1

Sveiki ;)

Pirmasis numeris. „ Knygius“ tai paprastas mėgėjų

žurnaliukas, kuris išeis kas du mėnesius į internetą. Jį
galite skaityti nemokamai. Netgi jei norite, ir prisidėti
prie jo kūrimo, platinimo. Mes aptariame knygas, jų
rašymą, imame interviu iš internete skelbiančių savo
kūrinius asmenų pateikdami trumpas jų anotacijas.
Taip pat supažindinsime su knygomis, kurias patariame
paskaityti ir prašome jas komentuoti.
Taigi pradėkime skaityti, mokytis rašyti, kurti ...

2
Klaidos
Kaip smagu rašyti ir kartais mes tampame tokie įsijaudrinę, kad pridarome daugybę
klaidų, dėl kurių reikia mums gręžti ir trumpam sustoti tęsti savo istoriją. Bet ką jau
padarysi. Dabar mes pakalbėsime kaip kelias iš šių klaidų mums būtų galima pažaboti.

1. Pirmoji klaida. Dažnai nesuderinami sakiniai.

Jau šita klaidą nori nenori, bet padaro visi rašytojai. Vienintelis šios klaidos taisymas yra
sustoti rašyti ir garsiai kelis kartus perskaityti sakinį ir bandyti jį suvokti iš skaitytojo
pusės. Žinoma, jei jį vertinsi, kaip iš rašytojo pusės, menkai jausi skirtumą. Tau sakinys
atrodys viską nusakantys, nei skaitytojui.
2. Antra klaida. Lyginimai.
Ką jau ką, bet rašinys, pasakojimas negali būti vien iš tarinio ir veiksnio. Mums reikia ir
apibūdinimų. ( pavyzdžiui,: tiesi, kaip smilga. Drąsus, kaip liūtas. Gaivus, kaip pavasarinis
lietus nukritęs pamaitinti vargana žemelę. Ir t.t.) . Tokie sakiniai pagyveni pasakojimą.
Gali mintyse jau įsivaizduoti ką nors, nei tik kad kažkoks vaikas bėga ir viskas. Reikia
nupasakoti, kad jis bėga greitai, kaip gepardas, grakščiai, kaip gazelė.
3. Trečia klaida. Veikėjai.
Ši klaida visados vargina naujus rašytojus. Jie visados nemoka aprašyti savo pagrindinių
veikėjų arba paprasčiausiai juos pamiršta, manydami, kad skaitytojas jau turi susidariusi
apie jį vaizdą. O kaip tai galima padaryti, jei nėra jį apibūdinančių žodžių, o tik charakterį
nusakančių situacijų?
Dauguma rašytojų visados rašydamas istoriją jai yra visiškai pasidavęs. Nekuria antros,
kol nepabaigta pirmoji. Tačiau jauni rašytojai to daryti nemoka. Juk jų vaizduotė yra
pilna naujų situacijų, veikėjų ir t.t. Todėl yra patartina pasidaryti sąrašą veikėjų, apie
kuriuos būtų visa istorija ( aprašas, pasirodymas, charakteris). Tokiu būdu yra lengviau
nesuklysti su veikėjais ir išvengti elementariausių klaidų.
4. Ketvirta klaida. Vietos.
Veikėjai juk nesėdi namie užsidarę ir stebėdami niūriomis akimis televizoriaus ekrano,
kuris vis rėkę tą patį. Ne. Kiekvienas rašytojas kuria jiems nuotykius, kuriuos pats mielai
norėtų išbandyti. Tačiau kartais su norais atsargiau. Mes taip puikiai įsivaizduojame
kalnus, upes, bet jas rašydami nemokame perteikti to vaizdo. Dėl to darome žalą tik savo
tobulam kūriniui. ( Nėra neįdomios istorijos. Yra tik blogai parašyta. Monika M.) Dėl to
turime išmokti perteikti vaizdą nenuobodžiai, o kuo žaismingiau. Kyla klausimas, kaip tai
padaryti? Juk nevisi turi tuos pačius rašytojo gabumus. Šios klaidos taisymas turi būti
gerai apgalvotas. Tai yra būtiniausia. Reikia nuosekliai pradėti aprašyti vietą. Pradedame
nuo viršaus arba nuo apačios. Galime ir atvirkščiai. Nereikia mums mėtytis iš kairės į
dešinę, vėliau iš vidurio kažkur į padanges. Reikia būti nuosekliam ir viską pasakoti su kuo
daugiau jausmingumu, būdvardžiais.
Žinoma, ši klaida turi ir daugiau išsišakojimų. Pavyzdžiui naudojant ją antrą kartą.
Veikėjas grįžta į ją ir ... Ką jis mato? Čia jau rašytojo fantaziją. Veikėjas gali matyti tą patį
reginį, tačiau būtinai ką nors prisimins. Gal jis jautėsi linksmas tai regėdamas, o gal
paniuręs, nes čia buvo patyręs skausmo. O gal ši vieta pasikeitė? Veikėjas ją vargiai
teprisimena?
Tokia smulki klaidelė, bet viskas iškart eina veltui. Vieta kurioje vyksta veikėjo nuotykiai
yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir pats herojus, kuris vaikšto, valgo, šlapinasi, miega,
kalbasi ir t.t.

Kol kas tokios klaidos ir patarimai jas taisyti. Laukiame jūsų pasiūlymų, nuomonių ir
klausimų susidorojant su kilusiomis klaidomis.

3
Leidyklos
Ką daryti, kai mažai žinomas autorius nori išleisti savo kūrinį? Hm... Dauguma bergždžiai
vaikšto į leidyklas laikydamas savo kūrinio rankraštį. Gaila. Tačiau ne visiems yra atsakom: taip.
Mes leisime jūsų kūrinį. Iki to kartais tenka kovoti. Bet kaip? Mes nesame milijonieriai.
O ar girdėjote apie konkursą, kurį kasmet rengia Lietuvos rašytojų sąjunga? Pirmosios knygos
konkursas.

O ko jam reikia? Klausi tu. Ogi savo kūrinio ir mažiausiai trijų kopijų. Jas siunti kai prasideda
konkursas į lrs leidyklą. Čia, valstybės lėšomis laimėtojų kūriniai yra spausdinami. Žinoma,
kartais pasitaiko, kad nelaimi ir tenka per naujo keliauti į leidyklas. Galiu tik paguosti, kad
penkiolikmetei teko laimėti šį konkursą, tačiau po to leidykla buvo apdrabstyta purvais. Taigi,
kol kas laimi vyresnio amžiaus žmonės. Konkurse gali dalyvauti jaunesni nei trisdešimt penkerių
metų asmenys. Konkursas prasideda sausį, o baigiasi iki spalio mėnesio.

Stravinskytės knyga yra neužbaigta. Po jos seka antra dalis, deja, ji neišleista. Kiek žinoma,
antroji dalis pavadinta „ gyvybės šaltinis“.

Penkiolikmetei nusišypsojo garbė laimėti. Jos

kūrinys buvo nemokamai išspausdintas.
„ Paslapties įpėdinis“ pagal Justina Stravinskytę.

4
 Rašytoja mėgėja

Mes imame interviu iš vienos rašytojos, kuri platina savo

kūrinį forumo bendruomenei. „Baltasis vilkas“. Toks šio
kūrinio pavadinimas. Jį mielai skaito forumo
bendruomenė.

A: Koks jausmas kuriant kitokią realybę?

B: Tuos „kurinius“ rašau galima sakyti atsijungus, todėl nieko
nejaučiu :P
A: Kaip apibūdintum savo kūrinius?
B: Man tie „kūriniai“ yra visiška nesąmonė. Paprasčiausias užsiėmimas ir laisvo laiko
praleidimas.
A: Kaip jautiesi, kai tave giria?
B: Dažniausiai nekreipiu dėmesio.
A; negi nesijauti pakylėta? Juk turėtum džiaugtis.
B: Žiūrint kokia situacija...
A: Rašydama kūrinius . ar duodi kuriam nors veikėjui savo charakterio
savybių?
B: Gal... Kartais... Dažniausiai „paimu“ iš kitų žmonių arba išgalvoju ;P \
A: Su kokiomis knygomis galėtum lyginti savo kūrinius?
B: Maišytų kalbų žodynu :D
A: Ar tavo kūrinyje atsispindi tavo svajonių vaikino savybės?
B: Aš manau, kad visi rašo tą apie ką svajoja (gili mintis :D )
A: Kaip apibūdintum pati save?
B: Linksma, kvaila, draugiška svajotoja :]
A: Ar lengva tau rašyti?
B: Taip. Man lengva rašyti, nes tada atsipalaiduoju.
A: Kuo tu domiesi?
B: Domiuosi vampyrais, vilkolakiais. siek tiek vilkais, bei didžiosiomis katėmis.
A: Ką dar veiki be rašymo?

5
 Mes jums duodame galimybę paskaityti ištrauką.

Džesika
Mano gyvenimas prasideda miestelyje kuris
vadinasi La Pušas. Beveik nieko įdomaus mano
gyvenime nenutiko. Kol lydavo (o tai būdavo dažnai)
aš užsidarydavau savo mažame kambarėlyje po laiptais
ir šokdavau tol kol nebegalėdavau pajudėti. Tėvai
manimi labai didžiavosi ir sakydavo, kad savo šeimoje
turi tikrą žvaigždę, bet aš buvau kitos nuomonės.
Nekenčiau savęs už tai, kad per mane tėvai nekreipė
dėmesio į mano mažąją sesutę (kuri buvo jaunesne
dviem metais). Tėvai mano gimtadienius švęsdavo, o
jos ne. Kas buvo susiję su manimi jie viską darė, o kas
su sese-ne. Norėjau, kad jie rūpintųsi ja, bet jie manęs
neklausė.
Mano tėvai buvo nežmoniškai prietaringi. Viena
žiemos dieną jie iš kažkur išgirdo, kad kalnas į šiaurę nuo
mūsų namo yra prakeiktas. Vos tai išgirdę neleido man ir
mano sesei čiuožinėti nuo to kalno (žiemą iš kalno
pietinės pusės būdavo nuostabus „nusileidimo takelis“).
Nuo to laiko tėvai į tą pusę net žiūrėti nedrįsdavo, nes
manydavo jog ištiks kažkas blogo.
Galiausiai man viskas nusibodo. Kai man suėjo trylika pabėgau iš namų. Nebegalėjau pakęsti
tokio tėvų elgesio. Pabėgti buvo lengva taip pat ir pasislėpti. Pasislėpiau „užkeiktame kalne“,
susiradau olą ir joje gyvenau. Kartu su savim buvau pasiėmusi drabužiu, maisto ir miegmaišį.
Maniau, kad tėvai pasiduos po kelių mėnesiu todėl maisto pasiėmiau tiek, kad užtektu. Vėliau
supratau, kad žiauriai klydau... Tėvai išleido visus pinigus, kad mane surastu. Tiek supratau iš
laikraščių kuriuos nugvelbdavau (palikdavau „I.O.U“ raštelius). Viename straipsnyje kažkoks
žurnalistas kalbino mano tėvus, buvo kažkas panašaus į:
„-Ponai,Brown, gal galėtumėte mums pasakyti kodėl savo dukros neieškote Šiauriniame kalne?-
paklausė žurnalistas mano tėvų.
-Tai labai paprasta,-pradėjo kalbėti mano tėtis,-Džesika žino, kad tas kalnas yra prakeiktas ir
todėl ji tikrai ten nesislėptu. Vis dėlto mes manome, kad ji nepabėgo iš namų, o ją pagrobė. Kito
paaiškinimo mes nežinome. Ji buvo ir yra mylimiausias vaikas.-baigė savo tiradą tėvas.
-Mes dedame daug pastangų, kad surastume Džesiką. Tikiuosi pagrobėjai ją gražins. Išleidome
beveik visus pinigus, kad ją surastume. Visame pasaulyje mes jos ieškosim, jei to prireiks.-pabaigė
mama.“
Daugiau nebeskaičiau, nes man darėsi bloga. Jiems nusispjaut į mano mažąją sesutę.
Taigi, po kelių mėnesių man pasibaigė maisto atsargos. Šaltis buvo nepakenčiamas.
Vieną naktį tikėjausi, kad mirsiu, nes jau nebegalėjau kęsti šalčio ir alkio, kai staiga į olą kažkas
atėjo. Kontūrai panašūs į vilko. Prisimerkiau, kad galėčiau geriau įsižiūrėti. Čia ir buvo vilkas
(vilkų ir panašių gyvūnų nebijojau todėl neišsigandau). Dar geriau įsižiūrėjau, vilkas kažką nešėsi
dantyse. Kai vilkas priėjo dar arčiau užuodžiau maistą. Vilkas maišeli su maistu padėjo priešais
mane, o pats atsigulė man už nugaros, atsigulė man prie nugaros.
-Ačiū, man iškart šilčiau.-tyliai tariau, o vilkas man lyžtelėjo žandą.
Taip vilkas pas mane vaikščiojo kiekvieną dieną. Atnešdavo naujų rūbų, maisto, laikraščių. Taip
ir nesupratau iš kur jis viską gaudavo. Visą mėnesį taip išbuvau kol galiausiai tėvai pasidavė.
Sužinojau, kad jie su mano seserimi iškeliauja į Europą visam laikui. Taip apsidžiaugiau, kad vos
galėjau savam kailyje tverti. Palaukusi dar kelias dienas iškeliavau atgal į savo senuosius namus.
Kartu vedžiausi ir Sebastijaną (taip pavadinau vilką).Grįžusi namo pagaliau atsipalaidavau, nes
žinojau, kad mano misija įvykdyta.
To be continued...

6
 O dabar komentarai: ( kalba netaisyta)

YouLeeTe (07-12 20:59)

Prasau testi Idomu Gal "Star"?

dowilytea (07-12 16:06)

Įdomu, įdomu.. Tęsk

tylene (07-12 21:59)

Prikausto dėmesiuką tęsk

horsiuke333 (08-05 16:18)

žiauriai fainai kai skaitau visus tuos

pasakojimus, tai visada biski isivaizduoju
kaip tai atrodytu, butu idomu pamatyti visu
tu pasakojimu filmus

Nepamirškit, jūsų kūrinys gali būti panaudotas mūsų žurnaliukui tai pat. Jūs galite
komentuoti, siūlyti, netgi būti vienu iš kūrėju. Susisiekite su „ knygiaus“
redaktoriais.

7
Top dešimtukas
pagal mus
Kiekvienas asmuo turi savo top dešimtuką, pagal kurį renkasi
knygas, filmus. Dabar savo top dešimtuką parodysime mes (žurnalo
kūrėjai).

• Dešimta vieta – Žarijų miestas pagal Jeanne DuPrau. Išleido

Obuolys. Vertė Jūratė Pavlovičienė.
• Devinta vieta – Archonto trilogija pagal Catherina
Fisher. Jos knygas išleido alma litera. Vertė Aušra
Stanaitytė.
• Aštunta vieta – Haris poteris pagal J.K. Rowling. Jos
knygas išleido alma litera. Vertė Zita MArienė.
• Septinta vieta –Marius Pietaris pagal Daiva
Vaitkevičiūtę. Išleido Rosma.
• Šešta vieta- Jo tamsiosios jėgos trilogija pagal Pilip
Pullma. Pakartotinai išleido Obuolys.
• Penkta vieta- Eragono trilogija pagal Cristopher
Paolini. Išleido alma litera. Vertė i. Venskevičienė.
• Ketvirta vieta – Košmarų akademija pagal Dean
Lorey. Išleido obuolys. Vertė Rasa Kulikauskienė.
• Trečia vieta- Saulėlydis pagal S. Meyer. Išleido alma
litera. Vertė Viktorija LAbuckienė.
• Antra vieta- Alchemikas pagal Michael Scott. Išleido
Obuolys. Vertė Rasa Krulikuskienė.
• Pirma vieta – Laura pagal Peter Freund. Išleido alma
litera. Vertė Teodoras Čerauskas

Laukiame jūsų top dešimtuko.

8
Knyga
tampanti
filmu
Daugybė knygų tapo filmais. Jie pavergė visų širdis.
Dabar kalbame apie vieną knygą, kuria per naujo žada išleisti
leidykla Obuolys. Teisingai – Numylėtieji kaulai pagal Alice
Sebold. Dabar ją yra išleidusi leidykla Sirokas. Šis filmas šių metų gruodi pasirodys
pasaulio kino teatruose. Lietuvoje jis atkeliauti žada kitų metų sausio mėnesį.
Ši knyga pavergė visą pasaulį. Įdomu tik kuo.
Trumpa anotacija apie knygą:

Šis romanas – stebėtinai šviesus kūrinys apie sielvartą, kuriame

plevena viltis. Pagauli autorės plunksna aprašo siaubingą įvykį,
ištikusį šeimą, – mylimo vaiko, keturiolikmetės dukrelės nužudymą –
paversdama jį įtampos ir gyvenimo troškulio sklidinu pasakojimu apie
meilę, atminimą, išėjusiųjų rojų ir likusiųjų gijimą, nes net didžiausių
praradimų akivaizdoje, pasirodo, galima atrasti jėgų gyventi toliau.
Keturiolikmetė Siuzė išprievartaujama ir žiauriai nužudoma, niekas
negali surasti jos kūno. Niekas, išskyrus pačią nužudytąją, nežino ir
kas tai padarė. Kas dar baisesnio gali ištikti šeimą?
Rodos, pažįstamas detektyvo siužetas tėra tik šio romano karkasas
- ,,uždanga", kurią pakėlus, niekaip negali jos nuleisti... Mirtis nėra
pabaiga, tai - durys, pro kurias išeinama į kitą pasaulį. Nežinia, ar geresnį?.. Mažoji
Siuzė nemiršta, ji jungia, kaip kaulai organizmą į kūną, likusius šeimos narius vieną su kitu.
Vaiko akimis žvelgiama į gyvenimą, todėl jis kupinas tyros šviesos ir vilties, kurios
suaugusieji nesugeba įsileisti. Tai šviesus ir jaudinantis kūrinys apie atmintį, meilę,
naikinantį skausmą, džiaugsmą, rojų ir viltį.

Skaitytojų komentarai: (kalba netaisyta)

Dove , 2009.06.17 17:38:47
Ganetinai ydomi knyga, nors dar tik pradejau. truputi kaip sake signe neiprasta
Henrika , 2008.04.15 20:00:27
Labai idomi knyga,paskaicius ishtrauka taip uzsimaniau,kad net nelaukiau kol atsius man
ish cia,o pirkau ispanu kalba ir neatsitraukdama skaiciau
gynte , 2008.03.22 18:27:08
labaj sujaudino negalejau njekajp atsitraukti , beto iakarto kyla klausimas "kas butu jaj

9
man kas nors atsitiktu"...

Rasa , 2008.02.22 14:22:25

Nebloga. Bet ne tokia, kad negaletum atsitraukti...

Signe , 2008.01.23 12:35:10

Labai neiprasta knyga. Gal kiek siurpoka, bet man patiko

PABAIGA

Pirmasis knygiaus leidinys pasibaigė. Tikimės jums patiko ką mes turėjome jums pasiūlyti.
Visados laukiame pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti mūsų leidinį ir ar patys norėtumėte
prisidėti prie jų darymo. Kitas numeris išeis po mėnesio.

ANEKDOTAI

Sėdi dvi bezdžionės palmėje. Apačioje sėdinti bezdžionė sako:

- O, koks šiltas lietutis!
Antra sėdinti viršuje atšauna:
- Kokį noriu tokį ir darau.

Eina kiškis ir sutinka vilką o vilkas sako:

- Kur eini kiški?
- Į kina,- atsako kiškis.
- Pasiimk ir mane drauge, -prašo vilkas.
- Gerai tik su viena sąlyga, kad vietoj keiksmažodžių vartos gėlių pavadinimus,- vilkas
žinoma sutiko.

Ateina į kina ir mato vilko vietoje kiaulė sėdi, vilkas pratrūksta:

- Ei rožyte, tulpink iš čia, nes kaip užgvadaliosiu tai gvaizdikais pražydėsi...

Knygius- kas du mėnesius išleidžiamas žurnaliukas dėl pramogos. Jame pateikiama įvairi
informacija, kurią gali siūlyti, komentuoti skaitytojai.

10