ISSN 1648-8016

Generolo Jono emaiio

Lietuvos karo akademija
Vilniaus universiteto
Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Vytauto Didiojo universiteto

Politikos moksl ir diplomatijos fakultetas

LIETUVOS
METIN STRATEGIN
APVALGA
2013-2014
12 tomas

REDAKCIN KOLEGIJA:
Eitvydas Bajarnas (Usienio reikal ministerija),
Stefano Guzzini (Upsalos universitetas, Danijos tarptautini santyki institutas),
Algimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas),
Pertti L. Joenniemi (Ryt Suomijos universiteto Karelijos institutas),
Kimitaka Matsuzato (Hokaido universitetas, Japonija),
Petr Kratochvl (Tarptautini santyki institutas, Praha, ekija),
arnas Liekis (Vytauto Didiojo universitetas),
Jrat Novagrockien (Lietuvos karo akademija),
aneta Ozolia (Latvijos universitetas),
Andej Pukto (Vytauto Didiojo universitetas),
Andrs Rcz (Vengrijos tarptautini santyki institutas),
Gintautas Surgailis (Lietuvos karo akademija),
Vaidotas Urbelis (Krato apsaugos ministerija),
Egidijus Vareikis (Lietuvos Respublikos Seimas),
Ramnas Vilpiauskas (Vilniaus universitetas),
Eugenijus Vosylius (Lietuvos karo akademija)
ATSAKINGASIS REDAKTORIUS:
Gediminas Vitkus (Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas)
KALBOS REDAKTOR:
Asta Trapikait
Lietuvos metin strategin apvalga tai periodinis recenzuojamas mokslo leidinys, kuriame pristatomos
kompleksika ir nuolatin i esms svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui pokyi, kurie vyksta tarptautiniu sisteminiu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, analiz.
Leidinys parengtas pagal Redakcins kolegijos 2013 m. balandio 15 d. posdyje patvirtint veiklos plan
(protokolas Nr. 1) ir vadovaujantis 2013 m. birelio 14 d.. Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos
virininko sakymu Nr V-622 dl mokslo darbo Lietuvos metin strategin apvalga 20132014.
Leidinys leidiamas lietuvi ir angl kalbomis.
Leidinys lietuvi kalba referuojamas duomen bazje Lituanistika.
Leidinys angl kalba referuojamas iose tarptautinse duomen bazse:
Celdes
CNKI Scholar (China National Knowledge Infrastucture)
CNPIEC
EBSCO - International Security & Counter-Terrorism Reference Center
EBSCO - TOC Premier
EBSCO Discovery Service
Google Scholar
International Political Science Abstracts (IPSA)
International Relations and Security Network (ISN)
J-Gate
Naviga (Softweco)
Primo Central (ExLibris)
ProQuest - International Bibliography of the Social Sciences (IBSS)
Summon (Serials Solutions/ProQuest)
TDOne (TDNet)
Ulrichs Periodicals Directory/ulrichsweb
WorldCat (OCLC)

Straipsni autoriai, 2014

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2014

Turinys
Pratarm.................................................................................................... 5

Globalios tarptautins sistemos raidos tendencijos ....................7

Nacionalinis saugumas ir tarptautins politikos ikiai
pasaulyje po Stuxnet atsiradimo
Vytautas Butrimas................................................................................. 9
Kritins saugumo studijos XXI amiuje:
kur kreipti Lietuvos saugumo politikos tyrimus?
Dovil Jakninait .................................................................................31

Europos saugumo sistemos kaita ......................................................51

Pirmasis Lietuvos deimtmetis Europos Sjungoje:
tarp metapolitini vertybi ir pragmatins politikos
ygimantas Pavilionis.......................................................................... 53
Euro zonos kriz ir diferenciacija Europos Sjungoje: grsm
Sjungos tikslams ar galimyb suderinti nacionalinius interesus?
Ramnas Vilpiauskas......................................................................... 73
Turkijos usienio politikos modelis: atveriant naujus horizontus
Valerij pak.......................................................................................... 87

Lietuvos kaimynai ................................................................................... 107

Lietuvos ir Lenkijos strategins partnerysts dinamika
Andej Pukto, Ieva Karpaviit, Mindaugas Norkeviius ............109
Saugumo politikos kelio pabaiga? vedijos ir Suomijos vaidmuo
iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavime gynybos srityje
Mike Winnerstig................................................................................. 141
Latvijos saugumo ir gynybos politika XXI amiaus saugumo
aplinkoje
Raimonds Rublovskis......................................................................... 163
Jgos struktr ir kariuomens taka reimo isilaikymui
Baltarusijoje
Jovita Neliupien, Valentinas Berinas.......................................... 179

Nacionalinio saugumo aspektai ....................................................... 211

Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos sprendimo
vadovauti Provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas
Asta Maskalinait............................................................................ 213
Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio
iprusimo raika
Agniet otkeviit .......................................................................... 233
Bank sistemos stabilumo ssajos su visuomens saugumu:
Snoro ir kio bank lugimas
Liudas Maylis, Ingrida Unikait-Jakuntaviien............................ 259

Pratarm
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Strategini tyrim
centras drauge su partneriais Vilniaus ir Vytauto Didiojo universitetuose pristato skaitytojams dvyliktj Lietuvos metins strategins apvalgos tom,
daugiausia skirt 2013 met Lietuvos, Europos ir pasaulio saugumo politikos
aktualijoms ir problemoms.
Pirmojoje dalyje Globalins tarptautins sistemos raidos tendencijos
du tekstai. Pirmojo teksto Nacionalinis saugumas ir tarptautins politikos ikiai pasaulyje po Stuxnet atsiradimo autorius Vytautas Butrimas apvelgia
kibernetines grsmes nacionaliniam saugumui ir pateikia tris ios problemos
sprendimo variantus ir galimus ios ardomosios valstybi veiklos kibernetinje erdvje valdymo tarptautiniu lygmeniu modelius. Antrajame tekste Kritins saugumo studijos XXI amiuje: kur kreipti Lietuvos saugumo politikos
tyrimus? Dovil Jakninait, siekdama pasilyti nauj, kitoki gairi Lietuvos
saugumo politikos tyrimams, pristato naujausius saugumo studij tyrimus ir
diskusijas ir aptaria tris pastaraisiais metais itin suaktualjusias ir saugumo
studijoms silanias inovatyvi valg temas saugumo analizei per rizikos,
ypatingumo ir iniasklaidos sveik.
Antroji urnalo dalis skirta Europos lygmens saugumo problematikai
susideda i trij straipsni. Skaitytoj sudominti ir gal net iprovokuoti diskusijai turt kiek netradicinis ygimanto Pavilionio tekstas Pirmasis Lietuvos
deimtmetis Europos Sjungoje: tarp metapolitini vertybi ir pragmatins
politikos. Autorius jame kritikai apmsto Lietuvos buvimo Europos Sjungoje deimtmeio patirt, mano, kad ji savo prigimtimi yra pragmatin-technokratin ir silo j praturtinti j metapolitine vertybine strategine dimensija,
kurios pavyzdiu galt bti ventojo Sosto Europos politika. Antrojo straipsnio autorius Ramnas Vilpiauskas savo tekste, skirtame eurozonos krizei ir
diferenciacijai Europos Sjungoje, ieko atsakymo klausim, koki grsm ie
reikiniai kelia Europos Sjungos tikslams ir vertina galimybes derinti nacionalinius interesus, formuluojamos pagrindins Lietuvai ikylanios politikos
dilemos. Treiasis ios dalies tekstas, kur pareng Valerij pak, skirtas Turkijos
strateginio gylio doktrinai ir kitiems ios alies usienio politikos principams
aptarti. Atsivelgiant Turkijos stojimo Europos Sjung klausimo sudtingum geresnis ios alies politinio elito mstymo bdo ir sprendim primimo
logikos painimas turt padti Europos Sjungos (taip pat ir Lietuvos) politikams priimti geriau pamatuotus sprendimus.
Treioji urnalo dalis paprastai tradicikai skiriama Lietuvos Ryt kaimynams. Taiau 2013 metais ne maiau doms procesai pltojosi ir kitose kaimyninse Lietuvai alyse. Todl kart nusprendme ia rubrik praplsti ir
be Ryt kaimyn joje paliesti ir kitas su Lietuva besiribojanias alis. Pirmasis

6
straipsnis, kur pareng Andej Pukto, Ieva Karpaviit ir Mindaugas Norkeviius, skirtas Lietuvos ir Lenkijos strategins partnerysts dinamikai. Jame aptariama ali politinio dialogo raida, strateginis bendradarbiavimas, saugumo
ir gynybos politika, bendradarbiavimas ekonomikos ir energetikos srityse ir
tautini maum problematika dvialiuose santykiuose. Mike Winnerstig savo
straipsnyje Saugumo politikos kelio pabaiga?, skirtame aptarti vedijos ir
Suomijos vaidmen bendradarbiaujant iaurs ir Baltijos alims gynybos srityje, parodo, kad vedijos politinis elitas lygiai kaip ir vieoji nuomon pradeda
i esms labai rimtai svarstyti galim alies naryst NATO. Tuo tarpu kol kas
nieko panaaus negalima pasakyti apie Suomij. Raimondo Rublovskio straipsnis Latvijos saugumo ir gynybos politika XXI amiaus saugumo aplinkoje
apvelgia pagrindinius veiksnius, kurie formuoja ir i esms modeliuoja Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos politik. Galiausiai ketvirtasis ios tekst
grups straipsnis Jgos struktr ir kariuomens taka reimo isilaikymui
Baltarusijoje, kur para Jovita Neliupien ir Valentinas Berinas, nagrinja
ssajas tarp Baltarusijos jgos struktr ir esamo reimo stabilumo.
Ketvirtoji urnalo dalis tradicikai skirta nacionaliniam saugumo problemos lygmeniui. Joje talpinamos trys studijos. Pirmasis pateikiamas Astos
Maskalinaits straipsnis Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos
sprendimo vadovauti Provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas.
Autor jame daro ivad, kad Lietuvos dalyvavim NATO tarptautini saugumo paramos pajgose paaikina tokie sisteminiai veiksniai, kaip priklausomyb nuo Aljanso, o Lietuvos sprendim prisiimti atsakomyb vadovauti Provincijos atkrimo grupei geriausiai paaikina tuo metu susiklosiusios strategins
kultros ypatybs ir biurokratins politikos veiksniai. Agniets otkeviits
tekstas Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio iprusimo
raika vertina tarptautinse operacijose dalyvavusi Lietuvos kari kultrin
iprusim ir teikia rekomendacijas dl tolesnio jo ugdymo. Ketvirtj dvyliktojo Strategins apvalgos tomo dal ubaigia Liudo Maylio ir Ingridos
Unikaits-Jakuntaviiens studija Bank sistemos stabilumo ssajos su visuomens saugumu: Snoro ir kio bank lugimas. io straipsnio pagrindinis
objektas informacija apie Snoro (2011 m.) ir kio banko (2013 m.) lugimus Lietuvos iniasklaidoje ir jos poveikis visuomens saugumo suvokimui.
Linkime skaitytojams domios painties su naujomis tyrj studijomis.
Primename, kad tiek iuos, tiek ankstesnius Lietuvos metins strategins apvalgos leidinius galite rasti Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos
interneto svetainje ir vairiose tarptautinse duomen bazse.
Vilnius, 2014 m. birelis

Atsakingasis redaktorius

Globalios
tarptautins
sistemos
raidos
tendencijos

9
Vytautas Butrimas

Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija**

Nacionalinis saugumas
ir tarptautins politikos ikiai
pasaulyje po Stuxnet atsiradimo
Tarptautin bendruomen skiria daug dmesio nusikalstamumui ir socialinio-politinio pobdio
incidentams kibernetinje erdvje. Deja, tariamj, atsaking u kibernetinje erdvje vykdomus
silauimus, susietus su intelektualins nuosavybs, asmenini duomen, pinig pasisavinimo
atakomis ir tinklo paslaug lugdymu, sra papuola ne tik dmesio siekiantys studentai programiiai,
kibernetiniai nusikaltliai ar socialins-politins pakraipos programiiai, bet ir vyriausybs. 2010 m.
birelio mn. pasirodius kenkjikai Stuxnet tipo programinei rangai, sukurtai naikinti specialiai
numatytus ypatingos svarbos infrastruktros komponentus, buvo bene pirmasis poymis, kad kai kurios valstybs msi piktavalikos veiklos kibernetinje erdvje. Aktyvaus valstybi kibernetini atak
rengimo ir vykdymo prie ypatingos svarbos kit valstybi infrastruktras problema tarptautins
bendruomens buvo ignoruojama. ios atakos kelia nacionalinio saugumo problem dl grsmi
ekonominei ir socialinei valstybi gerovei. Taiau kai visur esanti kibernetin erdv yra kaip bendra
aplinka, kur vyksta visi iuolaikiniai pramoniniai procesai ir pltojama sveika tarp kit valstybi
ypatingos svarbos infrastruktr, kibernetinio saugumo klausimai perengia vienos valstybs ribas.
Tarptautin bendruomen privalo imtis priemoni, kurios utikrint, kad valstybms naudojant
naujj ginkl, jis netapt nevaldomas ir nesukelt nauj dar rimtesni tarptautini konflikt. Pateikiami trys ios problemos sprendimai ir galimas ios ardomosios valstybi veiklos kibernetinje erdvje
valdymo tarptautiniu lygmeniu modelis.

vadas
Kibernetin erdv nematoma, bet visur esanti elektromagnetins veiklos, paremtos informacijos ir ryi technologijomis, sritis glaudiai susijusi
su kitomis mogikosios veiklos sritimis. ioje aplinkoje isivyst sistemos ir
procesai, apimantys iuolaikines finans, energetikos, transporto ir telekomunikacij sistemas, grindiamas naujj dinamik technologij pajgumais.
ios sistemos iaugo kompleksines tarpusavyje susietas infrastruktras ir
Vytautas Butrimas Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos vyriausiasis patarjas kibernetinio
saugumo klausimais. Adresas korespondencijai: Totori g. 25/3, 01121 Vilnius, tel. (8 5) 273 5775, el. p.
vytautas.butrimas@kam.lt .
**
iame straipsnyje pateikti vertinimai ir mintys yra tik autoriaus ir niekada negali bti vertinamos kaip
Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos ir jos padalini oficiali pozicija.
*

10
procesus, kurie yra ypa svarbs iuolaikins visuomens ir ekonomikos funkcionavimui.
Kartu su naujaisiais pajgumais atsirado ir nauji paeidiamumai. Prieiki veikjai, imanantys iuos paeidiamumus, gali vykdyti kibernetines
atakas, kurios pajgios ne tik sulugdyti ypatingos svarbos paslaugas ar pramoninius procesus, bet ir kelti grsm moni gyvybei. Nuo to, kokiu mastu
kibernetins atakos paralyiuoja ypatingos svarbos infrastruktr procesus ir
paslaugas, priklauso, ar saugumo klausimai yra nacionalinio ar tarptautinio
lygmens. Kibernetin ataka prie su finansais susijusio objekto telekomunikacij ir informacin infrastruktr gali sukelti didel visuomens tamp ar net
vyriausybs kriz. sivaizduokite, kad mons vis savait negali naudotis savo
kredito kortelmis arba neturi galimybs atlikti kit elektronini sandori.
Kiek laiko mes galtume gyventi naudodami tik grynuosius pinigus, jei prekybos centrai ir degalins staiga priimt mokjimus tik grynaisiais (kaip Kipre,
kai vyriausyb sak udaryti bankus 2013 m. pavasar)?1 Pagalvokite apie tai,
kas nutikt, jei atomins elektrins, naftotiekio ir (ar) geleinkelio kontrols
centro operatoriai staiga nebematyt vaizdo ir netekt galimybs valdyti nepaprastai svarbaus proceso? Tai pasaulyje jau yra nutik ir sukl didiuli nuostoli ir pareikalavo moni gyvybi.
Per pastaruosius 10 met piktavalikos kibernetins veiklos ir grsmi
altiniai buvo kibernetiniai nusikaltliai ir kompiuteri programiiai socialins-politins pakraipos programiiai. Daniausiai, tvarkymasis su tokiais
piktavalikais kibernetins erdvs veikjais yra paliekamas teissaugos institucijoms. Neseniai vyk ir vieai nuskambj i individ ir ma nusikalstam
grupuoi aretai buvo atlikti dka suderint vidaus ir tarptautins teistvarkos organ pastang2. Tarptautin bendruomen labiausiai linkusi suprasti kibernetin saugum kaip kibernetin nusikalstamum arba kaip kibernetin terorizm. Geras pavyzdys yra Europos Sjungos arba Budapeto konvencija dl
kibernetini nusikaltim3. Kitas pavyzdys yra neseniai paskelbtas ESBO vadovas, nurodantis, kaip apsaugoti ypatingos svarbos energetikos infrastruktras

Steininger M., Whats behind the bailout crisis in Cyprus?, Christian Science Monitor, http://www.
csmonitor.com/World/Europe/2013/0329/What-s-behind-the-bailout-crisis-in-Cyprus , 29 03 2013.
2
Gilbert D., Dutch Suspect Sven Olaf Kamphuis Arrested for Biggest Cyber Attack in Internet History,
International Business Times, http://www.ibtimes.co.uk/articles/461848/20130426/spamhaus-suspectarrests-spain-kamphuis.htm , 26 04 2013.
3
Council of Europe, Convention on Cybercrime, http://conventions.coe.int/Treaty/en/Treaties/Html/185.
htm , 23 11 2001.
1

11
nuo teroristini grsmi, kylani kibernetinje erdvje . ESBO pripaino, kad
ios infrastruktros sulugdymas ar sunaikinimas [vykdytas terorist] turt
rimt poveik saugumui, saugai, ekonominei gerovei moni sveikatai ir pasauliui apskritai5. Taiau ilieka klausimas, ar teroristai yra vieninteliai grsm
keliantys veikjai, galintys panaudoti kibernetinius masinio naikinimo ginklus
tam, kad paralyiuot arba sunaikint ypatingos svarbos infrastruktr. Nra
aiki rodym, kad Al-Qaida grupuots tipo teroristai planuot pasinaudoti kibernetine erdve savo atakoms. Jiems dar trksta gebjim, susidomjimo
ir pajgum, kad galt patys parengti ir panaudoti kompleksinius kibernetinius ginklus. Egzistuoja dar vienas, maai vertintas kibernetini grsmi ypatingos svarbos infrastruktrai altinis piktavalika valstybi veikla.
Per prajus deimtmet piktavalika valstybi veikla kibernetinje erdvje virto problema, kuri reikia traukti tarptautinio saugumo politikos dienotvark. Kibernetins atakos jau pereng patriotini ar politikai motyvuot
kibernetini riaui, pasibaigusi laikinomis paslaug blokavimo atakomis,
nukreiptomis prie Estijos vyriausyb, bank ir iniasklaidos portalus 2007
m., ribas. Nuo tada jos pakito: imta naudoti kibernetinius ginklus, galinius
sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktras. Tokiais pavyzdiais gali bti
laikoms kibernetins atakos, prasidjusios 2009 m. prie Irano branduolinius objektus, 2012 m. Saudo Arabijos naftos pramon ir 2012 m. pabaigoje
ir 2013 m. pradioje prie finansines Jungtini Amerikos Valstij institucijas.
Nesimus tarptautini veiksm, nukentjusi valstybi reakcija ias
atakas ved prie kibernetins ginkluots varyb pradios ir netgi prie grasinim atsakomuoju smgiu6. Tarptautins institucijos, kuri uduotis yra
skatinti taik ir tarptautin tvark, nepasiek sutarimo, koki veiksm imtis
iuo atveju. Taiau problema ir toliau neinyks, kadangi kibernetins atakos,
nukreiptos prie ypatingos svarbos infrastruktras, turi didel valstybi sienas
perengiant poveik, kuris gali destabilizuoti tarptautin padt. Dabar valstybs supranta, kaip sunku nustatyti upuolik ir tai, kad skming paneigim
kaina yra palyginti nedidel. Kokius naujus ikius i piktavalika valstybi
veikla kibernetinje erdvje kelia formuojant tarptautin saugumo politik?
Kuo rizikuoja tarptautin bendruomen nesiimdama veiksm, kad i problema bt sprendiama? K galima bt padaryti siekiant isprsti i problem
4

Organisation for Security and Cooperation in Europe, Good Practices Guide on Non-Nuclear Critical
Energy Infrastructure Protection (NNCEIP) from Terrorist Attacks Focusing on Threats Emanating from
Cyberspace , http://www.osce.org/atu/103500, 2013.
5
Ten pat, p.7.
6
Alexander D., US reserves right to meet cyber attack with force, Reuters, http://www.reuters.com/article/2011/11/16/us-usa-defense-cybersecurity-idUSTRE7AF02Y20111116, 15 11 2011.
4

12
ir sumainti galimyb kibernetinei atakai peraugti didesn konflikt? Straipsnyje bus aptartos ios problemos ir tarptautin bendruomen skatinama kreipti daugiau dmesio piktavalikos valstybi kibernetins veiklos problemas ir
jas sprsti .

1. Aplinkoje, kur nra kibernetins erdvs erifo,

valstybs tampa kibernetins erdvs nusikaltlmis
2007 m. piktavalika valstybi veikla atsirado kaip naujas kibernetini
grsmi, nukreipt prie ypatingos svarbos infrastruktras, altinis. Jau buvo
daug rayta apie 2007 m. balandio mn. paslaug blokavimo kibernetines
atakas, nukreiptas prie elektroninius Estijos vyriausybs ir bank tinklus. Jos
buvo pavadintos pirmuoju kibernetiniu karu7, galimai vykusiu vyriausybei palaikant. Nors ios paslaug blokavimo atakos buvo laikinai skmingos, jos nepadar realios ilgalaiks fizins kompiuterins rangos ar informacini sistem
alos. Bronzinio kario statulos incidentas buvo pakankama prieastis, susivienijusiems prorusikiems kibernetiniams nusikaltliams ir politiniams programiiams sukelti kibernetines riaues. Nors buvo nemanoma rodyti, estai laik
savo kaimyn Rusij atsakinga u ias atakas. Verta prisiminti, kad Estija buvo
priversta atsijungti (keletui valand) nuo interneto. Niekas nepasitarnaut potencialaus agresoriaus veiksmams prie valstyb labiau, negu nutrauktas aukos
gebjimas bendrauti su ioriniu pasauliu.
Dar grsmingesn ir verta paminti kibernetins erdvs ataka vyko t
pai met pabaigoje. 2007 m. rugsjo mn. Izraelio oro pajgos skmingai
sibrov Sirijos oro erdv ir bombardavo slapt branduolin objekt. is, atrodo, lengvas sibrovimas oro erdv sukl kai kuri aviacijos ekspert tarim8. Daugeliui kilo klausimas, kaip vienai moderniausi Artimj Ryt oro
gynybos sistem nepavyko ufiksuoti ir reaguoti rimt savo oro erdvs paeidim ir savo suverenios teritorijos bombardavim (beje, Sirijos oro gynyba
vliau neturjo joki problem, susek ir numu vien reaktyvin Turkijos
lktuv, skridus vir Viduremio jros9)? Ekspertai ireik mint, kad Izraelio kariuomen pasinaudojo kibernetiniu triuku, kad sutrikdyt ar ivest i
Traynor I., Russia accused of unleashing cyberwar to disable Estonia, The Guardian, http://www.theguardian.com/world/2007/may/17/topstories3.russia, 15 05 2007.
8
Carroll W., Israels Cyber Shot at Syria, Aviation Week, http://defensetech.org/2007/11/26/israels-cybershot-at-syria, 26 11 2007.
9
Burch J. Pilot bodies from downed Turkish jet retrieved, Reuters, http://www.reuters.com/article/2012/07/05/us-syria-crisis-jet-bodies-idUSBRE8640KU20120705 , 05 07 2012.
7

13
rikiuots Sirijos oro gynyb . Richardas A. Clarkeas, buvs JAV vyriausybs
patarjas nacionalinio saugumo klausimais, man, kad is paaikinimas buvo
gana tiktinas, jog bt trauktas jo knyg kaip kibernetinio karo pavyzdys11.
Sumanytoj tikslas buvo akivaizdiai pasiektas. tartinas branduolinis objektas
buvo neutralizuotas beveik be joki pasekmi puoljams. Kaip ir Estijos kibernetins atakos atveju, nebuvo galima rodyti, kad vyriausyb rm piktavalik
kibernetin veikl. Imoktas pamokas apie toki atak efektyvum ir tarptautinio atsako trkum, inoma, pastebjo t atak organizatoriai ir, galbt, tie,
kurie dar tik svarst apie galimyb vykdyti panaias atakas.
Nors ataka prie Sirijos karin oro gynybos sistem sukl maai susirpinimo, nereikia pamirti, kad ji naudoja panaius lokatorius, kokie yra
naudojami civiliniam oro eismui reguliuoti. Civilin aviacija yra dalis transporto infrastruktros, kurios valdymo sistemos yra paeidiamos kibernetini
incident ir atak atveju.
2008 m. rugpjio mn. kibernetin ataka, kaip priemon skirta laikinai sutrikdyti alies kibernetin erdv, gijo nauj dar baisesn form imta
naudoti kibernetines atakas kartu su tradicinmis karinmis operacijomis.
Tokia forma apm kelet element, prie metus panaudot atakoje prie Estij: masinis patriotizmas, reikiamai nukreiptas socialini tinkl, profesionals ukrst kompiuterini tinkl operatoriai, organizuoto nusikalstamumo
elementai ir tariama (bet nerodyta) vyriausybs parama. Taip buvo vykdyta gerai suplanuota, tinkamu laiku atlikta al silpninanti kibernetin ataka
ir prie Gruzijos vyriausybs ir civilini institucij tinklus. ios atakos metu
pavyko atkirsti Gruzijos vyriausyb, jos gyventojus ir pasaul nuo galimybs
naudotis internetine informacija apie vykius alyje. Trumpiau tariant, Gruzijos galimyb organizuoti ir koordinuoti savo nacionalin gynyb buvo labai komplikuota. Vienas kibernetins atakos prie Gruzij tyrimas teig, kad
atsirado dar pavojingesn kryptis galimyb fizikai sunaikinti ypatingos
svarbos infrastruktros komponentus12. Neaiku dl kokios prieasties, taiau
kaltininkai nutar susilaikyti13. Nepaisant keleto aret Gruzijoje, tarptautin
bendruomen nesim joki veiksm, siekdama nubausti atsakingus u ias
kibernetines atakas asmenis. Buvo imokta ir sismoninta, kad piktavaliki
10

Fulghum D. A., Why Syrias Air Defenses Failed to Detect Israelis, Aviation Week, http://www.aviationweek.com/Blogs.aspx?plckBlogId=Blog:27ec4a53-dcc8-42d0-bd3a-01329aef79a7&plckPostId=Blog:27ec
4a53-dcc8-42d0-bd3a-01329aef79a7Post:2710d024-5eda-416c-b117-ae6d649146cd , 03 10 2007.
11
Clarke R., Cyber War, Harper Collins, 2010, p. 7.
12
Bumgarner J., Scott B., Overview by the US-CCU of the Cyber Campaign Against Georgia in August
of 2008., U.S. Cyber consequences Unit., http://www.registan.net/wp-content/uploads/2009/08/US-CCUGeorgia-Cyber-Campaign-Overview.pdf , 2009, p. 5.
13
Ten pat, p.5.
10

14
veiksmai kibernetinje erdvje yra patrauklus pasirinkimas, kai niekas net nebando priiupti ir nubausti.

1.1. Stuxnet
2009 m. pradioje vis dar nebuvo neginijam rodym, kad valstybs
dalyvauja rengiant ir vykdant kibernetines atakas. Taip buvo iki pat 2010 m.
vasaros, kai kibernetinio saugumo bendruomen pasiek pirmieji praneimai
apie sudting kibernetin ginkl, sukurt atakuoti ypatingos svarbos infrastruktras. Stuxnet kenkjikos kompiuterins programos buvo netiktos daugeliui analitik. Techniniu poiriu, pavojingiausi Stuxnet elementai trukd
valdyti ir kontroliuoti procesus, vykstanius kompleksinse pramoninse sistemose14. Piktavalika io kibernetinio ginklo programavimo sistema sukeldavo rangos ir su ja susijusi pramonini proces kontrols praradim ir vaizdo inykim. To buvo pasiekta perimant ir vedant klaidingus operatoriams
siuniamus duomenis, rodanius, kad sistemos funkcionuoja normaliai, nors
i tikrj buvo prieingai. Paprasiau tariant, poveikis buvo panaus tai, kas
nutikt automobilio vairuotojui, kai variklio mechanizmais bt manipuliuojama nukreipiant automobil nuo uolos. Tokiu atveju vairuotojas nejaust nerimo ir poreikio imtis veiksm, kadangi kelio priekyje vaizdas, jo manymu, yra
normalus. Net jei jis bandyt imtis veiksm nordamas isigelbti, paaikt,
kad jis negali kontroliuoti vairo, stabdi pedalo ir variklio. Stuxnet yra kitoks
dl to, kad jis neatakavo Windows kompiuteri. Greiiau jis siek sugadinti
rang, naudojam reikminguose gamybos procesuose. Jis nebuvo ir kibernetinis nusikaltimas, nes akivaizdu, kad nebuvo pelningas. Prieingai, techninio
meistrikumo lygis ir intelektualinis indlis, reikalingas parengti ir nukreipti
ginkl numatyt taikin (urano sodrinimo gamykla Irane) rod valstybs
lygmens veikl (norint daugiau suinoti apie Stuxnet ir operacij Olympic
Games, verta perskaityti Davido E. Sangerio knyg)15.
Galima sakyti, kad Stuxnet atsiradimas yra panaus Hirosimos atvej, turint galvoje pakitusi mstymo sanklod kibernetinio saugumo ir tarptautini santyki srityje. Pirmoji inoma ir vykdyta vienos valstybs kibernetin ataka prie kitos valstybs ypatingos svarbos infrastruktras parod,
kad pirtins nebemvimos. Buvo pripainta, kad i technologija taikoma
siekiant ivesti i rikiuots ir sunaikinti renginius ir sulugdyti pramoninius
Langner R., Cracking Stuxnet: a 21st century cyber weapon, Ted Conferences, http://www.ted.com/
talks/ralph_langner_cracking_stuxnet_a_21st_century_cyberweapon.html , 03 2011.
15
Sanger D., Confront and Conceal, Crown Publishers, New York, 2012, p. 504
14

15
procesus. i operacija, kuri tikriausiai buvo politikai motyvuota (neleisti Irakui pasigaminti bombos), taip pat sukr nauj problem, nurodani, kad
kibernetiniai ginklai gali patekti maiau kvalifikuotiems politiniams programiiams, nusikaltliams ir netgi teroristinms grupuotms16. Deja, Stuxnet kodas pateko internet, kur jis gali bti laisvai kopijuojamas ir analizuojamas.
Metodus galima istudijuoti, o programin sistem pritaikyti, siekiant vykdyti
naujas ardomsias kibernetines atakas. Ypatingos svarbos infrastruktra (telekomunikacijos, energetikos, finans), kuri i esms iki tol gyvavo savame izoliuotame udar komunikacijos tinkl ir technologij pasaulyje, tapo nauja
programii interes sritimi. Ne vien vyriausybs gali iekoti bd, kaip inaudoti naujai atsiradusius paeidiamumus ir padaryti fizin al nacionalini ypatingos svarbos infrastruktr pramons valdymo sistemoms. Pirm
kart buvo galima pagrstai galvoti apie realaus kibernetinio terorizmo galimybes. i technologija dabar tapo prieinama terorist grupuotms, kurioms
trko gebjim sukurti savo kibernetinius masinio naikinimo ginklus (angl.
weapon of mass destruction, WMD). Stuxnet dar kart privert pasimokyti i
ankstesni kibernetini atak. Akivaizdi ios operacijos skm ne tik prisidjo
prie reikming infrastruktr paeidiamumo suvokimo, bet taip pat pateik
nauj problem tarptautinei saugumo politikos bendruomenei: k daryti su
valstybmis, aidianiomis kibernetinius aidimus su viena kitos ypatingos
svarbos infrastruktromis? Kalbant apie atak prie Sirij 2007 m., Stuxnet
operacijos kritika buvo nutildyta. Galbt, kai kas galvojo, kad ji pasitarnavo
naudingam tikslui sumaindama grsm (neleisti Iranui pagaminti bombos).
Nevertinama tai, kad dauguma potenciali Stuxnet tipo atak taikini, t. y.
objekt, kurie yra maiau apsaugoti (nepoeminiai) ir labiau paeidiami
(daugiau galimybi prasiskverbti), yra ne Vidurio Rytuose, bet isivysiusiose
alyse Europos, iaurs Amerikos ir Azijos regionuose, turiniuose ypatingos
svarbos infrastruktr.

1.2. Saudi Aramco 2012

2012 m. gruodio mn. dar vienos valstybs ypatingos svarbos infrastruktra patyr kibernetin atak. Saudo Arabijos naftos kompanija Saudi
Aramco patyr tikslin kibernetin atak prie savo kompiuterius. iam kibernetiniam ginklui, pavadintam SCHAMOON, pavyko visikai itrinti dauSimonite T., Stuxnet Tricks Copied by Computer Criminals, MIT Technology Review, http://www.
technologyreview.com/news/429173/stuxnet-tricks-copied-by-computer-criminals/, 19 09 2012.
16

16
giau negu 30 000 kompiuteri kietj disk. Atrodo, kad i ataka apsiribojo
vien kompanijos administracija ir neatakavo ypatingos svarbos infrastruktros dali, susijusi su naftos gamyba ir apdorojimu. Taiau Saudo Arabijos
mons i kibernetin atak traktavo kaip grasinani ne tik ypatingos svarbos energetikos infrastruktrai, bet ir j ekonomikai17. Nors tikinam rodym nebuvo, tarimas, kad u tai atsakinga kitos vyriausybs kibernetin jga18,
buvo stiprus. Dar kart buvo pabrta, kad kibernetins atakos yra patrauklus
ir labai efektyvus rankis, norint maomis snaudomis pridaryti prieininkui
alos ir nebti teisikai u tai atsakingiems. i problem vis labiau sunkino tai,
kad atsirado poymi, jog ios atakos buvo kontrsmgiai, surengti kaip atsakas
ankstesnes atakas19. Be to, atrod, jog ima rykti tam tikras modelis. Tokie
rajonai, kaip Vidurio Rytai, inomi dl ilgalaiki rusenani konflikt, siliejo
kibernetin erdv kaip nauja konflikto dimensija ir atvirkiai. Dar vienas to
pavyzdys yra kibernetin ataka prie Piet Korjos vyriausybs ini agentras
ir finans tinklus, kuri baigsi daugiau nei 30 000 kompiuteri ir j duomen
sunaikinimu20.

2. Tarptautini organizacij reakcija

savo nari veiksmus kibernetinje erdvje
Kokia buvo tarptautins bendruomens reakcija i valstybs remiam kibernetini atak panaudojim prie kitos valstybs ypatingos svarbos
infrastruktr? Atsakymas: praktikai jokios. Atsimenu dalyvavim Interneto
valdymo forumo (angl. Internet Governance Forum, IGF), turinio Jungtini
Taut mandat, susitikimuose Vilniuje 2010 m. rugsjo mnes. Interneto privatumas ir prieigos laisv buvo dominuojantys klausimai, taiau, kaip teig kai
kurie autoriai21, IGF ignoravo rimtesnius vykius kibernetinje erdvje, susijusius su nacionalinio saugumo klausimais ir tiesiogiai susijusius su aptariamomis problemomis. iame ir kituose tarptautiniuose forumuose praktikai neAL Arabiya with AFP, Saudi Aramco says cyber-attack targeted kingdoms economy, Al Arabiya News,
http://english.alarabiya.net/articles/2012/12/09/254162.html, 09 12 2012.
18
Perlroth N., In Cyberattack on Saudi Firm, U.S. Sees Iran Firing Back , New York TImes, http://www.
nytimes.com/2012/10/24/business/global/cyberattack-on-saudi-oil-firm-disquiets-us.html, 23 10 2012.
19
Ten pat.
20
Dunn J., South Korean cyberattacks used hijacked patch management accounts, http://www.pcworld.
com/article/2031860/south-korean-cyberattacks-used-hijacked-patch-management-accounts.html#tk.
nl_today, PC World, 23 03 2013.
21
Transcript, Internet Governance Forum, http://www.intgovforum.org/cms/component/content/
article/102-transcripts2010/658-sop, 10 09 2010.
17

17
figravo klausimas, kaip reikt vertinti treij kibernetini grsmi altin,
t. y. tam tikr valstybi veikl. T pai valstybi, kurios yra aljans nars ir
kartu su kitomis dalyvauja konferencijose ir forumuose, priiriniuose kibernetin saugum, interneto laisvs ir gynybos politik.
Tam tikros pastangos dl valstybi dalyvavimo kibernetinse atakose
problemos sprendimo vis tik buvo dedamos. anchajaus bendradarbiavimo
organizacija (Rusija, Kinija, Tadikistanas, Uzbekistanas) i tikrj 2011 m.
rugsjo mn. pateik Jungtini Taut Generalinei Asambljai laik, silydama Tarptautin elgsenos kodeks dl informacijos saugumo22. Tarp kit pasilym buvo ir pasilymas valstybms susilaikyti ir nenaudoti i technologij
prie viena kitos ypatingos svarbos infrastruktras. Taiau Vakar alys j greit
atmet23 kaip per daug alik ir palank autoritarinms valstybms, siekianioms kontroliuoti informacij kibernetinje erdvje ir nepatog socialin-politin aktyvum. iuo atvilgiu Vakar valstybs pasirod dviveids, kadangi
paios senbuvs turi autoritarizmo poymi, to rodymas gali bti valstybs
vidaus ir usienio elektroninio nipinjimo atskleidimas 2013 m., kuris, manoma, apm netgi draugik valstybi elektroninius ryius24.
ESBO band sprsti i problem. 2011 m., Lietuvai pirmininkaujant
ESBO, Vienoje vyko konferencija, kurioje buvo svarstoma ar ESBO patirtis
ginkluots kontrols klausimais galt bti taikoma kibernetinei erdvei. 2011
m. vasar ir ruden io straipsnio autorius dalyvavo diskusijose apie galimas
kibernetins erdvs Pasitikjimo ir saugumo tvirtinimo priemones (angl.
Confidence- and Security-Building Measures, CSBM). Pagal ESBO sprendim
PC1039, neformali darbo grup turjo parengti CSBM projekt, kuris vliau
tais metais bt pateiktas ministr susitikimuose Vilniuje. Nors buvo aptarta
daug pasilym, nebuvo pateikta tokio, kuris kaip nors apribot ar suvaryt
piktavalik valstybs veikl kibernetinje erdvje25. Deja, bendro susitarimo
nepavyko pasiekti ir ESBO ministr susitikime joki pasilym dl CSBM nebuvo pateikta.
2012 m. pabaigoje, Dubajuje, JT Tarptautin telekomunikacij sjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU) organizavo Pasaulin
tarptautini komunikacij konferencij (angl., World Conference on InterMaurer T., Cyber norm emergence at the United Nations - An Analysis of the Activities at the UN Regarding Cyber-security, Belfer Center for Science and International Affairs, http://www.un.org/en/ecosoc/
cybersecurity/maurer-cyber-norm-dp-2011-11.pdf, 09 2011, p.6668.
23
Farnsworth T. , China and Russia Submit Cyber Proposal, Arms Control Association, http://www.armscontrol.org/act/2011_11/China_and_Russia_Submit_Cyber_Proposal 11 2011.
24
BBC, Brazil and Mexico probe claims US spied on presidents, http://www.bbc.co.uk/news/world-latinamerica-23938909, 02 09 2013.
25
A inau, nes buvau vienas i t, kurie band pateikti tok pasilym (aut. pastaba).
22

18
national Telecommunications, WCIT). i konferencija buvo labai domi dl
daugelio prieasi. ITU band skatinti atnaujinti bd, kaip pasaulins komunikacijos turt bti reguliuojamos. Buvo pasilym atnaujinti nuostatus
traukiant tai, ko nebuvo paskutin kart tvirtinant reglament 1989 m., t. y.
nuostatas apie internet. Nors WCIT susitikimuose nepavyko pasiekti susitarimo dl atnaujinto telekomunikacij reglamento interneto atvilgiu, j metu
buvo atskleista kita problema augantis nesutarimas tarp Ryt ir Vakar interneto valdymo klausimais. Tapo akivaizdu, kad didja susirpinimas tarp Ryt
valstybi (ypa Rusijos ir Kinijos) dl Vakar valstybi (ypa JAV) dominavimo, sprendiant, kaip kontroliuoti internet. Demokratins alys buvo linkusios palaikyti daugiaal interneto valdymo bd (su minimaliu vyriausybs
dalyvavimu), o autoritarins vyriausybs siek didesns vyriausybs kontrols reguliuojant interneto turin ir naudojim. Interneto laisvs alininkams
digaujant dl JT neskms perimti internet26, pavojingas skilimas tarp
Ryt ir Vakar dl kibernetins erdvs valdymo iliko27. Aptariant klausim bt verta paminti dokument Talino vadovas dl tarptautins teiss,
taikytinos kibernetiniams karams (toliau Talino vadovas). Jis buvo parengtas
taip vadinamos nepriklausomos tarptautins ekspert grups NATO Bendros
kibernetins gynybos kompetencij centro Estijoje praymu28. is Talino vadovas pateikia kibernetins erdvs analiz ir gaires, kaip turi bti taikomos
nustatytos tarptautins normos naujoje kibernetins erdvs srityje. Pateikti
poiriai ir duomenys nra pareigojantys, bet tarptautini ekspert sraas
rodo, koks svarbus ateityje bus is Talino vadovas kaip elgsenos kibernetinje
erdvje orientyras. Btina paymti, kad ekspertai, prisidj prie minto Talino vadovo krimo, yra iimtinai i Vakar ali, atstov i ali (ypa i Ryt),
apimani didij dal interneto vartotoj, nebuvo traukta. Tai, kad iame
srae Ryt alys praktikai neatstovaujamos, nepads bendrai priimti io Talino vadovo kaip orientyr, skirto politikos strategams, siekiantiems bendradarbiavimo sprendiant kibernetinio saugumo klausimus. Tikimasi, kad rengiant
atnaujint Talino vadovo versij, bus pakviesti dalyvauti plaiau atstovaujantys
pasaul ekspertai.

Klimburg A., The Internet Yalta, Center for a New American Security, http://www.cnas.org/theinternetyalta, 02 02 2013, p. 2.
27
Gewirtz D., Take action before the UN, Russia, and China hijack the Internet, ZDNET, http://
www.zdnet.com/take-action-before-the-un-russia-and-china-hijack-the-internet7000008003/?s_
cid=e539#postComment , 28 11 2012.
28
NATO Cooperative Cyber Defence Centre of Excellence, http://www.ccdcoe.org/249.html , 2013.
26

19
3. Kaip valstybs reagavo savo kaimyn veiksmus
kibernetinje erdvje?
Kaip jau buvo minta, tarptautin bendruomen nepadar pakankamos
paangos kolektyviai reaguodama piktavalik kibernetin valstybi veikl
kibernetinje erdvje. Kibernetin erdv ir toliau lieka nevaldoma teritorija,
panaia Laukinius Vakarus, kur nra erif ar raitj tvarkos sergtoj. Taiau valstybs jau suvok nauj pavoj ir reagavo sukurdamos padalinius,
kuri konkreti uduotis kibernetin gynyba. Tai nra nereikminga tendencija. 2007 m. viena tyrimo studija nustat, kad tokie padaliniai yra daugiau nei
120 ali29.
Pateikiame trump sra ali, kuri vyriausybs, kaip inoma, turi kibernetins gynybos ar puolimo padalinius: Australija, Belgija, Brazilija, Kanada, Kinija, Suomija, Vokietija, Indija, Iranas, Izraelis, Japonija, Malaizija, Piet
Korja, iaurs Korja, Jungtin Karalyst, Rusija. Bene labiausiai vieai inoma yra Jungtini Valstij reakcija piktavalik kibernetin valstybi veikl
30
. Tokia veikla kibernetinje erdvje yra rimta JAV problema, nes ji vis tampa
kibernetinio nipinjimo ir kibernetini atak auka. Suprantama, kad valstybs pastebjo, jog JAV traktuoja kibernetin erdv kaip operatyvin srit31,
aktyviai kuria savo kibernetines pajgas, yra susijusi su Stuxnet tipo kibernetini ginkl krimu, naudojimu ir yra tariama vidaus ir usienio elektronini
ryi sekimu.
Kinijos kariuomen yra susijusi su kibernetinio karo padaliniu PLA
61398, apie kur buvo neseniai suinota i vieo praneimo32. Informacijos
apie Rusijos vyriausybs kibernetinius padalinius33 buvo pavieinta maiau,
taiau atrodo, kad ji ne maiau aktyvi negu kitos didiosios kibernetins valstybs. Atrodo, kad Australijos ryi direktoratas nori, kad visiems bt inoma
apie jo planus. Jo interneto svetains moto yra Atskleisk j paslaptis, sav-

In the Crossfire, McAfee, http://www.mcafee.com/us/resources/reports/rp-in-crossfire-critical-infrastructure-cyber-war.pdf, 2009.

30
Sanger D., Budget Documents Detail Extent of U.S. Cyberoperations, New York Times, http://www.
nytimes.com/2013/09/01/world/americas/documents-detail-cyberoperations-by-us.html,
31 08 2013.
31
U.S. Depatarment of Defense, Department of Defense Strategy for Operating in Cyberspace, http://www.
defense.gov/news/d20110714cyber.pdf 17 07 2011, p. 5.
32
Mandiant, APT1 Exposing One of Chinas Cyber Espionage Units, http://intelreport.mandiant.com/, 2013.
33
Sridharan V., Russia Setting up Cyber Warfare Unit Under Military, International Business Times,
http://www.ibtimes.co.uk/articles/500220/20130820/russia-cyber-war-hack-moscow-military-snowden.
htm, 20 08 2013.
29

20
sias saugok34. Valstybs taip pat aktyviai naudojasi konjunktra, siekdamos
gauti kuo daugiau informacijos apie kibernetini atak rengim ir ginkluot
joms vykdyti35. Vertingiausia yra informacija apie neskelbiamus programins
rangos paeidiamumus, inomus kaip nulin diena. Informacija apie iuos
paeidiamumus, kuri galima labai skmingai panaudoti, galt sudaryti
slygas ne vienam programiiui praturtti ir, galbt, padt jam gauti darb
su vyriausybe susijusiose institucijose. Kokia motyvacija slypi u ios veiklos,
kuri prilygsta altajam karui ir yra panai kibernetinio ginklavimosi varybas
tarp valstybi?
Galbt, valstybs jau suprato, k reikia Stuxnet. Stuxnet parod, kad
kenkjika programin ranga gali bti sukurta kaip kibernetinis ginklas, nukreiptas prie ypatingos svarbos valstybs infrastruktr. Padaryta ala gali
bti reali ir, prieingai nei raket ataka, ji nesukelia adekvataus atsako ir palieka labai ma galimyb susekti ir nustatyti kaltininko buvimo viet. Kibernetin ginkl naudoti yra naudinga. Taip, jis yra brangus, taiau pigesnis u
reaktyvin naikintuv ar bombone. Pavyzdiui, ilaidos kuriant, bandant ir
paleidiant Stuxnet, galjo kainuoti apie 10 milijon JAV doleri36. Tai tikrai
maa kaina u gerai tvirtint poemini rengini darbo nutraukim, upuolikui nepatiriant nuostoli ir liekant neapkaltintam. Palyginti maos ilaidos ir
atsakomyb yra du pagrindiniai privalumai, kuriuos turi valstybs, siekianios
efektyvaus, saugaus bdo be realios atsakomybs, nordamos pasiekti nepavykusios usienio politikos tiksl. Gali bti, kad valstybs jauiasi veriamos
vystyti kibernetinius gynybos (puolimo) pajgumus, siekdamos apsiginti nuo
toki atak ir jas atgrasyti. Nors apie Stuxnet daug rayta nuo tada, kai jis pirm kart buvo aptiktas 2010 metais, taiau tarptautinje bendruomenje ir dabar tebetvyro keista tyla. Valstybs siekia gauti informacijos apie nulins dienos (angl. zero day) paeidiamumus , ketindamos apsiginti arba nordamos
panaudoti j savo pai puolamosioms operacijoms. Taiau is susirpinimas,
panaiai kaip jros vandens grimas, kai esi itroks, gali duoti prieing rezultat, skaidrumo ir pasitikjimo prasme.
Kai kurios didiosios kibernetins valstybs, tokios kaip JAV, mgino
demonstruoti tam tikr lyderyst, skatindamos sukurti bendrj kibernetins
erdvs politik. Pavyzdiui, 2011 met gegus mn. JAV vyriausyb paskelb
Australian Government, Department of Defence, http://www.dsd.gov.au/, 2013.
Perlroth N., Sanger D., Nations Buying as Hackers Sell Flaws in Computer Code, New York Times,
http://www.nytimes.com/2013/07/14/world/europe/nations-buying-as-hackers-sell-computer-flaws.html,
13 07 2013.
36
Langner R., The short path from cyber missiles to dirty digital bombs, Langner Communications
GmbH, http://www.langner.com/en/2010/12/26/the-short-path-from-cyber-missiles-to-dirty-digitalbombs/, 26 10 2010.
34
35

21
savo Tarptautin kibernetins erdvs strategij . Ji skelb savo tiksl tarptautinei bendruomenei: skatinti atvir, suderinam, saugi, patikim informacij ir ryi infrastruktr, kuri remia tarptautin prekybin ir komercin
veikl, stiprina tarptautin saugum ir skatina laisvos valios iraik ir inovacijas. Siekdami io tikslo, mes sukursime ir ilaikysime toki aplink, kurioje
atsakingos elgsenos normos lemia valstybs veiksmus, palaiko partneryst ir
remia teisins valstybs principus kibernetinje erdvje.38 I ties, spdingas
pareikimas, kur padar viena i pagrindini kibernetini valstybi pasaulyje
apie bendrj politik kibernetinje erdvje. Taiau jis buvo pateiktas prajus
dvejiems metams po Stuxnet paleidimo (veiksmo, kur daugelis didia dalimi priskiria paioms Jungtinms Amerikos Valstijoms)39. Mintos strategijos
ileidimas tuo metu, kai Stuxnet atsirasdavo daugelyje pasaulio kompiuteri,
vert matyti JAV kibernetin politik kaip piktavalik ir kaip nepiktybin tuo
paiu metu. Negalima kaltinti kit valstybi, jei jos yra sutrikusios. Jos, matyt,
nort inoti, ar JAV iri kibernetin erdv kaip bendradarbiavimo aplink
ar kaip erdv konfliktams40.
Matyti, kad kai kurios valstybs neprim JAV pasilymo dl taikaus
kibernetins erdvs panaudojimo, kur bt vadovaujamasi teisins valstybs
principais. Vietoj to jos msi atsakomj priemoni. Pavyzdiui, po 2012
met balandio mn. vykdytos Stuxnet kibernetins atakos prie Irano branduolin objekt ir po kibernetins atakos prie kit jos ypatingos svarbos infrastruktros dal (naftos pramon)41, 2012 m. gruodio mn. buvo surengta
kibernetin ataka prie Saudo Arabijos naftos pramon42. 2012 met pabaigoje
ir 2013 met pradioje rimtos kibernetins atakos buvo nukreiptos prie JAV
finans sistem43. Dl i atak Jungtins Valstijos tuoj pat apkaltino Iran44.
Turint galvoje ias auganio masto ir ilgai trunkanias atakas prie energetikos
ir finans sektorius, kyla klausimas, ar situacija netampa nekontroliuojama.
37

The White House, International Strategy for Cyberspace, http://www.whitehouse.gov/sites/default/files/

rss_viewer/international_strategy_for_cyberspace.pdf, 05 2011.
38
Ten pat, p. 8.
39
Sanger D., Obama Order Sped Up Wave of Cyberattacks Against Iran, New York Times, http://www.
nytimes.com/2012/06/01/world/middleeast/obama-ordered-wave-of-cyberattacks-against-iran.html?_r=0,
01 06 2012.
40
Healey J, A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 1986 to 2012, Cyber Conflict Studies Association,
2013, p. 77.
41
Roberts P., Iran Acknowledges Hack Of Oil Ministry, Threat Post, http://threatpost.com/iran-acknowledges-hack-oil-ministry-042312/76470, 23 04 2012.
42
Al Arabiya and AFP, Saudi Aramco says cyber attack targeted kingdoms economy, Al Arabiya News,
http://english.alarabiya.net/articles/2012/12/09/254162.html , 09 12 2012.
43
Rothman P., Cyber terror rages in the banking sector, http://www.securityinfowatch.com/
blog/10796084/cyber-terror-rages-in-the-banking-sector , 28 09 2012.
44
Perlroth N., In Cyberattack on Saudi Firm, U.S. Sees Iran Firing Back, New York Times, http://www.
nytimes.com/2012/10/24/business/global/cyberattack-on-saudi-oil-firm-disquiets-us.html, 23 10 2012.
37

22
4. Kur tai veda ir kodl reikia kak daryti,
siekiant apsaugoti kibernetin erdv?
Kaip visa tai veikia taik ir stabilum? Kibernetini ginkl, kaip pigaus,
efektyvaus bdo be realios atsakomybs, siekiant kitaip nepasiekiam usienio
politikos tiksl, patrauklumas, neliko valstybi nepastebtas. ie ginklai gali
bti panaudoti, norint sulugdyti arba sunaikinti slapt informacin technologij ir vairius telekomunikacij komponentus. Tai, apie k kalbame, ir yra
svarbs strateginiai elementai, kurie sudaro svarbiausi nacionalini infrastruktr, atsaking u elektros energijos gamyb, telekomunikacijas, finans
sistemas, transport ir kitas struktras, kuri funkcionavimas utikrina gyvybikai svarbias paslaugas iuolaikini pramonini valstybi ekonomikai ir
socialinei gerovei, pagrind. Tas faktas, kad kalts priskyrimas, t. y. atsaking
u atakas nustatymas, yra labai sudtingas, suteikia pranaumo upuolikui,
iekaniam lengv bd alai padaryti. Kita vertus, tiems, kurie rpinasi gynyba, tai sukelia tarim ir veria jaustis nesaugiai kaimyn ketinim atvilgiu.
Kodl mano kaimynas mane nipinja? Kodl mano kaimynai kuria kibernetines pajgas? K jie planuoja daryti (ar jau daro) su jomis? Gal ir man reikia
tokias pajgas sukurti? Sunku rasti tikinam atsakym iuos klausimus tokioje mao skaidrumo ir menko pasitikjimo aplinkoje. Sunku nesutikti su
tais, kurie kalba apie kibernetinio ginklavimosi varyb pradi45.
Reikia atsivelgti ir tai, kok spaudim gali patirti vadovai, veriami
kaip nors veikti, kai atakuojama svarbi j valstybs infrastruktra. Visikai
manoma, kad pasirinkus atsakomsias priemones, jos gali bti nukreiptos
prie nekalt al, o ne prie tikrj kaltinink. Pavyzdiui, yra kai kuri poymi, kad kibernetin ataka, nukreipta prie Piet Korj 2013 met pavasar,
galjo bti sukurta arba iaurs Korjoje, arba Kinijoje46. Kaip alis gali bti
tikra, kad ji teisingai nustat atakos kaltinink? is tikrumo trkumas, susijs
su kaltininko nustatymu, yra dar vienas santyki nestabilumo poymis.
Kibernetins erdvs naudojimas yra klausimas, dl kurio kyla rimt
nesutarim tarp didij valstybi. Tai, kaip ios valstybs reaguoja, taip pat
didina j tarpusavio santyki ir santyki su kitomis valstybmis, patekusiomis
krymin ugn, nestabilum. JAV ir Kinijos tarpusavio kaltinimai dl kibernetinio nipinjimo ir viena kitos ypatingos svarbos infrastruktr kiberGuy-Philippe Goldstein, How cyberattacks threaten real-wold peace, Ted Conferences, http://www.ted.
com/talks/guy_philippe_goldstein_how_cyberattacks_threaten_real_world_peace.html, 10 2011.
46
Donohue B., South Korea Blames North Korea for March Cyberattack, Threat Post, http://threatpost.
com/south-korea-blames-north-korea-march-cyberattack-041013, 13 04 2013.
45

23
netin valgyba yra geri to pavyzdiai . Svarstydamas galimus JAV motyvus,
slypinius Stuxnet sukrime, vienas i komentatori pateik nerim keliani
ivad. Jis teigia, kad i kibernetin supervalstyb, reaguodama atakas prie
savo kibernetins erdvs objektus, panaudojo Stuxnet nordama praneti savo
potencialiems prieininkams: Gerai pagalvokite, prie atakuodami mus. Tai
pavyzdys to, k galime padaryti. Mes ir vl tai padarysime.48 Galbt galima
suprasti nor atgrasinti potencial agresori, giriantis savo kibernetine ginkluote, taiau kibernetins erdvs naudotojui, gyvenaniam ne JAV, maa
paguoda. Neteisinga galvoti, kad kibernetinis ginklas turi bti naudojamas,
norint atgrasinti ir daryti tak kitiems, siekiant, kad jie elgtsi kitaip. Daugeliu atvej, tai sugebjimas, kur gali vienodai turti tiek galingosios, tiek ir
ne tokios galingos valstybs. Nepaisant dideli branduolinio klubo narysts
reikalavim, iandien bet kuri valstyb gali sukurti arba sigyti rinkoje savo
skaitmenin kod kibernetiniam ginklui ir gali tapti kibernetine valstybe.
Dar vienas susirpinim keliantis dalykas yra tas, kad valstybi ypatingos svarbos infrastruktros yra stipriai susijusios tarpusavyje. Kibernetin erdv ir yra ta aplinka, kurioje vyksta iuolaikin prekyba ir tarptautiniai ryiai.
Piktybikai nusiteikusi valstyb ar aktyvi patriotika kibernetin kariuomen, atsakydama kibernetin atak ir nukreipdama savo kibernetin ginkluot
prie al tariam kaltinink, gali sukelti nenuspjamas pasekmes. Taip yra dl
to, kad kibernetin erdv visame pasaulyje yra labai susijusi su kitais tinklais ir
sistemomis. Atakos (ir bet kokios kontratakos, kuri bandyt imtis taikinys),
greiiausiai, pereit per nenuspjam skaii tinkl ir sistem, esani kitose alyse. Tiktina, kad dl ypatingos svarbos infrastruktros tarpvalstybinio
pobdio (pavyzdiui, dl bendr elektros tinkl arba duj vamzdyn) toki
konflikt padariniai palies ir kitas nacionalines infrastruktras ir institucijas49.
Atsakomosios operacijos kurios nors valstybs kibernetin atak, manant,
jog toji yra u j atsakinga, gali turti neprognozuojam pasekmi, nepaisant
to, kad tai galt bti pateisinama.
Netgi kibernetinio nipinjimo atvej galima interpretuoti kaip karin
veiksm (ties sakant, taip man JAV, kai ji nustat Rusijos vykdom kiberne47

Healey J., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 19862012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013,
p. 171-173.
48
Morton C., Stuxnet, Flame, and Duqu the Olympic Games in Healey J., ed., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 1986-2012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013 p. 231.
49
National Research Council of the National Academies, Technology, Policy, Law, and Ethics Regarding U.S. Acquisition and Use of Cyberattack Capabilities, http://www.nap.edu/openbook.php?record_
id=12651&page=R1 , The National Academies Press, 2009, p.4649.
47

24
tinio nipinjimo atvej)50. Kai kas gali paskubti priimti kibernetin nipinjim kaip dal priimtos realiojo pasaulio tvarkos. I tikrj, viskas yra kitaip,
kai nipinjimas vykdomas elektroniniu bdu kibernetinje erdvje. Skirtingai
nuo tradicinio nipinjimo, kai mogus vagia informacij, kibernetinio nipinjimo veikla yra specifin, nes elektroniniam nipui siskverbus sistem,
reikia labai maai pastang, norint pereiti nuo nipinjimo (dokument parsisiuntimo) iki sabotao veiksm. nipas gali palikti login bomb pagrindinje
sistemoje, kuri vliau pagal komand galt suveikti. Tai vadinama mio lauko parengimu. siskverbus sistem ir joje sitvirtinus, beveik nebelieka skirtumo, kuris veiksmas vykdomas nipinjimo ar sabotao. Utenka nuspausti
ENTER klavi. Tokia kovos lauko parengimo veikla, jei j aptinka auka, gali
bti labai provokuojanti ir tam tikros tampos metu gali lengvai peraugti rimt konflikt.
Dar viena tampos tarp valstybi prieastis yra kibernetins atakos
kaip rankis, siekiant daryti tak kaimyn vidaus politikai51. Pavyzdiui, galimas dalykas, jog btent tai buvo kibernetins atakos prie Estij 2007 metais pagrindas. Suaktyvjo patriotins riauinink grupuots, remianios savo
vyriausybs (iuo atveju Rusijos) politik arba propaguojanios savo pai
program52. Kaip valstybs toliau sprs i savanorik kibernetini karini
grupuoi veiksmus santyki su kitomis valstybmis atvilgiu? Kaip jos reaguos kit vyriausybi nusiskundimus dl atak, kurias sureng ios kariuomens, esanios j teritorijoje?
Pranaumai, kuriuos potencialiam upuolikui suteikia kibernetiniai
ginklai, t. y. j ekonomikumas ir nepakaltinamumas, labai vilioja. Valstybs pripasta, kad jos tampa vis labiau priklausomos nuo kibernetins erdvs
tam, kad galt augti j ekonomika ir visuomens gerov. Jei nra jokios kibernetins policijos, kuri prireikus galima bt pasitelkti, valstybs ir toliau
kuria savo kibernetinius pajgumus. ioje netikrumo ir tarumo aplinkoje bet
koks kibernetinis konfliktas gali greitai peraugti didesnius tarpvalstybinius
konfliktus. Taip pat tiktina, kad kartu su bet kokiu tradiciniu tarpvalstybiniu
konfliktu bus ir kibernetins atakos komponent, kurie apsunkins to konflikto
sprendim. Logika, kad tarptautins organizacijos yra vieta, kur galima bt
iekoti teisj iose naujose ir potencialiai lugdaniose varybose.
Elkus A., Moonlight Maze in Healey J., ed., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 19862012, Cyber
Conflicts Studies Association, 2013, p. 152160.
51
Healey J., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 19862012, Cyber Conflicts Studies Association, 2013,
p. 191.
52
McAfee Labs, McAfee Threats Report: First Quarter 2013, McAfee, http://www.mcafee.com/us/resources/
reports/rp-quarterly-threat-q1-2013.pdf , 2013, p. 33.
50

25
5. K gali padaryti tarptautin bendruomen,
nordama sumainti konflikto, kylanio dl
piktavalikos valstybi veiklos kibernetinje erdvje,
eskalavimo pavoj?
Uduotis silyti sprendimus dl piktavalikos valstybi veiklos kibernetinje erdvje negali bti priskirta auktj technologij specialistams, dirbantiems Informacini technologij ministerijoje ar sigijim departamentuose, teistvarkos institucijose, slaptosiose valgybos tarnybose ar sukarintuose
kibernetiniuose padaliniuose. ias sudtingas problemas, kurias eina reagavimas ir susidorojimas su ios tarptautin dimensij turinios veiklos padariniais, gali isprsti tik politikai ir saugumo politikos formuotojai. Norint
pasiekti konkrei rezultat, darb reikia atlikti susitelkusios tarptautins
bendruomens, kuri sipareigojusi sukurti tarptautiniu mastu privalomus
sprendimus, kontekste. is tikslas bt: sukurti tarptautin susitarim dl valstybi elgsenos norm ir pasitikjimo didinimo, atsakomybs ir skaidrumo
tarp valstybi kibernetinje erdvje.
Pasilymai, kaip sprsti netinkamos valstybi elgsenos kibernetinje erdvje klausim:
1. sipareigojimas susilaikyti nuo piktavalikos kibernetins veiklos,
nukreiptos prie ypatingos svarbos civilin infrastruktr (finans, energijos
tiekimo, transporto ir telekomunikacij).
Argumentai. Noras apsaugoti valstybin ekonomik ir civilius gyventojus nuo finansini nuostoli ir fizins alos turi bti bendras visoms valstybms. Dl tam tikros valstybs veiklos kibernetinje erdvje valstybi tarpusavio santykiuose gali atsirasti klaidingas supratimas ir nestabilumas. Pavyzdiui,
logini bomb ar upakalini dur panaudojimas valstybs ypatingos svarbos informacijos infrastruktroje gali bti neteisingai suprastas kaip pasirengimas miui ir gali spariai padidinti tamp. Kibernetin veikla, nukreipta
prie kitos valstybs ypatingos svarbos infrastruktr, dl finans sistem,
elektros tinkl, vamzdyn ir kitos iuolaikins ypatingos svarbos infrastruktros integracijos taip pat gali turti didel tarpvalstybin ar net regionin poveik.
Kakas panaaus jau buvo minta pasilymuose, kuriuos pateik tiek
Ryt, tiek Vakar atstovai. Vien i j pateik valstyb, kuri yra glaudiai susijusi su Stuxnet. Savo paskutinje knygoje Kibernetinis karas Richardas
Clarkeas, buvs keleto JAV prezident patarjas saugumo klausimais, pasitelk
savo didel patirt branduolins ginkluots kontrols klausimais, pritaikyda-

26
mas j kibernetinei erdvei. Perskaitykite jo pasilym dl Kibernetinio karo
apribojimo sutarties53. Pasilymas, draudiantis kibernetini ginkl naudojim prie ypatingos svarbos infrastruktras, yra trauktas ir anchajaus bendradarbiavimo organizacijos pasilymus dl Tarptautins elgsenos kodekso,
2011 metais buvo nusistas JT54.
Paado susilaikyti neutenka. Btina prisiimti atsakomyb dl savo sipareigojim vykdymo. I to atsiranda antrasis pasilymas.
2. sipareigojimas dl valstybins kibernetins erdvs teisins atsakomybs.
Valstybs sutinka prisiimti atsakomyb dl piktavalikos kibernetins veiklos,
vykstanios j jurisdikcijos kibernetinje erdvje arba einanios per j.
Argumentai. Valstybs privalo susitarti dl minimali sipareigojim
tam, kad apsaugot savo nacionalin kibernetin erdv. Reikia ypa pabrti valstybi sipareigojim reaguoti incidentus, kylanius i arba einanius
per t valstybi jurisdikcijos kibernetin erdv. Pavyzdiui, valstybs turt
utikrinti, kad nacionaliniai interneto paslaug teikjai ir teissaugos institucijos imtsi reikiam priemoni prie asmenis, grupes taip pat ir informacin ir ryi rang, kurie, kaip yra nustatyta, dalyvauja kibernetinje atakoje.
Tuo taip pat norima pasakyti, kad valstybs sutinka sukurti pajgumus, kurie
yra reikalingi sprsti kibernetinio saugumo klausimus. Tai reikia atitinkam
statym ir struktr (nacionalini kompiuteri incident reagavimo tarnyb,
teistvarkos subjekt ir t. t.), kuri reikia, norint vykdyti sipareigojim,
sukrim.
Tai irgi nra nauja idja. JAV mokslininkai jau kur laik diskutuoja apie
poreik valstybms prisiimti sipareigojimus u tai, kas vyksta j kibernetins
jurisdikcijos ribose. Tokios politikos mstymo pavyzdys gali bti Chriso C.
Demchako ir Peterio Dombrowskio straipsnis, kuriame kalbama apie kibernetines sienas ir jurisdikcijos ribas. Jie teigia, kad kibernetin erdv nebra
bendra teritorija, kur bet kas gali klajoti ir daryti, k panorjs. Yra tiek daug
visko sukurta ir taip rizikuojama valstybs saugumu, kad kibernetini sien
sukrimas ir kontrol yra svarbus ingsnis, utikrinant ypatingos svarbos infrastruktr apsaug nuo kibernetini pavoj55.
53
Clarke R., Cyber War: The Next Threat to National Security and What to do About it, Harper Collins,
2010, p. 268271.
54
Ministry of Foreign Affairs of the Peoples Republic of China, China, Russia and Other Countries
Submit the Document of International Code of Conduct for Information Security to the United Nations,
Ministry of Foreign Affairs of the Peoples Republic of China, http://www.fmprc.gov.cn/eng/wjdt/wshd/
t858978.htm, 13 09 2011.
55
Demchak C., Dombrowski P., Rise of a Cybered Westphalian Age, Strategic Studies Quaraterly 5 (1),
http://www.au.af.mil/au/ssq/2011/spring/spring11.pdf, 2011, p. 5457.

27
Su teisinmis atsakomybmis ir sipareigojimais yra siejama kalts priskyrimo problema. Reikia padaryti taip, kad vykdyti kibernetines atakas bt
sudtingiau, o tikimyb bti pagautam bt didesn. Kai valstyb nustatys
savo kibernetines sienas ir jas kontroliuos, kibernetinms atakoms bus daug
sunkiau ilikti nepastebtoms. Taiau iki iol buvusios neskmingos pastangos, mginant nustatyti kaltininkus, turi bti perkeltos nuo mginimo nustatyti, kas faktikai atakuoja, tai, kuri valstyb, jei tokia yra, atsakinga56. Btent
valstyb turi bti atsakinga u tai, kad bt utikrinta kontrol jos kibernetini
sien ribose ir kad piktavalika kibernetin veikla, atsiradusi arba einanti per
jos kibernetin jurisdikcij, bt stebima ir kontroliuojama. Visa atsakomyb
u reagavim ir atakos tyrim turi bti taikoma ne aukai, bet tiems, kurie yra
ariausiai ir kurie gali reaguoti incident.
3. Stebjimas, kaip gyvendinami aukiau idstyti suderinti sipareigojimai. Valstybs turt paremti sudaryti i savanori ekspert ir institucij,
kurie stebt ir patart dviej aukiau aptart punkt vykdymo klausimais,
koalicij.
Argumentai. Turi bti prieinamos tam tikros priemons, norint stebti ir informuoti dalyvaujanias valstybes apie piktavalik kibernetin veikl,
kuri vyksta j kibernetins jurisdikcijos ribose arba eina per j. Reikia sukurti
institucij, kuri sudaryt ekspertai, galintys stebti ir teikti objektyv vertinim apie sipareigojim paeidimus. Tokiu bdu bt numatyta galimyb daryti velnj spaudim valstybms, kurios delsia arba nenori imtis veiksm dl
nustatytos piktavalikos veiklos, vykstanios j kibernetinje jurisdikcijoje.
Tai nra naujiena bet kam, kas dirba tarptautini santyki srityje. Tai
nra naivus idealizmas. Tais klausimais, kur suvokiama btinyb ir kur yra
tikrai svarbu, valstybs susivienijo ir pasira tarptautinius susitarimus ir konvencijas. Tai ypa pasakytina apie masinio naikinimo ginkl draudim. Vienas
modelis, kaip bt galima sprsti klausim, susijus su valstybi kibernetini
ginkl gamyba ir panaudojimu, yra tarptautin Cheminio ginklo konvencija.
Galbt, vis dar prisimenant j panaudojim Pirmajame pasauliniame kare ir pripastant technologij paang, kuri gali palengvinti chemini ginkl panaudojim ir padidinti j galimyb padaryti al, i konvencija sigaliojo 1997 metais.
J pasira daugiau nei 190 valstybi, atstovaujani 98 % pasaulio gyventoj.
Kartu su iuo susitarimu buvo sukurta Cheminio ginklo draudimo organizacija
(angl. Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, OPCW), kurios
Healey J., ed., A Fierce Domain: Conflict in Cyberspace, 1986 to 2012, Cyber Studies Conflict Association,
2013, p. 265.
56

28
tikslas yra stebti ir kontroliuoti, kaip i konvencija yra gyvendinama57. Cheminio ginklo konvencija gali pasitarnauti, svarstant trij anksiau mint pasilym gyvendinim. Raant straipsn, OPCW aktyviai prisidjo, sprendiant Sirijos kriz. 2013 metais ios organizacijos nuopelnai buvo pripainti tarptautiniu
mastu, kai OPCW buvo skirta Nobelio taikos premija.
Azijos Ramiojo vandenyno tinkl ir informacijos saugumo incident tyrim grup (angl. Asia Pacific Computer Emergency Response Team, APCERT) yra
regioninio bendradarbiavimo pavyzdys. APCERT sudaro nacionalins tinkl
ir informacijos saugumo incident reagavimo tarnybos ir interneto paslaug
tiekjai Japonijoje, Kinijoje ir Piet Korjoje. APCERT traktuoja internet ir
jo bkl kaip vientis bendrai naudojam infrastruktr58. iai koalicijai pavyko isprsti kibernetinius incidentus, kylanius dl politini konflikt tarp
jos nari59.
Tokio efektyvaus visuotinio reagavimo suvokt bendr grsm kibernetinje erdvje pavyzdys yra CONFICKER darbo grups veikla 20082009
metais. Vyriausybms didia dalimi nepavyko suvokti auganio pavojaus internetui, kur sukl CONFICKER viruso krjas, ukrsdamas vis daugiau
kompiuteri, kuriems bet kuriuo metu buvo galima duoti komand veikti. Nordami apsaugoti internet nuo io naujo ir potencialiai sunaikinanio viruso,
darbo msi savanori grup, kuri jo gabs privats asmenys, interneto
paslaug tiekjai ir nevyriausybins organizacijos. i pagrindin asmen grup sugebjo pakankamai ivystyti bendradarbiavim tarptautiniu mastu, kad
galima bt analizuoti, stebti ir neutralizuoti interneto bomb, kokia buvo
CONFICKER60. Tai tik keletas pavyzdi, k gali nuveikti motyvuota tarptautin bendruomen.

Ivados
Kibernetins erdvs, kuri yra daugiau negu visuomeninis internetas,
jau nebegalima paprastai suvokti kaip globalios bendro naudojimo vietos, kurioje galima tvarkyti savo verslo reikalus, lankytis tinklalapiuose arba skaityti
elektronin pat. j reikia irti kaip srit, kuri yra ypa svarbi valstybs
Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, http://www.opcw.org/chemical-weaponsconvention/.
58
Ito Y., Making the Internet Clean, Safe and ReliableAsia Pacific Regional Collaboration Activities, The Institute of Electrical and Electronics Engineers, http://ieeexplore.ieee.org/stamp/stamp.
jsp?tp=&arnumber=5978796 2011.
59
Ten pat.
60
Bowden M., Worm:The First Digital War, Atlantic Monthly Press, 2011, p. 221.
57

29
ir jos piliei gerovei. Faktas, kuris tapt skausmingai akivaizdus tuo paiu
momentu, kai vienas i svarbi proces arba paslaug yra nutraukiamas daugiau nei keletui valand. ioje erdvje egzistuoja gyvybikai svarbs dalykai,
kurie tapo paeidiami ir turi bti apsaugoti. Neseniai paskelbta informacija apie kibernetini nusikaltli ir politini programii sumimus, nors ir
labai sveikintina ir gerai iliustruoja bendradarbiavim ir augant teissaugos
veiksmingum, rodo, jog saugi kibernetin erdv yra utikrinama tik i dalies. Kibernetini nusikaltim kaina nerodo tikrojo pavojaus masto. Pasaulio
ekonomikos poiriu i kaina faktikai galt, kaip spjama viename i mokslini darb, siekti ne daugiau suapvalintos paklaidos dydio nuo 14 trilijon
metins ekonomikos61. Neproporcingai daug dmesio skiriama informacijos
ir informacini sistem (klaidingai vadinamomis ypatingos svarbos informacinmis infrastruktromis) apsaugai nuo kibernetins atak. Tikrasis pavojus,
kur reikia atsivelgti, saugant kibernetin erdv, yra nekontroliuojama piktavalika valstybi veikla kibernetinje erdvje. Ypa ta veikla, kuria siekiama
paralyiuoti valdymo sistemas ir elektros tinkl, duj vamzdyn, transporto
sistem ir kit paslaug, kurios yra svarbiausios iuolaikinei civilizacijai, funkcionavim. Kai kibernetins erdvs valdymas yra patiktas fizikos dsniams
ir, nors priirimas auktos kvalifikacijos technolog, visos problemos negali
bti isprstos. Kibernetin erdv taip pat negali bti naudojama sprendiant
dabar pasaulyje vykstanius konfliktus. Buvusio JAV CV samdomojo darbuotojo E. Snowdeno pavieinta informacija apie vyriausybs ilgalaik visuotin nipinjim ir ilgalaikes kenksmingas kibernetins veiklos programas 2013
met vasar demonstruoja ne tik mogaus teisi paeidimus ir demokratins
valstybs tendencij elgtis taip, kaip elgiasi autoritarins valstybs, bet ir informuoja ir spja visuomen apie tai, kokias nekontroliuojamas kibernetines
galias turi vyriausybs savo rankose.
Nesenai vykusiame Sirijos konflikte buvo siloma humanikai pademonstruoti kibernetinius ginklus62. is faktas veria prisiminti kai kuriuos
1945 met svarstymus dl pirmosios atomins bombos panaudojimo spjamojo jos demonstravimo. Labai abejotina, ar spaudiant ENTER klavi, galima isprsti sudtingus konfliktus, tokius kokie dabar vyksta Vidurio Rytuose.
Todl, jei tokie pasilymai yra vieai aptariami, reikalai darosi nekontroliuojami.
Center for Strategic and International Studies, The Economic Impact of Cybercrime and Cyber Espionage, McAfee, http://www.mcafee.com/us/resources/reports/rp-economic-impact-cybercrime.pdf , 07
2013, p. 3.
62
Healey J., Why the U.S. Should Use Cyber Weapons Against Syria, Defence One, http://www.defenseone.com/technology/2013/08/why-us-should-use-cyber-weapons-against-syria/69776/, 31 08 2013.
61

30
Tarptautin bendruomen turi stengtis labiau suprasti kibernetins erdvs pobd ir svarb. Reikalingi nauji kibernetiniai diplomatai ir politikai ,
kurie vienodai suvokt tai, kas yra pavojuje, ir pasidalint iuo suvokimu. Yra
poymi, kad kibernetin politika pradedama pripainti nauja saugumo politikos sritimi63. Valstybs kibernetins erdvs veikla yra geriausiai suprantama
kaip tarptautinio saugumo, o ne informacijos saugumo klausimas.
ios problemos negalima perduoti sprsti teistvarkai, kariuomenei ar
valgybos tarnyboms. ie organai yra link veikti slapta. Bendradarbiavimas
tarp daugelio viej ir privai sektori yra pagrindinis faktorius, utikrinantis saugi kibernetin erdv, slaptumas apsunkint tok bendradarbiavim.
klausim turt skaidriai sprsti civiliai vyriausybi vadovai, nes tik jie gali
susidoroti su visais nacionalinio ir tarptautinio saugumo klausimais.
2014 metais bus paymimas imtas met nuo Pirmojo pasaulinio karo
pradios. Istorikai tebekomentuoja ir lauo galvas dl to, kodl turjo vykti toks baisus karas. Viena i didiausi Pirmojo pasaulinio karo staigmen
buvo nauj technologij panaudojimas, siekiant sukelti mirtin poveik. Panaudojus kulkosvaidius, iprit, bombardavim i oro ir torpedas, buvo prarasta milijonai gyvybi. Siekdami sprsti iuolaikinius, besikeiianius ikius dl valstybi kibernetinje erdvje, kurie pateikiami iame straipsnyje,
mes, tikriausiai, galtume pasimokyti i minto karo. JAV istorik Barbara W.
Tuchman savo knygoje Rugpjio ginklai apie Pirmojo pasaulinio karo pradi
taikliai pastebjo: Viena, kas yra bdinga 1914 metams kaip ir bet kuriam
laikotarpiui kiekvieno, nesvarbu, kurioje pusje esanio, nusiteikimas nesiruoti sudtingesnei alternatyvai ir neveikti taip, kaip jie mano esant teisinga.
Galbt, valstybs, kurios dalyvavo tame kare, atsivelgs tai ir elgsis taip, kad
utikrint, jog kibernetini ginkl technologija nebt panai tragedij XXI
amiuje prieastimi?
2013 m. spalis

63

Choucri N., Cyberpolitics in International Relations, The MIT Press, 2012, p. 238.

31
Dovil Jakninait

Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Kritins saugumo studijos XXI amiuje:

kur kreipti Lietuvos saugumo politikos
tyrimus?
iame straipsnyje pristatomi naujausi saugumo studij tyrimai ir diskusijos, siekiant pasilyti nauj,
kitoki gairi Lietuvos saugumo politikos tyrimams. Tekste i pradi aptariami pagrindiniai klausimai, kuriuos remiasi iuolaikins diskusijos dl saugumo, tada yra vertinama ir apvelgiama
kritin saugumo studij tradicija, kuri formuluoja mstymo prielaidas ir rankius konkretiems saugumo klausimams analizuoti ir skatina reflektyvistin mstym apie saugum. Treioji straipsnio
dalis skiriama trims reprezentatyvioms saugumo tyrim temoms (saugumo analizei per rizikos,
ypatingumo ir medij sveik), itin suaktualjusioms pastaraisiais metais, ir saugumo studijoms
silanioms inovatyvi valg.

vadas
Koks yra saugumo politikos rpestis, kokia ji turt bti, kaip mstyti apie
saugum ie ir panas klausimai rpi ir politikos praktikams, ir politikos analitikams visame pasaulyje. Ms alyje refleksijos apie saugum sietinos su dviem
procesais. Pirmasis tai Lietuvos valstybs atkrimas ir siekiai suvokti ir vertinti savo saugumo situacij, kuri lyg ir nurod temas, apie kurias reikia mstyti, ir
klausimus, kuri prasminga klausti. Taiau ie bandymai negaljo bti atsieti nuo
pastang sigilinti vakarietiko mstymo apie saugum tradicijas, ginus ir atsakymus (antrasis procesas). Btent antrojo proceso rezultatas buvo odynas, leidiantis kalbti apie saugum po altojo karo, analizs rankiai ir naujos teorins
pozicijos. Lietuvos situacijai gerinti pradtos taikyti nacionalinio, kolektyvinio
saugumo idjos, pradta diskutuoti apie saugumo bendruomens, strategins kultros krim, formuluota apsisaugojimo nuo grsmi koncepcija, diskutuota apie
maos valstybs saugumo politikos galimybes, mokytasi pagrindini tarptautini
santyki disciplinos, saugumo studij svok ir susipainta su tradicijomis.

Dr. Dovil Jakninait Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto docent.
Adresas korespondencijai: Vokiei 10, 01130Vilnius, tel. (8 5) 251 4137, el. p. dovile.jakniunaite@tspmi.vu.lt.
*

32
Akademins saugumo studijos Vakaruose pakito, nes turjo bti i naujo vertinta ir suprasta pakitusi altojo karo aplinka. Paskutiniajame XX a. deimtmetyje itin suintensyvjo teoriniai ginai, kaip geriau analizuoti saugum,
ir apskritai, kas yra toki studij objektas. Diskutuota apie saugumo svokos
pltim, jos objekt skaiiaus didinim, ginytasi dl saugumo sektori, regionini saugumo kompleks idjos taikymo. iuos dalykus vliau kuriam laikui
ugo sugrsminimo teorija ir sugrsminimo proceso analiz.1
i audring diskusij erdv Lietuvoje i pradi irta i toli ir engta nedrsiai, vis pirma usiimant bazini idj pristatymu ir j i pradi
gana nesudtingu taikymu Lietuvoje.2 Stipr postm mstant apie saugumo
studijas padar Barryio Buzano knygos mons, valstyb ir baim: tarptautinio saugumo studijos po altojo karo vertimas lietuvi kalb3. i knyga
visai saugumo studij disciplinai (ypa Europoje) ilieka vienu svarbiausi
vadini tekst apie nacionalin ir tarptautin saugum. ia knyga pereita nuo
siauro, karinio, poirio prie platesnio poirio saugum . Lietuvoje i knyga
buvo ne tik pirmieji saugumo studij teoriniai pagrindai, bet ir paskata pradti inovatyvius sektorinius saugumo tyrimus.4 Paioje deimtojo deimtmeio
pabaigoje Lietuvoje prasidjo ir sugrsminimo studijos, tuo laiku vis labiau
populiarjusios visoje Europos saugumo tyrj bendruomenje. Diskutuota
tiek teoriniais klausimais, tiek atliekant empirinius Lietuvos saugumo politikos tyrimus, nustatant sugrsminimo strategijas.5
Geopolitika buvo kita stipri teorin tradicija, kuriai rpjo Lietuvos saugumo situacijos analiz. Jos atstovai, vertindami Lietuvos geografin padt,
istorin patirt, i dalies ir dabarties situacij, siek pagrsti provakarietikos
usienio ir saugumo politikos pasirinkimus ir pabrti vakarietikos geopoliBuzan B. & Hansen L., The Evolution of International Security Studies, Cambridge: Cambridge University
Press, 2009.
2
Bagdonaviius V., sud., Lietuvos nacionalinis saugumas: teorija ir realijos, Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teiss institutas, 1994; Vliau pasirod: Vareikis ir kt.., Skaitiniai apie nacionalin ir tarptautin
saugum, T. 1, Vilnius: Ogamas, 2000; Prazauskas A., Bajarnas E., & ulys A., Skaitiniai apie nacionalin
ir tarptautin saugum, T. 2, Vilnius: Ogamas, 2001.
3
Buzan B., mons, valstyb ir baim: tarptautinio saugumo studijos po altojo karo, Vilnius: Eugrimas,
1997; angl kalba Barry B., People, States, and Fear, 1991.
4
Jurgeleviit D., Saugumo samprata informacijos amiaus tarptautiniuose santykiuose, Vilnius: VU
TSPMI bakalauro darbas, 2004; Jurgeleviit D., The Issue of Occupation in Lithuanian-Russian Relations: Information Security Aspects, Lithuanian Foreign Policy Review 18 (2), 2006, p. 5682; Janelinas
T., Gegus 9-osios problema saugumizavimo teorijos ir komunikacinio saugumo poiriu Politologija,
2, 2005, p. 330.
5
Miniotait G., The Security Policy of Lithuania and the Integration Dilemma, COPRI Working Papers
5/2000, Copenhagen: Copenhagen Peace Research Institute, 2000; Miniotait G., Jakninait D., Lietuvos
saugumo politika ir identitetas iuolaikini saugumo studij poiriu, Politologija, 3, 2001, p. 2143;
Janelinas, op.cit.; Jurgeleviit, op.cit.
1

33
tins orientacijos privalumus . Dar vien saugumo studij grup sudar analitinio rekomendacinio pobdio tekstai, kuriais bandytos parodyti vienos ar
kitos Lietuvos saugumo problemos ir j sprendimo bdai. Tokie tekstai retai
bdavo traukiami isamesnes saugumo studij diskusijas, likdami politikos
diskusij erdvje.
Pastarj deimties met Lietuvos akademini saugumo tyrim majimas susijs su pasikeitusia politine situacija7. Narysts ES ir NATO padar
mekos paslaug dmesys nukrypo i institucij veiklos analiz ir Lietuvos
veikimo strategijas iose organizacijose. Terorizmas, XXI a. pradioje buvs
pagrindine tarptautinio saugumo tematika, ir jo tyrimai Lietuvai nebuvo itin
aktuals, o 2008 m. prasidjusi ekonomin kriz nukreip tyrj dmes dar
toliau nuo saugumo klausim. Tad galima sakyti, kad pastaruosius kelerius
metus Lietuvos akademinje erdvje nepastebimi naujausi tyrimai, bandymai
juos analizuoti, maai diskutuojama apie iuolaikinius saugumo ikius, skmes ir neskmes, saugumo politikos pasekmes valstybms, jos pilieiams ir
tarptautinei aplinkai, metodologines problemas ar nauj ranki taikym.
iuo straipsniu pristatomi naujausi saugumo studij tyrimai ir diskusijos, siekiant pasilyti nauj, kitoki valg Lietuvos saugumo politikos tyrimams. Tam straipsnyje yra apvelgiami paskutinieji saugumo studij tyrimai
ir teoriniai ginai. I pradi aptariami pagrindiniai klausimai, kuriais remiasi
iuolaikins diskusijos apie saugum. Tada yra vertinama ir apvelgiama kritin saugumo studij tradicija, kuri formuluoja mstymo prielaidas ir rankius
konkretiems saugumo klausimams analizuoti ir skatina refleksyvistin mstym apie saugum. Treioji straipsnio dalis skiriama trims reprezentatyvioms
saugumo tyrim temoms (saugumo analizei per rizikos, ypatingumo ir medij
sveik), itin suaktualjusioms pastaraisiais metais ir saugumo studijoms, silanioms inovatyvi valg. Btina pabrti, kad nei pasirinktos temos, nei
aptariamos teorins pozicijos, nei apvelgiami konkrei autori darbai toli
grau neisemia iuolaikini saugumo studij. To negalt padaryti n vienas
vadinis straipsnis. Tad pasirinkimas yra neabejotinai subjektyvus, taiau kartu
remiasi sitikinimu, kad i klausim pristatymas Lietuvos metins strategins
apvalgos skaitytojams suteiks nauj idj ir atvers gal kiek maiau pastam
kritini saugumo studij perspektyv.
6

Laurinaviius ., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybi geopolitikos bruoai. XX amius, Vilnius:
Vilniaus istorijos institutas, 2005; Statkus N., Motieka E., Laurinaviius ., Geopolitiniai kodai, Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla, 2004; Motieka E. & Statkus N., Geopolitini kod struktra ir dinamika
Politologija, 2003, 29(1) p. 60110.
7
Tiktina, kad 2014 m. Ukrainos vykiai greiiausiai paskatins diskusijas dl informacinio saugumo. Bus
domu stebti, ar jos bus perkeltos akademin erdv ar leis suformuluoti analitini ranki iai svokai.
6

34
1. Saugumo tyrim tradicija, pltra ir sugrsminimas
Siekiant suprasti pastarj deimties met tendencijas diskutuojant apie
saugum, pirmiausia reikia susigaudyti, kokiomis diskusijomis remiamasi ir
k nurodoma. ia svarbs trys dalykai tradicins saugumo sampratos kritika, saugumo svokos pltra ir sugrsminimo teorijos naas. Diskusijos dl i
klausim, galima sakyti, apibr pirmj deimtmet po altojo karo.
Tradicine saugumo samprata laikomas siauras, karinis poiris saugum, kai pagrindinis dmesys yra rpinimasis fiziniu valstybs, o ne kokio
kito tarptautini santyki subjekto, saugumu ir ilikimu. Pagal Stephen Walt, saugumo studijos tiria slygas, kuriomis didja jgos naudojimo tikimyb, bdus, kuriais jgos naudojimas veikia individus, valstybes, visuomenes,
ir konkrei valstybi politik, kuria siekiama ruotis, ivengti arba pradti
kar8. Jis pabr btent karin, materialistin poir nacionalin saugum
ir saugumo dilemos9 vaidmen valstybi santykiuose. Walto sitikinimu nra
prasms diskutuoti apie kitokias saugumo problemas, nes jos nutolina dmes
nuo bazini, esmini klausim ir problem.
Tradicin saugumo svoka yra pagrindinis atspirties takas diskutuojant, k ir kaip reikia keisti diskusijose apie saugum, kartu i svoka buvo
ir yra labiausiai kritikuojama dl savo siaurumo, dl pernelyg didelio dmesio prievartai, karui ir dl majanio aktualumo. Manoma, kad toks poiris
iuolaikinje pasaulio politikoje nebetinkamas, nes keiiasi grsmi pobdis,
riba tarp vidini ir iorini grsmi vis labiau nyksta ir pati valstyb gali tapti
grsme saugumui.
Btent ioje vietoje galime kalbti apie svokos pltr, kai od saugumas pradta taikyti vis didesniam problem skaiiui aprayti (svokos pltimas) ir pridedant daugiau saugumo objekt (nuo individualaus iki tarptautinio, globalaus saugumo (taip vadinamasis svokos gilinimas)10. Tipinis ios
tendencijos pavyzdys yra jau minta Buzano knyga, kurioje jis skiria penkis
saugumo sektorius (karin, politin, ekonomin, aplinkosaugin ir socialin) ir
kalba ne tik apie nacionalin, bet ir individual ir tarptautin saugum.11 Jo
sitikinimu, btent toks kompleksikas poiris geriausiai atspindi ir yra tinkamas situacijai po altojo karo suprasti.
Walt S.M., The Renaissance of Security Studies, International Studies Quarterly 35 (2), 1991, p. 212.
Saugumo dilema prasta apibdinti situacij, kai vieno subjekto siekis didinti savo saugum sukuria
nesaugum kitam ir dl to j irgi skatina didesn dmes skirti savo saugumui. Tokia situacija paprastai
atveda ne prie saugumo, o prie nesaugumo situacijos.
10
Krause, K. & Williams, M.C., Broadening the Agenda of Security Studies: Politics and Methods, Mershon International Studies Review, 40 (2), 1996, p. 229-254.
11
Buzan, op.cit.
8
9

35
Besipltojant ginams dl to, kiek ir kurios problemos yra saugumo, kurios nusipelno jomis bti, o kurios ne, kas atsitinka, kai vis daugiau problem
tampa saugumo problemomis, kyla klausimas, o kaip mes atskiriame saugumo
problemas ir kaip jas prioritetizuojame. is klausimas ir tampa sugrsminimo
teorijos esminiu rpesiu ir atspirties taku. Tad treioji teorin tendencija, kurios negalima apeiti vertinant XX a. pabaigos diskusijas dl saugumo tai sugrsminimo teorija. Ji siejama su Buzanu ir Ole Waeveriu bei Kopenhagos taikos
tyrim institutu, kuriame dirbo minti ir kai kurie kiti pagrindiniai prie teorijos
prisidj mokslininkai12. Sugrsminimo teorija remiasi trimis esminmis svokomis sugrsminimo13, saugumo sektori14 ir regionini saugumo kompleks15. Sugrsminimas yra labiausiai mokykl igarsinusi ir iskyrusi idja.
Kai kalbama apie saugumo problem, kalbama apie egzistencines grsmes (t. y. apie tai, kas kelia didiausi pavoj) kuriam nors objektui, kuris vadinamas referentiniu. Tai reikia, kad siekiant tas grsmes paalinti yra leidiama
imtis ypating, u prastos politikos erdvs ieinani priemoni. Norint suprasti saugumo politik reikia suprasti, kas kalba ir kaip kalba. Taigi grsms
kyla i kalbini praktik, o pats saugumas yra kalbos aktas, kur itaria galias
turintys veikjai, daniausiai politikai. Procesas, kurio metu tam tikros problemos, rpesiai per kalbos aktus virsta saugumo problemomis ir vadinamas
sugrsminimu.16
Pagal i logik nra jokios prasms ginytis, ar grsms vertintos
objektyviai ar ne, prasmingiau yra suprasti grsmi konstravimo proces. Patys klausimai nra savaime nei saugumo, nei nesaugumo. vardijus juos kaip
tokius ir tvirtinus vardijim politinje dienotvarkje, jie tampa saugumo
politikos dalimi su visomis prastomis pasekmmis. Taigi sugrsminimo teorija silo intersubjektyv poir saugum ir jo grsmes. Tyrjai neklausia,
k reikia saugumas, o analizuoja konkreias lingvistines praktikas ir siekia
suprasti, kaip kalbama apie saugum.
Sugrsminimo teorija privert smarkiai suabejoti bepradjusia sigalti
nuostata, kad kuo daugiau saugumo problem, tuo geriau17. Saugumo politiSugrsminimo teorija danai vadinama ir Kopenhagos mokyklos teorija pagal viet, kurioje ji susiformavo. vard jai dav McSweeneyus. Be mint mokslinink prie Kopenhagos mokyklos teorijos
pltotoj priskiriami Lene Hansen, Jaapas de Wildeas.
13
Waever O., Securitization and Desecuritization in R. D. Lipschutz, ed., On Security, Columbia University Press, 1995, p. 4686.
14
Aikiausiai ipltota Buzan B., Waever O., & Wilde de J., Security: A New Framework for Analysis, Boulder, CO: Lynne Rienner, 1997.
15
Buzan B. & Waever O., Regions and Powers: The Structure of International Security, Cambridge: Cambridge University Press, 2003.
16
Isamiau apie tai r. Buzan, Waever & Wilde, op.cit.
17
Argumentuojant, kad tai, viena vertus, atspindi ms sudtingjant pasaul, o, kita vertus, leidia labiau
atkreipti dmes egzistuojanias problemas.
12

36
kos retorikos dominavimas sukuria nereikaling ypatingumo situacij, kelia
tamp ir suteikia valstybei ar jos institucijoms itin didel gali, kurios iaip
jau prastame demokratikame politiniame procese nebt priimtinos. Todl
tam tikra prasme, saugumas tai politikos neskm, negebjimas susidoroti
su problemomis pagal prastas politines procedras. Dl to nugrsminimas,
ypa Waeverio sitikinimu, turt bti ilgalaik strategija, reikt siekti, kad
problemos bt sprendiamos vieojoje erdvje, o ne gaminti vis daugiau saugumo klausim.18 Sugrsminimo idjos populiarjimas buvo labai susijs su
konstruktyvistiniu poskiu tarptautini santyki disciplinoje. Aleksanderio
Wendto garsioji fraz anarchija yra tai, k valstybs su ja padaro19 nubr
alternatyv plat keli tyrimams siekti suvokti, kaip mes kaip tarptautins
politikos, saugumo veikjai, kuriame pasaul per savo kalb ir praktikas.20
2001 m. rugsjo 11-oji JAV, kai nuo terorist ipuoli uvo daugiau nei
trys tkstaniai moni, tapo kita simboline data, ymjusia nauj diskusij
dl saugumo ir saugumo tyrim etap. inoma, i data yra daugiau formalus
ir kartu simbolinis pasirinkimas, nuo kurio tiesiog patogu vertinti paskutini
met saugumo studij raid. Teorinis mstymas ir diskusijos retai bna taip
aikiai priklausomos nuo konkrei istorini vyki. Tokie vykiai daugiau yra
tam tikras ymeklis, leidiantis rykiau nustatyti tendencijas, o ne briantis
aikias diskusij ribas. Kita vertus, refleksija to, kas vyko per 2001 rugsjo
11-j, taip pat tolesni, taiau dl 2001 rugsjo 11-osios atsiradusi politini
sprendim ir veiksm vertinimas buvo svarbi paskata daugumai toliau aptariam klausim ir svarstym. Todl apvalgoje koncentruojamasi pastarj
madaug penkiolikos met saugumo tyrimus, kaip jau minta, analizuojant
kritini saugumo studij lauk.

2. Kritiniai poiriai saugum

Saugumo studij laukas, galima sakyti, yra pasidalijs dvi stovyklas
patarj ir isteblimento kritik21. Saugumo studijos yra labai glaudiai susijusi
su politine praktika ir politikos krimu, saugumo analitikai nuo pat altojo
karo pradios smarkiai prisideda prie saugumo politikos odyno formavimo,
Waever, Securitization and Desecuritization.
Wendt, A., Anarchy is What States Make of It: The Social Construction of Power Politics, International
organization, 46(2), p.391425.
20
Isamiau apie konstruktyvizmo na r. Jakninait D., Nekraas E., Kaip tirti tarptautinius santykius
konstruktyvistikai: filosofini prielaid ir teorini nuostat analiz, Politologija, 59 (3), p.2958.
21
C.A.S.E. Collective, Critical Approaches to Security in Europe: A Networked Manifesto, Security Dialogue 37 (4), 2006, p. 462.
18
19

37
prie saugumo politikos pagrindimo ir pateisinimo. Jei laikytumms tokios
skirties, tai pirmoji stovykla daniausiai sprendia jau sigaljusias saugumo
problemas, laikosi objektyvistinio, racionalistinio poirio saugum, daugum politini praktik laiko duotybmis ir daugiau maiau palaiko sistemos
status quo.
Robertas Coxas teorijas skirst problemas sprendianias ir kritines. Problemas sprendianios, pagal j, priima kaip savaime suprantamus
egzistuojanius socialinius ir politinius santykius ir juos reguliuojanias
institucijas23. ios teorijos teigia, kad pasaulis yra stabilus, taip pat aiks ir
jame veikiantys veikjai ir problemos, o tyrim tikslas padaryti taip, kad pasaulis veikt tvarkingai, neusikirst. Pirmoji saugumo studij stovykla kaip
tik ir priklausyt Coxo problemas sprendianioms teorijoms. ioje straipsnio
dalyje pristatomos pagrindins kritins pozicijos, metanios ik tradiciniams poiriams. Koki privalum teikia kritinis, kitoks kalbjimas ir kodl
iame straipsnyje koncentruojamasi j?
Kritin analiz vis pirma reikia abejon nusistovjusiomis mstymo
tradicijomis ir prielaidomis, kuriomis ios remiasi. Neanalizuojant mstymo
prielaid rizikuojama nepastebti tam tikr reikini, problem. Teorijos ne
tik apibdina pasaul, jos kuria, apibria savo analizs objektus, nemanoma
formuluoti vertybikai neutrali ini. Nurodydami, k reikia irti, k analizuoti, apibrdami analizs objekt, formuluojame ir savo teorines pozicijas. Teoretizavimas vyksta tam tikroje erdvje tam tikru laiku ir priklauso nuo
mogaus kaip socialaus veikjo pozicijos (vietos, isilavinimo, klass, vertybi
ir daugybs kit savybi). Ir visa tai turi pasekmi. Dl to Coxas teig, kad
theory is always for someone and for some purpose24 (teorija visada yra reikalinga kam nors ir kieno nors tikslui pasiekti).
Kritines saugumo tyrim perspektyvas jungia bendra nuostata saugumo praktikas irti kritikai ir kartu refleksyviai, nepriimant politinio sprendimo prielaid kaip nekvestionuotin, analizuojant kaip per saugumo praktikas formuojasi ir sitvirtina tam tikri supratimai, nuostatos ir kokias pasekmes
ie procesai sukuria. Dl to straipsnyje koncentruojamasi kritin kalbjim,
kuris siekia atverti daugiau ir kitoki saugumo studij erdvi. Kritins pozicijos silo praktikams bti refleksyvesniais. Toks veiksmas pasilo bdus, kaip
veikti ir mstyti pliuralistinje, prietaringoje aplinkoje, kurioje yra skirtingos
22

Lawrence P.K., Strategy, Hegemony and Ideology: The Role of Intellectuals, Political Studies 154, 1996,
p. 4459.
23
Cox R. W., Social Forces, States and World Orders: Beyond International Relations Theory, Millennium,
10 (2), 1981, p. 128.
24
Ibid.
22

38
tiesos, daugyb teorij ir inojimo form.
ios perspektyvos atstovai tvirtina, kad saugumas yra antrin svoka,
kuri kyla ir yra neatsiejama nuo suvokimo, kaip veikia pasaulis ir kas yra politika. 25 I ties nesunku sutikti, kad saugumas tai grsmi nebuvimas. Taiau is apibrimas yra apgaulingai paprastas. Kad ilaisvintumme pasaul
nuo grsmi, pirmiausia reikia inoti grsmes, kuri bandome atsikratyti. Taip
pat reikia inoti, k saugome. Kritinje teorijoje individas tampa pagrindiniu
referentiniu saugumo objektu. Dauguma problem, apie kurias kalba saugumo svokos pltjai, veikia vis pirma mones, j gyvenimus, o ne valstybes.
Valstybs yra moni bendruomens, dl to ir moni saugumas turt rpti
pirmiausia.
Diskutuojant dl dmesio individui ir politinio grsmi krimo pobdio dominuoja dvi diskusij kryptys Velso ir Paryiaus mokykl26.
Velso mokykla siejama pirmiausia su Kenu Boothu27, taip pat Keith
Krause, Mikeu Williamsu28, Richardu Wynu Jonesu29. Jie smarkiai kritikuoja
tradicin karinio saugumo ir konflikt sprendimus orientuot poir. Idja,
kad karas yra esmin, pagrindin tarptautins politikos problema, pati yra itin
problemika. Tokia nuostata reikia, jog daroma prielaida, kad pasaulis nekinta. Ir tokiu bdu pateisinamas egzistuojantis status quo. O nemaai daliai gyvenani maiau isivysiusiose valstybse pati valstyb ir jos institucijos yra
didiausia grsm laisvms ir saugumui, skurdo, nelaimi altinis. Dl to Velso
mokyklos teorija laikytina smoningai siekiania pakeisti ne tik saugumo supratim ir saugumo studijas, bet ir politinius saugumo veiksmus, kuri skatina
ar net reikalauja galvoti ne apie valstybes, o apie individus, j bendrabvio
kokyb ir apribojim paalinim.
Velso mokyklos teorija isiskiria dmesiu emancipacijai, kuri laikoma
saugumo studij tikslu. Taip labai smoningai pasirenkama strategija ne tik
analizuoti pasaul, bet ir j keisti. Jei pasaul velgiama per valstybs ir nacionalinio saugumo perspektyv, ignoruojame valstybs, j institucij santykius su monmis ir nepastebime, kad valstyb danai yra didiausia problePagal Peoples C. & Vaughan-Williams N., Critical Security Studies: An Introduction, London and New
York: Routledge, 2010, p. 2223.
26
iuos vardijimus pasil Ole Waeveris, Abersytwyth, Paris, Copenhagen: New Schools in Security
Theory and Their Origins between Core and Periphery, presented at the Annual Meeting of the International Studies Association, Montreal, 2004.
27
Booth K., Security and Emancipation, Review of International Studies 17 (4), 1991, p. 31326; Booth K.,
Theory of World Security, Cambridge University Press, 2007.
28
Krause K. & Williams M.C., Broadening the Agenda of Security Studies: Politics and Methods, Mershon International Studies Review, 40 (2), 1996, p. 229; Krause K. & Williams M.C., eds., Critical Security
Studies: Concepts and Strategies, Routledge, 1997.
29
Wyn Jones R., Security, Strategy and Critical Theory, Boulder, CO: Lynne Rienner, 1999.
25

39
ma. O saugumas turi bti susijs su kniku, materialiu moni buvimu ir
patirtimi30. Siekiant apeiti valstyb orientuot mstym ir siloma emancipacijos idja. Boothas aikina:
Saugumas reikia grsmi nebuvim. Emancipacija yra moni (kaip individ ar
grups) ilaisvinimas nuo fizini ir mogikj apribojim, kurie neleidia jiems elgtis
laisvai. Karas, karo grsm, skurdas vietimo sistemos trkumai, politin priespauda ir
pan. yra tie apribojimai . Saugumas ir emancipacija yra dvi tos paios monetos puss.
Ne galia, ne tvarka, o emancipacija sukuria tikrj saugum. Teorikai, emancipacija ir
yra saugumas31.

Kuo bus maiau karo, skurdo, priespaudos, tuo mons bus laisvesni.
Dl ios prieasties saugumas turi bti gana plati svoka. Emancipacijos nemanoma pasiekti, tai ne baigtinis procesas, net jei tvarka taps geresn, emancipacija nebus absoliuti. Saugumas turi bti susijs su realiais monmis, tad
saugumo studijos turi atskleisti aplink egzistuojanius suvarymus, klitis,
trukdanias moni veikimui ir raikai. Saugumo studijos turi analizuoti suvarymus palaikanias praktikas.
Velso mokyklos teorija, nors ir keiia saugumo referent, saugumo svok, visgi, vartoja prasta klasikine reikme tik ja siekiama nustatyti tikrsias grsmes mogui, o ne tariamas, valstybms rpinias grsmes. Dl to
kartais i tyrim tradicija pradeda panati objektyvistin teorij, tik besiremiani kitomis normatyvinmis prielaidomis. Kita vertus, tai neabejotinai
pasiprieinim skelbianti pozicija, smoningai siekianti atstovauti monms,
kuri balsai nra girdimi, kuriems niekas neatstovauja, kurie neturi galios.
Paryiaus saugumo tradicija siejama su Didieriu Bigo32, Jefu Huysmansu33 ir urnalu Cultures et Conflits. Kitaip nei Velso mokyklos metateoretizavimas, i pozicija usiima isamiais empiriniais tyrimais: analizuojama, kaip
veikia vairios saugumo agentros, kaip jos formuluoja oficial saugumo diskurs ir reguliuoja procesus; atskleidiama, kaip smarkiai yra susijs vidinis ir
iorinis saugumas, kaip vairios staigos konkuruoja ir kuria naujus grsmi
vaizdinius, ypa per kalbjim apie imigracij, organizuot nusikalstamum, terorizm34. Bigo tvirtina, kad taip kuriamas ne saugumas, o nesaugumas
(angl. insecurity), kuris yra bendrai ir saugumo politikos (angl. policy), ir saugumo diskurso rezultatas. Biurokratini veiksm analiz yra itin puikus bdas
Ibid, p. 23.
Booth, Security and Emancipation, p. 319.
32
Bigo D., Polices en Rseaux. Lexprience Europenne, Paris: Presses de Sciences Po, 1996.
33
Huysmans J., The Politics of Insecurity: Fear, Migration and the Asylum in the EU, London and New York:
Routledge, 2006.
34
Waever, Abersytwyth, Paris, Copenhagen: New Schools in Security Theory and Their Origins between
Core and Periphery.
30
31

40
atskleisti ias dl rutinos atsirandanias praktikas35. Tad galima sakyti, kad ir
Paryiaus mokyklos atstovams pagrindinis referentinis objektas lieka individas, taiau jis yra painiotas galyb institucini praktik ir tampa j objektu.
Daugiausia analizuojamos Europos Sjungos saugumo praktikos nacionalinje ir tarptautinje erdvje, kur ypa rykus saugumo profesionaljimas, technokratikjimas ir kur reikia uimti specifin socialin pozicij, kad
galtum kurti saugum36. Pavyzdiui, pastebima, kokios reikmingos yra
saugum turinios stiprinti praktikos: tvirtas (angl. reassuring) kalbjimas,
saugumo technikos (pavyzdiui, stebjimo kameros) ar vairios policijos priemons. Taiau jos nebtinai didina saugum ar stiprina pasitikjim politika.
Tai priemons, kuriomis siekiama padidinti saugumo jausm. Bet ios priemons kuria nesaugum, kelia baims ir netikrumo jausm tiek individui, tiek
bendruomenei37.
Europos Sjungos kontekste rykja vidinio ir iorinio saugumo susipynimas. Pavyzdiui, kai kurios saugumo agentros, kurioms neskiriama daug
dmesio diskutuojant apie saugum (policija, muitin, pasienio apsaugos, imigracijos tarnybos), vis daniau pasirodo saugumo lauko centre. Jos turi gali
reaguoti iuolaikinius ikius ir priimti sprendimus, veikianius ms vis
saugum, arba, kaip, matyt, pasakyt patys atstovai, kuria ms nesaugumo
jausm. Bigo susipynim apibdina Mbijaus lapo metafora, paaikindamas,
kad vidus ir ior visada priklausys nuo veikjo irjimo kampo 38.
i tyrim perspektyva atsispiria nuo sugrsminimo teorijos idj (dmesio kalbtojams), bet papildo j ir pabria ne tik kalbjimo, bet daug labiau
darymo praktik analizs svarb. Pavyzdiui, klausia, kaip kontroliuojamos sienos, kokiu bdu atsirenkama, k praleisti, o ko ne (o tai reikia priima
sprendim, kokioms tapatybms kyla pavojus ir kas j kelia), kaip apibriamos
taisykls ir kaip jos taikomos. Paryiaus mokykla analizuoja valdymo technikas39, kreipia dmes galios aidim pasekmes, tam tikr valdymo form

Pvz., Bigo D. & Tsoukala A., eds., Terror, Insecurity and Liberty: Illiberal Practices of Liberal Regimes after
9/11, Routledge, 2008.
36
C.A.S.E. Collective, op.cit., p. 449450.
37
Huysmans, The Politics of Insecurity: Fear, Migration and the Asylum in the EU.
38
Bigo D., The Mbbius Ribbon of Internal and External Security in Albert M., Jacobson D. & LapidY.,
eds., Identity, Borders, Orders: Rethinking International Relations Theory, Minneapolis: University of Minnesota Press, 2001, p. 91116 (angl. - the location of agents (inside/outside) is not fixed).
39
Remiasi Michelio Foucaulto governmentality tyrimais, r., pvz., Foucault M., Governmentality, in
Burchell G., Gordon C.& Miller P., The Foucault Effect: Studies in Governmentality, London: Harvester
Wheatsheaf, 1991, p. 87104.
35

41
radimsi galinanius ir ribojanius kontekstus , tiria saugumo profesional
tinklus, j konkurencij, institucin kontekst.
Tad matome, kad ir kritinse saugumo studijose renkamasi vairias strategijas, kuriomis skatinamas gilinimasis mstymo prielaidas, saugumo vaidmens valstybi ir individo gyvenimuose refleksija. Velso mokyklos atveju,
smoningai pasirenkama politin strategija ir kritin analiz kyla i normatyvinio, emancipacijos siekio ir noro apsaugoti individ nuo valstybs. Antruoju
atveju, analizs objektu pasirenkant institucines praktikas ir tinklus siekiama
inarplioti mechanizmus, per kuriuos tam tikri ar net visi individai tampa saugumo subjektais, atsiranda ne tik kit nauj saugumo problem, bet ir nauj
saugumo veikj, kitokios galios, nauj gyvenimo form.
40

3. Saugumo tyrimai
Toliau pristatomos ir aptariamos trys saugumo tyrim grups: saugumo ir rizikos praktik, saugumo ir ypatingumo ryio ir saugumo ir medij
sveikos analizs. Aptariami tematiniai saugumo tyrimai susij su ankstesnje
dalyje aptartomis prielaidomis. Juos jungia suvokimas, kad saugumo praktikos
neatsiejamos nuo politini praktik ir sprendim, kad svarbu analizuoti mstymo prielaidas ir praktik pasekmes ir siekia iskirti ir analizuoti vairiausius
galios mechanizmus, kurie kuria ir naudojasi analizuojamomis saugumo praktikomis. Kiekviena tyrim kryptis pristatoma apvelgiant svarbiausius keliamus klausimus ir silomas valgas.

3.1. Saugumas ir rizika

XX a. pabaigos XXI a. pradios visuomen tai rizikos visuomen.
inoma, ne iais laikais pirm kart suvokta, kad gyvename netikrumo slygomis, taiau siekis t rizik valdyti, noras j suskaiiuoti, ir taip vertinti ateit,
mstyti, kaip j patraukti savo pusn, ir mastas, kuriuo tai daroma, yra i ties
didiulis. Rizikos vertinimas pirmiausia atsiranda racionalizmo paradigmoje.
Daroma prielaida, kad rizik galima suklasifikuoti, vertinti kiekybikai ir tam
Bigo D., Security and Immigration: Towards a Critique of the Governmentality of Unease, Alternatives,
27 (1suppl), 2002, p.63-92; Huysmans J., A Foucauldian View on Spill-Over: Freedom and the Security
in the EU, Journal of International Relations and Development, 7 (3), 2004, p. 294318; Balzacq T., The
Three Faces of Securitization: Political Agency, Audience, and Context, European Journal of International
Relations, 11 (2), 2005, p. 171201.
40

42
tikru mastu numatyti, o elgiantis racionaliai j paalinti. Tokie tyrimai seniai
vykdomi ekonomikoje, jie danai taikyti formuluojant grsmi scenarijus strategijos studijose, taip pat versle, ypa draudimo rinkoje.
Kitok poir silo Ulricho Becko rizikos visuomens teorija. Beckas
teigia, kad mes gyvendami vlyvaisiais moderniais laikais negalime ivengti rizikos. Rizika tai viena pagrindini visuomens savybi. Ji nesuskaiiuojama,
visada gali vykti katastrof su pasekmmis, kuri nei buvo galima numatyti,
nei manoma kompensuoti. Pavyzdiui, 2001m. rugsjo 11osios nebuvo galima numatyti. Tai buvo vykis, atskleids iuolaikini draudimo priemoni
ribas. Lygiai kaip nebuvo galima numatyti Azijos finans krizs, ernobylio
katastrofos ar globalios klimato kaitos. Ir lygiai taip pat daugyb proces, kurie
dabar prasidjo (mogaus genomo tyrimai, nanotechnologijos), turs pasekmi, kuri mes dabar negalime numatyti.41 Rizikos yra globalios, bet tai toli
grau nereikia, kad jos tolygiai pasiskirsiusios. Beckas labiau nori pabrti
transnacional problem pobd ir tai, kad reikia bendrai jas sprsti.42 Pavojai,
nesaugumas yra neivengiama struktrin grsm, kuri galima isprsti tik
per kosmopolitizm, derantis dl norm.43
ios Becko idjos paskatino refleksyvaus saugumo tyrimus, kuriais
siekiama suvokti, kaip valdomos naujosios transnacionalins rizikos.44 Pavyzdiui, Mikkelis Vedbyus Rasmussenas siekia parodyti, kad rugsjo 11-osios
atakos buvo nauja globalumo iraika, kuri kitam pasauliui leido sikiti
Vakar erdv. Kartu, jo sitikinimu, is vykis buvo scenarij, smarkiai ir vairiais pavidalais generuot po altojo karo XX a. paskutiniajame deimtmetyje,
realizacija. Ir pagaliau 2001 m. rugsjo 11-oji atskleid ontologin iuolaikinio
pasaulio nesaugum, kai grsms gali taip pat sklisti kaip ir prekyba nepriklausomai nuo sien.45
Pasaulyje po 2001 m. rugsjo 11-oji aktuali yra nebe tradicinio saugumo
dilema, o refleksyvaus saugumo dilema. iuo metu Vakarams nekyla jokios didesns grsms i kokios nors galybs, tad net neverta diskutuoti apie tai, kad
yra siekiama didinti savo saugum kieno nors sskaita (tai klasikins saugumo
Beck U., The Terrorist Threat World Risk Society Revisited, Theory, Culture & Society 19 (4), 2002, p.
4142.
42
Ibid., p. 42; r. taip pat Beck U., The Silence of Words: On Terror and War, Security Dialogue 34 (3),
2003, p. 255267.
43
Plaiau apie tai r. Boyne R., Cosmopolis and Risk: A Conversation with Ulrich Beck, Theory, Culture
& Society, 18 (4), 2001, p. 4763.
44
Rasmussen, M.V., `It Sounds Like a Riddle: Security Studies, the War on Terror and Risk, Millennium,
33
(2), 2004.
45
Rasmussen M.V., A Parallel Globalization of Terror: 911, Security and Globalization, Cooperation
and Conflict, 37 (3), 2002, p. 32349.
41

43
dilemos problema). Taiau dabar vis labiau diskusijos dl konflikt ir saugumo
problem tampa svarbia ms saugumo slyga. Tokie, pavyzdiui, yra klausimai, kada apskritai verta imtis koki nors priemoni ir kodl jos vadintinos
saugumo. itos nuolatins refleksijos tai, ties kuo dabar koncentruojamasi
mstant ir formuojant saugumo politik.46 Kitaip tariant, mstymas apie saugum vis labiau apibria mus paius ir ms iuolaikin visuomen.
Kitoks poiris rizik laikoma ne ms gyvenim reguliuojaniu principu, o valdysenos (angl. governance) rankiu. mstym kvp Foucault
darbai apie governmentality47. i svoka apima mstymo apie valdym (angl.
government) bd , kurio nuolatinis tikslas yra kurti tvarking ir efektyvi visuomen. Tad analizuojama, kaip grindiami faktai, pateikiami skaiiai, kokiais rodymais remiamasi, kaip kalbama apie valdym ir jo pagrindim ir apie
tai, kaip veikia panaudojama galia.48 Todl pagrindinis analizs dmesys yra
skiriamas politini argument pagrindimo (angl. rationality) ir politini technologij analizei. Analizuojant politinius argumentus apibdinamos problemos ir j sprendimo bdai, politines technologijas technins priemons ir
praktikos, kuriomis politiniai argumentai virsta valdios, siekianios didinti
savo tak, veiksmais.49
Analizuoti saugum ir rizik i ios perspektyvos reikia analizuoti bdus, kuriais plinta, taikomas rizikos diskursas ir praktikos. Bakeris ir Simonas
pastebi dvi rizikos pltros strategijas50. Pirmoji yra rizikos sklaida (angl. spreading). Tai pastangos tvarkytis su socialinmis problemomis naudojant rizikos
svok, pavyzdiui, finans valdyme, socialinje politikoje, policijoje ir kariuomenje, aplinkosaugos politikoje. Antroji rizik priimanti (angl. embracing)
strategija, pagal kuri individai vis labiau ir labiau skatinami prisiimti rizik
(pavyzdiui, privai pensij fond plitimas, azartini loim, ekstremalaus
sporto populiarjimas). ia subjektai savo vert gyja per savo gebjim valdyti savo rizik. Rizik galima valdyti ir per vairius valdymo mechanizmus su(si)
kurti saugum. Tai daroma depolitizuojant saugumo kontekst arba perkeliant
saugumo kalbjim rinkos erdv, arba permetant j individo atsakomybn. Ir
vienu, ir kitu atveju saugumas, kaip grsmi valdymas ir analiz, yra istumiamas technokratinio ir racionalaus kalbjimo sskaita.
Ibid., p. 328.
Ypa Foucault Governmentality. Lietuvi kalboje kol kas terminas neturi priimto vertimo.
48
Dean M., Governmentality: Power and Rule in Modern Society, 2nd ed., Sage, 2010, p.24-25.
49
Merlingen, M., Foucault and World Politics: Promises and Challenges of Extending Governmentality
Theory to the European and Beyond, Millennium, 35(1), p.183184.
50
Pagal Baker T. & Simon J., Embracing Risk, in Baker T. & Simon J., eds., Embracing Risk: The Changing
Culture of Insurance and Responsibility, University of Chicago Press, 2010, p. 25.
46
47

44
Saugumas, besiremiantis grsmi analize, pabria veikj ir konfliktuojani pusi ketinim svarb, valgybos institucij veikl paalinant grsmes.
Saugumas, besiremiantis rizikos analize, kreipia dmes sistem ir jos savybes
(gyventojus, aplink) reikalauja daug vairiausi duomen, modeliavimo51. Siekiama ne tiek eliminuoti rizik, kiek sukurti strategijas, kaip su ja gyventi. Mes
nebenaikiname pavoj, bet mobilizuojame skirtingas praktikas, kurios kyla i
siekio sukonstruoti, interpretuoti ir tada jau valdyti atsitiktinum.
Taigi saugumo tyrimus traukus rizikos valdymo analiz pakeiiama
saugumo logika. Pasukama nuo prastesni dmesio centr tapatybi, teritorikumo, santykio su kitais konstravimo konkreias laike apribotas situacijas ir bandym tvarkytis su vairiausiais ikiais ateityje (angl. futures). Tiesa,
saugumas visada turi i laikin dimensij visada yra siekiama apsiginti nuo
bsim grsmi. Tokios rizikos analizs prisideda prie laiko kontrols iliuzijos, nuo kalbjimo apie pavojing ateit kreipdamos dmes technologijas ir
strategijas, kuriomis ateitis laikoma suskaiiuojama, vertinama ir suvaldoma.
Saugumo studijos, stebdamos vis intensyvjanti rizikos diskurs, ten
kur anksiau dominavo politika su dmesiu grsmms, kreipia ms vilgsn
tokio mstymo pasekmes: technokratinio ekonomizuoto kalbjimo dominavim, valdios nutolim nuo dalies saugumo politikos ir refleksyvaus mstymo
btinyb kompleksikos refleksyvios modernybs laikais.

3.2. Saugumas ir ypatingumas

Antroji apvelgiama tema saugumo ir ypatingumo ryys. Jos tyrjai
kreipia dmes jau nebe saugumo sampratos atskyrim nuo politikos, o plintanias saugumo valdymo strategijas.
Naujoji politika globalus karas su terorizmu kur laik dominavusi daugelio ali saugumo politikos dienotvarkse, paskatino ir mstym apie
tokios saugumo politikos kuriam ypatingumo situacij. i politika pradjo
ne tik kar Irake, kar Afganistane, bet dl jos smarkiai sugrietjo oro uost saugumas, suintensyvjo piliei stebjimas, profiliavimas, atsirado naujos
identifikavimo ir kontrols technologijos. Teoretikai taip pat pradjo pabrti
baimi, tarim stiprjim, saugumo, o ne laisvi ir teisi iklim. Pradta
kabti, kad pasikeit aidimo taisykls, kad vyksta naujo tipo karas ir kad atjo
ypatingi laikai, kuriems reikia taikyti ypatingas priemones.
Aradau C., Lobo-Guerrero L., Van Munster R., Security, Technologies of Risk, and the Political: Guest
Editors Introduction, Security Dialogue, 39 (2/3), 2008.
51

45
Ypatingumas, tiksliau jo retorika, buvo ir yra naudojama pateisinant
vairiausi prievart, kaip, pavyzdiui, parod vykiai Gvantanamo ar Abu
Graibo kaljimuose, taiau kartu ji suteikia galimybi kalbti ir apie migracijos
suvarym, pilietini teisi ribojimus, kankinimus ir panaias priemones. ios
tendencijos paskatino pradti analizuoti pai ypatingumo, kaip radikalios
nesaugumo bsenos, svok ir per jos vartojim irykinti saugumo politikos
pokyius ir liberalias demokratines valstybes itinkanius ikius viena vertus, siekiant ilikti liberalioms, kita vertus, apsaugoti save ir savo pilieius nuo
neliberali visuomeni ikio (dominuojanti versija).
Mstant apie tokias problemas buvo atsigrta priekario Vokietijos filosofo Carlo Schmitto tekstus.52 Jis savo Politin teologij pradjo dabar
jau smarkiai per danai naudojama fraze suverenas nusprendia, kas yra
ypatinga [padtis] (sovereign is he who decides on the exception)53. Pagal
Schmitt, ypatingumas yra radikalaus pavojaus situacija, kuriai nra numatytas joks statymas, jokia procedra ar priimtinos reakcijos. Tai pavojingas
momentas, kuris neturi precedento, ia nra inojimo, nemanoma numatyti,
kas nutiks. Ypatingumas leidia sukurti fundamentali egzistencin btinyb
neribotam suvereno veikimui ir sprendimams. Tai nra tik normalios politikos papildinys, tai autentika politins valdios iraika, per kuri galima
sukurti nauj politin ir teisin tvark.54
Tiesa, reflektuojant ypatingumo viet iuolaikins saugumo politikos
situacijose mitikoji logika nra pratsiama, ji yra kritikuojama. Vis pirma
parodant, kad kaip tik Schmitto logika yra skmingai realizuojama nacionalinio saugumo diskursuose. Jie visikai atkartoja jo schem: ypatingi laikai
ypatingos priemons. Pagrindin problema, inoma, yra tai, kad suverenas (ar
jo institucijos) pats skelbia ypating situacij ir pats j apibria.
Ypatinga situacija, kaip ir sugrsminimo situacija ar rizikos apibrimas,
nekyla dl objektyvi, natrali prieasi, bet dl to, kad yra prisiskiriama
galia apibrti ypatingum, kuris neivengiamai anksiau ar vliau pradeda
sietis su autoritarinmis priemonmis, abejotinais politiniais sprendimais ir
praktikomis. Kadangi i legitimi galia kyla i suvereniteto (valdios), atsiranda
btinyb analizuoti slygas, kaip ji yra pritaikoma ir kokiu bdu bei mastu.55
Mstymas apie ypatingum, i jo kylanius laisvs suvarymus siejasi su
Schmitt C., Political Theology: Four Chapters on the Concept of Sovereignty, Chicago: University of
Chicago Press, 2010; Schmitt C., The Concept of the Political: Expanded Edition, Chicago: University of
Chicago Press, 2008.
53
Schmitt, Political Theology, 5.
54
Schmitt, Political Theology.
55
C.A.S.E. Collective, p. 465.
52

46
stebjimo (angl. surveillance) technik ir j pasekmi analize. ES Septintosios
bendrosios programos projektas Challenge: Liberty & Security56 vienas
i rykesni bandym pastaraisiais metais suvokti, kaip nesaugumo diskursas ir stebjimo technologijos veikia piliei laisvs ribas (vis pirma Europos
Sjungoje)57. Projekto tyrjai suformulavo neliberali (angl. illiberal) praktik
termin, kuriuo apibdinamos situacijos, kai pasirenkama ne laisvs, o saugumo ir ypatingos situacijos retorika.58
Pastebima, kaip stiprja tarumas, kai policija nebra atskaitinga teisminei valdiai, kaip vis labiau plinta stebjimo technologijos, kurias naudoja
ne tik valdia stebti savo pilieiams, bet ir patys pilieiai tarpusavyje (pavyzdiu gali bti apsaugos sistemos namuose, kur visi gyventojai turi prijim prie
stebjimo kamer).59 Saugumas tampa nebeatsiejamas nuo stebjimo ir per j
ypatingumas tampa norma.
Bet kokia btinyb politikoje yra politinis sprendimas, o ne egzistencin slyga. Nra savaime suprantama, kaip turi bti reaguojama konkret
vyk ar situacij, nra objektyvi kriterij, kurie nurodyt, kad reikia taikyti
ypating atsak, pavyzdiui, jei yra varomos pilietins teiss. Tai yra politinis
sprendimas ir tokiu turi likti, neatiduodant jo biurokratiniam technokratiniam
laukui. Todl ios temos tyrjai skatina klausti, kaip yra apibriamas padties
ypatingumas, kaip ypatingumo praktikos ir teiginiai tampa pripastami, autorizuojami. Kokios institucins, komunikacins, socialins praktikos prie to
prisideda? Ir pagaliau kokios vis i proces politins pasekms.
Taip pradj nuo ypatingumo erdvs pltimo ir valstybs galios kritikos,
ypatingumo situacijas analizuojantys visgi velgia panai tendencij, kaip
diskusijose dl bd, kaip identifikuoti, atpainti saugumo situacijas. Politinio sprendimo gali keiia technologijos ar specializuot diskurs ir praktik
galia. Ir kaip iuose kompiuteri algoritm ir biurokratini veiksm tinkluose
dingsta pilieio laisvi idja.

Challenge tai projekto santrumpa, kuri isiifruoja kaip The Changing Landscape of European Liberty
and Security (Bekintantis Europos laisvs ir saugumo peizaas).
57
r. informacij apie projekt internete www.libertysecurity.org, 2013 11 21.
58
Bigo and Tsoukala, op.cit..
59
Didier Bigo et al., The Changing Landscape of European Liberty and Security: Mid-Term Report on the
Results of the CHALLENGE Project, Research Paper, Challenge: Liberty & Security, 2007, http://libertysecurity.org/IMG/pdf_ChallengeMidReport.pdf, 2013 11 21.
56

47
3.3. Saugumas ir medijos
Diskusijas apie medij, naujj technologij poveik saugumui ir j ry
pradjo Jeanas Baudrillardas knygoje The Gulf War did not Take Place (Persijos lankos karo nebuvo). Baudrillardas apvert XIX a. karo teoretiko Carlo
von Clausewitzo garsij fraz, sakydamas, kad analizuojamas karas buvo politikos nebuvimo tsa kitomis priemonmis.60 Kaip Sadamas Husseinas nekovojo su jungtinmis pajgomis, o naudojo savo karius savo valdiai isaugoti,
taip ir jungtins pajgos tiesiog mt kasdien bombas tarsi rodindamos, kad
kovoja su prieu. Prie io aidimo labai prisidjo Vakar iniasklaida, rodydama kar tiesiogiai naudodama tuos paius karo vaizdus lyg nordama visiems
rodyti, kad JAV vedama koalicija i ties kariauja su Iraku iuo metu. Anot
Baudrillardo, taip i ties nenutiko. Irakas nesusilpnjo, ir apskritai maai kas
po karo ir dl jo pasikeit. Tad ia prasme karas nevyko nors mes ir matme
j vykstant.
Anot Martino Shawo, po Persijos lankos karo suvokta, kad galima
karus kariauti ir padedant iniasklaidai, kuri nebtinai turi parodyti daug
auk ar kani61. Kar ir konflikt mediacija tapo neatsiejama konflikt dalimi. Net sugalvota nauja svoka sporto aistruolio karas (angl. spectator
sportwar), kuria ironikai pastebima, kad Vakar valstybs kariauja i toli,
besistengdamos kiek galima maiau traukti savo kari tiesiogiai. Visuomen
nedalyvauja, ji stebi i toli. Kaip ir sporto irovai, ne visi stebi vienodai vieni
pavirutinikai, kiti bandydami suprasti taktik, strategij. Bet svarbiausia, kad
j vis potyriai yra atitol. Jie ujauia, nekenia kartu, jie gali jausti ir empatij, bet patyrimas yra toli, nejuntamas62. Tad nutolimas ir reprezentacij kovos
kuria savo saugumo suvokim ir poreikius, kartu jos kuria ir azart, kuris perkoduoja kit nesaugumo jausm ne tik savojo (ne)saugumo suvokim, bet ir
pramog, vartojimo objekt.
Jamesas Deras Derianas kiek vliau i socialin sistem, sudaryt i
karo, technologij, iniasklaidos ir ms irjimo, pavadins MIME kompleksu (angl. militaryindustrialmediaentertainment).63 Stiprjanti karo mediacija veria kalbti apie virtual kar. Anot Der Deriano, vis intensyvjanti
technologin karo mediatizacija sukuria fizikai neegzistuojant kar. Virtualus karas tampa ne tik j stebintiems, jis tampa tokiu ir patiems karo dalyBaudrillard J., The Gulf War Did Not Take Place, Indiana University Press, 1995.
Shaw M., The new western way of war: Risk-transfer war and its crisis in Iraq, Polity, 2005, p. 37.
62
McInnes idja, pateikiama pagal Peoples & Vaughan-Williams, op.cit., p. 153.
63
Der Derian J., Virtuous War: Mapping the Military-Industrial-Media-Entertainment-Network, Routledge,
2009.
60
61

48
viams pavyzdiui, taip technologij operatoriai, valdytojai dalyvauja virtualioje realybje. Der Derianui virtualumas konstruoja pasaul ne i nieko, o
i mainos ten, kur nieko prie tai nebuvo. ia atsikartoja ir Baudriallardo
idja apie simuliakr pasaul. Esminis virtualumo bruoas yra mgdioti ir
taip kurti realyb i informacijos, kuri iuolaikini technologij dka gali bti
perduodama greitai ir vairiai simuliuojama. Vis svarbiau yra veikti i toli, o tai
reikia bti priklausomam nuo tikslios informacijos, tikslios signal, vaizd,
duomen kompiuterio ekrane interpretacijos.
ioje vietoje pradedama kalbti apie reikms saugum (angl. security
of meaning). Der Derianas stengiasi pabrti, kad virtualusis karas turi knik, apiuopiam pasekmi tiems, kurie yra prieininkai, vis t technologij
ibandytojai (taip vadinamasis collateral damage). Ir j netikrumas vienai
pusei nepadaro virtualiojo karo maiau tikru kitiems. Taiau kitiems, esantiems kitur, medijos panaikina atstum, ir kartu karas tampa saugesnis, paprastesnis, kariai atitraukiami nuo karo baisum, ten jau nebe mons o mirksintys takai ekrane. Kar mediacija nra vien tik Vakar bdas reprezentuoti
ir interpretuoti savo konfliktus. Karo vaizdai yra skleidiami po vis pasaul.
iniasklaidos valdymas (angl. media menagement) tampa svarbia saugumo ir
karini veiksm dalimi. Kinta ne tai, kad iniasklaida yra traukiama pasakojimus apie karus ir konfliktus, o veiksm mastas ir pobdis. ios tradicijos tyrjai analizuoja reprezentacij technikas, skirtingas mediacijos formas ir kaip
didioji dalis kritini pozicij siekia parodyti saugumo reikm kasdieniame
gyvenime ir kasdieniuose valstybi veiksmuose.

Kaip ir k panaudoti?
XXI a. nepaisant iliekani tradicini grsmi, vis sunkiau yra igyventi mstant nacionalinio saugumo paradigmos rmuose. Net jei ir atsisakoma siauro karinio poirio saugum, saugumo problem skaiiaus didjimas ne tik sukelia paties saugumo nuvertjim, bet dar svarbiau, kad priveria
mstyti apie tiesiogines saugumo politikos pasekmes. Saugumo politikos praktikams teorij ir teorini svarstym laukas atrodo nutolusi, udara, kartais net
hermetika erdv. Taiau kartu saugumo studijos yra neatsiejama nuo praktini klausim ir i ties labai glaudiai susijusios su praktiniais ikiais, j
refleksija.
Bene svarbiausia kritini saugumo studij dalis yra susijusi su teorijos apmstymu ir politini praktik prielaid analize. Taip saugumo politika
usiimantys asmenys skatinami tapti refleksyvesniais, vertinti mstym apie

49
savo veikl, praktik, kasdienius veiksmus ir j pasekmes. Kritin perspektyva
rodo, kaip galima igyventu su vairiausiomis tiesoms, pozicijomis ir techninmis iniomis, kaip jos dera ar nedera tarpusavyje ir koki pasekmi turi
vairs veiksmai, kaip veikti ir mstyti daugialypje, prietaringoje aplinkoje,
kurioje yra skirting ties, daugyb teorij ir inojimo form. Nekalbant jau
apie tai, kad net priverstinai raginama kelti etinius klausimus kodl kak vadiname saugumo problema, kas atsitinka, kai suformuluojame nauj saugumo
problem ir kodl tai darome, kaip visa tai sprendiame.
Lietuvos saugumo politikos tyrim kontekste galime nagrinti ir klausti, koks turt bti valstybs saugumo politikos tikslas, kaip keiiasi vidinio
ir iorinio saugumo santykis, kokios valstybs institucijos iuo metu rpinasi
saugumu, kaip jos tai daro ir kaip j konkurencija veikia j pai veiksmus ir
poir pilieius. Kaip Lietuvos saugumo institucijos sitrauk ES institucij
tinklus ir kokie ikiai joms kilo ar kyla. Kokia tampa formuojasi tarp valstybs institucij ir individo saugumo ir laisvi? Kokie ypatingumo diskursai yra
naudojami pateisinant, pagrindiant nacionalinio saugumo strategijas, usienio politikos pasirinkimus, kokio pobdio atvirum ir kiek jo leidia? Kaip
ms saugumo suvokim keiia naujausios technologijos, ypa medijos. Kaip
mes kalbame ir vertiname gyvenimo alyje ir su kaimynais rizik.
Apvelgta saugumo analiz silo kitok saugumo tyrim, kurio metu
keliami ir nagrinjami kitokie klausimai, problemos, ikiai. Suprantama,
kad individo saugumo utikrinimas turi bti galutinis vis politini veiksm
tikslas. Taiau, kad saugumas lieia realius mones, kartu reikia ir tai, kad
saugumo studijos turi analizuoti ir kasdienybje egzistuojanius suvarymus,
klitis, trukdanias moni veikimui ir raikai. Daugyb socialini praktik,
kuriuos atkreipia dmes rizikos tyrjai, viena vertus, iais laikais individui
primeta vis didesn atsakomyb u savo gyvenim ir pasirinkimus, kita vertus,
per plat institucin tinkl sukuria daug suvarym ir apribojim, kuriuos ir
skatinama analizuoti. Ypatingos padties krimas ir valdios institucij noras
technologijomis kontroliuoti visuomen ir btent per kontrol kurti saugum
reikia, kad btina suvokti ypatingumo reikm iuolaikinje politikoje. Pagaliau medijos, virtualiosios erdvs, nuotolins technologijos tai reikiniai, per
kuri analiz galime suvokti ne tik kariavimo priemoni efektyvjim, bet ir
saugumo politikos plitim ms kasdienyb ir saugumo institucij priartjim prie mogaus asmenins erdvs ir jo gyvenimo kontrols.
Vilnius, 2014 m. balandis

Europos
saugumo
sistemos
kaita

53
ygimantas Pavilionis

Usienio reikal ministerija**

Pirmasis Lietuvos deimtmetis

Europos Sjungoje: tarp metapolitini
vertybi ir pragmatins politikos
***

iuo metu Lietuvoje (ir Europos Sjungoje) vyraujanti pragmatin, prisitaikanti ir technokratin
Europos politika stumia Lietuv (ir Europos Sjung) globalins politikos pakraius, atspindi
negebjim kovoti u Lietuvos metapolitinius interesus Europos Sjungoje ir regione. Artjant narysts
Europos Sjungoje deimtmeiui Lietuva iki iol nra susiformavusi strategins savo buvimo Europos Sjungoje vizijos, visi ankstesni bandymai toki strategij sukurti isism, baigsi neskme, savo
ruotu Lietuvos strateginiai gebjimai nuosekliai silpsta. Pagrindinis io straipsnio tikslas yra praturtinti dabartin technokratin politik metapolitine, vertybine strategine dimensija. Iekant geriausi
manom alternatyv horizontaliam ir fragmentuotam Lietuvos Europos studij lygiui tyrimo metu
smoningai pasirinkta ventojo Sosto Europos politika, isiskirianti savo vertikalumu, sugebjimu
ilaikyti savo princip ir esmini tiksl tstinum ir poveikiu paios Europos susikrimui. Tai bandymas surasti bendriausi poirio Europos Sjung perspektyv, kurios taip trksta dabartinms
diskusijoms apie Europos politik Lietuvoje ir paiai politikai. Krikionika metapolitika suteikia
Lietuvai galimyb smoningai pasirinkti pozityvi, o ne negatyvi laisv Europoje. Pozityvi laisv Europos Sjungoje leist Lietuvai isaugoti savo politin ir kultrin identitet, suteikt svar vaidmen
regione, Europos Sjungoje, pasaulyje. Savo ruotu, socialinje ir ekonominje plotmje krikionika
metapolitika sustiprint visuomens integralum, solidarum, asmenin ir bendruomenin
atsakomyb, sustiprint mogikum, kurio taip trksta Lietuvos politikoje.

vadas
Pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui Europos Sjungai ir artjant narysts deimtmeiui norisi vertinti nueit keli. Ar pasiek svarbiausius strateginius tikslus 2004 m. nepraradome gebjimo velgti Europos politik strategikai? Kokie galt bti ms strateginiai, metapolitiniai tikslai bsimam
deimtmeiui?
Dr. ygimantas Pavilionis Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai. Adresas korespondencijai:
2622, 16th Street, NW , Washington, DC 20009, USA, tel. +1 202 234 5860, el. p. zygimantas.pavilionis@urm.lt
**
iame straipsnyje pateikti vertinimai ir mintys yra be iimi tik autoriaus ir niekada negali bti vertinamos kaip Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos ir jos padalini oficiali pozicija.
***
Parengta pagal 2013 m. sausio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl
institute apgint daktaro disertacij.
*

54
Po narysts Europos Sjungoje tiek Europos studijos, tiek Europos politika Lietuvoje daugiausiai susitelkdavo ties technokratiniais Lietuvos narysts Europos Sjungoje aspektais. Lietuvos buvimo Europos Sjungoje prasm,
tikslas, tolesn misija, programiniai principai, kurie galt sujungti vis sektorin, technokratin analiz ir politik, buvo u ios analizs ir atitinkamos
Lietuvos Europos politikos rib. Technokratins Europos studijos pagimd
imtus sektorini pjvi, recept, prioritet ir strategij, danai prietaraujani tarpusavyje, stokojani vientisumo ir bendros programins krypties.
Lietuvoje tyrinti vairs usienio politikos vertybiniai aspektai (demokratins politikos instituto sudaryti rinkiniai, pavyzdiui, Vertybi nykimas: rimtas poiris atsakomyb1, Idjos, vertybs, asmenybs Lietuvos ateiiai2, Alvydo Jokubaiio darbai Kodl mstymas vertybmis udo
politik?3, Politika be vertybi4 ir kt.5), taiau tyrjai nesiejo savo vertybini
apmstymu su Lietuvos Europos politika ar tuo labiau ventojo Sosto metapolitiniais principais. Atitinkamai, io darbo naujumas metapolitinio lygmens
vedimas ms postojiminio buvimo Europos Sjungoje analiz. Tai padt dabartinje situacijoje iekant didesns strategijos ms valstybei. Dabartinis fragmentuotas veikimas Europos Sjungoje nebus ir negali bti efektyvus,
kol nebus sujungtas vientis strategin vizij, kol ms riboti resursai nebus
tinkamai strateginiame lygyje sutelkti.
Pagrindinis io straipsnio tikslas yra vertinti pastarojo deimtmeio
Lietuvos Europos politik vertybiniu pjviu, praturtinti j metapolitine dimensija. Iekant geriausi alternatyv horizontaliam ir fragmentuotam Lietuvos Europos studij lygiui tyrimo metu smoningai pasirinkta ventojo Sosto Europos politika, isiskirianti savo vertikalumu, sugebjimu ilaikyti savo
princip ir esmini tiksl tstinum ir poveikiu paios Europos susikrimui.
Tai bandymas surasti bendriausi poirio Europos Sjung perspektyv, kurios, mano nuomone, trksta dabartinms diskusijoms apie Europos politik
Lietuvoje.
Pagrindin iame straipsnyje pateikiamo tyrimo problema Lietuvos
Europos metapolitikos ir visos Lietuvos usienio politikos vertybins orientacijos neapibrtumas. Kelis metus po stojimo Europos Sjung Lietuva garVertybi nykimas: rimtas poiris atsakomyb, Vilnius: Demokratins politikos institutas, 2008
Idjos, vertybs, asmenybs: Lietuvos ateiiai, Vilnius, Demokratins politikos institutas, 2011
3
Jokubaitis A., Kodl mstymas vertybmis udo politik, VU TSPMI metinje konferencijoje 2010 m.
lapkrit skaitytas praneimas http://utabby.com/v?i=az1c5Zp_e38.
4
Jokubaitis A., Politika be vertybi, Politologija, 2008/1.
5
Jokubaitis A., Postmodernizmas ir konservatizmas, Vilnius: Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas, 1997.
1
2

55
sjo savo vertybine politika, taiau jos vertybinis turinys nebuvo aikus tiek
Lietuvos Europos politikos kritikams, tiek patiems vykdytojams. iuo metu
Lietuvoje ir Europos Sjungoje vyraujanti pragmatin Europos politika (atsiradusi kaip nuosekli Europos sekuliarizacijos pasekm) stumia Lietuv (ir
Europos Sjung) visuotins politikos pakraius, paveria tiek Lietuv, tiek
Europos Sjung kit geopolitini darini ar valstybi, aikiau ir tiksliau suvokiani savo metapolitik, politikos objektu, o ne savarankiku subjektu. Jau
deimtmet deklaruojamas tolesnis Lietuvos sitvirtinimas Europos Sjungoje
yra i esms ankstesns stojimo Europos Sjung programos vykdymas, ir
toliau suvokiamas kaip technokratinis, funkcionalistinis tikslas, taiau iki iol
Lietuva nra susiformavusi strategins savo buvimo Europos Sjungoje vizijos.
Metapolitika iame straipsnyje suprantama kaip fundamentalios bendrojo grio gyvendinimo nuostatos ir jomis grindiami strateginio pobdio
veiksmai. Anot Katalik Banyios socialins doktrinos kelios esmins vertybs mogaus orumas, bendrasis gris, subsidiarumas, solidarumas priklauso
iai metapolitikos sriiai, kuria remiasi visos kitos vertybs, mogaus sukurti
statymai ir nuostatos. Metapolitika tai politika, sutelkta klausim kodl,
o ne kaip, bties esm, Logos, Krist, o ne dalinius, individualius, pragmatinius interesus. Savo ruotu, krikionis integralus mogus, dvasin btyb,
pasiyminti morals suvokimu ir galintis veikti metapolitikai, nes tokiu bdu
veikiant susivienija protas, tikjimas, jausmai, valia. Tai nereikia, kad tikintis krikionis gali isprsti visas pasaulio problemas, taiau tai reikia, kad
kiekvienas tikintis krikionis gali priimti sprendimus, atsivelgdamas vis
mog ir vis pasaul, t. y. kiekvienas krikionis politikas gali veikti metapolitikai6.

1. Pirmasis narysts deimtmetis pasivijimo

programos pabaiga
Iki pat stojimo Europos Sjung Lietuvos Europos politika buvo sutelkta ES teisyno permim ir gyvendinim. Egzistencinis valstybs tikslas
buvo labai aikus, joki prasms ar tikslo klausim nekilo svarbiausia stoti
ir stengtis pasivyti kitas Europos Sjungos alis nares. iuo metu vykdomas
sijungimas Euro zon, integracija Europos Sjungos transporto ir energetikos tinklus, net ir pirmininkavimas Europos Sjungai tos paios pasiviDaugiau apie krikionik Europos metapolitik r. Pavilionis ., Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI
poiris Europos Sjung, Politologija, 2010/3.
6

56
jimo programos dalis. Taiau iai pasivijimo programai artjant pabaig
vis labiau rpi klausimas, o kas toliau? Kokius tikslus isikelsime, kai vykdysime vis technokratin pasivijimo darbotvark ir visikai patenkinsime
savo ilgamet Europietiko nepilnavertikumo kompleks? Ar visais atvejais
skirtum panaikinimas ir beatodairika integracija yra vertyb savaime? Kodl
ir kaip galime ilikti Lietuva Europos Sjungoje, isaugodami savo identitet,
orum, tradicij, savo tautos ateit? Kaip galtume sutelkti savo taut iskirtinei, savai, autentikai misijai Europos Sjungoje? Pasivijimo darbotvarkei
artjant pabaig palengva ima rykti ios darbotvarks beprasmyb, kadangi
pasivijimas buvo ikeltas kaip savaiminis tikslas. stojus Europos Sjung,
skmingai vykdius visas kaip programos dalis, klausimas kodl tampa vis
labiau gluminantis, narysts ir pasivijimo prasms ir tolesnio buvimo Europos Sjungoje tikslai tampa vis labiau aktuals.

1.1. Krikionik metapolitik praradusios Europos

Sjungos poveikis Lietuvos iors ir vidaus politikai
Lisabonos sutartyje formaliai atsisakiusi krikionybs kaip moralinio
metapolitinio vektoriaus Europos Sjunga pamau pati praranda vidin motyvacij judti viena kryptimi prarandamas gebjimas suvokti pai Europos
Sjung strategikai, matyti j metapolitikai, tai per ilg laik lemia dezintegracijos, pirm plan ikeliami individuals ali, institucij, asmen, politini ar ekonomini grupi interesai. Postkrikionikoje Europoje niekas negali duoti Lietuvai garantijos, kad jos esminiai interesai bus isaugoti. Atsisakius
ontologins realybs pradeda veikti destrukcins, icentrins vartotojikos
jgos, kurios ilgainiui atveda prie pavojaus paties mogaus mogikumui, Europos europietikumui. I Europos Sjungos Lisabonos sutartyje paalinta metapolitin realyb yra lyg didelis ledkalnis, kuriam traukiantis i jros gelmi
ilenda senas, pagonikas hipernacionalizmas, besiremiantis supopuliarinta
Nietzsches filosofija, dl kurio Europoje buvo kils ne vienas karas, o tokios
valstybs kaip Lietuva paprastai prarasdavo savo valstybingum.
Europos Sjungos negebjimas vykdyti nuoseklios usienio politikos,
nepakankama parama Europos Sjungos kaimynms, Europos Sjungos pltros politikos nuovargis, nuolatins ir vis giljanios vidins krizs yra Europos Sjungos be metapolitikos poymiai. Postkrikionika Europa tampa
vertybikai ambivalentika, atvira bet kokioms aplinkinms ideologijoms ar
agresyviau peramoms politikoms, kuo ir vl gali pasinaudoti agresyvi tiksl siekianios treiosios valstybs, kurios nesuinteresuotos Europos Sjungos

57
gyvavimu. Krikioniko metapolitinio matmens praradimas Europos Sjung ilgainiui veda globalin geopolitin pralaimjim tiek dl demografini
tendencij, tiek dl vidaus ir iors strategins metapolitikos neturjimo. Savo
ruotu, Europos Sjunga su krikionika metapolitika galt tapti vienu svarbiausi krikionybs instrument siekiant universalaus bendrojo grio pasaulyje, ji bt aktyvi globali veikja, kuri egzistuoja ne tik dl savo paios
funkcionalumo begalinio tobulinimo, bet ir dl auktesni universali tiksl.
Tokia Europos Sjunga negalt taikstytis su didij autoritarini valstybi
globaliu ar regioniniu dominavimu, kadangi i valstybi dabartin taka tiesiogiai gresia svarbiausiems krikionybs siekiams mogaus orumui ir bendrajam griui. Atitinkamai, Europos Sjungos pltros procesas paspartt, iorin politika tapt aktyvesn, pagilt ir vidiniai integraciniai procesai. Toks
ambicingas ir strategikas Europos Sjungos vaidmuo atitikt Lietuvos interesus, suteikt Lietuvai atitinkam atsvar santykiuose su Ryt kaimynmis.
Krikionyb Europos bendrij krimo pradioje suteik bendr metapolitin atskaitos sistem vienybei bendri metapolitiniai principai sukr galimyb Europos Sjungos alims kalbtis ta paia banga mogaus orumas,
solidarumas, subsidiarumas, teiss virenyb, lygyb, teisingumas, kitos krikionikos vertybs sudar bendr kultrin atskaitos sistem, kuri rmsi
kasdien politikos praktika. i princip (ar j pamato krikionybs) praradimas naikina i bendr atskaitos sistem, didina nesusikalbjim, tampas
Europos Sjungoje. Nukrikionintoje, moralin reliatyvizm iauktinusioje
Europos Sjungoje palaipsniui atveriamas kelias ir nihilizmui, mogaus orumo
nuvertinimui, visuomens radikaljimui.
Lietuva iuo metu i esms pasyviai naudojasi negatyvia laisve Europos
Sjungoje Isaiaho Berlino teigimu, negatyvi laisv, tai tokia laisv, kuri siekia kuo labiau apginti individ nuo prievartos ir sumainti svetim moni
kiimsi privai erdv7, taiau naudojantis ia laisve nra siekiama apibrt
tiksl, kadangi ie tikslai bt suprasti kaip nereikalinga prievarta ar kiimasis
individuali ir reliatyvistin privai erdv. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje politika palengva praranda savo turin. Politika vis labiau naudojama trumpalaikiams individualiems interesams, susijusiems su valdios trokimu asmenine
karjera ar pasipelnymu, tenkinti.
iuolaikinis tolerantikas ir politikai korektikas europietis iandien
jauia kalt dl savo paties bties pasaulyje, siekia dekonstruoti savo ontologin tapatyb, visapusikai atsiduoti bet kokiam kitam, kuris ilieka taip pat

McClay Wilfred M., Liberalism after Liberalism, First things, May 2012, p. 26.

58
neapibrtas8. Europietikas ar lietuvikas neoliberalas, multikultros auklys,
siekdamas panaikinti diskriminacij, pradeda viktimizuoti savo tapatyb, visas
visuomens bdas pradeda kildinti i savo paties netolerantikos krikionikos kultros, tokiu bdu saviudikai atverdamas kelius kitoms kultroms,
religijoms, ideologijoms, natraliai keiianioms mogaus ir visuomens gyvavimo, valstybs ar visos Europos Sjungos veikimo pagrindus. Nesmoningai pasirinkusi negatyvi laisv Europos Sjungoje Lietuva pasmerkta itirpti
ar isivaikioti Europoje, kadangi ji kaip valstyb neturi jokios metapolitins
vizijos, kuri j sutelkt postmodernioje dideli technini galimybi ir vartotojik pasirinkim Europos Sjungos jroje, kurioje kol kas skmingai plaukioja isiskirst ir migruojantys Lietuvos pilieiai, neturintys ar nenorintys turti
nieko bendro su Lietuva kaip metapolitine vizija.
Lietuva be krikionikos metapolitikos tokioje neoliberalioje Europos
Sjungoje i esms turt atsisakyti ne tik savo katalikikumo, bet ir savo patriotins tradicijos, nes tai tampa atgyvena begalinje kit identitet ar interes jroje juk lietuvikas patriotizmas su savo ribiniu, prieakiniu katalikiku
identitetu tampa savaimin kitoki kaimyn ar Lietuvoje gyvenani maum diskriminacija. Pagarba mogaus orumui, tradicin eima, politins ar religins asociacijos, pagarba valstybei (ar valstybs suverenumas) neoliberalui
yra tik vienas i galim lygiaveri pasirinkim, kurie savaime ilgainiui tampa
nepatogs dl btinybs aukotis ar aukoti dal savo patogios vartotojikos
bties. Negatyvi laisv yra laisv prie bet kok sipareigojim, laisv u begalin emancipacij, kuri i principo neturi rib, taiau tuo paiu metu i laisv
tampa abstrakiu maitu prie visk, skaitant prie pat save ar savo valstyb.
Pragmatikai ir visapusikai atsivrus Europai, Lietuvos kaip identiteto nebelieka. Nebelieka tokiu atveju ilgainiui ir paios Europos. Lietuva be
krikionikos metapolitikos pasiduoda ir prisitaiko prie individuali egoistini atskir Europos Sjungos veikj interes tokiu bdu prisitaikanti ar
pragmatin Lietuvos politika yra tik priedanga i esms nekovoti u paios
Lietuvos strateginius metapolitinius interesus Europos Sjungoje, apsiriboti
daliniais trumpalaikiais interesais, kurie duot tik trumpalaik politin, ekonomin ar viej ryi efekt.

Degutis A., Atviros visuomens spstai, http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010-03-08/atviros-visuomenesspastai, perspausdinama i ATHENA, 2008, Nr. 4, ISSN 1822-5047.
8

59
1.2. Strategini Lietuvos Europos politikos gebjim praradimas
Lietuvos elitas nesugeba ilaikyti strateginio dmesio Europos politikai. Pirmieji bandymai kritikai apmstyti Lietuvos Europos politik po stojimo Europos Sjung buvo atlikti Strategini tyrim centre, kuris pareng
studij dl Lietuvos Europos Sjungos politikos, 20072008m. vykd strategin Lietuvos Europos politikos stebsen. Panai misij band vykdyti ir
Europos integracijos studij centras, taiau abiem atvejais kilnus tikslas iuo
metu panaios veiklos jau nei ie, nei kiti centrai nevykdo arba vykdo siaurose
sektorinse srityse. Valdaniajam elitui, sutelkusiam dmes technokratinius
narysts privalumus, tokia visaapimanti strategin analiz nebuvo reikalinga.
Nors 2008 m. buvo patvirtintos Lietuvos Europos Sjungos politikos 2008
2013 m. strategins kryptys, o 2008 m. ir 2012 m. Vyriausybs programos
su keliais paragrafais apie Lietuvos Europos politik, taiau patvirtintos Europos politikos nuostatos strateginio dmesio taip ir nesulauk. Simbolika, kad
iais metais baigiasi ir mint strategini krypi galiojimas. Tiek rengiantis
pirmininkavimui, tiek pirmininkavimo metu didiausias dmesys sutelktas
logistik, skland posdi organizavim, bendr Lietuvos pristatym, ir ymiai maiau strategin pirmininkavimo turin, ar tuo labiau bsim ilgamet
strategij, kuri apimt ir laikotarp po pirmininkavimo, siekiant ateityje maksimaliai efektyviai panaudoti per pirmininkavim sukaupt patirt Lietuvos
naudai. Europos politika Lietuvoje ir toliau vykdoma i esms tik techniniu
biurokratiniu lygiu. Reguliarios strategins politins diskusijos dl ilgalaiki
veikimo Europos krypi ar atitinkam tiksl gyvendinimo tiesiog nra. Kol
kas nra ir jokio formato, kuriame aukiausi Lietuvos politikai galt reguliariai prisidti prie tokios politikos ar metapolitikos formavimo. Nuo 20082009
m. aukiausius postus ministerijose pradjus skirti politinius pareignus,
paprastai neturinius nei ilgamets Europos integracijos patirties, nei ilgalaiks strategins veiklos Europoje perspektyvos, Europos politikos iros laukas
labai susiaurjo. Dabartin Lietuvos Europos politika i esms remiasi asmenine Lietuvos Prezidents erudicija ir neabejotinais gebjimais veikti Europos
Sjungos struktrose, taiau kit Lietuvos inyb nepakankamas strateginis
sitraukimas Lietuvos Europos politik yra akivaizdus rodymas, kad Lietuva
iki iol nesugebjo struktrikai sutelkti ir nukreipti vis egzistuojani resurs savo takai Europoje didinti.
Strateginio valdymo trkumas iki iol yra ne tik Europos, bet ir vis
kit reikal valdymo Lietuvoje bda ligiolins strategijos (skaitant pasku-

60
tin Lietuva 2030) rengiamos politizuotai, sektorikai, daniausiai netraukiant tiek politini oponent (nesiekiant nacionalinio sutarimo dl strategini
gairi), tiek akademini humanitarini ar socialini institucij (nevykdant
reguliari mokslini tyrim), neturint aikios Lietuvos paangos strateginio
valdymo koncepcijos, nevykdant nuolatins Lietuvos strategins situacijos
analizs. Atskir sektorini strategij skaiius Lietuvoje nenumaldomai didja, jos nesujungiamos vien visum, danai prietarauja viena kitai. Faktas,
jog Lietuvos Europos politika nra nuosekliai analizuojama strateginiu lygmeniu, lyg patvirtina teigin, kad Lietuvos Europos politika yra i esms skirta
technokratinei, sektorinei akomodacijai.
Lietuvoje sitvirtino sekuliarizuotam Vakar pasauliui bdinga visuotin politin izofrenija (angl. split-mindedness), fragmentuotas ir neturintis
vidinio integralumo mstymas, dl kurio integralaus mogaus gyvenimo koncepcija tiesiog nepritaikoma darbe galioja vienos taisykls, namie ar savaitgaliais lieka laiko asmeniniam gyvenimui, taiau ir ia dvasiniai ar moraliniai
dalykai yra tap vien emocijomis, prarad savo ontologinius pagrindus laiko
ar vietos mogaus gyvenimo integralumui, mogaus orumui, gebjimui matyti
visum nelieka nei vietos, nei laiko, nei noro. Politika tampa tiesiog deryb
menu, procesu, dlionmis be didesnio strateginio ar metapolitinio turinio,
nors ir nuspalvinta rykiomis individuali, atomizuot interes spalvomis.
Pragmatin Lietuvos Europos Sjungos politika danai slepia strategins vizijos neturjim ir savo misijos nesupratim, prisitaikym prie kasdienins
konjunktros.

2. Lietuvos Europos metapolitikos principai

antrajam narysts deimtmeiui
Kokia galt bti Lietuvos Europos metapolitika velgiant bsim deimtmet? Kokie metapolitiniai principai utikrint ilgalaik valstybs gyvavim ir jos strategini interes gyvendinim, kuo efektyviau sutelkiant Lietuvos
vidin ir iorin potencial? Kokie metapolitiniai principai labiausiai atitikt
jos nacionalin paaukim universalios krikionikos metapolitins tradicijos
kontekste?

61
2.1. Ekumenikumas kaip vienas svarbiausi Lietuvos
metapolitikos princip
Lietuvos vaidmuo tiek istorikai, tiek geopolitikai yra unikalus, kadangi
Lietuva (ypa jos sostin) yra sikrusi visai alia istorinio, kultrinio, religinio
lio tako tiek Vilnius, tiek visa Lietuva yra unikaliai tinkanti tsti savo ekumenin misij. Palaimintasis Jonas Paulius II savo ratuose pabria ypating
metapolitin senojo Vilniaus, kuriame harmoningai sugyveno vairi taut ir
religij atstovaivaidmen. Popieius paymi, kad Vilnius jam yra ypa artimas ir
btent lietuviai suteik Lenkijai jogailaitik identitet, kurio esmins savybs
yra daugialypikumas ir pliuralizmas, o ne apsiribojimas ir usidarymas9. Jogailaitikas identitetas yra krikionikas Lietuvos identitetas, taiau Vytautas
Didysis iki iol yra kur kas labiau vertinamas nei, pavyzdiui, v. Kazimieras
lietuvis iki iol nesijauia jaukiai apmstydamas savo tikrai krikionik ir Europietik identitet. Norint atstatyti Lietuvos vaidmen regione ir krikionikoje
Europoje Lietuva turi atstatyti savo senj, krikionik, jogailaitikj Lietuvos identitet. Katalikikas Lietuvos identitetas suteikt Lietuvai metapolitin
gelm, susiet jos patriotin identitet su krikionika Europos tradicija, harmonizuot santykius su kaimyninmis krikionikomis alimis, istorine yd
bendruomene, subalansuot santykius su kaimynais, pristabdyt autoritarins
Rusijos vaidmen regione. Tai Jogailos dinastija suprato prie daugiau nei pus
tkstanio met. Lietuva (kartu su kaimynine Lenkija) gaut kultrikai ir geopolitikai reikmingo katalikiko forposto vaidmen, kur pripaint ne tik tradicin Lietuvos visuomen, bet ir daugiamilijonin katalik tauta, kuri tiek Europos Sjungoje, tiek JAV, tiek pasaulyje sudaro stipriausi religin bendruomen.
Btent toki misij vykd Jogaila ir Jogailaiiai, kurie nusipeln neginijamos
lovs kaip ars tikjimo gynjai10. Jogailaiiai band sijungti visas tuometines krikionikas Europos misijas ir siek save pristatyti kaip vienus svarbiausi
Europos gynj nuo totori ir turk (Jogailos snus Vladislovas krito kovoje su
turkais prie Varnos 1444 m.), taip Jogailos laikais Lietuva perm krikionybs
pylimo metapolitik, kuri regione pradioje suformulavo Vengrija, o vliau ir
Lenkija su Lietuva11. Pana pripainim ir tak Lietuva kartu su Lenkija buvo
pasiekusi ir moderniais laikais trumpu laikotarpiu iki a. a. Lenkijos Prezidento
Lecho Kaczyskio ties Smolenske.
Daugiau r. Jonas Paulius II, Atmintis ir tapatyb, UAB Katalik pasaulio leidiniai, 2005.
Rowel S.C., Lietuva krikionybs pylimas?: vienos XV amiaus ideologijos pasisavinimas, in
Stalinas, D., sud., Europos idja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: LII leidykla, 2002, p.31.
11
Ten pat, p. 32.
9

10

62
iuolaikiniam lietuviui ekumenizmas nra lengvai pasiekiamas,
kadangi jis negali jo upildyti turiniu, nes io ontologinio turinio atsisako jis
negali surasti harmonijos tarp skirting pasaulio religij, kadangi nepasta
nei savosios, nei kitos religijos ontologinio turinio. Jo vienintelis motyvas
ir sprendimo kriterijus yra jo paties asmenyb ir individualus interesas, todl
postmodernioje dechristianizuotoje Europos Sjungoje integracija ir vykdoma
tik ten, kur ji dar manoma technologiniame, ekonominiame, politiniame
instituciniame lygmenyje paviriuje, kuris nesiekia Europos Sjungos piliei vidini dvasini, kultrini gelmi. Atitinkamai Europos Sjungos teisynas iki iol labai ribotai apima ir mogikj dimensij (sk. vietim, kultr,
socialinius reikalus, sveikatos apsaug). Labai populiari neoliberalo digresija
prieing ekumenizmui poli sekuliar nacionalizm arba religin fundametalizm. iuo atveju supaprastintas individo ir pasaulio vaizdas, kuris kartu
sukuria dirbtin, laikin saugumo jausm, apeliuoja emiausius mogaus instinktus, tampa vienu i neoliberali visuomeni atsakym susidrim su labiau archajikais identitetais ir kasdienybes beprasmybe. Visuomen vis labiau
skaldosi, svetimja, radikalja.
Tuo tarpu iki vietimo epochos LDK metapolitin ekumenin tradicija
buvo labai svarbi. Nuo pat savo sikrimo pradios LDK buvo daugiataut ir i
esms ekumenin. XVIXVII amiuje Lenkijos ir Lietuvos valstyb buvo tikra
religins tolerancijos oaz: Anglijoje, Nyderlanduose, Pranczijoje, veicarijoje tuo metu krito galvos ir liepsnojo lauai, tuo tarpu Lietuvos ir Lenkijos
valstybje rasdavo prieglobst vairios radikalios ir kitur netoleruojamos religins grups, buvo sivyravs unikalus taikus religinis sambris12. Religin
tolerancija buvo tvirtinta ir statymais 1593 m. ygimanto Augusto statymu dl katalik, staiatiki, protestant teisi sulyginimo, tikybos laisv buvo
tvirtinta ir III Lietuvos Statute (1588)13. Panai tikjimo laisv JAV tvirtino
savo Konstitucijoje tik XVIII amiaus pabaigoje. Tokia religin tolerancija ir
jos istorin svarba LDK teritorijai ilgainiui atvr kelius ir Brastos unijai, kuri Katalik Banyia iki iol laiko galimo susijungimo su staiatiki Banyia
modeliu. Laipsnikas atsitraukimas nuo ekumenins tradicijos (pavyzdiui,
vienas element 1673 m. ne katalikams udrausta bajoryst), didjusios religins ir nacionalins tampos tarp staiatiki, naujj unit ir katalik (ypa
lenk katalik ir ukrainiei staiatiki) ilgainiui sukl ir geopolitin Abiej
Taut Respublikos ir LDK katastrof. Neveltui Kotryna II nedelsdama i LDK
atimtose Rusijos emse visikai panaikino Banytin unija Banyia tokiu
12
13

Aliauskas V., sud., Krikionybs Lietuvoje istorija, Vilnius: Aidai, 2006, p. 253.
Ten pat, p. 254.

63
bdu neteko apie 4800 unit parapij ir net 8 mln. nari (palyginimui tuo
metu JAV nepriklausomyb paskelb apie 3 mln. brit kolonijose gyvenani
amerikiei). Dl geopolitini prieasi Rusija i ekumenin dvasi Lietuvoje siek nuosekliai naikinti tiek XX amiuje, tiek ir dabartiniu metu. Matyt
todl dar tarpukario laikotarpyje Rusija gerai sutar su tautinink reimu Lietuvoje, kuris i esms skmingai prisidjo gyvendindamas i Rusijos sekuliarizacijos politika, kadangi ne religinis, o btent sekuliarus tautinis identitetas
buvo tautinink puoseljamos valstybs pagrindas. Rusija tarpukario Lietuvoje skmingai susiejo katalikyb su lenkikumu15, o lietuvi tautikum arba
su Rusija ir staiatikybe, arba su ikikrikionika kunigaiki Lietuva. Lygiai taip sovietin valdia skatino susidomjim senja lietuvi kultra btent
Soviet Lietuvoje ileisti pirmieji darbai apie ikikrikionikj balt tikjim
ir mitologij, lietuvikoji pagonika kultra buvo iauktinta kaip alternatyva
krikionikai kultrai, kuri, soviet teigimu, ir sugriov aukt pagonik
kultr. Rusija iuo metu aktyviai tsia savo tradicin Lietuvos ir Lenkijos nesutarim kurstymo politik, kuriai padeda radikaliosios tautins jgos i abiej pusi.
Lietuvos naryst Europos Sjungoje ir NATO, prasidj Ryt kaimyni
integravimo transatlantin eim procesai turt sudaryti palankias geopolitines slygas Lietuvos ekumeninms ambicijoms atgaivinti. Galutinis (krikionikos) Europos suvienijimas (ne tik geografine, teisine, ekonomine, bet ir
metapolitine prasme) tikslas, kurio siek tiek Europos Sjungos tvai krjai,
tiek ventasis Sostas, tiek senieji Jogailaiiai, galt tapti ilgalaikiu strateginiu
Lietuvos tikslu. Taiau tokiu atveju ir pati Lietuva turi vykdyti metapolitik
usienio politik rytuose ne tik siekti gyvendinti siaurus sektorinius verslo
ar geopolitinius interesus, taiau vertinti savo santykius su ryt kaimynmis
per vis metapolitinio spektro prizm, pradedant nuo pagarbos mogaus orumui ir baigiant visos visuomens gilumine transformacija, kultrine ir socialine integracija, savo kasdienius santykius su ryt kaimynmis matyti ilgalaikje
krikionikos metapolitikos ir susivienijimo perspektyvoje.
Krikionyb yra religija, kuri savo esme nukreipta veikti sienas. Lietuva, pasiremdama prigimtiniu metapolitiniu ekumenizmu, kuriuo pasinaudojs Jonas Paulius II prie kelis deimtmeius sugebjo prikelti Banyi ir vis
Vakar pasaul, turi visas galimybes svariai prisidti prie krikionikos Europos tolesnio vienijimo. Iki pat Konstantinopolio lugimo XV amiuje Vakar
14

Ten pat, p. 333.

i nuostat regione, deja, XX amiaus pradioje populiarino ir lenk kunigai, bandydami nepripainti
nei lietuvi, nei baltarusi, nei ukrainiei teiss tikjim savo kalba.
14
15

64
krikionys band plsti Vakar krikionybs tak ryt kryptimi, vliau (po
Kolumbo atradim) vis savo energij nukreipdami Vakar krytimi. Taiau i
esms tik po altojo karo pabaigos Vakar krikionikos valstybs ir vl nukreip savo vilgsn Rytus, taip sudarydamos Lietuvai visas galimybes ir vl
sugrti prie savo krikionikos metapolitins ekumenins misijos16. Kaip pastebjo Gintaras Beresneviius, LDK, nepaisant vidaus tolerancijos, istorikai
vis dlto prisistat kaip Vakar krikionybs forpostas; visu frontu nuo Baltijos iki Juodosios jros, nuo Volgupio auktupio iki Krymo, dabartins Baltarusijos, Ukrainos ir dalies Rusijos teritorijoje ji laiksi prie stepi ordas, kurios
XIIIXVa. buvo susitelkusios Aukso ord, valdiusi ingischano ir Tamerlano
pulk nukariautas teritorijas iki pat Mongolijos ir Kinijos17. Panaudojusi savo
imtamet ekumenins politikos patirt Lietuva iandien galt atlikti svarb
vaidmen formuojant visos transatlantins eimos metapolitik rytuose. Lietuvos gebjimas sutelkti vis transatlantin eim prie Ryt partnerysts ES virni susitikim Vilniuje 2013 m. lapkriio 2829 d. parodo Lietuvos potencial
Ryt kryptimi, taiau galutin skm iame kontekste priklausys nuo gebjimo
strategikai sutelkti ir nukreipti savo resursus ne tik proginiams susitikimams
ar pirmininkavimams, bet ilgalaikei perspektyvai su aikia metapolitine vizija
ir prie jos harmoningai derinamais taktiniais kasdieniais veiksmais.

2.2. mogaus orumas nesismonintas Lietuvos

metapolitikos principas
Lietuvos Europos politikos skurdas irykja nagrinjant vieno svarbiausi krikionikos metapolitikos princip mogaus orumo supratim ir
gyvendinim Lietuvoje. Katalik Banyia aikiai susieja mogaus teiss su
teologine antropologija, transcendentiniu mogaus orumu. Savo ruotu, iuolaikin neoliberali tradicija neturi pozityvios mogaus vizijos, jos esm dekonstruota mogaus ontologin tapatyb. mogus be ontologins dimensijos
praranda savo unikalum, itirpsta kolektyvo, institucijos, struktros arba
sistemos anonimikume. mogaus ontologinis dmuo Lietuvoje patyr daug
ibandym po vairi totalitarins sistemos eksperiment mogaus samprata Lietuvoje vis dar neatgavo savo ontologinio turinio ir integralumo. Lietuva, kaip ir dauguma pokomunistini ali (iskyrus Ukrain ir Lenkij), savo
iame kontekste simbolikas atrodo didiausios JAV pasauliei katalik organizacijos Knights of Columbus 2013m. rugpjio mn. paskelbtas sprendimas iplsti savo veikl Lietuvoje ir Ukrainoje.
17
Beresneviius G., Jei didieji kunigaikiai but turj kalanikovus, r.: Savukynas P., sud., iek tiek i
alies: es apie Lietuv ir Europ, Inter Nos, 2002, p. 15.
16

65
Konstitucijoje neturi joki nacionalini nuostat, pabriani transcendentin mogaus orumo kilm. mogaus orumas nra minimas nei Lietuvos Europos Sjungos politikos 20082013 m. strategins kryptyse, nei 20082012 m.
Vyriausybs programoje, nei Lietuvos paangos strategijoje Lietuva 203018.
20122016 m. Vyriausybs programoje mogaus orumas yra pamintas, nors
sigilinus atskiras ios programos (pavyzdiui, eimos politikos) nuostatas,
tampa akivaizdu kad dalis jos nuostat prietarauja krikionikai mogaus
orumo sampratai.
Atsisveikindamas 1993 m. rugsjo 8 d. Jonas Paulius II primin, kad
Lietuva labai gerai ino, k reikia tvarkyti mogaus gyvenim be Dievo, taiau
net ir prajus 20 met po Popieiaus vizito dauguma Lietuvos elito ir toliau
vadovaujasi neoliberaliomis, sekuliariomis, marksistinio materializmo laikais
subrendusiomis nuostatomis. Lietuvos krikioni demokrat partija (kaip ir
tarpukariu) nesugebjo sitvirtinti (matyt ir dl aktyvaus treiosios alies veikimo), dalis Lietuvos konservatori perm sekuliar empirin brit konservatizm, o kita dalis net ir liberal ar net libertal naratyv19, taip atsiribodami
nuo labiau metafizins kontinentini krikioni demokratij tradicijos, kuri
partijoje atstovauja Vytautui Landsbergiui prijauianti mauma. Taiau, kaip
pastebi Alvydas Jokubaitis, utekdavo konservatoriams nors trumpam umirti pirmj ontologin savo politins filosofijos lygmen, ir, ginant tam
tikrus trumpalaikius politinius principus, jiems ikart grsdavo tie patys ideologizavimo pavojai, kuri poveik stipriai patyr liberalizmas ir socializmas20.
Visos Lietuvos partijos, anot Jokubaiio, savo politin veikim grindia abstrakiais politiniais principais, tam tikrais politiniais pasakojimais, naratyvais21, j teisingum rodant be tiesiogini ssaj su ontologine realybe. Apie
mogaus orum krikionika prasme valstybs lygmeniu pirm kart prabilta
tik 2010 m. kovo 12 d. Seime krus mogaus orumo tarpparlamentin grup,
vadovaut tuometins Seimo Pirmininks Irenos Degutiens. Apie btinyb
sukoncentruoti valstybs politik ties beslygiko mogaus virenybs principo tvirtinimu kalbjo ir Lietuvos Prezident savo 2010 ir 2011 metiniuose
praneimuose. 2013 m. apie buriam nauj Sjd u mogikumo grinim
Lietuvos politik paskelb ir Vytautas Landsbergis.
mogaus orumo klausimais koordinuot, tstini valstybs ar
vyriausybs veiksm nebuvo per vis nepriklausomybs laikotarp. Lietuvoje
Lietuvos paangos strategija Lietuva 2030, http://www.lietuva2030.lt/images/stories/2030.pdf .
Jokubaitis A., Konservatizmo fenomenas, r.: Libertas & pietas: lietuvikas konservatizmas, antologija
1993-2010, Demokratins politikos institutas, Vilnius, 2010, p. 106.
20
Ten pat, p. 117.
21
Ten pat, p. 106.
18
19

66
ir toliau dominuoja technokratinis, fizik poiris mog. Susiformavo
nepagarbos mogaus orumui tradicija, kuri i esms neskmingai Lietuvos
elitas band veikti jau ir tarpukariu. mogus Lietuvos politikoje yra suvokiamas ne kaip tikslas savaime, o kaip priemon, instrumentas gyvendinti vien
ar kit dalin valdios interes. Baltijos alis jau kelis deimtmeius tyrinjs,
tiesiogiai prie Baltijos ali nepriklausomybs bylos prisidjs pirmasis JAV
Valstybs departamento pareignas Baltijos alims Paulas Gobleas22, teig, jog
iuo metu Baltijos alys igyvena savo sunkiausi laikotarp dabartinio Baltijos ali elito atstovai i tikrj yra antisovietiniai bolevikai, savo politines pairas i esms grindiantys Soviet okupacijos laikais susiformuotomis
nuostatomis, besiprieinantys naujos, Europietikos kartos sitvirtinimui.
mogaus orumo sunykimas Lietuvos politikoje prisidjo prie Lietuvos
piliei nusivylimo parlamentine demokratija, nepasitikjimo partijomis,
teistvarka, valdia, radikalumo ir populizmo didjimo, kas natraliai padidino
tamp su maumomis, kaimyninmis valstybmis, susilpnino Lietuvos usienio politik, jos ekumenik matmen, prisidjo ir prie didjanios emigracijos. O Jonas Paulius II vizito Lietuvoje metu pabr, jog vienas i sunkiausi
udavini ir iki Lietuvoje bus veikti visuomens susvetimjim, abejingum, nesupratim, supasauljimo polink, todl, Popieiaus teigimu, vienas
svarbiausi Lietuvos tiksl turt bti naujo mogaus ugdymas23. Vilniaus
universitete Jonas Paulius II pabr ypating Lietuvos inteligentijos vaidmen
padti Lietuvai ivengti skepticizmo, pavojingo pragmatizmo, iekoti metafizini ties ir puoselti mstymo etik, kuri ieko ne tik loginio tikslumo,
bet proto veiklai sukuria dvasin klimat24. Kreipdamasis jaunim Popieius
teig, jog tuometinio Lietuvos jaunimo laukia ypatinga atsakomyb: ne nuo
lang, bet nuo pamat pastatyti savo krato ateit, o vienas svarbiausi udavini iauklti visapusikai stiprias asmenybes ir sitikinusius krikionis25.
Stipri asmenyb, mogikasis orumas, pilietikumas taip ir netapo pagrindiniu
Lietuvos rpesiu per du nepriklausomos Lietuvos deimtmeius, nors, pvz.,
JAV jau seniai suprasta, jog stipri valstyb prasideda nuo stiprios asmenybs,
kuri remiasi tvirtus metapolitinius pagrindus, tokiu bdu tvirtinant ontoloJAV Prezidento specialaus atstovo Baltijos alims 19901991 Paulo Gobleo kalba apie Baltijos ali
nepriklausomybs dvideimtmet, pasakyta 2011 m. kovo mn. Viskonsino O Klero universitete.
23
ventasis moni irdyse Jonas Paulius II Lietuva 1993, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2011,
ventojo Tvo kalba Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje kunigams, vienuoliams, vienuolms ir klierikams
(Vilnius, 1993 m. rugsjo 4 d.).
24
ventasis moni irdyse Jonas Paulius II Lietuva 1993, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2011,
ventojo Tvo kalba inteligentijai Vilniaus Universiteto v. Jon Banyioje (Vilnius, 1993 m. rugsjo 5 d.).
25
ventasis moni irdyse Jonas Paulius II Lietuva 1993, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2011,
ventojo Tvo kalba jaunimui Kaune, Dariaus ir Girno stadione (Kaunas, 1993 m. kovo 6 d.).
22

67
gin mogaus orumo primat prie valstyb.
Po stojimo Europos Sjung Lietuvoje i esms neliko ir n vienos
nacionalins institucijos, kuri koordinuotai rpintsi mogaus teismis alyje. vietimo, kuris galt i esms sustiprinti mogaus orum alyje, reforma
alyje kol kas buvo vykdoma i esms vardan ekonomini prieasi, taiau
ios reformos esminis tikslas niekada nebuvo didesnis vietimo mogikumas,
pilietikumas ar patriotizmas26. Teisingumo sistemos, kuri turt padti apginti mogaus teises, jo orum, reforma kol kas nedav laukiam rezultat
teismuose ir juos priiriniose institucijose dl sovietinio palikimo mogaus
orumas nra svarbiausia vertyb, korupcija ilieka skaudiausia, giliausiai
siaknijusi ir sunkiausiai gydoma negalia27. Labiausiai mogikosios sritys
(socialin politika, sveikatos apsauga) lieka ir toliau maiausiai reformuotos,
kadangi neoliberalioje visuomenje ie sektoriai (kaip ir vietimas, kultra)
praranda savo svarb, jie nra prioritetizuojami. Visos ligiolins Lietuvos vyriausybs i esms buvo neoliberalios (tiek kairs, tiek deins), i esms jos
koncentravosi tik ekonomin savo programos dal, bet kuris gyvenimo klausimas nagrinjamas nukreipiant ekonomik, pats politinis elitas ekonomizuojamas. Daugumai Lietuvos partij ir politik bdingas instrumentalistinis
mstymas moralin visuomens sankloda jiems yra ne savaime vertyb, o
rankis siekti ekonominio klestjimo ar socialinio skurdo mainimo28.

2.3. Bendruomenikumas deklaruotas, bet

negyvendintas Lietuvos metapolitikos principas
Bendrasis gris antrasis pagal svarb Banyios socialins doktrinos
principas alia mogaus orumo. Btent santykyje su kitu asmeniu, bendruomene atsiskleidia mogaus orumas, jo integralumas. Mylk savo artim
kaip pat save yra svarbiausias Banyios sakymas. I io statymo kyla ir kiti
svarbs metapolitiniai principai kaip solidarumas ir subsidiarumas. Atitinkamai ir pagarba eimai kaip pagrindinei bendruomens lstelei, vietinms
bendruomenms, asociacijoms, sudaranioms pilietins visuomens pamat.
Paymtinas ir neaktyvus Katalik Banyios vaidmuo ioje srityje, tuo tarpu JAV Katalik Banyia,
bandydama atgauti savo pozicijas protestant dominuojamoje alyje, vis dmes skyr katalikikam
vietimui ir kiekvienoje parapijoje steig po vien katalik mokykl.
27
2011 m. metinis Lietuvos Respublikos Prezidents pasisakymas Seime, http://www.president.lt/lt/prezidento_veikla/metinis_pranesimas/2011_m..html.
28
Adomnas M., Tikjimas, politika, tapatyb: katalikybs ir konservatizmo santyki vingrybs Lietuvoje,
r.: Libertas & pietas: lietuvikas konservatizmas, antologija 19932010, Demokratins politikos institutas,
Vilnius, 2010, p. 362.
26

68
i princip sveik toliau vadinsiu bendruomenikumu.
Lietuvoje per dvideimt nepriklausomybs met sukurtas tik iorinis
normatyvinis demokratijos statinys demokratija vis dar yra elitinis projektas,
kuriame nepakankamai aktyviai dalyvauja Lietuvos pilieiai, j asociacijos,
bendruomens, iki iol nra susirpinta demokratijos vidine kokybe. Visuomen yra atomizuota, reliatyvistin, praradusi savo metapolitinius orientyrus.
Atkrus alies laisv pilietin visuomen nesugebjo pereiti krybikos sveikos etap valdia sustiprino savo pozicijas, padidjo atstumas tarp politinms
partijoms, valstybei vadovaujanio elito ir pilietins visuomens. Naryst tiek
politinse partijose, tiek visuomeninse organizacijose ilieka negausi ir net
majanti29. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit pokomunistini ali, Krokuvos
Jogailaii universiteto politologs Dorotos Pietrzyk-Reeves teigimu, susiformavo demokratinis elitizmas30 toks demokratijos modelis, kuriame stipri pilietin visuomen, platus piliei dalyvavimas, stiprios ir savarankikos
bendruomens nra btinos. Sukurti demokratines institucijas ir vesti rinkos
ekonomikos model buvo nesunku, taiau socialiniai ir kultriniai pokyiai
vyko labai ltai pilietins teiss savo savaiminiu egzistavimu nesukuria veikli ir atsaking piliei ar j bendruomeni.
Pamokantis yra tarpukario Lietuvos pavyzdys. arno Liekio teigimu,
Lietuvos visuomen nesugebjo pasiprieinti okupantui, kadangi joje vyravo
trkumai, bdingi visai Smetonos administracijai, centralizacija, iniciatyvos stoka, pataikavimo kultra, trukdiusi pastebti trkumus, nepasitikjimas bendrapilieiais <...> Lietuvoje nebuvo nepriklausomos iniasklaidos, nepriklausom profesini ir verslo sjung, autonomini universitet, politini
partij, nepriklausom interes grupi31. Savo ruotu, pasiprieinim vliau
sovietams organizav 1941 m. sukilliai ir pokario partizanai buvo daugiausiai susij su opozicine Katalik Banyia, ateitininkais32, katalik inteligentija atstovaujani organik, patriotik, katalikik pilietin bendruomen.
Nuolatinje ribinje bsenoje esanti kankini bendruomen isiugd ypating dvasin stipryb, kad igyvent, anot Timothyo Snyderio, numogintose
kruvinose emse33. Btent giluminis metapolitinis ryys su Katalik Banyia, vienintele nepriklausoma ir jokiems okupantams ir reimams nepakluJurkut M., epetys N., sud., Demokratija Lietuvoje: pilietikumas ir totalitarizmas XX amiaus istorijos
liuose, Vilnius: Naujasis idinys-Aidai, 2011, p. 30.
30
Ten pat, p. 51.
31
Liekis ., Lietuvos visuomen ir kariuomen 19391940 m.: pamokos likusiems Folkvange, r.: Demokratija Lietuvoje: pilietikumas ir totalitarizmas XX amiaus istorijos liuose, 2011, p. 8889.
32
Streikus A., Lietuvos katalik pilietinio aktyvumo pavyzdiai ir ribos XX amiuje, r.: Demokratija
Lietuvoje: pilietikumas ir totalitarizmas XX amiaus istorijos liuose, 2011, p. 144145.
33
Snyder T., Bloodlands: Europoe between Hitler and Stalin, New York: Basic Books, 2010.
29

69
susia istorine bendruomenine institucija, leido sukurti ilikusios Lietuvos
pilietins bendruomens pasiprieinim. Btent ios organins bendruomenins struktros, nelogiko mogikumo idiniai visuomet bdavo pagrindiniai totalitarini ar autokratini sistem taikiniai kaip rao Czesawas Miloszas: kas btent kl didiausi nir piktosioms jgoms: kai kurie paproiai,
institucijos, pirmiausia visokie organiki, tarsi savaime gyvuojantys ryiai tarp
moni, palaikomi eimos, tikybos, kaimynysts, bendro paveldo. odiu, visas netvarkingas, nelogikas mogikumas...34. Net ir palauus partizan pasiprieinim, visos soviet okupacijos laikais Lietuvos Katalik Banyia iliko
kertinis rezistencins tapatybs akmuo35.
Po valstybs atkrimo sigaljs ekonominis neoliberalizmas padjo veikti totalitarin komunistin sistem, taiau nepadjo atkurti sugriaut
mogaus orumo, eimos, socialins terps likui, o danu atveju juos toliau
ard. Vienij minia, sukurta sovietinio reimo, fizikai ir kitais bdais sunaikinus natrali Lietuvos visuomen, tradicines bendruomenes, atsidrusi liberali reform skuryje, gavo laisv, bet ne atsakomyb. i minia pasijuto dar
vieniesn, neatsivelgiant vis teigiam neoliberali ekonomini reform
efekt. Iki ir po stojimo Europos Sjung reformos Lietuvoje buvo nukreiptos iorins fizins, ekonomins, teisins, administracins Lietuvos infrastruktros pritaikym narystei Europos Sjungoje, taiau vidin, ontologin,
bendruomenin, socialin terp liko nepakankamai atgaivinta. Krizs met
sumajanti finansin parama vietimui ir kultrai, nevyriausybinms, religinms bendruomenms, universitetams, mokykloms ir mokytojams, kurie
turt bti pirmieji pilietikumo ir bendruomenikumo altiniai, padar ilgalaik al Lietuvos visuomens pilietikumui, bendruomenikumui fiskalin
drausm buvo vesta drastikomis priemonmis paeidiamiausi visuomens
sluoksni, kuriems buvo ymiai sumainta socialin parama, sskaita, oturtingiausieji nukentjo maiausiai. Radikali kio krizs suvaldymo politika nesiskaitant su politinmis ir socialinmis pasekmmis ived Lietuvoje gatves
radikalias ir populistines politines jgas, sukr nauj emigracijos bang, sukl
tampas su maumomis, atitinkamai ir su kaimyninmis tautomis. Realiai per
nepriklausomybs laikotarp vietos valdia taip pat tolo nuo moni vietoj buvusi 1994 m. 582 savivaldybi teliko tik 60, Lietuvoje savivaldybs yra vienos
didiausi visoje Europoje (j gyventoj skaiiaus vidurkis 60 tkstani,
kai daugumoje Europos valstybi esani savivaldybi gyventoj skaiius 15
Nerimas: svarbiausi humanitarini ir socialini grsmi bei j pasekmi Lietuvai valgos, Vilnius: Tyto
alba, 2012, p. 54.
35
Demokratija Lietuvoje: pilietikumas ir totalitarizmas XX amiaus istorijos liuose, 2011, p. 157.
34

70
tkstani). Gausios struktrini fond los nebuvo pakankamai panaudotos tolesnms struktrinms, socialinms, vietimo reformoms, alies kultros
objektams vairioms Lietuvos vyriausybms svarbiausia buvo struktrini
fond panaudojimo ekonomin, kiekyb, bet ne kokyb, mogikoji io panaudojimo pus. 2009 m. Europos Sjungos eimos politikos instituto raporte
Lietuva yra vardyta kaip viena i Europos Sjungos ali, kurios neteikia prioritet eimai. Lietuvoje iki iol nesukurtos efektyvios mokestins ir kitokios
priemons, skatinanios fizinius ir juridinius asmenis aukoti bendruomens
reikmms, 2009 m. labdara Lietuvoje sudar tik 0,32 % nuo BVP36, o JAV privai piliei savanorikai teikiama labdara siekia net 10,2 % BVP. Ekonomins krizs metu vystomajam bendradarbiavimui skirtos los sumajo beveik
trigubai, nors pati Europos Sjunga yra didiausia paramos teikja pasaulyje, o
iaurs alys pagal teikiamos vystomosios pagalb dyd yra laikomas antruoju
regionu pasaulyje. Pagal las, skiriamas gynybiniams sipareigojimams vykdyti, Lietuva 2012 m. tapo antra nuo galo NATO valstyb. Tai ne tik natraliai
ribos gebjimus apginti savo bendruomen grsms atveju ir Lietuvos galimybes prisidti prie tarptautini solidarumo operacij. Reikia tiktis, kad Lietuva
neatids jau vien kart praleistos progos sustiprinti pasitikjim savo ekonomika, elgtis su ja atsakingiau, bendruomenikiau, ir sives eur. Palengva
rykja pastangos atsisakyti udarumo iorins prekybos politikoje, migracijos
politikos kontekste. Jeigu Lietuvai pavykt atgaivinti metapolitines bendruomenikumo tradicijas, tai bt bene vienas i labiausiai strategik, toliaregik Lietuvos sprendim, kuris svariai prisidt prie Lietuvos suverenumo
isaugojimo ateities kartoms.

Ivados
Be krikionikosios metapolitikos Lietuva praranda savo strategin
vientisum, integralum, vidaus ir iors politik strategtin kryptingum.
Akomoduojanti ar pragmatin Lietuvos politika atspindi negebjim kovoti u paios Lietuvos metapolitinius interesus Europos Sjungoje ir regione.
Technokratiniai sprendimai Lietuvos Europos politikos rmuose daromi neatsivelgiant metapolitinius principus, j visum tai sukelia ilgalaik grsm
Lietuvos suverenitetui, kadangi vidins icentrins ir iorins jgos pradeda
naudoti Lietuv kaip savo politikos objekt ar instrument, Lietuva palengva
World Giving Index 2013: A Global View of Giving Trends, December 2013 https://www.cafonline.org/
PDF/WorldGivingIndex2013_1374AWEB.pdf.
36

71
praranda savo Europos politikos subjektikum.
Savo ruotu, krikionika metapolitika sustiprint visuomens integralum, solidarum, asmenin ir bendruomenin atsakomyb, padt Lietuvai isaugoti savo politin ir kultrin identitet, sustiprint Lietuvos vaidmen
regione ir Europos Sjungoje. Metapolitiniai principai leist suvokti tautikum kaip paaukim atstatyt ry tarp tautikumo ir katalikikumo, prie kurio naikinimo smoningai prisidjo ir okupacinis reimas. Lietuvos Europos
metapolitika atstatyt ekumenikum kaip vien svarbesni senosios Lietuvos
tradicij, leidusi ilaikyti stabilum ir santarv didiulje valstybs teritorijoje. mogaus orumas (integrali, patriotika, stipri, dvasinga asmenyb) ir bendruomenikumas galt tokiu atveju tapti vien svarbiausi Lietuvos Europos
metapolitikos tiksl. mogaus orumo ir bendruomenikumo sugrinimas
Lietuvos Europos politikos centr konsoliduot pilietin visuomen, leist
aktyviau traukti Lietuvos pilieius ir bendruomenes dabartins (vis dar elitistins ir normatyvins) demokratijos krim, padidint valstybs atsparum
vairiems prieikiems veiksmams.
Vaingtonas, 2013 m. liepa-lapkritis

73
Ramnas Vilpiauskas

Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Euro zonos kriz ir diferenciacija

Europos Sjungoje: grsm Sjungos
tikslams ar galimyb suderinti
nacionalinius interesus?
iame tekste analizuojama, kaip keiiasi ES, reaguodama euro zonos kriz ir kokias naujas formas
gauna diferenciacija. Jame plaiau aptariamos kelios tezs. Pirma, nepaisant raginim ubaigti kurti tikr ekonomin ir pinig sjung ir engti link federacins sistemos, kurioje bendra valiuta ir
pinig politika papildoma bendru biudetu, skirtu asimetrini ekonomini ok suvelninimui, kol
kas nemaai ES priimt reagavimo kriz priemoni kaip tik veikiau rodo mginimus ivengti tokio
scenarijaus. Antra, diskusija apie iaurs ir Piet skirt atrodo patraukli savo paprastumu, bet ji yra tik
krizs metu susidariusios padties supaprastintas fiksavimas, slepiantis didel ali vairov kiekvienoje grupje ir j padties kitim. Treia, taip pat bt pernelyg paprasta pagrindin ES valstybi nari
skirt ivesti tarp euro zonos ir jai nepriklausani ali grupi, nes kaip nagrinjama ioje studijoje, kiekvienoje i i grupi taip pat esama svarbi preferencij skirtum ir tiktin diferenciacijos
scenarij. Galiausiai, vykstanti diferenciacija vertinama Lietuvos interes kontekste ir formuluojamos
pagrindins politikos dilemos, ikylanios Lietuvai dalyvaujant naujose integracijos iniciatyvose prisijungus prie euro zonos ir siekiant bti ES branduolio valstybi grupje.

vadas
Euro zonos kriz ir atsinaujinusios diskusijos apie tai, kaip Europos Sjunga (ES) ir jos valstybs nars turt reaguoti kriz, ypa raginimai kurti
tikrj Ekonomin ir pinig sjung, atgaivino ir susidomjim diferenciacija ES. Pastaraisiais metais pradti ar tebesvarstomi nauj integracijos iniciatyv atvejai Fiskalinio stabilumo paktas, Europos stabilumo mechanizmas,
Euro plius paktas, Bank sjung kuriantys susitarimai rodo, kad diferenciacija ES gauna kitok pobd nei prie deimtmet. Anksiau, kai Mastrichto
ir Amsterdamo sutartyse buvo tvirtinta formali diferenciacijos galimyb, ji i
Prof. dr. Ramnas Vilpiauskas Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto
direktorius. Adresas korespondencijai: Vokiei 10, Vilnius 01130, tel. (8 5) 251 4130, el. p. ramunas.
vilpisauskas@tspmi.vu.lt.
*

74
esms buvo siejama su glaudesnio bendradarbiavimo pltojimu1. Prie deimtmet vykusioms diskusijoms daugiausia takos turjo vykstanti ES pltra ir
Ekonomins ir pinig sjungos (EPS) gyvendinimas, o glaudesnis bendradarbiavimas (ar jo panaudojimo perspektyva) buvo matomas kaip vienas i svarbiausi instrument suderinant vienu metu vykusius ES pltros ir integracijos
procesus.
iuo metu situacija ES yra pasikeitusi diskusijas apie turting Vakar ir
neturting Ryt (naujj) ES ali skirt pakeit diskusijos apie konkurencingas
vieuosius finansus tinkamai tvarkanias iaurs alis ir finansinius sunkumus
patirianias Piet ES valstybes. Dl viej finans ir konkurencingumo krizs
kai kuriose euro zonos alyse gyvendinamos ar svarstomos naujos integracijos
iniciatyvos, taiau visuomens nuomon daugelyje ES ali tapo kritikesn
toki iniciatyv atvilgiu. ES valstybi nari vadovai, spaudiami finans rink
ir siekdami isaugoti bendros valiutos erdv ir taip pat atsivelgdami rinkj
nuotaikas savo alyse, prim sprendimus, kurie didina diferenciacij ES. is
diferenciacijos procesas yra kitoks, nei daugelis analitik svarst prie deimtmet. Jis taip pat rodo, kad ES juda kitu keliu, nei pastaraisiais metais ragino
ES institucij vadovai ir kai kurie analitikai, euro zonos krizje velg galimyb ES engti ryting ingsn link federacins sistemos tvirtinimo.
iame tekste analizuojama, kaip keiiasi ES, reaguodama euro zonos
kriz ir kokias naujas formas gauna diferenciacija. Jame bus isamiau aptartos kelios tezs. Pirma, nepaisant raginim ubaigti kurti tikr EPS ir engti
federacins sistemos link, kurioje bendra valiuta ir pinig politika papildoma
bendru biudetu, skirtu suvelninti asimetrinius ekonominius okus, kol kas
nemaai ES priimt reagavimo kriz priemoni kaip tik veikiau rodo mginimus ivengti tokio scenarijaus. Antra, diskusija apie iaurs ir Piet skirt
atrodo patraukli savo paprastumu ir politikai priimtina t ali, kurios save
priskiria iaurei, visuomenms2. Taiau ji yra tik krizs metu susidariusios
padties supaprastintas fiksavimas, slepiantis didel ali vairov kiekvienoje
grupje ir j padties kait. Treia, taip pat bt pernelyg paprasta pagrindin
ES valstybi nari skirt ivesti tarp euro zonos ir jai nepriklausani ali
grupi, nes kaip bus parodyta tekste, kiekvienoje i i grupi taip pat esama
svarbi preferencij skirtum ir tiktin diferenciacijos scenarij.
Tai, kas vyksta ES pastaraisiais metais, geriausiai galt bti apibdinta
kaip kompleksin diferenciacija, kuri apima skirtingus integracijos darinius
Apie tai isamiau r. Vilpiauskas R., Glaudesnio bendradarbiavimo ES perspektyvos ir pasekms Lietuvai, Lietuvos metin strategin apvalga, 2004, p. 131147.
2
Tokio pobdio palyginimo pavyzdys yra Fox, B. Survey reveals widening EU North-South divide,
EUObserver, 24.07.2013, http://euobserver.com/political/120958.
1

75
(tiek euro zonos grupje, tiek tarp jai nepriklausani ali), skirtingus integracijos formatus (tiek glaudesnio bendradarbiavimo, tiek tarpvyriausybini
susitarim u ES institucins ir teisins struktros rm) ir skirtingas kryptis
(tiek link gilesns integracijos, tiek link gali ir kompetencij susigrinimo
i ES ar mginimo ilaikyti status quo). Diferenciacijos terminas iame tekste vartojamas kalbant apie integracijos projekt institucionalizavimo form
vairov skirtingose politikos srityse ir skirtingo pobdio susitarimus (virvalstybinius, kuriuos gyvendinant didelis dmesys skiriamas ES institucijoms,
ir tarpvyriausybinius, kuriuose pagrindin vaidmen atlieka valstybs nars).
Diferenciacija kyla i valstybi nari nacionalini preferencij vairovs, tad
didesnis preferencij isiskyrimas ES darbotvarkje iuo metu svarstomais
klausimais gali virsti institucionalizuota diferenciacija ateityje.
Teksto struktra yra pagrsta aukiau idstyt tezi isamesniu aptarimu. Pirmiausia pristatomi svarbiausi reagavimo euro zonos kriz bdai ir pagrindiniai j bruoai, vertinant institucins diferenciacijos poiriu. Po to aptariamos ios kompleksins diferenciacijos prieastys ir galima tolesn kaita.
Galiausiai, vykstanti diferenciacija vertinama Lietuvos interes poiriu ir
fomuluojamos pagrindins politikos dilemos, kylanios Lietuvai dalyvaujant
naujose integracijos iniciatyvose prisijungus prie euro zonos ir siekiant bti
branduolio valstybi grupje.

1. Europos Sjungos atsakas kriz

ES ir jos valstybs perjo per kelet krizs etap. Pirmiausia 2007 m.
sprogus nekilnojamo turto burbului JAV finans rink nuosmukis persimet
Europ ir jos finans sektorius patyr rimt nuostoli. Sustojs bank skolinimas ir iaugs rink nepasitikjimas netrukus paveik ir ES ekonomik,
kuri 2009 m. patyr nuosmuk. Pirmiausia ES ir jos valstybi vadovai reagavo
Didij recesij didindami ilaidas ir mgindami itaip palaikyti paklaus.
Taiau tokios priemons pablogino viej finans padt. Netrukus paaikjus tikrajai Graikijos viej finans padiai, 2010 m. prasidjo naujas krizs
euro zonoje etapas. Finansins paramos paketai buvo skirti Graikijai, Airijai,
Portugalijai ir Ispanijai. Taiau tampa finans rinkose tssi iki 2012 m. vidurio, kai Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareikimas,
kad ECB padarys visk, ko reiks, kad bt isaugotas euras, nuramino rinkas.
Prasidjus krizei pagausjo svarstym apie btinyb baigti nebaigt
kurti EPS institucin struktr. Tokius silymus teik ir nemaai analitik,
ir finans rink atstov, neretai pateikusi alternatyvius euro zonos iirimo

76
scenarijus, ir ES institucijos, pirmiausia Europos Komisija3. Pagrindin toki
silym mintis buvo susijusi su poreikiu ES arba euro zonoje sutelkti finansinius iteklius, kurie bt naudojami asimetriniams okams suvelninti,
t. y. finansikai paremti rinkose nebegalinias skolintis euro zonos alis. Nors
konkrets silymai skyrsi (nuo euroobligacij vedimo ar valstybi skol subendrinimo iki euro zonos ido ir finans ministro), taiau visi turjo mint bendr bruo perskirstyti finansinius iteklius, sukuriant bendr euro
zonos biudet. ie svarstymai pasiek kulminacij 2012 m., kai keturios ES
institucijos pristat silymus sukurti tikrj EPS, numatant veiksm plan,
turint laipsnikai atvesti finansin, fiskalin, ekonomin ir politin sjung4.
Pastebtina, kad pagrindiniai tolesns integracijos ingsniai buvo silomi euro
zonos valstybi grupei ir prie jos norinioms prisijungti kitoms ES narms, o
su juos pristataniais Europos Komisijos, ECB ir Europos vadov tarybos pirmininkais danai dalyvavo ir euro grups vadovas Jeanas Claudeas Junckeris.
Taip veikiausiai buvo siekiama pabrti atskir euro zonos status lyginant su
visa ES ir rodyti ketinim imtis nauj integracijos projekt tik tarp euro zonos
ali, jei kitos ES alys (omeny paprastai turima Jungtin Karalyst) nepritart
tokiems silymams.
Vis dlto vertinant tai, kas buvo vieai svarstoma ir siloma, ir tai, dl
ko pavyko pasiekti sutarim tarp ES valstybi nari ir imtis gyvendinti, galima pastebti reikming atotrk tarp silym ir gyvendinam sprendim.
Didel dalis priimt sprendim ei paketas, Fiskalinio stabilumo paktas
(Sutartis dl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos) ir dviej paketas buvo
skirta ne naujiems integracijos gilinimo ingsniams, bet jau anksiau priimt
susitarim dl viej finans politikos grietesniam laikymuisi. Tiesa, reikia
pastebti, kad ECB panaudotos netradicins pinig politikos priemons (obligacij supirkimas antrinje rinkoje), Europos stabilumo mechanizmo (ESM)
sukrimas ir susitarimas dl bank sjungos, skaitant sprendim kurti Bendr
pertvarkos fond, yra tie nauj integracijos priemoni pavyzdiai, kurie gali
turti reikming tak finansini itekli persiskirstymui. Taiau kai kurios j
balansuoja ant teistumo ribos ir dl j Vokietijoje buvo inicijuoti kreipimaisi
Konstitucin teism. Be to, bent kol kas j apimtys yra ribotos arba j tak
Isamiau apie tai r. Vilpiauskas, R. Eurozone crisis and European integration: functional spillover,
political spillback?, Journal of European Integration, vol. 35, no. 3, April 2013, pp. 361-373.
4
r. European Council, Towards a Genuine Economic and Monetary Union. Report by President of the
European Council Herman Van Rompuy, EUCO 120/12, Brussels, June 26, 2012; European Commission,
A blueprint for a deep and genuine economic and monetary union. Launching a European debate. Communication from the Commission, COM (2012) 777 final, Brussels, 28.11.2012; President of the European
Council Herman Van Rompuy, Towards a Genuine Economic and Monetary Union, 5 December 2012,
http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/134069.pdf
3

77
itekli persiskirstymui vertinti sudtinga (ECB priemoni atveju). Taip pat
pastebtina, kad, pavyzdiui, ESM veikia ne kaip prastas perskirstymo mechanizmas, bet skolina las sunkumus patirianioms alims.

2. ES poskis link kompleksins diferenciacijos

Taiau svarbiausias priimt sprendim bruoas savo teisine ir politine
forma jie nra prasti sprendimai, priimami taikant Bendrijos metod. Keletas daugiausia dmesio susilaukusi susitarim buvo sudaryti u ES institucij rib ir bent kol kas yra tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriuos realizuojant
ES institucij vaidmuo yra ribotas. Tai pasakytina apie ESM sukrusi sutart,
kurioje dalyvauja euro zonos alys, Fiskalinio stabilumo pakt (tiesa, jo atveju
ES institucij vaidmuo yra reikmingesnis) ir dal bank sjungos, kuri taip
pat tvirtinama tarpvyriausybiniu susitarimu (susitarimas dl pastarojo ES Taryboje pasiektas pirmininkaujant Lietuvai). Kaip tik dl tokio pobdio susitarim kai kurie analitikai teigia, kad ES prasidjo tyli revoliucija, kurios
metu stiprja diferenciacija tarp euro zonos ir jai nepriklausani ES valstybi
nari, pirmosioms pltojant naujas integracijos iniciatyvas tarpvyriausybini
susitarim pagrindu5. Pastarieji papildo jau anksiau ES pradtas taikyti institucins diferenciacijos formas, tokias kaip nuolatins iimtys (angl. opt-outs),
taikytos dalyvaujant EPS ir laisvs, saugumo ir teisingumo erdvje, o taip pat
glaudesnio bendradarbiavimo instrument, realizuot skyryb teiss ir ES patento atvejais6.
Sutinkant su teiginiu apie naujj ES tarpvyriausybikum, vis dlto, galima bt uginyti kit ios tezs dal apie augani diferenciacij tarp euro
zonos ir jai nepriklausani ali. inoma, euro zona dar nuo Mastrichto sutarties pasiraymo matoma kaip potenciali integracijos gilinimo platforma, o
federacijos scenarijaus galimyb velgiantys analitikai ir iuo metu btent euro
zon mato kaip federacijos keliu galini eiti ES ali grup, kuri galt sukurti
atskir biudet ir atskir ekonomin vyriausyb7. Be to, Fiskalinio stabilumo
paktas dar labiau padidino skirt tarp euro zonos ir jai nepriklausani ali,
pavyzdiui, formalizuodamas euro zonos vadov susitikimus, nors ir kartu
Buras, P. The EUs silent revolution, Policy Brief ECFR 87, , September 2013 [European Council on
Foreign Relations].
6
Blockmans S. ed., Differentiated Integration in the EU. From the Inside Looking Out, Brussels: Centre for
European Policy Studies, 2014.
7
r. Piris, J. C., The Future if Europe. Towards a Two-Speed EU?, Cambridge: Cambridge University Press,
2012. Notre Europe centro darbuose analizuojamas panaus scenarijus r. Delors, J. Fear not, we will get
there!, Notre Europe, 27 June 2013.
5

78
numatydamas atvejus, kada juose gali dalyvauti euro zonai nepriklausani
ali atstovai. Taiau pastebtina, kad nuo krizs pradios vyk irykj
valstybi nari preferencij skirtumai ir su tuo susij institucins diferenciacijos procesai kaip tik stebina savo vairove, perengiania skirties tarp euro
zonos ir jai nepriklausani ali ribas.
Kitaip sakant, tarp euro zonai priklausani ali irykjo gan didel
preferencij vairov, kurios vienas i pavyzdi yra iniciatyva pradti glaudesnio bendradarbiavimo procedr dl finansini sandori mokesio tarp (tik)
vienuolikos euro zonos ali. Jei i glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyva
galiausiai bt realizuota, ji tapt pirmu rykesniu institucionalizuotos diferenciacijos euro zonos viduje pavyzdiu. Taip pat reikia atkreipti dmes, kad
kai kurie analitikai (daniausiai atstovaujantys Pranczijoje populiari nostalgij tiems laikams, kai Europos Bendrij sudar nedidel valstybi grup)
silo imtis federacijos krimo tarp ei ar septyni valstybi nari, kurioje
kartu su dauguma EB steigj dar galt dalyvauti ir Ispanija ir galbt Lenkija8.
Akivaizdu, kad io poirio atstovams net ir euro zonos grup jau yra tapusi
pernelyg didel ir heterogenika nacionalini preferencij poiriu, kad bt
galima susitarti dl federacijos lygmens bendr mokesi ar dl bendr federalini politini institucij.
Taip pat galima prisiminti ir skirtingas ES valstybi koalicijas, kurios
20112013 m. buvo susiformavusios derybose dl naujosios finansins perspektyvos (20142020 m.) ir kurios i dalies atitinka iaurs (mokani ES
biudet daugiau, nei gaunani i jo) ir Piet (daugiau gaunani i ES biudeto, nei mokani j) skirt. inoma, tokios vienkartini klausim koalicijos nuolat susidaro svarstant vairius Europos Komisijos pasilymus ir jos
nra institucionalizuotos, taiau i deryb metu iaikjs ne tik Jungtins
Karalysts, bet ir Vokietijos, Nyderland ar Suomijos vadov nenoras didinti
ES biudet iliustruoja gilesns integracijos ribas.
Panai skirtis irykjo ir derybose dl bank sjungos, kuri metu ypa
aikiai skyrsi Vokietijos ir Pranczijos pozicijos. Pastebtina ir tai, kad viena
i ei Europos Bendrijos steigj Nyderlandai, tradicikai laikyta nuolatine
branduolio dalyve, pastaruoju metu irgi isiskiria vidaus politine diskusija apie
pasiektas Europos integracijos ribas. Kaip teigiama Nyderland vyriausybs
inicijuotoje ataskaitoje, kuo glaudesns sjungos laikai kiekvienoje politikos
srityje jau baigsi, o ios alies Vyriausybs nuomone ES turt susilaikyti
nuo nauj iniciatyv tokiose srityse, kaip baudiamoji teis, tiesioginiai mor. Godino, R., Verdier, F. Heading towards a European Federation. Europes Last Chance. Notre Europe, Policy Paper No. 105, 11 February 2014.
8

79
kesiai ar socialin apsauga. Tokios nuostatos rodo reikming pokyt alies
Europos politikoje.
Panaius nacionalini preferencij skirtumus galima nesunkiai pastebti ir analizuojant euro zonai nepriklausani ES valstybi nari pozicijas svarbiausiais nuo krizs pradios svarstytais klausimais. Fiskalinio stabilumo pakt
pasira 25 valstybs nars (vliau stojusi ES prie jo prisijung ir Kroatija).
ekijoje pasikeitus prezidentui ir vyriausybei taip pat prasidjo diskusijos dl
prisijungimo prie io susitarimo. Dalis euro zonai nepriklausani ali taip
pat prisijung prie Euro plius susitarimo, kur pasira 23 ES valstybs. Geriausiai nacionalini preferencij tarp euro zonai nepriklausani ali skirtumus
iliustruoja toki ali kaip Jungtin Karalyst, vedija ir Lenkija skirtumai.
Pirmojoje vyksta intensyvi politin diskusija dl dalies kompetencij susigrinimo i ES ar net istojimo i Sjungos10. Antrojoje, nors skirtingai nei Jungtin Karalyst ar Danija, neturinioje nuolatins iimties i dalyvavimo EPS,
patariamajame referendume atmetus prisijungimo prie euro zonos iniciatyv,
is procesas atidtas neribotam laikui, o naujos integracijos iniciatyvos, pavyzdiui, bank sjunga, vertinamos santriai11. Treiosios vadovai siekia aktyvaus alies dalyvavimo ES politikoje kartu su Vokietija ir Pranczija, taiau
iki vyki Ukrainoje nerod didelio entuziazmo keisti savo vykdomos pinig
politikos ir pradti stojimo EPS proces.
Taigi, kitas svarbus klausimas ar tokia krizs metu iaugusi institucin vairov (kompleksin diferenciacija) yra tik laikinas su krizs sukeltomis
pasekmmis susijs reikinys, ar jis ymi nauj Europos integracijos etap, kuriame tokio pobdio instituciniai skirtumai tik stiprs. Pastebtina, kad Fiskalinio stabilumo paktas numato galimyb prisidti ir dar neprisijungusioms
ES alims, o kitos integracijos iniciatyvos, pavyzdiui, bank sjunga taip pat
yra atviros norinioms prisijungti euro zonai nepriklausanioms valstybms
narms. Taiau ar kol kas noro dalyvauti iuose integracijos projektuose nerodanios alys prisijungs vliau, veikiausiai, priklausys nuo t veiksni, kurie
lm iaugusi nacionalini preferencij vairov ir jos slygotas sustiprjusias
9

Ministerie van Buitenlandse Zaken, NL subsidiarity review explanatory note, Policy Note, 21.06.2013,
http://www.government.nl/documents-and-publications/notes/2013/06/21/nl-subsidiarity-review-explanatory-note.html
10
Jungtins Karalysts vyriausybs atliekama ES kompetencij perira pateikia domi alies narysts
ES vertinim, su kuriais galima susipainti tam skirtame puslapyje https://www.gov.uk/review-of-thebalance-of-competences .
11
Pastebtina, kad panaiame diskusij apie tai, kaip ES turt reaguoti kriz kartyje 2011 m. rugsjo
15 d. du vedijos ministrai (Usienio reikal ir Finans) bendrame straipsnyje Franfurter Algemeine Zeitung spjo apie dviej greii Europos pavojus (remiamasi angliku straipsnio vertimu, pateiktu autoriui
vedijos usienio reikal ministerijos paymoje).
9

80
diferenciacijos tendencijas. I toki veiksni pirmiausia pamintina ES valstybi
nari vidaus politika, rinkj nuostatos tolesns integracijos atvilgiu ir iors
spaudimas. Kaip rodo jau mintas ekijos pavyzdys, pasikeitus valdantiesiems
gali keistis ir alies Europos politika ir jos dalyvavimas vairiuose integracijos
projektuose. Kaip rodo Lenkijos pavyzdys ir kai kuri ios alies institucij vadov pasisakymai, paatrjusi saugumo situacija Ryt kaimynystje ir Rusijos
veiksmai Ukrainoje gali pastebimai pakoreguoti Lenkijos vadov nuostatas stojimo euro zon klausimu12. Taiau Lenkijos atveju prisijungimo prie EPS perspektyvos pirmiausia priklausys nuo vidaus politikos, kadangi euro vedimui yra
btina keisti alies konstitucij, o tam reikia 3/5 parlamento nari palaikymo.
Tad kol kas sudtinga prognozuoti, kaip toliau pltosis institucin diferenciacija ES. Aiku tik tai, kad naujas ES sutarties keitimas politikai bt labai sudtingas, nors pastaruoju metu i idj vl m kelti Vokietijos atstovai.
Dar sudtingesnis didij integracijos vizij gyvendinimas ir toki projekt
kaip Europos Komisijos pirmininko metiniame praneime Europos Parlamente pasilyto rytingo susitarimo Europai (angl. a decisive deal for Europe)
realizavimas13. Pastarj met ES reagavimo kriz priemoni gyvendinimo
patirtis rodo, kad sprendim primimas vyksta ne pagal ES institucij ir analitik formuluojamas vizijas, bet iekant kompromis tarp skirting valstybi
nari, kuri metu daugelis valstybi vadov ne tik atsivelgia svarbiausi interes grupi reikalavimus, bet ir orientuojasi savo ali rinkj nuotaikas.
Krizs metu iaugusi vidaus politikos svarba yra viena i svarbiausi institucins diferenciacijos prieasi.

3. Diferenciacija ES ali vidaus politikos pasekm

Kai kurie autoriai pai ES vadina diferencijuotos integracijos sistema,
teigdami, kad diferenciacija tiek vertikali (tarp skirting valdymo lygi, kitaip sakant, centralizacijos atvilgiu), tiek funkcin (tarp vieosios politikos
srii), tiek horizontali (tarp skirting geografini darini) yra nuolatins Eu-

Apie btinyb perirti Lenkijos planus sivesti eur, juos paankstinant, siedamas tai su krize Ukrainoje
pasisak Lenkijos centrinio banko vadovas M. Belka. r. Boomberg, Ukraine crisis means Poland needs
to reconsider euro, Belka says, March 3, 2014, available at http://www.bloomberg.com/news/2014-03-03/
ukraine-crisis-means-poland-needs-to-reconsider-euro-belka-says.html
13
is silymas ir apm jau mint keturi sjung (bank, fiskalins, ekonomins ir politins) krim.
r. Barroso, J. M. State of the Union 2012 Address, Plenary Session of the European Parliament, Speech
12/596, Strasbourg, 12 September, 2012, available at http://ec.europa.eu/soteu2012/index_en.htm
12

81
ropos integracijos bruoas . Nenuostabu, kad vienas i svarbiausi diferenciacij lemiani veiksni yra nacionalini preferencij skirtumai, kurie savo
ruotu siejami su ali vidaus politika ir jos veikjais. Taigi, teiginys, kad ES
valstybi diferenciacija yra susijusi su j vidaus politika nra naujas. Taiau
pastaraisiais metais ES nauja yra tai, kad valstybi nari visuomens m aktyviau domtis ES ir euro zonos reikalais. Pus imtmeio nuo pat Europos
Bendrij sukrimo Europos integracijos procesas buvo elito reikalas, kuriuo
visuomen menkai domjosi. Absoliuti dauguma ES sprendim, susijusi su
bendrosios rinkos tvirtinimu, buvo pernelyg techniniai, tad elitas veik nebyliai pritariant visuomenei 15. ES usim reguliavimo klausimais, kurie paprastai nesukeldavo visuomenei matom finansini pasekmi, iskyrus bendrosios
ems kio politikos priemones.
Euro zonos krizs metu suintensyvjo diskusijos perskirstymo tarp euro
zonos ali klausimais. Nors ESM los yra skolinamos, o ne tiesiog perskirstomos i vien euro zonos ali kitoms, taiau daugelyje iniasklaidos priemoni ir vie diskusij finansin parama Graikijai ir kitoms alims suprantama
kaip perskirstymas16. Kaip tik dl pasikeitusio ES politikos pobdio ir didesn
svarb jos diskusijose gavusi perskirstymo klausim daugelio ES ali visuomen pradjo atidiau domtis tuo, kas vyksta Sjungoje ir k joje sprendia
valstybi nari vyriausybs17. Iaugs rinkj susidomjimas ES ir ypa euro
zonos reikalais, kitaip sakant, iaugusi Europos reikal politizacija pastebimai
apribojo valstybi nari vyriausybi deryb erdv. Btent vidaus politikoje,
skaitant ir Konstitucinio teismo sprendimus, reikt iekoti Vokietijos vyriausybs pozicijos tokiais klausimais kaip euroobligacijos, skol sutelkimas ar
bendro indli draudimo fondo sukrimas paaikinimo. Kaip parod Vokietijos visuomens apklausos, atliktos sibgjant deryboms dl bank sjungos
ir artjant Vokietijos parlamento rinkimams, dauguma apklaustj nepritar
finansini itekli sutelkimui tarp euro zonos ali ir tokioms iniciatyvoms
kaip euroobligacijos18.
14

Leuffen, D., Rittberger, B., Schimmelfennig, F. Differentiated Integration. Explaining Variation in the
European Union, Hampshire: Palgrave Macmillan, 2013.
15
apibdinim pateik vienas i pirmj Europos integracijos teoretik, neofunkcionalizmo pradininkas
E. Haas. r. Haas, E. B. The Uniting of Europe, Stanford: Stanford University Press, 1968, pp. xii.
16
Tai rodo ir vieos diskusijos, kurios vyko, pavyzdiui, Estijoje, kai Estijos Respublikos Rygikogas 2012 m.
svarst ESM ratifikavimo klausim.
17
Plaiau apie tai r. Vilpiauskas, R. Eurozone crisis and European integration: functional spillover,
political spillback?, Journal of European Integration, vol. 35, no. 3, April 2013, pp. 361-373.
18
Peel, Q. Germans hostile to further transfer of funds to eurzone, says poll, Financial Times, September
3, 2013, http://www.ft.com/cms/s/0/c5ba1f82-14a8-11e3-b3db-00144feabdc0.html#ixzz2dvNqJ6el. Tiesa,
pastebtina, kad lyginamieji visuomens nuomons skirtingose ES alyse tyrimai rodo, kad Vokietijos
gyventojai vis dlto yra tarp labiausiai palaikani ES r. Kohut, A. European Unity on the Rocks.
Greeks and Germans at Polar Opposites, Global Attitudes Project, Pew Research Center, May 29, 2012.
14

82
Tiesa, domu, kad krizei paatrjus ir ikilus klausimui dl paramos Ispanijos bank sektoriui, 2012 m. Vokietijos vyriausyb buvo pritarusi bank
sjungos krimui, kurio netrukus msi ES institucijos. Nors ir nenoriai ji taip
pat galiausiai pritar laipsnikam bank pertvarkos fondo sukrimui, veikiausiai taip siekdama ivengti dar blogesnio scenarijaus atskir Piet Europos
ali pasitraukimo i euro zonos. Taiau Vokietijos vyriausybs pozicija kit
finansini itekli sutelkimo tarp euro zonos ali priemoni atvilgiu iliko neigiama, bent kol nebus pakeista ES sutartis. Be to, Vokietijos vyriausyb
pinig perskirstymo priemones sieja ir su didesne centralizuota atskaitomybe (valstybi kontraktais, kuriuose numatomos konkurencingumo didinimo
priemons) ir valstybi nari ekonomins politikos kontrole, o tokie silymai
kelia Pranczijos ir kai kuri kit euro zonos ali vadov nepasitenkinim.
inoma, ES sprendim primimo procesui svarbus ne tik valstybi nari
visuomens susidomjimo ES reikalais padidjimas, bet ir neigiam nuostat
ES atvilgiu sustiprjimas. Nors reikt isamesni visuomens nuomoni
kaitos tyrim, taiau vairios ES alyse atliekamos apklausos teikia pagrindo
galvoti, kad euro zonos kriz ir kai kuriose jos alyse gyvendinamos priemons
(biudeto deficito mainimas ir struktrins reformos) sukl dalies visuomens nepasitenkinim. Tai aikiausiai matoma Graikijoje, kur ne tik iaugo neigiamai vertinani ES veikl krizs metu skaiius, bet ir vyko danos demonstracijos ir kitokios protesto akcijos19. Taiau visuomens nuostatos ES atvilgiu
tapo kritikesns ir kitose ES alyse20. Tiktina, kad ie visuomens nuostat
pokyiai gali atsispindti ir rinkim Europos Parlament rezultatuose.
Taip pat pastebtina, kad nuo krizs euro zonoje pradios pastebimai
sustiprjo tarpvyriausybinis ES sprendim pobdis, kur galima bt vadinti
bendru ES poskiu link tarpvyriausybikumo. Pastarj rodo ne tik jau aptartas
daniau naudojamas nauj tarpvyriausybini susitarim tarp dalies valstybi
nari formatas, bet ir iaugs Europos vadov tarybos ir jos pirmininko vaidmuo, sprendiant euro zonos krizs reikalus ar derantis dl naujos finansins
perspektyvos21. domu, kad is pokytis sutapo ne tik su krizs pradia ES, bet ir
su Lisabonos sutarties nuostat sigaliojimu. Kartu pastebtina, kad sustiprjus tarpvyriausybikumui ES politikoje kartu pastebimas ir Europos Komisijos
vaidmens susilpnjimas.
r., pavyzdiui, Mahony, H. Approval of EU leadership lowest in Greece, EUObserver, 08.01.2014,
http://euobserver.com/political/122660, Traynor, I. Crisis for Europe as trust hits record low, The Guardian, April 24, 2013, available at http://www.guardian.co.uk/world/2013/apr/24/trust-eu-falls-record-low.
20
r. Torreblanca, J. I., Leonard, M. The Continent-Wide Rise of Euroscepticism, European Council on
Foreign Relations, ECFR Policy Memo 79, May 2013, Serricchio, F., Tsakatika, M., Quaglia, L. Euroscepticism and the Global Financial Crisis, Journal of Common Market Studies, 2013, vol. 51, no. 1, pp. 51-64.
21
r. Dinan, D. Governance and Institutions: Implementing the Lisbon Treaty in the Shadow of the Euro
Crisis, Journal of Common Market Studies, 2011, vol. 49, S1 Annual Review, pp. 103-121.
19

83
4. Diferenciacija ir Lietuva
Lietuvoje nuo pat stojimo ES tarp aktyviausiai integracija besidomini politikos formuotoj nusistovjusi nuomon, kad Lietuvos interesus atitinka kuo platesnis Bendrijos metodo naudojimas, stipri Europos Komisija ir
kitos virvalstybins ES institucijos ir priklausymas ES valstybi nari branduoliui. Tiesa, prisiminus neskming bandym sivesti eur nuo 2007 m. galima konstatuoti, kad ne visada pavykdavo ias nuostatas realizuoti praktikai,
o kaip rodo ltas ir sudtingas Paslaug direktyvos perklimas, net ir vairiuose
alies dokumentuose deklaruota oficiali pozicija apie bendrosios rinkos svarb
praktikai nebtinai buvo sklandiai gyvendinama.
Vis dlto nuo krizs pradios suintensyvjusi diferenciacija ES kelia ir
konceptuali klausim, susijusi su Lietuvos interes apibrimu. Pirmasis
klausimas susijs su tarpvyriausybini susitarim formato naudojimu. Ar toks
formatas priimtinesnis u ES sutartyje numatyt instrument ir institucij
naudojim? Derybins galios poiriu veikiausiai reikmingo skirtumo nra,
nes ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos derybins galios yra santykinai nedidels, o kaip Lietuvos atstovai sitikino pirmininkaudami ES Tarybai, maj
valstybi sjungininke vadinama Europos Komisija taip pat neretai turi savo
darbotvark. irint plaiau, tokio pobdio susitarim vykdymas gali leisti geriau suderinti skirting valstybi nari preferencij skirtumus, ilaikant
Europos Sjungoje Jungtin Karalyst, bet nesuteikiant jai galios inaudoti derybas Europos Sjungoje vidaus politikos tikslais. inoma, svarbu, kad tokie
tarpvyriausybiniai susitarimai bt atviri vliau norinioms prisijungti alims
ir numatyt galimyb dalyvauti, kai svarstomi institucini reform klausimai.
Kitas svarbus klausimas yra susijs su Lietuvos prisijungimu prie euro
zonos, prie kurios jau prisijungusi Estija ir Latvija. iuo metu jau nusistovjs
konsensusas, kad Lietuvai bus sudarytos politins ir teisins galimybs nuo
2015 m. sivesti eur ir tapti devyniolikta euro zonos nare. Tai galima vertinti kaip paskutin ijimo i krizs ingsn, kur smarkiai palengvina jau por
deimtmei Lietuvoje veiks ir nuo 2002 m. lit su euru susiejs valiut valdybos modelis. io sprendimo laik nulm konvergencijos kriterij atitikimo
laikas, o elito apsisprendim pasikeitus valdaniai daugumai po 2012 m. Seimo
rinkim toliau tsti biudeto deficito mainimo politik ir stoti euro zon
veikiausiai slygojo rinkinys ekonomini, saugumo ir politini elito motyv.
Tad nors Lietuva prisijung prie Fiskalinio stabilumo pakto ir maiau
pareigojanio euro plius pakto, naryst euro zonoje ir skminga laikoma
tvarkymosi su ekonomine krize patirtis tvirtins Lietuvos kaip branduolio

84
valstybs ES status, bendros valiutos ryiais susietos su Vokietija, Pranczija
ir kitomis euro zonos alimis. Taiau gijus status klausimas apie tolesn
integracij iliks tiek politine, tiek dalykine prasme. Politikai iliks paskata
dalyvauti naujose ekonomins integracijos iniciatyvose ar jos bt tarp dalies euro zonos ali, ar tarp dalies vis ES valstybi. Vis dlto galima teigti,
kad dalykine prasme bt prasminga pirmiausia vertinti nauj integracijos
iniciatyv poveik alies ekonomikos pltrai ir konkurencingumui. vertinant
jau senokai vykstanias diskusijas apie pelno mokesio bazs harmonizavimo
poreik, kur ypa pabria Pranczijos ir Vokietijos vadovai, taip pat glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyv finansini sandori mokesio klausimu,
galima spti, kad tiktinos naujos integracijos iniciatyvos veikiausiai bus susijusios su mokesi derinimu. Lietuvos atveju tai, veikiausiai, reikt mokesi
padidinim.
Galima bt teigti, kad Lietuvai tapus euro zonos nare aktualesni u
naujas integracijos iniciatyvas bt kiti du prioritetai. Vienas ES jau anksiau
priimt sprendim praktinis realizavimas, skaitant ir vis dar nebaigt kurti
bendrj rink, ypa tokiose srityse kaip paslaugos ir infrastruktra. iuo atvilgiu tebeegzistuojanti fragmentacija yra alinga ir ekonomine, ir politine
prasme. alia bendrosios rinkos princip praktinio laikymosi taip pat svarbu
laikytis ir jau priimt fiskalins politikos taisykli, kuri pagrindu bt ivengta tokios situacijos, kai kriz pasitinkama neturint jokio fiskalinio rezervo
kaip vyko 20082009 m. Tiek Lietuva, tiek kitos euro zonos valstybs dar turi
tinkamai ibandyti, kaip veikia krizs metu sustiprinti ekonomins politikos
koordinavimo mechanizmai ir paskatos subalansuoti biudetus. Nors Lietuva ir kitos Baltijos alys pastaraisiais metai yra pateikiamos kaip geri tvarkymosi su krize pavyzdiai, taiau kol kas nra aiku, ar tai gali tapti ilgalaikiu
sitvirtinimu iaurje, t. y. tapti konkurencingum ir proting finans politik ilaikania alimi. Tai paaiks po ilgesnio ekonominio augimo laikotarpio,
apimanio bent vien rinkim cikl.
Kitas svarbus klausimas ar Lietuvai naudingas toks skirtingas pagrindini regiono partneri (Latvijos, Estijos, Lenkijos, vedijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos) statusas dalyvavimo vairiose ES integracijos iniciatyvose
poiriu. Kol kas i situacija, atrodo, netrukd siekti bendr tiksl ES darbotvarkje, i dalies dl to, kad visos alys dalyvauja ES bendrojoje rinkoje.
Pagrindiniai Lietuvos interesai taip pat susij su bendrosios rinkos princip
tvirtinimu tarp i ali energetikos sektoriuje. Baltijos energetikos jungi
rinkos planas (angl. BEMIP) yra dar vienas velnios diferenciacijos pavyzdys,
tvirtintas nedaugelio ES ali susitarimu, kuris sudaro galimyb gyvendinti

85
projektus, aktualius tik to regiono ES narms, taip pat ir kartu su ES institucijomis sprendiant kolektyvinio veikimo problemas. Nors ekonomine prasme
bt naudingas ir panaaus regioninio darinio aktyvesnis bendrosios rinkos
princip diegimas paslaug srityje, taiau abejotina, ar dl skirting ekonomini ir socialini iaurs ir Baltijos ali modeli pavykt tai realizuoti.
Apskritai Baltijos jros regiono ES valstybs, nors nuo krizs pradios
danai pavadinamos iaurs valstybmis, yra skirtingos daugeliu atvilgiu,
skaitant ir j dalyvavim skirtinguose ES integracijos projektuose. Pastebtina, kad artimiausiais metais net trys alys Danija, vedija ir Lenkija tebebus
u euro zonos rib. i Baltijos jros regiono ES ali grup dar domi ir tuo,
kad joje dalyvauja pastaraisiais metais svarbiausia ir didiausi derybin gali
ES turinti valstyb Vokietija. Nors nemaai analitik ES kritikuoja Vokietijos vadov atsargum, sprendiant euro zonos ali problemas, taiau kol kas
btent Vokietijos atstov indlis krizs valdym veikia kaip svarbus situacij
stabilizuojantis veiksnys. Jei ateityje vl sustiprt euro zonos iirimo ar kai
kuri ali pasitraukimo i jos rizika, Lietuvai bt naudinga siekti ilikti vienos valiutos bloke kartu su Vokietija. Be to, tokio scenarijaus atveju bt naudingas ir kit svarbiausi Lietuvos prekybos ir investicij partneri ES nari
dalyvavimas bendros valiutos erdvje.

Ivados
Prasidjus euro zonos krizei vl suintensyvjo analitik ir ES institucij raginimai stiprinti ES ekonomin valdym ir pinig sjung papildyti
tikra ekonomine (bank, fiskaline), o galiausiai ir politine sjunga. Kadangi
toks scenarijus sunkiai sivaizduojamas dalyvaujant kai kurioms euro zonai
nepriklausanioms alims (Jungtinei Karalystei), tuo paiu suintensyvjo ir
diskusijos apie dviej greii ES ir euro zonos valdymo stiprinim ir nauj
kompetencij ir finansini itekli sutelkim tarp jos ali. Tokie susitarimai
kaip Fiskalinio stabilumo paktas, Europos stabilumo mechanizmas ir bankins sjungos priemons (Bendras prieiros mechanizmas ir Bendras bank
pertvarkos mechanizmas) taip pat pateikiamos kaip ingsniai link federacins
struktros, kuriamos tarp euro zonos valstybi.
Vis dlto, kol kas dar anksti prognozuoti, kad euro zonos ali pagrindu
artimiausiais metais galt bti sukurta fiskalin ar tuo labiau politin sjunga
su savarankiku biudetu ir naujomis ekonomins politikos prieiros galiomis, perduodaniomis sprendim gali euro zonos institucijoms. Bent kol kas
nacionalins pozicijos finans sutelkimo ir ekonomins politikos kontrols

86
klausimais tarp pai euro zonos ali yra gana skirtingos, o visuomen daugelyje j gana santriai vertina toki perspektyv. ie veiksniai riboja didesns
ES branduolio valstybi integracijos perspektyv. Be to, euro zonai nepriklausanios alys prieinsis dviej greii modelio sukrimo galimybei.
Artimiausiais metais labiau tiktinas kompleksins diferenciacijos dominavimas, galbt iek tiek keiiantis konkreiuose susitarimuose dalyvaujani
ali skaiiui. Kai kurios euro zonai nepriklausanios alys ir toliau neskubs
stoti j, kitos gali suintensyvinti pasirengim stojimui j, ypa jei paatrjusi saugumo situacija Ryt kaimynystje pakoreguos euro vedimo naudos ir
snaud balans. Atrodo, kad atslgusi tampa euro zonoje sumaino ir Vokietijos ir kai kuri kit ali vadov nor imtis tolesni integracijos ingsni.
Veikiausiai pagrindinis dmesys bus sutelkiamas ekonomins politikos koordinavim tarp ES valstybi nari, j fiskalinius rodiklius ir konkurencingumo
stiprinimo priemones, galbt toliau siekiant realizuoti kontrakt su kiekviena
alimi idj, siejant su galimybe panaudoti ES las. Tiesa, abejotina, ar pavyks
sutarti dl vadinamos euro zonos ali ok absorbavimo funkcijos, silytos
ES institucij. Naujas ES sutarties persiderjimas, apie kur vl pradjo kalbti
Vokietijos vyriausyb, priklausys nuo Europos Parlamento rinkim rezultat,
diskusij Europos klausimais atskirose ES alyse, ypa Jungtinje Karalystje ir
rinkj nuostat kaitos.
Tiktina, kad 2015 m. Lietuvos padtis ES reikmingai pasikeis ji taps
euro zonos nare, be to, turt bti baigiami pirmieji energetikos jungi ir
alternatyvi tiekimo altini projektai. Tai bus turbt svarbiausi Lietuvos padties ES pokyiai nuo jos stojimo Europos Sjung. Per narysts ES deimtmet Lietuva igyveno ekonominio pakilimo, staigios krizs, atsigavimo
ir naujo ekonominio augimo laikotarp. Politinis konsensusas alies viduje
dl protingos viej finans politikos ir konkurencingumo stiprinimo galt
padti Lietuvai sitvirtinti kol kas gana skirtingas alis jungianioje iaurs
grupje. Lietuvos interesas bt siekti, kad Jungtin Karalyst pasilikt ES,
o Vokietija ir toliau veikt kaip stabilizuojanti euro zon ir ES politik alis.
Artimiausiu metu svarbiausia bt tinkamai gyvendinti jau anksiau priimtus
ES vidaus rinkos ir ekonomins politikos koordinavimo sprendimus ir pltoti
integracij tarp Baltijos jros regiono ES ali. Diferenciacija ES, perengianti
euro zonos ir jai nepriklausani ali skirt, veikiausiai iliks svarbiu Europos
Sjungos bruou.
2014 m. balandis

87
Valerij pak

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

Turkijos usienio politikos modelis:

atveriant naujus horizontus
Turkija, siekdama tarptautinio autoriteto, remiasi savo sukurtu demokratijos modeliu, todl i
musulmon valstyb turi daugiau galimybi kreiptis Artimj Ryt regiono visuomenes ir pasilyti
joms nauj paradigm dl i ali ateities, utikrinant j teisingumo ir lygybs siek. Tai vienintel
musulmon valstyb su funkcionuojania demokratija, orientuota Vakar pasaul. Turkijos politinio elito ireikiama pozicija dl alies modernizacijos vizijos ir tradicin musulmon visuomens
pasaulira atspindi alies vidins raidos suderinamum. Nagrinjant Turkijos usienio politikos
principus, ,,Strateginio gylio doktrin, Turkijos usienio politikos gaires, tendencijas, strategijas,
kryptis ir vizijas, galima velgti doktrinos princip taikymo galimybes, atsivelgiant esminius XX
XXI ami geopolitinius pokyius. Turkijos stojimo Europos Sjung klausimas yra sudtingas ir
kontraversikas, vienas sudtingiausi Europos Sjungos usienio politikos aspekt. Todl Turkijos
politinio elito sprendim primimo modelio supratimas leis Europos Sjungos (taip pat ir Lietuvos)
politikams priimti aikius pamatuotus sprendimus ios alies atvilgiu.

vadas
Europos Sjunga (toliau ES) siekia tapti globaliu aidju tarptautinje
arenoje, taiau dabartin padtis aikiai rodo, kad ES ioriniai veiksmai galt
bti efektyvesni ir galimybs daug veiksmingesns. Europos saugumo strategijoje (ESS), priimtoje 2003 m. gruodio mnes, aikiai idstytos svarbiausios
ES saugumo politikos nuostatos, konstatuojama, kad regioniniai konfliktai yra
viena i pagrindini grsmi ES saugumui.
Bendrosios usienio ir saugumo politikos strateginis tikslas yra plsti
saugumo ir stabilumo zon aplink Europ, nenuostabu, kad ES Taryba tai ir
idst ioje strategijoje: Mes dabar turime imtis aktyvesni veiksm sprendiant Piet Kaukazo problemas1. Be abejo, vykstant sisteminiams Arab pavasario pokyiams, prie toki region priskiriami Artimieji Rytai ir iaurs
Valerij pak Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Karins diplomatijos magistro programos absolventas. Adresas korespondencijai: ilo 5a, 10332 Vilnius; tel. 8-5-210 3569, el. p. valerijspak@
gmail.com
1
A Secure Europe in a Better World European Security Strategy, Council of European Union, Brussels, 12
December 2003, www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/78367.pdf, p. 13, 02 07 2013.
*

88
Afrika. Todl tarpininkavimo ir konflikt sureguliavimo kontekste Turkija
daniausiai minima kaip aktyvus regiono veikjas. Nemaai mokslinink atkreip dmes ios valstybs gebjim atlikti svarb vaidmen sprendiant
regioninius konfliktus ir ginus, ypa dviejuose kaimyniniuose ES regionuose Artimuosiuose Rytuose ir Piet Kaukaze.2 Dabartinis Turkijos usienio
reikal ministras Ahmetas Davutolu silo ,,dinamikesn ir funkcin ryi
su ES struktr, kuri ne tik padt Turkijai tapti visateise nare, bet ir prisidt
prie ES transformacijos tampant veiksmingesne pasaulins politikos aidja3
Bipols pasaulio sistemos pabaiga tapo svarbiausiu sisteminiu faktoriumi, suteikusiu pagreit naujojo Turkijos usienio politikos kelio paiekai. Per
reguliavimo proces Turkijai teko pltoti nauj santyki perspektyvas iekant
nauj koncepcij, kuriomis ji galt vadovautis keisdama usienio politikos
krypt. Turkijos politikos vizija dl Artimj Ryt regiono galutinai buvo suformuota per XXI amiaus pirmj deimtmet. Dl vykusi regionins geopolitins aplinkos pasikeitim Turkijoje pradta gilintis Eurazijos koncepcij,
kaip vien i pagrindini geopolitikos svok. Taikydami klasikinius Vakar
geopolitinius metodus dl Eurazijos (pradedant Halfordu Mackinderiu, Nicholu Spykmanu ir baigiant Zbigniewu Brzezinskiu), Turkijos teoretikai paband kurti nauj alies geopolitin vizij, nors daugeliu atvej j padarytos
prielaidos labai skiriasi nuo Vakar mokslinink gaut ivad.
Per pastarj deimtmet Turkija gerokai sustiprino savo politin ir ekonomin tak aplinkiniams regionams, o jos svarba tapo matoma ir tarptautiniu mastu. Tai sukl isamias intelektualias akademini ir politini sluoksni
diskusijas apie Turkijos usienio politikos tikslus ir kryptis, jos gerjanius
santykius su kaimynais. iuos santykius lm besikeiianti Turkijos usienio
politika, pasitelkusi velniosios galios svertus ir konstruktyv dialog.
Vakaruose, daugiausia Europoje, Turkijos politinis gyvenimas ir jos usienio politikos veikj sprendimai daniausiai yra vertinami stebint deryb
dl stojimo ES proceso eig. Pasak Talipo Kkcano ir Mjge Kkkele,
Turkijos istorinis identifikavimasis su Europa ir jos besitsianios pastangos
Lainer S., zcan M., hsan Bal, European Union with Turkey. The Possible Impact of Turkeys Membership
on the European Union (Ankara: ISRO, 2005), p. 1586; zlem Terzi, Evolving European Security Capabilities and EU-Turkish Relations, Perceptions. Journal of International Affairs, Vol. 9, No.1 (March May
2004), p. 99118; Thanos Dokos, Turkey and European Security, in Constantine Avranitopoulos (ed.),
Turkeys Accession to the European Union. An Unusual Candidacy (Berlin, Heidelberg: Springer Verlag,
2009), p. 7585.
3
Davutoglu A., ,,Turkish Foreign Policy and the EU in 2010, in Turkish Policy Quarterly, Vol. 8, No. 3 (Fall
2009), p. 15, http://www.turkishpolicy.com/article/433/. Davutolu A., Trkiye Avrupann Bir Parasdr
(Davutolu: Turkey is part of Europe), in Radikal, 17 February 2013, http://www.radikal.com.tr/Radikal.
aspx?aType=RadikalD, 07 02 2013.
2

89
prisijungti prie ES privert daugum Turkijos moni Vakarus sutapatinti su
Europa. Taiau diskusijos apie tai, kaip Vakarai iri Teisingumo ir pltros
partijos (turk. Adalet ve Kalknma Partisi, toliau AKP) usienio politikos tstinum ir pasikeitimus, dar visai neseniai atspindjo amerikiei nuotaikas.4
Turkija buvo apibriama kaip ,,prarasta sjunginink, o jos Ryt politika
buvo pripainta kaip konkuruojanti su JAV interesais Artimuosiuose Rytuose.
Prie tokio poirio labai prisideda ir ES politini funkcionieri netikrumas
dl Turkijos usienio politikos krypties. Taip pat sudtinga diskutuoti dl bsimos ES ir Turkijos ekonomins ir strategins sanglaudos santyki. Forma,
kuri gali gyti ES ir Turkijos santykiai, iki iol nra aiki, taiau btina iekoti
priemoni, kuri gali bti imtasi ir kurios gali bti abiem pusms naudingos,
o kartu ir padidint teigiamo scenarijaus tikimyb ateityje.
Politins padties kaita Artimuosiuose Rytuose per pastaruosius kelerius metus tiek Vakarus, tiek ir to regiono alis veria apgalvoti kiekvien
ingsn siekiant stabilumo. Todl klausimas, ar tai gali lemti Vakar politik
dviprasmik ir kartais klaidinant suvokim apie iuolaikins Turkijos usienio politik, lieka atviras.
io straipsnio tikslas pateikti ir vertinti iuolaikins Turkijos usienio
politikos charakteristikas keiiantis pasaulio politinei situacijai.
Straipsnyje bus nagrinjama Turkijos usienio politikos ,,Strateginio gylio (angl. Strategic Depth) doktrinos esm, tendencijos, strategijos, kryptys ir
vizija. Tai siejama su saugumo ir laisvs balansu, Nulinmis problemomis su kaimynais, daugiamats politikos ar keli vektori, veiksnios diplomatijos ir ciklikosios diplomatijos principais. Atsivelgiant esminius XXXXI ami geopolitinius pokyius, bus aptartos Turkijos usienio politikos gairs ir Strateginio
gylio doktrinos princip taikymas santykiuose su vairiomis valstybmis.

1. iuolaikins Turkijos usienio politikos

istorins prielaidos
altojo karo pabaiga ir usitsusios naujos pasaulio tvarkos paiekos
irykino Turkijos valstybs, sikrusios tarp Europos ir Azijos geopolitins
padties svarb regiono saugumui. Kaip paymi Blentas Arasas ir Hakanas
Fidanas, geografin padtis aliai gali suteikti papildom svert, kuriuos
politikos formuotojai turt inoti, vertinti ir valdyti [...] i naujo apibrdami
Kkcan T., Kkkele M., European Views of Turkish Foreign Policy. Insight Turkey, Vol. 15, No. 1, p.
127, 2013, http://newsletter.setav.org/en/Mail/insight-turkey-vol-15-no-1-2013.aspx, 02 07 2013.
4

90
potencialius prieus kaip potencialius sjungininkus, o ankstesn konflikto
zon kaip potencial takos rajon. Tokie pakeitimai atspindi skirting santykio
form tarp galios ir geografijos.5 Atsivelgdamas Turkijos geopolitins padties iskirtinum, Turkijos usienio politikos teoretikas Davutolu plaiai
rmsi geopolitini koncepcij idjomis. Pagrindinis geopolitini koncepcij
(schem) bruoas yra jrini ir sausumos (kontinentini) galybi dichotomijos postulavimas. Valstybs skirstomos dvi skirtingas geopolitins padties
ir civilizacini ideologini vertybi zonas. XX amiaus pabaigoje Turkijos
politinse diskusijose svarbi viet um Eurazijos koncepcija. Tai buvo suprantama kaip viena i pagrindini svok, atspindini Turkijos geopolitin
strategij, tarptautinius ryius ir nacionalin saugum.
Vienas pirmj geopolitikos teoretik Mackinderis isamiai pagrind ir
schemomis pavaizdavo geografini veiksni reikm valstybi, region ir net
emyn geopolitinms tendencijoms.6 Jo teigimu, Eurazijos emyninje dalyje yra geopolitin centrin dalis (ang. heartland). Centrin dal juosia vidinis
(arba periferinis) teritorij pusmnulis, kuriam priklauso Vakar ir Vidurio
Europa ir dalis Ryt Europos, Artimieji ir Vidurio Rytai, Indija, Indokinija
ir Kinija. Amerikiei geopolitikas Nicholasas Johnas Spykmanas perm pagrindinius Halfordo Mackinderio schemos elementus (jrini ir emynini
valstybi opozicij, Centrins dalies (angl. heartland) samprat), taiau i
schem i esms transformavo (1 pav.)
a. b.

1 pav. Centrins dalies ir periferijos ribos pagal Mackinder (a) ir Spykman (b)7.

Aras B., Fidan H., Turkey and Eurasia: Frontiers of a new geographic imagination. New Perspectives on
Turkey, no. 40, 2009, p. 196.
6
Laurinaviius ., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybi geopolitikos bruoai. XX amius, Vilnius:
Lietuvos istorijos institutas, 2005, p. 32.
7
altinis: http://www.ggarchive.org/articles/globalist-map-room.html; http://www.oldenburger.us/gary/
docs/TheColdWar.htm
5

91
Spykmano nuomone, geopolitiniu poiriu (ir remiantis istorine praeitimi) svarbiausi pozicij uima Rimlandas (Rimland)(pakrants arba periferin zona). Periferin zona yra plati zona tarp Centrins dalies ir jrini
valstybi.8 Ji apima Skandinavij, Vakar, Vidurio ir Ryt Europ, galimyb
plstis Kinij, Artimuosius Rytus ir Vakar Europ. Spykmano schema altojo karo laikotarpiu tapo Jungtini Amerikos Valstij geopolitinio kodo pamatu, vadinamja sulaikymo (containmento) doktrina.9 Ideologikai i doktrina
reiksi kaip komunizmo stabdymas. Taiau geopolitin potekst tradicin
jrini valstybi (vis pirma JAV) kova su Heartlandu (SSRS, arba Rusija).
Spykmanas teig: ,,Kas valdo periferij (Rimland), vadovauja Eurazijai; kas
vadovauja Eurazijai, kontroliuoja pasaul. JAV sulaikymo politika siek valdyti periferijos zon, kad neutralizuot gali centrinje dalyje, kuri tada buvo
valdoma SSRS.10 Atsivelgus aukiau ivardytas koncepcijas, Turkijai klasikinje geopolitikoje priskiriamas periferins alies vaidmuo. Kadangi Turkija
veikiama Vakar bloko takos, atsivelgiant pietryi flango gynyb jai buvo
skirtas barjero vaidmuo, t. y. patikimas ir stiprus sargas (dar kitaip vadinamas
andaru). Tai padjo panaikinti Eurazijos emynin gali siekti geoekonomini Artimj Ryt itekli ir geopolitinio periferijos potencialo.
Reaguodama grsmes, siejamas su Soviet Sjunga, Turkija buvo priversta pasirinkti visapusik derinim ir integracij su Vakarais. Todl Turkijos
orientavim vakarus (angl. westernization Vakarus orientuotos politikos
formavimas) galima laikyti procesu, kuris nustat atitinkam saugumo strategij, kad utikrint Respublikos ilikim. O atsiradusi karin ir ekonomin priklausomyb nuo JAV reik ilgalaik Amerikos interes hegemonij ir
visik Turkijos tradicini usienio politikos nuostat taikymo atsisakym,
pavyzdiui, status quo (ilaikant nustatyt tvark ir balans ir egzistuojanias
sienas su kaimynais).11 Svarbiausi usienio politikos tikslai buvo suvereniteto
ir teritorinio vientisumo isaugojimas.12
Teritorinio vientisumo praradimo baims itakos siejamos su Sevro
sutartimi (1920), iardiusia Osman imperij. Pagal i sutart Turkija buvo
Ten pat, p. 3940.
Wilkinson D., Spykman and Geopolitics of Ciro E. Zoppo and C. Zorgbibe, eds., On Geopolitics: Classical
and Nuclear, Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1985, p. 77129.
10
Davutolu A., The Clash of interests: an explanation of the world (dis)order, Journal of international affairs, December 1997February 1998, Volume II, Number 4.
11
Kaygusuz ., Securitization in the context of global hegemony: US-Turkish relations in perspective, Mersin
University Department of International Relations, 2005, p. 17., http://turin.sgir.eu/uploads/KaygusuzTurinKaygusuz.pdf, 20 12 2011.
12
Jung D., The Svres Syndrome: Turkish Foreign Policy and its Historical Legacy, http://www.unc.edu/depts/
diplomat/archives_roll/2003_07-09/jung_sevres/jung_sevres.html, 20 12 2011.
8
9

92
padalyta tarp Vakar valstybi ir su jomis bendradarbiaujani krikionikj maum. Sutarties rezultatai lm vadinamojo Sevro sindromo atsiradim.
Pastarasis asocijuojasi su sitikinimu, kad iorinis pasaulis slapta planuoja susilpninti ir padalyti Turkij. Lemiam vaidmen atsirasti Sevro fobijai, susijusiai su nacionaliniu saugumu, turjo Turkijos kariki kultra ir mentalitetas.13 Analizuodamas reikin, Davutolu Sevro sutart apibdina kaip ,,kelio
susiaurjim, kur Turkijos Respublikos krjai turjo veikti. [...] ,,is kelio
susiaurjimas vyko viensyk ir veiktas. Todl nra jokio reikalo gyventi su
Sevro paranoja, svajojant nugalti Vakarus, kartu umirtant karias istorijos
pamokas [...] Psichologine prasme, tai gali sukelti gynybin reakcij, o tai trikdo turk galias ir gali atverti keli naujoms Sevro panaioms sutartims.14
Dabartinis euroskepticizmas Turkijoje, pasak Yilmazo Hakano yra atspindys Tanzimat (Tanzimat reform tikslas suteikti Osman imperijos subjektams iuolaikines pilietines teises ir sukurti valstyb, pagrst teisins valstybs
principais) ir Sevro sindrom ir sudaro turk nacionalinio diskurso branduol
Europoje15. Jis teigia, kad tuo metu, kai ,,gilios politikos Tanzimat sindromo imperatyvas yra kolektyvini ir atskir teisi delegavimas, tai Sevro sindromas yra
izoliacionizmas usienio politikoje ir ,,orientavim vakarus be vakar vidaus
arenoje. Nagrinjant iuos du sindromus, galima atskleisti strateginio poslinkio
link nacionalinio konservatizmo atsiradimo prielaidas.
Grivant bipoliariai pasaulio tarptautini santyki sistemai, atsirado geopolitinis vakuumas, sukls tarptautini santyki nepastovum. is faktorius
suteik galimyb regioninms galioms upildyti didiul vakuum, susidarius
geopolitikai labai svarbioje zonoje, kur susikerta centrins ir periferijos dalys.16
Galima velgti tam tikras tendencijas, kad dauguma karini ir politini krizi
po altojo karo vyko kaip tik ioje zonoje (pvz., Balkanuose, Persijos lankoje).
Ahmeto Szeno teigimu, altojo karo pabaiga, kuri galima vardinti
sisteminio lygmens paradigminiu postmiu, atne daug sumaities ir neinios dl potenciali regiono grsmi.17 Susidariusi padtis suteik galimyb
Turkijai imtis naujo vaidmens tarptautiniu mastu ir plsti usienio politikos
horizontus. Kitaip tariant, esant probleminiams santykiams, atsirado daugiau
Kirisci K., Turkey and the United States: Ambivalent Allies, in MERIA vol. 2, no. 4, December 1998, p. 42.
Davutolu A., Stratejik Derinlik: Trkiyenin Uluslaras Konumu, stanbul: Kre Yayinlari, 2001, p. 61.
15
Hakan Y., Two Pillars of Nationalist Euroskepticism in Turkey: The Tanzimat and Sevres Syndromes, in
Karlsson I. and Strom Melin A., eds., Turkey, Sweden and the European Union: Experiences and Expectations, Stockholm: SIEPS (Swedish Institute for European Policy Studies), 2006, p. 29 40.
16
Davutolu A., (10 inaa), p. 114.
17
Szen A., Changing Fundamental Principles in Turkish Foreign Policy Making of International Relations
Eastern Mediterranean University(North Cyprus) Paper prepared for presentation at the 2006 Annual Conference of the InternationalStudies Association in San Diego, USA, March, p. 23.
13
14

93
erdvs Turkijos usienio politikos taktiniams manevrams, daugiau laiko skirti
aktualioms problemoms ir naujos strategijos pltrai. Pasak Bezinskio, Turkija, kaip ir Iranas visada buvo svarbus geopolitinis centras, kuris stabilizuoja
Juodosios jros region18, kontroliuoja prieig prie Viduremio jros, tramdo
Rusijos tak Kaukaze ir vis dar ilieka atsvara musulmon fundamentalizmui. Nuo jos vidaus situacijos daugeliu atvej priklauso ir viso regiono ateitis.
Todl galima teigti, kad nuo Turkijos vidaus ir usienio politikos krypties priklausys Kaukazo valstybi ateities perspektyvos. Jei Turkija atkakliai laikysis
savo kelio Europ, Kaukazo regiono valstybs taip pat turs galimyb, silieti
Europos takos sfer. Taiau jei dl iorini ar vidini prieasi Turkijos europizacija lugs, tai regiono valstybms neliks jokio kito pasirinkimo kaip tik
prisitaikyti prie Rusijos interes ir priklausyti nuo faktini Rusijos santyki
su besipleiania Europa.

2. Strateginio gylio doktrina kaip geopolitin

koncepcija
Davutolu, analizuodamas Turkijos geopolitin padt, pritar Bezinskio miniai dl jos galimybs bti regioniniu centru. Isami geografinio,
istorinio ir kultrinio palikimo analiz jam leido suvokti Turkij kur kas plaiau apibriant j kaip centrin valstyb. Centrins padties konstatavimas
yra svarbiausia Strateginio gylio doktrinos prielaida. Davutolu atsivelg
ir Alfredo Thauerio Mahano, kuris ypating dmes skyr geografinei valstybi padiai, pastabas. Jis paymjo, kad esama geografin vieta suteikia didel pranaum, leidiant valdyti kritines vietas, kurios skiria iltsias jras.
Net atuonios i eiolikos strategikai svarbiausi viet: Sueco kanalas, Bab al
Mandebas (ijimas nuo Raudonosios jros), Hormzo ssiauris (ijimas nuo
Persijos lankos), Malakos ssiauris, Sundos ssiauris (tarp Sumatros ir Javos),
Lomboko ssiauris (tarp Balio ir Mataramo), Bosforo ir Dardanel ssiauris
(ijimai nuo Juodosios jros), yra visikai kontroliuojamos musulmon ali,
o viena i j Gibraltaro ssiauris skiria musulmon valstyb (Marok) ir
Europos valstyb (Ispanij).19
Palankiai susiklosiusi tarptautin situacija leido formuotis naujoms
. (
). .: . , 1998, p. 27.
19
Murinson A., The Strategic Depth Doctrine of Turkish Foreign Policy, Middle Eastern Studies, Vol. 42,
2006, No. 6, p. 949, http://www.olympiaseminars.org/2012/readings/Cycle_B/murinson-strategicdepthdoctrine.pdf, 10 06 2013.
18

94
Turkijos usienio politikos kryptims ir prioritetams, didel dmes skiriant
holistiniam istorini tendencij supratimui istorins patirties unikalumui,
geografins padties, takai nacionaliniams interesams realizuoti ir turtingam
kultriniam ir intelektiniam palikimui pltoti. Atsivelgusi daugialyp tarptautini santyki raidos kontekst, Turkija galjo pradti gyvendinti toki usienio politikos koncepcij, kuri atspindt jos siek tapti ne tik regiono, bet
pasaulio lydere.
Tradicin Turkijos usienio politikos retorika pastebimai pasikeit per
AKP valdymo er, vestos naujos svokos labiausiai atspindi iuos pasikeitimus. Vienas i pirmj Turkijos usienio politikos doktrinos gaires nubr
Davutolu. ymiausiame savo akademiniame darbe Strateginis gylis (turk.
Strategik Derinlik, Turkiyenin Uluslararasi Konumu) jis idst Turkijos perspektyv dl jos artimiausi kaimyn.20 io veikalo esm istorin, geopolitin,
ekonomin, tarptautin Turkijos pozicijos analiz ir usienio politikos vizija,
atskleidianti jos interes ir prietaravim esm. Davutolu i naujo interpretuoja Turkijos, kaip globalios tarpininks ir taikdars, misij ir interesus visame pasaulyje. Pagrindin Davutolu usienio politikos filosofija tai savs
suvokimas, padedantis giliau suprasti ir vertinti supant pasaul.[...] Kitaip
tariant, ,,Strateginis gylis tai viena i pagrindini svok, apimanti teritorin ir geografin Turkijos suvokim altojo karo laikotarpiu. [...] i koncepcija
padar didel tak transformuojant tradicin Turkijos usienio politikos suvokim.21 Atsivelgiant Turkijos centrin padt Strateginio gylio doktrinos
tikslas buvo pabrti nauj Turkijos vaidmen kaimyninse alyse ir tarptautinje politikoje. ,,Turkija uima unikali erdv, ra Davutolu, kaip didel
alis esanti Afroeurazijos sausumos viduryje, j galima apibrti kaip centrin
valstyb, turini daugialyp region identitet, kurio negalima susiaurinti iki
vieno bendro charakterio. [...] Turkijos negalima apibdinti geografikai ar
kultrikai susiejant j tik su vienu regionu.22
Svarb postm, siekiant naujo vaidmens tarptautinje arenoje, turjo
2002 m. lapkriio mnes vyk rinkimai, kuriuos laimjo AKP. i partija sugebjo velgti ir sprsti ne tik politines, bet ir socialines ir ekonomines alies
vidaus problemas, nuosekliai vykdydama pradtas liberalias reformas. AKP
politinje programoje buvo tvirtinta daugumos nuomon, kad Turkija uima
ne periferin, bet centrin padt tarptautinje arenoje. Toki pozicij buvo galima uimti pasikliaujant geopolitine vizija ir aktyviu AKP usienio politikos
Davutolu, (14 inaa).
Yeilta M., Balc A., A Dictionary of Turkish Foreign Policy in the AK Party Era: A Conceptual Map,
Sakarya University, SAM Papers, 2013, May, No. 7., p. 7.
22
Davutolu A., Turkeys New Foreign Policy Vision, Insight Turkey 10, No.1, 2008, p. 78.
20
21

95
siekiu gyti savarankikumo ir pasitikjimo savo jgomis.
,,Strateginio gylio koncepcijos paskirtis siekis Turkijos priklausomyb atriboti nuo Vakar, daugiausia dmesio skiriant daugialypms sjungoms
norint galios pusiausvyr ilaikyti savo regione. O pagrindin prielaida kad
Turkija neturt bti priklausoma nuo vieno tarptautinio veikjo, todl turt
aktyviai iekoti bd, kaip subalansuoti savo ryius ir sjungas, ilaikydama
optimal savarankikum ir poveik globaliai ir regioninei erdvei. Turkija turi
regionini gali, puoseldama stiprias valstybingumo tradicijas. Davutolu
pabria, ,,Turkijos geopolitinio statuso postm nuo barjero, grindiamu jos
priklausomybe NATO blokui altojo karo metu, kaip tiltu nauj regionin
sistem, kuri tsiasi u Erzurumo lygumos ir apima Kaukazo ir Eurazijos valstybes. Jis taip pat paymi, kad ,,emyninio baseino svoka leidia Turkijai gyti ,,strategin gyl Azijoje su projekcija a Europoje ir Afrikoje.23
Istoriniai ir kultriniai saitai su artimiausiais regionais lemia strategin
Turkijos usienio politikos potencial, prie kurio krimo nemaai prisideda demokratini institucij pltra ir klestinti rinkos ekonomika. Jos politikos istorijoje
dominavus militaristin vaizd pakeit regionini konflikt sprendim paiekos
ir ekonominis bendradarbiavimas. Davutolu odiais: ,,...Turkija turi daugialyp regionin tapatyb, todl ji gali prisiimti atsakomyb, siekdama integruotos ir
multidimensins usienio politikos. Unikalus ms istorijos ir geografijos derinys
suteikia t tapatum, be kurio nebt manomas atsakomybs jausmas.24
,,Strateginio gylio doktrinos politin reikm:
1. I naujo susidaro sjungos su Turkija:
tradiciniai sjungininkai, pavyzdiui, JAV ir Europa, yra svarbs,
taiau daugiausia dmesio skiriama buvusiems ,,svetimiems
kaimynams, pavyzdiui, Rusijai ir Iranui;
nauji aljansai su stiprjaniomis valstybmis, tokiomis kaip Kinija ir Indija, kurios padeda mainti Turkijos priklausomyb nuo
Vakar.
2. Geopolitins tapatybs paiekos identifikuojantis su ankstesne Osman
imperija:
i naujo susidomta buvusiomis musulmon kolonijomis (Turkijos ,,grimas Artimuosius Rytus, ypating dmes skiriant Sirijai ir Irakui);
Murinson, (19 inaa), p. 952.
Grigoriadis I. N., The Davutolu Doctrine and Turkish Foreign Policy, Bilkent University / ELIAMEP, Working
Paper No 8, 2010, p. 5.
23
24

96
didesns atsakomybs prisimimas u regionin stabilum Balkanuose veikiant su naujais sjungininkais, tokiais kaip Serbija ir
Rusija, atmetant NATO pareigojimus;
istorini skirtum sprendimo paiekos ir bendradarbiavimo didinimas su Armnija.
3. takos sklaida u buvusios Osman imperijos rib:
pabrtinas Turkijos vaidmuo musulmon pasaulyje: istorini
santyki umezgimas su Afganistanu ir Pakistanu, taip pat
tvirtesni ryi palaikymas su tolimomis alimis, tokiomis kaip
Malaizija ar Indonezija;
Centrins Azijos traukimas ir ekonominio vystymosi modelio
silymas per Turkijos mones, vietim ir nevyriausybines organizacijas (toliau NVO).
,,Strateginio gylio doktrina reikalauja aktyvaus Turkijos bendradarbiavimo su visomis kaimyninmis regiono valstybmis. Pasak Davutolu, Turkija
turjo i naujo atrasti savo istorin ir geografin identitet ir i naujo vertinti
savo pozicij, atsivelgdama regionines ir pasaulines problemas. Tai leido Turkijai formuoti aktyvi usienio politik ir nubrti savo aies projekcij. Turkijos
premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas pabr, kad labai svarbu utikrinti glaudius socialinius, ekonominius, kultrinius ryius su visomis regiono alimis,
kad globalizuotame pasaulyje Turkija ilikt tarptautinio masto veikja. Todl
pasirinktos Turkijos usienio politikos strategijos buvo gyvendinamos ne tik teorikai, bet ir praktikai. AKP tai padjo dirbti su daugeliu nacionalist ir uoliausiais sekuliaristais, kadangi nesiek ubraukti Osman imperijos praeities klaid
ar ankstesnio poveikio svarbiausiems istoriniams vykiams. Vertinant silom
Turkijos usienio politikos vaidmens suvokim tarptautinje arenoje, jis pasikeit ne tik nacionaliniu, regioniniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

3. Pagrindiniai Turkijos usienio politikos principai

Tradicin Turkijos usienio politika buvo formuluojama remiantis: pirma, istorine Osman imperijos patirtimi (galios balanso tradicijomis); nacionalistine Kemalist revoliucija ir savarankikos respublikos sukrimu (vadinamu
izoliacionizmu); Vakarus orientuot usienio politik, ireikta Europeizacija ir
modernizacija; usienio gali ir interes (Sevro sindromas) tarinjimu.25
25

Murinson, (19 inaa), p. 945.

97
Taiau nauja geopolitin realyb privert Turkijos politikus i naujo apgalvoti alies strateginius interesus ir prioritetus. Kitaip nei ankstyvoji statika ir monodimensin strategija, AKP usienio politikos vizija rmsi Turkijos
galimybmis atlikti svarb vaidmen konstruojant nauj politin, ekonomin
ir kultrin sistem. Taip pasiteisino Davutolu ,,Strateginio gylio doktrinos,
grindiamos penkiais fundamentaliais usienio politikos principais, reikalingumas. Baziniais ,,Strateginio gylio doktrinos principais, utikrinant geopolitinio saugumo ir stabilumo zonos aplink Turkij sukrim, autoriaus nuomone, turtume laikyti nulins problemos su kaimynais, saugumo ir laisvs
balanso principus, kuri veikimo diapazonas sulaukia daugiausia kritikos. i
princip taikymo galimybs esant geopolitiniams pokyiams sukelia prietaring vertinim.

3.1. Saugumo ir laisvs balansas

Saugumo ir laisvs balansas (kai kur vartojama ,,saugumo ir demokratijos balansas aut. past.) yra politikos principas, kuris teigia, kad Turkijos saugumas turi bti suprastas plaiau, neugniauiant prigimtini asmens
laisvi ir teisi.
Visa Turkijos demokratizacijos istorija apskritai atspindi pilietini (civilini) ir karini ryi balans. Dar visai neseniai turk mstysenoje vyravo
sitikinimas, kad, norint turti saugi al, galima riboti moni prigimtines
laisves, taip utikrinant saugum.26 Grsms suvokimas kaip pirmo btinumo
dalykas Turkij izoliavo nuo Ryt kaimyn ir valdiai suteik teist pagrind
vesti prievartinius ar nereikalingus laisvi apribojimus. Valstyb, teisindamasi
apgaulingais saugumo motyvais dl besaikio asmens teisi ir laisvi apribojimo, balansavo ant autoritarinio reimo ribos.
Davutolu nuomone, saugumo ir laisvs pusiausvyros principas
utikrina stabilum alies viduje, o tai turi didels reikms skmingai usienio
politikai ir atvirkiai. Valstybs, kurios nesugeba gerai organizuoti savo vidini reikal, negali laikytis nuoseklios pozicijos pltodamos tarptautinius
santykius, nes vidins problemos gali trukdyti keliant alies usienio politikos
strateginius tikslus.
,,Strateginio gylio doktrinoje Davutolu pabr, kad btinas saugumo
ir demokratijos balansas, nes svarbiausias valstybs udavinys lieka prigimtini mogaus teisi ir laisvi utikrinimas ir gynimas. Jo teigimu, alies val26

Davutolu A., Turkeys Zero-Problems Foreign Policy, May 20, 2010.

98
dios legitimumas ir politinio reimo teistumas priklauso nuo valdios gebjimo utikrinti gyventoj saugum, taiau saugumo alyje neturi bti siekiama
ribojant mogaus teises ir laisves.27 Saugumo ir laisvs pusiausvyra tampa svarbiausia priemone, derinant valstybi konkuruojanias vertybes ar interesus,
taiau be valdios sikiimo vargu ar tai manoma padaryti.
2002 m. AKP stojus prie valdios vairo, alies viduje vyko didels permainos tenkinant vadinamuosius politinius Kopenhagos kriterijus dl demokratijos ir mogaus teisi. Dl to 2001 ir 2003 m. buvo priimti septyni Konstitucijos reformos paketai. Tarp reform buvo mirties bausms panaikinimas
taikos metu, kultrini kurd maumos teisi suteikimas (Turkijos valstybinis
transliuotojas pirmj program kurd kalba pradjo transliuoti 2004 m. birelio 9 d.) [...] didesns vyr ir moter lygybs siekis. Tuo paiu laiku Turkijos
ekonomika patyr kelet reform, kurios santykinai stabilizavo Turkijos lir.28
Susirinkim ir asociacij laisves reglamentuojantys teiss aktai buvo
priderinti prie ES standart, taiau reikalavimas pakeisti griet teisini pagrind struktr politini partij ir profesini sjung nebuvo patenkintas.
Demokratin atmosfera yra svarbiausia slyga kurtis vairiems judjimams,
tokiems kaip nevyriausybins organizacijos (toliau NVO), kurios danai veikia kaip svarbios grups, daranios tak alies demokratijos pltrai. Taiau
Turkijoje ,,nacionalinio saugumo suvokimas dar neutikrina toki galimybi
visoms veikianioms NVO. Nacionalinis saugumas danai minimas net nereikmingomis aplinkybmis, o tai gali tapti rimta problema, kuri negali bti
paaikinta prastais statym leidj ir biurokrat sprendimais.
2005 m. premjeras Erdoanas aikiai pasak, kad Turkijoje nebus ,,joki
nukrypim nuo Kopenhagos standart kovojant su terorizmu29, taiau vis dar
tebevyksta demokratijos tvirtinimo alyje procesas, nustatant vidaus balans
tarp laisvs ir saugumo. Tai parodo visai neseniai vyk demokratizacijos procesai, vadinamoji gatvs politika, kuri iki iol (iki protest dl Gezi parko)
nebuvo labai efektyvi. Kaip teigia Ceyhunas iekias, ,,<...>globalizacija ir
jos technologiniai pasiekimai tiesiog pakeit politini demonstracij organizavimo pobd ir nepaprastai padidino j traukos pajgumus. Protestai dl Gezi
parko dar kart parod, kad demokratizacija yra ne kas kita kaip vyriausybins
Davutolu A., Turkeys Foreign Policy Vision: An Assessment of 2007, Insight Turkey, Vol. 10, No. 1, 2008,
p. 79.
28
Diez T., Turkey, the European Union and Security Complexes Revisited Paper for presentation at the Second
Pan-European Conference on European Union, organised by the ECPR Standing Group on European Union,
Bologna, 2426 June 2004, p. 45.
29
Erdogan R. T., No Stepping Back from the Copenhagen Criteria in the Fight Against Terror, 14 September
2005, http://www.todayszaman.com/columnist-24050-erdogan-no-stepping-back-from-the-copenhagen-criteria-in-the-fight-against-terror.html, 24 06 2013.
27

99
darbotvarks dalis, kuri taip pat gali bti pradta nuo individualaus lygmens.
Taiau, tai padjo irykinti konstitucins teiss gyvendinimo trkumus taikiai rengti demonstracijas ir susitikimus. Pirma, kaip kalbta anksiau,
Turkijos teiss aktuose dar egzistuoja pernelyg dideli administraciniai apribojimai rengiant visuotinius susirinkimus, tokie kaip demonstracij organizavimas tam tikrose vietose, kurios tam visikai netinkamos. Be to, prie Gezi parko policija panaudojo smurt, buvo lugdomos demonstracijos ir panaudota
neproporcinga jga prie demonstrantus. Taiau, nepaisant politini ,,klaid,
vis dlto protestai dl Gezi parko ireik savit piliei politin pozicij, kuri
neatstovavo esamos valdios. O ,,pliuralistin demokratija, kaip inome, reikalauja, kad n viena interes grup neturt pernelyg didels takos politikos
formavimui. Todl ie protestai (jei nepaisytume policijos jgos persvaros
aut. pastaba) atskleid t politin sinergij, kuri telkiasi ant pliuralistins demokratijos pareikalavim.31 Todl galima teigti, kad Turkija, turdama verting demokratijos patirt, eina nauj demokratijos faz ne kaip politinis elitas
ar partija, bet kaip savarankika visuomen apskritai.
Taiau Turkijai balansuojant tarp vidaus ir tarptautins politikos bdingi du probleminiai aspektai:
nedemokratiniai ikiai, susij su vidaus politine sistema ir kultra,
kuriuos aptarme anksiau;
kelias tapti ES nare.
30

Turkijos integracija Europ iuo laikotarpiu vis dar yra labai svarbi Turkijos demokratizacijai kaip pradto proceso tstinumas, taigi ir naujos usienio politikos tvirtos pozicijos formuotai vizijai. Pavyzdiui, Turkijos narysts
ES alininkai teigia, kad naryst ES gali padti jai tapti pasaulinio masto aidja, be kita ko, i musulmon alis gali bti puikus mediatorius sprendiant regioninius konfliktus, ypa Artimuosiuose Rytuose ir Piet Kaukaze. Taiau galima suabejoti tokiais teiginiais. Gal tapusi ES nare Turkija ir padt ES sprsti
konfliktus, taiau tik tam tikru mastu. Vis pirma ,,Turkija turt neutralizuoti
ilgalaikes ir trumpalaikes regionines ir vidaus problemas, o ES turt stiprinti
savo, kaip tarptautins santyki veikjos, silpnsias puses.32 Taip pat Turkijos
indlis ES vaidmens sustiprinim sprendiant konfliktus jos kaimynystje kelia Turkijos usienio politikos alikumo ir nepatikimumo problemas. Todl
galimas Turkijos narysts atmetimas dl identiteto problem, matyt, yra grinCicekci C., An Interpretation of the Gezi Park protests in Turkey, http://www.academia.edu/4026657/
An_Interpretation_of_the_Gezi_Park_protests_in_Turkey, 18 07 2013-.
31
Ten pat, p. 4.
32
Szymanski A., Turkeys potential added value. to the eu: resolution of regional conflicts, Turkish policy
quarterly, Volume 8, Number 3, p. 125.
30

100
diamas gilesnmis prieastimis tarp Turkijos ir ali, oponuojani Turkijos
narystei. Atidjus tapatybs klausim kaip pagrindin nesutarim tarp ES nari dl Turkijos prisijungimo prieast, Turkijos ir Europos kontekste ilieka ir
kitos ne maiau aktualios ir prietaringai vertinamos problemos, pavyzdiui,
Kipro klausimas. Tai rodo, kad Turkijos bsimiems usienio politikos pasiekimams labai svarbi vidaus taika ir stabilumas, iuolaikikos ir stiprios demokratijos tstinumas ir usienio politikos vizijos efektyvumas.

3.2. Nulins problemos su kaimynais

is principas utikrina maksimal bendradarbiavim, orientuot santykius su kaimyninmis valstybmis. Turkijos abejingumas regionui per altj
kar ir jos saugumo politika nereik, kad ji niekada nedalyvavo regionins
politikos procesuose nors ir buvo nutolusi nuo savo regiono. Taip atsitiko todl, kad Artimuosiuose Rytuose ,,Turkija buvo vertinama tik kaip Vakar palydovas ar Vakar ,,pasienio forpostas.33
Kaip teigia Williamas Haleas ir Ergunas zbudunas, buvo ,,dvi pagrindins prieastys, kodl per ankstesnius metus nesisek pasiekti optimali rezultat regione. Vis pirma, regione buvo daug neaikum, nes kiekviena valstyb
stokojo patikimos informacijos apie kaimyn ketinimus, ir buvo didelis nepasitikjimas tarp valstybi. Turkijos tradicins politikos krjai buvo atsargs dl
savo kaimyn.34 ,,Dauguma j, kaip buvo manoma, ne tik teik politin param
separatistinms ir fundamentalistinms teroristinms organizacijoms Turkijoje,
bet ir slapta tiek joms ginklus, organizavo terorist mokymus stovyklose ir net
teik prieglobst kovotojams.<...> Turkija vykd nepaprastai atsargi, gal net paranojik usienio politik, kuri ikl saugumu besiremiant bendradarbiavimo
metod.35 Trumparegiki interesai, paveldti i altojo karo laik, buvo suformuoti nulins sumos mstysenos ir dominavo tarp Turkijos politikos strateg, o
j atgarsis buvo saugumo problem atgimimas ir sustiprinimas. Tuo metu Turkijai trko tvirtos hierarchijos dl svarstom karini ir politini problem nustatymo, i kitos puss, ekonomini ir socialini klausim sprendim strategijos,
kad ipltot ir regiono ali bendradarbiavim.
Cem I., Turkey in the New Century: Speeches and Texts Presented at International Fora (19952001), Expanded 2nd Edition ed.; Mersin and Nicosia: Rstem Publishing, 2001. p. 32.
34
Hale W., zbudun E., Islamism, Democracy and Liberalism in Turkey: The Case of the AKP, London and
New York: Routledge, 2010, p. 120.
35
Renda Kaan K., Turkeys Neighborhood Policy: An Emerging Complex Interdependence?, Insight Turkey, Vol. 13, No. 1, 2011, p. 94.
33

101
,,Nulins problemos su kaimynais principe atsispindi Mustafos Kemalio Atatrko odiai ,,Taika namuose, taika pasauliui. Bdamas tiesiogiai
susietas su kitais usienio politikos principais, is principas sudaro eis ramsius:
Vienodas saugumas visiems.
Ekonomin integracija.
Skirting kultr sambvis ilaikant pagarbi form.
Aukto lygio politinis bendradarbiavimas.
Aukto lygio regionin savimon.
Santykio tarp saugumo ir stabilumo ir pltros supratimas.36
Kaip teigia Davutolu, ,,Turkija rado tinkam sprendim suteikti saugum ir stabilum ne tiktai sau, bet taip pat ir savo kaimynams ir regionui.37
Ankara susitelk ties Balkanais, Artimaisiais Rytais ir Centrine Azija, sritimis,
turiniomis bendras kultrines ir istorines ssajas, nordama baigti susvetimjimo tarp regiono valstybi etap. Pirmenyb teikiama velniosios galios
taikymui regione, ilaikant tiek ekonomin potencial, tiek ir karin tak. Galima teigti, kad iuo atvilgiu Turkijos usienio politika tapo vidins politikos
tsa, nes daug dalyk priklauso nuo gebjimo laiku isprsti vidines problemas. Tai parod 2007 m. vykiai, kai buvo susidurta su vidaus ekonominmis
ar politinmis krizmis. AKP vyriausyb, rengdama reguliarius aukto lygio
susitikimus su kaimyninmis alimis, tuo pat metu skatino glaudesnius ryius
visais aspektais, skaitant kultrini, ekonomini, socialini santyki pltr.
Nulins problemos su kaimynais principas sulauk daugiausia kritikos,
nes bet kuriuo atveju negalima visikai ivengti problem su kaimynais. Taiau skirtumas yra tas, kad aikiai vardijus probleminius klausimus kaimyn
negalima bus laikyti tik konkurentais ar aliai atrodyti turint tam tikr vidini
uslpt ksl. Todl idja kurti stiprius politinius ir ekonominius santykius
su gretimomis alimis, nepaisant autokratins j reimo prigimties, turjo sustiprinti Turkijos regionin pozicij. Be to, prie Turkijos pozicijos pasikeitimo,
siekiant pasaulinio lygio aidjo galios, galjo prisidti ir takos regione vakuumas, atsirads dl JAV intervencijos Irak, ir antiamerikietik nuotaik
augimas Artimuosiuose Rytuose. Balkanuose Ankaros poveik galjo riboti
ES, Kaukaze pana vaidmen atliko Rusija, todl Artimuosiuose Rytuose Turkija atrado palankesn dirv savo politiniam aktyvumui reikti. Turkija net
umezg ryius su imtameiais savo konkurentais, velnindama diplomatin
Yeilta M., Balc A., A Dictionary of Turkish Foreign Policy in the AK Party Era: A Conceptual Map,
Sakarya University, SAM Papers, 2013, May, No. 7, p. 15.
37
Davutolu, (r. 25 ina), p. 77.
36

102
retorik su tokiomis alimis kaip Graikija ir Armnija.
Ulutaas Ufukas teigia, kad ,,Turkijos usienio politikos nulins problemos su kaimynais retorika [...] pirmiausia suvokiama kaip usienio santyki
normalizavimas su artimiausiomis kaimynmis,38 antra, ji kelia konstruktyvias
iniciatyvas, grindiamas politiniais, ekonominiais, socialiniais ir kultriniais
santykiais regione. Bendradarbiavimas su skirtingais tarptautiniais subjektais,
turiniais vairi interes, kelia tam tikr iki siekiant ,,nulins problemos
su kaimynais vizijos, kadangi be galo sudtinga suderinti vairialypius regiono ali interesus vedant taik ir produktyv dialog.

3.3. Daugiamats politikos, ar keli vektori, principas

is principas reikia, kad Turkijos santykiai su kitomis pasaulio alimis
turt papildyti vieni kitus ir neturt bti konkurencingi. Tai reikia, kad
vienu metu galima turti harmoningus santykius su skirtingais tarptautiniais
veikjais, sprendiant sudtingiausias problemas, vairiausiais aspektais. i paradigma kilo i sitikinimo, kad Turkija daugiau negaljo tsti neveiklios, vienmats pirmtak usienio politikos, grstos vienu parametru.39
Vadovaujantis iuo politiniu principu, Turkijos ir Jungtini Amerikos
Valstij (toliau JAV) strateginiai santykiai i esms buvo transformuoti dvial bendradarbiavim tarp abiej ali ir NATO. Be to, jis atved Turkij prie
vis nesibaigianio proceso siekiant narysts ES, o artimi kaimynysts ryiai su
Rusija ir Eurazija tapo neatsiejamomis sistemins politikos dalimis.40 Kaip pabria Jordanas Steckleris ir Darrinas Altmanas, Turkijos daugiamat usienio
politika ypa irykino Turkijos aktyvum Artimuosiuose Rytuose, Kaukaze,
Centrinje Azijoje, Balkanuose ir iaurs Afrikoje.41 iuo poiriu Turkija padar paang bendradarbiaudama su Rusija ir Iranu, taip pat su Kinija ir Indija
Azijos emyne. Usienio reikal ministro patarjas Blentas Arasas paymjo,
kad tos alys Turkijos usienio politikos darbotvarkje tapo ne maiau svarbios, nei altojo karo metu, todl vadinamosios hierarchijos Turkijos usienio politikoje nebeliko. Turkija ypa pagerino savo veikl su Artimj Ryt
Uluta U., Turkish Foreign Policy in 2009: A Year of Pro-activity, Insight Turkey-Commentaries, Vol.12,
No. 1, 2010, p. 1.
39
Yeilta M., Balc A., A Dictionary of Turkish Foreign Policy in the AK Party Era: A Conceptual Map,
Sakarya University, SAM Papers, 2013, May, No. 7.
40
Davudolu, (r. 25 ina), p. 7983.
41
Steckler J., Altman D., Strategic depth or strategic drift?: Contending with Turkeys rapprochement with
Syria and the Middle East. The institute for Middle East Studies the Elliott school of international affairs
the George Washington University, 2011, p.23.
38

103
regionu pltodama prekybos santykius, stiprindama institucines struktras.
Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Turkija teik pirmenyb prekybai ir kultrini santyki pltojimui, pavyzdiui, mokykloms steigti, laikrai leidybai ir
kitokioms velniosios galios priemonms.

3.4. Veiksnioji ir ciklikoji diplomatija

Veiksnioji diplomatija apima priemones, ukertanias keli krizi atsiradimui arba j eskalavimui, kitaip tariant, tai vadinama prevencine diplomatija. Turkijos regionin politika yra grindiama tokiais postulatais kaip saugumas visiems, aukto lygio politiniu dialogu, ekonomine integracija ir skirting
kultr sambvio tarpusavio priklausomybe.
Ciklikosios diplomatijos principas dar nerado tikslaus svok ekvivalentikumo tarptautini santyki teorijoje. Ciklikoji diplomatija yra specifinis usienio politikos stilius, praktikuojamas Turkijoje. Tai yra taktin veikla,
kuri numato vienu metu vairiose srityse harmoningai taikyti diplomatij.
Davutolu pastebi, kad jei slygos yra dinamikos, o kas nors ilieka statikas, tai neleidia prisitaikyti prie esamos padties, todl reikia taikyti lanksi
diplomatij. tai kodl tai vadinama ritmikumu, ciklikumu. Kitaip tariant,
net jei nieko nevyksta, reikia bti aktyviam net stovint ( angl. one has to be
active when standing).42 Remiantis iuo principu, Turkija nenuolatin JT Saugumo Tarybos nar, vadovauja trims svarbiems JT komitetams, susijusiems su Afganistano, iaurs Korjos ir kovos su terorizmu klausimais, yra Islamo bendradarbiavimo
organizacijos pirminink, veikia kaip Arab valstybi lygos stebtoja.
Lentelje Nr. 1 yra parodomi apibendrinti ir susisteminti tradiciniai ir dabartiniai Turkijos usienio politikos principai. Esamu laikotarpiu Turkijos usienio politika
neabejotinai yra ymiai veiksnesn nei bet kada jos istorijoje. Turkija igyvena dinamik transformacijos proces besikeiianioje tarptautinje aplinkoje santykiai su Artimj Ryt alimis, buv gantinai neutrals altojo karo metu, smarkiai pasikeit nuo
tada, kai bdama itikima Vakar sjunginink, patyr skaudi neskm Europa
nepritar visateisei jos narystei Sjungoje. Turkija siekia, kad alis tarptautinje arenoje
uimt centrin, o ne periferin padt ir galt veikti platesniame geografiniame kontekste. Dar vienas Turkijos maiau pastebimas svertas kultrin taka Vidurio Azijoje,
kur Turkija turi puikias galimybes skleisti velnij gali, tai gerokai palengvina naujos
turk pozicijos tvirtinim musulmon pasaulyje.

42

CNN Turk Special Editorial (February 17, 2004).

104
1 lentel. Tradiciniai ir iuolaikiniai Turkijos usienio politikos principai
ir veiksniai
Tradiciniai Turkijos usienio politikos
principai

Turkijos usienio politikos principai

po 2002 m.

Orientacija Vakarus:
radikalus Osman imperijos palikimo
atsisakymas visoje alyje;
procesas, kur galima suprasti kaip
vakarietik vertybi permim ir
integravim turk visuomen, kad
gal gale alis tapt Vakar civilizacijos dalimi.

,,Strateginio gylio doktrina:

geopolitin analiz;
nacionalin vert tarptautinje politikoje yra
nulemiama alies:
- geopolitins padties. Turkija yra
tarp geokultrini basein, toki kaip
Artimieji Rytai ir musulmon pasaulio,
Vakar (Europa ir Jungtins Valstijos) ir
Centrins Azijos;
- istorini itak. Osman imperijos
kultrinis palikimas ir vienov.

Sekuliarizacija:
Turkijos sekuliarizmas turjo deklaruoti
valstybs ir politini struktr
neutralum pasauliros atvilgiu,
nes ,,islamas ir ,,civilizacija buvo suprantami kaip dvi prieingos svokos;
islamas nra valstybin religija, o laicizmas yra tvirtintas Konstitucijoje;
islamo kultra bt vertinta kaip turk
atsilikimo ir silpnybs altinis.

,,Strateginio gylio koncepcijos usienio

politikos principai:
Saugumo ir laisvs balansas.
alies valdios legitimumas ir politinio
reimo teistumas priklauso nuo valdios
gebjimo utikrinti gyventoj saugum,
taiau saugumo neturi bti siekiama
paminant mogaus teises ir laisves alyje.

Tanzimat sindromas:
Tanzimat sindromo imperatyvas yra
kolektyvini ir atskir teisi delegavimas;
susitelkia ties vidaus politika ir
savarankikai identifikuoja galimus
Vakar bendradarbius Turkijoje.
itie potencials Vakar bendradarbiai paprastai buvo atpastami kaip
krikionikosios maumos (armnai ir
graikai), musulmon, bet ne Turkijos, bendruomens (arabai ir kurdai)
atstovai; kai kurie musulmonai ir turkai
vakarietikos visuomens dalys;
Europos individ ir maum teisi
reikalavimuose turk politikai kuluaruose bando velgti paslptas
Vakar ali pastangas atgaivinti
Sevro sutarties slygas, t. y. taikiomis
priemonmis gauti tai, ko jie negaljo
pasiekti ginkluota jga prie devynis
deimtmeius.

Nulins problemos su kaimynais

principas:
tolstant nuo regionins izoliacijos vis labiau
tvirtinamas regioninio vadovavimo vaidmuo;
Turkija, aikiai vardindama bendradarbiavimo problemas, negali laikyti kaimyn tik
konkurentais;
idja kurti stiprius politinius ir ekonominius
santykius su gretimomis alimis.

105
Sevro sindromas:
izoliacionizmas usienio politikos
srityje;
geografinis determinizmas;
vairi ri baims (apsuptis,
teritorijos praradimas, suvereniteto
atsisakymas) buvo inkorporuotos
Vakar usienio politikos orientacij,
siekiant visikai integruotis su Vakar
institucijomis;
Sevro sindromo pagrindas buvo tas,
kad europieiai sivaizduoja turkus kaip
Europos krikionikj taut engjus
ir neteistus grobikus, gyvenanius
europietikose krikionikose
emse.

,,Daugiamats politikos ar keli vektori

principas
inojimas, ko norite, ir ios problemos nuolatinis svarstymas ir buvimas kiek manoma
lankstesniam reikalaujant ar derantis su kita
puse. (Davutolu).

Status quo principas:

ilaikyti nustatyt tvark ir balans ir
egzistuojanias sienas su kaimynais;
nesikiant regiono reikalus.

Proaktyvios diplomatijos principas:

denonsuoti Vakarus orientuot politik ir
pakeisti j daugiamaiu usienio politikos
diskursu, numatant sukurti lygiaverius
santykius su visais regioniniais ir pasauliniais veikjais;
Turkija siekia pagerinti savo santykius
pltodama prekybos santykius, stiprindama
institucij struktras;
trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Turkija
turi teikti pirmenyb prekybai ir kultrini
santyki pltojimui.

Atsargumo principas:
Turkijos galiojim ir interes
neutikrintumas usienio politikos
veikloje;
pasyvaus neutralumo dominavimas.

Ritmins diplomatijos principas:

Turkija turi imtis aktyvesnio vaidmens
pltodama tarptautinius santykius;
aktyvus dalyvavimas visose tarptautinse
organizacijose ir svarstant visas globalias
tarptautines problemas;
nuolat judanios diplomatijos taikymas;
reikming nauj takos rajon paieka.

Taigi galima konstatuoti, kad iandieniniame pasaulyje, palaipsniui

veikusi pasenusias politines XX amiaus koncepcijas, nacionalistins Turkijos
transformacija daugiataut ir daugiakultr valstyb atrodo tinkama jos siekiui atlikti pagrindin vaidmen tvarkant Artimj Ryt ir Ryt Europos reikalus. Turkijos naujas regioninis aktyvumas, ekonominis ir politinis potencialas
suteik jai gali siekti ir utikrinti taik ir regionin pltr.

106
Ivados
Nagrinjant iuolaikinius Turkijos usienio politikos charakteristikas
galima teigti, kad ,,Strateginio gylio doktrinos analiz atskleid tokius Turkijos usienio politikos tikslus:
pirma, platesnio geopolitinio konteksto udavini sprendimas tarptautinje politikoje;
antra, naujos mstysenos formavimas atsivelgiant prioritetinius
usienio politikos tikslus ir principus, kurie skatint Turkij prisiimti naujus sipareigojimus;
treia, politins ir diplomatins aplinkos transformacija kaimyninse
srityse, naudojant nauj usienio politikos model.
Turkijos usienio politikos modelio orientyrai ir kryptys kyla i vidins
politikos ir ideologijos nuostat. Tai utikrina Turkijos usienio politikos tstinum ir tvirtum, kadangi ji strategikai orientuota ekonomin, kultrin ir
nacionalinio saugumo sritis. velgiant tai matyti, kad Turkijai suinteresuota
politinio, ekonominio, kultrinio bendradarbiavimo struktr stiprinimu Artimj Ryt regione. Ji stengiasi arab valstybes sujungti vien bendr vienet, taip usitikrindama centrin ekonomikos ir politikos padt Artimj
Ryt regione. Taiau taikydama nulins problemos su jo kaimynais usienio
politik Turkija vis dlto turt sulaukti didesnio kit stipri pasaulinio lygio veikj palaikymo. Kaimynystje esanios tautos ir vyriausybs vis labiau
konfrontuoja tarpusavyje, o ,,Strateginio gylio doktrina yra paremta pirmiausiai interesais, kuri valdymas pagrstas stabilumo siekiu ir draugikais ryiais
su kaimyninmis vyriausybmis.
Mstant apie ilgalaik stabilum arab pasaulyje, apie pagaliau tikrai
demokratin i krat veid verta nepabijoti sureikminti Turkijos takos ES
ateiiai. Taiau ES neprincipingos politikos Turkijos atvilgiu pasekm yra tai,
kad dauguma turk Briusel vertina kaip veidmainik ir savanaud. 2005 m.
pradjusi derybas su ES, Turkija parod demokratizavimo proces paang.
Nors 2013 m. Turkijos stojimo ES procesas vl buvo sustabdytas, kadangi tam tikrais Turkijos ir ES santyki aspektais buvo pasiekta aklaviet, o kai
kuri esmini dalyk iandien bt nemanoma sprsti, tai galima paaikinti
kaip tiek vienos, tiek kitos puss nenor iekoti galimybi, nustatom biurokratinio aparato, lemianio nekonstruktyv dialog. Davutolu spaudos konferencijoje teig, kad vienos gls neutenka, kad prasidt pavasaris. Taiau
svarbiausia yra tai, kad egzistuojanios problemos ir ikiai AKP vyriausybs
yra pripainti ir tai stengiamasi sprsti iekant konstruktyvi derini ir idj.
Vilnius, 2013 m. birelisrugsjis

Lietuvos
kaimynai

109
Andej Pukto , Ieva Karpaviit , Mindaugas Norkeviius
*

**

***

Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos fakultetas

Lietuvos ir Lenkijos strategins

partnerysts dinamika
Straipsniu siekiama nustatyti ssajas tarp vyki, kurie veikia Lietuvos ir Lenkijos strategin
bendradarbiavim ir apibrti svarbiausius bendradarbiavimo kaitos aspektus, ianalizuoti pastarojo meto Lietuvos ir Lenkijos santyki ikius. Tyrimo tikslui gyvendinti isikelti udaviniai:
1) ianalizuoti strategins partnerysts ir politinio dialogo raid dvialiuose santykiuose;
2) inagrinti saugumo ir gynybos politikos ir ekonomini projekt svarb valstybms bendradarbiaujant; 3) vertinti tautini maum aspekt dviali santyki kontekste. Tyrimo autoriai siekia
apvelgti pagrindinius vidinius ir iorinius veiksnius, daranius tak Lietuvos ir Lenkijos dvialiam
bendradarbiavimui. Straipsnyje naudojami tyrimo metodai: viei pareign pasisakymai, dokument
analiz ir iniasklaidos formuojamas diskursas. Pagrindins analizs sritys yra politinio dialogo raida,
strateginis bendradarbiavimas, saugumo ir gynybos politika, bendradarbiavimas ekonomikos ir energetikos srityse ir tautini maum problematika dvialiuose santykiuose. Mokslini tyrim lygmenyje trksta Lietuvos ir Lenkijos strateginio ir bendradarbiavimo bendrum ir skirtum analizs.

vadas
Lietuv ir Lenkij sieja ne tik bendra istorin atmintis, bet ir bendradarbiavimas usienio politikos, saugumo, ekonomikos, energetikos ir gynybos srityse. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra reikmingi stiprinant regionin
bendradarbiavim, ypa saugumo ir energetikos srityse ir pltojant Europos
Sjungos kaimynysts politik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai paremti dviem
pagrindiniais aspektais: dvialiais santykiais ir euroatlantine dimensija. Lietuvos usienio politikos lenkikasis vektorius gijo nauj pagreit dar 1994 m.,1
kai valstybs pradjo pltoti strategins partnerysts idj. Ji buvo grindiama ir skatinama euroatlantins integracijos proces. Lenkijos tapimas NATO
Dr. Andej Pukto Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos fakulteto docentas, Politologijos katedros vedjas. Adresas korespondencijai: Gedimino. 44-201, 44246 Kaunas, el. p.
a.puksto@pmdf.vdu.lt.
**
Dr. Ieva Karpaviit Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos fakulteto lektor.
Adresas korespondencijai: Gedimino 44-201, 44246 Kaunas, el. p. i.karpaviciute@pmdf.vdu.lt .
***
Mindaugas Norkeviius Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos fakulteto magistrantas. Adresas korespondencijai: Gedimino 44-201, 44246 Kaunas, el. p. norkevicius.mindaugas@gmail.com.
1
1994 m. balandio 26 d. pasirayta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugik santyki ir
gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
*

110
nare 1999 metais, paskatino Lietuv siekti dar glaudesnio bendradarbiavimo,
tikintis, kad strategin partneryst su kaimynine valstybe pagreitins Lietuvos
euroatlantins integracijos procesus.
Lietuvos ir Lenkijos dviali santyki kontekste tampa padidjo Lenkijos usienio reikal ministru tapus Radislavui Sikorskiui (2007 m.), ir Lietuvos
lenk rinkim akcijai (LLRA) pradjus kelti Lietuvos valdiai reikalavimus,
susijusius su lenk tautins maumos klausimais: pavardi ir vietovardi raymo originalo (lenk) kalba ir vietimo reforma, vykdoma Lietuvoje (lietuvi
kalbos brandos egzamino klausimas). 2011 m. Sikorskis pareik, kad nesilankys Lietuvoje, tol kol nebus leidiama Lietuvos lenkams pavardes rayti lenkikomis raidmis. Lenkijos diplomatijos vadovas dalyvavo 2013 m. Vilniuje
vykusiame Europos Sjungos (ES) usienio reikal ministr susitikime, taiau
isak nemaai kritikos buvusiai ir esamai Lietuvos Vyriausybei.
Lenk tautins maumos vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos dvialiuose santykiuose yra ypa svarbus. Viena vertus, lenk tautin mauma Lietuvos vieajame diskurse pateikiama kaip kelianti nepagrstus reikalavimus, kuriuos
suaktyvina LLRA buvimas valdanioje koalicijoje. Kita vertus, remiantis analogija, danai prisimenamas lietuvi Lenkijoje padties klausimas ir tai, kad
tautins maumos integravimasis visuomen, kurioje gyvena, turi vykti ne
tik valdios iniciatyva, pastangas turi rodyti ir pati tautin mauma. Problemos, susijusios su tautini maum klausimu, kaip vidinis bendradarbiavim
lemiantis veiksnys, dvialiame Lietuvos ir Lenkijos lygmenyje veikia bendrus
ekonominius planus, kurie natraliai daro poveik strateginiam bendradarbiavimui. Taiau vertinant, ar vidiniai veiksniai (iuo atveju maum klausimai ir
vidin politin dinamika) gali bti lemiantys dvialio bendradarbiavimo pokyius, reikia pavelgti platesn Lietuvos ir Lenkijos santyki kontekst, iskirti
ir vertinti iorinius bendradarbiavim slygojanius veiksnius.
Lietuva ir Lenkija oficialiuose praneimuose pabria strateginio bendradarbiavimo poreik ir naud. Lietuvai, noriniai vystyti aktyvi politik
Ryt ir Vidurio Europos subregione, yra svarbu turti patikim strategin
partner. Lietuvai santyki vystymas su Lenkija praplst ekonominio bendradarbiavimo ribas, usienio politikos galimybes, siekiant atsverti Rusijos
vaidmen regione, ypa ekonomins ir prekybos politikos srityse. Lietuv ir
Lenkij taip pat sieja bendradarbiavimo su JAV poreikis noras ilaikyti JAV
tak Europoje, ypa saugumo politikos srityje.
Remiantis Lenkijos usienio politikos vykdytoj retorika, galima daryti
prielaid, kad Lenkijai stojus ES ir NATO pradta pltoti idja, susijusi su
Europos branduolio valstybs vaizdio konstravimu. Pradti stiprinti ryiai

111
su Veimaro trikampio valstybmis (Pranczija, Vokietija) ir Rusija, vis maiau
dmesio teikiama Viegrado grups partnerms ir Lietuvai. ie ioriniai pokyiai, kaip ir anksiau minti vidiniai veiksniai, lemia iandienin strategin
bendradarbiavim.
Straipsnyje pasitelkiant konstruktyvistin usienio politikos analiz,
siekiama pavelgti kaip nacionalins tapatybs kaita, slygoja usienio
politikos interes ir prioritet pokyius ir veikia Lietuvos ir Lenkijos strategin
bendradarbiavim. Vykstant tapatybs kaitai, kinta vertybs ir normos, vienos
stiprja, kitos tampa maiau svarbios ir galiausiai nunyksta, o naujos vertybs
traukiamos usienio politikos darbotvarkes. Straipsnyje gilinamasi vidinius
ir iorinius veiksnius, lemianius Lietuvos ir Lenkijos strategins partnerysts kait, pateikiama veiksni klasifikacija, siekiama sigilinti, kurie veiksniai
vienu ar kitu atveju gali lemti dvialio bendradarbiavimo pokyius. Atliekant
analiz vertinamas nacionalinis, subregioninis ir regioninis ali bendradarbiavimo kontekstas. Bandoma vertinti, kaip veikj galimi politiniai interesai lemia strateginio bendradarbiavimo kait, kaip veikj, aukt pareign
vykdoma politin komunikacija veikia usienio politikos interes ir prioritet
kait ir kaip tai siejasi su nacionalins tapatybs kaita.

1. Usienio politikos analiz tarptautini

santyki disciplinoje
Kaip pastebi Alexanderis Heywoodas, usienio politika atskleidia
valstybs valdymo, kaip veiklos, kurios pagalba nacionalins vyriausybs gyvendina santykius su kitomis alimis ir tarptautinmis struktromis,
svarb.2 Usienio politikos analiz ilg laik buvo ribota, smoningai vengta
j integruoti tarptautini santyki disciplin. Daug met politikos moksl
atstovai tik labai fragmentikai analizavo usienio politik, susitelkdami racionaliojo pasirinkimo, vieojo administravimo teorijas; vidiniai ir ioriniai
procesai nebuvo susieti, tyrim valgos apsiribojo nacionalini institucij
studijomis ir kitais panaiais objektais.3 Situacija laipsnikai keitsi, evoliucionuojant Tarptautini santyki disciplinai, populiarjant ir gyjant daugiau
takos postpozityvistinms teorijoms, kai naujj, kritikj tarptautini santyki teorij atstovai m daugiau dmesio skirti valstybs veiklai, sprendim
Heywood A., Global Politics, 2011, Palgrave Foundation, p. 128.
Karpaviit I., Kaita ir nacionalin tapatyb usienio politikos studijose: Lietuvos atvejis, Politikos
moksl almanachas, 2013, nr. 13, p. 102.
2
3

112
primimo procesui valstybi viduje, komunikacijai, individ vaidmeniui, biurokratijos struktroms, normatyviniams veiksniams ir j poveikiui usienio
politikos kaitai.4
iuo metu usienio politikos analiz tarptautini santyki disciplinoje igyvena savit renesanso period. Tai vairialyp tyrim sritis, kuri siekia
atskleisti gilumines vidini ir iorini veiksni, lemiani valstybi usienio
politik, prieastis ir sveik, gilinasi nacionalini interes, tapatybs, institucij, politinio elito ar politins kultros poveik alies usienio politikai
ir jos kaitai. Laipsnikai usienio politikos analiz vedami normatyviniai ir
vertybiniai aspektai. Galima teigti, kad usienio politikos, kaip nuolatinio
proceso, supratimas ir ssaj su nacionaline tapatybe studijos pastmjo
usienio politikos ir tarptautini santyki tyrimus visikai nauja kokybine
kryptimi.5 Ji atskleidia dviali ir daugiaali santyki dinamik, padeda
vertinti iorinius ir vidinius veiksnius, lemianius i santyki kait.
Prie usienio politikos analizs raidos nemaai prisidjo konstruktyvizmo atstovai. Konstruktyvizmas suteikia galimyb ne tik susieti nacionalin ir
sistemin analizs lygmenis, analiz vesti normatyvinius elementus, traukti
daugiau veikj, bet ir sudaro slygas atlikti gilumin galios, takos ir interes
analiz.6 Tokiu bdu galima atidiau pavelgti analizuojam reikin.

1.1. Konstruktyvizmas ir usienio politikos analiz

Pasak Grainos Miniotaits, mginimai konceptualizuoti tikrov
kaip proces, velgti jos paslankum, takum, kintamum (angl. mobility,
fluidity, change) yra bdingi visiems socialiniams mokslams, besivaduojantiems i ilg laik vyravusios pozityvistins epistemologijos bei objektyvistins ontologijos.7 Konstruktyvizmo pamatinis teiginys tikrov yra socialiai konstruojama, t. y. tikrovs objektai ir subjektai yra socio-lingvistikai
konstruojami8 formuojami ir keiiami, priklausomai nuo socialini veikj
(individ ir struktr) veiksm ir motyv. Konstruktyvizmo atstovai iskiria
socialinius tarptautini santyki aspektus, nagrinjant usienio politik neKarpaviit I. Op. cit. p. 102.
Ten pat, p. 102.
6
Smith, S.; Hadfield, A.; Dunne, T. (eds.). Foreign Policy. Theories, Actors Cases. Oxford University Press,
2008, p. 7.
7
Miniotait G., Tapatybs paiekos iuolaikinje Lietuvos usienio politikoje: tarp iaurs ir Ryt
dimensij, Lietuvos metin strategin apvalga, 2004, p. 84.
8
Heikki P., Coli W., After Postpositivism? The Promises of Critical Realism, International Studies Quarterly, 2000, vol. 44, iss. 2 (June), p. 217.
4
5

113
maai dmesio skiria nacionalinei tapatybei, socialiniam idj, simboli konstravimui, juos konstruojantiems asmenims ir institucijoms.9 usienio politik vedamas vertybinis dmuo, kaip pastebi Bruceas Croninas, tapatybs
formuoja vertybi struktr, kurios pagrindu politiniai lyderiai gali inicijuoti,
ilaikyti ir formuoti santykius su kitomis alimis.10
Konstruktyvizmas stengiasi paaikinti, kaip formuojama ir gyvendinama usienio politika, kaip nacionalin tapatyb, socialin tikrov ir institucijos
ir kaip politiniai lyderiai sveikauja tarpusavyje ir geba keisti usienio politikos
procesus. Konstruktyvizmo grups atstovai (priskirtini racionalistiniam ios
teorins prieigos sparnui) N. Onufas, A. Wendtas, E. Adleris, M. Barnerttas
ir kt. tirdami valstybi usienio politik daug dmesio skiria veikj sveikos,
pagrstos tapatybe ir interesais, analizei. Jie taip pat nemaai kalba apie veikj
pastangas gyvendinti nacionalinius interesus pasitelkiant strateginius veiksmus.11 Konstruktyvizmo atstovai, analizuodami usienio politik ir strategin
partneryst, stengiasi susieti nacionalin ir sistemin analizs lygmenis, taip pat
nemaai dmesio skiria regioninio ir subregioninio lygmen analizei, juos
velgia kaip slyginai nepriklausomus analizs lygmenis, galinius formuoti
savarankik regionins politikos dinamik.
Konstruktyvizmo atstovai daug dmesio skiria kaitos aikinimui, socialin tikrov kinta priklausomai nuo laiko ir erdvs, tai ymi nuolatin tapatybs, idj, norm, vertybi, t pai institucij ir veikj kait. Nenuostabu,
kad daug dmesio skiriama tapatybs ir usienio politikos kaitos tarpusavio
priklausomybs aikinimui. Idjos, vertybs ir normos suvokiamos kaip institucionalizuotos kolektyvins praktikos. Vertybs, normos, j institucionalizacija ir socializacija, vedimas (komunikacijos ir proceso veikj (individ,
grupi, politini partij ir pan.) pagalba), tstinumas ir kaita yra vienas nuo
kito neatsiejami kolektyvins tapatybs elementai. Vykstant tapatybs kaitai,
kinta vertybs ir normos, vienos stiprja, kitos tampa maiau svarbios ir galiausiai sunyksta, teigiamai vertinamos, tinkamos naujos vertybs traukiamos
usienio politikos darbotvarkes. Kaip pastebi Maria Malksoo politika tampa
niekada nesibaigianiu tapatybs krimo ir perkrimo procesu.12
Nacionalin tapatyb, a ir kitas santykio apibrimas, formuojasi
Karpaviit I., Op. cit., p. 103.
Cronin B., Community Under Anarchy: Transnational Identity and Evolution of Cooperation, New York:
Columbia University Press, 1999. p. 18.
11
Nia M.M., Understanding Irans Foreign Policy: An Application of Holistic Constructivism, Alternatives: Turkish Journal of International Relations, Spring 2010, vol. 9, no. 1, p.150.
12
Malksoo M., From Existential Politics Towards Normal Politics? The Baltic States in the Enlarged
Europe, Security Dialogue, 2006, vol. 37, no.3, p. 278.
9

10

114
kuriantis valstybei ir nuolatos kinta. Nacionalins tapatybs kaita priklauso
nuo vidins ir iorins politini proces dinamikos. Vidiniai pokyiai priklauso nuo politini veikj, lyderi, institucij, nacionalini interes ir pan. Ioriniai veiksniai, lemiantys tapatybs pokyius, gali bti slygojami dviali
santyki, regionini, subregionini, sistemini ar tarptautini veiksni ir
pan. Xavieras Guillaumeas pabria, kad nacionalin tapatyb formuojasi
tarptautins sistemos ir nacionalins (vidins) aplinkos dialogo pagrindu ir
daniausiai ji atsiranda galios ir interes, projektuojam tarptautinius santykius, konstekste13. Usienio politikos kaita daniausiai vyksta nacionaliniame
lygmenyje, dl to daugelis konstruktyvizmo autori pabria nacionalinio lygmens dominavim sisteminio atvilgiu.
Nacionalini interes formavimuisi ir kaitai reikmingi politinio elito
sprendimai, vieoji nuomon, nacionalin tapatyb, taip pat istorin atmintis,
kultriniai ir socialiniai veiksniai. Tapatyb daniausiai tampa naujai formuojam nacionalini interes pagrindu. Kaip pastebi Jutta Weldes, nacionalini
interes svoka padeda politikos formuotojams suvokti ir igryninti usienio
politikos tikslus, kuri pagrindu atliekami tam tikri alies veiksmai; taip pat
nacionaliniai interesai veikia kaip retorin priemon, kuria legitimuojama politin parama tam tikriems valstybms veiksmams14. Konstruktyvizmo atstov teigimu, nacionalinius interesus lemianti tapatyb priklauso nuo istorinio,
kultrinio, politinio, ir socialinio kontekst15. Tad, tapatyb ir nacionaliniai
interesai yra stipriai vienas su kitu susij ir vienas kit lemiantys veiksniai.
Konstruktyvizmo atstov darbuose nemaai dmesio skiriama vidini ir iorini usienio politik slygojani veiksni tarpusavio sveikai. Valstybi tapatybs, kad ir kokios bt unikalios ir nepriklausomos, yra stipriai veikiamos
tarptautins aplinkos, kurioje formuojasi ir vliau kinta valstybs nacionalin
tapatyb, drauge usienio politikos prioritetai ir interesai.
Usienio politika yra analizuojama platesniame, valstybs viduje vykstani proces, struktr, institucij, istorins atminties, draugikumo, arba
prieikumo santyki (regionini, subregionini, kaimynini valstybi atvilgiu), iors veiksni poveikio ir pasekmi kontekste. Usienio politika dvialiuose santykiuose, tai nuolatinis lkesi kitos alies atvilgiu konstravimas
ir perkonstravimas, reagavimas kitos alies politik ir pan. Kaip pastebi VenXavier G., Foreign Policy and the Politics of Alterity: A Dialogical Understanding of International Relations, Millennium - Journal of International Studies, 2002, vol. 31, no. 1, p. 14.
14
Weldes J., Constructing National Interests European Journal of International Relations, 1996, no. 2, p.
276.
15
Nia M.M., Understanding Irans Foreign Policy: An Application of Holistic Constructivism, Alternatives: Turkish Journal of International Relations, Spring 2010, vol. 9, no. 1, p.151.
13

115
dulka Kublkova, valstybi usienio politik sudaro daugialypis komunikacijos tarp vyriausybi ir kit aktori procesas, teisingi ir klaidingi vienoje ir
kitoje valstybje egzistuojantys suvokimai ir ideologijos.16

1.2. Usienio politikos regioninis dmuo ir strategin

partneryst
Dvialei strateginei partnerystei ir bendradarbiavimui reikmingas usienio ir saugumo politikos interes, prioritet suderinamumas ir pozityvi
kaitos lkesi siekis. Pabriami bendri interesai, vertybs, bendra istorin
atmintis ir bendri dvialiai ir daugiaaliai (pvz., regioniniai) siekiai, valstybi
pastangos numatyti galimus bendradarbiavimo rezultatus ir patenkinti lkesius. Nebtinai strategin partneryst turi bti grindiama skirtum tarp
dviej bendradarbiaujani valstybi nebuvimu,17 taiau ie skirtumai neturi
bti fundamentals, kirstis su nacionaline tapatybe ir esminiais ali usienio
politikos prioritetais ir interesais. Keiiantis ali usienio politikos prioritetams, daugiau ar maiau formaliai pervelgiamos ir vertinamos j strategins
partnerysts.
A. Schmidt teigimu, dvial partneryst gali padti siekti efektyvaus
daugiaalio bendradarbiavimo,18 intensyviausiai vykstanio regioniniu ar subregioniniu lygmeniu. Valstybs tampa strateginmis partnermis ne tik dl
to, kad turi panai nacionalins tapatybs ir usienio politikos interes, taiau
gali bti ir taip, kad strategini partneri bendradarbiavimo patirtis (teigiama
ar neigiama) daro poveik nacionalinms tapatybms ir usienio politikos interesams, t. y. dvialis bendradarbiavimas intensyvja arba slopsta (tai vertinama nuolatos vykstanio a ir kitas apibrimo kontekste).
Dvial partneryst gali bti naudojama siekiant bendr daugiaali
tiksl, Lietuvos ir Lenkijos atveju btent tai ir irykjo ali integracijos euroatlantin bendrij laikotarpiu. Vidurio ir Ryt Europos alims integruojantis
euroatlantin saugumo bendrij, Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo iskirtinai draugiki ir intensyvs. Lenkijai pirmai stojus NATO (1999), ji tapo
Aljanso pakraiu, tad tiek politikai, tiek istorikai, tiek vertybikai buvo tikslinga remti euroatlantins erdvs pltr ir trij Baltijos valstybi integracij.
Kublkova V., Foreign Policy in a Constructed World, New York: M.E. Sharp, 2001, p. 17.
Bava U. S., India and the European Union: From Engagement to Strategic Partnership, International
Studies, 2010, vol. 47, no. 2-4, p. 384.
18
Schmidt A., Strategic Partnership - A Contested Policy Concept, SWP Working Paper, FG1, Berlin, 2010.
p.5.
16
17

116
Integracijos proceso metu vieuose abiej ali politik pasisakymuose neretai
Lietuvos ir Lenkijos partneryst regima bendro saugumo krimo kontekste,
pavyzdiui, Prezidentas Aleksandras Kvasnievskis pabr: nebus saugios
Lenkijos be saugios Lietuvos ir nebus saugios Lietuvos be saugios Lenkijos,
tokiu bdu iliustruojamas ir ali saugumo politikos bendrumas, kuriama
bendra ali saugumo tapatyb, kuri tiesiogiai siejama su euroatlantine saugumo bendrija.
alims tapus ES ir NATO narmis, Baltijos alys drauge su Lenkija
aktyviai rm (ir teberemia) ES ir NATO pltr Ryt kryptimi ir pasisako u
Ryt kaimynysts politikos vystym ir stiprinim, NATO partnerysi stiprinim ir atvir dur politik. Remdamos politines ir ekonomines reformas
naujosiose ES Ryt partnerysts alyse, skatindamos tolesn integracij euroatlantines struktras, Baltijos alys ir Lenkija buvo prieakyje formuojant
naujj ES kaimynysts politik.19 2004 m. tuometis krato apsaugos ministras Linas Linkeviius Lietuvos pasirinkt vaidmen pavadino mstymu Ryt
kryptimi (angl. Thinking East). Tai ymi vertybin saugumo bendrijos pltros
moment, siek stiprinti ir pltoti saugumo bendrij, kurios narmis alys neseniai tapo, taip pat pagrsti ir tvirtinti savo buvim bendrijoje. 2004 m. Lietuvos usienio reikal ministras Antanas Valionis kalbdamas LR Seime Lietuvos ir Lenkijos partnerysts deimtmeio proga, grindia ES pltros Rytus
idj kaip bendr Lietuvos ir Lenkijos siek:
i dinamika erdv nuo Baltijos iki Juodosios jros gali tapti vienu i perspektyviausi
Europos Sjungos region. Lietuva ir Lenkija io regiono centre. Galime tapti jo
varomja jga, svarbiausia jungiamja grandimi. inoma, jei ir toliau veiksime ivien.
Jei isprsime tuos praktinio bendradarbiavimo klausimus, kurie vis dar neranda
teisinio, o kartais ir politinio iriimo. Jei gerais keliais, elektros perdavimo linijomis
sujungsime Lietuv ir Lenkij, nes nesutvarkyta infrastruktra trukdo pltotis ms
partnerystei.20

Valionis mintame pasisakyme taip pat teig: dviali santyki ir geros kaimynysts sutartis mus atved netiktinai artimus santykius. Sukurtos
dvials institucijos, bendras karinis batalionas, umegzti nauji verslo ryiai.
Lenkija tapo viena svarbiausi Lietuvos partneri kelyje saugesn, vieningesn Europ.21 Tokiu bdu, pripastant ir galimus ikius partnerystei, pabriami saugumo bendrijos stiprinimo ir tstinumo utikrinimo siekiai.
Mlksoo M., From Existential Politics Towards Normal Politics? The Baltic States in the Enlarged
Europe, Security Dialogue, 2006, vol. 37, no. 3, p. 286.
20
2004 04 23 LR UR ministro A.Valionio kalba Lietuvos Respublikos Seime minint Lietuvos Respublikos
ir Lenkijos Respublikos draugik santyki ir geros kaimynysts sutarties deimtmet, http://www.mfa.lt/
index.php?453829781 .
21
Ten pat.
19

117
Kaip pastebi Schmidt, daniausiai strategins partnerysts ambicijos perengia dvialius santykius, tai vyksta alims sutarus drauge kovoti
su globaliais ikiais, kylaniais skirtinguose lygmenyse.22 Tai pastebima
ir Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Dvialis Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimas neretai yra projektuojamas subregionin, o daniausiai regionin
lygmen. Lietuva ir Lenkija integravosi t pai saugumo bendrij (euroatlantin), taip pat aktyviai remia Vidurio ir Ryt Europos integracij. ios
alys priklauso ir Baltijos jros regionui. Lenkija neretai rengia susitikimus
su trimis Baltijos valstybmis. Baltijos valstybs palaiko ryius su Viegrado
ali grupe.
Valstybi nacionaliniai prioritetai kinta reaguojant tarptautin aplink, regioninius, subregioninius procesus, vykius kaimyninse alyse, taip pat
valstybi vidaus procesus. Pavyzdiui, suaktyvjus 2011 m. Baltijos ir iaurs
ali bendradarbiavimui, Lietuva m daugiau dmesio skirti iaurs krypiai, pasirod straipsni apie Baltoskandijos idj, vieajame diskurse imta vis
daugiau kalbti apie Baltijos ir iaurs region bendradarbiavim. Taip alies
regionin tapatyb po truput gyja papildom element, tvirtina anksiau
maiau pabrtus aspektus, kurie traukiami usienio politikos darbotvark
ir laipsnikai tampa nacionalins tapatybs dalimi. Tai yra tam tikras atsakas
iors procesus, ymi visuomens lkesius ir atliepia nacionalini institucij prioritetus. Taiau galutinis ir lemiamas sprendimas keisti alies usienio
politik (traukiant naujas prioritetines kryptis ar stiprinant senas) vyksta
nacionaliniu lygmeniu t. y. valstybs viduje, taiau prieastys neretai bna regionins.
Galima teigti, kad strategins partnerysts tstinum tvirtina ir utikrina regioninis ir subregioninis bendradarbiavimas, ypa jei jis grindiamas
ali priklausymu brandiai saugumo bendrijai. tvirtinus vertybinius, normatyvinius ir tapatybs saitus su ES ir NATO, pltojamos daugiakrypts ali
usienio politikos, kai strategini partneri interesai ir prioritetins kryptys
nebtinai sutampa. Lenkijos atveju daugiau dmesio teikiama santykiams su
Vokietija, Viegrado grupe, o Lietuvos vilgsnis vis daniau krypsta iaurs
ali link.

Schmidt A., Strategic Partnership - A Contested Policy Concept, SWP Working Paper, FG1, Berlin, 2010,
p.5.
22

118
1.3. Dviali santyki kaita:
nacionalin tapatyb, vidiniai ir ioriniai veiksniai
Valstybi usienio politika, kuri apima ir strategines partnerystes, nuolatos kinta (kaip ir bet kuri kita politikos sritis). Kaip pastebi Alexanderis
Wendtas, tapatybs ir interesai yra endogeniniai sveikos atvilgiu ir dl to
priklausomi kintamieji procese. Struktrinis pokytis vyksta, kai subjektai i
naujo nustato, kas jie yra ir ko nori.23 Panaiai teigia ir J.Hollandas, gilindamasis politini lyderi sprendimus ir komunikacij su visuomene, siekiant
vesti naujus elementus usienio politik, t. y. j keisti, pastebi, kad lengviausias bdas tvirtinti naujoves kaip dominuojanius usienio politikos elementus, politik formuojant neatsiejamai nuo nacionalins tapatybs.24
Konstruktyvizmas usienio politikos analizei suteikia galimyb sujungti
vidinius procesus, vykstanius ali viduje su tarptautiniais procesais. Kaip pastebi D.Campbellas, usienio politika tai tyrim sritis, jungianti skirtingus
analizs lygmenis tarptautin ir nacionalin25. Campbellas suvokia nacionalines sistemas kaip subordinuotas tarptautinei sistemai, taiau nacionalins
sistemos ir subsistemos egzistuoja nepriklausomai nuo ir yra vir bet koki
ssaj, siejani valstyb su pastangomis tapti platesns tarptautins sistemos
dalimi, kovoti su pavojais, kuriuos platesn sistema sieja su savo saugumu26.
Tad, nacionalinis ilikimas ir nacionaliniai prioritetai yra aukiau sistemini
prioritet. Konstruktyvizmo atstovai danai pabria nepriklausomyb tarp
analizs lygmen, taiau neneigia santykio tarp j ir sutaria, kad skirtingos
slygos gali lemti vieno ar kito lygmens dominavim.
is usienio politikos dualizmas atskleidia dviej usienio politik
veikiani jg santyk vienoje pusje vidins normos, vertybs, veikjai, remiantys, palaikantys ir siekiantys utikrinti savo nacionalini interes ir prioritet tstinum, kitoje pusje iors veiksniai tarptautins vertybs, globals, regioniniai procesai, kaimynini valstybi lkesiai. i dualistin sveika
lemia usienio politikos darbotvarki ir prioritet kait. Valstybs atsivelgdamos vidin dinamik turi vertinti, reaguoti iors procesus ir ios reakcijos
daniausiai atsispindi nacionalinje usienio politikoje.
Tad, jei valstybs vidaus politikos kaita daniausiai yra nulemta vidini
Wendt A., Tarptautins politikos socialin teorija. Vilnius: Eugrimas, 2005, p. 357.
Holland J., Foreign Policy and Political Possibility, European Journal of International Relations, 2013,
vol. 19, no. 1, p. 55.
25
Campbell D., Writing Security: US Foreign Policy and the Politics of Identity, Minneapolis, MN: University
of Minnesota Press, 1992.
26
Campbell D., Op. cit., p. 44.
23
24

119
proces, vykstani valstybs viduje, tai usienio politika keiiasi susikirtus
vidiniams ir ioriniams procesams. Kai usienio politika ir su ja susij vykiai,
kurie yra siejami su tarptautiniais santykiais, reikiami skatinant nacionalinio
a suvokim, susidaro situacija, kai ypa sunku kvestionuoti esmines prielaidas, kuri pagrindu galt vykti usienio politikos diskusijos27, lemianios
tam tikrus pokyius. Panai situacija susidar Lietuvos ir Lenkijos santykiuose,
ikilus pavardi ir vard raymo lenk kalbos abcls ramenimis klausimui. Btent i situacija buvo suvokta tiek Lietuvos, tiek Lenkijos politik kaip
stipriai susijusi su nacionaline tapatybe ir tai vliau lm temptus dvialius
santykius.
Kaip pastebi Jackas Hollandas, usienio politika tampa ne tuo, k
valstyb daro, bet daugiau tuo, kas valstyb yra; tokiu atveju, kvestionuoti usienio politik yra tas pats, kas kvestionuoti dominuojant nacionalins
tapatybs suvokim.28 Btent dl to, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos politinis
elitas, gindamas savo nacionalins tapatybs suvokim, sunkiai galjo leistis
konstruktyvias derybas dl asmenvardi raymo lenk abcls ramenimis
klausim. Kai kurie autoriai pastebi, kad strateginiai veikjai, politinio elito
atstovai nuolatos stengiasi politin mobilizacij nukreipti konkretaus tiktino
rezultato kryptimi, tai jie atlieka naudodami simbolius, metaforas ir kognityvines uuominas, siekdami sutelkti patirt ir fiksuoti vyki reikm. Taip jie
elgiasi ne tik tikdamiesi paaikinti vykius, interpretuoti problemas ir tvirtinti bendr supratim, jie siekia mobilizuoti ir nukreipti socialin veiksm tam
tikra linkme.
Vienu reikmingiausi vidini veiksni, lemiani valstybi usienio
politikos pokyius, konstruktyvizmo atstovai vardija valdioje esani politini partij kait ir ypa daug dmesio skiria ideologij kaitai ir j poveikiui
usienio politikai. Konstruktyvizmo atstovai nesutaria ar keiiantis valdaniajai daugumai, naujoji dauguma, remdamasi ideologiniais skirtumais gali inicijuoti usienio politikos pokyius.29 M.Barnettas pastebi, kad vyriausybi kaita
konfliktinse situacijose bus linkusi usienio politikos ideologin kait, o vyraujant tarptautiniam saugumui ir stabilumui, maiau tiktina, kad tai vyks.30
Holland J. Op. cit. p. 55.
Ibid. p. 55.
29
Brommesson D., Ekengren, A. M., What Happens When a New Government Enters Office? A Comparison of Ideological Change in British and Swedish Foreign Policy 1991-2011, Cooperation and Conflict,
2013, vol. 48, No. 1, p. 5.
30
Barnett M., Culture, strategy, and foreign policy change: Israels road to Oslo. European Journal of
International Relations, 1999, vol 5, no. 5, p.36, citata i Brommesson D., Ekengren A. M., What Happens
When a New Government Enters Office? A Comparison of Ideological Change in British and Swedish
Foreign Policy 1991-2011, Cooperation and Conflict, 2013, vol. 48, no. 1, p. 21.
27
28

120
Douglasas Brommessonas, Ann-Marie Ekengren, atliktu tyrimu iliustruoja kaip kinta usienio politikos prioritetai, keiiantis valdaniosioms partijoms
(ar koalicijoms) vedijoje ir Jungtinje Karalystje ir toji kaita nepriklauso nuo
nacionalini ir tarptautini saugumo ir stabilumo veiksni.31 Viena pirmj koalicines vyriausybes ir j poveik usienio politikos kaitai analizavo Juliet Kaarbo. Ji pastebjo, kad maesniosios koalicijos partijos geba pakeisti alies usienio
politik tada, kai yra vieningos ir tvirtai apsisprendusios tai atlikti.32 Kai kurie
tyrjai pastebi, kad usienio politikos ideologijos gali tapti gairmis sprendim
primjams (Goldsteinas ir Keohaneas). Kiti paymi, kad usienio politikos ideologijos veikia kaip veikjus ir politin elit sutelkiantis veiksnys ypa tada, kai
isiskiria nuomons maesns reikms klausimais (Barnettas, Schellingas).33
Kitose straipsnio dalyse apvelgiama Lietuvos ir Lenkijos strategin
partneryst, vertinama jos kaita, atsivelgiant vidinius ir iorinius kait lemianius veiksnius ir nacionalini interes ir tapatybs sveik.

2. Lietuvos ir Lenkijos strategins partnerysts

ir politinio dialogo vystymas
Lietuvos strateginio bendradarbiavimo ir usienio politikos prioritetini krypi raida ir galimybs turi kelet krypi ir dimensij tai Lenkija,
iaurs Europos valstybs, Vidurio ir Ryt Europos, JAV, Pranczija, Baltijos
jros regionas, iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimas, ryiai su Latvija ir
Estija. Strategins kryptys ir bendradarbiavimas regiono lygmeniu danai kertasi, sutampa ar susipina prieastiniais ryiais. Jos daniausiai tiesiogiai susijusios su alies nacionaline tapatybe ir ja pagrstais usienio politikos interesais.
Bendradarbiavimas su kaimyninmis alimis paremtas geografiniu artumu, istorine patirtimi (teigiama arba neigiama), bendrais interesais (subregioniniu,
regioniniu ir globaliu lygmeniu) ir daniausiai artima nacionaline tapatybe. Su
artimomis ne tik geografikai, bet ir vertybikai valstybmis, priskiriamomis
mes kategorijai bendradarbiavimas, tiktina, bus intensyvesnis ir glaudesnis,
nei su valstybmis priskiriamomis kitos kategorijai.
Brommesson D., Ekengren A. M. What Happens When a New Government Enters Office? A Comparison of Ideological Change in British and Swedish Foreign Policy 1991-2011, Cooperation and Conflict,
2013. vol. 48, no. 1, p. 21.
32
Kaarbo J., Power and influence in foreign policy decision making: the role of junior coalition partners
in German and Israeli foreign policy, International Studies Quarterly, 1996, vol. 40, no. 4, p. 501530.
Kaarbo J., Coalition Politics and Cabinet Decision Making: A Comparative Analysis of Foreign Policy
Choices, Ann Arbor, MI: The University of Michigan Press, 2012.
33
Ibid.
31

121
Subregioninio Lietuvos bendradarbiavimo kryptys paremtos Baltijos
ali, Baltijos jros, Vidurio ir Ryt Europos, iaurs ir Baltijos ali (Baltoskandijos) formatais. Regionins valstybs projekcijos siejamos su ES, NATO,
ESBO ir kitomis tarptautinmis organizacijomis. Vis regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo raid jungia (stiprina, o kartais silpnina) dvialiai
ryiai su kaimyninmis valstybmis ir valstybi bendrijomis. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kryptys siejasi visais lygmenimis (subregioniniu, regioniniu, dvialiu), taiau nebtinai sutampa, alys pltoja atskiras prioritetines
sritis priklausomai nuo nacionalini interes (r. 1 lentel). Ir vienos, ir kitos
valstybs usienio politikas galima pavadinti daugiakryptmis.
1 lentel. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kryptys
Lietuva

Lenkija

Strateginis
bendradarbiavimas

Lenkija, JAV, Pranczija,

Latvija, Estija, Ukraina

Lietuva, Vengrija, Ukraina,

Rumunija, Didioji Britanija, Piet
Korja, Kinija

Subregioninis
bendradarbiavimas

Baltijos alys,
Baltijos ir iaurs Europa
(Baltoskandijos formatas),
Vidurio ir Ryt Europa,
Baltijos jros regionas

Viegrado valstybi grup,

Veimaro trikampis,
Vidurio ir Ryt Europa,
Baltijos jros regionas

Regioninis
bendradarbiavimas

NATO, ES, ESBO,

Europos Taryba

NATO, ES, ESBO,

Europos Taryba

Lietuvai iskirtinai reikmingas Baltijos ali bendradarbiavimas, daugiaaliuose formatuose trys Baltijos valstybs intensyviai bendradarbiauja,
ypa saugumo srityje, taiau galima iskirti ir nevieningos politikos pavyzdi,
toki kaip nesutarimai dl Baltijos Oro policijos misijos, kai isiskyr Lietuvos
ir Estijos interesai ir pozicijos. Kalbant apie skirtumus, Estija daugiau dmesio
teikia iaurs Europai, savo nacionalin tapatyb vis labiau siedama su iuo
subregionu. Lietuvos ir Latvijos orientavimasis taip pat yra nukreiptas iaurs
ali dimensij, taiau nra toks rykus kaip Estijos atveju. Lietuvos ambasada
vedijoje 20132014 m. atlieka NATO kontaktins ambasados funkcijas, tai
vienas pavyzdi, rodantis Lietuvos pastangas intensyvinti santykius su iaurs alimis saugumo ir gynybos srityse. Lietuva ir Latvija siekia ilaikyti vaidmen Vidurio ir Ryt Europos regione, pltojant Ryt partnerysts politik,
is siekis taip pat sutampa su Lenkijos prioritetais.
Lenkijos vaidmuo, taka ir ambicijos ES yra aikesns nei Lietuvos, tai
turt bti inaudojama paramos Lietuvos interesams ir iniciatyvoms konteks-

122
te, Lenkija galt tapti bendr projekt partnere ES. Palaikydama santykius
Skandinavijos alyse, ypa vedijoje, Lietuva, vis pirma, turt siekti trialio
arba daugiaalio bendradarbiavimo, tai bt efektyvesnis bendradarbiavimo
lygmuo,34 stiprinant ryius su Skandinavijos alimis nepamirti Lenkijos.
2 lentel. Vidiniai ir ioriniai Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo veiksniai
Vidiniai veiksniai, lemiantys
dvial bendradarbiavim
Lietuvos ir Lenkijos
dvialis
bendradarbiavimas

Ioriniai veiksniai, lemiantys

dvial bendradarbiavim

Panaios ali pozicijos

regionins saugumo politikos
ir ES kaimynysts politikos
atvilgiu;

ES bendroji energetikos
politika;

Valstybi Vyriausybi
program prioritetai regioninio
ir dvialio bendradarbiavimo
srityje; Parlamentini partij
pozicijos dviali klausim
srityse;

NATO raida;

ES Bendros saugumo ir
gynybos politikos raida;
ES didij valstybi strateginio bendradarbiavimo
dinamika;
Rusijos faktorius;

Lietuvos ir Lenkijos politinio

elito kaita;

JAV faktorius;

2010 m. Smolensko katastrofa

ir Lietuvos ir Lenkijos
integracins usienio politikos
pabaiga;

iaurs ir Baltijos regiono

raida ir bendradarbiavimas.

Baltijos jros regiono raida;

Valstybi strateginio suderinamumo ir bendr interes

majimas;
Tautini maum problematika;
Istorin atmintis ir dvialio
bendradarbiavimo tradicija.

Lietuvos strateginio ir regioninio bendradarbiavimo kryptys su Lenkija

apibriamos Vyriausybi programose. Pavyzdiui, 20082012 m. kadencijos
XV Vyriausybs programoje pabriamas siekis palaikyti ir pltoti gilesn partneryst su Lenkija, remiantis saugumo interes ir politikos prioritet ir nuostat bendrumo pagrindu. Programoje iskiriamas siekis toliau pltoti Lietuvos
ir Lenkijos strategin partneryst, grindiant j bendrais io regiono saugumo poreikiais, energetikos ir transporto sistem europins integracijos, ypa
bendr infrastruktros projekt gyvendinimo interesais, taip pat tradicini
Europos vidaus ir iors politikos nuostat bendrumu. gyvendinant iuos
Dambrauskait ., Janelinas T., Jurkonis V., Sirijos Gira V., Lithuanian-Polish Relations Reconsidered:
A Constrained Bilateral Agenda or an Empty Strategic Partnership? Lithuanian Foreign Policy Review.
2011 (26), http://www.lfpr.lt/uploads/File/2011-26/Dambrauskaite%20el%20al.pdf, 2013 09 20.
34

123
siekius ketinama kurti Ministr Pirminink globojam Lietuvos ir Lenkijos
intelektual forum, ianalizuoti galimyb vietovardius rayti tautini maum kalbomis ir prireikus parengti atitinkam teiss akt projektus, parengti
Lietuvos Respublikos vard ir pavardi statymo projekt (pritarta Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2007 m. gegus 30 d. nutarimu Nr. 529 ir pateikta
Lietuvos Respublikos Seimui, projekto Nr. XP-689A).
XV LR Vyriausybs programoje apibriamas noras gyvendinti Lietuvos ir Lenkijos duj tinkl jungties projekt, kuris atvert alternatyvaus aprpinimo dujomis i Europos tinkl galimybes ir padidint Lietuvos energetin
saugum. Vyriausyb siek kartu su Lenkijos atstovais pateikti paraik Europos Komisijai dl Lietuvos ir Lenkijos duj sistem sujungimo galimybi studijos finansavimo, gavus finansavim i Europos Komisijos TEN-E programos
biudeto, priimti sprendim dl studijos finansavimo i Lietuvos puss.35 XVoji LR Vyriausyb skatino vykdyti vairius projektus susijusius su infrastruktros gerinimu ir ekonomikos vystymu.
XVI LR Vyriausyb siekia tsti ankstesns Vyriausybs pradtus projektus. Remiantis 20122016 m. XVI LR Vyriausybs programos nuostatomis
didesnis dmesys skiriamas regioniniams energetikos infrastruktros projektams, tai ymi Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tstinum keiiantis
Vyriausybms. Siekiama utikrinti elektros jungi su Lenkija (LitPol Link)
nutiesim. Usibrta pradti Lietuvos ir Lenkijos duj jungties statyb. Transporto srityje siekiama rekonstruoti Rail Baltica geleinkelio ruous nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybi sienos iki Kauno: siena tarp Lenkijos ir Lietuvos Mockava. Pltojant Lietuvos kaip aktyvios ES nars vizij, vienas i tiksl iskiriamas
ir aktyvesnio politinio ir visuomeninio dialogo palaikymas tarp Lietuvos ir
Lenkijos. Regioniniame bendradarbiavime usibrta pltoti bendradarbiavim su Lenkija gynybos ir saugumo klausimais.36
Analizuojant Lietuvos usienio politikos kryptis dvialiu, subregioniniu
ir regioniniu lygmenimis kyla klausimas, ar partneryst su iaurs Europos
alimis galt turti takos Lietuvos bendradarbiavimui su Lenkija? iaurs
alys nuo pat Lietuvos nepriklausomybs paskelbimo rm Lietuv. ios valstybs ir toliau ilieka artimomis regioninmis partnermis stiprinant Lietuvos
gynybos pajgumus. Lietuvai, aktyviau bendradarbiaujant su iaurs alimis,
atsiranda strategin galimyb tapti valstybe, jungiania Vidurio ir Ryt Europ
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20082012 met
programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo. 2009 m. vasario 25 d. Nr. 189, Vilnius, http://www.lrvk.
lt/bylos/vyriausybes/n0189_priemones.pdf, 2013 10 15.
36
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20122016 m. programos gyvendinimo prioritetini priemoni patvirtinimo. 2013 m. kovo 13 d. Nr. 228, Vilnius, http://
www.lrvk.lt/bylos/veikla/priemones13.pdf, 2013 10 15.
35

124
su iaurs Europa. i kryptis galt praplsti regionins saugumo bendrijos37
erdv nuo Skandinavijos per vis Vidurio ir Ryt Europ. Lietuvai tokia pasirinkta strategija leist aktyviau dalyvauti ES politikoje ypa ekonomikos ir
saugumo srityse.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarime dl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo 2012 m. naujoje nutarimo redakcijoje teigiama, kad Lietuva
sieks stiprinti partneryst ir bendradarbiavim su Lenkijos Respublika karinje, energetinio saugumo, transporto ir kitose srityse, toliau pltodama bendrus
regioninius infrastruktros projektus.38 i pozicij iskyrimas LR nacionalinio saugumo strategijoje demonstruoja prioritetines Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sritis pastaruoju metu. Lietuvos ir Lenkijos strategins partnerysts pltojimas grindiamas bendrais dviali santyki poreikiais: saugumo,
energetikos, transporto sistem integracijos, bendr infrastruktros projekt
gyvendinimo interesais. Valstybi santykiai remiasi ir tradiciniu Europos vidaus ir iors politikos nuostat bendrumu. Strateginiu bendradarbiavimu siekiama vystyti intelektual forum, ianalizuoti galimyb vietovardius rayti
tautini maum kalbomis ir prireikus parengti atitinkam teiss akt projektus.39 Pastebima, kad dvialis bendradarbiavimas oficialiuose valstybi dokumentuose orientuojamas ekonomikos ir infrastruktros projekt vystym,
danai nustumiant al kitus strateginius klausimus.
Remiantis LR institucij pozicijomis, ireiktomis LR Vyriausybi
programose ir LR nacionalinio saugumo strategijoje, tarptautine saugumo
politikos dinamika, iaurs ali saugumo politikos kryptimis ir prioritetais,
galima daryti ivad, kad bus vystoma iaurs kryptis, taiau ilieka tikimyb,
kad ateityje iryks bendradarbiavimo su Lenkija poreikis. Remiantis saugumo politikos perspektyva Lietuvai yra nenaudingas Transatlantins saugumo bendrijos formalus skaidymas saugumo subregionus. Lenkijos ir Lietuvos
dvialiai santykiai visuomet buvo vienu i Lietuvos usienio politikos prioritet. Tam tikrais momentais pastebima ali retorikos ir vieojo komunikavimo
stiliaus kaita. Pavyzdiui, remiantis Lenkijos internetiniu portalu wiadomosci.
wp.pl, Audroniui Aubaliui einant usienio reikal ministro pareigas dvialiai

Saugumo bendrija remiasi identiteto, mes suvokimu, saugumo tarp valstybi utikrinim, bendromis institucijomis, pasitikjimu, lojalumu, regioniniu subjektyvumu. Remiantis iais bruoais visikai
integruotoje valstybi grupje, kuri funkcionuos tarsi nedalomas vienetas tarptautinje sistemoje, bus
susiformavusi bendro saugumo perspektyva ir bendra gynybos politika.
38
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo. Nauja nutarimo redakcija nuo 2012-07-01. nr. XI-2131, 2012-06-26, in., 2012, nr. 76-3945 (2012-06-30).
39
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 20082012 met programos gyvendinimo priemons, http://www3.
lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=405318, 201310 15.
37

125
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pablogjo. Vieuose R.Sikorskio pasisakymuose kelis kartus minima tampa, atsiradusi tarp dviej usienio reikal ministr.
Aubalio interviu 2010 met baland BNS apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
teigiama:
40

Kryptys nepasikeit. Pasikeit politikos atlikimo stilius. Natralu, kad mano, kaip ministro, viea retorika, skiriasi nuo mano pirmtako ar dar anksiau buvusio Petro Vaitiekno. Kiekvienas politikas turi savo stili, bendravim, poir. <...>Lenkijos kaip valstybs esminiai interesai, Lenkijos lyderi politinis supratimas apie Lenkijos vaidmen
regione, manau, negali labai keistis, kad ir kas beuimt aukiausius postus.41

Taip ministras pastebi, kad usienio politika priklauso nuo politikos

vykdytoj, esminiai pasikeitimai vyksta tik gyvendinant politik , taiau bendradarbiavimo krypi pasirinkimui tai neturi didels takos.
Pastebima grietesn pareign retorika, pavyzdiui Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas atvirai signalizuoja: ger, daugiau nei tiesiog kaimynik
Lietuvos ir Lenkijos santyki laikai baigsi. Lietuvos apvalgininkai pastebi,
kad Varuva nebemato Vilniuje nei strateginio partnerio, nei dmesio verto
sjungininko ES ir NATO.42 LR Prezidents D. Grybauskaits poiriu, dabartin situacija susidar ne tik dl lenk maumos Lietuvoje pasipiktinimo
esama situacija, bet ir dl ekonomiais sumetimais ir pragmatizmu paremto
Lenkijos sprendimo energetikos srityje bendradarbiauti su Rusija, o ne Lietuva (sprendimas stabdyti dalyvavim Visagino atomins elektrins projekte).
Stebint Lenkijos ir Lietuvos usienio politikos kait, galima daryti prielaid,
kad Lietuva Lenkijai strategikai nra tokia reikalinga. Kintant alies nacionaliniams interesams, keiiasi ir Lietuvos vieta Lenkijos usienio politikos prioritet srae. Taiau Lenkijos reikm Lietuvai (ir atvirkiai) buvo rykesn
ES ir NATO narysts kontekste siekiant sitvirtinimo tarptautinje bendrijoje
ir ypa regioninje saugumo bendrijoje Lietuvos ir Lenkijos aukt pareign retorika ymi, kad pasikeitusi Lenkijos usienio politika Lietuvos atvilgiu
daro tak dvialiam bendradarbiavimui. Natraliai kinta Lietuvos lkesiai
Lenkijos, kaip strategins partners, atvilgiu. Nacionaliniai bendradarbiavimo interesai daugiau koncentruojami konkreius projektus. Taiau nepaisant
iors veiksni (majani Lenkijos interes), Lietuvos usienio politikos
Plaiau apie Lietuvos ir Lenkijos dviali santyki pablogjim r. Internetinio ini portalo wiadomosci.wp.pl straipsnyje Lenk-lietuvi santykiai blogiausi ES (lenk.Relacje Polski z Litw
najgorsze w UE), http://wiadomosci.wp.pl/kat,1023303,title,Relacje-Polski-z-Litwa-najgorsze-wUE,wid,13035175,wiadomosc.html?ticaid=1e245, 201310 15.
41
BNS, A.Aubalis: Apie tautini maum teises Lietuvoje turi bti aikinama daugiau. Lrytas.lt, http://
www.lrytas.lt/-12724508581271764103-a-aubalis-apie-tautini-maum-teises-lietuvoje-turi-btiaikinama-daugiau.htm, 2013 10 16.
42
Baiulis, A. Anei Putino, anei Tusko, Veidas, 2010 05 31.
40

126
prioritet ir interes srae Lenkija vis dar uima aukt pozicij.
Dviali santyki poveikis regioninei ir subregioninei dinamikai nra
toks rykus, nors, pavyzdiui est istorikas ir politologas Andresas Kasekampas pastebi, kad Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai gali atsiliepti viso Baltijos
regiono energetiniam saugumui, nes Lenkija dabar pirmenyb teikia ne geopolitiniams, o komerciniams interesams.43 Bendradarbiavimas Baltijos jros
regiono klausimais yra aktualus dvialio dialogo pltojimo pavyzdys, taiau
regione turt bti vykdoma bendresnio pobdio politika nei vien orientacija
atskir subregion vaidmen (Baltijos ali, iaurs ali, Vokietijos, Lenkijos
ir Rusijos).
Nacionaliniu lygmeniu dviali santyki kaitos kontekste, irykjo tautini maum klausimas. Pavyzdiui, 2013 m. birelio 11 d. LR Prezidents
D. Grybauskaits metiniame praneime teigiama:
kaip valdaniosios koalicijos politini susitarim kaite jau tampa lietuvi kalba. Kontraversikas lietuvi kalbos egzaminas perauga ir kitus al skaldanius reikalavimus. O
tuo paiu metu u Lietuvos sien udarinjamos lietuvikos mokyklos.44

Kairij Vyriausybs vietimo politikos kritika yra tautini maum

klausimo Lietuvos ir Lenkijos santyki dalis. Pavyzdiui, danai radikals Valdemaro Tomaevskio pasisakymai yra kita ios politikos vykdymo dalis. Todl
vienos ir kitos puss isakytos mintys kartas nuo karto sulaukia ir tarptautins
bendruomens dmesio.
Lygindami Lietuvos prezident usienio politik Lenkijos atvilgiu, galime velgti tam tikr skirtum. Valdo Adamkaus santykis su Lenkijos vadovais buvo labiau asmeninis. D. Grybauskaits poiris kitoks ji tarptautinius
santykius iri pragmatikiau, o ne per tarpasmeninius ryius. Pavyzdiui,
daug diskusij vieojoje erdvje sukl LR Prezidents D. Grybauskaits atsisakymas 2012 m. vykti Lenkijos ir Baltijos ali prezident susitikim. Prezidentra toki pozicij aikino tuo, kad pasirengimo NATO virni susitikimo ikagoje klausimai jau aptarti ir su Lenkijos prezidentu, ir su Latvijos
prezidentu.45
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Ryt partnerysts klausimais
yra geras dvialio bendradarbiavimo ES kontekste pavyzdys. Bendrais rezultaBNS, Politologas: Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai gali atsiliepti viso Baltijos regiono energetikos
saugumui Delfi.lt 2010-10-26, http://www.delfi.lt/verslas/energetika/politologas-lietuvos-ir-lenkijosnesutarimai-gali-atsiliepti-viso-baltijos-regiono-energetikos-saugumui.d?id=37895687#ixzz2lIqu4HKz,
2013 10 16.
44
Lietuvos Respublikos Prezidents Dalios Grybauskaits metinis praneimas, 2013 m. birelio 11 d.,
http://www.president.lt/lt/prezidento_veikla/metinis_pranesimas/2013_m..html, 2013 10 16.
45
Ten pat..
43

127
tais galima laikyti asociacijos susitarimus su Moldova ir Gruzija, dialogo pltojim su Ukraina ymiu postmiu viz reim supaprastinimo ir liberalizavimo
procesuose. 2013 m. lapkriio 2829 dienomis Vilniuje vyko treiasis Ryt
partnerysts virni susitikimas. Ryt partnerysts46 iniciatyva yra stiprinamas dvialis ir daugiaalis bendradarbiavimas su ES kaimynysts politikos Rytinmis kaimynmis, remiamos alyse vykdomos reformos ir siekiama priartinti valstybes prie ES. Sukurta daugiaalio formato struktra, leidianti keistis
patirtimi, informacija ir gyvendinti projektus alyse partnerse. Tai galima
vertinti kaip LietuvosLenkijos politinio dialogo rezultat. Lietuvos ir Lenkijos
iniciatyva skatinama sektorinio bendradarbiavimo pltra, Ryt partnerystje
bendradarbiavim traukiantys formatai kaip Pilietins visuomens forumas,
Vietos ir region valdi konferencija, Verslo forumas, Jaunimo forumas.
Tiktina, kad ir ateityje dvialis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas bus
kreipiamas regionin lygmen, ES ir NATO.
Lietuvos ir Lenkijos strategin partneryst galima vertinti kaip dinamik abipus bendradarbiavimo proces, kuris atskleidia dviej valstybi
bendr, koordinuojam veiksm idj, tai akivaizdu tiek politik, diplomat
retorikoje, tiek konkreiuose dvialiuose projektuose, iniciatyvose. Bendradarbiavimas nra tolygus. Jis yra labai stipriai veikiamas vidini ir iorini
veiksni, lemiani dvialius santykius. Taip pat ali nacionalini prioritet,
regionini arba subregionini orientacij, tapatybs ir nacionalini interes
kaitos.

2.1. Saugumo politikos ir energetins nepriklausomybs

veiksniai dvialiuose santykiuose
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje sudaro nema strategins partnerysts dal. alys gynybos srityje vykdo nemaai bendr
projekt. Lietuvos krato apsaugos ministerijos 2012 m. ataskaitoje bendradarbiavimas su Lenkija ireikiamas konsultacijomis su Lenkija vairiais strateginiais klausimais, koordinuoti veiksmai siekiant didesnio NATO matomumo
regione. Konsultacij metu ypatingas dmesys skirtas 2013 m. ruden vykusioms NATO greitojo reagavimo pajg pratyboms Steadfast Jazz 2013.47
2012 m. Lenkijos gynybos ministras buvo pakviestas dalyvauti Baltijos ali
Ryt partneryst apima ES santykius su eiomis Ryt partnermis Armnija, Azerbaidanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
47
Krato apsaugos ministerijos 2012 met veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, www.kam.lt/.../2012_kam_ataskaita_%20nsgk_%202013-05-02, 2013 10 21.
46

128
gynybos ministr susitikimuose, siekiant dar labiau sustiprinti regionin bendradarbiavim gynybos planavimo srityje. Lietuva dalyvauja NATO iaurs
Ryt korpuso, dislokuoto ecine, Lenkijoje, veikloje. 2012 m. suintensyvjo
bendradarbiavimas tarp specialij operacij pajg. 2012 m. taip pat buvo tsiamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas karo kartografijos srityje. 2012
m. aktyviau derinta bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karins brigados
LITPOLUKRBRIG steigimo sutartis.
2013 m. pavasar Lietuvos krato apsaugos ministras Juozas Olekas susitiks su Lenkijos gynybos ministru Tomaszu Siemoniaku aptar bendros
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karins brigados krim, vykstanias karines
pratybas, NATO Oro policijos misij Baltijos alyse, Lietuvos pirmininkavim
Europos Tarybai. Dvialiu susitarimu Lietuvos ir Lenkijos strategin partneryst turi bti vystoma stiprinant ir rengiant bendrus su saugumu susijusius
karinius pajgumus. Vienu svarbiausi prioritet iame bendradarbiavime
galima laikyti bendr Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG krim.48 Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karins brigados krimas yra
ilgalaikis procesas, Lietuvai tai prioritetinis projektas dalyvaujant kariniuose
projektuose. LITPOLUKRBRIG idja ymi bendrus Lietuvos ir Lenkijos interesus Ryt Europoje ir siek stiprinti Ryt Partneryst.
Lietuva ir Lenkija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Ryt partnermis. Siekiama, kad bendradarbiavimas tapt ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos dalimi. Abi valstybs stengiasi intensyviai bendradarbiauti su
Ukraina, tai paremta nuolatinmis politinmis ir karinmis konsultacijomis,
bendromis pratybomis. Svarbus veiksnys bendradarbiavimas gynybos srityje su NATO.49 Tai ymi siek prisidti prie euroatlantins saugumo bendrijos
stiprinimo. Lenkijos naikintuvai jau keturis kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje vir Baltijos valstybi. Lietuvos karininkai dirba Danijos-Vokietijos-Lenkijos daugiaaliame sausumos pajg korpuse iaur-Rytai (MNC
NE). Tai, inoma, daugiau techninis bendradarbiavimas, taiau platesniame
euro-atlantins saugumo bendrijos kontekste jis labai ymus ir reikmingas,

Lietuva, Lenkija ir Ukraina oficialias derybas dl trialio karinio vieneto steigimo pradjo 2011 metais.
i brigada galt dalyvauti tarptautinse Europos Sjungos operacijose ir budti ES kovinse grupse.
Planuojama, kad karin trial LITPOLUKRBRIG brigad sudarys trys batalionai, jos tabas sikurs Liubline, Lenkijoje. Aukiausia junginio vadovyb bus rotuojama tarp trij ali. Planuojama, kad i brigada
sudarys galimybes kartu dalyvauti tarptautinse operacijose, bendrose tarptautinse pratybos, greito
reagavimo budjimuose.
49
Lietuvos ir Lenkijos strategin partneryst bus stiprinama toliau, Voruta.lt, http://www.voruta.lt/
lietuvos-ir-lenkijos-strategine-partneryste-bus-stiprinama-toliau, 2013 10 21.
48

129
nes ymi ali bendr saugumo ir gynybos interes tstinum , nepaisant politinio bendradarbiavimo dinamikos.
Greta kit niinio Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo srii iskiriamas infrastruktros gerinimas ir ekonomikos vystymas. Energetikos klausimai tampa vienu svarbiausi dvialio bendradarbiavimo pavyzdi. Lietuvos
ir Lenkijos dujotieki jungtis turt tapti vienu i Baltijos energetikos rinkos
jungi plano, kuriuo siekiama tarptautini energetikos jungi bdu integruoti Baltijos jros regiono valstybi energetikos rinkas, element. BEMIP
yra vienas i prioritet kuriant energetikos infrastruktr, kuri ES vardijo savo
antrojoje strateginje energetikos apvalgoje.51 Tokio plano paskirtis sujungti
Baltijos jros regiono duj ir elektros energijos rinkas ir nutraukti Baltijos ali
atskirt nuo Europos energetikos rinkos.
Lenkija yra tarsi Lietuvos energetins infrastruktros vartai ES, nes tik
per Lenkij Lietuva technikai gali prisijungti tiek prie Europos energetins
rinkos, tiek ir prie Europos emynini tinkl. Dujotieki jungtis, kurios ilgis
bt 562 km, tarp Lietuvos ir Lenkijos diversifikuot duj tiekimo altinius,
sukurt prielaidas laisvai duj rinkai.52 iuo metu yra parengta Lietuvos ir
Lenkijos dujotieki jungties verslo aplinkos analiz, ruoiama isami galimybi studija. Lenkijos bendrov Gaz-System dujotiek 2018 m. planuoja nutiesti Lietuv. Lietuvos ir Lenkijos dujotieki sistemos sujungimas laikomas
integracijos bendr ES energetikos rink ingsniu.53 Strategikai svarbi Europos Sjungos duj rinkos vientisumui Lietuvos ir Lenkijos dujotieki jungties
statyba yra inicijuota Lietuvos ir Lenkijos valstybi vadov ir yra remiama
Europos Komisijos.
50

Pasak Vyriausybi atstov, Lietuvos ir Lenkijos dvialis karinis bendradarbiavimas yra viena i
svarbiausi ms valstybs gynybos ir saugumo stiprinimo srii. 2013 m. balandio mn. dvialio susitikimo metu LR Krato apsaugos ministras padkojo Lenkijai u aktyv dalyvavim NATO oro policijos
misijoje Baltijos alyse, taip pabrdamas bendradarbiavimo su Lenkija btinyb. Susitikimo metu buvo
pasiraytas susitarimo memorandumas dl Lietuvos ir Lenkijos specialij operacij pajg bendradarbiavimo. Memorandumas nustato ali bendradarbiavimo principus vystant specialij operacij pajgas.
Specialij pajg bendradarbiavimas apimt bendrus mokymus, keitimsi sukaupta patirtimi ir informacija apie specialij operacij pajg transformacij ir pltr ir kit abipusikai nauding veikl.
51
Parengta Lenkijos Lietuvos dujotieki jungties verslo aplinkos analiz, Verslo inios, 2012 02 10,
http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=1c22e8d7-2dba-4aaa-8ce6-f9c59a3e819a#ixzz2kG6oTkwM, 2013
10 26.
52
Skaiiuojama, kad jungtis pajgumai Baltijos alis bt iki 2,3 mlrd. m duj per metus. Lenkijos
duj perdavimo sistemos operatorius Gaz-System S. A. ir AB Lietuvos dujos pasira dokument,
apibriant moni bendradarbiavimo principus vykdant tiriamojo pobdio darbus dl dujotiekio,
sujungsianio Lenkij ir Lietuv, statybos. 2012m. vasario mn. atliktos Verslo aplinkos analizs rezultatai
atskleid, kad Lenkijos ir Lietuvos dujotieki jungtis bt labai naudinga regiono duj rinkoms, nes padidindama tiekimo patikimum ir iplsdama rinkos galimybes, taip pat nurod sprstinus klausimus.
53
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/strateginiai_projektai/LietuvosLenkijos_dujotiekis.php?clear_cache=Y, 2013 10 26.
50

130
Lietuvos ir Lenkijos prioritetai energetikos srityje yra strategin bendradarbiavimo sritis. Anot LR energetikos ministro Jaroslavo Neveroviiaus,
bendri energetikos projektai gali labiau suartinti Lietuv ir Lenkij. Ministras
teigia, kad:
bendrus principus galima vardyti jau dabar siekti sukurti reali rink ir reali konkurencij elektros, duj ir ilumos sektoriuose, ivengti vertikaliai integruot monopolij
dominavimo. Tokiu bdu laims ir gamintojai jie bus priversti dirbti kuo efektyviau, ir
vartotojai jiems bus garantuota maiausia kaina.54

Dl ios prieasties strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose iskirtinai daug dmesio skiriama Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui
energetikos srityje.
2012 m. ruden Baltijos jros regiono ali investuotoj forumo metu
Lenkijos Energetikos departamento Energetikos politikos skyriaus vadovas Januszas Michalskis teig, kad prie energetinio saugumo regione prisidt tiek
Klaipdoje planuojamas statyti terminalas, kuris turt pradti veikti 2015
metais, tiek Lenkijoje planuojamas statyti terminalas, kur Varuva tikisi pastatyti per dvejus ar trejus metus. Lenkijos pareigno teigimu, ie projektai
neturt bti klitis ir planuojamai dujotiekio jungiai.55 Lenkija argumentuoja, kad ketina pltoti tiek skalnini duj gavyb, tiek branduolin energetik,
bet atsisakoma komentuoti galimyb valstybei grti prie Visagino atomins
elektrins projekto.
2012 m. ruden vykusiame XV tarpvyriausybiniame Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos posdyje buvo pasikeista naujausia informacija apie abiej ali ekonomikai svarbi projekt, ypa energetikos,
transporto ir turizmo srityse, gyvendinim. Nemaai dmesio skirta bendradarbiavimui energetikos ir transporto sektoriuose aptarta duj terminal statyba,
skaln duj potencialo inaudojimo galimybs, pokyiai elektros energetikos
srityje, transporto projekt Rail Baltica ir Via Baltica vykdymo eiga.
Dviali Lietuvos ir Lenkijos santyki kontekste siekiama Europos Sjungos lygmeniu glaudesnio bendradarbiavimo investicij, vartotoj teisi
apsaugos, rinkos prieiros, viej pirkim, inovacij srityse. Paymtina,
kad tarpusavio santyki pltojimas taip pat turi didel reikm ali ekonomikoms.
Jokbaitis M., Energetikos ministras J. Neveroviius: Lietuv ir Lenkij suartins energetika, Lrytas.
lt , 2012 12 17, http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/energetikos-ministras-j-neveroviciuslietuva-ir-lenkija-suartins-energetika.htm, 2013 10 26.
55
Lenkija tikisi ES paramos duj ir elektros jungtims su Lietuva, remia duj terminal Klaipdoje, Verslo
inios, 2012 10 26, http://vz.lt/article/2012/10/26/lenkija-tikisi-es-paramos-duju-ir-elektros-jungtims-sulietuva-remia-duju-terminala-klaipedoje#ixzz2kFqbODRr, 2013 10 26.
54

131
Gynybos, saugumo, ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo sritys
yra pastebimai maiau veikiamos politins dvialio bendradarbiavimo dinamikos. Jos stipriai susijusios su regionine saugumo ir ekonomikos politika, su
ali siekiu utikrinti saugumo bendrijos tstinum ir tokiu bdu pasirpinti
savo nacionaliniu saugumu. Pragmatiniai nacionaliniai interesai, geografinis
artimumas ir ankstesn bendradarbiavimo patirtis lemia konkrei niini
projekt tstinum. Saugumo bendradarbiavimo srityje reikimgas ali siekis ilaikyti ir stiprinti euroatlantin saugumo bendrij, juo labiau, kad bendrijos viduje ali saugumo politikos interesai ir NATO raidos suvokimas yra
labai panas.

2.2. Tautins maumos dvialiuose santykiuose:

Lietuvos pozicija
Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaruoju metu gaubia nesutarimai
dl skirtingai vertinamos tautini maum padties. Lietuvos vieajame
diskurse Lietuvos lenk keliama grsm valstybei konstruojama remiantis
politinmis prielaidomis. Lietuvos lenkai kaltinami pilietiniu ir politiniu nelojalumu. Visos etnins grups Lietuvoje siejamos su specifine problematika.
iuo klausimu Lietuvos lenkai56 nesiskiria nuo rom, yd ir rus visos jos
turi nusistovjusias ir nekintanias vaizdavimo schemas. Taiau lenk tautins maumos iskiriama pagal tris pagrindines problematikos sritis: tautini
maum vietimo klausimai, pavardi ir vietovardi raymas lenkikais
ramenimis ir tautins maumos veiksnys valstybs vidaus ir iors politikoje.
Lietuvos lenk keliami reikalavimai Lietuvos valdiai pastaruoju metu
suaktyvjo. Svarbiausiais klausimais iskiriama vard ir pavardi raymas lenk abcls ramenimis Lietuvos Respublikos dokumentuose. alia
alinink ir Vilniaus rajon vietovardi ir gatvi pavadinim raymo
dviem kalbomis problemos iame rajone ikyla ir ems grinimo problema.
Taiau svarbiausiu pastarojo laikotarpio klausimu ilieka ginas dl Lietuvos
Respublikos vykdytos vietimo reformos. Eskaluojant problemas ir vis labiau
atrinant situacij, keliamas klausimas, ar suvienodinta lietuvi kalbos egzamino tvarka yra racionali tautins maumos atvilgiu? LR Konstitucinis Teismas iaikino, kad reikia laikytis lygybs principo. Lenk tautins maumos
atstovai reikalauja papildom slyg ir kelia problemas, susijusias su tautins
56

Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventoj Vilniaus, alinink, venioni ir Trak rajonuose.

132
maumos padtimi Lietuvoje, taip ne tik atrindami situacij, bet ir siekdami,
bti matoma politine jga.
Lenk tautins maumos problemos siejamos su politine tampa valstybje. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Tautini maum statymas baig galioti ir
iuo metu valstybje nra statymo, nustatanio tautini maum padt. 2011
m. pabaigoje Lietuvoje viejs ESBO komisaras tautini maum klausimais
Knutas Vollebaekas teig:
Nra pareigojimo turti statym dl tautini maum ir yra daug ali, kurios jo neturi. Mano nuomone, Js atveju problema yra, kad js turjote Tautini maum statym, kuris baig galioti. Simbolikai tai sukuria kitoki situacij, nei tuo atveju, jei js
nebtumte tokio statymo turj. Pagal Europos Tarybos ataskait, atrodo, kad statymui baigus galioti yra teisinis vakuumas.57

Lietuvos lenk rinkim akcijos deleguoto kultros viceministro Edvardo Truseviiaus vadovaujama darbo grup yra parengusi Tautini maum
statymo projekt, kuris leist dvikalbius uraus vietovse, kur tautins maumos atstovai sudaro ne maiau nei 25 proc. gyventoj. Taip pat tokiose vietovse valstybs taigose norima leisti kalbti tautins maumos kalba. Kadangi
is projektas sukl gin ir abejoni valdaniojoje koalicijoje, LLRA taip pat
yra pateikusi silym laikinai grinti 1991 metais priimt Tautini maum
statym.58
LR usienio reikal ministerija vieuose pasisakymuose pabria, kad
lenk tautins maumos reikalavimai yra nepagrsti, o maum vietimo situacija Lietuvoje geriausia Europoje. 2013 m. gegus mn. Vytauto Didiojo
universitete viejs LR usienio reikal ministras Linas Linkeviius pateikt
klausim, koki viet dviali santyki kontekste uima tautini maum politika, atsak nevienareikmikai pirmiausia, ministras akcentavo, kad tai nra
prioritetin sritis, nes santykiuose koncentruojamasi nacionalinius interesus.
Lygiai tokios paios pozicijos laikosi ir Lenkijos usienio reikal ministras Radosawas Sikorskis.59
Vieajame diskurse lenk tautin mauma vis dar pateikiama kaip nelo57
BNS, Tautini maum statymo nebuvimas sukuria teisin vakuum, Diena.lt., 2011-11-16, http://
kauno.diena.lt/naujienos/salies-pulsas/tautiniu-mazumu-istatymo-nebuvimas-sukuria-teisini-vakuuma-268622#.Un-LXUCRbYs, 2013-10-28.
58
BNS, Lenkijos ambasadorius: tautini maum statymas yra Lietuvos vidaus reikalas, Delfi.lt, http://
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-ambasadorius-tautiniu-mazumu-istatymas-yra-lietuvos-vidausreikalas.d?id=63332288#ixzz2lK0Zr8s8, 2013 11 22.
59
2013 gegus 16 d. VDU lanksi LR usienio reikal ministras Linas Linkeviius. Vizito metu ministras
skait paskait VDU bendruomenei. Anot L. Linkeviiaus, viena i svarbiausi, bet vis dar neisprst
problem yra ne tik Lietuvos, bet ir kaimynini ali Latvijos, Lenkijos, taip pat Estijos energetin
nepriklausomyb ir saugumas.

133
jali Lietuvos valstybei visuomens dalis, kuri gali kelti pavoj valstybs stabilumui. Lenk tautin mauma Lietuvoje apibdinama pabriant politizuotas
vietimo problemas. Lietuvos lenkai reprezentuojami kaip mauma, kuri siekia specialaus statuso ir teisi valstybje. Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje
Jarosawo Czubiskio nuomone:
Lenkija negali kitis kitos alies reikalus ir sprsti klausim, kurie nra Lenkijos Respublikos kompetencijoje, nors nuolat praome daugiau empatijos lenk kilms Lietuvos
piliei keliam klausim atvilgiu.60

Mokini skaiius maja visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Lietuvoje veikianiose lenkikose mokyklose visi dalykai, iskyrus
lietuvi kalb, yra dstomi lenk kalba. Tai unikalus atvejis Europos vietimo sistemoje ir Lietuva yra vienintel alis, kur lenk tautinei maumai
priklausantys asmenys turi galimyb gyti vis isilavinim gimtja kalba
(nuo pradinio iki auktojo).61Pateikti faktai tik dar kart rodo, kad vietimo sistema Lietuvoje nra diskriminacin lenk tautins maumos atvilgiu, o atvirkiai sukuria iai tautinei maumai iskirtines slygas (r. 3
ir 4 lenteles).
3 lentel. Mokykl skaiius
Mokymo
kalbos

1990-1991

2008-2009

2009-2010

2010-2011

2011-2012

2012-2013

Lenk

44

63

62

56

56

50

Lietuvi ir
lenk

17

16

12

12

13

Lenk ir
rus

47

11

12

10

11

Lietuvi,
lenk ir
rus

25

altinis: sudaryta autori pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis leidinyje

vietimas 2012.

BNS, Lenkijos ambasadorius: tautini maum statymas yra Lietuvos vidaus reikalas, Delfi.lt, http://
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-ambasadorius-tautiniu-mazumu-istatymas-yra-lietuvos-vidausreikalas.d?id=63332288#ixzz2lK0Zr8s8, 2013 11 21.
61
Sirijos Gira V., Lietuvos Lenkijos dviali santyki vertinimai: probleminiai klausimai, Ryt pulsas,
2011, nr. 2 (36), http://www.eesc.lt/uploads/news/id286/Rytu%20pulsas%202%20(36).pdf, 2013 11 21.
60

134
4 lentel. Mokini, kurie mokosi lenk kalba, skaiius
1990-1991

2000-2001

2008-2009

2009-2010

2010-2011

2011-2012

2012-2013

11407

22303

15064

14170

13393

12 895

12 265

altinis: sudaryta autori pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis leidinyje

vietimas 2012.

Lietuvos socialini tyrim instituto atlikti tyrimai rodo, kad informacija

apie tautines maumas visuomenje pateikiama vienpusikai. Tautins maumos daniausiai vaizduojamos kaip nepatikimos ir kelianios problem ar net
grsm.62 Tyrimais nustatyta, kad tautini maum politinis dalyvavimas turi
bti utikrintas konkreiais statymais, o integracija yra pai maum siekis
isaugant savo tapatyb bti dalimi valstybs, kurioje gyvena. Pabriama, tai
kad iuolaikin valstyb tvirtina asmens teises, pilietybs, valstybinio suverenumo normas, bet dar neranda bd kaip nepaeidus statymais paremt
nuostat patenkinti tautini maum reikalavimus.
Lenk tautins maumos iskirtinis problem eskalavimas vieajame
diskurse 20122013 metais ilieka nepakits. Pagrindins temos, ilieka tokios
paios: lenk tautins maumos vietimo klausimai, lojalumo stoka valstybei,
kurioje gyvena. iame kontekste taip pat irykja Lietuvos lenk rinkim akcijos netinkamo atstovavimo problema ir Lenkijos valstybs sikiimas iuos
politizuotus klausimus.
Remiantis politikos analitik ir istorik nuomone, galima daryti ivad, kad populiariuose interneto portaluose lenk tautin mauma Lietuvos
visuomenje vaizduojama iimtinai politiniu aspektu. Kultriniai, istoriniai,
socialiniai veiksniai traukiami diskusij lauk tik kaip politinio konteksto
dalis, siekiant palyginti ar pagrsti argumentus, kuri paiame centre atsiduria
Lietuvos lenkai. Todl pagrindins temos, diskutuojamos visuomenje
daniausiai yra vienkrypts, kitokios nuomons pateikiamos tik naudojant
prieik retorik.

2.3. Lietuvos vieta Lenkijos usienio politikoje

Tiriant Lenkijos usienio politik Lietuvos atvilgiu, prasiausi ali
santykiai buvo 2010 m., kai iankstiniuose Prezidento rinkimuose laimjo
Lietuvos vieojoje erdvje konstruojamas lenk tautins maumos vaizdis, kaip maumos, kuri neintegruota visuomen, nemoka lietuvi kalbos, diskriminuoja vietinius lietuvius. Lenk tautins maumos
integracijos problem Lietuvoje visuma, kuri sudaro valstybins kalbos nemokjimas ir prastesne
socialin padtis, turi takos tokiai situacijai kokia yra Lietuvoje.
62

135
Piliei platformos kandidatas Bronisawas Komorowskis. Tokiu bdu didiausia parlamentin partija perm pagrindini Lenkijos politini institucij kontrol ir tapo visikai atsakinga u alies usienio politikos formavim.
Lietuvoje pasigirsdavo (ir iki iol pasigirsta) apgailestavim dl antros pagal
dyd lenk politins jgos Teiss ir teisingumo partijos, kuri, pasak daugeli
ms vietini politikos komentatori, buvo daug palankesn ir draugikesn
Lietuvos atvilgiu, pralaimjimo.
Paskutiniame deiniosios minties mnraio Tribna numeryje galime net rasti straipsn Politin dein Lietuvoje bei Lenkijoje, kuriame jaunas
autorius Jonas vagdys negaili kompliment Teiss ir teisingumui, i jg
pateikia kaip pavyzd Lietuvos deiniesiems. Btina paymti Teis ir teisingumas pasiymi aikiai didesniu euroskepticizmu negu Tvyns Sjunga
Lietuvos krikionys demokratai, o Jarosawo Kaczyskio silomi istorins
atminties ar pasauliros modeliai yra priimtini ne itin didelei, nors ir pastoviai, Lenkijos piliei grupei. Negalime pamirti, kad Teiss ir teisingumo
vyriausybs valdymo ir lktuvo katastrofoje uvusio Lecho Kaczyskio prezidentavimo metu pablogjo iki tol ltai, bet skmingai gerj Lenkijos ir Vokietijos santykiai, o bendradarbiavimas su Rusija atsidr visikoje aklavietje
primin altojo karo epoch.
Broliai Kaczyskiai band sukurti didel antirusik koalicij. domu
tik, kad tai dar apeidami pagrindines ES institucijas. Daug vili buvo dta
JAV, dl to, kad ios viltys danai buvo nepagrstos, Lenkijos tuomeius vadovus ne kart perspdavo ne vienas JAV politikas ir visuomens veikjas, net
pats Zbigniewas Brzezinskis. Teiss ir teisingumo lyderiai savo ypatinga misija laik posovietins erdvs europeizacij ir jos integracij Vakarus.63 iame
kontekste Lietuvos politikai buvo jiems patikimi ir lojals partneriai. Teigti,
kad Jarosawas Kaczyskis ir jo bendraminiai turjo ir turi aiki Lietuvos
ir Lenkijos santyki vizij, negalime. Viena ir vienintel Kaczyskio jungtis
su Lietuva tai antirusika platforma. Jeigu prie to dar pridsime kai kuri
politik i Teiss ir teisingumo arogantikus pasisakymus apie Lietuv lenk
tautins maumos kontekste (pvz., Konrado Grskio), tai mintos partijos usienio politikos vizija taps dar labiau miglota ir neaiki.
Kaip atrodo esani kitoje politins scenos pusje lenk socialdemokrat usienio politikos vizija? Neseniai Briuselyje Aleksandras Kwaniewskis pareik, kad Lietuvos ir Lenkijos dvialiai santykiai yra blogi todl, kad
nra mans valdioje. Pasisakymas i tikrj arogantikas, bet reikia pripainti, kad Kwaniewskio ir postkomunist valdymo laikotarpiu abiej valstybi
63

Kuniar R., Polityka zagraniczna III Rzeczpospolitej, Warszawa, 2012, p. 283-293.

136
bendradarbiavimas buvo ypa intensyvus. Kauno miesto taryba turbt nedaugelis tai prisimena net suteik Lenkijos prezidentui Kauno miesto garbs
pilieio vard, pabriant jo Lietuvos ir Lenkijos ekonomini forum, kurie
vyko Kaune, glob.
Ne be Lenkijos kairij palankumo ilgus metus veik Lietuvos ir Lenkijos prezident konsultacinis komitetas, tarpparlamentin Lietuvos ir Lenkijos asamblja, abiej ali Vyriausybi bendradarbiavimo taryba. Abiej ali
prezident iniciatyva buvo kurtas Adomo Mickeviiaus Lietuvos ir Lenkijos
bendradarbiavimo rmimo fondas. Be abejo, dvialiuose susitikimuose buvo
danai keliamos Lietuvos lenk ir Lenkijos lietuvi neisprstos problemos,
bet euroatlantins integracijos klausimai dominavo mintuose dvialiuose forumuose ir tiesiog ugodavo mintas problemas. Taip pat btina pripainti, kad lenk socialdemokratai labai skmingai bendradarbiavo su Lietuvos
politikais integracijos ES ir NATO klausimais. Taip pat iuo metu Lenkijos
socialdemokrat aljansas (lenk. Sojusz Lewicy Demokratycznej) isiskiria savo
tvirta europins politikos gilinimo pozicija, kuri netrukdo lygiagreiai kelti suartjimo su Rusija klausimo.
Socialdemokrat indlis Lenkijos parlamento veikl nra didelis jie
gavo tik 6 proc. rinkj bals, o net paios optimistikiausios prognozs jiems
nesuteikia vilties dl didesnio laimjimo negu 78 proc. Maa to, Aleksandras
Kwaniewskis yra susiprieins su pagrindine kairij politine jga, kuria
ilieka mintas Lenk socialdemokrat aljansas. Taigi, jau pats laikas ikelti
klausim, koki usienio politik gyvendina Piliei platforma ir jos lyderiai Bronisawas Komorowskis, Donaldas Tuskas ir Radosawas Sikorskis?
Nortsi paminti, kad dabartinis Lenkijos prezidentas, tai aktyvus lenk antikomunistinio pogrindio veikjas, kuris ne tik kovojo u mogaus teises su
socialistine diktatra, bet ir kr bsimos Lenkijos usienio politikos vizij,
kurioje nepriklausoma Lenkija glaudiai bendradarbiauja su kaimyninmis,
nepriklausomomis nuo Rusijos alimis. Panaios biografijos dar keliasdeimties Piliei platformos veikj. Btina pabrti, kad Lenkijoje dar yra daug
moni, kuriems kis u ms ir js laisv tikrai daug k reikia. Deja, ie
romantikai, kurie veik ir dabar veikia taip pat vadovaudamiesi Pranczijoje gyvenanio Jurgio Giedraiio ideologija, yra jau mauma politik ateina
nauja karta (Lietuvoje is reikinys dar nepastebimas, Sjdio mons dar
stipriai dalyvauja visuomeniniame ir politiniame gyvenime).
Kaip anksiau minta, vienu reikmingiausi vidini veiksni, lemiani alies usienio politikos pokyius, konstruktyvizmo atstovai vardija valdioje esani politini partij kait ir ypa daug dmesio skiria ideologij

137
kaitai ir j poveikiui usienio politikai. Konstruktyvizmo atstovai nesutaria, ar
keiiantis valdaniajai daugumai, naujoji dauguma, remdamasi ideologiniais
skirtumais, gali inicijuoti usienio politikos pokyius, taiau Lenkijos atveju,
pokyiai akivaizds. Tad, kokius usienio politikos pokyius gyvendino Tuskas, Komorowskis ir Sikorskis? Vienareikmikai, pakito santykiai su Vokietija. Prie metus itarti Sikorskio odiai, kad btina daugiau turti Vokietijos
Europos Sjungoje, buvo priimti su didiausia simpatija, nors lenk deinioji
opozicija neslp savo pasipiktinimo.64 Santyki suintensyvjimas su Vokietija
sutapo su atilimu, nors ir nedideliu, Lenkijos ir Rusijos santykiuose. Tai juk
vienas kitam netrukdantys reikiniai, atvirkiai, puikiai derantys tarpusavyje.
ia dar prisideda ir sirao proameriketiko romantizmo tapimas norma.65
Lenkijos ir Vokietijos santyki optimistai nujo dar toliau: buvo pabandyta suteikti nauj jg Veimaro trikampio bendradarbiavimui, ypa kai daug
ilumos atsirado Bronisawo Komorowskio ir Franoiso Hollandeo santykiuose. Visgi, nauja Europos Sjungos ais VokietijaPranczijaLenkija
jeigu ir manoma, tai tolesnje perspektyvoje. Komorowskiui, Tuskui ir Sikorskiui pavyko atgaivinti ir Viegrado grups bendradarbiavim, nepaisant to,
kad Prahoje ir Bratislavoje per pastaruosius ketverius metus valstybs pirmieji
asmenys keitsi ne vien syk. Seniai puoselta, kartais mitologizuota stiprios
Centrins Europos idja lyg ir iek tiek juda link realaus gyvendinimo. Btina uduoti klausim, koki viet ioje vizijoje Lenkija numato Baltijos alims,
drauge ir Lietuvai?
Grtant prie Kaczynski ir Tusko usienio politikos palyginimo, atkreiptinas dmesys, kad liko didelis entuziazmas (gal net per didelis) vykdant
ES Ryt kaimynysts politik. i politika yra susijusi su, galima sakyti, ypatinga misija sprendiant Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Piet Kaukazo
ali ateit.66 Lietuvai visose mintose projektuose numatyta vieta, bet ne itin
reikminga. Santykiuose su Lietuva, Lenkija pirm viet ikl lenk tautins
maumos padties klausim. Viedamas Vilniuje 2011 m. Lenkijos premjeras
susitiko su savo tautieiais Vilniaus v. Teress banyioje ir utikrino, kad dvialiai santykiai priklausys nuo Lietuvos Vyriausybs veiksm, palanki lenk
tautinei maumai.
Kuniar R., Op. cit. p. 339 349.
Gralski W., Polska-Niemcy: trudny proces pojednania (sprawy zamknite sprawy otwarte) in
Rotfeld A.D. red., Dokd zmierza wiat?, Warszawa, 2008, p. 405-430; Peczyska-Nacz K., Malgin A.W.,
Stosunki polityczne midzy Polsk a Rosj po 1990 roku in Rotfeld A.D. Torkunow A.W, red., Biae
plamy - czarne plamy. Sprawy trudne w relacjach polsko-rosyjskich (1918-2008), Warszawa 2010, p. 669-689.
66
Priorytety polskiej polityki zagranicznej w 2013 roku, http://www.platforma.org/pl/artykul/platforma/
europa-i-swiat/priorytety-polskiej-polityki-zagranicznej-w-2013;
64
65

138
Btinum laikytis europini standart tautini maum teiss apsaugos srityje ragino Lietuv kiti aukti Lenkijos pareignai ir politikai. Paymtina, kad europini standart svoka yra labai miglota ir neaiki. Tautini
maum teisi klausimai iuo metu nedominuoja ES institucijose. Daniau
iais klausimais usiima Europos Taryba, gyvendindama ET tautini maum pagrind apsaugos konvencijos gyvendinimo monitoring, o Europos
Tarybos vaidmuo pastaruoju metu stipriai sumajo. iame kontekste Lenkija
gali tik veiksmingai apeliuoti 1994 m. pasirayt Draugik santyki ir gero
kaimyninio bendradarbiavimo sutart.
Mintas santyki modelis yra neprastas, bet pastebimas Vidurio ir Ryt
Europoje. Geriausias to pavyzdys, primenantis Lietuvos ir Lenkijos situacij,
yra Vengrijos usienio politika Slovakijos ir Rumunijos atvilgiu. Tik labai skiriasi vengr maumos mintose alyse laikysena: ji labiau integruota savo
ali politin ir visuomenin gyvenim. Taip pat tarp tautini maum atstov
sunkiau surasti sjunginink kaimynins alies politikams.67

Ivados
Lietuvos ir Lenkijos tarptautin taka ir vaidmuo skiriasi. Galima teigti, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra asimetriki. Tai ypa irykjo
20102013 metais. Taiau valstybs stengiasi ilaikyti bendradarbiavim, tsti
projektus, suvokdamos politikos proces kait. Lietuvos ir Lenkijos strategin
partneryst ilieka, taiau ji yra kitokia, ltesnis tempas, kitas ambicij lygis,
irykja skirtingi ali prioritetai ir nacionaliniai interesai. Lenkijos usienio
politikos interesai laipsnikai tolsta nuo Lietuvos. Tai ymi kintanti abiej valstybi retorika ir besikeiiantys Lenkijos usienio politikos prioritetai. Vienas i
pagrindini Lenkijos sieki noras sitvirtinti tarp didij Europos Sjungos
valstybi, bendradarbiaujant su Vokietija, Pranczija ir Rusija. ie Lenkijos
siekiai lemia maesn Lenkijos dmes santykiams su Lietuva ir kitomis Vidurio ir Ryt Europos valstybmis.
Galima teigti, kad tam tikru atvilgiu partneryst su Lietuva buvo pakeista intensyviu bendradarbiavimu su Vokietija. ali priklausani tai paiai
saugumo bendrijai strategins partnerysts tstinum tvirtina regioninis ir
subregioninis bendradarbiavimas. Tad, umezgus vertybinius, normatyvinius
ir tapatybs ryius su ES ir NATO, pastaruoju metu pltojamos daugiakrypPolish foreign Policy priorities 2012-2016, http://www.msz.gov.pl/resource/d31571cf-d24f-4479-af09c9a46cc85cf6:JCR, 2013 11 15.
67

139
ts ali usienio politikos, kai strategini partneri interesai ir prioritetins
usienio politikos kryptys nebtinai sutampa. alys tsia bendradarbiavim
saugumo ir gynybos srityse, pltoja bendrus energetikos projektus. Taiau
bendradarbiavimas nra toks glaudus, koks buvo integracijos euro-atlantin bendrij metu. Lenkijos atveju daugiau dmesio teikiama santykiams su
Vokietija, Lietuvos vilgsnis vis daniau krypsta iaurs ali link. Tiktina,
kad ir ateityje dvialis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas bus sutelktas
regionin lygmen, ES ir NATO.
Kaip minta, strategin partneryst, kuri jung Lietuv ir Lenkij eurointegracijos laikotarpiu, pradjo kisti (ypa tai pastebima nuo 2010 met)
dl keli prieasi: neliko strategini tiksl (integracija NATO ir ES jau
buvo pasiekta), Lenkijos interesai ES nutolo nuo Lietuvos interes. Taip pat
tautini maum lenk Lietuvoje ir lietuvi Lenkijoje atstovai pradjo
savo padt vertinti pagal ES vyraujanius standartus, nors ES institucijos
nesuteikia vieno atsakymo, kaip turi atrodyti negausi tautini bendrij politinis ir kultrinis gyvenimas. Pavardi ir gatvi pavadinim rayba ir vykdoma vietimo politika atskleidia, kaip glaudiai su nacionaline tapatybe
susijusios problemos daro tak ir turi reali pasekmi kitose dvialio bendradarbiavimo srityse. Formuojama vidini ir iorini tarpusavio santyki ir
juos lemiani veiksni grandin, kuri ikelia problemas, ir i pirmo vilgsnio daugiau simbolinius, taiau su valstybi nacionaline tapatybe tiesiogiai
susijusius veiksnius.
Galima daryti ivad, kad problemos, susijusios su tautinmis maumomis, dvialiame lygmenyje daro poveik bendriesiems ekonominiams planams, kurie ypa svarbs vystant strategin bendradarbiavim. Lenkijoje iki
iol yra labai gajus kres (paribi) mitas ir tautiei gyvenani u alies
rib rmimas, kitais odiais visi lenk kultriniai, civilizaciniai pasiekimai
prasidjo Abiej Taut Respublikos pakraiuose. Taigi, btina remti savo tautieius (ypa Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje) ir taip pat lenk kultr ir
kalb iame areale. Baltarusijoje ir Ukrainoje tai sunkiai manoma dl silpnos
demokratijos (Ukrainos atvejis) arba autoritarinio rimo (Baltarusijos atvejis). I Lietuvos ioje srityje galima tiktis daugiausiai.
20102011 metais atal Lietuvos ir Lenkijos santykiai gerti pradjo
2012 m. pabaigoje, kai Lietuvoje susikr centrokairioji koalicija, kurios
sudt jo Lietuvos lenk rinkim akcija. Tik laikas parodys, kaip ilgai is atilimas tsis. Taiau nesunkiai galima prognozuoti, kad tsis dvialis energetinis bendradarbiavimas, kuris abiem alims yra prioritetas ir suteikia didesn
nepriklausomyb nuo Rusijos. Gynybos, saugumo, ekonominio ir energetinio

140
bendradarbiavimo sritys yra pastebimai maiau veikiamos politins dvialio
bendradarbiavimo dinamikos. Jos stipriai susijusios su regionine saugumo
ir ekonomikos politika ir paremtos ali siekiu utikrinti saugumo bendrijos
tstinum ir tokiu bdu pasirpinti savo nacionaliniu saugumu. Pragmatiniai
nacionaliniai interesai, geografinis artimumas ir ankstesn bendradarbiavimo
patirtis lemia konkrei dviali projekt tstinum.
Bendri infrastruktros pltros projektai gali stokoti europini l, nes
ioje vietoje abi alys privalo labai glaudiai bendradarbiauti pagrindinse ES
institucijose. Optimistikai galima velgti bendradarbiavim gyvendinant
Ryt partneryst. Politinis bendradarbiavimas, pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES, tiktina sults, o Lenkija, greiiausiai, aktyviai sugr prie Lietuvos lenk keliam klausim sprendimo.
2014 m. vasaris

141
Mike Winnerstig

vedijos gynybos tyrim agentra (FOI)**

Saugumo politikos kelio pabaiga?

vedijos ir Suomijos vaidmuo iaurs
ir Baltijos ali bendradarbiavime gynybos
srityje
Straipsnis nagrinja iaurs ir iaurs-Baltijos ali bendradarbiavim gynybos srityje. Pirmiausia
aptariama, kiek toli iandien yra paengs is iaurs ir iaurs-Baltijos ali bendradarbiavimas.
Antra, kokie yra vedijos ir Suomijos poiri skirtumai, kai kalba eina apie bendradarbiavim
gynybos srityje iaurs-Baltijos regione su NATO. Pirma analitin ivada, kurios prieinama
straipsnyje yra ta, kad iaurs ir iaurs-Baltijos ali bendradarbiavimo gynybos srityje retorika yra
raikesn negu reals pasiekimai. Antra, panau tai, kad vedijos ir Suomijos debatai dl saugumo
ir gynybos politikos yra gantinai skirtingi. Nors kai kurios debatuose irykjusios problemos yra
panaios, taiau silomi j sprendimai esmingai skiriasi. Esminis skirtumas slypi tame, kad vedijos
politinis elitas lygiai kaip ir vieoji nuomon pradeda i esms labai rimtai svarstyti galim alies
naryst NATO. Tuo tarpu kol kas nieko panaaus negalima pasakyti apie Suomij.

vadas
iaurs ali, kartais iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimas gynybos
srityje iandien yra svarbiausias budinti svoka tiek vedijos, tiek Suomijos
saugumo politikos diskusijose. Ji ireikia ekonominio efektyvumo ir saugumo
ir (ar) gynybos integracijos idjas, nors didel dalis jos strategini pasekmi
niekada isamiai neatskleidiamos.
Todl bt teisinga paklausti daug klausim, susijusi su visomis iomis
svokomis. Pirmiausia, kaip toli iaurs ali ir iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimas gynybos srityje yra paengs? Ir kaip toli jis paengs ateityje?
Siekiant atsakyti iuos klausimus, reikia nuodugniai isiaikinti, koks benDr. Mikeas Winnerstigas yra Karalikosios vedijos karo moksl akademijos narys ir iuo metu vedijos
gynybos tyrim agentros direktoriaus pavaduotojas, atsakingas u mokslinius tyrimus. Adresas korespondencijai: Swedish Defence Research Agency, SE-16490 Stockholm, Sweden; phone +46-8-55503000,
el. patas: mike.winnerstig@foi.se
**
iame straipsnyje pateikti vertinimai yra be iimi tik autoriaus ir jokiu bdu neatspindi vedijos
gynybos tyrim agentros, vedijos gynybos ministerijos ar vedijos vyriausybs poirio.
*

142
dradarbiavimas gynybos srityje klostosi tarp iaurs ir Baltijos ali iandien.
Pavyzdiui, ar stiprus yra iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimas gynybos
srityje palyginti su vien tik iaurs ali bendradarbiavimu?
Antra, vedija ir Suomija isiskiria iaurs ir Baltijos ali kontekste, nes
jos yra ES, bet ne NATO nars. Visos kitos susijusios alys yra abiej organizacij nars (iskyrus Norvegij ir karine prasme nesvarbi Islandij, kurios nra
ES nars). Bet ar yra skirtum i dviej ali poiriuose, kai kalbama apie
bendradarbiavim gynybos srityje iaurs ir Baltijos ali regione?
ie klausimai yra pagrindins problemos, pateikiamos iame straipsnyje, kuriame remiamasi keliomis autoriaus anksiau atliktomis t pai tem
analizmis.
Pirmiausia ir be isamesns analizs akivaizdu, kad retorinis iaurs ali
ir iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimo gynybos srityje proceso pagrindas
yra didesnis negu reals pasiekimai, ypa gynybos integracijos poiriu.
Antra, taip pat atrodo aiku, kad vedijos ir Suomijos gynybos ir saugumo politikos debatai yra visikai skirtingi. Kai kurios, nustatytos debatuose
problemos iose abiejose alyse yra labai panaios, nors j pasilyti sprendimo bdai nepaprastai skiriasi. Kalbant apie esmin narysts NATO klausim,
pastarj keleri met vykiai rodo, kad politinis vedijos elitas ir plaioji visuomen yra ariau realios diskusijos dl narysts NATO negu j atitikmenys
Suomijoje.

1. vedija, Suomija ir altojo karo palikimas

altojo karo metu ir vedija ir Suomija galjo visikai oficialiai teigti,
danai remdamosi vadinamja neutraliteto politika, kad kit ali sveikos ar
konfliktai Baltijos jros regione j nelieia. Beveik per vis altojo karo laikotarp, vedijos oficialiai ir atvirai idstytas saugumo politikos tikslas buvo
ivengti vedijos sitraukimo bet kok jos kaimynystje pasireikus konflikt.
Todl bt galima teigti, kad Baltijos jros regionas per altj kar buvo ne
daugiau, kaip to paties altojo karo geopolitikos tsinys, o vedija ir Suomija
figravo tik kaip buferins zonos tarp dviej karini blok Europoje.
iandien, prajus beveik 20 met po altojo karo, situacija yra i esms
pasikeitusi. Baltijos jros regione yra daugyb sveikos atvej; ekonominiai
ir politiniai ryiai umezgami labai greitai; verslo santykiai, buv visikai nemanomi ar net nesivaizduojami altojo karo metu pavyzdiui, ypa svarbus
dabartinis vedijos bank vaidmuo visose trijose Baltijos ali ekonomikose
jau reals. Reikia pripainti, kad gynybos sritis yra daug maiau ipltota negu

143
ekonomikos, bet Baltijos valstybms sijungus NATO 2004 metais, daugiau
negu pus Skandinavijos ali dabar yra karine prasme taip pat susijusios su
savo Baltijos jros kaimynmis. Taiau per kelet paskutinij met kariniai
klausimai kaip tik yra tie (nors ne vien tik tie), kurie sukl didel trint tarp
Rusijos i vienos puss ir regiono NATO sjungininki i kitos. NATO planai
rengti prieraketins gynybos elementus Lenkijoje ir nediplomatikos Rusijos
karins pratybos Zapad 2009 m. ir 2013 m. yra tos problemos, kurios, velniai tariant, lm didel tamp.1
Tai taip pat buvo pagrindas pradti esmin diskusij dl Rusijos vaidmens Baltijos jros regione. vedijos diskusijose ypa daug dmesio buvo
skirta kai kurioms neseniai vykdytoms karinms Rusijos pratyboms, kuri
metu buvo imituojamos kelios oro atakos prie vedij.2 Kadangi vedijos visuomens nuomon yra be ilyg viena i labiausiai skeptik Rusijos atvilgiu visoje Europos Sjungoje, altojo karo sentiment atgaivinimas pastaruoju
metu buvo gana prastas. Naujausioje Transatlantic Trends nuomons apklausoje, kuri atliko Vokietijos Marshallo fondas, net 76 % vedijos gyventoj vertino Rusij nepalankiai ir tai yra didiausias skaiius i 13 apklausoje dalyvavusi ali.3 Suomija apklausoje nedalyvavo, nors yra paplitusi nuomon, kad
suomi poiris Rusij maiau negatyvus, bet jis yra sudtingas dl didesns
ekonomins integracijos proceso ir didjanios emigrant i Rusijos svarbos
Suomijos visuomenje.4

Apie raketin gynyb r., pvz. Anders Lennartsson & Fredrik Lindvall (2011): USAs bidrag till NATO:s
missilfrsvar [The US Contribution to the NATO Missile Defence System], FOI-R--3226SE (Stockholm:
FOI Defence Analysis]. Apie Rusijos pratybas r., pvz., Roger McDermott (2009), Zapad 2009 Rehearses
Countering a NATO Attack on Belarus, Jamestown Foundation, http://www.jamestown.org /single/?no_
cache=1&tx_ttnews%5Btt_news%5D=35558.
2
r. pvz. Mikael Holmstrm (2013): Ryskt flyg vade anfall mot Sverige [Russian air forces exercised attacking Sweden], Svenska Dagbladet, balandio 22 d. (http://www.svd.se/nyheter/inrikes/ryskt-flyg-ovadeanfall-mot-sverige_8108894.svd) ir Olle Lnnaeus (2013), Het militrhst runt stersjn [Hot military
autumn around the Batltic Sea, Sydsvenska Dagbladet, rugsjis, lapkriio 9 d., http://www.sydsvenskan.se/
sverige/het-militarhost-runt-ostersjon/.
3
r. German Marshall Fund of the United States (2013): Country Profile: Sweden, (http://trends.gmfus.
org/ transatlantic-trends/country-profiles-2/sweden/).
4
Richard Milne (2013): Finns eye growing Russian presence with apprehension, Financial Times spalio
31 d., http://www.ft.com/intl/cms/s/0/1934c268-407b-11e3-ae19-00144feabdc0.html#axzz2jUxxIUqX.
1

144
2. iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimas gynybos
srityje ir B8 koncepcija
5

Vis tik, nepaisant vairaus altojo karo palikimo, iaurs ali ir (ar)
iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavimo gynybos srityje koncepcija yra populiari tema tiek vedijoje, Suomijoje, tiek Baltijos valstybse.
iaurs ali bendradarbiavimas ilg laik buvo labai svarbus iaurs
alyse, pavyzdiui, iaurs Taryba gyvuoja nuo 1952 m., taiau jos veikla gynybos srityje siekia daug vlesnius laikus, kadangi iaurs Tarybai nuo pat pradi nebuvo leista sprsti gynybos ir saugumo klausim.
iaurs ir Baltijos ali atuonetas (B8) yra palyginti sena svoka. Jau
pirmj 1990 m. deimtmet, po Baltijos ali nepriklausomybs atkrimo proceso, ios atuonios alys pradjo vairi lygi susitikimus viena su kita, bet
daugel met ta veikla buvo, vis pirma, organizuojama j usienio reikal
ministr, o svarstomi klausimai nebuvo tiesiogiai susij su gynybos problemomis.
iandien, kai kalbama apie iaurs alis ir dabartin j saugumo ir gynybos politik, akivaizdus paradoksas. Nors danai manoma, kad ios penkios
alys pasiymi panaia politika ir kultriniu ir socialiniu bendrumu, taiau n
viena i j nevykdo saugumo politikos, kuri bt identika bet kuriai kitai
iaurs aliai. Islandija yra NATO, bet ne ES nar ir neturi savo gynybini pajg. Norvegijos narysts situacija yra tokia pati, bet ji turi stiprias gynybines
pajgas, glaudiai susijusias su Jungtinmis Amerikos Valstijomis ir Jungtine
Karalyste, ypa laivyno poiriu. Danija yra ir NATO ir ES nar, bet nusialina, kai svarstoma dar nauja ES gynybos dimensija ir euras. vedija yra ES nar
ir labai aktyviai dalyvauja ES gynybinje veikloje, bet atsisak sivesti eur ir
nra NATO nar. Suomija yra ES nar ir sived eur, i esms labiau integruodama al ES, bet, vlgi, nra NATO nar.
Prieingai iaurs ali nevienalytikumui gynybos integracijos srityje,
Baltijos valstybs yra nepaprastai vienodos: visos jos yra ir NATO ir ES nars.
Todl bt teisinga sakyti, kad visos Baltijos alys yra tikrai labiau integruotos
bendrj euroatlantin saugumo sistem negu bet kuri i j iaurs kaimyni.
Svarbu nepamirti i ryi, svarstant B8 gynybins integracijos ateit.

i dalis daug remiasi Mike Winnerstig (2012): Defence Integration in the Baltic Sea Security
Complex A Conceptual Approach, i Kurt Volker ir Ieva Kupce (eds.): Nordic-Baltic-American Cooperation: Shaping the US-European Agenda, (Washington, DC: SAIS/JHU Center for Transatlantic Relations).
5

145
3. B8 bendradarbiavimo gynybos srityje pltra
Kaip minta anksiau, Baltijos valstybs bent jau po 2004 m. yra,
i esms, integruotos didiausias tarptautines saugumo organizacijas, tokias
kaip NATO ir ES. Taiau, dl savo dydio ir to fakto, kad teritorins gynybos
klausimai buvo NATO Aljanse labai nepopuliars prie Rusijos ir Gruzijos
2008 m. kar, praktinis to rezultatas, galbt, buvo ne toks geras, kokio Baltijos
valstybs tikjosi, bent jau iki 2010 m. Tais metais, remiantis spaudos praneimais, oficialiais pareikimais ir Wikileaks pavieintais dokumentais, NATO
prim visaverius Baltijos valstybi teritorins gynybos planus.6 Nors dl
praktins i plan reikms kyla tam tikr klausim, turint omenyje NATO
karini pajg Europoje mainim, pats j buvimo faktas leidia manyti, kad
Baltijos valstybs, kartu su savo iaurs sjungininkmis, karine prasme yra
akivaizdiai integruotos NATO gynybos sistem.
Taiau ir nevienalytika B8 dalis iaurs alys kelet kart band padidinti bendradarbiavim gynybos srityje. Vadinamoje Stoltenbergo ataskaitoje, parengtoje buvusio Norvegijos usienio reikal ministro Thorvaldo Stoltenbergo ir paskelbtoje 2009 metais pateikta daug konkrei pasilym, kaip
padidinti bendradarbiavim ir usienio, ir saugumo politikos srityse tarp iaurs valstybi, skaitant ir tam tikras vis penki valstybi tarpusavio gynybos
garantijas.7 I dalies dl pastarojo pasilymo, Stoltenbergo ataskaita vieame
i ali diskurse plaiai nebuvo svarstoma.
Taiau tais paiais metais keletas kit svarbi vyki paveik iaurs
valstybi gynybos problem. ES sigaliojo Lisabonos sutartis, o kartu su ja
buvo priimti ir dviej ri savitarpio pagalbos punktai; vis pirma, solidarumo punktas, susijs su pagalba teroristins atakos, stichins nelaims ar panaiu atveju valstybje narje (2.1.2straipsnis), antrasis buvo tradicinis gynybins
pagalbos punktas, panaus iaurs Atlanto sutarties 5 straipsn (42.7 straipsnis). Dl to, kad sutartyje buvo tvirtinta nuostata, kad ES nars, kurios kartu
yra NATO nars, gynybos poiriu laikysis NATO susitarim, ES kaip karinio
aljanso svoka netapo aktuali. Vis dlto, ji sukl diskusij apie gynyb ir solidarum ir vedijoje, ir Suomijoje.
I dalies dl to 2009 m. vasar vedijos parlamentas prim labai svarb
r. pvz., Bo Ljung, Tomas Malmlf, Karlis Neretnieks & Mike Winnerstig (2012): The Security and
Defensibility of the Baltic States a Comprehensive Analysis (Stockholm: FOI Defence Analysis), ypa 3 ir
4 skyriai.
7
r. Thorvald Stoltenberg (2009): Nordic Cooperation On Foreign and Security Policy: Proposals presented to the extraordinary meeting of Nordic foreign ministers in Oslo on 9 February 2009, http://www.
regeringen.se/content/1/c6/12/01/83/94662dc3.pdf.
6

146
gynybos statym. iame statyme tvirtinti du itin svarbs vedijos saugumo
politikos pokyiai. Pirma, visikai prieingai svarbiausiems vedijos saugumo
politikos doktrinos principams, galiojusiems nuo XIX amiaus pradios, vyriausyb pareik, kad vedija neliks pasyvi, jei nelaim ar upuolimas itikt
kit ES valstyb nar arba iaurs al ir, kad vedija tikisi, kad ios alys pasielgt taip pat, jei vedija bt upulta. Antra, siekdama pakelti tai operatyvin lygmen, vyriausyb skyr uduot vedijos ginkluotosioms pajgoms bti
pasiruousioms ir suteikti, ir priimti karin pagalb.8 Abi ios temos bti
paveiktai upuolim prie kitas valstybes ir gebti suteikti joms karin pagalb, taip pat gauti pagalb i j atakos prie vedij atveju su nedidelmis
iimtimis, nuo 1812 m. buvo draudiama tema vedijos saugumo politikos
formuotojams. Ypatingas ios naujosios doktrinos bruoas vedijoje pavadintas Solidarumo deklaracija yra vienaalikas jos charakteris; j paskelbdama, vedija i nieko nepra analogiko sipareigojimo ir atrod, kad vietoj
to pasikliauja tuo, kad kitos alys suteiks vedijai pagalb be jokio oficialaus
iankstinio pritarimo iai doktrinai. Naujoji doktrina sukl negausius vieus
kritikus komentarus vedijoje, ypa kai kuri tradicins neutralumo politikos apologet,9 bet apskritai buvo priimta be dideli fanfar ir, reikt pridti,
pateikiant visuomenei daug informacijos apie doktrinos pokyius. Kadangi
statyme taip pat numatyta didels gynybos reformos struktra, tarp j privalomos karins tarnybos ualdymas ir vietoj jos suformavimas nedideli
vien savanorik pajg, apimani madaug 10 % per altj kar turt mogikj resurs, jo turinys faktikai buvo revoliucingas.10
Suomijoje, kitokioje gynybos politikos poiriu B8 grups alyje, analogika doktrina nebuvo priimta, nors Suomija oficialiai ir tvirtai prisidjo prie
ES Lisabonos sutarties solidarumo ir gynybos punkt.
Be to, dar neturintis didels patirties iaurs ali bendradarbiavimas
gynybos rangos ir susijusiais klausimais, kuris ad hoc bdu vyko daugel met,
2009 m., krus NORDEFCO (iaurs ali bendradarbiavimo gynybos srityje
organizacija) gavo labiau institucionalizuot pobd. Pagrindinis io bendraMinistry of Defence (2009), A Useful Defence, The Swedish Governments Bill 2008/09:140, esp. p. 9. r.
http://www.regeringen.se/content/1/c6/12/29/57/853ca644.pdf.
9
r. pvz., Mikael Nilsson (2009), Ny doktrin stter freden p spel [New Doctrine Puts Peace at Risk],
Svenska Dagbladet, Dec. 2nd, http://www.svd.se/opinion/brannpunkt/ny-doktrin-satter-freden-paspel_3878379.svd.
10
2011 m. Karalikoji vedijos karo moksl akademija ispausdino svarbi studij apie solidarumo
deklaracij, kuri po met buvo ispausdinta ir angl kalba. ioje studijoje be kit dalyk buvo pateikta
keletas kritini analizi apie praktines galimybes karine prasme ilaikyti solidarumo deklaracijoje odiais
neireiktus paadus, bet kol kas nesulauk didelio visuomens dmesio. r. Bo Hugemark. ed., (2012):
Friends in Need: Towards a Swedish Strategy of Solidarity with her Neighbours (Stockholm: Royal Academy
of the War Sciences).
8

147
darbiavimo variklis buvo ekonominiai klausimai kaip geriau inaudoti majanius gynybos biudetus bendrai perkant bendr technin rang ir panaiai ir buvo vieai pareikta, kad is formatas neturi tikslo kurti nauj karinio
aljanso form.11
2010 m., paskelbus dviej imini, t. y. buvusio Latvijos ministro pirmininko ir usienio reikal ministro Valdio Birkavo, atstovaujanio Baltijos
alis, ir buvusio Danijos gynybos ministro Sreno Gade, atstovaujanio iaurs alis, ataskait buvo pasiektas labai svarbus B8 bendradarbiavimo etapas.
i ataskaita buvo isami, bet pagrindins jos rekomendacijos dl bendradarbiavimo gynybos srityje iliko nepavojingoje politine prasme zonoje, btent
skatinti visas B8 alis prisidti prie ES iaurs ali kovins grups 2011 ir
rekomenduoti iaurs alims toliau stiprinti Baltijos gynybos koled Tartu,
Estijoje.12 Baltijos gynybos koledas yra jungtin Baltijos ali gynybos akademija, finansikai be kit ali ilaikoma ir iaurs ali.
Taiau, tai ko imini ataskaita vis tik pasiek, buvo strategins svokos B8 ivieinimas, kadangi ataskaitoje buvo paymta, kad neatrodo,
kad pagrindiniai dalyviai ir paprasti pilieiai turt pakankamai ini apie B8
bendradarbiavim ir kad galima bt daugiau padaryti vieosios diplomatijos
prasme.13
Kad vyksta kakas daugiau B8 bendradarbiavimo gynybos srityje ,
tapo akivaizdu (jeigu ne vieosios nuomons, tai bent jau ekspert lygmenyje) 2011 m., kai Baltijos valstybs buvo pakviestos, tuomet pirmininkaujant
vedijai, prisijungti prie kai kuri NORDEFCO bendradarbiavimo srii.14
Iplstinis (itstinis) nuotolinis mokymasis, iaurs ali lyi lygybs operacijose centras ir veteran reikalai, galbt tuomet nebuvo pagrindiniai gynybos klausimai, bet parod, kad B8 integracija gynybos srityje pasiek kit
lygmen. is spdis dar sustiprjo 2012 m., kai Baltijos valstybs buvo pirm
kart pakviestos dalyvauti NORDEFCO karinio koordinavimo komiteto susitikime.15
Taiau, jautrumo apraikos tarp B8 ali ilieka, kai kalbama apie karin solidarum, t. y. abipus pagalb ranga. Vis pirma, tai susij su tuo faktu,
kad eios i atuoni ali jau yra NATO (pagrindins politinio ir karinio
solidarumo ir kolektyvins gynybos Europoje organizacijos) nars ir n viena
i i ali nenori, kad B8 bendradarbiavimas tapt NATO pakaitalu. Dar
r. http://www.nordefco.org/facts-about-nordefco/.
r. http://baltikum2011.dk/fileadmin/templates/pdf/NB_8_WiseMen%20Report.pdf, p. 11f.
13
Ten pat, pp. 13f.
14
http://www.nordefco.org/latest-updates/the-nordic/.
15
http://www.nordefco.org/latest-updates/the-baltic/.
11
12

148
daugiau, vedija ir Suomija, dvi buvusios neutralios B8 alys, yra vis dar veikiamos vieosios nuomons savo elektorato, kuris atsilieka nuo reali iaurs
ir Baltijos ali bendradarbiavimo gynybos srityje vyki.
Jautrumo apraik pavyzdys yra taip vadinama 2011 m. iaurs ali
solidarumo deklaracija, kuri yra penki iaurs ali susitarimas, besiremiantis stipriomis bendromis j vertybmis ir noru bendradarbiauti, kovojant su
ikiais usienio ir saugumo politikos srityse solidarumo dvasioje. ioje deklaracijoje buvo minimos stichins ir moni sukeltos nelaims, kibernetins
ir teroristins atakos. akis krinta tai, kad karin ataka, kaip solidarumo pagrindas, buvo netraukta deklaracij.16
Kitas pavyzdys yra susijs su NATO krizi valdymo pratybomis su teritorins gynybos elementais CMX 2011, kurios buvo vykdomos vien kaip tabo mokymai, nors numatyti u Norvegijos krant. Dalyvavo visos 28 NATO
alys, taip pat Suomija ir vedija kaip alys partners. Aktualu tai, kad, velgiant i tradicins Suomijos ir vedijos perspektyvos, buvo visikai pasinaudota NATO 4 ir 5 straipsni konsultacij ir operacij mechanizmais.
Remiantis spaudos praneimais, sumanytame scenarijuje Norvegija
buvo karine prasme upultoji alis. Dl to Norvegija ir NATO papra vedijos
karins pagalbos. Labai trumpai apsvarsiusi susijusius klausimus, vedija ne
tik dalyvavo kaip stebinti alis partner, bet faktikai suteik svarias karines ir
geopolitines priemones, siekdama padti apginti, kartu su NATO, teritorin
Norvegijos vientisum nuo agresyvios Vinelando valstybs, igalvotos salos
valstybs vakarus nuo Norvegijos.17 Tai buvo atlikta tiksliai remiantis vedijos 2009 m. solidarumo deklaracija, su kuria scenarijus, atrodo, visikai derjo.
Taiau, tikriausiai dl su tuo susijusio politinio aktualumo, ne maiausi
vaidmen ia suvaidino neigiamos vieosios nuomons baim veiksm, atlikt pratyb metu, vedijoje vieai neaptar nei vyriausyb, nei parlamentin
opozicija.
Pagaliau, atrodo, kad kai kurie klausimai, susij su tuo, k bt galima
pavadinti saugumo politikos identitetu, tapo svarbesni. Vis pirma, Baltijos
valstybs taip pat yra linkusios pabrti savo ryius su iaurs alimis identiteto diskurso poiriu. ia prasme, Estijos atvejis yra pats lengviausias, kadangi
estai etnine ir kalbos prasme yra artimai susij su suomiais. Dar daugiau, ilga
ved valdymo Estijoje era (15611721) Estijos istoriniame diskurse inoma
Vis tekst r.: http://www.formin.fi/Public/default.aspx?contentid=217312.
r. Claes Arvidsson (2012): Sverige krigar ihop med Nato nr Norge angrips [Sweden Fights Together
With NATO When Norway is Attacked, Svenska Dagbladet, sausio 15 d., http://www.svd.se/opinion/ledarsidan/sverige-krigar-ihop-med-nato-nar-norge-angrips_6770621.svd. Isamiau apie pratybas taip pat r.
CMX 2011, http://uknato.fco.gov.uk/en/news/?view=News&id=674946482.
16
17

149
kaip Auksin vedijos era. Taiau, taip pat dert pastebti, kad Lietuva
Baltijos alis, kuri, galbt, yra maiausiai susijusi su Skandinavijos valstybi
kultra, religija ir socialiniais klausimais pastaraisiais metais msi ryting
pastang persiorientuoti iaurs alis, bent jau strategikai.18 Buvs Lietuvos
usienio reikal ministras, Audronius Aubalis faktikai ir oficialiai tai idst
taip:
Visai kaip Vaz valdymo laikotarpiu, usienio politikos iaurje ir Rytuose yra tarpusavyje tiesiogiai susijusios, o svarbiausi politiniai Baltijos, iaurs ir Vidurio Europos ali
interesai sutampa. Atgijusi istorin iaurs ali partneryst suteikia ger prog Lietuvai
netgi dar efektyviau skatinti demokratinius procesus ir kurti gerov ms kaimynystje
esaniose Ryt Europos alyse.19

Pratsiant mint, tai taip pat reikt, kad iaurs ir Baltijos alys turi
svarbi saugumo problem, kurios siejasi pakankamai glaudiai. Tokiu bdu,
i ali nacionalinis saugumas realiai negali bti svarstomas atskirai. Tai yra
bdas apibrti vis iaurs ir Baltijos ali srit, glaudiai susijusi su tuo,
k brit tarptautini ryi teoretikas, Barryis Buzanas pavadino saugumo
kompleksu.20
Susij, taiau ne identiko pobdio viei pareikimai apie vedijos saugumo politik taip pat yra rodymas to, k bt galima pavadinti saugumo
politikos identiteto pokyiu. Pavyzdiui, 2010 m. pradioje, kalbdamas svarbioje saugumo ir gynybos politikos konferencijoje, tuometis vedijos gynybos
ministras, Stenas Tolgforsas, teig, kad dabar vedijos gynybos politika prim
kaimynysts perspektyv:
vedijos ginkluotj pajg struktra ir orientacija turi ir ilaikys aik Baltijos jros
profil. [vedijos] gynybos politika yra primusi nauj kaimynysts perspektyv, kurios
pradinis takas yra tai, kad vedija kurs saugum su kitais. (...) Saugumas yra kuriamas
kartu su ms kaimynais iaurs alyse ir su ES. Negalima matyti situacijos, kai grsm
paveikia tik vien i ms regiono ali.21

r. Lithuanias strategic orientation towards the Nordic-Baltic region is based on historical experience, says Foreign Minister, Lithuania Tribune, 2011 m. spalio 19 d., ,http://www.lithuaniatribune.
com/2011/10/19/lithuania %E2%80%99s-strategic-orientation-towards-the-nordic-baltic-region-is-basedon-historical-experience-says-foreign-minister/.
19
Ten pat. Vaz valdymo laikotarpis taip pavadintas pagal tuomets vedijos karalikosios eimos dinastijos pavadinim, kuri vald vedij nuo 1523 iki 1654 m. Buvo laikas, kai vedija ir Lietuva turjo kelet
labai paini ssaj bendrus du karus ir karalikuosius asmenis, pvz., ygimantas Vaza, kuris trump laiko
tarp buvo ne tik vedijos, bet kartu ir Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis.
20
r. Barry Buzan (1983): People, States and Fear: The National Security Problem in International Relations (Worcester: Wheatsheaf Books).
21
Gynybos ministras Stenas Tolgforsas, (2010), Frsvarsfrmga i fokus - ett frsvarspolitiskt paradigmskifte
[Defence Capability in Focus: A Defence Policy Paradigm Shift], kalba konferencijoje People and Defence,
Slen, vedija, 2010 m . sausio 17 d., Mano vertimas. r. http://www.regeringen.se/sb/d/3214/a/138070.
18

150
Panaiai teig ir Usienio reikal ministras, Carlas Bildtas usienio politikos 2012 m. deklaracijoje vedijos parlamentui:
vedijos saugumas kuriamas solidarizuojantis su kitais. Grsms taikai ir saugumui yra
atremiamos kolektyviai ir bendradarbiaujant su kitomis alimis ir organizacijomis. <...>
vedija neliks pasyvi, jei kita ES valstyb nar ar iaurs alis patirs nelaim ar bus upulta. Mes tikims, kad ios alys pasielgs taip pat, jei panaiai nutikt vedijai. Mes
turime bti pasireng ir suteikti, ir priimti param, ir civilin, ir karin. <...> Bendradarbiavimas tarp vedijos ir ms iaurs ir Baltijos kaimyni turi gilias aknis. Kartu mes
pasiekme taikos ir laisvs visame ms regione, o iandien mes galime sujungti ms
pajgas tam, kad ios ms vertybs sklist u ms valstybi sien.22

Akivaizdu, kad ia visikai nebra senojo izoliacionizmo, kuris beveik

200 met buvo neatsiejama vedijos saugumo politikos dalis.

4. Tolesns B8 gynybos integracijos perspektyvos

Kaip matome i anksiau pateiktos mediagos, B8 bendradarbiavimas
yra besipleianti sritis, apimanti ir gynyb. Be abejo, dabar B8 alys pripasta, jei ir netiesiogiai kad jos yra to paties saugumo komplekso dalis, t. y.,
kad svarbiausios j nacionalinio saugumo problemos negali bti sprendiamos
nacionalinje izoliacijoje; jos visos priklauso nuo viena kitos saugumo.23 Todl
nenuostabu, kad keletas i i ali, kaip buvo paymta anksiau, formuluoja
savo saugumo diskurs solidarumo rmuose. Taiau, tuo pat metu jautrumo
apraikos ir abejons, susijusios su praktine karinio solidarumo iraika, vis
dar egzistuoja visose susijusiose alyse. Viena prieasi yra B8 ali sanglaudos nebuvimas narysts ES ir NATO poiriu.
Taiau tampa vis labiau aiku, kad pati B8 koncepcija turi transformavimo galimybi. Tai aikiai matyti Baltijos valstybi siekiuose sukti link iaurs regiono. Tai taip pat galima pamatyti vos ne revoliucinje keleto pastarj
met vedijos saugumo ir gynybos politikos transformacijoje, kuri akivaizdiai lm kaimyniko solidarumo koncepcija, nemaai susijusi su B8 alimis.
Suomijoje is procesas, gal kiek maesniu mastu, taip pat matomas Suomijos
Usienio reikal ministras Carlas Bildtas, (2012): Statement of Government Policy in the Parliamentary Debate on Foreign Affairs, Treiadienis, 15 vasario. r. http://www.regeringen.se/content/1/
c6/18/62/82/05a76 46d.pdf.
23
Saugumo komplekso svok, kaip paminta anksiau, pirmasis pavartojo Barryis Buzanas (1983):
People, States and Fear: The National Security Problem in International Relations (Worcester: Wheatsheaf
Books). Ji neseniai buvo pritaikyta Baltijos jros regionui: Mike Winnerstig (2012): Defence Integration
in the Baltic Sea Security Complex A Conceptual Approach, Kurt Volker ir Ieva Kupce (red.): NordicBaltic-American Cooperation: Shaping the US-European Agenda, (Washington, DC: SAIS/JHU Center for
Transatlantic Relations).
22

151
saugumo ir gynybos politika yra veikiama didesni pokyi, bet atrodo, kad
svarbiausia j prieastis ekonominiai veiksniai.24 Taip pat yra poymi, kad
dar gilesn paios politikos pagrind transformacija vyks netolimoje ateityje.25
Nors, remiantis dabartine Suomijos doktrina, visikai neaiku, ar Suomija paremt bet kuri i Baltijos valstybi, jei jos bt upultos iorinio veikjo.
Vis dlto, i situacija ltai keiiasi, kaip buvo matyti i anksiau pateikto vedijos atvejo. Pagrindin formuojani saugumo bendruomen B8 ali
vidutins trukms ir ilgalaik ateities problema yra ir iliks B8 ali didij
strategij harmonizavimas, t. y. saugumo politikos orientacija. Praktikai tai
reikia bendr j naryst tame paiame NATO gynybos aljanse. Bendros narysts stoka tampa vis labiau problemika B8 bendradarbiavime gynybos srityje ir tai girdti daugelio aukt politini lyderi kalbose Baltijos valstybse ir
yra susij su praktinmis problemomis, ikylaniomis NORDEFCO kontekste,
ypa kalbant apie vedijos ir Norvegijos bendradarbiavim gynybos srityje.26
velgiant i saugumo politikos perspektyvos, svarbiausia problema yra
vedijos ir Suomijos stojimas NATO. Todl i problem dert panagrinti
isamiau.

5. Narysts NATO debatai Suomijoje ir vedijoje

Ir vedijoje, ir Suomijoje, dl tradicini vidaus politini prieasi buvo
juntamas nenoras prisijungti prie NATO, nepaisant to, kad is aljansas yra akivaizdi politinio ir karinio solidarumo visoje transatlantinje erdvje iraika.
is nenoras i esms trukdo B8 praktikai suformuoti tikr saugumo bendruomen. Jeigu vis atuoni valstybi gynybos planavimas bt vykdomas
koaliciniuose NATO rmuose, beveik visa Baltijos jros zona atsidurt vienoje
politinje ir karinje struktroje, kas ne tik dar glaudiau sutelkt visas B8
alis, bet ir ymiai sumaint visas karini grsmi pavoj regionui formas.
Bet kurio agresoriaus manevro laisv tiesiog bt nepaprastai apribota.

r. pvz., Bo Ljung and Karlis Neretnieks (2011), Kommande reformering av den finlndska frsvarsmakten
[The Future Reforms of the Finnish Armed Forces], FOI Memo 3843 (Stockholm: FOI).
25
r. pvz., Ari Puheloinen (2013): Speech by the Commander of the Finnish Armed Forces at the inauguration of the 206th Defence Course, Helsinki, Finland, rugsjo 23 d. (http://www.puolustusvoimat.fi/portal/
puolustusvoimat.fi).
26
r. pvz., Artis Pabriks (2013): I vntan p svenskt medlemskap i Nato [Waiting for Swedish NATO membership], Frivrld Magasin, http://www.frivarld.se/magasin/i-vantan-pa-svenskt-medlemskap-i-nato/).
Tuo metu Pabrikas buvo Latvijos gynybos ministras. Apie vedijos ir Norvegijos problemas, r. pvz.Norge
bryter svenskt vapenkontrakt [Norway breaks Swedish arms deal], Swedish Radio, 2013 m. gruodio 6 d.
http://sverigesradio.se/sida/artikel.aspx?programid=83&artikel=5726468.
24

152
5.1. Suomijos atvejis
Ilg laik Suomijos gynybos doktrina rmsi trimis pagrindiniais ramsiais: teritorine visos alies gynyba, neprisijungimu ir karo tarnybos prievole.
Beveik 70 % Suomijos gyventoj rytingai palaiko itoki struktr, taip pat ir
aukimo karo tarnyb sistem, kuri laikoma nacionaline vertybe ne tik karine, bet ir visuomens sanglaudos ir piliei lojalumo prasme27.
Suomijos ginkluotj pajg struktros pagrind sudaro eios modernios vairi ri armijos brigados, nedidels, taiau modernios oro pajgos
(kuri pagrindas yra F-18 Hornet sistema), nedidelis ir iek tiek ribotas laivynas, ir, pagaliau, daug nemodernizuot pajg, skirt teritorinei gynybai,
turini rimt trkum technikos ir pasirengimo atvilgiu. Bendros Suomijos
ginkluotosios pajgos po mobilizacijos bt daugiau kaip 230000 kari. is
skaiius maesnis negu prie kelet met (madaug 320000 kari). Vis dlto,
dl Europos finansins krizs ir euro zonos problem Suomija atsidr labai
sunkioje padtyje. Dl ios prieasties planuojama mainti ir taupyti gynybos
biudet vidutinikai 15-20 %. Taip pat planuojamas daugelio brangiai kainuojani program, toki kaip F-18 sistema, modernizavimas ir senosios soviet
laik kariuomens technikos kapitalinis remontas.28
Suomijoje diskusijos apie gynyb pirmiausia siejamos su ekonominmis, bet ne su karinmis ar geopolitinmis aplinkybmis. Ekonomin kriz ir
rykus izoliacionistins Tikrj suomi partijos pakilimas per visuotinius
rinkimus 2011 met, kai i partija gavo daugiau nei 19 % bals, privert debatuose dl Suomijos gynybos daugiau dmesio skirti tradicins teritorins gynybos pozicijai, o ne tarptautinms operacijoms usienyje.29
Diskusijose dl ekonomini problem ir akivaizdi iki, kylani
Suomijos ginkluotosioms pajgoms ir Suomijos saugumo politikos doktrinai,
iais klausimais buvo rastas galimas sprendimas Suomijos naryst NATO.
Taiau labai neprastas ar bent jau gana sudtingas Suomijos debat pobdis
yra toks todl, kad ilg laik galim naryst NATO buvo irima kaip ginytin klausim, daugiausia dl vieningos visuomens nuomons prie i idj
ir dl to, kad viena po kitos buvusios vyriausybs skelb, kad j kadencijos
Apie toki diskusij r. pvz. Bo Ljung and Karlis Neretnieks (2011), Kommande reformering av den finlndska frsvarsmakten [The Future Reforms of the Finnish Armed Forces], FOI Memo 3843 (Stockholm:
FOI).
28
r. pvz. Bruce Jones (2011): Finnish military chief braces for deeper cutbacks, Janes Defence Weekly,
rugsjo 14 d.
29
Johanna Minkkinen (2011): Nu kritiseras operationer i utlandet [Now International Operations are
Critiziced], Hufvudstadsbladet, spalio 12 d.
27

153
metu io tikslo nebus siekiama. Tuo pat metu Suomijos pareignai atliko dvi
ar tris oficialias analizes, siekdami nustatyti, kokias pasekmes sukelt naryst
NATO, o Suomijos oficialiojoje doktrinoje ilg laik buvo sitvirtins vadinamasis NATO pasirinkimas, t. y. galimyb, esant reikalui, prisijungti prie Aljanso.30
Taiau daugelis vyki, susijusi su iaurs ali bendradarbiavimu gynybos srityje per pastaruosius kelet met parod, kokios vis dar aktualios yra
gynybos problemos Suomijoje, kadangi neprisijungimas ten tebra rimtai vertinamas dalykas, turintis prasm ir atitinkamas pasekmes. Pavyzdiui, 2013
metais Suomijai pradjus diskusijas dl dalyvavimo NATO oro policijos misijoje vir Islandijos kartu su vedija, visuose Suomijos politikos sluoksniuose
kilo ilgi ir labai karti debatai. Keletas aukt Suomijos parlamentar, tarp j
ir i valdaniosios koalicijos partij, dl to ireik rimt susirpinim, remdamiesi tuo, kad Islandija yra NATO valstyb ir kad neprisijungusiai Suomijai
nra reikalo dalyvauti NATO alies oro erdvs stebjime. Nepaisant to, kad i
NATO oro policijos Islandijos misija buvo pakeista paprasiausias oro erdvs
stebjimo pratybas, trumpai tariant, kone pus Suomijos gyventoj kartu su
keliomis partijomis parlamente grietai pasisak prie Suomijos dalyvavim
iose pratybose apskritai. Vis dlto, Suomijos parlamentas galiausiai nusprend, kad Suomijos oro pajgos turt dalyvauti.31
irint i iaurs ir Baltijos ali perspektyvos, ie debatai ir j tolesn
raida kelia didel susidomjim, kadangi atrodo, kad Suomijos plaioji visuomen tiki, kad iaurs ali bendradarbiavimas gynybos srityje yra vertingas
dalykas; 2013 m. apklausos metu net 93% respondent pareik, kad iaurs
ali bendradarbiavimas gynybos srityje yra vertingas arba labai vertingas
ingsnis (o apie 71 % buvo laiksi nuomons, kad Suomijos naryst NATO
nra geras sumanymas).32 Galima daryti ivad, kad Suomijos plaiosios visuomens poiriu, iaurs ali gynyba yra geras dalykas tol, kol joje nedalyvauja NATO alys. Taiau tai palieka tris penktadalius iaurs valstybi u
iaurs ali gynybos struktros rib.
Autoritetingiausiai apie NATO narysts problem kalbjo Suomijos usienio reikal ministras Erkki Tuomioja savo kalboje 2013 m. rugsjo mn.
Tuomioja socialdemokratas be kita ko, pareik, kad naryst NATO, ypa
Yrsa Grne (2011), Varfr tala om icke-frgan NATO? [Why talk about the NATO Membership NonIssue], Hufvudstadsbladet, lapkriio 1 d.
31
r. pvz. Heidi Hakala (2013), Finland berett bidra till att vervaka Islands luftrum [Finland prepared
to contribute to surveillance of Icelandic airspace], spalio 30 d., http://www.arbetarbladet.fi/nyheter/allanyheter/8474-finl-nd-red-tt-verv
32
r. Finnish Ministry of Defence (2013): Finns opinions on Foreign and Security policy, Defence and
Security issues 2013, http://www.defmin.fi/files/2672/report_text_in_english.pdf.
30

154
NATO sutarties 5-ojo straipsnio gynybos garantijos, toli grau nesustiprins
Suomijos saugumo, ir tokios nuomons bus laikomasi ne tik dabartins vyriausybs kadencijos metu, bet taip pat ir po kit rinkim.33 Savaime suprantama, kad tai buvo nepaprastai stiprus pareikimas. Naryst Aljanse, kurio
pagrindas yra bendros gynybos garantijos ir kuris jungia 28 alis ir apie 800
milijon moni, kurie kartu reikia 50 % nuo BVP ir daugiau nei 50 % pasaulio karini gynybos ilaid ir pajgum, Tuomiojos nuomone, jokiu bdu
negals sustiprinti Suomijos saugumo.
Suomijai, kaip ir daugeliui kit iaurs ir Baltijos valstybi, didiausia
klitis yra Rusija. Kai kuriems, kaip, pavyzdiui, Suomijos nacionalinio gynybos koledo vyresnij tyrj grupei, Rusija reikia potenciali, rimt grsm
Suomijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.34 Kitiems, kaip, pavyzdiui,
tuo metu (2012 m.) buvusiam Suomijos karins valgybos vadovui admirolui Georgijui Alafuzoffui, neatrod, kad Rusija kelt koki nors karin grsm Suomijai. Visikai prieingai, pasak Alafuzoffo, Suomijos naryst NATO
galt kelti rpesi Suomijai ekonominiu poiriu, kadangi tuomet prasti,
neantagonistiki Suomijos ir Rusijos santykiai galt virsti labiau prieikais.35
i versija yra viena i trij svarbiausi argument, vyraujani Suomijos vieojoje nuomonje, kodl Suomija neturt stoti NATO. Taiau atrodo, kad
svarbiausia aplinkyb, kuria remiasi 71 % gyventoj, nusiteikusi prie naryst NATO, yra ne Rusijos veiksnys, bet spdis, kad Suomijos kariuomen, kaip
dalis NATO mechanizmo, bus priversta kariauti tolimose vietovse dl NATO
didij valstybi, o ne dl Suomijos interes.36
Taiau kelet kart oficials Rusijos asmenys ir netiesiogiai, ir atvirai
spjo Suomij, kad jei prisijungus prie NATO, pasekms gali bti rimtos, nes
Rusija pasisako prie bet koki Vakar aljanso pltr. 2012 m. per vizit Helsinkyje Nikolajus Makarovas, tuometis Rusijos ginkluotj pajg vadas, labai
tiesiai pareik, kad Suomijos naryst NATO Maskvoje bus faktikai laikoma
grsme Rusijos saugumui. Generolas Makarovas netgi pabr, kad jau pats
iaurs ali bendradarbiavimas gynybos srityje yra saugumo problema Rur. Erkki Tuomioja (2013): Speech by the Minister for Foreign Affairs of Finland, Erkki Tuomioja, to the
Paasikivi Society, Helsinki, rugsjo 4 d. http://www.formin.fi/public/default.aspx?contentid=282965&nodei
d=15145&contentlan=2&culture=en-US.
34
r. pvz. Markus Lindqvist (2011): Ryssland kan inta Norden och Baltikum nr som helst [Russia can
invade and occupy the Nordic-Baltic countries anytime] Hufvudstadsbladet, rugsjo 21 d.
35
Olli Ainola (2012): P randen till en ny revolution: Intervju med Frsvarsmaktens underrttelsechef
Georgij Alafuzoff [At the Verge of a New Revolution: Interview with the Head of Military Intelligence of
the Finnish Armed Forces Georgij Alafuzoff ], Talouselm, sausio 5 d.
36
r. Finnish Ministry of Defence (2013): Finns opinions on Foreign and Security policy, Defence and
Security issues 2013, http://www.defmin.fi/files/2672/report_text_in_english.pdf, p.8.
33

155
sijai. Visgi, neatrodo, kad i, tam tikra prasme agresyvi, pozicija, kuri kritikavo Suomijos oficials asmenys,38 lm Suomijos visuomens maiau prieik nuomon narysts NATO atvilgiu. Tas pat pasakytina ir apie Makarovo
spjimus, kuriuos pakartojo Rusijos gynybos ministras Sergejus oigu vizito
Helsinkyje 2013 m. vasar metu.39 Rusijos karo ekspertas pulkininkas Viktoras Baranecas spjo, kad Suomijai ir vedijai stojus NATO, ios alys tapt
potencialiais taikiniais Rusijos bomboneiams, povandeniniams laivams ir
strateginms raketoms.40
Taigi, kol kas perspektyviausi iaurs ali bendradarbiavimo gynybos
srityje aspektai tiek Suomijos vyriausybs, tiek Suomijos vieosios nuomons
poiriu yra dvialiai Suomijos ir vedijos ryiai. Kartais ie ryiai taip stipriai
akcentuojami, kad kai kurie veikjai iri juos, kaip dvial gynybos aljans,
taiau poir labai greit nuslopina aukti Suomijos pareignai; iaurs ali
bendradarbiavimas gynybos srityje apskritai ir Suomijos, ir vedijos santykiai
gynybos srityje nra gynybos aljanso krimas, o tik l taupymo bdas, o
bendradarbiavimas daugeliu karini klausim, kai tai manoma, dar nereikia
diskusij dl tarpusavio gynybos garantij ar kako panaaus. Suomi poiriu, Suomija (ir tik Suomija) ginasi karine prasme.41
2013 m. rugpjio mn. kalbdamas apie Suomijos saugumo politikos
ateit, Suomijos prezidentas Sauli Niinist padar dom pareikim. Savo kalboje, skirtoje visiems Suomijos ambasadoriams, dalyvaujantiems kasmeiame
susirinkime, Niinist pakomentavo Suomijos saugumo politikos (ypa susijusios su NATO klausimu) kaip panaios laikymsi nuoalje kritik, sakydamas, kad taip jau yra, bet man atrodo, kad tai gana gera vieta42. Kai kurie
analitikai suskubo kritikuoti pareikim. Tarp j buvo ir daugelis aukt,
danai atsistatydinusi Suomijos pareign, kurie palaik Suomijos stojim
37

r. Russian general warns Finland about NATO, Helsingin Sanomat, 2012 m. birelio 6 d., http://www.
hs.fi/english/article/Russian+general+warns+Finland+about+NATO/1329104270495.
38
r. Finland wants clarification of Russian generals comments, Helsingin Sanomat, 2012 m. liepos
7 d. http://www.hs.fi/english/article/Finland+wants+clarification+of+Russian+generals+commen
ts/1329104275605.
39
Peter Buchert (2013): Sjojgu tog fram tung rysk vokabulr [Sjojgu used the heavy Russian vocabulary],
Hufvudstadsbladet, gegus 30 d.
40
Matts Lindqvist (2013): Rysk expert varnar fr Nato-anslutning [Russian expert warns against NATO
accession], Hufvudstadsbladet, birelio 26 d.
41
r. pvz. Matts Lindqvist (2013): Sverige och Finland ense ingen allians [Sweden and Finland agree
no alliance], Hufvudstadsbladet, sausio 18 d., and Mika Peltonen (2013): Nordefco ingen frsvarsallians
[Nordefco not a defence alliance], Hufvudstadsbladet, vasario 13 d.
42
r. Sauli Niinist (2013): President of the Republic Sauli Niinists speech at the Annual Ambassadors
Meeting, Finlandia Hall, Helsinki, rugpjio 27 d., http://www.tpk.fi/public/default.aspx?contentid=
282762&nodeid=44810&contentlan=2&culture=en-US.
37

156
NATO.43 Taiau faktikai atrodo, kad i neutralumo politika yra giliai siaknijusi Suomijos saugumo politikoje, ir greiiausiai iliks joje dar ilg laik.
Tai galbt galt pakisti, jei Suomijos vakarins kaimyns vedijos politikoje
vykt esmini pokyi.

5.2. vedijos atvejis

Daugel met (tiksliau, iki 2013 m.) narysts NATO reikalas buvo gana sunkus klausimas diskusijoje dl vedijos gynybos ir saugumo. Nors ginai dl narysts
vedijos gynybos struktrose vis laik egzistavo nuo madaug 1997 m., dauguma
visuomens nuomons apklaus nuo altojo karo pabaigos iki 2012 m. parod,
kad apie pus gyventoj buvo prie naryst Aljanse, o apie 25 % pasisak u naryst.44 Tai reik, kad tik ideologikai motyvuotos maosios partijos parlamente (i
esms tik liberal partija) apskritai kl klausim. Likusioms parlamentinms
partijoms is klausimas buvo arba suvokto nacionalinio identiteto reikalas
(turint galvoje, kad bti vedu reikia bti neprisijungusiam ir neutraliam, o
NATO narysts idja yra beveik atgrasi), arba kakas, kas teorikai buvo pageidautina, taiau praktikai u tai neverta kovoti (taip yra su vadovaujania
Moderat centro deinij partija, kuri vadovauja vyriausybei nuo 2006 m.)45
Taiau 2013 m. situacija pasikeit. Pirmiausia, pasigirdo atgarsiai dl
dramatikos ir fundamentalios gynybos reformos, kurios pradia buvo anksiau mintas 2009 m. gynybos statymas; gynybins pajgos turjo bti stiprinamos, pradedant nuo 2005 m. situacijos, taiau tik iki 50000 bendro kari
skaiiaus. io gynybos statymo pagrindas buvo tai, kad vedijos ginkluotosios
pajgos turi bti pasirengusios ir pajgios ia ir dabar. Tai reik, kad karo
prievols nebelieka, o bsimsias pajgas sudaro profesionals kareiviai, karininkai ir kontrakt pasira rezervistai.46
r. pvz. Pauli Jrvenp (2013): Sitting on the fence (International Center for Defence Studies, Tallinn,
Estonia), http://www.icds.ee/index.php?id=73&cHash=5a1a2c5eba&tx_ttnews%5Btt_news%5D=1381,
and Henrik Helenius (2014): Fd Moskva-ambassadren Markus Lyra: Finland br g med i Nato [Exambassador to Moscow Markus Lyra: Finland should join NATO], Arbetarbladet, sausio 30 d., http://www.
arbetarbladet.fi /nyheter/alla-nyheter/18395-fd-m-skv-m-ss-d-ren-m-rkus-lyr-finl-nd-b-r-g-med-i-n-t.
44
r. pvz. Mike Winnerstig (1997): Alliansfrihet eller NATO-medlemskap? Swedens and Europes security
after NATOs enlargement (Stockholm: Swedish Institute of International Affairs) for one of the earliest
examples of a more in-depth discussion on Sweden and NATO.
45
r. Joakim Berndtsson, Ulf Bjereld & Karl Ydn (2012): Svagt std fr Nato-anslutning [Weak support for NATO accession], Svenska Dagbladet, gegus 26 d., http://www.svd.se/opinion/brannpunkt/
svagt-stod-for-nato-anslutning_7231251.svd.
46
r. Ministry of Defence (2009), A Useful Defence, The Swedish Governments Bill 2008/09:140,. http://
www.regeringen.se/content/1/c6/12/29/57/853ca644.pdf.
43

157
i ginkluotj pajg struktra buvo ymiai didesn ir efektyvesn
nei buvusi 2005 m., kai ginkluotj pajg vaidmuo buvo i esms neaikus, o daugumai karini dalini reikjo vieneri met ar ilgesnio apmokymo, kad jie galt pradti operatyvin veikl. Taiau mons tiek valstybs aparate, tiek gyventojai apskritai vis dar lygino j su 1980 m. vedijos
ginkluotosiomis pajgomis, kai karo prievols sistema leido vedijai tada
turjusiai apie 9 mln. gyventoj aliai mobilizuoti madaug 800000 kari,
arba daugiau kaip pus Jungtini Amerikos Valstij (alies su madaug 330
mln. gyventoj ir vienintels pasaulio supervalstybs) dabartins reguliariosios kariuomens. Be to, vedijoje bendras poiris vedijos ginkluotj pajg vaidmen buvo i esms paveldtas i altojo karo laik; tik
vedijos ginkluotosios pajgos gina vedij niekas daugiau ir jos gina
vis al vis laik.
Taigi, galima manyti, kad 2012 m. pavasar pasklidusi inia apie labai
aiki vedijos karin param Norvegijai per anksiau mintas NATO imitacines pratybas CMX11, bt suklusi diskusij. Pratyb metu beveik visos
vedijos karins oro pajgos buvo paskirtos Norvegijos teritorijos gynybai, neskaitant sprendimo (kariniame aidime) leisti NATO naudotis vedijos oro erdve ir teritorija NATO nuoira.47 Vargu, ar tai yra toks elgesys, kurio tikimasi
i neutralios alies, taiau tai buvo visikai logikas sprendimas pagal taip pat
anksiau mint 2009 m. Solidarumo deklaracij. Tai visikai nesukl joki
debat vedijos visuomenje.
Netgi generolo Makarovo kalba 2012 m vasar Helsinkyje (taip pat minta anksiau) nesukl diskusij, nors kai kuriuose straipsni komentaruose
buvo daroma ivada, kad toks poiris kartu su vykstaniu Rusijos persiginklavimu turt paspartinti vedijos prisijungim prie NATO.48 Joki didesni
visuomens diskusij nesukl ir po to seks atsistatydinanio vedijos karins
valgybos vadovo majoro Stefano Kristianssono komentaras, kad Rusijos persiginklavimas yra problema, kuri vedija turi irti rimtai.49
Taiau diskusijos prasidjo nuo vedijos vyriausiojo ginkluotj pajg
vado generolo Sverkero Gransono (i esms, vedijos gynybos vadovo) interviu, kuris buvo paskelbtas 2013 m. pradioje. Pasak generolo Gransono,
vedijos dalyvavimas kariniuose imitaciniuose aidimuose 2012 m. ruden
atskleid, kad bsimoji vedijos ginkluotj pajg struktra (reformavus gyMikael Holmstrm (2012): Sverige redo kriga fr Nato [Sweden prepared to go to war on behalf of
NATO], Svenska Dagbladet, birelio 21 d.
48
Dagens Nyheter (2012): Risken med ett ppet frhllande [The risks of a free relationship] redakcijos
straipsnis, liepos 22 d.
49
Mikael Holmstrm (2012): MUST ser kat hot sterifrn [Swedish Military Intelligence Sees Increased
Threat from the East], Svenska Dagbladet, rugsjo 27 d.].
47

158
nyb iki 2019 m. ar panaiai) bus pajgi apie savait ginti vedij nuo ribotos
atakos.50
Jei vedija bt NATO nar, is faktas nebt buvs laikomas labai
nesuprantamu ar kontraversiku dalyku. Dauguma NATO ali, kurios savo
dydiu yra lygios vedijai, turi panaaus pajgumo gynybines pajgas ir nordamos apsiginti, pasikliauja pastiprinimu i kit sjungininki. Taiau vedijoje, kur visuomen mano, kad vedijos ginkluotosios pajgos paios, be jokios
pagalbos, turi sugebti apginti vis al, is gynybos vadovo pareikimas buvo
tikra politin bomba. Daugyb politik, komentatori, parlamento nari, urnalist ir plaiosios visuomens nari reik nuostab, susijusi su vedijos
ginkluotj pajg ateitimi.51
Kitame interviu generolas Gransonas toliau pareik, kad uuot planavus visos alies gynyb, bsim ginkluotj pajg apribojimai reikia, kad
karins gynybos planavimas realiai galimas tik penkioms svarbiausioms alies
zonoms ir tik vien i j manoma ginti nuolat. vedijos debatuose tai atrod
beveik taip pat dramatikai, kaip ir gynybos vadovo pareikimas. Tai greitai
buvo pavadinta vienos savaits gynyba. Taiau tuo drama nesibaig. Generolas Gransonas pasim kelias laisvas savaites dl ligos, o teissaugos organai
pradjo tyrim, dl karini paslapi atskleidimo.52 Diskusijos dl gynybos darsi vis kartesns, nors kaltinimai Gransonui buvo panaikinti.
2013 m. sausio mn., svarbioje vedijos saugumo politikos konferencijoje NATO Generalinis sekretorius Rasmussenas, taip pat skandinavas ir buvs Danijos ministras pirmininkas, labai aikiai pasak, kad NATO nra sipareigojusi padti ne NATO nars. Tai i dalies buvo atsakymas klausim ar
vedija gali pasikliauti kit ali karine pagalba, remdamasi 2009 m. vedijos
vienaale solidarumo deklaracija.53 Prajus porai savaii, duodamas interviu
vedijos visuomeniniam radijui, tuometis Norvegijos gynybos ministras pasak t pat ir pridr, kad Norvegija visikai neturi jokios kariuomens, kuri
bt pasirengusi ginti k nors, iskyrus Norvegijos teritorij kartu su NATO
sjungininkmis.54
Be to, Rusijos karins pratybos, tiesiogiai nukreiptos prie vedij, tapo
Mikael Holmstrm (2013): Frsvar med tidsgrns [A Defence with a Time Limit], Svenska Dagbladet,
sausio 2 d.
51
Ewa Stenberg (2012): Uttalandet frn B r en politisk bomb [The CHOD statement a political bomb],
Dagens Nyheter, sausio 3 d.
52
Mikael Holmstrm (2013): Frsvarsplan bara fr fem omrden [Defence plans only for five areas],
Svenska Dagbladet, sausio 26 d.
53
Mikael Holmstrm (2013): NATO lovar inget ingripande [NATO does not promise any assistance],
Svenska Dagbladet, sausio 15 d.
54
r. interviu su Anne-Grete Strm-Erichsen, Norvegijos gynybos ministre, 2013 m. sausio 24 d., http://
sverigesradio.se/sida/artikel.aspx?programid=83&artikel=5453467.
50

159
neatskiriama dalimi diskusij apie gynyb vedijoje. Pirmiausia, naikintuv ir
bombonei formuot pasuko link vedijos objekt 2013 m. Didiojo penktadienio nakt. Kadangi tai viena i didiausi veni vedijoje, visi pilotai,
galintys perimti prieo orlaivius, turjo laisvadienius, todl jokie ved orlaiviai nepakilo prie rus lktuvus (kurie, visgi, neskrido vedijos teritorij). Taiau Danijos F-16 i NATO oro policijos misijos iauliuose pakilo
or, pasirodius Rusijos orlaiviams. Tai dar labiau sumenkino vedijos karines oro pajgas.55 Vliau tais paiais metais, rus valgybinis laivas praplauk
tarp Gotlando salos ir vedijos emynins dalies, vykdydamas ryi valgybos
uduotis, susijusias su tuo paiu metu vedijoje vykusiomis svarbiomis tarptautinmis karinmis pratybomis.56 Netrukus po io incidento, Zapad 2013
pratyb metu, Rusijos karini oro pajg daliniai sureng dar vien imitacin
oro atak, nukreipt taikinius vedijoje.57
Visa tai, matyt, turjo gil ir ilgalaik poveik tiek parlamentar, tiek
visuomens nuomonei. Tradicikai, tik dvi i keturi dabartins vedijos vyriausybs koalicijos partij (tarp j ministro pirmininko, usienio reikal
ministro ir gynybos ministro Moderat liberal-konservatori partija) atvirai
propaguoja vedijos naryst NATO. Kitos dvi partijos, Centro (agrarin) ir
Krikioni demokrat, tradicikai visada stipriai rm vedijos neprisijungim prie NATO, bet dabar yra oficialiai neapsisprendusios ir reikalauja sudaryti
parlamentin tyrimo komitet, kuris inagrint vedijos narysts NATO argumentus u ir prie. Pastarasis reikalavimas buvo i dalies gyvendintas, nes
vedijos vyriausyb neseniai paskyr vyresnj, atsistatydinus ambasadori,
kuris turjo sudaryti komitet, nagrinjant vedijos karin bendradarbiavim
su iaurs alimis, ES ir NATO.58 ingsn tuoj pat sukritikavo socialdemokrat spauda, kadangi socialdemokratai (kartu su likusia opozicijos dalimi, t.
y. aliaisiais, buvusia komunist partija ir deiniojo sparno populistine vedijos demokrat partija) visais bdais prieinasi narystei NATO.59
Pasikeitusi situacija vedijos parlamente atsispindjo visuomens nuomonje apie naryst NATO. Pagal visuomens nuomons apklaus gegus mn.
Mikael Holmstrm (2013): Ryskt flyg vade anfall mot Sverige [Russian Aircraft Exercised Attacking
Sweden], Svenska Dagbladet, balandio 24 d.
56
Mikael Holmstrm (2012): Hr spionerar Ryssland p Sverige [Here, Russia is spying against Sweden],
Svenska Dagbladet, rugsjo 21 d.
57
Olle Lnnaeus (2013): Het militrhst runt stersjn [Hot military autumn around the Baltic Sea],
Sydsvenskan, lapkriio 9 d., http://www.sydsvenskan.se/sverige/het-militarhost-runt-ostersjon/.
58
Gynybos ministerija (2013): versyn ver internationella samarbeten [Overhaul of international cooperative ventures], gruodio 28 d., http://www.regeringen.se/sb/d/17014/a/231323.
59
r. pvz. Anders Lindberg (2014): Vilket problem r Nato lsning p? [Which problem is NATO a solution to?, sausio 11 d., http://www.aftonbladet.se/ledare/ledarkronika/anderslindberg/article 18158319.ab.
55

160
32 % ved pasisak u vedijos naryst NATO (palyginti su 23 % 2012 m. ), o
40 % buvo prie (palyginti su 40 % 2012 m.), o likusieji buvo neapsisprend.
i apklausa buvo ypa domi tuo, kad atskleid, kad apie 24 % vis socialdemokrat ir dauguma (56 %), vedijos demokrat pasisak u vedijos naryst
NATO. Kitoje apklausoje, kuri buvo atlikta vykdant Vokietijos Maralo fondo
Transatlantini tendencij projekt, 36 % buvo u naryst NATO (palyginti su
24 % 2012 m.), o 56 % buvo prie.60 Dar kitoje apklausoje, kuri 2014 m. sausio
mn. paskelb vedijos nenumatyt atvej civilinje srityje agentra (MSB),
36 % respondent buvo u vedijos naryst NATO, o 40 % buvo prie, tuo
bdu, i esms parodydami statistines lygisias.61
Kitaip tariant, tiktina, kad drastikai sumainta gynybos struktra, dalinai (ir i esms) pakeista saugumo politikos doktrina ir atsigaunanti, persiginkluojanti Rusija slygojo tai, kad labai iaugo ved, pasisakani u naryst NATO, skaiius, kuris pasiek tok lyg, kad ved, pasisakani u ir
prie, skaiius faktikai tapo toks pat. Tai visikai kitokia situacija palyginti su
anksiau apraytu Suomijos atveju.

Ivados
Apibendrinant reikia pasakyti, kad iaurs ir iaurs ir Baltijos ali
bendradarbiavimas gynybos srityje pleiasi, taiau problem netrksta, ir atrodo, kad bendradarbiavimas tarp iaurs ali auga labiau negu iaurs ir
Baltijos valstybi bendradarbiavimas. Taiau irykjo tendencija, kad B8 suvokia funkcionavim kaip bd transformuoti paius Baltijos jros regiono
bendradarbiavimo modelius gynybos srityje.
Taip pat galima bt pridurti, kad didiulis ssaj aplink Baltijos jros
region kompleksas ekonominiu, politiniu, socialiniu ir kariniu poiriu sudaro visum, kuri galima bt pavadinti saugumo kompleksu: atskir ali
saugumo problemos regione veikia visas kitas jame esanias alis. Tai reikia, kad
ne tik tradiciniai probleminiai klausimai tokie, kaip rus maumos Estijoje ir
Latvijoje ir pan. bet taip pat ir naujesni, kaip antai B8 ali bendros saugumo
politikos strategijos nebuvimas yra vis svarbesni visoms B8 alims.
r. Claes Arvidsson (2012): Knsla och frnuft opinioner om NATO [Feelings and rationality
opinions about NATO], in Karlis Neretnieks [ed.] Nato - fr och emot [NATO: Pro and Con] (Stockholm:
Kungliga Krigsvetenskapsakademien/The Royal Academy of the War Sciences), pp. 133 ff.
61
r. MSB (2014): Opinioner 2013 Allmnhetens syn p samhllsskydd, beredskap, skerhetspolitik och
frsvar [Opinions 2013: The General Publics Views on Societal Security, Preparedness, Security Policy and
Defence], http://rib.msb.se/Filer/pdf/27284.pdf, pp. 85ff.
60

161
Ties sakant, B8 saugumo politikos nenuoseklumas i esms kliudo
B8 alims sukurti tikr saugumo bendruomen, kurioje abipusis pasitikjimas bt toks stiprus, kad bendras karinis planavimas atrodyt natralus
dalykas. Tai didia dalimi jau vyksta tose B8 alyse, kurios priklauso NATO,
bet kadangi dvi i j nepriklauso NATO, io klausimo nebus galima tinkamai
isprsti dar ilg laik.
Visgi, narysts NATO klausimas dviejose Aljansui nepriklausaniose
B8 alyse stipriai pasistmjo, taiau labai skirtingai. Dl to, kad gynybos
politikoje nevyko dideli pokyi ir nebuvo aiki grsmi, Suomijos naryst NATO yra maiausiai tiktina. Kita vertus, dramatiki pokyiai vedijoje
tiek gynybos ir saugumo politikoje, tiek juntam grsmi suvokimo atvilgiu
slygoja daug palankesn poir naryst NATO, kuris jauiamas plaiojoje
visuomenje ir parlamente. Galbt, sprendim tapti NATO nare vedija priims
tik po keleto met, taiau, turint omenyje pastarsias visuomens apklausas ir
kintanias parlamentar pairas, atrodo, kad io sprendimo galutinis gyvendinimas yra tiktinas kaip niekada anksiau.
2014 m. sausis

163
Raimonds Rublovskis

Latvijos tarptautini santyki institutas

Latvijos saugumo ir gynybos politika

XXI amiaus saugumo aplinkoje
io straipsnio tikslas ianalizuoti pagrindinius veiksnius, kurie formuoja ir i esms modeliuoja
Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos politik. Bt galima teigti, kad istorins aplinkybs,
geografin padtis, bendra institucin istorija, buvusios Soviet Sjungos rmuose, Rusijos veiksnys,
palyginti nedidel valstybs teritorija ir gyventoj skaiius, etnin gyventoj sudtis, nedidelis
gyventoj tankis, riboti finansiniai ir mogikieji itekliai, skirti Latvijos Respublikos gynybai yra
pagrindiniai veiksniai, lemiantys valstybs saugumo ir gynybos politik. Esminiai Latvijos saugumo
ir gynybos politikos principai yra naryst pasauliniame kariniame NATO aljanse ir dvial strategin
partneryst su Jungtinmis Amerikos Valstijomis. Visgi, trij Baltijos valstybi bendradarbiavimas
saugumo ir gynybos srityje, o taip pat sustiprjs bendradarbiavimas su Baltijos ir iaurs alimis
traktuojamas kaip svarbus papildomas veiksnys, didinantis Latvijos Respublikos saugum. Latvija
ipltojo tvari teisin ir institucin struktr, skirt valstybs saugumui ir gynybai stiprinti, taiau
saugumo ikiai ir svarbs pokyiai globalioje XXI amiaus saugumo aplinkoje ir toliau mes ikius
Latvijos Respublikos gebjimui ilaikyti esam teisin struktr ir, dar svarbiau, esam institucin
Latvijos saugumo ir gynybos struktr. Svarbs vidiniai ir ioriniai ikiai darys poveik esminiams
Latvijos saugumo ir gynybos politikos aspektams, tokiems kaip Amerikos strateginis poslinkis Ramiojo vandenyno ali link ir politins valios stoka padidinti gynybos ilaidas europinje NATO dalyje.
Turt bti aiku, kad pati Latvijos Respublikos nepriklausomyb, saugumas ir gynyba priklauso nuo
NATO sugebjimo ilikti veiksminga organizacija, laiku ir efektyviai priimania sprendimus, ir nuo
Jungtini Amerikos Valstij sugebjimo ilikti veiksmingoms karine prasme ir laikytis sipareigojim
dl Europos saugumo ir gynybos.

vadas
Sudtinga XXI amiaus pradios saugumo ir gynybos aplinka sukr
naujus pavojus ir ikius. Maosios valstybs tampa vis labiau paeidiamos
dl grsmi ir iki, susijusi su saugumu, o Latvija, bdama maja valstyb ir turdama gana ribotus iteklius ir karinius pajgumus, yra ypa paeidiama. Istoriniai, geografiniai, instituciniai ir kiti aspektai turi didel poveik Latvijos saugumo ir gynybos suvokimui ir, atitinkamai, Latvijos saugumo

Raimonds Rublovskis - Latvijos tarptautini santyki instituto mokslinis bendradarbis. Adresas: Pils street
21, LV-1050 Riga, Latvia, el. p. raimonds.rublovskis@liia.lv
*

164
ir gynybos politikai XX amiaus pabaigoje ir XXI amiaus pradioje. Btina
suvokti, kad Latvijos Respublikos saugumas, gynyba ir pati nepriklausomyb
priklauso nuo svarbi iorini veiksni ir nuo reikming vidini aplinkybi.
Latvijos naryst NATO ir strategin partneryst su Jungtinmis Amerikos
Valstijomis visuomet buvo svarbiausi esminiai alies saugumo ir gynybos politikos elementai. Taiau negalima netraukti Latvijos saugumo ir gynybos
darbotvark svarbaus Rusijos veiksnio. Be abejo, Latvija visada buvo suinteresuota palaikyti pragmatikus ir pozityvius santykius su Rusija.
io straipsnio tikslas ianalizuoti pagrindinius veiksnius, kurie formuoja ir i esms modeliuoja Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos politik, teisin ir institucin saugumo ir gynybos sektoriaus struktr, bendrais
bruoais nusakyti Latvijos saugumo ir gynybos politikos ikius ateityje.

1. Pagrindiniai Latvijos saugumo

ir gynybos politikos aspektai (veiksniai)
Latvijos saugumo ir gynybos politikos prioritetai buvo formuojami remiantis keletu pagrindini veiksni istorins aplinkybs, geografin padtis,
Rusijos veiksnys ir etnin Latvijos gyventoj sudtis, palyginti nedidel alies
teritorija ir institucinis ir karinis Jungtini Amerikos Valstij ir NATO Aljanso
gebjimas skmingai vykdyti savo sipareigojimus Latvijai ir kitoms Baltijos valstybms. Visi ie aspektai turi didel ir ilgalaik poveik paiam Latvijos plaiosios
visuomens, taip pat ir politins vadovybs supratimui apie saugum ir gynyb.

1.1. Istorins aplinkybs

Istorins aplinkybs yra vienas i svarbiausi veiksni, kuris daro didel
poveik buvusiai ir esamai Latvijos saugumo ir gynybos politikai. Jos didele
dalimi formuoja Latvijos grsms suvokim ir jos saugumo ir gynybos reikalus. Turint omenyje pat fakt, kad nuo XVI amiaus Latvijos teritorija buvo
karini konflikt tarp politine ir karine prasme galing kaimyn vieta, galima
bt teigti, kad istorins aplinkybs, daranios tak dabartinei Latvijos saugumo ir gynybos politikai siekia tolim istorij, net XVIXVIII amius, kai dabartin Latvijos Respublikos teritorija buvo dalis LenkijosLietuvos valstybs,
vedijos ir, galiausiai Rusijos imperijos1.
1

Blank S.J., European Security and NATO Enlargement, Carlisle, PA: U.S. Army War College, 1998, p. 122.

165
XX amius turjo ypa didel poveik Latvijos dabartins gynybos politikos reikal pltrai. Pirmojo pasaulinio karo padariniai sudar palankias
slygas pirm kart istorijoje kurti nepriklausom Latvijos valstyb. Vlesnis
nepriklausomybs praradimas per Antrj pasaulin kar 1940 metais ir daugiau negu 50 met patirties buvusioje Soviet Sjungoje, toliau formavo grsms suvokimo ir pageidaujamos saugumo politikos supratim2. Latvija ir kitos
Baltijos valstybs atgavo nepriklausomyb 1991 m., pasibaigus altajam karui.
Iirus Varuvos paktui, Vidurio ir Ryt Europoje, taip pat ir Latvijos Respublikoje prasidjo dideli saugumo ir gynybos politikos ir susitarim pokyiai. Be
abejo, nepriklausomyb atkrusios Baltijos alys suprato, kad vienintel svarbi j nepriklausomybei karin grsm kelia kaimynas i Ryt ir kad ta grsm
bt subalansuota ir atremiama dl saugumo ir gynybos susitarim pasaulins
saugumo organizacijos rmuose, kur yra bent vienas ar keli politine, ekonomine ir karine prasme galingi veikjai, turintys globalaus saugumo interes ir
globalias karines ribas.
Be abejons, iuo poiriu Latvija visada laiksi nuomons, kad Jungtins Valstijos ir NATO yra pagrindiniai alies gynybos ir saugumo garantai,
ypa turint omenyje politinius ir teisinius NATO sipareigojimus sikiti, jei
bet kuris Aljanso narys bt upultas, taip pat atsivelgiant didelius prastins
ginkluots ir branduolinius pajgumus ir sipareigojim panaudoti tuos pajgumus pagal pagrindines NATO nuostatas. Jau vien tai, kad Jungtins Amerikos Valstijos niekada nepripaino Latvijos ir kit Baltijos valstybi inkorporavimo Soviet Sjung nuo 1940 m. iki 1991 m., suvaidino lemiam vaidmen
Baltijos valstybse.3 Nuo 2004 m. Latvija, kaip ir kitos Baltijos valstybs, yra
visateis NATO Aljanso nar ir bt galima tvirtinti, kad Latvijai dabar bdingas kaip niekad auktas saugumo ir gynybos susitarim lygis. Bt galima
padaryti ivad, kad istorin Latvijos patirtis, ypa XX amiuje, vis dar ilaiko
karins grsms i Ryt kaimynysts svok ir i svoka toliau reikmingai formuoja ir veikia Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos politik.

1.2. Geografija ir dydis

Kitas svarbus klausimas, kuris veikia saugumo ir gynybos problemas
Latvijoje, yra geografija ir palyginti nedidel Latvijos teritorija. Baltijos valstybs yra patyrusios, kad geopolitika ir geostrategija yra linkusios bti ciklikai
Bilinsky Y. Endgame in the NATOs Enlargement, Westport, CT: Praeger, 1998, p. 9.
Meyer K. R., US Support for Baltic Membership in NATO: What Ends, What Risks?, Parameters, U.S.
Army War College Quarterly, Volume XXX (4), 2000, p. 75.
2
3

166
grsmingos, kai nacionalin teritorija yra ties vartais, vedaniais ir i emynins Europos.4 Geografin padtis yra vis dar svarbi ir ji suvaidino lemiam
vaidmen vertinant karin Latvijos ir kit Baltijos valstybi apginamum prie
stojant NATO.5 Be abejo, geografin padtis ir pats supratimas apie Latvijos
apginamumo prastinmis karinmis priemonmis lyg vis dar vaidina svarb
vaidmen Latvijos saugumo ir gynybos reikaluose. Latvijos maumo problema taip pat lemia Latvijos saugumo ir gynybos mstysen. Nra aikaus
apibdinimo, k reikia bti maja valstybe. Kokybinis apibdinimas apima
maj valstybi fizines ir geografines charakteristikas, izoliuotumo laipsn ir
paeidiamum, o kokybinis sausumos plot, gyventoj skaii, bendrj nacionalin produkt, bendrj vidaus produkt ir pajamas, tenkanias vienam
gyventojui. Galima bt teigti, kad maoji valstyb taip pat galt reikti, kad
tam tikra valstyb yra maesn negu dauguma jos kaimyni arba kad ji yra
maesn negu regiono vidurkis, o tiesioginis to rezultatas nacionalins galios
ir savo teisi gynimo prasme bt pranaumo neturjimo jausmas. Akivaizdu,
kad maosios valstybs turt labai ribotas politins, ekonomins ir karins
galios priemones, o j politinis ir karinis vadovavimas taip pat bt maesnio
masto ir menkiau kvalifikuotas. Gal bt galima daryti prielaid, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis maosios valstybs apibdinim, yra ne vien teritorijos
dydis, gyventoj skaiius, ekonomika ir kariniai pajgumai. Greiiau jau bt
galima teigti, kad savo saugumo ir gynybos reikal poiriu, didel maosios
valstybs priklausomyb nuo politine prasme stipraus, o karine pajgaus pasaulinio masto veikjo ir (ar) saugumo ir gynybos organizacijos, kurioje toks
veikjas vaidina svarb vaidmen. Pagrindinis argumentas, siekiant nustatyti
ar tam tikra valstyb yra ar nra maoji, yra imti nagrinti jos svarbiausius saugumo ir gynybos klausimus. Dydis ir karinis ginkluotj pajg pajgumas,
visas valstybs saugumo sektorius, gynybos biudetas ir realij pinigini investicij ir BVP procento prasme apibdint, ar saugumo ir gynybos perspektyvos poiriu tam tikra valstyb galt bti laikoma maja ar ne. Reikia
atsivelgti pat fakt, kad Latvijos Respublikos maumas suponuoja toki
situacij, dl kurios alis negali ir negals daug investuoti finansini itekli
technologin ginkluotj pajg pltr. Tai reikia, kad Latvija nebus pajgi pasiekti auktesnio gynybos transformacijos ir modernizacijos lygio, todl,
palyginti su globaliomis ar regioninmis valstybmis, pastebimai atsiliks nuo
dabartini ginkluotj pajg technologins modernizacijos tendencij.
Ioriniai saugumo aspektai vaidina pagrindin vaidmen maosios vals4
5

Grey C. S., Another Bloody Century, London: Weidenfeld and Nickolson, 2005, p. 76.
Brzezinski Z., US Policy toward Northeastern Europe, New York, NY: Scribner, 1999, p. 24.

167
tybs gynybos reikaluose. Be abejo, btina pabrti iorinius veiksnius, susijusius su maos valstybs saugumo mentalitetu.6 Latvija, turdama 64 589
kvadratini kilometr plot ir apie 2 milijonus gyventoj, skaitant didesnes
etnines maumas, yra viena i reiausiai apgyvendint ir turini maiausi
gyventoj skaii Europos ali. Galima daryti ivad, kad, Latvija galt bti
laikoma maja valstybe, kuri savo saugumo plan poiriu yra visikai priklausoma nuo galing iorini veikj ir iorini vyki globalioje ir regioninje saugumo aplinkoje.

1.3. Rusijos veiksnys

Rusijos veiksnys ir rusikai kalbanios Latvijos maumos klausimas
yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris daro didel tak platesniems Latvijos
saugumo ir gynybos reikalams. Rusija pateikia nepatogi dilem Latvijos ir
Baltijos politikos strategams.7 Santykiai tarp Rusijos ir Jungtini Amerikos
Valstij, Rusijos ir NATO taip pat turi didel poveik dvialiams Latvijos ir
Rusijos santykiams. Svarbiausi klausimai kalbant apie dvialius ir daugiaalius santykius apima paios Rusijos saugum ir gynybos problemas, idstytas Rusijos 2009 m. Nacionalinio saugumo koncepcijoje ir Rusijos 2010 m.
Karinje doktrinoje.8 Iki 1991 m. trys Baltijos valstybs buvo Soviet Sjungos dalis; taip pat, Latvija ir Estija turi dideles rusikai kalbanias maumas,
o i aplinkyb daro didiul poveik Latvijos saugumo ir gynybos reikalams
ir dvialiams jos santykiams su Rusija.9 Suprantama, rusikai kalbanios maumos klausimas visada buvo svarbus, net prie Latvijai stojant NATO, kadangi kai kuriems veikjams Vakaruose buvo sunku sivaizduoti NATO nar,
turini didel rus maum.10 Deja, Latvija ir kitos Baltijos valstybs per
paskutiniuosius dvideimt met susikr bejgi rusofob vaizd ir NATO
ir ES viduje tokiu mastu, kad buvo imtos vadinti vieno klausimo tautomis,
kurioms daugiau niekas nerpi.11
Susirpinimas dl saugumo ir gynybos, ireiktas Rusijos dar prie vVayrynen R., Small States: Persisting Despite Doubts. The National Security of Small States in a Changing
World, London: Frank Cass, 1997, p. 98.
7
Paulauskas K.., The Baltic Quest to the West: From Total Defence to Smart Defence (and Back?) in
Lawrence T.& Jermalaviius T., eds., Apprenticeship, Partnership, Membership: Twenty Years of Defence
Development in the Baltic States, Tallinn: International Centre for Defence Studies, 2013, p. 64.
8
Kaljurand R., Neretnieks K., Ljung B., Tupay J., Developments in the Security Environment of the Baltic Sea
Region up to 2020, Tallinn: International Centre for Defence Studies, 2012, p. 20.
9
Knudsen O.F., Stability and Security in the Baltic Sea Region, Trowbridge: The Cromwell Press, 1999, p.101.
10
Asmus R.D., Nurick R.C., NATO Enlargement and the Baltic States, Santa Monica, CA: RAND, 1996, p.
124.
11
Paulauskas K., (7 inaa). p.64.
6

168
liau prasidjusias NATO pltros Vidurio ir Ryt Europ bangas XX amiaus
pabaigoje ir XXI amiaus pradioje, buvo labai panaus t, kuris pateiktas
dabartinje Rusijos Nacionalinio saugumo strategijoje ir dabartinje Rusijos
Karinje doktrinoje. XX amiaus pabaigoje, Rusijos diskursas apm kelet
esmini pareikim, perteikiani tok poir: NATO yra agresyvus karinis
blokas, kuris upuola suverenias alis12, Baltijos valstybi naryst NATO yra
tiesiogin grsm Rusijos nacionaliniam saugumui13, Rusijos istorin patirtis
mena daug invazij i Vakar,14 NATO gali panaudoti Baltijos valstybi teritorij siekdama upulti Rusij be spjimo.15
Vliau dl NATO pltros Vidurio Europ ir Baltijos region Rusijos
strategijoje numatyta, kad NATO neturi turti bendros sienos su Rusija Baltijos regione, NATO susilaikyt nuo prieakinio savo karins infrastruktros
dislokavimo Vidurio ir Ryt Europoje strategijos, o Baltijos valstybs ilaikyt
status, pana vedijos ir Suomijos. Tai nevyko dl 2004 m. NATO pltros.
Dabartin Rusijos Karin doktrina buvo parvirtinta 2010 m. vasario mn. Ji
paremta Rusijos Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta 2009 m. gegus
mn.16 Abu dokumentai buvo patvirtinti po 2008 m. rugpjio mn. vykusio
karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kuris sukl didel susirpinim saugumu Latvijoje ir kitose Baltijos valstybse.17 Pagal dokument, svarbiausia
Rusijos saugumo problema yra kova u Rusijos strategin viet pasaulyje, nes
iai pozicijai met ik kai kurios alys ir (ar) grup ali. Pagal i Karin
doktrin, didiausios karins grsms Rusijai yra: regioniniai konfliktai arti
Rusijos sien ir didjantis NATO gebjimas ir pajgumas skmingai sprsti
globaliu mastu ikylanias saugumo ir gynybos problemas, tai gali pakenkti Rusijai vaidinti svarb global vaidmen netolimoje ateityje. Labai svarbus
klausimas, kur Rusija gali traktuoti kaip tiesiogin karin grsm, yra tolesn NATO pltra, taip pat tolesnis NATO karins infrastruktros vystymas ir
Simon J., NATO Enlargement. Opinions and Options, Washington DC: National Defense University,
1995, p. 124.
13
Arbatov A., Russia and the West. The 21st Century Security Environment, New York, NY: Armonk, 1999,
p. 47.
14
Trampenau T. R., NATO Expansion and the Baltic States, Monterey, National Defense University, 1996,
p. 88.
15
Arbatov A., (13 inaa). p.64.
16
Leijonhielm J., Russian Foreign, Defence and Security Policy in Hugemark B., ed., Friends in Need.
Towards a Swedish Strategy of Solidarity with her Neighbors, Stockholm: Royal Swedish Academy of War
Sciences, 2012, p. 96.
17
Mannik E., The Evolution of Baltic Security and Defense Strategies in Lawrence T.& Jermalaviius T.,
eds., Apprenticeship, Partnership, Membership: Twenty Years of Defence Development in the Baltic States,
Tallinn: International Centre for Defence Studies, 2013, p. 13.
12

169
jos dislokavimas arti Rusijos sien. Dalis Rusijos karinio atsako bt tolesn
karini pajgum ir infrastruktros pltra Kaliningrado srityje, taip pat didelio masto karini pratyb Baltijos regione organizavimas. Atrod, kad Rusija
karinmis pratybomis Zapad 2009 ir Ladoga-2009 atvirai grasino Lenkijai ir Baltijos valstybms.18 Rusijos karins pratybos Zapad 2013 padidino
susirpinim saugumu Latvijos saugumo ir gynybos institucijose, taiau jos
neturt bti suprantamos kaip tiesiogin saugumo grsm Latvijai. Zapad
2013 buvo planuotos kovins karins pratybos, kurias 2013 m. rugsjospalio
mn. Baltijos regione organizavo Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika.
Latvijos Respublikos gynybos ministerijos poiris pratybas Zapad 2013 ir
jos atlikta daugelio vyki tarp Zapad 2009 ir Zapad 2013 pratyb analiz
leido Latvijos Respulikos gynybos ministerijai pareikti, kad ios pratybos demonstravo agresyvi pozicij prie NATO Baltijos regione ir ypa prie Latvij
ir kitas Baltijos valstybes. Buvo siekiama karinio aidimo forma atlikti puolim
visu frontu prie Baltijos valstybes. Latvijos Respublikos gynybos ministerija
traktavo ias karines pratybas ir ankstesnius vykius regione kaip Rusijos Federacijos bandym padidinti savo karin buvim sausumos, jros ir oro srityse
Baltijos regione. Kita vertus, oficialiame Rusijos paaikinime buvo teigiama,
kad pratybos, kuriose dalyvavo 12000 Rusijos ir Baltarusijos kari buvo vien
gynybinio pobdio ir neturjo plan vykdyti puolamsias karines operacijas
prie bet kuri NATO nar Baltijos regione.
NATO, Jungtins Amerikos Valstijos ir Latvija, kaip visateis Aljanso
nar, turi atsivelgti Rusijos saugumo ir karinius reikalus, kadangi beveik visi
karini grsmi Rusijai altiniai, idstyti Rusijos karinje 2010 m. doktrinoje,
Rusijos yra traktuojami, kaip ikiai saugumui, kylantys i NATO ir Jungtini Amerikos Valstij, o Latvijos ir kit Baltijos valstybi teritorij Rusija
gali irti kaip tiesiogin karins grsms altin. Todl atrodo, kad Rusijos reikalus dl saugumo ir gynybos Baltijos regione turt bti irima labai
rimtai, nes Rusija turi savo paios legitimi saugumo ir gynybos sumetim.
Galbt Rusijos atsakas yra jos karinio biudeto spartus didinimas nuo 2000 m.
nominaliais 20 %25 % kasmet.19 Ambicingoms Rusijos karinms reformoms
planuojama ileisti daugiau kaip 600 milijard JAV doleri, siekiant modernizuoti ginkluotsias pajgas per artimiausius 10 met.20 Galima daryti ivad,
kad Rusijos veiksnys ateityje turs didel tak Latvijos saugumo ir gynybos
reikalams.

Somerville A., Kearns I., Chalmers M., Poland, NATO and non- Strategic Nuclear Weapons in Europe,
London: Royal United Services Institute for Defense and Security Studies, 2012, p.3.
19
Leijonhielm J., (16 inaa). p.91.
20
Kaljurand R., Neretnieks K., Ljung B., Tupay J., (8 inaa). P.14.
18

170
1.4. Naryst NATO ir strategin partneryst
su Jungtinmis Amerikos Valstijomis
Naryst NATO ir strategin partneryst su Jungtinmis Amerikos Valstijomis yra pagrindiniai Latvijos saugumo ir gynybos suvokimo aspektai.21
Taiau reikt labai aikiai apibrti, kad saugumas, gynyba ir pati Latvijos nepriklausomyb didele dalimi priklauso nuo NATO Aljanso gebjimo susekti,
atgrasinti, atremti ir, jei btina, veikti bsimus saugumo ikius ir grsmes.
Tai reikia, kad Latvija yra i esms suinteresuota palaikyti ir pltoti santykius
su NATO ir Jungtinmis Amerikos Valstijomis kaip su pagrindiniu Latvijos
Respublikos saugumo ir gynybos garantu, nes Latvijos poiriu Jungtins
Amerikos Valstijos yra vienintelis i tikrj svarbus veikjas.22 Latvija mato
NATO ir Jungtines Amerikos Valstijas kaip esmin alies saugumo, gynybos ir
paties egzistavimo sergtoj. Jungtins Amerikos Valstijos labai aikiai idst
savo globalius strateginius planus 2010 m. Nacionalinio saugumo strategijoje, 2011 m. Nacionalinje karinje strategijoje ir 2012 m. Strateginse gynybos gairse, kurios rodo JAV sipareigojim atnaujinti savo, kaip pasaulinio
lyderio, vaidmen.23 Galima konstatuoti, kad NATO institucinis efektyvumas
ir karinis pajgumas yra svarbiausias dalykas, susijs su Latvijos saugumo ir
gynybos planais. Taiau ir ia kyla problem. Be ilyg btina, kad Jungtins
Amerikos Valstijos ilikt politine ir karine prasme galingu, turiniu globali
interes ir globali karini sieki veikju, kuris laikosi NATO sipareigojim
ir, esant reikalui, dalyvauja Baltijos regiono gynyboje. Dabartins tendencijos
rodo, kad Jungtinms Amerikos Valstijoms kyla daug skubesni ir svarbesni
iki negu Europos saugumo problemos. Jungtins Amerikos Valstijos jau
reagavo kylanius saugumo ikius Tolimuosiuose Rytuose su savo Ramiojo vandenyno aies strategija24. Kokios bt amerikiei Ramiojo vandenyno
regiono strategijos pasekms Europos saugumui, transatlantiniams ryiams ir
Latvijos saugumui ir gynybai?
Akivaizdu, kad Jungtins Amerikos Valstijos sumains savo sipareigojimus Europai, kad galt reaguoti ikylanius globalius ikius. Tai taip
pat reikia, kad amerikieiai turs paremti savo Ramj vandenyn poskio
strategij dideliais kariniais pajgumais, kuriuos btina dislokuoti daug ariau
The State Defence Concept, Riga: Ministry of Defence Republic of Latvia, 2012, p. 4.
Clemmesen M. H., On Baltic Views of the Swedish Declaration of Solidarity in Hugemark B., ed.,
Friends in Need. Towards a Swedish Strategy of Solidarity with her Neighbors, Stockholm: Royal Swedish
Academy of War Sciences, 2012, p. 143.
23
Kaljurand R., Neretnieks K., Ljung B., Tupay J., (8 inaa). P. 27.
24
Ibidem, p.10.
21
22

171
Ramiojo vandenyno regiono. Tai reikia, kad j sausumos, laivyno, oro pajg, jr pstinink ir specialij operacij pajg globali pajg projekciniai
pajgumai bus dislokuoti daug ariau t rajon, kuriuose ikyla grsmi saugumui. Signalas Europai ir Baltijos valstybms yra gana aikus europieiai
turi pripainti, kad po keleri met amerikieiai nebus didiausi Europos ir
Baltijos valstybi gynjai ir kad Europos alys Europos Sjungos nars ir
Europos NATO nars turi rasti politins valios ir reikiam itekli prisiimti
daug daugiau atsakomybs u Europos gynyb.25 Suprantama, kad anksiau
paminti vykiai turs takos NATO sugebjimui ilikti institucikai aktyvia ir
veiksminga organizacija, greitai ir efektyviai atliekania sprendim primimo
procedras.
Galima bt daryti ivad, kad dabar kyla problem dl pagrindini Latvijos saugumo ir gynybos politikos ramsi efektyvumo. ia reikt paminti
tolesn Jungtini Amerikos Valstij dalyvavim Europos gynybos reikaluose ir
NATO veiksmingum, atsivelgiant karini ilaid disbalans tarp Jungtini
Amerikos Valstij ir Europos valstybi NATO nari.
Istorin Latvijos patirtis, jos geografin padtis ir tai, kad alis yra palyginti nedidel, Rusijos veiksnys, strategin partneryst su Jungtinmis Amerikos Valstijomis, naryst NATO, etnin Latvijos sudtis tai pagrindiniai
veiksniai, formuojantys Latvijos saugumo ir gynybos politik. ie veiksniai
daro tak svarbiausiems Latvijos saugumo ir gynybos politikos ramsiams.
Pagrindiniai Latvijos saugumo ir gynybos politikos ramsiai yra ie: galimos
karins grsms Latvijos Respublikai mainimas26, kolektyvinio saugumo ir
kolektyvins gynybos stiprinimas27, pasitikjimas NATO ir jo sugebjimu vykdyti 5-ojo straipsnio sipareigojimus28, strategin partneryst su Jungtinmis
Amerikos Valstijomis29, iaurs ir Baltijos valstybi bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje30, savo alies gynybos karini pajgum pltojimas,
tarptautini saugumo sipareigojim vykdymas dalyvaujant tarptautinse karinse operacijose.31

Kaljurand R., Neretnieks K., Ljung B., Tupay J., (8 inaa). p.17.
The State Defense Concept, (21 inaa). p.5.
27
Ibidem, p. 6.
28
Ibidem, p. 4.
29
Ibidem, p.5.
30
Ibidem, p.5.
31
Ibidem, p.6.
25
26

172
2. Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos teisin ir
institucin struktra XXI amiaus saugumo kontekste
Nuo 1991 met Latvijoje kuriami teisiniai ir instituciniai valstybs
saugumo ir gynybos srities pagrindai. Latvijos stojimas NATO buvo esmin paskata keisti Latvijos nacionalin saugumo ir gynybos politik. Latvijos
Respublikos Konstitucija yra pagrindinis visa apimantis dokumentas, susijs
ir su valstybs gynyba, o visos kitos teisins nuostatos yra sudarytos remiantis
Latvijos Respublikos Konstitucija. Kuriant valstybs saugumo ir gynybos srities teisin struktr, buvo remiamasi keletu pagrindini dalyk: nacionaliniu
saugumu ir gynyba (Valstybs saugumo statymas, Pilietins gynybos statymas, Valstybs saugumo koncepcija, Valstybs gynybos koncepcija), teisiniu
pagrindu Latvijos Respublikos ginkluotj pajg (LRGP) veiklai (Valstybs
ginkluotj pajg statymas, Valstybs savanorik pajg statymas, statymas dl Nacionalini ginkluotj pajg dalyvavimo tarptautinse karinse
operacijose, statymas dl usienio karini pajg statuso Latvijoje), karo prievole (Karo prievols statymas). ie dokumentai yra teisinis Latvijos saugumo ir gynybos struktros pagrindas. Taigi, pagrindin institucija, atsakinga
u valstybs gynybos politik, yra Latvijos Respublikos gynybos ministerija.
Latvijos Respublikos ginkluotosios pajgos (LRGP) yra pagrindin institucija,
atsakinga u valstybs gynyb, sausumos, jros sien ir oro erdvs nelieiamyb, teritorin Latvijos vientisum.32
Pagal Latvijos Respublikos Konstitucij, Latvijos Respublikos prezidentas, parlamentas (Saeima) ir vyriausyb turi didiausius galiojimus ir atsakomyb valstybs saugumo ir gynybos srityje. Taiau yra keletas sprstin
klausim, susijusi su Latvijos Respublikos Konstitucijos efektyvumu ir veiksmingumu, kurie ikyla analizuojant sudting XXI amiaus saugumo aplink tose srityse, kuriose veikia is visuotinis teisinis dokumentas. Pagrindinius
sipareigojimus ir udavinius valstybs saugumo ir gynybos srityje turi prezidentas. Jis yra Latvijos Respublikos ginkluotj pajg vyriausiasis vadas, karo
metu jis skiria vyriausij Latvijos Respublikos kariuomens vad ir, remdamasis Latvijos Respublikos parlamento nutarimu, skelbia kar. Jis turi galiojimus ir atsakomyb imtis bet koki veiksm, btin karinei valstybs gynybai.
Parlamentas turi gali priimti sprendimus dl karo ir nustatyti, kokio dydio
ginkluotj pajg reikia Latvijai taikos metu. Kai kuriais atvejais vyriausyb
turi galiojimus paskelbti nepaprastj padt. Konstitucija kai kuriais aspek-

32

National Armed Forces Law, www.vvc.gov.lv/ National_Armed_Forces_Law.doc

173
tais nra tobula, nes ji nebuvo pataisyta.
Turint galvoje globali saugumo ir gynybos grsmi, pavoj ir iki
pobd ir XXI amiuje i esms pasikeitus karini konflikt pobd, reikia
sprsti naujus ikius, su kuriais ir susiduria Latvijos Respublikos prezidentas,
parlamentas ir vyriausyb, siekdami skmingai atlikti savo pareigas valstybs
gynybos srityje, remdamiesi Latvijos Respublikos Konstitucija. Atsivelgiant
tai, kad prezidentas, parlamentas ir vyriausyb turi galiojimus imtis labai
svarbi ir neatidliotin veiksm, toki kaip sprendimas dl karo pradios,
karo paskelbimas, vyriausiojo kariuomens vado skyrimas, nepaprastosios padties paskelbimas Latvijos Respublikos teritorijoje, savo teisins kompetencijos ribose, akivaizdu, kad pagrindinis bet kurio prieininko udavinys bus
sulugdyti ir panaikinti galimyb rinktis, tartis, priimti sprendimus ir skelbti
reikalingus sakymus ir dokumentus. Dl i prieasi jie tampa labai paranks taikiniai prieininkui planuojant veiksmus, skirtus sulugdyti ir nutraukti
laiku atliekamas ir profesionalias sprendim primimo procedras ir susitarimus dl karinio vadovavimo ir kontrols.
Reikia pripainti, kad Latvijos Respublikos teisin ir institucin struktra, susijusi su valstybs saugumo ir gynybos klausimais, yra tinkamai parengta, taiau, siekdamos efektyviai atlikti savo pareigas, saugumo ir gynybos
institucijos susiduria su rimtais sunkumais, kylaniais dl vairi prieasi,
kurios bus idstytos kitame skyriuje.
33

3. Bsimi Latvijos saugumo ir gynybos politikos

ikiai
Siekdamos Latvijos saugumo ir gynybos politikos efektyvumo, jos institucijos susiduria ir artimiausioje ateityje susidurs su rimtais ikiais, kuriuos
lemia vairios vidaus ir iors prieastys. Egzistuoja kelios esmins iorins
prieastys, kurios gali stipriai paveikti Latvijos saugumo ir gynybos politik.
Pirmiausia, Jungtini Amerikos Valstij poslinkio Ramiojo vandenyno regiono valstybes strategija ir sumajs Amerikos karinis buvimas Europoje
paveiks ir vieno i svarbiausi Latvijos saugumo ir gynybos politikos ramsi
efektyvum. Nors NATO oro policijos misija Baltijos valstybse buvo pratsta,
Okalne S., Supreme Command and Control of the Armed Forces: the Roles of Presidents, Parliaments,
Governments, Ministries of Defence and Chiefs of Defence in Lawrence T.& Jermalaviius T., eds., Apprenticeship, Partnership, Membership: Twenty Years of Defence Development in the Baltic States, Tallinn:
International Centre for Defence Studies, 2013, p. 136.
33

174
NATO nenumatyt atvej planai Baltijos regionui patvirtinti, o vliau, 2013 m.
lapkriio mn., vyko NATO Greitojo reagavimo pajg pratybos Steadfast
Jazz 2013, mint NATO pratyb tikslas ir mastas atkreip dmes kelet
vidini ir iorini dalyk. Pagrindinis karini pratyb Steadfast Jazz 2013
tikslas buvo patikrinti tiek kovin pratybose dalyvaujani pajg, tiek vairi
NATO tab kadr, vadovaujani NATO NRF kariams ir juos kontroliuojani, pasirengim. inoma, mintos pratybos buvo numatytos i anksto, taigi
dl ios prieasties ir Rusijos Federacija, ir NATO vykd didelio masto karines pratybas labai arti vieni kit, o ir planuoto laiko atvilgiu jos buvo labai
artimos. Galima bt teigti, kad Steadfast Jazz 2013 pratybos buvo didia
dalimi politikai slygotas renginys, siekiant perduoti kai kuriuos politinius ir
diplomatinius signalus. Pirmiausia, tai buvo vidaus inia NATO alims, kad
NFR pajgos veikia ir, esant reikalui, gali bti panaudotos; antra, tai buvo inia
Baltijos valstybms, siekiant utikrinti jas, kad NATO sipareigojimai galioja
visiems Aljanso nariams; ir treia, tai buvo tam tikras politinis atsakas prie
tai vykusias Rusijos Federacijos karines pratybas Zapad 2013. Vis dlto, galima teigti, kad buvo keletas poymi, kad Jungtini Amerikos valstij strateginis poslinkis Ramiojo vandenyno regiono link turs tiesiogins takos Europos
valstybms NATO narms, o ypa Aljanso narms Baltijos valstybms. Pirma, Jungtins Amerikos Valstijos alis, kuri daugiausiai skiria NATO l ir
karini pajgum atvilgiu dalyvavo iose pratybose kukliai, atsisdami vos
kelis imtus kari, o Steadfast Jazz 2013 pratybose i viso dalyvavo madaug
6000 kari. Antra, bendras pratybose dalyvavusi kari skaiius buvo ymiai
maesnis negu Rusijos ir Baltarusijos kari, dalyvavusi Zapad 2013 karinse pratybose. Galima bt tvirtinti, kad aukiau pateikti faktai yra Jungtini Amerikos Valstij signalas Rusijos Federacijai, kuris rodo, kad situacija
globalaus ir regioninio saugumo kontekste reikalauja, kad Amerikos kariniai
pajgumai bt dislokuoti daug svarbesniuose regionuose, taip pat leidia aikiai suprasti, kad Europos ir Baltijos regiono amerikieiai nelaiko potencialiai
pavojingu saugumo ir gynybos poiriu. Be to, bt galima daryti ivad, kad
Europa ir Baltijos valstybs ir Jungtini Amerikos Valstij, ir Rusijos Federacijos saugumo darbotvarks prioritet srae ilieka palyginti nesvarbios. Vis
dlto, irint i NATO perspektyvos, reikjo pasisti politin signal Latvijos ir
kit Baltijos valstybi vadovams, siekiant utikrinti juos dl Aljanso sipareigojim Baltijos valstybms. NATO Generalinio sekretoriaus Anderso Fogho
Rasmusseno vizitas Latvij pratyb metu ir jo susitikimas su trij Baltijos
valstybi prezidentais buvo politin NATO vadov inia Baltijos valstybms.
Kitas labai svarbus klausimas yra vis didjantis karini ilaid skirtumas
tarp Jungtini Amerikos Valstij ir Europos valstybi (NATO nari), kuris
turs neigiam poveik NATO sugebjimui ilikti veiksminga karine sjunga.

175
Bsimas NATO virni susitikimas Kardifo mieste (Valija) bus nepaprastai
svarbus Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos ateiiai. Pirma, dabartinis
NATO Generalinis sekretorius Rasmussenas pasitrauks i posto, todl valstybs (Aljanso nars) turi nusprsti, kas bus kitas Generalinis sekretorius. Aljanso vadovo asmenyb maosioms valstybms, taip pat ir Latvijai, yra daug
svarbesn negu politiniu ir kariniu poiriu galingoms NATO narms. Antra,
apskritai, NATO padtis yra bloga dl to, kad keletas svarbiausi Aljanso valstybi usiima vairi neatidliotin problem sprendimu, tokiu bdu palikdamos gynybos reikalus nuoalje. Jungtins Amerikos Valstijos su savo poskiu
Ramiojo vandenyno region laiko NATO vis maiau reikminga Amerikos
saugumui dl nuolatinio NATO nari Europoje nesugebjimo vykdyti savo
sipareigojim gynybos srityje. Panau, kad Jungtin Karalyst labiau domina
2015 met visuotiniai rinkimai, o ne artimiausia Aljanso ateitis. Pranczija
nusprend sikiti Malio ir Centrins Afrikos Respublikos reikalus be NATO
karins paramos. Vokietija turi sav sunkum vidaus ir usienio politikoje.
Be to, karinms priemonms nepritarianios Europos bendruomens ir toliau
mains Europos galimyb bti svarbiu veikju kietojo saugumo srityje.34 Tai
reikia, kad du pagrindiniai Latvijos saugumo ir gynybos ramsiai Amerikos sipareigojimas beslygikai ginti Latvij ir vis daugiau problem keliantys
klausimai, susij paios Europos sipareigojimais Europos gynybos srityje ymiai padidinti Europos karin biudet ir Europos karinius pajgumus, patirs
rimt ibandym. Taigi, irint i Latvijos perspektyvos, pagrindini Aljanso
veikj poiris neabejotinai rodo, kad iuo metu NATO trksta darnos, o tai
yra nerim keliantis signalas Latvijai. Galima daryti ivad, kad sprendimai,
kurie bus priimti bsimajame NATO virni susitikime, bus labai svarbs
Latvijos Respublikai.
Labai reikmingi vidaus aspektai, tursiantys takos tolesniam Latvijos
saugumo ir gynybos politikos pltojimui, yra ie: politinis ir ekonominis pasiadjimas laikytis sipareigojim iki 2020 met ymiai padidinti Latvijos gynybos ilaidas iki 2 % nuo BVP.35 Latvija planavo pasiekti 2 % iki 2013 met,
taiau dl sunki ekonomins krizs pasekmi ji vis dar labai atsilieka.36 Demografins problemos sukels dideli sunkum, pritraukiant ir ilaikant kvalifikuotus kadrus.37 Politins valios stoka, ekonominiai sunkumai, siekiant toliau
didinti ilaidas Latvijos gynybai, tolesni demografiniai sunkumai sukels dideli
Grey C.S., (4 inaa). P. 117.
Kaljurand R., Neretnieks K., Ljung B., Tupay J., (8 inaa). P. 40.
36
Molder H., The Development of Military Cultures in Lawrence T.& Jermalaviius T., eds., Apprenticeship, Partnership, Membership: Twenty Years of Defence Development in the Baltic States, Tallinn: International Centre for Defence Studies, 2013, p. 110.
37
Kaljurand R., Neretnieks K., Ljung B., Tupay J., (8 inaa). P. 41.
34
35

176
problem, pritraukiant ir ilaikant kvalifikuotus ir gudusius kadrus, sumains
galimyb pltoti Latvijos nacionalines gynybos pajgas, sigyti nauj karini
pajgum ir, pagaliau, ikils esminis klausimas dl Latvijos sugebjimo ilaikyti klasikin sausumos, oro, jr, specialij operacij, logistins paramos,
mokymo ir doktrin subjekt karin struktr iki 2020 met. Artimiausioje
ateityje Latvijos saugumo ir gynybos politikai ikils esmin dilema: ar ir toliau
palaikyti klasikin karini pajg struktr, kuri sudaro sausumos pajgos,
karinis jr laivynas, oro pajgos, specialij operacij pajgos, logistin parama ir mokymo ir doktrin padaliniai, ar pertvarkyti Latvijos Respublikos ginkluotsias pajgas siauros specializacijos karines pajgas, kurios turs didel
pridedamj vert bsimoms NATO operacijoms. Atrodo, kad pirmj variant ateityje bus labai sunku ilaikyti ir palaikyti. Galima bt teigti, kad nepaisant politinio sipareigojimo 2020 metais padidinti Latvijos gynybos ilaidas
iki 2% nuo BVP, nra patikim poymi, kad ios ilaidos bus ymiai padidintos 2014 ir 2015 metais, todl akivaizdu, kad dabartin Latvijos Respublikos
ginkluotj pajg struktra negals turti ir panaudoti iuolaikini kovini
pajgum. Galima daryti ivad, kad svarbs ioriniai ir vidiniai aspektai kelia
didelius ikius dabartinei Latvijos saugumo ir gynybos politikai, o kartu ir
instituciniam valstybs saugumo ir gynybos sektoriaus veiksmingumui.

Ivados
XXI amiaus pradioje globaliam, regioniniam ir nacionaliniam saugumui ikilo nauji pavojai ir ikiai. Bdama visateis NATO ir ES nar, Latvija
yra saugi kaip niekada per vis savo istorij. Taiau kadangi Latvijos Respublikos valstybs siena su Rusija yra ir NATO ir ES siena su Rusija, dvialiai
santykiai tarp Jungtini Amerikos Valstij ir Rusijos, taip pat NATO ir Rusijos
santykiai, turi didel tak Latvijos Respublikos ir kit Baltijos valstybi saugumo ir gynybos politikai.
Galima sakyti, kad svarbiausi veiksniai, kurie lemia Latvijos saugumo ir
gynybos aplinkybes ir politik, kyla i i ypatybi: geografins padties, istorini aplinkybi, artimos kaimynysts su Rusija, palyginti mao alies dydio,
alies etnins gyventoj sudties ir pasitikjimo Jungtinmis Amerikos Valstijomis ir NATO kaip pagrindiniais saugumo ir gynybos garantais. Dl ios
prieasties pagrindiniai Latvijos saugumo ir gynybos politikos principai yra
koncentruoti pastangas, siekiant sumainti karins grsms galimyb Latvijai, stiprinant kolektyvin saugum ir kolektyvin gynyb, pltojant strategin
partneryst su Jungtinmis Amerikos Valstijomis, dalyvaujant NATO ir ES,
vystant iaurs ir Baltijos ali bendradarbiavim saugumo ir gynybos srityje.

177
Visgi, bt galima teigti, kad pragmatiki ir draugiki santykiai su Rusija galt
stipriai lemti vien i pagrindini Latvijos saugumo ir gynybos ramsi, t. y.
sumainti karin grsm Latvijos Respublikai.
Dabartiniu metu ir artimoje ateityje vidiniai ir ioriniai Latvijos saugumo
ir gynybos politikos ramsiai patirs dideli ibandym dl vykstani fundamentali pokyi globalioje, regioninje ir nacionaliniame saugumo ir gynybos
kontekste. Pirmiausia, Jungtins Amerikos Valstijos dl savo Ramiojo vandenyno regiono strategijos ir globalaus saugumo problem kituose regionuose ymiai
sumains karinius sipareigojimus Europai. Antra, akivaizdu, kad dl didelio ir
nesuderinto gynybos ilaid mainimo NATO alyse Europoje, Europa vis dar
nra pasiruousi prisiimti pagrindins atsakomybs u savo saugum ir gynyb.
Todl tai gali pakenkti NATO sugebjimui ilikti veiksminga organizacija. Egzistuoja keletas pagrindini vidaus problem, kurios ir toliau gali neigiamai veikti
Latvijos saugumo ir gynybos politik: politins valios stoka didinti gynybos ilaidas iki planuojam 2 % nuo BVP, iliekantys ekonominiai sunkumai, demografins problemos. Suprantama, kad visi ie klausimai turs takos instituciniam
Latvijos saugumo ir gynybos sektoriaus pltojimui.
Be abejo, tolesnis Latvijos Respublikos ir kit Baltijos valstybi saugumo ir gynybos politikos formavimas priklausys nuo NATO sugebjimo ilikti
veiksminga organizacija, pasiyminia veiksmingu sprendim primimo procesu laiku, taip pat nuo Jungtini Amerikos Valstij sugebjimo ir toliau bti
kariniu poiriu veiksmingomis ir laikytis sipareigojim Europos saugumui
ir gynybai. Vertt pridurti, kad ios politikos formavimas taip pat priklausys
nuo dviali santyki tarp Latvijos ir Rusijos, Jungtini Amerikos Valstij ir
Rusijos ir NATO ir Rusijos. Rusijos Federacija yra svarbus veikjas Baltijos
regione, todl Latvijos Respublika yra labai suinteresuota palaikyti pragmatikus ir racionalius santykius su Rusija. Vargu, ar galima bt teigti, kad Baltijos
valstybi karinis bendradarbiavimas taktiniu lygmeniu turt bti stiprinamas, taiau operaciniu ir strateginiu lygmeniu visos trys alys susiduria su labai panaiomis saugumo problemomis ir susitarimais NATO rmuose, taip pat
santykiuose su Jungtinmis Amerikos Valstijomis. Reikt stiprinti ir iaurs ir
Baltijos ali karin bendradarbiavim, taiau jis negali pakeisti NATO saugumo garantij ar Jungtini Amerikos Valstij dalyvavimo Europos ir Baltijos
regiono gynyboje.
2014 m. sausis

179
Jovita Neliupien , Valentinas Berinas
*

**

Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas

Jgos struktr ir kariuomens taka

reimo isilaikymui Baltarusijoje
***

Straipsnyje analizuojama, kaip kariuomen ir kitos Baltarusijos saugumo struktr sudaranios institucijos gali paveikti reimo stabilum. Keliami du probleminiai klausimai. Pirmasis, kaip jgos
struktros sistema ir j formali ar neformali kontrol, valdymas ir funkcij apibrimas trumpuoju
ir vidutiniu laikotarpiu lemia Baltarusijos reimo stabilum? Antrasis, ar lemiamas veiksnys yra vidaus ir kariuomens valdymo, kontrols ir funkcij apibrimo centralizacija ar vis tik sukarinimas?
Dmesys skiriamas institucinei analizei. Siekiama atskleisti, kaip ir kodl apibriamos kariuomens
ar saugumo institucij funkcijos, kurios i j yra formalios, kurios neformalios, kokios neformalios
institucijos ar organizacijos prisideda prie formalij institucij pastang utikrinti reimo stabilum.

vadas
Policija arba milicija, specialiosios pajgos, kiti sukarinti daliniai ir
kariuomen sudaro bendr saugum utikrinani institucij (dar vadinam jgos struktr) tinkl, kuris kiekvienoje valstybje turi aikiai ireiktas
ir apibrtas funkcijas. Priklausomai nuo kiekvienos valstybs specifikos tos
funkcijos gali ir nebti labai aikiai vardytos, taiau nusistovjusios.
Suprantama, kad funkcij apibrtumas danai priklauso ne tik nuo teisins bazs, bet ir nuo politins sistemos ar politinio reimo alies viduje. Tradicikai policijai ir su ja susijusios vidaus pajgoms yra suteikiamos funkcijos
utikrinti saugum alies viduje, o karins pajgos yra atsakingos u pasirengim atremti iors grsmes. Baltarusijoje i atskirtis yra akivaizdi. Taiau kitaip
nei prasta demokratiniuose reimuose, vis jgos institucij atskaitomyb ir

Dr. Jovita Neliupien Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto lektor,
Lietuvos Respublikos Prezidents vyriausioji patarja usienio politikos klausimais. Adresas: Vokiei g.
10, 01130 Vilnius, tel. 8-706-64054, el. p. jovita.neliupsiene@president.lt
**
Valentinas Berinas Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto doktorantas. Adresas: Vokiei g. 10, 01130 Vilnius, tel. 8-5-2624242, el. p. valentinas.berziunas@gmail.com
***
Straipsnis parengtas gyvendinant tyrim, kur finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutartis Nr. LSS
2700002122). Tyrimas gyvendinamas autoriams bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautini
santyki ir politikos moksl institutu.
*

180
kontrol formaliais ir neformaliais bdais yra centralizuota vienose rankose,
t.y. prezidento institucijoje. Antras akivaizdus skirtumas nuo demokratijoms
prast policijos ir kit jgos struktr vidaus saugum utikrinani institucij sukarinimas (angl. militarization). Baltarusijos Vidaus reikal ministerijos
pavaldume esanti milicija turi ne vien special sukarint dalin. Be to, egzistuoja ir vidaus saugumo pajgos, galiausiai, net ir Baltarusijos pasienio tarnyba
yra karin tarnyba.
iame straipsnyje siekiama atsakyti du klausimus. Pirmasis, kaip jgos
struktros sistema ir j formali ar neformali kontrol, valdymas ir funkcij
apibrimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu lemia Baltarusijos reimo
stabilum? Antrasis, ar lemiamas veiksnys yra vidaus ir kariuomens valdymo,
kontrols ir funkcij apibrimo centralizacija ar vis tik sukarinimas?

1. Jgos naudojimo architektra:

inaudoti sen ar sukurti nauj?
Ryt Europos ali ir konkreiai Baltarusijos saugum utikrinani
institucij santykis su reimo stabilumu ar ilikimu nra populiari studij
kryptis. Vien isamiausi apvalg apie Baltarusijoje egzistuojani vidaus
ir vieojo saugumo ir kariuomens sistem yra parengs baltarusi analitikas
Vyacheslau Paznyak1. Civilins vadios ir kariuomens santykiai Nepriklausom Valstybi Sandraugos (NVS) alyse taip pat nagrinti kolektyvinje monografijoje2. Policijos, kariuomens ir kit institucij, kurios turi teis naudoti
jg valstybje, ryio su reimo stabilumu studija atlikta nagrinjant Lotyn
Amerikos ar Vidurio Ryt atvejus. Taip yra, nes btent tuose regionuose vyko
daugiausiai karini perversm3.
Kaip pastebi J. Gandhis ir A. Przeworskis, nors danai teigiama, kad visaapimanti jgos naudojimo monopolija leidia reimams ilgiau ilaikyti valdi, tokia ivada, pasak autori, nra tokia jau vienareikmika4. Viena verPaznyak V., Saugumo sektorius: jgos struktros, valstybs paslaptys ir Rusija, r.: Vitkus Gediminas,
Pugaiauskas Virgilijus (sudar.), Baltarusijos paradoksai: strigusi transformacija ir regioninis saugumas,
Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2004, p. 3264.
2
. / .
.. .: , 2002. 248 .
3
Bent keli i j: Gandhi J., Przeworski A., Authoritarian Institutions and the Survival of Autocrats, Comparative Political Studies, Vol. 40, No 11, November 2007, p. 12791301; Goldstone Jack A., Understanding
the Revolutions of 2011. Weakness and Resilience in Middle Eastern Autocracies, Foreign Affairs, May/
June2011, p. 816.
4
Gandhi J., Przeworski A., (r. 3 ina) p. 1280.
1

181
tus, i ivada teisinga, jei kalbtume apie ilgai isilaikiusius buvusio SSRS
diktatoriaus Josifo Stalino (31 metus) ar Kinijos diktatoriaus Mao Zedongo
(33 metus) reimus, atsakingus u milijon moni t. Kita vertus, buvusio
Kambodos diktatoriaus Polo Poto reimas, prauds apie du milijonus moni, isilaik vos trejus metus.
Transformacijos studij kryptis nemaai dmesio skiria tyrinti, kaip
keiiasi reimai i nedemokratini demokratinius ir koki iems procesams
reikia slyg, taiau menkai analizuoja reim stabilumo veiksn. J. Goldstoneas teigia, kad reimai keiiasi, jei vykdomos bent kelios slygos: pripastama, kad reimo elgesys gali pakenkti arba kenkia alies ateiiai; elitas (ypa
karinis) atsitraukia nuo valstybs reikal ir neketina ginti vyriausybs; visuomens dauguma dl etnini, religini ar kit motyv mobilizuojasi prie reim; reimo kaita palaikoma i iors5.
Reimai keiiasi retai, nes retai vykdomos visos jau mintos slygos.
Taiau svarbu tai, kad Goldstone apibendrinime minimas institucinis, btent
karini pajg elementas, kaip vienas i keturi esmini veiksni revoliucijoms vykti. Aikinantis, kodl kai kuriose valstybse nevyksta demokratizacijos procesas, yra svarbu apibrti mintas institucijas, nustatyti j funkcijas,
pavaldum ir konkret joms priskiriam vaidmen. Kalbant apie saugumo pajg tinkl ir jo tak politinio reimo stabilumu, kyla keli klausimai: koks yra
civili santykis su karikiais, kaip vykdoma policijos arba milicijos, vidaus pajg ir kariuomens kontrol, koks i institucij tarpusavio ryys, kaip siejasi
(arba ne) j funkcijos, kas ir kada apibria funkcijas? Galiausiai, kas priima
galutinius sprendimus veikti prastinmis slygomis ir tuo metu, kai situacija,
nors nebtinai yra ekstremali, taiau yra politikai motyvuota, sukelianti rezonans tiek alies viduje, tiek iorje?
Baltarusijoje, Azerbaidane, taip pat buvusiose SSRS respublikose Vidurio Azijoje po SSRS grities 1991 m. sitvirtino autoritarinio tipo reimai. iems
reimams bdingi panas bruoai: valdios koncentracija vieno lyderio ir j
supanio elito rankose, teisins ir statym leidiamosios valdios subordinacija vykdomajai valdiai, opozicijos slopinimas. Jgos struktros kariuomen,
saugumo aparatas, valgyba ir kitos institucijos atlieka vien svarbiausi reimo
palaikymo funkcij. Formaliai jgos struktros yra pavaldios civiliams politiniams lyderiams, nors jos ilaiko nemenk autonomij. Kaip teigia Andrewas
Cotteyas, civilins valdios ir jgos struktr simbioz dvipus. Civiliams lyderiams btinas saugumo struktr palaikymas. Savo ruotu, saugumo struktroms civiliniai lyderiai garantuoja veiklai btinus resursus ir ga5

Goldstone Jack A. (r. 3 ina) p. 8.

182
rantuoja pakankamai didel savarankikumo laipsn. Kaip pridr Cotteyus,
reguliarioji kariuomen io tipo reimuose nevaidina labai svarbaus vaidmens.
Reimai remiasi vidaus saugum palaikaniomis struktromis, kurios malina
vidaus opozicij6.
Kad reimas ilikt, lyderis privalo ilaikyti pusiausvyr tarp vairi politini jg ir institucij, taip pat jis turi usitikrinti param per vairias koalicijas ir rasti tinkamus kanalus ir priemones, kaip valdi ilaikyti ilg laik.
Dauguma valstybi vadov, kurie patenka valdi nedemokratiniu keliu, turi
susikurti sau lojalias institucijas arba institucin sandar, kuri tenkins lyderio
ilikimo slygas, bus jam lojali ir naudosis tais paiais komunikacijos kanalais.
Kita vertus, sensias institucijas, taip pat ir jgos struktras, gali bti sunku
kontroliuoti ir nukreipti iuos veiksmus norima kryptimi, kadangi nepakanka turim resurs arba tikinjimo priemons nra veiksmingos. Davidas H.
Bayleyus, analizavs policijos ir vidaus pajg veikimo specifik Lotyn Amerikoje, konstatavo: Policijos organizacin struktra, vienos arba keli policij
buvimas, centralizacija arba decentralizacija, politik ar biurokratinio aparato
prieira, disciplinuota ar ne, specializuota ar ne neturi takos politinio gyvenimo kokybei7. Galima sutikti su iuo argumentu, jog formalios struktros
nebtinai veikia politinio gyvenimo kokyb. Taiau, iuo atveju, policija ar bet
kurios kitos vidaus pajgos, regis, turt veikti izoliuotai nuo visuomens ir
realizuoti tik savo institucinius interesus.
Dalyje buvusi SSRS respublik, pavyzdiui, Baltijos valstybse, sitvirtino demokratiniai reimai. iose valstybse buvo i naujo kuriamos naujajam
reimui lojalios institucijos. Kitose buvusiose SSRS respublikose, pavyzdiui,
Rusijoje arba Baltarusijoje, po 1991 m., i esms, iliko SSRS institucij pagrindu veikianios inybos, kurios negarantavo skms besikuriantiems naujiems
reimams. Kaip pastebi Verena Fritz, posovietinje erdvje lio momentu
institucij kait buvo rekomenduojama vykdyti kaip didj sprogim (angl.
big bang), taiau tik keliose Vidurio ir Ryt Europos valstybse, taip pat Baltijos alyse i strategija buvo efektyvi. Kitose alyse kaita tssi neplanuotai ilgai
arba vyko gili institucij erozija8.
Baltarusijoje, kuri atkr nepriklausomyb 1991 m. pabaigoje, nebuvo suskubta sukurti nauj ar bent jau reorganizuoti esam saugumo pajg.
Cottey A., Civil-Military Relations and Democracy in the New Europe, Yearbook on the Organization
for Security and Co-operation in Europe (OSCE), Vol. 13, p. 281295.
7
Bayley David H., Patterns of Policing: A Comparative International Analysis, New Brunswick, N. J.: Rutgers University Press, 1985, p. 210.
8
Fritz V., State-Building. A Comparative Study of Ukraine, Lithuania, Belarus, and Russia. Budapest, New
York: CEU Press, 2007, p. 50.
6

183
Vidaus reikal ministerijos (VRM) sistema, pasienio pajgos, karins pajgos
nebuvo reformuotos iki 1992 m. pabaigos. Pirmaisiais nepriklausomybs metais buvo tik paskelbta apie nauj krim ar pertvark. Bet tokios institucijos
kaip Baltarusijos Valstybs saugumo komitetas (KGB) net nepakeit sovietinio
pavadinimo. Taip pat iliko tokios SSSR laikotarpiui bdingos struktros kaip
Nepaprastj situacij ministerija. Vienintel reikmingesn naujov 1992 m.
kurta Baltarusijos Saugumo Taryba (toliau BST).
BST iki i dien yra pagrindinis Baltarusijos politinis koordinacinis
jgos struktr kontrols organas. Jos pagrindin funkcija utikrinti skland
nacionalinio saugumo sistemos funkcionavim, svarstant nacionalinio saugumo klausimus ir priimant atitinkamus sprendimus, susijusius su nacionaliniu
saugumu9. BST sudt sudaro svarbiausi Baltarusijos institucij vadovai10.
Darbinis ir administracinis BST organas sekretoriatas. Remiantis 2010 m. dekretu dl Nacionalinio saugumo koncepcijos, sekretorius nuolatos informuoja
alies vadov apie saugumo situacij alyje, koordinuoja skirting institucij veiksmus stiprinant ir utikrinant saugum, utikrina skland BST darb
ir nacionalinio saugumo politikos vykdym11. Tiesa, kaip paymi Paznyakas,
apie sekretoriato sudt, struktr ir veikl vieos informacijos maai, nors
spjama, kad sekretoriat gali sudaryti apie 100, o gal ir daugiau pareign12.
Nors BST galios skirtingais laikotarpiais, pasak Paznyako, pagrindin io organo funkcija, visgi, iliko pagrindini jgos struktr kontrols13.
valdi atjus Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukaenkai beveik
visos jgos institucijos nuo viraus (formuojani politik) iki apaios
(politik gyvendinani rajonuose) buvo reformuotos, taip pat ir BST. Jos
funkcijos ir pavaldumas nuo 1992 m. kelis kartus keitsi. 1994 m. Baltarusijos
Respublikos Konstitucijoje tvirtinta, jog BST yra pavaldi alies prezidentui,
,
, 9 2010 . 575, 9/58, http://www.sovrep.gov.by/index.
php/.1.7943...0.0.0.html>, 14 06 2013.
10
Prezidentas; premjeras; abiej parlamento rm vadovai; prezidento administracijos vadovas; Valstybs
kontrols komiteto pirmininkas; generalinis prokuroras; Nacionalinio banko vadovas; usienio reikal
ministras; gynybos ministras; nepaprastj situacij ministras; finans ministras; vidaus reikal ministras; Valstybs saugumo komiteto pirmininkas; Karinio-pramoninio komiteto pirmininkas; Pasienio
kariuomens komiteto pirmininkas; vidaus kariuomens vadas; prezidento patarjas nacionalinio
saugumo klausimais. irti: , C
, 3 5 2007 .
11
,
, 9 2010 . 575, 9/58.
12
Paznyak V., Saugumo sektorius: jgos struktros, valstybs paslaptys ir Rusija, r.: Vitkus G.,
Pugaiauskas V., sudar., Baltarusijos paradoksai: strigusi transformacija ir regioninis saugumas, Vilnius:
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2004, p. 3638.
13
Ten pat., p. 3738.
9

184
kuris skiria ir atleidia BST sekretoriato vadov14. BST vadovu nuo 2009 m.
yra generolas Leonidas Maltsevas, du kartus (19951996 m. ir 20012009 m.)
vadovavs Baltarusijos Gynybos ministerijai. Taip pat BST yra vadovav: generolas Viktoras eimanas (19942000 m. ir 20062008 m.) vienas artimiausi
prezidento bendraygi, buvs Lukaenkos administracijos vadovas, siejamas
su kai kuri reimo kritik dingimu. Uralas Latypovas (20002001 m.), buvs
kadrinis SSRS KGB darbuotojas ir Jurijus adobinas, buvs Baltarusijos KGB
vadovas.
Remiantis Gandhio ir Przeworskio, BST funkcij ir vadovybs kaitos
pavyzdys rodo, kad atitinkam institucij krimas ir pastarj kontrol nra
tik uuolaid kabinimas ant lang. Tai strateginis autokrato pasirinkimas,
turintis takos reimo igyvenimui ir net galintis turti takos vykdomai politikai15. Ryt Europoje, ypa Rusijoje ir Baltarusijoje, akivaizdiai vyko institucij perkrimas ir pritaikymas autoritarinio reimo poreikiams. Analitikai
proces vardijo valdios vertikals konstravimu. Rusijoje, skirtingai nei
Baltarusijoje, dar buvo kurta prezidentin partija, kuri leidia vadovams ilaikyti valdios svertus. Baltarusijoje tokia partija nebuvo sukurta, nors ir buvo
bandym, taiau vertikals viruje nevienareikmikai tvirtinta prezidento
institucija.
Kitas kylantis klausimas kaip ilguoju laikotarpiu reimas utikrina kariuomens, policijos ar kit jgos struktr parama, ypa turint omenyje tai,
kad net ir autoritariniuose reimuose, taip pat ir Baltarusijoje, vyksta rinkimai
ir bent teorikai gali keistis valdia?
Jau minta, kad pats lyderis pasirenka arba kuria institucin struktr.
Jis gali nustatyti taisykles, netgi gali pats pasirinkti kaip smarkiai jas paeisti.
Taiau kas atsitinka tais atvejais, kai lyderis negarantuoja akivaizdios ir skaidrios pergals? Toks klausimas turt kilti bet kuriame politiniame reime.
Jgos institucijos kiekvien kart susiduria su dilema, kai valdia bando instrumentalizuoti jas siekdamos politini tiksl, o vis pirma naudoti jas kaip
valdios ilaikymo instrument. iuo atveju, reimo viduje gali vykti skilimas,
arba dalis saugumo sektoriaus pareign gali pereiti opozicij, o tos institucijos, kurios naudojo jg ir rm vien i pusi, prisiima atsakomyb u
represinius veiksmus. is klausimas kyla individualiai ir kiekvienam asmeniui,
1994 ( ,
24 1996 . 17 2004 .), 84/27,
: ;

. http://pravo.by/main.aspx?guid=6351> . 06 15 2013.
15
Gandhi J., Przeworski A., (r. 3 ina) p. 1280.
14

185
susijusiam su tomis institucijoms. Pavyzdiui, Rusijoje buvusiam alies vadovui Borisui Jelcinui davus nurodym turmuoti Parlament, kariuomen pakluso. Taiau kai buvs ils diktatorius Augustas Pinoetas pralaimjo 1988
m. plebiscit, kuris turjo pratsti jo valdios termin, karin chunta atsisak
naudoti jg, kad padt diktatoriui ilikti valdioje16. Specialiosios pajgos,
vis pirma vidaus pulkai, pakluso Lukaenkos nurodymui ivaikyti protestuotojus 2006 m. po prezidento rinkim. Taigi, susidaro tam tikras udaras ratas. Viena vertus, realiai laisv ir demokratik rinkim galima tiktis tada,
kai nei kariuomen, nei policija, nei kitos jgos struktros neremia vienos i
politini jg ir lieka nealikos. Taiau tai reikt, kad valdioje esantis pareignas yra pasirengs palikti post. Kita vertus, jeigu siekiama bet kokia kaina
ilaikyti valdi reikia ne tik nustatyti atitinkamai nelygiavertes slygas rinkimuose, bti pasiruous juos klastoti, bet ir turti savo takoje jgos institucijas,
kurios paklus civilinei vadovybei. Visgi, garantijos civilin valdia neturi, nes
kiekvienu kritiniu atveju, jgos struktros susiduria su dilema, kad gali tekti
asmenikai atsakyti u savo veiksmus.
Vienareikmikai atsakyti klausim, kokie veiksniai lemia Baltarusijos
kariuomens ir jgos struktr lojalum valdaniam reimui, yra sudtinga.
Kaip minta, nors ir buvo sukurta viena institucija, kontroliuojanti vis jg
galini naudoti institucij prieir (BST), pai institucij veikimo logika po Soviet Sjungos lugimo nesikeit. Galbt per septynis deimtmeius
nusistovjusi civilins valdios kontrol ir taka atskiruose daliniuose yra taip
giliai siaknijusi, kad negali bti lengvai pakeiiama. Pavyzdiui, SSRS Centro
komitetas sugebjo ilaikyti kariuomens kontrol, nes kiekviename vienete
buvo infiltruoti partijos ir saugumo agentai, garantuojantys kari indoktrinacij, kontrol, skatinantys sksti kitus apie bet kok politin nukrypim prokuratrai ar kitoms saugumo struktroms17.
Kaip ir Soviet Sjungos laikais Baltarusijos kariuomenje ir saugumo
tarnybose neegzistuoja autonomika personalo atrankos politika, ypa kalbant
apie aukiausio rango pareignus. Taiau jgos struktr lojalumas priklauso
ne tik nuo istorikai nusistovjusi tarpasmenini santyki. Reikia utikrinti
pakankam jgos institucij finansavim. Kaip pastebi Gandhis, bijodami karinio perversmo diktatoriai turi skirti pakankamai resurs karinms pajgoms
ir kitoms saugumo struktroms, taip pat utikrinti rent ir kit privilegij paskirstym. Taiau investuojant jgos institucijas gali nukentti kitos sritys taip
Gandhi J., Przeworski A., Holding onto Power by Any Means? The Origins of Competitive Elections, unpublished m., Emory University, 2009, p. 32.
17
Gandhi, Jennifer, Political Institutions under Dictatorship, Cambridge University Press, 2008, p. 30.
16

186
pat svarbios reimo ilgalaikikumui, pavyzdiui, vairios socialins grups. Investicijos tokias sritis kaip vietimas, socialin apsauga, sveikatos apsauga laikytinos ilgalaikmis investicijomis, o jgos struktras trumpalaikmis18.
Ethano S. Burgerio ir Viktaro Minchuko teigimu, Baltarusijos saugumo
aparat sudaro apie 110 tkst. moni. alia j veikia slaptintas ir paties Lukaenkos asmenikai atrinkt jo asmens sargybini padalinys19. Visgi, tikslios informacijos apie saugumo struktr pajg skaii nra. Kai kurie altiniai nurodo, kad Baltarusijos VRM sistemoje gali dirbti apie 80 tkst. moni, drauge
VRM yra pavaldi apie 1012 tkst. kari turinti vidaus kariuomen. Skaiiuojama, kad Baltarusijoje 100 tkst. moni tenka apie 1,442 saugumo pareign. Taigi, jeigu Baltarusijos gyventoj skaiius siekia 9,5 mln., Baltarusijos
jgos struktrose dirba nuo 100 iki 136 tkst. pareign. Pagal iuos skaiius
Baltarusija pirmauja i vis Nepriklausom Valstybi Sandraugos ali20. Apie
vis susijusi saugumo institucij finansavim Baltarusijoje yra nekalbama,
informacija ribota. Kai kurie altiniai teigia, kad, pavyzdiui, KGB dirba apie
12 tkst. moni, nors tikslus darbuotoj skaiius slaptintas. Tiesa, priduriama, kad KGB biudetas gali siekti apie 28 mln. doleri21.
Taiau reguliariosios kariuomens skaiius Baltarusijoje nuosekliai maintas nuo pat nepriklausomybs atkrimo. Sausumos pajgose, manoma, iuo
metu gali tarnauti apie 30 tkst. kari, oro pajgose ir prielktuvins gynybos
pajgose iki 20 tkst. kari. Armijos rezervas siekia apie 259 tkst. 2005 m.
kariuomens ilaikymui Baltarusija skiria apie 1,4 BVP kiek daugiau nei Lietuva ar Latvija.
Nepaprastj situacij ministerijoje, kaip skaiiuojama, gali dirbti apie
13 tkst., Pasienio kariuomenje apie 6 tkst., muitinje apie 4 tkst. darbuotoj22. iuo atveju, nepaisant kariuomens mainimo, saugumo sistema,
panau, nestokoja mogikj itekli.
Apibendrinant, po SSRS grities saugumo aparatas Baltarusijoje nebuvo
i esms pertvarkytas, o pritaikytas (ypa po 1994 m.) naujo reimo poreikiams. Saugumo aparato lojalumas reimui priklauso nuo reimo saugumo
Ten pat, p. 112.
Burger, Ethan S., Viktar Minchuk, Alyaksandr Lukashenkas Consolidation of Powers in Prospects for
Democracy in Belarus, in Joerg Forbig, David R. Marples, Pavol Deme, ed., German Marshal Fund of the
United States, printed in Slovak Republic, 2006, p. 34.
20
, ? Naviny.br, 22 2013 , http://
naviny.by/rubrics/society/2013/03/04/ic_articles_116_181024/. 22 10 2013.
21
() , Agentura.ru, http://www.
agentura.ru/dossier/belarus/kgb/. 22 10 2013.
22
BELTA, KGB should meet todays requirements, Lukashenko says, 19 11 2012, http://news.belta.by/en/
main_news?id=699337, 22 10 2013.
18
19

187
aparatui skiriamo finansavimo, saugumo kadrams skiriam pozicij, daniausiai priklausani nuo prezidento arba jo artimos aplinkos asmenins valios, ir
asmenini ryi su auktais reimo pareignais ir prezidentu. Tiek senosios
(SSRS laik), tiek naujosios institucijos ir j veikimo formalios ir neformalios praktikos suteikia alies prezidentui ir jo artimai aplinkai gali valdyti saugumo aparat.

2. Karins pajgos ir kariuomens

vaidmuo visuomenje
Prie aptariant Baltarusijos jgos institucij struktr ir i struktr
tak visuomens susitaikymui su esama politine situacija, reikt pastebti,
kad ne visi autoriai tiriantys, pavyzdiui, policijos ar kariuomens ir politinius
reimus , sutikt, kad centralizacija ir funkcij pertvarka yra svarbiausias aspektas, garantuojantis reimo stabilum.
Christopheris M. Cardonas atkreipia dmes, kad prognozuojant reimo
stabilum yra svarbu apibrti policijos ir kariuomens santyk ir j tarpusavio
pavaldum23. Suprantama, istoriniai pavyzdiai rodo, kad Lotyn Amerikoje
ar Vidurio Ryt regione karini pajg dalyvavimas politikoje neretai baigdavosi kariniais perversmais, po kuri vien nedemokratin lyder pakeisdavo
karins autokratija ar diktatros24.
Kariuomen, pasak Roberto migielskio, Baltarusijoje ir Azerbaidane
yra naudojama reimo simbolinei galiai tvirtinti, kartais tapatybs konsolidacijai. Dl ios prieasties, reguliarios kariuomens pavaldumas priklauso alies
vadovui, o ne vairioms gynybos grandims25.
1991 m. paskelbus Baltarusijos nepriklausomyb, alies teritorijoje likusios SSRS pajgos nebuvo ivestos, o i esms perjo Baltarusijos Respublikos valdios kontrol. Baltarusijos ginkluotoj pajg statusas, struktra ir
pagrindins funkcijos pirmsyk apibrtos 1992 m. rugsjo mnes paskelbtame kariuomens statyme ,
. Ginkluotosios pajgos apiCardona Christopher M. Police Systems and Political Development in Latin America, Prepared for
delivery at the 2007 Congress of the Latin American Studies Association, Montral, Canada, September 58,
2007, p. 2.
24
Holger A., Bishara D., Back on Horseback: The Military and Political Transformation in Egypt, Middle
East Law & Governance, Feb 2011, Vol. 3 Issue 1/2, p. 15.
25
migielski R., Introducing Democratic Civilian Control over the Armed Forces in the Countries of the
Eastern PartnershipProblems and Perspectives, Zaborowski Marcin, Kope Agnieszka ed., PISM Bulletins, Polish Institute of International Affairs (PISM), No. 60 (277), June 6, 2011, p. 520521.
23

188
briamos: kaip valstybs karin organizacija, kurios tikslas nacionalinio
saugumo utikrinimas. Po 1994 m. ir 1996 m. ipltus prezidento galias, kariuomens valdymas tiesiogiai priklauso alies prezidentui vyriausiajam ginkluotoj pajg vadui drauge su parlamentu ir vyriausybe, o Gynybos ministerija yra atsakinga u ginkluotoj pajg funkcionavimo palaikym26.
1992 m. iem buvo paskelbta ir pirmoji Baltarusijos karin doktrina.
Jos pagrindas du principai: akcentuojama neutraliteto politika ir nebranduolins valstybs statusas, kadangi tuo metu Baltarusijos teritorijoje dar buvo
liks Soviet Sjungos laik branduolinis ginklas. 1994 m. dokumentas pakoreguotas. Btent nuo to laiko imtas formuoti glaudus karinis bendradarbiavimas su Rusija, taigi de facto atsisakyta neutraliteto ir neprisijungimo prie koki
nors karini blok pozicijos. 2002 m. doktrina, kuri sudaro karin-politin ir
karin-technin dalys, dar syk pakoreguota atsivelgiant procesus regione
ir tarptautinje erdvje. Persvarstyti karin doktrin Baltarusijoje prisireik
po pokyi tarptautinje sistemoje, susijusi su rugsjo 11-osios teroro aktais
JAV, NATO pltra Ryt Europ ir, inoma, glaudjaniais santykiais su
Rusija27. Doktrinoje akcentuojamas gynybinis alies gynybos politikos principas, pabriama, kad Baltarusija iuo metu nelaiko prieika n vienos pasaulio valstybs. Paymimas sipareigojimas Kolektyvinio saugumo sutariai
(pasirayta 1992 m. gegu) ir Sjungins valstybs sutarties nuostatoms (1999
m. gruodis), akcentuojamas regiono saugumo veiksnys, Baltarusijos politins
santvarkos apsaugos btinyb ir kova su vidaus grsmmis28. Beje, pabriama,
kad regioninms pajgoms, kurios turt bti sukurtos, vadovaut Sjungins
valstybs svarbiausi organai, nors domu, kad 2000 m. Rusijos karinje strategijoje panai ketinim dl regionini dalini tuo metu nebuvo29.
Treiasis dokumentas Nacionalin saugumo koncepcija. Pirmasis jos
variantas patvirtintas 1995 m. kovo mnes, vliau koncepcija buvo koreguojama paskutin kart 2010 m. Joje apibriama padtis tarptautinje sistemoje,
akcentuojami nacionaliniai interesai, vardijamos grsms iorins ir vidins vardijami nacionalinio saugumo tikslai ir principai, u saugum atsakingos institucijos ir j funkcijos30. Svarbus aspektas, kad visuose kariniuose
dokumentuose pabriama, kad ginkluotosios pajgos, pasienio kariuomen,
, , 3
1992 . 1904-X.
27
Main J. Steven, The Belarusian Armed Forces: A Military-Political Analysis, 19912003, Conflict Studies
Research Centre, October, 2003. p. 3540.
28
, http://www.mod.mil.by/doktrina.html, 22 10 2013.
29
Main J. Steven, (r.27 ina) p. 22.
30
, 9 2010 . 575. http://mod.
mil.by/koncep.html, 22 10 2013.
26

189
vidaus kariuomen ir Valstybs saugumo komiteto pajgos turi ilaikyti sveik31.
Kalbant apie Baltarusijos ginkluotoj pajg raid, Baltarusijos ginkluotosios pajgos buvo ir, nepaisant sumainimo, tebra vienos didiausi
i vis postsovietini valstybi. Baltarusijos teritorija sovietmeiu buvo vienu
strategikai svarbiausi region SSRS, atsaking u vakarini sien apsaug.
Baltarusijoje dislokuoti kariniai daliniai buvo ne tik buvo gerai ginkluoti, taiau ir gerai paruoti galimoms operacijoms prie Vakar pajgas. Soviet Sjungos griuvimo ivakarse Baltarusijos teritorijoje buvo dislokuota 28-oji armija, 7-oji tank armija, 5-asis armijos korpusas, 103-oji desantinink divizija,
11-asis korpusas ir kt. i viso 280 tkst. kariki ir kari. Baltarusijos karinje
apygardoje, pasak Paznyako, veik net 1,5 tkst. karini vienet32.
1992 m. kovo mnes Baltarusijos Aukiausioji Taryba paskelb, kad
bus formuojamos Baltarusijos Respublikos karins pajgos. Kariuomens reforma pirmiausia buvo orientuota kari ir ginkluots mainim tiek dl finansini itekli stokos, tiek tarptautini sipareigojim. 1991 m. santykis tarp
kariuomens ir civili gyventoj Baltarusijoje buvo 1 karys 43 gyventojams
(Ukrainoje 1 : 98, Rusijoje 1: 634). Be to, pagal 1992 m. Helsinkio susitarimus Baltarusijai nustatyta kari kvota nevirijo 100 tkst. kari33. Reformos
kariuomenje buvo atliekamos spariai, gerokai spariau nei kaimyninje Rusijoje. Pirmajame etape iki madaug 1993 m. kariki skaiius buvo sumaintas 30-ia tkst. Be to, iuo laikotarpiu buvo priimti anksiau paminti svarbiausi kariuomens funkcijas, tikslus ir udavinius reglamentuojantys teiss
aktai. Antrasis etapas 19931994 m. Ginkluotosios pajgos buvo sumaintos
dar 16 tkst. kari. Pasak to meto gynybos pareign, 19921996 m. buvo
reformuotos nuo 200 iki 250 karini dalini ir kit jungini. Tuo metu kari
skaiius siek 85 tkst. ir kuriam laikui nusistovjo. Karinink skaiius siek
19,8 tkst., generol apie 40. iuo laikotarpiu smarkiai sumajo gynybos
finansavimas, atsisakyta dalies karins technikos, karini mokym, taip pat
iki 1996 m. i Baltarusijos teritorijos buvo igabentos likusios SSRS branduolinio ginklo atsargos. Kaip apibendrino Paznyakas, iki 1996 m. buvo reformuoti
kariniai junginiai, daliniai, staigos, pagerinta kari rengimo sistema, steigta
karo akademija ir kita34.
19952001 m. buvo padti pagrindai profesionalios kariuomens k , , 3
1992 . 1904-X.
32
Paznyak V., (r. 1 ina) p. 3638.
33
Main J. Steven, (r. 27 ina) p. 6.
34
Paznyak V., p. 39.
31

190
rimui, numatytas tarnaujani skaiius, kontrakt trukm. Antroji reformos
kryptis numat teritorini dalini sukrim padalijant al karines apygardas,
pavaldias vietos valdios komitetams. Imtasi kurti mobilisias kariuomens
pajgas, sudarytas i trij brigad: oro, ems ir specialij pajg. Reformuota valdymo struktra, kariuomenei priskirta dalis vidaus saugumo utikrinimo funkcij, kitaip tariant, dalies dalini pavaldumas i Gynybos ministerijos
perkeltas VRM. Tuometinis Gynybos ministerijos vadovas Leonidas Maltsevas
2001 m. paymjo, kad bus reformuojamas ir kariuomens valdymas (atskirta
Gynybos ministerija nuo Generalinio tabo, pirmoji atsakinga u gynybos politik, antroji institucija u ginkluotoj pajg valdym35). Kartu suplanuota
sumainti ginkluotoj pajg skaii (apytiksliai nuo 85 tkst. iki 65 tkst.)36,
kurti du operatyvinius teritorinius tabus, vien Gardine (buvusios 28-os kariuomens vadaviet), kit Borisove (buvusios 65-os armijos vadaviet)37. ie
tabai kontroliuoja vis Baltarusijos teritorij. Gynybos ministerijai 19922009
m. vadovavo 7 ministrai kariuomens karininkai38.
iuo metu Baltarusijos karines pajgas sudaro sausumos, oro, prielktuvins gynybos, raketins, artilerijos, ininerins, radiacins, chemins ir
biologins pajgos, taip pat ryi ir radioelektroninio mio daliniai ir specialiosios pajgos39. 2001 m. vesta naujov teritorins gynybos daliniai. Juos
sudaro atsargoje esantys parengti profesionalai, kuriuos bt galima mobilizuoti karo atveju. Skaiiuojama, kad rezervist gali bti iki 300 tkst. Jie kasmet aukiami 13 mnesi pratyboms. Sausumos pajgose iuo metu tarnauja
apie 30 tkst. kari. Svarbi kariuomens grandis savarankikos mobiliosios
brigados, dislokuotos Vitebske, Baravuchoje, netoli Polocko, Breste ir specialiosios paskirties kariuomens brigada Marina Gorka.
Karini pajg veikl reglamentuojani statym ir reform analiz
leidia teigti, kad Baltarusijoje karins pajgos nra naudojamos vidaus tvarkai palaikyti, iskyrus tuos atvejus, kai mobilizuojamos specialiosios pajgos,
esant terorizmo grsmei arba prilyginus visuomens veiksmus terorizmui. TaTen pat, p. 40.
Xinhua, Belarus to Create New Army: Defense Minister, Feb 25, 2002. http://www.cctv.com/english/
news/20020225/83962.html . 06 23 2013
37
Ten pat.
38
- (nuo 2009 m. gruodio 4 d.).
- (2001 m. kovo 28 d. (rugsjo 24 d.) 2009 m. gruodio 4 d.).
- Alexander Chumakov (1997 m. sausio 11 d. 2001 m. kovo 28 d.).
- (1995 m. spalio 10 d. 1996 m. lapkriio 1 d.).
- (1994 m. liepa 1995 m. liepa 6).
- (1992 m. balandis 1994 m. liepa).
- (1991 m. gruodis 1992 m. balandis).
39
Paznyak V., Saugumo sektorius: jgos struktros, valstybs paslaptys ir Rusija, p. 40.
35
36

191
iau negalima sakyti, kad kariuomen nevaidina jokio vaidmens usitikrinant
visuomens lojalum reimui. Galima bt iskirti kelis aspektus: aukljamasis ir vieiamasis, finansinis ir ideologinis.
Kalbant apie pirmj, yra inoma atvej, kai opozicijos aktyvistai u nepalankum valdaniam reimui buvo paalinti i universitet ir i karto nugabenti privalomos karins tarnybos registracijos punktus40. U pilietin nelojalum bent vienas i i aktyvist teigia buvs diskriminuojamas. Drauge kariai
rinkim laikotarpiu atlieka reimo ir alies patriot funkcij. Jie 100 ar 99
proc. dalyvauja rinkimuose, ir, inoma, balsuoja atitinkamai41.
Finansinis Baltarusijos karini pajg vaidmuo reimo stabilumui yra
sunkiai vertinamas. Baltarusijos kariuomen paveldjo didel dal SSRS karins technikos42. Manoma, kad legali ar nelegali prekyba karine technika ir karinmis technologijomis finansuoja reim. Vien oficialiais duomenimis 2010
m. Baltarusija prekiavo ginklais su tokiomis alimis kaip Jemenas, Sudanas,
Uganda, Nigerija, Azerbaidanas43. 2007 m. tarptautins institucijos tar, kad
Baltarusija nelegaliai pardavinjo ginkluot Iranui. Visi ie pardavimai Baltarusijoje yra slaptinti, tikslios pajamos neinomos. Kalbama, kad ios pajamos
net neapskaitomos per Gynybos ministerijos biudet, o keliauja tiesiai Lukaenkos snaus Viktoro valdomo Sporto rmimo fondo, kuris yra nuolat
pilnas ir i jo remiami ne tik pasiymj sportininkai, bet ir brangs sporto
infrastruktros projektai, sskait. Beje, sportas Baltarusijos valdanio reimo
ideologijoje uima ypating viet mobilizuojani visuomen aplink sportuojant prezident.
Svarbus veiksnys reimo stabilumui utikrinti Rusijos ir Baltarusijos
karinio aljanso formavimas, atliekantis trejop funkcij: pirmoji atgrasymo
Radio Free Europe, Two Belarusian Activists Forced Into Army, January 30, 2009, http://www.rferl.org/
content/Two_Belarusian_Activists_Forced_Into_Army/1376810.html, 28 09 2013.
41
The New York Times, Lukashenko wins Belarus election with over 90 percent of vote, March 19, 2006,
http://www.nytimes.com/2006/03/19/world/europe/19iht-web.0319belarus.html?_r=0>, 28 09 2013.
42
Remiantis 2010 m. Tarptautiniu Strategini studij institutu (IISS), Baltarusijos ginkluotosios pajgos
yra ginkluotos tarybiniais T-80B, T-72B, T-55 tankais, pstinink kovos mainomis BMP-1, BMP-2,
BRM-1K, BMD-1, arvuoiais , BTR-D, MT-LB, BTR-60, BTR-70, BTR-80, artilerijos
sistemomis 29 -, 21 , 23 , 25 -, 219 -, 27
, -30, 236 -, 265 -, -20, -1, 212 , raketinmis sistemomis
-13 , 9138 -1, -21 , -21 , -21 , prietankinmis sistemomis
, 9113 , , ir , taktinmis raketinmis sistemomis ,
-17 ir prielktuvinmis sistemomis -300 , , -10, -2. Karines oro pajgas
sudaro naikintuvai -27, -27, -29, -29, -29, -25, -25, transporto lktuvai
-76, -26, lengvosios atakos lktuvai L-39, transporto ir koviniai sraigtasparniai -8, -6, -26,
-24, -24, -24, raketins sistemos -300, -125, , -200. Belarus army equipment,
http://www.globalsecurity.org/military/world/belarus/army-equipment.htm, globalsecurity.org, 27 09 2013.
43
?, 9
2011, http://nmnby.eu/news/analytics/3272.html, 28 09 2013.
40

192
nuo Vakar saugumo struktr; antroji geopolitins tapatybs formavimo ir
reimo legitimacijos; treioji finansinio reimo stabilumo.
Dviej strategini partneri, kuriani vien valstyb, bendradarbiavimas ir integracija karinje srityje, kai kuri ekspert teigimu, yra paengusi44.
Pristatoma nuostata, kad Baltarusijos valdia palaiko glaudius santykius su
Rusija reikminga. Paymima, kad esant pavojui i kur nors tik is bendradarbiavimas ir apsaugos Baltarusij. Be to, turint omenyje, kad iorinis spaudimas yra vienas i element, kuris gali destabilizuoti net ir gerai sitvirtinus
nedemokratin reim, reikia turti omenyje, kad karinis aljansas su Rusija ir
priklausymas Kolektyvinio saugumo organizacijai turi strategin reikm reimo stabilumui. Viena vertus, sjunga su Rusija reimui naudinga kaip atgrasymo nuo iors spaudimo priemon, o kolektyvins NVS erdvs gynybos argumentus, prireikus, reimas naudoja balansuojant Rusijos taka. Kita vertus,
reimo stabilumui (ypa finansine prasme) yra svarbi Rusijos skiriama parama
Baltarusijos kariuomenei.
Kalbant apie Baltarusijos ir Rusijos karin aljans, nuo 1991 iki 1994 m.
glaud dviej ali bendradarbiavim karinje srityje lm iimtinai ekonomin situacija lugus SSRS45. 1992 m. Rusija su Baltarusija pasira eil bendradarbiavimo dokument. Svarbiausia i j Kolektyvins gynybos sutartis,
pasirayta 1992 m. gegu. ios sutarties pagrindu 2002 m. lapkrit steigta Kolektyvins gynybos sutarties organizacija (
). Visgi, tuo metu tarp abiej ali daniau derinti technins paramos ir strategini SSRS laik ginkl iveimo klausimai46.
Naujas santyki konstravimo etapas prasidjo 1994 m., kai Baltarusijos
prezidento rinkimus laimjo A. Lukaenka, paskelbdamas Baltarusijos santykius su Rusija prioritetiniais. Nuo 1995 m., kai Baltarusija prisijung prie kolektyvins NVS oro erdvs gynybos sistemos, palaipsniui vyko Rusijos ir Baltarusijos oro erdvs gynybos integracija, kurios pradia sietina su 19961997 m.
laikotarpiu. Tiesa, bendros oro gynybos sistemos steigimas gerokai utruko.
1997 m. pasirayta Rusijos ir Baltarusijos Sjungos steigimo sutartis, kurioje
nemaai dmesio skiriama bendram gynybos politikos formavimui. Pabriama, kad daugelis su kariuomens aprpinimu, pltojimu ir gynybos strategija
susijusi klausim bus sprendiami kolektyvinio sprendim primimo tarp

Jasutis G., Karinio aljanso patvarumo tyrimas: Rusijos ir Baltarusijos atvejis, daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, politikos mokslai, Vilniaus universitetas, 2011.
45
Clelia Rontoyanni, Belarusian foreign policy, in Dov Lynch, ed., Changing Belarus, Chaillot Papers, No.
85, November 2005, p. 58.
46
Main J. Steven, (r. 27ina) p. 1012.
44

193
Rusijos ir Baltarusijos proceso metu . Tais paiais metais pasirayta sutartis
dl karinio bendradarbiavimo. Joje konkreiau apibriamos bendradarbiavimo gairs. Sutariama bendradarbiauti tokiose srityse: gynybos politikos ir
strategijos formavimas, normini akt, susijusi su karine sritimi, suvienodinimas, bendr valstybini karini usakym formavimas, regiono karins
grupuots sukrimas, jos valdymo suvienodinimas, bendras karinio personalo rengimas, rezervo kaupimas, karini objekt prieira ir naudojimas48. Iki
1999 m. pasiraytos dar pora sutari: Dl regioninio saugumo bendro utikrinimo karinje sferoje49; Dl bendro karins infrastruktros objekt panaudojimo Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje50. 1999 m. paskelbtoje
Rusijos ir Baltarusijos karinje doktrinoje vienas domesni aspekt regionini pajg, prireikus pavaldi SV aukiausiems organams, sukrimas. Tiesa,
ioje doktrinoje nekalbama apie bendros kariuomens ar bendros oro gynybos
sistemos sukrim51.
1999 m. surengtos didels bendros karins Rusijos ir Baltarusijos pratybos Zapad 99, jose pirmsyk dalyvavo regioniniai kariniai daliniai. Karins
Rusijos ir Baltarusijos karins pratybos vyksta reguliariai. 2009 m. vyko pratybos Zapad 2009, o 2011 m. pratybose Zapad 2011 dalyvavo 12 tkst. kari,
120 lktuv ir karini sraigtasparni, taip pat kit karini dalini. Pratybose
dalyvavo ir prielktuviniai kompleksai (emoras raketos) S-300 ir S-400,
kompleksai Tor (), Pantsir (-1) ir Buk (). 2013 met rugsjo
mnes vyko dar vienos tradicins Zapad 2013 pratybos52.
Rusija Baltarusijoje, nors nra dislokavusi savo karini pajg, turi dvi
strategikai svarbias karines stotis Baranaviiuose, netoli Lenkijos sienos, ir
Vileikoje iaur nuo sostins Minsko53. Baranovii bazje veikia Rusijos ra47

,
, 10 1997 . 41-. http://www.pravo.by/main.aspx?guid=3871&p0=H1
9700041&p2={NRPA}, 26 06 2013.
48
.
http://pravo.levonevsky.org/bazaby/mdogov/megd3108.html, 26 06 2013.
49
,
, 5
1998 . 143-. http://pravo.levonevsky.org/bazaby/zakon/zakb0901.htm, 26 06 2013.
50


, 16 1998 . http://base.spinform.ru/
show_doc.fwx?rgn=29801, 26 06 2013.
51
Paznyak V., Saugumo sektorius: jgos struktros, valstybs paslaptys ir Rusija, in Vitkus G.,
Pugaiauskas V., Baltarusijos paradoksai, p. 57.
52
Dyner Maria Anna Prospects and Consequences of Military Cooperation between Belarus and Russia,
The Polish Institute of International Affairs Bulletin, No. 61 (514), 4 June 2013, p. 1.
53
Trenin D., Moscows relations with Belarus: An awkward ally, in Dov Lynch, ed., Changing Belarus,
Chaillot Papers, No. 85, November 2005, p. 7172.
47

194
diolokacin stotis Volga, galinti aptikti prieo balistines raketas penki tkstani kilometr spinduliu, o Vileikoje dislokuota stotis leidia palaikyti ry
su strateginiais povandeniniais atomin ginkl neaniais laivais54. Abi stotys
Rusijos nuomojamos iki 2020 m. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie
bendr greitojo reagavimo pajg krim, o ateityje galbt ir bendros kariuomens. 2012 m. pagaliau pasiraytas Rusijos ir Baltarusijos susitarimas dl bendros oro gynybos sistemos. Kalbama, kad Baltarusijoje netrukus gali sikurti
Rusijos oro pajg baz. Jos tikslas utikrinti abiej ali oro erdvs apsaug.
Rusija tvirtina, kad Baltarusijoje galt bti dislokuoti naikintuvai Su-30. Baz
gali bti kurta Baranoviiuose veikianioje Baltarusijos oro pajg 61-ojoje
bazje, kurioje dislokuoti Su-27 naikintuvai. Taip pat Rusija planuoja aprpinti Baltarusij moderniomis prielktuvinmis sistemomis S-300s, Baltarusijos
kariuomen yra sigijusi tris -M2 raket baterijas, skirtas artimo nuotolio oro smgiams atremti55. Pasisakymai prie usienio kariuomens buvim
Baltarusijos teritorijoje yra vertinami kaip politiniai ir netoleruotini, todl tai
darantiems gresia aretas56. Tai liudija ypa svarb ideologin Baltarusijos ir
Rusijos karin bendradarbiavim usitikrinant visuomens lojalum.
Rusija ir Baltarusija remiasi kolektyvins gynybos principu, todl potencials agresoriai prie Baltarusij turt vertinti ir galimo karo su branduoline
valstybe Rusija galimyb. Be to, Baltarusijos geografin padtis svarbi Rusijai
geostrateginiu poiriu, kaip buferin zona nuo NATO valstybi, todl tiek
politinis, tiek ir karinis Rusijos sitraukimas procesus Baltarusijoje bt labai
tiktinas. Kalbant apie aljanso su Rusija geopolitins tapatybs aspekt, kariuomens vaidmuo daniausiai pasireikia netiesiogiai per lojalumo reimui
pavyzdio krim. Rusijos veiksnys sustiprina Baltarusijos kariuomens, kaip
galinios realiai apginti alies visuomen nuo agresori, vaizd, kitaip sakant,
is bendradarbiavimas nea ir svarbi ideologin ini pilieiams ir reimo
oponentams. Treia, reimo stabilumui (finansine prasme) yra svarbi Rusijos
skiriama parama Baltarusijos kariuomenei.

3. Vidaus saugumas pilieiams ar valdiai?

Atjus valdi Lukaenkai reformuotos karins pajgos ir j valdymas.
ios reformos buvo atliekamos dl praktinio alies gynybos tikslo. Taiau kalPaznyak V., (r. 1 ina) p. 59.
Dyner Maria Anna, (r. 52 ina) p. 12.
56
Opposition activist in Minsk sentenced to 10 days in jail over protest against foreign military bases,
Navyny.by: Belarus news, 27 08 2013, http://naviny.by/rubrics/english/2013/08/27/ic_news_259_423599/,
28 09 2013.
54
55

195
bant apie reformas vidaus tvark ir piliei saugum garantuojaniose jgos
struktrose, ios reformos buvo vykdomos siekiant ne tik tiesiogini t institucij efektyvinimo tiksl, bet kit tiksl, kurie tikriausiai turi takos ir reimo
ilikimui.
Per beveik du deimtmeius trunkant Lukaenkos valdym buvo perkurtos praktikai visos Baltarusijos saugumo tarnybos. Formaliai j reorganizacija vyko bent kelis kartus: paioje Lukaenkos valdymo pradioje 1994 m.,
taip pat kiek vliau madaug 20042005 m. Pagrindins i reform gairs
numat iplsti institucij galias ir centralizuoti j pavaldum. Paskutin kart
pertvarkos vykdytos 2010 m. Matyti, kad jgos struktr reformos i esms sutampa su rinkim ciklais alyje. Rinkimai laikotarpis, kai valstybs vadovas
jauiasi paeidiamiausias, net jei kalbama ne apie demokratin proces.
Vidaus saugumo struktr aparatas Baltarusijoje didelis. alia Gynybos ministerijos ir vis karini pajg Baltarusijos gynybos ir saugumo
struktroms priklauso Vidaus reikal ministerija (VRM), Valstybs saugumo
komitetas (KGB), Ypating situacij ministerija (MS), Pasienio kariuomen
(Pasienio kariuomens komitetas), Valstybs muitins komitetas, prokuratra
ir kitos tarpinybins staigos, pavyzdiui, Eksporto kontrols ir Ekonominio
saugumo komisija57.
Ypating vaidmen tarp i jgos struktr vaidina Valstybs kontrols
institucija. i inyba tiesiogiai jgos svert nenaudoja, taiau labai danai jos
sprendim pagrindu remiasi kit institucij veiksmai58. Btina akcentuoti, kad
i mint institucij tiesiogiai prezidentui yra pavaldi BST ir jos sekretoriatas,
taiau netiesiogiai Lukaenka kontroliuoja praktikai visas jgos institucijas,
kadangi prezidentas skiria ministrus, dalyvauja Vyriausybs darbe, skiria ir
atleidia, pavyzdiui, KGB vadov, be to, Prezidento administracija gali kitis
personalo klausimus institucijose, taip pat vykdyti tarpinstitucin koordinacij. domu tai, kad praktikai prie vis saugumo institucij veikia vietimo,
kvalifikacijos ir analiz atliekanios pusiau savarankikos institucijos. Taigi sukurta labai mantri kadr rengimo ir ilaikymo sistema.

57
58

Paznyak V., (r. 1 ina) p. 35.

Fritz V, (r. 8 ina) p. 50.

196
1 lentel. V. Paznyako apibrta saugumo tarnyb sistema
Prezidento saugumo tarnyba

Valstybins informacijos saugumo

centras prie prezidento

Prezidento administracija

Saugumo taryba
Tarpinybin valstybs paslapi
apsaugos komisija prie Saugumo
tarybos

Gynybos ministerija
Ginkluotosios pajgos
Gynybos ministerijos
mons

Saugumo tarybos valstybs

sekretorius

Valstybs
saugumo
komitetas
Nacionalinio
saugumo
institutas

Gynybos ministerijos
mokymo staigos
Ginkluotj pajg
mokslini tyrim institutas

Saugumo tarybos valstybs

sekretorius

Valstybs
pasienio
pajg
komitetas

Nacionalinis susirinkimas

Ministr taryba
Vidaus
reikal
ministerija
Vidaus
reikal
ministerijos
akademija
Valstybs
muitins
komitetas

Prokuratra

Respublikos taryba
Komisijos
Atstov rmai
Komisijos
Usienio reikal
ministerija

Valstybs kontrols
komitetas
Finansini tyrim
departamentas

Ypating
situacij
ministerija
Vad
ininerinis
institutas

3.1. Vidaus reikal ministerija

VRM kartu su Gynybos ministerija, MS, KGB, Pasienio kariuomens
komitetu, Valstybs muitine ir prokuratra priklauso vadinamajam Baltarusijos jgos struktr blokui. I mint institucij keturios turi specialiosios
paskirties karinius (sukarintus) dalinius: VRM, Gynybos ministerija, KGB ir
Valstybs sienos komitetas. Reimo stabilumui svarbios ir kitos jgos struk-

197
tros, pavyzdiui, pasienio kariuomen ir jos specialiosios paskirties brys
A (dar inomos kaip WASPS), muitin ar kitos institucijos.
VRM yra atsakinga u vairias sritis: kov su organizuotu nusikalstamumu ir ekonominiais nusikaltimais, tokiais kaip kontrabanda, taip pat kova
su korupcija valstybs institucijose, valstybs paslapi apsauga, migracijos,
informacins erdvs apsaugos ir kt. Pagal Baltarusijos statymus VRM priklauso ir kriminalini nusikaltim tyrimo funkcija60. Ministerijai pavaldios jgos
struktros: milicija, specialieji milicijos daliniai ir vidaus kariuomen. ios
struktros, kaip oficialiai pabriama, utikrina viej saugum, atsakingos
u kov su terorizmu ir ekstremizmu, padeda likviduoti incident, katastrof
ir gamtos katastrof padarinius ir kita61.
Pagrindin VRM pavaldi saugum alies viduje turinti utikrinti institucija vidaus kariuomen (VK). Vidaus kariuomen sukurta buvusios SSRS
vidaus kariuomens dalini Baltarusijos teritorijoje pagrindu. VK funkcijas ir
pavaldum apibr 1993 m. priimtas statymas62. Jame nurodoma, kad VK yra
valstybs karin organizacija, kurios pagrindinis tikslas utikrinti konstitucin tvark valstybje, saugum ir Baltarusijos suverenitet63. Daniausiai VK
daliniai utikrina tvark per masinius renginius, pavyzdiui, futbolo rungtynes, festivalius, taip pat protesto akcijas.
Vidaus kariuomens pagrind sudaro atskiri sukarinti milicijos daliniai
regionuose ir karins brigados. Baltarusijos VRM puslapyje galima rasti informacijos apie brigad , dar vadinama Uruchenskaya, (raudonosios
59

Pasienio kariuomenje tarnavo pats Lukaenka ir jo artimiausias bendraygis G. Nevyglas. Tikriausiai

dl to btent iai insitucijai pavyko ilaikyti konservatyviausi struktr ir gana aukt pozicij bendroje
valstybs institucij hierarchijoje. Pavaldi Baltarusijos Respublikos sienos komitetui (
). Pasienio kariuomen sudaro kiek daugiau nei 10 tkst. kari, dislokuot 7
pasienio rajonuose: Bresto, Lydos, Smolensko, Gardino, Pinsko, Gomelio ir Polocko. Pasienio pajgos
turi ir greitojo reagavimo pajgas (A, dar inomos kaip WASPS)), kurias sudaro kiek daugiau nei
tkstantis kari, tiesa, apie jas vieai labai maai raoma.
Pajgos buvo sukurtos 1993 m. Pirmuoju j vadovu buvo Genadijus Nevyglas. A sukurtos TSRS
veikusi panaaus pobdio pajg pavyzdiu, kurios buvo pavaldios KGB ir SSRS Ministr tarybai.
Afganistane pasienio specialiosios pajgos buvo atsakingos u kov su usienio valstybi slaptosiomis
tarnybomis ir u kontrrevoliucini vienet likvidavim. A pagrindin uduotis nuo pat jos sukrimo
buvo kova su nelegalia imigracija, tiesa, vliau daugiau dmesio skirta ekonominiams nusikaltimams,
tokiems kaip kontrabandos stabdymas, taip pat kova su terorizmu ir prekyba monmis. Taip pat tarp
ACAM funkcij nurodomos ir kontrvalgyba, sekant usienio valstybi specialij tarnyb veiksmus.
60
Baltarusijos VRM struktra, <http://mvd.gov.by/ru/main.aspx?guid=1071>. 21 06 2013.
61
Ten pat.
62
,
, 3 1993 . 2341-X.
63
Ibidem., 1. ;
2. ; 5. ,
, , .
59

198
berets). i, matyt, specialiosios paskirties brigada vardijama kaip viena svarbiausi vidaus kariuomens karini grandi. Brigadai priskiriamos vieojo
saugumo funkcijos, kovos su terorizmu uduotys, taip pat ji pareigota talkinti
pasienio kariuomens daliniams esant ekstremaliai situacijai. Brigad sudaro
keli batalionai ir keli specialij pajg daliniai, tarp j greitojo reagavimo dalinys SOBR ( ).64 Nuo
2006 m. SOBR vadovauja Dmitrijus Pavlienko, beje, siejamas su nemenk
rezonans suklusiomis mslingais buvusi vidaus reikal ministro Zacharenkos, politiko Goniaro ir verslininko Krasovskio dingimais.
Kitas Vidaus reikal ministerijos pavaldume esantis specialij pajg
dalinys LMAZ ( ), yra skirtas iimtinai kovai su terorizmu alies viduje ir usienyje. dalinys buvo
sukurtas paskutiniais SSRS metais, o 1990 m. buvo dislokuotas Baltarusijos
SSR. LMAZ greitojo reagavimo pajgos, kuri funkcijos kova su terorizmu, kait vadavimas, sprogmen neutralizavimas, itin pavojing asmen sulaikymas, strategini objekt ir valstybs pareign apsauga ir pagalba kitoms
alies jgos struktroms.
VRM pavaldi alies milicija turi vadinamuosius specialiuosius policijos
dalinius ( (OMOH) arba, tiesiog, Specialiosios paskirties milicijos pajgos (riaui policija) (), juodosios
berets). Oficialiai VRM puslapyje yra vardyti 10 OMON (specialij karini
(milicijos) dalini vairiuose regionuose)65. Pagrindin mint dalini funkcija vieosios tvarkos palaikymas, tvarkos utikrinimas per masinius renginius,
riaui malinimas, kova su organizuotu nusikalstamumu ir kriminalinmis
grupuotmis. Taip pat ios grups turi, prireikus, bti pasirengusios likviduoti
nelaimi, katastrof, ar kitoki incident padarinius.

3.2. Valstybs saugumo komitetas (KGB)

Viena svarbiausi Baltarusijos saugumo aparato grandi Baltarusijos KGB. Baltarusijos Respublikos KGB vykdo tokias funkcijas: kontrvalgyb, valgyb, karin kontrvalgyb, kov su organizuotu nusikalstamumu ir
kitomis grsmmis. 2002 m. gegu kurtas kovos su terorizmu padalinys66.
kurta 1999 m. kaip dalinys, skirtas kovoti prie organizuot nusikalstamum, visgi, apie
specialj dalin vieos informacijos nedaug, http://mvd.gov.by/ru/main.aspx?guid=3901. 21 06 2013.
65
5448-asis sostinje Minske, 3310-asis Minsko regione, 5522-asis Gardine, 5523-asis Mogiliave,
5524-asis Vitebske, 5525-asis Gomelyje, 5526-asis Breste, 5527-asis Bobruiske, 5529-asis Minske
ir 5530-asis Polocke (Baltarusijos VRM puslapis. Prieiga per internet: http://mvd.gov.by/ru/main.
aspx?guid=3881,2013 06 20).
66
Baltarusijos KGB interneto puslapis, http://www.kgb.by/, 21 06 2013.
64

199
Baltarusijos KGB buvo maiausiai reformuota po SSRS lugimo, lyginant su
kit postsovietini valstybi saugumo tarnybomis67. KGB vaidmuo iaugo po
1994 m., valdi atjus Lukaenkai. Prezidentui ir alies vadovo skiriamai
Ministr Tarybai priklauso KGB kontrol. Tiesa, daugelis KGB veiklos srii
lieka kruopiai slaptintos.
2013 m. liepos 24 d. paskelbtas naujausias iki iol KGB veikl reglamentuojantis prezidento sakas. Jame detaliai vardyti KGB tikslai, funkcijos
ir galiojimai.Tarp svarbesni KGB udavini galima paminti valstybs saugumo agentr, j karini struktr veiksm koordinavim ir organizavim,
usienio valgyb ir kontrvalgyb, kov su ekstremizmu, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, nelegalia imigracija, kontrabanda, prekyba ginklais,
narkotikais, monmis, vyriausybini staig komunikacijos apsaug. KGB
yra atsakingas u: nacionalinio saugumo program krim ir vykdym, grsmi analiz, informacijos rinkim ir perdavim saugumo struktroms ir alies vadovui, administruoti kit saugumo struktr darb, vykdyti valgyb
ir kontrvalgyb, utikrinti strategini objekt, valstybini organizacij, masinio susibrimo viet saugum, organizuoti antiteroristines operacijas ir jose
tiesiogiai dalyvauti, vykdyti ikiteisminius tyrimus, ryi kanal tiek Baltarusijos teritorijoje, tiek alies atstovybse u valstybs rib sekim, naudojantis
specialiomis techninmis priemonmis, ir apsaug, vyriausybini ryi, telefoninio vyriausybinio ryio paslaug tiekim NVS ali vadovybei, kai vadovai lankosi Baltarusijos teritorijoje, utikrina valstybs paslapi apsaug, tiekia ifravimo paslaugas, atlieka informacins ir finansins sistemos stebsen,
organizuoja jgos struktr darbuotoj mokymus, atlieka ideologin darb ir
kt. Taip pat dokumente patvirtintos taisykls reglamentuojanios Baltarusijos
KGB kolegijos struktr ir funkcijas ir vardytas sraas KGB pavaldi karini ir kit organizacij68.
Batalden K. Steven, Batalden L. Sandra, The Newly Independent States of Eurasia: Handbook of Former
Soviet Republics, Phoenix: Oryx Press, 1997, p. 5758.
68
,
, 23 2013 . 325, http://www.pravo.by/main.aspx?guid=3871&p0=P31300325&p1=1
, 22 10 2013.
Pavaldi KGB karini vienet ir kit organizacij sraas: 1. 14- . 2.
. 3. -
. 4.
. 5. - . 6.
.
67

200
Bdingas bruoas santykinai dana KGB vadov kaita. 2004 m. i
KGB vadovo posto buvo atleistas Leonidas Erynas69. 2007 m. atleistas Stepanas
Sukharenka j pakeit Jurijus adobinas70, 2012 m. atleistas Vadimas Zaitsevas,
j pakeit Valerijus Vakulikas. Nuo 1995 m. daugelis KGB vadov neidirbo
daugiau nei penkeri met.
KGB greitojo reagavimo pajgos ilaik sovietini met Alfa
() pavadinim. lfa uduotimis apibriamos kova su terorizmu,
ekstremizmu, kait pagrobimais. Tai greitojo reagavimo pajgos, pavaldios
Baltarusijos KGB. lfa yra laikoma elitiniu greitojo reagavimo pajg daliniu, kuris danai vadinamas Grupe A. I esms, lfa funkcijos nesiskiria
nuo kovos su terorizmu dalini, pavaldi VRM, Valstybs sienos komitetui ir
Gynybos ministerijai.
Atkreiptinas dmesys, kad vieo ir oficialaus bendravimo su visuomene
KGB nevykdo. Yra tik vienas inomas atvejis, kai po 2004 m. parlamento rinkim KGB vadovas Leonidas Jerinas susitiko su protestuojani prie nedemokratinius rinkimus atstovais. Teigiama, kad jis pokalbyje pripaino, kad vis
pokalbiai raomi, turdamas omenyje opozicij71. Tokia iniciatyva tikriausiai
nebuvo priimtina alies vadovui ir u mnesio KGB vadovas buvo atleistas.
Kaip teigia patys opozicijos aktyvistai, susidrimuose su KGB labai danai patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas72.

3.3. Centralizacija, konkurencija ir sukarinimas

VRM sistemai ir KGB yra patikta utikrinti reimo stabilum, ukirsti
keli politiniam ar bet kokiam kitam pasiprieinimui. Charakteringas pavyzdys kai likus vos kelioms dienoms iki 2006 m. Prezidento rinkim, KGB vadovas S. Sucharenka, VRM ministras V. Noumovas ir generalinis prokuroras
Piotras Miklaeviius sureng spaudos konferencij, kurioje vardijo opozicijos konspiracij surengti protestus po rinkim, naudojant sprogstamuosius
utaisus ir turmuoti vyriausybs pastat73. Opozicijos veikjai buvo perspti,
Silitski V., Internal developments in Belarus, in Lynch D., ed., Chaillot Papers, No. 85, November 2005,
p. 44.
70
Liakhovich A., Belarusian elites change and authoritarian rule, in Fischer Sabine, ed., Chaillot Papers,
No. 119, November 2009, p. 4142.
71
Bennet B., The Last Dictatorship in Europe. Belarus under Lukashenko, Hurst and Company, London,
2011.
72
How to dupe the KGB, The Economist, Nov 14th 2011, http://www.economist.com/blogs/easternapproaches/2011/11/belarusian-dissidents, 05 10 2013.
73
Burger Ethan S., Minchuk V., (r. 19 ina) p. 35.
69

201
kad gali bti baudiami pagal teroristins veiklos nuostatas nustatytas Baudiamajame kodekse, taigi gali bti nubausti iki gyvos galvos ar jiems skirta
mirties bausm.
Apvelgus formalias VRM ir KGB funkcijas galima bandyti atsakyti
klausim, kas konkreiai lemia i institucij gebjim padti reimui isilaikyti. Esminis klausimas, iuo atveju, kaip tikinti institucijas, kaip tam tikras
poveikio visuomenei grupes, turinias tam tikr sav institucini interes, palaikyti reim ar bent jau nesiprieinti esamai situacijai?
Paskat asmeniniu lygiu ir instituciniu lygiu gali bti vairi: pinigai,
prestias, privilegijos. inoma, visada galima panaudoti jg, tikinant opozicij bendradarbiauti. Jgos naudojimas nebtinai yra efektyvus, nes nemanoma sukontroliuoti visos visuomens, ypa interneto amiuje. Be to, siekis utikrinti vis lojalum gali bti labai brangus. Ypa jeigu tos paskatos teikiamos
ne tik individualiai i autoritarinio lyderio kiens, bet tam suteikiama teisin
forma, t. y. tokie santykiai institucionalizuojami. Pavyzdiui, per teisines reformas ir nedemokratinius rinkimus usitikrinamas kontroliuojamas parlamentas, o per tai ir t institucij, kurios turi teis naudoti jg, kontrol.
Jgos institucij kontrol Baltarusijoje yra centralizuota, ji tenka prezidentui. Siekiant parodyti bent fasadin legitimum, teis keisti statymus, reguliuojanius i institucij veikl, turi ir parlamentas. Taiau nuo 2004 m.
parlament nebepatenka nei vienas opozicins partijos atstovas. Kita vertus,
prireikus, prezidentas turi teis leisti statymo gali turinius teiss aktus. Pavyzdiui, nustatyti grietesn interneto vartotoj prieir, kuri daniausiai
inaudojama kaip rodymas teismuose prie opozicijos aktyvistus74.
Antra, sprendiant i statistikos, jgos struktr vadovai institucijose
keiiasi gana danai. Ir pastarieji keiiasi ne iaip dl to, kad bt ileidiami
pensij, bet specialiai atliekant rotacij Pavyzdiui, G. Nevyglas vadovavo Pasienio kariuomenei, jo BST sekretoriaus pareigas, taip pat buvo specialusis
galiotinis alies prezidento administracijoje. eimanas buvo BST sekretoriumi, vliau Gynybos ministru, dabar dirba Lukaenkos administracijoje. Panau, kad tarp Baltarusijos jgos struktr vadov yra nusistovjusi tiek asmenin konkurencija, tiek rotacijos praktika. Keisdamas vadovus A. Lukaenka
ne tik demonstruoja tak, nes kaip pastebi analitikai, kartais nedemokratiniams lyderiams sunku pasikliauti kuria nors takos grupe ir savo gali tenka
demonstruoti ne pilieiams, ar usieniui, bet elitui. Kartu jis usitikrina, kad
n vienoje institucijoje jos vadovas negis pernelyg daug takos.
Chavusu Y., Soon there will be less privacy in Belarusian internet, Bell: Belarus Info Letter. Issue 3(13),
April 2010, p. 2.
74

202
Po SSRS grities saugumo aparatas Baltarusijoje nebuvo i esms pertvarkytas, o pritaikytas (ypa po 1994 m.) naujo reimo poreikiams. Saugumo
aparato lojalumas reimui priklauso nuo reimo saugumo aparatui skiriamo
finansavimo, saugumo kadrams skiriam pozicij, daniausiai priklausani
nuo prezidento arba jo artimos aplinkos asmenins valios, ir asmenini ryi
su auktais reimo pareignais ir prezidentu.
Treia, pervelgus mint institucij funkcijas, akivaizdu, kad jos panaios arba tokios paios. Masini protest metu stebtojams danai sunku
atskirti, kurios institucijos specialios paskirties padalinys yra galiotas veikti.
Arba prireikus visos vidaus pajgos dislokuojamos vienu metu, kaip pavyzdiui, atsitiko per 2006 m. per prezidento rinkimus.
Pati vis manom pajg mobilizacija yra svarbi vis pirma inios visuomenei pasiuntimui kas priima sprendimus ir kas valdo visas jgos struktras. Taiau vis j mobilizacija i ties sustato visas sukarintas ir turinias teis
naudoti jg institucijas vien konkurencin eil joms tai yra ibandymas ir
kartu galimyb pademonstruoti, kas yra lojalesnis kartais gantinai politikai
dviprasmikose situacijose, tokiose, kaip susidorojimas su politiniais oponentais. Funkcij sutapimas i principo alies vadovui ir kartu saujelei moni,
kontroliuojaniai jgos struktr veiksmus, garantuoja, kad konkurencija ir
galimyb rodyti lojalum utikrins ir tai, kad vienoms struktroms pakeitus
nuomon, bus kas jas pakeiia ir jos gals veikti kaip substitutai. Reimo stabilumui ir ilikimui, ypa jeigu susidaro krizin situacija, kai reimas turi stabilizuoti susidariusi situacij tai svarbi struktrin aplinkyb.
Ketvirta, vidaus saugum turinios utikrinti institucijos yra sukartintos. Specialieji padaliniai, net ir tie, kurie utikrina viej tvark pramogini
rengini metu, turi teis naudoti karin ekipuot. Jau nekalbant apie tai, kad
visikai ginkluotos vidaus pajgos yra pagrindiniai didesni Baltarusijos opozicijos akcij nuolatiniai palydovai. 2005 m. Baltarusijos parlamentas prim
Vidaus reikal ministerijos pajg statym, kuris aikiai suteikia galiojimus
vidaus pajgoms isklaidyti antivyriausybines demonstracijas. Be to, Parlamentas suteik prezidentui iimtin teis sakyti alies pajgoms naudoti ginklus ir kit karin rang vieajai tvarkai utikrinti75. Taip pat buvo apribota
statutini pareign galimyb atsisakyti vykdyti sakym, pavyzdiui, auti.
Apibendrinant, Baltarusijoje nusistovjusi institucin sistema nra tiesiogiai aprayta konstitucijoje ar statymuose. Ypating vaidmen vaidina prezidento asmenyb, kuri per vairias formalias ir neformalias praktikas nustato
savo galios ribas. Teisins ribos autoritarinje politinje sistemoje turi ten75

Burger Ethan S., Minchuk V., (r. 19 ina) p. 34.

203
dencij irti ir susilieti su konkretaus asmens vaizdiu. Tokiais atvejais asmuo,
esantis valdioje, palaipsniui pakeiia statymus76.

3.4. Vidaus saugumo aparato veikimo specifika

ir reimo stabilumas: paskatos, centralizacija,
konkurencija ir sukarinimas
Apvelgus formalias VRM ir KGB funkcijas galima bandyti atsakyti
klausim, kas konkreiai lemia i institucij gebjim padti reimui isilaikyti. Esminis klausimas, iuo atveju, kaip tikinti institucijas, kaip tam tikras
poveikio visuomenei grupes, turinias tam tikr sav institucini interes, palaikyti reim ar bent jau nesiprieinti esamai situacijai?
Pirma, svarbus paskat, daniausiai finansini, aspektas. Paskatos gali
bti vairios: pinigai, privilegijos, prestias. Paskat asmeniniu lygiu ir instituciniu lygiu gali bti vairi: pinigai, prestias, privilegijos. Saugumo aparato
lojalumas reimui priklauso nuo reimo saugumo aparatui skiriamo finansavimo, saugumo kadrams skiriam pozicij, daniausiai priklausani nuo
prezidento arba jo artimos aplinkos asmenins valios, ir asmenini ryi su
auktais reimo pareignais ir prezidentu. inoma, visada galima panaudoti
jg, tikinant opozicij bendradarbiauti. Jgos naudojimas nebtinai yra efektyvus, nes nemanoma sukontroliuoti visos visuomens, ypa interneto amiuje. Be to, siekis utikrinti vis lojalum gali bti labai brangus. Ypa jeigu
tos paskatos teikiamos ne tik individualiai i autoritarinio lyderio kiens, bet
tam suteikiama teisin forma, t. y. tokie santykiai institucionalizuojami. Pavyzdiui, per teisines reformas ir nedemokratinius rinkimus usitikrinamas
kontroliuojamas parlamentas, o per tai ir t institucij, kurios turi teis naudoti jg, kontrol.
Kalbant apie finansavim, vieojoje erdvje informacijos apie Baltarusijos jgos ir karinms struktroms skiriamas las i esms nra. Tokia egzistuojanti, jei taip galima sakyti, dm udanga prisideda prie institucij
tarpusavio konkurencijos dl skiriam resurs ilaikymo, o per tai usitikrinamos ir institucij lojalumas. Pavyzdiui, kariuomens finansavimas vairi informacini altini duomenimis siekia apie 1,21,4 proc. alies BVP, kas sudaro
apie 550,1 mln. JAV doleri kasmet77.
Bekus N., Struggle over Identity. The Official and the Alternative Belarussianness, Budapest, New York:
CEU Press, 2010, p. 105.
77
Shabanov V., Russia must finance the army of Belarus? Pravda.ru,
, http://english.pravda.ru/russia/politics/14-02-2012/120507-russia_belarus-0/, 14 02 2012, arba http://
www.nationmaster.com/country/bo-belarus/mil-military, 24 01 2014.
76

204
Pastebimas neymus karini pajg finansavimo majimas. Tiesa,
i tendencija pastebtina vertinant paprast kari atlyginimus. Pastaraisiais
metais algos vidutinikai siek vos 300 JAV doleri, o elitini pajg kariai
udirba iki 500550 JAV doleri. Greta oficialios algos (kaip ir daugelyje
valstybi) kariai gali naudotis kai kuriomis socialinmis garantijomis: nemokamas vieasis transportas, galimyb patekti be eils pas gydytoj arba
nemokamos studijos.
Baltarusijos visuomenje diskutuojama, kad milicijos darbuotoj atlyginimai siekia 550830 JAV doleri78. Taigi pradedani kari ir VRM struktros darbuotoj algos yra panaios, suprantama, sunku tiktis kad saugumo
struktr atlyginimai bt vieai skelbiami ar inomi. Taiau yra manani,
kad jie galt bti didesni nuo dviej iki keturi kart u anksiau mintas
sumas. Taigi kalbant apie finansines paskatas darbuotojams, neatsivelgiant
bendr skiriam sum konkreiai institucijai, galima bt kelti prielaid, jog
iuo poiriu jos panaios verts, o tai tik dar vienas elementas, kuris prisideda
prie tarpinstitucins ir asmenins konkurencijos.
Vis tik reikt turti omenyje, kad milicijos ar net ir speciali pajg finansavimas VRM sistemoje nereikalauja tiek ilgalaiki ir nuolatini investicij
kaip karins pajgos, kuri modernizacija btina ne tiek dl reimo ilaikymo,
kiek dl tiesiogins j funkcijos vykdymo alies gynybos utikrinimo79.
inant korupcijos, lyg Baltarusijoje, akivaizdu, kad investicijos technologijas
yra irgi puiki paskata bent jau karini pajg vadovybei demonstruoti savo
lojalum.
Antra, jgos naudojimas ir saugumo struktr centralizacijos aspektas.
Siekiant parodyti bent fasadin legitimum, teis keisti statymus, reguliuojanius i institucij veikl, turi ir parlamentas. Taiau nuo 2004 m. parlament
nebepatenka nei vienas opozicins partijos atstovas. Kita vertus, prireikus, prezidentas turi teis leisti statymo gali turinius teiss aktus. Pavyzdiui, nusta , , 2014 01 12, Slando.by. http://minsk.mn.slando.by/
rabota/ohrana-bezopasnost/, 24 01 2014,
500 , 5min.by, http://5min.by/news/milicioneri-zarabativajut-svishe-500-dollarov.html,
24 01 2014.
79
Reikia turti omenyje, kad Baltarusijos karinis-pramoninis kompleksas sudaro labai didel alies
ekonomikos dal (spjama, kad sovietmeiu tai sudar apie 70 proc. visos ekonomikos, dabar gerokai
maiau), o i biudeto subsidij skiriama jam ilaikyti daugiausia (iek tiek daugiau skiriama tik statyb
sektoriui). Baltarusijos karin pramon gamina keliais kartais daugiau produkcijos nei reikia jos gynybai,
dl to ir susidaro tokios subsidijos, taiau tas subsidijas nutraukus grst ne tiek nelojalumo reimui problema dl t gamykl vadovybs nuomons, kiek socialinis sprogimas panaikinus tuos tkstanius darbo
viet. i problema bt politikai sunkiai veikiama. Isamiau: Legvold R., Wallander C., eds., Swords and
Sustenance: The Economics of Security in Belarus and Ukraine, Cambridge, Massachusetts: MIT Press, 2004,
p. 131133.
78

205
tyti grietesn interneto vartotoj prieir, kuri daniausiai inaudojama kaip
rodymas teismuose prie opozicijos aktyvistus80. Saugumo sistemos kontrols
centralizacija reikia, kad sprendim primimo prasme dominuoja vienas lyderis, kurio sprendimu gali bti koreguojamas visos sistemos darbas. iuo atveju,
sprendim primimas vyksta santykinai sklandiau ir operatyviau nei kitokio
pobdio kontrols atveju, be to, tokio pobdio subordinacija lemia, kad kiekvienas saugumo sistemos subjektas yra tiesiogiai pavaldus vienam galios centrui, tai daro efektyv sistemos funkcionavim.
Treia, pervelgus mint institucij funkcijas, akivaizdu, kad sutampa, netgi atsikartoja. Masini protest metu stebtojams danai sunku atskirti,
kurios institucijos specialios paskirties padalinys yra galiotas veikti. Arba prireikus visos vidaus pajgos dislokuojamos vienu metu, kaip pavyzdiui, atsitiko per 2006 m. per prezidento rinkimus. Manytina, kad funkcij sutapimas
reikalingas tiek operatyviam pajg veikimui utikrinti, tiek galimam kuri
nors pajg maito prie vadovyb arba reimo vadovus neutralizavimui, pavyzdiui, kuriai nors pajg grandiai arba visoms pajgoms atsisakius vykdyti
tiesioginius valdios nurodymus.
Ketvirta, vidaus saugum turinios utikrinti institucijos yra sukartintos. Specialieji padaliniai, net ir tie, kurie utikrina viej tvark pramogini
rengini metu, turi teis naudoti karin ekipuot. Jau nekalbant apie tai, kad
gerai ginkluotos vidaus pajgos yra pagrindiniai didesni Baltarusijos opozicijos akcij nuolatiniai palydovai. 2005 m. Baltarusijos parlamentas prim
Vidaus reikal ministerijos pajg statym, kuris aikiai suteikia galiojimus
vidaus pajgoms isklaidyti antivyriausybines demonstracijas. Be to, Parlamentas suteik prezidentui iimtin teis sakyti alies pajgoms naudoti ginklus ir kit karin rang vieajai tvarkai utikrinti81. Taip pat buvo apribota
statutini pareign galimyb atsisakyti vykdyti sakym, pavyzdiui, auti.
Apibendrinant, Baltarusijos reimas ir saugumo sistema yra glaudiai
susij. Reimas grietai kontroliuoja saugumo aparat per paskatas ir centralizuot tiesiogin saugumo struktr valdym. Jei nebt grietos kontrols,
reimas nesugebt panaudoti saugumo struktr savo tikslams gyvendinti,
taigi susidurt su stabilumo nepakankamumu. Baltarusijos saugumo pajg
valdymas, struktra (sukarinimas) ir funkcij sutapimas leidia operatyviai
reaguoti krizes ir vykdyti duotas uduotis i vieno galios centro. Btent iuo
galios centru yra prezidento asmenyb, kuri per vairias formalias ir neformaChavusu Y., Soon there will be less privacy in Belarusian internet, Bell: Belarus Info Letter. Issue 3(13),
April 2010, p. 2.
81
Burger, Ethan S., Minchuk V., (r. 19 inaa) p. 34.
80

206
lias praktikas nustato savo galios ribas. Teisins ribos autoritarinje politinje
sistemoje turi tendencij irti ir susilieti su konkretaus asmens vaizdiu. Tokiais atvejais asmuo, esantis valdioje, palaipsniui pakeiia statymus82.

4. Visuomens kontrol: jgos naudojimas ir kiti bdai

2000 m. Baltarusijoje, kaip ir Ukrainoje, visuomen labiausiai pasitikjo
banyia ir kariuomene. iomis institucijomis pasitikjimas virijo 20 proc.,
o nepasitikjimas policija siek 40 proc. Baltarusijoje ir 50 proc. Ukrainoje83.
Esant tokiam santykinai nepalankiam vertinimui t institucij, kurios
atsako u viej ir piliei saugum ir utikrina reimo saugum, btinas
ir kitas institucinis tinklas ne tik oficiali valdios vertikal, kad visuomen
pasitikt paiu reimu.
Institucin sistema padedanti utikrinti reimo ilgalaikikum, kaip
minta nebtinai yra formali. i funkcij tikinant ar priveriant visuomens
grupes elgtis vienaip ar kitaip gali atlikti ir su jgos struktromis tiesiogiai nesusijusios institucijos. Prieingai, siekiant legitimumo paprasiau yra inaudoti
neformalias struktras, kurios ne tik tiesiogiai motyvuoja visuomen, bet ir
gali veikti kaip paramos tinklas formalioms institucijoms.
Be vietimo sistemos, kuri padeda formuoti sovietini ar panslavistin
identitet, Baltarusijos valdantysis reimas yra usitikrines ir iniasklaidos
monopoli. Didiausio alies dienracio Sovetskaja Belarus Belarus Segodnia tiraas siekia 550 tukst., o visoms valstybinms iniasklaidos priemonms 2006 m. i alies biudeto buvo skirta net apie 50 mln. doleriu84. Pasak nepriklausomos Baltarusijos urnalistu asociacijos, alyje liko vos 16
registruotu nepriklausomu laikraci, raanci visuomeninmis ir politinmis
temomis, kuriu bendras tiraas nesiekia 250 tukst. egzempliori. Be to, dauguma j nra itraukti i prenumeruojamu leidiniu sara, todl praktikai neturi
galimybi usitikrinti skaitytoju. Dalies j rekomenduojama nepardavinti
valstybinse parduotuvse, spaudos kioskuose ir pan. Kita vertus, tokios darbo
salygos turtu buti paistamos visoms buvusioms sovietinio bloko valstybms.
Sovietmeciu samizdatas (namu salygomis spausdinama informacija), pavyzdiui, Lietuvoje veik pakankamai skmingai. Taciau, kaip parod 2006 ir 2010
Bekus N., Struggle over Identity. The Official and the Alternative Belarussianness, Budapest, New York:
CEU Press, 2010, p. 105.
83
Fritz V., (r. 8 ina) p. 221.
84
?, Charter 97, 05 23 2013, http://www.charter97.
org/bel/news/2006/05/23/pressa, 03 09 2013.
82

207
m. prie prezidento rinkimus vykusi informacin kampanija, Baltarusijoje
toks iniu perdavimo budas nra ipltotas, nra nei numanomo skaitytoju
tinklo, nei potencialiu platintoju sarao.
Kontroliuojama iniasklaida yra tik vienas elementas. Kontroliuojama
arba, galima sakyti, tinkamai sukurta pilietin visuomen yra dar svarbiau.
Baltarusijoje veikia sovietmeio pavadinim ilaikiusi pionieri organizacija,
kuriai priklauso praktikai visi moksleiviai ir Baltarusijos respublikin jaunimo sjunga (BRSM). Jai priklauso tkstaniai jaun moni, ypa student.
Priklausomyb ioms organizacijoms yra savanorika, taiau realiai nepriklausydamas kuriai nors i j moksleivis ar studentais rizikuoja gauti emesnius
paymius, ar net nuogstaujama, kad gali nukentti tvai, kurie nenori atinkama ideologija auklti savo vaik. Maa to, abi organizacijos visuomenje yra
suprantamos ir priimamos kaip informacijos surinkimo ir perdavimo atitinkamoms institucijoms struktros.
BRSM skiriamas itin geras finansavimas. Teigiama, kad BRSM 2011 m.
gavo 6,6 mln. doleri ir tai sudar 98 proc. vis jaunimui skirt l85.
Valdantysis rezimas, kitaip nei tiktsi institucionalizmo teoretikai,
nesisteng kooptuoti esam vis dar aktyvi visuomens grupi. Sptina, kad
paprastumo dlei vietoje deryb su iomis grupmis ar bandymo tikinti, reimas tiesiog sukr itis sau lojali organizacij grandin panaiais ar net
identikais pavadinimais kaip tos organizacijos ar visuomens grups, kuriu
ideologija yra visuomenei zinoma, suprantama ir galet pasirodyti patraukli,
pavyzdziui, Baltarusijos komunistu partija, Baltarusijos vaiku ir jaunimo organizacij tarybos (RADA), Baltarusijos rasytoju sajunga, profsjungos. Visais
atvejais, buvo ikurti valdziai lojalus si organizacij antrininkai, uztikrinant,
kad bent keletas zmoni pereis i senosios partijos i naujaj ir stai jums demokratija: nepatenkinti isejo, sukur nauja partija, o senoji partija nebepajegia
vykdyti savo veiklos ir laipsniskai nyksta, o radus teisiniu priekabiu, jos veikla
sustabdoma ar uzdraudziama. ios organizacijos ne tik, kad lovina vadov,
bet ir pasiteisina u j, jeigu yra reikalas. Pavyzdiui, Lukaenkai nepagarbiai
atsiliepus apie Baltarusijos literatr, lojalios raytoj sjungos vadovas paaikino, kodl alies raytojai nra nieko pasiek.
Norint, kad pakankamai institucij konstatuot reimo legitimum,
tuo metu, kai Baltarusijos opozicija rinko bendr kandidat prie 2006 m.
rinkimus, pagrindinje Minsko salje vyko Visos Baltarusijos susirinkimas,
kuris, kaip savotikas Soviet Sjungos partinis suvaiavimas, nustat artimiausio penkmeio alies vystymosi tikslus. Toks visos Baltarusijos vairi reRyhor Astapenia, Lukashenkas Youth Belarus Digest, 19 September 2012, http://belarusdigest.com/
story/lukashenkas-youth-11229, 03 09 2013.
85

208
gion, skirting profesij, mokslo staig, moni atstov susitikimas suteikia
prierinkimin auditorij prezidentui, tuo paiu bendru sutarimu priimami
sprendimai utikrina reimo teistum, ideologin tstinum. Tokiuose visuotiniuose suvaiavimuose atstovaujamos ir karins pajgos, ir saugumo tarnybos ir visos jos gauna uduotis, ne tik kaip kasdien i prezidento, bet ir i daugiau kaip dviej tkstani atstov.
Apibendrinus, valdios vertikal Baltarusijoje nebt pilna, jeigu nesiremt neformaliomis struktromis vis pirma, lojaliomis nevyriausybinmis organizacijomis. Visa tai padeda ne tik kaupti informacij, veikia prevencikai kaip perspjimo sistemos, bet taip pat yra ir spaudimo priemon pritarti
reimo politikai.

Ivados
Straipsnyje analizuojama kaip kariuomen ir kitos Baltarusijos saugumo architektr sudaranios institucijos gali paveikti reimo stabilum. Daugiausiai dmesio skiriama institucinei analizei kaip ir kodl apibriamos kariuomens ar saugumo institucij funkcijos, kurios i j yra formalios, kurios
neformalios, kokios neformalios institucijos ar organizacijos prisideda prie
formalij institucij pastang utikrinti reimo stabilum.
Tam, kad ilaikyt ne tik visuomens lojalum reimui, bet ir pai institucij lojalum reimui, Lukaenka naudoja kelis instrumentus institucionalizuodamas savo gali. Pirma, utikrina asmenin konkurencij tarp saugumo
institucij vadov ir j priklausomyb nuo prezidento institucijos per kiimsi
personalo politik, vadov skirim, i institucij finansavimo nustatym. Antra, stebima tarpinstitucin konkurencija, nes bent keli j funkcijos persidengia ar net yra tapaios. Treia, visos saugumo tarnybos yra militarizuotos ir
centralizuotos. Prireikus pats prezidentas tiesiogiai gali imtis vadovauti joms.
Nesant grietos kontrols reimas nesugebt panaudoti saugumo
struktr savo tikslams gyvendinti, taigi susidurt su stabilumo nepakankamumu. Baltarusijos saugumo pajg valdymas, struktra (sukarinimas) ir
funkcij sutapimas (btinas galimo maito kurioje nors i pajg grandi kilimui neutralizuoti) leidia operatyviai reaguoti krizes ir vykdyti duotas uduotis, nepaisant j pobdio, i vieno galios centro. Btent iuo galios centru
yra prezidento asmenyb, kuri per vairias formalias ir neformalias praktikas
nustato savo galios ribas. Teisins ribos autoritarinje politinje sistemoje turi
tendencij irti ir susilieti su konkretaus asmens vaizdiu. Tokiais atvejais as-

209
muo esantis valdioje palaipsniui pakeiia statymus .
Kuriant valdios vertikal reimo ilikimui didiausi svarb turi KGB
ir VRM. Taiau i valdios vertikal nebt pilna, jeigu nesiremt neformaliomis struktromis vis pirma, lojaliomis nevyriausybinmis organizacijomis.
Visa tai padeda ne tik kaupti informacij, bet veikia prevencikai kaip perspjimo sistemos, bet taip pat yra ir spaudimo priemon pritarti reimo politikai.
KGB ir VRM pavaldume esanios milicija ir vidaus pajgos yra pagrindins
tvark alies viduje utikrinanios institucijos, kuriomis kliaujasi reimas. ios
struktros kontroliuoja surenkam informacij, turi galimybes sulaikyti ir kalinti nelojalius asmenis, naudoja psichologinio spaudimo priemones.
Baltarusijoje kariuomen tiesiogiai nedalyvauja gyvendinant visuomens
saugumo ir vieosios tvarkos utikrinimo funkcijas. Masini protest ar reimo
opozicijos atvilgiu kariuomen ilieka neutrali. Reimo stabilumo atvilgiu, karins pajgos atlieka simbolin ideologin funkcij, kitaip tariant, pateikia pavyzd, kaip turi elgtis tikri alies patriotai, ypa rinkim metu. Kartu kariuomen naudojama tvirtinant tam tikr Baltarusijos geopolitin tapatyb.
Reimo stabilumui svarbus faktorius Rusijos ir Baltarusijos karinio
aljanso formavimas, atliekantis trejop funkcij: pirmoji atgrasymo nuo Vakar saugumo struktr; antroji geopolitins tapatybs formavimo ir reimo
legitimacijos; treioji finansinio reimo stabilumo.
86

2014 m. sausis

Bekus N., Struggle over Identity. The Official and the Alternative Belarussianness, Budapest, New York:
CEU Press, 2010, p. 105.
86

Nacionalinio
saugumo
aspektai

213
Asta Maskalinait

Baltijos gynybos koledas

Noras pasidalyti nat su partneriais?

Lietuvos sprendimo vadovauti Provincijos
atkrimo grupei Afganistane vertinimas
Straipsnyje aptariamos natos pasidalijimo sprendim aljanse teorijos ir jomis remiantis vertinamas Lietuvos sprendimas vadovauti Provincijos atkrimo grupei (PAG) Afganistane. Literatroje
vardijami keli veiksniai, darantys tak tokiems sprendimams. Juos galima sugrupuoti sisteminius ir vidinius. Tarp pirmj iskirtini grsms suvokimas, priklausymas nuo aljanso, vidin aljanso politikos dinamika, o tarp antrj nagrintini tokie elementai kaip valstybs autonomija, elito
konsensusas, vykdomosios valdios manevr laisv, biurokratin politika ir organizacij interesai,
strategin kultrairvalstybs identitetas. Straipsnyje daroma ivada, kad dalyvavim paiose NATO
tarptautini saugumo paramos pajgose paaikina sisteminiai veiksniai, tokie kaip priklausomyb
nuo Aljanso, o Lietuvos sprendim prisiimti atsakomyb vadovauti PAG geriausiai paaikina tuo
metu susiklosiusios strategins kultros ypatybs ir biurokratins politikos veiksniai.

vadas
Po Ukrainos vyki 2014 m. pradioje iaurs Atlanto sutarties organizacija pradeda nauj istorijos etap. Rusijos agresija atgaivino senj organizacijos
paskirt jos narms tebeanalizuojant pastarj dvideimties met patirt. Karinms pajgoms besiruoiant palikti nesvetingus Afganistano kalnus, netrksta
bandym vertinti didiausio operacinio ir turbt strateginio ikio1 nulemt
patirt. Diskusijose ne tik vertinamas is konkretus konfliktas, bet ir keliamas
klausimas, ar NATO ir toliau gali bti gyvybinga saugumo organizacija.
Suprantama, toki klausim buvo kil ir anksiau, netgi bta teigini,
kad NATO ilikimas ir evoliucija po altojo karo pabaigos yra pagrindinis
akademins tarptautini santyki disciplinos tyrim klausimas.2 Tai, kad orDr. Asta Maskalinait Baltijos gynybos koledo vyr. dstytoja. Adresas: Baltic Defence College, Riia 12,
51013 Tartu, Estonia, tel.: 8-620-14632, el.p.: asta.maskaliunaite@baltdefcol.org
1
Norton-Taylor, R. NATO will be in Afghanistan for years, says military chief . The Guardian, 23 February, 2006.
2
Behnke, A. NATOs Security Discourse After the Cold War. Representing the West. London: Routledge,
2013, p.1.
*

214
ganizacija iliko, kai dingo prieastis, dl kurios ji buvo kurta, atrod esant geras rodymas, jog socialini konstruktyvist poiris tarptautinius santykius
yra pagrstas,3 o realizmo paradigmos atstovams NATO egzistavimas tapo tarsi
gyvu priekaitu4.
Karas Afganistane nuolat atsidurdavo i debat centre.5 Operacija
danai buvo vadinama gyvybikai svarbia ir buvo pabriama, kad Afganistanas yra NATO patvarumo ir ateities svarbos (arba nesvarbumo) testas. Taigi, artjant operacijos pabaigai prasidjo ne tik paios organizacijos prasms
paiekos, bet ir partneri tarpusavio kaltinimai, kad vieni ar kiti nepakankamai prisidjo prie svarbaus reikalo. Kol europieiai tyliai murma apie tiksliai
apibrt siekini nebuvim ir nepakankamai aik veiksm konflikto zonoje
plan, balsai i kitos Atlanto puss perspja apie europiei sjunginink trkumus, irykjusius Afganistane. JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas
visai nediplomatikai tai pasak savo kalboje gynybos ministrams:
Anksiau a atvirai nerimavau, kad NATO virsta dviej lygi aljansu, pasidalijs narius, kuri specializacija velnios humanitarins, pltros, taikos palaikymo ir kalbjimo uduotys, ir tuos, kurie vykdo iurkias kovines misijas. Tuos, kurie nori ir gali
mokti savo dal ir vykdyti aljanso sipareigojimus, ir tuos, kurie naudojasi narysts aljanse privilegijomis ar tai bt saugumo garantijos, ar vieta prie bendro stalo tabe,
bet nenori prisiimti rizikos ir ilaid. Tai jau nebra abstraktus nerimas dl ateities. Mes
taip gyvename jau iandien.6

Taigi, kas ir kaip prisideda prie karini operacij, vl tapo labai svarbiu politins darbotvarks klausimu. Gynybos biudetams visose NATO alyse majant, saugumo padalijimo problema, atrodo, vl gauna svarb. Todl
natos pasidalijimo debatai svarbs ne tik mokslininkams, bet ir praktikams.
iame darbe pasinaudojant natos pasidalijimo debat valgomis analizuojamas maos alies sprendim primimas. Straipsnyje nagrinjama vienos
i naujj NATO nari, Lietuvos, sprendimas vadovauti provincijos atkrimo grupei (toliau PAG) Afganistano Goro provincijoje. Taip pat siekiama
vertinti, kuo tokia analiz galt prisidti prie natos pasidalijimo dinamiios srities darbais pabriamas NATO virtimas saugumo bendruomene (r., pvz., Adler, E., Barnett
M., eds. Security Communities. Cambridge: Cambridge University Press, 1998) ir aljansas vertinamas per
identiteto formavimo prizm (pvz., Risse-Kappen, T. Collective Identity in a Democratic Community:
The Case of NATO. In Katzenstein, P., ed. The Culture of National Security. Norms and Identity in World
Politics. New York: Columbia University Press, 1996).
4
r., pvz., Waltz, K. NATO expansion: a realists view. Contemporary Security Policy, 2000, Vol.21.
5
Verta paminti, kad nuo pat sukrimo buvo baiminamasi dl NATO lugimo. Kaip rao Wallace Thies,
Pavelg aljanso istorij, sunkiai rastume metus, kuriais nebuvo paplitusios kalbos, kad jis atsidr
krizje ar bent jau buvo pakriks (Thies, W. Why NATO endures? Cambridge: Cambridge University
Press, 2009, p.1).
6
Gates, R. The Security and Defence Agenda (Future of NATO). 10 June 2011. http://www.defense.gov/
speeches/speech.aspx?speechid=1581 (accessed 05 05 2013).
3

215
kos paaikinimo saugum kurianioje organizacijoje, tokioje kaip NATO. Tuo
tikslu pirmiausia aptariama, kaip natos pasidalijimo klausimas traktuojamas
literatroje, ir apibdinamos pagrindins teorins kryptys ioje srityje. ioje
dalyje iskiriami pagrindiniai literatroje analizuojami sisteminiai ir vidiniai
veiksniai, o jos pabaigoje nurodomi aspektai, kuriais remiantis bus analizuojamas io sprendimo primimas. Antrojoje straipsnio dalyje, pasinaudojant
teorinmis valgomis, analizuojamas Lietuvos sprendimo primimo procesas, nuveds PAG. is atvejis ypa domus, nes vadovaudama PAG Lietuva
prie karins operacijos prisidjo beveik perengdama savo galimybi ribas,
tad elgsi prieingai, nei numatyta kai kuriomis teorinmis valgomis. ioje
dalyje aptariama, k iame sprendimo primimo procese reik tokie i teorins literatros iplaukiantys sisteminiai elementai kaip grsms suvokimas,
priklausomyb nuo aljanso ir su tuo susijs aljanso politikos spaudimas. Antra,
apvelgiami vidiniai sprendim primimo elementai, tokie kaip vykdomosios
valdios veikimo laisv, elito konsensusas, biurokratin politika ir strategin
kultra. Daroma ivada, kad nors priklausomyb nuo aljanso paaikina pat
dalyvavim operacijoje, norint suprasti io dalyvavimo pobd btina atkreipti
dmes vidinius veiksnius.

1. Natos pasidalijimo sprendim aikinimai

Natos pasidalijimas apibriamas kaip ilaid ir rizikos pasidalijimas
tarp grups nari siekiant bendro tikslo.7 io termino itakos slypi Mancuro
Olsono kolektyvinio veiksmo teorijoje.8 Dabar jau klasikiniame veikale Kolektyvinio veiksmo logika9 Olsonas teig, kad kokiai nors grupei bandant sukurti viej gryb pradeda veikti vidin kolektyvinio veiksmo logika, kuri
formuoja bendravim grups viduje ir gali turti takos paiam kolektyvinio
veiksmo rezultatui. Dauguma viej grybi yra neiskirtins (t. y. kai jos
sukuriamos, jomis gali naudotis bet kas pvz., nutiestu keliu) ir nekonkurencingos (t. y. kai jas naudoja vienas asmuo, jos netampa neprieinamos kitam
pvz., tuo paiu keliu gali vaiuoti tkstaniai main). Tai reikia, kad grupei
nusprendus sukurti toki gryb jos nariai turi daug paskat nevykdyti savo
sipareigojim, zuikiauti (angl. free-ride), galvodami, kad vieoji gryb vis
vien bus sukurta ir be j pagalbos. Pats Olsonas su kolega Robertu ZeckhauseForster, P.K., Cimbala, S. The US, NATO and Military Burden-Sharing. London: Frank Cass, 2005, p.1.
Ibid., p.9.
9
Olson, M. The Logic of Collective Action: Public Goods and the Theory of Groups. Cambridge, MA: Harward University Press, 1965.
7
8

216
riu pritaik i teorij ir aljans politikai.10 J pagrindinis argumentas organizacijos, tokios kaip NATO, kuria grynj viej gryb (saugum) ir susiduria
su situacija, kurioje maieji inaudoja didiuosius, nes didiosios alys prisideda neproporcingai daug, o maosios zuikiauja.
ie argumentai danai pasikartoja diskutuojant apie NATO ali karines
ilaidas (k galima pastebti jau i vade mintos Gateso kalbos). Akademinje bendruomenje Robertas Kaganas teig, kad JAV kuria global stabilum
be jokios pagalbos i savo europiei sjunginink11, o Rajano Menono nuomone, JAV turt i viso pamirti NATO, Japonij ir Piet Korj, nes jos tik
daug kainuoja ir maai prisideda prie JAV interes gynimo12. Pagaliau iek tiek
velnesnis yra Stepheno Cimbalos ir Peterio Forsterio argumentas: jie teigia,
kad JAV visada prisiima gerokai didesn tarptautin ir vidin politin rizik
dislokuodamos savo karius usienyje, palyginti su sjungininkais.13
Kita vertus, nemaai darb neigiama mintis, kad JAV partneriai NATO
neprisideda prie saugumo krimo. Pavyzdiui, Jasonas Davidsonas, ianalizavs eis konfliktus, kuriuose amerikieiai dalyvavo po Vietnamo karo, rod,
kad sjungininkai prisidjo daugiau, nei leist manyti i teorija ar politik pareikimai. I ties sjungininkai danai prisidjo kariais, kai bt galj laisvai
zuikiauti pasikliaudami amerikiei karine galybe, o tai, pasak autoriaus,
yra tikra teorin ir politin msl.14 Ta pati mintis ireikiama ir dviejuose
svarbiuose straipsniuose, formuojaniuose iuolaikinius natos pasidalijimo
debatus. Viename i j Bennettas ir kolegos paymjo, kad daug ali sutiko
prisidti prie koalicijos pastang operacijoje Audra dykumoje, nors to daryti karine prasme nebuvo btina15, o Auerswaldas parod, jog sjungininkai i
ties daug prisidjo Kosovo kampanijoje 1999-aisiais16.
Tad kodl alys nusprendia dalyvauti operacijose ir kartu neti nat
koalicijoje? Ida Oma savo apvalginiame straipsnyje, kuriame aptariama natos pasidalijimo literatra, iskiria teorijas, kuriose koncentruojamasi sisteminius bei vidinius veiksnius, ir kompleksines teorijas, kuriose ie lygiai integruojami. Pirmosios teorijos, kuriose aptariamas grsmi balansavimas ir
Olson, M., Zeckhauser, R. An economic theory of alliances. Review of Economics and Statistics, 1966.
Kagan, R. Of Paradise and Power: America and Europe in the New World Order. New York: Vintage
Books, 2004.
12
Menon, R. End of Alliances. Oxford: Oxford University Press, 2007.
13
Forster, P.K., Cimbala S. (inaa 7).
14
Davidson, J. Americas allies and war: Kosovo, Afghanistan and Iraq. New York: Palgrave MacMillan,
2011, p.5.
15
Bennett, A., Lepgold, J.,Unger, D. Burden-sharing in the Persian Gulf War. International Organization,
1994, Vol.48, No.1.
16
Auerswald, D. Explaining wars of choice: an integrated decision model of NATO policy in Kosovo.
International Studies Quarterly, 2004, Vol.48.
10
11

217
priklausomyb nuo aljanso. Antrosios paaikinimai, grindiami valstybs
autonomija ir vieosios nuomons galia, biurokratine politika ir strategine
kultra.17 Toliau skyriuje bus remiamasi iuo modeliu ir siekiama isiaikinti,
kokie veiksniai turt bti vertinami, nustatant vienos ar kitos alies natos
pasidalijimo sprendimus.

1.1. Sisteminiai veiksniai, lemiantys natos pasidalijimo

sprendimus
Nykas Hynekas ir Peteris Martonas18, panaiai kaip Oma, iskiria du
sisteminius natos pasidalijimo karinse operacijose veiksnius. Pirmasis tai
grsms balansavimo hipotez, pagrsta Stepheno Walto knygoje Aljans
itakos19 isakytomis mintimis, kad alys balansuoja ne prie kit ali gali,
bet prie bendrai jauiamas grsmes. Taip pat Cimbala ir Forsteris rao, kad
valstybi noras prisiimti kolektyvins intervencijos nat yra tiesiogiai proporcingas j grsms suvokimui.20 Vis dlto, nors i hipotez buvo patvirtinta
Audros dykumoje atveju, kur analizavo Bennettas ir kolegos21, ji nepaaikino ali dalyvavimo Kosovo kampanijoje22 ar Afganistano misijoje23.
Antrasis veiksnys priklausomybs nuo aljanso arba aljanso svarbos
hipotez geriau padeda suprasti valstybi indl aljanso operacijas. ios hipotezs itakos klasikinis Glenno Snyderio veikalas24, kuriame jis teig, kad
valstybs aljansuose susiduria su dviem dilemomis: pakliti spstus (angl.
entrapment), kai yra traukiamos konfliktus, kurie joms nerpi, ir bti apleistoms (angl. abandonment), kai sjungininkai nesuteikia pagalbos kilus
grsmei. Kuo labiau alis priklausoma nuo aljanso, tuo didesn rizika bti apleistai, o ne pakliti spstus.
Sarah Kreps nurodo, kad vieoji nuomon alyje yra nesvarbi priimant
sprendimus didinti arba mainti kari skaii operacijoje ir negali bti valstybs elges aljanse lemiantis veiksnys. Ji teigia, kad Afganistano atveju vidin
ali, dalyvaujani NATO tarptautini saugumo paramos pajg (toliau
Oma, I.M. Explaining states burden-sharing behaviour within NATO. Cooperation and Conflict, 2012.
Hynek, N., Marton, P. Introduction. What makes coalitions s/tick? In Hynek, N., Marton, P., eds. Statebuilding in Afghanistan. Multinational contributions to reconstruction. Marton. London: Routledge, 2012.
19
Walt, S. The origins of alliances. New York: Cornell University Press, 1987.
20
Forster, P.K., Cimbala, S. (inaa 7), p.27.
21
Bennett, A., Lepgold, J., Unger, D. (inaa15).
22
Auerswald, D. (inaa 16).
23
Hynek, N., Marton, P. (inaa 18).
24
Snyder, G. 1984. The security dilemma in alliance politics, World Politics, 1984, Vol. 36, No.4.
17
18

218
TSPP) operacijoje, sprendim primimo dinamika gali bti apibdinta kaip
elito konsensusas, didele dalimi sukuriamas sisteminio spaudimo bendradarbiauti, kuris padidina reputacines pasitraukimo ilaidas ir todl pat
pasitraukim padaro maai tiktin.25 Taigi matome, kad daugumoje karius
siuntusi valstybi visuomens parama misijai Afganistane buvo labai maa
visu jos nagrinjamu laikotarpiu (20062010), bet kartu alys vis didino savo
kari skaii operacijoje ir palaipsniui atsisak nacionalini apribojim savo
veiksmams.26

1.2. Vidiniai veiksniai, lemiantys natos pasidalijimo

sprendimus
Bennettas ir kolegos iskyr du pagrindinius vidinius veiksnius, nulemianius sprendimus dl alies dalyvavimo karinse operacijose: valstybs
autonomija bei visuomens parama ir biurokratin politika. Jie teig, kad valstybs noriau prisideda prie operacij, kai turi visuomens param ir kai j
vykdomoji valdia yra maiau institucikai apribota, palyginti su tomis, kuri vykdomoji valdia yra silpnesn ir maiau autonomika.27 Nors Bennettas
ir kolegos rado hipotez patvirtinani fakt 1991 m. Persijos lankos karo
kontekste, Sarah Kreps mintame straipsnyje rod, kad visuomens nuomons svarba yra perdta. Jos teigimu, pagrindinis tokius sprendimus lemiantis
veiksnys yra elito konsensusas dl usienio politikos. Vyriausybs alyse, kuriose toks konsensusas egzistuoja, pagal i teorij neturi ko bijoti dl savo
sprendim dalyvauti ekspedicinse operacijose, nes opozicija irgi pripasta
tas paias vertybes ir rinkimuose valdaniosios partijos nra baudiamos u
param nepopuliariam karui.28 Davidsonas taip pat nurod, kad opozicijos poiris kariuomens dislokavim ar konkreias operacijas yra pats pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar visuomens nuomon yra svarbi rinkimams29 ir ar
svarbi visuomens nuomon apie kar.
Antrasis vidinis veiksnys biurokratin politika reikia, kad indlio dydis ir pobdis priklauso nuo pagrindini vykdomosios valdios atstov
vaidmens ir takos aukiausiems biurokratiniams veikjams.30 Pasinaudojant
Kreps, S. Elite Consensus as a Determinant of Alliance Cohesion: Why Public Opinion Hardly Matters
for NATO-led Operations in Afghanistan. Foreign Policy Analysis, 2010, Vol. 6, p.202.
26
Ibid.
27
Bennett, A., Lepgold, J., Unger, D. (inaa 15).
28
Kreps, S. (inaa 25).
29
Davidson, J. (inaa14), p.19.
30
Bennett, A., Lepgold, J., Unger, D. (inaa15), p.47.
25

219
Grahamo Allisono darbo valgomis, ia iskiriamos trys pagrindins hipotezs: pirma, vyriausybs veiksmai yra kompromis ir biurokratini deryb rezultatas; antra, veikj poiris priklauso nuo pozicijos (angl. where one stands
depends on where one sits), treia, biurokratini deryb rezultatas priklauso
nuo aukiausi pareign santykins biurokratins galios.32 Kadangi tokio
tipo tyrimas reikalauja supratimo apie ukulisinius pagrindini valstybs
sprendim primj santykius, ypa turint omenyje, kad pagrindiniai veikjai
nebtinai yra labiausiai matomi, io veiksnio svarba ir potencialas aikinant
sprendim primim yra sunkiausiai numanomas.
Dar vienas vidinis veiksnys strategin kultra. Strategin kultra suprantama kaip tam tikri bendri sitikinimai, normos ir idjos visuomenje,
leidiantys aikiai numatyti bendruomens pasirinkim ir veiksmus saugumo
ir gynybos politikos srityje.33 Nors kultra apskritai danai laikoma pernelyg plaiu kintamuoju, kad taigiai paaikint politikos reikinius, pastebima,
jog strategins kultros samprata gana gerai paaikina valstybi nor ir pasiryim vartoti jg bei j motyvus tai daryti. Pvz., vokiei nenoras naudoti savo
karines pajgas u Vokietijos rib danai aikinamas btent iuo kintamuoju.
Knygoje Strategins kultros Europoje Heiko Biehlis ir kolegos iskiria kelis elementus, kuriuos verta panagrinti, norint nustatyti alies strategins kultros pobd. Tarp j mintini tarptautins saugumo politikos ambicij lygis, vykdomosios valdios laisv priimant sprendimus, usienio politikos
orientacija ir noras naudoti karin gali.34 ie elementai kiek persidengia su
Bennetto ir jo koleg iskirtais vidiniais natos pasidalijimo veiksniais (pvz.,
vykdomosios valdios laisv gali bti vykdomosios valdios autonomijos, iskirtos Bennetto, sinonimas) ir taip pat naudotini natos pasidalijimo sprendim tyrimuose.
Tarp kit postpozityvistinse teorijose iskiriam veiksni galima paminti mint, kad diskursai yra svarbs priimant sprendimus, ar prisidti (arba
ne) ir kuo prisidti prie operacij. Pavyzdiui, Coker savo tyrime apie europiei karins galios naudojim NATO kontekste ir Europos demilitarizacijos pasekmes pabria dominuojanio diskurso svarb.35 Kita vertus, Behnke
analizuoja NATO nesugebjim perkurti Vakar identiteto kare prie teror,
31

Allison, G. Essence of decision: Explaining the Cuban Missile Crisis. Boston: Little, Brown, 1971.
Bennett, A., Lepgold, J., Unger, D. (inaa15), p.4748.
33
Biehl, H., Giegerich, B., Jonas, A. Introduction. In Biehl, H., Giegerich, B., Jonas, A., eds. Strategic Cultures in Europe. Security and Defence Policies Across the Continent. Potsdam: Springer, 2013, p.12.
34
Ibid, p.13.
35
Coker, Ch. Farewell to Arms: Europes meritocracy and the demilitarization of Europe. In Matlary
J.H., Petersson, M. NATOs European Allies. Military Capability and Political Will. Houndmills: Palgrave
Macmillan, 2013.
31
32

220
dl kurio organizacija tapo ne tokia darni ir dl ko kartais amerikiei sjungininkai nebuvo labai geranorikai nusiteik dalyvauti misijose, tokiose kaip
taikos palaikymas Afganistane.36

1.3. Kompleksiniai modeliai

Danielis Baltrusaitis savo darbe teigia, kad joks sprendim primimo
apraymas nebus isamus, jeigu neapims ir iorini, ir vidini veiksni.37 Oma
taip pat mano, kad kompleksiniai modeliai geriausiai paaikina ali sprendimus pasidalyti nat ir prisidti prie koalicijos karine ar finansine prasme. Jos
teigimu, ie modeliai nra elegantiki, taiau geriau atspindi sprendim primimo proceso realiame gyvenime sudtingum.38 Galima paminti keturis
tokius modelius. Bennetto ir koleg darbe nagrinjami penki veiksniai: trys
sisteminio lygmens (kolektyvinis veiksmas, grsms balansavimas ir priklausymas nuo aljanso) ir du vidinio (valstybs autonomija ir biurokratin politika). J teigimu, ioriniai veiksniai gerai paaikina pat sprendim prisidti, o
vidiniai veiksniai indlio pobd.39 Hynekas ir Martonas, tsdami Bennetto
ir koleg teorizavim, analizuoja grsms balansavim, santykin alies dyd
ir priklausym nuo aljanso kaip iorinius veiksnius, o vykdomosios valdios
manevro laisv ir organizacij, toki kaip kariuomen bei pagrindins valstybins staigos, interesus kaip vidinius veiksnius.40
Dar galima paminti du modelius: Auerswaldo model, apimant kolektyvin veiksm, grsms balansavim, viej nuomon ir valstybines institucines struktras (Auerswaldo nuomone, ie veiksniai kartu geriau paaikina
valstybi elges, nei paimti atskirai)41, ir Davidsono model, kuriame sujungiama aljanso vert (apibriama labai panaiai, kaip ir priklausomyb nuo aljanso), grsm nacionaliniams interesams ir prestiui, vieoji nuomon ir karo
taka rinkim rezultatams42. Davidsono nuomone, i veiksni kombinacija
taip pat gerai paaikina sprendimus dalyvauti arba nedalyvauti tarptautinse
karinse operacijose.43
Behnke, A. (inaa 2).
Baltrusaitis, D. Coalition Politics and the Iraq War: Determinants of Choice. Boulder, CO: First Forum
Press, 2010.
38
Oma, I.M. (inaa 17), p. 569.
39
Bennett, A., Lepgold, J., Unger, D. (inaa15).
40
Hynek, N., Marton, P. (inaa 18), p.14.
41
Auerswald, D. (inaa 16).
42
Davidson, J. (inaa14).
43
Davidson, J. (inaa14), p.171.
36
37

221
1.4. Veiksniai, galj turti takos Lietuvos sprendimui
vadovauti PAG Afganistane
I ios diskusijos aikja, kad galima iskirti kelet veiksni, potencialiai lmusi Lietuvos sprendim dalyvauti TSPP misijoje ir vadovauti PAG Afganistane. Remiantis aptarta literatra, galima iskirti sisteminius ir vidinius
veiksnius.
Svarbiausi sisteminiai veiksniai:
Grsms svarba. Hynekas ir Martonas teigia, kad grsms balansavimo
lygis gali paaikti i alies vieojo diskurso apie visuomens sveikat ir
nusikaltimus, susijusius su narkotik prekyba, kurios aknys Afganistane, ir supratimo apie terorizmo grsm.44 Taigi reikt itirti viej
diskurs apie ias dvi problemas ir vertinti grsms svarb bei galim
tak, priimant sprendim dalyvauti misijoje.
Priklausomyb nuo aljanso ir aljanso vert. Kiek aljansas vertinamas
alyje ir ar is vertinimas gali paaikinti Lietuvos sprendim kurti PAG?
Koks diskursas apie NATO vyrauja alyje?
Sisteminiai aljanso politikos veiksniai. Davidsonas iskiria grsm
prestiui kaip svarb veiksn valstybei nusprendiant dalyvauti operacijoje. Pasak jo, sprendimas suteikti karin param Jungtinms
Valstijoms galt prisidti prie alies prestio, o atsisakymas paremti
verst kitus manyti, kad alis arba nenori, arba negali dalyvauti kariniuose veiksmuose.45 Kreps taip pat mano, kad alys nepaliks savo
sjunginink misijose, tokiose kaip Afganistano, nes pasitraukimo
ilaidos ir stigma, kuri jis sukuria, yra pernelyg dideli.46 Kuo ilgiau
alys bendradarbiauja, tuo maiau tiktinas pasitraukimas i karini
misij, net jei yra spaudimas alies viduje nutraukti dalyvavim.
Vidiniai veiksniai:
Valstybs autonomija, elito konsensusas ir vykdomosios valdios manevro laisv. iuos tris veiksnius galima analizuoti kartu, nes skirtingais
odiais ireikiamos tos paios mintys. Pagrindinis klausimas, kur ia
galima kelti ar vykdomoji valdia yra apribota kit valdios ak, ar
ji turi didel autonomij ir nuo visuomens, ir nuo statym leidj? Ar
valdaniosios partijos rizikuoja pralaimti rinkimus, jeigu jos nesielgs
Hynek, N., Marton, P. (inaa 18), p.10.
Davidson, J. (inaa14), p.17.
46
Kreps, S. (inaa 25), p.202.
44
45

222
taip, kaip nori visuomen? Ar yra reikminga opozicija karins jgos
vartojimui ir iai konkreiai operacijai?
Biurokratin politika ir organizaciniai interesai. Kadangi takos proceso
baigiai gali turti ne tik aukiausi politiniai, bet ir biurokratiniai interesai bei derybos dl j, svarbu nagrinti lyg siekiant nustatyti, kaip
buvo priimtas sprendimas vadovauti PAG. Kokie kiti veikjai kartu arba
opozicijoje prie vykdomj valdi turjo takos iems sprendimams?
Kokia skirting biurokratini veikj svarba iame procese? Kas buvo
suinteresuotas PAG? Ir pagaliau, bet turbt svarbiausia, koks yra paios
kariuomens vaidmuo formuojant sprendim?
Diskursiniai ir strategins kultrosbeivalstybs identiteto paaikinimai.
Nors daug veiksni, sudarani alies strategin kultr, bus
nagrinjami ir kitose dalyse, galima klausti papildom klausim dl
jos takos sprendim primimui. Bt svarbu vertinti, koks yra alies
vaizdis ir kaip jis susijs su sprendimu vadovauti PAG, kaip formuojamas valstybs identitetas ir koki tak jis turi sprendimui, ar dalyvauti
misijoje, ar ne.

2. Lietuvos sprendimas vadovauti PAG

47

2.1. Afganistano link

Lietuva tarptautinse karinse misijose pradjo dalyvauti labai greitai
po nepriklausomybs atkrimo, o jos pirmja misija tapo Jungtini Taut
UNPROFOR II Kroatijoje 19941996m. Buvo manoma, kad prisiddama prie
JT misijos alis irykt emlapyje ir pranet likusiam pasauliui (ypa Vakarams) apie savo egzistavim ir aktyv j propaguojam vertybi rmim.
(...) Dalyvavimas taikos palaikymo operacijose taip pat buvo laikomas pirmuo-

Jeigu nenurodyta kitaip, informacija iai straipsnio daliai surinkta per interviu su sprendim primimo
proceso dalyviais 2013 m. kovogegus mnesiais. Esu dkinga Vitalijui Dimitrijevui ir Mantui Lapinskui,
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarjams, Jovitai Neliupienei
ir Mindaugui ikui, Prezidents patarjams usienio politikos klausimais, Tomui Urbonui, Krato apsaugos ministerijos Tarptautini operacij departamento vadovui, dr. Vaidotui Urbeliui, Krato apsaugos
ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktoriui, plk. Valdui iauiuliui, Krato
apsaugos ministerijos pajgum ir ginkluots generaliniam direktoriui, plk. Petrylai, Jungtinio tabo J5
vadovui, Aleksandrui Matoniui, gynybos analitikui ir buvusiam Lietuvos specialiosios misijos Afganistane
vadovui, plk. lt. Daliui Polekauskui, penktajam PAG vadui, ir Mariui Aleknai, Krato apsaugos ministerijos
Planavimo ir analizs skyriaus vadovui.
47

223
ju ingsniu NATO link.
Kai 2001 m. rugsjo 11 d. JAV, o kartu su jomis ir pati NATO, buvo upultos, Lietuva nedvejodama pasil param sueistam hegemonui ir 2002 m.
lapkrit nusiunt savo pirmj karin dalin SOP Aitvaras Afganistan.
2003 m. kariai buvo pasisti ir Irak.
2004 m. Lietuva tapo NATO nare. Tuo metu amerikiei pajgos, greitai
umusios Irak, klimpo vis stiprjant sukilim. Afganistane Talibanas, kuris, atrod, jau buvo sunaikintas, pasinaudojo nukrypusiu Irak amerikiei
dmesiu, atsigavo ir pradjo stiprti. 2003 m. NATO perm TSPP misij, o
2004 m. pradjo plsti j vis alies teritorij (iki to laiko misija buvo apribota
Kabulu). TSPP turjo koncentruotis atkrimo darbus, o amerikieiai tsti
operacij Tvirta taika ir kovoti alies piet srityse, kuriose vis dar buvo stiprus Talibano pasiprieinimas.
Amerikiei partneriai NATO gavo kvietimus prisidti prie TSPP pltros ir vadovauti provincij atkrimo grupms. 2004 m. kvietimai buvo isisti
ir Baltijos alims. Latvija ir Estija nenorjo prisiimti tokios atsakomybs, jos
sutar atmesti pasilym ir prisidti prie misijos kitaip. Taiau Lietuvai mintis
vadovauti PAG vis dar atrod patraukli. Kadangi Lietuva parod susidomjim, JAV pradjo spausti j ikelti alies vliav vir PAG stovyklos. Pagaliau
ir alies viduje, ir tarptautiniu lygmeniu buvo nusprsta, kad 2005 m. Lietuva
prads vadovauti PAG centrinio Afganistano Goro provincijoje. Ji prisim
vaidmen 2005m. birelio 30 d. ir skmingai perdav provincij Afganistano
saugumo pajgoms 2013m. ruden.
48

2.2. Didioji avantira? Lietuvos sprendimo vadovauti

PAG aikinimas
Kadangi vadovavimas PAG atrod tapsiantis didiausiu tarptautiniu
maos alies sipareigojimu per jos trump nepriklausom gyvenim, is
sprendimas sukl trint tarp politini ir biurokratini veikj. Nors gal gale
visi veikjai (KAM, URM, Seimas ir kt.) misij vertino teigiamai, o tvirtinanij, kad ji atne maai naudos Afganistano monms49, liko mauma, ukulisiuose netrko abejojanij jos skme.
Paljak, P. Participation in International Military Operations. In Lawrence, A., Jermalaviius, T., eds.
Apprenticeship, Partnership, Membership: Twenty Years of Defence Development in the Baltic States. Tallinn:
International Center for Defence Studies, 2013, p.206.
49
Raius, E. Trials and tribulations of the Lithuanian participation in the NATO ISAF mission. In Hynek, N.,
Marton, P. Statebuilding in Afghanistan: Multinational contributions to reconstruction. London: Routledge, 2012.
48

224
i misija buvo pavadinta didiausia Lietuvos avantira po nepriklausomybs atgavimo. Sprendim primimo proceso dalyviai ir stebtojai pabria,
kiek maai informacijos turta apie pai misij ir kiek nedaug planavimo atlikta iki priimant sprendim. Norint tai paaikinti, galima pasinaudoti pirmoje
straipsnio dalyje iskirtais veiksniais ir vertinti, kaip is sprendimas aikinamas remiantis jais.

2.2.1. Grsms svarba

Hynekas ir Martonas parod, kad grsms svarbos suvokimas daugumoje ali, dalyvaujani TSPP, buvo gana menkas, iskyrus didesnisias, kurios susidr su labiau apiuopiama terorizmo grsme ir kar Afganistane taip
pat sugebjo susieti su visuomens sveikatos problem sprendimu.50 Lietuva
nejaut dihado terorist grsms prie Afganistano ir Irako misijas, netgi
prieingai, kai kurie politikai bgtavo, kad dalyvavimas tokiose misijose kaip
tik padarys Lietuv teroristini grupi taikiniu.51
Visuomens sveikatos klausimai debatuose dl dalyvavimo misijoje
buvo minimi bent vien kart.52 Parlamente visada daugiausia buvo aptariami
finansiniai operacijos aspektai, tad vienu i misijos rmj argument tapo
nuomon, kad Lietuva ileist gerokai daugiau pinig siekdama susidoroti su
prekybos narkotikais pasekmmis nei ileidia paioms karinms misijoms.
Vis dlto ie argumentai nebuvo danai minimi diskusijose dl dalyvavimo
TSPP.

2.2.2. Priklausymas nuo aljanso

Hyneko ir Martono teigimu, priklausomybs nuo aljanso hipotez gana
gerai paaikina ali sprendimus dalyvauti TSPP misijoje ir gali bti patvirtinta Lietuvos atveju. Kaip minta io skyriaus vade, Lietuva norjo bti priimta
NATO ir gauti saugumo garantijas, todl diskursas, apimantis TSPP misij apskritai ir vadovavim PAG, buvo puoiamas nuolatiniais solidarumo su kitomis
NATO valstybmis pareikimais, argumentais apie btinyb Lietuvai prisidti
Hynek, N., Marton, P. (inaa 18).
Kai kurie Seimo nariai prietaravo Lietuvos kari dislokavimui usienyje, o j pagrindiniai argumentai
paprastai bdavo du: es itekli naudojimas tokioms misijoms nuskurdins Lietuvos pensininkus ir es
Lietuva tampa JAV tarnaite.
52
r. 2007 m. balandio 12 d. Seimo posdio Nr. 19(281) stenogram. Publikuota2007-04-23,Nr. 156.
50
51

225
prie bendr pastang, bti ne tik saugumo vartotoja, bet ir krja, taip pat moraline alies pareiga dalyvauti savo partneri karinse operacijose.
Net ir kalbant apie finansin misijos aspekt, buvo pabriama PAG ir
NATO ais. Seimo debatuose, taip pat platesniame politiniame diskurse Lietuvos sprendimas vadovauti PAG danai siejamas su NATO oro policijos misija.
Pagrindinis argumentas vadovaudama PAG alis tarsi sumoka savo dal u
NATO vykdom Baltijos ali oro policijos misij.
Mintis, kad reikia bti ne tik saugumo vartotojomis, bet ir krjomis, ir
aktyvus dalyvavimas NATO operacijose turjo pridti maoms alims politinio svorio aljanse. Kaip rao Piret Paljak, trijose Baltijos alyse vyrauja stiprus
poiris, kad j dalyvavimas karinse operacijose (nors ne tik jis) sukr joms
politinio kapitalo, kuris leidia kelti savo reikalavimus,53 ypa turti takos
NATO ir Rusijos santykiuose.
Taigi, priklausymo nuo aljanso veiksnys gali paaikinti ali dalyvavim
TSPP misijoje. Deja, jis nepaaikina konkretaus to dalyvavimo pobdio. Prisiimdama atsakomyb vadovauti PAG, Lietuva atsikando tok didel ksn, kad
kilo grsm juo ir uspringti. Ji galjo, kaip kitos Baltijos kaimyns, dalyvauti
operacijoje su daug maesniais finansiniais itekliais. Kodl ji to nepadar, remiantis priklausomybs nuo aljanso hipoteze paaikinti negalima.

2.2.3. Aljanso politikos ypatumai

Kaip minta, prie stojant aljans dalyvavimu NATO misijose buvo
siekiama parodyti atsidavim organizacijai. Manyta, kad toks dalyvavimas taps
tiltu NATO. Po stojimo, kai maos alys, tokios kaip Baltijos valstybs, bt
galjusios pasinaudoti Olsono patarimu ir patenkintos zuikiauti, vis dlto
pastebtas vis aktyvesnis j dalyvavimas tarptautinse misijose ir didesni sipareigojimai karo zonose.54 Tai i dalies galima paaikinti entuziazmu dl stojimo ir poreikiu skeptikams rodyti, kad Baltijos alys bus ne tik nata NATO
(nepritariantieji i ali primimui aljans danai teig, kad prireikus jas apginti bt sunku arba net nemanoma). Kad tokia mintis bt priimta, manyta, jog naujosios alys NATO taisykli turs laikytis grieiau nei senosios nars. Todl, pvz., Estija yra viena i labai nedaugelio aljanso ali, kuri ididiai
Paljak, P. (inaa 48), p.225.
Lietuvos sprendimas vadovauti PAG gali bti lyginamas su Latvijos dalyvavimu operacinje mokymo ir
sveikos grupje Nurestane bei Kunare ir Estijos sprendimu imtis specialij operacij pavojingose piet
Afganistano vietovse. ie dalyvavimo bdai yra maiau politikai matomi, taiau rizikingesni, todl labai
vertinami. Lietuvos specialij operacij pajgos taip pat sitraukusios TSPP misij nuo 2002 m.
53
54

226
laikosi kriterijaus ileisti 2% BVP gynybai, o Lietuva nusprend perengti naudojamumo tikslus (angl. usability targets), nustatytus kaip tik jai prisijungiant
prie organizacijos Stambulo virni susitikime 2004 m. NATO reikalauja,
kad 40% sausumos pajg bt parengtos dislokuoti krizs apimtose vietovse
atsako krizes operacijoms, o 8% dislokuotos. Lietuva nusistat reikalavim,
kad 50% pajg bt pasiruousios, o 10% dalyvaut operacijose.
Kreps analiz parod, kad sisteminis spaudimas bendradarbiauti didja,
alims ilgiau dalyvaujant aljanso veikloje. Ilgameiame aljanse alys dalyvauja
noriau ir susiduria su didesnmis reputacinmis pasitraukimo ilaidomis. i
hipotez gerai paaikino valstybi dalyvavim Afganistano kampanijoje, bet
nenor prisidti prie misijos Irake. Kadangi intervencija Irake buvo vykdoma
norinij koalicijos formatu, ji nesukr toki pai institucini paskat
bendradarbiauti, kaip Afganistano operacija, vadovaujama NATO. Lietuvoje
pasitraukimo smgis prestiui buvo minimas tarp operacijos tsimo prieasi ir Afganistano, ir Irako atveju55, taiau jis labiau paaikina nepasitraukim nei sitraukim operacij.

2.2.4. Valstybs autonomija, elito konsensusas,

vykdomosios valdios manevro laisv
Lietuvos strategins gynybos terps tyrimuose vardijama keletas svarbi element, susijusi su valstybs autonomija. Ypa svarbus ia visuomens
suinteresuotumo saugumo ir gynybos klausimais trkumas. Pastebima, kad
gynybos klausimai uima paskutines vietas Lietuvos visuomens problem
srauose. is nesidomjimas aikinamas mintimi, kad 1994m. rytingai pasukusi Vakarus, Lietuva pasirinko optimali usienio ir saugumo politikos
krypt, atitinkani jos gyventoj lkesius.56
Kadangi visuomen nesidomi saugumo ir gynybos klausimais57, politins partijos gynybos klausimus nukelia paskutines savo program pastraipas, besikeiianios vyriausybs teskiria pora eilui savo ataskaitose ir veiklos
planuose, o prezidentai vos pora sakini metiniuose praneimuose Seime.58
Skirstantis koalicijos portfelius, kova dl krato apsaugos ministro posto ber. Kauikas, N. Kam Lietuvai misija Irake? Veidas, Nr.37, 2005-09-15.
Miniotait, G. Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos. Lietuvos metin stategin
apvalga 2006. 2007, p.177178.
57
Eurobarometro statistika rodo, kad lietuviams saugumo ir usienio politikos problemos nra svarbios,
tokias problemas minjo tik 0-1% apklaustj. r., pvz., http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/
eb72/eb72_lt_lt_nat.pdf.
58
Urbelis, V. Lietuvos strategin kultra. Lietuvos metin stategin apvalga 2006., p.197.
55
56

227
veik niekada nekyla ir moni, suinteresuot iuo postu, apskritai tebna trys
ar keturi. Tad galima paymti, jog politikai maai suinteresuoti kelti gynybos
ir saugumo politikos klausimus ir teigti egzistuojant elito konsensus kietojo
saugumo klausimais.
Dar viena tokio konsensuso prieastis yra tai, kad saugumo, ypa gynybos, klausim ekspert alyje labai maai, viso labo kelios deimtys moni.
Dauguma j dirba institucijose, susijusiose su gynybos ir saugumo politika,
pirmiausia Krato apsaugos ministerijoje, o kiti pasiskirst tarp Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, prezidento komandos, Usienio reikal
ministerijos. Taip pat tra kelios deimtys mokslinink, raani saugumo temomis, be to, dauguma j sdi ant dviej kdi, t.y. taip pat dirba ministerijose.59
statym leidiamoji valdia, nors nominaliai priirinti vykdomj valdi, faktikai stokoja kompetencijos ginyti sprendimus, kuriuos jai tvirtinti
atsiunia KAM.60 Be to, mintasis elito konsensusas (taip pat i dalies kylantis
dl suinteresuotumo ir kompetencijos stokos) nuved partij susitarimus,
kuriais apribojama saugumoirgynybos politikos apimtis ir kaitos galimybs.
2001 m., siekiant narysts NATO, visos didiosios partijos pasira susitarim dl gynybos politikos, jis buvo atnaujintas 2004, 2008 ir paskutin kart
2012m. i susitarim, kaip ir kit strategini dokument, pvz., Nacionalins
saugumo strategijos ir Karins strategijos, gyvendinimas paliktas beveik iskirtinai ekspertams ir biurokratams.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja elito konsensusas
gynybos klausimais, o vykdomosios valdios manevro laisv yra didel, nes ir
visuomen, ir stebintys visuomens nuotaikas politikai maai suinteresuoti gynybos klausimais. Pastaraisiais metais jokia partija njo rinkimus su mintimi
pakeisti usienio ar gynybos politik. Nors ir buvo prieikumas konkreioms
misijoms (ypa Irako ir Afganistano), jis politiniu lygmeniu daugiausia ignoruojamas, o Seimas toliau remia projektus, kuriuos jam siunia KAM. Pagaliau, nors visuomens nuomon apie misij vis laik buvo neigiama61, kaip ir
numato Kreps, dalyvavimas operacijoje buvo tsiamas.
Ibid., p.198.
Kaip rao Gricius ir Paulauskas, i problema bdinga naujoms demokratinms alims, kur nedaugelis
civili turi reikiam karini reikal imanym ir suvokim, kad galt eiti gynybos politikos ekspert
pareigas. Paulauskas, K., Gricius, A. Demokratin civilin ginkluot pajg kontrol Lietuvoje. Lietuvos
metin strategin apvalga 2002. 2003, p.230.
61
Parama misijai visu jos egzistavimo laikotarpiu buvo 2030 %. r. Reali grsmi Lietuvai nra, o jei
bus mus apgins NATO?, prieiga internete: http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/
NDYxOzk7OzA; ukauskait, L. Taikos rmimo operacij taka Lietuvos kariuomens vaizdiui. Kardas,
2009, Nr.2 (473), kur taip pat pateikiama statistini duomen iuo klausimu.
59
60

228
2.2.5. Biurokratin politika ir organizaciniai interesai
Teisikai visus klausimus apie karini pajg misijas usienyje, kuriose
galimi koviniai veiksmai, turi patvirtinti Seimas. Vis dlto, kai Lietuva gavo
pasilym vadovauti PAG, nebuvo aiku, kaip elgtis tokio aukto lygio misijos
atveju. Todl nusprsta, kad aukiausia gynybos institucija alyje Valstybs
gynimo taryba, kurios nariai yra prezidentas, parlamento pirmininkas, ministras pirmininkas, krato apsaugos ministras bei kariuomens vadas turt
suformuluoti iuo klausimu sprendim, kur vliau patvirtint Seimas.
Vis dlto net ir tokio aukto lygio sprendimo primimas neapsijo be
trkum, kuriuos yra apras Urbelis: Lietuvos elito tarpe valdininkai (ir
auktoji karininkija) aikiai nustatinja aidimo taisykles tik jie turi ekspertiz, informacij ir laiko domtis gynybos klausimais. Kiti saugumo bendruomens veikjai negali konkuruoti jie neturi arba ekspertizs (politins partijos), arba tiksl (visuomen), arba pinig (akademin visuomen).62
Kai Lietuvos sprendim primjus pasiek pasilymas vadovauti PAG,
jis tuoj pat buvo nusistas KAM ir i pareng karin patarim. Nors pats sprendimas buvo diskutuojamas vairiais lygiais (pradedant vairiais vidiniais aptarimais ministerijoje ir baigiant aukiausiuoju Valstybs gynimo tarybos
lygiu), kit institucij abejons (pvz., usienio reikal ministras ir ministras
pirmininkas abejojo Lietuvos galimybmis padengti misijos ilaidas ir sukurti
joje civilin element)63, kariniai biurokratai sugebjo j atsikratyti. Jie pabr kariuomens pasirengim vadovauti PAG ir tai, kiek daug is vadovavimas
duot aliai partneri NATO akyse ir paiai Lietuvos kariuomenei, sukurdamas nekainojam patirt. Pagaliau sprendimas buvo priimtas, remiantis iskirtinai kariniu patarimu.64 Kit valstybs institucij kompetencijos gynybos srityje stoka aikiai leido kariuomens poiriui laimti ir jos atstovams
prastumti sprendim, kuris jiems atrod palankiausias tolesnei kariuomens
pltrai.

Urbelis, V. (inaa 58), p.182.

Pvz., usienio reikal ministras ir pats premjeras abejojo dl misijos ilaid ir Lietuvos galimybi sukurti
joje civilin element.
64
Urbelis, V. NATO transformacijos ikiai Lietuvai. Jakninait, D., Paulauskas, K., red. Beiekant NATO
Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p.165.
62
63

229
2.2.6. Strategine kultrairalies identitetu grindiami aikinimai
Lietuvos strategin kultra apibdinama kaip atlanticistin ir karinga.65
ie du elementai specifinmis alies slygomis 2005m. gana gerai paaikina Lietuvos nor vykdyti toki sudting misij, kaip vadovavimas PAG. Diplomatiniai susirainjimai, atskleisti Wikileaks 2011 m., parodo, kad aikjant, jog
bendros Baltijos ali PAG nebus, JAV m vykdyti politin spaudim66 vienai i
trij ali Lietuvai ir, atrod, rado tinkam taikin. Lietuva, didiausia i trij
Baltijos valstybi, puoseljanti valstybingumo istorij ir netgi turinti imperins
patirties, visada buvo ambicingiausia usienio politikoje. Kai prisijungimas prie
euroatlantini institucij tapo realybe, Lietuvos usienio politika, iki tol iskirtinai orientuota io tikslo siekim, turjo bti permstyta. Tad pirmieji metai
po ES ir NATO skiu pasiymjo ne tik euforiniais jausmais ir pergals pojiu,
bet ir nirtinga naujo tikslo paieka. Todl alies usienio politikos krjai su
dideliu entuziazmu griebsi minties, kad Lietuva gali tapti regionine lydere. i
mintis, JAV pasilyta Lenkijos usienio politikos krjams, greitai pasiek Lietuvos usienio politikos debatus. To rezultatas hiperaktyvi, pernelyg ambicinga
usienio politika, neatitinkanti alies dydio ir itekli.67
Pasilymas vadovauti PAG gautas btent tokioje strateginje aplinkoje,
kurioje Lietuva, nauja ES ir NATO nar, m rimtai irti savo, kaip regionins lyders, atsakingos u taikos ir demokratijos skatinim Ryt partnerysts
alyse, vaidmen ir todl norjo vaidinti svarbesn tarptautin vaidmen. Tad,
nors ir inoma, kad JAV spaud prisiimti vadovavim PAG, ne maiau svarbus buvo Lietuvos noras gyvendinti regionines ambicijas. Jeigu alis norjo
tapti regionine lydere ir turti takos didelei posovietinei erdvei, besitsianiai
nuo Minsko iki Baku, ji negaljo atsisakyti tapti vadovaujania alimi maoje
provincijoje Afganistane. Vliau, vykstant operacijai, Kreps numatytos pasitraukimo ilaidos ir smgis prestiui, kur toks pasitraukimas suduot, taip
pat paaikina, kodl, kai operacijos ilaidos pradjo kilti vis labiau, o Lietuvai
darsi vis sunkiau vykdyti sipareigojimus, PAG ts veikl.
Karinga strategin kultra apibriama pagal tai, kiek dmesio skiriama karinei priemonei plaiame
saugumo ir usienio politikos priemonispektre,kiek strategins kultros krjai nori ir yra pasireng
naudoti i priemon ir kokios numatytos jos naudojimo ribos. eelgyt (inaa 67), p.221; taip pat r.
Urbelis, V. (inaa 58).
66
Vienas komentatorius Wikileaks dokumentuose pastebjo neregto masto spaudim i JAV puss
ir teig, kad Lietuvos politikai tik nenoriai nusileido iam spaudimui ir leidosi kalbami vadovauti PAG.
(BNS. Raius, E. Wikileaks dokumentai rodo, jog Lietuvos politikai nusileido JAV spaudimui dl
Afganistano. Prieiga internete: www.delfi.lt/archive/article.php?id=49513320, 2013-02-23). is poiris
atrodo pernelyg vienpusikas ir iuose dokumentuose, ir pokalbiuose su sprendim primimo proceso
stebtojais atsiskleidia, kad paioje Lietuvoje buvo didelis suinteresuotumas misija.
67
eelgyt, M. Lithuania. In Biehl, H., Giegerich, B., Jonas, A., eds. Strategic Cultures in Europe. Security
and Defence Policies Across the Continent. Potsdam: Springer, 2013, p.219.
65

230
velgiant karingumo dal Lietuvos strategins kultros aprayme,
vis laik pabriama karins priemons svarba Lietuvos usienio politikoje,
o dalyvavimas karinse operacijose laikomas usienio politikos gyvendinimo
priemone. Kalbant apie konkrei misij gyvendinim, usienio reikal biurokratai palieka j savo kariniams kolegoms. Tad nenuostabu, kad nors alis
aktyviai dalyvavo Afganistano kampanijoje, PAG buvo laikoma vien karine
operacija.68
Taigi, karinis pasirengimas misijai tapo svarbiausiu veiksniu priimant
sprendim dl PAG. is pasirengimas vis dlto buvo labiau grindiamas dideliais norais ir trokimais kak daryti nei realiu situacijos vertinimu. Lietuva
nr misij kaip didiausi avantir, neinodama, nei kur ji eina69, nei k
ten reiks daryti70, ir su didelmis viltimis, kurios greitai pasirod esanios tuios71. is sprendimas buvo priimtas remiantis keli moni svajonmis72, kultivuotomis tinkamoje aplinkoje, kurioje sprendim primjams didesn tak
dar didybs vizijos, o ne atiaurus, bet objektyvus realybs vertinimas. Euforinje aplinkoje, kurioje Lietuva atsidr priimta Vakar institucijas, atrod,
kad pasiseks bet kas. Gal gale i avantira buvo skminga, taiau i patirtis
pagaliau sprendim primimo procesui suteik apdairumo.
Nors Lietuvos iniasklaidoje kartais buvo minimi civiliniai projektai, vis dlto jiems skirta gerokai
maiau dmesio nei karinei operacijos pusei. io poirio kritika pateikiama: Raius, E. Lietuva NATO
misijoje Afganistane: tarp idealizmo ir pragmatizmo. Lithuanian Annual Strategic Review 2009-2010.
Raius, E. (inaa 49).
69
Lietuvos delegacija tikjosi vadovauti PAG kitoje Afganistano provincijoje Badghis, kuri yra gerokai
maesn ir gretima Italijos bazei Herate. Taiau Ispanija pasiunt sraigtasparni eskadron, gavo prioritet
rinktis provincij ir pasirinko Badghis. Lietuviams liko Goras. inios apie i provincij Lietuvoje apsiribojo urnalistinmis apybraiomis apie Pasaulio maisto programos konvojus, bandiusius prasimuti
bado ir sniego nusiaubt krat (r. Baublys, D. Lietuviai Gore: be ambicij skaiiuoti inauguracines
juosteles. Bernardinai.lt, 2006, prieiga internete: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/28048). Dar vienas
URM pareignas provincij pavadino kita mnulio puse (Vilnius, Embassy. PRT Roadmap: From Lithuania to Afghanistan. In Wikileaks. [Online] 28 01 2005. [Cited: 25 02 2013] www.wikileaks.org).
70
I pradi tiktasi, kad misija nebus labai brangi, buvo manoma, kad jai pakaks 89 mln. lit per metus.
Taiau greitai ilaidos iaugo iki 64 mln. lit vien karinei daliai. (Raius, inaa 49, p. 266) Taip pat buvo
manoma, kad amerikieiai teiks logistin param PAG visu jos egzistavimo laikotarpiu, taiau i parama
beveik visikai iseko po pirmj dvej PAG egzistavimo met.
71
Didiausia problema ia buvo adtoji parama PAG. Kaip minta, lietuviai tikjosi, kad JAV rems j PAG
logistikai ir suteiks l pltros projektams, taiau pastariesiems i pradi negauta beveik joki l. Taip
pat tiktasi, kad Lietuvos PAG daug ali atsis savo karius, taiau Wikileaks atskleistas diplomatinis
susirainjimas parodo, kaip ios viltys lugo, o potencials partneriai vienas po kito pasitrauk. Pagaliau
PAG misij Lietuva pradjo tik su keliais danais, islandais ir kroatais.
72
Tuometinis kariuomens vadas gen. Valdas Tutkus ir plk. Gintautas Zenkeviius, kuriems teko
atsakomyb parengti karin patarim, buvo entuziastingiausi io projekto rmjai. Gen. Tutkus ypa
pabr patirties aspekt: Negaltume sivaizduoti chirurgo, operuojanio i karto po universiteto suolo.
Taip ir kariuomen be praktini gdi, neuosiusi parako, negirdjusi sprogim maai ko verta.
Pratybos, kad ir kokios intensyvios ar artimos mio slygoms bt, niekada neatstos patirties, gytos per
karini veiksm operacij. (Tutkus, V. Kariuomens vado odis apie Lietuvos kariuomens dalyvavimo
PAG ir kitose tarptautinse taikos rmimo operacijose reikm. Kardas. 2007, Nr. 56).
68

231
Ivados
Cimbala ir Forsteris rao: dl mogikos prigimties kiekvienas individas mano, kad jo vertybs labiau gerbtinos nei kaimyno... tai reikia, jog kit
naas niekada nra vertinamas objektyviai. Taigi, kit naai niekada nelaikomi pakankamais.73 Natos pasidalijimo debatai politiniu lygmeniu kenia
nuo tokio subjektyvumo. Kaip matyti i io straipsnio analizs, subjektyvios
prieastys lm ir Lietuvos PAG atsiradim.
Vertinant literatroje iskiriamus veiksnius ir galimybes jais pasinaudojant paaikinti Lietuvos sprendim kurti PAG, paaikja, kad ne visi jie vienodai svarbs. I sistemini veiksni priklausomyb nuo aljanso gali paaikinti
pat dalyvavim TSPP misijoje, bet ne to dalyvavimo form. Estija ir Latvija yra taip pat priklausomos nuo aljanso, kaip ir Lietuva, taiau jos pasirinko
kitus dalyvavimo bdus. Todl geriausiai Lietuvos sprendim vadovauti PAG
paaikina vidiniai veiksniai strategin kultra ir ypa tuo metu puoselta
regioninio lyderio idja bei biurokratin politika. alies ambicija tapti regionine lydere kartu su karins organizacijos svarba priimant gynybins tematikos
sprendimus geriausiai paaikina Lietuvos PAG sukrim. Lietuvos usienio
politikos krjams i misija suteik galimyb padidinti alies matomum. Kita
vertus, ir prie sukuriant PAG, ir per vis jos egzistavim buvo nuolat pabriamas kariuomens pasirengimas vadovauti misijai ir jos naudingumas paioms
karinms pajgoms.
Lietuvos sprendim taip pat iek tiek padeda paaikinti kiti literatroje
iskiriami veiksniai. Vykdomosios valdios manevro laisv ir elito konsensusas
leidia paaikinti, kodl toks svarbus ir brangus (pirmiausia finansikai, taiau
taip pat galbt ir moni aukomis Lietuva prarado vien kar savo PAG, todl galima teigti, kad auk buvo labai maai, taiau sprendim primjai negaljo to inoti i anksto) sprendimas buvo priimtas taip lengvai. is aspektas
kartu su biurokratine politika ir priklausomybe nuo karinink ir gynybos biurokrat formuluojant su gynyba susijusius sprendimus paaikina, kodl iuo
klausimu tiek maai diskutuota. Vis dlto tai, kad Lietuva nusprend dalyvauti
TSPP vadovaudama PAG, geriausiai paaikina naujo identiteto paiekos ir kariuomens sugebjimas formuoti gynybos sprendimus taip, kad jie atitikt jos
interesus.74 is aspektas, kuris pasirod labai svarbus Lietuvos atveju, literatForster, P.K., Cimbala, S. (inaa 7), p.18.
Gricius ir Paulauskas paymjo, kad Lietuvoje KAM elgiasi greiiau kaip lobistin grup, negu kaip
nealika valstybs institucija (Gricius, Paulauskas (inaa 60), p.229), taiau, be poros pavyzdi, daugiau informacijos ia tema nepateik.
73
74

232
roje beveik nenagrintas, todl bt galima tiktis domi atitinkam tyrim
rezultat ateityje.
Egdnas Raius 2010 m. pranaavo, kad Lietuva turs pasitraukti i
misijos gdingai (ir galimai su aukom).75 Nieko panaaus nevyko. Nors kai
kuriais atvilgiais (ypa kalbant apie pltros projektus) misija galjo bti atlikta geriau, i esms ji buvo skminga. Lietuvos karins pajgos misija ypa
patenkintos, nes ji padjo pakelti kari pasirengimo lyg, sukurti toki misij
teisin baz, leido patiems organizuoti logistin param ir gyti nekainojamos
patirties ioje srityje, suteik galimybi karininkams gyti vadovavimo patirties, taip pat numatyti, kokios misijos kariuomenei yra naudingos ir kokioms ji
turi pajgum. Galima teigti, kad didioji Lietuvos avantira baigsi laimingai.
2014 m. balandis

75

Raius, E. (inaa 68), p.206.

233
Agniet otkeviit

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

Tarptautinse operacijose dalyvaujani

kari kultrinio iprusimo raika
Straipsnyje pateikiamas kultrinio iprusimo modelis, pritaikytas tarptautinse operacijose
dalyvaujani kari kultrinio iprusimo raikos vertinimui, ir empirikai vertinama tarptautinse
operacijose dalyvavusi Lietuvos kari kultrinio iprusimo raika. Pirmojoje straipsnio dalyje
apibriamos kultrin iprusim sudaranios kompetencijos ir j gijimo metodai ir, remiantis straipsnyje atskleidiamais kari kultrinio iprusimo ypatumais, suformuojamas kultrinio iprusimo
modelis. Antrojoje dalyje empirikai vertinamas tarptautinse operacijose dalyvavusi Lietuvos
kari kultrinis iprusimas ir jo gijimo metodai. vertinus tarptautinse operacijose dalyvavusi
Lietuvos kari kultrin iprusim, pateikiami apibendrinimai ir rekomendacijos Lietuvos kari
kultrinio iprusimo atvilgiu.

vadas
Viena pagrindini tarptautins operacijos Irako laisv neskms prieasi buvo ta, kad vos tik pasibaigus ankstyvajai kovos fazei koalicijos pajgos suprato, kad veikia visikai svetimoje kultrinje aplinkoje.1 Irako kultroje
organizacin maitinink struktra grindiama eim ir geni susijungimu,
o visuomens charakteristikos sukuria terp asimetrins karybos strategijos
improvizuotj sprogdinimo utais ir terorist mirtinink naudojimui. Dargi
karyboje jie nesilaiko nei enevos konvencijos, nei neoficiali sipareigojim
ar taisykli.2
Operacija Irako laisv atskleid, kad karinio konflikto sprendimas
remiantis technologiniu kariuomens pranaumu, taiau neskiriant dmesio
kari kultriniam iprusimui nra efektyvus.3 Pernelyg didelio pasitikjimo
technologiniu pranaumu trkumus taikliai apibdino Bagdade dirbs JAV
Agniet otkeviit Lietuvos karo akademijos Politikos moksl katedros dstytoja. Adresas korespondencijai: ilo 5A, 10332 Vilnius; tel. (8 5) 210 3569; el. p. agniete.zotkeviciute@mil.lt
1
Scales R., Culture-Centric Warfare, The Naval Institute: Proceedings, U.S. Army (Retired),October 2004.
Prieiga internetu: http://www.military.com/NewContent/0,13190,NI_1004_Culture-P1,00.html, 20 11 2012].
2
McFate M., Anthropology and Counterinsurgency: The Strange Story of their Curious Relationship,
Military Review, March-April, 2005, p. 2438, p. 24.
3
Scales R., Army Transformation: Implications for the Future, Statement of Major General Robert Scales,
USA (ret.), Testifying before the House Armed Services Committee on July 15, 2004, 2.
*

234
treiosios pstinink divizijos vadas, teigdamas inojs <...> visas vietas, kuriose buvo paslpti prieo tankai, taiau problema buvo tai, kad mano kariai
turjo kovoti su fanatikais, vaiktaniais psiomis su AK-47 ir granatsvaidiais ir audaniais mus be jokios baims bti nuautiems. A turjau puik
situacin supratim, taiau man pritrko kultrinio iprusimo. Dideli technologiniai gebjimai ir neteisingas prieas.4
NATO ali kariuomenms vis daniau dalyvaujant stabilizacijos, taikos
atstatymo, saugumo ar humanitarinse operacijose, kurioms gyvendinti reikalingas kari gebjimas sitraukti socialin sveik su kitomis kultromis,5
gyti vietini gyventoj param ir sumainti j param opozicijai,6 skmingas
tarptautini operacij gyvendinimas tampa neatsiejamas nuo kari kultrinio
iprusimo.7 Kultrinio iprusimo pritaikymas tarptautini operacij metu leidia pritraukti vietini gyventoj param: suprantant svetimos alies kultr
vietini vertybes, priimam sprendim ir elgesio motyvus, suvokiant, kaip kari
odiai, elgesys ir veiksmai yra suprantami, interpretuojami ir vertinami vietos
gyventoj, galima pelnyti j pagarb, pasitikjim ir palaikym.8 Pritraukiant
vietini gyventoj param didja skmingo tarptautins operacijos gyvendinimo galimybs, kadangi vietiniai gyventojai gali suteikti reikalingos informacijos kariams, padti stiprinti bendradarbiavim tarp vietos gyventoj ir
kari, skatinti palaikym kari vykdomai veiklai, sitraukti vietines saugumo
iniciatyvas, galiausiai didinti alies vyriausybs palaikym kari vykdomai
veiklai.9 Kultrinis iprusimas taip pat gali padti kariams suprasti prieo motyvacij, jo sprendim primimo procesus ir vertybi sistem, suvokti galimus
elgesio modelius, atpainti informacines operacijas ir vykdom propagand.10
Lietuvos dalyvavimas tarptautinse operacijose grindiamas pasiraytomis kolektyvins gynybos ir saugumo sutartimis11, kurias gyvendinant iki
2015 m. gruodio 31 d. numatyta dalyvauti trijose NATO vadovaujamose operacijose, tai iki 200 kari ir civili dislokuoti Afganistane, iki 5 kari ir civili
Kosove, iki 30 kari ir civili kovos su piratavimu operacijoje Vandenyno skydas ir 30 kari ir civili Europos Sjungos vadovaujamoje kovos su pirataviIsrael S., Scales R., Iraq Proves It: Military Needs Better Intel, New York Daily News, January 7, 2004.
Culhane E. et al., Beyond Frontiers: The Critical Role of Cross-Cultural Competence in the Military,
The Industrial-Organizational Psychologist, Volume 50 Number 1, July 2012, p. 30-37, p. 31.
6
Freakley, B. C., Cultural Awareness and Combat Power, Infantry, Vol. 94, No. 2, March-April 2005, 2.
7
Culhane E., et al, (5 inaa), p. 30-37, p. 31-32.
8
Spencer E., Brains and Brawn:Cultural Intelligence(CQ) as the Toolof Choice in the Contemporary
Operating Environment, Canadian Military Journal, Vol. 11, No. 1, 2010, p.15-23, p. 19-20.
9
Ten pat, p. 20.
10
Ten pat, p. 21.
11
Krato apsaugos ministerija, Tarptautins operacijos, <http://kariuomene.kam.lt/lt/tarptautines_operacijos_786.html>, 02 05 2013.
4
5

235
mu misijoje ATALANTA. gyvendinant iuos tarptautinius sipareigojimus
svarbu prisitaikyti prie besikeiianio tarptautini operacij pobdio, didesn
dmes skiriant tarptautinse operacijose dalyvaujani Lietuvos kari kultrinio iprusimo raikos tyrimams ir kultrinio iprusimo potencialo vertinimui. Todl io straipsnio tikslas yra nustatyti, kaip ir kuo grindiant galima
vertinti tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrin iprusim ir
atskleisti tarptautinse operacijose dalyvavusi Lietuvos kari kultrinio iprusimo raik.
12

1. Kultrinio iprusimo specifika

1.1. Kultrinio iprusimo kompetencij nustatymas
Kultrinio iprusimo poreikis priklauso nuo kari atliekam operacij
pobdio ir veikimo zonos. is poreikis, nors ir maiausiu mastu, atsiranda
dar kariams veikiant savo kultrinje aplinkoje ir didja sitraukiant koalicini pajg vykdom veikl. Didiausias poreikis atsiranda kariams tarptautin
operacij vykdant kitoje kultrinje aplinkoje. i kait atsispindi Michaelio J.
McCloskeyaus buliaus akies modelis (r. 1 pav.).13
inios apie savo kultr
Vidin bendruomen (bendroji kultra)
Iorin bendruomen (koalicijos pajgos)
Misijos alis/prieas/regioninis kontekstas

1 pav. Kari kultrinio iprusimo poreikio modelis14

Lietuvos Respublikos Seimas, Dl Lietuvos Respublikos karini vienet dalyvavimo tarptautinse operacijose, 2013 m. balandio 23 d. Nr. XII-249, Valstybs inios,2013-04-27,Nr. 43-2101.
13
McDonald Daniel P. et al., Developingandmanaging cross-cultural competence withintheDepartmentof
Defense:Recommendationsforlearningandassessment, Paper submitted to the DLO, Revised October 27,
2008, p. 2526.
14
altinis: sudaryta pagal McCloskey Michael J., Measuring Learning And Development In Army CrossCultural Competence, Draft Technical Report, Springfield, OH: 361 Interactive, LLC2008, cituota i
McDonald Daniel P. et al., DevelopingandManaging Cross-cultural Competence withintheDepartment
of Defense: Recommendations for Learning and Assessment, p. 25-26.
12

236
Pirma vidin modelio sfera iliustruoja, kad kariams pirmiausia taka
daro j pai kultra, kuri suprasdami gyja potencial suprasti ir kit kultrin aplink.15 Antrj vidin sfer sudaro vidin bendruomen (bendroji
kultra), tai civiliai ir kariai, atstovaujantys skirtingas visuomens grupes, nors
veikia savo kultrinje aplinkoje. ioje sferoje susiduriama su demografiniais
skirtumais ir atsiranda tarpkultrini kompetencij, kurios yra svarbios norint suprasti mogikuosius, organizacinius ir kultrinius skirtumus, poreikis.
Pirmosios dvi vidins modelio sferos ireikia idj, kad kariai turi inoti savo
kultros vertybes ir tendencijas taip gyjamas gebjimas atpainti bendravimo su kit kultr atstovais panaumus ir skirtumus.16
Antra iorin modelio sfera apima kultrinius ir organizacinius
skirtumus, su kuriais kariai susiduria veikdami kitoje kultrinje aplinkoje.17
i sfera atspindi kari gebjim veikti kartu su tarptautiniais partneriais, pavyzdiui, NATO ali kariuomenmis, kai susiduriama su skirtingomis elgesio, taktikos praktikomis ar net skirtingais tarptautins operacijos tikslais ar
tiksl siekimo bdais.18
Galiausiai, dabartinje globalioje aplinkoje, kariuomens sitraukia
rekonstrukcijos, humanitarines, saugumo ir kitas operacijas, kurios nra tiesiogiai susijusios su kariniais veiksmais, o kariai kitoje kultrinje aplinkoje
veikia ir kaip diplomatai.19 Todl iorin modelio sfera atspindi poir, kad
siekiant efektyviai veikti kitoje kultrinje aplinkoje ir norint suprasti alies,
kurioje vykdoma tarptautin operacija, vietini gyventoj vertybes, prieo
motyvus ir elges, kariams btina gyti vairi kompetencij ir gdi,20 kurie
gali bti nustatomi kaip: 1) tarpkultrins kompetencijos; 2) kultros specifins kompetencijos ir 3) kalbins kompetencijos (r. 2 pav.).

Reid Patrice A., Key Perspectives on the Interplay between Cross-Cultural Competence and Diversity
Competence, Defense Equal Opportunity Management Institute Directorate of Research, Technical Report
Number 08-11, p. 10-11.
16
Ten pat.
17
Ten pat.
18
McDonald Daniel P., A brief note on the multi-layered nature of cross-cultural competence.DEOMI Technical Report No. 22-08, Patrick AFB, FL: DEOMI, 2008, p. 2.
19
Ten pat.
20
Reid Patrice A., (15 inaa), p. 11.
15

237
Kalbins
kompetencijos

Tarpkultrins
kompetencijos

Kultros
specifins
kompetencijos

2 pav. Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultriniam iprusimui

btinos kompetencijos21

i kompetencij tarpusavio sveika apima visas kultrikai iprususiam kariui reikalingas kompetencijas, atspindinias kari inojim, k galvoti, kaip galvoti, ir gebjim komunikuoti su alies, kurioje vykdoma tarptautin
operacija, vietiniais.
Kultros specifins kompetencijos apima kari inojim, k galvoti22 ir
skirstomos : 1) inias apie konkret region ar kultr; 2) i ini pritaikym
tarptautins operacijos metu. Kultros specifines kompetencijas sudaro inios
apie alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija ekonomin, religin ir istorin padt, socialin infrastruktr, vietos populiacij, politik, nacionalines
ir religines ventes, geografin, klimatin, topografin padt.23
Tarpkultrins kompetencijos apima inojim, kaip galvoti kaip bendrauti su kitos kultros atstovais, kaip interpretuoti kultrikai skirtingas situ-

Sudaryta pagal Abbe A., Building cultural capability for full-spectrum operations, ARI Study Report 200804, Arlington, VA: U.S. Army Research Institute for the Behavioral and Social Science, 2008, p. 2.
22
Ten pat, p. 2.
23
Adaptuota pagal Language, Regional Expertise, and Culture (LREC) Capability Identification, Planning, and Sourcing, Chairman of the Joint Chiefs of Staff Instruction, CJCSI 3126.01A, 31 January 2013,
p. G-1 taip pat Yee K. et al., Cultural Intelligence:Its potential for military leadership development, Paper
presented at the 47th International Military Testing Association in Singapore from 8 to 10 November
2005, p. 3, taip pat Hardison Hardison Chaitra M. et al., Cross-cultural skills for deployed Air Force personnel: Defining cross-cultural performance, Santa Monica, CA: Rand Corporation, 2009, p. 66, taip pat Paris
C., Framework for Cross-Cultural Competence and Learning Recommendations, kn. Jerry C. Scarpate
ir Daniel P. McDonald (sud.), Celebrating the History & Future of Human Relations Research: DEOMI
8th Biennial Equal Opportunity, Diversity, and Culture Research Symposium, Defense Equal Opportunity
Management Institute (DEOMI) Press, Patrick AFB, FL, 2012, p. 135154, p. 147 ir 2012 m. spalio 31 d.
Kariuomens vado sakymas Nr. V-1260 Dl Kari rengimo tarptautinms operacijoms (individuali
gdi atnaujinimo) kurso programos tvirtinimo, p. 52-53.
21

238
acijas, pritaikyti savo elges siekiant norim rezultat.24 Tai paintiniai, elgesio
ir emociniai kari gdiai ir savybs, taip pat deklaratyvios, procedrins ir
konceptualios inios, kritinio mstymo gdiai ir socialinio sitraukimo aspektai.25 Tarpkultrines kompetencijas sudaro:
1) bendrj ini apie kit kultr taikymas, apimantis inias apie kitas
kultras: kaip skirtingose kultrose suvokiami tarpasmeniniai santykiai, laikas, koks yra asmenins erdvs poreikis, mstymo stilius ir ios
informacijos taikym vertinant panaumus ir skirtumus tarp kultr;
2) organizacijos atstovavimas. atspindintis gebjim gyvendinti atstovaujamos organizacijos (institucijos) misij ir tikslus, siek gerinti atstovaujamos organizacijos politik, procedras, programas ir praktik, taip
pat atstovaujamos organizacijos reikalavim laikymsi, kai susiduriama su prietaraujaniais reikalavimais organizacijoje ir u jos rib;
3) kitokios kultrins perspektyvos primimas tai kari supratimas, kad j
turimos kultrins nuostatos ir vertybs gali skirtis nuo kit kultr,
kitokio kultrinio konteksto analiz ir gebjimas vertinti kaip j veiksmai ir odiai gali bti interpretuojami kitoje kultrinje aplinkoje.
4) komunikacijos gdiai, kuriuos sudaro inios apie neverbalins komunikacijos enklus bendraujant su kit kultr atstovais, priimtin norm
ir taisykli bendraujant su kit kultr atstovais inojimas ir laikymasis,
taip pat gebjimas perduoti mintis ir idjas klausytojui priimtinu bdu;
5) tarpasmeninio bendravimo gdiai apima siek sitraukti kit
kultrin aplink bendrauti ir kartu veikti su kitos kultros atstovais
ir teigiamo (kario) vaizdio kitoje kultrinje aplinkoje formavim;
6) kultrin adaptacija mokjimas pritaikyti savo elges ir aprang,
kai to reikia laikantis ar rodant pagarb kitos kultros vertybms ar
paproiams, taip pat informacijos apie kitos kultros mones, aplink,
priimtinas socialines taisykles ir normas rinkimas, taip gerinant bendravimo su kitais ir savo elgesio gdius ir gebjimas adaptuotis susiduriant su kitoki vertybi, paproi ir kultr monmis.26
r. Abbe A., Building Cultural Capability for Full-spectrum Operations, (21 inaa), taip pat Abbe A., Halpin Stanley H., The Cultural Imperative for Professional Military Education and Leader Development,
Parameters, Winter 2010, 21-31, taip pat Selmeski B., Military cross-cultural competence: Core concepts and
individual development. Royal Military College of Canada Centre for Security, Armed Forces & Society
Occasional Paper Series, Number 1, 2007.
25
Culhane E. et al., (5 inaa) p. 33.
26
Adaptuota pagal Rene Y., Foundation for Diversity Training: Competency Model and Learning Objectives,
Defense Equal Opportunity Management Institute,Directorate of Research,May 2011, p. 46-61, taip pat
Paris C., Framework for Cross-Cultural Competence and Learning Recommendations, p. 135-154
(23 inaa) ir Wisecarver M. et al., Regional Expertise and Culture Proficiency. Project Report 2012-01,
Defense Language and National Security Education Office, September 2012.
24

239
7) Kalbins kompetencijos tai alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, kalbos ir (ar) kalbos, inomos abiem atstovaujamoms pusms
(kariams ir vietiniams alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija)
mokjimas. Kalbiniai gdiai ne tik palengvina gebjim suprasti ir
laikytis tam tikros kultros element, bet ir leidia sitraukti socialin
komunikacij kitoje kultrinje aplinkoje taip perengiant kitos
kultros ir kultrini skirtum stebjimo ribas.27
Svarbu atkreipti dmes, kad neretai tarptautini operacij metu kalbos
gdi stygius kompensuojamas vystant per vertjus kari socialin sveik
su alies vietiniais, kurioje vykdoma tarptautin operacija. Tokiu atveju kariai
turi bti paruoiami dirbti su vertju naudojantis vertjo paslaugomis, kariai
turi inoti kas gali bti sakoma, o kas nepriimtina vietiniams gyventojams;
sitikinti, kad veriant vertjas perteikia tiek odi prasm, tiek tinkam emocij, palaikyti tinkam neodin sveik ir sitikinti, kad vertjas turi tinkamo
lygio kalbos inias, atitinkanias tarptautins operacijos reikalavimus.28

1.2. Kultrinio iprusimo gijimo metodai

Kultrinis iprusimas gyjamas per vairi formali ir neformali veikl
oficialius kursus ir programas, usimimus klasse, organizuojamus prie kari
vykim tarptautin operacij, darbo patirt, savarankik mokymsi ir socialin
sveik su alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija vietiniais gyventojais
ir kitais kariais.29 Daniausiai naudojami kultrinio iprusimo gijimo metodai, tai: 1) technologijomis paremtas mokymasis, 2) tradicinis mokymasis, 3)
socialinis bendradarbiavimas30 ir 4) saviugda.31
Technologijomis paremtas mokymasis apima nuotolin kari mokymsi,
mokymsi internetu, simuliacinius vaidmen aidimus. iam
mokymosi metodui priskirtina ir sintetin mokymosi aplinka simuliaciniai videoaidimai, virtuali aplinka ir pan.32
Watson Jeff R., The Role of Language Proficiency in Cross-cultural Competence (3C): A Fundamental Key to
Intercultural Effectiveness in Military Personnel, United States Military Academy, West Point, New York, p. 3.
28
Wisecarver M. et al., (26 inaa) p. A-5.
29
Ten pat.
30
Caligiuri P. et al., Training, Developing, and Assessing Cross-Cultural Competence in Military Personnel.
Technical Report 1284, United States Army Research Institute for the Behavioral and Social Sciences, April
2011, p. 19.
31
Driel M., Assessing Organizational Cross-Cultural Competence in the Military: Developing a Measure.
Defense Equal Opportunity Management Institute, U.S.: Patrick Air Force Base, 2010, p. 28,
32
Caligiuri P. et al., (30 inaa), p. 22.
27

240
Tradiciniai mokymosi metodai apima kari usimimus klasse,
vaidmen aidimus, vairias diskusijas. Tradicinio mokymosi metu
susipastama su alies, kurioje kariai vykdys tarptautin operacij,
kultra. Tradiciniai mokymosi metodai gali apimti ir simuliacinius
mokymosi elementus, pavyzdiui, mokymus traukiant alies, kurioje
vykdoma tarptautin operacija, vietinius ar mokymosi metu aptariant
praktinius atvejus, grindiamus tarpkultriniais incidentais su kuriais
jau buvo susidurta ankstesni tarptautini operacij metu. Tiek tradiciniai, tiek technologijomis paremti mokymosi metodai priskirtini formaliam mokymuisi, kur kariams suteikia tarptautin operacij juos
siunianti institucija.33
Socialin komunikacija priskiriama neformaliam, arba savarankikam
mokymosi metodui. Tai kari mokymasis bendraujant ir stebint kit
elges: kuo daugiau kariai turi tiesioginio socialinio kontakto su vietiniais alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, tuo didesn taka
daroma j kultriniam iprusimui. Taip pat svarbi ir kari socialin komunikacija su kitais kariais ir civiliais, tiek formalioje, tiek neformalioje
aplinkoje dalijantis tarptautinse operacijose gyta patirtimi.
Saviugda, kaip ir socialin komunikacija, yra neformalus, savarankikas
kompetencij gijimo bdas. Saviugda apima kari domjimsi
knygomis apie al, kurioje vykdys tarptautin operacij, internetu
prieinam altini apie al, kurioje numatoma vykdyti tarptautin
operacij analiz ir pan.34
Tradiciniai, technologijomis paremti mokymosi metodai ir saviugda padeda kariams gyti kompetencij suprasti kitoki kultrin aplink, o socialin
komunikacija, padeda kariams mokytis i vyki ir situacij su kuriomis jie
patys ar j kolegos susiduria tarptautini operacij metu.35

Ten pat.
Driel M., (31 inaa), p. 30.
35
Ten pat, p. 2325.
33
34

241
1.3. Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari
kultrinio iprusimo modelis ir pagrindimas
Atsivelgiant 1.1 ir 1.2 skyriuose identifikuotas ir detalizuotas tarptautinse operacijose dalyvaujantiems kariams reikalingas kompetencijas ir
j gijimo metodus, sudarytas tarptautinse operacijose dalyvaujani kari
kultrinio iprusimo modelis. Model sudaro dvi pagrindins dalys: 1) tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultriniam iprusimui reikalingos
kompetencijos ir 2) tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultriniam
iprusimui reikaling kompetencij gijimo metodai. (r. 3 pav.).

3 pav. Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio

iprusimo modelis

Remiantis iuo modeliu, kultrikai iprususiais laikytini kariai, turintys: 1) tarpkultrines, 2) kultros specifines ir 3) kalbos kompetencijas ir yra
gij jas: 1) institucinio ir (ar) 2) savarankiko mokymosi metu. Jei kariai neturi
tam tikr kompetencij ir (ar) nesinaudoja vienu ar abiem i mintj gijimo
metod, manytina, kad kariai turi potencialo didinti savo kultrin iprusim.

242
2. Tarptautinse operacijose dalyvaujani Lietuvos
kari kultrinio iprusimo kompetencij ir j gijimo
metod vertinimas
2.1. Kultrinio iprusimo kompetencij ir j gijimo metod
tyrimo metodologija
Tyrimu siekiama atskleisti tarptautinse operacijose dalyvaujani Lietuvos kari kultrinio iprusimo raik, tiksliau, kokios ir kiek modelyje identifikuot kultrin iprusim sudarani kompetencij ir j gijimo metod
atsiskleidia mintoje raikoje, taip empirikai pagrindiant model, kas galiausiai leist teigti modelio pritaikomum tolesniems tyrimams.
Tyrimo pobdis. Tyrimo duomen rinkimui naudojamas pusiau struktruoto interviu metodas, suteikiantis galimyb kari kultrin iprusim
interpretuoti remiantis su tiriamuoju objektu susijusi asmen tarptautinse operacijose dalyvavusi kari poiriais tiriamj objekt per kari
suteikiamas prasmes. Tai leidia atlikti gilumin tiriamojo reikinio analiz ir
isamiai inagrinti esminius tarptautinse operacijose dalyvaujani kari
kultrinio iprusimo ypatumus.
Tyrimo procesas. Tyrimas vykdytas 2013 met vasario ir kovo mnesiais.
Tiriamieji ir j charakteristika. Tyrimo metu apklausta 12 kari i vairi
Lietuvos karini padalini, dalyvavusi tarptautinse operacijose Irake, Afganistane, Kuveite, Kroatijoje ir Serbijoje. Tyrimui pasirinkti tiriamieji atitiko
pagrindin kriterij: tirti vienoje ir daugiau tarptautinse operacijose dalyvav
kariai. Tyrime dalyvavusi kari demografins charakteristikos pateikiamos 1
lentelje.
1 lentel. Tyrime dalyvavusi kari demografins charakteristikos
Tiriamasis

Karinis
laipsnis

Tarnybos
kariuomenje
trukm
(metais)

Tarptautini
operacij
skaiius
(vnt.)

alys, kuriose
karys buvo
dislokuotas

Paskutins
dislokacijos
trukm
(mn.)

Bendra
dislokacij
trukm
(mn.)

Tiriamasis
nr. 1

Pulkininkas

21

Kroatija ir
Afganistanas

24 mn.

36 mn.

Tiriamasis
nr. 2

Majoras

18

2 ilgalaiks
ir 3 trumpalaiks

Irakas, Afganistanas,
Kuveitas

6 mn.

14 mn.

243
Tiriamasis
nr. 3

Laikinas
majoras

14

Afganistanas

7 mn.

14 mn.

Tiriamasis
nr. 4

Pulkininkas
leitenantas

22

Afganistanas
ir Irakas

6 mn.

12 mn.

Tiriamasis
nr. 5

Kapitonas

13

Afganistanas

6 mn.

12 mn.

Tiriamasis
nr. 6

Vyr. eilinis

Afganistanas

7 mn.

7 mn.

Tiriamasis
nr. 7

Majoras

22

Kroatija ir
Serbija

6 mn.

6 mn.

Tiriamasis
nr. 8

Majoras

22

Afganistanas

6 mn.

6 mn.

Tiriamasis
nr. 9

Kapitonas

20

Irakas

6 mn.

6 mn.

Tiriamasis
nr. 10

Kapitonas

17

Irakas

6 mn.

6 mn.

Tiriamasis
nr. 11

Majoras

16

Afganistanas

6 mn.

6 mn.

Tiriamasis
nr. 12

Vyr. leitenantas

Afganistanas

6 mn.

6 mn.

2.2. Kultrinio iprusimo raikos vertinimo rezultat analiz

2.2.1. Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari
tarpkultrins kompetencijos: bendrj ini apie kit
kultr taikymas
Tiriant kari gebjim pritaikyti inias apie kit kultr, pastebta, kad
remdamiesi savo patirtimi tarptautini operacij metu kariai iskiria: 1) panaumus ir 2) skirtumus tarp kultr, kurie, savo ruotu, gali bti: a) keliantys
diskomfort ar b) nekeliantys. Taip pat tyrimu nustatyta, kad kari sveikai su
kita kultra didiausi tak daro j motyvacija adaptuotis kitoje kultrinje
aplinkoje ir stereotipini nuostat apie kit kultr vengimas (r. 4 pav.).

244
4 pav. Bendrj ini apie kit kultr pritaikymo aspektai

Pastaba: vientisa rodykl (

)ymi kaip kariai analizuoja savo sveik su kita kultra; punktyrin rodykl (
) ymi veiksnius, lemianius kari gebjim analizuoti sveik su kita
kultra.

Viena vertus, kariai su susiformavusiomis stereotipinmis nuostatomis

kitos kultros atvilgiu susiduria su panaum ir skirtum tarp kultr painimo stoka ir nerodo iniciatyvos analizuoti kultrinius skirtumus:
Jeigu rimtai, tai nelabai iekojau a t kultros skirtum. <...> Paskaitykite knyg apie indnus ir suprasite, kokie yra afganai. Jie tiesiog atsilik nuo ms per
kokius V amius.* [Tiriamasis nr. 5]

Taip pat, kariams negijus pakankamai bendrj ini apie kit kultr,
formuojasi ikreiptas poiris kit kultrin aplink:
Bti gjumi pas juos (Afganistane) nra taip baisu kaip pas mus. Ten, madaug,
standartas. [Tiriamasis nr. 5]

Kita vertus, turintys motyvacij adaptuotis kitoje kultroje (pavyzdiui,

<...> papuols t (kultrikai kitoki) aplink <...> tu nori nenori prisiderini
prie jos. Aplinka niekada neprisiderins prie tavs. Ir tik laiko klausimas, kaip
greitai. Kuo greiiau prisiderini prie jos, tuo komfortabiliau jautiesi. [Tiriamasis Nr. 9]) ir vengiantys mstyti apie kit kultr stereotipikai (pavyzdiui,
<...> Reikia kalbtis, nes tik kalbjimasis monms naikina stereotipus ir tik
bendravimas gali (stereotipus) sugriauti ar pataisyti. [Tiriamasis Nr. 4]), rodo
iniciatyv painti ir analizuoti kultrinius skirtumus ir pritaikyti inias apie
kit kultr tarptautins operacijos metu.
Analizuodami panaumus tarp kultr, kariai ieko skirtingoms
kultroms bding bendr ssaj: skirtingas kultras gretina tarpusavyje per
moni istorin praeit, teigdami, kad nepriklausomai nuo kultrins aplin-

245
kos visi mons turi polink tapatintis su savo alies istorinmis pergalmis;
iskiria panaias skirtingose kultrinse aplinkose esani moni emocines
iraikas; taip pat pastebi, kad skirtingas religijas, pavyzdiui krikionyb ir
islam, sieja bendras religij pagrindas monoteizmas.
Analizuodami skirtumus tarp kultr, viena vertus, dal j kariai apibdina neutraliai, t. y. neiskirdami dl j kylanio diskomforto, pavyzdiui,
teigdami, jog Irake ar Afganistane skirtingai suvokiamas autoritetas, vyr ir
moter vaidmenys. Antra vertus, kariai iskiria skirtumus tarp kultr, kurie
nra toleruotini, todl kelia diskomfort bendraujant su vietiniais alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija. Tokio pobdio kultriniai skirtumai apima
tarpasmeninius santykius, laiko suvokim, asmenins erdvs poreik, mstymo skirtumus ir individualumo ar kolektyvikumo suvokim (r. 2 lentel).
2 lentel. Kari vardijami diskomfort keliantys skirtumai tarp kultr
Poymiai

Iliustracijos

Tarpasmeniniai santykiai

Tai buvo labai ryku, jei bendrauji, eini kontakt, tai jie tave priima ariau,
ir tuomet tas kontaktas yra labai specifinis. Santykiuose vyras su vyru, tave
paima u rankos, tave vedioja <...>. Tame bendravime yra ireikiamas artimas ryys knu. Mums tai ikis, sunku persilauti viduj. [Tiriamasis nr. 9]

Laiko suvokimas

<...> Sudtinga su jais (Irake) tartis, tarkim, jei susitarei tuo laiku, tai
nereikia, kad jie tuo laiku ir atvaiuos, reikia palaukti dar valand ar dvi,
kada jie atvaiuos <...>. Jie atvaiuoja, viskas tvarkoj, o tu jautiesi, kad neturi
teiss priekaitauti. [Tiriamasis nr. 9]
Didel problema (Afganistane) suderinti bet kok susitikim tiksliam laikui,
net dienai priek, jie nieko toliau keli dien priek neplanuoja, gyvenimas
pas juos ciklikas: igyvent alt iem, po to igyvent kart vasar, ir taip
nuolat. [Tiriamasis nr. 3]

Asmenins erdvs
poreikis

<...> bet jei bendrauja penkiolika centimetr nuo tavs, tas tikrai trikdo, mes
norime laikytis per pus metro, bet supranti, kad taip yra ir viskas. [Tiriamasis
nr. 4]
Didesnis kolektyvikumas lemia maesn asmenins erdvs poreik. Ypa
jauiasi, kad laikomasi maesns distancijos bendraujant. [Tiriamasis nr. 6]

Mstymo
skirtumai

Mstyme jauiasi planavimo priek trkumas, daniausiai vadovaujamasi

pasakymu InshaAllah kaip Dievas panors. [Tiriamasis nr. 6]

Individualumo/
kolektyvikumo suvokimas

Lyginant j asmenybes ir ms, tai mes esame individualistai. A atsakau

u savo poelgius, o afganai ne. Jie supranta save daugiau ne kaip asmenyb,
o kaip eim, gent ir kartais tai trukdo bendraujant. Pas juos pirmiausiai
yra eima, gentis, o tik paskui esi tu. [Tiriamasis nr. 5]

Galima pastebti, kad diskomfort keliantys kultriniai skirtumai apima socialins sveikos aspektus tarp kari ir vietini alies, kurioje vykdoma
tarptautin operacija. Kadangi su iais skirtumais susiduriama vis labiau kariams sitraukiant kit kultrin aplink, darytina ivada, kad kari gebjimas

246
prisitaikyti prie diskomfort keliani kultrini skirtum didina socialins
sveikos tarp kari ir vietini veiksmingum, taip pat gerindamas ir visos kari vykdomos veiklos efektyvum.
Organizacijos atstovavimas. Tiriant, kaip kariai atstovauja juos tarptautin operacij siuniani organizacij, pastebta, kad tiriamieji tik i dalies
sieja atstovaujamos organizacijos misijos ir tiksl gyvendinim su dalyvavimu
tarptautinje operacijoje. Tiksliau, kalbdami apie motyvacij dalyvauti tarptautinje operacijoje, iskiria tris juos motyvuojanius veiksnius: 1) pareig
(darbo pobd); 2) finansin atlyg ir 3) nor painti kit kultr.
Pareiga (darbo pobdis) kaip motyvuojantis veiksnys gali bti siejamas
su organizacijos misijos ir tiksl gyvendinimu: kariai supranta savo organizacijos misij ir funkcijas, kitaip tariant alies tarptautin sipareigojim, atsispindint gyvendinant organizacijos funkcijas.
Visgi, dalis kari dalyvauja tarptautinje operacijoje remdamiesi iimtinai asmeniniais motyvais, tokiais kaip noras painti kitas kultras ir (ar)
finansinis atlygis. Asmeniniais motyvais besiremiantys kariai dalyvavimo
tarptautinje operacijoje netapatina su atstovaujamos organizacijos tiksl
gyvendinimu, todl, darytina prielaida, kad iems kariams gali trkti smoningumo, kad visa j veikla tarptautins operacijos metu remiasi atstovaujamos organizacijos misijos ir tiksl gyvendinimu. Kari motyvacijos dalyvauti
tarptautinje operacijoje prielaidas iliustruoja tiriamj pasisakymai, pateikiami 3 lentelje.
3 lentel. Kari motyvacijos dalyvauti tarptautinje operacijoje prielaidos
Poymiai

Iliustracijos

Kari motyvacija dalyvauti

tarptautinje operacijoje, kaip
organizacinio smoningumo
atspindys

Darbas toksai. ia ne pareiga. A tai vadinu darbu, vis vien daug met
ruoiesi, treniruojiesi, suvoki, k tu dirbsi <...>. Sunku kai kam suvokti,
bet tai darbas. <...> Tu mokaisi, tu gauni prog <...> padirbti realiai t
darb. [Tiriamasis nr. 2]
Pirmiausia, man yra patirtis ir atsakingos pareigos, pinigai yra emiau.
[Tiriamasis nr. 3]

Kari motyvacija dalyvauti

tarptautinje operacijoje, kaip
asmenini paskat atspindys

Noras painti kit kultr tautas, iekojimas ir kelions, ir ne tik geografine prasme; siekis realizuoti save. [Tiriamasis nr. 1]
Noras gyti naujos patirties, painti kultr. [Tiriamasis nr. 12]
Pinigai. [Tiriamasis nr. 5]

Tyrimo duomen analizs metu irykjo sveika tarp asmenini

paskat motyvuojam kari ir j gebjimo pritaikyti kultrines inias, galinti
reikti, kad kariai, pabriantys juos iimtinai motyvuojant veiksn finansin
atlyg, pasiymi didesniu stereotipiniu mstymu kitos kultros atvilgiu.

247
Atkreiptinas dmesys, kad susidurdami su organizacijos biurokratini
procedr nepaslankumu ir ribotais finansiniais itekliais tarptautins operacijos metu, kariai ireikia pasyvi pozicij organizacijos politikos, procedr,
program ir praktikos gerinimo atvilgiu. Kari pozicija iliustruojama
4 lentelje.
4 lentel. Kari vardijamos klitys gerinant organizacijos veikl
Poymiai

Iliustracijos
<...> Blogiausia buvo su lietuvi gamybos uniformom ir batais jie
tikrai prastos kokybs, todl neretai kariai u savo pinigus pirko batus,
bet niekas triukmo nekl, nes lietuviai kantrs, o ir vis tiek tai nieko
nepakeist, nes juk kriz. [Tiriamasis nr. 3]

Riboti organizacijos finansiniai

itekliai

Organizacijos biurokratini
procedr nepaslankumas

Taigi pati inai, kad tiek mes ir turim ia, Lietuvoj, kur kreiptis. Tie prietaisai, kurie tau reikalingi a inau, kiek kainuoja <>. A puikiai suvokiu kiek tai kainuoja ir kokios mano alies galimybs. (Kaip elgts?)
Nakt maiau darai, laikaisi atsargumo priemoni. Kakada mons su
kardais kariavo. Ms ginkluot eiasdeimt met lygio, grubiai Vietnamo karo met, todl ir elgiesi atitinkamai, pasilieki didesn atstum,
daugiau laiko, atsargiau. [Tiriamasis nr. 2]
<> Labai danai kakur kreiptis ir prayti utrunka, o jei man
reikia greitai, tai ir reikia greitai. [Tiriamasis nr. 4]
<...> Ms (Lietuvos) biurokratinis aparatas veikia pernelyg ltai.
[Tiriamasis nr. 11]

Taip pat kariai nesilaiko savo atstovaujamos organizacijos reikalavim,

kuomet susiduriama su prietaraujaniais reikalavimais organizacijoje ir u jos
rib. Organizacijos reikalavim nesilaikym kariai grindia siekiu didinti vietini gyventoj pasitikjim jais:
Pagal reikalavimus visada, bdami u savo stovyklos, privalom dvti arvin
liemen, dvti alm ir bti su automatiniu ginklu rankose. Bet, ypatingai, mano
padalinys, eidamas sveius pas vietos lyderius gerti arbat, nusiimdavom visk
ir pasilikdavom tik pistolet, nes eidami su visa ekipuote rodytumm nepasitikjim afgan svetingumu. Tad paeisdavom formalius saugumo reikalavimus, bet
toks ms darbas didinti pasitikjim vietini akyse. [Tiriamasis nr. 3]

Galima teigti, kad kari motyvacija dalyvauti tarptautinje operacijoje

yra kari gebjimo atstovauti organizacijai atspindys, leidiantis kari motyvacij susieti su tam tikra kari stereotipini nuostat raika. Kiti organizacijos
atstovavimo aspektai kari siekis analizuoti, kaip galima gerinti atstovaujamos organizacijos politik, procedras, programas ir praktik, ir atstovaujamos organizacijos reikalavim laikymasis, kai susiduriama su prietaraujaniais reikalavimais organizacijoje ir u jos rib i dalies yra ribojami paios
organizacijos. Pastebimas kari pasyvumas gerinant organizacijos politik,
procedras, programas ir praktik tarptautins operacijos metu sietinas su ri-

248
botais organizacijos finansiniais itekliais ir sudaromomis klitimis efektyviai
kari veiklai tarptautins operacijos metu.
Atstovaujamos organizacijos reikalavim nesilaikymas tarptautins
operacijos metu, viena vertus, sietinas su paslankesni organizacijos reikalavim poreikiu, atsivelgiant kari vykdom veikl. Antra vertus, nesilaikydami
organizacijos reikalavim kariai vis vien siekia organizacijos tiksl gyvendinimo pritraukiant vietinius alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija.
Kitokios kultrins perspektyvos primimas. Tiriant kari gebjim priimti kitoki kultrin perspektyv, pastebta, kad kariai, lygindami savo kultrines nuostatas ir vertybes su kitomis kultromis, geba matyti save i kitos
kultros perspektyvos ir vertina stereotipini nuostat formavimosi pavoj:
Aiku, mes naudodavome laiko svok, tartis, labai blogai operacijose, kai planuojame jungtin operacij, kai operacijose susitari, o to mogaus nra, tada galvoji, klausimas, ar jo nra, nes jis neatvaiavo, ar jo nra, nes jis nenori to daryti,
ar jis tave pakio, o pats pabgo <...> ir poiris i karto neigiamas. <...> Js
nepykote? I pradi pykau, paskui supratau: su europieiu bt tikras pyktis,
btum rimtai susipyks. Kitas dalykas kai tu pykstiesi su europieiu, jis tau
pykt grina, tu irgi gauni pykt atgal, o jie negrina, ia ieina, kad tik vienas
pyksti. <...> Labai greitai formuoji nuostatas. Reikia save gaudyti, kad tos nuostatos nebt bendros. [Tiriamasis nr. 2]

Analizuodami kaip j veiksmai ir odiai gali bti suprantami kitos kultros atstov, kariai vertina institucini mokym metu gyt informacij ir ia
informacija disponuoja priklausomai nuo kitos kultrins aplinkos:
(Institucini mokym metu) buvo pasakyta, nediskutuoti religinm temoms.
Jei man sako, nediskutuokite, tai (reikia) nebendraukite, bet jei a skaiiau Koran, <...> ir jei a suprantu, kur (religijos) sueina vien, ar tai diskusija? Jei
esi nepakankamai ipruss nediskutuok; jei pats esi tikintis, ir savo tikjim
imanai kalbk. [Tiriamasis nr. 4]

Taigi, galima teigti, kad didjant kari kultriniam iprusimui, pastebimas kari noras analizuoti savo suformuotas nuostatas kitos kultros atvilgiu,
taip pat siekis ne tik gyti informacijos apie kit kultr, bet ir ia informacija
disponuoti, atsivelgiant kit kultrin aplink.
Komunikacijos gdiai. Tiriant kari gebjim laikytis priimtin norm ir taisykli bendraujant su kit kultr atstovais, iskirtinos: 1) kitos kultros normos ir taisykles, kuri turi bti paisoma ir 2) kitos kultros normos
ir taisykles, kuri gali bti nepaisoma. Norm ir taisykli, bendraujant su kit
kultr atstovais, paisym iliustruoja tiriamj pasisakymai, pateikiami 5 lentelje.

249
5 lentel. Norm ir taisykli, bendraujant su kit kultr atstovais, paisymas
Poymiai

Iliustracijos

Kitos kultros normos

ir taisykls, kuri galima
nepaisyti

Mums tai (maisto valgymas Ramadano vents dienos metu) nebuvo ta

problema <...>. Jie vis vien supranta, kad tu esi svetimalis, bent jau Irakas
yra modernesn alis, ypa miestuose, ir visikai netaikydavo mums savo
norm. [Tiriamasis nr. 2]
(Ramadano vents metu stengtasi nevalgyti dienos metu) Nors ne prie
aki. Bent jau akivaizdiai prie j, bet tai nebt problema, net jeigu
valgytume. (Nebt, nes) tai j vent, ne ms. Jie supranta, kad mes
nepasninkaujame, kad mes ne musulmonai, ir lyg ir neprivalome laikytis
j paproi <...> [Tiriamasis nr. 4]
Vietiniai maiau akcentavo vairius kultrinius ypatumus, pavyzdiui,
einant namus nusiauti batus, ikelto nykio rodymas, nei tai buvo daryta
mokym metu. [Tiriamasis nr. 6]

Kitos kultros normos ir

taisykls, kuri turi bti
paisoma

Ypa daug nesusipratim kildavo Ramadano laikotarpiu, stengdavaisi

demonstratyviai nevalgyti ir negerti alia musulmon. [Tiriamasis nr. 8]
Tabu buvo kiimasis j gyvenim, jei eisi namus, j gyvenim kiiesi.
Jei bdavo operacijos, tai jie (vietiniai) pirmiausia eina, tu eini i paskos.
Jei patrulis eini per j kiem, tai piktais veidais iri. [Tiriamasis nr. 2]

Vertindami kitos kultros normas ir taisykles, kuri turi bti paisoma ir

kuri galima nepaisyti, kariai sektinu pavyzdiui pasirenka alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, vietini gyventoj poir j elges ir veiksmus.
Pastebima, kad tam tikras normas ir taisykles, pavyzdiui, maisto valgym
Ramadano vents dienos metu, kariai priskiria tiek prie norm ir taisykli,
kuri turi bti paisoma, tiek prie norm ir taisykli, kuri gali bti nepaisoma.
Toks kitos kultros norm ir taisykli skirstymas yra subjektyvus, todl itin
svarbu skatinti kari siek sitraukti socialin sveik su alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, vietiniais gyventojais, kadangi socialin sveika
leidia vertinti tiktinas vietini gyventoj reakcijas vien ar kit norm ar
taisykli paisymo svarb tam tikroje kultrinje aplinkoje.
Tarpasmeninio bendravimo gdiai. Analizuojant tarptautinse operacijose dalyvavusi kari gebjim bendrauti ir veikti kartu su kitos kultros
atstovais, daniausi kari sitraukimo kit kultrin aplink motyvai yra:
1) sitraukimas, kaip pareiga, ir 2) sitraukimas, kaip adaptacijos kitoje kultroje
siekis (r. 6 lentel).

250
6 lentel. Kari gebjimas bendrauti ir veikti kartu su kitos kultros atstovais
Poymiai

Iliustracijos

sitraukimas, kaip pareiga

Abiejose misijose buvau civili ir kari bendradarbiavimo grups narys

mano pareiga nuolat bendrauti su vietiniais ir su jais vykdyti bendrus
projektus. [Tiriamasis nr. 3]

sitraukimas, kaip adaptacija

kitoje kultrinje aplinkoje

Stengiuosi gerbti ir laikytis paproi, jei neinau, pasiteirauju, kaip elgtis.

[Tiriamasis nr. 1]
Jeigu jam (vietiniam mogui) nepriimtina tai, k a darau, tai a nedarau, tai j paproiai, jei a pradsiu mog mokyti elgtis pagal tai, kaip
man atrodo teisinga, kaip reikia, a esu sveias, tai jo taisykls galioja, ne
mano, jei jie kak venia, ir jiems tuo metu reikalinga eimynin diena,
tai jie ir gauna t eimynin vent. [Tiriamasis nr. 4]

sitraukimas, kaip pareiga, sietinas su kari darbo pobdiu kariai

supranta, kad vykdo savo atstovaujamos organizacijos misij ir tikslus, todl
nepriklausomai nuo to ar turi siek teigiamai pristatyti save kitoje kultrinje aplinkoje, kariai geba prisitaikyti bendraudami ir dirbdami kartu su alies,
kurioje vykdoma tarptautin operacija, vietiniais.
sitraukimas, kaip adaptacija, atspindi kari siek teigiamai pristatyti save kitoje kultrinje aplinkoje ir gebjim pritaikyti savo idjas ir elges siekiant kompromiso bendraujant su alies, kurioje vykdoma tarptautin
operacija, vietiniais.
Nenorjimas ir (ar) negebjimas sitraukti sietinas su kari suformuotomis stereotipinmis nuostatomis:
Bendravimas su tokiais monmis gali bti tik galios santykiais paremtas bendravimas. Jie turi jausti, kad esi virum j. [Tiriamasis nr. 8]
Jie yra kvaili, juos galima lengvai kontroliuoti, jei gauni j pasitikjim. [Tiriamasis nr. 5]

Stereotipines nuostatas turintys kariai nejauia poreikio sitraukti

bendravim su kitos kultros atstovais. Tai ne tik maina kari veiklos kitoje
kultrinje aplinkoje veiksmingum, bet ir atspindi, kad kariai galimai savo
vykdomos veiklos nesieja su pareiga gyvendinti atstovaujamos organizacijos
misij ir tikslus.
Kultrin adaptacija. Pagrindiniai tyrimo metu irykj kari kultrins
adaptacijos aspektai, tai: 1) aplinkos stebjimas, 2) socialin komunikacija, 3)
supratimas, kad karys yra sveias, 4) pagarba vietiniams gyventojams ir j
vertybms. Kari iskiriamus adaptacijos aspektus iliustruoja tiriamj pasisakymai, pateikiami 7 lentelje.

251
7 lentel. Kari kultrin adaptacij sudarantys aspektai
Poymiai

Iliustracijos

Aplinkos stebjimas

<...> Jie puikiai ino derjimosi proceso psichologij, reikdavo (elgtis) labai
atsargiai, nes jausdavai, kad tu turi tarti paskutin od, kad taip, a paadu.
Nes taip jie graiai su tavimi bendrauja, kad supranti kad jau esi ant tos
ribos kai turi paadti, bet turi bti labai atsargus, nes jeigu neipildysi
pakenksi santykiams ir gali prarasti autoritet. Nes autoritetas jiems labai
svarbus bendravime. Ir autoriteto isikovojimas, usitarnavimas yra tam
tikras procesas. Jie turi pasitikti tavimi. [Tiriamasis nr. 9]

Socialin komunikacija

<...> Bandte paragauti j maisto i mandagumo? Tekdavo, bet i karto po

to vaistai ir viskas. Labai stengdavoms privengti, bet jeigu tu eini derybas, ar apklausas, nori kak igauti tu jau pasiruos savo skrand, bet
paskui vaistai <...>. [Tiriamasis nr. 2]

Supratimas, kad karys yra

sveias

<...>a esu sveias, tai jo taisykls galioja, ne mano <>. [Tiriamasis nr. 4]

Pagarba vietiniams gyventojams ir j vertybms

<...> a niekada neduosiu velni girdint jo (vietinio mogaus) pavaldiniams

<...>. Gerbdamas j a kalbsiu tik jam apie padarytus ir nepadarytus
darbus, a t suprasdamas, pas juos yra aikus garbs suvokimas: jei tu
padarei klaid, mes mokam patys save nuplakti, <...> (Irake), gdos ir
kalts jausmas yra tapatinamas: tu nekaltas dl to, kol tavs nepagavo, o
jei pagavo, tai jau gda. Norint draugauti geriau rodyti klaidas asmenikai,
isaugant garb ir orum. [Tiriamasis nr. 4]

Taikiausi prie j, nes su jais bendravimas vyko bazs iorje, j teritorijoje. J teritorijoje negali j nervuoti, nes esi karini veiksm zonoje, negali
pradti nenormaliai elgtis, negali pradti vedinti savo tvarkos, drausms.
Natralu, tu esi su jais, vedi pratybas, tai deriniesi prie j. [Tiriamasis nr. 9]

Visi mintieji kultrin adaptacij sudarantys aspektai svarbs kari

kultriniam iprusimui. Aplinkos stebjimo ir socialins komunikacijos svarba atsiskleid analizuojant kari gebjim suprasti kitoki kultrin aplink,
likusieji trys aspektai supratimas, kad karys yra sveias, pagarba vietiniams
gyventojams ir j vertybms ir gebjimas rasti sprendimus dviprasmikose
situacijose leidia iplsti kari kultrinio iprusimo, kaip adaptacijos kitoje
kultrinje aplinkoje, suvokim. Todl tai suteikia galimyb tolesniuose tyrimuose isamiau vertinti kari kultrinio iprusimo potencial.

2.2.2. Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari inios

apie kitos kultros specifinius bruous
Duomen analiz atskleid kari neigiamas nuostatas vertinant institucini mokym metu gytas inias apie kitos kultros specifinius bruous
(r. 8 lentel).

252
8 lentel. Kari nuostatos vertinant kultros specifines inias
Poymiai

Iliustracijos

Kultros specifins
inios, gyjamos institucinio mokymo metu,
nra pakankamos

Techninis inojimas geografijos jis nieko neduoda, jei a inau, kad vyksta
tokia ar tokia vent, ten reikia inoti, kodl ji atsirado, kodl jie tai vertina,
kodl j vertybi skal yra truputl kitokia. [Tiriamasis nr. 4]

Kultros specifins
inios, gyjamos institucinio mokymo metu,
yra subjektyvios

(inias turjau) tik pagrindines, prie vaiuodamas domiesi istorija, geografija <...> Kai kalbiesi su vietiniais, vairiai jie patys vertina (istorij). Mes
atvaiuojame, mes vienaip suprantame, j mons sako, kad kitaip. [Tiriamasis nr. 2]

Kultros specifins
inios, gyjamos institucinio mokymo metu,
neatitinka kari darbo
pobdio

Pasiruoimo metu buvau bendroje grupje, kurioje buvo ruoiami kariai

Afganistan ir Irak. Irak buvau ruoiamas a vienas, tai visas pristatymas, visas ruoimas buvo Afganistano pagrindu. Nieko negavau, jokios informacijos apie Irak oficialiai. [Tiriamasis nr. 9]

Pavyzdiui a inau, kad yra Ramadanas, tai nelysk prie j. Bet jei tu gali
kalbtis apie tai apie t vent, vis esm labai svarbus dalykas.<> Ir
dabar dar sudtingas reikalas (mokymai) pas mus, sunkiai perprastas. Nes
vaiuoja i esms pusmeiui, t veni nra daug, tad bent specifines ventes
tikrai galt (mokym metu) apibdinti, nes jiems tai labai svarbu. [Tiriamasis nr. 2]

Analizuodami gytas inias kariai pabria tuos kitai kultrai bdingus

specifinius bruous su kuriais nebuvo supaindinti institucini mokym metu
ir i ini pritrko sitraukiant socialin komunikacij su vietiniais. Pavyzdiui, teigdami, kad pritrko ini apie alies, kurioje vykdoma tarptautin
operacija, istorij, kaip tos alies istorij supranta vietiniai gyventojai, taip pat
isamesni ini apie j ipastam religij.
Taip pat pastebta, kad institucini mokym metu ne visada diferencijuojamas kari paruoimas skirtingoms tarptautinms operacijoms skirtingos
kultros gretinamos tarpusavyje, pavyzdiui, tokie patys instituciniai mokymai
organizuojami tiek kariams, vykstantiems Afganistan, tiek kariams, vykstantiems Irak. Tai lemia kultrinio iprusimo potencialo majim kariai negyja pakankamai ini apie kitai kultrai bdingus specifinius bruous.
Kari turim ini apie kitos kultros specifinius bruous pritaikymas
tarptautins operacijos metu. Analizuojant, kaip kariai, bdami kitoje kultrinje aplinkoje pritaiko inias apie kit kultr, paaikjo, kad net tie kariai,
kurie teig turj pakankamai ini apie kit kultr, vis vien atsidurdavo dviprasmikose situacijose dl i ini stygiaus:
(Dviprasmikoje situacijoje buvau) teikiant motocikl vietiniam departamentui
spaudiant dein rank, motociklo rakteliam paduoti liko tik kair ranka (kuri
laikoma nevaria), todl darant nuotrauk departamento vadovas rakteli nem ir pam tik po to, kai padarius nuotrauk raktelius padaviau deine ranka.
[Tiriamasis nr. 6]

253
Lankydamasis mokykloje fotografavau mokinius ir mokytojus, kas yra prasta,
bet vienoje mokykloje kelios mokytojos buvo jaunos, todl joms pasirod, kad jas
fotografuoju specialiai. Buvau papraytas to nedaryti <...>. [Tiriamasis nr. 3]

Kari gytos inios apie kitos kultros specifinius bruous nra

pakankamos kari vykdomai veiklai tarptautins operacijos metu, todl institucini mokym metu svarbu atkreipti dmes kitos kultros specifinius
bruous, kuri pritaikymas leist kariams ivengti dviprasmik situacij
bendraujant ir veikiant kitoje kultrinje aplinkoje. i ini gijimas kartu
su ugdomais kari gebjimais analizuoti kitok kultrin kontekst ir interpretuoti mokym metu gyt informacij leist kariams geriau prisitaikyti kitoje
kultrinje aplinkoje.

2.2.3. Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kalbins

kompetencijos.
Pagrindiniai alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, kalbos mokjimo privalumai: 1) geresnis ryys su panekovu ir 2) mandagumo, pagarbos
vietiniams gyventojams iraika (r. 9 lentel).
9 lentel. Kalbos taka kari veiklai kitoje kultrinje aplinkoje
Poymiai
Geresnis
ryys
panekovu

Iliustracijos
su

Tsiu dari (pers) kalbos mokymsi, bet vis dar bendrauju su afganais angl
kalba. Jei reikia, per vertj. Pademonstruodamas, kad kakiek moku dari
kalb, umezgu geresn ry su panekovu. [Tiriamasis nr. 1]
(Arab kalbos turjau) pradins inios <...>, turjome vertj. Norjosi
imokti, pramokti keliolika frazi, odi tam, kad atmosfer suildyti paioje
pradioje bendraujant su jais. Nes jeigu tu imoksti standartini frazi: kaip
gyveni, kaip sekasi, kokios problemos, tada jie kaip mai vaikai diaugiasi,
<...> bendravimas daug iltesnis, <...>. [Tiriamasis nr. 9]

mandagumo, pagarbos
vietiniams gyventojams
iraika

(Su vietiniais alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, monmis bendravau) arab, angl, maiyta (kalba). Jie dauguma supranta angl, dar kai
kurie, senesni, moka rusikai. Arab tai i mandagumo pasisveikinimus,
skaiius gali pasakyti. <...> Jei ko klausdavo, mes stengdavoms atsakyti
arabikai <...>. [Tiriamasis nr. 2]
(Su vietiniais monmis bendravau) angl kalba. Arabikai a mokjau tik
20 ar 30 odi. Yra moni, kurie pakankamai (gerai) kalba anglikai, su jais
galima kalbti tiesiogiai, o tie, su kuriais reikia vertjo, jie jauiasi paeminti,
kad vertjas reikalingas, jau jis (laiko save, kad yra) neipruss, reikalinga
tarpin grandis. Jei vertjas nesupranta klausimo esms ir bando isiaikinti,
jau nevienodai padalija dmesio, gaunasi, kad vertjas daugiau su manimi
bendrauja, tai vertjas gaunasi kaltas, kad per ilgai kalbasi su manimi, tai
teko nutraukti kelet kart, kad nekilt konfliktas <...>.[Tiriamasis nr. 4]

254
Kalbos mokjimas gerina tarptautinse operacijose dalyvaujani kari
tarpkultrini kompetencij raik, kadangi leidia didinti socialins komunikacijos tarp tarptautinje operacijoje dalyvaujani kari ir vietini alies,
kurioje vykdoma tarptautin operacija, galimybes.
Naudojimasis vertjo paslaugomis, kari teigimu, i dalies apsunkina j
veikl kitoje kultrinje aplinkoje, nes susiduriama su 1) skirting kultr atstov bendravimo skirtumais, 2) sunkumu perduoti emocijas, 3) vertj kompetencij stygiumi, 4) vietini gyventoj noro sitraukti bendravim stygiumi
(r. 10 lentel).
10 lentel. Naudojimosi vertjo paslaugomis taka kari veiklai
kitoje kultrinje aplinkoje
Poymiai

Iliustracijos

Susiduriama su
skirting kultr
atstov bendravimo
skirtumais

Vertjas kalba multiplikuota kalba, kaip pasakas seka, yra buv situacij,
kai turi atvaiuoti taikinys, sako, kad atvaiuos juoda balta Toyota. Sdi
mogus pozicijoje, laukia tos mainos, o danas vertjas sako: ne, jis ne
taip pasak, jis pasak juoda Toyota, tai mes sakom: stop stop, nes jau
signalas perduotas ir jei atvaiuos tas mogus, jis bus pagautas, jis bus
sunaikintas ir nuautas.
O jis sako, kad pilka Toyota, labiau juod. ia jau kultrikai. Pas mus
vakaras, tai sakome susitinkame vakare, devint valand, o jie sakyt,
pavyzdiui, ypa kaimikose vietovse, susitinkame vakare, kai mnulis
nebus pasieks ems. [Tiriamasis nr. 2]
<...> Geras vertjas yra tas kuris ne tik moka versti, bet tas kuris moka
sujungti abi kultras vien. [Tiriamasis nr. 10]

Susiduriama su
sunkumu perduoti
emocijas

Per vertj nekjimas yra tam tikra technika ir tu neinai, kaip jis
iveria, nes vertjas yra tas pats irakietis. Tu neinai kaip jis iveria tavo
odius jiems, nes viskas priklauso nuo intonacijos, kaip parinkti odiai.
Aiku vis laik stebdavau j veidus, kurie paddavo suprasti ar ta pati
reakcija, kurios tu lauki savo odius pasaks. Jei matai, kad nesulauki tos
reakcijos, tai bandai pakartoti, dar kart, papraai vertjo, kad pasakyt
kitaip. Matosi galutinis korespondentas, kuris gauna t informacij, kaip
jis reaguoja t informacij. [Tiriamasis nr. 9]

Susiduriama su
vertj kompetencij
stygiumi

Ne visi vertjai kompetentingai veria, ilgai trunka pats vertimo procesas,

vietiniai gyventojai nesilaiko bendravimo kultros pertraukia, nuolat
kalba mobiliuoju telefonu per susitikimus, nra mandags. [Tiriamasis
nr. 3]

Susiduriama su
vietini gyventoj
noro sitraukti
bendravim stygiumi

<...> Panekovas danai nesilaiko bendravimo per vertj taisykli

kalbdamas iri vertj, kalba per ilgai, kai kuriuos dalykus adresuoja
vertjui. [Tiriamasis nr. 6]

Naudojimsi vertjo paslaugomis galima vardinti kaip apsunkinant

kari adaptacij kitoje kultrinje aplinkoje veiksn, nes maja sitraukimo
efektyvi socialin komunikacij galimybs. Vis gi, naudojimasis vertjo paslaugomis gali padti kompensuoti kari kalbini gdi stygi sitraukiant

255
socialin komunikacij. Todl kariai turi bti supaindinami su galimomis
klitimis bendraujant per vertj ir mokomi kaip mainti i klii raik
sitraukiant socialin sveik.
Kultrinio iprusimo kompetencij gijimo metodai. Tiriant kultrinio
iprusimo kompetencij gijimo metodus, galima iskirti: 1) institucin ir 2)
savarankik kompetencij gijim.
Krato apsaugos sistemos organizuojami instituciniai mokymai apima
tiek tradicinius mokymosi metodus (pavyzdiui, Buvo pasirengimo ciklas, kurios metu buvo nagrinjama tos alies kultra. [Tiriamasis nr. 10]), tiek technologijomis paremtus metodus (pavyzdiui, Prie misij mano skyriaus kariai
privaljo baigti kelet kurs nuotoliu bdu apie Afganistan, istorij, kultr ir
pan. Taip pat kiekvienas privaljom baigti minimum po vien normal kurs
Lietuvoj ar usienyje, susijus su ms skyriaus veikla. [Tiriamasis nr. 3]).
Institucinius mokymus kariai vertina skeptikai, pabrdami, kad tai tik
privalomi, formals mokymai:
(Instituciniai mokymai) 50 proc. naudingi, o 50 proc. usidti plius, kad jeigu
kas nors us, atsakyti klausim ar buvo mokyta?. Ir 50 proc. dar labai optimistikai (vertinant). [Tiriamasis nr. 2]

Kaip vien naudingiausi mokymosi metod kariai vardija patirt

alyje, kurioje vykdoma tarptautin operacija:
Kiek daug besimokysi teorikai, tegul ir praktikai bet kitoje kultrinje aplinkoje, niekada visko nesuinosi. Svarbu, kad ms kariams bt pasakoma, kad
realyb bus gana skirtinga, netiktum bus daug <...>. [Tiriamasis nr. 1]
<...> niekada parengimas negali bti (pakankamas), kol tu nenuvaiuoji ir nepamatai krato. [Tiriamasis nr. 4 ]

Visgi, neturdami pakankamo kultrinio pasirengimo tarptautins operacijos metu kariai negali veiksmingai veikti kitoje kultrinje aplinkoje, kadangi yra labiau orientuoti mokymsi apie kit kultr stebint aplink, taiau
dl kompetencij stygiaus nesitraukiant socialin sveik su vietiniais:
Pirmoji misija yra pasirengimas antrajai, tai jei a vaiuoiau trei kart, tai
noriau, kad tai bt ne tik islamikas, bet ir arabikai kalbantis kratas dl to,
kad visk, k a gavau per pirmas dvi keliones, man praverst treioje. Jei a vaiuoiau ne islamik krat, tai man tekt mokytis visk i nulio. <...> Antros
(tarptautins operacijos metu) veiksmas buvo labai su vietiniais, patarjo darbas, o pirmos misijos metu turjau kovines uduotis, kurios nereikalavo kasdieninio bendravimo su vietiniais. Jeigu bt buv atvirkiai, tai tada a sakyiau
nebiau buvs pasiruos tinkamai. [Tiriamasis nr. 4]

256
Analizuodami, kaip galima gerinti institucinio mokymosi kokyb, kariai iskiria pagrindinius tobulintinus aspektus: 1) mokymus traukti instruktorius, buvusius alyje, kurioje vykdoma tarptautin operacija ir (ar) instruktorius, kilusius i alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, 2) vykdyti
antropologijos studijas; 3) mokymus pritaikyti tikslinei auditorijai ir 4) gerinti
kari usienio kalbos gdius (r. 11 lentel).
11 lentel. Institucini mokym tobulinimo galimybs ruoiant karius
tarptautinms operacijoms
Poymiai

Iliustracijos

traukti instruktorius,
buvusius alyje, kurioje
vykdoma tarptautin
operacija, arba instruktorius, kilusius i
alies, kurioje vykdoma
tarptautin operacija

Mokytojai, instruktoriai turi bti geriausi i geriausi, btinai buv operacijose. Jei operacija nauja dalyvav panaiose operacijose. [Tiriamasis nr. 1]

Vykdyti antropologijos
studijas

<...> Mes nemokame mokytis kultros ir suprasti jos. Ir nuo pat karino
rengimo, jiems itas dalykas turi bti suprantamas <> kadangi jau daug
met esame tarptautinje aplinkoje. [Tiriamasis nr. 2]

Mokymus pritaikyti
tikslinei auditorijai

Pagrindinis dalykas <> auditorijos pritaikymas, pagal tikslin auditorij.

Nesvarbu vienas ar du (kariai) ruoiami ten dirbti, bet jiems ir turi bti
sukurtas mokymo procesas pagal t viet kuri vaiuoja. Tuo labiau,
kad i tos vietos grta tie kariai, kurie ten buv ir jie puikiai gali pateikti
informacij apie t al ir tu ten nuvaiavs <.> [Tiriamasis nr. 9]

mokymus traukti instruktorius, kilusius i alies, kurioje vyksta

tarptautin operacija. [Tiriamasis nr. 6]

Akcentuoti atskir funkcini specialist rengim. [Tiriamasis Nr. 12]

Gerinti kari usienio
kalbos gdius

Nortsi daugiau mokti vietos kalbos frazi, nes pasirengimo metu trko
laiko ilgiau mokytis vietos kalbos. [Tiriamasis nr. 3]

Viena vertus, suvokdami tobulintinas institucini mokym sritis, kariai

nerodo siekio prisidti prie i mokym gerinimo. Antra vertus, kariai itin
pabria savarankiko mokymosi apie kit kultr svarb: rodo siek perduoti
tarptautinje operacijoje gytas inias kitiems kariams, vyksiantiems tarptautines operacijas (pavyzdiui, Po ios misijos a griu gijs dar daugiau ini,
kurias stengsiuos perduot kitiems. [Tiriamasis nr. 3]), taip pat vertina sveikos
su kitais kariais svarb (pavyzdiui, <...> susirainjau su tuo mogumi, kur
tursiu keisti, jis man apibdino k reikia atsiveti, kaip atsiskaityti pinigais,
kas reikalinga, kas nereikalinga, k turti. O apie al internetas. Visas inias
gavau neformaliai, ne i institucijos. [Tiriamasis nr. 9]). Kari bendradarbiavimas tarpusavyje dalijantis patirtimi i dalies gali upildyti institucini mokym metu paliekamas spragas ir turt bti skatinamas kaip kari organizacinio smoningumo dalis.
Galima pridurti, kad kari kultrinio iprusimo kompetencij gijimas
adaptuojantis kitoje kultrinje aplinkoje vertintinas skeptikai dl kylanio

257
pavojaus, kad kariai tik stebs aplink, nesitraukdami socialin sveik su
vietiniais gyventojais. Atsivelgiant anksiau ivardytas pastabas, galima teigti, kad kari kultriniam iprusimui reikiam kompetencij gijimas turi bti
suprantamas kaip ilgalaikis ir tstinis procesas, t. y. kompetencijos turi bti
gyjamos prie kariams ivykstant tarptautin operacij ir tobulinamos tarptautins operacijos metu.

Ivados
Empirikai vertinus tarptautinse operacijose dalyvavusi Lietuvos
kari kultrin iprusim, galimi apibendrinimai ir rekomendacijos Lietuvos
kari kultrinio iprusimo atvilgiu:
1. Vienas svarbiausi kari kultrinio iprusimo aspekt, kuris neatsiejamas nuo j gebjimo ivengti stereotipini nuostat kitos kultros atvilgiu formavimo, yra kari motyvacija adaptuotis ir veikti kitoje kultrinje aplinkoje. Tiriant kari kultrin iprusim, mintieji aspektai irykja kariams analizuojant
panaumus ir skirtumus tarp kultr. ie aspektai daro itin didel tak kari kultrinio iprusimo potencialui, todl vykdant kari, dalyvausiani tarptautinse operacijose, atrank didesnis dmesys skirtinas kari motyvacijos dalyvauti
tarptautinje operacijoje analizei, nes:
a. kariai, turintys motyvacij adaptuotis kitoje kultrinje aplinkoje, geba
gyti ir pritaikyti kultrines inias ir sitraukti socialin sveik su kitos kultros atstovais. Stereotipines nuostatas turintys kariai formuoja
ikreipt poir kit kultrin aplink, todl j socialin sveika su
kitos kultros atstovais yra neigiama arba neutrali;
b. kariai, suprantantys, kad tarptautinje operacijoje dalyvauja vykdydami
savo organizacijos misij ir tikslus ir, kad veikdami kitoje kultrinje
aplinkoje atstovauja savo organizacij, geba adaptuotis kitoje kultrinje
aplinkoje ir sitraukti socialin sveik su kitos kultros atstovais
nepriklausomai, ar jie yra motyvuoti adaptuotis kitoje kultrinje
aplinkoje;
c. institucini mokym metu nra suteikiama pakankamai ini ir
gdi, reikaling kari adaptacijai ir veiklai kitokiame kultriniame
kontekste, todl kariai turi bti motyvuoti savarankikai tobulinti j
kultriniam iprusimui reikalingas kompetencijas.
2. Didesnis dmesys skirtinas kari organizacinio smoningumo ugdymui, nes:
a. dalis kari dalyvauja tarptautinje operacijoje skatinami iimtinai

258
asmenini motyv ir nesieja dalyvavimo tarptautinje operacijoje su
savo atstovaujamos organizacijos misijos ir tiksl gyvendinimu. Kariams stinga smoningumo, kad j veikla, skaitant ir socialin sveik
su vietiniais alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, atspindi organizacijos misijos ir tiksl gyvendinim;
b. kariai paeidia savo organizacijos reikalavimus siekdami adaptuotis
kitoje kultrinje aplinkoje. Nesilaikydami organizacijos reikalavim
kariai vis vien siekia organizacijos tiksl gyvendinimo organizacijos reikalavim nesilaikymas susijs su kari siekiu didinti alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija, vietini pasitikjim jais. Todl
atkreiptinas dmesys formali organizacijos reikalavim tobulinimo
galimybes ir (ar) lankstesn i reikalavim pritaikym, atsivelgiant
kari vykdomas funkcijas tarptautins operacijos metu.
3. Institucini mokym metu pateikiamos inios nra pakankamos kari adaptacijai ir veiklai tarptautins operacijos metu, todl siekiant didinti
kari kultrinio iprusimo potencial, turi bti pleiamas tarpkultrini, kultros specifini ir kalbos gdi spektras ir didesnis dmesys skiriamas:
a. kari supaindinimui su kultriniais skirtumais, galiniais kelti jiems
diskomfort veikiant kitoje kultrinje aplinkoje;
b. remiantis tarptautinse operacijose dalyvavusi kari patirtimi,
dviprasmik situacij analizei su kuriomis buvo susiduriama sveikos
tarp kari ir vietini alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija,
metu;
c. institucini mokym pritaikymu atsivelgiant kari veiklos pobd
tarptautins operacijos metu ir pateikiam ini analizei per alies,
kurioje vykdoma tarptautin operacija, vietini gyventoj mstymo ir
elgesio suvokim;
d. instruktori, buvusi alyje, kurioje vykdoma tarptautin operacija ir
(ar) instruktori, kilusi i alies, kurioje vykdoma tarptautin operacija traukim institucinius mokymus ir (ar) kari socialins sveikos
skatinimui su kariais, grusiais i alies, kurioje vykdoma tarptautin
operacija;
e. kari kalbos kompetencij gerinimui, didesn dmes skiriant tiek
kari kalbos, vartojamos alyje, kurioje vykdoma tarptautin operacija,
gdi gerinimui, tiek supaindinant su galimomis klitimis dirbant
su vertju.
2013 m. rugsjis

259
Liudas Maylis , Ingrida Unikait-Jakuntaviien
*

1**

Vytauto Didiojo universitetas

Bank sistemos stabilumo ssajos su

visuomens saugumu: Snoro ir kio
bank lugimas
Straipsnyje analizuojamas bank sistemos stabilumas kaip svarbi visuomens saugumo slyga.
Siekiama ianalizuoti dviej komercini bank Snoras ir kio bankas lugimo trumpalaik
ir ilgalaik poveik visuomens poiriui bankininkyst Lietuvoje. Pasinaudojant naujojo institucionalizmo teorinmis prieigomis, konstruojamas analitinis modelis, paremtas dviej pagrindini
internetins iniasklaidos portal Lrytas.lt ir Delfi.lt diskursyvini deviz rekonstrukcija. Vertinamos pagrindini proceso veikj (Lietuvos banko, valstybs vadov, paios iniasklaidos) pozicijos
kintanioje struktrinje aplinkoje. Konstatuojama, kad naujasis institucionalizmas sudaro tinkamus
teorinius rmus tiriamiesiems procesams apibdinti, vertinant proceso veikj iskaiiavimus ir
aikinant politikos proces raid, atsivelgiant konsensuso, priimto ankstesniuose politikos proceso etapuose, aplinkybes. Naudojant diskursyvinio institucionalizmo prieig, tampa manoma suvokti veikjus, j didel tak struktrinei aplinkai. Tyrimo eigoje irykinti penki bank lugimo
etapai, atsispindintys iniasklaidos naujien portaluose. Jie skiriasi trukme, intensyvumu ir (re)konstruojamomis diskurs naudojamomis priemonmis, lyginant ankstesnj banko lugimo atvej su
vlesniuoju. Pavyzdiui, visuomens bsen, sukelt Snoro banko lugimo, galima apibdinti kaip
klasikin kognityvinio disonanso atvej: visuomen vienu metu laiko komercinius bankus Lietuvoje
nepatikimais, taiau ir toliau skmingai naudojasi j paslaugomis. Tiriamoji problema politikai laikytina marginalija, neturjusia esmins takos pagrindiniams politikos procesams. Tai skiriasi nuo
ankstyvojo posovietmeio, kai indli saugumas, prarastos santaupos buvo tap svarbiais argumentais partij kovoje dl valdios. Galima manyti, kad politikos lauko veikjai, skaitant pagrindines
iniasklaidos priemones, tinkamai susigaud dinamikoje situacijoje, minimizuodami negatyv
dviej paeiliui komercini bank lugimo poveik.

Dr. Liudas Maylis Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos fakulteto Vieojo
administravimo katedros profesorius. Adresas korespondencijai: S. Daukanto 28, 44246 Kaunas,
tel. 8- 37-327871, el. p. l.maylis@pmdf.vdu.lt.
**
Dr. Ingrida Unikait-Jakuntaviien Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos
fakulteto Politologijos katedros docent. Adresas korespondencijai: Gedimino 44, 44246 Kaunas, tel.
8-37-206704, el. p. i.unikaite-jakuntaviciene@pmdf.vdu.lt.
*

260
vadas
Bank sistemos stabilumas yra pakankamai svarbus visuomens suvokiamo saugumo (velniojo saugumo) komponentas2. Tranzityviose visuomense bank stabilumas yra gijs papildom dimensij, t. y., labai danai jis
siejamas ne tik su bank sistemos stabilumu, bet ir su visos tam tikros geopolitins erdvs saugumu.
Prarastos santaupos ir valdios kalt dl to ilgam siria visuomens
atmint. Santaup ir (arba) indli praradimas Sekunds banke 1994 metais
ar Lietuvos akciniame inovaciniame banke apie 1995-uosius siejama su laukinio kapitalizmo santyki modelio brovimusi, o masinje iniasklaidoje tie
vertinimai buvo dar ilgai ir noriai palaikomi3. Iki iol visuomens diskursuose
mint bank ir finansini piramidi lugimas tai pokomunistins epochos
vienas svarbi bruo, socialistinio mentaliteto nesugebjimo prisitaikyti
prie nauj rinkos santyki svarbus simbolis4.
Nusistovjusios stabilios komercini bank sistemos kontekste 2011
metais ir 2013 metais paeiliui vyk dviej komercini Snoro ir kio bank
lugimai veria grti prie bank lugimo temos.
io straipsnio pagrindinis objektas informacija apie Snoro ir kio
banko lugim Lietuvos iniasklaidoje ir jos poveikis visuomens saugumo
suvokimui.
Politikos ir politins komunikacijos moksl poiriais, iuo metu, kalbant apie naujus bank lugimo atvejus, atsiranda nauja ipltotos tradicins
ir netradicins (elektronins) iniasklaidos dimensija. Viena vertus, tai lemia
dinamikesn inios apie (neva) lungant bank sklaid. Kita vertus, iniasklaidos erdvs analiz gali tapti patogiu proces analizs instrumentu.
Pasirinktojo objekto tyrimams gali bti taikomos vairios prieigos ir
teoriniai rmai. Panaiems, su visuomens suvokimu siejamiems, procesams
tyrinti svarstytinas naujojo institucionalizmo pori pritaikomumas. Racionaliojo pasirinkimo, sociologinis, taip pat istorinis ir diskursyvinis institucionalizmas savaip nusako santyk tarp proceso veikj ir kintanios struktrins

Brown A., Making sense of the collapse of Barrings Bank, Human Relations 58 (12), 2005,
p. 15791604.
3
Lrytas.lt, Delfi.lt Snoro atveju tokios reminiscensijos tikrai buvo.
4
Maylis L., Unikait-Jakuntaviien I., Povilaitis R., Security discourses in the Lithuanian news portals:
two cases of private bank collapse, Presentation at the conference Edukacja dla bezpieczenstwa. Wyzwania
i zagrozenia w XXI wieku. Militarne i niemilitarne paradygmaty bezpieczenstwa. Gdansk, 2013.
2

261
aplinkos . Informacijos sklaidos analiz papildant rminimo koncepcija ir
atsivelgiant kognityvinius procesus7, gali bti konstruojami teoriniai rmai,
leidiantys padaryti svarbi akademini valg. Kartu toks tyrimas tampa
prasmingu objektu apibdinant taikom teorij aikinamj gali.
Taigi io straipsnio tikslas rekonstruoti informacij apie dviej bank
lugim iniasklaidos portaluose ir apibdinti j poveik visuomens (ne)saugumo pojio formavimuisi.
5

Tyrimo udaviniai:
parinkti teorin prieir, reikiam paaikinti bank lugimo poveik
politikai ir visuomenei;
sukonstruoti tyrimo model, leidiant vertinti proceso veikj ir
struktrins aplinkos niuansus;
atlikti diskurse naudojam priemoni analiz dviejuose pagrindiniuose
lietuvikuose naujien portaluose ir tuo pagrindu rekonstruoti proces
eig (2011 m. pabaigoje ir 2013 m. pradioje);
apibdinti, kaip (re-)konstruojami iniasklaidos portal (remiantis juose skelbiama informacija) visuomens ir politikos diskursai ir kritiniai
diskurs momentai ar kinta argumentai, ar atsiranda alternatyvi
poiri;
apibdinti veikj (visuomens, politikos, skaitant urnalistus)
diskursyvias strategijas. Taip pat pabandyti vertinti numanom
kognityvin efekt (reakcij) visuomens saugumo ar nesaugumo
pojt, konkreias jo apraikas formuojam per mediag naujien
portaluose.

1. Teorin dalis ir literatros apvalga

Aikinant visuomenini ir politini proces ssajas, daugelyje pastarojo
meto darb permstoma naujojo institucionalizmo pori taikymo aikinamoji galia8. Tai taikyta ir aikinant pastarojo meto politikos vykius Lietuvoje9.
Schmidt Vivien A., Taking ideas and discourses seriously: explaining change through discursive
institutionalism as the fourth new institutionalism, European Political Science Review2:1, 2010, p. 125.
6
Entman R.M., Framing: towards clarification of a fractured paradigm, Journal of Communication, 43
(4), 1993, p. 5158.
7
Altheide D. L., Michalowski R. S., Fear in the news: A Discourse of Control, The Sociological Quarterly
40 (3), 1999, p. 475503.
8
Hay C., From Historian to Constructivist Institutionalism, r.: Rhodes R. A. W., Binder S. A., Rockman
B. A. red.., The Oxford Handbook of Political Institutions, Oxford: UP, 2008, p. 5663.
9
Maylis L., Unikait-Jakuntaviien I., Ivanovas B., The Rise of Popularity of Lithuanian Political Party
Drasos kelias, Baltic Journal of Law and Politics, Vol. 6, no. 1, 2013, p. 6388.
5

262
Ms sitikinimu, toki prieig taikymas leist naujai konceptualizuoti velniojo saugumo pojt visuomenje10, o siauriau io straipsnio pasirinkto
objekto (bank sistemos patikimumo) poiriu.
prasta skirti racionalaus pasirinkimo, sociologin, istorin ir diskursyvin institucionalizm. Kiekvienas j suteikia iek tiek kitok turin svarbiausioms j vartojamoms svokoms ir koncepcijoms veikjams, struktroms,
idjoms, normoms, vertybms, veikimui, taip pat idj, norm, vertybi ir politikos pokyiams, tad tai tenka atsivelgti parenkant analitinius instrumentus. Sekdami tyrintoj, taikani i teorin prieig, naujausiais darbais, mes
pateikme naujojo institucionalizmo pori kombinacijas.
Racionaliojo pasirinkimo institucionalist tyrimo objektas paprastai
bna veikj, laikom racionaliais, elgesys, aikinamas per j iskaiiavimus
ir naudos maksimizavim11. Iankstin pavirutinika empirin analiz (isamiau r. toliau) leidia aptikti ir apibdinti daugel svarbi politikos lauko veikj (kaip toliau matysime, tai Lietuvos bankas, valstybs lyderiai, pati iniasklaida), lyginti j reakcijas kintani vertybin aplink. iniasklaid ia tenka
taip pat priimti kaip vien i taking politinio proceso veikj: ji perteikia ir
struktruoja politik, nustato politikos naujien pateikimo standartus; pateikiamos inios suvoktinos kaip politik ir urnalist sveikos rezultatas. Manoma, kad iniasklaida, atskiros jos priemons turi sav trumpalaiki ir ilgalaiki
iskaiiavim12. Tad analizuojant iniasklaidoje pateikiam informacij, svarbios iniasklaidos darbotvarks nustatymo ir tem rminimo koncepcijos13.
ioje situacijoje ms tiriamieji iniasklaidos portalai buvo ir tyrimo objektas,
ir vienas i tyrimo instrument, leidiantis vertinti veikj elgsen.
Sociologinio institucionalizmo sekjai sureikmina normas ir kultrin
terp, aikinimus grindia atitikties logika, pabria naujajam institucionalizmui bding institucij, traktuojam kaip kultrins konvencijos, normos
ir kognityviniai rmai, suvokim.
Atrenkant suvoktosios realybs aspektus ir sureikminant juos komunikaciniuose tekstuose, tikslinga priimti apibrimo koncepcij. Tinkamas ia
atrodo R. Entmano pasilytas apibrimas, pagal kur, norint apibrti problem, reikia atrinkti tam tikrus suvoktosios realybs aspektus ir sureikminti
Brodie J. ,Social Security to Public Safety: Security Discourses, University of Toronto Quarterly, 78 (2),
2009, p.687708.
11
Hall P. A., Taylor R .C. J., Political Science and the Three New Institutionalisms, MPIFG Discussion
Paper, http://mpi-fg-koeln.mpg.de, June 1996.
12
Cook T. E., News Media as a Political Institution: Looking Backward and Looking Forward, Political
Communication, 23, 2006, p.159171.
13
Sanders K., Communicating Politics in the Twenty-First Century, Palgrave Macmillan, 2009.
10

263
juos komunikaciniuose tekstuose tokiu bdu, kad tvirtintumme tam tikros
problemos apibrim, prieastin interpretacij, moralin vertinim ir (arba)
rekomendacij, kaip suvokti apibdint klausim ar problem14.
Diskursyvinmis apibrimo priemonmis, kurios pasilo, kaip mstyti
apie problem, laikome metaforas, pavyzdius (skaitant istorijos pamokas),
lakias frazes, odinius ir vizualius apibdinimus. Naudojamos samprotavimo
priemons yra prieasi, pasekmi ir apeliacij moral analiz. ios mstymo priemons pateisina tai, kas dl tos problemos sprendimo turt bti
nuveikta15.
Vis dlto i dviej institucionalizmo pori taikymas pasirinkto atvejo
analizei yra gana ribotas dl sudtingo metodologinio aparato ir labai dideli
resurs. Juolab tai pareigot tyrjus aikinti veikj elges sausomis politini
aidim schemomis, kurios riboja veikj pasirinkimus suvokti, kaip iimtinai
iors veiksni determinuojamus, laikyti juos tam tikru atvilgiu nemstaniais. Kita vertus, suvokiam, kaip duotyb priimam visuomenini norm
rekonstravimas ir fiksavimas (teorins prielaidos, bdingos sociologiniam institucionalizmui) ribot galimybes paaikinti vyksm ir pokyt, vertinti proces
dinamik.
Istorinis institucionalizmas apibria institucijas kaip formalias ir neformalias procedras, rutin, normas ir susitarimus16. Istoriniams institucionalistams institucijos konkrei istorini proces (kai tolesnje ar palyginti netolimoje praeityje vyko politins kovos dl vien ar kit politikos sprendim)
paveldas. Institucijos laikomos socialinmis konstrukcijomis , nes jos knija
bendr suvokim, tampa interpretaciniais rmais. Istorinis institucionalizmas
patrauklus, nes politikos pokyiai aikinami per utaisus, slypinius ankstesniuose politiniuose pasirinkimuose. Tie buv pasirinkimai riboja (nors ir
nelemia) vlesnius politikos sprendimus. Taigi, procesai aikinami per kritinius sankirtos takus (momentai ir vykiai, turj lemiamos reikms tam tikr
proces ar vyki kaitai) ir kelio priklausomyb (vyki, proces vystymosi
dsningumai, panaumai), o aikinimo objektu tampa struktros ir praktika.
Istorinis institucionalizmas leidia rinktis tyrimo kintamuosius i plaios j
Entman R. M., Framing: towards clarification of a fractured paradigm, Journal of Communication, 43
(4), 1993, p. 5158.
15
Carvalho A., Discourse Analysis and Media Texts: a Critical Reading of Analytical Tools. Paper
presented at the International Conference and Logic and Methodology, RC33 Meeting (International
Sociology Association), Koeln, http://www.academia.edu/507435/Discourse_analysis_and_media_texts_A_
critical_reading_of_analytical_tools, 36 October 2000.
16
Steinmo S., Historical institutionalism, r.: Della Porta, D., & Keating, M. , red., Approaches and
Methodologies in the Social Sciences. A Pluralist Perspective. Cambridge: Cambridge University Press, 2008,
p. 118138.
14

264
vairovs tai gali bti ir individai, ir taisykls, ir kontekstas. N vienam i j
nesuteikiamas prioritetas. Svarbu tik paaikinti, kaip ir kodl buvo pasirinkta ir
kokias pasekmes pasirinkimas sukl. Institucijos (suvokiamos kaip tam tikros
socialins konstrukcijos) gali keistis, bet pokyius riboja praeities sprendim
trajektorijos. Svarbus istorinio institucionalizmo pranaumas vyki sekos,
laiko faktoriaus sureikminimas17. i prieiga, aikinant dviej paeiliui bank
grit, atrodo prasminga vien jau todl, kad pirmojo banko gritis neabejotinai turi turti takos visuomens ir jos atskir veikj reakcijoms (sudaro,
plaija prasme, vertybin normin kontekst ir gali bti iliustruojama kelio
priklausomybe). Svarstytinos ir ssajos su ankstyvojo posovietinio laikotarpio bank ir finansini piramidi gritimi, j buvimu istorine visuomens
patirtimi. Vis dlto istoriniai institucionalistai institucinius pokyius aikina
per egzogenin j prigimt per kritines sankirtas, iors vykius ir krizes, o ne
per endogenin ne per proceso veikj vidinius apsisprendimus, lemianius
idjini nuostat pokyius. ia prasme ir istorinio kaip ir kit dviej senesni naujojo institucionalizmo pori aikinamoji galia yra ribota.
Kaip pagrindin teorin prieig naudodami naujausi diskursyvin institucionalizm tikjoms ivengti mint ribotum. Diskursyviniame institucionalizme idjos tampa empiriniais subjektais, skiriasi ir institucij supratimas. Veikjai suvokiami kaip lanksiai prisitaikantys, galvojantys, k galvoja,
permstantys ir koreguojantys savo veiksmus, gebantys keisti institucijas ne
tik dl iorinio postmio. Diskursyvinis institucionalizmas atkreipia dmes
idj pokyius kaip endogenin veiksn, institucijas kaip ne tik ribojanias
veikj pasirinkimus, bet ir veikj konstruojamas ir keiiamas, pripasta koordinacin, komunikacin ir interaktyvij diskurso funkcijas18. Ms tyrimo
atveju tai atveria galimybes apibdinti (rekonstruoti) iniasklaidoje, visuomenje ir politikoje dominuojanius diskursus.
Taigi ms tyrimo logika bt tokia: I pradi atkuriame pagrindini
veikj elges kintanioje struktrinje aplinkoje, po to atliekame teksto ir konteksto analiz ir per apibrimo diskursyvinius devizus apibdiname diskursyvines strategijas, taip susiedami diskurs su politikos veikjais.

Thelen K., Historical Institutionalism in Comparative Perspective, Annual Review of Political Sciences,
2, 1999, p. 369404.
18
Schmidt V., Taking ideas and discourses seriously: explaining change through discursive
institutionalism as the fourth new institutionalism, European Political Science Review 2 (1), 2010, p. 125.
17

265
2. Diskurso deviz tyrimas naujien portaluose:
Delfi.lt ir Lrytas.lt
iame skyriuje yra pristatomi dviej naujien portal Delfi.lt ir Lrytas.
lt diskurso naudojam priemoni monitoringo duomenys. Mintieji portalai
pasirinkti dl to, jog jie turi didiausi skaitytoj skaii. Monitoringas buvo
atliktas, siekiant atsakyti kelis svarbius klausimus: a) kokie diskursai vyravo
Lietuvos iniasklaidoje abiej bank, Snoro ir kio banko lugimo proceso
metu (skatinantys visuomens nesaugumo jausm ar, prieingai, slopinantys
j), b) nustatyti svarbiausius bank lugimo veikjus ir j pozicijas, c) suprasti
bank lugimo kontekst ir turin.
Monitoringas buvo atliktas abiems atvejams naudojant t pai schem.
Vis pirma, pagal reikminius odius buvo atlikta portal straipsni atranka
intensyviausiu atitinkamo banko lugimo proceso laikotarpiu. Tyrimui panaudoti straipsniai apie Snoro lugim, pasirod analizuojamuose portaluose
nuo 2011 m. lapkriio 4 d. iki 2012 m. sausio 1 d., o apie kio banko nuo
2013 m. sausio 20 d. iki kovo 31 d. laikotarpiu. Toliau straipsniai buvo analizuojami ir grupuojami pagal pasirinktas kategorijas, siekiant isiaikinti lugimo proceso etapus, nuomoni ir vertinim pokyius, problem vardijim,
pagrindines proceso veikj pozicijas ir pan.

2.1. Snoro banko lugimo rekonstravimas pagal

informacij pagrindiniuose naujien portaluose
Nuo pirmos publikacijos apie Snoro banko veiklos sustabdym nuo
2011m. lapkriio 16 d. iki 2012 m. sausio 15 d., kai jau paaikjo, kaip bus
elgiamasi su udarytu banku, naujien portale Lrytas.lt buvo rasta 315 publikacij, o delfi.lt 210 publikacij apie Snoro bankroto proces.
Pirmos inios apie tai, kad Lietuvos bankuose gali bti problem , pasirod, kai 2011 met lapkriio 415d. Lietuvos ryto dienratyje ir kituose naujien portaluose buvo praneama, kad Lietuvoje yra stengiamasi sulugdyti
Lietuvos bankus. Taiau visi bankai neig, kad juose teissaugos institucijos
atlieka kokius nors tyrimus ar atsisak komentuoti (Bankas neturi jokios informacijos, bankas dirba prastu ritmu ir teissaugos institucijos joki tyri-

266
m banke nevykdo)19, Generalins prokuratros atstovas taip pat neig kalbas apie tyrimus (Generalin prokuratra atsiriboja nuo lapkriio 15 dien
vienoje iniasklaidos priemoni paskelbtos informacijos apie Lietuvos bank
lugdym ir kategorikai neigia teigin, kad Generalin prokuratra jau pasira leidimus atlikti kratas viename bank ir jo vadov namuose), o Lietuvos
bankas pareik, kad Lietuvos bankas spaudos publikacij nekomentuoja,
tai buvo pirmasis enklas, kad problem i tikrj yra. Kai visos diskusijas
trauktos institucijos tvirtina apie bank sistemos stabilum ir nenori pateikti
komentar, tai visuomen pradeda nerimauti ir tarinti, kad tikrai kakas nuo
jos slepiama.
Antrasis publikacij etapas siejamas su Vyriausybs lapkriio 16 d. inia,
kad perima banko Snoras akcijas visuomens poreikiams, o banko operacijas sustabdo. Tuo metu kalbant apie visus su aptariamo banko veiklos sustabdymo procesu susijusius valdios ir valstybs institucij tarnautojus vyravo temos, susijusios su banko udarymo prieasi atskleidimu, su informacija, k
planuojama daryti su udarytu banku ir pastangomis nuraminti visuomen,
kad indliai apdrausti ir bus grinti, o ekonomikai nebus dideli neigiam
pasekmi.
Lietuvos bankas iplatintame praneime spaudai paskelb, kad priemoni prie Snor buvo imtasi dl to, kad, pasak jo, banko Snoro turto
bkl yra prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai. Lietuvos banko nurodymai mainti veiklos rizik buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, i esms
nekeiiant veiklos pobdio. Praneime buvo teigiama, kad Bank statyme
numatyt poveikio priemoni imtasi vertinus Snoro finansin bkl, pastarj met veiklos tendencijas ir naujausio inspektavimo rezultatus. Priimant
sprendim vertinti ir iomis dienomis vyk pokyiai banke.20
Svarbiausi veikjai, kuri informacija, buvo nuolatos platinama ir skelbiama, buvo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Finans
ministerijos ministr Ingrida imonyt, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Arvydas Anuauskas. Vasiliauskas tvirtino, kad Snorui grs nemokumas: Mes kalbame
iimtinai apie vien bank. Tai tikrai nra sistemin problema, bet jei nebPo paskelbtos informacijos apie bank lugdym Lietuvos bankas ir komerciniai bankai situacijos
nekomentuoja , http://www.lrytas.lt/-13213460061320328974-po-paskelbtos-informacijos-apiebank%C5%B3-%C5%BElugdym%C4%85-lietuvos-bankas-ir-komerciniai-bankai-situacijos-nekomentuoja.htm, 16 11 2011.
20
Valstyb perm Snoro bank, sustabd jo veikl ir ada dalinti dvi dalis, buvusius vadovus kaltina
grobstymu, http://www.lrytas.lt/-13214504891321026690-p4-valstyb%C4%97-per%C4%97m%C4%97snoro-bank%C4%85-sustabd%C4%97-jo-veikl%C4%85-ir-%C5%BEada-dalinti-%C4%AF-dvi-dalisbuvusius-vadovus-kaltina-grobstymu-video.htm, 16 11 2011.
19

267
t buvusi suvaldyta bt tapusi tokia. Indlininkai turt jaustis saugs,
mons dl indli gali bti rams, nes visi indliai iki 345 tkst. lit yra
apdrausti. Vyriausybs atstovai taip pat stengsi raminti visuomen, vengdami panikos ir jos galim padarini visuomens saugumui. Kubilius pabr,
kad Vyriausybs svarbiausias tikslas indlinink saugumas, todl priimtas
jiems palankiausias sprendimas. imonyt teig, kad Vyriausybs sprendimas
perimti banko Snoras akcijas valstybs ekonomikai ypating padarini neturs., tai yra visikai iskirtinis vienos finans staigos atvejis, ir dl to tikrai
kit bank indlininkai ir kit bank kreditoriai gali bti visikai rams.21
Anuauskas pabr saugumo grsmes ir prisidjo prie visuomens raminimo.
Jis teig, kad priemons, kuri buvo imtasi Snoro banko atvilgiu, leidia
sumainti grsmes valstybei ir indlininkams , Pagal ms grsmi vertinim yra numatyta, kad yra tokia grsmi ris kaip finansinio nestabilumo
grsms, kurios gali sukelti problemas bankininkysts sektoriuje, Priemons,
kuri imtasi yra adekvaios. Utai indlininkai gali bti rams, nes valstyb
numato ir j, ir j indli apsaugos priemones. iuo atveju problemos minimizavimas leidia ivengti kur kas didesni grsmi22. Lietuvos Prezident
Dalia Grybauskait pritar Snoro nacionalizavimui ir teig, kad jis sustabd
smoning atak prie Lietuvos bank sistem ir Lietuvos mones, Tai pigiausias bdas, kaip valstyb galjo apsaugoti vis Lietuvos bank sistem ir
Lietuvos moni nuosavyb. is veiksmas padjo sustabdyti li atak prie
Lietuvos bankin sistem ir prie Lietuvos moni interesus.23
Visuomenje iuo laikotarpiu vyravo nerimas dl santaup ir noras kuo
greiiau suinoti, kas bus su j pinigais, kada gals atgauti: Atjau suinoti,
kas bus toliau. Noriu igirsti k nors i ia dirbani moni, Vilties neturiu,
kad atsiimsiu indlius. Man sako, kad dabar veikla pristabdyta.24 Publikacijose buvo raoma, jog mons po informacijos apie Snoro problemas upl-

Ten pat..
Ekspertai teigia, kad priemons prie Snor sumaino grsmes valstybei ir indlininkams, http://www.
lrytas.lt/-13214583871319927301-ekspertai-teigia-kad-priemon%C4%97s-prie%C5%A1-snor%C4%85suma%C5%BEino-gr%C4%97smes-valstybei-ir-ind%C4%97lininkams.htm, 16 11 2011.
23
D. Grybauskait: Usienio pagalbos dl Snoro Lietuvai nereiks, nacionalizacij palaikau, Snoras
nebuvo lietuvikas bankas, http://www.lrytas.lt/-13215065771321196576-d%C4%97l-banko-snorasnacionalizavimo-pasitarimas-pas-prezident%C4%99-video.htm, 17 11 2011.
24
Po ini apie Snor mons patrauk prie bankomat ir banko skyri, indli idavimas sustabdytas,
http://www.lrytas.lt/-13214562671320681980-po-%C5%BEini%C5%B3-apie-snor%C4%85%C5%BEmon%C4%97s-patrauk%C4%97-prie-bankomat%C5%B3-ir-banko-skyri%C5%B3ind%C4%97li%C5%B3-i%C5%A1davimas-sustabdytas-video-nuotraukos.htm, 16 11 2011.
21
22

268
do bankus, isiminjo pinigus bankomatuose.25 Dl to greitai visikai buvo
sustabdytos bankins operacijos iame banke. Visuomen pradjo panikuoti,
kad negali naudotis kortelmis, gauti pervedim u pensijas ir panaiai: Kad
tik nelikiau be pinig. Juk ten yra ir atlyginimas, ir pensijos. Udar Snor
ir viskas. mogus negali pinig isiimti, o valgyt namie nra ko, Mes gyvename laukinio kapitalizmo laikais. Dabar pinigus turtume laikyti kojinje, o
ne bankuose.26
Dar viena iniasklaidos publikacijose tuo laikotarpiu vystoma tema
buvo apie tai, kad dalis moni (takingi asmenys ir stambios mons)27 galjo inoti apie bsimas Snoro problemas ir atsim pinigus.28 Pagrindin
uduotis buvo isiaikinti, kas galjo nutekinti informacij.
Nuo lapkriio 22 d. iniasklaidoje buvo pradtas vystyti diskursas apie
smokslo teorijas, kritik dl banko restruktrizacijos ir abejones dl Snoro
nacionalizavimo reikalingumo ir tinkamos bausms kaltiesiems. Apvalgininkas Alvydas Medalinskas, prisimindamas ankstesnius bank lugimo atvejus,
svarst, ar bus kart nubausti ivaist banko turt bankininkai ir institucijos,
kurios i anksto nespjo moni nelaikyti pinig tame banke.29 Snoro indli
ir kreditori asociacija iplatino pareikim, kuriame teig, kad Asociacijai
abejoni kelia ir vyriausybs silomas banko problem sprendimo kelias, jo
teistumas ir atitikimas Konstitucij.30 urnalistai skleid abejones dl nacionalizavimo reikalingumo remdamiesi tuo, kad es savaitei prajus nuo nacionalizavimo valdia dar taip ir nesurado vieno pagrindinio ir labai stipraus
argumento, kodl bank reikjo nacionalizuoti. Buvo keliamas toks klausimas:
Ar gali bti, kad Snoro nacionalizacija ne Lietuvos valdios, o usienyje
suplanuota operacija, kurioje Lietuvos bankas, Vitas Vasiliauskas ir visa VyPrie Snoro skyri briavosi mons, indli idavimas sustabdytas, http://verslas.delfi.lt/verslas/priesnoro-skyriu-buriavosi-zmones-indeliu-isdavimas-sustabdytas.d?id=51824021#ixzz2f8pCJ5OZ, 16 11
2011.
26
Reakcija banko Snoras veiklos sustabdym: mons panikuoja, verslas mgina apsidrausti, http://
www.lrytas.lt/-13215556601320962525-reakcija-%C4%AF-banko-snoras-veiklos-sustabdym%C4%85%C5%BEmon%C4%97s-panikuoja-verslas-m%C4%97gina-apsidrausti-video.htm, 18 11 2011.
27
Parlamentarai tikina, kad i Snoro takingi mons spjo paimti indlius, nes i anksto inojo apie
nacionalizacij, http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=13215239211320021801, 17 11 2011.
28
Ypatingas atvejis: kas prie Snoro indli prijo daug anksiau?., http://www.lrytas.lt/13224931651320239672-ypatingas-atvejis-kas-prie-snoro-ind%C4%97li%C5%B3-pri%C4%97jo-dauganks%C4%8Diau.htm, 28 11 2011.
29
A. Medalinskas. Snoro bankas ar kart bus iaikinti kaltieji?,
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/amedalinskas-snoro-bankas-ar-si-karta-bus-isaiskinti-kaltieji.d?id=521
05253#ixzz2f8sGr4u9, 24 11 2011.
30
Snoro indlininkai meta akmen valstybs dar ji banko problemas sprendia ukulisiuose, http://
www.lrytas.lt/-13220487561320160095-snoro-ind%C4%97lininkai-meta-akmen%C4%AF-%C4%AFvalstyb%C4%97s-dar%C5%BE%C4%85-ji-banko-problemas-sprend%C5%BEia-u%C5%BEkulisuose.htm,
23 11 2011.
25

269
riausyb atliko tik marionei vaidmen?
Visuomen tuo metu vis dar nerimavo, nes nebuvo aiku, kaip bus pasielgta su udarytu banku. Situacija paaikjo tik lapkriio 25 d., kai buvo praneta, jog bankui Snoras bus skelbiamas bankrotas, o indlininkai sulauks
savo pinig apie Kaldas, sujus 30 d. terminui. Tuomet V. Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sprendim komentavo kaip neivengiam,
nes analiz parod, jog situacija Snore blogesn, nei manyta pirmomis dienomis: vertintus pertvarkyto banko galimybes, toliau tsti veikl nematme
joki prieasi, dl ko bankas galt skmingai gyvuoti.32 Nuo io laikotarpio prasidjo ramesnis periodas, nes visuomenei buvo praneama informacija,
kur ir kaip atgaus pinigus, kur kreiptis dl tolesnio pensij pervedimo ir pan.
Taigi gyventojai galjo jaustis iek tiek saugiau, panika atslgo. Prasidjo ketvirtasis visos Snoro banko lugimo istorijos etapas, kuriame buvo vis dar
tebeaikinama, kad viskas vyksta laiku ir pagal procedras, stebimas poveikis
bank sistemai (kiek sumajo visuose bankuose indli), isakomos asmenins kai kuri gyventoj nuoskaudos dl negaljimo atlikti tam tikr finansini
operacij, informuojama apie iiekot banko turt, pinig grinimui besiruoianius paskirtuosius bankus.
Lietuvos banko valdybos narys pateik informacij, kad Nusprendus
nacionalizuoti Snor indli bankuose sumajo 280 mln. lit, tai gerokai
maiau, nei buvo tiktasi, tad bank sistemai pavojus nekyla.33 Kaip tik tuo
laikotarpiu buvo atlikta Lietuvos gyventoj apklausa apie pasitikjim bankais. Tyrimas parod, kad visuomens pasitikjimas bankais sumajo: Net
45 proc. apklaust nurod nepasitikintys Lietuvos bankais, dar 23,2 proc. sak
pasitikintys tik kai kuriais. Pasiteiravus, ar dar yra nepatikim bank, i vis
respondent Daugiau nei pus atsak, kad Lietuvoje ir be Snoro dar yra
nepatikim bank, o 8,4 proc. buvo dar konkretesni ir teig manantys, kad yra
dar vienas Snor panaus, abejoni keliantis prorusikas bankas.34
Politikai toliau pltojo mintis apie smoksl. Seime buvo buriama spe31

Smokslo teorija: Lietuvos bankas, Vyriausyb ir Seimas Snoro nusavinimo istorijoje buvo tik usienio
valgyb marionets?, http://www.lrytas.lt/-13220417201321577713-s%C4%85mokslo-teorija-lietuvosbankas-vyriausyb%C4%97-ir-seimas-snoro-nusavinimo-istorijoje-buvo-tik-u%C5%BEsienio-%C5%BEvalgyb%C5%B3-marionet%C4%97s.htm, 24 11 2011.
32
Nespj 500 lit i Snoro pasiimti mons turi laukti Kald, http://www.lrytas.lt/13222092181320771379-nesp%C4%97j%C4%99-500-lit%C5%B3-i%C5%A1-snoro-pasiimti%C5%BEmon%C4%97s-turi-laukti-kal%C4%97d%C5%B3-video.htm , 25 11 2011.
33
Lietuvos banko valdybos narys V.Geralaviius: Kitus trejus metus bankai Lietuvoje nebankrutuos, http://
www.lrytas.lt/-13222247941321240012-lietuvos-banko-valdybos-narys-v-geralavi%C4%8Dius-kitustrejus-metus-bankai-lietuvoje-nebankrutuos.htm, 25 11 2011.
34
Pasitikjimas bankais sumajo, http://www.lrytas.lt/-13224652831320868310-pasitik%C4%97jimasbankais-suma%C5%BE%C4%97jo.htm, 28 11 2011.
31

270
ciali komisija isprsti Snoro problem, o atskiri Seimo nariai reik savo
vertinimus. Pavyzdiui, Seimo nar Loreta Grauinien suabejojo Vyriausybs veiksmais, svarst, kodl nebuvo suaukta Valstybs gynimo taryba, nes
Snoro atvejis, jos nuomone, buvo nacionalinio saugumo klausimas, Snoro
nacionalizavimui Vyriausyb ruosi ne vien dien, takos galjo turti geopolitiniai kit valstybi interesai35. Politikams antrino ir jau anksiau minta
Snoro indlinink ir kreditori asociacija, kuri reikalavo Lietuvos vyriausybs ir Lietuvos banko moralins ir juridins atsakomybs u banko Snoras
bankrot.36
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas toliau teisinosi dl
savo ir Lietuvos banko veiksm: Rank prie irdies pridjs galiu pasakyti:
veikiau tiksliai, laiku ir tinkamai.37 Tokia banko vadovo taktika ir utikrintas
kalbjimas galjo daryti poveik ir visuomens nuomonei, nes gruodio mnes atlikta apklausa skelb, kad 70,8 proc. apklaustj mano, kad profesionaliausias ir daugiausiai naudos valstybei davs Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra V. Vasiliauskas, 63,4 proc. apklaustj mano, kad Lietuvos bankas
Snoro nacionalizavimo metu elgsi teisingai, tik pavluotai. Kiek daugiau nei
penktadalis respondent Lietuvos banko veikl be ilyg vertina teigiamai, o
12,6 proc. neigiamai.38
Tiesa, bendrai lapkriio mnes per pat Snoro nacionalizavimo proceso kart atlikta apklausa rod, kad po Snoro bankroto gerokai sumajo
pasitikjimas ir Lietuvos banku. Spalio mnes ia institucija pasitikjo daugiau nei pus 52 proc. apklaustj, o lapkrit Lietuvos banku pasitikjo
44 proc. Pasitikjimas komerciniais bankais sumajo per pus: po banko
Snoras bankroto pasitikini komerciniais bankais sumajo nuo 32 proc.
spalio mnes iki 16 proc. lapkriio pabaigoje. Nepasitiki komerciniais bankais net trys i keturi 76 proc. Lietuvos gyventoj. Per mnes nepasitikini padaugjo net 20 procent. Labiausiai komerciniais bankais nepasitiki
L. Grauinien: Snoro nacionalizavimui Vyriausyb ruosi ne vien dien, takos galjo
turti geopolitiniai kit valstybi interesai, http://www.lrytas.lt/-13227482731321754591-lgrau%C5%BEinien%C4%97-snoro-nacionalizavimui-vyriausyb%C4%97-ruo%C5%A1%C4%97si-nevien%C4%85-dien%C4%85-%C4%AFtakos-gal%C4%97jo-tur%C4%97ti-geopolitiniai-kit%C5%B3valstybi%C5%B3-interesai.htm, 01 12 2011.
36
Asociacija reikalauja isiaikinti, ar Snoro bankrotas nebuvo tyinis, http://www.lrytas.lt/13228154351321483167-asociacija-reikalauja-i%C5%A1siai%C5%A1kinti-ar-snoro-bankrotas-nebuvoty%C4%8Dinis.htm, 02 12 2011.
37
Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas: Rank prie irdies pridjs galiu pasakyti: veikiau tiksliai, laiku
ir tinkamaihttp://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=13231798271321679636, 06 12 2011.
38
V.Vasiliausko veiksmai dl Snoro vertinami kaip teisingi, bet pavluoti,
http://verslas.delfi.lt/snoras/vvasiliausko-veiksmai-del-snoro-vertinami-kaip-teisingi-bet-paveluoti.d?id=5
2831197#ixzz2f9Ei2FTr, 12 12 2011.
35

271
vyresni nei 30 met mons ir kaimo gyventojai. Tuo metu susiklost domi
situacija ir savotikas kognityvinis disonansas, nes gruodio viduryje pradj atgauti indlius mons, nors apklausose ir ireik nepasitikjim bankais,
paklaus finans ministrs raginim ir pinigus arba pervedinjo, arba ne
vl kitus bankus, bet ne namus, o savo sprendim argumentavo taip: Grynaisiais nemiau, ikart padjau indl SEB bank. O kam dabar pinigus neiotis?, Ketinu iskirstyti pinigus po kelis bankus, kad bt maesn rizika,
Ne, nusimiau ne dl baims, kad ir kituose bankuose gali prapulti, nebijau
ito, tiesiog reikia pinig40.
Paskutiniame etape po to, kai jau gyventojai pradjo atgauti indlius,
dominuojantys diskursai iniasklaidoje buvo toliau pltojama tema dl nacionalizavimo aplinkybi ir politik ginai dl specialiosios komisijos sudarymo,
skelbiama naujausia informacija su komentarais apie banko akcinink veiksmus Londone, imoktas indlininkams sumas ir kokiu bdu jos atsiimamos.
Svarbiausia inia, kuri buvo pateikiama, kad komerciniuose bankuose pinig
nemaja, nes sumajimas yra lietuvikuose bankuose, bet padidjimas kituose
komerciniuose bankuose.41Ta informacija skatino visuomen patikti, kad aptariamo banko bankrotas nedestabilizavo bankins sistemos ir visi gali toliau bti
rams. Tai jau atoveiksmio etapas, kuris dar tssi ir vliau kartas nuo karto pasirodant tam tikrai informacijai apie Snoro bankroto proces ir jo pasekmes.
Dviej mnesi portal publikacij apvalga parod, kad svarbiausi
viso proceso veikjai, dominav iniasklaidos publikacijose buvo valstybs
institucij atstovai, politikai, ekspertai, visuomen ir pati iniasklaida, kuri
diskursai keitsi skirtingais proceso etapais. Institucij atstovai nuo raminimo
ir pasiteisinimo diskurso perjo prie optimistinio diskurso, kad pavyko sureguliuoti proces ir nesukelti didels panikos, kad bankin sistema veikia ir
nra destabilizuota. Visuomen nuo didels panikos ir kasdienio vaikiojimo
prie banko pastat perjo prie nusiraminimo ir pakankamai brandaus mstymo nepulti gryninti savo indli ir toliau pasitikti bankine sistema. iniasklaidos kaip informacijos teikjo funkcija keitsi iki nepasitikjimo valdia ir
bankais skatinimo, nes pakankamai daug buvo publikacij, skirt abejonms,
kritikai, smokslo teorijos pltotei ir panaiai.
39

Snoro bankrotas sudav smg visos bank sistemos vaizdiui, http://www.lrytas.lt/13237159521322659451-snoro-bankrotas-sudav%C4%97-sm%C5%ABg%C4%AF-visos-bank%C5%B3sistemos-%C4%AFvaizd%C5%BEiui.htm,12 12 2011.
40
SEB bank treiadien turmav mons klauso finans ministrs Snore turt indli kojin neds,
http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=13238477301322692727 , 14 12 2011.
41
Lietuvikuose bankuose indli lapkrit sumajo, daugelyje kit padaugjo, http://www.lrytas.
lt/-13250002881323642025-lietuvi%C5%A1kuose-bankuose-ind%C4%97li%C5%B3-lapkrit%C4%AFsuma%C5%BE%C4%97jo-daugelyje-kit%C5%B3-padaug%C4%97jo.htm , 28 12 2011.
39

272
2.2. kio banko lugimo rekonstravimas pagal proceso
atspindjim pagrindiniuose naujien portaluose
Nuo pirmos publikacijos, pasirodiusios 2013m. sausio pabaigoje, apie
tam tikras problemas kio banke (toliau B) iki kovo mnesio pabaigos, kai
buvo skelbiama naujausia informacija apie aptariamojo banko lugimo pasekmes, 245 publikacijos buvo ispausdintos naujien portale Delfi.lt ir 190 publikacij Lrytas.lt.
Prie dvi savaites iki oficialaus B veiklos sustabdymo pagrindin informacija, pateikiama apie B naujien portaluose, buvo negatyvi ir netiesiogiai
skatinanti nepasitikjim banku. Ji susijusi su galimu pinig plovimu i Rusijos
B42, su Mokesi inspekcijos dmesiu, nukreiptu Vladimiro Romanovo
valdomas mones43 ir su krepinio klubo algiris, kurio savininkas buvo B
pagrindinis akcininkas Romanovas, finansinmis problemomis.44 Pagrindiniai
i publikacij veikjai buvo Lietuvos banko atstovai, prokurorai ir Lietuvos
Prezident. J isakytos mintys ar atsisakymai kalbti liudijo apie galim banko lugim. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas
Kuodis tuo metu teig, kad rink reakcija rodo, kaip yra vertinamas B, kur
drebina pinig plovimo skandalas.45 Lietuvos prezident Grybauskait atsisak lyginti B galim pinig plovim su banko Snoras veikla.46 Mint skandal eskalavimas atkreip skaitytoj dmes ir galjo turti takos aptariamojo
banko lugimui. Kai mons girdi apie problemas banke ir banko savininko
problemas sporto klube, jie pradeda jaudintis ar bent jau svarstyti, kaip jiems
tokioje situacijoje elgtis toliau laikyti pinigus banke ar juos atsiimti. Taigi
ios pirmos publikacijos buvo pirmi nesaugumo enklai. Pagrindini veikj
vyraujanti diskurso strategija buvo, nepaisant vairi problem B, stengtis
tiesiogiai neskleisti blog naujien ir neatskleisti, kas laukia banko ateityje,
Sausio 25d. pasirod pirmi praneimai apie galim B dalyvavim pinig plovime i Rusijos (Kauno
prokuratros atstovai aikinosi, ar buvo iplauta 13 milijon doleri (daugiau kaip 33 milijonai LT)),
r.: kio banko vadovai: su pinig plovimu bankas neturi nieko bendra, http://verslas.delfi.lt/verslas/ukiobanko-vadovai-su-pinigu-plovimu-bankas-neturi-nieko-bendra.d?id=60518127#ixzz2Q9mVZJ6r,
22 01 2013.
43
Milijonierius V.Romanovas ir su juo susijusios mons Mokesi inspekcijos akiratyje,
http://verslas.delfi.lt/verslas/milijonierius-vromanovas-ir-su-juo-susijusios-imones-mokesciu-inspekcijosakiratyje.d?id=60502651#ixzz2Q9pKVIlO, 24 01 2013.
44
kio banko injekcija algir 5,2 mln. Lt, http://sportas.delfi.lt/krepsinis/ukio-banko-injekcija-izalgiri-52-mln-lt.d?id=60616907#ixzz2QFbluPbf, 07 02 2013.
45
R.Kuodis apie kio bank: atsakymas akivaizdus, http://verslas.delfi.lt/verslas/rkuodis-apie-ukio-bankaatsakymas-akivaizdus.d?id=60507709#ixzz2Q9oVij00, 24 01 2013.
46
D.Grybauskait kio bank slegiani skandal nesureikmina, http://verslas.delfi.lt/verslas/
dgrybauskaite-ukio-banka-slegianciu-skandalu-nesureiksmina.d?id=60515809#ixzz2Q9n4ipoL,
25 01 2013.
42

273
apsiribojant frazmis atsakymas akivaizdus, bankas papuola riziking
operacij zon dl darbo su Ryt rinkomis, teistvarkos institucijos kol kas
nepradeda joki veiksm ir pan.
Kitas banko problem enklas buvo skelbiama informacija apie
banko akcij kain. Savait prie banko veiklos pristabdym buvo publikacij, informuojani, kad prekyba akcijomis yra aktyvi ir pus pardavim buvo susij su B akcijomis, kuri kaina krito 12 procent.47
Po trij dien vl buvo informuojama, kad rinkoje dominuoja prekyba
B akcijomis, kad panik pakeit velnus optimizmas, nes akcij kaina pakilo 3,5 procento.48 i informacija taip pat buvo svarbi apsisprendiant atsiimti
pinigus i banko, nes po paskleistos informacijos dideli srautai indlinink atvyko bank su praymais atsiimti pinigus.49 is visuomens elgesys paskatino
Lietuvos bank sustabdyti B veikl.
Taigi vasario 12 d. Lietuvos bankas apribojo B ekonomin veikl. I
karto po sprendimo iniasklaidoje pasirod publikacijos su antratmis, kad
kartojasi banko Snoras istorija. Nepaisant paskleistos nuomons, finans
specialistai beveik sutartinai tvirtino, kad UB veiklos apribojimas turs maiau
takos Lietuvos ekonomikai nei turjo banko Snoras bankrotas.50
Pirmomis dienomis po banko veiklos apribojimo paskelbimo iniasklaidos diskurse dominavo kelios temos. Dalis publikacij band lyginti B
situacij su Snoro situacija, teigdamos, kad situacija B neturs didels alos
ir takos visai bank sistemai Lietuvoje. taip teig Lietuvos bank asociacijos
prezidentas Stasys Kropas: Manau, kad kakokios reikmingos (takos Delfi.
lt) neturt turti, nes banko likvidumo problemos buvo jauiamos. Jos nebuvo neinomos, neturt bti kakokia gritis. Tikriausiai, bankas turt viena
ar kita forma veikl tsti. Jis pabr, kad situacija skiriasi nuo Snoro bankroto situacijos.51
Teisininkas aikino skirtumus tarp B ir Snoro problem taip: Snoro atveju valstybin kontrol buvo perimta ne tik valdymo, bet ir banko akcij
kio banko akcijos pigo 12 proc., http://verslas.delfi.lt/rinka/ukio-banko-akcijos-pigo-12-proc.d?id=6060
0803#ixzz2Q9qlJRw9, 05 02 2013.
48
kio banko akcijos brango,
http://verslas.delfi.lt/rinka/ukio-banko-akcijos-brango.d?id=60647101#ixzz2QFcWLF6B, 11 02 2013.
49
V.Vasiliauskas: vien pirmadien i kio banko atsiimta indli u daugiau kaip 100 mln. lit, http://
verslas.delfi.lt/archive/vvasiliauskas-vien-pirmadieni-is-ukio-banko-atsiimta-indeliu-uz-daugiau-kaip100-mln-litu.d?id=60658101#ixzz2emC9aAxQ, 12 02 2013.
50
Apribota kio banko veikla, paskirtas laikinasis administratorius , http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/
apribota-ukio-banko-veikla-paskirtas-laikinasis-administratorius.d?id=60653185#ixzz2QFdGut4n, 12 02
2013.
51
Bank asociacija: tai ne Snoras, http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/banku-asociacija-tai-ne-snoras.d?id=
60653333#ixzz2QFeBxeL1, 12 02 2013.
47

274
prasme, siekiant ukirsti keli galimai tolesnei banko akcinink nusikalstamai
veiklai. Taigi Snoro atvilgiu prioritetas buvo teikiamas valstybs bankins
sistemos stabilumui utikrinti. kio banko problemos yra susijusios netinkamu kredito rizikos vertinimu riziking paskol atvilgiu, nepakankamais rizikos valdymo rezervais, klaidinga apskaita, t. y. faktoriais, kurie i esms susij
tik su vidine kio banko veikla.52T pat teig ir Lietuvos banko pirmininkas
Vitas Vasiliauskas. Jis pabr, kad situacija UB ir Snore skiriasi, nes Snoro
savininkai dar nusikaltim, o B problemos atrodo kaip aplaidumas. Banko veikla apribota tik todl, kad kai pagrindinis B akcininkas prane apie
blog situacij krepinio klube algiris, prasidjo banke pinig pervedinjimai, bankas susidr su likvidumo problemomis. Tai reikia, kad bankas neturi pinigini l.53 Tikriausiai, darant palyginimus ir pabriant geresn B
padt nei banko Snoras atveju, vis proceso veikj ir komentatori buvo
siekiama tikslingai sudaryti vaizd, kad Lietuvos pilieiai nesijaust nesaugs
ir negalvot, kad negalima pasitikti visais bankais. Svarbiausias Lietuvos banko tikslas buvo parodyti monms, kad jie gali pasitikti bankais ir vyriausybe,
ir taip ivengti didels panikos, kuri galjo iprovokuoti saugumo problemas
valstybje.
Antroji dominuojanti publikacij tema detali informacija apie blogj
banko veikl, apie veiklos apribojimo taisykles kiek tai utruks, koki operacij negals atlikti banko klientai ir informacija, jog visi pinigai, esantys banko
sskaitose yra saugs, ir kad klientai juos atgaus nepriklausomai nuo to, koks
reorganizacijos bdas bus parinktas. Buvo aikinama, kad pinigai apdrausti
privalomai pagal ES taisykles. Lietuvos bankas tvirtino, kad 99,7 proc. Sskaitose esani indli nra didesni negu apdraudiama suma, tad apie 200
tkstani moni atgaus savo pinigus. Didiausia klient dalis yra fiziniai
asmenys.54iose publikacijose dominavo raminamoji ir aikinamoji diskurso
strategija kuo daugiau informacijos ir detali, tuo maiau baims dl pinig
praradimo, o taip pat ir didesnis saugumo pojtis, politins krizs tikimybs
sumajimas.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkeviius stengsi raminti mones
Advokatas L. Sesickas: kio banko ir Snoro skirtumai,
http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/advokatas-lsesickas-ukio-banko-ir-snoro-skirtumai.d?id=60657473#ixzz
2QFms7rRB, 12 02 2013.
53
V.Vasiliauskas: po V.Romanovo pareikim apie algir i kio banko pradjo ieidinti pinigai, http://
verslas.delfi.lt/ukiobankas/vvasiliauskas-po-vromanovo-pareiskimu-apie-zalgiri-is-ukio-banko-pradejoiseidineti-pinigai.d?id=60653865#ixzz2QFhHRsyi, 12 02 2013.
54
Suskaiiavo, kiek indlinink atgaus kio banke laikytus pinigus, http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/
suskaiciavo-kiek-indelininku-atgaus-ukio-banke-laikytus-pinigus.d?id=60660053#ixzz2QFoRYCa8,
13 02 2013.
52

275
teigdamas, kad pinigai B sskaitose yra saugs: Nereikia pradti panikuoti,
nes visi indliai yra saugs.55T pat dar ir Seimo Biudeto ir finans komiteto
pirmininkas Bronius Bradauskas. Jis taip pat kalbjo monms, kad indliai
saugs, apdrausti ir net blogiausiu atveju niekas nepraras pinig.56 Visos valdaniosios partijos ir vyriausybs nariai stengsi daryti visk, kad dl nesaugumo jausmo bt ivengta visuotins panikos, protest ir kit kolektyvini
visuomens veiksm.
Treioji diskurse apie B problemas dominuojanti publikacij tema
buvo informacija apie tai, kaip mons jauiasi, kokia yra j reakcij B
veiklos apribojim, ekspert vertinimai, kaip gali reaguoti mons kritinse
situacijose. Vienas i bank ekspert V. Katkus teig, kad poveikis visai bank sistemai Lietuvoje nebus didelis, bet visuomenei prireiks geleini nerv
(reiks daug kantrybs): Snoro problemos ir B problemos yra siejamos su
bank savininkais. Dl to jie negali sugriauti bank sistemos. Na, ir bet inant,
kad prie kelerius metus bankrutavo Snoro bankas ir, kad per paskutinius 24
mnesius girdime apie Lietuvos kredito unij apribojimus, dar dabar B problema. Tai pareikalaus daug moni kantrybs, kad bt ivengta panikos.57
Kai kurios publikacijos citavo banko klient mintis apie j jausmus. Jos informavo, kad kai kurie klientai patyr ok, kai mat, jog udaromas pagrindinis
B pastatas Kaune. mons tiesiog eidavo prie banko ir skaitydavo ten pateikiam informacij ant lango. Nebuvo dideli mini, tiesiog venas paskui kit
eidavo. mons kalbjo: atjau paimti mamos pensijos, o dabar esu nustebinta, nes nei bankas, nei pinig idavimo automatai neveikia. Kaip gyvensime
be pinig?, visi mano pinigai ir mano vyro pinigai prauvo. Mes taupme, o
dabar tokia situacija.58Treiasis diskursas atspindjo moni reakcijas, kurios
rod, jog visuomen nustebusi, bet tikrai nra karingai nusiteikusi.
Ketvirtoji diskurso tema buvo algirio krepinio klubo problemos.
Kaip i komanda igyvens ir baigs sezon be pinig. Tai svarbu lietuviams, nes
komanda turi senas tradicijas ir visi Lietuvoje mgsta krepin. Komanda ineias dienas finansini paslaug nebus: k reikia apribota finansin veikla?,
http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/sesias-dienas-finansiniu-paslaugu-nebus.d?id=60653609#ixzz2QFf3hPr
whttp://verslas.delfi.lt/ukiobankas/sesias-dienas-finansiniu-paslaugu-nebus.d?id=60653609#ixzz2QFesVD
Mp, 13 02 2013.
56
B. Bradauskas: nors kio bankas ne glel, bet ir ne dilgl, http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/bbradauskasnors-ukio-bankas-ne-gelele-bet-ir-ne-dilgele.d?id=60655207#ixzz2QFk0h7oc, 12 02 2013.
57
Finans analitikas V.Katkus: kio banko bdos kaip pus Snoro problem, http://verslas.delfi.lt/
ukiobankas/finansu-analitikas-vkatkus-ukio-banko-bedos-kaip-puse-snoro-problemu.d?id=60654615#ixz
z2QFiSfNAw, 15 02 2013.
58
Udarytas centrinis kio bankas klientams okas, http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/uzdarytas-centrinisukio-bankas-klientams-sokas.d?id=60655037#ixzz2QFj6zDCs, 12 02 2013.
55

276
formavo, kad jiems tokia situacija buvo siurprizas.59is diskursas buvo aktualus
visuomenei, bet saugumo jausmui tiktina neturjo daug reikms.
Vliau dominavo galim B lugimo prieasi aptarinjimas, kiek prie
to prisidjo banko savininkas ir jo hobiai. Pavyzdiui, V. Romanovas, pasak
Lietuvos banko pirmininko pavaduotojo, daug dmesio kreip nebankines
sferas tokias kaip krepinio klubas. Tokiu bdu B galjo maskuoti banko problemas.60 Vasiliauskas taip pat kalbjo, kad paskutin Romanovo veikla, kai jis
pareikalavo i Kauno miesto savivaldybs 10 mln. Lt savo algirio klubui,
buvo viena svarbiausi B lugimo prieasi.61 Prieasi aptarimas svarbus
visuomenei, bet tai jau ne nesaugumo skatinimas.

2.3. Proceso etap iskyrimas, veikj pozicionavimas

ir dominuojani diskurs rekonstrukcija
Nuo pat pirmosios inios neva informacija apie Snoro problemas
neturi pagrindo (garantuotas metodas panikai paskleisti!) proceso veikjais
tampa pagrindins politins institucijos. Pirmajam proceso etapui bdingas
siuniam ini nenuoseklumas, sudtinga suprasti, kokio visuomeninio efekto tikimasi paskelbiant t ar kit ini (r. 1 lentel).
1 lentel. Snoro lugimo 1 etapas: nervingai pabriamas problemos
nebuvimas ar jos lokalumas
Data

2011 m. lapkriio 415 d.

Veikjai

Lietuvos bankas, prokuratra, prezidentra

Tipins frazs
portaluose

Komentar nebus; Snoras mokus; neadama veikti prie

lietuviko [potekstje rusiko?] kapitalo bankus

Vaizdinis pateikimas

Pinig banknot Pluotas

Tik po 12 dien galima vienareikmikai konstatuoti bdingus panikos

poymius ir kryptingas vairi valdios institucij pastangas t panik suvaldyti (antrasis etapas, r. 2 lentel).
Sustabdius kio banko veikl, LKL empiono algirio ateitis pakibo ore, http://sportas.delfi.lt/
krepsinis/sustabdzius-ukio-banko-veikla-lkl-cempiono-zalgirio-ateitis-pakibo-ore.d?id=60655011#ixzz2Q
FjasOkd, 12 02 2013.
60
R.Kuodis: kio bankas galjo finansines problemas maskuoti per algir, http://verslas.delfi.lt/
ukiobankas/rkuodis-ukio-bankas-galejo-finansines-problemas-maskuoti-per-zalgiri.d?id=60657769#ixzz2
QFnNPcpr, 12 02 2013.
61
Paskutin vin kio banko karst kal pats V.Romanovas, http://verslas.delfi.lt/ukiobankas/paskutinevini-i-ukio-banko-karsta-ikale-pats-vromanovas.d?id=60659209#ixzz2QFnzVFpD, 13 02 2013.
59

277
2 lentel. Snoro lugimo 2 etapas: panika ir bandymai j suvaldyti
Data

2011 m. lapkriio 16 d.

Veikjai

Lietuvos banko vadovas, prokuratra, Prezident, Ministras

Pirmininkas, finans ministras, Valstybs saugumo departamento
vadovas, Europos Komisijos narys

Tipins frazs
portaluose

Pradingo milijardas; tariama nusikalstama veikla; Snoras

numanomai nemokus; nacionalizacija; indliai saugs; tik
deimtadalis rinkos; moni eils prie banko skyri; internetin
sistema sutriko; sumainti grsm valstybei ir indlininkams

Vaizdinis pateikimas

mons briuojasi prie banko skyri; veikj veidai

Dar po 6 dien situacija ima atrodyti suvaldyta: grsm bank sistemai suvokiama kaip lokalizuota iki vieno banko, vieojoje erdvje nebematyti
pagrindini politikos veikj, o pagrindiniu veikju tampa iniasklaida, kuri
svarsto versijas, kaip vertinti tai, kas vyko (r. 3 lentel).
3 lentel. Snoro lugimo 3 etapas: kritika, abejons, smokslo versijos
Data

2011 m. lapkriio 22 d.

Veikjai

iniasklaida

Tipins frazs
portaluose

Lietuvos bankas, ministr kabinetas ir Seimas usienio

specialij taryb marionets; bankas nebuvo nemokus; joks
kitas bankas nebankrutuos; geriau negu Parex Latvijoje; etnins
maumos neturi informacijos; Rusija; Latvijos Krajbanka;
Snoro savininkai slepiasi Anglijoje

Vaizdinis pateikimas

mons tebesibriuoja prie banko skyri

Dar po savaits tie svarstymai pasibaig, o pasekms individualizuojamos: Lietuvos banko vadovas priskiria sau suvaldytos situacijos skm, o atskiri nukentj asmenys ilieja nuoskaudas (r. 4 lentel).
4 lentel. Snoro lugimo 4 etapas: visuotin panika atslgusi,
nuoskaudos individualizuojamos
Data

2011 m. gruodio 1 d.

Veikjai

Lietuvos banko vadovas, nukentj individai

Tipins frazs
portaluose

Veikiau tiksliai, laiku ir tinkamai (Lietuvos banko vadovas);

Tai buvo nehumanikas veikimas (Juozas Statkeviius)

Vaizdinis pateikimas

Banko vadovas, nukentj individai

Dar po keliolikos dien galima konstatuoti atokj proceso poveik: jis

apibdintinas kaip klasikinis kognityvinis disonansas visuomens apklaus
duomenys rodo kritik nepasitikjim komerciniais bankais, taiau juose laikom indli apimtys i esms nemaja (r. 5 lentel).

278
5 lentel. Snoro lugimo 5 etapas: kognityvinis disonansas kaip
alutinis proceso poveikis
Data

2011 m. gruodio 17 d.

Veikjai

Politikai (vieni kitus kaltinantys pozicijos ir opozicijos veikjai);

vieosios nuomons tyrjai

Tipins frazs
portaluose

Krizs ivengta; nepasitikima bank sistema

Vaizdinis pateikimas

Veikj veidai; statistiniai pasitikjimo bankais duomenys

Kiek daugiau negu po met vykusio banko lugimo atspindiai tuose paiuose iniasklaidos portaluose leidia iskirti panaius penkis proceso
etapus. Kaip rodo apibendrinantys duomenys 610 lentelse, iskirtinos daugiau ar maiau tos paios veikj grups. Galima rekonstruoti ir analogikus
proceso raidos etapus, kaip ir Snoro lugimo atveju. Vis dlto esama svarbi
niuans. Neabejotinai, Snoro banko lugimo patirtis padar tak ir politikos
veikjams, ir paiai visuomenei. Praktikai nuo pat pirmojo etapo problemos
vardijamos tiksliai ir konkreiai (r. 67 lenteles). Visuomen dar gerai atsimena Snoro lugim, todl su juo linkstama lyginti ir kitus atvejus. Svarb
poveik visuomens suvokimui turjo daryti pozityvi inia, jog tai NE Snoro atvejis. Panikai pagrindo esama, taiau ji palyginti labai greit suvaldoma, o
ir kiti proceso etapai utrunka trumpiau.
6 lentel. kio banko lugimo 1 etapas: aikus problemos apibdinimas
pripainimas
Data

2013 m. sausio mnesio pabaigavasario pradia

Veikjai

Lietuvos bankas, Prezident, prokuratra

Tipins frazs
portaluose

Galimas pinig plovimas; kio banko pagrindinio akcininko

finansins problemos; tai ne Snoro atvejis

Vaizdinis pateikimas

Veikj veidai; pinig banknotai

7 lentel. kio banko lugimo 2 etapas: panikos poymius keiia

saikingas optimizmas
Data

2013 m. vasario 12 d.

Veikjai

Lietuvos bankas, iniasklaida

Tipins frazs
portaluose

Tai ne Snoro atvejis; neefektyvi veikla, bet ne nusikaltimas;

vidins, bet ne bank sistemos problemos; moni nervai turt
bti geleiniai

Vaizdinis pateikimas

Eils prie banko skyri; veikj veidai

279
Aprimus visuomens panikai, iniasklaidoje pradedama svarstyti apie
banko lugimo prieastis, informacijos nutekjim galimybes ir smokslo teorijas su finans ekspertais (r. 8 lentel).
8 lentel. kio banko lugimo 3 etapas: kritika, abejons, smokslo versijos
Data

2013 m. vasaris

Veikjai

Finans ekspertai

Tipins frazs
portaluose

Ar buvo nutekinta informacija?

Vaizdinis pateikimas

Veikj veidai

Nuoskaudos gana greit individualizuojamos (r. 9 lentel). Vis dlto pripastama, kad nukentj asmenys privalo turti geleinius nervus. Visuomens kognityvinio disonanso bsena tampa nuolatin: bendras nepasitikjimas komerciniais bankais ilieka, bet jau visai paradoksaliai, nes kai kurie i
t neva nepatikim komercini bank, ir kai jais nepasitikima, sugeba laimti
kov dl klient (r. 10 lentel).
9 lentel. kio banko lugimo 4 etapas: individualizuotos nuoskaudos
Data

2013 m. vasaris

Veikjai

iniasklaida

Tipins frazs
portaluose

Taupme, o tai...

Vaizdinis pateikimas

Neveikiantys bankomatai

10 lentel. kio banko lugimo 5 etapas: alutinis proceso poveikis

Data

2013 m. kovas

Veikjai

iniasklaida

Tipins frazs
portaluose

Bank kova dl klient

Vaizdinis pateikimas

Bank atstov veidai

Ivados
Taikant naujojo institucionalizmo pori teorines prieigas, ianalizuoti
dviej bank Snoro ir kio banko lugimo atvejai. Su slyga, kad atskiros
iniasklaidos priemons yra suinteresuoti politinio lauko veikjai, vertinome

280
naujien portal mediag kaip objektyv informacijos altin, tinkam procesui atsekti ir diskurso naudojamoms priemonms (re)konstruoti.
Naudodami istorinio institucionalizmo prieig, bank lugimo reikin interpretavome atsivelgdami ankstesn politin patirt. Politin patirtis
sulig kiekvieno banko gritimi (kritiniai poskio takai) veda prie vienokio ar
kitokio nusistovinio politikos lauke konsensuso mintu klausimu. Kelio priklausomybs koncepcija leido vertinti, kaip nauja patirtis yra veikiama panaios ankstesns patirties: struktrin aplinka, susiformavusi aplink Snoro
lugim buvo veikiama senos, bet dar nepamirtos, ankstyvojo posovietmeio
bank lugimo patirties, o kio banko lugimas rutuliojosi visikai dar naujos visuomens ir politikos patirties, gytos lungant Snorui, struktriniame
kontekste. Tad i ties pasitvirtina, kad istorinis institucionalizmas turi stipri
aikinamj gali, nors ir nureikmina (ar nepakankamai atsivelgia) idj ir
aktyvios veikj takos struktrinei aplinkai svarb.
Diskursyvinis institucionalizmas, pripastantis idj svarb veikj
sprendimams, ir jog veikjai smoningai veikia struktrin proces aplink,
suteikia proces suvokimui reikiam ibaigtum. Pagrindiniai proceso veikjai (Lietuvos bankas, valstybs vadovai, iniasklaida) suvokiami kaip aktyviai
formav politik ir visuomens reakcij: bankas lunga, bet tai nra svarbiausia grandis komercini bank sistemoje; tai ne bank sistemos gritis; situacija valdoma. Lietuvikoji iniasklaida tapo terpe, kuria sklido signalai apie tai,
kaip vertinti situacij. Tad ir vertinant pagal normas, politikos lauko veikjai
(priskiriant prie j ir pagrindines iniasklaidos priemones) tinkamai susigaud situacijoje, minimizavo negatyvias pasekmes.
Visuomens segmente, nuolat nesekaniame lietuvikosios iniasklaidos praneim, nerimo nuotaikos atrodo reiksi labiau: ten situacija kartais
buvo priimama net ir fatalikai (santaupos dingsta).
Politikai itirtoji problema laikytina marginalija, neturjusia esmins
takos pagrindiniams politikos procesams. Ko gero, tai skiriasi nuo ankstyvojo posovietmeio, kai indli saugumas buvo taps svarbiu argumentu partij
kovoje dl valdios. Vis dlto, atsivelgiant ilgalaik poveik tarptautiniams
valstybs bank sektoriaus vertinimams, tenka pripainti, kad t dviej bank
lugimas, kaip neva danas reikinys, poir Lietuv pablogino.
Visuomens bsen, sukelt bank lugimo, galima apibdinti kaip klasikin kognityvinio disonanso atvej: pavirkav, kad komerciniai bankai Lietuvoje nepatikimi, gyventojai toliau skmingai naudojasi komercini bank
paslaugomis.
2013 m. rugsjis

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos

Karo moksl instituto Strategini tyrim centras
Vilniaus universiteto
Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas
Vytauto Didiojo universiteto
Politikos moksl ir diplomatijos fakultetas

LIETUVOS
METIN STRATEGIN
APVALGA
20132014, 12 tomas

Atsakingasis redaktorius: Gediminas Vitkus

Kalbos redaktor: Asta Trapikait
Maketavo: Ramun Luktien
Virelio dailinink: Inga Dambrauskien

Pasirayta spaudai 2014 08 29. Tiraas 200 egz. Usakymas GL-260

Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija
ilo 5a, 10322 Vilnius, http://www.lka.lt
Maketavo KAM bendrj reikal departamento Leidybos skyrius
Totori 25/3, 01121 Vilnius, http://www.kam.lt
Spausdino: Lietuvos kariuomens kartografijos centras,
Muitins 4, 54539 Domeikava, Kauno rajonas.
PRINTED IN LITHUANIA