptarinėjo: kaip jų
man „Tris muškietininkus“. Ne vai- įgijęs S. Anbro. Jo nuomone, Jantės kolegos galėtų uždirbti daugiau?
kams skirtą, sutrumpintą versiją, o įstatymai atspindi to meto danų Galiausiai, buvo nuspręsta lėšas
tikrą „suaugusiųjų“ knygą. Biblio- visuomenės socialines ir kultūri- padalinti visiems mokytojams po
tekininkė rūsčiai pažvelgė į mane nes nuostatas. Tai jų dvasios dalis. lygiai“, – teigė S. Anbro. Jo nuo-
ir paklausė: „Gal dar norėtum, kad Kažkas, kas išaugo iš danų istori- mone, socialinė lygybė – danų pa-
knygą duočiau prancūziškai?“ Pagal nės ir kultūrinės patirties. Todėl sąmonėje įsišaknijusi ilgalaikės is-
Jantės teisyną, Stefanas galėjo pa- paviršiuje galima matyti tik led- torijos patirtis. Daugelis tai laiko
sirodyti protingesnis. Tačiau jis sako kalnio viršūnę – Jantės teisynas vertybe.
norėjęs pasipuikuoti savo gebėjimais užkoduotas giliai viduje.
– tiesiog buvo smalsus vaikas. Daugiausia Jantės dėsnio apraiš-
Stefano nuomone, Jantės įsta-
Jantė ir jaunimas
kų danas mato šalių socialinėje ir
tymų nepastebėsi „plika akimi“. mokesčių politikoje. „Man dirbant Vieną iš lygybės apraiškų galima
„Jantės įstatymai – ne A. Sande- mokykloje gavome papildomų atrasti ir danų švietimo sistemoje.
mose sugalvotos taisyklės. Auto- lėšų mokytojams, norintiems im- Danijos moksleiviams pažymiai
rius jas aprašė stebėdamas uždarų tis papildomo ugdymo veiklos. rašomi tik nuo 8 klasės. Siekiama
mažinti individualią konkurenciją.
Autoriaus nuotr.

„Danijoje galioja požiūris, jog kiek-

vienas gali rasti sau tinkamą būdą
atsiskleisti“, – teigė S. Anbro.
Beje, danų literatūros programo-
je nėra A. Sandemose knygos. Tai
ne knyga, apie kurią žinotų kiek-
vienas danų moksleivis. Gal todėl
mokykloje Jantės dėsnis atrodo la-
biau išimtis nei taisyklė.
Danus ir lietuvius mokiusiam
pedagogui atrodo, kad danų mo-
kiniai – drąsesni. Jie dažniau klau-
sinėja mokytojo, gyviau dalyvauja
pamokose. Nori diskutuoti, o ne
vien klausytis.
Jantės teisynas skaudžiausiai
veikia jaunus žmones. Todėl papli-
tęs ir maišto prieš Jantę manifestas.
Danai vieni laimingiausių pasaulyje. Bet net 74 proc. teigia, kad Jantės Tai 10 Jantės įstatymų, parašytų
dėsniai visuomenėje tebegalioja.

45
 papročiai ir įpročiai

JANTĖS TEISYNAS žmonėmis. dėl kurios esi visiškai tikras. An-

Konfrontacijos traip pasirodysi kvailas ir tokius
1. Nemanyk, kad esi ypatingas šiauriečiams sakinius visi ilgam įsimins.
2. Nemanyk, kad esi toks geras kaip mes. nėra malonios. Galiausiai, švedai – itin reiklūs
3. Nemanyk, kad esi protingesnis už mus. Jų smalsumas savo namams. Į svečius dažnai
4. Nedrįsk net pagalvoti, kad esi geresnis už mus. nėra pakanka- nekviečiama, nes bijoma, jog vis-
5. Nemanyk, kad žinai daugiau nei mes. mas, kad nu- kas pasirodys nepakankamai tvar-
6. Niekada negalvok, kad kuo nors gali mus pranokti. svertų nežinios kinga. O maistas svečiams nebus
7. Nemanyk, kad kada nors kažkuo tapsi. baimę. skanus.
8. Niekada nesijuok iš mūsų. Verta pa- „Švedai turi tūkstančius priežas-
9. Nemanyk, kad tu kam nors rūpi. minėti ir šiau- čių išvengti socialinio kontakto“, –
riečių kuklu- teigė Rimvydas. Švedijoje jis pralei-
10. Niekada nemanyk, kad gali mus ko nors išmokyti. mą. Švedai do penkerius metus. Šalis paliko
priešingai („manyk, kad esi ypa- nejaukiai jaučiasi viešose viet- gerai organizuotos, veikiančios ir
tingas“; „manyk, kad esi geresnis“, ose, ypač kai aplink nepažįstami pažangios valstybės įspūdį.
„manyk, kad daugiau žinai“, „man- žmonės. Aplinkinių nuomonė „Tačiau gyventi tokia aplin-
yk, kad esi svarbesnis“ ir kiti). Jei šiauriečiams – itin svarbi. Net ka gražiai atrodo tik iš pirmo
aptarinėjama A. Sandemose knyga, pradedant kalbėti verta pamąstyti žvilgsnio. Pasilikus čia ilgiau daro-
būtinai minimos ir priešingos du kartus. Ir sakyti tik tą nuomonę, si nuobodu“.
Jantės dėsniui nuostatos.

Creative Commons Cedric Favero nuotr.

Stebuklingas žodis vandenyno atole
Atšiauri Švedija
Kiribatis – Ramiojo vandenyno turimą daiktą. Daikto savininkas
Karlshamno miestelyje Švedijoje salynas, sudarytas iš 32 atolų. Jie negali atsakyti neigiamai, antraip
pasitinka salstelėjęs kvapas. Jis čia išsibarstę Indijos dydžio vande- praras gerą vardą visuomenės
dėl aliejaus gamyklos ir, remian- nyno plote. Kai kuriose salose akyse. Antra vertus, prašantysis
tis viešais pranešimais, sveikatai gyvena vos keletas gyventojų. taip pat negali nuolat švaistytis
nekenkia. Karlshamną namais vadi- O nuo artimiausios žemės juos stebuklingu žodžiu – viskam yra
na beveik 70 tūkstančių gyventojų. skiria keliasdešimt kilometrų. ribos.
Už 400 kilometrų – Stokholmas. Kaip išgyventi ir sutarti tokioje Kaip bebūtų, tai išlaisvino
Galima keliauti į Karlskroną. Bet aplinkoje? gyventojus nuo noro kaupti
savaitgalį veiksmo nedaug. Užtikrinti socialinę lygybę materialų turtą. Kam įsigyti
„Švedai laikosi nebendravimo – bene pagrindinis mažų kažką, ką galbūt reikės atiduoti?
viešosiose erdvėse politikos. Kitaip bendruomenių tikslas. Tik Ki- Klimatas ir „pabusee“ diktuoja
su kolegomis bendrauja ir darbe“,– ribatyje nėra Jantės teisyno. Čia kur kas ramesnį gyvenimo būdą
teigė pietų Švedijoje mokęsis Rim- galioja stebuklingas žodis „pa- – gyventojams patinka žvejoti,
vydas. Vaikinas pastebėjo, kad busee“ (tariamas „pa-bū-si“). leisti laiką su šeima, snausti, kol
švedai nenoriai kviečiasi bendra- Pasakius šį žodį kaimyno na- kylantis Ramusis vandenynas
darbius į svečius ar leidžia su jais muose gali pasiimti bet kokį jo visko nepaskandino.
laiką po darbo. Jo nuomone, švedai
gali būti puikūs kolegos ir neben-
draudami po 17 valandos. Tačiau
ne šiauriečiui tai gali pasirodyti
kaip mandagus atšiaurumas, net
diskriminacija.

Mandagu, bet nuobodu

Kultūros antropologas Ake Daun
teigia, jog šiauriečiai linkę išlai-
kyti stabilų ir nedidelį socialinių
santykių ratą. Todėl atvykusiems
į Šiaurės šalis sunku „įsibrauti“ į
bendruomenę. Kitas švedų siekis
– vengti konfl iktų privačiame gy-
venime. Pastebėta, kad švedai la-
biau linkę bendrauti su tos pačios
nuomonės

4