Kodėl svarbu skaityti knygas?

Knyga turėtų būti viena iš svarbiausių žmonių gyvenime dalykų. Aišku, tai pasakius kai
kuriems žmonėms, o ypač jaunimui, jie pradėtų juoktis. Taip būtų todėl, kad jie nesupranta kas per
stebuklas yra knyga. O dar tos šiuolaikinės technologijos, tokios kaip televizorius, internetas ar
kompiuteris, jos nori išstumti iš mūsų gyvenimo knygas. Bet žinau, kad yra tokių žmonių iš kurių
gyvenimo niekas neišstums šio stebuklo – knygos. Tad, kodėl svarbu skaityti knygas?

Visų pirmą, kad suvoktume kodėl reikia skaityti knygas, manau labiausiai tiktų pradėti nuo
lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio ir jo parašyto pirmo didesnės apimties grožinės
literatūros kūrinio lietuvių kalba - „Metai“. Tai poetinis pasakojamas apie keturis metų laikus, tačiau šios
poemos turinyje slypi kur kas daugiau nei tik metų laikų aprašymas. Šis kūrinys turi be galo didelę istorinę
vertę. Jame vaizduojamas XVIII a. Mažosios Lietuvos būrų gyvenimas, ponų ir būrų, bei lietuvių ir kitataučių
santykiai. Kūrinyje atskleidžiamos idėjos tebėra aktualios ir šiais laikais. Pavyzdžiui vaizduodamas lietuvių ir
kitataučių santykius, K. Donelaitis perteikia mintį, jog kartais lietuviai siekdami būti kaip kitataučiai, perima ne
tik geras savybes, bet ir jų ydas. Be viso to, reiktų paminėti, jog tai XVIII a. kūrinys, tad jo turinys mums gali
papasakoti daug apie tų laikų gyvenimą, tad ši poema šių dienų pasaulyje tarnauja ir kaip istorinis šaltinis. (215
žodžiai). Savo turiniu – nauju požiūriu į valstietį – bei stilistiniu savitumu, šis kūrinys reikšmingas ir Europos
literatūros istorijoje. Taigi, knygas reikia skaityti, nes jose slypi daug istorijos detalių.
Antrą, knygas reikia skaityti taip pat ir dėl to, kad jose pateikiamos žmoniškumo pamokos išlieka
aktualios visais laikais. Puikus pavyzdys tai XIX a. pab. bei XX a. pradžios rašytojas, psichologinės ir lyrinės
lietuvių prozos pradininkas, novelės meistras bei lietuvių literatūros klasikas – Jonas Biliūnas, kurio parašyti
kūriniai tebėra aktualūs ir šiais laikais. Ko gero visi žinome nuo mažų dienų nagrinėtą apsakymą „Kliudžiau“.
Jame vaizduojamas antrokas berniukas, kuris įsijautęs į indėno vaidmenį pašauna benamę katytę. Toks poelgis
labai sukrečia berniuką, nes jis nepagalvojo kokios gali būti to pasekmės, visa tai jam atrodė tarsi žaidimas. Ši
istorija pasakojama, kaip jau suaugusio žmogaus prisiminimas, tačiau kaltė jį slegia iki šių dienų: „Tai buvo
vienintelis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį lig šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje…”. J. Biliūnas
nagrinėja kaltės temą, verčia susimąstyti, jog po kai kurių poelgių kaltė mus gali slėgti visą gyvenimą.

Apibendrindama galiu teigti, kad jeigu žmogus neskaitytų knygų, jis taptų labai neįdomus,
neemocingas ir nemokėtų bendrauti su kitais žmonėmis. Jis taptų niekam neįdomus, neturėtų draugų. Taigi,
knygas reikia skaityti ir nesvarbu kaip toli pažengs technologijos, kiek daug gyvenimo sričių jos užvaldys, visada
bus žmonių, kurie norės pasiimti knygą ir semtis jos išminties, nes, kaip sakė Viljamas Meikpisas Tekerėjus:
„Knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį“.