© Vilija Dailidienė © VMA „Lituanistų avilys“ 2015 m.

Žemaitės „Marčios“ skaitymas su devintokais

Modulio tikslingumas. Mokiniai ir mokytojai skundžiasi, kad Žemaitės kūrinių

tematika neaktuali paaugliui, juose daug dialogų, personažai kalboje daug žemaitybių,
barbarizmų, nepažįstamus reiškinius ar daiktus įvardijančių žodžių, todėl tų kūrinių skaitymas
virsta nesuprantama kalba parašyto teksto neprasmingu vertimu. Jei tai būtų tiesa, reikėtų
mokykloje skaityti ne Žemaitę, o mokiniui parašytą tekstą apie ją (bet ne mokslinį straipsnį,
mokslininkai rašo mokslininkams, galbūt jų straipsnius pajėgia perskaityti studentai ir
mokytojai, bet nereikėtų jais kankinti pagrindinės mokyklos mokinių). Šiuo moduliu bus
siekiama paieškoti būdų su šiuolaikiniu paaugliu skaityti Žemaitę aktualiai, patiriant estetinį
malonumą, o Žemaitės kalbos ypatybes panaudoti mokinių kalbos gebėjimams ugdyti.
Sąsajos su programa. Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros
bendrųjų programų projekte numatyta, kad Žemaitės „Marti“ skaitoma ir analizuojama su
devintokais, kūrinys yra paskutiniame devintos klasės skyriuje: IV.4. Tapatybės raiška
literatūroje. Kiti to skyriaus privalomi autoriai programoje chronologiškai išdėstyti taip: K.
Donelaitis Metai (ištraukos), Žemaitė Marti, V. Krėvė Skerdžius, I. Simonaitytė Aukštujų
Šimonių likimas, L. Baliukevičius-Dzūkas Dienoraštis (ištrauka), R. Granauskas Kai šlama
ąžuolai arba Liūdnosios upės, A. Landsbergis Žodžiai, gražieji žodžiai.
Kitus autorius mokytojas pasirinks pats (galbūt ras juos vadovėlyje). Programa
siūlo kaip tinkančius laisvai pasirinkti šiuos autorius (ar jų nesirinkti, mokytojo valia):
V. Kudirka Iš mano atsiminimų keletas žodelių, M. Martinaitis Apie darbą (iš kn. Gairės),
R. Granauskas Gyvenimas po klevu, novelės iš rinkinio Duonos valgytojai, A. Miškinis
Žaliaduonių gegužė (ištrauka), B. Vilimaitė Apsakymai apie Žemaitę, G. Petkevičaitė-Bitė
Karo meto dienoraštis (ištraukos), V. Kavolis Kudirkos epochos ženklai, Lietuvis kaip
revoliucijos žmogus, I. Simonaitytė Vilius Karalius, D. Staponkutė Kartais ir maištas gydo (iš
knygos Iš dviejų renkuosi trečią) , O. de Balzakas Tėvas Gorijo, U. Lachauer Rojaus kelias.
(http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/lietuviu/LKL-PUBP-PROJEKTAS-
2015-07-01-po-visu-oponentu-pastabu.pdf. Prieiga 2015-09-28.)
Programos projekte siūlomi tokie aptarimo aspektai: Tapatybės atramos. Asmuo
bendruomenėje: pareigos, apsisprendimai, įsipareigojimai, konfliktai. Moters vaidmens
aktualizavimas. Savivertės gynimas ir priešinimasis aplinkos brutalumui. Tautinės
bendruomenės tapatybės ir orumo gynimas. Tradicinis etosas – vertybės, papročiai, principai.
Žmogaus ir medžio ryšys. Tradicijos ir modernumo sandūra. Romano žanrinės ypatybės.
Kūrinio erdvė ir laikas. Žemaitės asmenybė. I. Simonaitytės asmenybė.

1
 © Vilija Dailidienė © VMA „Lituanistų avilys“ 2015 m.

Sąsajos su istorijos programa. Istorijos programa IX klasei lituanistui patogi:

ir lituanistas, ir istorikas IX klasėje eina tas pačias temas. Iškerpu tik aktualią Žemaitei
programos dalį:
8.5.2.1. Pasaulis ir Lietuva XVII a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje.
Nagrinėja [mokytojas su mokiniais] Rusijos imperijos politiką Lietuvoje.
Aiškinasi pramonės perversmo priežastis ir poveikį visuomenei, kapitalizmo formavimosi
požymius pasaulyje ir Lietuvoje. Aiškinasi XIX a. revoliucijų ir tautinių sąjūdžių įtaką tautinių
valstybių kūrimuisi, nagrinėja pagrindines politines, socialines ideologijas. Nagrinėja lietuvių
tautinio atgimimo kilimo priežastis ir siekius. Aiškinasi imperializmo prigimtį, priežastis ir
kolonijinės ekspansijos įtaką pasauliui. Nagrinėja Europos ir Šiaurės Amerikos politinės kaitos
bruožus XIX a.–XX a. pradžioje. Aiškinasi žmogaus pasaulėžiūros ir kultūros pokyčius XIX
a.–XX a. pradžios pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėja kasdienį žmonių gyvenimą pasaulyje ir
Lietuvoje XVII a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių
pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.
(http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/pagrindinis_ugdymas_istorija_turinio_apimtis_9_10.
aspx. Prieiga 2015-09-28.)
Taigi literatūros mokytojas dar prieš prasidedant mokslo metams gali susitarti
su istoriku, kaip jie parems vienas kito kursą. Jei istorikas dėstydamas lietuvių tautinio
atgimimo kilimo priežastis ir siekius, kalbėdamas apie 1863-ųjų metų sukilimą, žmogaus
pasaulėžiūros ir kultūros pokyčius pacituos Žemaitės „Autobiografiją“, jei paminės, kad apie
vieną iš Lietuvos visuomenės ir kultūros atstovių – Žemaitę – devintokai kalbėsis literatūros
pamokose, ir atkreips dėmesį, kad apie kasdienį žmonių gyvenimą ir norą jį keisti galima
sužinoti iš Žemaitės apsakymų, lituanistui nebereikės ilgai įtikinėti, kad skaityti Žemaitę ir apie
Žemaitę yra prasminga veikla. Tik svarbu neužmiršti, kad lituanistas negali išvengti savo
pareigos susieti Žemaitę su istoriniais įvykiais ir socialiniais reiškiniais. Kalbėdamasis su
mokiniais apie tai, ką jie jau mokėsi istorijos pamokose, lituanistas tiek sudarys sąlygas
devintokams susikurti Lietuvos pasakojimą, tiek padės jiems susieti istorijos mokslo faktus su
to meto realių žmonių gyvenimu ir to gyvenimo vaizdavimu kultūroje. Skirtingų dalykų
pamokose skirtingais aspektais nagrinėjami tie patys reiškiniai teikia paaugliui saugumo
pasaulyje jausmą, yra jo pasitikėjimo savimi prielaida.
Sąsajos su pilietinio ugdymo moduliu. Lituanistui gali talkinti ir projekto
„Kuriame Respubliką“ siūlomi papildomi lietuvių kalbos ir literatūros dalyko moduliai
pilietiškumui ugdyti: Piliečius ugdančios lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, 2015.

2
 © Vilija Dailidienė © VMA „Lituanistų avilys“ 2015 m.

(KR_Piliecius-ugdancios-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-pamokos_internetui.pdf. Prieiga 2015-

09-28.)
Temoje „Tapatybės raiška literatūroje“ (p. 50) yra siūlomi tokie visų
Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrųjų programų projekto IX–X klasių IV.4
skyriaus autorių analizės ir pokalbių aspektai:
Kuo klasikiniai literatūros kūrinai reikšmingi bendruomenei ir jos tapatybei?
Kokias atramas asmens ir tautos tapatybei klasikinė literatūra teikia? Kuo saviti ir šiuolaikiški
lietuvių literatūros klasikai: K. Donelaitis, Žemaitė, V. Kėvė, R. Granauskas? Kaip juos
skaityti? Kuo jų kūriniai gali būti svarbūs šiandienos jaunimui? Kokius žmones ir kokią
bendruomenę vaizduoja klasikai? Koks pačių rašytojų santykis su vaizduojama bendruomene?
Kokius principus, įsitikinimus, vertybes gina kūrinių veikėjai? Ką savo bendruomenėje jie nori
išsaugoti, ką pakeisti? Asmens orumas, tautinė savigarba: kaip atsiskleidžia, kaip ginami?
K. Donelaičio etinės ir tautinės programos aktualumas. Žemaitės modernumas: jos idėjos ir
tarptautinis judėjimas už moterų teises.
Kęstučio Urbos „Literatūros laukų“ Pirmojoje knygoje nuo Žemaitės
prasideda metų kursas. Skyrius vadinasi „Kaimiškoji bei gamtiškoji literatūra“. Vadovėlyje
papasakojama Žemaitės biografija, yra nurodoma paildoma literatūra (šis sąrašas greičiau
skirtas mokytojui nei mokiniui), pats apsakymas prasmingai sutrumpintas: atrinkti svarbiausi
epizodai, kūrinys padalintas į penkias dalis, po kiekvienos dalies yra teksto suvokimo ir
interpretavimo klausimai ir užduotys, terminų, būtinų literatūros kūrinio analizei,
paaiškinimas, kalbos ugdymo užduotys (taigi apsakymas perskaitomas ne iš karto, stabtelint
ties svarbiausiais epizodais, juos aiškinantis, apmąstant). Tekste žvaigždute pažymėti žodžiai,
kurių paaiškinimus galima rasti po kūriniu pateiktame „Marčios“ žodynėlyje. Žodynėlyje
žodžiai aiškinami tikslingai: kad būtų suprantama mokiniui. Aiški vadovėlio autoriaus
nuostata siūlyti mokytojui kartu su mokiniais nuosekliai tekstą skaityti gilinantis į jo prasmę.
Kūriniui suprasti svarbi kontekstinė medžiaga taip pat yra vadovėlyje: Rasos Račiūnaitės
monografijos „Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje“ tezės, Irenos Čepienės knygos „Lietuvių
etninės kultūros istorija“ ištrauka „Apie tradicinius lietuvių vestuvių papročius“, abiem
papildomiems tekstams parinkta iliustracijų, jų suvokimui skiriami klausimai ir užduotys.
Žemaitės kūrybai, laikotarpiui suprasti labai svarbi ir tema „Lietuviškieji vakarai“, sunku
būtų suprasti Žemaitės „Marčios“ sąsajas su gyvenimu, autorės kritišką požiūrį į
pobaudžiavinio kaimo realybę ir be temos „Realizmas“.
Toliau čia siūlomame „Marčios“ skaitymo modulyje bus laikomasi nuostatos,
kad mokytojas prieš pradėdamas su klase skaityti „Marčią“, turi būti gerai susipažinęs su visa

3
© Vilija Dailidienė © VMA „Lituanistų avilys“ 2015 m.

„Literatūros laukų“ skyriaus „Kaimiškoji bei gamtiškoji literatūra“ medžiaga, gerai ją

išmanyti, kad reikiamoje vietoje reikiamai tuo išmanymu pasinaudotų.
Vis dėlto norint perskaityti apsakymą ir suprasti Katrės likimo tragizmą
mokiniui nebūtina išmanyti tiek, kiek išmano mokytojas.
Antra. Mokiniai ir mokytojas turi skaityti tą patį tekstą: nesvarbu, kad internete
yra įvairių „Marčios“ tekstų. Ugdymo aplinkai kūrinio tekstas turi būti paruoštas
profesionaliai. Šiuo metu profesionaliausiai jis yra parengtas K. Urbos vadovėlyje.
Modulio planas. 1. Įvadas. 2. Žemaitės gyvenamoji epocha ir jos asmenybės
bruožai. 3. „Marčios“ pradžios epizodas. 3. Vestuvių epizodas. 4. Katrės gyvenimas Vingių
šeimoje. 5. Apsakymo pabaigos epizodas. 6. Ruošimasis rašiniui.