You are on page 1of 164

Nuostabu, realu ir

tikra.
—Rosanne Cash

Įkvepiančiame skaitmeninio amžiaus


kūrybingumo vadove VOK KAIP
MENININKAS pristatoma 10 esminių
principų, kurie padės skaitytojams atrasti
savo meniškąją pusę ir pradėti gyventi
kūrybiškiau.
Nėra nieko originalaus, taigi naudokis
įkvėpimo šaltiniais, mokykis iš kitų darbų,
juos perkurk ir pateik kitu kampu, taip
atrasdamas savąjį kelią. Neatsisakyk savo
pomėgių, kad ir kas tai būtų. Tai, ką laikai
hobiu, gali tapti tavo gyvenimo darbu.
Pamiršk seną klišę, kad rašyti reikia apie
tai, ką žinai. Verčiau parašyk knygą, kurią
norėtum perskaityti, sukurk filmą, kurį
norėtum pažiūrėti.
Galiausiai būk sumanus, neįklimpk
skolose, surizikuok būti nuobodus
kasdieniniame gyvenime, kad turėtum
užtektinai erdvės būti pašėlęs ir bebaimis
savo vaizduotėje ir kurdamas.
UDK 159.928 Austin Kleon.
KI-79 Vok kaip menininkas.
-Workman Publishing
Company, Inc., 2012

Vertė Ramūnas Sungaila


Maketavo RūtaAtie

Austin, Kleon
KI-79 Vok kaip menininkas / Austin Kleon; iš anglų kalbos vertė
Ramūnas Sungaila. - Vilnius: 2015. -162 p.
ISBN 978-609-95474-7-3
Tau nereikia būti genijum, tau tereikia būti savimi - tai Ostino
Kleiono (Austin Kleon) credo. Šis jaunas rašytojas ir menininkas žino,
kad kūrybingumas slypi visur ir yra skirtas kiekvienam. Skaitmeninio
amžiaus manifestas Vok kaip menininkas - tai vadovas, kurio
pozityvios idėjos ir iliustracijos, pratimai ir pavyzdžiai leis skaitytojams
atskleisti savo meniškąją pusę.
Kai O. Kleiono paprašė pasakyti kalbą koledžo studentams, jis išskyrė
dešimt dalykų, kuriuos pradėdamas kurti būtų norėjęs sužinoti iš kitų.
Kalba žaibiškai išplito, o jos autorius savo idėjas išgrynino knygoje
Vok kaip menininkas. Taip buvo sukurtas šis įkvepiantis, stilingas,
originalus, praktiškas ir linksmas manifestas, kupinas naujų idėjų
apie kūrybingumą. Nėra nieko originalaus, todėl semkis įkvėpimo
iš kitų, kaupk idėjas, jas transformuok ir perkurk atrasdamas savąjį
kelią. Daryk sau įdomius dalykus, kad ir kas tai būtų. Būk sumanus,
nebrisk j skolas, nebijok rutinos bei atrodyti nuobodus ir paprastas,
kad kūrybiškoji tavo pusė, vaizduotė, galėtų būti pašėlusi ir drąsi.
UDK 159.928
KI-79

Išleido leidykla „forSMART"


www.forsmart.com, info@forsmart.com
Spausdino spaustuvė „Druka"
© Austin Kleon, 2012
ISBN 978-609-95474-7-3 © Všį „forSMART", 2015
Skiriama Boom,

kai tik Boom atkaks čia.


Menas - tai vagystė
—P a b lo P ic a s s o
Nesubrendę poetai mėgdžioja,
brandūs vagia, blogi sudarko
tai, ką yra paėmę, o gerieji
paimtą dalyką paverčia kažkuo
geresniu arba bent kitokiu.
Geras poetas savo vagystę
sulydo į vientisą unikalų jausmų
lydinį, kuris visiškai skiriasi nuo
pirminio šaltinio.
- T . S. E lio t
Ml tAMIIM HA
w m m n m i.
Viena iš mano teorijų - kad žmonės tau patarinėdami iš tiesų tik
kalbasi su savimi praeityje.

Šioje knygoje aš kalbėsiuos su savo ankstesne versija.

Tai dalykai, kuriuos išmokau kone dešimtmetį bandydamas


perprasti, kaip kurti meną. Tačiau pradėjus šiais patarimais
dalytis su kitais žmonėmis, nutiko kai kas keisto. Supratau, kad
jie skirti ne tik menininkams. Jie - kiekvienam.

Šias idėjas gali pritaikyti visi, norintys į savo gyvenimą ar darbą


įnešti šiek tiek kūrybingumo. (O tai, ko gero, aktualu mums
visiems.)

Kitaip tariant, ši knyga skirta tau.

Kad ir kas būtum, kad ir ką kurtum.


Pradėkime.
Kiekvienam menininkui užduodamas klausimas:

— Iš kur semiesi idėjų?

Sąžiningas menininkas atsakys:

—Vagiu.

Kokiomis akimis menininkas žvelgia į pasaulį?

Pirmiausiai pagalvoji, ką verta vogti, tada imiesi kito dalyko.

13
Viskas.

Taip žvelgdamas į pasaulį nustoji jaudintis dėl to, kas „gerai“


ir kas „blogai“ - belieka tik vagystės verti arba to neverti
dalykai.

Nušvilpti galima bet ką. Jei šiandien nerandi, ką vertėtų


vogti, galbūt rasi rytoj, po mėnesio ar metų.

IH-
Rašytojas Džonatanas Letemas (Jonathan Lethem) yra
pasakęs, kad žmonėms ką nors pavadinus originaliu, devynis
kartus iš dešimties jie tiesiog nežino pirminio šaltinio.

Geras menininkas suvokia, kad niekas iš niekur neatsiranda.


Visas kūrybinis darbas remiasi tuo, kas jau sukurta. Nėra
nieko visiškai originalaus.

Net Biblijoje parašyta: „Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta,
tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.“ (Ekl 1:9)

15
Kai kuriuos ši idėja liūdina, tačiau mane ji pripildo vilties.
Kaip sakė prancūzų rašytojas Andrė Zidas (Andrė Gide):
„Viskas, ką buvo verta išsakyti - jau pasakyta. Bet kadangi
niekas nesiklausė, viską reikia pakartoti.“

Jei atsikratome prievolės stengtis būti visiškai originaliems,


galime liautis bandyti kažką kurti iš nieko ir įkvėpimo
semtis iš kitų menininkų, užuot bėgę nuo šios įtakos.
im
6CNCM 06IM
Kiekviena nauja idėja tėra idėjų samplaika ar atnaujinta
ankstesnės idėjos versija.

Štai triukas, kurio mokoma meno mokyklose. Ant


popieriaus lapo nupiešk dvi lygiagrečiai einančias linijas.

Kiek iš viso linijų yra?

Yra pirmoji linija, antroji, bet tarp jų yra ir tuščios erdvės


linija.

Matai? 1 + 1 = 3.
Puikus pavyzdys - genetika. Tu turi mamą ir tėtį. Tu įgijai
jų abiejų bruožų, tačiau tavo suma yra didesnė nei jų abiejų
dalis. Esi savo mamos, tėčio ir visų savo protėvių derinys.

Lygiai taip pat, kaip turi šeimos genealogiją, turi ir idėjų


genealogiją. Šeimos pasirinkti negali, tačiau mokytojus,
draugus, klausomą muziką, skaitomas knygas ir žiūrimus
filmus gali.

Tiesa ta, kad tu esi visų dalykų, kuriuos pasirenki įsileisti


į savo gyvenimą,
derinys. Tu
esi tau įtaką Mes buvome vaikai be tėvų...
darančių veiksnių tad radome juos muzikoje,
suma. Anot gatvėse ir istorijoje. Turėjome
rinktis protėvius, kurie (Kvėptų
įkvėptų
vokiečių rašytojo
auIį.
mūsų kuriamų pasaulį.
Gėtės, „mus
suformuoja ir
išbaigia tai, ką mes
mylime.“
Menininkas yra kolekcionierius, o ne kaupikas. Priminsiu,
kad yra skirtumas. Kaupikai renka viską be atodairos, o
menininkai kolekcionuoja atsirinkdami. Jie kolekcionuoja tik
tai, ką tikrai mėgsta.

Anot vienos ekonomikos teorijos, išvedus savo penkių


artimiausių draugų pajamų vidurkį, gautasis skaičius bus gana
panašus į tavo pajamas.

Manau, tas pats galioja ir mūsų idėjų „pajamoms“. Kokiais


dalykais save apsupsi, toks būsi ir tu. Mano mama sakydavo:
„Šlamštas ir lieka šlamštu.“Tai varydavo mane iš proto.
Tačiau dabar suprantu, ką ji turėjo galvoje.

2.1
Tavo darbas - kolekcionuoti geras idėjas. Kuo daugiau gerų
idėjų sukaupsi, tuo daugiau įtakos šaltinių galėsi rinktis.

Vok iš bet ko, kas tik įkvepia ar sužadina


tavo vaizduotę. Godžiai ryk knygas,
senus ir naujus filmus, muziką, paveikslus,
nuotraukas, eilėraščius, vizijas,
atsitiktinius pokalbius, architektūrą,
tiltus, gatvių ženklus, medžius, debesis,
vandens kūnus, šviesą ir šešėlius.
Vok tik tai, kas suvirpina tavo sielą.
Jei tai darysi, tavo darbai (ir vagystės)

n
m jam
i f im m M
Marselis Diušanas (Marcel Duchamp) pasakė: „As netikiu
menu. Aš tikiu menininkais.“ Išties, tai - gan geras
mokymosi metodas. Jei visą savosios disciplinos istoriją
bandysi praryti iškart, paspringsi.

Užuot tai daręs, aistringai domėkis vienu tikrai dievinamu


mąstytoju - rašytoju, menininku, aktyvistu ar kitu sektinu
pavyzdžiu. Sužinok apie jį viską, ką tik įmanoma. Tada
susirask tris žmones, kuriuos mėgo tas mąstytojas ir sužinok
apie juos viską. Kartok tai tiek kartų, kiek tik pajėgsi. Kopk
į medį kuo aukščiau. Kai tik užauginsi savo medį, bus pats
metas pradėti savąją šaką.

V?
Kai save matysi kaip giminingų kūrėjų linijos dalį, tai
padės tau jaustis ne tokiam vienišam ėmusis savos kūrybos.
Savo studijoje aš pasikabinau mėgstamiausių menininkų
portretus. Jie tarsi draugiški vaiduokliai. Kai sėdžiu palinkęs
prie savo stalo, kone jaučiu juos stumiant mane pirmyn.

Geriausia tai, kad šie mirę arba tolimi didieji menininkai


negali atsisakyti tavęs mokyti. Iš jų gali mokytis ko tik nori.
Jie savo pamokų planus paliko savo darbuose.

15
Va
mum.
Mokykla - viena. Išsilavinimas - visai kas kita. Abu šie
dalykai ne visada susiję. Nesvarbu, lankai mokyklą, ar ne,
visada privalai lavintis.

Turi domėtis pasauliu, kuriame gyveni. Apsižvalgyk. Sek


kiekvieną nuorodą. Kapstyk giliau nei kiti - štai kaip visus
aplenksi.

Ieškok „Google“ visko. Turiu


omenyje, visko. Naudok „Google“ Einu į mokyklą
paiešką savo svajonėms, savo ar ne, aš visada
problemoms. Neužduok mokausi.
klausimo, prieš tai nepanaršęs. -R Z A

Arba rasi atsakymą, arba


sugalvosi geresnį klausimą.
Nuolat skaityk. Eik į biblioteką. Būti apsuptam knygų -
magiškas jausmas. Pasiklysk tarp lentynų. Skaityk
bibliografijos katalogą. Tai ne knyga, nuo kurios pradėsi, tai
nuorodos į kitas knygas.

Kolekcionuok knygas, net jei šiuo metu neketini jų skaityti.


Nieko nėra svarbesnio, nei neperskaityta biblioteka.

Nesijaudink dėl tyrimų. Tiesiog ieškok.

n
Kad ir kur vyktum, su savimi nešiokis užrašų knygutę
ir rašiklį. Įprask išsitraukęs užsirašyti savo mintis ir
pastebėjimus. Nusirašyk mėgstamiausias ištraukas iš knygų.
Rašykis nugirstus pokalbius. Kalbėdamas telefonu paišinėk.

n
Būk pasiruošęs ir pasirūpink, kad su savim visada turėtum
popieriaus. Dailininkas Deividas Hoknis (David Hockney)
perdarė visų savo švarkų kišenes, kad jose tilptų eskizų
knygutė.
Muzikantas Arturas Raselas (Arthur Russell) mėgo dėvėti
marškinius su dviem priekinėmis kišenėmis, kad galėtų į jas
prisikimšti natų lapų.
Turėk vagysčių aplanką. Sis pavadinimas atspindi esmę - tai
aplankas iš kitų nugvelbtiems dalykams laikyti. Jis gali būti
skaitmeninis arba popierinis. Forma nesvarbu. Svarbiausia
naudoti. Gali turėti iškarpų albumą ir jame klijuoti iškarpas;
arba patikusius dalykus gali paprasčiausiai fotografuoti
telefonu.
Matai kažką verto vogti? Dėk tai į vagysčių aplanką.
Pritrūko įkvėpimo? Atsiversk vagysčių aplanką.
Laikraščių reporteriai tai vadina morgo failais. Man šis
pavadinimas skamba net geriau. Tavo morgo failai - vieta,
kur laikysi mirusias idėjas, kurias vėliau prikelsi naujam
gyvenimui savo darbuose.

30
Geriau paimti tai, kas tau
nepriklauso, nei palikti
apleistą voliotis ant žemės.
—M a r k Twain

31
Jei norėdamas sužinoti, kas esu arba buvau iki „tapdamas
kūrybingas“, būčiau laukęs... na, vis dar sėdėčiau ir
mąstyčiau apie save, užuot kūręs. Iš savo patirties sakau,
kad tik kurdami naujus dalykus ir užsiimdami sava veikla
suvokiame, kas esame.

Tu esi pasiruošęs. Pradėk kurti.

Pradžia gali bauginti. Tai normalu. Tarp išsilavinusių


žmonių paplitęs vienas reiškinys - vadinamasis apsišaukėlio
sindromas.

35
Klinikinis šios būsenos apibūdinimas toks: „psichologinis
reiškinys, kuomet žmonės nesugeba priimti savo
pasiekimų.“Tai reiškia, kad jautiesi apsimetėliu, kuriam
tiesiog sekasi, o iš tiesų neturi jokio supratimo apie tai, ką
darai.

Zinai ką? Niekas nežino, ką daro. Paklausk bet kurio,


užsiimančio išties kūrybinga veikla. Visi tau pasakys
tiesą: jie nežino, kaip atsiranda gerieji darbai. Jie tiesiog
pasiraitoja rankoves ir imasi savo darbo. Ir taip kiekvieną
dieną.

V#
Ar kada nors girdėjai apie dramaturgiją? Tai prašmatnus
terminas, skirtas apibūdinti tai, ką Viljamas Šekspyras prieš
400 metų aprašė savo pjesėje Kaipjums patinka'.

Visas pasaulis —scena.


Visi vyrai bei moterys —aktoriai.
Jie turi savo išėjimo ir Įėjimo laiką.
Tas pats žmogus skirtingus vaidmenis atlieka.
Kaip dar butų galima pasakyti? Vaidink, kol galiausiai
pavyks.

Dievinu šią frazę. Yra du būdai ją suprasti:

1. apsimetinėk kuo nors, kol galiausiai juo tapsi.


Vaidink dar prieš aplankant sėkmei ir kitiems
išvystant tave tokį, koks norėtum būti matomas;
arba

.
2 apsimesk, kad kažką darai, kol galiausiai išties
kažką padarysi.

Man patinka abu variantai. Turi ruoštis norimam darbui, o


ne turimam, ir turi pradėti daryti tai, ką nori daryti.

Taip pat dievinu Petės Smit


(Patti Smith) Tik vaikus Ųust Pradedi kaip
Kids).T2i\ istorija apie du į apsimetėlis ir
Niujorką persikėlusius draugus, tampi tikras.
norinčius būti menininkais. - G le n n O 'B r ie n

Zinai, kaip jiems tai pavyko?


Jie apsimetė menininkais. Mano mėgstamiausioje scenoje,
pagal kurią knyga pavadinta, Petė Smit ir jos draugas
fotografas Robertas Mapletorpas persirengia bohemiškais
čigonais ir keliauja į Vašingtono skvero parką, kur buriuojasi
žmonės. Senyva turistų pora nužvelgia juos. Žmona taria
savo vyrui: „O, nufotografuok juos. Manau, jie menininkai.“
„Ne, baik jau,“ - jai nepritaria sutuoktinis. Jie tik vaikai.“

įsidėmėkite - visas pasaulis yra scena. Kūrybinis darbas yra


savotiškas teatras. Tavo studija, stalas ar darbo vieta - tai
scena. Tavasis kostiumas - tavo apranga: tapymo kelnės,
verslo kostiumas arba toji juokinga skrybėlė, padedanti tau
mąstyti. Tavo medžiagos, įrankiai ir priemonės - tai tavo
butaforija. Tavo scenarijus - senas geras laikas. Valanda ten,
valanda šen - tai tik matas įvykiams.

Vaidink, kol pavyks.

HO
Niekas negimė turėdamas stilių ar balsą. Negimstame
žinodami, kas esame. Iš pradžių išmokstame mėgdžioti savo
idealus. Mes mokomės kopijuodami.

Kalbame ne apie plagijavimą, o apie praktiką.


Plagijavimas - tai bandymas
Pradėk kopijuoti tai,
kieno nors kito darbą pateikti
ką mėgsti. Kopijuok,
kaip savo. Kopijavimas - tai kopijuok, kopijuok,
atvirkštinė inžinerija. Tai panašu kopijuok. Galiausiai
į mechaniką, automobilį išardantį atrasi save.
tam, kad suprastų, kaip jis veikia. —Yohji Y a m a m o t o

4-1
Rašyti išmokstame perrašinėdami abėcėlę. Muzikantai groti
išmoksta kartodami gamas. Tapytojai mokosi piešdami
šedevrų reprodukcijas.

Atmink, net „The Beades“ savo veiklą pradėjo


perdainuodami kitų grupių dainas. Polas Makartnis (Paul
McCartney) yra pasakęs: „Aš mėgdžiojau Badį Holį,
Mažąjį Ričardą, Džerį Li Luisą, Elvį. Visi tai darėme.“
Makartinis kartu su Džonu Lenonu (John Lennon) tapo
viena geriausių visų laikų dainų rašymo komandų, bet, kaip
Makartinis primena, jie ėmė rašyti savo dainas tik todėl,
„kad kitos grupės gyvų pasirodymų metu negalėtų adikti
tokių pačių dainų kaip ir mes“. Kaip teigė Salvadoras Dali:
„Tie, kurie nenori nieko mėgdžioti, nieko ir nesukuria.“

Pirmiausiai turi išsiaiškinti, kieno darbus kopijuoti, tada -


ką kopijuoti.

Lengva pasirinkti, iš ko kopijuoti. Kopijuoji savo idealus:


žmones, kuriuos mėgsti, žmones, kurie tave įkvepia, žmones,

4*
su kuriais nori būti. Dainų kūrėjas Nikas Lou (Nick Lowe)
sako: „Pradedi perrašydamas savo herojų dainų tekstų
albumą.“

Ir tu vagi ne tik iš vieno savo idealo, vagi iš jų visų.


Rašytojas Vilsonas Mizneris (Wilson Mizner) teigė,
kad vagystė iš vieno autoriaus - plagijavimas, o vagystė
iš daugybės - tyrimas. Kartą girdėjau karikatūristą Garį
Panterį (Gary Panter) sakant: Jei tau įtaką darys vienas
asmuo, tave vadins naująja jo versija. O jei apšvarinsi šimtą
žmonių, visi sakys, kad esi originalus.“

Kiek kebliau nuspręsti, ką kopijuoti. Vok ne tik stilių, vok


už stiliaus slypinčias įžvalgas. Tu nori ne atrodyti panašus į
savo idealus, tu nori matyti jų akimis.

Savuosius idealus ir jų stilių kopijuojame dėl to, kad tai tam


tikru būdu gali padėti perprasti jų mąstymą. Būtent to iš
tikrųjų nori - perimti būdą, kuriuo jie mato pasaulį. Jei tik
paviršutiniškai mėgdžiosi kažkieno darbus, bet nesuprasi jų
esmės, tavo darbas visada bus tik kopija ir nieko daugiau.
Tam tikru metu nuo savo idealų mėgdžiojimo turėsi pereiti
prie jų transformavimo. Mėgdžiojimas - tai kopijavimas.
Transformavimas - kai bemėgdžiodamas žengi toliau ir
pradedi savo veiklą.

„Nėra tokio judesio, kuris būtų naujas,“ - sakė krepšinio


žvaigždė Kobė Brajantas (Kobe Bryant), prisipažinęs, kad
visus aikštelėje atliekamus judesius pasivogė žiūrėdamas
įrašus su savo dievukais. Tačiau pavogęs daugybę šių judesių
Brajantas suvokė, kad nesugeba taip tobulai jų atlikti, nes
jo kūno sudėjimas skyrėsi nuo tų apvogtų vyrukų. Jis turėjo
judesius perkeisti, kad šie taptų savi.

Konanas O’Brajanas (Conan O'Brien) pasakojo, kaip


komikai bando sekti savo idealais, pritrūksta medžiagos, o
tada ima kurti patys. Džonis Karsonas (Johnny Carson)
bandė būti Džeku Beniu (Jack Benny), bet galiausiai tapo
Džoniu Karsonu. Deividas Letermanas (David Letterman)
bandė tapti Džoniu Karsonu, bet tapo Deividu Letermanu.

to
L Visus judesius pasivogiau iš visų šių
didžių žaidėjų. Tiesiog stengiuosi, kad
prieš mane buvę vyrukai didžiuotųsi
manimi, kad kažko iš jų išmokau.
Vis tai —žaidimo dalis. Jis kur kas
didesnis už mane.
—K o b e B r y a n t
Konanas O’Brajanas bandė tapti Deividu Letermanu, bet
tapo Konanu O’Brajanu. Kaip pasakė pats O’Brajanas:
„Mūsų nesėkmės, bandant tapti savo įsivaizduojamais
idealais, galiausiai suformuoja mus ir padaro mus unikalius.
Ačiū dievams!

Nuostabus žmonių trūkumas tas, kad nesugebame daryti


tobulų kopijų. Mūsų nesėkmės kopijuojant savo idealus
leidžia atrasti savo pačių esmę. Štai kaip mes tobulėjame.

Taigi. Kopijuok savo idealus. Išnagrinėk savo trūkumus.


Kuo skiriesi? Būtent tai turėtum išryškinti ir transformuoti
nuosavą darbą.

Galiausiai vien mėgdžiodamas savo idealus, jų


nepamaloninsi. Tai padarysi tik transformuodamas jų
darbus į kažką savito, duodamas pasauliui tai, ką tik tu gali
duoti.
HAjtK Ane TAI,
u lmrtiem
Filmas Jūrosperiodoparkas pasirodė per mano dešimtąjį
gimtadienį. Likau sužavėtas. Vos tik išėjęs iš kino teatro
mirtinai troškau istorijos tęsinio, taigi kitą dieną sėdau
prie seno mūsų kompiuterio ir parašiau jį. Maniškėje
versijoje velociraptoriaus suėsto parko prižiūrėtojo sūnus
į salą grįžta su parką pastačiusio vyro anūke. Vienas parką
nori sunaikinti, o kitas - išsaugoti. Žinoma, jie įsimyli ir
prasideda nuotykiai.

Tuo metu nežinojau, kad tai vadinama gerbėjų literatūra.


Tai pramanytos istorijos apie jau egzistuojančius veikėjus.

53
Tada, būdamas dešimties, išsaugojau istoriją standžiajame
diske. Galiausiai po kelerių metų pasirodė antroji filmo dalis.
Šlamštas. Tęsiniai visada nublankdavo prieš mūsų galvose
sukurtus tęsinius.

Klausimas, kurį tam tikru metu užduoda kiekvienas jaunas


rašytojas: „Ką man rašyti?“ Įprastinis atsakymas: „Rašyk apie
tai, ką žinai.“ Šis patarimas visada paskatina sukurti siaubingas
istorijas, kuriose nieko įdomaus nenutinka.

Mano noras kurti muziką kilo bandant


kurti kažką nesamo, ko pats norėčiau
klausytis. Norėjau išgirsti dar
negirdėtą muziką, sudėdamas į
vieną kūrinius, kurie įkvepia dar
neegzistuojančius naujus.
—B r ia n Eno

5H-
Mes kuriame meną, nes menas mums patinka. Mus traukia
tam tikri darbai, nes įkvepia tuos darbus kuriantys žmonės.
Visa kūryba iš tiesų yra gerbėjų kūryba.

Geriausias patarimas - rašyti ne apie tai, ką žinai, o apie tai,


ką mėgsti. Parašyk mėgstamiausio stiliaus istoriją. Parašyk
istoriją, kurią norėtum perskaityti. Tas pats principas galioja
tavo gyvenimui ir karjerai. Kai nežinai, ko toliau imtis,
tiesiog paklausk savęs: „Kas padarytų šią istoriją geresnę?“

Bradfordas Koksas (Bradford Cox), grupės „Deerhunter“


narys, pasakojo, kad vaikystėje neturėjo interneto, todėl
tekdavo laukti oficialios išleidimo dienos, kad išgirstų
naujuosius savo mėgstamiausių grupių albumus. Jis dažnai
žaisdavo ir prisėdęs įrašydavo „netikrą“ įrašo versiją,
įsivaizduodamas, kaip turėtų skambėti naujasis albumas. O
pasirodžius albumui, šio dainas palygindavo su savosiomis.
Ir ką tu manai, daugybė šių dainų ilgainiui tapo grupės
„Deerhunter“ dainomis.

55
Susižavėję kūriniu desperatiškai norime daugiau. Trokštame
tęsinio. Kodėl gi nenukreipus šio troškimo produktyvia
vaga?

Galvok apie mėgstamiausius savo idealų darbus. Ką jie


praleido? Ko nesukūrė? Ką buvo galima atlikti geriau? Jei
jie tebebūtų gyvi, ką kurtų šiandien? Jei tavo mėgstamiausi
kūrėjai susirinktų ir imtų bendradarbiauti, ką jie sukurtų tau
vadovaujant?

Pirmyn! Kurk.

Sis manifestas toks: piešk tai, ką norėtum pamatyti, pradėk


tokį verslą, kokį norėtum valdyti, grok muziką, kurią
norėtum girdėti, rašyk knygas, kurias norėtum perskaityti,
kurk daiktus, kuriuos norėtum naudoti - užsiimk darbais,
kuriuos norėtum pamatyti realizuotus.

5b
Mes nežinome, iš kur kyla
mūsų idėjos. Žinome tik
tai, kad jos ne iš mūsų
kompiuterių.
—J o h n Cleese
ATJITRAUK
nuo m m
Mano mėgstamiausia karikatūriste Linda Bari (Lynda
Barry) turi tokį posakį: „Skaitmeniniame amžiuje
nepamiršk naudotis savais skaitmenimis!“Tavo rankos -
autentiška skaitmeninė įranga. Naudokis ja.

Nors savo kompiuterį mėgstu, mano nuomone,


kompiuteriai pavogė iš mūsų jausmą, kad iš tiesų kažką
kuriame. Vietoj to mes tiesiog spaudome klavišus ir
maigome pelę. Štai kodėl vadinamieji žiniomis pagrįsti
darbai atrodo tokie abstraktūs. Anot menininko Stenlio
Donvudo (Stanley Donwood), sukūrusio visų grupės
„Radiohead“ albumų viršelius, kompiuteriai kelia
susvetimėjimo jausmą, nes tarp tavęs ir kūrybos proceso
įsiterpia gabalas stiklo. „Išties niekada neprisilieti prie to, ką
darai, nebent atsispausdini,“ - sako Donvudas.

Tiesiog pažiūrėk į ką nors, sėdintį prie savo kompiuterio.


Jie tokie sustingę, nejudrūs. Nereikia mokslinių tyrimų (o
keletas ir yra) norint suvokti, kad sėdėdamas kiaurą dieną
prie kompiuterio žudai save ir savo kūrybą. Mes turime
judėti, kad kūrybą pajustume visu savo kūnu, o ne tik galva.

Vien iš galvos kylantis menas nėra geras. Stebėk gerą


muzikantą per koncertą. Didį lyderį, sakantį kalbą. Suprasi,
ką noriu pasakyti.

Turi atrasti būdą, kaip į savo darbą susigrąžinti kūną. Mūsų


nervinė sistema nėra vienakrypčio eismo gatvė. Mūsų
kūnai smegenims gali pasakyti tiek pat, kiek ir smegenys
pasako kūnams. Yra toks dalykas - atsiduoti judesiams.
Štai kas puiku kuriant. Jei tik atsiduosime judesiams,
jei perbrauksime gitaros stygas, ant konferencijų stalo
sumaišysime lipnius užrašų lapelius, imsime minkyti molį,
judesiai privers smegenis galvoti.

WL
Užtektinai prisižiūrėjau
į plokščius kvadratėlius
kompiuterio ekrane.
Skirkime daugiau laiko
realiam pasauliui. Pasodink
augalą, pavedžiok šunį,
perskaityk knygą, nueik į
operą.
E d w a r d Tufte
Kai koledže lankiau kūrybinio rašymo dirbtuves, viskas,
ką rašėme, turėjo būti parašyta naudojant „Times New
Roman“ šriftą ir dvigubą tarpą. O mano kūryba buvo
siaubinga. Rašymas tapo nemielas. Poetė Kai Rajan (Kay
Ryan) sako: „Senais laikais, kol nebuvo kūrybinio rašymo
programų, dirbtuvės, dažniausiai rūsys, būdavo ta vieta, kur
kažką virindavai, kaldavai, gręždavai arba planuodavai.“
Rašytojas Brajanas Kidis (Brian Kidey) teigia siekiąs savo
dirbtuvėse sukurti realaus pasaulio aurą, tai - „šviesus,
erdvus kambarys, kuriame gausu įrankių, darbo medžiagų ir
dažniausiai dirbama atsiraitojus rankoves.“

Tik vėl pradėjus naudoti realius įrankius, mano


susidomėjimas kūryba atgijo, o darbai ėmė gerėti.
Rašydamas savo pirmąją knygą Newspaper Blackout
stengiausi, kad visas procesas būtų kuo mažiau
skaitmenizuotas. Kiekviena poema knygoje kurta naudojant
laikraščio straipsnį ir žymiklį. Sis procesas veikė daugumą
mano juslių: rankomis liečiamas laikraštis, po mano

(*5
linijomis dingstančių žodžių vaizdas, vos girdimas žymiklio
cypimas, jo garų kvapas - buvo juntama tam tikra magija.
Kurdamas poemas nesijaučiau dirbąs. Atrodė, kad tai
žaidimas.

Kompiuteris puikiai tinka norint pakoreguoti savo idėjas


arba paruošti jas, kad būtų galima paskelbti pasauliui,
tačiau kuriant idėjas visai netinka. Kyla per daug pagundų
spaudyti ištrynimo mygtuką. Kompiuteris mumyse
pažadina griežtą perfekcionistą. Imame redaguoti idėjas,
kurių dar net neturime. Karikatūristas Tomas Gauldas
teigia, kad nesėda prie kompiuterio tol, kol neapgalvoja
didžiosios dalies komikso, nes pradėjus dirbti kompiuteriu,
„kelias neišvengiamai veda link pabaigos. O mano eskizų
knygos galimybės beribės.“

Kai atėjo metas išleisti Newspaper Blackout, nuskenavau


visus laikraščio puslapius ir iš kompiuterio atspausdinau
ant nedidelių lapų. Tuos lapus išdėliojau po visą savo darbo
kabinetą, perdėdamas į krūveles, o tada į vieną krūvą. Ir
ta pačia tvarka vėl perkopijavau į kompiuterį. Štai taip
ir buvo padaryta knyga - pirmiausiai rankomis, tada
kompiuteriu, tada vėl rankomis ir vėl kompiuteriu. Tai
tarsi pasikartojantis realių ir virtualių etapų ciklas. Būtent
taip dabar visada stengiuosi dirbti. Savo kabinete turiu du
stalus - vienas yra „realus“, kitas „virtualus“. Ant „realaus“
stalo nėra nieko kito, tik žymikliai, rašikliai, pieštukai,
popierius, indeksavimo kortelės ir laikraščiai. Ant šio stalo
nededu jokios elektronikos. Būtent čia gimsta didžioji dalis
mano darbų, o jo paviršius nusėtas fiziniais darbo ženklais,
iškarpomis ir po darbo likusiomis adiekomis. (Kitaip nei
standusis diskas, popierius „neužlūžta“.) Ant „skaitmeninio“
stalo stovi nešiojamasis kompiuteris, monitorius, skeneris
ir piešimo planšetė. Štai čia redaguoju ir publikuoju savo
darbus.

Pabandyk ir tu. Jei turi pakankamai vietos, įrenk dvi darbo


vietas: vieną „realią“, kitą „virtualią“. „Realioje“ bazėje
nelaikyk jokių elektroninių įtaisų. Pasiimk 10-20 eurų,
nueik į vietinio prekybos centro mokyklinių prekių skyrių,
prigriebk popieriaus bloką, kelis rašiklius ir lipnių lapelių.
Kai grįši, apsimesk, kad dabar metas kūrybai „realioje“
bazėje.

Parašinėk ant popieriaus, jį sukarpyk, o gautas dalis vėl


suklijuok. Dirbdamas stovėk. Smeigtukais pritvirtink
medžiagą ant sienų ir ieškok pasikartojančių detalių. Viską
paskleisk darbo vietoje ir imk naršyti.

Kai tik pradės kilti idėjos, galėsi pereiti į „virtualią“ bazę


ir pasinaudoti kompiuteriu, kad jas įgyvendintum ir
paskelbtum. Kai idėjos išsivadės, grįžk žaisti į „realią“ bazę.
Darbas, kurį atlieki
atidėliodamas reikalus,
veikiausiai yra tai, ką
turėtum daryti visą savo
gyvenimą.
—J e s s ic a H is c h e

lt
Ą T im m
t m u m m i .

Per savo trumpą karjerą įsitikinau vienu dalyku - pašaliniai


projektai išties nusiseka. Kalbėdamas apie pašalinius
projektus, turiu omenyje veiklą, kurią laikai kvailiojimu.
Veikla, kuri tėra žaidimas. Iš tiesų tai geras dalykas. Būtent
tada vyksta stebuklai.

Manau, verta vienu metu turėti daug projektų, kad galėtum


šokinėti nuo vieno prie kito. Kai atsibosta vienas projektas,
gali imtis kito, o pabodus šiam, grįžti prie apleistojo.
Atidėliok produktyviai.

13
14-
Skirk laiko panuobodžiauti. Kartą išgirdau bendradarbį
sakant: „Kai esu užimtas, kvailėjų.“ Argi tai ne tiesa?
Kūrybingiems žmonėms reikia laiko tiesiog pasėdėti
nieko neveikiant. Kai kurios geriausios idėjos man
kilo nuobodžiaujant, būtent todėl niekada nenešu savo
marškinių į valyklą. Juos mėgstu lyginti pats. Tai taip
nuobodu, kad beveik visada kyla gerų idėjų. Jei pritrukai
idėjų, išplauk indus. Susiruošk į ilgą pasivaikščiojimą. Į
vieną tašką sienoje spoksok tiek ilgai, kiek pajėgsi. Kaip
sako menininkė Maira Kaiman: „Darbo vengimas - tai
būdas sutelkti savo protą.“

Skirk laiko pakvailioti. Pasiklysk. Pasibastyk. Niekada


nežinai, kur tai tave atves.

1 5
Jei turi dvi tris aistras,
nesijausk privaląs Žvelgdamas
rinktis kurią nors. Nieko į priekį, taškų
neatsisakyk. Išsaugok visas nesujungsi, tai
padaryti gali tik
savo gyvenimo aistras. Šito žvelgdamas atgal.
išmokau iš pjesių rašytojo
—S te v e J o b s
Stiveno Tomlinsono
(Steven Tomlinson).
Jei mėgsti įvairius dalykus, Tomlinsonas pataria jiems
tiesiog skirti laiko: „Leisk jiems kalbėtis tarpusavyje. Kažkas
ims vykti.“

Esmė ta, kad gali atsisakyti kelių savo pomėgių ir apsiriboti


vienu, bet po kurio laiko pradėsi jausti fantominį prarastos
galūnės skausmą.

Paauglystėje buvau apsėstas dainų rašymo ir grojimo


grupėse, tačiau kartą nusprendžiau, kad reikia
susikoncentruoti tik į rašymą. Taigi pusę dešimtmečio
praleidau nieko negrodamas. Fantominis skausmas vis
stiprėjo ir stiprėjo.

Maždaug prieš metus vėl pradėjau groti grupėje. Ir pradedu


jausti pilnatvę. O beprotiškiausia tai, kad muzika ne trukdo,
bet padeda rašyti geriau. Jaučiu, kaip per šią sąveiką mano
smegenyse užsižiebia naujos sinapsės ir formuojasi naujos
jungtys. Maždaug pusė žmonių, su kuriais dirbu, yra
muzikantai (tai nėra neįprasta Ostine, Teksase), ir visi jie
taip pat nėra „prie meno“.

11
Daugybė jų yra vadybininkai, programuotojai ir panašių
profesijų atstovai. Nepaisant to, jie visi pasakytų tą patį -
muzika persismelkia į jų darbą.

Ypatingai svarbu turėti hobį. Hobis - tai kokia nors kūryba,


skirta tik sau. Tu nesieki iš to užsidirbti ar išgarsėti, skiri
laiką tam tik todėl, kad tai tave daro laimingą. Hobis -
tai kažkas, kas duoda, bet pats neima. Mano menas skirtas
pasaulio akims, o muzika skirta tik man ir mano draugams.
Mes susirenkame kiekvieną sekmadienį ir kelias valandas
patriukšmaujame. Jokio spaudimo, jokių planų. Tai
atgaivina. Tai lyg bažnyčia.

Neatsisakyk nė dalelės savęs. Nesijaudink dėl darbui


skirto didžiojo plano ar išbaigtos vizijos. Nesijaudink dėl
vientisumo. Jungtis, tavo darbą jungianti į visumą - tai
faktas, kad tu jį padarei. Vieną dieną žvelgdamas atgal
pamatysi, kad viskas turi prasmę
Gaunu daugybę laiškų iš jaunų žmonių, kurie klausia: „Ką
daryti, kad būčiau pastebėtas?“

Suprantu juos. Baigus koledžą atsiveria tam tikra praraja.


Auditorija, nors ir dirbtinė, tačiau nuostabi vieta: kad
kreiptų dėmesį į tavo idėjas, dėstytojai gauna algą, o tavo
bendramoksliai moka už tai. Daugiau niekada gyvenime
neturėsi tokios atidžios publikos.
Gana greitai supranti, kad didžioji dalis pasaulio nebūtinai
domisi tuo, ką tu galvoji. Skamba šiurkščiai, bet tokia tiesa.
Kaip sako rašytojas Stivenas Presfildas (Steven Pressfield):
„Žmonės nėra blogi ir žiaurūs, jie tiesiog užsiėmę.“

Iš tiesų, tai gerai, nes dėmesio norisi tik tada, kai sukuri
tikrai puikų darbą. Kai esi nežinomas, nėra jokio spaudimo.
Gali daryti ką tik nori. Eksperimentuoti. Kurti tik dėl
smagumo. Kai esi nežinomas, nėra nieko, kas blaškytų ir
neleistų tobulėti. Nereikia rūpintis savo viešuoju įvaizdžiu.
Jokių stambių čekių. Jokių akcininkų. Jokių elektroninių
laiškų iš tavo agento. Jokių prielipų.

Kai žmonės ims į tave kreipti dėmesį, o ypač tada, kai jie tau
pradės mokėti pinigus, tokios laisvės jau nebeturėsi.

Mėgaukis savo nežinomumu, kol gali.


Naudokis juo.

%
Jei egzistuotų slaptoji formulė, kaip tapti žinomam,
pasakyčiau ją. Tačiau yra tik viena man žinoma ne tokia ir
slapta formulė: sukurk gerą darbą ir pasidalyk juo su kitais.

Tai dviejų etapų procesas. Pirmasis etapas - sukurti gerą


darbą. Tai neįtikėtinai sunku. Nėra jokių lengvų kelių. Kurk
kasdien. Žinok, kad kurį laiką tau nesiseks. Susimauk.
Tobulėk. Antrasis etapas - pasidalyti su kitais. Tai buvo
tikrai sudėtinga prieš maždaug dešimtmetį. Dabar labai
lengva - tiesiog paskelbk savo kūrybą internete.

Kai žmonėms tai pasakau, jie manęs klausia: „Kokia


interneto paslaptis?”
Pirmasis žingsnis: gėrėkis kuo nors. Antrasis žingsnis:
pakviesk kitus pasigėrėti drauge. Turėtum gėrėtis tais
dalykais, kuriais niekas kitas nesigėri. Jei visi gėrisi obuoliais,
imk gėrėtis apelsinais. Kuo atviriau dalysiesi savo pomėgiais,
tuo artimesni žmonės jausis tavo kūrybai. Menininkai
nėra burtininkai. Už savo paslapčių atskleidimą negresia
nuobaudos.

Nori tikėk, nori ne, bet aš pasisemiu daug įkvėpimo iš


tokių žmonių kaip Bobas Rosas (Bob Ross) ir Marta
Stiuart (Martha Stewart). Žinote Bobą Rosą? Tapytoją su
garbanota ševeliūra ir „Linksmaisiais medeliais“ iš PBS
televizijos? Bobas Rosas mokė žmones tapyti. Jis atskleidė
savo paslaptis. Marta Stiuart moko susikurti nuostabius
namus ir gyvenimą. Ji dalijasi savo paslaptimis. Žmonėms
patinka, kai dalijiesi su jais savo paslaptimis, o kartais,
jei tai darysi sumaniai, jie atsilygins tau, pirkdami tavo
parduodamus daiktus.

Atskleisdamas savo darbo paslaptis ir kviesdamas žmones


su jomis susipažinti, tu mokaisi. Aš tiek daug išmokau iš

<81
žmonių, kurie skelbė savo poemas mano Newspaper Blackout
svetainėje.
Be to, radau daugybę vogtinų dalykų. Tai naudinga tiek
man, tiek jiems.
Neini naršyti internete tik todėl, kad turi ką pasakyti; ten
gali eiti ir norėdamas rasti ką pasakyti. Internetas gali būti
kur kas daugiau, nei vieta savo užbaigtoms idėjoms skelbti.
Tai gali būti ir dar nesusiformavusių idėjų inkubatorius, dar
nepradėtų darbų gimdymo centras.
Daugybė menininkų jaudinasi, kad naršydami internete
mažiau nuveiks, tačiau aš pastebėjau, kad internete
praleistas laikas - tai tikras spyris į užpakalį. Daugumoje
svetainių ir tinklaraščių pranešimus nustatyta rodyti
atvirkštine chronologine tvarka - paskutinysis įrašas yra
pirmasis, kurį pamato lankytojai, taigi tu vertas tiek pat
dėmesio, kiek ir tavo paskutinysis įrašas. Tai verčia tave
nertis iš kailio ir pagalvoti, ką dar galėtum parašyti. Turimas
tuščias indas gali įkvėpti jį pripildyti. Kai bėgant laikui
atsiduriu aklavietėje, tiesiog žvilgteliu į savo svetainę ir
paklausiu savęs: „Kuo galėčiau ją užpildyti?“”

10
Išmok programuoti. Išsiaiškink, kaip sukurti svetainę.
Išsiaiškink, kaip rašyti tinklaraštį. Išsiaiškink, kaip veikia
„Twitter“, socialinė mediją ir visa kita. Internete rask
žmonių, mėgstančių tuos pačius dalykus ir susisiek su jais.
Dalykis savo kūryba su jais.

Nebūtina dalytis viskuo. Tiesą sakant, kartais geriau to


nedaryti. Parodyk tik dalelę kūrybos. Pasidalink eskizu,
teplione ar darbo fragmentu. Leisk užmesti akį į savo
darbo procesą. Pagalvok, kuo galėtum pasidalyti, kas galėtų
praversti kitiems žmonėms. Pasidalyk naudingu patarimu,
kurį atradai dirbdamas. Arba nuoroda į įdomų straipsnį.
Paminėk gerą savo skaitomą knygą.

Jei baiminiesi, kad taip atskleisi Nesijaudink dėl to,


savo paslaptis, gali dalytis taškais kad žmonės vagia
tavo idėjas. Jei tavo
jų nejungdamas. Tavasis pirštas idėjos nieko vertos,
nuspaus siuntimo mygtuką. Tu turėsi grūsti jas
kontroliuoji, kuo dalytis ir ką žmonėms į gerkles.
atskleisti. - H o w a r d A ik e n
Užaugau vidury kukuruzų lauko pietiniame Ohaje. Kai
buvau vaikas, tenorėjau ištrūkti bet kur, kur kas nors vyko.

Dabar gyvenu Ostine, Teksaso valstijoje. Tai gana


hipsteriška vieta. Visur begalė artistiškų ir kūrybingų
žmonių. Ir žinai ką? Sakyčiau, kad 90 procentų mano vedlių
ir kolegų negyvena Ostine, Teksase. Jie gyvena visur. Su jais
susipažinau internetu.

Galima sakyti, dauguma mano įžvalgų, pokalbių ir


draugysčių su menininkais užsimezga internete. Vietoj
geografinės meno scenos turiu „Tvvitter“ bičiulius ir
„Google Reader“.

n
Tau nereikia gyventi kažkur kitur nei gyveni dabar, kad
galėtum įsilieti į pasaulį, kuriame nori būti. Jei jautiesi
kažkur įstrigęs, jei esi per jaunas arba per senas, neturi
pinigų arba jautiesi pririštas prie vienos vietos, apsidairyk.
Kažkur yra žmonių bendruomenė, prie kurios gali
prisijungti.

O jei supantis pasaulis tavęs nežavi, aplink save gali


susisikurti savąjį. (Dabar būtų puikus metas užsidėti ausines
ir įsiklausyti į grupės „Beach Boyswdainą „In My Room“.)
Apsupk save knygomis ir mėgstamais daiktais. Priklijuok ką
nors prie sienos. Susikurk savą pasaulį.

Francas Kafka (Franz Kafka) rašė: „Nebūtina palikti namų.


Sėsk prie savo stalo ir klausykis. Netgi ne klausykis, tiesiog
lauk. Nelauk. Būk sustingęs ir vienišas. Visas pasaulis tau
pasisiūlys pats.“ O Kafka gimė prieš amžių iki interneto!

n
Viskas, ko tau reikia - tai šiek tiek vietos ir laiko. Vietos
darbui ir laiko jam adikti; mažos savanoriškos atskirties bei
laikinos vienumos. Jei tavo gyvenimo būdas to neleidžia,
kartais vienumoje gali pabūti nuošaliame gamtos kampelyje.
Kai buvau vaikas, mama tempdavosi mane į prekybos
centrą. Prieš apsipirkdama atvesdavo mane į knygyną ir
nupirkdavo kokią tik noriu knygą. Eidavome į parduotuves,
o kol ji apsipirkinėdavo, sėdėdavau krėsle ir skaitydavau. Tai
tęsėsi metų metus. Perskaičiau daugybę knygų.

Dabar turiu automobilį ir mobilųjį telefoną. Aš visada


prisijungęs, niekada nebūnu vienas ar nuošaliai. Taigi iš
darbo ir į darbą važinėju autobusu, nors važiuodamas
automobiliu sutaupyčiau 20 minučių. Einu į belaidžio
ryšio neturinčią kirpyklą, kurioje reikia laukti gyvoje eilėje.
Ir visada užtrunku laukdamas kelias valandas. Oro uoste
savo nešiojamąjį kompiuterį laikau išjungtą. Trainiojuosi
bibliotekoje.

Nuolat nešiojuosi knygą, rašiklį ir užrašinę. Ir visada


mėgaujuosi savo vienatve bei laikina atskirtimi.

100
Distancija ir skirtumai —tai
slaptas kūrybingumo tonikas.
Grįžus namo, jie vis dar būna
tokie patys. Tačiau kažkas
mūsų galvoje pasikeičia ir tai
pakeičia viską.
—J o n a h L e h r e r
f
Sakyti, kad geografija nebėra mūsų valdovė - tai ne tas pats,
kas sakyti, kad vieta nesvarbi. Mūsų gyvenamosios vietos
pasirinkimas vis tiek turi milžinišką įtaką mūsų kūrybai.

Tam tikru metu, kai tik gali tai padaryti, turi palikti namus.
Visada gali sugrįžti, tačiau privalai juos palikti nors kartą.

Tavo smegenys kasdieninėje aplinkoje ima jaustis pernelyg


patogiai. Reikia, kad jos patirtų diskomfortą. Turi šiek
tiek laiko praleisti kitame krašte, tarp žmonių, kurie
elgiasi kitaip nei tu. Kelionės priverčia į pasaulį pažvelgti
kitaip. O kai pasaulis atrodo kitoks, mūsų smegenys dirba
intensyviau.

Tie metai, kai būdamas 19-os ir 20-ies turėjau laimės


pagyventi Italijoje ir Anglijoje, išties pakeitė mano
gyvenimą. Tačiau aš pabrėžčiau, kad svetima kultūra
nebūtinai slypi už jūrų marių ar kitoje šalyje. Daugumai
žmonių, kurie užaugo ten, kur užaugau aš, Teksasas gali
pasirodyti kaip Marsas. (Jau kurį laiką čia gyvenu. Kartais
vis dar jaučiuosi kaip Marse.)

101
Kur keliautume, jei žinotume, kad reikia palikti namus?
Kur pasirinktume gyventi? Reikia apsvarstyti daugybę
įvairių Veiksnių ir visi jie priklauso nuo tavo skonio. Aš pats
manau, kad blogas oras padeda kurti geresnį meną. Nenori
eiti laukan, tad lieki namie dirbti. Kai gyvenau Klivlande,
itin daug nuveikiau atšiauriausiais žiemos mėnesiais. Čia,
Teksase, visą savo darbą padarau per pragariškus vasaros
karščius. (Klivlando žiema ir Teksaso vasara trunka
maždaug tiek pat - apie pusmetį.)

Naudinga gyventi šalia įdomių žmonių, ir nebūtinai tokių,


kurie užsiima tuo pačiu, kuo ir tu. Bendravimas vien su
rašytojais ir menininkais šiek tiek primena kraujomaišą,
taigi mielai bendrauju ir su daugybe filmų kūrėjų,
muzikantų ir moksliukų, kurie gyvena Ostine. O, ir maistas.
Maistas turėtų būti geras. Turi rasti vietą, kuri tave
maitintų - kūrybiškai, socialiai, dvasiškai ir tiesiogine šio
žodžio prasme.

104
-
Net jei įsirengei naujus namus, kartais reikia juos palikti.
Tam tikru momentu tau gali prireikti tiesiog judėti pirmyn.
Gera žinia ta, kad šiais laikais daugumą savo bičiulių rasi
ten, kur juos ir palikai - internete.

105
Yra tik viena priežastis, kodėl aš čia.
Aš čia tam, kad susirasčiau draugų.

Auksinė taisyklė musų pernelyg daug saitų turinčiame


pasaulyje yra dar vertingesnė. Svarbi pamoka, kurią reikia
išmokti: jei kalbi apie ką nors
internete, jie tai sužinos. Visi Yra tik viena
naudoja „Google Alert“ savo vardui. man žinoma
taisyklė — reikia
Geriausias būdas įveikti savo priešus
būti geram.
internete - juos ignoruoti. Geriausias
—K u r t V o n n e g u t
būdas susirasti draugų internete -
pasakyti jiems ką nors mielo.

101
Atsimeni frazę „šlamštas lieka šlamštu“?Tu būsi vertas to
paties, ko verti tave supantys žmonės. Skaitmeninėje erdvėje
tai reiškia geriausių žmonių sekimą - žmonių, kurie yra kur
kas protingesni ir geresni už tave, žmonių, kurie užsiima
išties įdomia veikla.
Atkreipk dėmesį į tai, ką jie sako, daro, prie ko jungiasi.

Aktorius ir režisierius Haroldas Ramisas (Harold Ramis),


mano kartos žmonėms geriausiai žinomas dėl Egono
vaidmens filme Vaiduoklių medžiotojai, kartą pasidalino savo
sėkmės taisykle: susirask talentingiausią žmogų patalpoje, ir
jei tai nesi tu, būk šalia jo. Pabendrauk su juo. Pasistenk būti
naudingas.“ Ramisui pasisekė - talentingiausias žmogus
patalpoje buvojo draugas Bilas Miurėjus (Bill Murray).

Jei paaiškėtų, kad tu esi pats talentingiausias žmogus


patalpoje, reikia pasiieškoti kitos vietos.

112
.
Aplink išvysi daug kvailų dalykų ir jausiesi taip, lyg
turėtum juos taisyti. Kartą man iki vėlumos besėdint prie
kompiuterio mano žmona užriko: „Baik kivirčytis tviteryje
ir imkis ką nors kurti!“

Ji buvo teisi. Tačiau pyktis yra vienas mėgstamiausių mano


kūrybos šaltinių. Henris Rolinsas (Henry Rollins) teigė, kad
jis vienu metu būna ir įsiutęs, ir smalsus, o būtent tai ir yra
jo varomoji jėga.

113
Būna rytų, kai negaliu atsikelti. Tada gulėdamas lovoje
elektroninius laiškus ir tviterį skaitau tol, kol kraujas
užverda ir aš tiek įsiaudrinu, kad net pašoku iš lovos. Tačiau
užuot iššvaistęs savo pyktį bambėdamas ir užsipuldinėdamas
žmones, stengiuosi jį išlieti rašydamas ir piešdamas.

Tad pirmyn, įsiusk. Tačiau nepraverk burnos ir imkis savo


darbo.

■ A n d r e Torrez
Kai buvau jaunesnis, rašydavau laiškus savo idealams. Man
pasisekė ir iš kelių sulaukiau atsakymų. Tačiau supratau,
jog bėda ta, kad šiais laiškais gavėjui daromas spaudimas
atrašyti. Dažnai rašydami tokius laiškus mes ieškome
palaiminimo ir pritarimo. Kaip sako mano draugas Hjugas
Makleodas (Hugh MacLeod): „Geriausias būdas gauti
pritarimą-jo išvis nenorėti.“

Jei išties dievini kieno nors darbus, tau neturėtų būti


reikalingas jo atsakymas.

Ilk
(O jei žmogus, kuriam nori parašyti, mirė prieš šimtus
metų, tau išties nepasisekė.) Taigi rekomenduoju laiškus
savo idealams rašyti viešai. Internetas išties puikiai tam
tinka. Sukurk savo tinklaraštyje įrašą apie tau patinkančio
žmogaus darbą ir įdėk nuorodą jo puslapyje. Ką nors sukurk
ir dedikuok savo idealui. Atsakyk į jo užduotus klausimus,
išspręsk problemą už jį arba patobulink jo darbą ir pasidalyk
juo internete.

Galbūt tavo idealas pamatys tavo darbą, o galbūt ir ne.


Galbūt jis tau atsakys, o gal ir ne. Svarbiausia išreikšti savo
vertinimą nesitikint nieko mainais ar peno kūrybai.

in
m
Kūrybinio darbo problema ta, kad tuo metu, kai žmonės
ima vertinti tavo darbą: a) tau ši veikla būna įgrisusi iki
gyvo kaulo, arba b) būni jau miręs. Tu negali ieškoti kitų
pritarimo. Kai tik pristatysi savo darbą pasauliui, nebeturėsi
galimybės kontroliuoti žmonių reakcijos į jį.

Ironiška, tačiau išties geras darbas dažnai atrodo bevertis.


Žmonės sakys: „Kodėl aš to nesugalvojau?“Jie nematys
metų metais lieto prakaito ir triūso.

Ne visi tai supras. Žmonės klaidingai interpretuos tave ir


tavo darbą. Jie net gali iš tavęs šaipytis. Taigi priprask būti
nesuprastas, peikiamas ir ignoruojamas. Visa gudrybė -
užsiimti sau rūpimu darbu.

12.0
Gyvenimas - tai vienišas žygis, dažnai kupinas nusivylimų ir
atstumties. Taip, patvirtinimo reikia tik norint gauti leidimą
statyti automobilį, tačiau gražūs žmonių žodžiai apie tavo
darbą vis tiek yra didžiulis postūmis pirmyn.

Retkarčiais mane aplanko sėkmė, ir paskelbęs savo darbus


internete, savaitę dvi aš plaukioju mano darbą atradusių
žmonių parašytų tviterio žinučių ir mielų elektroninių laiškų
jūroje. Tai tikrai nuostabu. Ir tai apsuka galvą ir smarkiai
apsvaigina.

12-1
Tačiau visada žinau, kad šis svaigulys išsivadės ir po kelių
savaičių nusileidus ant žemės vėl ateis juoda diena, kai
norėsiu viską mesti, kai klausiu savęs, kokio velnio išvis tuo
užsiimu.

Būtent todėl kiekvieną išties malonų elektroninį laišką


išsaugau specialiame aplanke. (Bjaurieji laiškai ištrinami
akimirksniu.) Kai atslenka tos juodosios dienos ir man
reikia postūmio, atsidarau tą aplanką ir perskaitau kelis
laiškus. Tada grįžtu prie darbo. Išbandyk tai. Vietoj atmestų
darbų aplanko geriau turėk pagyrimų aplanką. Naudok jį su
saiku. Nepasiklysk praeities šlovėje, tačiau laikyk jį po ranka
prireikus pakylėjimo.

12.3
Savo gyvenime būk
paprastas ir tvarkingas,
kad savo darbuose galėtum
būti pašėlęs ir originalus.
G u s ta v e F l a u b e r t
Aš esu nuobodus vyrukas, dirbantis nuo devynių iki
penkių, su savo žmona ir šuniu gyvenantis ramiame rajone.
Romantiškasis narkotikus vartojančio, pašėlusio ir su visais
iš eilės miegančio kūrybinio genijaus dienos jau praeityje.
Tai tik antžmogiams ir žmonėms, norintiems mirti
jauniems. Esmė ta, kad norint būti kūrybingam, reikia daug
energijos. Jos neturėsi, jei švaistysi kitur.

Geriausia manyti, kad kurį laiką dar pagyvensi. (Būtent


todėl Petė Smit (Patti Smith) jauniems menininkams

12-1
siūlo nueiti pas odontologą.) Papusryčiauk. Padaryk keletą
atsispaudimų. Susiruošk į ilgą pasivaikščiojimą. Gerai
išsimiegok.

Neilas Jangas (Neil Young) sako: „Geriau sudegti, nei


nublankti.“ Aš sakau, kad geriau degti lėtai ir pamatyti savo
anūkus.

12/6
Dauguma mano pažįstamų žmonių nemėgsta galvoti apie
pinigus. Padaryk sau paslaugą: kuo greičiau susipažink su
pinigais.

Mano senelis sakydavo mano tėčiui: „Sūnau, nesvarbu


kiek pinigų uždirbi, svarbiausia, kiek jų turi.“ Susidaryk
biudžetą. Gyvenk pagal savo išgales. Pietus ruoškis pats.
Nesišvaistyk. Susitaupyk tiek, kiek tik gali. Reikiamą
išsilavinimą gauk kuo pigiau. Menas tvarkyti pinigus - tai
pasakyti „ne“ vartotojiškai kultūrai. Sakyk „ne“ restoranams,
3 eurus kainuojančiai kavai ir tam prašmatniam naujam
kompiuteriui, kai tavo senasis vis dar puikiai veikia.

in
m
Tiesa ta, kad net jei ir pasiseks išgyventi darant tai, ką iš
tiesų mėgsti, veikiausiai tam prireiks nemažai laiko. Iki tol
tau reikės darbo.

Pastovus darbas teikia tau pinigus, ryšį su pasauliu ir režimą.


Laisvė nuo finansinio streso taip pat reiškia meno laisvę.
Anot fotografo Bilo Kaningemo (Bill Cunningham): „Jei
neimi pinigų, jie tau negali nurodinėti, ką daryti.“

131
Pastovus darbas verčia tave susidurti su kitais žmonėmis.
Mokykis iš jų, vok iš jų. Aš stengdavausi rinktis darbus,
kuriuose galėčiau išmokti ko nors, kas praverstų mano
kūrybai. Darbas bibliotekoje išmokė adikti tyrimus,
tinklalapių dizainerio darbas išmokė kurti svetaines, o
rašydamas reklaminius tekstus išmokau parduoti žodžiais.

Dirbant pastovų darbą blogiausia tai, kad jis iš tavęs atima


laiką, tačiau ir suteikia dienos režimą, todėl gali susiplanuoti
pastovų kūrybinių užsiėmimų laiką. Nusistovėjusio režimo
laikymasis gali būti kur kas svarbesnis nei laikoperteklius.
Inercija yra kūrybiškumo mirtis. Kai išsenka įkvėpimas, imi
baimintis dėl savo darbo, nes žinai, kad kurį laiką viskas
klostysis sumautai. Sumautai klostysis tol, kol vėl negrįši į
vėžes.

Sprendimas labai paprastas: išaiškink, kokiu laiku gali kurti,


kokiu laiku gali vogti ir laikykis savo rutinos. Dirbk kasdien,
nesvarbu, kas benutiktų. Jokių atostogų, jokių sirgimų.
Nesustok. Ko gero suvoksi, kad Parkinsono dėsnis teisingas:
darbai nuveikiami per turimą laiką.

Niekas nesako, kad bus linksma. Daugybę kartų jausiesi


taip, lyg gyventum dvigubą gyvenimą. Poetas Filipas
Larkinas (Philip Larkin) teigė, kad geriausia „pasistengti
dėl viso to būti absoliučiai šizofreniškam - naudoti vieną
asmenybę tam, kad būtų galima pabėgti nuo kitos.“

Svarbiausia rasti darbą, už kurį padoriai mokėtų, kuris


nevimdytų ir paliktų pakankamai jėgų užsiimti kūrybine
veikla laisvalaikiu. Galbūt gerą pastovų darbą nėra lengva
gauti, tačiau jų yra.

133
IMI (

l u u m n

Duomenų rinkimas kūriniui arba kopimas karjeros laiptais


- tai lėtos, ilgalaikės pastangos renkant trupinėlius. Parašyti
kasdien po puslapį neatrodo labai daug, tačiau daryk tai 365
dienas ir turėsi pakankamai laiko parašyti romaną. Vienas
priviliotas klientas yra nedielė pergalė, bet kelios dešimtys
jų gali nulemti tavo paaukštinimą.

Kalendorius padeda planuoti darbą, leidžia matyti


konkrečias užduotis ir kryptingai judėti pirmyn. Komikas
Džeris Sainfeldas (Jerry Seinfeld) naudodamas kalendorių
taiko metodą, kuris padeda jam laikytis kasdienio režimo
rašant juokelius. Jis siūlo įsigyti sieninį kalendorių, kuriame
matytųsi visi metai.

Tada padalink savo darbą į dalis dienomis. Kiekvieną dieną


baigęs darbą, tą dieną pažymėk dideliu riebiu X ženklu.
Kiekvieną dieną užuot tik atlikus darbą, tavo tikslas bus
tik užpildyti kalendoriaus langelį. „Po kelių dienų turėsi
grandinę,“ - sako Sainfeldas. „Tiesiog daryk tai, ir grandinė
ims kasdien ilgėti. Tau patiks žvelgti į šią grandinę, ypač
tada, kai nusidrieks kelių savaičių juosta. Vėliau tavo
darbas - tiesiog nenutraukti grandinės.“

įsigyk kalendorių. Pildyk jo langelius.


Nenutrauk grandinės.

1
%
Kaip reikia ateities darbų sąrašo, lygiai taip pat jo reikia ir
praeities įvykiams. Dienynas nebūtinai yra dienoraštis arba
žurnalas, tai tik maža knygelė, kurioje pasižymi kasdien
nuveiktus darbus. Su kokiais projektais dirbai, kur pietavai,
kokį filmą žiūrėjai. Tai kur kas lengviau nei rašyti išsamų
dienoraštį. Ir nustebsi, koks naudingas gali būti toks dienos
įvykių fiksavimas, ypač po kelerių metų. Smulkios detalės
padės atsiminti didžiąsias detales.

131
Senais laikais jūreiviai naudodavo dienynus, kad galėtų
sekti nukeliautą atstumą ir būtent tai tu darai —seki, kiek
nukeliavo tavasis laivas.

Jei paklausi savęs, koks geriausias šiandien


nutikęs dalykas, tai paskatina tam tikrą
džiugią retrospektyvą, kuri atgaivina
netolimos praeities įvykius, apie kuriuos šiaip
nepagalvotum. Jei paklausi savęs, kas šiandien
nutiko, labai tikėtina, kad atsiminsi patį
blogiausią dalyką, nes tau reikėjo jį išgyventi:
tau reikėjo kažkur lėkti, kažkas pasakė
tau kažką skaudinančio —štai ką prisiminsi.
Bet jei mąstysi apie geriausią dalyką,
tai bus tam tikras šviesos žaismas, nuostabi
kažkieno veido išraiška arba
itin skanios salotos.
— N ic h o ls o n B a k e r

m
Ji mane išgelbėjo. Jei ne ji,
dabar gročiau kepsnių
užeigose. Net ne gročiau kepsnių
užeigose. Aš jose
gaminčiau maistą.
—Tomas W ait sas a p ie savo ž m o n ą ir

k ū r y b o s p a r t n e r ę K a t h le e n B r e n n a n

M
t i i w i m i

mum.
Sprendimas, su kuo susituoksi, yra pats svarbiausias, kokį
tik kada nors priimsi. Ir „sėkmingai susituokti“ reiškia
ne tik gyvenimo partnerį, tai reiškia ir žmogų, su kuriuo
bendradarbiausi, bičiuliausies, leisi laiką. Santykiai paprastai
būna pakankamai sudėtingi, tačiau reikia būti tikru
didvyriu, kad susituoktum su žmogumi, kurį apsėdusios
kūrybinės paieškos. Labai dažnai turi būti patarnautojas,
virėjas, motyvatorius, motina ir redaktorius - visa tai vienu
metu.

Geras partneris prilaiko ant žemės. Kartą draugas


pasakė, kad mūsų namai labai įkvepiantys, nes čia gyvena
menininkas. Mano žmona prajuko: „O taip, tai lyg
gyvenimas su Da Vinčiu.“Ji pati geriausia.

m
tam, no
M j i m n i .
Šiais informacijos gausos ir pertekliaus laikais pirmaus tie,
kurie išsiaiškins, ko atsisakyti, taip susikoncentruodami į
tai, kas jiems iš tiesų svarbu. Niekas neparalyžiuoja labiau
nei neribotų galimybių idėja. Mintis, kad gali daryti bet ką,
įvaro mirtiną siaubą.

Kūrybinę duobę galima įveikti paprasčiausiai nusistačius


tam tikrus apribojimus. Gali skambėti kaip prieštaravimas,
tačiau dirbant kūrybinį darbą ribos reiškia laisvę. Parašyk
dainą per pietų pertraukėlę.

Nutapyk paveikslą tik viena spalva. Pradėk verslą be jokio


pradinio kapitalo. Drauge su keliais draugais susukite filmą

IH-5
naudodami išmanųjį telefoną. Iš atliekamų dalių sukurk
mašiną. Nesiteisink, kodėl nedirbi. Kurk išnaudodamas
dabar turimą laiką, vietą ir medžiagas.

Tinkami apribojimai gali paskatinti sukurti geriausią


savo darbą. Mano mėgstamiausias pavyzdys? Daktaras
Sjuzas (Dr. Seuss) Katiną su skrybėle parašė vartodamas
tik 236 skirtingus žodžius, tad jo redaktorius susilažino,
kad knygos vartojant vos 50 skirtingų žodžių parašyti
nepavyks. Daktaras Sjuzas priėmė iššūkį ir laimėjo lažybas
parašęs knygą Žali kiaušiniai ir kumpis, kuri tapo viena
populiariausių knygų vaikams.
HI
Menininkas Solas Steinbergas (Saul Steinberg) sakė: „Tai,
ką pastebime bet kokiame meno darbe, yra menininko
ar menininkės kova su savo apribojimais.“ Dažnai būtent
tie dalykai, kuriuos menininkas pasirenka atmesti, padaro
jo meną patrauklų. Nematomi dalykai priešpriešinami
matomiems. Tas pats galioja ir žmonėms. Mes ypatingi
tampame ne tik dėl turimų patirčių, bet ir dėl to, ko dar
nepatyrėme. Ta pati tiesa galioja imantis savo darbo: privalai
priimti savo apribojimus ir eiti pirmyn.

Galiausiai kūrybiškumas - tai ne tik dalykai, kuriuos


pasirenkame parodyti, bet ir dalykai, kuriuos pasirenkame
palikti už kadro.

Rinkis apgalvotai.

Ir gerai praleisk laiką.

m
DĖKOJU
savo žmonai Meganai, pirmajai mano skaitytojai ir
pagalbininkei.

Savo agentui Tedui Vensteinui (Ted Weinstein), savo


redaktoriui Briusui Treisiui (Bruce Tracy), savo knygos
dizainerei Lidijai Tomas ir visai nuostabiajai „Workman“
komandai. Jūs mane velniškai sužavėjot!

Visiems žmonėms, iš kurių vogiau, tarp jų (bet ne tik)


Lindai Bari (Lynda Barry), Edui Emberliui (Ed Emberley),
Hjugui Makleodui (Hugh MacLeod), Džonui T. Angeriui
(John T. Unger), Džesikai Hegi (Jessica Hagy), Kirbiui
Fergiusonui (Kirby Ferguson), Morynai Makaf (Maureen
McHugh), Ričardui Nešui (Richard Nash), Deividui Sildsui
(David Shields), Džonatanui Letemui (Jonathan Lethem),
Krisui Glasui (Chirs Glass) ir wireandtwine.com žmonėms,
kurie leido man panaudoti savo sukurtus marškinėlius
„Here to Make Friends“.

15*5
Savo tėvams Selei ir Skotui Kleionams.

Eimei Gaš (Amy Gash) už aštrų žvilgsnį.

Visiems savo mylimiems draugams ir interneto bičiuliams,


kurie platino originalų mano tinklaraščio įrašą internete
ir palaikydami siuntė man daugybę įkvepiančių šaltinių ir
citatų.

Galiausiai esu labai dėkingas Brumo bendruomenės


koledžui. Jei nebūtumėte pakvietę sakyti kalbos, galbūt
niekada nebūčiau sukūręs šių idėjų.

151
KCVCRZOJINIAK
Kai perskaitysi

VOK KAIP MENININKAS,

bus pats laikas imtis knygos

PARODYK SAVO DARBĄ!

Bestselerių autorius Ostinas Kleionas (Austin Kleon)


pristato knygą Parodyk savo darbą! - nepamainomą
savireklamos vadovą visiems, nekenčiantiems pačios
savireklamos idėjos. Naudokis savo tinklu, užuot švaistęs
laiką jam megzti. Paskelbk ką nors kasdien (tačiau
netapk šlamšto skleidėju). Būk atviras, dosnus ir drąsus -
menininku, iš kurio vogs kiti.
OSTINAS KLEIONAS yra rašytojas ir
menininkas, užtušuojam osios poezijos
(angį. re d a c te d p o e try ) knygos
N ew spaper B lackout autorius.
Jo darbai buvo p ris ta ty ti JAV
N acionalinio visuom eninio radijo
R yto laidoje, PBS televizijos Naujienų
valandoje, W all S tree t žurnale ir meno
svetainėje 2 0x200.com . Jis gyvena
Ostine, Teksase ir in ternete adresu
austinkleon.com .

Knyga išversta j 22 pasaulio kalbas.

You might also like