ŠIAULIŲ SIMONO DAUKANTO GIMNAZIJA

LIETUVIŲ KALBOS (GIMTOSIOS) DALIE ŽODŽIŲ ĮSKAITA

TEMA: literatūra

POTEMĖ:Japonijos vaikų rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas

turėtų bent po vieną knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“ Išsakykite savo
nuomonę, kurios trys knygos geriausiai tiktų šiai minčiai pagrįsti.

Darbą atliko

2b klasės mokinys

Aldas Gabrilavičius

Šiauliai,2017
 KNYGŲ NAUDA ŽMOGUI

1.Skatina mąstymą. Vienas iš knygos privalumų - teigiamas efektas mūsų mąstymui.

Skaitydami mes daugiau mąstome, kad suprastume vieną ar kitą knygos mintį.

2.Mažina stresą. Viena iš šiuo laikinio pasaulio problemų - nuolatinis stresas. Kalba turi
savybę raminti psichiką ir mažinti stresą, ypač padeda fantastinių kūrinių skaitymas
prieš miegą.

3.Suteikia mums daugiau kūrybiškumo. Kūrybiški žmonės gali generuoti kelias geras
idėjas iškarto. Iš kur jų galima pasisemti? Iš knygų. Skaitydami jūs galite prisirinkti
masę gerų idėjų, kurias ilgainiui galima bus įgyvendinti.

4.Praturtina žodyną. Kai jūs skaitote įvairių žanrų knygas, susiduriate su žodžiais,
kurie paprastai nėra naudojami kasdienėje kalboje. Jei kažkoks žodis yra jums
nepažįstamas, visai nebūtina ieškoti jo reikšmės žodyne, kartais jo reikšmę galima
suprasti iš konteksto. Skaitymas ne tik praturtina žodyną, bet ir gerina raštingumą.

5.Suteikia pasitikėjimo savimi. Kai pokalbio metu mes parodome gilias žinias vienoje ar
kitoje srityje, mes nesąmoningai pradedame elgtis drąsiau. Kai jūsų žinias teigiamai
įvertina aplinkiniai, tai turi tiesioginį poveikį mūsų savigarbai.

6.Gerina miegą. Jei reguliariai skaitote prieš miegą, organizmas pripranta prie to, ir
knyga jam tampa savotišku signalu, kad greitai ateis laikas miegoti. Tokiu būdu jūs ne
tik pagerinsite savo miegą bet ir ryte jausitės žvalesni.

7.Gerina koncentraciją. Skaitant būtina sutelkti dėmesį į kūrinio turinį, atsiribojant

nuo išorinių trukdžių. Ši savybė yra privaloma ir kitose srityse. Be to, knygų skaitymas
vysto objektyvumą ir gebėjimą priimti pagrįstus sprendimus.

Planas
Japonijos vaikų rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas turėtų bent po
vieną knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“ Išsakykite savo nuomonę,
kurios trys knygos geriausiai tiktų šiai minčiai pagrįsti.

Įžanga. Literatūra - tai vienas iš pažinimo būdų. Knygos,kaip ir paveikslai ar muzika,atlieka

ne tik estetinę,bet ir auklėjamąją funkcija. Skaidydami galime ne tik jausti malonumą ar
atsipalaidavimą,bet ir puoselėti gerąsias savybes, rasti atsakymus į klausimus,kurie neduoda
ramybės.

Dėstymas:

1. Skaitymas moko jautrumo,tolerancijos. Jono Biliūno ,,Brisiaus galas”,labai

jausmingas ir susimąstyti verčiantis kūrinys. Jame gvildenamos temos apie
senatvę,nereikalingumą

2. Skaitydami knygas turime proga suprasti kokią didelę reikšmę turi žmonių gyvenime
turi bendravimas. Šatrijos Raganos novelėje ,,Irkos tragedija”,autorė kalba apie mažą
septynerių metų mergaite,vardu Irka,kuri nors ir gyvena apsupta idealios buities,yra
nelaiminga. Irkos namų židinys jau išardytas,mama ją atstumia,neišklauso.nesuteikia
mergaitei tokios šilumos,kurios jai iš tikrųjų reikia.

3. Kūryba turi pasakoti vaikams apie vertybių sistemą.Antuanao de Sent-Egziuperį

kūrinyje ,,Mažasis princas” aukštinamos tikrosios dvasinės vertybės:
meilė,draugystė,atsakingumas. Pabrėžiama,kad geriausiai jas supranta vaikai,naiviu ir tyru
susižavėjimu žvelgiantys į aplinką,dar nesugadinti materialaus pasaulio jie sugeba
suaugusiam žmogui nereikšminguose smulkmenose įžvelgti įstabius dalykus,nes visko
nevertina pagal to daikto piniginę vertę

Apibendrinimas: Literatūra puoselėja ne tik dvasines vertybes. Visi sutinka,kad skaityti

knygas yra labai naudinga: jos padeda sklandžiau reikšti mintis,lavina protą. Žmonės knygose
ieško pramogos,tačiau gauna kur kas daugiau - visos knygos mus kažko išmoko. Galiu drąsiai
teigti,jog jei kiekvienas vaikas turėtu po knyga,pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.

Literatūra

Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinų kūrinių visuma,
raštija.
Terminas literatūra gali būti taikomas tiek pavieniams rašytiniams kūriniams, tiek ir apimant
visus rašytinius viso pasaulio, tam tikros kultūros ar tam tikros epochos kūrinius. Terminas
kilęs iš lotyniško žodžio littera, reiškiančio raidę. Kartais šis terminas gali būti naudojamas
apibrėžiant grožinių kūrinių visumą arba atskirą kūrinių kuriuo nors klausimu aibę, pvz.:
antikos literatūra, mokslinė literatūra, teisinė literatūra, religinė literatūra ir t. t.

Literatūra laikoma viena iš meno rūšių, tačiau literatūros kaip meno ribas apibrėžti taip pat
yra sunku, nes ne visada aišku kam priskirti, pvz., filosofinius kūrinius, pjeses arba filmų
scenarijus.

Literatūros rūšys

● formą ir stilių;
 ● istorinį periodą (pvz., (romantizmas, scholastika, impresionizmas, modernizmas);
● kultūrą ir autorių tautybę;
● pagal skaitytojus ir tikslus;
● kalbiniu principu.

Antoine de Saint-Exupéry

Gimė gausioje penkių vaikų provincijos dvarininko šeimoje. Antuano tėvas mirė, kai
būsimam rašytojui buvo vos ketveri. Mokėsi Liono mokykloje, vėliau Fribūro kolegijoje.
Neišlaikęs stojamųjų egzaminų stojo į Prancūzijos karinę jūrų akademiją, tapo Dailės
akademijos laisvuoju klausytoju. Studijavo architektūrą. Nuo 1921 m. pradėjo tarnybą
Prancūzijos kariuomenės oro pajėgose Strasbūre. Dirbo remonto dirbtuvėse, netrukus išlaikė
civilinės aviacijos lakūno egzaminus, vėliau, pervestas į Maroką, tapo karo lakūnu. 1922 m.
baigė atsargos karininkų kursus ir buvo paskirtas tarnauti į aviacijos pulką netoli Paryžiaus.
1923 m. pateko į aviakatastrofą ir buvo atleistas iš kariuomenės. Dirbo įvairius darbus, kol
1926 m. įsidarbino lakūnu Prancūzijos pašto aviacijos kompanijoje „Aéropostale“,
gabenusioje siuntas maršrutu Tulūza – Kasablanka. 1926 m. paskirtas Tarfaja stoties
viršininku, joje dirbo pusantrų metu ir tuo pat metu parašė pirmą apsakymą „Pietų paštas“.
1929 m. įstojo į Bresto aukštuosius jūrų aviacijos kursus. Tais pat metais perkeltas į
Argentiną, kur buvo paskirtas „Aeroposta Argentina“ aviakompanijos direktoriumi. 1931 m.
parašė jį išgarsinusį romaną „Naktinis skridimas“. 1931 m. grįžo į Prancūziją, vėl dirbo
lakūnu įvairiose avialinijose. 1935 m. gruodžio 30 d. liko gyvas, kai jo lėktuvas, bandant
pasiekti greičio rekordą, nukrito Sacharos dykumoje. 1936 m. dirbo Prancūzijos laikraščio
korespondentu Ispanijos pilietiniame kare. 1938 m. sausį persikėlė į Niujorką, iš kurio vasarį
bandė skristi į Ugnies Žemę, tačiau jo lėktuvas patyrė katastrofą Gvatemaloje. Grįžo gydytis į
Prancūziją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pradėjo tarnauti Prancūzijos aviacijos
žvalgybos dalinyje. Po to, kai 1941 m. Trečiasis Reichas nugalėjo Prancūziją, persikėlė į
Niujorką, kur 1942 m. parašė garsiausią kūrinį „Mažasis princas“. 1943 m. vėl grįžo tarnauti į
Prancūzijos oro pajėgų žvalgybinę aviaciją

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Rašytoja gimė Medingėnų dvare (dab. Rietavo savivaldybė) savo

motinos Stanislavos Šiukštaitės tėviškėje. Iki dešimties metų Marija augo Labūnavos dvare
(dab. Kelmės raj., Kolainių apyl.). Stanislava ir Anupras Pečkauskai buvo apsišvietę
dvarininkai, kilę iš kultūringų šeimų: Anupro tėvų namuose buvo didžiulė biblioteka,
nemažai senųjų knygų, o Šiukštų šeimoje buvo daug paveikslų. Marija šeimoje buvo
vyriausia dukra, po jos dar gimė sesuo Sofija, broliai Steponas ir Vincas. Visi vaikai nuo pat
vaikystės naudojosi vertybėmis, kurias teikė kilminga dvarų kultūra. Marijos Pečkauskaitės
prisiminimai apie savo šeimą, tėvus ir vaikystę ypatingai šviesūs ir idiliški.

Su namų mokytojų Juzefos Sumorok ir Cecilijos Sondeckos pagalba išėjusi pradžios

mokyklos kursą, su guvernante, atvykusia iš Varšuvos, Sofija Sventožečka Marija 1891 m.
pradėjo ruoštis egzaminams į Petrapilio (dab. Sankt Peterburgas) Šv. Kotrynos gimnaziją.
1892 m. egzaminus išlaikė į trečiąją klasę, tačiau drėgnas Petrapilio oras pakenkė jos
sveikatai ir po pusės metų ji grįžo namo, kur gimnazijos kursą tęsė privačiai.

Dar 1891 m. į namus buvo pakviestas Povilas Višinskis padėti pasirengti į gimnaziją Marijos
broliui Steponui. Povilas Višinskis jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą už tautinį
atgimimą. Didele savo dvasinio poveikio galia į savo idealų erdvę jis įtraukė ir Mariją. Povilo
Višinskio paskatinta prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo Marija su dideliu entuziazmu
mokėsi lietuvių kalbos ir pramokusi kalbą, ja toliau kalbėjo.

Jonas Biliūnas

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo paskutinis, aštuntas vaikas. Kaimo daraktoriaus
paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje.

Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, kurio nariais buvo
Mykolas Blūdžius (vėliau mokesčių departamento direktorius), Peliksas Bugailiškis, Antanas
Garmus (gydytojas ir rašytojas), Kazys Gugis (advokatas, vienas „Naujienų“ steigėjų JAV),
Antanas Kišonas (farmacininkas, LSDP veikėjas JAV), Ignas Končius (profesorius), Antanas
Murma, Pranas Mažylis (profesorius), Antanas Rucevičius (rašytojas), R. Pacevičius
(chemikas), Antanas Purėnas (profesorius), Kazys Šilinskis-Šilinis, D. Šukevičius, Antanas
Žukauskas ir kiti. Parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“.

1893 m. mirus abiem tėvams ir 1899 m. atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių
finansinės paramos. 1899–1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis
pamokomis.1900 m.baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar – Tartu)universiteto
Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, būreliuose ir
riaušėse 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.

1901–1902 m. gyveno Šiauliuose, 1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur dantų gydytoja dirbo
būsimoji žmona Julija Janulaitytė (1880–1978), ten subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos
grupę ir kurį laiką jai vadovavo. 1902 m. kaip svečias dalyvavo Lietuvos demokratų partijos
suvažiavime. Panevėžyje vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius. 1903 m. pasiūlė
idėją ir organizavo laikraščio jaunimui „Draugas“ leidimą, buvo numatęs jį paversti
trimėnesiu literatūros žurnalu, tačiau vadovavimą organizacijai perėmus Vincui Kapsukui, iš
jos pasitraukė. Prisidėjo prie laikraščio „Darbininkų balsas“ leidybos, redagavo jo 1 ir 2
numerius.

Kalba
Literatūra - tai vienas iš pažinimo būdų. Knygos,kaip ir paveikslai ar muzika,atlieka ne tik
estetinę,bet ir auklėjamąją funkcija. Skaidydami galime ne tik jausti malonumą ar
atsipalaidavimą,bet ir puoselėti gerąsias savybes, rasti atsakymus į klausimus,kurie neduoda
ramybės .Skaitymas moko jautrumo,tolerancijos todėl Jono Biliūno ,,Brisiaus galas”,labai
jausmingas ir susimąstyti verčiantis kūrinys. Jame gvildenamos temos apie
senatvę,nereikalingumą. J. Biliūno apsakymo “Brisiaus galas” pavadinimas – konkretus,
apimantis ir vainikuojantis pabaigą. Gyvenimo, egzistavimo, būties pabaigą. Šuo Brisius,
gyvenantis paskutines savo trumpo gyvenimo akimirkas, susiduria su nereikalingumo
problema. Ir tarsi ieškodamas paguodos, pasineria į atsiminimų pasaulį…Manau ši knyga
tinkama dėl to jog moko tiek didelius tiek mažus apie neapsakoma meilė savo artimui,
supratingumą. Atpildas už tai – dėmesys, reikalingumas. Pasaulis vaizduojamas taip, lyg
žmogus būtų antrame plane, bet vis tiek šuns gyvenime užimtų svarbiausią vietą. Taip
susilieja žmogaus ir šuns pasauliai: kiekvienas į viską žiūri iš savo pozicijos, todėl ir
supratimas apie vertybes skiriasi… Be to į viską žiūrima šuns akimis, todėl priverčia
susimastyti, kad galbūt visos būtybės gali mylėti ir jausti.todėl visada turime rūpintis vieni
kitais.
Skaitydami knygas turime proga suprasti kokią didelę reikšmę turi žmonių gyvenime turi
bendravimas. Šatrijos Raganos novelėje ,,Irkos tragedija”,autorė kalba apie mažą septynerių
metų mergaite,vardu Irka,kuri nors ir gyvena apsupta idealios buities,yra nelaiminga. Irkos
namų židinys jau išardytas,mama ją atstumia,neišklauso.nesuteikia mergaitei tokios
šilumos,kurios jai iš tikrųjų reikia. Šioje knygoje labai subtiliai vaiko pasaulį kuria Šatrijos
Ragana savo kūryboje. Ji piešia pasaulį tokį, koks jis atrodo žvelgiant mažo vaiko akimis.
Pagrindinė novelės problema – Irkos vienišumas. Ji jaučiasi nesaugi savo pačios namuose,
nes jos namai nėra tikri. Ji gyvena tik su mama, nes tėvai išsiskyrę. Bet maža to, kad Irkos
namų židinys jau išardytas, dar ir mama nesirūpina, negloboja savo mažutės, septynerių metų
tesulaukusios dukrelės. Vienintelis ją mylintis ir ja besirūpinantis sutvėrimas yra šunelis
Džim.Būdama neapsakomai vieniša, Irka vis dažniau pasineria į fantazijas, į stebuklingąjį
dangaus pasaulį. Ji nesąmoningai lygina jai mielą gamtą su atšiauriais namais. Irka gyvena
savo pasaulėlyje, kurį sudaro ji, lėlės ir žvaigždelės, ir jokio suaugusio žmogaus, todėl Irka,
būdama naivi ir vaikiška, palaipsniui tampa pakankamai suaugusi. Perskaitydami ,,Irkos
tragedija” vaikai suprastų koks yra svarbus bendravimas kasdieninėje aplinkoje, išmoktų
palaikyti santykius su draugais, tėvais. Pradėtų vertinti bendravimą, ir suprastų koks
gyvenimas gali būti žiaurus ir nenuspėjamas netgi ir visai mažam vaikui.
Kūryba turi pasakoti vaikams apie vertybių sistemą.Antuanao de Sent-Egziuperį
kūrinyje ,,Mažasis princas” aukštinamos tikrosios dvasinės vertybės:
meilė,draugystė,atsakingumas. Pabrėžiama,kad geriausiai jas supranta vaikai,naiviu ir tyru
susižavėjimu žvelgiantys į aplinką,dar nesugadinti materialaus pasaulio jie sugeba
suaugusiam žmogui nereikšminguose smulkmenose įžvelgti įstabius dalykus,nes visko
nevertina pagal to daikto piniginę vertę.Perskaitę vaikai ,,Mažasis princas” suprastų kad
pinigai nėra viskas gyvenime,jog yra pilna vertybių kurias suaugę žmones labai dažnai
užmiršta ir nuvertina, galbūt net perskaitę išmokytu ir kitus šitų vertybių. Literatūra
puoselėja ne tik dvasines vertybes. Visi sutinka,kad skaityti knygas yra labai naudinga: jos
padeda sklandžiau reikšti mintis,lavina protą. Žmonės knygose ieško pramogos,tačiau gauna
kur kas daugiau - visos knygos mus kažko išmoko. Tad galiu drąsiai teigti,jog jei kiekvienas
vaikas turėtu bent vieną iš šitų knygų pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.