Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ recenzija

Reikėjo perskaityti vieną iš pasirinktų Rimanto Kmitos romanų. Pasirinkau „Pietinia kronikas“, nors skaityti ir
nebuvo labai įdomu tačiau susidariau šiokią tokią nuomonę. Pirmiausiai apie autorių. Rimantas Kmita – literatūros
kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, kultinio romano „Pietinia kronikas“ autorius. Romano, kuris tapo savotišku
Nepriklausomybės pradžios Šiaulių epu ir pažadino miesto savastį. Pirmuoju savo romanu „Pietinia kronikas“ stato
Šiauliams paminklą. Knyga parašyta ne bendrine lietuvių kalba, o XX a. pab. šiaulietiška šnekta. Pirmą kartą
romanas išleistas 2016m. ir 2017m. autorius apdovanotas Jurgos Ivanauskaitės vardo premija. Taip pat, tais pačiais
metais knyga buvo išrinkta kaip metų knyga suaugusiųjų kategorijoje.
Romanas tarsi laiko mašina nukėlė į netolimą praeitį, XXa. paskutinį dešimtmetį. Veiksmas vyksta Šiauliuose.
Romane aprašoma pati nepriklausomybės pradžia, kai visur vyravo chaosas ir žmonės mokėsi gyventi su laisve,
kurti naujus gyvenimus. Knygos centre vaizduojamas pagrindinis veikėjas Rimantas. Rimantas arba kitaip
vadinamas Rimis yra visiškai paprastas paauglys, šešiolikos metų vaikinas. Jis labai mėgsta žaisti regbį. Jis supranta,
kad išlieka tik tie, kurie turi pinigų – „bapkių“, todėl prisikrovęs dešrų ir batonų keliauja į Rygą. Nori greitai
praturtėti. Praėjus kiek laiko Rimio mąstymas pasikeičia, taip pat pasikeičia ir kraštas, kuriame jis užaugo., autoriaus
bendravardis ir bendrapavardis, todėl todėl knygoje yra pastebima labai daug autobiografinių elementų. Pradžioje jis
toks tipinis Šiaulių vyrukas, toks nepiktybinis, gezas. Tačiau jam didelę įtaką daro įvairūs, aplink esantys žmonės.
Kūrinio eigoje matoma kaip iš eilinio stereotipinio gezo jis tampa labai apsiskaičiusiu jaunuoliu, keliančiu sau
rimtus ir sudėtingus filosofinius klausimus. Rimanto pagrindinis posakis yra „nesisuksi – negyvensi“. Tad jis visais
įmanomais būdais bandė prasisukti gyvenime.
Manau šią knygą, verta perskaityti tiems, kurie nori ar mėgsta nusikelti į senesnius laikus ir pajusti tų laikų
nuotaikas. Tiems, kurie negyveno tais laikais gali būti nelabai įdomu skaityti, bet čia kiekvienam individualiai.
Gali būti gan įdomu pajausti paauglio gyvenimą ir sužinoti daug naujų dalykų, kurie vyko prieš daugiau nei du
dešimtmečius.
Manau, kad romanas gali nepatikti tiems, kurie kaip ir aš nesupranta šiaulietiškos šnektos, kuria yra parašyta ši
knyga. Dėl šiaulietiškos šnektos gali būti sudėtingiau skaityti ir suprasti, kas rašoma. Tačiau žmogui suprantančiam
turėtų būti tikrai įdomu. Taip pat knyga gali būti neįdomi suaugusiems, kurie nemėgsta knygų apie paauglišką
gyvenimą, nes ši knyga būtent apie tai. Knygoje daug epizodų apie regbio žaidimą ir Rimanto pomėgį jį žaisti. Tad
nemėgstantiems regbio nerekomenduoju skaityti šio romano. Nors kita vertus, pabandyti juk verta. 😊