IZMAELIS

MINTIES IR DVASIOS KELION

Izmaelis" man visada buvo daug daugiau negu tik knyga. Kaip tik iais odiais a kreipiausi skaitytojus pirmojo Izmaelio" leidimo pratarmje, o juos paras, susimsiau apie tai, kad i knyga daugiau negu dvylika met i esms veik mano gyvenim ir buvo man tapusi tam tikra manija. Man n j galv neov, jog dar po keli met tie odiai gaus visikai nauj prasm.
(skaitant, ten kur rasite oddaiginisturi bti dalginis rinkimo klaida)

Skaitytojai, kurie i knyg ima j rankas iandien, gerokai nustemba suinoj, jog kai ji pirm kart pasirod, niekas nelauk tokio didelio jos poveikio. Ties sakant, leidjas per daug nesitikjo, kad toki knyg galt lydti skm. Gudriai sumanyta filosofin kelion, kuri patiria tarp keturi sien gyvenanti gorila? velniai tariant, sumanymas buvo visikai netiktinas. Taiau man paiam Izmaelio" populiarum ir pasisekim rod toli grau ne parduot ios knygos egzempliori skaiius. inojau, kad visas knygos tiraas tikrai nedulks knygyn lentynose, bet ne tai buvo svarbiausia. Ar Izmaelis" i tikro pasieks bent vieno mogaus sielos gelmes? Nebuvau tikras, ar paprastam skaitytojui i knyga padarys tok poveik, kokio a norjau, ar ji jam bus kaip perknas i giedro dangaus. Juk prie atuonerius metus vienas vietinis literatros kritikas mane patikino: kad ir kaip a pagaliau savo knyg pabaigiau, ji bus visai ne aibo blyksnis, o tik nuobodus nesusipratimas. Kai 1992-j met sausio mnes knyga buvo ispausdinta, abejons mane kankino dar madaug savait. Skaitytojams skirtoje pratarmje a daviau adres, kuriuo man bt galima parayti, ir lygiai po savaits mane aptarnaujant nuoal pato poskyr pasiek pirmoji kregd - Delores Elaine Pierce raytas laikas. Jis isklaid visas mano abejones: aibo tvyksteljim pastebjo bent viena skaitytoja. Kitos savaits pabaigoje jau inojau, kad i moteris toli grau nebuvo iimtis. Dar beveik tuzinas skaitytoj patikino mane, jog Izmaelis" visiems laikams pakeit j poir pasaul. Netrukus laikai pasipyl vienas po kito trys ar keturi kasdien, ir taip kiekvien savait, kiekvien mnes. Ir visuose juose man buvo perduodama inia: Izmaelis" visiems laikams pakeit mano poir pasaul." Buvau apstulbs ir pritrenktas ne dl savo

skms, bet todl, kad mano ilgamets pastangos pagaliau dav vaisi. Staiga a tapau laisvas ir miau galvoti, k iki gyvenimo pabaigos dar galiau nuveikti! Atvirai pasakius, kitais metais padariau labai nedaug. Atsakiau imtus pilte pasipylusi laik. Kriau ateities

planus. Pirm kart neskubdamas msiau apie tolimesn ateit. Taiau pamau ie laikai leido man geriau suvokti svarbi ties apie nauj idj prigimt ir apie tai, kaip jas priima skaitanioji visuomens dalis. tai k a turjau sau pripainti visk apmsts: sudting ir subtili vidin struktr turini nauj idj supratimas negali bti lyginamas su elektros lempute, kuri jungiame ir ijungiame paprastu jungikliu. Prieingai, tai tarsi viesos altinis, valdomas reostatu. Supratau, kad mons gali nuoirdiai avtis (ir avisi) nuo Izmaelio" sklindania viesa", o i tikro jie tesuprato 40 ar 50 procent ioje knygoje skleidiam idj. N vienas skaitytojas nesiskund gavs per maai, nors man paiam buvo akivaizdu, jog didioji dalis mano sistos informacijos jiems taip ir liko paslaptis. inojau, kad tai negali bti skaitytoj kalt, tad i pradi maniau, jog pati mano knyga turi trkum. Netgi pradjau jausti, jog nuvyliau skaitytojus, o Izmaelis" visai nenusipeln toki dideli skaitaniosios visuomens ir literatros kritik liaupsi. Taiau a vis nesilioviau galvojs apie i problem, ir po kurio laiko mano nuotaika pasitais. A pradjau kurti nauj teorij (nauj man, nebtinai ir kitiems) apie nauj idj plitim. Paras dialog, pavadint Lysis", Platonas nesustojo. I tikrj, jeigu paras dialog Platonas bt nutils, iandien niekas jo neprisimint, ir nebt filosofins krypties, kuri dabar prasta vadinti platonizmu. Vien Lysio", kad ir koks tobulas is dialogas bt, nepakanka ir negali pakakti. Kad visikai atskleist savo idjas, Platonas turjo parayti daugiau kaip tuzin kit darb. Vis dlto visikai aiku, kad kiekvienoje naujoje savo knygoje jis neigalvodavo naujos filosofins sistemos. Prieingai,

danai Platonas tas paias mintis kartodavo daugel kart ir itaip savo dialog skaitytojams leido pamau suvokti tai, kas jiems skirta. Galbt ls Lysio' jie suvok tik penktadal vis jiems siuniam ini, bet perskait dialog Charmides" jau sismonino 30, o susipain su dialogu Laches" - jau 40 procent jiems skirt idj. Po Lysio parayt dialog reikjo toli grau ne vien Platono

skaitytojams, - pirmiausia j reikjo paiam filosofui, kad jis galt kuo geriau ireikti tai, kas gldjo jo prote ir dvasioje. Ir iuo poiriu Platonas nra jokia iimtis. Aristotelis, Augustinas, Tomas Akvinietis, Dekartas, Spinoza, Niutonas, Leibnicas, Ny, Kirkegoras, Darvinas, Froidas arba, sakykime, Sartras taip pat negaljo visikai ireikti savo pasauliros vienoje vienintelje knygoje. Kitais odiais tariant, vienos knygos beveik niekad nepakanka, nepakanka nei tiems, kurie pasilo nauj idj, nei tiems, kurie nori j priimti. tai itaip a ir suinojau, k ketinu veikti vis likus gyvenim. To nebt atsitik be Izmaelio" ir be Izmaelio" skaitytoj, kurie privert mane aikiai suvokti, k turiu rayti ir kokios knygos jie i mans laukia. Buvo daug ir toki moni, kurie stebjosi, kodl paras Izmael" a nesustojau. Kai kurie i j netgi priekaitavo, kad B istorijoje" kalbama apie t pat", neabejoju, jog jie bus nepatenkinti ir Mano Izmaelyje" rad kalbant apie t pat" (tarsi knygos Ri atsiradimas" autorius1 kitoje savo studijoje mogaus kilm" irgi nebt saks to paties", arba Baims ir drebjimo" autorius2 to paties" nebt pakartojs ir Mirtinoje ligoje"). Skaitytojai, kurie prajus keleriems metams vl gro prie Izmaelio", pastebjo vien ios knygos bruo, apskritai nelabai bding groinei literatrai: kiekvienas Izmaelio" leidimas truput skiriasi nuo ankstesni: vienoje vietoje kai kas pakeista, kitoje kai kas pridta. Sis leidimas irgi nra iimtis. A vis dar nesiliauju rayti itos knygos ir turiu tam pagrind. Taip elgiuosi todl, kad Izmaelis" nepaliaujamai veikia mane pat. Tai ne tik sumanymas, kur a stengiausi gyvendinti keliolika met ir pagaliau baigiau 1991-aisiais. Si knyga ir

iandi en dar nebai gta. A visad a j raysi u, o ji savo ruot u visad a darys tak man. tai kodl Izma elis" man daugi

au negu tik knyga . Tikiuo si, kad

tos paios nuomons bus ir bsimieji Izmaelio" skaitytojai. Daniel'ius Quinn'as, 1997j kovas
1 2

arlzas Darvinas (ia ir toliau vertjos pastabos). Siorenas Kirkegoras. e

1
Vos perskaits t skelbim, paokau kaip geltas, nusikeikiau, nusispjoviau ir vysteljau laikrat ant grind. Bet ir to man pasirod es per maa, todl pakls j nuo ems rytingai pasukau virtuv ir sugrdau popiergal iukliad. Kadangi, iaip ar taip, jau buvau atsidrs virtuvje, pasigaminau sau pusryius, kad bent kiek aprimiau. Kol valgiau, mano mintys sukosi

visai apie k kita. I tikrj. O ukands vl isitraukiau iukli d sumurdyt laikrat ir vl susiradau asmenini skelbim skiltj, tarsi nordamas dar kart savo akimis pamatyti, ar tas prakeiktas skelbimas vis dar ten ir vis toks pat, kok j atsimenu. Jis buvo ten ir vis dar nepasikeits. MOKYTOJAS ieko mokinio. Btinas nuoirdus jo trokimas igelbti pasaul. Kreiptis asmenikai. Nuoirdus trokimas igelbti pasaul*. Ak, kaip man tai patiko. Tai i tikro buvo domu. Nuoirdus trokimas igelbti pasaul -taip, tai buvo tiesiog nepakartojama. inoma, nuo ios akimirkos du imtai silpnaproi, apsigimusi kvaili, mulki, visokiausi neimanli, isiiojli, dilb, vairiausio plauko stuobri ir go-eli netruks atvykti nurodytu adresu ir isirikiuos j eil, visi pasiruo patikti bet kokiais paistalais apie pasaul, kad tik jiems bt maloningai leista sdti prie koj kakokiam guru, nekantraujaniam perduoti ini, es viskas bus gerai, jei kiekvienas apsidairys aplinkui ir stipriai apkabins savo kaimyn. Tikriausiai jums bus smalsu suinoti, kodl laikrat perskaits vyras taip pasipiktino? Kodl jis toks kandus? Labai taiklus klausimas. Ties sakant, as ir pats savs to klausiau. Atsakymo reikia iekoti praeityje, reikia grti j septintojo deimtmeio pradi, kai mane kankino viena beprotika mintis, ir labiausiai pasaulyje a trokau... susirasti mokytoj. Taip buvo. Man rodsi, jog a noriu mokytojo, jog man jo btinai reikia. Kad parodyt, k privalau daryti nordamas... gelbti pasaul. Kvaila, ar ne? Vaikika. Naivu. Nepatyrusio vaiko sapalions. Arba paprasiausiai visikai idiotika. iuo poiriu viskas labai suprantama ir akivaizdu, bet ioje istorijoje yra dalyk, kuriuos reikt paaikinti.

tai kaip viskas buvo. Kai etajame ir septintajame deimtmetyje vyko gli vaik" maitas, a jau buvau tiek susitupjs, kad suprasiau, kokios mintys

kirbjo t vaik" galvose (jie ketino apversti pasaul auktyn kojom), bet ir pakankamai jaunas, jog tikiau maitinink skme. Taip buvo. Kasryt pramerks akis tikjausi rasti prasidjusi nauj er, pamatyti ydresn dang ir sodresn ols alum. Vyliausi igirsis ore skambant juok ir ivysis gatvse okanius mones ne tik vaikus, bet kiekvien ia gyvenant mog! N kiek nesigailiu savo naivumo, - jums tereikia pasiklausyti to meto dain ir suprasite, jog toks buvau toli grau ne as vienas. O kart pabuds ryt - jau buvau sulauks vidutinio amiaus - a suvokiau, kad naujoji era niekad n neketino prasidti. Maitas nebuvo numalintas, jis tiesiog sunyko, itirpo madinguose pareikimuose. Argi as vienintelis itaip buvau priverstas atsisakyti turt iliuzij? Ar a vienintelis jauiausi suglums ir imutas i vi? Tuomet taip atrod. Visi kiti, regis, rado jg numoti i istorij ranka ir cinikai yptelti, tarsi sakydami: Na, o ko gi tu i tikro tikjaisi? Niekada dar nebuvo pasiekta daugiau negu yra dabar ir niekada nebus kitaip. Niekas nesugeba igelbti pasaulio, nes niekas i tikro jo nepasmerkia, ir visa tai buvo tik tuti kvail vaikii paistalai. Susirask darb, prasimanyk iek tiek pinig, dirbk iki eiasdeimties, o tada persikelk Florid ir sulauk savo dien galo". A negaljau taip paprastai visk numoti ranka ir ventai tikjau, jog kakur gyvena mogus, turintis ikiol neatskleistos iminties, kuris isklaidys mano nusivylim ir sumiim. Tai ir turjo bti mokytojas. Na inoma, jo nebuvo. Man nereikjo nei guru, nei kung fu meistro, nei dvasinio vadovo. A nenorjau tapti raganiumi, netrokau perprasti nei audymo i lanko meno, nei medituoti, nei suderinti energetinius centrus, nei atrasti savo buvusias inkarnacijas. Tokios ries menas ir mokymai galjo patenkinti tik visik savanaud, nes visi Jie skirti tobulinti mokin, o ne pasaul. A iekojau visikai ko Kito, bet to negaljau rasti nei

Geltonuosiuose puslapiuose, nei kur nors kitur.

Mes niekada taip ir neisiaikinome, kuo i tikro pasireik Leo, Hermano Hess knygos Kelion j Rytus" herojaus, bauginanti imintis. Taip atsitiko todl, kad net ir Hes negaljo papasakoti to, ko pats neinojo. Jis buvo labai panaus j mane: kankinosi ir troko, jog pasaulyje atsirast toks mogus kaip Leo, kad jis turt kakoki slapt ini ir sau paiam nesuvokiamos iminties. O juk, ties sakant, joki slapt ini n bti negali; niekas neino kako, ko negalima rasti vieosios bibliotekos skaityklose. Bet tuomet a to dar nesuvokiau. Taigi iekojau. Kad ir kaip kvailai iandien tai skambt, a iekojau. Net jeigu biau iekojs Gralio, ir tai jau bt atrod protingiau. Bet apie tai nekalbsiu, nes man labai nemalonu tai prisiminti. A iekojau, kol gavau proto. Pagaliau nustojau kvailioti vis akivaizdoje, bet t pat akimirk manyje kakas sunyko -kakas, kuo a visada avesiuos ir prisiminsiu su nostalgija. O toje vietoje atsirado randas - surambjs ir skaudamas. Ir tai dabar, kai jau seniausiai nustojau iekojs, kakoks arlatanas ryosi paduoti skelbim j laikrat ir prisivilioti jaun svajotoj, koks prie penkiolika met buvau a pats. Bet tai vis dar nepaaikina tokios iurkios mano reakcijos, ar ne? Pabandykime kitaip. sivaizduokite, kad js vis deimtmetj kartai mylite mog, o jis beveik n neino kad js egzistuojat. Neriats i kailio, visaip stengiats tam mogui parodyti, koks js nepakartojamas ir vertingas, kokia nepaprasta yra js meil. O vien dien atsiveriate laikrat, vilgsnis nuslysta asmenini skelbim skilt, ir pamatote savo numyltojo mogaus paduot skelbim, kad... jis ieko jo meils verto partnerio, kuris atsakyt jam tuo paiu. Ak, inau, kad tai nra visikai tas pats. Kodl biau turjs tiktis, kad visikai nepastamas

mokytojas, uuot pasiskelbs ieks mokinio, tiesiog susiras mane? Prieingai jei tas mokytojas, kaip nujauiau, yra apsiauklis, kodl turiau norti, kad jis mane susirast?

Na, tegul jau. A buvau iracionalus. Kartais taip atsitinka, nieko ia blogo.

krslas ir atrod taiP> tarsi k tik kakas jame bt sdjs. Krslas, be abejons, buvo skirtas mokytojui; jo mokiniai turjo paklusniai linkioti

2
Aiku, a privaljau ten nueiti, - jau vien tam, kad sitikiniau, jog prie mane dar vienas sukius ir itaip patenkiniau savo savimeil. Js gi suprantate. Tai bt truk tik kokias trisdeimt sekundi: vienas vilgsnis, deimt odi, atsklindani i jo burnos. Tada a biau buvs jau visikai tikras. Tada biau galjs grti namo ir vis t vyk pamirti. Kai ten nujau, nustebau pateks visikai niekuo neisiskiriant pastat, kuris knibdte knibdjo antrari prekiautoj, advokat, dant gydytoj, kelioni agent; ia dirbo net chiromantas ir vienas ar du privats sekliai. A tikjausi, kad aplinka bus bent kiek sudvasinta, - galbt rudais paneliais imut sien, aukt lub ir lang su langinmis. miau iekoti imtas penkto kambario ir pagaliau susiradau j koridoriaus gale, kur langas ijo alj. Ant dur nebuvo jokio urao. Truput stumteljs pravriau jas ir engiau didel tui kambar. Si nepaprasta erdv atsirado sugriovus kambaryje buvusias vidines pertvaras - ant plik medini grind dar aikiai matsi j yms. Pirmasis mano spdis buvo btent toks: tutuma. Antra, a kai k uuodiau; patalpa atsidav cirku, - ne, tiksliau pasakius, ne cirku, o vrynu, tikru vrynu, nors nepasakyiau, kad man tai buvo labai nemalonu. Apsivalgiau. Kambarys nebuvo visikai tuias. Kairje prie sienos stovjo nedidel knyg spinta, kurioje buvo sudta trisdeimt ar keturiasdeimt tom, daugiausia senosios istorijos ir antropologijos veikal. Viduryje kpsojo mediaga aptrauktas ir dein sien atsuktas

atsiklaup ant dembli, kurie buvo pusraiu sutiesti prie mokytojo koj. Bet kurgi mokiniai, kuri sivaizdavau ia supldus imtus? Galbt vos atvyk jie i ia ivedami kaip kokie Hamelino vaikai? Paneigdamas mano fantazavim, ant grind matsi sluoksnelis graiai nugulusi dulki. Kambarys atrod keistas, ir a dar kart apsivalgiau, nordamas suprasti kodl. Prieais duris esanioje sienoje buvo taisyti du siauri ir aukti suveriami langai, pro kuriuos vidun i aljos patekdavo iek tiek viesos. Kairje sienoje, u kurios buvo sikrusi kontora, nebuvo nei dur, nei lang, o deinje, tiesa, pamaiau labai didel veidrodiniu stiklu stiklint lang, bet neatrod, kad jis ieit lauk,- pro j nesklido n menkiausias viesos spindullis. Tai aikiai buvo langas gretim kambar, dar tamsesn negu tasai, kuriame dabar atsidriau a. Kain, koks garbinimo objektas tenai laikomas, kad jo nepasiekt ilgos smalsuoli rankos? Gal koks balzamuotas sniego mogus ar kitas milinas, sulipdytas i kats kailio ir popieriaus skiauteli? O gal ufonauto knas, kur nacionalins gvardijos kareivis paties dar nespjus perduoti kilnios kit planet gyventoj inuts: Mes broliai. Bk malonus"? Kadangi gretimame kambaryje tvyrojo tamsa, didiojo lango stiklas irgi buvo juodas, nepermatomas, atspindintis prieais j esanius daiktus. Prijau ariau, bet n nesistengiau irti, kas yra anapus. A buvau stebimas objektas. Dar kelias akimirkas spoksojau savo paties atsispindinias akis, paskui trumpam nusisukau, o kai vl pavelgiau lang, sutikau ten antr por mane besispitrinani aki. A krpteljau ir engteljau atgal, o suvoks, k i tikro matau, truput isigandau ir pasitraukiau dar kelis ingsnius.

Padaras anapus stiklo buvo ne kas kitas, o suaugusi gorila. odis suaugusi", inoma, ia nieko nesako. Ji buvo siaubingai didel, tikras akmens luitas, aksomu aptraukta uola. Galingas jos knas jau savaime vert nerimauti, jai net nereikjo elgtis

kakaip ypatingai. Prieingai, gyvnas atrod ramus ir pusiau tupdamas, pusiau sddamas velniai kandiojo nestor ak, kuri laik kairje letenoje lyg koki lazdel. N neinojau, k pasakyti. Patys galite suprasti, koks buvau bejgis: man atrod, kad privalau kak pasakyti - atsiprayti, pasiaikinti, kodl ia esu, pateisinti savo siverim, prayti gyvno atleidimo. Jauiau, kad tai taip spitrintis gorilai akis yra eidimas, bet stovjau lyg stabo itiktas ir nieko negaljau padaryti. Nebiau rads jg pavelgti niek kit pasaulyje, todl neatitraukiau aki nuo ito veido; jis atrod bjauresnis nei kurio nors kito gyvn karalysts gyventojo, nes buvo panaus mogikj, ir vis dlto tam tikra prasme kilnesnis ir graesnis u visus senovs Graikijos idealus. Ties sakant, tarp ms nebuvo jokio barjero. Vos gyvnui prisilietus, lango stiklas bt sutrupjs. Bet atrod, jog gorila n neketina prie jo liestis. Ji atsisdusi spoksojo mane, kramt savo akos gal ir lauk. Ne, ji nelauk; ji buvo btent tenai, ji ten buvo prie man ateinant ir pasiliks ten, kai a ieisiu. Man susidar spdis, kad jai a rpjau ne daugiau, negu ant kalvels besiilsiniam piemeniui rpi dangumi plaukiantis debeslis. Kai mano baim nuslgo, vl aikiai suvokiau, kokioje situacijoje atsidriau. Tariau sau, kad mokytojo ia tiesiog nra, vadinasi, man ia nra ko iekoti ir galiu eiti namo. Taiau, kita vertus, nenorjau grti it mus kands. Apsidairiau aplink, ketindamas palikti ratel, jei tik rasiau popieriaus ir kok raikl, bet ia nieko panaaus nebuvo. itaip narydamas akimis po kambar ir vildamasis umegzti ratik pokalb, netiktai atkreipiau dmes tai, k anksiau buvau prairjs; anapus stiklo, gorilai uz nugaros kabojo skelbimas ar

plakatas su tokiu urau: AR MOGUI PASITRAUKUS ATSIRAS VILTIS GORILAI?

itas plakatas, o tiksliau, is uraas mane ir sustabd. odiai - tai mano profesija. A pasiiupau juos ir dabar reikalavau, kad i j kas nors paaikt, ir ta dviprasmyb vien kart baigtsi. Ar ia norta pasakyti, jog viltis goriloms atsiras tik tada, kai inyks monija, ar prieingai, jeigu ji igyvens? Ura bt galima suprasti dvejaip. inoma, tai buvo koanas, tokia msl, - ji ir turjo likti nejminta. Pajutau pasilyktjim ne tik dl tokios msls, bet ir dl dar vienos prieasties: atrod, jog is didingas gyvnas u stiklo buvo laikomas nelaisvje tik todl, jog kakas suman savo koan iliustruoti gyvu pavyzdiu. Negalima visko itaip palikti, privalai kak daryti, pykteljs tariau pats sau ir dar pridriau: - Bt geriausia, jeigu dabar atsisstum ir patyltum". Netiktai igirdau savo pasakyt odi aid, ir jis buvo tarsi fragmentas muzikos, kuri as vos stengiau atpainti. Pavelgs krsl nusistebjau: Ar i tikro dabar bt geriausia atsissti ir patylti?" Jei taip, tai kodl? Atsakymas prayte prasi: Todl, jog tyldamas galsi geriau girdti". Taip, pagalvojau, ito nepaneigsi. Be jokios ypatingos prieasties a vl pakliau akis gretimame kambaryje buvus mano laukin koleg. Kaip inia, akys kalba. Vos pavelg vienas kit du nepastamieji be vargo gali isiaikinti, ar tarp j yra koks nors abipusis interesas ir trauka. Gorilos akys kalbjo, ir a t kalb supratau. Man m drebti keliai, ir a vos spjau klestelti krsl, kad neparvirsiau. Bet kaipgi ia dabar?"- tariau sau vis dar nedrsdamas prabilti garsiai. -O koks skirtumas? - ryliai atsiliep gyvnas. - Taip jau yra, ir nieko daugiau nereikia suprasti. -Bet tu... - sumurmjau, - tu esi... A radau, radau tinkam od, ir jis negaljo bti pakeistas jokiu kitu, tik dar neturjau jg jo itarti. Po minutls gyvnas linkteljo tarsi suprats, kaip man sunku:

_ A esu mokytojas. Kur laik velgme vienas kitam akis, ir jauiau, kad mano galva yra tuia kaip apleistas klojimas. Ir tada jis paklaus: -Ar tau reikia laiko susikaupti? -Taip! - surikau tik dabar garsiai prabildamas. Jis pasuko savo didiul galv ir smalsiai mane nuvelg: -Ar tau bus geriau, jei pasiklausysi mano istorijos? -Taip, i ties bus geriau, - atsakiau. - Bet pirmiausia pasakyk man savo vard, inoma, jei nori. Kelias akimirkas jis spoksojo mane nieko neatsakydamas, o jo veidas - tada man taip pasirod - buvo visikai be jokios iraikos. Po kiek laiko jis prabilo taip, tarsi a apskritai nieko nebiau saks. - Gimiau kakur netoli ekvatoriaus, Vakar Afrikos mikuo se. Niekada n nesistengiau suinoti tikslesns savo gimimo vietos, o ir dabar nematau jokios prasms. Ar esi kada girdjs apie gy vn gaudym zoologijos sodams ir cirkams? Apimtas siaubo, pakliau akis ir atsakiau: -A apskritai nieko neinau apie gyvn gaudym. -Tais laikais, bent jau treiajame deimtmetyje, gorilas paprastai gaudydavo taip: rad band gyvn, gaudytojai nuaudavo visas pateles ir susirinkdavo visus ten esanius jauniklius. - Koks siaubas, daug negalvojs mesteljau a. Padaras tik gteljo peiais: - Btent ito vykio as neprisimenu, bet utat atmintyje ne blogai iliko tai, kas atsitiko kiek vliau. iaip ar taip, Donsonai pardav mane nedidelio iaurs Rytuose esanio

miesto zoologi jos sodui. Neinau, kurio btent miesto, siminti tokius dalykus man tada dar buvo sunku. Ten a kelis metus gyvenau ir augau. Cia gorila nutilo ir kur laik isiblakiusi kramsnojo ak tarsi stengdamasi prisiminti, kas atsitiko paskui.

3
Tokiose vietose, - pagaliau vl prabilo ji, - kur gyvnai paprasiausiai laikomi aptvaruose, jie beveik visada link daugiau mstyti u tuos, kurie liko laisvje. Mat net ir bukiausias i j negali atsikratyti jausmo, kad jis gyvena kakaip ne taip, kaip jam dert. Sakydamas, kad tokie gyvnai mslesni, nenoriu {teigti minties, es jie turi sugebjim racionaliai samprotauti. Nepaisant to, nervingai po savo narv ingsniuojanio tigro galva uimta tuo, k mogus tikriausiai pavadint mintimis. O tigro mintis yra visada tas pats klausimas: Kodl?"Kodl, kodl, kodl, kodl, kodl, kodl?" - kiekvien valand, kiekvien dien, metai i met klausia savs tigras mindamas niekad nesibaigiant tak palei savo narvo virbus. Jis nesugeba nei analizuoti klausimo, nei jo patikslinti. Jei kaip nors galtum paklausti to padaro: Kas kodl?", jis tau nieko nesugebt atsakyti. Taiau is klausimas degina tigro smegenis kaip neugesinama liepsna, sukelianti gyvyb sekinanias kanias, kurios sumaja tik jam puolus j visik apatij, kuri priirtojai vadina kategoriku nenoru gyventi. inoma, toks klausimas nekyla jokiam normaliomis slygomis gyvenaniam tigrui. Kakada labai seniai a irgi buvau pradjs klausinti savs: Kodl"? Kadangi mano nerv sistema buvo tobulesn u tigro, sugebjau bent iek tiek analizuoti ir paaikinti savo klausim. A prisiminiau ir kitokj gyvenim, dom ir malon, - ypa tiems, kurie j gyveno. O mano gyvenimas atrod mirtinai nuobodus ir niekad nebuvo malonus. Klausdamas Kodl?" kaip tik ir stengiausi susigaudyti, kodl gyvenimas turi bti itaip padalintas, kodl viena jo pus yra domi ir maloni, o kita - nuobodi ir atstumianti. Nesuvokiau ess belaisvis; man net galv neatjo, kad kakas prievarta ipl mane i malonaus ir domaus gyvenimo. Atrod, kad mano klausim apskritai negalima atsakyti, todl

pradjau galvoti apie tai, kuo viena nuo kitos skiriasi ios dvi gyvenimo puss. Pats didiausias skirtumas buvo tas, jog

Afrikoje a buvau eimos narys, - tokios eimos js kultros mons neturi jau daug tkstantmei. Jei gorilos galt suprantamai ireikti savo mintis, jos pasakyt, kad j eima yra tarsi plataka, o jos paios platakai priklausantys pirtai. Gorilos puikiai supranta esanios eima ir beveik visikai nesuvokia savs kaip atskir individ. Tenai, zoologijos sode, buvo ir kit goril, bet nebuvo eimos. Penki vienas nuo kito atskirti pirtai - dar ne plataka. Dar msiau apie savo maitinimsi. moni vaikai svajoja apie al, kurioje kalnai bt padaryti i j mgstam led, mediai - i imbierini meduoli, o akmenys - i saldaini. Gorilai tokia, kaip tik tokia, alis ir yra Afrika. Kur ji bepavelgt, visur galima rasti nuostabiausi ukandi. Gorila niekad nesako sau: Ak, geriau pasiiekosiu kokio maisto". Maisto yra kiekviename ingsnyje, ir apie maitinimsi gorila negalvoja daugiau nei apie or, kuriuo ji kvpuoja. Ties pasakius, maitinimosi ji visikai neiskiria kaip ypatingos savo veiklos ries. Gorilai tai veikiau skoninga muzika, kuri pripildo vis pasaul ir lydi j per vis dien. Maistas man tapo maistu tik zoologijos sode, nes tik ia dukart per dien a miau gauti krv beskonio paaro, kurio mums {grsdavo pro narv virbus. tai taip, beveik nepastebimai, stengiantis isiaikinti gana paprastus dalykus ir prasidjo mano vidinis gyvenimas. Nors a, inoma, apie tai nieko neinojau, didioji ekonomikos depresija apm vis daugiau ir daugiau Amerikos gyvenimo srii. Visi zoologijos sodai buvo priversti taupyti: buvo sumaintas laikom gyvn skaiius ir apribotos kitos ilaidos, kad tik jie kaip nors isilaikyt. Manau, jog labai daug zoologijos sod gyventoj buvo tiesiog aminai umigdyti, nes profesionals prekiautojai savo parduotuvse nesurado vietos tiems gyvnams, kne nebuvo nei spalvingi, nei doms, be to, reikalavo ypatingos

prieiros. Bet didiosios kats ir primatai, aiku, buvo iimtis. Trumpai tariant, buvau parduotas keliaujanio vryno savininkui ir apgyvendintas viename i tui vagonli. A buvau

jaunas spdingos ivaizdos gyvnas, ir pirkjas, be abejons, laik mane labai protinga ilgalaike investicija. Tikriausiai tau atrodo, jog gyventi viename narve beveik tas pats, kaip gyventi kitame, bet kart taip nebuvo. Pavyzdiui, kad ir kontaktai su monmis. Zoologijos sode gyvenusios gorilos suprato, kad j pasiirti ateina mons. Jie mums atrod kaip apirti vertos keistenybs, panaiai kaip monms domu stebti aplink nam skraidanius paukius arba mediuose okinjanias voveres. Neabejojome, jog tie keisti padarai iri mus, taiau mums niekad ir galv neov, jog kaip tik ito jie ia ir ateina. Tik pakliuvs vryn ant rat, reikin a galiausiai perpratau. ia prasme tikrieji mokslai prasidjo tada, kai pirm kart pasijutau ess parodos eksponatu. Prie mano vagonlio prisiartino grupel lankytoj ir po keli minui kai kurie i j pradjo su manimi kalbti. Apstulbau. Zoologijos sode lankytojai kalbjosi vienas su kitu, bet niekada su manimi. itie mons tikriausiai apsiriko, - tariau sau. - Ko gero, jie palaik mane vienu i saviki". miau dar labiau stebtis ir dar labiau suglumau, kai pasirod, jog taip elgiasi kiekviena prie mans prijusi moni grupel. A tiesiog neinojau, k man dabar daryti. T nakt kakaip savaime a pirm kart smoningai pabandiau surikiuoti savo mintis ir isprsti problem. Stebjausi, ar gali bti, kad pakeits narv pasikeiiau ir a pats? Nesijauiau ess nors truputl kitoks, o ir mano ivaizda buvo visikai tokia pat kaip anksiau. Pagalvojau, kad galbt dien mane aplank mons priklaus kitai riai nei tie, kurie ateidavo zoologijos sod. Taiau io argumento man nepakako. Abiej grupi mons buvo visikai tokie patys, skyrsi tik tai, jog vieni kalbjosi tarpusavyje, o kiti - su manimi. Netgi j balsai atrod tokie pat. ia turjo bti kakas kita. Kit nakt a vl grau prie problemos

argumentuodamas itaip: jei nepasikeiiau nei a, nei mons, turjo pakisti kakas kita. A vis tas pats, ir jie vis tie patys, bet kakas kita jau nra taip pat kaip anksiau. Pavelgs mane kankinusi problem itaip,

radau tik vien vienintel paaikinim: zoologijos sode gyveno daug goril, o ia - tik a vienas. Jauiau, kad tai labai svarbu, tik n nenutuokiau, kodl lankytojai vienaip elgsi grups goril akivaizdoje, o visikai kitaip susitik tik su viena i j. Kit dien a pamginau atidiau siklausyti lankytoj sakomus odius. Netrukau pastebti, kad nors sakomos frazs skyrsi, viena gars virtin vis pasikartodavo, tarsi ja mons nort atkreipti mano dmes. inoma, a nedrsau net spti, k tie garsai galt reikti, - neturjau po ranka nieko, kas bent kiek primint garsj Rozets akmen. Man i deins esaniame vagonlyje buvo kurdinta impanzs patel su jaunikliu, ir a maiau, kad lankytojai j nekina labai panaiai kaip ir mane. Dabar dar pastebjau, kad nordami atkreipti jos dmes, jie irgi vis kartoja vien gars, bet ne t pat, kur taria atj pas mane. Prisiartin prie jos vagonlio lankytojai kioja: Za za! Za za! Za za!", o sustoj prie manojo sako: Galijotai! Galijotai! Galijotai!" itaip dliodamas smulkmen prie smulkmenos, a netrukau suprasti, kad ie garsai kakokiu paslaptingu ryiu susij tiesiogiai su mumis kaip individais. Tu nuo savo gimimo dienos jau turjai vard, tau tikriausiai atrodo savaime suprantama, kad vard privalo turti net ir namuose laikomas uo (nors tai netiesa), todl negali suprasti, kokia didiul pasaulio suvokimo revoliucija vyko mano galvoje, kai suvokiau gavs vard. Neperdsiu pasakydamas, jog ta akimirka ir buvo tikrasis mano gimtadienis - a gimiau kaip asmenyb. Kai sitikinau turs vard, man visikai nesunku buvo suvokti, kad kiekvienas daiktas yra kakaip vadinamas. inoma, tau gali pasirodyti, jog narve laikomam gyvnui beveik nemanoma mokti pas j ateinani lankytoj kalbos, bet i tikro yra ne taip. vrynus ant rat danai aplanko eimos, ir a netrukau pastebti, kad tvai, nordami kak kalti

galv savo vaikams, nesiliauja kartoj: Pairk, Doni, ia antis! Ar gali pasakyti antis? Aaan-tis! Ar inai, k antyt sako? Antyt sako: Kva kva".

Per por met a miau be vargo suprasti visus pokalbius, jei tik lankytojai nestovdavo per toli, ir sitikinau, jog kuo geriau suprantu j kalb, tuo manyje maiau sumaities. Dabar jau inojau, kad esu gorila, Zaza - impanz, o visi vagonli gyventojai buvo vadinami gyvnais. Taiau man vis dar buvo sunku nusakyti, kas yra gyvnas. mons, kurie ia ateidavo, save labai grietai skyr nuo gyvn, bet a niekaip nesupratau kodl. Maniau, kad jei stengiau isiaikinti, kas daro mus gyvnais, pagaliau man paaikt ir tai, kodl mons tokie nra! Ms nelaisvs prieastis dabar man jau buvo aiki, nes imtus kart girdjau, kaip tvai savo vaikams aikino, kodl mes ia laikomi. Visi vryno gyventojai i pradi gyveno vadinamoje laisvje, o tai reik, jog jie buvo pasklid po vis pasaul. Keista, bet tik todl, jog pasirodme monms kakuo doms, jie mus sugaud ir suve vien viet. Mes buvome laikomi narvuose tik todl, kad atrodme laukiniai" ir pavojingi", - tie du odiai mane tiesiog stm nevilt, nes tos savybs man buvo priskiriamos kakaip savaime. Noriu pasakyti, kad kai tvai nordavo parodyti savo vaikams tikrai laukin ir pavojing padar, jie tiesiog baksteldavo pirtu mane. Tiesa, jie mosteldavo ir tigr bei lit narvus, bet kadangi man niekad neteko matyti i vri laisv, neinojau, ar taip elgdamiesi lankytojai neklydo. Apskritai gyventi vryne man patiko labiau negu zoologijos sode, dabar mans bent nekankino nuobodulys. Man n galv neov pavydti ar keryti savo priirtojams. Nors jie vaikiojo laisvi, bet vis dlto atrod, kad negali pasitraukti i vryno lygiai taip pat, kaip ir mes, todl a n netariau, jog anapus vagonli galima gyventi visikai kitok gyvenim. Ir jei man staiga bt atjs sitikinimas,

jog yra pamintos mano prigimtins teiss, pavyzdiui, teis gyventi kaip ir kur man patinka, tai bt prilyg Boilio dsnio suformulavimui. Prajo dar treji ar ketveri metai. Ir tai vien lieting dien, kai plepi lankytoj minia jau seniai buvo pralaljusi pro mano vagonl, pamaiau keist svei. Tai buvo vienias ir, kaip man

atrod, senas bei raukltas vyras; ir tik vliau suinojau, kad jis tebuvo kops ketvirt deimt. Netgi pats jo pasirodymas buvo kakoks ypatingas. Jis sustojo prie jimo vryn, atidiai vien po kito nuvelg vagonlius, o paskui tvirtu ingsniu pasuko tiesiog prie manojo. Prisiartins per kokias penkias pdas iki mano narvo, kur kaip tik buvo itempta apsaugin virv, jis bed savo kelionins lazdos gal tiesiog purv, telkant sau prie koj, ir atidiai pavelg man akis. mogaus akys dar niekad nebuvo mans sutrikdiusios, todl a ramiai atlaikiau vyro vilgsn. A sdjau, jis stovjo, ir itaip nejuddami praleidome kelias minutes. Prisimenu pajuts kakok nenusakom susiavjim tuo vyru, o kyraus lietaus laai bgo jo veidu ir grsi drabuius. Staiga jis isities ir velgdamas mane linkteljo galva, tarsi po ilg apmstym bt prijs koki svarbi ivad. - Tu - ne Galijotas, - tar jis man. Taip pasaks vyras apsisuko ir nesidairydamas alis ijo tuo paiu keliu, kuriuo buvo atjs.

nebuvo mats, jam prabilus n kiek neabejojau jo autoritetingumu. Tkstaniai kit, netgi vryne dirb priirtojai, kurie gerai mane painojo, vadino mane Galijotu, bet tai, matyt, neturjo jokios reikms ir nebuvo svarbu. Nepastamasis nesak: Tavo- vardas ne

4
Juk ir pats supranti -jauiausi kaip perkno trenktas. Ne Galijotas? Nebti Galijotu. K tai i tikro galt reikti? Man n galv neatjo paklausti: K gi, jei nesu Galijotas, tai kas gi a esu?". mogus bt paklauss, nes jis ino viena: kad ir koks bt jo vardas, jis pats, be abejons, yra asmenyb. A ito nesupratau. Prieingai, man rods, kad jei a nesu Galijotas, tai mans apskritai nra. Nors nepastamasis anksiau mans ir akyse

Galijotas". Jis sak: Tu nesi Galijotas". O tai visai kas kita. Kai a tai pajutau (nors tada ios minties nesugebjau suformuluoti ir ireikti), kai miau nujausti ess individualyb, i mintis man pasirod kaip apsirikimas ar iliuzija. Taip ir leidausi neamas laiko srovs, tik nujausdamas savo tikrj padt, bet aikiai jos nesuvokdamas. Priirtojas atne man maisto, bet a j j j n nepavelgdavau. Nakt negaljau umigti. Lietus liovsi, ir n nepastebjau, kaip vl patekjo saul. Netrukus vryn vl upldo lankytoj minia, jie auk: Galijotai! Galijotai! Galijotai!", bet a nekreipiau dmesio. itaip praslinko kelios dienos. Kart vakare, kai vrynas jau buvo udarytas nakiai, a godiai atsigriau i dubens ir netrukus umigau - vanden kakas buvo brs stipri raminamj. O autant nubudau visikai kitame narve. I pradi net nesusigau-diau, jog tai narvas, nes jis pasirod ess nepaprastai didelis ir labai keistos formos. Tai buvo didiulis virbais atitvertas ir visas puses atviras ratas. Tik vliau suvokiau, kad t vasarnam" mane perkl ne iaip sau. Be gretimais dunksanio didelio balto namo nieko daugiau nemaiau, ir mano narvas stovjo vidury nuostabaus groio parko, kuris, kaip man atrod, turjo tstis iki pat ems pakrai. Neilgai trukus isiaikinau, kodl mane perkl kit viet ir apgyvendino iame keistame narve. vryn i dalies mons jo tikdamiesi pamatyti goril, vardu Galijotas; kodl jie to norjo, neturjau n menkiausio supratimo, bet is j noras buvo akivaizdus. Ir kai vryno savininkas suinojo, kad a nesu Galijotas, kai tik jis suprato, kad negali ir toliau rodyti monms buvusios ymybs, jam neliko nieko kito, tik perkelti mane toliau nuo irov aki. Neinojau, ar man gailtis savo poelgio, ar numoti tai ranka. Tokios puikios buveins nebuvau turjs

nuo t laik, kai gyvenau Afrikoje, bet ia nejausdamas minios dmesio, per ilg laik imsiu nuobodiauti dar labiau negu kadaise zoologijos sode - ten bent jau galjau mgautis kit goril draugija. Vis dar svarsiau, kokioje padtyje dabar atsidriau, o tuo

pu m auti, a apsivalgiau ir pastebjau ess ne vienas. ia pat u virb pamaiau juod vyro siluet, o jam u nugaros tolumoje dunksojo sauls spinduli jau apviestas namas. A atsargiai prislinau artyn ir apstulbau atpains kart jau matyt vyr. Tarsi atnaujindami savo pirmj susitikim, mes vl kelias minutes irjome vienas kitam akis - a sddamas ant savo narvo grind, o jis pasirms ant kelionins lazdos. Dabar, apsirengs sausais ir variais drabuiais, jis jau neatrod man toks senas kaip pirmkart. Jo veidas buvo gerokai itss, tamsus ir prakaulus, akys spinduliavo nepaprastai keist ir stipri vies, o lpose drauge atsispindjo ir diugesys, ir kartlis. Kiek pastovjs vyras linkteljo galva visai taip pat kaip pirm kart ir tar: - Taip, a buvau teisus. Tu ne Galijotas. Tu - Izmaelis. Ir jis vl apsigr ir nujo, tarsi viskas, kas i ties svarbu, kart buvo pasakyta iki galo. O a vl likau sdti kaip aibo trenktas, - tik kart jauiau didiul palengvjim, nes jis mane paadino i umarties. Dar daugiau - klaida, dl kurios a tiek met gyvenau kaip bevardis apsimetlis, pagaliau buvo itaisyta. Dabar, ir tik dabar, pagaliau a tapau asmenybe. Nesitveriau smalsumu suinoti daugiau apie savo gelbtoj. Man n galv neov nepastamj susieti su mano perklimu i vryno puik belveder, nes a dar nesugebjau suregzti net ir paios paprasiausios, kad ir klaidingos ivados: post hoc, ergo propter hoc*. Jis man buvo dangikas tvarinys. Mitologij priimti pasiruousiam protui jis buvo svokos dievikas" pradia. Jis dukart labai trumpam eng mano gyvenim ir abu kartus privert mane pasikeisti pasaks visikai paprastus odius. A bandiau surasti slapt jo pasirodym prasm, bet susidriau tik su klausimais. Ar is vyras vryn atjo iekoti Galijoto, ar mans? Ar jis atjo tikdamasis, kad a esu Galijotas,
tar

ar tardamas, kad a juo nesu? Kaip jam pavyko taip greitai aptikti mano nauj buvein. Negaljau susigaudyti, ar mons turi daug informacijos apie
*Po to, vadinasi dl to (lot.).

mane. Jei visiems buvo inoma, kad mane galima pamatyti vryne, - o atrodo, jog buvo inoma,- tai ar taip pat plaiai buvo pasklidusi inia, jog dabar mane galima rasti ia? Nors j visus itus klausimus buvo sunku atsakyti, a visikai aikiai suvokiau viena: is paslaptingas padaras du kartus susirado mane, kad kreiptsi j mane taip, kaip lig iol niekas nebuvo kreipsis, -btent kaip asmen. Neabejojau, jog pagaliau padjs man sismoninti, kas a i tikro esu, jis visam laikui pasitrauks i mano gyvenimo, k gi dar galt jame veikti? Tu, aiku, pasakysi, jog i kvap gniauianti savimon tra kakokia neaiki fantazija. Taiau tiesa, kuri suinojau kiek vliau, buvo nemaiau fantastikesn. Mano geradarys buvo turtingas ir mieste gerai inomas yd komersantas Valteris Sokolovas. T dien, kai aptiko mane vryne, jis kaip tik vaiktinjo lietuje; mat prie kelis mnesius jis suinojo, kad visa jo eima tikrai uvo naci holokausto metu, ir nuo to laiko is vyras danai klajodavo kankinamas pragaitingo lidesio. itaip besibastydamas kakur priemiestyje jis nejuia simai karnavalo dalyvi mini ir visikai usimirs leidosi jos neamas. Kadangi lijo, dauguma kioskeli bei prekybini veimli buvo udaryti ir gatvs itutjo, o tai labai patiko melancholijos apimtam bastnui. Pagaliau jis prijo vryn, kuriame gyvenanias ymybes reklamavo imoningai nupieti j paveikslai ir kiekvien kviet usukti. Vienas i i pieini, labiau negu kiti traukiantis praeivio ak, vaizdavo goril, vardu Galijotas, kuri tarsi kokiu ginklu mosavo sumaitotu Afrikos iabuvio knu. Ir Valteris Sokolovas, tikriausiai pamans, jog Galijotu vadinama gorila puikiai simbolizuoja milin nac, sipareigojus sunaikinti vis Dovydo gimin, nusprend pasitenkinti bent pasiirjs t u grot

laikom pabais. Jis jo vryn, prisiartino prie mano vagonlio ir kur laik pairjs man akis suprato, jog nei tarp mans ir pieinyje vaizduojamos kraujo itrokusios pabaisos, nei tarp mans bei

filistin, jo tautos kankintoj, nra jokio ryio. Taip, jis pamat mane sdint anapus narvo virb, bet nepajuto jokio pasitenkinimo. Prieingai, kankinamas kakokios donkichotikos kalts r kartu paniekos, jis nusprend ivaduoti mane i narvo, kad a jam biau siaub keliantis pakaitalas jo eimos, kurios jam taip r nepavyko igelbti i Europos narvo. vryno savininkas sutiko mane parduoti; jis netgi diaugsi, jog ponas Sokolovas, pasils savo kain, nubaid kyr prekiautoj gyvnais, kuris laisi pirtus ir norjo sigyti mane, vos tik a ia buvau apgyvendintas. Savininkas visk velg realisto akimis: Amerika neivengiamai sitrauks kar, ir toki atrakcion eimininkai turs arba apgyvendinti savo gyvnus kitur ir ilgai laukti, arba tokie vrynai ant rat apskritai bus pasmerkti inykti. Vien dien palauks ir leids man apsiprasti su nauja aplinka, ponas Sokolovas vl gro nordamas su manimi susipainti. Jis norjo, kad vryno savininkas jam paaikint, kaip manimi rpintis ir kaip mane priirti - pradedant maisto ruoimu ir baigiant narvo valymu. Jis taip pat teiravosi ankstesnio savininko, ar a esu pavojingas. Sis atsak, es a kaip galingas mechanizmas: pavojingas ne tada, kai juo tinkamai naudojiesi, bet tuomet, kai imi dauyti ir demonstruoti savo jg. Madaug po valandos ponas Sokolovas atsisveikino su vryno savininku, mudu likome vieni ir tyldami ilgai velgme vienas kitam akis lygiai taip, kaip jau por kart buvome dar. Ir pagaliau, kad ir nenoriai, tarsi begalinmis pastangomis pralaus kakok savo vidin barjer, jis su manimi pradjo kalbti, -bet ne taip juokingai, kaip mane nekindavo vryno lankytojai, o veikiau kaip mogus, kalbantis vjui ir krant dtanioms bangoms, tariantis odius, kurie turi bti pasakyti, taiau negali bti niekieno igirsti.

Iliejs lides ir visus kaltinimus sau, jis iek tiek pamiro savo atsargum. Taip bekalbant praslinko valanda, o jis, prijs visikai arti mano narvo, viena ranka sikibo virb. Vyras stovjo paskends savo mintyse ir velg kakur

narvo grindis, o a tuo tarpu nusprendiau pasinaudoti proga ir parodyti simpatij, todl itiesiau leten ir velniai palieiau jo krumplius. Vyras pasibaisjs atoko, bet sutiks mano aki vilgsn sitikino, jog mano ketinimai nebuvo pikti. Po io vykio jis jau neusimirdavo - mat pradjo tarti, kad a turiu tikr protini sugebjim, todl atliko kelis nesudtingus bandymus, kad galutinai tuo sitikint. Nustats, jog suprantu tariamus odius, mano eimininkas i karto padar ivad (kuri, beje, vliau padar ir kiti su primatais dirb tyrintojai), kad a ir pats turiau sugebti t pasakyti. Trumpai tariant, jis ryosi imokyti mane kalbti. Kas buvo paskui, smulkiai nepasakosiu, pasakysiu tik tiek, jog tai buvo kankinantys ir mane eminantys mnesiai. N vienas i ms nesuprato, kad sunkumai ities buvo nenugalimi, nes odi itarti a paprasiausiai negaljau - man trko fonetini priemoni. Nesuprasdami to, mudu pluome vis tikdamiesi, jog vien dien a kakaip stebuklingai t gd gysiu, jei tik bsime atkakls. Bet pagaliau atjo diena, kai a tiesiog turjau sustoti, ir sielvartaudamas, jog negaliu jam to pasakyti, sukaupiau visas savo protines galias ir pasiuniau savo geradariui i ini mintimis. Jis apstulbo. A - irgi, nes aikiai maiau, kad jis igirdo mano minties auksm. Tikiuosi, tau nebus sunku sivaizduoti, kaip po truput atradome bd, leidiant mums vienas kit suprasti, todl nevarginsiu tavs pasakodamas visas detales. Per kit deimtmet eimininkas imok mane visko, k pats inojo apie pasaul, visat ir monijos istorij, o kai a ikeldavau klausim, kur atsakyti jo ini buvo per maa, mes studijuodavome drauge. O kai mano studijos pagaliau isiver i eimininko interes orbitos, jis, kad ir kaip juokinga tai bt, tapo mano tyrinjim asistentu, kuris iekojo reikaling knyg ir iaip visokios informacijos ten, kur a, inoma, negaljau pasirodyti.

Nepaprastai susidomjs mano lavinimu, geradarys netruko pamirti j kankinusius sins priekaitus ir jo grauatis bei lidesys po truput nyko. etojo deimtmeio pradioje a jau buvau

tarsi sveias, nereikalaujantis daug nam eimininko dmesio, todl ponas Sokolovas vl atnaujino savo visuomenin gyvenim. Ir tai visikai netiktai jis pasijuto atsidrs rankose palyginti jaunos, keturiasdeimtmets moters, kuri nemat joki klii, dl kuri jis negalt tapti jos vyru. Ties sakant, mano eimininkas nebuvo i esms nusistats prie santuok, taiau svarstydamas tokio ingsnio galimyb jis padar didiul klaid: ypatingus ms santykius nusprend nuslpti nuo savo monos. Turint galvoje laikmet, toks sprendimas nebuvo niekuo ypatingas, o a dar turjau per maai tokios ries patyrimo, kad suprasiau, kokia didel tai buvo klaida. Kai tik parke stovjs narvas buvo suremontuotas ir rengtas taip, kad jame galt gyventi civilizuotus proius isiugds padaras, mane i karto perkl ten. Taiau net ir ia ponia Sokolov i pradi irjo mane kaip ypating, nerim keliant namin gyv ir ragino vyr perkelti mane kur nors kitur arba apskritai manimi atsikratyti. Laimei, mano geradario nuomon iuo klausimu buvo labai tvirta, ir jis monai aikiai dav suprasti, kad visi jos maldavimai ar tikinjimai nieko nepakeis. Prajus keliems mnesiams, po vestuvi jis usuko man pasakyti, kad jo mona, nors bdama pagyvenusi kaip ir Abraomo Sara, laukiasi kdikio. - Duodamas tau Izmaelio vard, tikrai nieko tokio nesitikjau, - paaikino jis man. - Bet dabar sitikinau, jog negaliu leisti jai imesti tavs i savo nam taip, kaip Sara i Abraomo nam imet tavo bendravard. iaip ar taip, jis atrod linksmas ir papasakojo man, kad jei gims berniukas, jie pavadins j Izaoku. Taiau viskas pasisuko kitaip: gim mergait ir jie pavadino j Rachele.

5
Tai pasaks, Izmaelis umerk akis ir tyljo taip ilgai, kad a nustebs savs klausiau, ar tik jis nebus usnds. Bet galiausiai jis pradjo pasakoti toliau: - Gal tai labai imintinga, gal - juokinga, bet mano geradarys nusprend, jog a bsiu mergaits aukltojas, o man (kad ir kaip kvaila tai atrodyt) tai labai patiko ir su malonumu nusprendiau jam pasitarnauti. Tvo rpesiu Rachel su manimi praleisdavo beveik tiek pat laiko kaip ir su savo mama, bet dl to, inoma, a n kiek nepakilau ios moters akyse. Kadangi su mergaite bendravau ne moni kalba, o tiesiogiai, sugebdavau nuraminti ir pralinksminti j, kai kitiems nesisekdavo, ir ilgainiui tarp ms usimezg ryys, paprastai atsirandantis tik tarp tikr homozigotini dvyni, tik a, inoma, buvau jai viskas kartu: ir brolis, ir gyvnas, ir mokytojas, ir aukl. Ponia Sokolov lauk nesulauk dienos, kai Rachel prads lankyti mokykl, gis nauj interes, ir a tapsiu jai svetimas. O kai taip neatsitiko, ji vl m atakuoti savo vyr praydama manimi atsikratyti, nes jos nuomone, a trukds vaikui mokytis gyventi moni visuomenje. Taiau mergaits socializacija buvo puiki, nors pradinje mokykloje Rachel peroko tris, o gimnazijoje -vien klas. Dar nesulaukusi dvideimties, ji jau turjo biologs diplom. Nepaisant viso to, dabar poniai Sokolov, tiek met besistengusiai paalinti mane ir visk namuose paimti savo inion, jau nereikjo sugalvoti ypatingos prieasties, kodl mans reikia atsikratyti. 1985-aisiais mirus ponui Sokolovui, mano eimininke, aiku, tapo jo mona. Negaljo bti n kalbos, kad a likiau parke pastatytame narve. Panaudojusi tvo testamentu specialiai paskirtas las, Rachel perkl mane

i anksto paruot prieglaud. ia Izmaelis vl kelioms minutms nutilo, o paskui ts: - Paskui kelet met nesisek niekas, kas buvo planuota, neisipild n viena puoselta viltis. Supratau nenors niekur prisiglausti

r ilstis; jau tiek met buvau praleids ilsdamasis ir dabar trokau, kad mane sukt js kultros skurys, kad galiau tobulti; todl nutariau kyriai regzti vien plan po kito, isekinti savo naujos savininks kantryb ir pagaliau pasiekti to, ko trokau. Tuo metu ponia Sokolov kaip tik nusprend nesdti sudjusi rank ir tikino teism perpus sumainti testamentu mano ilaikymui paskirt sum. Kai viskas galutinai paaikjo ir isisprend, jau atjo 1989 ieji. Kaip tik tais metais a suvokiau, kad tikrasis mano paaukimas yra mokyti. Pagaliau atradau gyvenimo bd, kuris leist man gyventi mieste ir niekam per daug netrukdyti. Izmaelis linkteljo galva duodamas man suprasti, kad jo istorija ar bent jau ta jos dalis, kuri jis norjo papasakoti man, baigta.

isitrauk nauj, trumpai apirjo j ir m grauti tuo pat metu apatikai velgdamas man akis. Pagaliau jis vl prabilo:

6
Kai turi pasakyti per daug, kartais atrodai taip pat kvailai, kaip ir visai neturdamas k pasakyti. Negaljau sugalvoti, kaip ia man tinkamai ir maloniai sureaguoti jo pasakojim. Pagaliau surezgiau klausim, kuris neatrod n kiek beprasmikesnis u vis tuzin kit klausim, atjusi man galv: -O ar daug mokini tu turjai? -Keturis, ir su visais keturiais nepasisek. -Ak, mat kaip. Bet kodl? Izmaelis usimerk ir minutl kit pamsts atsak: -Man nepasisek, nes nepakankamai vertinau mano mokomo dalyko sudtingum, be to, nepakankamai gerai buvau perprats savo mokini protus. -Suprantu, - linkteljau. - O apie k mokei? I deinje suverstos krvos ak Izmaelis

- Dabar, kai jau girdjai mano istorij, turtum ir pats suprasti, apie k esu geriausiai pasirengs rodo? Na, kaip tau atmokyti. A nuleidau akis ir atsakiau jam, kad neinau. - Aiku, kad inai. Mano tema buvo nelaisv. -Nelaisv. -Teisingai. Dar koki minut pasdjs, tariau: - Stengiuosi suvokti, kaip nelaisv susijusi su noru gelbti pasaul. Izmaelis minutl susimst, o paskui atsiliep: -Ypa kai ia gyvena js kultros mons, kurie nori t pasaul sunaikinti, ar ne? -Kurie nori j sunaikinti? Kiek man inoma, joks mogus smoningai netrokta sunaikinti pasaulio. -O vis dlto j naikini ir tu, ir kiekvienas i js. Kiekvienas i js kasdien prisideda prie pasaulio naikinimo. -Taip. Taip i tikro yra. -Tai kodl js nesustojate? A gteljau peiais: -Ties pasakius, mes neinome, kaip. -Esate belaisviai civilizacijos, kuri daugiau ar maiau veria jus naikinti pasaul, kad galtumte jame gyventi. -Taip, atrodo, jog taip ir yra. -Taigi. Js - pasaulio belaisviai ir tapote jais savo noru. tai jums ir ssaja, kurios iekojote, ar ne? Js nelaisv ir pasaulio nelaisv. -inoma. Tiesiog niekad apie tai nepagalvojau. -Be to, ir tu pats, kaip asmuo, esi nelaisvje, o gal sakysi, kad ne? -Kodl nelaisvje? Nesuprantu. Izmaelis plaiai nusiypsojo, parodydamas daugyb dramblio kaulo spalvos dant. Net netariau, jog gorilos gali ypsotis. A pasakiau:

-Negaliu atsikratyti spdio, jog esu belaisvis, bet taip pat negaliu paaikinti, kodl man taip atrodo. -Gerokai anksiau - tais laikais tu dar buvai vaikas, tad tikriausiai n neprisimeni - daugybei ioje alyje gyvenusi jaunuoli irgi taip pat atrod. Jie labai iradingai, bet visikai neorganizuotai stengsi i tos nelaisvs isivaduoti ir pagaliau pralaimjo, nes nesugebjo surasti savo narvo virb. Jei nesugebi suvokti, kas veria tave tame narve pasilikti, noras i jo ieiti netruks nuslopti. -Kaip tik panaiai ir a jauiuosi. Izmaelis pritariamai linkteljo. -Bet vis tiek, kaip is jausmas susijs su noru gelbti pasaul? -Pasaulis neegzistuos daug ilgiau negu moni nelaisv. Ar ia dar reikia k nors aikinti? -Ne, nereikia. Bent jau man. -Manau, kad tarp tavo aplinkos moni daug atsirast toki, kurie bt laimingi, jei galt grinti pasauliui laisv. -Man irgi taip atrodo. -Tai kodl jie to nedaro? -Neinau. -Jie nesugeba surasti narvo virb, tai kodl. - Taip, - linkteljau galva, - sutinku. Bet k gi tada mudu veiksime toliau? Izmaelis vl ypteljo: -Dabar, kai jau suinojai mano istorij, kai papasakojau, kaip a ia atsidriau, galbt ir tu panorsi eiti tuo paiu keliu. -Nesuprantu, k nori pasakyti. -Galbt ir tu papasakosi man apie savo gyvenim ir apie tai, kaip patekai j kambar.

-Ak, mat kaip, - tariau a, - duokite man kelias minutes. -Kiek tik tau reikia, - maloniai atsak jis.

7
- Kart, kai dar mokiausi kolede, pagaliau pradjau a, - raiau rain filosofijos usimimams. Tikslios uduoties dabar nepamenu, bet tai buvo kakas i epistemologijos. Tame rainyje samprotavau madaug taip. Atspkite, kaip? Naciai karo toli grau nepralaimjo. Prieingai, tai jie vent pergal, o dabar klesti. Jie paverg vis pasaul ir nuo ems paviriaus visus iki vieno nulav ydus, igonus, juodaodius, Rytuose ir Amerikoje gyvenusius indnus. O pabaig darb, jie sunaikino rusus ir lenkus, Bohemijos ir Moravijos gyventojus, bulgarus, serbus ir kroatus, odiu, visus slavus. Tada atjo eil polinezieiams ir korjieiams, kinams ir japonams,visiems Azijos gyventojams. Visas darbas utruko ilgai, labai ilgai, bet kai jis jau buvo baigtas, kiekvienas pasaulyje liks mogus buvo tikras arijas, ir jie visi jautsi labai labai patenkinti. inoma, vadovliuose buvo minima tik vienintel arij tauta, vienintel kalba buvo vokiei, vienintel religija - hitlerizmas, o vienintel manoma politin santvarka - nacionalsocializmas. Jokios alternatyvos nenumatyta. Pasikeitus kelioms moni kartoms, niekas net ir labai nordamas negaljo vadovli pakeisti, nes niekas nieko naujo neinojo. Ir tai vien dien Nju Heidelbergo universitete Tokijuje kalbjosi du jauni studentai. Abu atrod graiai nuaug, tikri arijai, taiau vienas i j kakodl buvo nelaimingas ir susirpins. J vadino Kurtu. Draugas jo paklaus: - Kas yra, Kurtai? Kodl vis laik vaiktai nos nukabins? Kurtas atsak: - Pasakysiu, kas yra, Hansai. Kai kas neduoda man ramybs nei dien, nei nakt. Draugas paklaus, kas gi tai. - Ogi tai kas, - atsiliep Kurtas. - Negaliu

atsikratyti keisto jausmo, kad mums nuolat kakas meluoja. Kaip tik ioje vietoje a ir pabaigiau savo rain.

Izmaelis msliai palingavo galva: - Na, o k apie tavo darb pasak mokytojas? _ Jis norjo suinoti, ar keistas jausmas, kur patyr Kurtas, persekioja ir mane pat. Kai prisipainau, jog taip ir yra, mokytojas paklaus, kas, mano nuomone, mums buvo primeluota. O A atsakiau, kad nesu gudresnis u Kurt, tad i kur man inoti. Aiku, mokytojas nepatikjo, jog a kalbu rimtai, jam tai tebuvo mano epistemologins pratybos. -O ar tu vis dar nustembi, jei tau kas nors meluoja? -Taip, bet dabar mano reakcija mel nra tokia stipri kaip anksiau. -Ne tokia stipri? Kodl? -A supratau, jog kartais ne taip jau ir svarbu, ar tau meluoja, ar sako ties. Ar mums meluoja, ar ne, vis tiek ryt reikia keltis, eiti darb, apmokti sskaitas ir taip toliau. -Nebent js visi staiga imtumte tarti, kad jums meluoja, ir visi suprastumte, kur btent yra tas melas. -K nori tuo pasakyti? -Jei tik tu vienas isiaikini, kur slypi melas, tada i ties nieko negalima pakeisti, ir nra jokio skirtumo. Tu teisus. Bet jei t mel pastebite js visi, tada skirtumas gali bti milinikas.

niekaip negaljau sau rasti vietos, kad nusiraminiau, man reikjo pasikalbti. Arba

su

kuo

nors

-Teisyb.
-Btent ia viltimi ir turtumte gyventi. Jau buvau besiiojs klausti jo, k jis turi galvoje, bet jis kilsteljo juoda oda aptraukt deln ir tar: - Rytoj.

8
T vakar ijau pasivaikioti. Paprastai a nevaiktau be tikslo ir tik labai retai patraukiu gatves iaip sau, paslam-pineti. Bet bdamas savo bute

galbt a tiesiog norjau ipainti savo nuodm: mane vl uvald kyri idja gelbti pasaul. O gal man nereikjo nei pokalbio, nei ipainties - a tiesiog bijojau, kad sapnuoju. I tikro, prisiminus visus dienos vykius, buvo visai tiktina, jog a sapnuoju. Miegodamas danai sapnuodavau, kad skrendu ir kiekvien kart sakau sau: Pagaliau tai vyksta ne sapne, o tikrovje!" iaip ar taip, norjau su kuo nors nektelti, o ia buvau vienas. savo esmin poreik btinai turjau patenkinti - bent jau pats sau taip sakiau. Su daugeliu moni usimezg painties santykiai mans nepatenkino, ir tik keli i j i tikrj buvo link prisiimti artimesni santyki nat bei rizik, nes draugyst a supratau kiek savaip. mons mano, kad esu irzlus mizantropas, ir jie tikriausiai neklysta. Apie k bekalbtume, nertis i kailio iekant bet koki savo argument man visada atrod tuias laiko gaiimas. Kit ryt pabuds pagalvojau: Taiau tai galjo bti sapnas. mogus gali sapnuoti, jog miega, ir netgi sapnuoti, kad sapnuoja". Kol gaminausi pusryius, valgiau ir ploviau indus, mano krtinje dauyte dausi irdis tarsi nordama paklausti: Kaip gali apsimesti, kad nejauti pasibaisjimo?" Prajo kiek laiko. Nuvaiavau prekybin miesto dal. Pastatas vis dar tebedunksojo ten pat. Kontora pirmo aukto koridoriaus gale vis dar buvo ia ir neurakinta. Vos tik atidariau duris, man nos mu stiprus Izmaelio kno kvapas. Netvirtu ingsniu a engiau kambar ir susirads krsl atsisdau. Izmaelis tebesdjo anapus stiklo ir atidiai mane tyrinjo tarsi nordamas nutarti, ar man pakaks jg ilaikyti tikrai rimt pokalb. Pagaliau galutinai

apsisprends, jis m kalbti be jokios angos, ir a supratau, jog kaip tik itaip kalbtis jis ir buvo prats.

1
- Keista, - tar jis, - bet kaip tik mano geradarys paskatino mane domtis tiek savo paties, tiek kit nelaisve. Kaip galjai suprasti i vakarykio mano pasakojimo, prisiminimai apie tai, kas vyko nacistinje Vokietijoje, jj buvo tiesiog sste apsd. - Taip, itai a supratau.

- O i to, k vakar kalbjai apie Kurt ir Hans, sprendiu, jog studijavai kaip tik Adolfo Hitlerio valdomos Vokietijos vi suomenin gyvenim. - Studijavau? Ne, taip toli nebuvau nujs. A tik buvau skai ts kelias gerai visiems inomas knygas, pavyzdiui, Spyrso memu arus, Treiojo reicho susiformavim ir lugim ", be to, kelias studijas apie Hitler. - Tada neabejoju, kad nesunkiai suprasi, kaip man kyrjo ponas Sokolovas, visaip stengdamasis man parodyti, jog toli grau ne vien ydai buvo Hitlerio belaisviai. Belaisv buvo visa vokie i tauta, skaitant ir entuziastingus diktatoriaus alininkus. Vieni piktinosi jo darbais, kiti tyljo kaip pels po luota ir stengsi kaip nors praslysti, dar kiti tais laikais akivaizdiai prakuto, bet jie visi iki vieno buvo belaisviai. -Manau, kad suprantu, k turi galvoje. -O kas, kas gi laik juos nelaisvje? -Na... tikriausiai teroras. Izmaelis tik papurt galv: -Tau reikjo pamatyti film apie prie kar vykusius masinius susirinkimus, kur imtai tkstani dalyvi visi kaip vienas giedojo ir auk valio". vienybs ir jgos pokyl juos atved visai ne teroras. -Teisyb. Tada juos turjo patraukti Hitlerio asmeninis avesys. -Taip, jis i tikrj trauk aplinkinius. Bet avesys

neilgam patraukia moni dmes. O kai jie atkreipia tave akis, privalai surasti, k jiems pasakyti. O k gi vokieiams galjo pasakyti Hitleris? A kelias minutes pamsiau, bet nesurads tikinamo atsakymo, tariau: -Neinau, n k atsakyti, nebent prisimintume ydus. -Jis papasakojo jiems legend. -Legend? -Legend apie tai, kad i visos arij gimins, o ypa i vokiei,

buvo atimta teistai jiems priklausiusi vieta po saule, kad jie buvo suvaryti, paniekinti, iprievartauti, murdyti purv ir pakiti po visoki mirn, komunist ir yd padu. ioje legendoje tik Adolfo Hitlerio vadovaujami arijai galjo sutraukyti savo panius, atsilyginti savo pavergjams, ivalyti sutert moni gimin ir pasaulyje uimti jiems priklausani aukiausios rass viet. -Tai tiesa. -Dabar tau gali atrodyti tikras absurdas, jog mons patikjo tokia nesmone, bet prisiminkime po Pirmojo pasaulinio karo prasidjusius nuosmukio ir kani deimtmeius; juk tokia legenda buvo tarsi visuotinis kreipimasis vokiei taut, ir t raginim nuolat kartojo ne tik propaganda - met metais mokyklose jis buvo diegiamas ir jaunuoliams, ir besilavinantiems pagyvenusiems monms. -Taip, tiesa. -Kaip jau sakiau, daug moni Vokietijoje suprato, jog tokia legenda tra skirta masms. Taiau net ir jie leidosi jos uvaldomi, daugybei alia j gyvenusi moni ta legenda paprasiausiai atrod nuostabi, ir jie sutiko padti galvas, kad tik pasaka tapt tikrove. Ar supranti, k noriu tuo pasakyti? -Atrodo, suprantu. Net jei tu pats nepasiduodi pasakojamos legendos avesiui, iaip ar taip, nenoromis tampi belaisviu, nes tokiu tave padaro aplink gyvenantys mons. Esi kaip gyvnas, staiga atsidrs vidury panikai bganios savo gentaini kaimens. -Btent. Net jei tau paiam atrodo, jog visa tai beprotyb, privalai aisti pagal primestas taisykles, privalai dalyvauti istoriniuose vykiuose. Kas norjo ito ivengti, turjo amiams palikti Vokietij. Kito kelio nebuvo.

-Ar supranti, kodl visa tai tau pasakoju? -Manau, kad suprantu, nors nesu visikai tikras. -A kalbu apie tai todl, kad tavo kultros mons dabar irgi atsidr labai panaioje padtyje. Kaip kadaise nacistins Vokietijos gyventojai, jie yra pasakojamos legendos nelaisvje.

-Taip.

temptai galvodamas kelis kartus sumirkiojau ir tariau: -Bet a neprisimenu jokio panaaus pasakojimo. -Nori pasakyti, kad niekad nesi girdjs panaios legendos? -Ne, niekad. Izmaelis palingavo galva: - Tai tik todl, kad jos n nereikia klausytis. Jos nereikia nei vardyti, nei aptarti. Kiekvienas i js, sulauks eeri ar septy neri met, jau ino j mintinai. Juodieji ir baltieji, vyrai ir mo terys, turtingieji ir vargai, krikionys ir ydai, amerikieiai ir rusai, norvegai ir kinai, - apie visus juos esi girdjs. Si informa cija tavo ausis pasiekia nuolat, nes visos propagandos priemons ir visos vietimo jstaigos n akimirkai nesiliauja j skleidusios. Vislaik girddamas t pat, tu galiausiai jau n nesiklausai. Nra prasms klausytis. Tai tarsi kakoks nesiliaujantis imas tavo smonje ir j jj visai neverta kreipti dmesio. Dar daugiau - tu pamatysi, kad bent jau i pradi t gars tavo ausiai sunku ir pagauti. Tai kaip tolumoje burzgiantis ir niekad nenutylantis variklis, per ilg laik jo keliamo triukmo tiesiog negirdi. - Labai domu, atsiliepiau a, - bet tuo paiu sunku patikti. Izmaelis prisimerk ir atlaidiai nusiypsojo: - Tikti nebtina. Kart igirds t legend,

netruksi supras ti, jog ji persmelkia vis js kultr, ir nustebsi, jog aplink tave esantys mons taip pat jos negirdi, o vis dlto suvokia j ir priima.

2
- Vakar tu man papasakojai apie patirt nelaisvs spd. itaip jautiesi todl, kad labai galing jg esi veriamas dalyvauti savo kultros istorijoje, kuri apima vis pasaul. Tas spaudimas gali bti nevienodo lygio ir gauti vairiausius pavidalus, bet daniausiai j galima apibrti taip: tie, kurie atsisako aisti pagal taisykles, liks alkani.

- Taip, i ties. -Vokieiai, kurie neprisivert prisidti prie Hitlerio kuriamos legendos, dar galjo rinktis: jiems tereikjo ivykti i Vokietijos. Js tokio pasirinkimo neturite. Kad ir kok pasaulio ukamp pasirinktumte, jame rasite toliau besitsiani kultros istorij, o jei atsisakysite dalyvauti tenykiuose vykiuose, liksite it mus kand. -inoma. -Motina Kultra tave moko, jog kaip tik itaip viskas ir turi bti. Iskyrus kelis tkstanius kur ne kur grupelmis tebegyvenani laukini, visi ems gyventojai dalyvauja istoriniuose vykiuose. Kaip tik tam mogus yra gims, ir jei kas atsisako atlikti pareig, tuo paiu atsiskiria nuo visos moni gimins ir pats save pasmerkia. Tavo vieta yra ia, privalai kurti istorij, sirms petimi stumti riedant veim, - tada kaip atlyg gausi maisto. Jokio pasirinkimo nra. Perengti istorijos rib - reikia nuo pasaulio krato engti tiesiog bedugn. Tau nelieka jokios ieities, nebent mirtum. -Atrodo, kad nelieka. Izmaelis stabteljo ir minutl pamsts vl prabilo: -Visa tai tra ms darbo pradia. Norjau, kad iklausytum mane ir bent apytikriai suprastum, kas tavs ia laukia. Kart imoks i gausybs bals iskirti Motinos Kultros bals, kuris nesiliauja tavo gentainiams kartojs t pai legend, tu daugiau niekad jo nepamiri. Kad ir kur savo gyvenime nuklystum, tave supantiems monms visada norsi pasakyti: Kaip galite klausytis ito lamto net nesuvokdami, kas ia i tikro yra?" O jeigu tu tai itarsi garsiai, mons keistai tave pairs ir stebsis, kokius niekus ia pliauki. Kitaip sakant, jei leisies drauge su manimi i mokomj kelion, ilgainiui gali nutolti nuo tave supani moni ir

tapti svetimas savo draugams, eimai, kolegoms ir taip toliau. -Tai a itversiu, - atsakiau ir paraginau j tsti.

3
Didiausia ir kartu nepasiekiama mano svajon -bent kart keliauti po js pasaul taip, kaip daro mons: paprasiausiai ieiti gatv, susistabdius taksi nuvaiuoti j aerouost, o i ten lktuvu nuskristi j Niujork, London ar Florencij. Daniausiai sivaizduoju, kokie malons rpesiai mane ugrina susiruous ikeliauti, svarstau, k dsiu j savo lagamin, o k paliksiu namie. (inoma, tu supranti, jog a keliauiau persirengs mogumi.) Jei pasiimiau per daug daikt, tik vargiau tampydamas lagamin i vienos vietos kit, bet antra vertus, pasims per maai biau priverstas danai pertraukti savo kelion ir bent kartais bei t nusipirkti, o tai mane dar labiau vargint. -inoma, - pritariau jam tik todl, kad nepasirodyiau nemandagus. -Kaip tik tokia uduotis ms iandien ir laukia: mes kartu krausims lagamin savo kelionei. A i karto mesiu kelis daiktus, kad paskui nereikt sustoti ir kvarinti dl j galvos. Kol kas jie tau labai maai arba ir visai nieko nereikia. Tik trumpai tau juos parodysiu ir sumesiu lagamin tada lengviau juos atpainsi, kai po kurio laiko imsiu juos traukti lauk. -Gerai. -Bet pirmiausia susitarkime dl keli odi. siveskime kelis terminus, kuriais toliau vadinsime js kultros mones" ir kit kultr mones". Dirbdamas su vairiais mokiniais, terminus a danai kaitaliodavau, bet dabar noriau pabandyti vartoti visikai nauj odi por. Juk tau inomas posakis: Sutaria kaip dalgis su akmeniu"? I i dviej odi a padarysiu pavadinimus daiginiai" ir akmeniniai", tik ar tau neatrodys, kad tie odiai turi neigiam atspalv?

-Nesuprantu, k nori pasakyti. -Pavyzdiui, ar tau neatrodo, jog vien moni grup vadindamas daiginiais", o kit akmeniniais" kartu noriu teigti, es vieni yra geri vaikinai, o kiti - blogi?

-Ne. Man tie odiai atrodo visikai neutrals. -Gerai. Tada nuo iol js kultros mones vadinsiu daiginiais", o kit kultr akmeniniais". A krenkteljs pasakiau: -ia man kai kas neaiku. -Kas gi? -Nesuprantu, kaip tu daugyb vairi kultr gali taip paprastai suskirstyti dvi kategorijas. -Bet juk lygiai taip pat elgiats ir js, tik tam paiam dalykui pavadinti vartojate daug stipresnius odius, o ne tokius neutralius, kaip dabar pasiliau a. Savo kultr js vadinate civilizuota, o visas kitas - primityviomis. Tai terminai, kuriuos visi js inote ir vartojate. Nesvarbu, kas mones skirt, nesvarbu, kur jie gyvent - Londone ar Paryiuje, Bagdade ar Seule, Detroite, Buenos Airse ar Toronte, - visi jie ino es civilizuoti ir aikiai skiria save nuo akmens amiaus moni, en bei ten isibarsiusi po vis pasaul. Js taip pat suvokiate bei pripastate ir tai, jog visi akmens amiaus mons yra primityvs, nors ir jie tarpusavyje dar gerokai skiriasi. -Taip, tai tiesa. -Ar bt geriau, jei vartotume terminus civilizuotas" ir primityvus"? - Manau, kad taip, nes prie j esu priprats. iaip jau galime palikti daiginius" ir akmeninius".

kelio. Kitaip sakant, nesijaudink, jei kurios nors dienos vakar staiga suprasi, jog neatsimeni n vieno buvusio pokalbio odio. Tai visai nesvarbu. Pasikeisti tau pads ne odiai, o pati kelion. Ar supranti, k noriu pasakyti?

4
- Antras svarbus dalykas - kelions emlapis. J tursiu a. Tau nereikia sidmti nueito

- Ne, ne visai. Minutl pamsts, Izmaelis vl prabilo: -A tik apytikriai pasakysiu, link kur mes trauksime, ir tada tu suprasi. -Gerai. - Motina Kultra, kurios bals girdi jau nuo gimimo dienos, seniai tau paaikino, kaip pasaulis tapo toks, koks yra. Tu puikiai tai inai. Tai ino kiekvienas js kultrai priklausantis mogus. Taiau ne viskas tau buvo atskleista i karto. Niekas vien grai dien nepasisodino tavs ant kds ir nepasak: tai kaip viskas vyko per pastaruosius penkiolika milijard met." T paaikini m bendraudamas su kitais tu susidlioji kaip koki mozaik, susidedani i milijon bait informacijos. Kai k isiaikini sddamas prie piet stalo tv namuose, kai k irdamas animacinius filmus per televizij, lankydamas sekmadienin mo kykl, kai k suinai i knyg ir mokytoj, i radijo ini, i kino film, roman, pamoksl, spektakli, laikrai ir i kitur. Ar sutinki su ia mano mintimi? -Manau, kad taip. -Svarbiausia js kultroje ir yra paaikinti, kaip pasaulis tapo toks, koks yra. Kiekvienas t aikinim ino ir beslygikai su juo sutinka. -Na taip. -Kai pradsime savj kelion, mes i naujo patyrinsime kai kurias svarbiausias mozaikos

dalis. Tiesiog iimsime vien kit stikl i jsiks ir pabandysime j sprausti visikai kit mozaik, kurioje pasaulio tapsmas aikinamas visikai kitaip. -Sutinku. -O kai kelion baigsis, pasaul ir jo vykius tu velgsi visai kitomis akimis. Tau nebtina inoti, kaip gysi nauj poir,-tai visikai nesvarbu. Pati kelion tave pakeis, ir nesivargink stengdamasis siminti kiekvien tave keiiant ms eisimo kelio ving. -Taip. Dabar puikiai suprantu, apie k kalbi.

5
- Treia, - ts jis, - apibrimai. Tai odiai, kuriems ms pokalbyje bus suteikta ypatinga reikm. Pirmasis apibrimas - legenda. Legenda - tai pasakojimas, kuriame tarpusavyje yra susij mons, pasaulis ir dievai. -Tebnie taip. -Antra, reikia susitarti, k reikia odis prasminti". prasminti legend - tai gyventi taip, kad ji tapt realybe. Kitais odiais tariant, prasminti legend reikia stengtis paversti j tiesa. Kaip supranti, btent tai vokieiai ir mgino daryti Hitlerio laikais. Tkstantmet Reich jie band paversti tikrove. Jie troko, kad Hitlerio papasakota legenda tapt realiu vykiu. -Tai tiesa. -Treias apibrimas - kultra. Kultra yra mons, prasminantys legend. -Legend prasminantys mons. O pati legenda yra... -Pasakojimas, kuriame mogus, pasaulis ir dievai yra tarpusavyje susij. -Gerai. Vadinasi, tu nori pasakyti, kad mano kultros mons stengiasi prasminti savo pai susikurt legend apie mog, pasaul ir dievus? -Visikai teisingai. -Bet a vis dar neinau, kas tai per legenda. -Suinosi, tik liaukis nerimavs. Kol kas tau tereikia sidmti, jog per vis monijos istorij buvo prasmintos dvi visikai skirtingos legendos. Vien i j prie du ar tris milijonus met ia pradjo gyvendinti mons, kuriuos sutarme vadinti akmeniniais"; jie ir iandien t legend skmingai prasmina. Kita legenda buvo pradta prasminti prie deimt ar dvylika tkstani met, ir tai dar

ms vadinamieji daiginiai", atrodo, netrukus sukels katastrof. - it kaip, kilsteljau antakius a, nors nieko dorai nesu pratau.

6
- Jei Motina Kultra privalt parayti praneim apie monijos istorij vartodama ms sivestus terminus, jis bt madaug toks: monijos istorija prasidjo ilga akmenini" era, kuri nepasiymjo gausiais vykiais. Sis pirmasis periodas baigsi madaug prie deimt tkstani met, kai Artimuosiuose Rytuose paplito emdirbyst. Tai buvo kultrinis vykis, pradjs nauj er, vadinam daigini" era. Tiesa, dar ir dabar en bei ten galima sutikti gyvenani akmenini", bet jie atrodo tarsi anachronizmas ar kokia kultrin fosilija, - tai praeities mons, nesuvokiantys, jog j vaidmuo pasaulio istorijoje jau suvaidintas." -Taip, btent taip. -Madaug itaip istorijos eig ir sivaizduoja js kultros mons. -Aiku. -Netrukus tu pamatysi, kad tai, k sakau a, gerokai skiriasi nuo tau prasto poirio. Akmeniniai" - visai ne pirmasis monijos istorijos skyrius, o daiginiai" - visai ne antrasis. -Nesuprantu. -Pakartosiu tai kitais odiais. Akmeniniai" ir daiginiai" veikia ne toje paioje istorijoje, jie stengiasi prasminti dvi viena su kita nesusijusias legendas, turinias visikai skirtingas prielaidas. Bet prie to mes dar grime, todl dabar tau nebtina visko suprasti. -Gerai.

Sddamas u stiklo, aiku, nieko negirdjau, tik akimirk sivaizdavau ai gars, tarsi kas nors kastuvu bt brkteljs per akmenis.

7
Izmaelis susimsts pasikas andikaul.

-Manau, lagaminas sukrautas, - vl prabilo jis. Kaip jau sakiau, nesitikiu, jog prisiminsi visk, k iandien j sumeiau. Kai ikeliausi, iaip ar taip, viskas tikriausiai apvirs auktyn kojomis ir susipainios. -Gal ir tavo tiesa, - atsakiau iek tiek abejodamas. -Bet tai nieko blogo. Jei rytoj i ms lagamino a itrauksiu dienos vies k nors, k grdau ten iandien, tu kaipmat tai pastebsi. Tai ir yra svarbiausia. -Gerai. Diaugiuosi tai girddamas. -iandien savo pamok ir baigsime, o pati kelion prasids rytoj. Likusi dienos dal gali praleisti geriau susipaindamas su legenda, kuri js kultros mons stengsi prasminti pastaruosius deimt tkstani met. Ar bent prisimeni, apie k joje pasakojama? -Apie k gi? -Apie pasaulio prasm, diev ketinimus pasaulio atvilgiu ir apie mogaus lemt. -inau kelis pasakojimus tomis temomis, bet negaliu prisiminti n vieno, kuris apimt visas tris. -Tai viena legenda, kuri visi js kultros atstovai ino ir kuria tiki. -Gaila, bet tokia nuoroda man maai padjo. -Galbt tave uves ant kelio tai, jog i legend galima vadinti aikinamja. j panas yra pasakojimai Kaip dramblys gavo straubl" ar Kodl leopardo kailis dmtas". -Palauk... -Na, k tavo manymu galt paaikinti jsik legenda? -Dieve mano, n nenutuokiu. -Tai jau turt bti aiku i anksiau mano pasakyt odi. Joje aikinama, kaip pasaulis tapo toks, koks yra.

Pradedama nuo pat seniausi laik ir baigiama ms dienomis. -Suprantu, - atsakiau ir vilgteljau pro lang. Bet a tikrai neinau tokios legendos. Legendas - taip, bet vienos tokios legendos - ne.

Izmaelis, por minui pamsts, tar: - Viena i mano mokini, apie kuriuos usiminiau vakar, usimojusi paaikinti man, ko ji ieko, pasak: Kodl niekas niekam i tikro nerpi? Londramate girdiu mones kalbant apie pasaulio pabaig, bet taip abejingai, tarsi parduotuvje rinktsi dezinfekcijos priemon. Kiti neka apie tai, jog kasdien vis labiau ardomas ozono sluoksnis, ir us visa, kas gyva. Jie postringauja, kiek mik sunaikino rgts liets, prisimena mirtinai pavojing utertum, kurio neatsikratysime dar tkstantmeius, o gal ir milijonus met, nesiliauja tauk apie tai, kad kasdien pasaulyje inyksta apie tuzin skirting gyvybs form ir kad ateis laikas, kai nauj ri apskritai neatsiras. Taiau tie mons ilieka visikai rams." Tada a tai mokinei atsakiau: Ar tu nori suinoti, kodl mons nesijaudina matydami lungant pasaul?" Ji papurt galv ir tar: Ne. Man aiku, kodl jie nesijaudina. mons rams, nes tiki tuo, k jiems pripasakojo." A pavelgiau Izmael: -Tikrai? -O kas gi monms buvo pripasakota, kad jie nesijaudina ir gana abejingai iri mirtin savo planetai ikilus pavoj, kur patys ir sukl? -Neinau. - Jiems buvo papasakota legenda, kuri visk paaikino. Ten labai suprantamai idstyta, kaip pasaulis tapo toks, koks yra, ir kaip tik todl j irdyje besikaupiantis nerimas nuslopo. Sis pa aikinimas juos patenkino. Staiga tapo ne taip svarbu, kad ma ja ozono sluoksnis, kad vis labiau uteriami vandenynai, kad rgts liets naikina mikus, pagaliau kad ir pati

moni gi min gali inykti. O gal teisingiau bt sakyti, jog ta legenda pavert juos romiomis avimis. Dien jie dirba kaip juodi jauiai, vakare apkvaita nuo narkotik arba televizijos ir stengiasi per daug nesukti sau galvos dl to, kok pasaul palieka savo vaikams, ir su kokiomis problemomis teks susidurti j ataloms. - Teisyb.

-Tau, kaip ir visiems kitiems, buvo paaikinta, kaip pasaulis tapo toks, koks yra, tik tavs toks aikinimas turbt nepatenkino. Nuo vaikysts girdjai t legend, bet tau niekaip nepavyko ja patikti. Negaljai atsikratyti spdio, kad tai dar ne viskas, kad kakas buvo nutylta ir nuslpta. I galvos vis neijo mintis, jog tau kako primelavo, ir jei galtum, labai nortum suinoti ko. tai k tu veiki ia, iame kambaryje. -Palauk, leisk minutl pagalvoti. Ar nori pasakyti, kad jau toje legendoje gldjo melas, kur vardijau raydamas rain apie Kurt ir Hans? -Btent. -Bet mano atmintis tai neigia. A neprisimenu jokio panaaus pasakojimo. Nieko tokio, k galiau pavadinti vientisa legenda. -Ji yra vientisa ir tobulai nugludinta. Tau tereikia iek tiek mitologins mstysenos. -Ko? -inoma, kalbu apie js kultrin mitologij. Maniau, kad tai - akivaizdu. -Man - ne. -Kiekviena legenda, kurioje aikinama pasaulio kilm, diev ketinimai ir mogaus lemtis, neivengiamai turi bti mitologijos dalis. -Galbt, bet a neprisimenu nieko, kas bent i tolo primint tok pasakojim. Kiek inau, ms kultroje apskritai nra mitologijos, nebent kalbsime apie senovs Graikijos, senj skandinav ar kit ali mitus. -A kalbu apie gyvj mitologij. Jos nerasi jokioje knygoje, ji - js kultros moni smonje. Net ir dabar, mums ia besdint ir besinekant, nra n vieno pasaulio kampelio, kur ji nebt prasminama. -Dar kart kartoju: mano supratimu, ms kultroje tokio dalyko apskritai nra.

Mokytojas pavelg mane linksmai, bet kartu ir kiek

susinervins. Izmaelio juod kaip degutas kakt akimirksniu ivagojo raukls, ir jis vl prabilo: -Tik todl, kad tau mitologija - tiesiog stebuklini pasak rinkinys. Bet graikai j savo mitologij irjo visai kitaip,-juk ir pats tai supranti. Jei persikeltum j Homero laik Graikij ir ten sutikto mogaus paklaustum, kokias ia pasakas apie dievus ir praeities didvyrius jis seka savo vaikams, graikas n nesuprast, apie k tu kalbi. Ukalbintasis atsakyt tavo paties odiais: Kiek inau, ms kultroje joki pasak nra." Senovs skandinavai tau irgi pasakyt t pat. -Gal ir taip. Bet vis dlto tai du skirtingi dalykai. -Gerai jau, gerai. Imkime ir iek tiek palengvinkime uduot. Legenda, apie kuri kalbame, kaip ir visi pasakojimai, turi pradi, vidur ir pabaig. Kiekviena i i dali tam tikra prasme yra atskira legenda. Mes vl susitiksime rytoj, o per t laik pasistenk surasti legendos pradi. -Legendos pradi. -Btent. Mstyk... kultrologikai. A nusijuokiau: -K tai reikia? -Jei btum kultrologas, tai Australijoje gyvenantiems Ala-vos genties aborigenams prasminant savo legend, pagrstai tik-tumeisi igirsti jos pradi, vidur ir pabaig. -Na taip. -Ir kaip tau atrodo, kokia bt legendos pradia? -N nenutuokiu. -Aiku, kad nutuoki. Tik apsimeti kvaileliu. A dar minutl pasdjau vis stengdamasis nusimesti tariam kvailelio kauk, bet paskui surizikavau: -Na gerai, tikriausiai tikiausi igirsti mit apie pasaulio sukrim. -inoma.

-Bet nesuprantu, kokia man i to nauda. -K gi, a tau tiesiog pasufleruosiu. Tu iekai mito apie

sukrim, kuris pasakojamas tavo kultroje. Sdjau rms bereikm vilgsn mokytoj. - Bet mes neturime mito apie pasaulio sukrim, pratariau. i Mes i tikro jo neturime.

1
- Kas gi ia? - paklausiau atjs kit ryt ir mosteljau daikt, padt prie mano krslo atramos. -O kaip tau atrodo? -Panau magnetofon. -Kaip tik magnetofonas ia ir yra. -Bet kam jo reikia?

- Kad bt galima rayti ir bsimoms kartoms palikti keistas legendas, priklausanias pasmerktai lugti kultrai. Tu man jas ir papasakosi. A tik nusijuokiau ir atsisds atsakiau: -Gaila, bet taip ir neprisiminiau n vienos domios legendos, kuri galiau tau papasakoti. -Tai mano nuoroda iekoti mito apie pasaulio sukrim taip ir nepasinaudojai? -Mes tokio mito neturime, - pakartojau dar kart. Nebent kalbi apie mit, esant Genezs knygoje. -Nebk juokingas. Argi jei tave, besimokant atuntoje klasje, mokytojas paprayt paaikinti, kaip visa prasidjo, tu visai klasei pirmiausia perskaitytum pirm Genezs knygos skyri? -Aiku, kad ne. -Tai k gi tada jiems papasakotum? -Tai, k a jiems pasakyiau, tikrai nebt mitas. -inoma, to aikinimo tu nesuvoktum kaip mito. Jokia k nors aikinanti legenda neatrodo mitas tiems, kurie j pasakoja. Jiems tai tra pasakojimas. -Na gerai, bet pasakojimas, kur a turiu galvoje, i tikro nra joks mitas. Jame dar yra nemaa ginytin klausim, kuriuos, manau, atsakys tolesni moksliniai tyrinjimai, bet to pasakojimo niekaip nepavadinsi mitu. - junk magnetofon ir pradk, tada ir pamatysime, kaip k vadinti. A priekaitingai pavelgiau Izmael: -Ar nori, kad a dabar... na... -Taip, kad pasakotum. -Negaliu dabar taip paprastai visko iberti kaip irni sien. Man reikia susikaupti ir pagalvoti. -Laiko valias. Magnetofono kaset nesibaigs dar pusantros valandos. Nutilau ir jungs magnetofon usimerkiau.

2
- Viskas prasidjo labai seniai, - po keli minui prabilau, - gal prie deimt ar penkiolika milijard met. Neinau, kuri - tolygaus vystymosi ar sprogimo - teorija dabar laikoma patikimesne, bet apskritai visata atsirado nesivaizduojamai seniai. ia a stabteljau ir tiriamai nuvelgiau Izmael. Mokytojas atrm mano vilgsn ir paklaus: -Ir tai viskas? Visa legenda? -Ne, tik norjau tave ibandyti, - atsakiau ir usimerks pasakojau toliau. - Ir tuomet, tikriausiai prie kokius eis ar septynis milijardus met, atsirado msik Sauls sistema... A dar prisimenu vaik enciklopedijoje buvus paveiksll: ia tolyn vienas nuo kito lekiantys, ia vl susiliejantys gumulai... tai ir buvo planetos. Dar per por milijard met jos atalo ir sukietjo. Dabar irkime, kas vyko paskui. I tyvuliuojaniuose senuosiuose vandenynuose buvusi chemini jungini isivyst gyvyb. Bet kada?.. Gal prie penkis milijardus met. -Prie tris su puse ar keturis. -Gal ir taip. Bakterijos ir mikroorganizmai evoliucionavo, gydavo vis sudtingesnes ir hierarchikai auktesnes formas. Ilgainiui gyvyb paplito visoje emje. Na neinau, visokie dumbliai vandenyn pakrantse, paskui - uvys... O kai jos iropojo krant, i j kilo ropliai. I ropli - induoliai. Kada gi visa tai vyko? Prie kok milijard met, ar ne? -Ne, tik prie ketvirt milijardo. -Na taip. Kaip ten bebt, induoliai... A neinau... vairiausi mai gyvnliai rado sau prieglobst mikuose, mediuose... I mediuose

gyvenusi gyvn kilo primatai. Tada - gal prie deimt ar penkiolika milijon met - viena primat ris, kaip sakoma, ilipo i medi ir... - pritrks odi, mai usikirtau. - ia ne egzaminas, - padrsino mane gorila, plataus

konteksto nereikia. Pakaks paios legendos erdies, kuri puikiausiai ino ir autobuso vairuotojas, ir fermeris, ir senatorius. -Gerai, - atsiliepiau ir vl usimerkiau. Gerai. Kaip sakiau, viena gyvybs forma kilo i kitos. Vienas ris keit kitos, ir pagaliau atsirado mogus. Tai buvo gal prie tris milijonus met. -Taip, galima drsiai tvirtinti, kad ne vliau kaip prie tris. -Na tai. -Ir jau viskas? -Daugiau ar maiau. - Tai legenda apie pasaulio kilm, pasakojama js kultros atstov. - Gal ir taip. Mes remiams naujausiais mokslo pasiekimais. Izmaelis pritardamas linkteljo, paliep ijungti magnetofon ir atsisds taip giliai atsiduso, jog anapus stiklo tas atodsis primin tolumoje esanio ugnikalnio isiverim. Paskui jis sunr sau ant pilvo rankas ir atidiai bei paslaptingai mane nuvelgs tar: - Ir tu, inteligentikas bei vidutinikai isilavins mogus, bandai mane tikinti, es k tik papasakota istorija nra mitas? -O kas joje mitiko? -A ir nesakau, kad ji mitika. A sakau, kad ji pati yra mitas. Nervingai ypteljs atkirtau: -Gal a tiesiog neinau, k tu vadini mitu? -T patj, k ir tu. odj a vartoju prasta reikme. -Tokiu atveju mano pasakojimas - ne mitas. -Aiku, kad mitas. Tik paklausyk. Izmaelis liep man atsukti kaset ir vl jungti magnetofon. Iklauss savo paties pasakojim ir, kaip reikalauja mandagumas, dar por minui msliai patyljs, a tariau: -Tai ne mitas. Tai galt bti atuntos klass vadovlio tekstas, ir nemanau, jog kokioje nors

mokykloje pasakojim atitinkanti schema bt nubraiyta nepaminint ios teorijos autori. -Kuo nuoirdiausiai sutinku. Argi a nesakiau, kad i legenda persmelkia vis js kultr? Vaikai susidlioja j girddami

vairius iniasklaidos praneimus ir skaitydami tai, kas parayta vadovliuose. -Bet k tu turi galvoje? Ar nori man teigti, es tai nra faktais pagrstas aikinimas? -inoma, fakt ia valias, tik jie idstyti taip, kaip bdinga mitui. -Nesuprantu, apie k ia kalbi. -Tu aikiai bsi prarads sveik nuovok. Tave umigd Motinos Kultros niniuojama lopin. A siurbte sisiurbiau jam akis ir paklausiau tiesiai: -Tu tvirtini, jog evoliucija tra mitas? -Ne. -Manai, kad mogui nebdingas vystymasis? -Ne, nemanau. -Tai kaip tada tave suprasti? Izmaelis vilgteljo mane ir nusiypsojo. Gteljo peiais. Kilsteljo antakius. A nenuleidau nuo gyvno aki ir tariau sau: Mane erzina gorila. Bet nesvarbu". - Pasiklausykime rao dar kart, - paliep jis man. Kai mano raytas pasakojimas baigsi, a pasakiau: -Negerai, rodos, a kai k igirdau. Tas odis... atsirado". Pasakodamas a paminjau, kad mogus atsirado. Ar tai ir yra visa esm? -Ne, tai ne taip svarbu. Prie odi a nesikabinju. I konteksto buvo visikai aiku, kad odis atsirasti" ia vartojamas kaip odio evoliucionuoti" sinonimas. -Tai kas, po galais, tau vis kliva? -Tik nemanyk, kad a tavim nusivyliau. Pakartojai jau tkstant kart girdt legend, o dabar Motina Kultra tau aus nabda: Vaike, mano vaike, tau nereikia sukti sau galvos, nereikia dl ko nors jaudintis ar nerimauti; neklausyk to lyktaus gyvio, tai ne mitas, n vienas mano pasakytas odis nra mitas, tad tau nereikia apie tai mstyti, nesijaudink

dl to, tik klausykis mano balso ir umik, umik ir miegok..."

A trumpam prikandau lp ir kiek pamsts atsiliepiau: -Gaila, bet nedaug man padjai. -Na gerai, tar jis, - t pai legend tau papasakosiu savaip, galbt tada praregsi. Jis grybteljo dantimis ant akels kadaravusius lapus, paskui usimerk ir pradjo.

Antropologas kaip galdamas suprantamiau paaikino studijuojs vairiausi tvarini gyvenim bei paproius ir maldavo savo naujj draug apie tai k nors papasakoti, kad visas ygis nebt veltui.

3
- Tai vyko prie pus milijardo met, prabilo Izmaelis, - nesivaizduojamai seniai, kai ios planetos dar net nebtum atpains. Sausumoje nebuvo jokios gyvybs ir jokio judjimo, tik vjo neiojamos dulks. N maiausias ols kuoktelis neejo vjyje, nebuvo girdti n tyliausio svirplio irpteljimo, danguje neskland joks pauktis. Kad visa tai atsirast, dar turjo praeiti deimtys milijon met. Netgi jroje tvyrojo baugi tyla, nes ir stuburiniai tepasirod po keliasdeimt milijon met. Bet tenai, inoma, jau sukinjosi antropologas. Koks gi ia pasaulis be antropologo! Taiau tas tyrintojas atrod prislgtas ir nusivyls, nes klaidiojo po vis pasaul tikdamasis pasidaryti daugyb ra, tuo tarpu jo kuprinje buvusios kasets taip ir liko tuios. Ir tai vien grai dien besibastydamas po tui vandenyno pakrant, jis vandenyje pastebjo kak labai pana gyv padar. Kvaila buvo girtis tokiu radiniu, nes ant bang tesisupo kakoks drebutienos gniuulas, taiau kadangi tai buvo pirmasis ir lig tol vienintelis jo kelionje sutiktas gyvas sutvrimas, antropologas brido vanden ir prijo ariau. Jis mandagiai pasisveikino su tuo padaru, is jam atsak tuo paiu, ir netrukus jiedu susidraugavo.

-O dabar, - po kurio laiko pagaliau grieb jaut u rag antropologas, - noriau sirayti bent kelis pasakojimus, kuriuos jsikiai perduoda i lp lpas. -Pasakojimus? - nustebo padaras. -Na, pavyzdiui, mit apie pasaulio atsiradim, jeigu tok turite. -O kas yra mitas apie pasaulio atsiradim? toliau klausinjo padaras. -Na supranti, - band aikinti antropologas, - tai tokia grai pasaka apie pasaulio kilm, kuri js sekate savo vaikams. Tai igirds padaras i pasipiktinimo net paoko - inoma, tik tiek, kiek drebutienos gniuulas apskritai gali paokti, - ir atsak, kad jo gentainiai neseka vieni kitiems joki grai pasak. -Tai js pasakojimo apie pasaulio atsiradim n neturite? -Aiku, kad turime, - piktai atkirto padaras, - bet tai - joks mitas. -Ak, inoma, kad ne, - pasiskubino pritarti antropologas prisimins, ko ia atkeliavo. Biau labai dkingas, jeigu papasakotum ir man. -Tebnie taip, - sutiko padaras. - Bet noriu, kad aikiai suprastum viena: mes, kaip ir js, esame labai racionals ir atmetame visk, kas neparemta stebjimais, logika bei moksliniu metodu. - Savaime suprantama, - linkteljo galva antropologas. Pagaliau padaras pradjo pasakoti: - Visata atsirado labai labai seniai, gal prie

deimt ar pen kiolika milijard met. Msik Sauls sistema - pati Saul, taip pat ms ir kitos planetos, atrodo, susiformavo prie du ar tris milijardus met. Taiau dar labai ilgai ioje planetoje nebuvo jokios gyvybs. Ji pasirod tik madaug prie milijard met. -Atleisk, - pertrauk j antropologas, - tu sakei, jog pasirod gyvyb. Kur, anot js mito... tai yra, anot js mokslini tyrinjim, ji pasirod?

Atrodo, klausimas padar kiek sutrikd, nes visas jo knas nusida blykiai violetine spalva. Ar nori, kad nurodyiau tiksli viet? Ne. Tik klausiau, ar gyvyb atsirado sausumoje ar jroje. - Sausumoje? - nustebs pakartojo padaras. - O kas ta sau suma? - Tai toks plotas, - atsak antropologas, mosteldamas link kranto, sudarytas i dumblo ir akmen; be to, jame yra visoki gyvi. Padaras gavo dar sodresn violetin atspalv ir tar: -Man sunku sivaizduoti tai, apie k ia vapalioji. Ana ten esantis dumblas ir besimtantys akmenys yra tik kratas gilaus dubens, kuriame tyvuliuoja jra. -Ak, it kaip, - linkteljo antropologas. - Dabar suprantu. Taip. Pasakok toliau. -Taigi, - ts savo istorij padaras, - prie daugyb milijon ami pasaulyje tebuvo viena gyvybs forma - chemini element jroje plduriuojantys mikroorganizmai. Taiau ilgainiui m formuotis sudtingesni gyviai: vienalsiai organizmai, vairiausi dumbliai, polipai ir taip toliau. -Ir tai pagaliau, - triumfuodamas baig padaras, nes kaip tik dabar artjo jo pasakojimo kulminacija, - pagaliau atsirado medzai

-Tai negarbinga. -Kodl? -Negaliu to paaikinti. Tu visk perpasakojai kitu poiriu, tik a dar negaliu suvokti, kokiu btent.

4
Minut ar pusantros sdjau negaldamas ispausti n odio, tik jauiau kaip mano knu viena po kitos slenka bejgio siio bangos. Pagaliau pratariau:

- Tikrai negali?

. -Ne.
-K medza turjo omenyje sakydama: Ir tai pagaliau atsirado medza." -Tiktiausiai tai, kad... kad kaip tik medza ir yra evoliucijos virn. Deimt ar penkiolika milijard met vienas gyvn ris keit kitos tik tam, jog pagaliau atsirast medza. - Btent. evoliucija O kodl tavo pasakotoje istorijoje nesi

daug kalbti. - O taip, ji daniausiai lieka nepasakyta. Js kultroje gy vuojanios religijos apie tai tyli. mogus yra paskutinis sukurtas krinys. Jis - krinys, kuriam buvo sukurta visa kita: is pasaulis, Sauls sistema, i Galaktika, gal gale - visa visata.

baigia medza? A sukikenau: -Todl, jog po medzos isivyst dar kai kas. -Teisingai. Po medzos dar atsirado ir kitos gyvn rys. Isivyst stuburiniai, uvys ir ropliai, paskui pasirod induoliai, o galiausiai, inoma, mogus. -Teisyb. -ia tavo legenda ir baigiasi. Ir tai pagaliau atsirado mogus." -Taip. - Ir k norjai tuo pasakyti? -Kad pagaliau nra kam atsirasti. Evoliucija baigta. -Tai tai koks buvo jos galutinis tikslas, ar ne? -Na taip. -Suprantama. Tai ino kiekvienas, kuris priklauso js kul-ttai. Evoliucijos virn yra mogus. mogus - visos kosmins vystymosi dramos atomazga.

- Taip.
- Kai pagaliau atsirado mogus, evoliucija baigsi, nes jos tikslas jau buvo pasiektas. Neliko k kurti. - Rodos, tai savaime besiperanti ivada, apie kuri nereikia

-Teisyb.
-Kiekvienas, priklausantis js kultrai, ino, kad pasaulis nebuvo sukurtas nei medzai, nei laiai, nei drieui, nei gorilai. Pasaulis buvo sukurtas mogui. -Taip ir yra. Izmaelis pavelg mane ir kandiai paklaus: -O argi ne ia ir prasideda mitologija? -Bet... fakt nepaneigsi. - Aiku, kad ne. Faktai yra faktai, net jei jie pinti j mitologi n pasakojim. O visa kita? Argi begalinis kosmins evoliucijos procesas baigsi prie tris milijonus met, btent tada, kai ioje maoje planetoje atsirado mogus? -Ne. -Argi prie tris milijonus met pasirodius mogui sustojo ir planet formavimasis? Ar evoliucija staiga baigsi tik todl, jog atsirado mogus? Ne, aiku, kad ne. -Tad kodl pasakoji btent itaip? -Tikriausiai todl, jog apskritai taip yra pasakojama. -Btent itaip i legend pasakoja daiginiai". Taiau tai ne vienintelis galimas legendos variantas. -Tu teisus, dabar jau ir a imu suprasti. Kaip t legend pasakotum tu? Izmaelis mosteljo galva link lango, tarsi nordamas parodyti anapus esant pasaul, ir tar: -Ar kur nors visatoje galtum surasti bent menkiausi rodym, jog evoliucija baigsi kartu su mogaus gimimu? Ar kur nors matai neginijam rodym, kad mogus yra tobuliausias krinys, o visi kiti gyvnai - tik virn vedanios pakopos? -Ne. Net nesivaizduoju, kokio rodymo iekoti. -Tai akivaizdu. Jei astronautai nustatyt, kad visatos evoliucija baigsi prie penkis milijardus met, tai yra btent tada, kai Sauls sistema

gavo dabartin pavidal, tuomet i prielaida gaut real pagrind.

-Taip, suprantu, k nori tuo pasakyti. -Arba jei biologai ir paleontologai itirt, jog prie tris milijonus met vienas gyvn ris liovsi keitusios kitos, tai jau irgi bt rimtas rodymas.

gimimas buvo svarbiausias vykis - svarbiausias visos kosmoso evoliucijos vykis. Atsiradus mogui, kita visatos dalis liovsi bti domi, tarsi

-Taip.
-Bet tu puikiai inai, kad nieko panaaus nra nustatyta. Iki to dar toli grau. Visata nuolat tebekinta, planetos - irgi. mogaus atsiradimas kosmoso evoliucijai nebuvo svarbesnis u medzos pasirodym. -Tikra tiesa. Izmaelis mosteljo letena magnetofon: -Tad kaip mes vis dlto pavadinsime papasakot legend? -Tai mitas. Aiku, jog ji - tik mitas, - ikoiau pro sukstus dantis.

5
- Jau vakar sakiau tau, kad legenda, kuri js kultros mons stengiasi prasminti, pasakoja apie pasaulio prasm, dievikuosius ketinimus pasaulio atvilgiu ir mogaus lemt. -Taip. -Ir pirmojoje legendos dalyje kaip tik kalbama apie pasaulio prasm, ar ne? Siek tiek pagalvojs atsakiau: -Gerai, bet nesuprantu, kaip ia gali bti paaikinta pasaulio egzistavimo prasm. -pusjs pasakoti savo istorij, tu staiga nuo visatos platybi nukreipei savo dmes konkrei planet. Kodl? -Nes kaip tik ia buvo lemta gimti mogui. -Btent. Kaip k tik pats patvirtinai, mogaus

jau bt nesvarbi toliau vykstaniai kosminei dramai. Tam, kas vyko toliau, pakako ems. ia gim mogus, ia jo namai - tai kam reikjo pasaulio. Daiginiai" pasaulj laiko sistema, leidiania gyvuoti vis pirma mogui, arba miliniku mechanizmu, pritaikytu nepertraukiamai moni reprodukcijai. -Taip, tai tiesa. -Vakar pasakodamas savo legend, tu n odiu neusiminei apie dievus - mat nenorjai net ir labai tolimos ssajos su mitologija. Taiau kadangi jau susitarme, kad tavo pasakota istorija mitologin, daugiau dl to gali nesirpinti. Sakykime, jog evoliucij ities skatina dievikosios jgos. K galtum pasakyti apie diev ketinimus? -Kalbant i esms, galutinis j veiklos tikslas buvo mogus. Jie sukr visat, kad joje galt egzistuoti ms Galaktika. O i jie sukr tam, kad atsirast vietos Sauls sistemai. Sauls sistem jie sukr todl, kad kakur turjo susiformuoti ms planeta. Visa kita buvo sukurta, kad mogus rast lopinl ems ir galt tvirtai atsistoti ant koj. -Madaug itaip visk ir supranta js kultros atstovai, bent jau tie, kurie pripasta, jog sukurti visat ir buvo diev ketinimas. -Taip. -Jeigu jau neaprpiam visat kakas sukr tik tam, kad pagaliau galt atsirasti mogus, vadinasi jis dievams yra nepaprastai svarbus krinys. Bet ioje legendos dalyje nra jokios uuominos apie tai, ko dievai nori i mogaus. Dievai jam turt bti numat ypating lemt, bet ji tikriausiai paaiks vliau. -Gal ir taip.

6
- Kiekvienas pasakojimas grindiamas kokia nors prielaida; tai lyg pagrindin mintis, branduolys, kuris kartu yra r to pasakojimo sudedamoji dalis. -Tiesa. -Tikriausiai be vargo atpainsi ir i prielaid: dviej besi-pykstani eim vaikai vienas kit simyli. -Taip. Romeo ir Diuljeta. -Legenda, kuri pasaulyje bando prasminti daiginiai", irgi turi savo branduol. Jis yra komponuotas ir pasakojim, kur iandien igirdau i tavs. Pamgink j surasti ir atpainti. Usimerkiau vaizduodamas temptai mstant, nors i tikro inojau, jog man nepasiseks. -Gaila, bet nerandu jokio branduolio, - pagaliau pratariau. -Legenda, kuri pasaulyje mgino prasminti akmeniniai", turi visikai kitok branduol, ir todl tradicikai samprotaudamas jo niekad neuiuopsi. Bet surasti savo paties papasakotos istorijos pagrind stengtum. Tai labai paprasta, bet kartu ir svarbiausia mintis visoje monijos istorijoje. Nebtinai duodanti daugiausia naudos, bet tikrai daranti visiems didel poveik. Visa js istorija, skaitant nepaprastus nutikimus ir katastrofas, yra nulemta btent ios prielaidos. -Ties sakant, n nenutuokiu, kur link tu suki. -Pagalvok... Juk pasaulis toli grau nebuvo sukurtas medzai, ar ne? -Aiku, ne. -Jis nebuvo sukurtas varlms, drieams ar triuiams. -Ne. -inoma, kad ne. Pasaulis buvo sukurtas mogui.

-Teisingai. -Kiekvienas, kuris priklauso js kultrai, puikiausiai tai ino, ar ne? Netgi ateistai, galv guldantys, kad Dievo nra, ino, kad pasaulis sutvertas mogui.

-Taip, man irgi taip atrodo. -Puiku. Tad tai ir pagrindin tavo pasakojimo mintis: pasaulis sukurtas mogui. -Man sunku suprasti. Kodl btent i mintis ir yra legendos prielaida? -Js kultros mons t mint pavadino prielaida, laiko j prielaida. Jie sako: O jei pasaulis tikrai yra sukurtas btent mums?" -Na gerai, o kas toliau? -Pagalvok, koki pasekmi sulaukiama padarius toki prielaid. Jei pasaulis sukurtas mums, kas tada? -Gerai jau, man aiku, k nori pasakyti. Jeigu pasaulis sukurtas mums, vadinasi, jis mums priklauso. Tai reikia, kad galime daryti su juo, kas tik mums aus galv. -Btent. Kaip tik itaip per pastaruosius deimt tkstani met js ir elgts: gyvendami pasaulyje idarinjote su juo visokiausias kvailystes. Ir, aiku, mante turintys tam teis, nes juk is niekam tiks daiktas priklauso jums. -Taip, - atsakiau minutl pamsts. - Ties sakant, truput keista. Tok teigin girdi gal penkiasdeimt kart per dien. mons kalba apie ms aplink, ms jras, ms Sauls sistem. Netgi esu girdjs juos nekant apie ms laukin gamt. -O dar vakar kuo nuoirdiausiai stengeisi mane tikinti, es js kultroje nra nieko, kas bent i tolo primint mitologij. - Bandiau. Tenka pripainti. Izmaelis vis dar velg mane i padilb. -A klydau, - nervingai sksteljau rankomis. - Ko tu dar i mans nori? -Bent kiek nuostabos, - atsak jis. -Gerai jau, a nustebs, - linkteljau. - Tik nenorjau isiduoti.

-Reikjo mums susitikti, kai tau buvo septyniolika. A tik gteljau peiais, tarsi nordamas pasakyti, jog ir man gaila.

7
- Vakar sakiau, kad i tavo pasakotos istorijos paaiks, kaip pasaulis tapo toks, koks yra. -Taip. -Ar i pirmoji legendos dalis daug k paaikino? -Nori pasakyti... ar i jos paaikjo, kaip viskas klostsi iki ms dien? -Btent. -Pasakysiu tiesiai: man nepaaikjo niekas, n menkiausias trupinlis. -Pamstyk. Ar pasaulis bt toks, koks yra iandien, jei jis bt skirtas medzai? -Ne, nebt. -Akivaizdu, ar ne? Jei pasaulis bt buvs sukurtas medzoms, viskas ia atrodyt kitaip. -Teisyb. Bet jis skirtas ne medzoms, o monms. -Btent tai i dalies ir paaikina, kaip pasaulis tapo toks, koks yra. -Taip. Tai dar vienas niekikas bdas vis atsakomyb suversti dievams. Jeigu pasaul jie bt paskyr medzoms, nieko blogo jam nebt atsitik. -inoma, linkteljo Izmaelis. - Pradedi suprasti reikalo esm.

8
- Ar bent nujauti, kur reikt iekoti kit legendos dali - jos vidurio ir pabaigos? Trumpai pamsts atsakiau: - Manau, verta apsistoti prie Novos1.
Nova (lot. nauja) naujoji vaigd; vaigd, kurios viesumas per kelias bandas ar paras padidja tkstanius ar imtus tkstani kart.

-Kodl?
-Pagalvojau, kad jei Nova dalyvauja kuriant mit apie pasaulio sukrim, tai iandien mano pasakota istorija tra paskubomis apmestas legendos planas. Dabar man belieka isiaikinti, k ir kaip dievai kr toliau. -Gerai, tai ir bus tavo nam uduotis. Rytoj noriau pasiklausyti vidurins legendos dalies.

1
- K gi, - tariau kit ryt, - rodos, man pavyko atlikti nam uduot ir surasti legendos vidur bei pabaig. Izmaelis pritariamai linkteljo ir vilgsniu parod magnetofon. - Vis pirma padariau prielaid: pasaulis sukurtas mogui. * ada paklausiau savs, kaip a pats rayiau istorij apie Nov. A

samprotauiau madaug taip: Pasaulis buvo sukurtas monms, bet prajo dar daugyb laiko, kol jie tai suprato. Beveik tris milijonus met jie gyveno taip, tarsi ia bt medz karalija. mogus gyveno neisiskirdamas i kit padar, pavyzdiui, lit ar vombat1, - tai kas ities svarbu." -O k i tikro reikia gyventi kaip litui ar vombatui? -Tai reikia... laukti i pasaulio malons. Tai reikia gyventi visikai nevaldant ir nekeiiant savo aplinkos. -Aiku. Pasakok toliau. - Taigi. Esant tokiai padiai, negaljo atsiskleisti tikroji mogaus prigimtis. Jis negaljo sau susikurti tikrai mogiko gy venimo, - tokio gyvenimo, kuris iskirt jj i kit. Taigi visa ankstyvoji monijos istorija - o teisingiausia bt sakyti, didioji monijos istorijos dalis prabgo mogui snduriuojant ir nieko ypatinga neveikiant. Ir tai tada atjo laikas isprsti pagrindin problem man paiam ne taip lengva buvo j suprasti. mogus negali nieko pasiekti gyvendamas kaip litas ar vombatas, nes jei esi toks vris... Kad nuveikt k nors naudinga, mogus turi sikurti vienoje vietoje ir ten imokti dirbti, o taip pat - ir kalbti. Noriu pasakyti, jog mogus anksiau ar vliau turjo perengti rib; privaljo liautis gyvens kaip mediotojas ir augal rinkjas, liautis klajojs i vienos vietos j kit iekodamas maisto. Kad isivert i ito uburto rato, mogui reikjo pradti ssl gyvenim ir turti pastov bst, aplink kur jau galima tvarkytis pagal savo nor. Taigi. Bet kodl mogus taip ilgai lauk? A galvojau sau: Na gerai, kas jam trukd jau seniausiai imti gyventi ssliai? Ogi tai, kad vienoje vietoje praleids

kelias savaites ar mnesius mogus imt badauti. Juk vien rinkdamas augalus ir mediodamas jis kaip luota iluot apylinkes - ten nelikt nei valgom augal, nei jokio gyvno. Sslus gyvenimas reikalavo i mogaus vieno esminio dalyko: reikjo imokti elgtis su aplinka taip, kad maistas niekad nesibaigt. mogui teko uvaldyti aplink, kad turt
' Vombatas -didelis sterblinis induolis, gyvena Australijoje ir Tasmanijoje.

dauginu jam tinkamo maisto. Kitaip tariant, jam teko usiimti emdirbyste. Tai buvo tikras lis. Pasaulis buvo sukurtas mogui, bet mogus nesugebjo juo tikrai naudotis, kol nerado ieities i ios keblios situacijos. Ir madaug prie deimt tkstani met pagaliau pralau ledus pakanka prisiminti Tigro ir Eufrato basein1. Tai ir buvo didysis vykis - didesnio monija nesulauk iki iol. Dabar mogus galjo atsikratyti suvarym, kurie... Mediokl ir augal rinkimas tris milijonus met ribojo mogaus galimybes, kabojo tarsi kilpa ant kaklo. Atsiradus emdirbystei, visi barjerai vienu ypu buvo paalinti, o monija vystsi tiesiog aibikai. Sslus gyvenimas savo ruotu skatino darbo pasidalijim. Pastarasis atvr keli rastis technikai. Tobuljant technikai, suklestjo amatai ir prekyba. Amatininkai ir pirkliai ilgainiui sudar slygas atsirasti matematikai, plisti ratingumui, mokslui ir taip toliau. itaip viskas ir prasidjo, bet tai, kaip mes sakome, jau istorija." tai tau ir vidurinioji legendos dalis.

Turima omenyje tai, jog Tigro ir Eufrato upi baseine pirmiausia atsirado emdirbyst.

2
- Labai spdinga, - tar Izmaelis. - Tikiuosi, supranti, jog didysis vykis", kur ia taip smulkiai pavaizdavai, i tikro buvo js kultros pradia? -Taip. -Reikia pabrti, jog nuomon, es emdirbyst atsirado vienoje vietoje, o paskui paplito po vis pasaul, yra aikiai pasenusi. Taiau Tigro ir Eufrato baseinas ir toliau laikomas legendine emdirbysts atsiradimo vieta. Bent jau Vakar kultroje. O tai, kaip vliau pamatysime, yra labai svarbu. -Galbt.

-Vakarykt legendos dalis puikiausiai atskleid daigini" poir j pasaul: pasaulis yra sistema, leidianti gyvuoti vis pirma mogui, mechanizmas, pritaikytas nepertraukiamai moni reprodukcijai. -Teisyb. -iandien papasakota legendos dalis, atrodo, turjo atskleisti mogaus lemties paslapt. Akivaizdu, kad mogui nebuvo skirta gyventi kaip litui ar vombatui. -Tikrai ne. -Tad kokia gi ta mogaus lemtis? -Hm, - krenkteljau a. - Na, mogui skirta... kak pasiekti, nuveikti didius darbus. -Visi daiginiai" ino, jog mogaus paskirtis turt bti dar tauresn ir ypatingesn. -Manau, galtum ir tiesiai pasakyti: mogui yra lemta sukurti civilizacij. -Bandyk samprotauti mitologikai. -Gaila, bet n neinau, nuo ko pradti. - A tau parodysiu keli. Klausyk. Ir a miau klausytis.

_ Na gerai, - sutikau ir usimerkiau. Po poros minui pasakiau Izmaeliui, kad tok pasaul jau sivaizduoju. _ Na, ir kaip jis atrodo? -Sunku apibdinti. Pasaulis ir tiek. -Kur sivaizduoji ess tu pats? -K nori pasakyti? -I kur pasaul iri? -Ak. I viraus. Esu kakur auktai erdvje. | - K ten viruje veiki? -N pats neinau. - Kodl nenusileidi ant ems? -Neinau... Pasaulis, kuriame nra mogaus... A ia visikai svetimas, tik atsitiktinis lankytojas. -Nagi, nusileisk emyn. -Na gerai, - sutikau ir po minutls nusistebjau: domu, bet tenai nusileisti visikai nenoriu. -Kodl? Kas gi ten ypatinga? -Ten plyti tikros diungls, - ypteljau a. -Mat kaip. Nori pasakyti, jog nagai ir ragai ten, laukin gamta, nuomi siaubingj drakon kova?"

-Taigi.
- O kas atsitikt, jeigu ten nusileistum? - Tapiau vienu i t nuolat rodani iltis drakon. Atsimerks pamaiau Izmael pritariamai linksint galva. Jis tar: -Kaip tik itaip velgiant pasaul, mums prie akis geriausiai atsiskleidia diev sugalvota schema ir mogaus vieta joje. Juk dievai nenorjo, kad pasaulis taip ir likt diunglmis, ar ne? -Bent jau ne ms mitologijoje - tai nori pasakyti? Aiku, kad nenorjo. -Taigi be mogaus pasaulis atrod tarsi dar nebaigtas kurti, tai tebuvo gamta: nagai ir ragai.

3
- Kaip jau isiaikinome vakar, evoliucija nepasibaig nei atsiradus medzoms, nei uvims, nei ropliams ar induoliams. Anot tavo papasakoto mito, kryba nutrko tik tada, kai pasirod mogus. - Taip. -O kodl be mogaus pasauliui ir visatai tarsi kako trko? Kodl pasauliui ir visatai btinai reikjo mogaus? -Neinau. -K gi, dar pagalvok apie tai. Mstyk apie pasaul be mogaus. Pamgink tok pasaul sivaizduoti.

Ten buvo anarchija, pasaulis skendjo chaose, pirmyktje bsenoje. -Btent. Tiksliau ir nepasakysi.

-Tai ko gi pasauliui reikjo? -Kad kas nors ateit ir... j patobulint. Kad kas nors padaryt jame tvark. -O kaip gi vadinamas asmuo, kuris atjs visk sustato savo vietas? mogus, kuris paaboja anarchij ir visk sutvarko? -Na... valdovas. Karalius. -inoma. Pasauliui reikjo valdovo. Jam reikjo mogaus. -Taip. -tai dabar darosi dar aikesn pagrindin tavo pasakojimo mintis: pasaulis buvo sukurtas mogui, o mogus atjo valdyti pasaulio. -Taip. Rodos, tai daugiau nei akivaizdu. Kiekvienam suprantama. -Ir kas gi tai? -Nesuprantu. -Ar tai faktas? -Ne. -O kas? -Tai mitologija, - atsakiau. -Kurios js kultroje negalime rasti n pdsak, ar ne? -Teisingai. Izmaelis vl niriai pavelg mane per stikl. - Palauk, - prabilau po trumpos pauzs. - Tai, k man ia rodai, ir visa, k idarinji, yra... beveik netiktina. A tai supran tu. Bet a ne toks, kad staiga paokiau nuo kds, pliauktel iau sau per kakt ir suukiau: Dieve mano, juk tai nuostabu!" Jis nustebs kilsteljo antakius ir paklaus: - Bet kodl gi? Kas tau yra? Buvau taip nugrimzds j savo mintis, kad nejuia ypteljau: - Viskas manyje sual. Jauiuosi tarsi didiulis

ledkalnis. Ir Izmaelis mane ujausdamas tik pakraip galv.

4
- Grkime prie ms temos... Kaip jau sakei, mogui prireik daugybs laiko, kol jis pagaliau sikal sau galv, kad jam skirta pasiekti didingesni ir tauresni dalyk negu tik gyventi kaip litui ar vombatui. Prie tris milijonus met jis tebebuvo pasaul gaubusio chaoso dalis, tik dar vienas dumble besivoliojantis padaras.

-Taip.
-Ir tik prie deimt tkstani met jis pagaliau suvok, kad jo vieta - ne purvyne. Tada jis pats save itrauk i purvo, visk pam savo rankas ir padar tvark. -Btent. -Bet pasaulis atsisak nuolankiai priimti jo primestus statymus, ar ne? -Neatsisak. - Taigi, kad pasaulis prieinasi. Kad ir k mogus pastatyt, vjas ir lietus ilgainiui visk sunaikina. Diungls reikalauja atiduo ti laukus, kuriuose jis augina javus ir statosi sau namus. Sklas, kurias jis beria dirv, sulesa paukiai. Jo puoseljamus augalus grauia vabzdiai kenkjai. Gerok dal jo parsiveto namus derliaus pasigrobia pels. jo auginam ir penim gyvuli ban das kartais sisuka vilkai, kartais pas jas apsilanko laps. Kalnai dunkso kur dunksoj, ups ir vandenynai tyvuliuoja n nema nydami kur nors pasitraukti ir duoti mogui keli. Nei

ems drebjimas, nei potvynis, nei uraganas, nei pga, nei sausra ne praeina mogui paliepus. -Tai tiesa. -Pasaulis nelinks nuolankiai laikytis primest taisykli, tad kas gi mogui belieka? -Nesuprantu, k nori pasakyti. -K turi padaryti karalius, jei jam engus miest paaikja, jog gyventojai taip paprastai jo valdiai nepaklus? -Jam teks miest ukariauti.

-inoma. Norint tapti pasaulio valdovu, pirmiausia t pasaul reikia ukariauti. -Na gerai, pone, - staiga suukau a ir vos susivaldiau nepaoks nuo kds ir nepliaukteljs ranka sau per kakt. -Taip, a klausau. - Tai galima igirsti bent penkiasdeimt kart per dien. sijun gi radij ar televizori ir girdi tai kas valand. mogus ukariauja dykumas ir vandenynus, paaboja atom ir kitus elementus, u valdo vis erdv. Izmaelis ypteljo: - O kai a sakiau, kad i legenda persmelkia vis js kultr, tu juk manimi netikjai. Dabar pats supranti, k norjau tuo pasakyti. Js kultros mitologija tiesiog be perstojo pasiekia kiekvieno ausis, ir pagaliau tai js imate visikai nekreipti dmesio. inoma, mogus uvaldo erdv, dykumas ir vandenynus, paaboja atom, panaudoja savo labui kitus elementus. Anot js mitologijos, kaip tik tam jis ir gim. - Taip. ito negalima paneigti. Tai akivaizdu.

dar. tai taip pasaulis ir tapo toks, koks yra. - Gerai, nepaleisk silo galo, bet bandyk velgti giliau. Por minui pasdjau usimerks, taiau nieko gudresnio nesugalvojau.

5
- Dabar jau galime sujungti dvi pirmsias legendos dalis: pasaulis buvo sukurtas mogui, o mogus atjo j6 ukariauti ir jj valdyti. Bet ar i antroji dalis padeda paaikinti, kaip pasaulis tapo toks, koks yra? - Leisk pagalvoti... Kartoju: tai labai niekikas bdas vis kalt suversti dievams. Jie paskyr pasaul mogui, jie sukr ir pat mog, kad is pavergt ir valdyt pasaul. mogus tai ir

Izmaelis mosteljo galva lango pus ir paklaus: _ O visi js laimjimai ir visos tragedijos, visi stebuklai ir paslaptys, - i kur visa tai kyla? temps visas jgas stengiausi surasti slapt mokytojo itart odi prasm, bet taip ir nepavyko suprasti, kur jis suka. -Pamgink kitaip, - vl prabilo Izmaelis. - Jei dievai mogui bt skyr gyventi kaip litui ar vombatui, iandien pasaulis nebt toks, koks yra, ar ne? -Nebt. -mogui buvo lemta ukariauti pasaul ir j valdyti. Tad kas gi keit pasaul? -mogus tik vykd tai, kas jam buvo lemta. -inoma. Ir tai buvo jo pareiga, ar ne? -Visai teisingai. -Tai kam reikia dl to jaudintis? -Aiku, kad nereikia. Visikai nereikia. -Daigini" nuomone, tai tiesiog kaina, kuri teko sumokti u tai, kad mogus tapo mogumi. -Kaip tai? -Juk visikai nemanoma tapti mogumi, jei gyveni greta purve besivartani drakon, ar ne? -Tai tiesa, nemanoma. -Kad tapt tuo, kuo yra dabar, mogus turjo priversti save ibristi i purvyno. Ir tai koki sulaukme pasekmi. Daiginiai" mano, jog dievai monms, panaiai kaip ir jie patys didvyriui Achilui, leido pasirinkti: arba jo gyvenimas bus trumpas ir lovingas, arba ilgas, taiau nuobodus ir apgailtinas. Ir daiginiai" apsisprend gyventi trumpai, bet lovingai. -Taip, mons i tikro taip iri savo gyvenim. Jie tik gteli peiais ir sako: Tai kaina, kuri tenka

sumokti u jauk but, centrin ildym, oro kondicionavimo sistem, automobilius ir visa kita", - tariau a ir paaipiai pavelgs goril pridriau: - O kaip visk iri tu? -Man rodos, js sumokjote visai ne u tai, kad taptumte

tikrais monmis. Ir net ne u tavo ivardytus daiktus. Tai kaina u prasminim legendos, kuri pavert moni gimin pasaulio prieu.

1
- Jau inome legendos pradi ir vidur, kit dien, vos prasidjus ms usimimui, tar Izmaelis. - Pagaliau mogaus lemtis m pildytis. Pasaulis jau ukariaujamas. O kaip legenda baigiasi? - Man bt buv geriau visk papasakoti vakar. Dabar pameiau minties gij.

-Pasiklausyk rao ir prisimink, kuo baigiasi antroji legendos dalis. Gal tai pads. -Gera mintis, - linkteljau a, nieko nelauks atsukau kaset atgal ir jungiau magnetofon. - Dabar mogus galjo atsikratyti suvarym, kurie... Mediokl ir augal rinkimas tris milijonus met ribojo mogaus galimybes, kabojo tarsi kilpa ant kaklo. Atsiradus emdirbystei, visi barjerai vienu ypu buvo paalinti, o monija vystsi tiesiog aibikai. Sslus gyvenimas savo ruotu skatino darbo pasidali jim. Pastarasis atvr keli rastis technikai. Tobuljant techni kai, suklestjo amatai ir prekyba. Amatininkai ir pirkliai ilgainiui sudar slygas atsirasti matematikai, plisti ratingumui, mokslui ir taip toliau. itaip viskas ir prasidjo, bet tai, kaip mes sakome, jau istorija." - Na taip, - krenkteljau. - Taip. mogui buvo lemta ukariauti pasaul ir j valdyti. Ir galima sakyti, kad tiksl pavyko pasiekti... Beveik. mogus daug nuveik, taiau jo veikla, rodos, buvo pratinga jam paiam. Blogiausia, jog ukariaudamas pasaul, mogus j tuo paiu metu ir nusiaub. Mes tapome galingi ir labai gudrs, tik niekaip nesugalvojame, kaip liautis niokoti pasaul arba kaip atitaisyti jau padaryt al. Mes uvertme pasaul visokiausiomis nuodingomis mediagomis, tarsi jis bt kokia bedugn duob. Dar daugiau - mes tebenuodijame pasaul. Mes kaip kokie besoiai eikvojome naudingsias ikasenas, tarsi jos niekad negalt pasibaigti, taiau blogiausia, jog mes ir toliau jas eikvojame. Sunku ir sivaizduoti, jog pasaulis galt

itverti dar vien tokios neabotos savivals imtmet, bet i tikro niekam tai nerpi. Tai problema, kuri teks sprsti ms vaikams arba ankams. Tik viena dar gali mus igelbti. Privalome imokti dar subtiliau valdyti pasaul. Visi ie pavojai kilo todl, kad mes ukariavome pasaul, bet kaip tik todl turime uvaldyti j visikai, ms valdia turi bti absoliuti. Kai visk suimsime savo rankas, reikalai pasitaisys. gysime neribot valdi. Tada niekas neter pasaulio. Mes sukelsime ir sustabdysime liet. Kvadratiniame centimetre

ems uauginsime buel1 kviei. Jras ir vandenynus priar-tinsime prie emdirbysts rajon. Kontroliuosime or: daugiau nebus joki uragan, joki tornad, pg ir nepakeliam ali, priversime debesis ilieti juose susikaupus vanden ten, kur jo labiausiai trksta, o ne vandenynus. Kaip diev numatyta, visi planetoje vykstantys natrals procesai pagaliau atsidurs ms rankose. Mes juos valdysime taip, kaip programas sukrs informatikas valdo kompiuter. Tad tai kaip iandien viskas atrodo. Pradt ukariavim reikia tsti. Uvald pasaul, arba galutinai j sunaikinsime, arba paversime tikru rojumi, rojumi, paklstaniu mogaus sukurtiems statymams. Jei mums tai pavykt, jei sugebtume tapti viso pasaulio valdovais, niekas mums daugiau negalt trukdyti. Prasidt persiklimo vaigdes era. mogus iskrist kosmos ukariauti visatos. Kaip tik toks ir bt galutinis mogaus tikslas: ukariauti ir valdyti visat. tai koks nuostabus tvarinys yra mogus.

apie bsim roj. Tada nebtum suprats, kad vien mintis ukariauti pasaul daro didiul al paiam mogui. Dar prie tris ar keturis deimtmeius js kultros mons n neabejojo, kad viskas nuolat eina vis geryn ir geryn. Ir taip be galo.
1

Buelis (ang. bushel) - nesisteminis biral ir skysi trio vienetas apytiksliai lygus 35.21.

2
Didiam mano nustebimui i ten guljusios krvos Izmaelis isitrauk vien akel ir pamojavo ja man, tuo nordamas parodyti, jog visikai man pritaria. - Pakartok visk dar kart, tai buvo nuostabu, suuko jis energingai linksdamas savo masyvia galva ir dar pridr: - Bet juk ir pats supranti, kad jeigu i legendos dal btum papasakojs prie imt ar penkiasdeimt met, kalbtum ne apie k kita, o tik

-Taip ir buvo. -Taiau pasakodamas sav legendos variant, nutyljai vien smulkmen, o jos mums btinai reikia, kad js kultros moni aikinimas, kaip pasaulis tapo toks, koks yra, pagaliau bt visikai isamus. -Kokia ta smulkmena? -Manau, ir pats gali susiprasti. Kol kas inome, jog pasaulis buvo sukurtas, kad mogus j ukariaut, valdyt ir ilgainiui paverst rojumi. Toliau aikiai turt eiti jungtukas bet". ito bet" reikia visada. Nes daiginiai" visad jaut, jog pasaulis toli grau nra ir nebus toks rojus, apie kokj jie svajojo. -Teisyb. Palauk... Pabandysiu t sakinj pabaigti. Pasaulis buvo sukurtas, kad mogus jj ukariaut ir valdyt, bet pasirod, jog tasai ukariavimas destruktyvesnis negu buvo galima tiktis. -Tu mans nesiklausai. Bet" buvo neatskiriama legendos dalis dar tada, kai niekas n nenujaut, kad pasaulio ukariavimas taps toks visa naikinantis. Tasai bet" turjo pateisinti visus jsikio rojaus trkumus - karus ir iaurumus, skurd ir neteisingum, korupcij ir inaudojim. iandien tasai bet" paaikina visus nepriteklius ir moni engim, branduolinio ginklo plitim ir vis didesnj utertum. Jis paaikina, kodl prasidjo Antrasis pasaulinis karas, ir jei tikrai reiks, nuvies Treiojo pasaulinio karo prieastis.

Niriai pavelgiau j mokytoj, o jis ts: -Tai banali istorijai Ir treiokas gali taip sugalvoti. -Tikriausiai tu teisus, tik man vis tiek dar neaiku. -Nagi, pamstyk. Kas ia yra blogai? Kas ia blogja kasdien? Valdant mogui, pasaulis turjo tapti rojumi, bet... -Bet mons patys visk sugadino. -inoma. O kodl jie visk sugadino? -Kodl gi? -Gal todl, kad jie n nenorjo rojaus? -Ne, ne. Atrodo, teisingiausia bt pasakyti, jog jie... jie ,uvo tiesiog priversti visk sugadinti. mons pasaul norjo

paversti rojumi, bet btent dl savo mogikosios prigimties buvo priversti'visk sugadinti. -Bet kodl? Kodl bdami monmis jie neivengiamai turjo visk sujaukti? -Todl, kad moguje gldi sunkiai nusakomas blogis. Kakas, kas neleidia sukurti rojaus. Kakas, kas daro mones kvailus, troktanius griauti, godius ir trumparegius. -inoma. Tai ino kiekvienas, priklausantis js kultrai. mogus gim tam, kad pasaul paverst rojumi, taiau, deja, jis gim netobulas. Todl mogaus kuriam roj visad sudarko jo paties kvailumas, godumas, agresyvumas ir trumparegikumas. -Teisingai.

3
Slapta regzdamas savas mintis, a meiau j dm nepatikl vilgsn ir paklausiau: - Nori pasakyti, kad mano aikinimas neteisingas? Izmaelis papurts galv atsak: -Nra prasms prietarauti mitologijai. Seniai seniai js kultros mons tikjo, kad mogaus namai yra visatos centras. Es visata pirmiausia buvo sukurta mogui, todl savaime aiku, jog jo namai ir yra jos sostin. Koperniko pasekjai to n neginijo. Jie nerod pirtais mones ir nesak: Js klystate". Jie nukreip akis dang ir sak: Pairkite, kas gi i tikro ten yra". -Nelabai suprantu, kur link kreipi savo mint. -Kodl daiginiai" nusprend, jog mogaus sieloje gldi blogis? Kur jie surado rodym? -Neinau. -Manau, kad tiesiog apsimeti kvaileliu. rodym jie

iekojo monijos istorijoje. -Teisyb. -O kada gi monijos istorija prasidjo?

- Na... prie tris milijonus met. Izmaelis pavelg mane su pasibjaurjimu ir tar: -Juk ir pats puikiausiai inai, kad tie trys milijonai met tik labai slyginai priskiriami monijos istorijai. Taiau visuotinai pripastama, jog ta istorija prasidjo... -Tik prie kelis tkstanius met. -inoma. Js kultros atstovai mano, jog visa monijos istorija i esms yra j pai istorija. Niekas n netaria, kad koki nors moni gyvenimas galt nepriklausyti j istorijai. -Tai tiesa. -Taigi kur iekojo rodym js kultros mons, nordami nusprsti, ar mogus yra blogio altinis? -rodym jie iekojo savo pai istorijoje. -Btent. Jie nar tik po savo kultr ir band rasti ten bent menkiausi rodym. Bet juo remiantis daryti toki kategorik ivad tiesiog neprotinga. -Aiku. - mogus toli grau nra blogas pats savaime. Jei mogui bt liepta prasminti harmoningai su pasauliu derani legend, jis ir pats graiai sugyvent su pasauliu. Taiau prasmindamas toki legend kaip js, legend, kuri veria j su pasauliu kovoti, mogus neivengiamai siekia pasaul nugalti. Jei moni pras minama legenda pasakoja, kad jie yra pasaulio viepaiai, mons taip ir elgiasi. Jei, anot legendos, pasaulis yra prieas, kur reikia nugalti, mons ir kovoja su juo kaip su pikiausiu prieu, ir

neivengiamai ateina laikas, kai pasaulis - krauju plstantis prie as - susmunka prie nugaltojo koj.

4
- Prie kelias dienas, - toliau kalbjo Izmaelis, -tavo aikinim, kaip pasaulis tapo toks, koks yra, a palyginau su mozaika. Tai, k mes matme iki iol, tra mozaikos apmatai,

bendras vaizdas. Dabar mes neskubsime mozaikos papildyti. Kai baigsime savo usimimus, ir pats nesunkiai galsi tai padaryti. -Gerai. -Taiau prie eidami toliau, vien labai svarb mozaikos element vis dlto turime irykinti... Vienas i rykiausi daigini" kultros bruo yra jos emocikai gilus ir labai stiprus ryys su pranaais. Sunku pervertinti tak, kuri daigini" kultrai padar tokios asmenybs kaip Moz, Gautama Buda, Konfucijus, Jzus ir Mahometas. -Taip. -is js kultros bruoas yra nepaprastai rykus todl, kad akmenini" kultroje nieko panaaus nerasi, nebent tai yra prating kontakt su daiginiais" pasekm, - prisiminkime Vovok1 ir dvasi ok2 arba Don Frum ir krovinio kultus3, paplitusius pietinse Ramiojo Vandenyno salose. Bet apskritai akmenini" kultroje nra tradicijos, kad i j pai tarpo atsirast pranaai, kurie ragint pakeisti savo gyvenim bei duot naujo gyvenimo statym ir princip rinkinius. -A tai suvokiau ir anksiau, tiesa, neaikiai, tarsi per migl. Manau, kad kiekvienas tai ino. Tai tikriausiai... Na, a net neinau. -Nagi, tsk. -Tai toks jausmas, tokia ramybs neduodanti mintis: kuriems galams tais monmis apskritai rpintis? Ties sakant, n kiek nenuostabu, kad tie laukiniai neturi prana. I tikro moni paderm Dievui parpo tada, kai neolito laikais atsirado baltaodiai emdirbiai. -Taip, suprantama. Taiau dabar a noriau pakalbti ne apie tai, jog akmenini" kultroje nra prana, o apie didiul poveik, kur pranaai daro daiginiams". Milijonai moni velgia
1

prie baltj viepatavim. Ragino savo sekjus tarp savs gyventi taikiai, o su baltaisiais kovoti pasitelkus dvasi okio gali. 2 Dvasi okis - 1870 m. prasidjusio Siaurs Amerikos indn religinio judjimo apeiga. Jie tikjo, kad is okis pads prisikelti visiems mirusiems ems indnams, isigelbti jiems nuo lig ir mirties. 3 Krovinio kultai - Melanezijos ir Naujosios Gvinjos naujieji religiniai judjimai, imituojantys europietika ritual su viltimi, kad ui tai bus atlyginta europietiko tipo materialine gerove atplauks laivai su kroviniais ir visiems visko pakaks.

Vovoka (1856-1932) Siaurs Amerikos indn pranaas ir misrikas, maitavs

 praeit nordami pasirinkti sau pranaus ir bent i dalies gyventi taip, kaip gyveno jie. Kodl gi tie pranaai tokie svarbs? -Tai ities geras klausimas, tik nemanau, kad turiau k atsakyti. -Na gerai, pamginkime kitaip. Ko siek ia buv pranaai? Ko jiems ia reikjo? - j klausim prie minutl tu pats atsakei. Jie atjo ia, kad padt mums atsitiesti ir pasakyt, kaip turime gyventi. -Taip, tai gyvybikai btina inia. Dl jos neabejotinai verta ir numirti. -Neabejotinai verta. -Bet kodl? Kodl jums reikia prana, kad suinotumte, kaip reikia gyventi? Kodl jums apskritai reikia ko nors, kas atjs pasakyt, kaip gyventi? -Hm. Na gerai, dabar suprantu, k nori pasakyti. Reikia, kad pranaai paaikint, kaip mums gyventi, nes kitaip mes to neinotume. - inoma. Kai daiginiai" klausia savs, kaip mons turt gyventi, tas klausimas anksiau ar vliau tampa religinis: pasiro do pranaai ir ima dstyti savo argumentus. Pavyzdiui, kai ioje alyje buvo pradta svarstyti idja legalizuoti abortus, i pradi atrod, jog tai kiekvieno asmenikas reikalas. Bet paskui mons m visko prisigalvoti, kreipsi j savo pranaus, ir netrukus uvi r religinis ginas, ir abiejose barikad pusse buvo isirikiav ne kas kitas, o dvasininkai. Lygiai taip pat dabar yra svarstoma, ar legalizuoti tokius narkotikus kaip heroinas ir

kokainas, ir kol kas kalbamasi labai konstruktyviai. Bet jei kada nors juos i ties bus ketinama legalizuoti, tam tikros mstysenos mons, be abejo, ims vartyti ratus ir iekoti, k apie tai yra pasak pranaai. -Taip, tai tiesa. Prana odius mons kakaip savaime ima u gryn pinig. -K tik tu pasakei: Reikia, kad pranaai paaikint, kaip mums gyventi, nes kitaip mes to neinotume." Bet kodl taip yra? Kodl be prana js neimanote, kaip tvarkyti savo gyvenim?

-Geras klausimas. Man rodos todl, jog... Na, kad ir itie abortai. Galime ginytis dl to tkstant met, bet n vieno i ms argumentai nra tokie, kad ginas kart ir visiems laikams baigtsi, nes juk kiekvienam argumentui atsiras kontrargumentas. Todl nemanoma tvirtai inoti, k mums daryti. tai todl mums ir reikia prana. Pranaai ino. -Taip, sutinku. Bet klausimas vis dlto tebelieka. Kodl to neinote js? -Mano nuomone, klausimas tebelieka todl, jog a negaliu j atsakyti. -Js inote, kaip vienas nuo kito atskiriami atomai, kaip Mnul pasiuniamas zondas, kaip susijungia genai, bet neturite supratimo, kaip privalo gyventi mons. -Btent. -Bet kodl? K apie tai sako Motina Kultra? -Hm, - numykiau a, kelias minutes pasdjau usimerks, o paskui pridriau: - Motina Kultra sako, kad negalima isiaikinti visko apie atomus, skrydius kosmos ir genus, bet apie tai, kaip mons turt gyventi, negalima inoti nieko. Tokios inios mums nepasiekiamos, todl apie tai nieko ir neinome. -Suprantu. O k tu pats galtum pasakyti, pasiklauss Motinos Kultros balso? - kart tegaliu pritarti viskam, k igirdau i jos lp. inojimo, kaip monms dert gyventi, tiesiog nemanoma pasisemti ia, emje. tai ir viskas. -Kitais odiais tariant, kadangi ia, emje nieko negalima suinoti, tai geriausia pasikliauti savo pai protu. Diskutuodami apie narkotik legalizavim, mons btent taip ir padar. Kiekviena pus kalbjo apie tai, kas bt protinga, taiau

kad ir koki pus palaikytum, niekad negali bti tikras, jog neapsirinki. - Tu visikai teisus. Nra prasms klausti, k btent reikt daryti, nes to paprasiausiai negalima isiaikinti. Belieka tik vie nas kelias - balsuoti.

-Apie visa tai tu kalbi labai savimi pasitikdamas. Suinoti, kaip mons i tikro turt gyventi, paprasiausiai nemanoma. -Visikai teisingai. -O kodl tu toks tikras? -N neinau. Tvirtai inoti, kad turime gyventi taip ir ne kitaip... To negalima suinoti mums prastais bdais, kuriais gyjame inias. Jau sakiau: ia to negalima isiaikinti. - O ar kuris nors js i tikro band? A tyliai nusijuokiau. - Ar kas nors pasak sau: Gerai, mes jau kai k inome apie visus kitus dalykus, o dabar pabandysime isiaikinti, kaip i tikro turtume gyventi?" Ar kas nors tai padar? -Abejoju. - O ar tai neatrodo tau keista? Ypa turint galvoje, jog tai pats svarbiausias klausimas, kur monijai reikia isprsti. Kaip manai, argi neturt bti atskiros mokslo akos, sprendianios i problem? Tuo tarpu niekas i js rimtai n nepasidomjo, ar apskritai tuo klausimu galima k nors suinoti. -Mes inome, kad bnant ia nieko nepasiseks isiaikinti. -Nori pasakyti, jog tai savaime suprantama, tad neverta n stengtis, ar ne? -Teisingai. -Labai nemokslinis moksl linkusi moni poiris. -Ir tai tiesa.

5
- Dabar apie mones inome du nepaprastai svarbius dalykus, - tar Izmaelis. - Bent jau tai, kaip jie traktuojami daigini" mitologijoje. Pirma, mons jau savaime yra blogi, ir antra, jie tikrai neino ir niekada neinos, kaip privalo gyventi. Atrodo, jog tarp i dviej teigini turt bti tarpusavio ssaja.

- Taip. Jei monija inot, kaip gyventi, ji netrukt isiaikinti ir tai, kas mogaus prigimtyje yra paged. Noriu pasakyti, kad inodamas, kaip apskritai dera gyventi, savaime supranti ir tai, kaip privalo gyventi ydingas tvarinys. Jei to suinoti nepavyksta, tada ir visa kita - akmis ant vandens rayta. Supranti, k turiu galvoje? -Manau, kad taip. Bandai mane tikinti, kad jeigu suinai, kaip turi gyventi, tada gali suvaldyti ir tavo prigimtyje slypinias ydas. Jei isiaikini, kaip tau gyventi, tuomet savo ydinga prigimtimi ir veiksmais bent nealoji pasaulio. Galbt tai ir yra pati didiausia mogaus yda: jis neino, kaip turt gyventi. -Galbt. Rodos, taip galt bti.

mogus ydingas, todl jis nesiliauja mgins versti pasaulio rojumi, ir nieko ia nepadarysi. Js neinote, kaip jums gyventi, kad nustotumte kr roj, ir niekas niekuo jums negali padti. Aplenkdami vienas kit js veriats link katastrofos ir negalite jos atitolinti. Tik stebti, kaip ji vyks.

6
- Dabar jau aptarme pagrindines dalis js kultroje paplitusio aikinimo, kaip pasaulis tapo toks, koks yra. Pasaulis buvo patiktas monijai, kad i paverst j rojumi, taiau pati bdama ydinga, monija pasaul nuolat alino. Jei mogus bt inojs, kaip jam dera gyventi, jis dar bt galjs visk pakeisti. Nelaimei, jis to neinojo ir niekad nesuinos, nes suinoti toki dalyk paprasiausiai nemanoma. Todl kad ir kiek prakaito mogus iliet stengdamasis pasaul paversti rojumi, galiausiai jis j tik sudarkys. -Taip, rodos, tu teisus. -Tai lidna legenda, pasakojanti apie beviltikum, tutum ir apie tai, jog jau nieko negalima pakeisti.

-Atrodo, kad taip ir yra. -Ir mons veriami i apgailtin legend prasminti, todl nieko keisto, kad dauguma vis gyvenim praleidia nik narkotikus, girtuokliaudami ar spoksodami televizoriaus ekran. N trupuio nekeista, kad daugelis i js isikrausto i proto ar nusiudo. -Teisyb. Taiau yra ir dar viena? -Kas? -Legenda. - Taip, yra ir kita prasmintina legenda, bet daiginiai" daro visk, kad sunaikint ir j, ir visk aplink save.

kuri neverta kreipti dmesio. -Tiesa. Tau teko suimti rankomis mano galv, pasukti j ir

7
- Ar daug ymi viet tau teko apirti bekeliaujant? Suglums pavelgiau j: -ymi viet? -Ar esi kada pasuks i savo kelio, kad pamatytum koki vietin ymyb. -Taip, kartais pasitaikydavo. -Tu, aiku, jau ir pats esi pastebjs, kad i tikro kokioje nors vietovje esanius objektus apirinja tik turistai. Vietiniai tuos pastatus mato kiekvien dien, naudojasi jais ir galiausiai taip prie j pripranta, jog tiesiog nepastebi. -Taip. Tai normalu. -Pradj savj kelion, mes iki iol kaip tik tai ir veikme. Nusteb dairms po js kultros horizontus ir apirinjome objektus, kuri vietiniai niekada nepastebi. Atvykliui i kitos planetos jie netgi labai krist akis, taiau vietiniams gyventojams tai tik peizao dalis,

paklausti: Argi tu ito nematai?" O a atsakiau: K turiau matyti? Juk ia nieko nra." -iandien mes sugaiome daug laiko apirindami vien i spdingiausi js paminkl, - kalbu apie pamatin teigin, jog nemanoma suinoti, kaip monms i tikro dera gyventi. Motinai Kultrai bt geriausia, jei teigin priimtumte nereikalaudami rodym, nes jo rodyti ar patikrinti nemanoma.

-Taip.
-O koki ivad galtum padaryti prims i aksiom? -Nra jokios prasms stengtis gauti tokios ries ini. -Labai geras atsakymas. irint js emlap atrodo, kad minties pasaulis sutampa su js kultra. Jis baigiasi ties js kultros riba, ir jei engsi u jos, paprasiausiai nukrisi nuo pasaulio krato. Ar supranti mano mint? -Manau, kad taip. - Rytoj pabandysiu tave padrsinti, ir mes engsime nuo to sivaizduojamo krato. Ir kaip pamatysime, tu niekur nenukrisi, o pasiliksi ia pat. Mes paprasiausiai pateksime kit teritorij, kurios js kultros taka nepasiek tik todl, jog pagal emlap ten nieko neturi bti. Tiesiog negali bti.

1
- Na, kaip iandien jautiesi? - paklaus Izmaelis. -Delnai prakaituoja? irdis dauosi? A susimsts pavelgiau j j per mus skiriant stikl. Lig iol nebuvau mats toki spindini jo aki ir negirdjs tokio aismingo tono, kuris man kakodl nelabai patiko. Trokte trokau savo mokytojui priminti, kad jis yra gorila, bet, ai Dievui, susilaikiau ir tik burbteljau:

-Kol kas jauiuosi visai ramus. -Gerai. Tu esi kaip Antrasis udikas, kur niekingi pasaulio smgiai taip siutino, jog padarytum bet k, kad tik kaip nors j j sutryptum. -inoma. - Tada pradkime. Mes stovime prieais sien, ikilusi ten, kur yra js kultros moni mstymo riba. Vakar j a pavadi nau paminklu, bet tikriausiai nieko ia tokio, kad siena bus taip vadinama. iaip ar taip, toji siena - tai pagrindinis ir rodymo nereikalaujantis teiginys, kad tikros inios apie tai, kaip mo nms dera gyventi, nra pasiekiamos. A atmetu i aksiom ir bandau perlipti sien. Mums nereikia prana, kurie pasakyt, kaip gyventi; pavelg, kas yra anapus sienos, mes ir patys tai isi aikinsime. N neinojau k atsakyti, todl tik gteljau peiais. -inoma, tu visk iri skeptikai. Anot daigini", visatoje galima rasti vis ri informacijos, tik ji visikai nesusijusi su iniomis, kaip mums reikt gyventi. Vien po kitos atskleisdami visatoje slypinias paslaptis, js imokote skraidyti, suskaldyti atomus, viesos greiiu sisti vaigdes vairiausius praneimus ir taip toliau, bet visi visatos tyrinjimai n per col nepriartino js prie svarbiausio ir reikalingiausio dalyko: prie supratimo, kaip turite gyventi. -Tai tiesa. -Prie imtmet gyven bsimieji aeronautai irgi n nesivaizdavo, kad bt galima skraidyti. O ar

supranti kodl? -Ne. Ir apskritai nesuprantu, kuo ia dti aeronautai. Cia nra jokio ryio. -Toli grau nebuvo savaime suprantama, jog tai, k siekia suinoti tie bsimieji aeronautai, apskritai galima suinoti. Kai kas netgi sak, es gyvenant emje ito isiaikinti nepavyks, todl nra prasms n stengtis. Ar dabar jau matai panaum? Ar supranti, kaip tai susij? -Manau, kad taip.

- Bet panai bruo yra ir daugiau. ini apie skraidym tais laikais turta maai, o ir tos paios neatrod patikimos. Vos ne kiekvienas turjo susikrs savo teorij. Vienas sak: or pavyks pakilti tik imituojant paukt; be poros judri sparn niekaip neapsieisite." Kitas tvirtino: Vienos poros neuteks, jums prireiks dviej." Dar kitas tik numodavo ranka: Nesmon. Po pieriniai lktuvai skrenda ir be judri sparn. Jums reiks poros nejudri sparn ir dirbtinio kuro, kurio energija padt isilai kyti ore." Ir taip toliau. Jie bt galj dar ilgai ginytis tiek dl termin, tiek ir dl dalyko esms, nes jokios j turimos inios neatrod patikimos ir neginijamos. Atrod, jog prie juos tik vienas kelias - kurti vis naujus variantus ir klysti.

-Btent. -O kaip tai vadinama? Kaip vadinasi teiginys, kuris paaikina, kas vyksta kiekvien kart, jei tik yra vykdytos nurodytos slygos? -Dsnis. -inoma. Dabartini aeronaut pirmtakai buvo pasmerkti vis bandyti ir klysti, nes jie neinojo aerodinamikos dsni, -netgi nenutuok, kad tokie apskritai yra. -Mat kaip, dabar suprantu, kur tu kreipi. -Js kultros mons dabar irgi atsidr panaioje padtyje, tik jiems reikia mokytis tinkamai gyventi. Jie irgi pasmerkti daug

-Hm.
-O kas jiems trukd surasti geresn ir vaisingesn keli? -Matyt, kaip jau sakei, ini trkumas. -Bet koki btent ini jiems trko? -Dieve mano... Jie dar turjo suinoti, kaip atsiplti nuo ems, suprasti, kokia svarbi lktuvo sparno forma ir kad oras, kuris... -K gi tu ia bandai paaikinti? -Bandau papasakoti, kas vyksta, kai oras, esantis vir judanio lktuvo sparn... -Kitaip sakant, nori paaikinti, kas vyksta kiekvien kart, kai oras lieiasi su judanio lktuvo sparn paviriumi?

kart mginti ir klysti, kadangi neino tam tikr dsni; jie netgi nenujauia, kad toki dsni yra. -Ir a su jais sutinku, - tariau. -Tu tikras, jog nra dsni, nustatani, kaip iame pasaulyje monms dera gyventi. -Visikai. inoma, yra sukurta daugyb statym, pavyzdiui, statymas, draudiantis turti narkotik ir juos vartoti, bet jie gali bti pakeisti balsavimu. Bet kad ir kiek balsuotum, aerodinamikos dsni nepakeisi. Taigi yra statymai, tvarkantys moni gyvenim, bet nra toki dsni, nusakani, kaip monms dera gyventi. -Suprantu. To moko Motina Kultra, ir kart tu su ja sutinki. Tebnie. Bet pagaliau aikiai suvokei, ko a siekiu: noriu parodyti tau statym, arba, jei nori, dsn, kurio, kaip pats pripainsi, negali pakeisti joks balsavimas. -Gerai. Klausausi ausis itemps, tik nesivaizduoju, kaip tu tai padarysi.

-Ne.

2
- Koks yra gravitacijos dsnis? - paklaus mane Izmaelis, tarsi visikai pakeisdamas pokalbio tem ir imudamas mane i vi. -Gravitacijos dsnis? Na, pagal gravitacijos dsn... kiekviena visatoje esanti dalel traukia kiekvien kit dalel, o traukos jga priklauso nuo jas skirianio atstumo. -Ir kaip gi is dsnis suformuluotas? -Nesuprantu klausimo. -K stebint jis suformuluotas? -Na... manau, kad materij. Materijos judjim. - Dsnis buvo nustatytas ne nuodugniai ityrus bii proius?

-Jei nori suprasti bii gyvenim, tyrinji btent j, o ne kalnakasyb.

atskleisti dsnio reikia iekoti btent ia? -N neinau.

-Aiku.
-O jei tau netiktai kilt keista mintis, jog galt bti bent keli teisingo moni gyvenimo dsniai, kur tu j iekotum? -Neinau. - Gal danguje? -Ne. - Gal imtumei knaisiotis po sudedamj atomo dali kara lyst? -Ne. -Aikintumeis medienos savybes? -Irgi ne. -Tai kur tada nukreiptum savo akis? -Tikriausiai kultrologij. -Kultrologij yra tokia pat mokslo aka kaip ir fizika. Argi Niutonas atrado gravitacijos dsn skaitydamas fizikos veikalus? Argi ten gali bti apraytas dsnis? -Ne. -O kur? -Materijoje. Materijos universume. -Paklausiu dar kart. Jei i tikro yra koks nors su gyvenimu tiesiogiai susijs dsnis, tai kur jo reikt iekoti? -Manyiau, mogaus elgesyje. -Noriu tau praneti stulbinani naujien. mogus ioje planetoje ne vienas. Jis - bendruomens narys ir be joki ilyg jai priklauso. Ar kada nors apie tai susimstei? - paklaus Izmaelis, ir a pirm kart pamaiau, jog truput kilsteljo vienas jo antakis. -Na kam tas sarkazmas, - atsakiau. -Kaip vadinasi tas kolektyvas, kuriam priklauso ir mogus? -A j pavadiniau gyv btybi bendrija. -Bravo. Ar galtum patikti, kad tavo troktamo

- O k apie tai sako Motina Kultra? Usimerkiau ir valandl siklauss tariau: -Motina Kultra sako, kad net jei ir yra toks dsnis, mums jis negalioja. -Kodl? -Todl, kad mes visa galva auktesni u kitus tos bendruomens narius. -Suprantu. O gal prisimeni dar kok nors dsningum, kuris jums negalioja, nes esate mons? -K nori tuo pasakyti? -Noriu pasakyti, kad karvms ir tarakonams gravitacjos dsnis galioja. O js - iimtis? -Ne. -Ar aerodinamikos dsniai monms irgi negalioja? -Galioja. -O genetikos dsniai? -Irgi galioja. -O termodinamikos? -Aiku, kad taip. -Ar apskritai gali prisiminti bent vien dsn, kuris monms negalioja? -Dabar, i pat akimirk, ne. -Jei prisimintum, pasakyk. Tai bus tikra staigmena. -Gerai. -O tuo tarpu pagalvokime, ar tikrai gali bti koks nors bendras dsnis, galiojantis visiems ems gyviams ir darantis iimt tik monms. -Motina Kultra tvirtina, jog gali. -O kaip atrodo tau paiam? -Neinau. Man sunku sivaizduoti, kad dsniai, pagal kuriuos gyvena vliai ir drugeliai, nebt svarbs ir mums. Spju, kad vliai ir drugeliai tiems dsniams visikai paklusta. -Btent taip ir yra. O jeigu jau kalbame apie

svarb, tai juk aerodinamikos dsniai jums irgi ne visada buvo svarbs, ar ne?

-Ne.
-O kada jie tokie tapo? -Na... tuomet, kai sugalvojome paskraidyti. -Kai usimanai skristi, su skridimu susij dsniai pasidaro svarbs. -Savaime aiku. -O argi negali bti, kad kai atsidursite ant bedugns krato, kai monijai ims grsti inykimas, o pagyventi norsis bent kiek ilgiau, tada gyvenim reguliuojantys dsniai irgi taps svarbs. -Taip, manau, kad gali.

nesuformulavo. lzmaelis nustebs kilsteljo antakius ir jo kakt trumpam ivagojo raukls. Jis mans paklaus: - Ar tau tikrai atrodo, kad Motina Kultra su tais tavo biolo gais nesikalba?

3
- O kam reikalingas gravitacijos dsnis? Kuriam galui apskritai ta gravitacija? - Sakyiau, kad gravitacija padeda tinkamai isidstyti erd vje plika akimi matomiems daiktams. Btent dl gravitacijos viskas tarpusavyje susij, nesvarbu, ar imsime Sauls sistem, ar Galaktik, ar visat. lzmaelis pritariamai linkteljo ir tar: -O tai dsnis, kur mes siekiame atskleisti, neleidia ikrikti vis gyv padar bendruomenei. Jis tarsi surikiuoja juos biologiniame lygmenyje, panaiai kaip veikiant gravitacijai, visi plika akimi matomi daiktai atranda savo viet. -Na gerai, - atsakiau nujausdamas, kad lzmaelis taria mane turint galvoje k kit ir todl laukia, kol paaikinsiu savo mint plaiau. - Sunku patikti, jog ms biologai to dsnio dar neiaikino ir

-Aiku, kad kalbasi. -Ir k gi ji galt jiems sakyti? -Kad net jei ir yra toks dsnis, mums jis negalioja. -Btent. Taiau tai dar toli grau nra atsakymas j klausim. Js biologai tikriausiai nesijaust n kiek priblokti suinoj, kad natralioje gyvn bendruomenje elgiamasi pagal tam tikrus ablonus. Tau nereikt pamirti, jog kai Niutonas suformulavo gravitacijos dsn, niekas nesusigrieb u galvos i netiktumo. Visai nereikia bti antmogiu, kad pastebtum, jog ore esantys ir nelaikomi objektai krinta ant ems. Jau du imtmeiai niekam tai ne paslaptis. Niutono nuopelnas ne tas, kad jis atrado gravitacijos reikin, o tas, jog jis t reikin pavadino dsniu. -Taip, suprantu, k nori pasakyti. -Todl kad ir k tu isiaikintum apie vairi ms planetoje gyvenani gyvn bendruomenes, nieko savo atradimu nenustebinsi, bent jau tikrai ne gamtininkus, biologus ar gyvn elgsenos specialistus. Bet jei man pasiseks, kur nors i pastebt reikini a galsiu pavadinti dsniu. Tai ir bus tikrasis mano laimjimas. -Gerai. Pabandyk.

stengiams isiaikinti, irgi negalioja vien tik vairioms civilizacijoms. Tai nra specialus su civilizacija susijs dsnis; jis tinka ir civilizacijoms,

4
- Ar galtum patvirtinti, kad gravitacijos dsnis tiesiogiai susijs su skraidymu? Kiek pamsts a atsakiau: -Nepasakyiau, kad tik su skraidymu. Gravitacija labai svarbi skridimui, bet ji vienodai veikia tiek lktuv, tiek akmen. Tuo poiriu tarp lktuvo ir akmens nra jokio skirtumo. -Taip. Labai gerai paaikinta. Dsnis, kur mes ia

ir, sakykime, pauki pulkams bei elni bandoms. Pagal j mes negaltume atskirti moni bendruomens nuo bii avilio. Tasai dsnis galioja visoms rims be joki iimi. Btent todl jis js kultroje ir nebuvo atrastas. Pagal daigini" mitologij, mogus savo esme yra biologin iimtis. I milijon kit gyvn ri vien tik mogus yra aukiausias ir tobuliausias krinys. Pasaulis nebuvo sukurtas tam, kad daugintsi bei plist varls ir ropliai, rykliai ir svirpliai. Jis buvo sukurtas tam, kad galt atsirasti mogus. Taiau mogus yra vienas, unikalus, jis stovi nuoaliai nuo kit gyvn ri. -

sukurt j taip, jog nenukentt j dievikoji garb ir orumas - mogui turjo bti skirtas atskiras, specialus krimo veiksmas. Tuo tarpu jie sutvr mog i paprasiausio dumblo,

Teisyb.

5
Kelias minutes Izmaelis sdjo sispitrins vien tak, esant madaug per dvideimt coli nuo jo nosies, ir man jau pasidar smalsu, ar tik jis nepamiro, jog a vis dar ia. Pagaliau jis papurt galv ir prijo prie mans. Pirm kart per vis ms painties laik jis m skaityti man kak panaaus maut paskait. - Dievai su dalginiais" piktai poktavo, - m dstyti jis. -Pirmiausia, pasaulio jie nesukr ten, kur daiginiai" dabar mano j esant, btent visatos centre. inoma, tai igird daiginiai" buvo nepatenkinti, bet ilgainiui teko priprasti. Netgi jei moni namai bt nustumti pat didiausi ukamp, jie vis dar tikt es pagrindiniai krimo dramos veikjai. Antrasis diev ikrstas poktas buvo dar nemalonesnis. Kadangi mogus buvo visos krybos virn, tai yra krinys, kuriam buvo sukurta visa kita, dievai privaljo turti bent tiek padorumo, kad

visai kaip erkes ar gyvuli kepenyse esanias kirmles. Daiginiams" tikrai nepatinka to klausytis, bet pamau jie su ta mintimi susitaiko. Net jei mogus tikrai atsirado i dumblo, dievai jam patikjo valdyti pasaulj, o gal ir visat. Taiau skaudiausias pasirod treiasis diev poktas. Nors daiginiai" to dar neino, dievai visk sutvark taip, jog dsniai, pagal kuriuos gyvena vikrai ir erks, krevets ir triuiai, moliuskai ir elniai, litai ir medzos, galioja ir monms. Diev valia is dsnis mones veikia taip pat, kaip ir gravitacijos dsnis, ir tai yra pati kariausia piliul, kuri dalginiams" dar teks nuryti. Su kitais diev poktais jie prisivert susitaikyti, taiau priprasti prie io, treiojo, tiesiog nemanoma. Dar kur laik jis taip ir sdjo, itas gaur ir msos kalnas, matyt, laukdamas, kad geriau sidiau galvon tai, k jis ia papasakojo, o paskui ts: - Kiekvieno dsnio veikimas turi savas pasekmes, nes kitaip jo nebt galima atrasti ir pavadinti dsniu. O pasekms, kuri mes iekome, yra labai paprastos. Rys, kurios gyvena pagal t dsn, yra aminos ir neinyksta gamtins slygos joms daugiau ar maiau palankios. Manau, jog i inia turt paguosti monij, nes laikydamasi dsnio, ji gyvuos aminai ar bent jau tol, kol leis gamtins slygos. Bet tai, inoma, nra vienintel io dsnio veikimo pasekm. Rys, gyvenanios ne pagal dsn, inyks. Jei laik matuosime biologiniu laikrodiu, tai neapsiriksime sakydami, kad jos inyks netgi labai greitai. Ir i inia js kultros monms bus labai bloga - blogiausia i vis. - Tikriausiai nemanai, - siterpiau a, - kad itos tavo kalbos padeda man iekoti ir surasti t dsn?

I deinje gulinios krvos Izmaelis itrauk vien akel, pakl j, kad geriau matyiau, o paskui paleido, ir ji nukrito ant grind. - tai k Niutonas band paaikinti. O a stengiuosi paai kinti tai, - mosteljo jis savo letena, tarsi nordamas parodyti u

io namo esant pasaul. - Pasivalgs tu matai, jog pasaulyje gyvena daugyb ri. Ir jei tik bus tinkamos slygos, jog gyvuos aminai. - Taip, tai a be vargo galiu sivaizduoti. Bet kodl visk rei kia kaip nors tikinamai paaikinti? Dabar Izmaelis i krvos isitrauk kit akel ir pakls j vl paleido, o i nukrito. -O kodl reikjo paaikinti btent tai? - paklaus jis. -Na gerai. Tai tu tvirtini, kad itas reikinys neatsirado iaip sau. Tai dsnio pasekm. Taip veikia dsnis. -Btent. Dsnis veikia, o mano udavinys yra tau t veikim parodyti. Turbt lengviausia bt palyginti manj dsn su tau jau inomais gravitacijos ir aerodinamikos dsniais. Tada tu geriau visk suprastum. -Taip ir padarykime.

jog lktuve sdintis mogus jauiasi laisvesnis nei mes - jis laisvai juda erdvje. -Taip. - Dsnis, kur siekiame iaikinti, yra panaus gravitacijos dsn: jo niekaip negalima ivengti, bet galima susikurti sau kak

- Zinai, kai mes taip sdime, visai nejauiame, kad mus veikt gravitacijos dsnis. Nelaikomi knai krenta link ems centro, o kai mes sdime ant ems paviriaus, jis mus ir laiko. -Teisingai. -Aerodinamikos dsniai nepads mums suformuluoti gravitacijos dsnio. Neabejoju, kad tai ir pats supranti. Jie paprasiausiai pakia mums mint or vadinti tam tikru pagrindu, kuris kai k laiko. Nesvarbu, ar mogus sdi lktuve, ar mes esame ia, iame kambaryje,- gravitacijos dsnis abiem atvejais veikia vienodai. Taiau akivaizdu,

panaaus j skryd lktuvu ir pasijusti laisviems. Kitaip tariant, manoma sukurti civilizacij, kuri tam tikra prasme gali skraidyti. Kelias sekundes irjau j neatitraukdamas aki, o paskui linkteljau galva: -Gal ir galima. -Juk tu pameni, kaip daiginiai" stengsi gyti skraidymo gali. Jie nesim pirmiausia suvokti aerodinamikos dsni. Jie pradjo toli grau ne nuo teorijos ir skrupulingai suplanuot eksperiment. Jie paprasiausiai susikonstravo kakokius keistus prietaisus ir nustm juos nuo aukt uol tikdamiesi skms. -Taip ir buvo. -Taigi. Apie vien i toki bandym noriau pakalbti smulkiau. sivaizduokime, jog buvo nutarta ibandyti vien i t nuostabi pedalais minam ir sparnus turini prietais, kur jie sukonstravo vadovaudamiesi savo neteisingomis iniomis apie skraidym. -sivaizduokime. - Skrydis prasideda, ir i pradi viskas eina kaip sviestu tepta. Nustumtas nuo uolos, ms sivaizduojamas pilotas mina peda lus, ir sparnai plasnoja kaip pal. Jis tiesiog apimtas ekstazs ir jauiasi puikiai. Jis pakilo or ir mgaujasi lig tol nepatirta lais ve. Taiau pilotas nesupranta vieno: aerodinamikos poiriu jo lktuvas negali ilgai isilaikyti ore. Paprasiausiai jo konstrukcija prietarauja skraidymo dsniams, bet jeigu jam tai pasakysi, jis tik garsiai nusikvatos. Pilotas niekad nieko apie tokius dsnius

negirdjo ir nieko apie juos nenutuokia. Jis tik mostels ranka judanius sparnus ir suuks: Matai? Skrenda kaip pauktis!" Taiau kad ir k jis manyt, i ties jis neskrenda. Jis tra laisvai judantis knas, krentantis ant ems. Tai ne skrydis, tai laisvas kritimas. Ar spji sekti mano mint? -Taip. -Piloto laimei, ar teisingiau bt sakyti nelaimei, uola, nuo kurios jis nustm savo lktuv, buvo labai aukta. Todl iliu-

zijoms isisklaidyti prireiks iek tiek laiko ir erdvs. Kol kas jis laisvai krenta emyn, jauiasi nuostabiai, triumfuoja ir sveikina pats save. Jis panaus komediant, kuris susilains ioka i devyniolikto namo aukto, o nukrits iki deimto pagalvoja: Na, kol kas viskas gerai!" Ir ms pilotas lygiai taip pat krenta digaudamas ir mgaudamasis tuo, k jis vadina skrydiu. I savo auktybi jis gali apvelgti milinikus plotus ir j glumina tik viena: netoliese plytintis slnis ste nustas lktuvais, labai panaiais jo, -jie nesudu, tik palikti likimo valiai. Nustebs pilotas klausia savs: Kodl uuot skraid tie lktuvai stovi ant ems? Kokie kvailiai galjo apleisti savo lktuvus, uuot jais skraid ir diaugsi laisve?" Ak, kodl jam turi rpti netalenting ems kurmi ugaidos ir keistenybs? Taiau irdamas sln jis netrunka pastebti dar kai k. Atrodo, jog lktuvas jau neskrenda taip auktai kaip i pradi. Ties sakant, em vis artja ir artja. Bet dl to pilotas per daug nesuka sau galvos. Jo skrydis, iaip ar taip, yra didiulis laimjimas, tad kodl reikt dl ko nors nerimauti? Tereikia smarkiau ugulti pedalus ir viskas. Kol kas viskas gerai. Jis patenkintas ypteli prisimins tuos, kurie pranaavo, jog skrydis baigsis katastrofa, sulauytais kaulais ir mirtimi. tai, tai jis skrenda, jis net nesusimu, o k jau kalbti apie sulauytus kaulus! Bet ia pilotas vl pavelgia emyn, ir sunkus nerimo elis ugula jam krtin. Gravitacijos dsnis veikia ir jo lktuv, ir trisdeimt dviej pd atstumas, skyrs j nuo ems, kiekvien sekund vis maja. em vis ariau ir ariau, ir pilotas ne juokais isigsta. Jis suglums, bet toli grau nenusivyls. Savo lktuve esu visikai saugus, - sako jis sau, - tik reikia nenuleisti rank ir darbuotis toliau". Ir vyras i

vis jg ugula pedalus. Tai, inoma, negali duoti jokios naudos, nes lktuvas sukonstruotas nesilaikant aerodinamikos dsni. Net jeigu jo kojose atsirast tkstani ar milijon moni jga, tas lktuvas vis tiek negalt skristi. Ir lktuvas, ir pilotas yra pasmerkti, nebent jis palikt savo krin ir eit sau.

- Teisyb. Suprantu, k nori pasakyti, tik nerandu ryio tarp tavo pasakojimo ir to, apie k mes kalbjoms. Izmaelis linkteljs galv tar: - Ryys yra. Prie deimt tkstani met js kultros mo ns pakilo visikai paprastam skrydiui - kultriniam skrydiui. J lktuvas buvo sukonstruotas nesivadovaujant jokia teorija. Kaip ir ms sivaizduotas pilotas, jie visikai nieko neinojo, kad yra dsnis, kurio reikia laikytis, jei nori pakilti tikram kultriniam skrydiui. Net nepasidomjo, ar toks dsnis yra. Jie tik norjo pajusti skrydio laisv, todl nuo uolos nustm pirm iaip ne taip sukonstruot lktuv - daigini" Perkno strl". I pradi viskas vyko sklandiai. Galima sakyti, netgi kuo puikiausiai. Daiginiai" myn pedalus ir prie lktuvo pritaisyti sparnai ritmingai plasnojo. Visus apm sunkiai nusakomas susiavjimas ir pasitenkinimas. Jie mgavosi skrydio laisve, ir atrod, jog jiems daugiau neliko joki apribojim, variusi kitus biologins bendruomens narius. O drauge su ia laisve radosi ir visi prie kelias dienas tavo minti stebuklai: urbanizacija, technikos paanga, ratas, matematika ir apskritai visas mokslas. J skrydis galjo niekad nesibaigti, prieingai - jis galjo vis labiau patikti. Kaip ir ms nelaimingasis pilotas, jie neinojo, net nenujaut, kad nors jiems pavyko pakilti j or, taiau tai dar ne skrydis. Tai tebuvo laisvas kritimas, nes j lktuvas sukonstruotas nesilaikant dsnio, i ties leidianio skristi. Bet

daigini" iliuzijos isisklaidys dar negreitai, o kol kas jie mina pedalus ir puikiai leidia laik. Kaip ir anas pilotas, jie palengva krenta ir mato keistus enklus. J vilgsnis ukliva u labai panai lktuv liekan tie lktuvai nesuduo, tik juos paliko majai, ho-kamai, anasaziai, Vilties kult ipain mons. Cia paminjau tik kelias kultras, kurios dabar atrastos ir inomos Naujajam pasauliui. Ir daiginiai" stebisi: Kodl tie lktuvai ant ems, kodl jie neskrenda? Kodl vis dar yra moni, kurie laikosi sikib ems, nors galt mgautis skrydio laisve taip, kaip mes?" Tai didiausia paslaptis, kurios mogaus protas negali atskleisti.

Bet kita vertus, kodl daiginiams" turt rpti toki bukagalvi ugaidos. Jie valiai mina pedalus ir puikiai leidia laik. Savojo lktuvo jie n neketina palikti. Ne, jie mgausis skrydio laisve aminai. Taiau, deja, dsnis galioja ir jiems. Tiesa, daiginiai" net netaria, kad toks dsnis egzistuoja, bet tai dar nereikia, kad jis j neveikia. Tasai dsnis negailestingas kaip it gravitacija. Kaip gravitacijos dsnis veik ms pilot, taip is naujasis dsnis veikia daiginius" - j lktuvas ima prarasti buvus greit. Kai kurie nirs ir visad kak galvojantys devynioliktojo amiaus mstytojai, pavyzdiui, Robertas Volasas ir Tomas Robertas Molfas vilgteli emyn. Prie tkstant ar net ir prie penkis imtus met jie tikriausiai nieko nebt pastebj. Bet tai, k jie mato dabar, kelia jiems nerim. Atrodo, tarsi em skuba j pasitikti, tatsi j lktuvas tuoj sudu. Jie padaro iokius tokius apskaiiavimus ir sako: Jei ir toliau taip elgsims, visai netrukus mus ugrius dideli nemalonumai." Bet kiti daiginiai" perspjim tik numoja ranka ir atauna: Mes jau nukeliavome tok ilg keli, ir ant ms kno nra n menkiausio drskimo. Tiesa, kad em dabar atrodo esanti ariau ms, bet tai tereikia, jog reikia stipriau ugulti pedalus. Nra ko ia taip labai jaudintis." Deja, kaip ir buvo perspta, vairiausi nepritekliai daigini" pilotuojamoje Perkno strlje" tampa kasdienybe, ir jiems tenka minti pedalus dar smarkiau nei pirma. Tik tai bda: kad ir kaip energingai jie juos mina, nuo to darosi tik blogiau. Tai labai keista. Piteris Forbas vadina tai paradoksu: Gaminant vis daugiau produkt, teikaling patenkinti auganios monijos poreikius, gyventoj skaiius tik dar labiau padidja." Na ir kas, - atkerta daiginiai". - Kai kuriems pedalus minantiems monms mes liepsime laikytis tam tikr patikim taisykli, reguliuojani gimstamum. Tada

ms Perkno strl" skris aminai." Bet kad tikintum iandien gyvenanius js kultros mones, toki paprast atsakym jau nepakanka. Visi velgia emyn, ir kiekvienas pastebi, jog em artja, kasmet ji vis ariau ir ariau. Daigini" Perkno strl" pakenk paiai planetai ir joje

nusistovjusiai ekologinei sistemai, ir tas pratingas poveikis kiekvienais metais vis stiprja. Metai po met vaistomi gyvybikai svarbs ir nesugrinami gamtos turtai, nes moni godumas nuolat didja. Dl js sibrovimo viena po kitos nyksta vairios gyv organizm rys - tai atsitinka beveik kiekvienais metais. Pesimistai, nors galbt geriau juos vadinti realistais, velgia emyn ir sako: K gi, jei ne po penkiolikos, tai po dvideimt met vyks katastrofa. Ties pasakius, tai gali atsitikti bet kada, tikslaus laiko nemanoma suinoti." Optimistai, inoma, jiems atkerta: Turime pasitikti savuoju lktuvu. Kalbos kalbomis, bet btent su juo sveiki ir gyvi nukeliavome tok ilg keli. Prieaky visai ne pratis, o tik nedidelis kauburlis, kur veiksime, jei stipriau minsime pedalus. tai tada mes vl nersime auktyn begalin loving ateit, ir Perkno strl" nuskraidins mus vaigdes, ir mes ukariausime ir pai visat." Bet js lktuvas jums kailio neigelbs. Netgi prieingai - btent js lktuvas kas minut artina jus prie katastrofos. Pedalus gali minti ir penki, ir deimt, ir dvideimt milijard moni - lktuvas vis tiek nepakils tikram skrydiui. Nuo pat pirmos akimirkos jis laisvai krenta emyn, ir dabar tas kritimas jau artja prie pabaigos. Pagaliau bene pirm kart ir a pats panorau t pridurti, todl tariau: -O blogiausia yra tai, kad tie, kurie liks gyvi po katastrofos (jei tik toki liks) visk vl darys taip pat. -Deja, tu teisus. Eksperimentuoti ir klysti galima tada, kai nori imokti sukonstruoti tikr lktuv, bet bandanius sukurti civilizacij eksperimentai tik praudo.

1
- tai dar vienas klausimas, kur tursi atsakyti, -vl prabilo Izmaelis. - sivaizduok, kad nukeliavs tolim al, atsiduri keistame, nuo iorinio pasaulio visikai atskirtame mieste. mons, kuriuos ten sutinki, jau i pat pradi tave suavi. Jie draugiki, linksmi, sveiki, turtingi, energingi, taiks, be to, labai isilavin ir tikina tave itaip gyvenantys jau seniai, nuo

neatmenam laik. Tu nusprendi daugiau nekeliauti, o pasilikti tame mieste, ir viena eima pasilo tau apsistoti pas juos. Vakare ragauji vakarienei patiekt maist, jis tau atrodo skanus, tik iek tiek keistas, todl klausi eiminink, kas tai. O jie atsako: Ak, tai paprasiausia B msa. Mes j ir tevalgome". inoma, toks atsakymas tave gerokai glumina, todl nori pasitikslinti, ar jie turi omenyje ms ma, med neani vabzdi, vadinam bitmis. Seimininkai tik nusijuokia ir pakvieia tave prieiti prie lango. tai ten yra keli B-gyventojai", - paaikina jie, rodydami gretimame name sikrusius kaimynus. Dieve visagalis! - pasibaisjs suunki, - juk nenorite pasakyti, kad valgote mones?" Bet eimininkai sumi pavelgia j tave ir sako: Mes valgome B-gyventojus". Kaip iauru, - atsidsti tu ir dar paklausi:-Ar jie js vergai? Ar laikote juos udarytus?" Kuriems galams mums juos udaryti?" nustemba js eimininkai. Kad nepabgt, juk tai savaime aiku!" Seimininkams jau pradeda atrodyti, jog tau ne visi namie, bet jie dar paaikina, kad B-gyventojai n nemano kur nors bgti, nes j pai maistas, tai yra A-gyventojai, sikr kitoje gatvs pusje. Daugiau a nepasakosiu, kaip tu pasipiktins kauji, o sutrik eimininkai bando visk paaikinti. Tikriausiai jau ir pats perpratai t atgrasi sistem. Agyventojai yra B-gyventoj maistas, B-gyventojus valgo C-gyventojai, o pastaraisiais maitinasi Agyventojai. Tarp i maisto ri nra jokios hierarchijos. C-gyventojai nra B-gyventoj eimininkai tik todl, kad juos valgo, nes ir jie patys yra C-gyventoj maistas. Tai labai demokratika ir draugika. Taiau tau, inoma, viskas atrodo atgrasu ir netgi siaubinga, todl klausi to miesto gyventoj,

kaip jie gali gyventi be joki jstatym. Jie ir vl pakelia j tave pilnas nuostabos akis: Kodl be joki statym? Mes turime labai universal statym ir visi iki vieno jo laikosi. Btent todl visi ia draugiki,

linksmi, taiks - odiu, tokie, kokius mus pasti. is statymas buvo visada, jis yra ms visuomens skms laidas". Dabar pagaliau priartjome prie tau skirto klausimo. Ar galtum nieko daugiau t moni neklausindamas atskleisti statym ar dsn, kurio jie laikosi? A tik vilgteljau Izmael ir atsakiau: -Tikriausiai ne. -Dar pagalvok. -Na... statymo, kurio jie laikosi, esm yra ta, jog Agyventojai valgo C-gyventojus, B-gyventojai valgo Cgyventojus, o ie maitinasi B-gyventojais. Izmaelis papurt galv: -Tai tik skonio reikalas, o ne statymas. -Tuomet man reikia daugiau informacijos. Kol kas teinau, k jie mgsta. -Tu inai dar tris dalykus. Jie turi statym, kurio visi iki vieno laikosi, ir btent todl j visuomen klestte klesti. -Vis dlto, tai ne kain kas. Nebent t statym bt galima nusakyti pora odi... Pavyzdiui, Dl nieko neverta jaudintis". -A nepraau tavs spti, koks yra tas statymas. Noriu, kad atrastum bd, kaip t dsn atskleisti. Patogiai sitaiss krsle, a sukryiavau ant krtins rankas ir pakliau akis lubas. Po keli minui man ov mintis: -Ar u statymo nesilaikym numatyta kokia nors bausm? -Mirties bausm. - Tada a biau links palaukti ekzekucijos. Izmaelis ypteljo: - Iradinga, bet tai nra metodas, padsiantis tau atskleisti

dsn. Be to, tu pamirai, kad statymo laikosi visi iki vieno. Vadi nasi, niekad nra buv jokios ekzekucijos. Trumpam mets vilgsn mokytoj, a usimerkiau ir po keli minui tariau: - Reikia stebti. Ilgai ir atidiai visk stebti. -Jau iliau. O k tu kreiptum daugiausiai dmesio?

 tai, ko jie nedaro. tai, ko jie nedar niekada. - Mintis nebloga. Bet kaip isiaikinsi ir atmesi tai, kas visai nesvarbu? Pavyzdiui, tu pamatysi, kad jie niekad nemiega sto vdami ant galvos arba kad niekada nemto akmen j Mnul. Galbt jie nedaro daugybs dalyk, taiau tai nebtinai udrausta statymu. -Teisyb. Bet permstykime visk dar kart. Yra statymas, kurio laikosi visi visuomens nariai, ir anot j... Anot j, laikydamasi to statymo, j visuomen klesti. Ar turiau tai irti visikai rimtai? -inoma. Tai hipotezs dalis. -Tokiu atveju nesvarbs dalykai atkris savaime. Tai, kad jie niekad nemiega stovdami ant galvos, visikai nesusij su j visuomens klestjimu. Pagalvokime... I esms... A stengiausi pastebti kai k, kas... Na, ia reikia tarsi dvejopo poirio. Viena vertus, a savs paklausiau: Kas leido iai visuomenei taip suklestti?" Kita vertus, man bt domu, ko gyventojai nedaro, kad j miestas klestt. -Bravo. Puikiai visk inarpliojai ir radai teising keli, todl dabar leisiu tau atsipsti ir truput padsiu. Ties sakant, mirties bausm kart buvo vykdyta. Labai seniai vienas gyventojas paeid statym, kuris yra j visuomens pagrindas. Visi buvo pasibjaurj, pasipiktin ir pasibaisj. Jie sugavo nusikaltl, sukapojo j smulkius gaballius ir sur unims. Si istorija tau labai pads isiaikinti, koks yra j statymas. -Tikriausiai. -Dabar a suvaidinsiu eiminink, pas kur apsistojai. Mes kaip tik stebsime egzekucij. Gali

mans klausti, ko nori. -Gerai. K gi tasai vaikinas ikrt? -Sulau statym. - Suprantu. Bet k btent jis padar? Izmaelis gteljo peiais ir tar: -Jis gyveno ne taip, kaip reikalauja statymas. Jis dar tai, ko mes niekad nedarome.

A vilgteljau j ir piktai mesteljau: -Tai negarbinga. Tu neatsakai mano klausimus. -Tai lidna istorija, jaunuoli. Lidna istorija, kuri gali suinoti kiekvienas. Visas nusikaltlio biografijos smulkmenas gali surasti bibliotekoje. A nusimins atsidusau, o jis ts: -Tik k tu i tos biografijos suinosi? Ten nieko nepasakoja-ma apie tai, kaip jis paeid statym. Tai tik pasakojimas apie jo gyvenim, ir dauguma fakt tau visikai nesvarbs. -Tegul ir taip, bet gal a ten rasiu kok nors orientyr. Tris turiu jau dabar: reikia iekoti to, kas leidia j visuomenei klestti, to, ko jie niekada nedaro, ir to, k vis dlto ryosi daryti jis.

Suprantama, kad film apie gamt autoriai mgsta filmuoti raguoi kautynes arba plrn kovas, bet paklausk bet kurio gamtininko ir jis tau patvirtins, kad vairi

2
- Labai gerai. Tai trys puiks orientyrai, kuri laikydamasis tu atrasi savo iekom dsn. Visa ios planetos gyv organizm bendruomen tris milijardus met vystsi normaliai, galima sakyti, netgi kuo puikiausiai. Suinoj apie j daugiau, daiginiai" paiurpo i siaubo, nes jiems pasirod, jog joje nra joki statym, tvyro chaosas, nuolat vyksta nuomi kova dl bvio, kurioje kiekvienam tvariniui gresia mirtinas pavojus. Taiau tiems, kurie toje bendruomenje gyvena, taip visai neatrodo, ir jie kovot iki paskutinio kraujo lao u teis bti jos nariais. Ties sakant, tai tiesiog ankstyvesnis bendruomens tipas. Augalai yra oldi maistas, o oldius medioja plrnai, kurie savo ruotu gali lengvai tapti kit plrn grobiu. To grobio likuius sudoroja maitdos, o paskui savo mlu patria em, kurioje auga vairiausi augalai. Tokia sistema be joki sutrikim veik daug milijard met.

ri gyvnai vieni su kitais visikai nekovoja. Gazel ir litas yra prieai tik daigini" smonje. Litas, sisuks j gazeli band, neipjauna j vis, kaip dert prieui. Jis patiesia vien ir daro tai ne nordamas ilieti savo neapykant gazelms, bet siekdamas numalinti alk. Ir kai jis jau doroja savo grob, likusios gazels gali nesibaimindamos ia pat ganytis ir rupnoti ol. Viskas vyksta pagal nerayt dsn, kurio privalo laikytis visi gyvn bendruomens nariai, nes kitaip toje bendruomenje i tikro kils chaosas, bus paeista jos pusiausvyra ir pagaliau ji inyks. Ir pats mogus gyvena tik todl, jog is dsnis galioja ir jam. Jei aplink j esantys gyvnai to dsnio nesilaikyt, jis ne tik negalt ilikti gyvas jo ia paprasiausiai nebt. Tai dsnis, saugantis nuo inykimo ne tik vis bendruomen, bet ir jai priklausanias gyvn ris, netgi atskirus jos narius. Supranti? -Tavo mint suprantu, bet vis dar nenutuokiu, koks tasai dsnis. -Paminsiu kelias jo veikimo pasekmes. -Gerai. -Tai taik palaikantis dsnis, kuris bendruomenje neleidia sivyrauti tam, k daiginiai" pavadint baisiausiu chaosu. Tasai dsnis puoselja gyvyb apskritai: ir vairiausius augalus, ir iogus bei skrius, kurie tais augalais maitinasi, ir iogais mintanias putpeles, ir lapes, kurios savo ruotu medioja putpeles, ir netgi varnas, kurios sulesa kritusias lapes. emyn krantus savo nosimis baksnojantys banginiai isivyst tik todl, kad imtus milijon met j gentainiai laiksi to dsnio ir galiausiai kai kurie i j tapo amfibijomis. Paskui, lai-kydamosis to dsnio, kai kurios amfibijos tapo ropliais. O kai kurie i ropli, laiksi to paties dsnio, ilgainiui virto paukiais ir induoliais. Gyvendami pagal vis t pat dsn, kai kurie induoliai evoliucionavo primatus. Dl to

paties dsnio viena primat ataka pakito ir tapo tvariniais, kuriuos dabar lotynikai vadiname Australopithecus1. I pastarj, n kiek nepaeidiant
' Australopitekai - kvartero pradioje (prie 2,6 milijonus met) gyven dvikojai primatai, panaesni mog u dabartines mogbediones.

minto dsnio, isivyst Homo habilis1, kuris ilgainiui tapo Homo erectus2. Homo erectus pagal t pat dsn tapo Homo sapiens, o is evoliucionavo Homo sapiens sapiens". O madaug prie deimt tkstani met vienos Homo sapiens sapiens eimos grups atstovai tar: mogui is dsnis negalioja. Dievai n vienu odiu nra usimin, kad mogus turt jo laikytis." Jie sukr civilizacij, kur kiekviename ingsnyje tasai dsnis paneigiamas ir ijuokiamas, ir tai pasikeitus penkiems imtams moni kart - o pagal gamtos laikrod tai tik akimirksnis - i Homo sapiens sapiens eimos ataka pamat, jog dl j kalts visam pasauliui gresia pratis. Ir kaip gi jie paaikino toki neskm? -Hm... Neinau. -Gal tris milijonus met mogus gyveno ioje planetoje ir niekam nekenk, bet pasirod daiginiai", ir pasikeitus vos penkiems imtams j kart, pasaulis jau atsidr ant bedugns krato. Ir kaip gi jie visa tai paaikina? -Suprantu, k turi galvoje. Jie nutar, kad mogaus sieloje gldi kain koks blogis. -Ne kad daiginiai" kak daro ne taip, bet kad visa moni gimin turi kakoki yd. -Taip! Btent! -O ar tau dabar toks paaikinimas patinka? -Pradedu juo abejoti. -Tai geras enklas.

3 4

Protingasis mogus. Imintingasis mogus.

1 2

Sumanusis mogus. Statusis mogus, pitekantropas.

3
- Kol daiginiai" kaip aplib blaksi po naujj pasaul ir visk griov, akmeniniai" iekojo atsakymo klausim: Ar galima rasti sprendim, neprietaraujant dsniui, pagal kur gyvename nuo neatmenam laik?" inoma, a nenoriu teigti minties, jog jie tok klausim buvo smoningai suformulav. Tasai dsnis jiems buvo lygiai tokia pat paslaptis, kaip aerodinamikos principai pirmiesiems aeronautams. Bet iekodami ieities, akmeniniai" elgsi labai panaiai: kr nemaai kultrini lktuv", o kai paaikdavo, kad jie niekad neskris, akmeniniai" savo krinius palikdavo likimo valiai. itaip dirbant teko ilgai utrukti. Tik bandant ir klystant, bandant ir vl klystant galjo praeiti ir deimt, ir penkiasdeimt tkstani met. inoma, jiems pakako iminties suprasti, jog skubti nra kur. Jie neprivaljo btinai pakilti skrydiui. Buvo kvaila siropti lktuv, akivaizdiai pasmerkt suduti, ir akmeniniai" tai suprato, o daiginiai", deja, ne. Izmaelis stabteljo, ir kadangi tyla usits, a neikents paklausiau: - Na, o dabar? Jis nusiypsojo, ir jo skruostus ivagojo smulkios rauklels: -O dabar tu ieisi ir gri tik tuomet, kai bsi pasirengs smulkiai papasakoti man apie dsn ar kelis dsnius, pagal kuriuos visi gyvi padarai gyvena jau nuo neatmenam laik. -Neinau, ar a tam pasiruos. -Per pastarsias keturias dienas, o gal ir nuo pat pirmojo ms pokalbio a tave kaip tik tam ir ruoiau. -Bet a n neinau, nuo ko pradti. -inai. Dar ir kaip inai. Tau lieka tie patys trys orientyrai, kuriuos atradome kalbdami apie A, B

ir C-gyventojus. Dsnio, kur tau reikia atrasti, jau tris milijardus met beslygikai laikosi visi gyvi padarai, - paaikino Izmaelis ir mosteljs link lango pridr: - Be to, jis paaikina, kaip pasaulis tapo toks, koks yra. Jei

io dsnio nuo neatmenam laik nebt buv laikomasi, iandien jros bt bevaiss dykumos, o sausumoje nepamatytum jokio gyvo padaro, tik vjo neiojamas smiltis. Visos gyvybs formos, kokias tik gali iandien surasti, atsirado veikiant iam dsniui. O svarbiausia, kad mogus - irgi ne iimtis. Ir tik vien vienintel kart per vis ios planetos istorij viena gyv padar ris paband gyventi ignoruodama t dsn - tiksliau ne visa ris, o tik moni grup, kuri a pavadinau daiginiais". Prie deimt tkstani met tie mons tar: Gana. mogus visai neprivalo laikytis to dsnio." Ir jie m gyventi kiekviename ingsnyje j pamindami. Jie elgsi taip, kad visa, kas pagal dsn buvo draudiama, sudaryt j kuriamos civilizacijos pagrind. Ir tai dabar, pasikeitus penkiems imtams j kart, imu teisto atpildo valanda; ir toks pat likimas itikt kiekvien r, kuri nesilaiko dsnio. Izmaelis dar kilsteljo savo leten ir tar: - Dabar tau jau tikrai laikas eiti.

besilankydavau - bar. Man reikjo igerti stikl kit ir su kuo nors nektelti, o vieniiems grikams paprastai sekasi: visada atsiranda kas nors, su kuo galima persimesti vienu kitu odiu.

4
Ieidamas udariau duris ir likau vienas. Grti negaljau, namo irgi netrauk, tad dar iek tiek pastovjau ir palaukiau. Galvoje buvo tuia, tarsi iluota. Jauiausi prislgtas. Nors nebuvo jokio pagrindo, akimirk netgi pasirod, jog manimi paprasiausiai atsikratyta. O namuose mane ugriuvo daugyb reikal. Nerte pasinriau darb, stengdamasis kaip nors visk atlikti sutartu laiku. Be to, dar turjau atlikti Izmaelio uduot, kuri man toli grau nesuteik valumo ir noro veikti. Atjo laikas visk apmstyti, susiimti ir surimtti, todl patraukiau ten, kur retai

I tikrj, kodl jauiausi toks prislgtas ir atstumtas? Ir kodl btent dabar? Atsakymas radosi tarsi savaime. Todl, kad btent iandien Izmaelis liep man ieiti ir dirbti savarankikai. Jis galjo ubgti man u aki ir palengvinti uduot, taiau to nepadar. Ir vis dlto jauiausi atstumtas. inoma, taip sakyti vaikika, bet a niekada ir nenorjau kitiems pasirodyti tobulas. Be to, buvo kakokia rimtesn prieastis, nes vis dar jauiausi prislgtas. Antras stiklas burbono padjo man j suprasti. A dariau paang. Tai neabejotina. tai kodl jauiausi prislgtas. Izmaelis turjo mokymo plan. inoma, kodl negalt jo turti? Jis t plan sudar per kelis metus, dirbdamas vis su kitais mokiniais. Labai protinga. Juk kiekvienam reikia plano. Tu pradedi darb, paskui nuosekliai eini toliau nuo vieno atskaitos tako prie kito, nuo vieno prie kito, ir pagaliau - Eureka!" Vien grai dien mokymo kursas baigtas. Ai u dmes, linkiu maloniai gyventi toliau, ir jeigu jums nesunku, ieidami udarykite duris. Kurioje io kelio atkarpoje dabar esu a? Pusiaukelje? Gal nujau tik tredal kelio? Gal ketvirtadal? Kad ir kiek biau nujs, kiekvienas priek engtas ingsnis priartina akimirk, kai pasitrauksiu i Izmaelio gyvenimo. Koks odis labiausiai tikt tokiam keliui ir susidariusiai padiai nusakyti? Savanaudikumas? Savininkikumas? Menkadva-sikumas? Nesvarbu, a be joki sins priekait pasinaudosiu pasitaikiusia proga. Pagaliau atjo laikas sau prisipainti: man reikia ne paprasto mokytojo, o asmenybs, kuri imokyt gyventi.

1
Kol atradau dsn, utrukau keturias dienas. Vien dien praleidau tikindamas save, kad a paprasiausiai negaliu to padaryti, dvi - bandydamas dsn suformuluoti, o ketvirtosios man prireik, jog sitikiniau tikrai j atrads. Penktj dien grau. Jau eidamas pas Izmael mintyse repetavau, kad pasakysiu jam: Dabar suprantu, kodl btinai norjai, jog i uduot atlikiau savarankikai."

Kai atitoks nuo savo mini pavelgiau prieais save, tuoj suglumau. Buvau visai pamirs, kas mans ia laukia: tuias kambarys, krslas, stiklo pertvara, o u lango - dvi ibanios gyvno akuts. Siek tiek virpteljusiu balsu pasisveikinau ir staiga pasijutau kaip kvailys. Tuomet Izmaelis pasielg taip, kaip niekad anksiau nesielgdavo. Pasisveikindamas jis gerokai kilsteljo savo virutin lp, tarsi nordamas parodyti man savo stambi gintaro spalvos dant eil. A paskubjau klestelti j savo krsl ir kaip mokinukas laukiau, kol mokytojas pritariamai linktels galva. - Dabar suprantu, kodl btinai norjai, jog i uduot atlik iau savarankikai, - pradjau kalb a. - Jei vis darb btum padars u mane ir pirtu prikiamai parods, ko gyv organiz m bendruomenje nedaro niekas, iskyrus daiginius", tikriau siai biau atsaks: Na ir kas, didelio ia daikto." Izmaelis kak neaikiai suniurnjo. - Taigi kaip jau sitikinau anksiau, - tsiau a, daiginiai" daro keturis dalykus, kuri niekad nepamatysi darant kit gyv n bendruomens nari, ir tie dalykai sudaro civilizacijos pagrin d. Pirmiausia, daiginiai" savo varovus sunaikina, o laukins gamtos atstovai itaip nesielgia. Laisvje gyvenantys gyvnai gina kiekvienas savo teritorij ir savo laimik, be to, ksinasi ir varo vams priklausanius plotus bei ten esanius maisto altinius. Kai

kurioms gyvn rims netgi bdinga susti nugalt varov, bet jie niekad nemedioja tam, kad j sunaikint, itaip elgiasi tik fermeriai ir smulkieji kininkai, kurie audo kojotus, lapes ar varnas. Gyvnai medioja maistui. Izmaelis linkteljo galva: -Tik nereikt pamirti, jog gyvnai kartais udo ir tada, kai yra upuolami arba pajunta stipr igst. Tokiu atveju, pavyzdiui, babuinai gali pulti leopard, nors jis dar nieko blogo jiems nepadar. Vis dlto svarbiausia ia yra suvokti, kad babuinai vaikto iekodami maisto, bet jokiu bdu ne leopard. -Nevisai suprantu, k nori pasakyti.

-Turiu galvoje tai k: kai pritrksta maisto, babuinai susiburia draugn ir patraukia jo susirasti, bet kai aplink nematyti n vieno leopardo, babuinai nesiorganizuos ir neis jo iekoti. Tu labai teisingai pastebjai: jeigu gyvnai, netgi tokie agresyvs ir pavojingi gyvnai kaip babuinai, susiruoia mediokln, jie ieko maisto, o ne varov ar jais paiais mintani vri, kuriuos bt galima sunaikinti. -Taip, dabar man tavo mintis aiki. -O kaip sitikinai, jog to dsnio laikosi visi iki vieno? Kokius rodymus tau pavyko rasti be to fakto, jog laukinje gamtoje gyvenantys varovai nesiekia vienas kito sunaikinti? -Jei to dsnio nebt visuotinai laikomasi, tai kaip jau anksiau sakei, pasaulis nebt taps toks, koks yra. Jei besivarantys gyvnai mediot vienas kit vien tik nordami nuudyti, tai jau seniausiai nebt joki varov. Kiekvienoje gyvn klasje bt likusi tik viena, vis stipriausia ris. -Tsk toliau. -Antra, daiginiai" smoningai naikina savo varov maist ir itaip siekia uimti jiems reikalingas teritorijas. Nieko panaaus nepastebsime tarp laukini gyvn. ia galioja taisykl: Pasiimk, kas tinka tau, o visa kita palik." Izmaelis pritariamai linkteljo. - Treia, daiginiai" neleidia savo varovams pasiekti t vie t, kur yra jiems tinkamo maisto. Laukinje gamtoje galioja sta tymas: Gali neprileisti varov prie to, k dabar di pats, bet neturi teiss atkirsti jiems kelio prie bet kokio maisto." Kitaip sakant, tu gali pareikti: Si gazel - mano", bet

negali tvirtinti, kad visos gazels priklauso tau. Litas gina savo sumediot grob, bet jis nesaugo visos bandos, kuriai tas grobis kakada priklaus. - Taip, tai tiesa. Bet sivaizduok, jog tu uveisei savo band, taip sakant, i vienos gyvuli poros. Ar ikilus pavojui ginsi j kaip savo? - Neinau. Manau, kad taip, bent jau tol, kol man neatro dys, jog visos pasaulyje esanios bandos priklauso man.

Ir neleisi varovams kiti nag prie to, k pats augini, ar ne? - Matai... Ms poiris yra toks: kiekviena ems pda ioje planetoje priklauso mums, todl jei vis t em apsjame ar ki taip ja naudojams, galima sakyti, jog ms varovams tiesiog nepasisek, ir jiems teks inykti. Mes neigiame varov teis bet kokj maist, kurio galima rasti iame pasaulyje, ir tai iskiria mus i kit. Kitos gyvn rys to nedaro. - obelyje esani drev bits prinea medaus ir gina j nuo js, taiau jos visai nekreipia dmesio, jei skinate obuolius. Btent. - Na gerai. Ir tau atrodo, kad i viso yra keturi dalykai, kuriuos daro daiginiai", bet niekada nedaro kiti gyvn bendruomens nariai. -Taip. Laisvje gyvenantis litas sumedioja gazel ir j suda. Jis neudys antros gazels ir nepasiliks jos rytojui. Elnias rupnoja ia pat po kojomis esani ol. Jis nepjauna ols, nediovina jos ir nelaiko ieno iemai. itaip elgiasi tik daiginiai". -Atrodo, kad ir pats nesi visikai tikras tuo, k dabar papasakojai. -Ities nesu tikras. Kai kurios rys, pavyzdiui, bits, renka med iemai, bet dauguma gyvi to nedaro. -S kart nepastebjai to, kas badyte bado akis. Kiekvienas gyvas padaras links kaupti maist. Dauguma gyvn kaupia j savo kne, paprasiau tariant, tunka. Tai pasakytina ir apie litus, ir apie

elnius, ir apie mones. Kitiems is bdas i esms nepriimtinas; jie irgi kaupia maist, tik ne savo kne, o iorje. -Taip, suprantama. -Kaupti maisto atsargas apskritai nra draudiama. Tokio draudimo n negali bti, nes kaupimas yra bene svarbiausias veikianios sistemos bruoas: augalai kaupia maisto mediagas oldiams, oldiai kaupia maisto mediagas, kad jomis galt pasinaudoti plrnai ir taip toliau. -Teisyb. Kakodl apie tai nepagalvojau.

-Ar daiginiai" daro dar k nors, kas likusiems bendruomens nariams visai nebdinga? -Man rodos, kad ne. Kiti j veiksmai bent jau neatrodo svarbs paiam bendruomens egzistavimui.

2
- Dsnis, kur tu ia taip puikiai ir suprantamai paaikinai, nubria konkurencijos ribas, kuri gyv padar bendruomenei priklausantys nariai neturi perengti. Gali varytis tiek, kiek leidia tavo jgos ir sugebjimai, bet tau neleidiama savo varov udyti, naikinti j maisto ir trukdyti jiems jo susirasti. Kitais odiais tariant, gali konkuruoti, bet ne kariauti. -Taip. Kaip jau esi saks, tai taik palaikantis dsnis. -O kokios io dsnio veikimo pasekms? K jis utikrina? -Na... jis garantuoja tvark. -Taip, bet dabar turiu galvoje visai k kita. Kas bt atsitik, jei tasai dsnis bt buvs panaikintas jau prie deimt milijon met? Kaip iandien atrodyt gyv organizm bendruomen? -Pakartosiu, k neseniai sakiau: kiekvienoje gyvn klasje bt likusi tik viena, vis stipriausia ris. Jei visi, kurie minta ole, prie deimt milijon met bt pradj vieni su kitais kovoti, iandien visoje planetoje, manau, bt likusi tik viena kuri nors oldi ris. Tikriausiai turtume kov laimjusi vien vabzdi r, vien pauki r, vien ropli r ir taip toliau. T pat bt galima pasakyti apie kiekvien gyvybs lygmen.

- Tad k gi utikrina ms kalbamas dsnis? Kuo tavo k tik nupasakota bendruomen skiriasi nuo tos, kuri emje turime dabar? - Manau, kad bendruomenje, apie kuri k tik kalbjau, te bt nuo tuzino iki keli imt skirting gyvn ri. Tuo tarpu iandien egzistuojanti bendruomen susideda i milijon ri.

-Tad k gi garantuoja dsnis? -vairov. -inoma. O koks didiausias vairovs privalumas? -Neinau. vairov tikriausiai visada... domesn. -Ko trkt pasaulinei gyv organizm bendruomenei, susidedaniai tik i ols, gazeli ir lit? Arba - tokiai, kurioje bt vien ryiai ir mons? Minut kit susimsts velgiau sau prieais, o paskui tariau: - Man rodos, tokia bendruomen bt ekologikai paei diama. Ji bt tiesiog silpna. Bent kiek pasikeitus gamtinms slygoms, ji tiesiog t. Izmaelis linkteljo galva: - vairov - paios bendruoms ilikimo garantija. Bendruo men, kuri sudaro imtai milijon gyvn ri, iaip ar taip, iliks netgi vykus visuotinei katastrofai. Tarp t imt milijon skirting gyvybs ri atsiras tkstaniai, kurios liks gyvos vidu tinei planetos temperatrai nukritus dvideimia laipsni tokia temperatra emei bt daug pavojingesn ir pridaryt daugiau alos, negu i pirmo vilgsnio gali pasirodyti. Ir prieingai tarp t imt milijon ri rasis keli tkstaniai, kurios gals prisitai kyti prie klimato vidutinei temperatrai pakilus dviem deimtim laipsni. Tuo tarpu beveik aiku, jog bendruomen, kuri suda ro imtas ar tkstantis ri, yra pasmerkta ti.

-Teisyb. Bet kaip tik vairovei iandien ir gresia didiausias pavojus. Kasdien inyksta bent tuzinas gyvybs form. Dl to kaltas ne kas kitas, o daiginiai", kurie gyvena nesilaikydami dsnio. -Na, o dabar, kai tu jau inai, jog veikia tam tikras dsnis, ar tavo poiris visa, kas ia vyksta, bent kiek pasikeit? -Taip. Dabar man visikai aiku, k mes i ties darome vaikiodami uritomis akimis ir klupindami. Mes griauname pasaul ne todl, kad esame iek tiek nevikrs. Mes j naikiname, nes tikrja to odio prasme esame paskelb pasauliui kar.

3
- Tu labai isamiai paaikinai, kad gyv padar bendruomen lugs, jei visos j sudaranios gyvn rys nesilaikys konkurencijos taisykli, kurias nustato dsnis. Bet kas nutiks tuomet, jei tas taisykles numos ranka tik viena kuri ris? -paklaus Izmaelis. -Ne mogus, bet kuri nors kita gyvn ris? -Taip. inoma, jos atstovai turt turti beveik mogik sumanum ir rytingum. sivaizduok, jog tu esi hiena. Kodl turtum viskuo dalintis su tais tingiais savo valdi primetaniais litais? Kiekvien kart tas pats: tu susimedioji zebr, tada pasirodo litas, nuveja tave ir vaiinasi, o tu tuo tarpu suki ratus aplinkui laukdama likui. Argi tai teisinga? -Man atrod, jog paprastai viskas vyksta kiek kitaip. Litai pasigauna sau grob, o hienos sudoroja likuius. -Tiesa, litai medioja ir patys, bet jei tik stengia, neatsisako pasisavinti ir kito plrno laimikio. -Na gerai, tebnie. -Taigi tau jau viskas griso iki gyvo kaulo. Ko ketini griebtis? -Inaikinti litus. -O kas atsitiks, kai j nebebus? -Na... bus maiau konflikt. -O kuo minta litai? -Gazelmis. Zebrais. Kitokiais smulkesniais gyvnais. -Sakykime, jog dabar lit jau nra. Kaip tai paveiks tavo gyvenim? -Suprantu, kur tu lenki. Mums liks daugiau vri. -Ir kas i to? Pakliau akis ir bejgikai j vilgteljau. - Na gerai, - ts Izmaelis, - tikiuosi, jog su

ekologijos ab cle esi susipains. Jei natraliai besivystanioje bendruomenje padidja maisto itekliai, atitinkamai didja ir populiacija. Kai daugja tai populiacijai priklausani gyvn, maja jiems

tinkamo maisto itekliai, ir tuomet ima mati pati populiacija. Kaip tik i sveika ir padeda gamtoje ilaikyti pusiausvyr. A inau. Tiesiog i akimirk apie tai nepagalvojau. - Tuomet pats laikas pagalvoti, - mets j mane priekaiting vilgsn, atkirto Izmaelis. A nusijuokiau ir kalbjau toliau: -Gerai. Taigi lit nebra, atsirado daugiau maisto hienoms, ir ms populiacija didja. Hien daugja tol, kol ima trkti smulki, maistui tinkam raguoi, o tuomet i plrn skaiius sumaja. -Taip ir bt, tik bda, kad js paeidte nusistovjusi tvark. Js nusprendte, jog hienoms konkurencij ribojantis dsnis negalioja. -Tiesa. Tada mes paalinsime ir kitus savo varovus. -Neversk mans traukti i tavs od po odio. Noriu, kad savo mintis paaikintum pats. -Gerai. Pradkime i pradi. Inaikinus visus varovus, kurie galt gvietis mums reikalingus smulkius raguoius... ms populiacija didt, kol vl imt trkti grobio. Daugiau varov, kuriuos bt galima sunaikinti, jau nra, tad mums tekt kaip nors padidinti maistui reikaling gyvn populiacij... Tik niekaip negaliu sivaizduoti hien, usiimani gyvulininkyste. -Js iudte varovus, kurie mito smulkiaisiais raguoiais, bet pastarj varovai liko, konkurencija dl ols vyksta toliau. Situos varovus irgi reikia paalinti. Inaikinkite juos, ir gyvnams, kuriais js mintate, liks daugiau ols. -Teisyb. Kai bus daugiau ols, prisiveis daugiau smulkij raguoi, tuomet padaugs hien, o tai savo ruotu... Bet k dar bt galima inaikinti? Izmaelis nustebs pavelg mane ir tar: - Daugiau nra k udyti. Bet dar

pamstyk. Kiek pagalvojs a vl prabilau: - Gerai. Mes paalinome savo tiesioginius ir netiesioginius varovus. Dar galime atsikratyti labai tolimais varovais,

stabdaniais ms populiacijos augim. Kalbu apie augalus, kurie meta el, ir trukdo ten augti olei. -Teisingai. Kai bus daugiau ols, bus daugiau smulkij raguoi, kuriais js mintate. -Keista... Juk tai titanikas fermeri ir iaip kinink darbas. Naikink visk, ko pats nevalgai. Naikink visus, kurie minta tuo, k tu pats valgai. Atsikratyk to, kas nra maisto mediaga ar tra tavo valgomam maistui. -Daigini" kultroje tai yra titanikas darbas. Kuo daugiau sunaikini varov, tuo daugiau moni gali gimti pasaulyje, ir tai yra pats veniausias bei prasmingiausias darbas. Kai tik nutarte, jog konkurencij ribojantis dsnis jums negalioja, visas pasaulis tapo naikintinu prieu, iskyrus tik tai, kuo js maitinats, ir tai, kas padeda atsirasti js maistui.

daugiau maisto produkt, reikaling didjaniai moni giminei. -Gaminant vis daugiau produkt, reikaling patenkinti auganios monijos poreikius, gyventoj skaiius tik dar labiau padidja", - savo knygoje moni gimin" rao Piteris Forbas. -Sakei, kad tai - paradoksas.

4
- Kaip matai, visikai nesvarbu, viena ar visos gyvn rys nutaria, jog dsnis joms negalioja, - rezultatas visikai toks pats. Galiausiai susiformuoja bendruomen, kurioje ri vairov vis labiau naikinama siekiant vienos kurios nors gyvn ries siviepatavimo, - pabaig savo mint Izmaelis. - Taip. Ir pagaliau susidaryt lygiai tokia pat padtis, kokioje dabar yra atsidr daiginiai": vienas po kito alinami varovai, nuolat rpinamasi, kad nesumat maisto atsargos, ir vis labiau sunerimstama, jog taip greitai didja planetoje gyvenani mo ni skaiius. K reiks daryti rytoj? Teks gaminti

- Ne a, o jis teig, jog tai paradoksas. -Kodl? Izmaelis tik gteljo peiais: - Neabejoju, kad jis inojo, jog kiekviena laisvje gyvenanti gyvn ris visada iplinta tiek, kiek jai leidia esamo maisto kiekis. Bet kaip pats prisimeni, Motina Kultra moko, es is dsnis monms negalioja.

vieno versti dirbti em? -Ne.

5
- Noriu paklausti, - kreipiausi a j mokytoj. -Mums besikalbant apie visus iuos dalykus, a vis lauiau galv, ar ir pati emdirbyst neprietarauja ms aptariamam dsniui. Noriu pasakyti, kad jau pati svoka emdirbyst" truput jj neigia. -Taip, jei t svok suprasime taip, kaip j supranta daiginiai". Taiau tos svokos turinys gali bti ir kitoks. Mat emdirbyst gali bti suvokta ne tik kaip kova su visomis gyvybs formomis, trukdaniomis augti tam tikriems augalams. -Man kilusj problemin klausim a suformuluoiau taip. Juk gyv organizm bendruomenje egzistuoja grieta ekonomija, ar ne? Kitaip sakant, kuo daugiau grybi pasiglemi sau, tuo maiau j lieka kitiems. Ar ne taip? -Taip. Bet kodl vis daugiau grybi nori pasiimti sau? Kam to reikia? -Tai sslaus gyvenimo pagrindas. Negalima sikurti vienoje vietoje neusiimant emdirbyste. -Ar kaip tik ito ir trokti? -O ko man dar norti? -Ar sieki apsti kiekvien ems pd ir visus iki

-Kaip tik ito visada troko ir tebetrokta daiginiai". J sivaizduojama emdirbyst turi ne tik padti ssliai gyventi, bet r garantuoti, jog bus gaminama vis daugiau maisto produkt. Kasmet vis daugiau ir daugiau. -Tebnie taip. Bet a tenoriu sikurti ir ramiai sau gyventi. -Tada tau visai nereikia kariauti. -Taiau problema vis tiek lieka. Nordamas sikurti, a privalau visko turti daugiau negu turjau anksiau, o juk t daugiau reikia i kakur gauti. -Tai tiesa. Suprantu, koks painus klausimas tave kankina. Pirmiausia ssliai gyventi ir prisitaikyti prie esani slyg stengiasi toli grau ne vien mons. i akimirk man neateina galv jokia ris gyvn, kurie bt visiki klajokliai. Visada yra arba jiems priklausanti teritorija, ganykla arba nertaviet, avilys, lizdas, lakta, migis, urvas arba kokia ola. Tiek vairi gyvn ri, tiek ir atskir moni sslumo laipsnis irgi nevienodas. Net ir mediotojai bei augal rinkjai nra gryni klajokliai, o tarp j ir emdirbi egzistuoja bent kelios pusiau sslaus gyvenimo formos. Pavyzdiui, yra kultr, kuriose daugiausia renkami augalai bei vaisiai, o pertekli linkstama kaupti, todl tokie klajokliai gyvena truput ssliau. Be to, yra ir pusiau emdirbi, kurie kai k augina, bet daugiausia laiko praleidia rinkdami. Pagaliau yra ir toki kultr, kurios labai panaios emdirbi, nes ten daug auginama ir tik is tas renkama. Ir taip toliau. -Taiau dabar ne tai svarbiausia, - atsakiau. -Tai jau darosi svarbiausia, tik tu nenori pakeisti savo poirio ir pavelgti ikilusi problem iek tiek kitaip. Tu ileidai i aki tai k: kad pasaulyje atsirast homo habilis- btent ta mogaus atmaina, kuri vadiname sumaniuoju mogumi, - kakas

turjo nutiesti jam keli. Tai nereikia, jog dl to inyko kelios kitos gyvn rys. Tik noriu pasakyti, kad jau atsikands pirmj savo ksn, homo habilis su kakuo turjo konkuruoti. O varovas buvo ne vienas, j buvo tkstaniai, ir vis j populiacijos turjo iek tiek sumati, kad atsirast vietos sumaniajam mogui.

Taip atsitinka su kiekviena, kad ir labai neskaitlinga, rimi, atsiradusia ioje planetoje. - Na gerai. Bet man vis dar neaiku, kaip visa tai siejasi su sslumu. - Tu paprasiausiai visk praleidi pro ausis. Sslumas yra bio loginio prisitaikymo bdas, kuriuo daugiau ar maiau naudojasi kiekviena gyvn ris, taip pat ir mogus. O kiekvienas bandy mas adaptuotis iek tiek paveikia ir anksiau prisitaikiusi ri gyvenim. Trumpai tariant, pats moni sslumas visai neprie tarauja konkurencijos dsniams, prieingai - tai sudedamoji t dsni dalis. - it kaip. Na, aiku, dabar suprantu.

gyvn r, jei tik jai utekt jg pradti tok yg. Su slyga, kad atsiradus daugiau maisto, btinai ima augti ir populiacija. - Jei randasi daugiau tinkamo maisto, kiekviena populiacija ima plisti. Tai bdinga visoms gyvn rims, neiskiriant n mogaus. tai jau deimt tkstani met daiginiai" i prielaid

6
- Tad k gi isiaikinome? - Mums pavyko prieiti ivad, jog kiekviena gyvn ris, kuri nesilaiko nustatyt konkurencijos taisykli ir nori kuo pla iau iplisti, anksiau ar vliau ima griauti vis gyv padar bendruomen. -Bet kuri ris? mogus - irgi? -Taip, juk tai akivaizdu. Kaip tik tai pasaulyje dabar ir vyksta. -Taigi ir pats sitikinai, kad emje vykstanio proceso nenu-lm paslapties gaubiama ydinga mogaus prigimtis. mogaus prigimtyje negldi joks sunkiai apiuopiamas blogis, kuris js kultros atstovus daryt pasaulio griovjais. -Ne. Toks pat likimas itikt ir bet kuri kit

visikai patvirtina. Jau deimt tkstani met jie gamina, nenuils-dami gamina maist, nordami pamaitinti vis augani moni bendruomen, ir kuo daugiau atsiranda maisto produkt, tuo labiau didja moni skaiius. Atsisds krsle ir minutl pamsts tariau: -Motina Kultra su tuo nesutinka. -inoma, ne. Neabejoju, kad Motina Kultra netgi labai energingai prietarauja. K gi ji sako? -Mes pajgs padidinti maisto produkt gamyb ir tuo paiu sustabdyti moni skaiiaus augim, tai k ji sako. -Bet kokia tuomet prasm? Kuriam galui gaminti daugiau maisto? -Kad pasotintume tuos milijonus moni, kurie vis dar alksta. -Bet prie pamaitindami ipeite i j paad, jog jie nesidaugins, ar ne? - Na... ne visai. Tai neeina ms planus. - Tad kas gi atsitiks, kai tie badaujantys milijonai gaus maisto ir pasisotins? -Jie ims gimdyti vaikus, ir moni populiacija dar iaugs. -Be jokios abejons. tai jau deimt tkstani met js kultroje be jokios pertraukos atliekamas is eksperimentas, o jo rezultat tiesiog nemanoma numatyti ar nuspti. Gaminant daugiau maisto produkt, galima patenkinti iaugusios populiacijos poreikius, taiau tai savo ruotu sukelia dar didesn populiacijos augim. Akivaizdu, jog js eksperimentas tuo ir baigsis, o splioti, kokie galt bti kiti jo rezultatai, paprasiausiai reikia leistis fantazijas, susijusias su biologija ir matematika. -Net jei ir taip... - pratariau a ir kiek pagalvojs pabaigiau savo mint: - Motina Kultra sako, kad jei

taip atsitiks, bus galima kontroliuoti gimstamum ir itaip visk grinti ves. - Taip. Jei kartais per savo kvailum sinektum apie tai su savo draugais, pamatytum, kad paminjus gimstamumo kontro l, jie lengviau atsikvepia, tarsi nuo irdies bt nusirits akmuo. Na, pagaliau! Pagaliau galima lengviau atsikvpti!" Jie elgiasi

panaiai kaip alkoholikas, kuris prisiekia mesis gerti anksiau, nei galutinai sugrius jo gyvenimas. Naujagimi skaiius turi bti visuotinai kontroliuojamas, tik kakodl ne dabar, o ateityje. 1960-aisiais metais, kai js buvo trys milijardai, kalbjote, jog ateityje reikia gimstamum kontroliuoti. iandien js jau penki milijardai, o gimstamumo kontrol kaip buvo, taip ir liko ateities udavinys. -Teisyb. Bet nepaisant visko, tas planas gali bti gyvendintas. -I tikrj gali, tik ne dabar, kai js bandote prasminti btent i legend. Kol tai darote, badaujantys populiacijos nariai savaime skatins jus gaminti daugiau maisto. Ar inai, kad norint padti vairiuose pasaulio kampeliuose badaujantiems monms, jiems siuniamas maistas? -Taip. -O ar esi kada girdjs, jog siekiant padti, jiems buvo nusista kontraceptini priemoni? -Ne. - Niekada. Kalbdama ia tema, Motina Kultra turi labai ilg ir mikl lieuv. Kai js suunkate: Nesuvaldomai didja moni skaiius!", ji atsako: Btina visuotin populiacijos gau sjimo kontrol", bet kai sakote jai: Badas!", ji pataria: Gamin kite daugiau maisto." Ir tai kiekvienais metais pagaminama vis daugiau maisto produkt, taiau jokiu bdu negalima sakyti, jog kasmet vis labiau kontroliuojamas gimstamumas. Dar daugiau jis niekad nebus pradtas kontroliuoti. - Tai tiesa.

-Js kultroje apskritai nelabai pasitikima visuotine populiacijos augimo kontrole. O svarbiausia yra tai kas: to pasitikjimo ir nebus, kol js bandysite prasminti legend, pagal kuri dievai sukr pasaul mogui. Nes kol j prasminate, Motina Kultra reikalaus, kad jau iandien gamintumte daugiau maisto produkt, o pradti kontroliuoti gimstamum paads rytoj. - Taip, suprantu. Bet vis dlto noriu paklausti.

-Klausk.
-K Motina Kultra kalba apie badavim, a inau. Man domu, k sakai tu. -A? A nesakau nieko ypatingo. Tik tiek, kad js riai, kaip ir visoms kitoms, galioja biologiniai dsniai. -Bet kaip tai susij su badavimu? -Badauja toli grau ne vien mons. Kiekvienai gyvn riai, nesvarbu kokiame pasaulio kampelyje ji gyvent, kartkartmis pritrksta maisto. Populiacijai pernelyg iplitus ir pristigus maisto, ji savaime maja tol, kol lieka tiek nari, kiek be vargo gali prasimaitinti. Motina Kultra tvirtina, jog iuo poiriu mons yra iimtis, ir kai didjant moni skaiiui ima trkti maisto produkt, ji lengva ranka j vysteli, nors visikai aiku, jog dar daugiau gimsianius kartos atstov suinos, kas yra badas. Kadangi iai populiacijai neleidiama sumati tiek, kad jos atstovams utekt natraliai ms planetoje atsirandanio maisto, vis daugiau ir daugiau moni priversti badauti. -Taip. Prie kelis metus laikratyje skaiiau straipsn, kuriame buvo aprayta, jog vienas bado problemoms skirtoje konferencijoje dalyvavs ekologas idst labai panaias mintis. Jergutliau, jau geriau bt patyljs. Visi j pulte puol, o kai kurie netiesiogiai apkaltino j esant udiku. -Taip, sivaizduoju, kas ten turjo vykti. Visame pasaulyje dirbantys to ekologo kolegos puikiai suprato, apie k jis kalba, bet turjo tiek sveiko proto, kad nestojo piestu prie Motin Kultr, kurios duodamomis grybmis patys naudojasi. Jei tam tikroje teritorijoje gyvena keturiasdeimt tkstani moni, o tame plote savaime gali

isimaitinti tik trisdeimt tkstani, nesininga i kitur atgabenti tiek maisto, kad pakakt visiems. Nes po kurio laiko tik dar daugiau moni ims badauti. - Teisyb. Bet vis tiek sunku sdti rankas sudjus ir leisti ksti jiems alk. - Btent itaip kalba tie, kurie sivaizduoja es diev skirti pasaulio valdovai: A jiems neleisiu badauti. Neleisiukihl sausrai.

Neleisiu pakilti vandens lygiui upje." Tik dievai leidia arba neleidia vykti tokiems dalykams, o js nieko negalite leisti. - Visikai sutinku, - atsakiau, - bet kai kas man vis dar neaiku. Izmaelis neymiu galvos judesiu paragino mane klausti. -Jungtinse Valstijose kiekvienais metais mes gaminame gerokai daugiau maisto produkt, pradjau a, - bet gyventoj skaiius auga palyginti labai neymiai. Kita vertus, alyse, kuriose emdirbyst ivystyta menkai, gyventoj prieaugis tikrai didelis. itie faktai, rodos, prietarauja, jog yra tavo mintas tarpusavio ryys tarp maisto itekli ir populiacijos plitimo. Truput susierzins jis papurt galv ir tar: -Ms stebim reikin galima apibdinti taip: Gaminant daugiau maisto produkt, patenkinami iaugusios populiacijos poreikiai, taiau tai savo ruotu sukelia dar didesn populiacijos augim." Bet ia n odeliu neusimenama apie tai, kur moni skaiius padidja. -Nesuprantu. -Sakykime, Nebraskoje kasmet pagaminama vis daugiau maisto produkt. Bet juk tai dar nereikia, jog btent Nebraskos valstijoje padaugs gyventoj. Gali bti, kad padids Indijos ar kokios nors Afrikos alies gyventoj skaiius. -Vis dar neperprantu tavo minties. -Gaminant daugiau maisto produkt, daugja ir moni, -visai nesvarbu kur. Kitaip tariant, kakas Nebraskoje sukauptas maisto atsargas sunaudoja, nes kitaip tos valstijos fermeriai tiek daug visko neaugint. Juk tai akivaizdu. -it kaip, - tarsteljau a ir minutlei susimsiau. - Ar nori pasakyti, jog isivysiusi ali emdirbiai skatina nevarom Treiojo pasaulio gyventoj prieaug? -Pagaliau suvokei mano mint! - suuko jis. - Ne

kas kitas, o btent isivysiusi ali fermeriai. Sddamas krsle dmiai j nuvelgiau. - Tau reikia truput engtelti atgal ir pavelgti problem i

alies, tada suprasi, kokia ji opi, - paaikino Izmaelis. iandien emje gyvena penki su puse milijardo moni, ir nors tik keli milijonai i j badauja, js gaminate tiek maisto, kad jo pakakt eiems milijardams gyventoj. Ir btent todl biologikai yra neivengiama, jog po trej ar ketveri met js ir bus tie ei milijardai. O kai ta diena ateis, js jau gaminsite tiek maisto, kiek jo utekt eiems su puse milijardo gyventoj, nors badaus tik keli milijonai js bendruomens nari. Tikriausiai nereikia n aikinti, jog po kiek laiko moni skaiius neivengiamai pasieks eis su puse milijardo. O tuomet js parpinsite maisto septyniems milijardams (nors badaus vl tik keli milijonai), o tai reikia, kad dar po trej ar ketveri met js jau bus septyni milijardai. Nordami isiverti i io uburto rato, turite kart ir visiems laikams pripainti akivaizdi ties, kad gamindami vis daugiau maisto, js nepamaitinate badaujani, o tik paskatinate gyventoj prieaug. -Suprantu. Bet kaip mums liautis gaminti vis daugiau maisto? -Lygiai taip pat, kaip liovts naikin ozono sluoksn ir rgiu lietumi naikin mikus. Kai labai nori, keli galima surasti.

emlap. Tau turt daug kas paaikti. Kelias minutes palauks ir leids man pastudijuoti emlap, Izmaelis paklaus, k apie tai manau. -Neinojau, kad j tiek daug. Tiek daug skirting geni. -Nors ir ne visos, bet dauguma t geni gyveno toje paioje

7
- Kaip matai, prie tavo krslo a palikau knyg, tar Izmaelis. Tai buvo Amerikos indn palikimas". - Jeigu jau kalbame apie tai, kad reikia riboti populiacijos augim, tai vilgtelk knygos prielapyje esant geni paplitimo

istorinje epochoje. Noriu, jog susimstytum, kas neleido pernelyg augti indn skaiiui. Bet negi emlapis gali padti rasti atsakym? - A tik norjau, kad sitikintum, jog is emynas niekada nebuvo tuias. Populiacijos nari skaiiaus ribojimas buvo ne prabanga ar ugaida, o btinyb. Na gerai jau, gerai. Ar tau kilo koki nors mini? Pasiirjus j emlap? Deja, ne. - Pasakyk man tai k: k js kultros mons daro, kai jiems nusibosta gyventi grste prigrstuose Jungtini Valstij iaurs rytuose? -Savaime aiku, k jie daro. Jie vaiuoja Arizon. Nj Meksik. Kolorad. Ten, kur daugiau erdvs. -Ir kaip gi daiginiams" sekasi atsiklus vietas, kur netrksta erdvs? -Nepasakyiau, kad puikiai. Ant savo automobili bagaini jie danai randa uraus: Jei tau labai patinka Nj Meksikas, geriau nedinkis i kur atjs." -Bet jie nesinedina, ar ne? -Prieingai, j ten plsta vis daugiau. -Kodl tenykiai daiginiai" stengiasi t antpld sustabdyti? Ar ne geriau bt riboti Jungtini Valstij iaurs rytuose sikrusi gyventoj prieaug? -Gal ir geriau, bet sunkiai sivaizduoju, kaip jie tai padaryt. -Taigi tau prie akis atsiveria toks vaizdas: viename alies regione nesulaikomai didja gyventoj skaiius ir niekas net nemgina nieko daryti, nes j perteklius patraukia vakarus, kur daugiau erdvs.

-Tai tiesa. -Taiau kiekviena valstija irgi turi savo sienas. Kodl tos sienos j nesulaiko? -Todl, jog tai tik sivaizduojamos arba simbolins sienos. -Btent. Kad taptum arizonieiu, tau tereikia perengti

sivaizduojam sien ir ten sikurti. Svarbu suprasti viena: akmenini" gentims, kuri gyventas teritorijas matei paymtas emlapyje, tos sienos nebuvo nei sivaizduojamos, nei simbolins. Tai buvo skirting kultr ribos. Jei navahams pasidarydavo ankta, jie negaldavo sau pasakyti: i, hopiai turi daug laisv plot. Persikelkime ten ir tapkime hopiais." Tokia mintis jiems n galv nebt ovusi. Trumpai tariant, kai niujorkiei darosi per daug, dalis j gali tapti arizonieiais, ir problema, kaip sakoma, isprsta. Bet navahai negali staiga virsti hopiais ir itaip pataisyti savo gausjanios genties reikalus. U savo kultros ribos niekas nekelia kojos savo noru. - Tu teisus. Bet juk, kita vertus, navahai gali kirsti tik t sien, kuri ymi hopiams priklausani teritorij, o kultrins ribos neperengti. - Nori pasakyti, kad jie paprasiausiai galt uimti hopi teritorij. Aiku, galt. Bet svarbiausias dalykas, kur siekiu tau parodyti, tebelieka. Jei persikelsite hopi teritorij, jie neleis ten jums sikurti, jie jus iudys. Tai nepriekaitingai veikianti siste ma, kuri padeda monms reguliuoti j pai bendruomens nari skaii. -Taip, tai tiesa. -ie mons riboja savo natral prieaug ne dl monijos gerovs ar aplinkos apsaugos sumetimais. Jie taip elgiasi todl, kad apriboti savo genties augim lengviau, negu veltis kar su kaimynais. inoma, yra ir toki taut, kurios nesuka sau galvos dl gimstamumo ribojimo, nes jos nedvejodamos bet kada gali stoti kov su

kaimynais. Jokiu bdu nenoriu visko pavaizduoti taip, tarsi anksiau Amerikos emynas buvo utopin karalyst, kurioje viepatavo taika. Pasaulyje nebuvo Didiojo Brolio1, kuris kontroliuot moni elges ir kiekvienam garantuot teis nuosavyb, todl ne pro al buvo turti iauraus ir bebaimio reputacij, o jos nepavyks gyti siuntinjant kaimynams trumpas inutes. Tu nori savo kaimynams labai aikiai pasakyti, kas j
1

Didysis Brolis - taip Siaurs Amerikos indnai vadindavo JAV prezident.

laukia, jei jie neribos didjanio savo gyventoj skaiiaus ir nepasiliks savo teritorijoje. -Taip, aiku. Jie tarsi riboja vieni kitus. -Ir ne tik atsitverdami sunkiai perengiamomis sienomis. Kultriniai barjerai irgi sunkiai paalinami. Iaugusi naraganset gentis negalt taip paprastai susikrauti savo daikt ir patraukti vakarus pas ajenus. Jiems tekt pasilikti kur buvus ir apriboti genties augim. -Taip. tai dar vienas pavyzdys, kad vairov daug geriau u vienov.

iandien akis mons? -Taip.

ak

susiduria

js

kultros

- Prie savait, - vl prabilo Izmaelis, - kai mes kalbjome apie dsnius, pasakei man, jog moni gyvenimui reguliuoti skirta tik viena dsni ris - statymai, ir kad jie tegali bti pakeisti balsuojant. Ar iandien irgi taip manai? Ar ir bendruomens konkurencij ribojantys dsniai gali bti pakeisti balsavimu? -Ne. Taiau jie nra visuotinai galiojantys kaip, pavyzdiui, aerodinamikos dsnis. Dsnius, apie kuriuos kalbjome, galima paeisti. -O ar galima nepaisyti aerodinamikos dsni? -Ne, negalima. Jei tavo lktuvas sukonstruotas neatsivelgus aerodinamikos dnsius, jis neskris. -Bet jei nustumsi j nuo auktos uolos, jis bus ore, ar ne? -Taip, kur laik. -Lygiai tas pats itiks ir civilizacij, kuri yra sukurta nesilaikant dsnio, ribojanio konkurencij. Ji, kaip ir tasai lktuvas, kur laik pasiliks ore, bet paskui ims kristi vis emiau, kol galiausiai lugs. Argi ne su gresiania katastrofa

-Paklausiu to paties, tik kitais odiais. Ar esi tikras, jog bet kuri gyvn ris, turinti savanaudik sieki ir numojami ranka konkurencij ribojant dsn, lugdys kitas gyvn ris ir plis j sskaita?

-Teisyb. Bet vis vien... -Kas gi dar? -Vis vien ms kultros mons neims gyventi pagal t dsni.

-Taip.
-Tad k gi mes ia isiaikinome? -Pagaliau pavyko gauti iek tiek patikim ini, kaip monms reikt gyventi. Tiksliau, kaip jie privalo gyventi. -Pavyko gauti ini, kurios prie savait tau atrod nepasiekiamos. -Taip, bet... -Kas dar? -Nesuprantu, kaip... Sustok minutei... -Nra kur skubti, laiko valias. -Man vis dar neaiku, kaip tokios inios apskritai galt tapti dar vienu informacijos altiniu. Noriu pasakyti, jog, mano galva, toki ini niekaip nepavyks pritaikyti vairiose gyvenimo srityse. -Bet argi aerodinamikos dsniai paaikina, kaip atstatyti paeistus genus? -Ne. -Tai kam tada j reikia? -Jie tinka... Na, jie leidia mums pakilti or ir skraidyti. -Dsnis, kur suformulavome mes, leidia gyvuoti ir ne-nykti visoms gyvn rims, taip pat ir mogui. I io dsnio nepaaikt, reikia ar nereikia legalizuoti nuotaik gerinanius narkotikus. Jis nieko nesako apie tai, gerai ar blogai prie vedybas turti lytinius santykius. Bet is dsnis parodys tau, kaip monija turi gyventi, jei nenori inykti. Tai elementarios ir mogui gyvybikai reikalingos inios.

-Nori pasakyti, jog js kultros atstovai nepriims u gryn pinig to, k ia imokai? -Btent. -Pirmiausia galutinai isiaikinkime, su kuo jie sutiks, o k atmes. Paiam dsniui joki rodym ar argument nereikia. Jis tiesiog veikia gyvn bendruomens gyvenim, ir tai akivaizdu. Daiginiai" tik neigia, kad jis galioja ir moni giminei. -Taip. -Tuo neverta stebtis. Motina Kultra gali sutikti su mintimi, jog monijos namai nra visatos centras. Ji gali susitaikyti su tuo, kad mogus buvo sukurtas i ems. Bet monms irgi reikia laikytis dsnio, kuris gyv padar bendruomenje palaiko taik, - tai ito Motina Kultra niekad nepripains. Tai j pribaigt. -K nori tuo pasakyti? Kad nra joki vili? -Kodl nra? Akivaizdu, kad jei norite ilikti, Motinai Kultrai teks lugti, ir ygdarb tegali atlikti js kultros mons. Neegzistuodama js smonje ji paprasiausiai inyks. Kai tik js liausits klaus, k ji sako, jos nebebus. - Tai tiesa. Tik nemanau, jog mons tam rytsi. Izmaelis tik gteljo peiais ir atsak: -Jei nesiry, veikiantis dsnis visk sustatys j savo vietas. Jei monija atsisakys gyventi pagal dsn, ji paprasiausiai imirs. Gali neabejoti, jog tai pagrindinis dsnio veikimo principas: tie, kurie jo nesilaiko ir kelia grsm bendruomens stabilumui, savaime save praudo. -Daiginiai" to niekada nepripains. -Pripainimas ia niekuo dtas. sivaizduok mog, kuris engdamas nuo uolos krato praraj nepripasta, kad egzistuoja gravitacijos dsnis. Daiginiai" dabar naikina patys save ir kai

susinaikins visikai, gyvn bendruomen vl atgaus stabilum, ir ala, kurios pridarte, palengva bus atitaisoma. -Teisyb. -Kita vertus, man atrodo, jog apie visa tai kalbi per daug jau

pesimistikai. Juk yra nemaai moni, suprantani, jog ablonas susidvjo, ir pasirengusi igirsti kai k nauja, norini igirsti kai k nauja - toki kaip tu pats. - Viliuosi, jog neklysti.

9
- Man nelabai patinka ms sugalvota io dsnio formuluot, - tariau. -Tikrai? -Mes vadiname tai dsniu, bet i esms tai trys dsniai. Saip ar taip, a formuluoiau j kaip tris atskirus dsnius. -Tie trys dsniai yra kaip akos. O tu iekai kamieno, pagrindinio teiginio, pagal kur jokia gyvn ris negali primesti savo gyvenimo ir poreiki pasauliui. -Taip, btent tai ir utikrina nustatytos konkurencijos taisykls. -Tai tik viena dsnio formuluot. O tai kita: pasaulis nesukurtas vienai kuriai gyvn riai. -Taip. Ir mogus, inoma, sukurtas visai ne tam, kad j ukariaut ir valdyt. -Tai jau pernelyg didelis minties uolis. Pagal daigini" mitologij, pasauliui reikia valdovo, nes dievai j sujauk ir paliko baisi netvark. Jie tik sukr diungles, sukl siaubing chaos, teisino savival. Bet ar i tikro taip buvo? -Ne, i pradi viskas klojosi kuo puikiausiai. Btent daiginiai" sujauk pasaulyje nusistovjusi tvark. -Svarbiausias io dsnio principas yra paprastas ir jo laikytis visikai pakakt. Pagal j monijai visai nereikjo stengtis vesti pasaulyje tvarkos.

10
-Js kultros mons fanatikai sikib laikosi poirio, es mogus yra iskirtinis. Jie visomis igalmis stengiasi ilaikyti mog ir kitus tvarinius skiriani praraj. Js elgiats su pasauliu kaip tinkami, o mogaus iskirtinumo mitas elges visikai pateisina. Panaiai ir Hitlerio sukurtu mitu apie arij virenyb buvo pateisinamas barbarikas diktatoriaus elgesys su Europos tautomis. Bet netrukus atjo laikas, kai tokia mitologija nieko jau nepatenkino. I esms daiginiai" yra labai vienii. Pasaulis jiems atrodo tarsi prieo teritorija, jie gyvena ia tarsi okupacins kariuomens kariai, atriboti nuo aplinkini ne ko kito, o savo pai iskirtinumo. - Tai tiesa. Bet kur link suki? Uuot atsaks mano klausim, Izmaelis tar: -Akmeniniai" tik labai retai padaro nusikaltim, suserga psichinmis ligomis, nusiudo arba ima vartoti narkotikus. Kaip tai aikina Motina Kultra? -Manyiau, tai todl, jog... Motina Kultra sako, kad akmeniniai" yra per daug primityvs tokiems dalykams. -Kitaip tariant, nusikaltimai, psichins ligos, saviudybs ir narkotik vartojimas - tai toli paengusios ir modernios kultros bruoai. -Taip. inoma, to niekas nepasakyt tiesiai, bet madaug taip mes suvokiame savo kultr. Visa, k ia ivardijai, yra kaina, kuri tenka sumokti u kultros paang. -Prie ger imt met js kultroje buvo pareikta visai prieinga nuomon ir ji tikrai rado atgars. Tada visai kitaip buvo aikinama, kodl minti dalykai akmenini" visuomenje tokie reti. A trumpam susimsiau, o paskui paklausiau:

-Turi galvoje vadinamj kilniadvasi laukini teorij? Nepasakyiau, kad gerai inau, apie k ten kalbama. -Bet pirmj spd juk esi apie j susidars. iandien tai

bene rykiausias js kultros bruoas: ne detaliai ianalizuoti teorij, o tik susidaryti apie j pavirutinik spd. -Tiesa. Kakodl manoma, jog ariau gamtos gyvenantys mons bna kilniadvasikesni. Juk jie nenoromis kas vakar stebi nuostabius saullydius. Juk negalima palydti sauls, o paskui lyg niekur nieko padegti kaimyno vigvam. Harmoningai sugyvendamas su gamta, mogus tuo paiu stiprina savo psichin sveikat. -Tikriausiai supranti, kad a nieko panaaus negaliau tvirtinti? -Taip. Bet k gi tu tuomet sakytum? -Mes susipainome su legenda, kuri jau deimt tkstani met daiginiai" stengiasi prasminti. Akmeniniai" irgi prasmina legend. Svarbiausia atrasti ne t legend, kuri jie pasakoja, bet t, kuri yra prasminama. -K nori tuo pasakyti? -Jei apsilankytum pas js kultrai priklausanius vairi tautybi mones, - pavyzdiui, jei nukeliautum Kinij, Japonij, Rusij, o paskui - Anglij bei Indij, - pamatytum, kad jie turi labai skirting savimon, taiau visi jie stengiasi prasminti i esms t pai legend - daigini" legend. T pat galima pasakyti ir apie akmeninius". Tiek Afrikos bumenai, tiek Australijos alovos ir Brazilijos Kryn-Akrors gentys, tiek Jungtinse Valstijose sikr navahai, - visi jie save ir aplink suvokia kiek skirtingai, bet vis tiek prasmina vien ir t pai legend - akmenini" legend. -Dabar suprantu, kur link kreipi. Pati legenda nenurodo, kaip mogui i tikro reikt gyventi. -Teisingai. Legenda, kuri jau deimt tkstani met stengiasi prasminti daiginiai", monijai ir

visam pasauliui tik kenkia, ji tiesiog pratinga, ir niekas negali bti ja patenkintas. Tai tik didybs manijos apimt beproi fantazija, ir pabandius j paversti tikrove, daigini" kultroje suklestjo gobumas, iaurumas, psichins ligos, nusikaltimai ir narkomanija.

-Atrodo, kad tai tiesa. -Legendoje, kuri tris milijonus met band prasminti akmeniniai", nra n uuominos apie ukariavim ir valdym. prasmindami savo legend, jie nesiek gyti daugiau gali. Jie tenorjo, kad j gyvenimas bt laimingas ir turt prasm. tai k tu suinotum pas juos nukeliavs. J sielos neslegia apmaudas ir nedegina noras maitauti, jie nesiginija kaip apssti dl to, kas turi bti leidiama ir kas draudiama, jie nekaltina vieni kit neteisingu gyvenimu, vieni kit neterorizuoja, nesikrausto i proto, kad j gyvenimas atrodo tuias ir betikslis, nesvaigina savs narkotikais nordami kaip nors prastumti laik, kiekvien savait neisigalvoja naujos religijos, kuri duot bent iok tok pagrind po kojomis, ir nei ko nors ieko, nei kuo nors tiki, nei k nors daro, kad bt pagaliau verta gyventi. Taiau - kartoju - taip yra ne todl, kad j gyvenimas labai susijs su gamta, ne todl, kad jie neturi formali vadov ar kad i prigimties yra kilniadvasiai. Paprasiausiai legenda, kuri prasmina akmeniniai", duoda tai, ko monijai reikia. Per tris milijonus met ji niekam nepakenk ir dabar skmingai yra prasminama ten, kur dar jos neigujo siver daiginiai". -Na gerai. Viskas puiku. Bet kada gi bus galima igirsti t legend? -Rytoj. Rytoj, manau, bent jau pradsime. -Sutarta, - tariau. - Bet kol dar nebaigme usimimo, norjau paklausti. Kodl mes sakome Motina Kultra? Man paiam tai netrukdo, bet moterys tikriausiai bt nepatenkintos, kad smoningai pasirinks vartoji ia moterik gimin ir laikai Motin Kultr didele piktadare. -A visai nelaikau jos piktadare, - suniurnjo Izmaelis, - bet suprantu, dl ko tau neramu. Mano

atsakymas bt toks: visur ir visada Kultra yra Motina, nes ji jau paia savo prigimtimi yra maitintoja, - tik jos dka atsiranda vairios moni bendruomens ir susiformuoja skirtingi gyvenimo bdai. Akmeninius" Motina Kultra imok gyventi taip, kad bt sveiki ir tst savo

gimin aminai. O gyvenimo bdas, kur ji atskleid daiginiams", pasirod ess kenksmingas ir pratingas. -Sakykime. Ir kas i to? -Tai ko gi tu i tikro norjai paklausti? Juk jeigu Kultra yra Australijos alov, Afrikos bumen ir Brazilijoje gyvenani ka-jap Motina, kodl ji negalt bti Motina ir daiginiams"?

1
Atvyks kit dien pamaiau, jog bus dirbama pagal nauj plan: Izmaelio ir mans daugiau neskyr stiklas, mokytojas buvo perjs manj kambar ir isipleiks ant keli pagalvi, pamest netoli mano krslo. Tik dabar supratau, koks svarbus ms santykiams buvo tasai stiklas: ties sakant, i susijaudinimo pajutau nemaloniai maudiant skrand. Izmaelio artumas ir

neprastai didelis knas blak dmes, taiau n vienos sekunds nedvejojs a klesteljau savo krsl ir, kaip prasta, linkteljau galva pasisveikindamas. Jis man irgi atsak galvos linkteljimu, bet jo aki vilgsnyje pamaiau kain kok nerim, tarsi mano artumas j trikd ne maiau, nei mane jo. - Kol dar nepradjome, - po keli minui prabilo Izma-elis, - noriu isiaikinti vien nesusipratim. Jis pakl braiybos popieriaus bloknot, kurio pirmajame lape buvo nubraiyta diagrama.

-Tai gana paprasta schema, kurioje i laiko pozicij pavaizduota akmenini" prasminama legenda. -Taip, matau. Tuomet jis kain k dar pabrai ir vl parod man lap.

-tai i moni gimins ataka, prasidjusi atuoni tkstaniai met prie Kristaus gimim, vaizduoja daigini" nueit keli. -Taip, aiku. -O koks gi vykis dav pradi j istorijai? paklaus jis, pietuko galu baksteldamas tak, po kuriuo buvo parayta 8000 m.pr.Kr."

-Agrarin revoliucija. -emdirbyst atsirado staiga ar susiformavo pamau? -Manau, kad palengva, per daugel met. -Tad k reikia i data - 8000 m.pr.Kr."? -emdirbysts vystymosi pradi. -O kur man padti tak, ymint, jog emdirbysts formavimasis baigsi? -Na, - nerytingai numykiau, - a net neinau. Tai turjo trukti apie por tkstantmei. -Koks vykis ymjo agrarins revoliucijos pabaig? -Irgi neinau. N nenutuokiu, be to, abejoju, kad toks vykis apskritai galjo bti. -Vadinasi atidaromi ampano buteliai nepokjo? -Neinau. -Pagalvok. A pagalvojau ir po kurio laiko tariau: -Na gerai. Keista, jog to mokykloje rimtai nemokoma. Prisimenu, kai buvau mokinys, iek tiek kalbjome apie agrarin revoliucij, bet dabar jau beveik viskas igaravo i galvos. -Tsk toliau. -Agrarin revoliucija nesibaig. Ji pltsi. tai jau deimt tkstani met ji pleiasi apimdama vis didesnius plotus. Ms emyne ji sigaljo per atuoniolikt ir devyniolikt amius. iandien jos pergalingas ygis tebesitsia Naujojoje Zelandijoje, Afrikoje ir Piet Amerikoje. -Suprantama. Taigi ir pats matai, kad js agrarin revoliucija nra toks pat vykis kaip, pavyzdiui, Trojos karas, kuris vyko tolimoje praeityje ir iandien tiesiogiai js gyvenimo neveikia. Pradi padar neolito laikais Artimuosiuose Rytuose gyven emdirbiai, o j pradt darb itikimai ts ateinanios kartos ir

tsia j iki pat ms dien. Kaip tik emdirbyst, kuri siejo ja usiimani kokio nors kaimo bendruomen, iandien sieja ir visus js plaiai iplitusios civilizacijos atstovus. -Taip, sutinku.

- Kaip tik is faktas turt padti tau suprasti, kodl legenda apie pasaulio prasm, diev ketinimus mogaus atvilgiu ir mo gaus lemt, kuri pasakojate savo vaikams, js kultrinei bendruomenei yra tokia svarbi. Tai revoliucijos manifestas, visos js kultros pagrindas. Tai vis js revoliucini doktrin san dlis ir odiais ireikta js revoliucin dvasia. Si legenda paai kina, kodl revoliucij reikia kelti ir kodl bet kuria kaina ji turi bti tsiama. - Taip, - pasakiau a, - ir man panaiai atrodo.

-Madaug prie du tkstanius met daiginiai" prim ir pradjo laikyti sava legend, kuri prie daugel imtmei sukr akmeniniai". -Na gerai. Tai kas ia tokio ironiko? -Ogi tai kas. Tai ta pati legenda, kuri akmeniniai" kadaise pasakodavo kalbdami apie daigini" kilm.

2
- Madaug prie du tkstanius met, - kalbjo toliau Izmaelis, - js kultroje atsitiko labai ironikas dalykas. Daiginiai" - ar bent jau didioji j dalis prim ir pripaino sava legend, kuri, kaip jiems atrod, yra didiai prasminga ir paslaptinga. T legend jiems perdav Artimuosiuose Rytuose gyven daiginiai", kuri jie nuo neatmenam laik pasakojo savo vaikams. Ji buvo perduodama i kartos j kart taip ilgai, jog net ir tenykiams gyventojams atrod gaubiama didios paslapties. O ar inai kodl? -Kodl ta legenda tapo paslaptimi? Ne, neinau. -Taip atsitiko todl, jog pirmieji t legend papasakoj mons - o tai buvo daigini" proseneli proseneliai - pasirod buv visai ne daiginiai", o akmeniniai". Minutl a sdjau niriai j velgdamas, o paskui papraiau visk pakartoti i pradi.

-Na ir kas? -Daiginiai" m laikyti sava akmenini" legend apie j pai, daigini", kilm. -Gaila, bet man sunku suprasti mint. -Koki legend akmeniniai" galjo pasakoti apie daigini" atsiradim pasaulyje? - Dieve mano, n nenutuokiu. Izmaelis iplt akis ir sistebeilijo mane: -Atrodo, ryt bsi pamirs drauge pasiimti savo smegenis. Bet nesvarbu, a pats tau papasakosiu t legend ir tu visk suprasi. -Gerai. Izmaelis sujudjo visu savo miliniku knu ir patogiau sitais ant pagalvi, o a nejuiomis usimerkiau ir pagalvojau: Jei dabar pro duris eit koks nors paalinis, galai ino, k jis pagal-vot:

-Pats pagalvok. Daiginiai" ino kai k, kas jiems leidia valdyti pasaul, o akmeniniai" - ne. Kaip tik tuo ir sitikina

3
- Jei nori valdyti pasaul, turi sukaupti ypating ini, ities nemaai imanyti, - tar Izmaelis. - Neabejoju, kad ir pats tai supranti. -Atvirai sakant, niekad apie tai nesusimsiau. -Daiginiai" toki ini turi - ar bent jau sivaizduoja turintys - ir labai tuo didiuojasi. Tos inios yra pagrind pagrindas, jos btinos tam, kuris nori valdyti pasaul. Kaip manai, k daiginiai" suinojo nukak pas akmeninius"? -Nesuprantu klausimo. -Paaikjo, jog akmeniniai" toki ini nra sukaup. Argi ne puiku? -Neinau.

misionieriai, nuvyk j bet kur akmenini" apgyvent ems kampel. Misionieriai i nustebimo net apstulbsta, nes jiems atrod, jog tai, k ino jie, yra visikai akivaizdu. A netgi nesuprantu, apie kokias inias ia kalbi. -Tai inios, kuri reikia norint valdyti pasaul. -Na gerai, bet kokios btent tos inios? -Suinosi pasiklauss legendos. Man dabar svarbiausia parodyti, kas t ini turi. Jau sakiau, kad jos - daigini" nuosavyb, o juk taip ir turi bti, ar ne? Juk pagaliau daiginiai" yra pasaulio valdovai.

ir visa tai bus labai gera."

-Taip.
-O akmeniniai" ypating ini neturi. Tai irgi visikai suprantama, ar ne? -Tikriausiai. -Dabar pasakyk man tai k: kas dar be daigini" galt turti t ypating ini? -N nenutuokiu. -Mstyk mitologikai. -Na gerai... Gal j turi dievai. -inoma. Btent i mintis mano legendoje ir yra svarbiausia: kaip dievams pavyko suinoti tai, kas leidia tapti pasaulio valdovu.

4
- Vien dien, - pradjo pasakoti savo legend Iz-maelis, - kaip paprastai dievai svarst su pasaulio tvarkymu susijusius reikalus ir vienas i j tar: A kur laik galvojau apie vien ems plotel, btent apie plaiai besidriekiani ir akiai maloni savan. Nusiskime ten nesuskaiiuojam galyb skri. Tuomet tenai vl siiebs nuostabi gyvybs ugnel: atsiras skriais mintani pauki bei drie

Tai igird kiti dievai trumpam susimst ir tada vienas i j atsak: Jei pasisime tuos ems plotus skrius, jais mintani gyvn pagauss, tai tiesa, bet nereikia pamirti, kad jie iplis kit ten esani gyvn sskaita." Taiau kiti dievai norjo, jog jis plaiau paaikint savo nuomon, ir jis kalbjo toliau: Juk bt didelis nusikaltimas neleisti prie gyvybs lauo ildytis kitiems gyvnams vien todl, kad galt laikinai suklestti vien skriai, paukiai ir drieai. Nes skriai paliks tik juod em, ir elniams, gazelms, okoms bei kikiams teks mirti baisia bado mirtimi. O inykus oldiams, tuoj ims nykti ir litai, vilkai bei laps. Argi tuomet jie ms neprakeiks ir neapauks nusikaltliais, kurie globoja skrius, paukius ir drieus, o plrnus numoja ranka?" Dabar dievai susimst krapt sau pakauius, nes anksiau dar niekad nebuvo itaip pavelg ikilusi problem. Pagaliau vienas i j prabilo: A apskritai nematau ia jokios problemos. Mes to nedarysime. Neauginsime nesuskaiiuojam pulk skri ir nesisime j t teritorij. Tuomet viskas liks kaip buv ir niekas negals mums priekaitauti." Dauguma diev sutiko, jog tai imintingas sprendimas, taiau vienas vis dar prieinosi: Bet juk visikai aiku, kad tai irgi bt nemaas nusikaltimas. Argi skriai, paukiai ir drieai nra tokie pat ms globotiniai kaip ir kiti gyvnai? Argi niekada taip ir neimu j valanda? Ar ios gyvn rys niekad nesuklests?" Dievams apie tai besiginijant, mediokl patrauk lap, ir jie tar: Pasiskime lapei putpel, tegu j sudoroja." Taiau vos itarus iuos odius, vienas i diev paprietaravo: Jokiu bdu. Bt didiulis nusikaltimas leisti lapms gyventi putpeli sskaita. Mes davme putpelei gyvenim ir j globojame. Bt gdinga pasisti j tiesiai lapei

nasrus!" Tuo tarpu kitas sukliko: Pavelkite! Putpel slina prie iogo! Jei neatiduosime putpels lapei, ji sules iog. O argi ne mes sukrme iog, argi jis nenusipelno ms globos kaip ir putpel? Bt tikras nusikaltimas neatiduoti putpels lapei ir praudyti iog."

Ir pats gali sivaizduoti, kaip sunkiai dievai dsavo ir kaip Jau galvas neinodami, k daryti. O jiems besiginijant atjo pavasaris, tirpo sniegas ir nuo kaln kliokte kliokiantis vanduo pamaitino upelius. Tada vienas i diev tar: Kaip dien aiku, jog labai nusikalstume leid vandeniui ulieti i em, nes teks mirti nesuskaiiuojamai daugybei gyvnli." Bet kitas atkirto: Prieingai, blogiausia bt neleisti vandeniui ulieti sausumos, nes be vandens idius kdros ir pelks ir us visi, kas jose gyveno." Ir dievai dar labiau sutriko. Pagaliau vienas j, rodos, sugalvojo t naujo: Akivaizdu, kad bet koks ms veiksmas pads vieniems, bet bus pratingas kitiems, todl bus geriausia nedaryti visikai nieko. Tuomet jokia globos besitikinti gyvn ris negals ms apaukti nusikalt-liais. Nesmon, - piktai atov kitas, - net jei n pirto nepajudinsime, vieniems tai ieis gera, kitiems - bloga, argi ne? Padarai, kuri gyvyb yra ms rankose, sakys: irkite! Mes keniame, o dievai nieko nedaro!" Ir kol dievai pesi, pulkai skri upldo savan ir jie drauge su paukiais bei drieais garbino dievus, o oldiai bei plrnai mirdami juos keik. Btent todl, kad dievai nieko nesim, putpel gyveno be rpesi, o lap gro savo ol prie onkauli pridivusi pilvu ir keik dievus. Putpel gyveno, ji les iogus ir iogai, atsisveikindami su iuo pasauliu, taip pat burnojo prie dievus. O kadangi dievai pagaliau nutar pavasar itvinusiems upeliams neleisti ulieti ems, idivo kdros bei pelks ir tkstani tkstaniai ten gyvenusi padar nugaio keikdami dievus. Girddami visus tuos prakeiksmus, dievai vl susimst ir kalbjo: Per mus i em sukaust siaubas. Visi, kurie ia gyvena, nekenia ms ir vadina mus tironais bei nusikaltliais. Ir jie teiss, nes ir ko nors imdamiesi, ir sddami rankas sudj

mes vien dien darome jiems gera, kit dien bloga ir n nesusimstome, k tie gyviai dabar darys. Per skri sparn lames i

savanos vis garsiau sklinda priekaitai, o mes neturime k juos atsakyti. Lap ir iogas keikia mus, kad leidiame gyventi putpelei, ir mes niekaip negalime pasiteisinti. Ties sakant, visas pasaulis turt prakeikti t dien, kai mes j sukrme, nes esame nusikaltliai, paeiliui siuniantys tai gera, tai bloga ir i tikro net neinantys, ko reikt griebtis." Dievai jau buvo begrimztantys nusivylimo lin, tik tai vienas i j netiktai pavelg auktyn ir tar: Sakykite, argi mes nepasodinome pasauliui skirto medio, i kurio vaisi galima suinoti apie gr ir blog?" Taip! - suuko kiti. - Susiraskime t med, paragaukime vaisiaus ir suinokime, kas yra gera ir kas - bloga." O kai dievai, susirad t med, paragavo jo vaisiaus, akys jiems atsivr ir jie nutar: Dabar mes jau i tikro visk inome ir galime rpintis pasauliu neusitraukdami nusikaltli lovs ir negirddami prakeiksm i t, kuri gyvyb yra ms rankose." Dievams taip besikalbant, litas isiruo mediokln, ir jie pasitar nusprend: iandien litui dar teks pabadauti, o elnias, kuris turjo bti sumediotas, tegul dar vien dien pasidiaugs gyvenimu." Taigi litas nieko nepe ir alkanas grdamas savo guol m keiksnoti dievus. Taiau jie tar: Nesiiauk, nes mes inome, kaip valdyti pasaul, ir iandien atjo tavo eil pabadauti." Ir litas nesiiau. Kit dien litas vl isireng mediokln ir kart dievai jam pasiunt elni, kurio buvo pasigailj vakar. Elnias, pajuts savo kakl smingant lito iltis, m keikti dievus, taiau jie paaikino: Nesispyriok, nes mes inome, kaip valdyti pasaul. Vakar tu dar gyvenai, o iandien tau imu mirties valanda." Ir elnias nesispyriojo. Tuomet dievai tar sau: inios apie gr ir blog i

tikrj suteikia didel gali, nes dabar mes galime valdyti pasaul, ir niekas neapauks ms nusikaltliais. Jei neturdami supratimo apie gr ir blog vakar btume nusiunt alkan lit savo guol, tikrai btume nusikalt. Ir jei neturdami i ini iandien litui

nasrus btume pasiunt elni, tai i ties bt buvs nusikaltimas. Bet gij reikiam ini, mes padarme du i pairos vienas kitam prietaraujanius darbus, bet vis dlto n trupuio nenusi-kaltome." Taip jau atsitiko, kad visiems dievams valgant Painimo Medio vaisius, vienas i j buvo ivyks atlikti jam patikt uduot. Grs ir igirds, kaip jie pasielg su litu ir elniu, jis tar: Vienas i dviej js poelgi tikrai yra nusikaltimas, nes ie du veiksmai vienas kitam prietarauja, vadinasi, vienas turi bti teisingas, o kitas - ne. Jei buvo teisinga vien vakar nusisti alkan lit savo guol, tuomet nusikaltote kit vakar atiduodami jo nasrus elni. Ir prieingai, jei buvo teisinga antrj dien leisti jam sumedioti elni, tuomet neturjote teiss pirmj vakar palikti vr alkan." Kiti dievai pritariamai palinksjo galvomis ir paaikino: Taip, btent itaip ir mes mstme, kol nebuvome valg Painimo Medio vaisiaus." O koks gi tai painimas?" - paklaus buvs pasiuntinys, tik dabar pastebjs med. Paragauk jo vaisi, - paragino j kiti. - Tuomet ir suinosi, kokios tos inios." Dievas paragavo ir jam atsivr akys. Taip, dabar suprantu, - tar jis. - Tai ities dievikas inojimas: inojimas, kas turi gyventi, o kas mirti.

6
Pamat, kad Adomas bunda, dievai tar sau: tai mus labai panaus tvarinys, toks panaus, jog beveik galt tapti vienu i ms. Ar ilgai leisime jam gyventi? Ir kok likim skirsime?" Vienas i diev pasil: Kadangi jis toks siningas ir doras, leiskime jam gyventi tiek, kiek gyvuos i planeta. Kol jis dar bus vaikas, rpinkims juo kaip ir kitais, gyvenaniais ms sode, -tegul jis pajunta, kaip gera jausti ms glob. Bet uaugs jis prads suprasti sugebs daugiau u kitus tvarinius ir ims kratytis ms globos. Ar tuomet turtume nuvesti j prie kito ms sode auganio medio - prie Gyvybs Medio?" Kitas dievas atkirto: Jei Adom, dar vaik, nuvesime prie Gyvybs Medio, kol jis pats dar jo neieko, atimsime malonum jam paiam patirti svarb vyk, itaip gyti iminties ir rodyti sau, jog jis ne i kelmo spirtas. Kol jis bus vaikas, rpinkims juo, o kai suaugs, leiskime jam paiam iekoti. Tegul Gyvybs Medio iekojimas tampa svarbiausiu io jaunuolio tikslu. Tegul jis pats isiaikina, kaip galt gyventi per amius, tiek, kiek gyvuos i planeta." Visi su iuo pasilymu sutiko, tik vienas abejodamas tar: Neturime pamirti, kad Adomui tai gali bti ilgas ir labai varginantis iekojimas. Jaunyst nekantri, ir kelis tkstanius met paiekojs, jis gali apskritai nustoti vilties surasti Gyvybs Med. Jei taip atsitiks, uuot iekojs io, jis gali susigundyti ir paragauti vaisiaus nuo Grio ir Blogio Medio." Niekai, - numojo ranka kitas dievas. - Tu ir pats gerai inai, jog to medio vaisiai tegali pasotinti dievus. Adom jie pasotins lygiai taip pat, kaip j

5
- Ar kol kas nieko nenori paklausti? - pakl akis mane Izmaelis. A susijaudins paokau ir trumpam pertraukiau jo pasakojim: - Ne, nieko. Tai nuostabu. Ir Izmaelis m kalbti toliau.

pasotint ol, kuria minta galvijai. Jis gali atsiksti to vaisiaus, sukramtyti j ir praryti, bet i to neturs jokios naudos. Juk tikriausiai js ir patys netikite, kad Adomas galt gyti ini, kurios skirtos tik mums, ar ne?" Aiku, netikime, - atsiliep kiti. - Pavojinga yra ne tai, kad jis sugebt gyti mums skirt ini, o tai, jog jis gali sivaizduoti

gals j gyti. Paragavs Painimo Medio vaisiaus, jis gali tarti sau: A valgiau nuo diev medio ir dabar ne blogiau u juos inau, kaip valdyti pasaul. Galiu daryti k panorjs." Visikas absurdas, - kartai prietaravo dar kiti. Argi Adomas toks kvailas, kad sivaizduot gals gauti ini, leidiani mums viepatauti pasaulyje ir daryti tai, k manome esant geriausia? Jokiam ms tvariniui nepavyks suinoti, kas turi gyventi, o kas mirti. Tai inome tik mes, ir net jei Adomas taps didiausiu visatos iminiumi, ios inios jam bus taip pat nepasiekiamos, kaip ir iandien." Taiau vieno i diev toks argumentas vis dlto netikino. Jei jau Adomas paragaus vaisiaus nuo ms medio, nenurimo jis, - neinia, ar jis neims savs apgaudinti. Neinodamas visos tiesos, jis gali sau pasakyti: Visi mano veiksmai, kuriuos a pats stengiu pateisinti, yra geri, o tie, kuri pateisinti negaliu, yra blogi." Kiti tik nusikvatojo ir pareik: Bet k tai turi bendra su iniomis apie gr ir blog?" Aiku, kad nieko, - atsak tasai. - Tik ar Adomas tai supras?" Kiti tik gteljo peiais ir tar: Galbt vaikystje Adomas tiks ess pakankamai imintingas, kad galt valdyti pasaul, bet juk tai nieko nereikia. Subrends jis nebus toks arogantikas ir kvailas." K gi, - nenusileido vienas i diev, - tik ar toks ididus bei kvailas Adomas apskritai tos brandos sulauks? Manydamas ess mums lygus, jis gali prikrsti bet ko. I savo didybs bokto pavelgs ms sod, jis galt sau tarti: Cia viskas negerai. Kodl viskuo, kas reikalinga mano paties gyvybei palaikyti, privalau dalytis su kitais? tai juk litai, vilkai ir laps

medioja vris, kurie galt atitekti man. Tai tikr tikriausias blogis. A nieko nelauks sunaikinsiu tuos plrnus, tuomet reikalai kaip mat pasitaisys. O tai ten kikiai, iogai ir virbliai minta tomis grybmis, kurias galiau pasiimti sau. Tai blogai. Visus juos iudysiu, tuomet viskas stos savo ves. Bet ir to negana: dievai mane,

kaip ir visus kitus tvarinius, spraud rmus ir neleidia laisvai augti. Tai akivaizdus blogis. A sulauysiu rmus, vis sode esani gyvybin energij pasiimsiu pats, ir tai bus gerai." O dabar pasakykite man tai k: jei taip i tikro atsitikt, per kiek laiko Adomas sunaikint pasaul?" Taip elgdamasis, - atsiliep kiti dievai, - Adomas visk suniokot per dien, o vakare jis sunaikint pats save." Btent, - sutiko tasai, kuris buvo stojs vienas prie visus. -Nebent Adomui pavykt i io pasaulio pasprukti. Tuomet jis lygiai taip pat netrukt sunaikinti ir visat. Taiau ir jis pats neivengiamai us, nes kiekvieno pernelyg plaiai isikerojusio ir nepripastanio joki rib laukia toks pat likimas." Adomo galas bt ities siaubingas, - sikio pokalb dar vienas dievas. - O ar jis galt to ivengti, jei nevalgyt Grio ir Blogio vaisiaus nuo Painimo Medio? Dar daugiau, ar negalt atsitikti taip, kad jis, nordamas augti be galo, pasistengt suimti savo rankas vis gyvybin energij net ir neapgaudindamas savs, jog tai yra gerai?" Galt, - sutiko kiti.- Bet kuo tai baigtsi? Tuomet Adomas tapt nusikaltliu, atsidurt u statymo rib, pasidaryt gyvybs vagimi ir vis aplink j esani gyv padar udiku. Jei Adomas atsikratys iliuzijos, kad tai, k daro, yra gera ir turi bti padaryta bet kokia kaina, jis greitai pavargs nuo nusikaltlio gyvenimo. Taip tikrai atsitiks jam beiekant Gyvybs Medio. Taiau jei Adomas valgys nuo Painimo Medio, jis be didelio vargo nuramins savo kirbani sin tardamas sau: Na ir kas, jog a laikomas vis aplink mane esani gyv padar udiku? Pats inau, kas yra bloga, o kas - gera. itoks gyvenimas yra teisingas. Be to, a privalau taip gyventi, nors ir mirtinai nuvargiau, nors tekt sunaikinti pasaul ir net

save pat. Dievai paliko statym, kurio visi pasulyje turi laikytis, bet man jis negalioja, nes a - lygus dievams. Kaip tik todl a to statymo nesilaikysiu ir augsiu, kiek man patiks. Bti apribotam - akivaizdus blogis. A pavogsiu i diev rank gyvybs ugn, galsiu augti ir augti, ir tai bus gris.

Sunaikinsiu tuos, kurie man trukdo augti, ir tai taip pat bus gris. A ipliu sod dievams i rank ir i naujo sutvarkysiu taip, kad visa tarnaut tik mano paties augimui, ir tai bus gerai. O kadangi visi ie dalykai yra gris, juos tbt reikia gyvendinti. Gali atsitikti, jog sunaikinsiu sod, ir paliksiu tik griuvsius. Galbt pasaulyje tarsi skriai knibdte knibds mano palikuoniai, ir ten, kur jie praeis, liks tik juoda em, o jie patys ims sksti tame purve, nenors vienas kito n akyse matyti ir galiausiai visai iprots. Taiau jie vis tiek privalo daugintis, nes nuolat gausinti savo gimin yra gera ir teisinga, o pripainti statymu nustatytas ribas yra bloga. Ir jei tuomet kuris nors i j pasilys: Nusimeskime nusikaltim nat ir vl atsiduokime diev valiai", a juos nuudysiu, nes j odiai yra blogis. O jei jie sakys: Daugiau nevarkime ir paiekokime kito medio", a irgi juos nuudysiu, nes j odiuose slypi blogis. Ir kai viskas sode priklausys nuo mano valios, kai bus paalinti bet kokie man augti trukdantys padarai, kai kiekvienas gyvybs altinio laelis atiteks mano palikuonims, a vis dar privalsiu augti. Tos alies monms a pasakysiu: Aukite, nes tai - gris", ir jie augs. Ir kaimynins alies monms tarsiu: Aukite, nes tai - gris", ir jie taip pat augs. O kai jau negals daugiau augti, tos alies mons upuls savo kaimynus, kad iud juos galt daugintis toliau. O jei nuo mano palikuoni aiman ims skambti visas pasaulis, a jiems pasakysiu: Turite itverti savo kanias, nes keniate grio vardan. Tik pavelkite, kaip iaugo ms gimin! Perprat, kas yra gera ir bloga, tapome pasaulio viepaiais ir nesame pavalds dievams. Nors oras tiesiog virpa nuo js aiman, argi ne geriau patiems valdyti savo gyvenim ir nepasiduoti diev valiai?" Tai iklaus dievai suprato, kad i vis sode augani medi tik Painimo Medis gali nuvesti

Adom prat. Ir tuomet jie jam prisak: Tau galima valgyti nuo vis medi sode, bet nuo Grio ir Blogio Painimo Medio nevalgyk, nes t dien, kai suvalgysi vaisi, tu numirsi."

7
Minutl sdjau visikai suglums, kai prisiminiau, kad tarp keist Izmaelio bibliotekos knyg maiau net tris Biblijos leidimus. A atsineiau tas knygas, truput pavariau, o tuomet pakls j akis pratariau: - Bet ia visai neaikinama, kodl Adomui turt bti udrausta valgyti nuo to medio. -O ko tu tikjaisi? Kad ios knygos visk isamiai paaikins? -Na... taip. -Daiginiai" vis k nors rao, o i legenda jiems buvo ir liko nemenama msl. Jiems taip ir nepavyko isiaikinti, kodl grio ir blogio painimas mogui turi bti draudiamas. Ar vis dar nesuvoki kodl? -Ne. -Nes daiginiams" tai tiesiog nekainojamas painimas, galintis duoti daugiausia naudos. Bet jei taip, tai kodl dievai turt mogui tokias inias drausti? -I tikro, kodl? -Btent pasaulio valdovams reikia iki galo perprasti, kas yra gera ir kas - bloga, nes kiekvienas j pirto krusteljimas vieniems padeda, o kitus tuo paiu metu praudo. Juk tai ir yra valdymo esm, ar ne? -Taip. -O mogus yra gims valdyti pasaul, ar ne? -Taip. Anot daigini" mitologijos. -Tai kodl tuomet dievai nesuteikia ini, kuri mogui btinai reikia, kad isipildyt jam skirtas

likimas? Kiekvienas daiginis" tau patvirtins, jog tai tiesiog nelogika. -Teisyb. -Nelaim vyko jau seniai, prie deimt tkstani met, kai js kultros mons sau tar: Mes esame imintingi kaip dievai ir galime valdyti pasaul neblogiau u juos." Tuomet pasaulio

gyvybs ir mirties svertus jie pam j savo rankas ir itaip eng tiesiai j prat. -Taip. Nes i tikro savo imintimi jiems nra ko lygintis su dievais. -Dievai vald pasaul milijardus met, ir viskas buvo gerai. O deimt tkstani met viepatavus mogui, pasaulis atsidr mirties akivaizdoje. - Tiesa. Bet daiginiai" valdios niekad neatsisakys. Izmaelis abejingai gteljo peiais ir tar: - Tuomet jie gaus gal. Tai i anksto nulemta. Tie, kurie ra mano perpasakot legend, gerai inojo, apie k kalba.

8
- Ir tu tvirtini, jog legenda yra parayta akmenini" poiriu? - Btent. Jei legend bt ra daiginiai", Adomui nebt udrausta gyti ini apie gr ir blog, prieingai, jos bt jam brukte brukamos. Dievai apspist j kaudami: Nagi, mogau, ar nematai, jog be i in esi niekas? Liaukis gyvens i ms malons kaip koks litas ar vombatas. tai, paragauk to vaisiaus ir kaip mat suprasi ess nuogas, toks pat nuogas kaip litas ar vombatas: nuogas prie vis pasaul ir visikai bejgis. Nagi, paragauk t vaisi ir tapk vienu i ms. Tuomet tau nusiypsos laim: galsi apleisti sod ir gyventi i savo prakaito. Gyvensi taip, kaip monms lemta." Jeigu legend bt ra js kultros mons, is vykis bt pavadintas ne kritimu, bet pakilimu arba, kaip anksiau sakei, isivadavimu. -Tikra tiesa... Bet kaip tada rasti ry su tuo, apie k kalbjome lig iolei? -Visi ms pokalbiai turi vien tiksl: kad tu pagaliau suprastum, kaip pasaulis tapo toks, koks yra.

-Vis tiek nesuvokiu tavo minties. -K tik pats man sakei, kad net jei reikalai ir visai palyt, daiginiai" niekada neatsisakys bti pasaulio tironais. Kaip gi jie tokiais tapo? Nustebs a pakliau Izmael akis. -Jie pasidar tokie, - ts savo mint mokytojas, nes visada tikjo, jog visi j darbai yra teisingi, todl bet kuria kaina turi bti padaryti. Daiginiai" visada tikjo, kad jie, kaip ir patys dievai, ino grio ir blogio paslapt ir kad j daromi darbai yra geri. O ar galtum man pasakyti, kaip jie tok savo tikjim ireik? -Taip staiga, nepamsts negaliau. -Ogi tai kaip: vert vis pasaul daryti tai, k ir jie, ir gyventi taip, kaip gyvena jie patys. Kiekvienas buvo veriamas gyventi taip, kaip daiginiai", nes, girdi, tik daigini" pasirinktas kelias, yra teisingas. -Taip, suprantu, k nori pasakyti. -Daugelis akmenini" irgi dirbo em, taiau jie neturjo tokios nesveikos iliuzijos, kad tai, k jie daro, yra teisinga, kad visi gyvenantys pasaulyje privalo tapti emdirbiais ir kad kiekvienas, net ir pats maiausias, planetos lopinlis turi bti skirtas emdirbystei. Aplink sikrusiems savo kaimynams jie nesak: Daugiau js negalite gyventi i mediokls ir augal rinkimo. Tai neteisinga. Tai akivaizdus blogis, ir toliau itaip gyventi mes jums draudiame. Imkite dirbti sau priklausani em, nes kitaip mes jus sunaikinsime." Prieingai, jie kreipsi kaimynus itaip: Norite bti mediotojai ir augal rinkjai? K gi, mes nieko prie. Bkite. O mes norime dirbti em. Js gyvenate i mediokls ir rinkimo, o mes - i emdirbysts. Mes neinome, kuris kelias yra geresnis, mes tik inome, kuriuo norime eiti.

-Taip, suprantu. -Ir jeigu iems monms nusibost dirbti em, jeigu jie, sukor gerok gabal kelio, apsiirt, jog emdirbyst jiems nepatinka, jie dar sugebt pasukti atgal. Juk jie nepasak sau: K gi, net jei mums lemta prati, privalome engti toliau, nes

tik itaip gyventi yra teisinga." Pavyzdiui, kadaise pasaulyje gyveno mons, kurie sukr sudting drkinimo kanal sistem, apimani vis dabartin pietryi Arizon, kad bt galima ten kininkauti. Tais kanalais jie naudojosi tris tkstanius met ir sukr tikrai paangi civilizacij, taiau paskui galjo lyg niekur nieko tarti: Tai sunkus ir varginantis darbas, itaip gyventi mums nepatinka, tegul tuos kanalus kipas traukia." vis reikal jie paprasiausiai numojo ranka, kart ir visiems laikams imet t idj sau i galvos, ir iandien mes netgi neinome, kaip tie mons save vadino. Vienintelis t moni vardas yra duotas jiems pim genties indn: hokoamai, inykusieji". Bet pasekti hokoam pavyzdiu daiginiams" nebus taip lengva. Dar daugiau - tai padaryti daiginiams" bus velnikai sunku, nes juk j atliekami darbai yra teisingi ir todl privalo bti tsiami toliau, net jei dl to prat pasaulis, o drauge su juo - ir visa monija. -Taip, rodos, tu teisus... -Atsisakyti tokios idjos reikt?.. K gi tai reikt? -Atsisakyti tos idjos reikt... kad jie itiek met klydo. Tai reikt, jog jie niekada ir neinojo, kaip reikia valdyti pasaul. Tai reikt... atsisakyti pretenzij dievikum. -Tai reikt ispjauti painimo vaisi ir vl perduoti pasaulio valdios vair diev rankas.

upi gyven mons valg dievikj Painimo Medio vaisi. Kaip manai, kur autoriai i mint pasiiupo?

-Taip.

9
Izmaelis galva mosteljo link Biblij, sukraut prie mano koj, ir tar: -Anot ios legendos autori, prie Tigro ir Eufrato

-Nesupratau klausimo. -Kas galjo ios legendos autoriams pakiti mint, jog tenai sikr mons ragavo dievikojo medio vaisi? O gal manai, kad jie tai regjo savo akimis? Gal tau atrodo, kad jie patys buvo beprasidedanius agrarins revoliucijos liudininkai? -Galimas daiktas. -Pagalvok. Jeigu jie bt mat tai savo akimis, kokiai kultrai bt turj priklausyti? -Ak... i ties. Jie bt buv tie, kuri lauk lugimas. Jie bt daiginiai". - O priklausydami daiginiams" ir legend bt ra visikai kitaip. - Teisyb. -Taigi legendos autori ten nebuvo ir jie nieko nemat savo akimis. Tad i kur jie apskritai suinojo, kad tat vyko? Kas jiems pasak, kad daiginiai" paver i diev valdi ir m pasaul valdyti patys? -Viepats, - atsakiau. -O kas gi buvo legendos autoriai? - Na... ydai. Arba, jei nori, hebrajai. Izmaelis tik papurt galv: -monms, vadinusiems save hebrajais, tai jau buvo be galo senas, paslaptingas bei mslingas pasakojimas. Hebrajai eng istorin aren jau bdami daiginiais" ir nieko daugiau netroko, tik bti tokie, kokie yra kaimynystje sikr daiginiai". Kaip tik todl pranaai ir versdavo juos nuolat blakytis. -Tai tiesa. -Taigi nors ydai ir isaugojo atmintyje t legend, jie i tikrj jos nebesuprato. Surad j

suprantanius mones, kartu surasime ir tos legendos autorius. Tad kas gi tie autoriai buvo? -Na... jie buvo hebraj protviai. -Bet kas jie buvo? -Gaila, bet n nenutuokiu. -Klausyk, - nepatenkintas suniurnjo Izmaelis, - a negaliu

tau udrausti vis kartoti: N nenutuokiu", bet reikalauju, kad prie tardamas tuos odius bent kelias sekundes pamstytum. I mandagumo minutl palaukiau ir tariau: -Atsipraau, bet mano senosios istorijos inios tikrai menkos. -Hebraj pirmtakai buvo semit gentys. -Aha. -Juk inojai, tiesa? -Taip... Manau, kad taip. A tik... -Tu tik nepagalvojai.

-Taip.

Izmaelis sujudjo ir, pasakysiu atvirai, mano viduriai sudrebjo taip, tarsi man u nugaros j grindis bt dunksteljs pus tonos sveriantis krovinys. Jei nesivaizduojate, kaip juda emn nuokusios gorilos, nueikite j zoologijos sod arba isinuomokite vaizdajuost su Nacionalins geografijos draugijos" filmu, nes man paiam tiesiog trksta odi tikrai vaizdiai ir detaliai apie tai papasakoti. Izmaelis nerangiai nukblino prie knyg spintos, gro neinas istorijos atlasu ir padav man j atverts emlap, vaizduojant Europ ir Artimuosius Rytus devinto amiaus prie Krist viduryje. Cia aikiai isiskyr pjautuvo formos plotas, esantis netoli Arabijos pusiasalio, o uraas emdirbysts lopys" galutinai patvirtino, jog tai ir yra vadinamasis Tarpupis1. Takeliais buvo paymtos vietos, kuriose rasta ankstyvosios emdirbysts ranki. - Pavelgus emlap, nejuia gali susidaryti klaidingas spdis, - tar Izmaelis, - kad agrarin revoliucija vyko tuiame pasaulyje. tai kodl nutariau naudotis savuoju. Ir jis, atverts savo bloknot, parod man kit, savo sudaryt emlap. - Kaip matai, ia pavaizduota, kaip viskas atrod po penki imt met. Agrarin revoliucija jau sibgjusi. Teritorija, kurioje

1 Tarpupis, arba Mesopotamija, istorin sritis Vidurinje Azijoje, Tigro ir Eufrato upi baseine, apimanti ai Dazyvos plynaukst ir Mesopotamijos emum.

kininkaujama, paymta mayiais brkneliais, paaikino jis ir pietuko galu baksteljo ten, kur buvo paymti Tigras ir Eufratas. - Cia, inoma, yra Tarpupis, daigini" lopys. O kaip manai, k vaizduoja tie takeliai? -Akmeninius"? -Btent. Taiau tie takeliai nerodo nei buvusio gyventoj tankumo, nei to, kad kiekviename tos teritorijos lopinlyje gy-veno akmeniniai". Takeliais tik norta pavaizduoti, jog tai toli

grau nebuvo tuias pasaulis. Ar supranti, k stengiuosi tau parodyti? -Manau, kad suprantu. Nuopuolio em - tai Tarpupis, aplink kur sikr emdirbysts nepastanius gentys. -Taip, bet turiu atkreipti tavo dmes ir tai, jog paioje agrarins revoliucijos pradioje ankstyvieji daiginiai", js kultros pradininkai, gyveno atkirsti nuo likusio pasaulio, buvo visikai netakingi ir niekas apie juos neinojo. Kitas istorijos atlase esantis emlapis vaizduoja t pai teritorij po keturi tkstani met. K tikiesi ten pamatyti? -Manau, kad daigini" gyvenami plotai isiplt. Jis neymiai mosteljo galva taip paragindamas mane atversti kit atlaso puslap. Cia isiskyr ovalo formos plotas, ant kurio buvo urayta Chalkolito1 kultros". Buvo matyti, jog i kultr centras yra Mesopotamija, be to, jos apima vis maj Azij ir nemaai emi iaur bei rytus iki pat Kaspijos jros ir Persijos lankos. Toliau tas ovalas tso pietus iki Arabijos pusiasalio prieig. Visas Arabijos pusiasalis buvo paymtas brkneliais ir ten puikavosi uraas Semitai". -Na tai, - tar Izmaelis, - jau turime ir liudinink. -Tikrai? - Semitai savo akimis neregjo vyki, aprayt treiajame Genezs knygos skyriuje, - paaikino jis ir Tarpupio centre pietu ku nubr mayt apskritim. - Visi vykiai, bendrai vadinami Nuopuoliu, vyko ia, daug imt myli iaur nuo semit, ir juose dalyvavo visikai kitos gentys. Ar inai, kas buvo tie mons? -Jei tiksime emlapiu, jie buvo indoeuropieiai.

-Taiau dabar, penkto amiaus prie Krist viduryje, vien vyk semitai patiria savo kailiu: jie akis ak susiduria su daigini" ekspansija. -Taip, i ties. -Prie keturis tkstanius met Tarpupyje prasidjusi agra1 Chalkolitas, arba alvario amius, - monijos istorijos laikotarpis tarp akmens ir geleies amiaus (imta gaminti rankius i bronzos ir alvario).

rin revoliucija apm vis Maj Azij nuo vakar iki ryt, be to, pasiek kalnus iaurje. O keli pietus jai, rodos, kakas ukirto. Kas? - Tikriausiai semitai. -Bet kodl gi? Kodl semitai taip elgsi? -Neinau. -Kas gi tie semitai? Ar jie emdirbiai? -Ne. I emlapio visikai aiku, jog ios gentys nedalyvavo vykiuose, kuriuos buvo sitrauk daiginiai". Todl manau, kad jie priklaus akmeniniams". -Taip, jie buvo akmeniniai", bet, kita vertus, negyveno i mediokls ir augal rinkimo. Jie rado kit bd prisitaikyti, ir tai buvo tradicinis semit bdas. -it kaip. Jie buvo klajokliai gyvuli augintojai. -inoma. Jie buvo piemenys, - linkteljo Izmaelis ir emlapyje pietuku paymjs rib, skiriani chalkolito kultr ir semit gentis, paklaus: - Tai kas gi vyko ia? -Neinau. Izmaelis nukreip akis Biblijas, sukrautas stirt prie mano koj ir tar: - Perskaityk Genezs knygoje esant pasakojim apie Kain ir Abel. Tuomet suinosi. A pamiau viruje guljusi Biblij ir atsiveriau ketvirtj Genezs knygos skyri. Po keli minui pakliau akis ir sunabdjau: - Dieve brangiausias...

variantus, a pavelgiau j ir tariau: - Kaip tik ten, kur tu rodei, Kainas nuud Abel. Tie, kurie buvo gim emdirbiais, pagird savo laukus semit krauju.

10
Perskaits visus tris io pasakojimo

semit gyve namas vietas. Btent ia, prie ios ribos, atkirsti nuo likusio

- inoma. Atsitiko tai, kas visuomet atsitinka daiginiams" prijus koki nors sien: akmeniniai" iudomi, kad bt gali ma kultivuoti vis didesnius ems plotus. - Izmaelis pakl savo bloknot ir atvert savo paties nupiet to laikotarpio emlap. - Kaip matai, brkneliais paymta emdirbi apgyventa teritorija apima jau beveik vis plot, iskyrus tik

pasaulio emdirbiai ir susidr su semit piemenimis, kitaip sakant, susitiko Kainas ir Abelis. Kiek pastudijavs emlap, a papuriau galv: -Bet negi joks Biblijos mokytojas to nesuprato? -Aiku, negaliau tvirtinti, kad n vienas Biblijos mokytojas to niekad nesuprato. Taiau dauguma j skait i istorij taip, tarsi ji bt kokia Ezopo pasakia ir neturt jokio realaus istorinio pagrindo. iaip ar taip, jie vargiai galjo atpainti ia esani semit karin propagand. -Na gerai, sakykime, kad taip ir yra. inau, kad visada buvo paslaptis, kodl Dievas priimdavo Abelio aukas, bet atstumdavo tai, k aukodavo Kainas. Dabar viskas aiku. Pasakodami i istorij, semitai savo vaikams dieg toki mint: Dievas ms pusje. Jis myli mus, piemenis, ir nekenia udik emdirbi, gyvenani j iaur nuo ms." -Teisyb. Jei pasakojim bt sukr js protviai, jo turinys bt ma maiausiai keistas ir nesuprantamas. Si istorija gauna prasm tik tuomet, kai supranti, jog j para js kultros pradinink prieai. -Taip, - atsakiau, kelias akimirkas patyljs vl pakliau Izmael akis ir dsiau savo mint toliau: - Bet jei iaurje gyven emdirbiai buvo indoeuropieiai, tada Kaino ym turjo bti tokia,- kilsteljau rank link savo veido, rodydamas savo viesi od. -Galbt. Ties sakant, mums niekad taip ir nepavyks galutinai isiaikinti, k tos istorijos autoriai turjo galvoje. -Taiau tokiu atveju pasakojimas bt prasmingas, - neatlyau a. - Kainui duota ym turjo aplinkinius perspti: Nesiar-tinkite prie io mogaus. Jis pavojingas, jis vienas i t, kurie kerija iki septintos kartos." Ir i tikro: daug moni visame pasaulyje pasimok, jog susidti

su baltaveidiais tiesiog neapsimoka. Izmaelis tik gteljo peiais, matyt, iki galo mano netikintas, o gal nordamas parodyti, jog jam tai nedomu.

11
- Man teko gerokai pavargti, kol ant pirmojo tau rodyto emlapio, kuriame pavaizduota agrarins revoliucijos pradia, daugybe takeli paymjau Artimuosiuose Rytuose gyvenusi akmenini" teritorijas. Antrasis mano parodytas emlapis atspindi jau daug vlesnj laikotarp. Kaip manai, kas per t laik itiko akmenini" kultros mones? - Man rodos, yra dvi galimybs: arba jie buvo ukariauti ir asimiliuoti, arba mgdiodami daiginius" ir patys msi dirbti em. Izmaelis pritariamai linkteljo galva: - Be abejo, dauguma akmenini" geni turjo savus pasa kojimus apie vykusi revoliucij ir savaip aikino, kaip ir kodl Tarpupyje gyven mons tapo tokie, kokie yra. Taiau iki m s dien iliko tik viena legenda, kuri semitai pasakodavo savo vaikams, - legenda apie Adomo nuopuol ir apie tai, kaip Kainas nuud Abel. Ji iliko, nes daiginiams" taip ir nepavyko pa vergti semit, o ie atsisak tapti emdirbiais. Netgi tiesioginiai daigini" palikuoniai, hebrajai, kurie isaugojo i legend patys jos gerai nesuprasdami, toli grau nesiavjo valstietiku gyveni mo bdu. tai taip, plintant krikionybei ir Senojo Testamento mokymui, daiginiai" m laikyti sava legend, kuri

sukr pai prieai nordami daiginius" pasmerkti.

12
- Bet dabar tenka grti prie vis to paties klausimo: kaip semitams ov galv, jog Tarpupyje gyven mons ragavo dievams skirt Painimo Medio vaisi? - Na, - nerytingai tariau a, - manau, t ivad jie prijo logikai mstydami. Semitai irjo mones, su kuriais kariavo, ir kart savs paklaus: Dieve mano, kaipgi jie itokie tapo?"

-Ir k akmeniniai" patys sau atsak? -Na... jie stebdamiesi kalbjo: Kas yra itiems monms? Kas pasidar iaurje gyvenantiems ms broliams? Kodl jie daro mums tiek blogo? Jie elgiasi taip, lyg..." Palauk, leisk man truput pagalvoti.

it kaip! Jie elgiasi taip, tarsi bt dievai. Jie elgiasi taip, tarsi bt valg nuo dievikosios iminties medio, tarsi bt imintingi kaip patys dievai ir su gyvybe bei mirtimi galt aisti taip, kaip jiems patinka. Taip, dabar viskas paaikjo. tai kas turjo

-Neskubk.
-Taigi, - neilgai trukus tsiau a savo mint. Manau, kad semitai galjo mstyti madaug taip: Tai, kas ia vyksta, yra visikai nauja. Jie nra tik agresyviai nusiteik kaimynai. Jie nenubria mus ir juos skirianios linijos ir neiepia savo ili nordami mus pagsdinti ir priminti apie save. Tie vaikinai sako... iaurje gyvenantys ms broliai sako, kad mes turime mirti. Jie tvirtina, jog Abelis turi bti sunaikintas. Jie kartoja, es mes neturime teiss gyventi. Tai visikai naujas poiris, ir mums sunku j suprasti. Kodl jie negali gyventi iauriau, dirbti em ir palikti ramybje mus, labiau pietus gyvenanius piemenis? Kodl jiems btinai reikia mus iudyti? Kakokia pikta lemtis turjo paversti tuos mones udikais. Bet kas jiems galjo atsitikti? Minutl... Pairkime, kaip jie gyvena. Juk niekas niekad negyveno taip, kaip jie. Tie mons nesako, jog tik mes vieniturime mirti. Jie nesiliauja kartoj, kad visa turi mirti. Jie udo ne tik mus, bet ir visk aplinkui. Jie sako: Nagi, lite, imu tavo mirties valanda. Mes tave sudorosime kaip ilt viln ir tavs ia neliks n pdsako." Paskui jie atsigria kitus: Nagi, vilkai, mes jumis usiimsime. Greitai js neliks." Jie sako: Niekas daugiau neturi teiss maitintis, tik mes. Visas maistas priklauso mums, ir niekas negali gauti n ksnelio, jei mes neleisime." Jie kartoja: K norsime matyti gyv, tas gyvens, o k mums mieliau regti mirus, tas mirs."

nutikti tenai, auktybse. Tie mons surado dievikosios iminties med ir pasivog kelis jo vaisius. Taip! Taip ir yra! Tai prakeikti mons! Tuo gali sitikinti vos juos pavelgs. Suinoj, k itie mons ikrt, dievai tar: K gi, vargai mons, tai jums atpildas! Daugiau js mums nerpite. Dinkite i ia. Mes ivarome jus i savo sodo. Nuo iol, uuot gyven i ms malons, sriu prakaitu i ems pelnysite sau duon." tai kodl tie apgailtini emdirbiai m mus medioti ir ms krauju laistyti savo laukus." Baigs kalbti pamaiau, kad Izmaelis sudjo savo delnus tarsi nordamas man paploti. A dirbtinai ypteljau ir nusilenkiau.

paplitimas yra suprantamas kaip paangos ir kilimo pradia. O iose legendose emdirbyst yra puolusij lemtis.

13
- ios dvi legendos - ne js protvi krinys. Geriausiai tai rodo faktas, kad emdirbyst ia vaizduojama ne kaip troktamas ir laisvas pasirinkimas, o kaip nelaim utraukiantis pasirinkimas. i legend autoriai tikrja to odio prasme nesuvokia, kad kakas trokta sriu prakaitu i ems pelnytis sau duon. Taigi legend autoriai neklaus savs, kodl tie mons pasirinko tok varginant gyvenimo bd. J klausimas buvo toks: Kok siaubing nusikaltim tie mons galjo padaryti, jei nusipeln tokios bausms? Kuo jie nusikalto, kad dievai daugiau nesuteik jiems malons, o likusiems monms leido ir toliau mgautis nerpestingu gyvenimu?" - Taip, dabar tai jau visikai akivaizdu, - tariau a. Juk ir ms pai kultros istorijoje emdirbysts

14
- Noriu paklausti, - vl prabilau a. - Kodl, anot egendos, Kainas yra Adomo pirmagimis, o Abelis - jaunesnysis snus? Izmaelis supratingai linkteljo ir paaikino: -Tai mitologijos, o ne chronologijos dalykas. motyv nesunkiai surastum bet kurios tautos folklore: jei tik kur nors kalbama apie tv, turint du snus, vien garbing, o kit -netikl, - tasai netiklis beveik visuomet yra mylimas pirmagimis, o garbingasis snus - tai jaunlis, kitaip sakant, nukentjusioji pus. -Na gerai. Bet kodl jie apskritai save laik Adomo palikuoniais? -Bk atsargus ir metaforinio mstymo nepainiok su biologiniais dalykais. Biologine prasme semitai nelaik Adomo savo protviu. -I kur tu inai? Izmaelis minutl susimst, o paskui paklaus: -Ar inai, k ivertus i hebraj kalbos reikia vardas Adomas? Mes neinome, kaip btent j vadino semitai, bet galima spti, kad j vartotas vardas irgi reik t pat. -Ivertus tai reikia mogus". -Btent. monija. Ar manai, kad semitai savo biologiniais protviais laik vis monij? -Ne, inoma, kad ne. - Aiku. Legendoje minimus giminysts ryius reikia suprasti metaforikai, o ne tiesiogiai biologikai. Semitai pastebjo, kad nuopuolis padalino monij dvi dalis - blogus ir gerus vaikinus, emdirbius ir piemenis, ir pirmieji buvo link udyti

antruosius. Pritardamas linkteljau: - Suprantu.

15
-Atsipraau, bet noriau dar kai ko paklausti. -Nereikia atsiprainti, - mosteljo letena Izmaelis. - Juk kaip tik to ia ir atjai. -Taigi. Man domu, koks vaidmuo ioje legendoje tenka Ievai. -O k reikia jos vardas? -Jei tiksime ratais, Ieva reikia gyvenimas". -Ne moteris"? -Ne, bent jau taip teigiama ratuose. - Btent iuo vardu legendos autoriai aikiai parod, kad Adom sugund ne seksas, ne geidulys ir ne beslygikas paklus numas monai. Adom sugund pats gyvenimas. -Nesuprantu. -Pagalvok: imtas vyr ir viena moteris negali pasaul paleisti imtus vaik, bet vienas vyras ir imtas moter gali. -Na ir kas? -A noriu pabrti, kad kalbant biologijos terminais, vyro ir moters vaidmuo populiacijos gausjimo procese yra skirtingas. Tuo poiriu jie toli grau nra lygs. -Tegul ir taip. Bet a vis dar nesuvokiu, kas i to? - A tik stengiuosi, kad tu suprastum, kaip msto neemdirbiai, mons, kuriems gimstamumo kontrol yra nepaprastai svarbi problema. Duosiu tau labai tiesmukik pavyzd: piemen brys, kur sudaro penkiasdeimt vyr ir viena moteris, nra pa vojingas, nes populiacija negali kain kiek iaugti. O brys, kuria me yra penkiasdeimt moter ir vienas vyras, tuo

poiriu kelia dideli rpesi. mons yra mons, ir toks brys, susidedantis i penkiasdeimt vieno piemens, niekada netaps imto piemen briu. -Tai tiesa. Bet man vis dar neaiku, kaip pavyzd bt galima susieti su Genezs knygoje esania legenda. -Kantrybs. Grkime prie ios legendos autori, prie

piemen, kuriuos i iaurs atj emdirbiai nustm dykum. Kodl iaurje gyven broliai taip elgsi? -Jie norjo dirbti em, anksiau priklausiusi piemenims. -Teisingai. Bet kodl? -Ak, tai kas. Suprantu. Reikjo gaminti daugiau maisto, kad jo utekt j gausjanioms gentims. -inoma. Dabar jau esi pasirengs suvokti ir dar kai k. Btent tai, kad didjant gyventoj skaiiui, tiems emdirbiams n galv neatjo kaip nors riboti savo poreikius. Jie n neband reguliuoti gimstamumo. Kai pritrkdavo maisto, jie paprasiausiai imdavo dirbti didesnius ems plotus. -Tiesa. -Taigi kam tie mons pasak savo tvirt Taip"? -Hm... Taip, rodos, suprantu, tik kol kas labai neaikiai. -Bandyk mstyti itaip: semitai, kaip ir dauguma kit emdirbyste neusiiminjusi geni, turjo bti atsargs ir sekti, kad tarp vyr bei moter skaiiaus likt tam tikra pusiausvyra. Pagausjus vyr, semit populiacijai joks pavojus negrs, o tai padaugjus moter, neabejotinai kildavo grsm populiacijos stabilumui. Ar spji sekti mano mint? -Taip. -Taiau stebdami iaurje sikrusi savo broli gyvenim, semitai netruko pastebti, jog ie tokiais dalykais visai nesirpina. Jei moni padaugja, jie n kiek nesijaudina: paprasiausiai ipleia dirbamos ems plotus. -Taip, savaime suprantama. -Arba gali mginti samprotauti ir taip: Adomas ir Ieva praleido sode tris milijonus met, gyveno i diev malons ir dauginosi palyginti labai pamau. Akmeniniai" irgi gyvena laikydamiesi btent io principo. Kaip ir akmeniniams", Adomui su Ieva nereikjo gvietis

dievikj gali ir sprsti, kam dera gyventi, o kam mirti. Bet kai Ieva jau suteik Adomui t ini, is tar: Taip, suprantu. inodami tai, daugiau nepriklausysime nuo diev malons. Pam savo rankas gyvybs ir mirties svertus, mes

teiksime malon tik patys sau, o tai reik, kad galiu tarti Taip" paiam gyvenimui ir daugintis be joki apribojim." Tau svarbiausia suprasti, kad itarti Taip" gyvenimui ir gyti dievikj ini apie gr ir blog tra dvi skirtingos to paties veiksmo puss. Btent tai ir pabriama Genezs knygoje. - Taip. Tai nepaprastai rafinuota bei subtili mintis, bet ma nau, kad j suvokiau. Paragavs to medio vaisiaus, Adomas pasi dav pagundai gyventi nepaisydamas joki apribojim, o asmuo, kuris jam t vaisi sil, buvo vardu Gyvenimas. Izmaelis linkteljo: - Kaskart, kai kokia nors daigini" pora ima kalbti, kaip bt nuostabu turti didel eim, jie vl suvaidina epizod, ka daise jau suvaidint prie Painimo Medio. Jie sako sau: Aiku, kad mes turime teis apgyventi i planet kaip tinkami. Kodl turtume sustoti susilauk keturi ar ei vaik? Jei norime, galime turti nors ir penkiolika. Mums tereikia suarti dar kelis imtus akr ems, - kam rpi, jog dl to inyks koks tuzinas vairi gyvn ri?"

minutes lauiau galv, o tuomet Izmaelis tar: Nemanyk, kad galime visk iki galo isiaikinti vadovaudamiesi ms dabartinmis iniomis apie pasaul ir vartodami iandien mums prastus terminus. Juk semitai, tais laikais gyven Arabijos pusiasalyje, buvo visikai izoliuoti: vienoje pusje tyvuliavo jra, o kitoje buvo sikr Kaino atstovaujami mons. Juk jie aikiai inojo viena: jie patys ir j broliai iaurje - tai jau visa monija, tai vieninteliai emje gyvenantys mons. Nra

16
Man atrod, kad kakas ia vis dar ne taip, tik negaljau aikiai pasakyti kas. Izmaelis patar man neskubti ir pagalvoti. A kelias

abejons, kad btent taip jie suprato ir ms nagrinjam legend. Gal jie net neinojo, kad Adomas ragavo dievikojo medio vaisiaus tik viename mayiame pasaulio kampelyje, galbt jiems n galv neatjo, jog Tarpupis - tik viena i daugelio viet, kurioje paplito emdirbyst, gal jie nesusimst ir apie tai, jog pasaulyje vis dar yra moni, gyvenani btent taip, kaip Adomas gyveno prie nuopuol. - Teisyb, - atsiliepiau a. - Tai, k ia pasakei, a norjau kaip nors priderinti prie ms isiaikintos visumos, bet nieko i to neijo.

-Ties sakant, neinau. Dar n karto nesu girdjs tikrai protingo paaikinimo. -O apie grio ir blogio painim?

17
- Tikriausiai n kiek neapsiriksime teigdami, jog pasakojimas apie Adomo nuopuol jau seniai yra labai populiarus ir pasaulyje labai gerai inomas. -Bent jau Vakar pasaulyje, - tariau. -Ak, jis puikiausiai inomas ir Rytuose, krikionys misionieriai j iplatino po visus pasaulio kampelius. Sis pasakojimas patrauklus visiems daiginiams", nesvarbu, kur jie gyvent. -Taip. -Kodl taip yra? -Manyiau todl, kad jis pirtu prikiamai parodo, kas ia buvo blogai. -O kas gi ten buvo blogai? Kaip mons t pasakojim supranta? -Adomas, pirmasis mogus, paragavo udrausto medio vaisiaus. -Ir kaip gi aikinama io vykio reikm?

-Ir ia tegaliu pakartoti: niekad nesu girdjs protingo paaikinimo. Manau, dauguma moni anuos vykius supranta taip: udraud valgyti nuo Painimo Medio dievai norjo ibandyti Adomo itikimyb, bet jiems buvo beveik tas pats, k udrausti. Tad i esms nuopuolis ir buvo nepaklusnumo dievams pasekm. -I ties, nieko bendra su blogio ir grio painimu. -Nieko. Bet neabejoju, kad yra ir toki moni, kurie grio ir blogio painim laiko tiesiog enklu, simbolizuojaniu... Tikrai net negaliau pasakyti k. Tam tikra prasme nuopuol jie sieja su nekaltybs praradimu. -odis nekaltyb" iame kontekste vartojamas kaip palaimingo neinojimo sinonimas. O gal a klystu? -Ne, neklysti... S od bt galima apibdinti madaug taip: prie atrasdamas skirtum tarp grio ir blogio, mogus buvo nekaltas; taiau gijs toki ini, jis nekaltyb prarado ir tapo puolusiu tvariniu. -Gaila, bet man ia niekas nepaaikjo. -Ties pasakius, man irgi ne. -Bet jei perskaitytum legend laikydamasis tinkamo poirio, tuoj pat paaikt, kas tenai buvo ne taip, ar ne? -Taip. -Bda ta, jog js kultros mons taip ir nesugebjo suprasti slaptosios jos reikms, nes jiems visada atrod, kad legend para panas juos, - mons, kurie irgi sitikin, jog pasaulis sukurtas mogui ir jog jis atjo pasaul ukariauti ir valdyti, kurie labiausiai savo gyvenime trokta painti gr ir blog, pagaliau mons, kurie emdirbyst laiko vieninteliu mogaus vertu usimimu. Jei t legend skaitysime taip, tarsi j bt sukr daiginiai", niekad nesuvoksime slaptj jos reikmi.

-Gryna teisyb. -Bet jei bandysime skaityti j kitaip, viskas atsistos savo vietas. Pagaliau sitikinsime, kad mogus niekad negis dievikosios iminties, reikalingos pasauliui valdyti, o jei pabandys tai padaryti, jo laukia ne viesus rytojus, bet mirtis.

-Taip, - tariau a. - Kaip tik tai i legenda ir reikia, tuo a n kiek neabejoju. Adomas nebuvo monijos pirmtakas, jis tebuvo ms kultros pradininkas. -tai kodl Adomo asmuo jums visad atrodo toks svarbus. Net jei pati legenda jums neturt ypatingos prasms, Adom js galtumte laikyti pagrindiniu jos veikju. Juk jau i pat pradi supratai, jog jis - vienas i js.

1
Dd atvyko i anksto neperspjs ir dar tikjosi, kad svetingai j priimsiu. Maniau, tai truks vien dien, bet truko pustreios. Sugavau save mintyse besikreipiant dd: Ar nebt metas pakelti sparnus? Ar tu visai nepasiilgai nam? Kodl tau vienam nepasivalgius po miest? Ir apskritai, ar tau neov j galv, jog a galiu turti ir savo reikal?" Bet mano sielos auksmas dduls n kiek nepaveik.

Jau buvau beengis pro duris nordamas palydti savj svei j oro uost, tik staiga suskambo telefonas ir pasigirdo kategorikas mano kliento balsas: Malonkite neatsiprainti, daugiau n odio - tuoj pat padarykite, kas buvo sutarta, arba grinkite avans." Paadjau jam visk tuoj pat atliksis. Nuves giminait oro uost, nedelsdamas grau namo ir sdau prie kompiuterio. Nieko ia tokio, - tikinjau save. - Kodl turiau gaiti laik ir eiti j komercin miesto dal vien tam, jog pasakyiau Izmaeliui por dien utruksis namie?" Taiau netrukus kiekvien mano kno lstel apm virpulys ir sunkiai nusakoma bloga nuojauta. Meldiausi, kad nustot skaudti dant, - argi manimi dtas to nebt dars kiekvienas? Negaljau gaiti laiko ir rpintis tokiomis smulkmenomis. Juk patys suprantate. Nagi, dar truput, -mintyse kartojau, kreipdamasis skaudam dant, - dar iek tiek ir a tavimi usiimsiu." Bet kit nakt krminis dantis primin apie save taip sakmiai, jog numoti j ranka tiesiog nepakako dvasini jg. Ryt susiradau dant gydytoj, kuris sutiko j itraukti ir, kaip sakoma, vis t reikal baigti. Kai sdjau kdje, o pamatavs man kraujo spaudim ir pasitelks mantriausius rankius gydytojas vis okinjo aplinkui ruodamasis procedrai, prisimenu, dar pagalvojau: Klausyk, a visikai neturiu tam laiko, - ilupk man j ir leisk eiti." Taiau pasirod, jog daktaras teisus. Dievulliau, kokios buvo to danties aknys, - atrod, jog tie nervai tiesiogiai jungiasi su mano stuburu. Netgi paklausiau to vyruko, ar ne lengviau bt ugriebti dant ne mano burnoje, bet per pakau. Kai viskas jau buvo baigta, atsiskleid dar viena dant gydytojo asmenybs pus. Jis tapo dantistupolicininku", ir a n pats nepastebjau, kaip atsidriau jo valdioje. Jis dav man pipir, privert

pasijusti mau, neatsakingu ir nesubrendusiu. O a tik linkiojau galva ir kak adjau, linkiojau ir adjau, mintyse sau sakydamas: Praau, pareigne", suteikite man dar vien

galimyb, paleiskite mane ir sutikite, kad u visk atsakyiau pats." Galiausiai jis taip ir padar, bet kai grau namo, man tirtjo rankos, o lignino prikimta burna atrod tiesiog apgailtinai. Vis dien praleidau malindamas skausm antibiotikais ir neinia kodl ugerdamas juos burbonu. Kit ryt vl sdau prie darbo, bet bloga nuojauta tebepul-savo mano gyslose. Dar viena diena, - raminau a save. - Vakare vis darb isisiu elektroniniu patu. Juk viena diena nieko nereikia." Loikas, metantis paskutin savo imtin ant nelyginiu skaiiumi paymto langelio, o paskui stebintis, kaip nenuorama rutuliukas stringa atuonioliktame skirsnelyje, prisieks jums jau t akimirk, kai pastat pinigus, inojs, kad pralaims. Jis inojo, jis tai jaut. Bet, inoma, jei rutuliukas bt krits devyniolikt skirsnel, laimingasis lojas bt entuziastingai patvirtins, jog tokia bloga nuojauta daniausiai nepasitvirtina. Manoji pasitvirtino. Vos engs koridori, prie pravir Izmaelio kambario dur pamaiau stovint didiul pramonin dulki siurbl. Dar man neprisiartinus, i ten ijo pusamis vyras pilkais darbiniais drabuiais ir m rakinti duris. kteljau, kad minutl palaukt. - K js darote? - susijaudins rikteljau, nors jis stovjo ia pat, ir nebuvo jokio reikalo kelti bals. I tikro a nenusipelniau atsakymo, ir vyras nepratar n

kas ia dedasi? Vyras dbteljo mane taip, tars a biau jo paties prie savait sutraikytas tarakonas. Taiau galiausiai jis nenoromis pravr burn ir pro sukstus dantis iko: - Ruoiama vieta kitam nuomininkui. - Ak, - pratariau a, - o kas nutiko senajam? Jis abejingai gteljo peiais ir tar:

odio.
- Klausykite, - pagaliau susitvardiau a, - inau, jog tai ne mano reikalas, bet gal btumte toks malonus ir paaikintumt,

- Manau, nugaljo teisingumas. U j nebuvo sumokta nuoma. - U j? - ipiau akis a, pamirs, jog Izmaelis nebuvo pats sau ponas. Vyras nustebs pakl mane akis ir neaikiai iko: - Maniau, kad painojote poni. - Ne, a painojau tik... tik... Jis sustojs sistebeilijo mane. -Klausykite, - skubriai prabilau a, bandydamas kaip nors suktis i keblios padties, - tenai tikriausiai yra man skirta inut. -N velnio ten nra, tik bjaurus dvokas. -Ar neprietarautumt, jei vilgteliau pats? Jis pasisuko j duris ir atrakins jas papra: -Pats pasikalbkite su valdytoja, gerai? A turiu ir kit darb.

ms firma. Pareikiau jai, kad bent jau galt informuoti mane, ar t kambar nuomavo Rachel Sokolov, - juk tai niekam nepakenkt. Moteris man atsak: -A visai nenusistaius prie jus asmenikai. Jei dokumentais pagrsite, kodl jums reikia tai inoti, tuoj pat jums praneiu, kas buvo patalp nuomotojas.

2
Valdytoja", - o netrukus pasirod, jog i tikro ji laukiamajame dirbanti sekretor, - nerado reikalo man k nors aikinti ir apie k nors su manimi kalbtis; ji tepasak tai, k jau inojau: kad nuomininkas nemokjo nuomos ir todl buvo ikeldintas. Dar pabandiau pralauti jos prieikumo sien idro-damas akis ties, bet ji tik paniekinamai nusiviep igirdusi mano uuomin, es tose patalpose anksiau gyveno gorila. - Toks gyvnas ia niekad nebuvo ir nebus laikomas, - bent jau ne pastatuose, kuriuos valdo

Ji tikrai nebuvo tipika valdytoja. Jei man paiam kada nors prireiks toki paslaug, tikiuosi susirasis tok mog kaip ji.

vyrukas ne i t, kuriems atvips apatin lpa igirdus mano reikal esant asmenik, tai yra tok, kur jam nedera kiti nosies. Tuomet nusprendiau kalbti atvirai ir pasakiau:

3
Telefon knygoje radau pustuzin Sokolov, tik n viena i j nebuvo Rachel. Radau Greis Sokolov, turtingo ydo verslininko nal, ir adresas, atrod, galt tikti. Ankst ryt okau savo automobil ir niekam nekrisdamas akis truput pasivainjau nordamas sitikinti, ar to namo kieme yra vasarnamis. Vasarnamis buvo. Nusiploviau automobil, nusiblizginau ieiginius batus ir nupiau dulkes nuo geriausio savo kostiumo, kuriuo rengdavausi per vestuves ar laidotuves. Tuomet, kad negriiau tuos namus per priepieius ar pavakarius, palaukiau iki antros valandos popiet ir ijau. Beaux-Arts stilius ne kiekvieno skoniui, bet man jis patinka, jei tik netoliese nra padto vestuvinio torto. Sokolov rmai atrod pritrenkianiai ir didingai, bet kakodl viskas ia buvo pernelyg pramatnu, atrod, tarsi karaliai bt isiruo ikyl. Paspauds skambut turjau dar daugyb laiko apirti laukujs duris, tikr meno krin, ant kuri puikavosi bronzinis liejinys, vaizduojantis Europos pagrobim, Romos krim ar dar galai ino k. Po kiek laiko duris atidar vyras, ir sprendiant i jo drabui, vilgsnio bei visos laikysenos, jis turjo bti bent jau valstybs sekretorius. Jo itarti odiai nebuvo nei Taaaip?", nei Na?". Kilsteljs antak jis i karto paklaus, kokiu a reikalu. Pasakiau jam, kad noriau pasimatyti su ponia Sokolov. Jis savo ruotu paklaus, ar a susitars, nors puikiausiai inojo, kad ne. inojau, jog

- Ties sakant, stengiuosi kaip nors susitikti jos dukter. Jis neskubdamas nuvelg mane nuo galvos iki koj ir kaip kirviu nukirto: -Js nesate jos draugas. -Ne, atvirai sakant, nesu. -Jei toks btumte, inotumte, kad ji prie tris mnesius mir. Igirds iuos odius pasijutau taip, tarsi mane kas lediniu vandeniu bt perliejs. Tuo tarpu jis, kilsteljs kit antak, tar: -Pageidaujate dar ko nors? Nusprendiau atsiskleisti dar labiau: -Ar js gyvenate su ponia Sokolov? Vyrikis susirauk nordamas man parodyti, jog abejoja, ar turiu teis tokiai apklausai. -Klausiu dl to, kad... - susigriebiau a. - Beje, ar galiu sui noti, kuo js vardu? Vyrui vis dar nepatiko mano kyrus smalsumas, taiau jis, matyt, nutar atsakyti mano klausim, nes tarsteljo: -Mano pavard Patridas. -Taigi pone Patridai, a klausiu, nes noriu suinoti, gal... gal js painojote Izmael? Panekovas akimis siurbte sisiurb mano veid. -Bsiu su jumis visikai atviras, - toliau kalbjau a. - Iekau ne Rachels, bet Izmaelio. Kaip supratau, mirus Rachels tvui, gyvnu rpinosi ji. -O kaip js tai supratote? - stengdamasis likti santrus paklaus jis. -Pone Patridai, jei inotumte atsakym klausim, be jokios abejons sutiktumte man padti, - paaikinau a. - Taiau kol neinote, aiku, to nedarysite. iais odiais man pavyko ireikti pai reikalo esm, ir tai vertindamas panekovas pritariamai linkteljo galva. Tuomet jis dar pasidomjo, kodl a iekau Izmaelio.

-Jis pradingo i savo... prastos vietos. Be abejo, j

kakas ikeldino. -Juk kas nors turjo pasiimti j i ten. Ir padti jam. -inoma, - pritariau ir a, - juk negaljo jis lyg niekur nieko usukti Hertz"1 ir isinuomoti automobil. Mano pamaiktavim Patridas praleido pro ausis ir pasak: -Patikkite, man labai gaila, bet a apie tai nieko neinau. -O ponia Sokolov? -Jei inot ji, inoiau ir a. Tikjau juo, todl dar papraiau: -Tik duokite man kok nors silo gal, koki nors nuorod. -Net nesivaizduoju, kur reikt jo iekoti. Ypa dabar, kai panel Sokolov mirusi. A dar minutl pastovjau, bandydamas visk sudlioti savo vietas ir dar pasidomjau: - Sakykite, o nuo ko ji mir? - Js visikai jos nepainojote? -Visikai. - Tuomet tai i tikro ne js reikalas, - atkirto jis man be jokios pagieos, tik konstatuodamas fakt.

4
miau svarstyti, ar nepasisamdius man privataus seklio. Paskui dar kart gerai visk apsvarsiau ir kai pamginau sivaizduoti, kaip pradiau su juo nek, to sumanymo galutinai atsisakiau. Taiau, kita vertus, palikti visko likimo

valiai irgi negaljau, todl paskambinau vietin zoologijos sod ir pasiteiravau, gal jie kartais priglaud vieni goril. Atsakymas buvo neigiamas. Tada pripasakojau kaip tik turs tok gyvn ir nors juo atsikratyti, pasiliau j zoologijos sodui, bet jie atsisak. Paklausiau, gal jie ino, kas galt norti gorilos, taiau jie patikino mane n
1

Hertz" viena i didiausi transporto priemoni nuomos kompanija pasaulyje.

nenuman. Tuomet dar pasidomjau, k jie daryt nordami atsikratyti nereikalinga gorila. Jie lyg truput abejodami pakio mint, jog galbt kakur yra laboratorija, kurioje gorilos naudojamos bandymams. Viena buvo akivaizdu: Izmaelis turjo draug, kuri a nepainojau, - galbt tai buv jo mokiniai. Vienintelis bdas su jais susisiekti - padaryti taip, kaip tikriausiai padar jis: paskelbti inut laikratyje, asmenini skelbim skiltyje: IZMAELIO DRAUGAMS! Vienas jsikiu prarado su mokytoju ry. Labai prayiau man paskambinti ir pasakyti, kur jis. Mano skelbimas buvo klaida, nes dabar atsirado geras pasiteisinimas liautis temptai mstyti. Laukiau, kol j ispausdins, paskui dar savait laukiau, kol skelbimas buvo kartojamas, dar kelios dienos prajo belaukiant skambuio, - itaip pralk dvi savaits, o a nepajudinau n pirto. Kai pagaliau susitaikiau su mintimi, jog skelbim niekas neatsilieps, miau svarstyti kitus veikimo bdus, ir jau po trij minui kai kas ov man galv. Surinkau municipaliteto rm numer ir netrukus jau kalbjausi su asmeniu, iduodaniu leidimus keliaujantiems cirkams, kai ie usuka miest ir nori apsistoti kokiame laisvame ems sklype. -Ar iuo metu miest yra atvyks toks cirkas? -Ne. -O praeit mnes ar buvo koks usuks? -Taip, Darelo Hikso cirkas. Devyniolika kloun program, dvideimt keturi paprasti aidimai. Be to, rod ia visokias intermedijas, o dabar patrauk keli, matyt, vl dirba kur nors netoliese. -Ar savininkas nieko neusimin apie vryn? -Neatsimenu, kad bt buv kalbta apie k nors

panaaus. -Gal vienas ar pora gyvn dalyvavo intermedijose?

-Neinau. Visko gali bti. -Kur dabar galjo sustoti? -Tikrai neinau. Na, nieko, tai nebuvo taip jau svarbu. Dar po tuzino skambui paaikjo, kad cirkas savaitei buvo sustojs keturiasdeimt myli iaur nuo miesto, o dabar patrauk toliau. Teisingai nuspjs, jog cirkas ir toliau juda iaur, vienu vieninteliu skambuiu isiaikinau ir kit jo sustojimo viet, ir tai, kur jis yra dabar. Taip, jie jau gyrsi tur Gargantiua, garsiausi pasaulyje goril". Prisiminiau, jog, anot Izmaelio, tasai kis niekam nedar spdio jau prie keturiasdeimt met. Jums ar kam nors kitam, turiniam normal iuolaikin automobil, nuvaiuoti iki Darelo Hikso cirko bt utek pusantros valandos, bet man su savo Plimutu", kuris buvo t pai met laidos kaip ir Dalasas", prireik ger dviej valand. Kai ten nuvykau, kaip tik vyko pasirodymas. Patys suprantate: toks cirkas gali bti didesnis ar maesnis, taiau i esms visi jie vienodi. Darelas Hiksas buvo ums koki dviej akr plot, ir visur jautsi sunkiai nusakomas linksmumas bei nerpestingumas: aplink trainiojosi neaiks atstumianios ivaizdos tipai, visur buvo girdti triukmas, ore tvyrojo alaus, kramtom saldaini bei skrudint kukurz kvapai. iaip taip skindamasis keli jau toliau. Man atrod, jog intermedij, kurias prisiminiau dar i savo vaikysts, ar tiksliau sakant, i vaikystje matyt film, iuolaikiniame cirke jau seniai nebuvo. Darelas Hiksas, matyt, buvo gerokai konservatyvus ir nelabai pais mad. Kai a engiau palapin, tarnautojas kaip tik tikrino ugnies rijiko sugebjimus, bet pasigrti reginiu a nesustojau. Cia buvo galima pamatyti daug k - ir pabais bei kit gamtos idaig kolekcijas, ir

nudautus butelius, ir pagalvles segtukams, ir tatuiruot apkni dam, bet a niek nekreipiau dmesio. Izmaelis tnojo prieblandoje, paiame tolimiausiame palapins kampe, o prie jo stoviniavo du deimtmeiai berniukai.

-Galiau laintis, jog panorjs jis vienu ypu ilaut tuos virbus, - tar vienas j. -Kurgi ne, - atsiliep antras, - tik kad jam tai n j galv neateina. A susirpins velgiau j, bet gyvnas ramiai sau sdjo niek nekreipdamas dmesio ir, matyt, lauk, kol berniukai nueis. Praslinko dar pora minui, a vis dar nenuleidau nuo Izmae-lio aki, o jis elgsi taip, tarsi mans ia visai nebt. Tuomet a pasidaviau ir pranekau pirmas: - Pasakyk man tai k: kodl nesiaukei pagalbos? Juk inau, kad btum sugebjs. Vidury nakties jie nieko neikeldina. Jis niekaip neisidav, jog girdi, k jam sakau. - Kaipgi, velniai raut, galima su tavimi itaip elgtis? Jis velg kakur man vir galvos, tarsi a biau nematomas, taiau a ir dabar neatlyau: - Klausyk, Izmaeli, ar a tave kuo nors eidiau? Pagaliau jis vilgteljo mano pusn, bet tai nebuvo draugikas vilgsnis. -Nepraiau tavs bti mano globju, - paaikino jis, - todl bk malonus ir liaukis manimi rpinsis. -Nori pasakyti, kad iriau sav reikal? -Ties sakant, taip. Pajuts, jog mane apleidia jgos, apsivalgiau aplink ir paklausiau: -Nori pasakyti, kad tau ia patinka, kad nori ia pasiliktu Izmaelis met mane dar vien pykio kupin vilgsn. -Gerai jau, gerai, - nusileidau a. - Bet kas bus su manimi? -O kas gi tau gali atsitikti? -Mes juk dar nebaigme savo pokalbio, ar ne? -Ne, nebaigme. - Tai k dabar darysi? Ar pavadinsi mane penktuoju negabiu savo mokiniu, ir tiek? Por minui jis pasdjo niriai j mane

velgdamas, o tuomet tar:

- Tau nereiks vadintis neskm patyrusiu mokiniu. Mes ga lime tsti savo usimimus ia. Kaip tik tuo momentu netverdama i smalsumo prie narvo prisiartino penki asmen eima: mama, neina ligotu vos pradjusiu vaikioti kdikiu, ttis ir dvi mergyts. - Taigi galime tsti toliau k pradj, ar ne? paklausiau visikai nesistengdamas prislopinti balso. - Tau tai atrodo ma noma? Lankytoj eimynlei a staiga tapau daug domesnis u Gargantiua", kuris iaip ar taip tik sdjo ir niriai velg sau prieais. O a tuo tarpu kalbjau toliau: - Na, tai nuo ko pradsime? Kur buvome sustoj? Susidomj lankytojai pasisuko laukdami, k tai atsakys Izmaelis. Ir jis atsak, o atsakym, inoma, supratau tik a vienas: - Usiiaupk. - Galiu ir usiiaupti, bet maniau, jog mes tsime savo pa mokas. Izmaelis nerangiai nupdino narvo gilum ir atsuko mums visiems nugar. Po keli minui lankytojai nusprend, jog nusipelniau j paniekinam ir piln nepasitenkinimo vilgsni. Jie nuvelg mane, o paskui nutipeno apirinti vyro, kur Pilietinio karo pabaigoje nuov modavai, balzamuoto kno. -Leisk sugrinti tave senj buvein, - pasiliau Izmaeliui. -Ne, ai, - atsisak jis, atsisuks mane, taiau vis dar tupdamas narvo gilumoje. - Kad ir kaip tau pasirodys keista, a veriau gyvensiu itaip, negu bsiu kam nors nata, kad ir tau paiam. -Mes netrukus sugalvotume k nors geresnio. -K geresnio? Gal man teks rodyti triukus

vakariniuose pasirodymuose? Arba dirbti naktiniame klube? -Klausyk. Jei man pavykt surasti kitus tavo mokinius, gal bendromis jgomis mums pavykt k nors padaryti. -Apie k ia, po galais, kalbi?

- Kalbu apie mones, kurie pasirpino tavimi dabar. Juk pats nepersiklei, tiesa? Vis dar tupdamas savo tamsiame kampe jis grsmingai pavelg mane ir suvokt: - Eik sau. Eik i ia ir palik mane vien. A taip ir padariau.

mtsi kelios sudedamosios kds. A isisklei-diau vien ir atsisdau. Izmaelis kelias minutes tylomis velg mane, o paskui paklaus, kur mudu buvome sustoj.

5
Nebuvau numats, jog itaip pakryps reikalai, ties sakant, apskritai nieko nebuvau numats, todl visai neinojau, k daryti. Susiradau kuo pigiausi viebut ir nuvaiavau ten suvalgyti kepsnio, igerti por taureli ir visk gerai apgalvoti. Jau artjo devinta valanda, o a vis dar tpiojau toje paioje vietoje, todl sugrau j cirk pasiirti, kas ten dedasi. Tam tikra prasme man pasisek: miest kaip tik pasiek altos oro mass, ir bjauriai krapnojantis lietus privert smalsuolius nukabinti nosis ir isiskirstyti. Gal manote, jog cirko darbuotojai vis dar vadinami paprasiausiais darbininkais? Prijs prie vieno i j, kaip tik udaranio nakiai palapin, a paklausiau visai ne to. Vyras atrod ess netoli atuoniasdeimties, ir a jam pasiliau deimties doleri banknot, jei leis man pabendrauti su gamta, tai yra su gorila -gyvnu, kuris buvo toks pat Gargantiua" kaip ir a. Neatrod, jog tasai vyras bent vien sekund bt svarsts kokias etines problemas, bet igirds, kokio dydio ky silau, paniekinamai nusiviep. Kai padvigubinau sum, jis paliko degti ties narvu kabjusi lemp ir isibavo i palapins. Ant scenos, kurioje vykdavo pasirodymai,

-Tu kaip tik tikinai mane, kad Genezs knygoje pasakojama istorija, prasidedanti Adomo nuopuoliu ir pasibaigianti Abelio nuudymu, toli grau nra tai, kuo j laiko mano kultros mons. Tiesa, tai pasakojimas apie ms vykdyt agrarin revoliucij, bet jo autoriai - vieni i ankstyvj tos revoliucijos auk. -Tad kas gi belieka? Kaip tu manai? -N neinau. Tikriausiai man belieka visk kaip reikiant suvokti. Kol kas dar nesuvokiu, k visa tai reikia. -Taip, sutinku. Man irgi dar reikia pamstyti.

vienoje vietoje. -domu, i kur atsiranda pats kaupimasis. Bet kaip tik ito tu man ir negali paaikinti. -Ak taip, suprantu. Tai, kas sukaupiama, perduodama i

6
- Kas, ties sakant, yra kultra? - pagaliau paklaus Izmaelis. - S od, vartojam ne kaip special termin, galima igirsti beveik kiekviename pokalbyje. Tai buvo velnikai geras klausimas tam, kuris sdjo keliaujanio cirko palapinje, bet a kaip manydamas stengiausi susikaupti ir k nors sugalvoti. - Kultr pavadiniau visuma dalyk, kurie mones daro monmis, - tariau. Jis pritardamas linkteljo galva: -O kaip gi tie visi dalykai atsirado? -Neinau, ko ituo savo klausimu sieki. Viskas susiformavo palaipsniui, monms begyvenant. -Taip, taiau begyvenant vadinamj virblik gyvenim, kai jie dar nebuvo sukr kultros. -Suprantu, k nori pasakyti. Tebnie taip. Tai tam tikras kaupimas. Visi tie dalykai tiesiog susikaup

kartos j kart. Kaupimas prasideda, kai... kai kuriai nors riai priklausantys individai tampa pakankamai protingi, kad perduot savo palikuonims sukauptas inias apie technik. J vaikai perima palikim, dar prideda savuosius atradimus bei patobulinimus ir visk perduoda ateinaniai kartai. -Ir i tokio kaupimo galiausiai atsiranda kultra. -Taip. Bent jau man taip atrodo. -Tok palikim, inoma, sudaro ne tik technins inios, bet ir daugyb kit dalyk: vairiausi tikjimai, prielaidos, spjimai, teorijos, paproiai, legendos, dainos, padavimai, okiai, anekdotai, prietarai, iankstins nuomons, estetins nuostatos ir pairos. -Teisyb. - Galbt nusivilsi, bet tokios ries kaupimui pradti visai nereikia ypa didelio intelekto. Jau laisvje gyvenanios impan zs savo jaunikliams perduoda ranki gaminimo patirt ir i ugdo jiems gdius tais rankiais naudotis. Matau, jog tave is faktas nustebino. -Ne. Bet... man tik keista, kad paminjai btent impanzes. -O ne gorilas, ar ne? -Btent. Surauks antakius Izmaelis tar: - Ties sakant, a tyia vengiau domtis goril gyvenimu. Maniau, kad neverta vaistyti jgas ir tyrinti i tem. Linkteljau galva, nors jauiausi gana kvailai. -iaip ar taip, - vl pagavo ankstesnio ms pokalbio gij jis, - jei jau impanzs m kaupti joms naudingas inias, tai ar negalima daryti prielaidos, jog ir mons elgsi panaiai, tik, i-

noma, kaup t patirt, kuri naudinga jiems? -Manyiau, jog kaupti inias ir patirt pirmiausia pradjo mons. -Js paleoantropologai tokiai miniai pritart. moni kultra prasidjo atsiradus mogui, tai yra padarui, lotynikai vadinamam homo habilis. Taigi itie sumanieji mons perdav savo vaikams visk, ko buvo imok, ir kai kiekviena karta savo kukliu

indliu papild bendr ini aruod, tuomet prasidjo kaupimas, apie kur kalbame. O kas paveldjo visus iuos turtus? -Tikriausiai Homo erectu? -Taip. Statieji mons vis palikim irgi perduodavo i kartos kart, ir jaunimas vis po truput j gausindavo. O kas paveldjo kapital? -Homo sapiens. -inoma. O homo sapiens paveldtojai buvo homo sapiens sapiens, kurie milinik ini krait vl perduodavo i kartos kart, kiekvienas vis k nors priddamas. Ir kas gi paveldjo l lob? -Sakyiau, vairios akmenini" gentys. -Ne daiginiai"? Bet kodl gi? -Btent, kodl gi? A to neinau. Gal todl, jog... Akivaizdu, kad prasidjus agrarinei revoliucijai visi ryiai su praeitimi buvo vienu ypu nutraukti. Taiau gentys, kurios madaug tuo paiu metu persikl Siaurs ar Piet Amerik, t ryi nenutrauk. Nenutrauk j ir tie, kurie apsigyveno Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir Polinezijoje. -I ko sprendi? -Neinau. Man susidar toks spdis. -Na gerai, spdis. Bet kodl? -Man regis, tai kodl. Neinau, koki btent legend stengiasi prasminti visi tie mons, taiau man kaip dien aiku, jog tai - viena ir ta pati legenda. Kol kas negaliau tau papasakoti tos legendos smulkmen, bet jau dabar galiu tvirtai pasakyti viena: ji labai skiriasi nuo tos, kuri prasmina ms kultros atstovai. Kad ir kur mes susitinkame akmeninius", visi jie daro tuos paius dalykus ir vis j gyvenimo bdas tas pats. Ir prieingai, bet kuriame pasaulio kampelyje susidr su mumis jie irgi sitikina, jog vis ms kultrai priklausani moni elgesys ir gyvenimo bdas vienodas.

- Bet kaip visa tai susij su kultriniu palikimu, kur jau tris milijonus met monija vis praturtina ir perduoda i kartos kart?

Pagalvojs apie tai por minui paaikinau: - Ogi tai kaip. Akmeniniai" palikim vis dar perduoda tok, kok yra gav ir koks jis buvo prie daugel imtmei. O mes to nedarome, nes tie, kurie djo ms kultros pamatus, prie deimt tkstani met nutar: Visa tai iukls. mons neturt taip gyventi." Jie tuo palikimu atsikrat. Ir jiems i tikro pavyko tai padaryti, nes kai istorin aren eng j palikuonys, ia jau nebuvo n pdsak t idj ir paproi, kuriuos isaugojo akmeniniai". tai tuomet ir... - Kas? -Tai domu. Niekad anksiau to nepastebjau... Akmeniniai" aikiai suvokia tur tradicijas, siekianias be galo senus laikus. O mes tokios savimons neturime. Daugeliu atvilgiu esame beakniai mons. Kiekviena karta visk pradeda tarsi i naujo ir yra atskirta nuo praeities patikimiau negu prie juos buvusi. -O k apie tai sako Motina Kultra? -Hm, - numykiau a ir usimerkiau. - Motinai Kultrai atrodo, jog taip ir turi bti. Praeityje mums nra ko iekoti. Praeitis nevertinga. Praeitis liko mums u nugaros, mes palikome j ir engiame pirmyn. Izmaelis pritariamai linkteljo: - Dabar ir pats matai, kaip js tapote senosios kultros mankurtais. -K nori tuo pasakyti? -Kai Darvinas ir paleontologai susitar tuos tris milijonus monijos istorijos met priskirti js istorijai, js kultroje sigaljo nuostata, jog mogaus gimimas sutapo su js kultros atsiradimu, jog tai buvo vienalaikiai vykiai, o tiksliau sakant -tas pats vykis. Noriu pasakyti tai k: js kultros atstovai sivaizduoja, kad pirmasis mogus buvo vienas i jsiki. Jums

atrodo, kad dirbti em mogui yra toks pat instinktyvus poreikis, kaip bitms neti med. -Taip, mums i tikro taip atrodo. -Kai js kultros mons susitinka Afrikoje ar Amerikoje

enanius mediotojus ir augal rinkjus, jiems atrodo, es ie ra degradav, prarad sugebjim usiimti emdirbyste, prarad ai savo prigimties esm. Daiginiams" n galv neateina, kad jie kaip tik velgia save paius, dar netapusius emdirbiais. Kiek daiginiams" inoma, tokios praeities tiesiog nebuvo. Visa kryba atsirado tik prie deimt tkstani met. mogus jau i karto buvo emdirbys ir jau tuomet jo uduotis buvo sukurti civilizacij. -Taip, tai tiesa. -Ar suvoki, kaip tai atsitiko? -Kas atsitiko? -Kaip buvo pamirta visa, kas vyko prie prasidedant agrarinei revoliucijai, be to, pamirta kart ir visiems laikams? -Ne, nesuvokiu. Neaikiai jauiu, kad lyg ir turiau inoti, bet nieko negaliu prisiminti. -Tu labai taikliai pastebjai, jog Motina Kultra tvirtina, es praeitis nevertinga ir kuo greiiau jos atsikratysi, tuo geriau.

atrodyt kuo senovikesns, nors i tikro taip ir nra. Taiau nepaisant to, jie n nemano gyventi taip, kaip gyveno senovs bretonai. T pat galima pasakyti ir apie japonus. Jie gerbia savo kilni ir iminting protvi puoseltas vertybes ir tradicijas, ap gailestauja, kad jos sunyko, bet jiems n galv neateina gyventi

-Taip.
-Svarbiausia ia tai kas: Motina Kultra jau nuo pat pradi nesiliauja to kartojusi. -Taip. Dabar jau pradedu suvokti. Neseniai sakiau, jog pakliuvs tarp akmenini" negali atsikratyti spdio, jog tai mons, kuri praeitis siekia nesivaizduojamai senus laikus. O susitikus su daiginiais" atrodo, kad j praeitis tesiekia 1963iuosius metus. Izmaelis tik linkteljo ir ts savo mint toliau: - Kartu reikia pastebti, kad senovikum js kultros mo ns didiai vertina. Pavyzdiui, anglai nori, jog visos j venia mos vents turt kuo gilesnes istorines aknis, o vairios eisenos

btent taip, kaip kadaise gyveno j imintingieji ir didingieji protviai. Trumpai tariant, senovs paproiai labai tinka vairiausioms ventms ir teatralizuotiems savaitgaliais atliekamiems ritualams, bet daiginiai" n nemano t paproi perimti ir laikytis j kasdieniame gyvenime. - Tai tiesa.

mons nemano, jog j einamas kelias yra geriausias visiems, o navahams neatrodo, jog

7
- Taiau Motina Kultra, inoma, nemoko, jog turi bti atmesta visa praeitis. K gi bt verta isaugoti? Kas, ties sakant, buvo isaugota? -Tikriausiai inios, leidianios pasigaminti tam tikrus rankius ir dirbti tam tikrus darbus. -Btent. Buvo isaugota viskas, ko gali prireikti gamybai. tai itaip pasaulis ir tapo toks, koks yra. -Taip. - inoma, akmeniniai" irgi isaugojo inias apie gamyb, taiau, akmenini" laimei, k nors gaminti jiems nra svarbiausia. J kultroje niekas nenustato, kiek strli antgali per savait reikia nugludinti ir kiek pinig u tai bus sumokta. Jiems nra jokio akstino gaminti daugiau akmenini kirvi. -Teisyb. -Taigi nors jie ir isaugojo inias apie gaminim, dauguma j nra tiesiogiai susijusios su gamybos didinimu. Kaip galtum j turim informacij vardyti? -Man rodos, klausim visai neseniai atsakei tu pats. Sakyiau, jog tai inios, kurios jiems labiausiai naudingos. -Tik jiems? Ne apskritai visiems monms? -Ne. Nesu didelis kultrologijos inovas, bet iek tiek esu skaits ir inau, kad zunj genties

visiems tikt j gyvenimo bdas. Kiekviena gentis gyvena taip, kaip mano esant geriausia jai paiai. -Taigi, pasirink tinkamiausi gyvenimo bd jie diegia j ir savo vaikams. -Taip. O mes kaip tik mokome savo vaikus, kaip pasigaminti vairius daiktus. Kaip pasigaminti j kuo daugiau ir kuo geresni. -Kodl nemokote vaik to, kas i tikro mogui naudinga? -Tikriausiai todl, kad mes n neinome, kas mogui naudingiausia. iuo poiriu kiekviena moni karta sugalvoja k nors nauja, ir nuomon keiiasi. Mano tvams naudingiausia atrod viena, mano seneliams -visai kas kita. Tuo tarpu mums iandien tai atrodo visikai nevertinga, ir mes kuriame savo teorij, kuri ms vaikai tikriausiai tik numos ranka.

turi gyventi. -Neskubk, neskubk. -Na gerai, - sutikau a ir kelias minutes patyljs vl prabilau:

8
- Neapsiirjs leidau pokalbiui pakrypti ne visai tinkama vaga, - irzliai pratar Izmaelis ir mgindamas sitaisyti patogiau subruzdjo taip, kad net visas narvas sudrebjo. - Norjau parodyti tau nepaprastai svarb dalyk: kiekvienoje akmenini" kultros atmainoje nuolat, nepertraukiamai kaupiamos inios, savo aknimis siekianios pai monijos istorijos pradi. Todl neverta stebtis, jog akmenini" gentys yra suradusios tok gyvenimo bd, kutis joms labiausiai tinka. Kiekvienas kelias buvo ibandytas ir gerintas daugelio moni kart. -Taip. Bet man staiga atjo viena mintis. -Sakyk. -Leisk minutl pagalvoti. Tai kakaip susij su... tuo, jog nemanoma suinoti, kaip mons i tikro

- Pradsiu nuo pradi. Kai sakiau, jog niekada negalima gauti patikim ini apie tai, kaip monms dert gyventi, turjau galvoje tai k: visikai patikimos inios nukreipia tik vien teising keli. Mes btent ito ir norime. Kitaip sakant, to nori daiginiai". Mes nesiekiame surasti geriausio ir tinkamiausio gyvenimo bdo. Troktame teisingo. Btent itai mums parodo pranaai. Btent tai mums duoda statym krjai. Palauk, leisk man truput pagalvoti... Prarad atmint} ir pagyven penkis ar atuonis tkstanius met, daiginiai" i ties neino, kaip reikia gyventi. Jie turjo vienu ypu ubraukti vis savo praeit, nes tai staiga ateina Hamurapis1 ir mons nusteb jo klausia: Kas gi ia?", o Hamurapis jiems paaikina: Tai, mano vaikuiai, yra statymai!" statymai? O kas per daiktas tie statymai?" Ir tuomet Hamurapis sako: statymai ir tik statymai nurodys jums vienintel teising gyvenimo keli." Palauk, k a ia noriu pasakyti? -Neinau. -Tikriausiai tai k. Kai kalbjai apie tai, jog mes praradome kultrin atmint, manau, jog tai yra tik metafora. Maniau, jis truput perdjo, nordamas geriau paaikinti savo poir. Juk akivaizdu, kad tu negali i tikro inoti, kaip ir k mst neolito laik emdirbiai. Taiau faktas lieka faktu: prajus keliems tkstaniams met, an, neolito laikais gyvenusi, emdirbi palikuonys suka sau galvas ir stebisi: Labai domu, kaip mons i tikro turt gyventi." Tuo tarpu per tuos ilgus tkstantmeius to nepamiro n vienas pasaulio akmeninis". Daiginiams" reikjo Drakono2 ir Solono3, Mozs, Jzaus ir Mahometo. Akmeniniams" j neprireik, nes jie turjo keli, daug keli, kurie... Palauk. Manau, dabar priartjau prie esms. -Neskubk. -Visos akmenini" gyvenimo formos atsirado

pamau, vyko
Hamurapis - Babilonijos valdovas (1792-1750 m.pr.Kr.). Amoritas. Ukariavo didesn dal Mesopotamijos. Stiprindamas savo valdi ileido statym kodeks, kuriame susistemino ligtoline umer teis. 2 Drakonas (VII a.pr.Kr.) -Atn archontas, ileids Drakono statymus. 3 Solonas Atn (sen. Graikijos) politinis veikjas, reformatorius, poetas.
1

tam tikra evoliucija, kuri prasidjo dar tuomet, kai mons visai nesuvok, kad ji vyksta. Niekas nesak: Na gerai, dabar sudarysime komitet, kuris sugalvos ir surays ms statymus." N viena akmenini" kultra nebuvo reformatori kultra. Bet ms statym krjai naujovmis mus tiesiog verste uvert. Pasipyl atradimas po atradimo. Bet tai buvo ne tkstani generacij ir laiko patikrinti dalykai, o tik kaprizingos nuorodos, kad reikia gyventi btent itaip. Tas procesas tsiasi ir iandien. Vaingtone kuriami statymai raomi knygas ne todl, kad jie puikiai veikia ir yra tinkami, o tik dl to, jog nurodo vien vienintel tinkam gyvenimo bd. Negalima daryti aborto, jei vaisius nekelia pavojaus moters gyvybei arba jei moteris nebuvo iprievartauta. Daugyb moni nort, kad statymas bt taikomas btent itaip. Kodl? Todl, kad jis nurodo vienintel teising gyvenimo keli. Gali gerti tol, kol suirs tavo kepenys, bet jei tave suiups rkant marihuan, tai prauvai, biiuli, nes tai nra tinkamas bdas gyventi. Niekas nesirpina, ar ms statymai veikia tobulai. Teisingas ir tobulas veikimas ne toks ir svarbus... Bet a ir vl pameiau savo minties gij. Izmaelis suniurnjo: -Tau visai nereikia sugalvoti ko nors gluminanio ir naujo. sibridai mini vandenyn ir nrei pai j gelm. Nesitikk po dvideimties minui pasiekti dugn. -Taip, tu teisus. -Taiau kol dar neengme toliau, reikia atkreipti dmes vien svarb dalyk. Noriau apie tai pakalbti kiek plaiau. -Gerai. -Jau pats spjai sitikinti, kad daiginiai" ir akmeniniai" kaupia visikai skirting ri informacij. -Taip. Daiginiams" svarbu inoti visk, kas kaip

nors susij su daiktais. Tuo tarpu akmeniniai" domisi tuo, kas naudinga monms. - Ne visiems monms. Kiekviena akmenini" kultrai pri klausanti gentis laikosi jai geriausiai tinkanio gyvenimo bdo, o

i sistema ir yra susiformavusi j pai visuomenje. Viskas ia pritaikyta ir j gyvenamai teritorijai, ir klimatui, ir biologinei aplinkai, kurioje jie gyvena, ir netgi j estetiniam skoniui, tikjimams bei apskritai poiriui j pasaul. -Taip. -Ir kaip gi tokio pobdio inias galtume pavadinti? -Nesupratau klausimo. -Kaip pavadintum mog, kuris ino, kaip reikia gyventi? -Na... iminiumi. -inoma. Dabar tu jau inai, kad js visuomenje labiausiai vertinama ta informacija, kuri yra susijusi su gamyba. O akmeniniai" labiausiai vertina tai, kas naudingiausia ir geriausia patiems monms. Ir kaskart, kai daiginiai" sunaikina akmeniniams" priklausani gentj, nesugrinamai dingsta dalel nuo pat mogaus atsiradimo puoseltos iminties. Daiginiai" sunaikina j panaiai, kaip vien po kitos naikina ir vairias gyvybs ris, kurios egzistavo nuo pat pasaulio sukrimo, o dabar priverstos be pdsak inykti. -Tai bjauru, - tariau. -Taip, pritar Izmaelis, - tai ities bjauru.

9
Dar po keli minui tempto galvojimo ir vis pasaul apimani svarstym Izmaelis papra mans eiti namo ir isimiegoti. - A irgi pavargau, - paaikino jis. - Man jau sunku

visikai blaiviai mstyti.

1
Dulksna vis nesiliov, ir sugrs kitos dienos popiet neradau jokio mogaus, kur biau galjs vl papirkti. Kariniam jr laivynui priklausanioje parduotuvje a nupirkau por vilnoni antklodi Izmaeliui ir vien sau, kad jis nepasijust eistas. Prims mano dovan, jis nenoromis pratar ykius dkingumo odius, bet paskui nieko nelauks jomis

usiklojo ir atrod labai patenkintas. Dar kur laik pasdjome, kol apsipratome su kukliais ia buvusiais patogumais, o paskui jis tarsi nenoromis pradjo pokalb: -Prie pat man isikeliant i senojo kambario, tiesa, tiksliai neprisimenu, apie k mes tuomet kalbjoms, - tu paklausei, kada ketinu papasakoti tau akmenini" prasminam legend. -Taip, ities klausiau. -Kodl tau taip svarbu j suinoti? Sis klausimas mane sutrikd, bet a atsakiau: -O kodl turiau visikai ja nesidomti? -Klausiu tavs, nes man domu, kas dedasi tavo galvoje. Juk tu, iaip ar taip, inai, kad Abelis mirs. -Na... taip. -Tai kam dar stengtis suinoti vis j prasminam legend? - Kartoju: o kodl gi nesistengti? Izmaelis papurt galv: - Neketinu tsti itaip pakrypusio ms pokalbio. Tai, jog a negaliu motyvuoti savo nenoro tave ko nors mokyti, dar nerei kia, kad privalau tau tai atskleisti. Jo nuotaika aikiai buvo subjurusi. Negaljau jo dl to kaltinti, bet kita vertus, ir nesiavjau mokytoju, nes dl susidariusios keblios padties didia dalimi buvo kaltas jis pats. Izmaelis paklaus: -Ar tau tik smalsu, ir tiek? -Ne, nepasakyiau, jog tai vien tik smalsumas. Jau i pat pradi sakei, kad pasaulyje yra prasminamos dvi legendos. Vien i j a jau inau. Tad argi ne natralu, jog noriu suinoti ir antrj?

-N a t r a l u .. . s u s i m s t s t a r s t e l j o ji s , t a r y t u

m tas odis jam nelabai patikt. - Bet noriau igirsti svaresni argument. Toki, kad sitikiniau ness ia vienintelis asmuo, besinaudojantis savo protu. -Apgailestauju, taiau visai nesuprantu, ko dabar i mans nori.

eidi savo smegenims veikti, o kai ieini, vl -i paleidi jas darb. na -Nemanau, jog tai tiesa. u, -Tuomet pasakyk man, kodl tau atrodo, jog ka verta gaiti laik ir klausytis legendos, kuri, iaip d ar taip, grimzta umart? ne -Na, man tai neatrodo laiko gaiimas, ir tiek. su -Tokio paaikinimo nepakaks. Vien faktas, jog laikas nebus pr sugaitas veltui, dar neskatina mans tos legendos an pasakoti. ti. Prarads kantryb a tik sksteljau Kai rankomis. Visikai manimi nusivyls p Izmaelis papurt galv: tik -Tu manai, kad toji legenda visikai beprasm. tai Tai akivaizdu. m -Man tai toli grau nra taip jau akivaizdu. an -Vadinasi, tau tai atrodo prasminga? e -Na... taip. ir -O kokia toji prasm? erz -Dieve mano... A noriu t legend suinoti - tai ir ina visa prasm. . -Ne. Toliau tsti pokalbio tokia vaga a Ta nesutinku. Noriu, kad ms usimimai vykt pai toliau, taiau nesutinku kiekvien kart tenkinti pa tavo smalsumo. Dabar eik namo ir grsk tik tuosy met, kai sugalvosi tikinamas prieastis, kodl viu mes turtume tsti mokym. kla -O kaip toji tikinama prieastis turt skambt?. us yt Gal duosi man kok pavyzd? oju -Gerai. Kuriam galui reikia kvarinti sau galv, . koki legend prasmina js pai kultros Kol mons? s -Todl, jog tas prasminimas naikina pasaul. di -Teisyb. Bet kam vargintis ir stengtis j suinoti? ia -Juk akivaizdu, jog tai dalykas, kur suinoti yra , nepaprastai svarbu. nel

-O kam taip sarbu j suinoti? -Kiekvienam mogui. -Kodl? tai prie io pagrindinio klausimo a ir stengiausi

tave sugrinti. Kodl, kodl, kodl? Kodl jsikiams taip svarbu suinoti, koki legend jie jprasmina ir tuo savo prasminimu griauna pasaul? -Kad galt sustoti ir daugiau nesistengt jos prasminti. Kad pagaliau sitikint dar vien klaid po kitos. Kad jie suvokt, jog yra apimti didybs manijos ir nesveiko noro sukurti Tkstantmet Reich. -tai todl ir verta suinoti t legend, ar ne? -Taip. -Diaugiuosi tai girddamas. Dabar eik namo ir grk pas mane tuomet, kai jau galsi paaikinti, kodl tavo dmesio verta ir pirmoji legenda. -A neisiu namo. Manau, kad ir dabar galiu tai argumentuoti. -Bandyk. - mons negali tos legendos atsisakyti. Taip bando elgtis tik eeri ar septyneri met vaikai. Jie stengiasi negyventi taip, kaip prasta daiginiams", taiau i ties jie neturi jokios kitos ieities. Ir pagaliau jie pralaimi, nes mogus privalo turti savo legend. Jei atsisakysi vienos, turi bandyt prasminti kit. Izmaelis pritariamai linkteljo ir tar: -Ir jei yra kakokia kita legenda, mons turi j inoti, ar ne? -Btent. -Manai, kad mons trokta j suinoti? -ito neinau. Nesivaizduoju, kaip gali ko nors norti, kol neinai, jog tai apskritai egzistuoja. -Tikra tiesa.

-N nenutuokiu. -Gal tikiesi igirsti t apie mediokl bei augal rinkim?

2
- Kaip manai, apie k pasakoja toji legenda?

-Neinau. -Neisisukink. Argi nesitiki igirsti naivaus pasakojimo apie Didiosios Mediokls paslaptis? -Tikrai nepasakyiau, jog smoningai tikiausi ko nors tokio. -Tau bent reikt inoti, kad tai susij su pasaulio prasme, diev ketinimais pasaulio atvilgiu ir su mogaus lemtimi.

-Taip.
-A jau gal pustuzin kart sakiau: kaip tik prasmindamas i legend mogus ir tapo mogumi. Neturtum to pamirti. -Nepamiriu. -Tad kaip mogus tapo mogumi? A pajutau ia paspstus spstus ir engteljau atgal. -Nelabai suprantu, ko i tikro mans klausi, atsakiau. - O tiksliau sakant, nesu tikras, kokio atsakymo i mans tikiesi. Aiku tik viena: jei atsakysiu, girdi, mogus tapo mogumi evoliucijos keliu, tu liksi nepatenkintas. -Toks atsakymas reikt, kad mogus tapo mogumi tiesiog juo tapdamas, ar ne? -Taip. -Bet klausimas vis tiek likt: kaip mogus tapo mogumi? -Man rodos, tai vienas akivaizdiausi ir suprantamiausi dalyk. -Btent. Ir jei atsakyiau u tave, tu suuktum: Ak, inoma, bet kas i to?" Gteljau peiais taip pripaindamas savo pralaimjim. -Rasti atsakym turime eidami aplinkiniais keliais. Tik nepamirk, kok klausim turime atsakyti. -Gerai.

3
- Kokios ries vykis, anot Motinos Kultros, buvo js agrarin revoliucija? - Kokios ries?.. Manyiau, Motina Kultra moko, jog tai buvo vykis, labai glaudiai susijs su technika. - Ir n kiek nesisiejantis su kitomis mogaus gyvenimo sriti mis, pavyzdiui, jo pairomis, jo kultra ir religija? - Ne. Pirmieji emdirbiai tebuvo neolito laik technokratai. Bent jau taip mums visad atrod. - Bet mums perskaiius treij ir ketvirtj Genezs knygos skyrius tu pamatei, kad io vykio reikm yra daug platesn, negu moko Motina Kultra. -Taip. -inoma, agrarin revoliucija turjo ir turi daug didesn reikm, nes toks vykis - visuomet progresas. Adomas vis dar iaumoja nuo Painimo Medio nuskint udraust vaisi, o Kainas nusitvrs peil slankioja tikdamasis kur nors surasti Abel ir j nudobti. -Tai tiesa. -Tam tikri faktai aikiai rodo, kad agrarin revoliucija paliet daug platesnes mogaus gyvenimo sritis, ne vien tik technik, kuria jis naudojosi. Motina Kultra tvirtina, es prie i revoliucij mogaus gyvenimas buvo beprasmis, pilnas kvailybs, tuias ir betikslis. Prierevoliucinis gyvenimas buvo tiesiog atstumiantis. Bjaurus.

-Bent jau dauguma js tuo tikrai neabejoja. Ar tau taip neatrodo? -Dauguma i ties tuo tiki. -O kokie mons tuomet sudaro maum? -Neinau. Gal... kultrologai.

-Taip.
-Tu ir pats tuo tiki, argi ne? -Taip, ko gero.

-Taigi mons, kurie apie an gyvenim t ino.

-Teisyb.
-Taiau Motina Kultra nesiliauja kartojusi, jog tasai gyvenimas neapsakomai varganas ir apgailtinas. -Taip ir yra. -Ar gali sivaizduoti, kad susiklosius tam tikroms aplinkybms savo dabartin gyvenim ikeistum an, ankstesnj? -Ne. Atvirai sakant, nesuprantu, kodl pasitaikius progai kas nors i ms kultros moni turt tai daryti. Kuriems galams? -Ir akmeniniai" savo gyvenimo nekeist jok kit. Per vis monijos istorij daiginiams" pavykdavo juos i tokio gyvenimo iplti tik pasitelkus brutali fizin jg ar vykdius masines udynes. Daugeliu atvej jiems atrod kur kas lengviau akmeninius" paprasiausiai inaikinti. -Tai tiesa. Taiau Motina Kultra apie tai irgi turi savo nuomon. Ji sako, jog akmeniniai" tiesiog dar neino, k jie praranda. Jie nesuvokia emdirbi gyvenimo pranaumo, tai kodl jie medioja, renka augalus ir apskritai sikib laikosi savo gyvenimo bdo. Izmaelio veide pasirod pasalnika ypsena ir jis tar: -Kaip tau atrodo, kurie i dabartini Jungtini Valstij teritorijoje gyvenusi indn buvo didiausi ir rytingiausi daigini" prieininkai? -Na... manyiau, gal lygum indnai. -Dauguma jsiki iai miniai tikriausiai irgi pritart. Taiau prie susidurdami su ispanais ir suinodami, kas yra arkliai, lygum indnai jau imtmei imtmeius buvo emdirbiai. Ir tik kai visur plaiai paplito arkliai, ie indnai liovsi vertsi emdirbyste ir vl pradjo medioti bei rinkti augalus.

-A to n neinojau. -Tai dabar jau inai. Ar lygum indnai suprato emdirbysts privalumus? -Spju, jog turjo suprasti.

- O k apie tai sako Motina Kultra? Siek tiek pamsts a nusijuokiau: -Ji tvirtina, es i tikro jie to nesuvok. Jei bt suvok, niekad nebt gr prie mediokls ir rinkimo. -Nes toks gyvenimas bjaurus, ar ne? -Btent. -Tikiuosi, dabar ir pats matai, jog iuo atvilgiu Motinos Kultros mokymas yra tikrai spdingas ir veiksmingas. -Taip. Tik man dar sunku j susieti su ankstesniu ms pokalbiu. -Mes kaip tik bandome isiaikinti, kodl akmenini" gyvenimo bdas jums atrodo bauginantis ir atstumiantis. Mginame suprasti, kas veria jus nuolat tsti kadaise pradt revoliucij, nors tai gali sunaikinti pasaul. Pagaliau mes norime suinoti, prie k nukreipta js revoliucija. -Mat kaip, - numykiau a. -Ir kai mes visa tai isiaikinsime, neabejoju, kad pagaliau galsi man papasakoti, koki legend visus tuos tris milijonus monijos gyvavimo met stengsi, o ten, kur jie dar liko gyvi, ir tebesistengia prasminti akmeniniai".

perstojo kapsena lietaus laai, o paskui krenkteljo ir vl ts ms pokalb. -Pabandykime pasamprotauti kitaip, - tar jis. Kodl revoliucija pasirod esanti btina? -Kadangi mogus norjo k nors pasiekti, jam neivengiamai teko kelti revoliucij.

4
Vos prabils apie ilikusius gyvus akmeninius", Izmaelis m drebti ir sunkiai atsiduss dar labiau sisupo mano padovanotas antklodes. Kelioms minutms jis, atrod, trumpam usimiro siklauss, kaip palapins stog be

-Kadangi mogus troko turti centrin ildym, visus tuos universitetus, operos ir baleto rmus ir kosminius laivus? Tai nori pasakyti? -Taip. Izmaelis linkteljo galva: - Jei mes tik pradtume darb, toks atsakymas mane visikai patenkint. Bet dabar noriau, kad mstytum esmingiau ir giliau. - Gerai. Tik nelabai suprantu, k turi galvoje sakydamas giliau". -Tu ir pats puikiai inai, kad imtams milijon js kultros moni tokie dalykai kaip centrinis ildymas, universitetai, operos ir baleto teatrai bei erdvlaiviai yra tolimas ir visikai svetimas pasaulis. imtai milijon jsiki gyvena tokiomis baisiomis slygomis, kad daugeliui amerikiei sunku tai sivaizduoti. Net ir paiose Valstijose milijonai moni yra benamiai arba prislgti sielvarto skursta lnynuose, kaljimuose ar valstybei priklausaniose prieglaudose, kurios ne k geresns u kaljimus. Ir jeigu tiems monms pradtum aikinti agrarins revoliucijos btinyb bei duodam naud, jie tik numot ranka, nes jiems tokia revoliucija atrodyt visikai beprasm. -Teisyb. -Taiau paklauskime dar kart: ar negaldami mgautis revoliucijos ikovojimais tie mons atsuka daigini" kultrai nugar? Ar jie nort grti ikirevoliucinius laikus, gyventi visikai kitaip ir pagaliau pamirti savo vargus ir skurd? -A ir vl priverstas atsakyti, kad nenort. -Ir man taip atrodo. Daiginiai" ventai tiki savo revoliucija, nors jiems i jos nra jokios naudos.

Tarp j neatsiranda nei bambekli, nei disident, nei kontrrevoliucionieri. Kad ir kokia bloga iandien bt padtis, daiginiai" tiki, jog tai vis tiek nepalyginamai geresnis gyvenimas, negu buvo prie revoliucij. -Taip, ir a taip manau. - Noriau, jog iandien pagaliau prisikastum prie io

nepaprasto tikjimo akn. Jei pavyks tai padaryti, tu visikai kitomis akimis pamatysi ir js revoliucij, ir akmenini" gyvenim. -Gerai. Bet nuo ko man pradti? -Klausykis, k sako Motina Kultra. Nuo pat tavo gimimo dienos ji nesiliauja kak nabdjusi tau j aus, ir tu klausaisi lygiai to paties, ko kadaise klaussi tavo tvai ir seneliai, lygiai to paties, k kasdien girdi mons visame pasaulyje. Kitais odiais tariant, a iekau to, kas paslpta giliai tavo ir apskritai kiekvieno js smonje. iandien bt pats laikas ikelti tai j dienos vies. Motina Kultra visuomet tave mok bijoti ikirevoliucinio gyvenimo ir juo bjaurtis, o a pageidauiau, jog surastum paias pirmines tos baims prieastis. -Tegul ir taip, - atsakiau. - Neslpsiu, mes i tikro gerokai prisibijome to gyvenimo, tik bda, kad man jis neatrodo gaubiamas kokios nors kvap gniauianios paslapties. -I ties? O kodl? -Neinau. Tai gyvenimas, kuris niekur neveda. -Jau gana t pavirutinik atsakym. Kapstyk giliau. Atsiduss a tviriau sisupau savo antklod, pasimuisiau ir pabandiau nerti gelm. - domu, - tariau po keli minui. - Sdjau ia galvoda mas, kaip gyveno ms protviai, ir staiga mano smonje ikilo visikai aikus ir rykus to gyvenimo vaizdas. Izmaelis tylomis lauk, k papasakosiu toliau. - Tai buvo nelyginant koks sapnas. Arba komaras. tai vos pravitus kalvos takoskyra sunkiai eina mogus. Tas pasaulis kakodl nuolat skendi prieblandoje. O mogus yra neauktas,

liesas, juodbruvas ir nuogas. tai jis bga susilenks ir stengiasi nepamesti i aki kakieno pdsak. mogus medioja, bet jo nelydi skm. Paskui atslenka naktis, ir jis lieka alkanas. mogus bga ir bga, bga ir bga, sukasi tarsi vover rate. Tai i tikro yra ratas, nes rytoj vakare jis vis dar (arba, jei nori, ir vl) bgs. Bet priek j varo ne tik alkis ir neviltis. Dar yra baim.

Nes ten, u kalvos, kur akys neumato, tyko prieai, pasiry sudraskyti mog gabalus. Tie prieai - tai litai, vilkai ir tigrai. Kaip tik todl mogus nuolat priverstas suktis tame rate: prieais j visada bga jo paties grobis, o pora ingsni jam u nugaros -jau uoliuoja jo prieai. Takoskyra, inoma, simbolizuoja mogaus balansavim ant biologinio inykimo ribos. mogus turi eiti tarsi peilio amenimis ir nuolat irti, jog nuo j nenuslyst. Ties sakant, susidaro spdis, kad juda kalvoje esanti takoskyra ir mogui vir galvos esantis dangus, o pats mogus stovi vietoje. Jis pakliuvo spstus ir bga vietoje, todl jo sivaizduojamas kelias niekur neveda. Kitaip sakant, mediotoj ir augal rinkj gyvenimas klaikus, ar ne?

maitinasi bene geriausiai, be to, maitinimuisi per dien tesugaita dvi ar tris valandas. Jei toki j veikl pavadintume darbu, tursime pripainti, kad mediotojai yra ir didiausi ems tinginiai. tai Maralas elinsas savo knygoje

Taip.
O kodl gi jis toks klaikus? Todl, kad tai vien kova dl teiss ilikti gyvam. Bet juk i tikro yra toli grau ne taip. Neabejoju, kad kakuriame tavo smegen skyriuje i informacija rayta. Mediotojams ir augal rinkjams nereikia u ilikim kovoti energingiau nei vilkams, litams, virbliams ar kikiams. mogus ne blogiau u kitas ris yra prisitaiks gyventi ioje planetoje, ir mintis, es jis balansuoja ant inykimo ribos biologiniu poiriu, yra gryniausia nesmon. Kadangi mogus yra visadis, jam tinkamo maisto itekliai tiesiog neisemiami. I pradi tkstaniai gyvn ri turi badauti, tik tuomet ims stigti maisto ir mogui. Jis protingas ir labai nagingas, todl gali gana gerai prisitaikyti ir prie toki slyg, kurios visikai sunaikint bet koki primat r. Nepasakyiau, jog mediotojai ir augal rinkjai ne tiek jau daug vargsta beviltikai iekodami maisto. Prieingai, i vis pasaulyje gyvenani moni jie

apie akmens amiaus ekonomik to meto mones vadina savaime viskuo apsirpinusia visuomene. Beje, tais laikais mogui plrn keliamas pavojus buvo visikai menkas. Vaizdiai tariant, mogus nebuvo mgstamiausias plrn patiekalas. Taigi kaip matai, tavo k tik papasakota nuostabi ir drauge iurp kelianti vizija tra dar viena nesmon, kuri tau teig Motina Kultra. Jei nori, praleisk i popiet bibliotekoje ir pats tuo sitikinsi. -Na gerai, - atsakiau. - O kas toliau? -Ar dabar, kai jau inai, jog tavo vizija yra grynas prasimanymas, mediotoj gyvenimas tau atrodo bent kiek kitoks? Gal jis jau ne toks atstumiantis? -Gal ir ne toks. Bet vis dlto atstumiantis. - Pagalvok. sivaizduok, kad esi vienas i js visuomenei priklausani benami. Neturi darbo, neturi geros profesijos, monos likimas panaus, be to, ant sprando dar du vaikai. Nra kur kreiptis, nra ko tiktis geresns ateities. Taiau a tau galiu duoti dut, kurioje yra taisytas mygtukas. Paspausi j, ir visa js eima akimirksniu persikels ikirevoliucinius laikus. Js visi tenai puikiai susikalbsite ta paia kalba, visi tursite madaug vienodus gdius. Tau niekad daugiau nereiks sukti galvos ir rpintis nei dl savo, nei dl savo eimos ateities. Tai visai nebus aktualu, nes priklausysite savaime viskuo apsirpinusiai visuomenei. -Neblogai. -Na, tai ar paspausi mygtuk? -Neinau. Dar abejoju. -Kodl? Juk paspauds negali prarasti savo

nuostabaus ankstesnio gyvenimo - toks jis niekad n nebuvo. Anot ms hipotezs, tavo gyvenimas yra visikai apgailtinas, ir nra ko n tiktis, jog kada nors pagers. Kad atsisakytum mano silomo gyvenimo, jis tau turi atrodyti dar bjauresnis u dabartin. Atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo tu galtum nesunkiai, bet negali priimti to, kuris tau silomas, - tai kas i tikro tave sulaiko nuo lemiamo ingsnio. - Taip, i tikrj.

-O kodl, kodl naujasis gyvenimas tau atrodo toks bauginantis? -N neinau. -Atrodo, jog Motina Kultra tave iaukljo tikrai nepriekaitingai. -Matyt. -Na gerai. Pabandykime kitaip. Kai tik daiginiai" upuldavo mediotojus ir augal rinkjus nordami ugrobti j teritorijas, jie visada bandydavo iabuviams paaikinti, kodl iems reikt atsisakyti senojo gyvenimo ir tapti daiginiais". Jie sakydavo: Ligiolinis js gyvenimas buvo ne tik atstumiantis, bet ir neteisingas. mogui nelemta gyventi btent itaip. Todl mums nesiprieinkite. Geriau padkite mums tsti revoliucij, kuriai pasibaigus pasaulis pavirs rojumi." -Teisingai. -Tu palaikyk kultros misionieri pus, o a ginsiu mediotoj ir augal rinkj interesus. Paaikink man, kodl tasai gyvenimas, kuris tkstanius met patenkino mane ir mano mones, yra toks jau apgailtinas, bjaurus ir atstumiantis. -Gerasis Dieve... -Palauk, a tau truput padsiu... Bvana1, tu sakai, es ms pasirinktas gyvenimas apgailtinas, neteisingas ir bjaurus. Tu tvirtini, jog mogui yra lemta gyventi kitaip. Mus tai glumina, Bvana, nes daug tkstani met tikjome gyvenantys tinkamai. Bet jei tu, kuris nujoji vaigdes ir minties greiiu siunti per vis em odius, sakai, jog klystame, tuomet privalome tavo nuomon siklausyti. -Na... a suprantu, kad toks gyvenimas jums atrodo geras. Js paprasiausi neimanliai, nemokos ir kvailiai. -Taip, Bvana, btent. Ir laukiame, kol tu apviesi mums prot. Pasakyk, kodl ms gyvenimas toks

apgailtinas, vargingas ir gdingas. -Jis vargingas, pasigailtinas ir gdingas, nes gyvenate kaip gyvuliai.
1

Bvana - pagarbus kreipinys vyr svahili kalboje, kuri yra labiausiai paplitusi Afrikos taut kalba.

Sumis Izmaelis pralemeno: -Nesuprantu tavs, Bvana. Mes gyvename taip, kaip visi. Pasiimame i pasaulio tai, ko mums reikia, o visa kita paliekame. Taip daro ir litai, ir elniai. Ar lit bei elni gyvenimas irgi gdingas? -Ne. Bet kaip tik todl jie tra gyvnai. mogui taip gyven ti nepritinka. -Hm, - numyk Izmaelis. - Mes to n neinojome. O kodl toks gyvenimas mogui netinka? -Todl, kad... taip elgdamiesi nesate savo gyvenimo eimininkai. Izamelis staiga pasuko j mane savo gaurais apaugusi galv ir paklaus: -Nesame savo gyvenimo eimininkai? Kaip tai suprasti, Bvana? -Nei maisto atsargos, nei kiti jums btini dalykai nra js nuosavyb. -Net neinau, k pasakyti, Bvana. Kai ialkstame, nuj susirandame k nors valgoma. Kam mums tos nuosavybs? -Jei patys k nors sodintumte ar stumte, maisto turtumte daugiau. -Bet kam visa tai, Bvana? Argi svarbu, kas sodina ir sja? -Jei maist sau augintumte patys, btumte tikri, jog prireikus jo tursite. Izmaelis pralinksmjs m berte berti odius: -Na ir nustebinai mane, Bvana! Juk mes ir taip jau inome, jog maisto ia bus. Ms maistas - tai visas gyvasis pasaulis. Ar manai, kad staiga per vien nakt viskas pranyks? Kur gi viskas galt pradingti? ia visuomet yra maisto - kasdien, kiekvienais metais. Jei nebt, mes dabar

nesdtume ia ir nesikalbtume. -Taip, bet jei maist augintumte patys, patys galtumte ir nusprsti, kiek maisto jums reikia. Tuomet galtumte sau pasakyti: K gi, iais metais tursime daugiau bulvi, daugiau pup ir braki."

- Bvana, toki augal ms kratuose ir taip gausu, nereikia n prakaito lieti. Kam mums vargintis ir sodinti tai, kas ir taip visur auga? -Taip, bet... argi jums niekad nepritrksta maisto? Ar niekad neatsitinka taip, jog nortumte bulvi, o laukini nepavyksta rasti? -inoma, kartais taip bna. Bet ar ne tas pats nutinka ir jums? Ar niekad nepasitaik, kad usinorjote paragauti bulvi, o js laukuose jau nra n vienos? -Ne. Mat jei norime bulvi, galime nueiti parduotuv ir nusipirkti j vis mai. -Esu apie t sistem girdjs. Bet pasakyk man tai k, Bvana. Kiek jsiki turi dirbti, kad tas maias bulvi, kur nusiperkate, atsidurt parduotuvje? -Ak, n neinau. Gal koks imtas moni. Tai ir mons, besirpinantys, kad bulvs uaugt sveikos, ir tie, kurie jas nukasa, ir sunkveimi vairuotojai, ir tie, kurie valo tas bulves dar laukuose, ir pakavimo gamintojai, ir fasuotojai, ir tiekjai, veantys jas parduotuves, ir tie, kurie ifasuoja jas parduotuvje, ir taip toliau. Daugyb moni. -Atleisk man, Bvana, bet js tikri beproiai. Usikraunate sau tok varg ir tik dl to, jog usiman bulvi visuomet j turtumte. Jei kuris nors i msiki usimano bulvi, paprasiausiai eina ir pasikasa. O jei bulvi nra, tuomet jie randa kitokio, n kiek neprastesnio maisto, ir imtams moni visai nereikia lenkti nugar dl tokio menkniekio kaip bulvs. -Tu nesupranti esms. - Puikiausiai suprantu, Bvana.

A sunkiai atsidusau ir tariau: -Klausyk, svarbiausia suvokti tai k. Nors js patys tvarkote savo maisto atsargas, vis tiek gyvenate i pasaulio malons. Na ir kas, jog maisto jums niekad nepritrksta. Tai nra taip jau svarbu. Neturtumte okti pagal diev ddel tai visa esm. mogus vertas geresnio gyvenimo. -O kodl, Bvana?

- Na... irk. Vien grai dien js ieinate mediokl ir patiesiate elni. Atrodo, viskas gerai. Tiesiog nuostabu. Bet js negalite sakyti, kad tas elnias ateit btent ia. Tai ne nuo js priklauso, tiesa? -Tiesa, Bvana. -Na tai. Kit dien vl patraukiate mediokln, bet elnio nudobti nepasiseka. Ar kada nors jau buvo taip nutik? -Savaime suprantama, Bvana. - Kitaip ir bti negaljo. Juk js negalite sakinti elniui, jis jums nepriklauso. Tai k gi tuomet darote? Izmaelis gteljo peiais ir paaikino: -Pasigauname por kiki. -Btent. O juk neturtumte tykoti kiki, jei vakarienei norite elnio. - Ir kaip tik todl ms gyvenimas gdingas, Bvana? Btent dl to turtume atsisakyti mums taip patinkanio gyvenimo ir eiti lenkti nugaras viename i js fabrik? Tik todl, jog elniui paiam neatsidavus ms valiai, pasitenkiname suvalg kik? -Ne. Leisk man pabaigti. Js negalite nulemti nei elnio, nei kikio likimo. sivaizduok, kad vien dien ij mik nesume-diojate ne tik elnio, bet ir kikio. K tuomet darote? -Tuomet mes ukandame k nors kita, Bvana. Pasaulyje pilna vairiausio maisto. - Taip, taiau per daug neskubk. Jei jokios ries maistas nepriklauso jums ir tik jums... - vilgteljau j, ir mano veide pasirod plati ypsena. - Klausyk, juk niekas negali garantuoti, kad pasaulyje visada bus pilna maisto, ar ne? Ar kada nors apie tai pagalvojote?

-inoma, Bvana. -Ir kas gi tuomet atsitikt? -ol ir kiti augalai nuvys. Mediai neves vaisi. Paukiai ir smulks gyvnai inyks. Sumas plrn. -O kas nutiks jums? -Jei sausra ilgai usits, ms irgi sumas.

-Nori pasakyti, kad pradsite mirti, ar ne? -Taip, Bvana. -tai! tai pagaliau prijome prie paios esms! -O kokia ia gda mirti, Bvana? -Ne... Mirtis ia niekuo dta. Svarbiausia tai kas: js mirtate, nes gyvenote i diev malons. Mirtate, nes tikjots, kad dievai jumis rpinsis visada. Taip besielgianius gyvnus galima suprasti, bet js turjote pagalvoti apie savo ateit. O argi neturtume patikti savo gyvenimo dievams? -Jokiu bdu. Gyvenime privalote pasitikti tik paiais savi mi. Btent itaip mogus turi gyventi. Izmaelis nerangiai papurt savo masyvi galv ir tar: -Tai i tikro lidnos naujienos, Bvana. Jau nuo neatmenam laik ms gyvybs silas buvo diev rankose, ir mums atrod, kad gyvename kuo puikiausiai. Visus darbus - sj ir pjt -mes palikome dievams, o patys leidome dienas be joki rpesi ir buvome sitikin, jog mums visko ia uteks, nes juk mes iame pasaulyje gyvename! -Taip, - rsiai atkirtau a. - Js ia gyvenate, bet pavelkite save. Nieko neturite. Js nuogi ir benamiai. Nesate saugs, neturite joki patogum ir joki tiksl. -Ir todl tau atrodo, jog gyvename i diev malons? - inoma. Kol js likimas diev rankose, pasaulyje nesate svarbesni u litus, drieus ar blusas. Kol jus valdo itie dievai, besirpinantys litais, drieais ir blusomis, js niekuo i kit neisiskiriate. Esate tik dar viena gyvn ris, kuri reikia paerti. Palauk minutl, - tariau Izmaeliui ir iek tiek laiko

pasdjau usimerks. - tai, galv atjo dar vienas labai svarbus dalykas. Dievai visikai neiskiria js i kit savo krini. Ne, vis dlto mint reikt suformuluoti kitaip. Palauk. Dar kart visk permsts vl prabilau: - Svarbiausia tai kas: to, k jums duoda dievai, utenka gyvu likam gyvenimui, bet jei norite gyventi kaip mons, turite kai kuo apsirpinti ir patys. iuo atveju dievai jums padti n neketina.

Izmaelis pakl j mane nuostabos pilnas akis: -Ar bandai man pasakyti, es mums reikia kako, ko dievai nenusiteik mums duoti? Ar tai nori pasakyti, Bvana? -Tai, btent tai. Dievai duoda jums tiek, kiek utenka gyvuliams, bet negaunate i j nieko daugiau. O kaip tik to daugiau" ir reikia, kad js gyvenimas tapt mogiku. -Bet kaip gi ia yra, Bvana? Kaip gi ia atsitiko, kad sukurti visat ir pasaul, o pasauliui duoti gyvyb dievams iminties pakako, o suteikti monms tai, ko jiems reikia mogikam gyvenimui, tos iminties m ir pritrko? -Neinau, kodl taip atsitiko, taiau taip jau yra. Tai nepaneigiamas faktas. Atsidavs diev valiai mogus gyveno tris milijonus met, ir galiausiai paaikjo, kad jis per t laik n kiek nepatobuljo ir neeng n vieno ingsnio j priek. - Ities keista naujiena, Bvana. Tai kokie gi ia dievai? Nusijuoks paaikinau jam: -Tie dievai, biiuli, yra tikri netikos, dievai be jokios kompetencijos. Btent todl neturtumte patikti jiems savo likimo. Patys tapkite savo likimo eimininkais. -Bet kaip mums tai padaryti, Bvana? -Juk jau aikinau. Privalote patys auginti sau maist. -Tik ar tai k nors pakeis, Bvana? Maistas yra maistas, nesvarbu, kas j augina. -tai ir prijome prie paios esms. Dievai sodina tiek, kiek jums reikia. Js patys galite usiauginti gerokai daugiau. -Kuriam galui, Bvana? Kokia nauda turti daugiau maisto, negu i tikro reikia? Kuriam galui? - Po galais! - suukau. - Pagaliau radome silo gal! Izmaelis ypteljs tar: -Taigi kokia nauda, jei tursime daugiau maisto, negu mums i tikro reikia? -tai! tai galiausiai viskas paaikjo! Kai maisto tursite daugiau, negu jums reikia, tuomet dievai neturs jums galios!

-Galsime parodyti jiems pyg.

-Btent. -Bet man, Bvana, vis tiek neaiku, k mes veiksime su maisto pertekliumi. - Pasiliksite ir kaupsite'j! Pasilaikysite j, ir kai dievai nutars palikti jus alkanus, galsite i j pasiaipyti. Pasiliksite t maist, ir kai dievai uleis sausr, pasakysite jiems: Ms nepagsdin site! Neketiname badauti, ir nieko js mums nepadarysite, nes patys esame savo gyvenimo eimininkai!"

sau susikursite? -Tuomet, kai iplime i diev rank vis pasaul. -Tuomet, kai visas pasaulis atsidurs js, dar didesni nei-anli, rankose, ar ne? - Taip, btent tada. Kai dievai pagaliau neturs mums jokios galios. Nei mums, nei kam nors kitam, esaniam iame pasau lyje. Visa valdia bus ms rankose, ir gal gale tapsime laisvi.

5
Izmaelis linkteljo tuo parodydamas, kad jo, kaip mediotoj ir augal rinkj advokato, vaidmuo baigtas. -Taigi savo likimu dabar rpinats patys, - paklaus jis. -Taip. -Tuomet dl ko visi taip nerimaujate? -Nesuprantu, k nori pasakyti. -Jei gyvyb ir mirtis dabar js pai rankose, vadinasi patys nusprsite, ar gyvensite aminai, ar inyksite. Juk tai turjai galvoje sakydamas, kad patys valdote savo likim, ar ne? - Taip. Taiau, kita vertus, akivaizdu, jog egzistuoja ir tokie dalykai, kuriems mes neturime galios. Pavyzdiui, mes negalime sulaikyti artjanios ekologins katastrofos arba bti tikri, kad jai vykus iliksime. - Vadinasi, nesijauiate saugs. Kada pagaliau t saugum

6
- Na, - ypteljo Izmaelis, - ar mums pavyko bent kiek pasistmti priek? -Manau, kad taip. -Kaip tau atrodo, ar mums pagaliau pavyko isiaikinti, kodl taip staiga vl pakeitei savo nuomon apie ikirevoliucin monijos gyvenim, ar dabartinis js gyvenimas tau tapo toks svarbus? - Taip. Pats lengvabdikiausias i vis Kristaus pasilym, be jokios abejons, buvo is: Per daug nesirpinkite gyvybe, k valgysite, n savo knu, k vilksite. Pasiirkite j paukius. Jie nesja ir nepjauna, neturi joki aruod, bet Dievas juos maitina. Js nepalyginamai vertesni u paukius!" Taiau ms kultro je raginim vieningai suunkama: Ne, po galais, ne!" Net ir labiausiai Dievui pasivent vienuoliai sja ir pjauna, ir susivea derli kluonus. O k apie tai sak ventasis Prancikus? - ventasis Prancikus pasikliov emdirbi, o ne Dievo ma lone. Kai Jzus ima kalbti apie dangaus sparnuoius ir laukuose auganias lelijas, net ir didiausi fundamentalistai usikema ausis. Jie puikiai ino, jog tai tik sumauti Kristaus plepalai, tik tuti odiai. -Taigi tau atrodo, jog revoliucijos aknys gldi btent ia? Js norjote ir vis tebenorite bti savo gyvenimo eimininkais. -Taip. Ir labiau negu bet kada. Man kitoks gyvenimo bdas tiesiog nebt priimtinas.

Mediotojai ir augal rinkjai, mano poiriu, beviltikai nugrimzd praeit, prislgti nesibaigiani rpesi ir i naujai iautanios dienos negali laukti nieko naujo. - O vis dlto j padtis ne tokia ir beviltika. Tai patvirtins kiekvienas kultrologas. Rpesiai labiau slegia js, o ne j peius. Jie nebijo prarasti darbo. Niekas i j nepareikalauja: Parodyk, ar turi pinig, nes kitaip liksi alkanas, nuogas ir be stogo vir galvos."

-Tikiu tavimi. Racionaliai mstant, tu visikai teisus. Bet a kalbu apie savo jausmus, apie dvasin komfort. Mano pasmon, - o jei nori, Motina Kultra, - man sako, jog atsidavus diev valiai, mus nuolat kankins komarai, kuriuose bsime persekiojami, terorizuojami ir visaip bauginami. -Agrarin revoliucija jus kaip tik ir perkl toliau nuo t pasibaistin komar. Dabar dievai js nepasieks. -Taip, tikra tiesa. -Taigi. Atjo laikas sisavinti t nauja. Daiginiai" tai tie, kurie ino grio ir blogio paslapt, o akmeniniai"? -Akmeniniai" - tai mons, patikj savo likim dievams.

1
Artjant treiai valandai lietus liovsi, ir palapinse vl atsirado en bei ten zujani moni. Verslas m suktis, o regini itrok kaimo stuobriai kaip mat tutino savo kienes. Prie ieidamas a dar kiek pastoviniavau, tarp mans ir narvo brukte prasibruko keli smalsuoliai dabitos, ir staiga usinorjau susirasti dabartin Izmaelio savinink. Pasirod, jog tai Artas Ovenas, juodaakis, penki su puse pd gio vyras, matyt, daugiau

laiko praleidiantis kilnodamas svarsius, negu a praleidiu prie raomosios mainls. Pasakiau jam, kad noriau pirkti goril. - Tikrai? - paklaus jis, taiau jo balse nesijaut nieko: nei paniekos, nei susidomjimo. Pasakiau, jog mano ketinimai rimti, ir paklausiau, u kiek man j perleist. -Apie tris tkstanius reikt gauti, - burbteljo jis. -Na, tokia stipri mano aistra irgi nra. -Tai kiek pasilytumte js? - paklaus jis, bet be ypatingo smalsumo. -Gal apie tkstantj. Jis paniekinamai ypteljo, taiau tik truput - tiek, kad nebt paeistas mandagumas. Vyrukas aikiai kadaise Harvardo universitete buvo gavs emiausi kvalifikacijos laipsn ir nuo to laiko trynsis kokiuose nors braiytoj biuruose, nes per savo studijas nieko taip ir neimoko. A jam dar paaikinau: - inote, tai be galo senas gyvnas. Kakam priklaus jau treiajame deimtmetyje. Tuo jis, rodos, susidomjo. Jis paklaus, kaip a tok dalyk suinojau. -Pastu i goril, - tarsteljau taip, tarsi man bt pastami ir tkstaniai kit panai gyvn. -Tegul bus dvideimt penki imtai, - nusileido jis. -Tik bda, kad pustreio tkstanio a neturiu. - Matote, a jau susitariau su Nj Meksike dirbaniu dai lininku, - sksteljo rankomis Artas. - Jis sumokjo man du tkstanius avansu. - Hm... Gal kaip nors sukraptyiau penkiolika. -Argi nesuprantate, jog emiau dviej tkstani dviej imt nuleisti negaliu. Tikrai. Tikra buvo tik viena: jei biau turjs tuos du tkstanius, jis su malonumu bt juos pams. Gal bt nusileids ir iki atuoniolikos imt. Pasakiau, kad dar apie tai pagalvosiu.

2
Buvo penktadienio vakaras, todl paioplinti atj pienburniai m skirstytis tik apie vienuolikt; nusens sargas, ankart gavs dvideimt doleri taip ir nepasirod. Izmaelis umigo sddamas. Jis vis dar buvo susisiauts mano atnetas antklodes, ir a nedrsau jo adinti. Norjau, kad bent kiek pasimgaut savarankiku gyvenimu. Jis nusiiovavo, por kart nusiiaudjo, atsikrenkt ir rm j mane apsiblausus ir piktdiugik vilgsn. -Ateik rytoj, - aikiai igirdau Izmaelio odius, nors jis n nesujudino lp. -Tai nemanoma. Rytoj etadienis. Igirds mano atsakym Izmaelis neapsidiaug, bet suprato, jog esu teisus. Jis nenoromis isirang i antklodi, prisislinko ariau, patogiai sitais naujoje vietoje ir beveik su pasibjaurjimu paklaus: -Tai kur sustojome? -Dalginiams" ir akmeniniams" sugalvojome naujus apibdinimus: pirmuosius pavadinome monmis, inaniais grio ir blogio paslapt, o antruosius - monmis, kurie atidav savo likim diev rankas. Jis pritariamai kak suniurnjo.

3
- Kas nutinka monms, atidavusiems savo likim diev rankas? -K turi galvoje? -Ogi tai k. Kas tokio ypatingo nutinka dievais pasikliaujantiems monms, kas niekad nenutinka daiginiams"? -Na, pagalvokime, - susimsts atsakiau. Nemanau, kad tai atsakymas, kurio i mans

tikiesi, bet kai kas atjo galv.

mons, savo likim patikj dievams, niekad nesiskelbia es pasaulio valdovai ir neveria vis kit gyventi taip, kaip jie. O grio ir blogio paslapt inantys mons elgiasi btent itaip. -Hm. Tu apvertei mano klausim auktyn kojomis, tar Izmaelis. - A tavs klausiau, kas tokio ypatingo nutinka dievais pasikliaujantiems monms, kas niekad nenutinka dalginiams", o tu atsakei man j visai prieing klausm. Paaikinai, k daro gr ir blog; pastantys mons ir ko niekad nedaro akmeniniai". -Kitaip sakant, nori i mano lp igirsti, kas gero nutinka pagal diev vali gyvenantiems monms? -Btent. -Atrodo, akmeniniai" neveria aplinkin gyventi taip, kaip jie usimano. -Tu man kalbi apie tai, k jie daro, o ne apie tai, kas jiems nutinka. O a noriu, jog sutelktum dmes j gyvenimo bdo pasekmes. -Atleisk, bet a tikrai nesuprantu, kur link kreipi. -Supranti, tik nesi prats mstyti apie tuos dalykus vartodamas ms sivestus terminus. -Gal ir taip. -Prisimeni, kok pirm klausim udaviau tau ryt atvykus? Kaip mogus tapo mogumi? Jis vis dar neatsakytas. A garsiai atsidusau neslpdamas savo nusivylimo. - Ko gi dsauji? - paklaus Izmaelis. - Nes tokie plats ir egzistenciniai klausimai mane tiesiog glumina. Kaip mogus tapo mogumi? Neinau. Kakaip tapo. Matyt, lygiai taip pat, kaip paukiai tapo paukiais, o arkliai arkliais. -Gal galtum detalizuoti? -Nepradk vl, - atkirtau jam. -Akivaizdu, jog n nesuvoki minties, kuri k tik

pasakei. -Gal ir ne. -A tau truput padsiu. Kas buvote prie tapdami monmis? - Australopitekai.

-Gerai. O kaip australopitekai tapo monmis? -Pralauk tam tikr laiko tarp ir tapo. -Paprayiau bent kiek mstyti. -Atleisk. - Ar australopitekai tapo monmis tar sau: Gr ir blog mes pastame ne blogiau u dievus, tad mums daugiau nereikia gy venti i j malons kaip kikiams ar drieams. Nuo iol ne dievai, bet mes patys sprsime, kas ioje planetoje gyvens, o kas mirs." -Ne. -O ar po toki odi bt galj jais tapti? -Ne. -Kodl? -Todl, kad bt paeistas visuotins evoliucijos dsnis. -Btent. Kas nutinka monms ir apskritai visiems padarams, gyvenantiems pagal diev vali? -Hm. Dabar suprantu... Jie evoliucionuoja. -tai dabar jau galtum atsakyti klausim, kur udaviau tau ryt. Tad kaip mogus tapo mogumi? -Patikjs savo likim dievams. -Gyvendamas taip, kaip gyvena Afrikos bumenai. -Teisyb. -Gyvendamas taip, kaip gyvena kynakroriai Brazilijoje. -Taip. -Ne taip, kaip gyvena ikagieiai, ar ne? -Aiku, kad ne. -Ar londonieiai. -Irgi ne. -Tad tai dabar jau inai, kas nutinka monms, patikintiems savo likim dievams? -Taip. Jie vystosi. -O kodl gi jie vystosi?

-Todl, kad jie sugeba evoliucionuoti. Todl, kad btent itaip evoliucija ir vyksta. I vadinamojo seniausiojo mogaus isivyst ankstyvasis mogus, nes tasai pirmasis konkuravo su visais

tuo metu emje gyvenusiais padarais. O evoliucionuoti jis galjo todl, jog nepasialino i konkurencijos lauko, bet liko ten, kur vyko natrali atranka. - Nori pasakyti, kad jis buvo visos gyvosios pasaulio ben druomens narys? -Taip. -Btent itaip viskas ir vyko: australopitekas tapo sumaniuo ju mogumi, sumanusis mogus evoliucionavo statj mog, is ilgainiui tapo protinguoju mogumi, o protingasis mogus imintinguoju mogumi. -Taip. -O kas vyko toliau? - Tuomet dalginiai" tar: Mums jau iki gyvo kaulo sid gyventi i diev malons. Labai ai, bet daugiau natrali atran ka ms giminei nereikalinga." -Tai ir yra pati esm. -Taigi. -Prisimeni, sakiau tau, jog prasminti legend - tai stengtis gyventi taip, tarsi ji bt tikrov. -Prisimenu. -Anot daigini" mitologijos, krybos procesas baigsi sukrus mog. -Taip. Bet kas i to? -Kaip turtumte gyventi, kad tai tapt tikr tikriausia tiesa? Kaip turtumte gyventi, kad mogus i ties bt paskutinis sukurtas krinys? -Aha! Suprantu, k nori pasakyti. Gyventume taip, kaip dalginiams" prasta. Mes neabejotinai gyvename taip, jog krimo procesas atrodo pasibaigs. Jei savo elgesio nekeisime, greitai pdini neturs

nei mogus, nei impanzs, nei orangutangai, nei gorilos,- joks gyvas padaras. Tuomet mes - ir tik mes - tapsime pasaulio alfa ir omega. Nordami prasminti savo legend, dalginiai" turi liautis kr save paius. Ir, deja, jie t prakeikt darb dirba.

4
- Paioje ms bendravimo pradioje a mginau padti tau surasti dalgini" legendos pagrind ir aikinau, jog akmenini" legenda grindiama visikai kitokia mintimi. -Taip, prisimenu. -Gal jau galtum t mint suformuluoti? -Neinau. i akimirk negaliau prisiminti netgi daigini" prasminamos legendos pagrindo. -Prisiminsi, tik nesiblakyk. Kiekviena legenda turi pagrindin savo mint, dar vadinam prielaida. -Taip, taip. Pagrindin dagini" legendos mintis yra tokia: pasaulis priklauso mogui, - tariau ir, kelias minutes patyljs, nusijuokiau: -Juk ia viskas kaip ant delno. Akmenini" legendos pagrindas yra mintis, jog mogus yra pasaulio dalis ir jam priklauso. -O k tai reikia? -Kaip tai - k?! - nusikvatojau a. - Vis-k! -Tsk savo mint toliau. - Tai reikia, kad nuo pat pradi visa, kas gyva, priklaus pasauliui, buvo jo dalis. tai taip pasaulis ir tapo toks, koks yra. Vienalsiai, kurie kadaise plduriavo senuosiuose vandenynuose, irgi buvo pasaulio dalis, ir kaip tik todl ilgainiui susiformavo visos kitos gyvybs formos. Atviroje jroje gyvenusios uvys priklaus pasauliui ir tai leido atsirasti amfibijoms. ios irgi bu vo pasaulio dalis ir kaip tik todl i j galjo atsirasti ropliai. O kadangi ir ropliai priklaus pasauliui, i j isivyst induoliai. I induoli pagaliau isivyst primatai. Jie irgi priklaus

pasauliui, todl susidar slygos i j atsirasti australopitekams, o i aust ralopitek - mogui. Tris milijonus met ir mogus priklaus pasauliui ir btent todl jis evoliucionavo, darsi vis protingesnis bei nagingesnis ir pagaliau taip itobuljo, kad buvo pavadintas Homo sapiens sapiens, imintinguoju mogumi. Taip atsiradome mes.

Akmeniniai" vis laik itaip ir gyveno - tarsi bt neatskiriama pasaulio dalis. Taigi. Tai taip mes ir atsiradome.

5
Dabar Izmaelis tar: -Mes inome, kas nutiks, jei gyvensime laikydamiesi daigini" poirio, jog pasaulis priklauso mogui. -Taip. Pasaul itiks katastrofa. -O kas atsitiks, jei laikysims akmenini" poirio, kad mogus priklauso pasauliui? -Krybos procesas niekad nesibaigs. -Na, tai kuri mintis tau labiau patinka? -Balsuoiau u antrj.

6
- Man dar kai kas topteljo, tariau a. -Klok. - Man atrodo, kad visa tai, k dabar papasakojau, ir yra legenda, kuri jau tris milijonus met stengiasi prasminti akmeniniai". Daigini" legend galima nusakyti taip: dievai sukr pasaulj mogui, bet galiausiai sugadino vis reikal, todl monms visk teko paimti j savo rankas. Tuo tarpu akmenini" legendos esm yra tokia: dievai sukr ir kirmles, ir virblius, ir kikius, ir mog, kad visi jie gyvent pasaulyje; kol kas, regis, viskas klostosi kuo puikiausiai, todl galime bti rams ir palikti visk tvarkyti dievams. - Teisingai. Abi ias legendas galima papasakoti ir iek tiek kitaip, bet ir tavasis variantas visai neblogas.

Minutl pasdjau tyldamas, o paskui vl tariau: - tai kokia, anot ios legendos, yra pasaulio reikm, diev ketinimai pasaulio atvilgiu ir mogaus lemtis. - Na, ir kokia gi? - Pasaulio reikm... Manau, geriausiai tai pasakyta treiame Genezs knygos skyriuje. Tai sodas - diev sodas. Taip pavadin iau pasaul net ir tuomet, jei gerokai abejoiau, ar btent jie t pasaul sukr. Taiau dabar man patogiau mstyti btent iomis kategorijomis. - Suprantu. - Taigi sode auga du mediai. Vienas skirtas dievams, kitas mums. Tas, kuris skirtas dievams, vadinamas Grio ir Blogio Mediu, o msikis - tai Gyvybs Medis. Taiau surasti Gyvybs Med galime tik pasilik sode, o pasilikti ia galime tik tuomet, jei nekiime nag prie dievams skirto medio. Izmaelis linkteljo galva nordamas mane padrsinti. - Diev ketinimai... Tai, regis... Tai kakaip susij su evo liucija, ar ne? Jei pradsime nuo t senuosiuose vandenynuose kadaise gyvenusi vienalsi ir ingsnis po ingsnio paseksime, kaip jie vystsi, tursime pripainti, jog gyvybs formos darosi vis sudtingesns. Padarai pradeda turti savimon ir intelekt. Ar su tuo sutinki?

- Taip.
- Taigi vis ri padarai, gyvenantys iame pasaulyje, turi ioki toki savimon ir bent proto uuomazgas. iais dalykais dievai apdovanojo toli grau ne vien mones. Niekad nebuvo net minties, jog mes ioje scenoje galtume bti vieninteliai ak toriai. Akivaizdu, jog dievai norjo pripildyti pasaul proting ir savimon turini padar. - Atrodo, kad taip ir buvo. Bet tuomet mogaus likimas, matyt, neturjo bti visikai paprastas. - Taip. Kad ir kaip bt keista, mogaus lemtis ir yra visikai paprasta. Nes jis yra valgas, pirmeivis, rodantis kitiems keli. Jam pirmajam skirta suinoti, jog mons ir juos panas kriniai

gali rinktis: arba trukdyti dievams, spyriotis ir ti, arba pasitraukti ir laikytis kukliau, kad pakakt vietos ir visiems kitiems padarams. Bet tai dar ne viskas. Tam tikra prasme mogui lemta engti toliau u juos. Suteikdamas galimyb visiems kitiems kriniams: banginiams, delfinams, primatams ir meknams, jis tapt lyg ir j protviu... Keista, taiau tai dar didingesnis likimas, nei daiginiai" galjo sivaizduoti. -Kodl didingesnis? -Tik pagalvok. Kad ir kokie padarai po milijardo met isivystys, kad ir kur jie gyvens, jie visada sakys: mogus? Ak taip, mogus! Tai buvo toks nuostabus padaras! mons jau buvo besunaikin pasaul ir besutrypi vis ms ateit, taiau jie laiku atsipeikjo ir sustojo. Jie pasitrauk ir suteik galimyb pasireikti kitiems. Jie parod, kaip reikia elgtis, kad is puikus sodas niekad nebt nuniokotas. mogus mums visiems pavyzdys!" -Taigi mogaus likimas nra visikai apgailtinas. -Ne, jokiu bdu. Man atrodo, kad kaip tik tai... -Taip? - ... kad tai galutinai ubaigia legend. Pasaulis labai puiki, tiesiog nuostabi vieta. Ir taip buvo visuomet. Visikai nereikia, jog mogus j ukariaut ir valdyt. Kitaip tariant, nereikia, kad pasaulis priklausyt mogui, prieingai - tai mogus turi bti pa saulio dalimi. Juk kakam reikia t keli nueiti pirmam, kakas pirmas turi sitikinti, jog sode auga du mediai, ir i vieno turi naudos dievai, o i kito - visi j kriniai. Vieni i diev sukurt padar turi praminti kelius, o tuomet... tuomet jau

niekas negali inoti, kaip reikalai pakryps toliau. Kitais odiais sakant, mogus pasaulyje vaidina savo vaidmen, bet tai - ne valdovo vaidmuo. Si teis priklauso dievams. mogaus uduotis - bti pirmeiviu. mogui skirta bti pirmuoju ir drauge sugebti ilikti. Jam teks isiaikinti, kaip galima tai pasiekti, o tada jis turs pasitraukti al ir uleisti viet tiems padarams, kurie evoliucionuodami kada nors taps labai panas mones. Galbt mogus, laikui bgant, netgi taps toki padar mokytoju. Ir ne iaip sau mokytoju, o

labai svarbiu, vieninteliu mokytoju. inoma, gali bti ir taip, jog mogus bus tik pirmuoju mokytoju, taip sakant, vaik darelio aukltoju, taiau ir tokia misija visai nebt gdinga. Bet inai k? -K? -A vis laik klausiau savs: Taip, tai labai domu, tik kokia i to nauda? Juk tai nieko nepakeis!" -O k manai dabar? -Kad mums kaip tik ito ir reikia. Reikia liautis pirkti daugyb daikt. Netgi visikai liautis juos pirkti. mons turt imtis kokios nors pozityvios veiklos. Jiems reikia vizijos, kuri... Net neinau. Kuri... -Manau, nori pasakyti, kad monms daugiau nereikt bartis, o paskui jaustis kvailiems ir kaltiems. Jiems reikia kai ko daugiau nei sitikinimas, jog neivengiamai artja pratis. monms reikia tokios pasaulio ir savo tolimesnio gyvenimo vizijos, kuri juos kvpt naujiems darbams. -Taip. Btent. Nei desperatikos pastangos mainti utertum, nei bandymai riuoti iukles, nei siekimas ivalyti or nuo kenksming mediag kvpimo nesuteikia. Bet naujas ir savs, ir pasaulio suvokimas... Tai jau visai kitas dalykas... A nebaigiau savo minties. Po galais, Izmaelis ir taip suprato, k norjau pasakyti.

monija. Akmenini" legenda turi savo antrj skyri. - O koks tas antrasis skyrius?

7
- Tikiuosi, dabar supranti pagrindin mint, kuri stengiausi tau kalti galv jau per vien i pirmj ms usimim? Daigini" prasminama legenda jokiu bdu nra antrasis skyrius legendos, kuri jau tris milijonus met stengiasi prasminti

-Neseniai pasakei daug k, kas ten raoma, ar ne? -Nebiau toks tikras. Minutl pamsts, Izmaelis prabilo: - Mes niekados taip ir nesuinosime, ar toli buvo paeng Europoje ir Azijoje gyven akmeniniai", kai ia pasirod js kultros mons ir nulav juos nuo ems paviriaus. Taiau aikiai inome, kiek buvo paeng tie, kurie gyveno Siaurs Ame rikoje. Jie irgi stengsi nekeisti jiems nuo seno prasto gyvenimo bdo ir elgtis taip, jog galt vystytis ir greta j gyvenantys pada rai. Ir jie taip elgsi ne i kilniadvasikumo, toli grau ne. Svarbu suprasti viena: tiems monms n j galv neov pasiglemti pa saul, primesti jam savo valdi ir paskelbti kar viskam, kas gyva. Jeigu jie bt itaip elgsi, galbt po penki ar deimties tks tani met iame kontinente bt susiformavs koks tuzinas toki pat rafinuot, turini savo vertybes ir teisingumo suprati m civilizacij, kokia dabar yra jsik. Tai nesunku sivaizduoti. - Ne. Nors, kita vertus, ir nelengva. Juk anot daigini" mitologijos, bet kuriame visatos kampelyje atsiradusi civilizacija turi bti daigini" civilizacija, -jai priklausantys mons, nelyginant mirties pranaai su dalgiais rankose, engia pasaul ir paima j savo valdion. Tai taip akivaizdu, jog plaiau net neverta kalbti. Juk kiekviena ateivi civilizacija, kuri apra

mokslins fantastikos krjai, buvo daigini" civilizacija. Kiekviena civilizacija, su kuria susidr JAV karinis laivas Enterprise", i esms buvo daigini" civilizacija. Taip yra todl, kad ir i puss odio aiku, jog bet koks protingas padaras stengsis isprsti i diev globos ir n kiek neabejos, kad pasaulis priklauso jam, ir tik jam. -Gryna tiesa. -Bet tai dabar man ikilo labai svarbus klausimas. K btent reikia priklausyti pasauliui, bti jo dalimi? Tu tikriausiai nemanai, kad i ties pasaulio dalimi yra vien mediotojai ir augal rinkjai? -Diaugiuosi, jog toks svarbus dalykas nepraslydo tau pro akis. Net jei Afrikos bumenai ar Brazilijos kalapalai (tikkims,

jog j dar yra lik gyv) nort be joki pokyi gyventi dar deimt milijon met, negaliu sivaizduoti, kad pasaulis ir jie patys k nors prarast. - Tiesa. Bet tai nra atsakymas mano klausim. Kaip civili zuotas mogus gali priklausyti pasauliui? Prarads kantryb ir truput susierzins Izmaelis papurt galv: -Civilizuotumas ia niekuo dtas. Kaip tarantulai gali bti pasaulio dalimi? Kaip gali pasauliui priklausyti rykliai? -Nesuprantu. -Apsivalgyk aplinkui ir pamatysi, kad vieni padarai elgiasi taip, tarsi pasaulis priklausyt jiems, o kiti taip, tarsi jie priklausyt pasauliui. Ar gali iskirti ias dvi grupes?

sugeba laikytis netgi sraigs ir kirmls? -Turime. -Kaip jau sakiau anksiau, mogaus noras sikurti ir gausinti savo gimin neprietarauja dsniui, prieingai - jis yra to dsnio slygojamas. Tas pat sakytina ir apie civilizacij. Tad koks gi buvo tasai tavo klausimas?

-Taip.
-Gyvnai, kurie elgiasi taip, tarsi patys bt pasaulio dalis, laikosi taikios konkurencijos dsnio ir kaip tik dl to sudaro slygas greta gyvenantiems padarams netrukdomai veistis bei evoliucionuoti. Kaip tik itaip isivyst mogus. Salia australopitek gyven padarai neman, jog pasaulis priklauso jiems, todl leido jam laisvai kisti ir vystytis. Tik kaip tu nori ia pinti civilizuotu-m? Ar bti civilizuotam - tai privalti sunaikinti pasaul? -Ne. -Ar tai reikia, jog bdami civilizuoti jau tiesiog negalite palikti kitiems iek tiek vietos, kad jie galt daugintis ir vystytis? -Ne, nereikia. -Ar dl civilizacijos negalite gyventi niekam nekenkdami, taip kaip rykliai, tarantulai ir barkuols? -Galime. -Ar neturite jg laikytis dsnio, kurio nesunkiai

-Jau n neinau. Akivaizdu, jog priklausyti pasauliui reikia... priklausyti bendruomenei, kurios nariais yra visi gyvi padarai. Tai pasaulin gyvn bendruomen. Tai reikia bti jos nariu ir laikytis visiems galiojani taisykli. - Ir jei bti civilizuotu apskritai k nors reikia, matyt, civili zuotiesiems lemta bti tos bendruomens lyderiais, o ne tik nusi kaltliais, kurie nori sunaikinti pasaul. -Teisyb, - atsakiau ir kelias minutes susimsts patyljau. -Prie kelias minutes tu pasakei vien domi mint. Kad mes niekados taip ir nesuinosime, ar toli buvo paeng Europoje ir Azijoje gyven akmeniniai", kai ia pasirod ms kultros mons ir nulav juos nuo ems paviriaus. -Taip. Ir kas i to? -Manau, pastaraisiais metais apie tai buvo isiaikinta kai kas daugiau. Izmaelis linkteljo galva ir tar: -Jei tai visikai nauja informacija, tuomet mans ji tikriausiai dar nepasiek. , -Archeolog Rajana Aisler apra Deiv garbinusi ir emdirbyste besivertusi akmenini" kultr, kuri gyvavo Europoje tol, kol prie penkis ar eis tkstanius met ios teritorijos ne-upldo daiginiai". Tik ji, inoma, ia nevartoja pavadinim akmeniniai" ir daiginiai". Izmaelis linkteljo ir pasak: -Knyga vadinasi Taur ir amenys". -Taip. - Dl jos apraom vyki a visikai nelinks ginytis. I esms mes abu kalbame apie t pat, tik nesutariame dl to, kas buvo t vyki liudininkai. Prie jos apraom Kurgano kult

ros moni siverim Europ, ten jau maiausiai tkstantme t buvo emdirbyste besivertusi daigini" tvyn. Taigi Dei vs garbintojai, apie kuriuos ji kalba, buvo ne akmeniniai", o daiginiai". - Taikiai nusiteik daiginiai"?

-inoma. Ar taip sunku sivaizduoti, kad daiginiai" irgi gali bti taiks? -Ne, nesunku. Atleisk, kad pertraukiau. Klausausi toliau. -Be to, nra jokios prieasties manyti, jog daiginiai" negaljo garbinti kokios nors deivs. Liekanos, kurias archeologai randa kadaise Siaurs Europoje buvusiose pelkse, o dabar durpynuose, aikiai rodo, kad tame regione gyven daiginiai" Deiv garbino ir bronzos, ir geleies amiuje, iki pat krikionybs eros pradios. -Galbt. -Kalbdama apie tuos europieius, Aisler vadina juos taikiais Deiv garbinusiais emdirbiais, o a laikau juos ne kuo kitu, tik taikiais Deiv garbinusiais daiginiais". Kalbdama apie Kurgano kultros atstov siverim, Aisler vadina juos iauriais klajokliais grobikais, o a manau, jog jie buvo iaurs klajokliai daiginiai". -Daiginiai" - klajokliai? - inoma. Ar manai, kad daiginiai" jokiu bdu negaljo klajoti? Gal tau atrodo, jog tryliktame amiuje Ryt Europ u pld mongolai-totoriai nepriklaus daiginiams"?

primet pasauliui. To negali bti. Niekada. N po tkstanio met." O a negaljau pateikti jiems n vieno pavyzdio, kuris tok teigin paneigt. Dabar jau galiu.

8
- Grdamas prie idj klausimo, turiu pasakyti, kad pastarosiomis dienomis, man regis, radai kakok nauj j altin, - tar Izmaelis. -Apie k tu? -Visi kiti mano mokiniai, prij i minties kelions krykel, sakydavo: Taip, taip, tai nuostabu, bet mons niekada neatsisakys valdios, kuri

kart teko palaukti gal por minui, kol Izmaelis vl prabilo: -Tikiuosi, jog inai, kas per pastaruosius kelet met vyko Taryb Sjungoje ir Ryt Europoje? -Tu teisus. Jei prie deimt ar dvideimt met kas nors bt pasaks, jog marksizmas bus pradtas ardyti i viraus, bt buvs apauktas svajotoju ir visiku kvailiu. -Taip, tai gryna tiesa. -Bet kai tik tuose kratuose gyvenantiems monms atsirado viltis pakeisti savo gyvenim, marksizmo buvo atsisakyta tiesiog per vien nakt. -Suprantu, k nori pasakyti. Dar prie penkerius metus ir a biau tvirtins, kad jokia viltis negali kvpti moni tokiems dideliems darbams. -O kaip manai dabar? -Dabar man tai bent neatrodo nemanoma. Tiesa, visikai maai tiktina, bet apskritai galima.

liautis perse kiojs Abel, kad j nuudyt. Tai pats svarbiausias dalykas, jei

9
- Bet noriau paklausti dar vieno dalyko, pridriau. -Klausk. -Tavo skelbime buvo parayta: Btinas nuoirdus trokimas igelbti pasaul." -Na, ir kas gi ia neaiku? -K man daryti, jei tikrai nuoirdiai troktu gelbti pasaul? Pro narvo virbus Izmaelis smeig mane pikt vilgsn: -Nori veiklos programos? -Aiku, kad noriu. - tai tau programa. Viskas, kas aprayta Genezs knygoje, turi vykti visikai prieingai. Pirmiausia, Kainas turi

norite ilikti gyvi. Be to,"akmeniniai", kuriems yra ikils didiulis pavojus, pasauliui labai reikalingi. Ir ne tik todl, kad irgi yra mons, bet dl to, jog pasaulio naikintojams tik jie gali parodyti, kad yra ne vienas teisingas gyvenimo kelias. Treia, privalote kuo greiiau ispjauti nusiskint udraustj vaisi bei kart ir visiems laikams atsisakyti minties, jog inote, kam ioje planetoje reikia gyventi, o kam - mirti. -Taip, suprantu. Bet tai monijai skirta programa. A kalbjau apie veiklos plan man paiam. K daryti man? -Imokyk imt moni to, ko a imokiau tave, ir paskatink, kad kiekvienas i j tas tiesas perduot dar imtui. tai kaip tai visada buvo daroma. - Taip, bet... ar to pakaks? Izmaelis surauk antakius ir atsak: - Aiku, kad nepakaks. Bet jei pradsi nuo ko kito, apskritai nebus jokios vilties. Negali sau tarti: Gerai, mes pakeisime moni elges pasaulio atvilgiu, taiau neketiname keisti nei j poirio pasaul, nei j poirio dievikuosius ketinimus pa saulio atvilgiu, nei j poirio mogui skirt likim." Kol js kultros mons vieningai sutaria, jog pasaulis priklauso jiems, o jie patys diev yra paskirti t pasaul ukariauti bei valdyti, tol jie elgsis lygiai taip pat, kaip elgsi paskutiniuosius deimt tkstani met. Jie nesiliaus irj pasaul kaip savo pai nuosavyb ir kovos su juo taip, tarsi jis bt pikiausias prieas. statymais ia

nieko nepakeisite. Turite keisti moni mstym. Be to, negali ma paprasiausiai su aknimis irauti grsm keliani idj ir palikti tutum. monms reikia diegti nauj ir dar vertingesn mint, jog mogaus viepatavimo pasaulyje epocha, kai jis visk luoja nuo ems paviriaus, yra komaras, kuris nieko gero ne duos ir i kurio monms nebus jokios naudos. Papurts galv pertraukiau j: - I tavo pasakyt odi susidaro spdis, jog kakas turi pakilti did yg ir iandieniniame pasaulyje tapti tuo, kuo seno vs Romos imperijos laikais tapo ventasis Paulius.

- Taip. Tam tikra prasme. O ar i mintis tokia jau abejotina? A nusijuokiau: -Abejotina? Tai per silpnai pasakyta. Pavadinti i mint abejotina yra tas pats, kaip Atlanto vandenyn pavadinti balute. - Ar tai tikrai visikai nemanoma iais laikais, kai prie ka mer atsistojs komikas prie televizori ekran pritraukia dau giau moni, nei Pauliui pavyko suburti per vis savo gyvenim? -A nesu prie kamer stovintis komikas. - Bet tu juk raytojas, ar ne? - Tik ne toks, kuris galt parayti k nors tokio. Izmaelis gteljo peiais ir tar: -Laimingas tu mogus. Neturi joki sipareigojim. Tiesiog nusikratai j. -ito a nesakiau. -Ko gi tu tikjaisi i mans imokti? Ukeikim? Magik odi, kuriuos tarus visa bjaurastis pradings savaime? -Ne. -Pagaliau paaikjo, kad tu beveik niekuo nesiskiri nuo t, kuriuos niekini: tu tik norjai gauti kai k sau. K k, kas pasaulins katastrofos akivaizdoje leis tau pasijusti iek tiek geriau. -Ne, tai netiesa. Tu mans dar nepasti. Visuomet taip elgiuosi. I pradi sakau: Ne, tai nemanoma, visikai nesivaizduojama", o paskui einu ir tai padarau. Truput aprims Izmaelis nunarino galv. -Jau dabar inau, kad mons mans paklaus: Ar silai grti prie mediotoj ir augal rinkj gyvenimo?" - Tai, inoma, kvaila mintis, - tar Izmaelis. - Kiek dar kart tursiu tai kartoti? Js bda visai ne emdirbyst, o

idiotikas sitikinimas, jog visas pasaulyje esantis maistas priklauso jums. Juk mons dirbo em jau nuo neatmenam laik. Visur ir visada jie stengsi auginti daugiau savo mgstamo maisto tai ir yra emdirbysts esm. Dauguma ilikusi akmenini" geni yra vien emdirbiai, o ne mediotojai ar augal rinkjai. Js ir jie skiriats vieni nuo kit ne tuo, jog js emdirbiai, o jie - ne.

Akmeniniams" emdirbyst nra niekad nesibaigiantis karas prie visus kitus ems gyvius - tai didiausias skirtumas. Pagrindinis akmenini" gyvenimo principas - ne medioti ir rinkti augalus, bet leisti laisvai vystytis alia esaniai gyvybei. itaip gyventi gali tiek emdirbiai, tiek mediotojai bei augal rinkjai. Izmaelis trumpam nutilo, o paskui kalbjo toliau: -A stengiausi parodyti tau nauj monijos istorijos paradigm. Akmenini" gyvenimo formos nra kain koks pasens dalykas, kurio liekan dar kai kur galima rasti ir prie kurio bt galima sugrti. Jums reikia ne sugrti, bet engti pirmyn. -Bet kur link? Mes negalime paprasiausiai pabgti nuo savo kultros, kaip tai padar hokoamai. -Tai tiesa. Hokoamai turjo savo sen gyvenimo bd. Jums teks bti krybikesniems. Pasistengti tikrai verta. inoma, jei norite ilikti, - tar jis, mets mane blaus vilgsn, ir dar pridr: - Juk js sumans ir iradingi mons, ar ne? Juk btent iomis savo savybmis ir didiuojats, tiesa?

Tobuljanios technologijos jums nra didesn problema negu emdirbyst. Ir prieastys ia lygiai tos paios, todl j n neminsiu. mons buvo emdirbiai ir tobulino savo technik jau nuo neatmenam
' Luditai - main dauytojai, pirmj stichini Didiosios Britanijos darbinink bruzdjim XVIII a. pab. - XIX a. pr. dalyviai.

-Taip.
-Tai k nors sugalvosite. Kelias sekundes stengiausi visk aikiau suvokti, o tuomet tariau: -Taip, mes iradingi, bet ms iradingumas paprastai yra nukreiptas naujoms technologijoms kurti. -Na ir kas? -Argi jei norime ilikti, mums nereikia pirmiausia sustabdyti technin paang? Izmaelis met mane irzl vilgsn ir atsak: - Ar vis t laik bendraudamas su manimi tik tiek ir gird jai? Ar a tau pasirodiau ess iprotjs luditas1?

laik. Kas gi ta technika? Juk tai tik darbo jrankiai. Jais galima naudotis neapgalvotai ir kvailai - tuomet jie bus pavojingi. Svarbiausia, jog jais neturi bti itaip naudojamasi.

10
- A praleidau vien smulkmen, - tar Izmaelis ir taip sunkiai bei lidnai atsiduso, tarsi pats bt gailjsis, jog btent dabar tai prisimin. Netardamas n odio laukiau. - Vienas i mano mokini buvo sdjs kaljime. U gin kluotus apiplimus. Ar jau tau pasakojau? Atsakiau, jog ne. - Bijau, kad ms bendras darbas buvo naudingesnis man, o ne jam. Pirmiausia a sitikinau, jog prieingai negu rodoma filmuose, kaljime savo dienas leidiantys mons toli grau nra beveid mas. Kaip ir laisvame pasaulyje, ia vieni yra turtingi, kiti - vargai, vieni galingi, o kiti silpni. Ir slygikai kalbant, turtingieji bei galingieji net ir kaljime gyvena visai neblogai, tiesa, ne taip puikiai, kaip laisvje, taiau nepalyginti geriau negu vargingieji ir silpnieji. I esms jie gali gauti beveik visk, ko usi geidia, pavyzdiui, narkotik, maisto, sekso ir iaip visoki pa tarnavim. A kiek nustebs kilsteljau antakius. - Nortum suinoti, kaip visa tai susij su ms pokalbiu, -suprasdamas mano bsen tar Izmaelis. tai tau ir ryys: daigini" pasaulis yra didiulis,

vilgs niu neapr piam as kalji mas, ir visi mon s, iskyr us tik en bei ten isiba rsiusi akm enini " saujel , tame kalji me leidi a savo diena s. Praju siame imtm etyje kiekvi enai Siaur

s Amerikoje ilikusiai akmenini" geniai buvo leista pasirinkti arba mirt, arba kaljim. Beveik visos i j pasirinko kaljim, tik nedaug geni sugebjo prie tokio gyvenimo priprasti.

I tikro, regis, taip ir buvo. Iz maeli s pave lg mane ir man jo akys pasiro d kako kios susidr umstu sios, o vilgs nis labai lidna s. Mokyt ojas vl prabil o: -i no ma ,

gerai rengtame moderniame kaljime turi bti ivystyta ir vietin pramon. Tikriausiai supranti, kam to reikia? -Na... tuomet tenai kalintys mons turi kuo usiimti. Tuomet jie nenuobodiauja ir nesuka sau galvos dl to, koks tuias ir apgailtinas j gyvenimas. - Taip. O gal galtum paminti pagrindin tos pramons

bruo?
- Pagrindin ms pramons bruo. Palauk truput. Atrodo, tai neturt bti sunku... -Sakyiau, netgi labai akivaizdu. Kiek pamsts tariau: -Pasaulyje esani itekli eikvojimas. Izmaelis pritardamas linkteljo galva ir tar: -Pataikei kaip pirtu ak.

11
- Vis dlto yra didiulis skirtumas tarp kalini kriminalini nusikaltli ir kalini, patekusi js kultrin kaljim. Pirmieji supranta, kad turtas ir jga, kuri kaljime kai kam pavyksta gyti, neturi nieko bendra su teisingumu. vilgteljs j papraiau, kad savo mint paaikint. - Kurie js kultrinio kaljimo kaliniai turi savo rankose valdi? -Hm, - atsakiau. - Vyrai. Ypa baltieji vyrai. -Taip, btent. Bet tu supranti, jog tie baltieji

vyrai irgi yra kaliniai, o ne priirtojai. Nors jie galingi ir naudojasi daugybe privilegij, nors primeta valdi kitiems kaljime esantiems kaliniams, vis dlto n vienas i j neturi rakt, kuriais galt atsirakinti kaljimo vartus. -Taip, tai tiesa. Donaldas Trampas1 gali daug k, ko negaliu a, bet jis nebegali itrkti i kaljimo, o a galiu. Tik kuo ia dtas teisingumas? -Teisingumas reikalauja, kad iek tiek valdios ir teisi kaljime turt ir kiti kaliniai, ne tik baltieji vyrai. -Taip, suprantu. Bet k tu nori pasakyti? Kad tai - tiesa? - Tiesa? inoma, tai tiesa. Tiesa, kad vyrai ypa, kaip sakei, baltieji vyrai - jau tkstanius met, o gal ir nuo pat pradios, tarp kalini yra karaliai. inoma, tiesa, kad tai yra neteisinga. Ir aiku, tiesa, kad turtas bei jga kaljimuose turt bti perskirsty ta i naujo. Tik reikia pastebti tai k: jei norite ilikti kaip ris, jums svarbiausia ne perskirstyti turtus ir valdi kaljimo viduje, o panaikinti pat kaljim. -Taip, suprantu. Bet nemanau, kad supras kiti mons. -Tikrai? -Tikrai. Tarp aktyviai politikoje besireikiani moni turto ir valdios perskirstym bt galima palyginti... Net neinau, kok od pavartoti, kad bt pasakyta pakankamai grietai. tai, atrodo, kai kas atjo j galv. Su ventuoju Graliu. -Taiau daigini" kaljimo panaikinimui pritart visa monija. A papuriau galv ir paaikinau: - Bijau, kad tokiam nutarimui didioji dalis monijos kaip tik pasiprieint. Nesvarbu, ar mons baltieji, ar spalvotieji, ar

jie vyr ai, ar mot ery s, visi nori gyt i tiek jg os ir turt , kiek tik ia me kal ji me ma no ma. Jie nes uvo kia, kad ia kal ji ma s ir kad jis

naikina pasaul. Izmaelis tik gteljo peiais: -Tu kaip visada pesimistas. Gal ir tavo tiesa. Bet noriau tiktis, jog klysti. -A irgi noriau klysti, patikk.

12
N

Donaldas Trampas JAV nekilnojamo turto bei pramog verslo magnatas.

Nors ms pokalbis truko tik koki valand, Izmaelis atrod labai iseks ir nuvargs. A jau subruzdjau ketindamas ieiti, bet jis aikiai norjo pasakyti dar kai k. Pagaliau jis j mane pakl akis ir tar: -Jau ir pats supranti, kad ms usimimai baigti. Pasijutau taip, tatsi jis peiliu bt man smogs pilv. Kelioms sekundms Izmaelis usimerk, o paskui vl prabilo: - Atleisk. A pavargau ir man jau sunku tiksliai reikti savo mintis. Tikrai nenorjau visko baigti tai itaip. Negaljau pratatti n odio, todl tik tylomis linkteljau. - Turiu galvoje tai, jog padariau visk, k buvau usibrs. Kaip mokytojas daugiau nieko negaliau tau duoti. Taiau man bt malonu, jei liktume draugai. Man ir vl odiai ustrigo gerklje ir teprisiveriau linktelti. Izmaelis pasuko galv ir pavelg aplinkui nieko nesakaniu blausiu vilgsniu, tarsi mans ia visai nebt. O netrukus jis pasitrauk prie galins narvo sienos ir nesislpdamas nusiiovavo. - Klausyk, - tariau a stodamasis, - a griu rytoj. Jis nuvelg mane ilgu, verte verianiu vilgsniu. Matyt, stebjosi, kokio dar galo a i jo noriu, tik nedrso paklausti. Atsisveikindamas jis kak suniurnjo ir palingavo galva.

1
T nakt, prie umigdamas isinuomotame viebuio kambaryje, a galutinai apgalvojau savo plan. Planas buvo ne kain koks ir a tai inojau, bet galv neatjo nieko geresnio. Nesvarbu, ar Izmaeliui tai patiks, ar ne (o a inojau, kad nepatiks), vis tiek turjau itraukti j i tos sumautos cirko palapins. Planas buvo blogas, blogas jau vien todl, jog galjau naudotis

tik tuo, k pats turjau, o turjau labai nedaug. Tiesa, viena slapta korta buvo, taiau bijojau, kad j metus paaiks, jog tai tik dviak. Kit ryt, apie devint valand, a automobiliu pasiekiau ma miestel, buvus madaug pusiaukelje iki mano nam. Cia tikjausi papusryiauti. Tik staiga ant mano automobilio valdymo skydo usideg perspjimas Kyla temperatra". Tai privert mane sustoti. Atvoiau variklio gaubt ir patikrinau tepalus - viskas gerai. Patikrinau auintuv. Pasirod, kad jame nra vandens. Nieko baisaus, a, apdairus vairuotojas, visad veiojuosi bakel vandens. Supyls vanden, vl sdau prie vairo, bet po keli minui valdymo skyde vl ivydau t pat perspjim. iaip taip nusikasiau iki benzino kolonls, kur netoliese viet uraas Remontuojame automobilius", tik pasirod, jog manojo remontuoti kaip tik nra kam. Taiau ten buvo vaikinas, kuris, iaip ar taip, imtkart daugiau iman apie automobilius, ir jis sutiko apirti manik. Nedirba auinimo sistemos ventiliatorius, -jau po penkiolikos sekundi pareik vyrukas. Jis man parod, kur yra gedimas ir paaikino, jog taip atsitinka, kai vainjant mieste daug kart sustojama ir vl pradedama vaiuoti. itaip es perkaitina-mas variklis. -Gal paprasiausiai susilyd saugiklis? -Gali bti, - pritar jis. Mes sukome kit, bet reikalai nepagerjo. -Palaukite, - tar vaikinas ir trumpam prijung ventiliatori prie nuolatins elektros srovs. - Taip ir maniau. Perdegs. Atrodo, teks j pakeisti. -O kur galiau gauti nauj? ' ' -Siame miestelyje negausite, - paaikino jis. - Bent jau ne etadien. Paklausiau jo, ar galiau kaip nors parsikasti namo ir su tokiu automobiliu. - Manau, kad galite, - linkteljo jis ir dar pridr: Jei ne reikia daug vaiuoti per miest. Tik pasirodius uraui sustokite ir leiskite varikliui atvsti.

Namus pasiekiau dat priepiet, ir i karto nuvars automobil dirbtuves, palikau j ten, nors mane utiktino, kad iki pirmadienio ryto niekas prie jo n pirto nepriki. Dabar mans lauk kita svarbi uduotis - susirasti kok nors bankomat. A taip ir padariau, o tuomet vien po kitos miau grsti jam gerkl visas savo turimas korteles - kreditin, taupomj ir eki. savo but engiau su dvideimt keturiais imtais doleri kiense. Anksiau n neinojau, kad visikas vargas irgi nesu. Nesimiau apgalvoti vis problem, kurios galt ikilti ateityje, - tai man paprasiausiai buvo per sunku. Kaip pus tonos sveriani goril reiks ikraptyti i narvo, kurio ji visai nenori apleisti? Kaipgi pus tonos sveriani goril patupdyti ant upakalins automobilio sdyns, jei ji to nenori? Ir ar itaip perkrautas automobilis apskritai pajuds i vietos? Kaip tik i i klausim galima sprsti, kad a links veikti ingsnis po ingsnio, o ne i anksto sukti galv dl vis smulkmen. Toks mano bdas. A improvizuoju. A kaip nors biau atviliojs Izmael it rangs j automobil, o jau tuomet biau galvojs, k daryti toliau. Pirmiausia maniau parsivestas j savo but, o jau paskui bt buv matyti. I patirties inojau, jog niekas negali i anksto inoti problemos sprendimo bd. Kai ji i tikro atsitanda, tuomet mogus k nors sugalvoja.

2
Pirmadienio ryt man paskambino ir pasak, kas atsitiko mano automobiliui. Ventiliatorius buvo sugeds nuo perkrovimo. O

perkrovimas atsitado todl, kad jau anksiau buvo sugedusi visa sumauta auinimo sistema. Reikjo didelio remonto, kuris kainuot madaug eis imtus doleti. A suriaumojau ragel, kad jie judintsi ir dirbt. Man atsak, kad iki antros valandos popiet viskas turt bti baigta, jie dar paskambinsi.

Pasakiau jiems, jog neskambint, kai tik galsiu, a pats usuksiu pasiimti automobilio. Taiau i tikro n negalvojau ten dar grti. Negaljau sau leisti ivaistyti itiek pinig remontui, be to, tas automobilis Izmaelio tikriausiai n nepavet. Isinuomavau furgon. Js tikriausiai nustebsite, kodl, po galais, a nepasielgiau taip i pat pradi. Atsakymas paprastas: tiesiog apie tai nepagalvojau. Gerai jau, a ribotas mogelis. Turiu sav proi ir tikrai ne kasdien isiruoiu j kelion nuomotu furgonu. Po dviej valand atvaiavau viet, kur buvo apsistojs cirkas ir nusikeikiau. Cirko ia jau nebuvo. Neaiki nuojauta man kudjo, kad pavainiau po apylinkes ir pasidairyiau. Atrod, kad ia esantis ems sklypas per maas rodyti devyniolika kloun program, dvideimt keturis paprastus numerius ir intermedijas. Man buvo domu, ar galiau surasti Izmaelio narv be joki j traukiant ant ems likusi pdsak. Taiau vis dlto miau valgytis ir netrukus kai k pastebjau: ia buvo paliktos mano padovanotos antklods. Jos buvo sumestos ant paliugusios ems su kitais Izmaelio daiktais. ia mtsi ir kelios jo knygos, ir bloknotas, ir lapai su nubraiytomis diagramomis bei nupietais emlapiais, kuriais pasinaudojs jis tikjosi geriau paaikinti man istorijas apie Kain ir Abel, akmeninius" ir daiginius". ia pat susuktas ritinl ir perritas kaspinu guljo ir plakatas i to kambario, kuriame jis anksiau gyveno. Gerokai sumis variau visus tuos daiktus ir juos apiri-njau, tik staiga prie mans prisiartino tasai sukrios sargas. Jis ypteljo man ir kilsteljo didiul plastmasin mai tuo, matyt, nordamas paaikinti, jog bando surinkti krvas iukli, kurias ia paliko cirkas. O paskui, pamats, kad stoviu prie Izmaeliui priklausiusi daikt krvos, senukas pakl mane akis ir tar: -Jis sirgo plaui udegimu. -K? -Js draug bedion krito nuo plaui udegimo.

rmiau j j bereikm vilgsn vis dar nesuvokdamas, k is senis nori man pasakyti. -Veterinarijos gydytojas atjo ia etadien ir prileido vaist, bet jau buvo per vlu. Nusibaig ryt apie septint ar atunt. -Ar norite pasakyti, kad jis... mir? -Atleiskite, bet tai tiesa. O a, visikas egoistas, pastebjau tik tiek, kad jis buvo truput silpnas. Apvelgs plytint nyk lauk, kur vjas plaikst ir draik popierius bei kitas iukles, pasijutau gyvens tuioje, niekam nereikalingoje ir apleistoje emje. Mano pastamas senis sargas vis dar lauk, matyt, susidomjs, k buvs bedions draugas darys ar sakys dabar. -K jie su juo padar? - paklausiau. -Praau? -Kur jie nuve kn? -Aha. Manau, pirmiausia pasiskambino apygardos centr. O tuomet atitinkama tarnyba pasirpino, kad knas bt sudegintas ten, kur deginami visi autokatastrofose uv gyvnai. Na, pats suprantate... -Taip. Ai. -Nr u k. -Ar galiu pasiimti tuos daiktus? Senis pavelg mane taip, tarsi biau visikas beprotis, bet paskui linkteljs tar: - Aiku, kodl ne. Kitaip man reikt juos imesti. Antklodi a nemiau, bet visa kita susirinkau.

K dabar privaljau daryti? Gal nueiti prie pastato, kuriame buvo deginami suvainti gyvnai, ir nulenkus galv ten pastovti? Kitas manimi dtas turbt taip ir bt padars.

Parods ird, parods savo jausmus ir jautrum. Bet a ivaiavau namo. Grs grinau furgon, atsimiau automobil ir parjau j savo but. Jis buvo tuias, bet kart toji tutuma nepaprastai slg. Ant stalo krato stovjo telefonas, kaip mat galintis mane vl susieti su aplinkiniu veiklos ir gyvybs pilnu pasauliu, bet kam gi galiau skambinti? Keista, bet staiga kai k prisiminiau, ir telefon knygoje susirads numer, j surinkau. Po trij signal ragelyje igirdau em ir tvirt bals: -Ponios Sokolov rezidencija. -Ar ia ponas Patridas? T a i p ,

t a i p o n a s P a t r i d a s . A p a s a k i a u : - ia vaikinas, kuris aplank jus

prie por savaii ir kuris iekojo Rachels Sokolov. Patridas tylomis lauk. -Izmaelis negyvas, - tariau a. -Man labai gaila, - dar kiek patyljs atsak jis. -Mes galjome j igelbti. Patridas kelias sekundes susimst ir paklaus: -Ar js tikras, kad Izmaelis bt to norjs? Nebuvau tuo tikras, taip ir pasakiau Patridui.

ATSIRAS VILTIS GORILAI? Kitoje pusje uraas buvo toks:

4
Nuta riau nueiti j stali dirbtuves ir usakyti rmus Izmaelio turtam plakatui. Tuomet ir pastebjau, kad kai kas buvo urayta ir ant kitos jo puss. Turjau pakabinti j taip, kad bt matyti abu uraai. Vienas uraas, kur Izmaelis buvo pasikabins savo kambaryje, skelb: AR MOG UI PASIT RAUK US

AR PASITRAUKU S GORILAI

ATSI RAS VIL TIS M OGU I?