Problemos ir idjos
Egl WITTIG-MARCINKEVICIUT
NACIONALINS ETIKOS GRIUVSIAI,
arba KAIP NUUDYTI VALSTYBE JOS
INTELEKTUAL RANKOMIS
Kas yra pilietikumas?
Tapo taip prasta pilietikum" atskirti nuo politi-
kos" ar politikumo", kad turbt niekas n nesusims-
to, jog, velgiant i lingvistini pozicij, tai dvi iden-
tikos svokos. Solids Vakaruose leidiami senovs
graik kalbos odynai prie Antikos kultros pagrindi-
ns kategorijos polis danai nurodo artimiausi lingvis-
tin jos giminait - lietuvik od pilis". odio polis vum, skatinam bendruomenins atsakomybs. O po-
prasm yra, kaip inome, gantinai plati: miestas",
pilis", bendruomen", bendri reikalai", valstybs
valdymas" ir t. t. odi miestas" ir pilis" semantika
yra susipynusi ir kitose kalbose. Pavyzdiui, vokikas
odis Brger kils i odio Burg- pilis", taigi tikslus jo
vertimas ir pirmin reikm bt pilnas". Tam tikru
laikotarpiu jis reik miesto gyventoj. Vliau j imta
vartoti ir bendresne reikme: biurgeris - tai vidurinio
sluoksnio, kur istorikai sudar praturtj miestieiai,
atstovas. iandien odis Brger daniausiai nusako as-
men, atstovaujant visuomens daugumai, tam tikros
tautos, politins bendruomens smoning nar, piliet.
Pilies", miesto" ir bendruomens reikal" semanti-
nis artumas aikintinas tuo, kad Europos miestai kur-
davosi aplink pilis tvirtoves, ir tuo, kad btent miest
kultra paskatino rastis pirmuosius Vakar civilizaci-
jos tekstus, analizuojanius bendruomenin gyvenimo
struktr ir prasm.
Atsivelgiant iskirtin odio pilis" ry su grai-
kikja kategorija polis, ypa keista, kad bandoma kal-
ti riboenklius tarp pilietikumo" ir politikos" arba
politikumo". Pagal iandienin vartosen pilietiku-
mas" rpinimsi bendruomens reikalais, regis, nusako
ne kaip politin veikl, bet kaip kiekvieno jos nario akty-
litika" - tai valstybs valdymas, politikumas" - tiesiog
naryst partijoje. Toks veikl atskyrimas nra tipikas
Vakar kultrai. Nors esama svok, kurios vardija su
partijomis nesusijus aktyvum, ginant piliei intere-
sus ir teises (pavyzdiui, angl k. tai bt civil rights,
civil movement, civil disobedience), vis dlto tokia veikla
irgi suvokiama kaip politin. Hannah Arendt politik"
siaurja prasme skyr nuo politikumo" ir politinio
mstymo" plaija prasme. Pasak jos, politika reikia
tam tikrus kolektyvinius susitarimus, kuri privalu
laikytis, o politikumas - tai intelektualins veiklos er-
dv, kur keliami ir apmstomi kolektyviniai udaviniai.
Prasminis ryys tarp politikos ir pilietikumo yra nei-
vengiamas, nes toks valstybs valdymas, kai atsiriboja-
ma nuo bendruomens reikal, praranda teistum, o
nepartiniai pilieiai, rpindamiesi savo bendruomene,
Kultros barai 2 0 1 1 12
neivengiamai susiduria ir su tais klausimais, kuriuos
sprendia politikai. Todl senovs graik kalbos o-
dis politikos reik tiek politik", kuris administruoja
valstybs institucijas, tiek piliet", t. y. susipratus ben-
druomens nar, kuris aktyviai rpinasi jos reikalais.
Kitas populiarus teiginys - es pilietikumas yra tau-
tikumo prieyb. Pilietis" akcentuoja socialinius ir
politinius savo ryius su tam tikra bendruomene, o ne
etninius ir kultrinius, kaip bdinga tautieiui". Todl
pilietinis interesas skiriasi nuo tautinio arba naciona-
linio intereso. ios teorijos alininkai, regis, pamirta,
kad didioji dauguma Europos politini bendruome-
ni ne tik rmsi, bet ir remiasi etnine kultra, kuri yra
viena svarbiausi vertybi, o j ilaikyti ir puoselti -
vienas didiausi tiksl. Taiau, ar skiriamj rib br- idjos yra svarbios ir vertingos visai bendruomenei.
tume tarp partinio ir nepartinio aktyvumo form, ar
pasikliautume pilieio apsisprendimu, kokiai (etninei
ar politinei) bendruomenei jis priklauso, visa tai susij
tik su vienu pilietikumo segmentu - tai jo subjektas.
Daugiau neaikum kyla dl objekto: kas tie bendrieji
reikalai", apie kuriuos nuolat nekama?
Sprendiant i vie pasisakym, daug kas pilietiku-
m suvokia kaip tok piliei aktyvum, kai tam tikr
tiksl siekiama ne dl asmenins naudos ar savikiams
ugandinti, o visos bendruomens labui. Jeigu tai tie-
sa, tada tekt daryti ivad, kad tarpukario kairij
inteligent grup, lidnai pagarsjusi tuo, kad atve
Lietuvai Stalino saul", buvo nepaprastai pilietika, nes
rod iskirtin aktyvum ir taip elgsi nebtinai sava-
naudikais sumetimais. Nemanau, kad dauguma Lie-
tuvos moni sutikt juos laikyti pilietikumo etalonu,
greiiau jau penktja kolona". Pilietikum suvokti
kaip aktyvum yra itin patogu, nes nereikia nei apms-
tyti, nei vieai skelbti konkrei savo tiksl. Taiau b-
tent todl tai ir yra pavojinga, nes neinia, ar aktyvistai
siekia to, kas gera ir teisinga bendruomens atvilgiu.
Argi Lietuvos sovietizavimas turjo kok nors slyt su
bendruomeniniu griu ir teisingumu?
ia kyla ir kitas klausimas: ar apskritai egzistuoja
toks dalykas, kaip visai bendruomenei priimtinas gris?
Abejojani tuo netrksta. Matyt, iomis abejonmis ir
paremtas supratimas, kad pilietikumas - tai aktyvus
Kultros barai 2 0 1 1 12
interes, bet ne visos bendruomens, o tam tikros gru-
ps, gynimas. is apibrimas irgi yra nepakankamas,
be to, gantinai pavojingas. Juk btent kovos dl klani-
ni interes, siplieskusios tarp Lietuvos bajor XVII-
XVIII a., daug prisidjo, kad Lietuvos valstyb pradt
grimzti nebt, ir tik per stebukl vliau j igelbjo
tie, kurie sugebjo mstyti plaiau nei reikalauja ei-
mos, klano ar klass poreikiai. Aklas grupini interes
gynimas ne vien bendruomen stm pilietin kar
arba kitaip paralyiavo jos raid. Taigi, apmstant pi-
lietikum, atrodo, nemanoma visikai atmesti vieojo
intereso kaip visus pilieius vienijanios bendrojo grio
idjos. Vakar kultroje visada, nuo Antikos iki i die-
n, buvo ir yra filosof, neabejojani, kad tam tikros
Bet grkime prie t, kurie abejoja. Buvs dienraio
Lietuvos rytas vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas,
portalo lrytas.lt redaktorius Rimvydas Valatka straips-
nyje Kas apgins trypiam jo didenyb interes?"1 tei-
gia, kad bendras, visus arba daugum moni vienijan-
tis interesas neegzistuoja, politika - tai atstovavimas
atskiroms interes grupms: Kol Lietuvoje gyvens trys
milijonai, tol gyvi bus ir trys milijonai interes. Ir tai yra
gerai! Nes skirtingi interesai geriausiai liudija, kad esame
laisvi. Tai kodl bandome pakeisti juos kakokiu neva
visiems tinkaniu vieninteliu Virinteresu?" Savo tvirt
sitikinim jis lygina net su gamtos reikiniais: Kaip
Saul neivengiamai pateks, o elis seks mog, taip
ir su interesais"; Genys yra margas, moni gyvenimas
dar margesnis. " Vieojo visus vienijanio intereso, anot
Valatkos, nra ir negali bti, o tie, kurie tuo tiki, msto
sovietikai: Okupanto Partija tik vien interes ir tetu-
rjo." Skaitydama tekst, lauiau galv, kodl nepa-
neigiam fakt, kad Lietuvos mones dar taip neseniai
vienijo vienintelis interesas - laisvs ir nepriklausomy-
bs siekis - Valatka bando paneigti kitais dviem nepa-
neigiamais faktais, kad genys margas, o saul pateka
kasdien?
Valstybs, kuri drasko interes konfliktai, vaizde-
lis gana idilikas: Vilniaus darbininkas gali nairuoti
darbinink i Garliavos, o Skuodo kininkas - raukytis
susitiks artoj i pakaims". Noras suvienyti bendruo-
men prilyginamas komunistini laik nostalgijai, pa-
tologine vadinama net mintis, kad srio spaudjai" ir
srio grauikai" galt remti t pai politin partij. rint samprat, kas yra politin partija ir interes
Ieit, kad visos jos gina tik verslo ir panaius inte-
resus, o ne ireikia tam tikr bendresn visuomens
vizij. Valatkos akimis velgiant, nesuvokiama, kaip
Lietuva isiveria turdama tik" keturiasdeimt par-
tij, kai vien srio ri yra keliasdeimt, atitinkamai
ir jo spaudj", jau nekalbant apie tai, kiek daug esa-
ma grauik". Autorius pera ir mint, kad nra nie-
ko blogo, jeigu srio grauikai" pralaimi prie srio
spaudjus", mat i taka partijoms didesn, o ryys su
iniasklaida glaudesnis": Tai ar nebti} visiems ge-
riau taip: tai mano interesas, o tai partija, kuri tuo
interesu akis drasko Seime, per televizij, gatvje, ir de-
rina tai su kitais interesais, kol galiausiai laimi. Arba
pralaimi. "
Pagaliau paaikja io rainio tikslas - Valatka
irsta, kad bandoma statymikai apriboti verslo
umojus teikti partijoms finansin param. Tok
suvarym jis laiko nepagarba skirtingiems inte-
resams, bet n neusimena apie pagrindin tokio
draudimo argument - kai partijas finansuoja vers-
las, tam tikros dalies moni interesai yra visikai
ignoruojami, Seimas tampa vieta, kur atstovaujama
tik turtingoms ir galingoms grupms, o ne visiems
pilieiams, atsivelgiant skirtingus j interesus
ir iekant tokio statymo varianto, kuris geriausiai
patenkint vis bendruomen. Kitaip tariant, toks
apribojimas ukirst turtuoliams keli paversti vals-
tyb savo kaite.
Valatkos straipsnyje bergdiai iekotume to, kuo isi-
skiria vakarietik dienrai redaktori skiltys, - soli-
dios ir detalios analizs, kai tiksliai rekonstruojami
ir atremiami oponent argumentai. Staiga pakeits
strategij, Valatka ima apie interes gynim kalbti
ne kaip apie neivengiam gr, o kaip apie neiven-
giam blog. Bandymus apriboti partij finansavim
jis prilygina prostitucijos draudimui - atseit, visos
partijos vis tiek naudosis finansine verslo parama,
kaip vyrai naudojasi prostitui paslaugomis, bet
darys t ne atvirai, o slapia ir patyliukais. Para-
10
doksalu: kairiosios pakraipos dienratis netiesiogiai
gina turtinguosius, pasitelkdamas drastikai susiau-
gynimas, kitaip manantiems agresyviai klijuodamas
okupant partijos" etiket, be to, nepaisydamas jo-
ki civilizuoto nuomons pateikimo reikalavim.
Valatkos oracija savo retorinmis figromis ities
prilygsta Periklio itarmms ir gebjimui populis-
tikai manipuliuoti senovs Atn gyventojais...
Keista, kad tokius rainius vieai nereaguoja lie-
tuvi intelektualai, net tie, kurie daug kalba apie pi-
lietin aktyvum, iniasklaidos vaidmen ir partij
finansavimo principus, pavyzdiui, Darius Kuolys
ar Alvydas Medalinskas. Juk, jei akys mans neap-
gauna, Valatka silo teisinti politin prostitucij]
Manyiau, toks avinli tyljimas gali reikti tik vie-
n i dviej: arba lietuvi intelektualai ir pilietiniai
aktyvistai pritaria okiruojaniai Valatkos nuomo-
nei, arba jie visikai negerbia spaudos, nes nemano,
kad reikt rimtai vertinti tai, k redakcijos skiltyje
rao didiausias Lietuvos dienratis. Nei viena, nei
kita jiems garbs nedaro.
Platonas atkakliai rodinjo, kad egzistuoja gris,
kurio siekia visa bendruomen - tai teisingumas, u-
tikrinantis, kad bt kiekvienam atseikta, kiek jam
priklauso". Tai viena i pagrindini prieasi, kodl
Platono idjos tebra reikmingos Vakar civiliza-
cijai. inoma, diskusijos, kaip nustatyti, kiek kam
priklauso", vyksta jau daugiau negu du tkstantme-
ius, taiau pamatin Platono mintis aiki: vieasis
interesas yra vis piliei siekinys, o valstyb - tai
bendruomen, kuri remiasi teisingumu.
Svarbiausias Platono veikalas Valstyb" praside-
da Sokrato pokalbiu su inomu to meto intelektualu
Trasymachu i Chalcedono. Nevyniodamas odi
vat, Trasymachas gina stipresniojo teis", nes, pa-
sak jo, teisingumas yra tai, kas naudinga stipriems
ir galingiems, o kiekviena valdanioji partija leidia
tokius statymus, kokie jai paiai pravartus. Teisin-
gumas negali bti visiems pilieiams vienodas, todl
teisinga daryti tai, kas naudinga valdaniajai partijai
ar gali turinij grupei. Trasymacho sitikinimu,
Kultros barai 2 0 1 1 12
teisingas mogus niekada negals atneti naudos nei
sau, nei kitiems, nes, bdamas valstybs tarnauto-
jas ir nesistengdamas pasipelnyti i valstybs, sukels
savo draug ir pastam nepasitenkinim, kad at-
sisako tarnauti j interesams. Tyiodamasis i So-
krato, neva io poiris ess naivus, Trasymachas
susierzins aikina, kad aukiausia teisingumo for-
ma yra tokia, kuri leidia apvogti ikart visus pilie-
ius, nes apvagindamas po vien gali bti pagautas.
Jeigu pavyks pasiglemti ne tik piliei turt, bet ir
pavergti juos paius, bsi vis lovinamas ir smagiai
gyvensi. Teisingumas, prieingai, - niekada neatne-
a naudos, o moni, siekiani teisingumo, niekas
nemgsta. Todl kaipgi gali bti teisinga gyventi tei-
singai? Ivada: tironija yra aukiausia teisingumo
forma, kitaip tariant, neteisingumas yra vertinges-
nis u teisingum. Sokratas prietarauja: juk val-
dantieji tam ir gauna atlyginim, kad atstovaut ne
savo, o t, kurie jiems moka alg", interesams, t. y.
rpintsi visais pilieiais, panaiai kaip ir gydytojas,
kuris gauna alg ne u savs paties, bet u ligoni
gydym. Trasymachas j tuos odius numoja ranka:
gydytojas gydo ligon tik todl, kad jam paiam tai
naudinga, visai kaip ir piemuo, kuris gano avis ne
todl, kad jos jam rpt, o todl, kad nori apsir-
pinti msa.
Reikia pasakyti, kad, nepaisant meistrik ir ra-
finuot Sokrato kontrargument, jo argumentacija
daugeliui platonist neatrodo pakankamai sanda-
ri", o Trasymachas vertinamas kaip vienas stipriau-
si ir domiausi filosofo oponent. Nenuostabu,
kad ir Valatka nepajg atsispirti sofisto i Chalce-
dono idjoms. Klysta jis tik laikydamas Platon bol-
evizmo pradininku.
Grtant prie stulbinamo odi polis ir pilis pana-
umo, reikt prisiminti, kad esama teorij, teigian-
i, es kalbos ypatumai atspindi kultr ir mentali-
tet. Jei taip yra i tikrj, vadinasi, lietuvi kultra
turt bti persmelkta stiprios bendruomenikumo
ir pilietikumo dvasios. Deja, realyb rodo k kita:
tautos elito atstovai propaguoja trasymachikas id-
jas ir neatsiranda Sokrato (nors apsiaukusi so-
Kultros barai 2 0 1 1 12
kratikais" esama nemaai), kuris joms oponuot, be
to, vis akivaizdesnis, ypa didjanios emigracijos
fone, darosi bendruomenikumo kaip sutarties su
valstybe" stygius.
Pasvarstykime, kas gi yra toji sutartis su valstybe"
arba su bendruomene, nuo ko priklauso, ar jos laiko-
masi, ar ne. Mano manymu, pilietikas rpinimasis
bendrais reikalais" i esms nesiskiria nuo politikos,
todl laikysiuosi Platono poirio, kad pilietikumas,
kaip ir politika, yra neatsiejamas nuo teisingumo sie-
kimo, kuris yra pilietins laikysenos pagrindas. Man
rpi ne tas teisingumas, u kur atsakingi teisininkai
ir statym leidjai, o tas, u kur atsakingi visi pilie-
iai, ypa intelektualinis alies elitas. Taigi aptarsiu kai
kuriuos grynai moralinius ir simbolinius teisingumo
aspektus. Kadangi iuolaikin lietuvi kultra pilieti-
kum atskyr nuo politikumo pagal veiklos subjekt,
reikia manyti, kad j objektas irgi skiriasi. T specifin
pilietins veiklos objekt vadinu nacionaline etika, ku-
ri bandysiu detaliau apibrti kituose teksto skyriuose.
Aptarsiu ir prieastis, kodl ardomi nacionalins etikos
pamatai, ir lietuvi intelektual laikysen dvasins ero-
zijos fone.
Kokia santara - tokia irviesa"
2011 m. Lietuvoje viejs Hardo Pajula, kur urna-
las Valstyb apibdino kaip takingiausi Estijos eko-
nomist",2 teig: skirtumas tarp lietuvi ir est, be kita
ko, nulms ir ekonomin Lietuvos atsilikim, yra tai,
kad lemiamu valstybs krimo etapu, 1992-aisiais, lie-
tuviai savo alies valdym patikjo sovietins nomen-
klatros elitui, o Estijos ministru pirmininku tapo kon-
servatyvi deinij lyderis istorikas Martas Laaras,
neturjs nei valdymo patirties, nei ekonomini ini.
Taigi ekonomistai jau atvirai vardija tikrsias est
stebuklo" ir lietuvi sstingio" prieastis, nors huma-
nitarai intelektualai to vis dar vengia kaip kat balos.
Pasiklausius, kaip lietuvi filosofai aikina alies skurdo
prieastis, galima tik stebtis, kad ms visuomen vis
dar nepraradusi sveikos nuovokos. Antai Romualdas
Ozolas, paklaustas, kaip pasikeit Lietuvos visuomen
11
ir moni poiris j savo taut bei valstyb" laikotarpiu
nuo Sjdio iki iandienos, atsak, kad Lietuvos bd pai mint, tik labiau pasislp, buvo keliasdeimt
prieastis yra Europos isigimimas ir artjantis Vakar
civilizacijos lugimas.3 Arvydas liogeris lenkia" net
Ozol - pasak jo, pasaulio pabaiga atjo 1968-aisiais,
bet mes to nepastebjome, todl n neinome, kad gy-
vename globaliniame morge".4 urnalistui desperati-
kai bandant isunkti" i jo kok nors tokio gyvenimo
po mirties" palengvinimo recept, Lietuvos filosofijos
paiba atsak, kad pomirtiniame, t. y. iandieninia-
me, ms gyvenime galima dalyvauti, nebent pasiekus
nirvanos bsen. Pats liogeris sakosi jos jau pasieks,
tad silo ir kitiems sekti jo pavyzdiu, - uuot iekojus
problem sprendimo, veriau klausytis iurlenanio
upelio, eiti emuogiauti ir grybauti... inoma, ne visi
lietuvi filosofai yra tokie iradingi", bet klausantis
toki ir panai postringavim, susidaro spdis, kad
lietuvi intelektualai dalyvauja slaptame rainli kon-
kurse, kurio tema: Rask tikinam Lietuvos nuosmukio
prieast, nevardydamas tikrosios!"
Kad valstyb lemiamu momentu buvo atiduota so-
vietinio elito rankas, yra nepaneigiamas faktas, atsklei-
diantis, kokiais skirtingais keliais nujo Lietuva ir,
pavyzdiui, Estija arba ekija. Gal jau idrsime atvirai
svarstyti, kodl taip atsitiko, kokia ideologija t lm,
kokie asmenys iame istoriniame farse suvaidino svar-
biausi vaidmen? Manau, tik pagaliau visk isiaikin,
o ne bandydami kuo geriau uglaistyti ar kuo greiiau
pamirti, rasime jg atsitiesti ir engti priek.
Pradkime nuo esminio dalyko: valstyb atiduo-
ti sovietinio elito rankas apsisprend intelektualai.
Kompartijos grietinl 1992 m. sugro valdi tik
todl, kad nemaa lietuvi inteligentijos dalis t su-
grim energingai rm nuo pat Kovo 11-osios, kai
buvo paskelbtas Nepriklausomybs Atkrimo Aktas,
o gal net nuo anksiau. Gerai prisimename Arvydo
Juozaiio straipsn Istorin klaida", kuriame filoso-
fas apgailestavo, kad Lietuvos Aukiausiosios Tary-
bos - Atkuriamojo Seimo pirmininku buvo irink-
tas Vytautas Landsbergis, o ne Algirdas Brazauskas.
Tai buvo pirmasis vieas trimitas", pranaaujantis
triumfalik komunist nomenklatros sugrim, tuo metu bt iekojs bd, kaip padti susigaudyti
12
bet anaiptol ne paskutinis, nes toki, kurie skleid t
kart daugiau. Kompartijos elit ypa palaik meni-
ninkai, aiku, daugiausia tie, kurie neblogai gyveno
sovietmeiu ir kuri privilegijos dabar pakibo ore".
Tiesa, dl savo profesijos specifikos, vieai politi-
nmis temomis jie pasisakydavo daug reiau negu
akademikai, kurie taip pat ne visi versi vieum,
taiau dauguma ariai nuteikindavo akademin jau-
nim - 1992 m. krimtau auktuosius mokslus ir visa
tai dar puikiai pamenu. Nuovokesni studentai greitai
susiorientuodavo, kad deinioji politin kryptis bus
nepalanki j karjerai. Situacija, kiek inau, i esms
nepasikeit iki iol.
Toli grau ne tik iapus geleins udangos" su-
brendusieji, o gal ir natraliai painioti" intelektualai
mst panaiai kaip Juozaitis. tai prajus vos pusme-
iui po Nepriklausomybs atkrimo (1990 m. rugsjo
13 d.) Marija Gimbutien gavo laik, prasidedant
tokiomis eilutmis: Mieloji, neinau, kaip tu iuo
metu pergyveni Lietuvos istorij". A tai skaudiai.
Ir bandau reaguoti. Esu sitikins, kad mes, Vakar
liberalai", esame iuo metu pasimet, bet kad drauge
turime pareig bandyti perduoti savo message"} kra-
t. Utai parinkau 7pavardes taip vadinam mokslo
moni": Adamkus, Aviienis, Gimbutien, Kavolis,
Klior, Rabikauskas, Vainys - idant jie kreiptsi".
Tai turt padti susigaudyti Lietuvoje liberalams ir
kairiesiems, o dabar, man atrodo, jie pasimet: tokie
auktos verts mons kaip liogeris ir Kubilius pasi-
rainja atsteigimo"aktus ir kt."5
Jeigu neinoiau, kas yra i eilui autorius (o
btent pats ieivijos intelektual guru Algirdas Julius
Greimas!), manyiau, kad atsiaukim" sukurp
koks nors Mykolas Burokeviius. Juk kas gi kitas galt
skaudiau" negu veikal Taryb Lietuvos suklestji-
mas", Lietuvos KP ideologinis darbas su inteligentija"
autorius igyventi Lietuvos istorijos posk 1990 m., kai
tauta, nepaisydama sunkum, vis dar buvo apimta eu-
forijos, kad pagaliau atsikrat j smaugusio reimo? Ir
kas gi kitas uoliau u Burokeviiaus jedinstvininkus"
Kultros barai 2 0 1 1 12
kairiesiems"? Gal vakarietikasis liberalas" Greimas jos karikatra, tuo tarpu kai kiekvienam sveiko proto
neinojo, kad kairij reimas pus amiaus tryp Lietu- mogui aiku, kad be lito ir be paso nra jokios lais-
vos laisv ir mogaus teises? Turbt inojo. O gal laike vs nei nepriklausomybs."6 is sakinys pasako itin
jis kalba apie kokius nors kitokius kairiuosius, nesusijusius
daug. Pasirodo, tuo metu, kai Vytautas Landsbergis
su komunist partija? Bet juk tuo metu joki kairij, ne- ir Stasys Lozoraitis kone persipldami dl lito ir
priklausani komunist partijos struktroms, Lietuvoje paso" iekojo sjunginink, siekdami diplomatinio
nebuvo, kaip j, beje, nra ir dabar. Be to, Greimas laikeatkurtos valstybs pripainimo, ikils ieivijos in-
Gimbutienei mini tik vien kairj" - tai isilavins ko-telektualai elgsi panaiai kaip kompartijos elitas:
munist partijos lyderis", apie kur visi lietuviai Vakaruuot panaudoj savo asmeninius ryius, Lietuvai
liberalai" kalba es neslpdami susiavjimo. iekant diplomatinio unugario, jie i aukto velg
Man atrodo, jeigu atvykiau al, kuri ilgus deim- tautiei pastangas, ironikai klausdami: tai kokia gi
tmeius buvo okupuota, o mons engiami, elementa- ta js nepriklausomyb?
riausias teisingumas, nepaisant mano paios politini Toliau - dar graiau. Kreipimosi tekste teigiama:
pair, asmenini sitikinim ir polinki, reikalaut Aukiausioji Taryba - lietuvikasis parlamentas buvo
remti pirmiausia tas politines jgas, kurios maiausiai irinktas vesti taut nepriklausomyb, jis t uduot
susijusios su okupacinio reimo struktromis (taigi turi vykdyti iki galo. Bet kokie atsteigimai [vl daugis-
su komunist partija). Lietuvos atveju remiau bet k, kaita! - E. W.-M.], referendumai ar kiti panas pasi-
iskyrus kairiuosius. Taiau lietuvi vakarietiki libe- lymai yra tik laisvai pasirinkto viekelio ikraipymas ir
ralai", kaip inome, bet kokius reikalavimus atsiriboti isigynimas." Sakinys - kaip i LKP CK protokolo, nes
nuo okupacinio reimo relikt laik ir tebelaiko ne- tiksliai atkartoja esmin to meto sovietins nomen-
brandiais, netgi kirinaniais. klatros doktrin: mes irgi u Lietuvos nepriklauso-
Noriau atkreipti dmes ir kitus Greimo laike myb, bet nepriklausomybs paskelbimas tik atitolina
atsiskleidianius santarietiko" pilietinio bran- nuo tikrojo kelio"! Turint omenyje, kad Greimas daug
dumo" poymius. Ypa eidia paniekinamas tonas, met gyveno ne Lietuvoje, ideologinis jo imlumas tie-
su kuriuo Greimas usimena apie Lietuvos Nepri- siog stulbina. Jei bt gyvens iapus geleins udan-
klausomybs Atkrimo Akt. Dstydamas savo nu- gos", is mokslininkas gal bt ums kokio Liongino
sivylim, kad j pasira auktos verts" mons, epeio viet.
semiotikas tuo implikuoja, kad pats aktas yra emas Nekrologe, skirtame vertinti Greimo nuopelnus,
dalykas, nevertas auktos verts" moni para. Vytautas Kavolis rao, kad garsusis semiotikas ir iei-
Matyt, todl kalba ne apie atsteigimo akt", o apie vijoje, ir Lietuvoje buvo protingos vaizduots versm,
atsteigimo aktus", nuvertindamas iskirtin io do- verianti i koto usitupjusius elementus".7 Jokiu bdu
kumento reikm. Daugumai Lietuvos piliei Ne- nesiimu vertinti vis io mokslininko veiklos srii, ta-
priklausomybs Atkrimo Aktas pagal reikmingu- iau, kai kalbame apie Greimo indl politin Lietuvos
m buvo ir yra su niekuo nepalyginamas, unikalus ir raid po nepriklausomybs atkrimo, akivaizdu, kad jo
brangintinas, o tai asmuo, kurio vardu pavadintos protinga vaizduot" krypo visai prieinga linkme, nes,
gatvs ir studij centrai, atagaria ranka sviedia t uuot vertusi i koto", nemenkai prisidjo prie usitu-
dokument visoki atsteigim" iukliad. pjusi element" sugrimo valdi.
Kreipimesi, kur laike Gimbutienei mini Grei- Pasigilinus politologines Greimo mintis, darosi
mas, intelektuals lietuviai vakarietiki liberalai" suprantamas ir kit Santaros-viesos lyderi elgesys.
savo pozicij idsto ne maiau aikiai: Mums ypa Tampa aiku, kodl prezidentas Valdas Adamkus ve-
skaudu irti, kaip sunkiai iuo metu pergyvenamas tavo statym, apribojant buvusi KGB rezervist
is pereinamasis laikotarpis, paveriant j demokrati- veikl, kodl Konstitucinio Teismo teisja paskyr

K u l t r o s b a r a i 2 0 1 1 12 13
 Tom Birmontien, nors mogus, subrends demo-
kratijos slygomis, turjo puikiai inoti, kad Vakar
valstybse tokias pareigas yra skiriami tik asmenys,
turintys absoliuiai nepriekaiting reputacij. Kalb-
dama apie p. Birmontiens reputacij" turiu omeny
ne tai, kad jos tvas prokuroras buvo ar galjo bti
NKVD talkininkas, ir net ne t fakt, kad stribus lo-
vinani disertacij ji para ne gdiu sovietmeiu", prezident toliau nuosekliai laikysis pasirinkto kur-
o paiame Atgimimo kartyje - 1989 m. iuo atve-
ju svarbiausia, kad komunistini represij aukos i
kandidat KT laik netinkama dl jos tvo numa-
nomos veiklos ir dl to, k ji idst savo disertacijo-
je. Vien tai, kad nuo komunist nukentj asmenys
jautsi eisti, jau buvo pakankamas pagrindas toki
kandidatr atmesti, net jei nurodomos prieastys
tikina ne visus. Civilizuotos, t. y. tokios, kuri laikosi
nacionalins etikos norm, bendruomens elitui re-
presuot asmen (j daugumos arba j organizacij
atstov) nuomon bt didiausias moralinis auto-
ritetas, priimant panaius sprendimus. Taiau Lietu-
vos elitas apie etik, matyt, niekada nieko nra gird-
js. Tokiais ir panaiais atvejais danas elitininkas"
atria: O js k - niekada Marxo necitavote? Tik
mankurtin inteligentija gali taip elgtis. Pilietikas
prezidentas, t. y. toks, kuris ne tik mgsta svaidytis
skambia pilietikumo" svoka, bet ir gerbia jos turi-
n, mintos teisjos kandidatr bt atmets i ele-
mentarios pagarbos represij auk jausmams.
Darosi suprantama ir tai, kodl tiek pats Adam-
kus, tiek jo aplinka" (ypa Lauras Bielinis) iandien
ne maiau agresyviai negu kairieji puola prezident
Dali Grybauskait, - per dvideimt Lietuvos ne-
priklausomybs met prezidento poste pirmsyk
atsidr asmenyb, nepatogi sovietiniam elitui. Vi-
sos pagrindins iniciatyvos - (1) bandymas pakirsti
Gazprom energetikos monopol, tiek pleiant ener-
getikos rink, tiek kitais bdais, (2) vetuoti statymai,
kurie buvo palanks korupcijai plisti, (3) atsakingos
fiskalins politikos ir finansinio skaidrumo reika-
lavimas, (4) ypatingas dmesys teissaugai, grietas
nesitaikstymas su teisj ir valdinink nesiningu-
mu ar neatsakingumu, (5) danesn asmen, kurie
14
uima vadov postus, rotacija, (6) bandymai ukirsti
keli neskaidriam ir neteisingam partij finansavi-
mui, kitaip tariant, idiovinti" pagrindinius sovie-
tins nomenklatros gali altinius, - o ypa veiks-
m visuma, galt suvaidinti pana praktin (nors
ir ne moralin) vaidmen, kok bt atlikusi desovie-
tizacija. Ar tai padaryti pavyks, priklausys nuo to, ar
so, nes neinia, ar toki galimyb ji apskritai turs po
to, kai bus irinktas naujas Seimas.
Dalios Grybauskaits prezidentavimo aktyvu-
mas, iekant, kaip sprsti alies vidaus problemas,
jos inicijuojamos itin svarbios statym pataisos ne
tik rodo politiks mstymo platum ir pasirengim
ginti Lietuvos viej interes", bet ir, palyginti su
Valdo Adamkaus prezidentavimu, tiesiog stulbina, -
galima net suabejoti, ar iki jos apskritai esame turj
prezident. Grybauskait jau rod, kad alies prezi- :
dento postas nra kakokia neaiki Seimo priekaba"
ar jo kurjeris usienyje. Buvusi Adamkaus patarj
aimanavimai, atseit Lietuvos prezidento postas yra
daugiau reprezentacinis, nes jam suteikiama perne-
lyg maai gali, pasirod gryniausias blefas".
Kaip skiriasi pats prezidento misijos supratimas,
neblogai atskleid Alvydas Medalinskas, palygins
Grybauskaits ir Adamkaus (pastarojo nenaudai)
kadencijas, aptardamas Jos Ekscelencijos metin pra-
neim 2011 m. 8
Sutinku, kad gruzinai tikrai ne be pagrindo yra
dkingi Adamkui u param Rusijos karinio smurto
dienomis, o lenkai (deja, irgi ne be pagrindo) turbt
su nostalgija prisimins laikus, kai Lietuvos preziden-
tas jiems addavo visk, ko tik ie papraydavo. Vis
dlto pirmojo alies asmens pareiga pirmiausia ginti
Lietuvos moni interesus tiek viduje, tiek iorje, o
geri santykiai su kai kuriais kaimynais tos funkcijos
nei isemia, nei yra siektini bet kokia kaina. Adam-
kaus prezidentavimo laikais priimti sprendimai ai-
kiai rodo, kad jis buvo (turbt ir yra) sovietinei no-
menklatrai lojali asmenyb. Todl tikrai nemanau,
kad Brazausk istorijos dovana" Lietuvai9 Adamkus
pavadino supainiojs lietuvik odi reikmes,
Kultros barai 2011-12
kaip jam kartais gana komikai atsitikdavo*. Kad su-
prastum simbiotin Adamkaus ir sovietins nomen-
klatros ry, visai nebtina pirmiausia isiaikinti,
ar teisinga yra Lietuvos ini redaktoriaus Valdo
Vasiliausko versija, pagal kuri Adamkus buvo KGB
informatorius JAV.10
Kaip inome i Lietuvos gyventoj genocido ir
rezistencijos tyrimo centro kai kuri publikacij,11
Santaros-viesos veikla tapo pagrindiniu KGB taiki-
niu ieivijoje, bet is sambris buvo nusiirtas ne
kaip ideologinis prieas, o kaip galimas bendradar-
biavimo partneris. Tuo tikslu buvo detaliai planuo-
jami susitikimai, pokalbiai ir ekskursijos, kuri tiks-
las - pademonstruoti mogik", t. y. vakarieiams
patraukl, soviet valdios veid. Ar toji umaia
dav dividend", suinosime tada, kai visuomenei
bus iki galo atverti ir itirti KGB archyvai. Taiau kai
kurie Santaros-viesos veiklos ypatumai veria ma-
nyti, kad savo tiksl - liberaliuosius ieivijos sluoks-
nius patraukti sovietinio elito pusn - KGB bent jau
i dalies pasiek.
Beveik visas svarbias ideologijas, kurios padjo eli-
tui sugrti valdi ir iki iol isaugoti takingas va-
dovaujanias pozicijas, lietuvi intelektualai formavo
kartu su Santaros-viesos lyderiais arba bdami arti-
mai susij su vienu ar kitu i j. Tas doktrinas galima
skirstyti pagalbines ir pagrindines. Pagalbini ideo-
logij tikslas buvo itrinti moralin skirtum tarp t
struktr, kurioms vadovauja sovietinis elitas, ir kit
politini jg. ia pirmiausia pamintinas Antano
Sniekaus augintinio Aleksandro tromo puoseltas
mitas apie ger eiminink" - juo paremta visa ko-
laborant kaip tikrj patriot" doktrina, j nusitv-
r vliau diaugsmingai improvizavo" didesnio ir
maesnio kalibro komunist valdios veikjai.
Panaikinti etin/moralin skirtum tarp sovieti-
ns nomenklatros ir kit piliei buvo svarbiausia
Antai iki iol daug kas prisimena, o a irgi buvau tarp klausytoj, kai per
vien Santaros-viesos suvaiavim, VU Teatro salje skaitydamas preziden-
tinj sveikinim, Adamkus pasak:.Siandien mes laidojame [nepavyko itarti
laiduojame] Lietuvos nepriklausomyb..." domu, kad niekas prezidento
nepatais, o Ir jis pats Jokio skirtumo, regis, nepajuto... - Red.
Kultros barai 2 0 1 1 12
prielaida, kad komunistai galt jau 1992 m. grti
valdi. Vytautas Kavolis, likus keliems mnesiams
prie daug lmusius rinkimus, aikino: Per daug
viskas absoliutizuojama -jei mogus padar klaidq,
jo veikloje viskas atmetama. Politin diferenciacija
kairiuosius ir deiniuosius yra absurdas - gyvenime
kur kas daugiau nuomoni ir pozicij."12
Kair" ir dein", kaip politins kategorijos,
nra joks absurdas, Vakar intelektualai jas abi pri-
pasta. Bdamas mokslininkas, Kavolis puikiai su-
vok, kad mstymui ir sisteminimui yra btina ka-
tegorizuoti ir diferencijuoti reikinius, nepaisant to
(arba btent todl), kad kategorijos nuskandina"
individualius bruous. Jis puikiai inojo ir tai, kad
komunist elitas balotiruojasi LDDP srae, bet,
matyt, paprasiausiai nepriskyr jo prie usitup-
jusi element".
Pagalbins ideologijos padjo panaikinti tam ti-
krus moralinius saugiklius", kuri lietuviai dar
turjo apie 1990-uosius. Taiau intelektuals San-
taros-viesos vyrai alia pagalbini apdairiai kr ir
pagrindines ideologijas, kurios tiesiai viesiai aiki-
no, kad kompartijos elitas sukurs geresn Lietuvos
ateit. Iskiriau tris ideologijas, kurios istorikai
ypa atsipirko".
Ideologija nr. 1: Kompartijos vadai naudingesni
nepriklausomos Lietuvos ateiiai, nes jie yra profe-
sionals valstybininkai, o jiems opononuojantys de-
inieji neturi politinio valdymo patirties." i ideolo-
gija ypa ipopuliarjo pirmuoju nepriklausomybs
deimtmeiu, bet neileido dvasios iki iol.
Ideologija nr. 2: Komunistai labiau tinka mo-
derniai Lietuvai kurti, nes deinij valstybs vizija
yra senamadika ir atsilikusi."
Ideologija nr. 3: Nors komunistai susij su
tamsiais Lietuvos istorijos puslapiais, mogikuoju
atvilgiu jie yra iltesni ir humanikesni u biuro-
kratikus, socialiai nejautrius ir arogantikus dei-
niuosius."
Kas nort visas ias ideologijas rasti kompak-
tikai" surikiuotas vienoje vietoje, rekomenduoiau
paskaityti Algirdo Brazausko nekrolog, kur para-
15
 Santaros-viesos aktyvistas Leonidas Donskis: 13 inomas. Taiau a akcentuoju ne pat anachronis-
Buvusi kompartija, kurios santykis su katalikybe ir tin fenomen, o moralin jo reikm ir padarinius.
lietuvika tradicija pasirod esqs ne toks jau ir pa- Taigi, kaip lietuvi pilietikum ir bendruomeniku-
prastas, nesileidia nuluojama nacionalinio atgimi- m paveik liberali Lietuvos ir ieivijos intelektua-
mo sjdio pagundytos konservatyvios ir naciona- l apsisprendimas palaikyti kompartijos elit? Buvo
listins jgos, kuri po keleri met triumfo kartais, diegtas intelektualinio mankurtizmo imperatyvas,
deja, staiga ima ir paaikja esanti dar tolimesn li- padjs sulauyti paius fundamentaliausius ben-
beraliai demokratijai nei jos didioji oponent" [Ide- druomen vienijanio teisingumo saitus. Tai lm,
ologija nr. 1 ir nr. 2]. Sykiu atsiskleid, kad buv kad atsirado nacionalins etikos antipodas: Solida-
kompartijos nariai kartais parodo didesn socialin rizuokis su tomis politinmis struktromis, kurios yra
jautrum ir net geresn politin nuovok nei papras- atsakingos u tavo bendruomens naikinim!
tai dori, idealistiki, bet anachronistiki ir politin Nereikalauti bausms konkretiems komunist
hibernacij"' patyr, laikinai ualdyti ir vliau tar- partijos vadovams arba net atsisakyti desovietizaci-
si i kitos epochos atkeliav j oponentai." [Ideolo- jos, kuri bt udraudusi sovietiniam elitui uimti
gija nr. 2 ir nr. 3] Ne politin A. Brazausko lyderyst vadov postus bent jau pereinamuoju laikotarpiu,
esu links akcentuoti (kaip tik dl jos ir nesu tikras), yra viena, bet jau visai kas kita i galim alternatyv
o jo ilt monikum ir gyvenimik, liaudik, kone cinikai pasirinkti btent partins nomenklatros
spontanikai besireikusi paprasto mogaus imint - ied. Tai reik, kad laisva valia solidarizuojama-
bruous, kurie neabejotinai padar daug gera Lietu- si ne su aukomis, o su j persekiotojais. Tokia inte-
vai" [Ideologija nr. 3]. lektual idavyst ir moralinis nuopuolis turi maai
Nekrologo pabaigoje Donskis atpasakoja pokalb precedent kitose (bent jau Vakar) alyse. Tautos
su savo mokytoju ir artimiausiu draugu" - Kavo- morals pagrind entropija sukl grandinin reak-
lis, 1993 m. grjs i Lietuvos, kur Brazauskas teik cij" - paskatino kit bendruomenins etikos sand
jam Nacionalin kultros ir meno premij, susia- nyksm. is pradinis amoralus pasirinkimas tapo
vjs kompartijos lyderiu, pasak, kad Adamk ir galingu dvasini pamat sprogdinimo detonato-
Brazausk mato kaip lygiavertes figras". inoda- riumi".
ma, k apie AMB mst Greimas, n kiek neabejoju inoma, sakyti, kad toks buvo visos inteligenti-
Donskio pasakojimo autentikumu. Kiek lubavo, jos" apsisprendimas, nebt teisinga, nes taip elgsi
matyt, tik Kavolio chronologija": ne Brazauskui ne visi lietuvi intelektualai. Taiau nereikt ir nu-
teko prilygti Adamkui, o atvirkiai.** vertinti fakto, kad Santara-viesa vienija labai daug
ia aptariamas reikinys, t. y. parama, kuri moks- akademik ir meninink, o kartu su kairija, Lietu-
lo ir meno elitas suteik sovietins nomenklatros voje brendusia ir kompartijos CK i rankos mai-
virnlms prie 1992-uosius ir vliau, yra visiems tinta" inteligentija, ji sudar ir sudaro takingiausi,
vieningiausiai veikiant intelektual sluoksn. Svarbu
Kuo ia dta hiberna - XVII ir XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos valstybs karali-
pabrti, kad lietuvi inteligentijos apsisprendimas
kj ir Banyios vald mokestis, skirtas kariuomenei ilaikyti iem, matyt,
remti partin nomenklatr buvo apriorinis, t. y. ne-
ino tik pats europarlamentaras, - Red.
klystamai" apsisprsta nuo pat Atkuriamojo Akto
T ypa gerai iliustruoja istorija dl Kazokiki svartyno: visi matme, kaip pasiraymo (o gal net anksiau). O juk Landsbergis
narsiai prezidentas Adamkus per TV adjo sustabdyti neleistinas statybas ir tada dar nebuvo padars savo didij nusikalti-
kaip jis isikvp, vos premjeras Brazauskas, vadinamas t statyb buldozeriu, m", nepradjs griauti net sovietins ekonomikos
pagrasino pirtu.Bt domu suinoti, kokie argumentai lm pirmojo valsty-
edevr", vadinam kolkiais (beje, ir be profeso-
bs asmens, garsaus ekologo, atsarg atsitraukim." (r. Algimantas Graulis,
Vertybs, imetamos j svartynus, Kultros barai, 2011, nr 7/8), - Red.
riaus pagalbos jie sugriuvo visoje Sovietijoje, atka-

16 Kultros barai 2 0 I 1 12
kliai laiksi tik Baltarusijoje iki pat nacionalins
valiutos grities). Taigi pasiryimas remti sovietin
elit buvo pirminis, o jau po to bandyta sukurpti"
faktus, kad toks pasirinkimas atrodyt racionalus ir
pateisinamas.
Ekonominis Lietuvos atsilikimas, kaip padarinys
to, kad valstybs ateit patikta lemti sovietiniam eli-
tui (apie tai kalbjo ir est ekonomistas Pajula) - tik
smulkmena, palyginti su kitais io pasirinkimo pada-
riniais. Buvo iardyti patys pilietinio solidarumo ir
teisingumo pamatai, o sovietin nomenklatra kaip
koks chameleonas be vargo universalizavosi. iandien
sovietinis elitas" - jau ne tik tam tikra karta, sovie-
tmeiu umusi valdanij pozicij. Prosovietinis
isteblimentas dabar - tai pirmiausia korupcin siste-
ma, kuri, kaip ir kiekviena mafijin struktra, gali bti
perduodama i kartos kart ir nuolatos atsinaujina,
nes priima naujus mones ir juos apmoko". Sovieti-
nis elitas turjo galimyb visam laikui inykti, tapti is-
torija, jeigu bt buvs bent kuriam laikui nualintas
nuo valdios. Taiau liberalieji intelektualai, valstybei
svarbiu momentu mru stoj u sovietin nomenkla-
tr, pakreip Lietuvos istorij nauja tragika linkme.
Nuo kit mafijini-korupcini darini prosovie-
tinis elitas skiriasi tuo, kad turi savo ideologij. i
politin struktr gali silieti visi, kuriems lietuvi-
kumas ir Lietuvos valstyb neturi didels verts. O
toki daug. Dar daugiau yra grupi - politini ir
ekonomini, usienio ir vidaus - kurios nesuintere-
suotos, kad lietuvi valstyb stiprt ir europietik-
t. Natralu, kad moralikai iteisintas, politikai ir
ekonomikai sitvirtins sovietinis elitas per dvide-
imt met isiaugino toki jaunj intelektual kar-
t, kuri pavelgs koks nors Petras Cvirka turbt
apsipilt diaugsmo aaromis. Santara-viesa irgi
talkina sovietiniam elitui, grdindama naujus ide-
ologinius kadrus. Btent jos aktyvistai (tokie kaip
Leonidas Donskis, Gintautas Maeikis, Vygandas
iurkus) proteguoja NK 95 - jaunos kartos kairi-
J4 akademik judjim, kuris yra atvirai prieikas
lietuviku etnosu grindiamai Lietuvos valstybei, jos
1 1
nepriklausomybs simbolikai. " Taigi, santara" sti-
Kultros barai 2 0 1 1 1 2
priai vienpusika. Ir ne tik todl, kad ji nra atvira
dialogui su kitomis politinmis kryptimis, nors b-
tent tok atvirum prisiekinja jos aktyvistai. Bda
ta, kad ji dar nra pasirengusi ir kritikoms savo
praeities refleksijoms. Prisiminkime, kokia isteri-
ka buvo viesij santarinink" reakcija filosofo
Virgio Valentinaviiaus 2008-aisiais Santaros-viesos
suvaiavime pareikt kritik dl Valdo Adamkaus
prezidentavimo.
Grkime prie svarbiausio mums rpimo klausimo:
kokiu bdu liberalioji lietuvi inteligentija prisid-
jo prie to, kad buvo sulauytas fundamentaliausias
nacionalins etikos ir pilietinio mstymo principas,
reikalaujantis atsiriboti nuo t politini struktr,
kurios susijusios su bendruomens naikinimu? Labai
paprastai - i savo samprotavim pilietikumo tema ji
kone visikai igyvendino" diskurs apie teisingum.
Teisingumas - pagrindin pilietins/politins veiklos
kategorija nuo Platono laik iki i dien - beveik
neegzistuoja santariniuose" naratyvuose apie pilie-
tikum. (Apskritai puoselti pilietikum yra gana
nauja santarikai apviestos" inteligentijos umaia,
nes ilg laik pagrindiniu savo udaviniu ji laik tik
kultros puoseljim.) Manau, eliminuoti svok tei-
singumas" padjo dar dvi pagrindins ideologijos.
Ideologija nr. 1: Teisingumas yra teiss ir juris-
dikcijos dalykas, o intelektualai nra teisininkai, to-
dl jiems ia nedera kitis." Kaip pavyzd galiau
paminti diskusij, kuri 1994 m. sureng dienratis
Lietuvos aidas.15 alia meno ir kultros moni prie
apskritojo stalo sdjo ir du politikai, kuri ideo-
login veikla labai palengvino sovietinio elito mo-
ralin tranzit" i sovietmeio nepriklausomybs
laikus, - tai Gediminas Kirkilas ir Vytenis Andriu-
kaitis, be kita ko, kalbjs ir apie tai, kad egzistuo-
ja viso kontinento" kriz, aikins, es Liustracijos
statymas ekijai nedav nieko gero (gaila, kad prie
to apskritojo stalo nesdjo estas Pajula!), o situaci-
ja Lietuvoje prastesn tik todl, kad pas mus esanti
didesn politin konfrontacija". Bet juk didesn
konfrontacij" galbt ir sukl tai, kad nebuvo lius-
tracijos! Andriukaitis t niuans apdairiai nutyljo.
Problemos ir idjos

Egl Wittig-Marcinkeviit

NACIONALINS ETIKOS GRIUVSIAI,

arba KAIP NUUDYTI VALSTYB JOS
INTELEKTUAL RANKOMIS*

J eigu norime suprasti, kodl iandien Lietuvos mons

nebesijauia turintys sutart su valstybe, turtume at-
sisakyti mito, kad Sjdis intelektual krinys. Sj-
dio varomoji jga buvo tauta, ne tik intelektualai. Apie tai
byloja Sjdio miting masikumas. Taip pat netiesa, kad
intelektualai taut ijudino. Tautos niekas negali ijudinti,
jei ji pati to nenori. i aksiom galt patvirtinti visi tie,
kurie iandien aimanuoja dl moni pilietinio pasyvu-
mo, nors nuolat ragina juos tapti aktyvesnius. Sjdio,
kaip ir daugelio europietik revoliucini judjim, pa-
grindas buvo vidurinioji klas, pakankamai isilavinusi,
kad suprast, kas i jos atimta, be to, is sluoksnis pernelyg
platus, kad bt galima j papirkti privilegijomis kaip in-
telektualus, kuri visada yra mauma. Ypa svarbus Sj-
dio itverms altinis buvo disidentai, politiniai kaliniai,
represuoti asmenys, pasiprieinimo dalyviai. Tiesa, vedliai
buvo intelektualai ir j indlis nenuneigiamas, taiau S-
jd sitrauk palyginti nedidel viso intelektualinio elito
dalis. Kiti elgsi taip, kaip prasta intelektualams: pama-
t, kad atoia banga, greit susirado banglentes ir oko ant
tos bangos. Dauguma toki iandien nekukliai dabinasi
dvasios aristokrat arba Sjdio krj laurais. Beje, lektual raginimams, dabar visi ygiuotume paskui Vla-
kas vartys pastarj deimtmei spaud, ras nemaai dimir Putin.
paniekinam ir paaipi pareikim Sjdio adresu. An-
tai profesor Vanda Zaborskait kadaise samprotavo apie
Sjdio isigimim, apgailestaudama, kad jam ne- arba Kaip naudotis kirmgraua
buvo leista laiku numirti atkrus Nepriklausomyb. O
Akirai redaktorius Zenonas Rekaius visus tuos, kurie
* Tsinys i 2011 m. nr. 12
prieinosi Grto parko steigimui, ivadino Sjdio
likuiais Tokie ir panas pasisakymai liudija, kad
daugelio intelektual santykis su Sjdiu buvo gana
altas, geriausiu atveju oportunistinis.
Intelektualai turt rasti drsos siningai prisiimti atsa-
komyb u tragikas savo elgesio pirmuoju nepriklausomy-
bs penkmeiu pasekmes, nes j laikysena tik per plauk
nestm Lietuvos visik prat. Palaipsniui siekti sa-
varankikumo SSRS sudtyje, atsisakant visikos politins
nepriklausomybs atkrimo, ragino ne tik komunistai. Pri-
menu: tekste odis lietuviams,1 kur 1990 m. pasira to-
kie yms usienio inteligentijos atstovai kaip Algirdas Ju-
lius Greimas, Valdas Adamkus, Algirdas Aviienis, Marija
Gimbutien, Vytautas Klior, Vytautas Kavolis, Paulius
Rabikauskas ir Juozas Vainys, buvo teigiama panaiai: es
bet kokie atsteigimai, referendumai ir panas pasilymai
yra tik laisvai pasirinkto viekelio ikraipymas ir isigyni-
mas. iandien, kai jau inome, koks trumpas buvo ati-
limo laikotarpis Rusijoje, kaip greitai Maskva vl pasuko
autoritarizmo ir imperializmo keliu, galime daryti ivad:
jeigu 1990 m. lietuviai bt paklus Santaros-viesos inte-
Treiojo kelio atakos,
1996 m. urnalas Veidas paskelb anket su klausi-
mais apie Lietuvos politin situacij, vienas i j buvo
toks: Politologas A. tromas teigia, kad yra btinyb

2 Kultros barai 2012 1

treiai stambiai deinij partijai (liaudinink?) atsirasti,
nes kol kas abi tiek LDDP, tiek Konservatori yra kai-
riosios pakraipos, t. y. ikelia valstybs vaidmen prie indi-
vid. Koks bt Js komentaras? 2 Savaitraio Dienovi-
dis redaktor Aldona emaityt klausim atsak ypa kartu su kitomis deiniosiomis jgomis gana rytingai
valgiai: Liaudininkai Nepriklausomybs laikais buvo kai-
rieji ir daug erzelio, nesusipratim, kirinim sukl jaunoje
Lietuvos Respublikoje. Jie niekada nebuvo ir nebus deinieji.
Konservatorius ir LDDP suplakti vien kokteil tai jau
smoningas visuomens, kuri menkai iprususi politikai,
smegen plovimas. Kam tai reikalinga, atskira tema. Vals-
tybs vaidmen prie individ ikelia galbt socialdemokra-
tai. Treioji jga, vis stipriau propaguojama visuomens
informavimo priemoni, tai noras sudrumsti nepilietikos
ms visuomens smon artjant Seimo rinkimams. 3
Veido pateiktasis klausimas paradoksaliai atskleidia,
kad politinis kai kuri asmen laikrodis jau penkiolika
met yra sustojs, nes jie ir iandien aktyviai zulina tre-
iojo kelio idj: liberalieji intelektualai ir tos partijos,
kurios vadina save liberaliomis, atkakliai rodinja, neva
tarp kairij ir deinij (tiesa, jau ne tarp LDDP ir Kon-
servatori, bet tarp socialdemokrat ir TS-LKD) esminio
skirtumo nra, o politines jgas lygina apsiribodami j
poiriu individo ir valstybs santyk, nors partij pasi-
rinkimo etiniai principai, bent jau Vakaruose, apima kur
kas daugiau dalyk. Individo sveikos su valstybe irgi ne-
sistengia giliau paanalizuoti. Beje, treiojo kelio idj ir
iandien bando pirti visuomenei ne kaip kairij, o kaip
deinij (arba centro deinij) alternatyv.
Pradkime nuo pradins treiojo kelio prielaidos:
ar tikrai nra jokio skirtumo, k pasirinkti TS-LKD ar
LSDP, jeigu kalbame ne tik apie politines, ekonomines,
bet ir apie moralines to pasirinkimo pasekmes? Ar tikrai
nebuvo jokio skirtumo nei 1992-aisiais, nei 1996 m., net
jeigu atsiribosime nuo fakto, kad prichvatizacija buvo
pirmutinis darbas, kurio griebsi LDDP, gavusi triuki-
nani daugum? Visuotinai inoma, kad 19921996 m.
LDDP, vliau persivadinusi LSDP, siliejo daug asmen,
priklausiusi buvusiai soviet valdios virnei, o sto-
ti konservatori partij ir iandienin TS-LKD galjo
nebent eiliniai komunist partijos nariai. Tiems, kurie
mano, kad i takoskyra yra nedidel, priminsiu: skirtumas
Kultros barai 2012 1
tarp eilini nacionalsocialist partijos nari ir naci val-
dios elito tapo kelialapi Niurnbergo tribunol dali-
jimo pagrindu.
19921996 m. dauguma tremtini ir politini kalini
oponavo LDDP. Soviet represuotiems asmenims ir re-
zistentams atstovaujanti sjunga (LPKTS) po 2004 m.
susijung su Tvyns sjunga. O LSDP gretose asmen,
patyrusi soviet represijas, yra labai nedaug.
Taigi skirtumai visikai akivaizds, todl vieninte-
lis etikas lietuvi inteligentijos pasirinkimas nuosekli
parama deiniesiems, bet ne por savaii, o maiausiai
deimtmet, net ir tuo atveju, jeigu viskas, k tendencinga
kairioji spauda ra apie deinij klaidas, apie aroganci-
j ar valdymo trumparegikum, bt tiesa. Jei lietuvi
intelektualai i tikrj nesuvokia, koks moralinis skirtu-
mas yra tarp TS-LKD ir socialdemokrat, jei nenutuokia,
koki tak pilietinei smonei daro politinis intelektual
pasirinkimas, tai gal turiau leistis ne polemik su jais, o
tiesiog pareikti uuojaut?
Liberaliosios inteligentijos lyderi bandymai panaikin-
ti etin rib tarp kairij ir deinij neturi nieko bendra
su vakarietiku liberalizmu, kurio moralins ir politins
nuostatos reikalauja, kad asmenys, susij su antiliberalaus
reimo struktromis, ir politiniai dariniai, u kuri tie as-
menys slepiasi, bt grietai nualinti nuo politins val-
dios. Vakarietikojo liberalizmo intelektualinis sparnas
ia nepripasta joki kompromis: tie asmenys negali
bti nei politiniai, nei intelektualiniai visuomens lyderiai,
kad ir kokie svars bt j nuopelnai, kad ir kokios iltai
mogikos bt asmenins j savybs. To nepadarius,
taip argumentuoja liberalieji Vakar intelektualai, kelias
represyvioms struktroms sugrti bus atviras. Taigi, lie-
tuvi liberalioji inteligentija, 1990 m. apsisprendusi remti
komunist partijos elit, susijus su okupaciniu reimu,
prasilenk su liberalizmo, kaip vakarietikos intelektuali-
ns srovs, nuostatomis.
Grietas atsiribojimas nuo antiliberalaus reimo lieka-
n padjo Vakar liberalams tapti takinga politine srove.
Lietuvi liberalai atsiriboti neband, ir tai i esms keiia
j vaidmen. Vakaruose kairuolikumas suvokiamas kaip
paangi opozicija nusistovjusioms normoms, ypa toms,
3
kurios varo individo laisv. Palaikydami kompartijos sykli, stos represinio reimo auk pusn ir rems nepri-
elit, nevelgdami skirtumo tarp okupacinio reimo tar- klausomybininkus. Bet po kurio laiko, matyt, nukamuoti
n ir jo auk, liberalieji lietuvi intelektualai pasielg ne deinij naftalininio patriotizmo, msi treiojo kelio
kairuolikai, o reakcionierikai. Todl, nors atrodys para- paiek. Vl nr kirmgrau ir hipotetiniu tuneliu su-
doksalu, santarietikas liberalizmas laikytinas maiausiai gro atgal 1994 m. pabaigos Lietuv. Jeigu tai bt tiesa,
kairuolika intelektualine srove Lietuvoje, nes jis nebu- tada galtume sakyti, kad liberalieji lietuvi intelektualai
vo ir nra provokuojamai opozicinis. neatmeta nacionalins etikos, o j sprendimai yra logiki
Bet grkime prie treiojo kelio idjos. Jeigu mogus, ir nuoirds. Deja, tie, kurie liko ioje kirmgrauos pusje,
vedamas nuoirdi paskat, ieko treiojo kelio, papras- niekada nesupras kilnios j intencijos sutrumpinti kelion
tai jis bna jau ibands pirmj ir antrj. Antraip iekos erdve ir laiku, nes mat tik apgailtin realyb: liberalioji
ne treio kelio, o penkto kampo. Taigi paklauskime, ar inteligentija ygiavo pirmuoju (gdinguoju) keliu, nusi-
liberalioji lietuvi inteligentija kada nors ygiavo antruoju plov nuo antrojo (garbingojo), o tada sikibo treiojo...
keliu? 1992 m., prajus metams su puse po to, kai Greimas Taigi tiems, kurie nra mokslins fantastikos gerbjai, teks
mobilizavo lietuvi ieivijos intelektualus, kad ie padt atmesti patraukli versij apie nuoirdias teisingiausio
susigaudyti kairiesiems, valdi vl sugro isilavins kelio paiekas.
sekretorius. Madaug apie 19941995 m., kai jau visiems Buvo ibandyta jau keletas treiojo pasirinkimo un-
akis bad prichvatizacijos padariniai, imta iekoti iei- keli. Vienas baigsi prezidento atstatydinimu, antras Ru-
ties, o 1996 m. tarp inteligent plaiai pasklido Santaros- bikono afera. Jeigu kaunieiams nebt pavyk nualinti
viesos aktyvisto Aleksandro tromo suformuluota tre- liberalaus mero Rimanto Mikaiio, Kaunas bt turjs
iojo kelio ideologija. Tai kada gi liberalioji-santarietika dar vien lietuvik gazprominink partij (koki trei
inteligentija jo antruoju keliu? Kada ji dar tai, k diktuoti ar ketvirt pagal dyd).
turjo sin ir moral, t.y. kada ji stojo sovietinio reimo Jau penkiolika met iradinjami vis nauji treiojo
auk pusn, kada padjo deiniesiems patarimais, naryste kelio variantai, bet visi veda t pai aklaviet, nes yra
partijoje, vieu palaikymu, aktyviu dalyvavimu valstybs paenklinti dviem charakteringais bruoais lyderi ko-
krime? rupcija ir tartinais ryiais su didija Ryt kaimyne.
Manau, yra tik vienas atsakymas msling klausim. Vakar valstybse gyvuoja dvi liberalizmo rys de-
Mokslins fantastikos gerbjai ino, k reikia kirmgrau- inysis ir kairysis. Deinysis, arba klasikinis, liberalizmas
os (wormwhole) svoka. Turimas omenyje hipotetinis (inomas ir kaip neoliberalizmas) yra grynai ekonomin
tunelis, kuris leidia sutrumpinti kelion erdve ir laiku, doktrina, reikalaujanti, kad valstyb kuo maiau kitsi
taigi i vieno visatos krato kit nueinama vos per ke- laisvj rink. Todl jis laikomas laukinio kapitalizmo
lias sekundes. Panaiai savo kelion sutrumpina ir kirmi- atrama. Kairiojo, arba socialinio, liberalizmo poiris
nas, kuris liauia ne obuolio paviriumi, o pragrauia jo ekonomik artimas socialdemokratiniam, t.y. maai kuo
vidur. Kartais gali nutikti, kad per kirmgrau keleivis skiriasi nuo kairij pozicijos. Svarbu yra tai, kad Vakar
pateks ne kit planet, o vadinamj paralelin pasaul. valstybse turbt nerasime kit dviej politini krypi,
Manyiau, tokioje kirmgrauoje atsidr ir lietuvi libe- kurios turt maiau slyio tak negu ios dvi libera-
ralioji inteligentija. Tai turjo vykti, mano apskaiiavimu, lizmo rys. Deinieji liberalai dl radikalaus poirio
gal 1994-j pabaigoje. Po to, kai komunistai, gr val- rinkos laisv, nesijungia beveik su niekuo, iskyrus dei-
di su liberalij intelektual palaiminimu, per trump niuosius konservatorius, kurie kontroliuoja rink daugiau
laik susilav bendruomens turt, kai kuri laiminto- tam, kad ukirst keli nusikalstamiems veiksmams, o ne
j sin, matyt, suspurdjo. Tad jie sulindo hipotetin tam, kad perdalyt turt skurstanij labui, kaip to siekia
tunel ir akimirksniu atsidr paralelinje Lietuvoje, socialdemokratai. Beje, btent deinij liberal sjunga
nutar, kad dabar jau laikysis bendruomenins etikos tai- su konservatyviais, nuosaikiaisiais deiniaisiais istorikai

4 Kultros barai 2012 1

Vakaruose bdavo ypa skminga. Kiek man inoma, de- valstybs santykio analiz danai veria daryti skirtingas
inysis liberalizmas iandien niekur netampa treiuoju ivadas, nes viskas priklauso nuo to, koki stadij valstyb
keliu, nes ireikia turting verslinink interesus ir nra yra pasiekusi, ir nuo to, koks svokos valstyb turinys,
patrauklus tokiam plaiam visuomens sluoksniui, kad ar turimi omenyje mechanizmai, garantuojantys mogaus
galt mesti pirtin konservatoriams ir socialdemokra- teisi paisym, ar valdininkai ir biurokratinis aparatas.
tams. Kalbant apie Lietuvos treij keli neaiku, ar jis Lietuvoje pirmuoju atvilgiu valstybs esama per maai,
tikrai btinas. Pavyzdiui, amerikieiai ir britai jau seniai antruoju per daug. Kai valstyb yra stipri ir turtinga, tam
isiveria, galima sakyti, tik su dviem partijomis, bet dl tikras turto perskirstymas, kurio siekia socialdemokratai,
to, regis, nenukenia nei demokratija, nei politin padtis gali bti ities prasmingas. Bet jeigu valstyb neturtinga,
(greiiau abi iloia). Net bausti valdi kuo puikiausiai turto idalijimas skurstantiesiems lems, kad visa bendruo-
galima turint tik dvi partijas. Partij gausa danai pasiy- men neteks btinojo kapitalo, taigi kilni socialdemokra-
mi btent tos alys, kur daugumos piliei interesams ats- tin idja gali sulugdyti jos ateit. Pana poveik daro ir
tovaujama prastai. Akivaizdu, kad Lietuvoje treiojo ke- kultrinis pliuralizmas, diegiamas kairij liberal: etni-
lio idja nebuvo nei neivengiama, nei j aikinti reikt nei kultrai, kuri jauiasi pakankamai saugi ir tvirta, tikrai
remiantis vakarietikos politologijos kategorijomis, todl nepakenks liberalus poiris imigracij ir multikultrin
atsakymo tenka iekoti kitur. politika, net ieis naud neleis visuomenei sustabarti.
Tarp chaotik, neretai prietaring tezi, kurias ars- Bet jeigu tautos kultros likimas kabo ant plauko, kultri-
to liberals lietuvi politikai, nekintama yra i: individas nis pliuralizmas suskaldys bendruomen, o kartu pamins
turi bti aukiau u valstyb. Aikinimai, kaip jie t vir- ir individo laisves, bent jau t asmen, kuriems yra svarbu
enyb supranta, yra tokie migloti, kad neretai primena bendrauti ir kurti, pavyzdiui, gimtja kalba. Jeigu kurioje
svarstymus, kas svarbiau oras ar vanduo. Juolab tenka nors Vakar valstybje imigracija auga pernelyg spariai,
lauyti galv, kuriuo atvilgiu liberalai ikelia mog vir o atvykliai nespja ar nenori integruotis, todl neiven-
valstybs, kai prieinasi, pavyzdiui, alkoholio reklamos giamai daugja etnini konflikt, tada dauguma piliei
ribojimui gal siekia utikrinti individo teis neblaiviam renkasi deinisias konservatyvias ar net radikaliai nacio-
ti per avarij arba praudyti kitus? nalistines partijas. Taigi, ar tam tikros idjos yra prasmin-
Diskutuojant, kas svarbiau individas ar valstyb ver- gos tiek individui, tiek bendruomenei, lemia valstybs
tt prisiminti Thomaso Hobbeso Leviatan. is veikalas, bkl. Kalbti apie valstybs ir individo sveik, nesiejant
bdamas vienas i pagrindini Vakar kultros tekst apie jos su istorine konkreios bendruomens situacija, reikt
valstyb, stabus tuo, kad jame kartu idstoma ir klasiki- pilstyti i tuio kiaur. Nemaai idj, kuri vaidmuo
n mogaus teisi teorija. Valstyb Hobbesas suvokia kaip Vakaruose yra paangus ir svarbus, Lietuvai kol kas nela-
rank, be kurio nemanoma utikrinti mogaus teisi, jo bai tinka, nes po penkiasdeimties okupacijos met ms
saugumo ir laims. Tik bendruomen, reguliuojama tam alis, skirtingai nuo brandi Europos demokratij, yra
tikru bdu (t bd ir apibria svoka valstyb), gali pasiekusi dar tik pradin valstybs krimo stadij.
suteikti individui tai, k iandien vadiname mogaus tei- Vl grkime prie Hobbeso. Angl filosofas, aptardamas
smis. O kas individui yra svarbiau u itas teises? Taigi, situacij, kai valstyb dar tik kuriama, pabr, kad tada ji
iuo poiriu valstyb yra geriausias bdas utikrinti indi- yra individo laisvs ir laims prielaida, o ne priepriea.
vido gerov, todl teiginys, kad mogus yra aukiau u Kitas esminis valstybs udavinys yra isaugoti tam tikros
valstyb, tampa tuiaviduris. bendruomens etnin kultr ir paproius, nes kultrin
inoma, klausim, kas svarbiau: ar valstyb, ar indi- terp yra labai svarbi daugelio individ laimei ir raikai.
vidas, galima atsakyti ir visai kitaip, jeigu kalbama apie Kultros saugojimo Hobbesas nevadino valstybs idja,
stiprias valstybes, kuri administracinis aparatas toks bet pabr, kad nesant valstybs sigali ne individo laisv
galingas, kad lengvai gali tapti despotikas. Individo ir ir laim, bet stipresniojo teis. Nesant valstybs, indivi-

Kultros barai 2012 1 5

dams niekas nepriklauso i prigimties, jie yra beteisiai,
o turi tik tiek, kiek stengia patys pasiimti. Tik valstyb
gali utikrinti, kad neturtingas, silpnas mogus irgi turs
tai, kuo kitu atveju diaugtsi vien stipresni ir turtingesni.
Todl, kai valstyb dar nra (iki galo) sukurta, teigti, kad
individas yra svarbiau nei valstyb reikia netiesiogiai
ginti stipresniojo teis. Natralu, kad btent liberalai (tiek
Liberal sjdis, tiek liberalcentristai) prieinosi Tarptau-
tinio valiutos fondo silymams vesti nekilnojamojo turto
mokest. Taip yra ginamas pasiturinij ir turtingj in- ka nacija, t. y. tikrais savo ems eimininkais. O TS-
teresas. Nekeista, kad Lietuvoje verslas dosniausiai finan-
suoja btent liberalias partijas.
Hobbesas, kaip ir Platonas, buvo sitikins, kad vals-
tybs misija yra utikrinti teisingum, be kurio nema-
noma bendruomens darna. Taiau neteig, prieingai
negu Platonas, kad teisingumu pagrsta gyvensena yra
palanki visiems, Hobbesas kalbjo apie jo naudingum
daugumai t. y. visiems tiems, kurie kitaip negalt tu-
rti pakeniam gyvenimo slyg, nes visk pasiglemt
irinktj saujel. Ir btent nuo to, ar gra gyventi dau- vyko, bet kiek vliau btent treiasis kelias suskald
gumai, priklauso socialin santarv, be kurios, Hobbeso
nuomone, bendruomen ima byrti i vidaus.
Manyiau, tie dalykai labai aktuals Lietuvai, nes ti-
kroji ms alies problema yra ne valstybs brandumas
(jos galios perteklius), bet valstybs silpnumas. Dauguma
moni jauiasi beteisiai ir bejgiai ne todl, kad valstyb pilietinei smonei. Nusigriebusi treiojo kelio idj,
savivaliauja ar jais nesirpina, o todl, kad valstyb vis dar
nesukurta.
Dabar pabandykime atsakyti klausim, kodl de-
iniojo liberalizmo, kaip alternatyvaus politinio kelio,
idj pasil tie patys intelektualai, kurie nepriklauso-
mybs pradioje rm kairiuosius ir kuri ideologija
artimesn kairiajam, o ne deiniajam liberalizmui (n
vienas santarininkas lyg ir nereikalauja suteikti neribo-
t laisv rinkos kapitalizmui, greiiau atvirkiai), ne-
paisydami net to, kad Vakaruose deinysis ir kairysis
liberalizmas reprezentuoja dvi ideologijas, kurios yra
labiausiai nutolusios viena nuo kitos? Ir kodl lietuvi-
k ne kairij liberal istorija rodo didesn j ben-
drum su kairiaisiais negu su deiniaisiais?
Mano galva, tikinamiausias atsakymas bt toks:
lietuvi deiniuosius liberalus su kairiosiomis partijo-
mis vienija poiris, kad silpna valstyb yra vieasis
gris. Tik esant silpnai valstybei leidiama taip nevar-
omai turtti saujelei pasiturinij. Tik Lietuvos vals-
tybs silpnumas lemia, kad toliau klesti buvs sovieti-
nis elitas, susibrs po kairij partij stogu. Natralu,
kodl lietuvi liberalams daug labiau pakeliui su social-
demokratais negu su TS-LKD. Tie du politiniai keliai
tiek pirmasis, tiek treiasis veda tolyn nuo tikslo, nes
vedliai nenori, kad lietuviai tapt modernia europieti-
LKD vis dlto (dar) vienija nemaai asmen, kuriems
rpi stiprinti Lietuvos valstyb.
Treiojo kelio idja atsirado todl, kad grusi
valdi LDDP susikompromitavo ir buvo irinkti dei-
nieji konservatoriai. Siekiant, kad deinieji negaut
daugiau takos, buvo paskubomis sukurta nauja ideo-
logija. Kitaip tariant, treiasis kelias yra tik kita pir-
mojo ataka su tais paiais keliauninkais.
Ikart, t. y. jau 1996 m., gyvendinti ios idjos nepa-
visuomen ir Algirdas Brazauskas su gausia sovietins
nomenklatros svita sitvirtino dar deimtmeiui iki
pat krizs ivakari, kai ekonomistai m uuosti, kad
artja Lietuvos bankrotas. Taiau iuo atveju svarbes-
ni ne politiniai treiojo kelio padariniai, o poveikis
liberalioji lietuvi inteligentija net du kartus sulau
fundamentaliausi bendruomenins etikos princip.
Pirm kart kai i vis politini grupi parm b-
tent tas, kurios susijusios su bendruomens naikinimu.
Antr kart kai nusisuko nuo t, kuri lojalumas
bendruomenei yra didiausias. Taigi XX a. pabaigoje
takingi liberalieji intelektualai savo rankomis sulau
pilietikumo stubur ir visuomen itiko tiek morali-
nis, tiek pilietinis paralyius.
Tremtys versus derels
Santaros-viesos suvaiavime 2006-aisiais dr. Ne-
ringa Klumbyt skait praneim Tarybini dereli
renesansas. Jauna mokslinink teig, es jos kalbinti
panekovai tas dereles perka ilgdamiesi sovietini lai-

6 Kultros barai 2012 1

k, kai maisto gaminiai buvo pigs ir gaminami i nat- dereles kimdavo sovietmeiu. Neketinu gilintis ir
rali produkt.4 Po keleto met Klumbyts mint m t gamini kokyb, nes Sovietijoje neegzistavo nei
rutulioti kitas jaunas moksl daktaras istorikas Val- vartotoj teiss, nei su jomis susijs reikalavimas nuro-
demaras Klumbys. Pasak jo, maistas sovietmeiu buvo dyti produkt sudt, nei pats mogaus teisi diskursas,
kokybikesnis, bent jau visoki pried, daikli, skonio i kurio ir atsirado vartotoj teiss. Mano tikslas ap-
stiprikli, emulsikli ir panaaus brudo buvo gerokai svarstyti, kaip reliatyvistinis istorijos naratyvas skatina
maiau. Ir piktinasi: Vis bandoma tvirtinti moni bendruomenikumo ir pilietikumo nykim, apie kur
smonje (ir atmintyje), [es] sovietmetis juk buvo blo- iandien tiek daug kalba lietuvi intelektualai.
gis, todl negalima, tiesiog nemanoma prisiminti, kad Pradkime nuo palyginimo. 2007 m. Vokietijos TV
tuomet buvo ir ger dalyk. Tuos, kurie drsta iandie- vaigd, pokalbi ou vedja Eva Herman, vieno-
nines negeroves aikinti nuorodomis sovietmet, isto- je laidoje kalbdama apie radikalius eimos sampratos
rikas prilygino XIXXX a. auktuomens poniutms, pokyius, m kritikuoti 1968-j vykius, pakenkusius
kurios isigalvodavo visoki lig taip umuindamos eimos vaizdiui, ir, be kita ko, paminjo, es taip, kaip
laik. Apie sovietmeiu vis dlto pasitaikydavusias dabar, eima nebuvo nuvertinta net nacionalsocializmo
blogybes Klumbys kalba sausais sakiniais be predikato laikais. i pastaba lm, kad vaigd buvo aibikai
(partizanai, tremtis, represijos), tuo pabrdamas, kad atleista i darbo. odiai, nutrauk svaiginani Her-
ie faktai yra pabod ir riboti, neisemiantys sovietme- man karjer, buvo vertinti kaip bandymas pateisinti
io patirties. Atagariai mesteli, es tie, kurie sovietmet nacionalsocialist valdym. O sovietin sistem da-
suvokia kaip blog, netgi nesugebt paaikinti [...] ko- binti tarybini dereli vainikais yra normalu, niekas
kios gi konkreiai buvo tos sovietins traumos. Lietuvoje to nelaiko represins sistemos teisinimu,
Klumbio dstomos mintys yra abloninis reliatyvis- nes reliatyvistinis istorijos vertinimas diegte diegiamas
tins istoriografijos ir reliatyvistinio praeities naraty- jau itisus du nepriklausomybs deimtmeius. Ms
vo pavyzdys: sovietmetis tai kompleksikas praeities televizijos ir radijo programose apstu laid, kuriose su
tarpsnis, okupacin sistema turjo ir blog, ir ger irovais ir klausytojais dalijamasi iltais prisiminimais
pusi, todl teisinga ir teista kalbti apie jas visas. Re- apie sovietmet, prieingai negu Vokietijoje, kur nevalia
liatyvistinis sovietmeio vertinimas sigaljo nuo pat kalbti apie jokius gerus dalykus, susijusius su nacio-
nepriklausomybs atkrimo, nekeista, kad tokiais pasi- nalsocializmu, nes bet kokia despotikos sistemos relia-
sakymais niekas, bent jau intelektualai, vieai nesipikti- tyvizacija yra suvokiama kaip reimo teisinimas.
na. Taigi du jauni mokslininkai, kuriuos ia paminjau, I kur toks skirtumas? Gal kas nors sakys, kad sovie-
niekuo neisiskiria i kit, nebent tuo, kad tremt ir re- tmetis yra tiesiog daug ilgesnis laikotarpis u nacional-
presijas abu velgia per natrali msos gamini nos- socialistins darbinink partijos valdym Vokietijoje, t.y.
talgijos miglas, o tai jau itin groteskikas reliatyviosios apima ne tik t laik, kai smurtas buvo ypa intensyvus.
istoriografijos variantas. Jaunesns kartos mokslinink Ubgdama u aki iam argumentui, priminsiu, kad
samprotavimus parinkau dar ir todl, kad noriu pabr- NSDAP vald Vokietij irgi ne tik per Antrj pasaulin
ti: problemos, kuri sprendimas atidliojamas, savaime kar, bet ir kelet met prie masinio smurto pradi.
neisisprendia, o darosi tik dar gilesns. Laikotarpiu tarp 1933 ir 1938 m. nacionalsocialistai
Svarbu, inoma, ne tai, kad Klumbyt su Klumbiu dieg daug reform, kurias ir iandieniniai socialistai
pernelyg greitai pamiro chronik deficit, juk, pa- laiko svarbiomis socialinei gerovei utikrinti: pakl
vyzdiui, msos gaminiai buvo tap tikra retenybe minimali alg, taik mokesi lengvatas skurdiau-
daugumai sovietinio rojaus gyventoj, ir ne tai, kad siems sluoksniams, gerokai padidino paalpas eimoms,
iandieniniai emulsikliai kenksmingumu gerokai nusi- praplt vaik lopeli ir dareli tinkl, msi geriau
leidia tiems natraliems msos pakaitalams, kuriuos ginti darbinink teises, jau nekalbant apie tai, kad m-

Kultros barai 2012 1 7

sos gaminiais ne tik buvo uverstos parduotuvs, bet ir
gamindavo juos be natrali msos pakaital, kokius
naudojo soviet ekonomika. ie faktai yra pakankamai
gerai inomi. Skirtumas tik tas, kad juos pabrti yra lai-
koma nepriimtinai blogu tonu. Tik sivaizduokime, kas
dtsi ne tik Vokietijoje, bet ir kitose Vakar valstybse,
jei koks nors universiteto dstytojas imt ir pareikt: K
ia mes vis apie t Auvic! Tarsi ger dalyk nebt buv.
Veriau prisiminkime, koks nuostabus buvo bavarik de-
reli skonis Hitlerio laikais! Vakar intelektualai ir ne tik
nacizmo aukos! tok pareikim reaguot aibikai,
o nacionalsocialistini dereli propaguotojas ikart ne-
tekt darbo universitete.
Atkreipkime dmes tai, kad Herman istorinis re-
liatyvizmas buvo tikrai velnus. Prieingai negu Klum-
bys, tarybinmis derelmis dangstantis sovietin teror,
Herman taip drastikai nesielg, jai nebuvo bdingas ir
ugaulus tonas, kurio nevengia lietuvi istorikas, sovie-
tins sistemos liekamuosius reikinius prilygindamas
poniui isigalvotoms ligoms. Prieingai, urnalist
apgulta Herman pabr, kad ji nebando dailinti re-
presins sistemos. Taiau, nepaisydama visuomens
spaudimo, TV vaigd laiksi savo nuomons: jei
sistema, kad ir kokia bloga ji bt, turjo kak gero, k
patvirtina faktai, negalima drausti apie tai kalbti. Vis
dlto vokiei vieajai nuomonei, kuri, beje, formuoja
intelektualai, visikai nerpjo, ar Herman teiginys yra
pagrindiamas faktais. Etikai nepriimtina jau vien tai,
kad laidos vedja vieai paminjo kak gero i NSDAP
valdymo laik. To pakako, kad jos poiris bt vertin-
tas kaip nacizmo teisinimas. Buvusi TV vaigd pa-
dav teism laikrat, kuris ispausdino straipsn Eva
Herman ruda ar tiesiog buka? Bet teisjai nusprend,
kad leidjas neprivalo atlyginti jai neturtins alos u
skriaud, patirt dl meito, nes antrat, teismo po-
iriu, atitiko isakyt nuomon. Herman pavyzdys
puikiai iliustruoja, kad Vakar valstybs laikosi grietai
vertybins etikos: apie naci valdymo laikus arba blogai,
arba nieko! O Lietuvoje elgiamasi visikai prieingai
dominuoja reliatyvistinis istorijos diskursas.
inoma, tokie suvarymai Vokietijoje labiau taikomi
vieiesiems diskursams ir asmenims, turintiems insti-
8 Kultros barai 2012 1
tucini sipareigojim. Jeigu neoficialiai kalbsits su
vyresniosios kartos vokieiais, jie mielai papasakos apie
nacionalsocialistins sistemos pliusus, praddami nuo
ger asfaltuot keli (tuo, kaip inome, mgo pasigirti
ir Algirdas Brazauskas). Taiau vieieji asmenys atlieka
ypating misij, o jiems galioja daug grietesnis mora-
linis kodeksas. Btent todl visikai nesivaizduojama,
kad universiteto dstytojas vieai ir niekieno neopo-
nuojamas ironikai stebtsi, kodl represins sistemos
nusikaltimai suvokiami kaip trauma! Tok stulbinamai
neetik elges pasmerkt bet kurios civilizuotos alies
intelektualai.
Reliatyvist ir vertybinink ginas kartais siplies-
kia ir Vokietijoje. Vien kariausi iprovokavo filmas
Treiojo Reicho lugimas (Untergang), kino teatruo-
se pasirods 2004-aisiais. Sukurtas remiantis Hitlerio
sekretors uraais, jis pasakoja apie paskutines karo
dienas, kurias fiureris praleido bunkeryje. Pasipikti-
nim sukl keletas scen, kuriose Hitleris jautriai ir
draugikai elgiasi su savo aplinkos monmis, ypa su
sekretore. Kaip ir Herman atveju, filmo autoriai buvo
smerkiami ne todl, kad kas nors abejot istoriniu i
scen pagrstumu, bet todl, kad vaizduojant pozityvias
Hitlerio puses, net jeigu jos neigalvotos, kritik nuomo-
ne, ikraipoma istorija. Kaip ir Herman atveju, kalbti
apie gerus budelio bruous, net jeigu jis j turjo, yra
laikoma budelio teisinimu.
Pamenu, po filmo periros, igirdusi, kaip juo pikti-
nasi vienas mano pastamas, paklausiau: kas i to, jeigu
mons sivaizduos Hitler tik su ragais ir kanopom,
juk tada jie nieko nepasimokys i istorijos, nesugebs
perprasti ir atskirti toki pavojing moni? Ramiai
iklauss, mano panekovas atkirto: jeigu Hitleris bus
vaizduojamas tiesiog kaip mogus su savo pliusais
ir minusais, visuomen ilgainiui prads nebesuvokti
skirtumo tarp jo ir normalaus politiko, taigi i istorijos
bus pasimokyta dar maiau. iandien, skaitydama kai
kuriuos lietuvikus diskursus, mintimis grtu prie ano
pokalbio ir bevelyiau atsiprayti savo panekovo dl
t rag ir kanop. Jis teisus: nevalia leisti, kad inyk-
t etins ribos. J nykim ypa aikiai rodo dabartiniai
lietuvi diskursai: emigracija lyg niekur nieko lyginama
su tremtimis Sibir, kaip tremtinys pasijuto net rb
modeliuotojas Juozas Statkeviius, kai Snore ustrigo
jo indlis, o pats banko nacionalizavimas kai kam pana-
us net bolevikin kolektyvizacij! Antano Smetonos
kai kuri nedemokratik sprendim jau nesivaroma
gretinti su stalinizmu, o Europos Sjungos taisykli ir
rekomendacij su Maskvos direktyvomis. Manau, ie
reikiniai yra reliatyvistinio istoriografijos stiliaus, vyra-
vusio per abu nepriklausomybs deimtmeius, padari-
nys, nors, inoma, u j danai slypi ir kiti taip kalbani-
j interesai, paprasiausiai savanaudiki ar piktybiki.
Grkime prie svarbiausio klausimo: kodl didioji
Vakar intelektual dalis, nepaisant retsykiais siplies-
kiani gin, vis dlto gana vieningai laikosi nuomo-
ns, kad tik grietai vertybinis istoriografijos metodas
yra adekvatus, kai kalbama apie naci valdymo laiko-
tarp? Svarbiausias to prieastis geriausiai atskleidia ar-
gumentai, pateikiami tada, kai kyla konfliktas. Pirmasis,
kartojamas ypa danai, yra toks: kalbti apie gersias
kruvino reimo puses nedera, nes tai eidia jo auk
jausmus. Antrasis tik vertybinis naratyvas padeda
ivengti socialins amnezijos. Jeigu aptardami diktat-
ras, ypa genocidines, pradsime alia minus dlioti
pliusus, bendruomens smonje po truput ims nykti
skirtumas tarp diktatros ir demokratijos, nes kokia gi
politin sistema, partija ar valdymas turi tik pliusus
arba tik minusus? Ypa svarbu, kad abi ios prieastys
yra esmikai susijusios su visuomens vienijimu ir ben-
druomenikumu. Solidarumas su aukomis yra savaime
suprantamas veiksmas, siekiant vienybs, taiau k ben-
dra su bendruomenikumo puoseljimu turi pastangos
ivengti socialins amnezijos? Atsakymas paprastas:
bendruomens, kaip ir individo, tapatumo garantas yra
atmintis. Kodl net ir tada, kai individas netenka ran-
k ar koj, kai jam persodinama daug svetim organ,
pakeiiami veido bruoai, kai pakinta jo bdas, skonis
ir pairos, vis tiek sakome, kad tai tas pats asmuo?
Daugelio filosof manymu, asmuo yra tas pats tol, kol
atsimena savo praeit. Kitaip tariant, represini reim
reliatyvizacija stumia amnezij, o i ardo bendruome-
ns tapatum. Vertybin istoriografija, prieingai negu
reliatyvistin, saugo bendruomenikumo dvasi.
Kultros barai 2012 1
ia reikt pridurti, kad vertybin istoriografijos mode-
l, aptardami nesen Vakar Europos praeit, ypa grietai
taiko kairieji ir kairysis liberal sparnas. Lietuvoje viskas
vyksta atvirkiai btent kairioji ir liberalioji inteligen-
tijos dalis kariausiai pasisako u istorin reliatyvizm.
Vertybin pozicij gina tik deinieji konservatyvioji ir
tautininkika inteligentijos dalis. Vakar kairieji liberalai
nuolat pabria: antireliatyvistinis istorijos naratyvas yra
paangus todl, kad leidia grietai atsiriboti nuo represy-
vaus isteblimento ir padeda visuomenei nusistatyti santy-
k su praeitimi. Jeigu tai tiesa, vadinasi, Lietuvoje paangi
ir kairuolika yra tik konservatyvioji dein.
Liberalizmui tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose ateina lai-
kas apsisprsti dl kai kuri esmini dalyk. Savo griet
laikysen nacistinio isteblimento atvilgiu liberalizmas
iki iol grind uuojauta aukoms ir istorins atminties
puoseljimu. Jeigu tai tikrieji liberalizmo motyvai, va-
dinasi, jis turt liautis reliatyvizavs ir komunizm. O
jeigu kairysis liberalizmas vis dlto nusprs (ir toliau)
laikytis dvejop standart, kai poiris priklauso nuo
to, koks kairysis ar deinysis buvo totalitarinis re-
imas, tada bus aiku, kad grieta moralin laikysena
nacizmo atvilgiu yra vienos krypties, kitaip tariant,
tai ne kas kita, o tiesiog gudri kairij kampanija, kuria
siekta savireklamos ir bandyta istumti varov, t.y. de-
iniuosius. Taiau ir tai ypa svarbu ms temai! net
tuo atveju kairysis liberalizmas Vakaruose bus takinga
srov, nes iliks etikas bent jau savo bendruomens at-
vilgiu. Kitokia ateitis laukia Ryt Europos kairiojo libe-
ralizmo jeigu jis ir toliau laikysis reliatyvistini nuos-
tat, tai niekada netaps tokia reikminga intelektualine
ir moraline srove, kokia tapo Vakaruose, ir bus takingas
tik tol, kol turs sovietins nomenklatros unugar.
Tsinys kitame numeryje
1 Marija Gimbutien/Laimos palytta, Sudarytoja Austja Ikamait, Vilnius,
2002, p. 173.
2 Veidas, 1996-02-24.
3 Ten pat.
4 Daiva Litvinskait, 53-iasis Santaros-viesos suvaiavimas, 2006-10-07.
9
 kultros barai
2012. 1 (605)
domains of culture
THE monthly JOURNAL of culture and art
editor-in-chief Laima KANOPKIEN
editorial address:
Latako st. 3. 01125 Vilnius. Lithuania
E-mail: kulturosbarai@takas.lt
summaries
Egl WITTIG-MARCINKEVIIT. The Ruins of National Ethics or How to
Kill the State Using the Hands of Intellectuals. Trying to understand why
Lithuanian people do not feel they have a contract with the state one has
to abandon the myth that Sjdis movement was a creation of intellectuals.
The driving force of Sjdis was not only intellectuals but people as well. This
fact is witnessed by mass attendence of its rallies. The claim that intellectuals
activated people is also wrong. Nation can not be activated if it does not
want to rise up. This rule can be supported by everyone who claim that
people have become passive now though they are urged to become active
(page 2).
Zecharia PLAVIN. On the contaminated Lithuanian-Jewish debate and on
some curing hope. The current Jewish Lithuanian interethnic public discourse
is frequently contaminated by acrimony. This reciprocal bitterness reflects
events that took place in the years 1940-1945 when ethnic Lithuanians and
Lithuanian Jews found themselves at opposite sides of the nazi-soviet conflict
that annihilated Lithuanian statehood and killed the majority of Lithuanian
Jews. The present-day Lithuanian official efforts to mend relations with the
Jewish organizations across the world and with Israeli state are frequently
attacked both by angry unforgiving Jews and by Lithuanians who feel they
have nothing to apologize for. In this climate any debate - however well
intended - is conducted under a shadow of forceful resentment. The present
article suggests installing two unrelated ideas in place of current debating.
The first idea is an effort to understand the inner social - mental dynamics
that brought many people of Lithuanian origin (but still a minority) to view
their national obligation to kill Jews in Lithuanian territories during the war.
On the other hand similar - but separate - research should uncover the
reasons why so many people of Jewish origin (but still a minority) worked
for soviet punitive and kgb networks. The results of these researches could
probably make the present day debaters more familiar with inner social-
cultural mechanisms in both communities that led to 1940-1945 horrors.
Such familiarity might bring understanding and lessen the acrimony, while
not condoning the crimes. The second idea suggests mending interethnic
Lithuanian-Jewish dialogue by mutual research into high art examples of
each group. Such a research could provide insights into what is perceived,
felt and respected as the absolute good in both cultures (or subcultures of
these ethnic groups), and thereby to enrich the public atmosphere with
nobler aspects of collaboration and coexistence (page 10).
Tomas Kavaliauskas. About Donald Duck with Swastika and Hitler-like
Cat Reading Mein Kampf. Reply to an article by Petras Stankeras published
in Kultros barai issue no 12 (page 17).
Vytas Drunis. Contemporary Art - Like a Naked King. Polemical
notes (page 20).
Elona BAJORINIEN. Lithuania Exiled in XXL Format. About the first
night of the play Exile by Marius Ivakeviius directed by Oskaras
Korunovas (page 22).
Kstutis APOKA. Lift to the Joint Being. About Exhibition-experiment
Commonbeing in Vilnius and new place of exhibitions Lift gallery in
Klaipda (page 27).
Raimonda BITINAIT-IRVINSKIEN. Magic Words of Stage Design or the
News of Theatres Autumn Season. An Overview (page 30).
Rta GAIDAMAVIIT. Waiting for Spring Flooding in the Lithuanian Music.
Has academic music become less elite is difficult to measure but the fact
Kultros barai 2012 1
that pop has taken over can not be passed unnoticed. Whether those
authors who hooked on marketing will become markets faithful servants
still remains to be seen. Polemical notes (page 34).
Rasa GEAIT. The Island of Creation. About the graphics of Tatjana
Kazimiernien that enriched Lithuanias art and importalized the identity
code and character of Lithuania (page 41).
Stasys EIDRIGEVIIUS. New Motifs for Possible Pictures from Egypt. Artists
essay (page 42).
Paulius PETRAITIS. XXIst Century is Represented by XXth Centurys Vision?
About yearbooks of Lithuanian Photography. Digital revolution offered such
radically new technologies of creating images so that art photography faces
its possible extinction. Political strategy of Lithuanias photo representation
can not get over a period when the essence and value of photograph was
its image itself. But contemporary photography is less interested in what is
being represented but more what the photo signifies through cultural codes
(page 45).
Kstutis APOKA. How Can One Cheat the Hostess of the Show. About the
exhibition of sculptor Petras Mazras in Titanikas Gallery (page 49).
Vaidilut BRAZAUSKAIT-L. Unforgettable Moments of beauty. An overview
of the art of Laima Bronislava Pukorit (page 50).
Creating a Space for Dialogue between the Polish and Lithuanian. Polish
Institute in Vilnius director Magorzata Kasner talks about the institutes activities
and about what developments in her life brough her to Vilnius (page 51).
Arthur HERMANN. The Experience of German Minority Should Not be
Followed as an Example by Other Minorities. The situation of minorities is
always complicated because they have several loyalties: to the state in which
they live, to the state from which they originally came and to their own culture
that they want do sustain. This triple loyalty makes life of minorities difficult
even in democratic and liberal regimes, meanwhile under dictatorship their
life becomes intolerable. The author discusses three problems related to
German minority: what were the reasons of Lithuanian Germans discontent
with the state in which they lived, what were the reasons that made former
Lithuanian citizen to contribute to Lithuanias germanization and what
position is taken by Lithuanian Germans Landsmanschaft in present
Germany (page 56).
Almantas SAMALAVIIUS. Philosophy of Simplicity in Shade of Bapus Hut.
The reflections of the auhor after his stay in India and a visit to Bapus hut
in Sewagram - a place where Mahatma Gandhi spend the last fourteen
years of his life in a simple village without muh conveniences. Revisiting
the essay of Ivan Illich on the subject as well as some other writings the
author discusses the architectural simplicity of Gandhis dwellings as well
as their braoder meaning to people who measure the quality of their life
in economic standards and quantities of things they posses. The lessons of
Bapus hut transcend the time and space of Gandhis stay there and can be
used to reflect upon the paradoxes and confusion of contemporary western
people who still believe in the value of commodities (page 63).
Dainius JUNEVIIUS. Abdonas Korzonas Photographer: Pioneer, Rebel,
a Traitor? The article covers the life storie of first Vilnius photographer
who made images of Vilnius Abdonas Korzonas. The author presents
his findings while working in the archives about life and activities of this
important photographer of Vilnius city (page 68).
Algirdas Grigaraviius. A Lessons by Jonas Basanaviius. Historians
essay (page 79).
Kstutis APOKA. Antiprovocations of What Can We Learn. About the book
by Elona Lubyt Vieno projekto apkalta (The Trial of One Project) (page 84).
Jay Daniel Mininger. Interrogation demands answers. Review of
Interrogating Antigone in Postmodern Philosophy & Criticism, eds. Stephen
Eliot Wilmer and Audron ukauskait, Oxford: Oxford University Press, 2010
(page 88).
Krescencija URKUT. Fifth Foot of the Dragon. Ironical essay on
Lithuanias cultural and political life (page 93).
95
Problemos ir idjos

Egl Wittig-Marcinkeviit

NACIONALINS ETIKOS GRIUVSIAI,

arba KAIP NUUDYTI VALSTYB JOS
INTELEKTUAL RANKOMIS*

G rtant prie vertybins istoriografijos, galima pa-

prietarauti, kad model Vakar valstybs tai-
ko ne visur. Tokia iimtis bt Vokietija nepaisant
to, kad Ryt vokieiai patyr komunistinio reimo re-
presijas, kairiajam totalitarizmui vertybinis naratyvas
netaikomas (nors taikoma liustracija, ypa asmenims,
dirbusiems Stasi). Kodl?
Pirma, po to, kai buvo nugriauta Berlyno siena,
Ryt Vokietija automatikai perm Vakar Vokieti-
jos statymus, kurie, kaip ir visi politinio ir moralinio
reglamentavimo kanonai, buvo sukirpti tik nacizmui
(natralu, nes komunizmo vakarieiai nepatyr) ver-
tinti. Antra, Vokietijos suvienijim lydjo gana skaus-
mingi procesai, dl kuri nemaa dalis Ryt vokiei
ne visai be pagrindo pasijuto laikomi antrariais.
vyko tam tikras skilimas daugel apm jausmas,
kad, nepaisant kultrinio tapatumo, Ryt ir Vakar
vokieiai yra dvi atskiros bendruomens, suplaktos
vien valstyb. Rytieiai, ikeldami socialistins pra-
eities privalumus, stengsi labiau pabrti, kuo jie ski-
riasi nuo vakariei. Treia, ala, kuri komunizmas
padar Ryt vokieiams, nesulyginama su tuo, k teko
patirti lietuviams. Ten nebuvo tokio masto represij,
* Tsinys i KB nr. 1.
nevyko kruvinas partizaninis karas, vokiei kalbai
nekilo grsm, kad j pakeis rus kalba, o Kaldos ir
Velykos visada buvo valstybins vents.
Nepaisant i svarbi skirtum, iandien jau ima-
ma suvokti, kad komunizmo auk atvilgiu pasielgta
neteisingai, ir vis daniau pasigirsta bals, kad ko-
munistin simbolika Vokietijoje turi bti prilyginta
nacistinei ir analogikai vertinama. Prie kelet m-
nesi takingiausias Vokietijos savaitratis Der Spie-
gel paskelb straipsn, pavadint altojo karo dis-
neylandas,1 apie garsj turgel prie Brandenburgo
vart. Jame prekiaujama raudonarmiei milinmis,
sovietini milicinink kepurmis ir komjaunimo
enkliukais (rusikais ir vokikais), o greta galima
nusifotografuoti prie Darth Vader ir kit Holivudo
sukurt heroj.
Brandenburgo vart turgelis, pasidars populiarus
kaip niekada, matyt, tapo kvpimo altiniu ir Rai-
mondai Balnienei, Valstybinio turizmo departamento
direktorei, kuri viename pokalbyje2 teig, es Lietuvos
turizmo iskirtinis bruoas galt bti ms socia-
listinio paveldo ilaikymas. Direktors teigimu, to
paveldo nereikia gdytis, nes nuve turistus Ga-
rinus, rodydami jiems chruiovkes ir sukr pa-
nai atrakcij, lietuviai galt tik iloti. Piktintis

2 Kultros barai 2012 2

Balniens umojais, kaip t kai kas dar, nereikt,
nes direktor msto ir veikia pagal intelektual nusta-
tyt ir visuomenje sigaliojusi etik.
Bet jeigu jau tikrai manoma, kad reliatyvizmas turi
tam tikr moralini pranaum, palyginti su grietais
vakarietikais naci totalitarizmo vertinimais, gal rei-
kt visa tai diegti nuosekliai, netaikant dvejop stan-
dart, t. y. istorijos turistams galtume kurti vis
totalitarini sistem disneyland?
Atsivelgdamas situacijos dviprasmikum, Der
Spiegel kelia klausim, k daryti, kad moni dom-
jimasis istorija bt nevaromas, bet kartu ilikt
etikas. Straipsnio autorius cituoja kai kuriuos vo-
kikojo socializmo auk atstovus, reikalaujanius,
kad Vokietija perimt Ryt Europos praktik, pagal
kuri socialistin/komunistin atributika atsidurt u
statymo rib kaip ir naci simbolika. Argumentas?
Pilietika visuomen atsivelgia nukentjusi savo
nari jausmus. tai kodl Vakar valstybse naci nu-
sikaltli ar j talkinink palikuonys retai kada drsta
taikytis, pavyzdiui, reprezentacines vadovaujam-
sias pozicijas, o jeigu kartais taip ir vyksta, t pasmer-
kia didel intelektual dalis.
Lietuvoje niekas nesistebi, kad sovietinio reimo
vykdytoj vaikaiiai uima auktas pareigas, tai nesu-
kelia n menkiausio inteligentijos pasiprieinimo (ne-
drsiai prietarauja nebent patys nukentjusieji, tarsi
tai bt aktualu tik jiems, o ne visai bendruomenei).
inoma, nuostata, kad vaikai ir ankai neatsako
u tv ir seneli nusikaltimus, yra svarbus teisins
valstybs principas, vis dlto absoliui princip ne-
bna. Net patys archajikiausi, maiausiai kvestio-
nuojami moraliniai ir teisiniai principai, tokie kaip
reikalavimas gerbti kito asmens gyvyb, laisv, vi-
sada sakyti ties, turi rimt apribojim. Kone visos
pasaulio jurisdikcijos pripasta draudimo udyti
iimt tai btinoji gintis, savigynos situacija (esa-
ma jurisdikcij, kurios pripasta ir daugiau iimi).
Laisv, kaip inome, irgi turi daugyb apribojim, o
tiesos sakymas nra absoliutus reikalavimas. Tam ti-
krais atvejais sakyti ties yra ne tik amoralu, bet gali
turti ir rimt teisini pasekmi. Antai darbuotojas,
Kultros barai 2012 2
kalbdamas ties apie savo firm, gali iduoti jos pa-
slaptis, o advokatas, atskleisdamas ties apie savo gi-
namj, gali sulauyti konfidencialumo taisykl, kaip
ir gydytojas, vieai sakydamas ties apie savo pacien-
t. Jau nekalbant apie tai, kad tvyns idavyst yra
tam tikros (ypa karins) teisingos informacijos patei-
kimas kitai valstybei apie savj. Trumpai tariant, visa
vakarietika (ir ne tik vakarietika) civilizacija beveik
visiems normatyviniams aktams taiko iimtis, kurios
susiformuoja tada, kai susiduria principai, veriantys
daryti prietaringas ivadas, ir kai apsisprendiama
iki tol galiojusio principo nenaudai. Kai susiduria du
ypa svarbs normatyviniai principai, danai n vie-
nas neturi aikios argument persvaros, todl kartais
tenka tiesiog apsisprsti, kuris i j bus prioritetinis. Ir,
inoma, kiekviena kultra gali apsisprsti savaip. Bet
reikt akcentuoti vien dalyk: lietuvi inteligentija
apsisprend prieingai nei vakarieiai, t. y. principo
vaikai neatsako u tv nusikaltimus ji nelaiko tam
tikrais atvejais maiau svarbiu u nuostat, kad rei-
mo auk jausmai turi bti gerbiami.
Dert tarti por odi apie pamatin doktrin,
kuri padjo Lietuvoje sitvirtinti reliatyvistiniam na-
ratyvui apie sovietin sistem. Jos kis: Neideolo-
gizuokime istorijos! Btent liberals intelektualai
santarininkai nrsi i kailio, aikindami visuo-
menei, kad istorijos nevalia ideologizuoti joki
pus, atseit istorija turi bti gryna, jos udavinys
pateikti kuo daugiau patikrint fakt, bet nesikiti
moralin j vertinim. ios doktrinos alininkai ver-
tybin istoriografijos model prilygina sovietini ir
net nacistini ideolog taikytam istorijos valymui.
Atseit nesovietin ir nenacistin istoriografija turi
turti pakankamai drsos, kad vardyt net ir ti-
ronik sistem pliusus, jei tik toki buvo. T ypa
pabria Tomas Venclova,3 kakodl nutyldamas,
kad btent vakarietikasis liberalizmas (kuriam, re-
gis, atstovauja ir pats Venclova) tada, kai kalbama
apie nacionalsocialist valdym, taiko smarkiai ap-
valyt istoriografijos model. Bet tai anaiptol nerei-
kia (esu tikra, kad Venclova t puikiai ino), es va-
karietikasis liberalizmas tsia sovietin ar nacistin
3
istoriografijos tradicij. Sunku suprasti, kodl fakt
atrank, kuri taiko ir Vakar istorikai, Venclova
staiga ima ir prilygina sovietiniam istorijos ideologi-
zavimui. Beje, kad kairieji ir liberalieji intelektualai
Lietuvoje griebiasi visikai vienodos demagogijos,
jau savaime daug pasako apie lietuvi liberalus.
Vertybinis istorijos naratyvas ir istorijos valymas,
jos ideologizavimas tai du dalykai, tarp kuri, nepai-
sant bendrumo (kalbu apie fakt atrank), egzistuoja
fundamentalus etinis skirtumas. Bet koks pasakojimas
apie praeit remiasi tam tikra fakt atranka. Jeigu jos
nebt, mokinukai mokytsi ne kada Lietuva stojo
ES ar NATO, o kada vyko Eurovizijos konkursas, ku-
riame lietuviams pavyko nelikti paskutiniams. Fakt
yra labai daug ir visoki, taiau rimti istorikai naudo-
jasi tam tikru filtru, kad svarbius atskirt nuo ne-
svarbi. Jeigu filtro atsisakytume, dingt skirtumas
tarp solidios istoriografijos ir bulvarins raliavos.
O kaipgi kitaip istorikas gals atrinkti faktus pagal
svarbum, jeigu ne atsivelgdamas tuos dalykus, ku-
rie bendruomenei apskritai yra svarbs? Taigi, nors
istorijos raymas, inoma, neapsiriboja etika, taiau j
pamyns asmuo praranda ir vertybin nuovok. Todl
reikalauti, kad istorikas apsiribot tuo, kas buvo, ir
netaikyt jokios fakt atrankos (neideologizuot),
reikia itrinti bet kok skirtum tarp rimto istorijos
tyrintojo ir kokio nors paparaco.
Atsisakydami sovietmeio analizei taikyti vertybi-
n naratyv, lietuvi intelektualai sulau dar vien mens sluoksniai, tiek intelektualinis ir meninis elitas
fundamental nacionalins etikos princip, kuris
reikalauja gerbti auk jausmus, o bendruomens at-
mint saugoti nuo ikraipym. Taigi buvo paminta
viena svarbiausi vieojo intelektualo pareig, kuri
apibr dar antikiniai filosofai ir kurios visada lai-
ksi Vakar viesuoliai, padti visuomenei, viena
vertus, velgti svarbius etinius skirtumus tarp ka-
kuo panai fenomen ir objekt, antra vertus, su-
vokti, kokie fenomenai yra etikai tolygs, nepaisant
to, kad tarp j esama tam tikr skirtum. Demagogai
visada elgiasi atvirkiai jie bando paslpti svarbius
etinius skirtumus, jeigu j yra, ir dirbtinai tokius
skirtumus sukurti ten, kur j i tikrj nesama.4 Pla-
tieji visuomens sluoksniai daniausiai nesigilina, ar
tam tikras etinis skirtumas tarp konkrei proces
ir idj egzistuoja pagrstai, ar ne, todl visuomens
ateitis didele dalimi priklauso nuo to, kokios ries
viej intelektual ji turi daugiau etikai sinin-
g ar linkusi demagogij.
Kairij akademik sambrio NK 95 aktyvistas,
filosofijos doktorantas ir socialdemokrat sjungos
kandidatas per 2011 m. savivaldybi rinkimus Ervi-
nas Korunovas piktinasi, kad ms visuomens ta-
patyb jau kuris laikas bandoma reaktyviai kurti
remiantis partizaniniu sjdiu.5 Jis rao: Mano
neoriginaliu supratimu, Lietuvoje ir karo, ir pirmaisiais
pokario metais vyko pilietinis karas (gal reikt sakyti
kovos, nes formaliai nebuvo valstybs).
Supratimas tikrai neoriginalus ginkluot pasi-
prieinim okupacijai laikyti pilietiniu karu soviet
politrukai vert beveik pus amiaus. Beje, neorigi-
nali ne tik pati versija, o ir paskiri jos elementai, ypa
dualus partizan skirstymas komunistus ir faistus:
jeigu pogrindio kovotojas nebuvo komunistas, tai
jis, soviet akimis, buvo faistas. Panai pair lai-
kosi, matyt, ir Korunovas, nes jis rao: Kare kaip
kare labiausiai nukenia beginkliai mons, kuriuos
be skrupul ud ideologiniai kolaborantai: nesvarbu,
ar jie vadinosi faistais, ar komunistais.
Kad partizan pasiprieinim tiek platieji visuo-
iandien linksta laikyti btent pilietiniu karu, nuo-
sekliai atskleid istorikas Bernardas Gailius.6 Jo tei-
gimu, tai, kad po nepriklausomybs atkrimo atgijo
sovietins istoriografijos klis, daug lm Santaros-
viesos istoriografai, kaip antai Litas Mocknas, ku-
riuo vliau rmsi istorikai Liudas Truska ir Mindau-
gas Pocius. Santarietika istoriografijos tradicija,
pasak Gailiaus, kone visais savo segmentais atitinka
negatyv partizan vaizdavim sovietmeiu, remiasi
panaiais argumentais, pavyzdiui, laiko rezistenci-
j beprasmiku radikalumu, kuris atne vien kanias
civiliams gyventojams. Gailius tikinamai parodo: nuo
sovietins pseudoistorijos santarietikoji istoriogra-

4 Kultros barai 2012 2

fija skiriasi tik tuo, kad Soviet Sjungos ji nelaiko
griu lietuvi tautai.7
Kaip atkakliai siekiama diegti partizano/bandito,
nekalt civili udiko vaizd, rodo ir neseniai pa-
skelbtas signataro Jurgio Jurgelio straipsnis, pavadin-
tas Kas geriau bti nuautam stribo ar partizano?8
Autorius piktinasi, kad partizanas Antanas, es nu-
kovs vienuolika civili, gali bti apdovanotas Vyio
kryiaus ordinu. ia neketinu ginytis, ar kaltinimai
Antanui Kraujeliui yra pagrsti, ar ne, atsakym galt
pateikti tik istorikai ir teisininkai, tiriantys faktus. A
noriu iskirti kit io teksto ypatyb. Pateiks savj
partizano Antano istorijos versij, Jurgelis pereina
prie apibendrinim. Cituoja Arvydo Anuausko tei-
gin, kad partizan kova Lietuvoje buvo nukreipta
pries kolaborantus, idavikus, sovietin partin akty-
v, ir daro toki ivad: Kitaip sakant, prie civilin
tautin kontingent, o ne prie atjn okupant. []
Taigi lietuviai, kovodami su okupacija, i esms naikino
lietuvius. teksto pabaig Jurgelis prabyla net Jono
Aisio eilmis, aprauda broludik kar tarp lais-
vs kovotoj ir istrebiteli, primena skaitytojams
Aisio odius: Garb bti gyvam, o ne garb bti
mirusiam. Ir ia pat juos pakomentuoja: Nes mirs
(uvs) jau nieko nebegali padaryti, o bdamas gyvas
dar gali t nuveikti savo artimo ar savo tvyns la-
bui. (Sakyiau, tobulas bolevikins nomenklatros
kalambras: partorgai elgsi garbingiau u partiza-
nus, nes rpinosi likti gyvi, ir tuo savo artimo labui
bent jau t nuveik...)
domu, kad savo argumentacij signataras grindia
manipuliuodamas civilio svoka. I teiginio, kad
partizan veiksmai buvo nukreipti prie kolaboran-
tus, jis daro ivad, es kovota su civiliniu tautiniu
kontingentu, o ne su atjnu okupantu. Kolabo-
ravimas gali reikti vairius dalykus, taiau vienas
svarbiausi tokio pobdio veiklos ypatum Lietu-
voje (ypa Jurgelio aptariamuoju laikotarpiu) buvo
rinkti informacij apie pogrind ir teikti j atjnui
okupantui, kitaip tariant, nipinti. Tuo usiimantys
asmenys priskiriami ne civiliams, kaip karo statym
ginamai kategorijai, bet vadinamiesiems nelegaliems
Kultros barai 2012 2
kombatantams, t. y. jie vertinami kaip kombatan-
t grup, neturinti teiss kai kurias kombatantams
taikomas privilegijas, pavyzdiui, tokias kaip karo be-
laisvio statusas. i privilegija nipams netaikoma, nes
jie veikia prisideng civilio statusu (atvirai neneioja
ginklo). Tarptautins teiss ekspertai ginijasi, ar ne-
legalaus kombatanto statusas apskritai yra reikalin-
gas ir ar visi kombatantai vertintini vienodai. Taiau
neteko aptikti rimtos pozicijos, raginanios nipus ir
asmenis, kitais bdais bendradarbiaujanius su kari-
nmis prieo struktromis, priskirti prie civili kate-
gorijos, kuri gina tarptautin teis. Taigi, vertinant
i tarptautins karo teiss perspektyvos, lietuvi kola-
borantai laikytini kombatantais, nes civilio statusu jie
tik piktnaudiavo. Bdami kombatantai, jie priklaus
atjno okupanto struktrai. Jurgelis manipuliuoja
teisinmis kategorijomis, matyt, siekdamas, kad vi-
suomens smonje kuo ilgiau isilaikyt poiris
partizanus kaip banditus (civili udikus).
Vis dlto stulbina ne signataro poiris, o visai kit-
kas: kodl inteligentija ir vl apsimeta nieko negirdinti?
Jurgelio rain, iskyrus Anuausk, kuriam tekstas
buvo netiesiogiai adresuotas, reagavo, kiek man ino-
ma, tik disident Nijol Sadnait. Argi niekam dau-
giau nerpi arba neaiku, koks fundamentaliai svarbus
yra ginkluoto pasiprieinimo vertinimas bendruome-
ns tapatumui, o kartu ir valstybs ateiiai, bendruo-
menikumo brandai? Nesunku sivaizduoti, kaip elg-
tsi prancz intelektualai, jeigu kas nors apkaltint
broludyste pranczikj rsistance, nors faktas, kad
prancz partizan taikinys danai bdavo j tautieiai,
kolaborav su vokieiais, yra visiems inomas
Kone imtaprocentinis lietuvi intelektual tyl-
jimas iuo ir panaiais klausimais ypa aikiai rodo,
kad jie priklauso bendruomens sluoksniui, sulauu-
siam sutart su valstybe. Maa to, lietuvi intelektu-
alai ne tik patys gdingai tyli, bet ir moko visuomen,
es tyljimas yra tikroji pilietin doryb. Pavyzdiui,
straipsnyje Paleckio atveju tyla yra gera byla9 Ks-
tutis Girnius teigia, kad u nuomon, nesvarbu, ko-
kia ji bt, nedera teisikai bausti. Su tokiu poiriu,
aiku, galima arba sutikti (pasaulyje esama nemaai
5
manani, kad klaidinga kriminalizuoti ir holokaus-
to neigim), arba nesutikti, taiau stulbina tai, kad
tokius pasisakymus kaip Paleckio (es Sausio 13-j
savi aud savus) Girnius ragina apskritai nekreip-
ti dmesio: Neverta sureikminti toki moni kaip
A. Paleckis. Tegul jis kalba kaip nori. Jis nekelia jokios
grsms Lietuvai.
O dabar sivaizduokime, kad kokios nors Vakar
valstybs sostins buvs vicemeras, inomo naci ly-
derio ankas, imt svaidytis nacizmo aukas eidian-
iais pareikimais. Esu tikra, kad neatsirast n vie-
no takingo intelektualo, kuris ragint nekreipti tai
dmesio. Vakar intelektual credo vieai reaguoti
visada, kai kalbama apie skaudiausius j bendruo-
mens istorijos puslapius, kai niekinami jos laisvs
gynjai, kai ardomi nacionalinio bendrumo pamatai.
Tas reagavimas kartais netgi neturi jokios praktins
reikms, bet yra tarsi simbolinis ritualas, kuriuo su-
tvirtinama bendruomens dvasia. Nes sutartis su
valstybe tai ne deklaracija, kuri pasiraius galima
padti stali ir umirti. Sutartis su valstybe yra gy-
venimo bdas. Politinei asociacijai, kaip ir draugys-
tei ar santuokai, nuolatos reikia patvirtinimo. Vieai
pasiprieinti bendruomenin etik paeidiantiems
ipuoliams yra tas pats kaip paspausti draugui rank,
apkabinti artim mog, pasisveikinti susitikus ga-
tvje, pasisti sveikinimo atviruk arba paguosti dl
neskms. Vieai pasiprieinti, kad nebt ardomas
bendruomens tapatumas, tyiojantis i nacionali-
ns etikos pagrind, tai atlikti simbolin akt, ku-
riuo kasdien tvirtinama ir palaikoma bendruomens
dvasia, gyvybingumas ir skatinamas jos brendimas. Juk
jeigu pasiaukojimo dl bendruomens (ypa kai kal-
bame apie pasiaukojim, pareikalavus mogaus gy-
vybs) negerbia tos bendruomens elitas, kodl tada
reikt tiktis ar net reikalauti, kad individas tokios
bendruomens labui aukotsi ateityje ir kad apskritai
jam rpt bendri reikalai? Todl faktas, kad tokie
ikils intelektualai kaip Kstutis Girnius ragina taut
abejingai tylti, patyias ir ipuolius numojant ran-
ka, kelia ypa didel nerim. Klausimas, ar (ir ko-
ki) grsm Paleckis kelia Lietuvai, yra antraeilis.
6 Kultros barai 2012 2
Svarbiausia tai, kad pilietis, reaguodamas jo pa-
sisakymus ir poelgius, sako kitiems bendruomens
nariams: esu su jumis, kremtuosi dl t pai daly-
k, kaip ir js, neleisiu, kad jus eidint, emint
ir t. t. Tiek draugyst, tiek santuoka greitai baigiasi, jei-
gu abejingumas tampa norma. Tokia laikysena priside-
da ir prie bendruomens irimo.
Mano straipsnio temai svarbiau ne pats faktas, kad
kairioji ir liberalioji nepriklausomos Lietuvos inteli-
gentija pltoja prosovietin naratyv apie partizanus,
o tai, koki tak toks negatyvus rezistencijos verti-
nimas daro pilietinei smonei. Bandysiu aptarti kai
kurias naujas pseudoargumentacijos strategijas, pagal
kurias pltojamas tradicinis rezistencijos kaip blogio
naratyvas. Manyiau, ypa rykja dvi strategijos.
Strategija nr. 1: Pasiprieinimas okupacijai at-
skleid ideologij konflikt. i strategija yra labai
paplitusi, ypa tarp santarikos inteligentijos ir
Naujosios kairs aktyvist. Natralu, kad ir Koru-
novas rao: Kare ir pokaryje svarbiausias buvo ideo-
logij susidrimas... Mano galva, per kar ir po karo
svarbiausias susidrimas buvo tarp t, kurie sulau
tarptautin teis, pamyn mogaus teises, ir t, kurie
tas teises ir normas gyn. Strategai paprasiausiai
bando i diskurso paalinti teisin vertinimo plotm.
Tai padaryti nesunku, nes bet kokia konfliktin si-
tuacija pirmiausia yra dviej nesuderinam pozicij
susidrimas. Pavyzdiui, jei gatvje kas nors bandys
atimti i mans rankinuk, o a tvirtai laikysiu j ran-
kose, tai irgi bus dviej nesuderinam perspektyv
susidrimas: kas i vagies perspektyvos atrodys tei-
giama, i manosios bus neigiama ir t. t. Taiau, jeigu
velgsime per teisin plotm, tada vertinimo perspek-
tyva yra tik viena, ir ji klausia, kuris i veiksm yra
teistas. Jeigu bandymas atimti rankinuk bus pripa-
intas neteistu, tada a, jo neatiduodama, elgiuosi
visikai teistai, taigi kalbti apie dvi perspektyvas ar
ideologijas nebra prasms. Btent todl teis ir
teisingumas nuo Antikos laik yra laikomi bendruo-
men vienijaniais veiksniais. Siekdama teisingumo
ir jo laikydamasi, bendruomen turi bendr interes
ir bendr ideologij, nepaisant galim kit ideologi-
ni skirtum. Btent todl redukcionistinis poiris,
t.y. poiris rezistencij tik kaip skirting ideo-
logij konflikt, yra antibendruomenikas ir klibina
teisins valstybs pamatus.
Taiau, anot Korunovo, rezistencijos pervertini-
mai, auk ideologizavimas bei lovinimas yra ap-
gailtinas triukas, neva sukurtas deinij medij
diktatros (kaip suprantu, ia kalbama apie Rimvy-
do Paleckio vadovaujam LTV?). Toks spektaklis
es yra tiesiog nesivaizduojamas XXI amiaus Va-
kar Europoje.
Vis svarstau, ar itaip svaiiojanti intelektualin
Lietuvos socialdemokrat ateitis tikrai neino, kad
toks spektaklis XXI a. Vakar Europoje yra visikai
prastas, priimtinas, be to, btent tiems, kurie su de-
inij medij diktatra neturi nieko bendra? Juk ne
kas kitas, o buvs Islandijos socialdemokrat partijos
pirmininkas, Lietuvoje visuotinai gerbiamas Jnas
Baldvinas Hannibalssonas pasak, kad avisi lietu-
vi miko broli didvyrikumu.10 Kain k pamany-
t garsusis Lietuvos nepriklausomybs rmjas, jeigu
suinot, kad msikiai jaunosios kartos socialdemo-
krat lyderiai, moksl ragav Vakaruose, tokius pasi-
sakymus laiko reaktyviu ir apgailtinu deinij
medij triuku?
Strategija nr. 2: Partizanai buvo ksenofobai.
Vienas (toli grau ne vienintelis) i ios strategijos
krj istorikas Valdemaras Klumbys teigia: Lietu-
vos rezistencijoje buvo ksenofobijos daug kas kov
prie okupantus tapatino su kova prie rusus, taiau
partizan vadai band isivaduoti i io vaizdio.11
i strategija taip spariai populiarja tarp jaunosios
lietuvi inteligentijos kartos, kad esu tikra: btent
partizano kaip ksenofobo vaizdis netrukus pakeis
kitus primestus vaizdius: partizanas/faistas, par-
tizanas/ydaudys, partizanas/radikalas, partizanas/
civili prieas, partizanas kaip asmuo, netoleruo-
jantis kit ideologij ir t.t. Vertt tarti por o- guma vakarietik jurisdikcij nusikaltim skaido
di ir apie ios strategijos absurdikum.
Pirma, tarptautin teis agresij apibria kaip tam
tikrus neteistus karinius vienos valstybs veiksmus
prie kit, o valstyb yra suvokiama pirmiausia kaip
Kultros barai 2012 2
bendruomen, turinti tam tikrus savivaldos ir savi-
kontrols mechanizmus tam tikroje teritorijoje. To-
kio valstybs supratimo, nepaisant kai kuri subtili
skirtum, laiksi tiek XIX a. modernios tarptautins
teiss pradininkai, tokie kaip Williamas Edwardas
Hallas, tiek Charlesas Cheneys Hydeas, kuriuo di-
dija dalimi rmsi Niurnbergo tribunolas, tiek kiti
ikils XX a. tarptautins teiss autoritetai, tokie kaip
Georgas Schwarzenbergeris, Hansas Kelsenas, Hers-
chas Lauterpachtas ir kiti. Taigi, mstant tarptautins
teiss kategorijomis, rusai ir Lietuvos okupantai
buvo tas pats juridinis asmuo. Okupacin kariuomen
yra ne iaip koks ginkluotas vienetas ji reprezentuo-
ja valstyb, kuri sankcionavo okupacij ir kurios mo-
kesi moktojai t kariuomen ilaiko. Btent todl
u okupacijos ar intervencijos padaryt al paprastai
privalo atlyginti ne kariuomen, vykdiusi okupacij,
o visa bendruomen, jeigu neteistus karinius veiks-
mus sankcionavo jos valdia. Nacizmo laikotarpiu
asmenis, kuriuos iandien vadiname naciais arba
faistais, buvo prasta vadinti vokieiais, nes tada
nacistin Vokietija ir Vokietija buvo tas pats tarp-
tautins teiss subjektas. Todl niekas neima pliaukti,
es tie, kurie 19391945 m. juto prieikum vokie-
iams, buvo ksenofobai. iandien yra politikai ko-
rektikiau apibdinti to meto Vokietij kaip nacisti-
n Vokietij, nes atsirado laiko distancija ir pasikeit
alies valdios struktra. Taigi ir lietuvi kov su oku-
pantais laikotarpiu po 1941 m. suvokti kaip kov su
rusais buvo visikai korektika.
Antra, net jeigu istrebiteli smurto laikais priei-
kumas rusams bt kuo nors skyrsis nuo priei-
kumo okupantams, vis tiek reikt pirmiausia pagrs-
ti, kodl toks prieikumas priskiriamas ksenofobijai.
Ksenofobija, ypa jeigu j lydi raginimai smurtauti
prie kitatauius, yra nusikalstama veikla, vadinasi, jai
taikoma ir bendra teisin nusikaltimo struktra. Dau-
dvi dalis tai neleistinas veiksmas (actus reus) ir tam
tikra dvasin kalt (mens rea). Btent jos traukimas
nusikaltimo genez buvo esminis moderniajai ju-
risdikcijai. Dvasin kalt susijusi su daugybe dalyk,
7
tarp kuri svarb vaidmen vaidina ir galimyb veikti
laisva valia, priklausanti nuo to, kiek ir koki veikimo
alternatyv esama. Btent auka delikto metu tokios
galimybs beveik niekada neturi. Daugelis iprievar-
taut moter jauia prieikum visai vyr giminei, inimas taip pat nelaikomas amoraliu, nes yra moty-
bet n viena i j dl to dar nebuvo apkaltinta seksiz-
mu. Kadangi partizan prieikumas rusams reiksi
tarptautinio delikto (okupacijos) metu, jis negali bti
interpretuojamas kaip ksenofobija.
Grtant prie bendr pastab apie kairiosios ir li-
beraliosios inteligentijos pastangas sukurti negatyv
partizan vaizd ir svarstant, koki tak tai daro na- laiko vertybmis, t. y. ar tam tikras moni sam-
cionalinei etikai, inoma, yra btina moraliai vertinti
konkrei asmen padarytus nusikaltimus prie civi-
lius gyventojus ir rezistencijos kaip tokios veiksmus.
Reikdamas susiavjim miko broliais Hanibalsso-
nas turi omeny pat apsisprendim prieintis soviet
imperijai, o kartu ir tai, kad didioji partizan veiksm
dalis nekelia joki abejoni. Abejotin arba nusikals-
tam poelgi, maskuojam teistu pasiprieinimu,
pasitaiko per bet kok kar, bet visada ilieka pakan-
kamai grietas skirtumas tarp paios rezistencijos ir
konkrei veiksm moralinio ir teisinio vertinimo.
Btent skirtum ignoruoja tie istorikai ir intelektu-
alai, kurie diegia negatyv miko broli vaizd. Argi
po to verta stebtis apklaus duomenimis, rodaniais,
kad didesn jaunimo dalis neketina ginti Lietuvos su
ginklu, jei al pult agresyvi karin jga?12
Kitas klausimas, kur ia btina aptarti, yra toks:
gal kairij ir liberalij intelektual vieningai pro-
paguojamas negatyvus poiris rezistencij ir di-
desns dalies jaunimo atsiribojimas nuo ginkluoto
pasiprieinimo idjos yra pasaulyje plintanio paci-
fizmo padarinys?
Kone takingiausias XX a. filosofinis veikalas apie
ginkluot pasiprieinim ir jo legitimacij yra ame-
rikieio Michaelo Walzerio Teisingi ir neteisingi
karai (Just and Unjust Wars). Apmstydamas XX a.
karus ir keldamas klausim, ar prasminga prieintis,
jei upulta alis yra daug silpnesn u al agresor, filosofai ginkluot pasiprieinim vertino ne tik kaip
Walzeris palygina Suomijos pasiprieinim karine
jga (resistance) soviet Rusijos agresijai ir vadina-
mj Miuncheno princip, t.y. ekijos apsispren-
dim nesiprieinti (appeasement) faistinei Vokie-
tijai, darydamas ivad, kad Suomijos elgesys buvo
moralikai auktesnis u ekijos, nors jos nesiprie-
vuotas noru apsaugoti mones. Suomijos pavyzdys,
Walzerio manymu, yra moralesnis todl, kad saugo
bendruomenines vertybes, kurios sunyksta, jei nra
ginamos. Vlesniuose tekstuose Walzeris teig: jei-
gu bendruomen nesiprieina agresijai, kyla rimt
abejoni, ar bendruomenines vertybes ji apskritai
bris i tikrj yra bendruomen, turinti teis bti
valstybe. Toki teis pagrindia tam tikros bendrai
pripastamos vertybs. Trumpai kalbant, nuo to, ar
bendruomen prieinasi agresijai, ar ne, i dalies gali
priklausyti netgi jos teis turti savo valstyb.
Kad vertintume ios Walzerio valgos reikmin-
gum, reikt atkreipti dmes kelet aplinkybi.
Pirmiausia Walzeris, socialistini pair filosofas,
atrodyt, neivengiamai turjo padaryti visai kitoki
ivad, ypa kad jo knyga buvo ileista 1977-aisiais.
Juk tuo metu dauguma Vakar socialist laiksi nuo-
mons, kad Rusijos karo su Suomija motyvas buvo
noras pagerinti Leningrado gynybin situacij es
siekta kontroliuoti teritorij prie Ladogos eero, o
ne sunaikinti suomi valstybingum. Tokia prielai-
da buvo nuolat iracionaliai daroma tik kalbant apie
faistins Vokietijos kslus. Taigi Suomijos pasirinki-
m vertindamas kaip moralikai auktesn, Walzeris
pabria, kokia svarbi jam ginkluoto pasiprieinimo
agresijai moralin vert. Antra, apie teisingus ir netei-
singus karus filosofas ra tada, kai JAV visuomen
buvo apimta ypa sustiprjusi pacifistini nuotaik,
t.y. jau po galingos protest bangos, nukreiptos prie
kar Vietname. Treia, faktas, kad ekijos sprendim
nesiprieinti Walzeris vertino kaip moralikai patei-
sinam, savaime byloja apie kultros poslink paci-
fizmo link, nes iki Walzerio beveik visi svarbs karo
teis, bet ir kaip pareig, kurios nevykdym prilygin-
davo tvyns idavimui.

8 Kultros barai 2012 2

 Skubu pridurti, kad moralikai pateisindamas ne-
siprieinim, Walzeris tikrai nepateisino kolaboravi-
mo. i pastab adresuoju tiems, kurie energingai
bando teisinti kolaboravim kaip tikrj rezisten-
cij, teigdami, kad (a) nesiprieindama lietuvi ben-
druomen sugebjo apginti bent jau kai kurias savo
vertybes (jeigu ir neapgyn teisi), (b) kadangi nesi-
prieino gana platus visuomens sluoksnis, bandy-
dami nubausti kolaborantus, nubaustume labai di-
del visuomens dal. Taiau kolaboravimas yra kur
kas daugiau negu nesiprieinimas. Kolaboravimas,
kaip ir agresija, yra veiksmai, kuriuos baudiamasis
kodeksas (tarptautinis ir nacionalinis) traktuoja kaip
nusikalstamus, nes jais paminamos bendruomens
ir mogaus teiss. Walzeris tikrai neteigia, kad tokie
veiksmai yra moralikai pateisinami. O nesipriei-
nimas ar konformizmas (pavyzdiui, mosikavimas
gvazdikais per bolevikines ventes ir pan.) nelauo
joki norm, kaip jas apibria baudiamasis kodek-
sas, todl neteisinga sakyti, kad kolaboravo didioji
lietuvi visuomens dalis. ie svarbs skirtumai ne-
inyksta vien todl, kad lietuvi inteligentija dedasi
j nematanti.
Nepaisant pacifist kritikos, Walzeris iliko toks
takingas, kad jo odius vos ne pamaldiai, t.y. ne-
keisdamas formuluoi, kartojo net kairij filosof
autoritetas Johnas Rawlsas. Taigi XX a. nepaneig
tradicinio Vakar kultros poirio ginkluot pa-
siprieinim kaip didels moralins verts veiksm. vis pasitikslindama, ar visk supratau. Matyt, artjo
Kone visos europietikos intelektualins mokyklos,
kuri darb pagrindu formavosi tarptautin teis ir
moraliniai karo apmstymai tiek romn juristai,
Banyios mokytojai, kanon teis, jzuit teologai,
tiek modernieji sekuliarins jurisprudencijos teore-
tikai, ginkluot pasiprieinim agresijai ne tik pa-
teisino, bet ir laik moralikai vertingu veiksmu. Vie-
nintel tradicija, kuri lieka nuoalje ir kuria remiasi
iandieniniai pacifistai, tai kai kuri ankstyvj
krikioni mstytoj, ypa Tertulijono, veikalai, vis
dlto ir ta tradicija nra vienareikmikai pacifistin.
Ypa svarbu atkreipti dmes, kad aistring ginkluo-
to pasiprieinimo apologij (o dar ir pripaindamas
Kultros barai 2012 2
kontrargument svarum) Walzeris idst btent
tada, kai susiklost iskirtin situacija: niekada
anksiau individo teis gyvyb nebuvo taip abso-
liutinama ir niekada anksiau nevyravo toks aikus
suvokimas, kad po ginkluotu pasiprieinimu danai
slepiasi militarizmas ir agresija. Tai jau savaime yra
ikalbingas faktas, atskleidiantis filosofo pozicij.
Taigi neteisinga bt teigti, kad negatyvus poiris
miko brolius yra susijs su Vakar pasaulio intelek-
tualiniu poskiu pacifizmo link. Dar maiau pagrindo
taip manyti yra matant, koki pagarb Europos vals-
tybs rodo antinaciniam pasiprieinimui ar kitiems
rezistenciniams veiksmams. Kryptingai negatyvus
lietuvikasis naratyvas apie partizanus yra viso labo
msiki kairij ir liberalij intelektual bendros
krybos produktas.
Kad dalies lietuvi poiris rezistencij yra apgai-
ltinai ikreiptas, ypa skaudiai pajutau apsilankiusi
Reikjaviko laivyno muziejuje. Vienas i eksponat
legendinis island patrulinis laivas inn (islandai
taip vadina german diev Votan). Lieting rugs-
jo dien buvau vienintel tos ekskursijos dalyv. Su
gide, jauna istorijos studente, greitai apibgome mai-
n skyri ir kajutes. Mano palydov, tikra ios alies
viking palikuon, kalbjo pavydtinai varia angl
kalba, spinduliavo pasitikjimu savimi, buvo drau-
gika ir dalykika. Tik kai mudvi kilome den, jos
laikysena kiek pasikeit ji m ypa daug kalbti,
ekskursijos kulminacija. Lipdama laiptais auktyn,
gavau informacin skrajut apie XX a. 7-ajame de-
imtmetyje vykus kar dl uvies resurs, jus
istorij menki karo pavadinimu (pagal anglikj
Cod war, aliuzija altj kar Cold war). Konfliktas
tarp Didiosios Britanijos ir Islandijos kilo dl to, kad
brit vejai nesitenkino tik savja vandenyno dalimi,
bet gviesi vejoti ir prie Islandijos krant. Beveik 90
proc. island pramons yra susijusi su uvininkyste,
taigi Islandija tada sprend savo ekonomins nepri-
klausomybs likim. Konfliktas buvo toks rimtas, kad
dvi NATO nars atsidr beveik ties karo slenksiu.
Islandija neturjo jokio karinio laivyno ir apskritai
9
buvo nelygi varov Didiajai Britanijai, todl grie-
bsi jr partizanavimo: patruliniai island laivai
nakt priplaukdavo prie brit fregat ir nupjaudavo
virves, kuriomis buvo pritvirtinti uv pilni tinklai.
Brit laimikis atsidurdavo dugne ir svetim teritorij
um vejai likdavo nieko nepe. Kar laimjo t tendencingo juodinimo skur, kurio perpetuum
Islandija, kuriai pavyko pasiekti, kad island vejy-
bos teritorija bt iplsta.
inn denio centre stovi to karo atminimas
rankis, su kuriuo buvo pjaunamos tinkl virvs. Dar
ir iandien man stovi prie akis, kaip gid ities rank,
rodydama basl su pjautuvo formos antgaliu, ir avda-
masi suuko: Tik pairkite! Su kokia primityvia tech-
nika mes juos ivijom! Islands atvirai reikiamas pasi-
didiavimas savais pasiprieinimo herojais taip skyrsi
nuo lietuvi niekinamosios retorikos, kad nuostaba,
matyt, atsispindjo mano veide. Gid t nuostab, re-
gis, suprato kaip nepritarim, nes nutvr emlap ir
bed pirtu siaur ruoel aplink Islandij: irkite!
Mums buvo leista vejoti tik ia! Po to mosteljo ranka
neaprpiamas iaurs Atlanto platybes ir pridr: O
jiems priklaus viskas! Kadangi vis dar tyljau, gid jau
gana rsiai pridr: Mes, islandai, be uvies daugiau
nieko neturim.
Atsitokjau tik ekskursijai pasibaigus, bet nuo to laiko
kaskart, kai tenka skaityti lietuvi nusinekjimus apie
partizanus, man prie akis ikyla toji jauna gid islan-
d viesuomens ateitis, su pasididiavimu tiesianti
rank savo tautos pasiprieinimo simbol. Ir vis per-
sekioja klausimas: nejaugi, velgiant lietuvi intelek-
tual akimis, deimt ginkluoto pasiprieinimo soviet
imperijai met tikrai yra maiau vertingas dalykas u
t basl su antgaliu?
Noriau sugrti prie teiginio, kad labai maai
kas i lietuvi intelektual palaiko tuos, kuriems
bendruomens interesai yra svarbesni u asmeni-
nius. kaltinim, laimei, galima kiek suvelninti,
prisiminus, su kokia didiule pagarba buvo ilyd-
tas aminyb Justinas Marcinkeviius Poetas,
grins apyvart vertybin matmen. Tai teikia 12 Egl
ioki toki vili. Taiau smelkiasi ir kyrus klau-
10
simas: ar tokia pagarba bt lydjusi poet ir tuo
atveju, jei po nepriklausomybs atkrimo jis nebt
pasitrauks i politikos, o ypa jeigu bt laiksis
deiniosios pakraipos ir jeigu jam bt tek, kaip
ir kitiems, atlaikyti (inteligentijos neginamam) vis
mobile yra Lietuvos (neinternetiniai) dienraiai?
Susidaro spdis, kad lietuvi inteligentams mieles-
nis yra vaidmuo menininko, kuris, usidars savo
kambaryje ar dramblio kaulo bokte, tyliai rao apie
meil tvynei, negu bendruomenei lojalaus pilieio,
aktyviai dirbanio viej politin ar visuomenin
darb. K gi, gerai, kad daroma (jei daroma) bent
jau tiek. Taiau tada nereikt stebtis, kodl poli-
tin Lietuvos aren plsta minios savanaudi auk-
saburni.
Tsinys kitame numeryje
1 Frank Hornig, Disneyland des Kalten Krieges, Der Spiegel, 32/2011, p. 3032.
2 Mindaugas Jackeviius, R.Balnien: turime isaugoti socialistin paveld,
2011-06-26; www.delfi.lt.
3 Tomas Venclova, Lietuvi kalba neinyks. Kad tik neinykt mogikumas...
www.bernardinai.lt, 2011-02-07.
4 Skirtumas, kuris niekuo nepagrindiamas, bet kur kairioji lietuvi inteli-
gentija bando dirbtinai sukurti, yra, pavyzdiui, tarp moralini ir teisini
pasekmi, susijusi su komunizmo ir faizmo nusikaltim vertinimu. ia
tema atskirai raiau Kultros bar 2011 m. nr. 2, 3 ir 4.
5 Ervinas Korunovas, Karas, pokaris, pokario pokaris, www.delfi.lt, 2009-11-25
6 Bernardas Gailius, 1944-1953 m. partizan karas iuolaikinje Lietuvos
istorinje, politinje ir teisinje kultroje, Vilnius, Vilniaus universite-
tas, 2009.
7 Ten pat, p. 57.
8 www.delfi.lt, 2011-12-29.
9 www.Alfa.lt, 2012-01-09.
10 J. B. Hannibalssonas: Islandijos palaikyta Lietuva turt suprasti Palestin,
www.delfi.lt, 2011-11-10.
11 Vyten Staaityt, Partizan balsas: radikalai kompromituoja miko broli
kov, www.delfi.lt, 2011-03-11.
Samokait, Kilus grsmei lietuviai savo valstybs ginklu negint,
www.delfi.lt, 2010-02-16.
Kultros barai 2012 2
 kultros barai
2012. 2 (606)
domains of culture
THE monthly JOURNAL of culture and art
editor-in-chief Laima KANOPKIEN
editorial address:
Latako st. 3. 01125 Vilnius. Lithuania
E-mail: kulturosbarai@takas.lt
summaries
Egl WITTIG-MARCINKEVIIT. The Ruins of National Ethics or How to Kill
the State Using the Hands of Intellectuals. It would be wrong to think that
negative attitude toward Lithuanian anti-Soviet guerilla fighters after WWII
is associated with the turn of the West towards pacificsm. There is little
ground to think so because Western states demonstrate utmost respect
to anti-Nazi resistance and other resistance campaigns. The negative
Lithuanian narrative about guerilla fighters is a common product of
Lithuanian Left and liberal intellectuals claims the author (page 2).
Laima KANOPKIEN. The Time to Argue Using Reasoned Arguments Has
Not Yet Arrived. Polemical notes (page 11).
Jonas VAICEKAUSKAS. One Can Live Anywhere? The world is wide and seems
friendly, languages are learned, customs are learned and getting more
homogenious. One can live anywhere but one feels best in his homeland
among his nation. And people often are inclined to spend their last days
among their own folk who speak the same language and share common
way of life. I think that my reflections on the subject are not exceptional and
are shared my many others, suggests the author (page 15).
Vytas DRUNIS. Is the Era of Books Approaching Its End? Polemical
notes (page 16).
Public Enemy invited for an open discussion. The discussion of a play
directed by Jonas Vaitkus in Lithuanian Drama Theatre was held on
January 13, 2012 and it can be overviewed using an insightful statement
by Zygmunt Bauman The biggest value of a dialogue is that people
who come to discuss an issue have different opinions and because of
that they can learn a lot from each other (Kulturos barai, 2011 No 12) An
overview of ideas of public figures, intellectuals, authors of the play and
audience about the speaker for the nation freedom that almost equals
to morality and Hollywood effect (page 18).
Jrat STAUSKAIT. Where is Heart of the Heart or Why a Girl Needs an Axe?
Notes on the exhibition of Egl Vertelkait shown in two parts in galleries
Titanikas and Kair-Dein titled The Girl with an Axe (page 26).
Kstutis APOKA. Those that are Lost or Found? Review of retrospective
exhibition of Pranas Lap (1921-2010) in the gallery Kunstkamera (page 31).
Jeronimas Brazaitis: I Confess and apologize: it was me who translated
Ulysses. Translators essay. (page 33).
Indiference is the Biggest Enemy of Criticism. Winter festival of French
cinema Winter Screens was attended by a number of film makers. One
of them director, script writer, actor and film and music critic Thierry
Jousse came to present his new film I am a No-Mans Land. Journalist
Neringa Kaukauskait interviews Thierry Jousse (page 38).
Kultros barai 2012 2
Almantas SAMALAVIIUS. Brick and Water. Myths, Images and Water of
Alhambra. The author discusses aquatic aesthetics of Alhambra an
impressive footprint of Moorish culture in Spain he visited recently. The
author notes that effects of standing and running water in the renowned
palaces of Alhambra still provide a lot of room for though and emotions. He,
however, regrets that Lithuanian urban planners, architects and municipal
authorities give so little attention to the possibilities of using waters
aesthetics poetential during the season in the countrys capital (page 41).
Raminta JURNAIT. Two Important German Expressionists in Titanikas.
The author reviews an exhibition of two well-known German artists
Ingeborg zu Schleswig-Holstein and Rudolf zur Lippe shown in the
gallery Titanikas of Vilniud Arts Academy (page 48).
Dalia LEINART. Traumatic Experience of Lithuanian Women and Men in
the Soviet Gulags and Exile. American historian Glennys Young insists: all
totalitarian regimes of the XX century were violent and there is no doubt
that mass teror of Soviet power against Lithuanian inhabitants started in
1941 was one of the worst traumatic experiences of this kind. Deported
from their homeland Lithuanian exiles were deprived of their usual
way of life, communal bonds and felt powerless and lonely. Traumatic
experience was already discussed by sociologist Irena utinien, but
the author of present article turns to discuss how it affected relations
between men and women (page 50).
Antanas SEIBUTIS. How the Manor of Gulbinnai that Belonged to
General Kazimieras Ladiga was Refurbished in 1940. An article on the
fate of Gulbinnai estate of former general Kazimieras Ladiga and his
whole family (page 59).
Inga BARANAUSKIEN. The Origins and Family of Ona Vytautien. Polish
historian Jan Tgowski, researcher into Gediminian genealogy published
an article in 1995 about marriages of Vytautas Magnus trying to defend a
statement of Bychovc cronicle that Vytautas wife Ona was the daughter
of the duke of Smolensk Sviatoslav Ivanovich. According to Lithuanian
historian this statement should be rejected as the history of Vytautas
relations with Smolensk are quite contrary to such claim (page 64).
Rimantas GUAS. Unfortunate Lesson. The organs of Varniai cathedral are
very important to Lithuanian musical culture. Without any doubts they
can be included amon the ten most important organs in the country.
Several years ago attempts were made to restore them, but specialists
who performed the works treated organs as if they were a piece of
metal. It is impossible to believe that today when there is such abundant
methodology of how to restore organs they were just replaced by new
pipes and this is witness to incompetence of the specialists and those
who had to supervise them (page 75).
Dalia Marija DANKEVIIT-BRAZAUSKIEN. The Story of a Photo. A
small, yellowish old photo of Sduvian farmer that witnessed the reality
of Lithuanian countryside in a world exhibition in Paris in 1900 reflects
interesting pages of our history and bonds between people (page 81).
Jonas RUDOKAS. Phenomenon of Zubovai. One hundred fifty years ago
count Vladimiras Zubovas was born and he left a deep imprint in Lithuanias
history. This is a due occasion to remember him and his whole family, their
contribution to the development of Lithuanian nation and state (page 83).
Astrida PETRAITYT. Knight of Belief Abraham Culvensis (page 89).
Krescencija urkut. A Dream Personage Searches a Dream Censor.
Ironical essay on Lithuanias cultural and political life (page 93).
95
Problemos ir idjos

Egl Wittig-Marcinkeviit

NACIONALINS ETIKOS GRIUVSIAI,

arba KAIP NUUDYTI VALSTYB JOS
INTELEKTUAL RANKOMIS*

Nacistin patriotizmo kritika dvasioms, anot jos, primena 1918-uosius Rusijoje, kai
soviet herojams skirt monument atidengimas buvo
Pasvarstykime, kas lm, kad ikiliausi Santaros- suplanuotas kiekvienam savaitgaliui. O Gerto Hofo laze-
viesos veikj pasisakymais bando remtis tie, kurie nori ri spektaklis, 2009-j ivakarse apgaubs Lietuvos kata-
pasityioti i lietuvybs puoseljimo, i nacionalins sim- likybs simbol Vilniaus arkikatedr, ne tik ispinduliavo
bolikos. Antai Roesterio universiteto kultros studij lietuvi svaiginimsi megalomanija tiesiai kosmos, bet
doktorant Lina igelyt, kritikuodama kai kurias lie- ir primin pompastikus vokiei nacionalsocialist par-
tuvi patriotizmo apraikas, prisimena Vytauto Kavolio tijos suvaiavimus Niurnberge.
kadaise skaityt paskait, anot autors, jis kalbjs apie Tokia kritika aikiai remiasi demagogine pseudoargu-
neaikia kilme bauginanias, su krikionybs dvasia mentacija, kai analogija, ivedama tarp dviej fenomen,
nesuderinamas pagonybs mklas, kuri bta lietuvi yra niekuo nepagrsta. Pavyzdiui, dabartin Lietuvos pa-
kultroje.1 Kultrolog teigia ir iandien velgianti per- minklokra ir paminkl statyba Rusijoje 1918 m. remiasi
nelyg ribot skirstym gersias dvasias ir bauginanias savybmis, kurios yra labai bendros, bdingos ne tik Ru-
mklas. Tos gerosios dvasios, kuri neva aukiamasi, sijai ir ne tik po Spalio perversmo. Kiekviena bendruo-
yra kunigaikiai Mindaugas ir Vytautas, valstybs veik- men stengiasi aminti asmenis ir vykius, kurie buvo jai
jai Kudirka ir Smetona, tokie vykiai kaip algirio mis, reikmingi. Taigi sakyti, kad tokiu bdu aukdamasi savo
tokie reikiniai kaip Sjdis. Tarp mkl, kuri neva dvasi Lietuva primena soviet Rusij 1918 m., yra ma-
vengiama, igelyt mini yd paveld ms alyje, sovie- daug tas pats, kaip teigti, es riukas irgi plrnas, nes
tmeio palikim ir (sic!) Lietuvos prostitutes, kurios lega- turi dantis. Jau, inoma, nekalbant apie tai, kad savo
liai dirbusios Kaune Nemuno gatvje iki Antrojo pasaulinio gerj dvasi Lietuva aukiasi labai nerangiai (lyginu
karo. Bsimoji kultros moksl daktar sitikinusi: pros- ne tik su soviet Rusija) ir kad nemaai toki pamin-
titui, kaip ir kit mkl, reikia jau vien todl, kad kl finansavo ne valstyb (arba jos parama buvo tik
iandienos dorovs sargai nenusavint Lietuvos praeities ir dalin) jie pastatyti u gana kuklias las, paaukotas
jos neisterilizuot. moni. Kita analogija vies spektaklio vir Vilniaus
yd kultros paveldo Lietuvoje isaugojim gretinti arkikatedros prilyginimas Niurnbergo nacionalsocia-
su prostitucijos kaip legalaus verslo atminimu yra, mano list partijos suvaiavimams dar absurdikesn. Jeigu
akimis, pritrenkiamai makabrikas bdas ireikti pa- autors ivediojimai bt teisingi, tai pasaulis jau seniai
lankum litvak kultrai. Stulbina ir kiti igelyts paly- bt sugriautas Treiojo karo juk visur vyksta tiek daug
ginimai: paminklai, statomi Vytautui, Kudirkai ir kitoms fejerverk, viesos instaliacij, taip danai pompastikai
apvieiamos ne tik arkikatedros, bet ir paprastos banyt-
* Tsinys i nr. 2. ls, jau nekalbant apie kok nors graesn arba valstybins

2 Kultros barai 2012 3

reikms pastat. Tad lietuvi svaiginimasis megaloma- lo, buvo kartakoiai, kurie siautjo pokario mikuose
nija atrodo gantinai kuklus, o karingieji nacistai su savo ir kaimuose (ir visai nesvarbu, kuriai Lietuvai jie atstova-
suvaiavimais ia apskritai niekuo dti. vo ir gyn).3 Idsts poir ginkluot pasiprieinim,
Pagrsta analogija nuo nepagrstos ir demagogikos poetas m samprotauti, kad tik kosmopolitika Lietu-
skiriasi tuo, kad remiamasi ne kokiomis nors bendro- va gali bti patraukli austr ir prancz intelektualams
siomis lyginam reikini savybmis, o tokiomis, kurios emigrantams, o bdama kultrikai udara, alis domi
retai kam kitam yra bdingos, arba bent jau tokiomis, ku- nebent slavikai ar korjietikai darbo jgai. Kosmopo-
rios negali bti priskirtos tiek moraliems, tiek amoraliems litizmo apologetas skirsto imigrantus (pagal isilavinim
reikiniams. ir tautyb) norimus ir nenorimus: antai isilavinusius
Kelet nesiningos argumentacijos pavyzdi aptariau austrus ir pranczus ablonikai suprieina su juodadar-
jau anksiau, tad igelyts teksto galiau ir neminti, bet biais slavais ir korjieiais. Danai pasitaiko, kad ir vaka-
pasirinkau j dl vieno ypatumo, kuris kitiems nra tipi- rietiki diskursai panaiai riuoja kitatauius, nustato j
kas. Doktorant dsto: Diovininko V. Kudirkos unuga- hierarchij, prietaringai klijuodami stereotipines etiketes.
ris Vilniuje suviestas lazeriais lyg Alberto Speero naci Skirtumas tik tas, kad tokio pobdio samprotavimai yra
ralis Niurnberge, net nesusimstant, jog istorikams ir taip laikomi deiniosios pakraipos elektorato poymiu, ir taip
nepatogu suderinti V. Kudirkos vaidmen Lietuvos valsty- msto ne bet kokie deinieji, o gerokai parudav, jau
bs krime su antisemitizmu. odiai apie diovinink nekalbant apie tai, kad Vakaruose toki stereotip laikosi
Kudirk atskleidia kultrologs poir jai neatrodo ne intelektualai, ne menininkai, ne vidurinioji klas, o tik
amoralu prie asmenini mogaus savybi priskirti ir svei- tam tikra proletariato dalis, kurios skoniui daniausiai ir
katos bkl. Kiek man inoma, vienintel politin sistema, pataikauja populistikai nusiteik nacionalistai.
kuri ne tik dar toki prielaid, bet tuo tikslu sukr net Nacistine retorika paremta patriotizmo kritika tai
negali moni masinio naikinimo sistem, buvo naciz- fenomenas, kiek man inoma, nepasireikiantis jokioje
mas. O jeigu rastsi kokia nors kita sistema, kurios verti- Vakar valstybje. O jau kairiajam liberalizmui tokio po-
nimu lemiama individo savyb yra jo liga, Vakar alys bdio retorika visikai nepriimtina, nors btent kairysis
tok poir be ilyg pasmerkt. Pasveikinkime bsimj liberalizmas ypa kritikai vertina patriotizm (tiesa, jo
Roesterio universiteto kultros moksl daktar, kad ji atvilgiu kur kas nepakantesni dideli, o ne ma valsty-
engia vakariei nepramintais takais ir diegia Lietuvoje bi kairieji liberalai). Kaipgi ia ieina, kad Lietuvos kai-
dar neregt rudojo liberalizmo r. O tiems, kurie nesi- riesiems ir liberalams neatrodo amoralu savo neapykan-
liauja aimanuoti dl beviltiko lietuvi atsilikimo visais t lietuvi patriotizmui ir nacionaliniams paminklams
laikais visose srityse, galtume atsikirsti, kad bent jau iuo sustiprinti elementais, kurie tipiki naci pasaulirai ir
atvilgiu tikrai yra beviltikesni u mus antai austrai deinij populist stiliui? Kad atsakytume klausim,
irgi niekaip nesiryta i Vienos parko ikraptyti pamin- pavelkime pai esm kritikos, nukreiptos prie tapatu-
klo sifilitikui Schubertui... m, grindiam tautikumu.
Vis dlto igelyt nra vienintel ios res liberaliz- Atrodo, vis didesn alies akademinio elito dalis neigia-
mo kregd, nes j praktikuoja ir kai kurie kiti jaunesns mai vertina kalbos svarb bendruomens tapatumui ir net
kartos kairieji akademikai. Neapykantos sklidinas stilius, apskritai yra nusiteikusi prie idj, kad valstybs pagrin-
traukiantis ir naci retorikos kai kuriuos elementus, b- das bt lietuvi etnosas ir kalba. Tokios nuostatos laikosi
dingas filosofs Nidos Vasiliauskaits pasisakymams apie ne tik kairij akademik branduolys NK 95 ar Vakar
Sjd.2 Beje, to neiveng ir Valdemaras Kukulas pik- universitetuose studijuojanti politin kairij pamaina,
tindamasis 2011 m. kovo 11-osios eisena, savo kritik bet ir tokie svarbias pozicijas uimantys asmenys kaip
poetas nukreip ne tik prie tuos, kurie joje ygiavo, bet Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplo-
prie vis lietuvi rezistencij. Partizanai, pasak Kuku- matijos fakulteto dekanas arnas Liekis, Lietuvi ieivi-

Kultros barai 2012 3 3

jos instituto direktorius Egidijus Aleksandraviius. Yra ir patvirtina, pavyzdiui, dabartin Belgijos arba Ukrainos
daugiau garsi vard, i esms diegiani pana poir, situacija. (Kaip rodo Kvebeko atvejis, filologinis bendru-
taiau teigini agresyvumu Liekis kol kas, atrodo, lenkia mas yra svarbus ne tik senajai Europai, bet ir kitoms
visus. Straipsnyje, pavadintame Etnonacionalistinis fun- vakarietikoms valstybms.) inoma, bendruomen gali
damentalizmas kelia pavoj Lietuvai,4 istorijos profeso- susiburti ne vien kalbos pagrindu, antai Austrija, Vokie-
rius piktinasi vakarietik standart neva neatlaikaniu tija ir veicarija yra atskiros valstybs, nepaisant kalbinio
etnonacionalistiniu tautikumo supratimu, istorik j bendrumo. Vis dlto bendruomens tapatum grsti,
Adolf apok, tarpukario ir iandieninius tautininkus valstyb kurti remiantis etnosu ir kalba yra ne tik pati se-
prilygindamas murzininkams ir mesdamas bendr kalti- niausia, bet ir patvariausia europietik valstybi steigties
nim atseit visi jie skatina emiausius ksenofobinius ir idja. Todl teiginys, es lietuvi kalb ar lietuvi etnos
homofobinius moni instinktus. Savo verdikto Liekis n laikyti bendrumo pamatu tai siaura, pasenusi bendruo-
nebando pagrsti kokiais nors jo kritikuojam asmen pa- mens ir valstybs tapatumo vizija, yra i pirto lautas,
sisakymais ar bent jau savais ivediojimais, nesistengia ir naudingas nebent tiems, kurie Lietuv mato (nori maty-
tiksliau paaikinti, k reikia etnonacionalistinis funda- ti?) silpn ir niekaip nepasivejani Europos.
mentalizmas ir kok pavoj jis kelia Lietuvai. Nesu susi- Liekio pasisakymai ireikia ne tam tikr poir pi-
drusi n su vienu Adolfo apokos teiginiu, kuris skatint lietikum ir tautikum, o paprasiausiai yra prieiki
emiausius homofobinius instinktus, jam, o ir daugumai lietuvi etnosui ir lietuvybs pagrindu kuriamai valsty-
tautinink, nebdinga ir ksenofobija. Akademiniu lygme- bei. Antai jis silo apskritai atsisakyti tautikumo svokos,
niu dekano Liekio straipsnis nusileidia net doktorants neva ji yra dezintegruojanti ir prietarauja Europos ateities
igelyts svarstymams, kurie grindiami bent jau pseudo- vizijai.6 Tai visikai neadekvatus ir gana primityvus poi-
argumentais. ris paneuropietikumo idj. Vakar intelektualai vizio-
I esms panai nuomon kaip Liekis, tiesa, kur kas nieriai, bent jau didioji j dalis, valstyb, sukurt etniniu
maiau agresyviai dsto istorikas Egidijus Aleksandra- pagrindu, laiko neginytina vertybe ir Europos potencia-
viius. Antai viename Santaros-viesos suvaiavime jis lo altiniu. Paneuropietikas tapatumas yra ne priepriea
aikino, kad lietuvi tapatumo akcentavimas pasitelkiant nacionalini, etnini, kalbini tapatum vairovei, o jung-
kalb yra pasenusi ir pernelyg siaura XIX a. aurinink tis, leidianti jiems geriau atsiskleisti.
vizija, es senovs lietuviai tautins tapatybs pamatu lai- Tautikumas, t. y. tam tikro etnoso (kalbinio, kultrinio,
k ne kalb, o priklausym LDK ir valstybs statymus.5 religinio, paprotinio ir t. t.) raika valstybs viduje, yra lai-
Neketinu dl to ginytis, bet jeigu senovs lietuviai savo komas ne suprieinaniu, bet vienijaniu veiksniu. Ne be
tapatum tikrai suprato tik kaip priklausym LDK, gal tai pagrindo Europos valstybs suteikia pilietyb tik su sly-
ir paaikina, kodl Lietuvos Didioji Kunigaiktyst nuo ga, kad imigrantas gerbs alies paproius ir puikiai imoks
tam tikro momento m spariai slysti susinaikinimo link, jos kalb. Liekio teiginys, es Vokietijoje tautikumas nra
prieingai negu jos kaimyns, kurios rmsi etnolingvisti- vertyb,7 paremtas ne faktais, o sapnais. Moderni euro-
niu nacionalizmu ir gavo didiul raidos pagreit? Gal tai pietika nacijos kaip pilietins bendruomens idja anaip-
bt ir atsakymas, kodl valstybs vizij vl atgaivino ne tol nra atsijusi nuo tam tikros tautybs ar etnoso kaip
kas kitas, o aurininkai? tos bendruomens pagrindo. Greiiau prieingai. Taiau
Kad ir k laikytume tiesa, kalbdami apie LDK, vis tiek etnikumas nelaikomas gimta savybe. Visi, kurie gerbia to
iandien kurti europietik valstyb vien statym pagrin- etnoso savitum, kurie imoksta kalbti jo kalba, gali tapti
du yra anachronizmas, nes Europos valstybi statymai tautos dalimi ir kurti moderni nacij. Vokietijoje, kaip ir
smarkiai supanaj. Vis europietik valstybi pama- kitose Europos valstybse, ypa kartai diskutuojama dl
tas visada buvo lingvistinis bendrumas. Kai is vienijantis imigrant rpi ne tik socialins j problemos (piktnau-
veiksnys inyksta, kyla net valstybs grities grsm t diavimas paalpomis, nelegalus darbas), bet ir poiris

4 Kultros barai 2012 3

kalb. Pastaraisiais metais Vokietija ved labai daug pri- reikia sukurti slygas, kad bendruomen apskritai ilikt.
valom vokiei kalbos kurs ir egzamin usienieiams, Bet valstyb dl to netampa nei nemoderni, nei netoleran-
o visuomen ypa audringai ginijasi dl vadinamosios tika. Islandija, ko gero, yra vienintel Vakar alis, kurioje
Leitkultur idjos, pabrianios vokikuoju etnosu pa- nesiautja nacionalistini radikal gaujos, o ji pati yra i-
remtos kultros dominavim ir reikalaujanios, kad visi skirtinai draugika ir atvira visiems. Net po krizs pagal
atvykliai, norintys tapti alies pilieiais, beslygikai prie beveik visus indeksus ji smarkiai lenkia paangiausias
jos taikytsi. T matant, teigti, kad vokieiams tautiku- pasaulio valstybes. Brandi europietika civilizacija ia kuo
mas nra vertyb arba kad filologin tautinio tapatumo puikiausiai dera su iskirtiniu etnini nacionalini verty-
model Europa laiko tgyvena, yra visikas nonsensas. Di- bi puoseljimu.
desnioji vokiei dalis akivaizdiai pritaria idjai, kad j Dabar grkime prie anksiau kelto klausimo, kaip ia
etnosas yra dominuojantis ir integruojantis. Kit Europos yra, kad lietuvi patriotizmas ir tautinis tapatumas kriti-
valstybi pilieiai irgi msto daugiausia etnocentrikai. Jei- kuojami, pasitelkiant nacistins retorikos elementus?
gu dauguma lietuvi yra nusiteik panaiai kaip dauguma Jau aptarme, kad toji kritika yra visikai nepagrsta,
vokiei, prancz ar skandinav, tada kaltinimas anti- nes kritikai kvestionuoja tai, k brangina bet kuri Vakar
valstybika ideologija, Liekio metamas tautininkams, kur Europos bendruomen. Saugoti kalb, pabrti jos kaip
kas labiau tinka paiam Liekiui. usienieius integruojanio veiksnio svarb, aminti isto-
alies liberalieji intelektualai ne tik atakuoja lietuvi rin atmint ir bendruomenei nusipelniusius asmenis, o
kalb kaip bendruomens tapatumo ramst, bet ir ban- valstybs pamatus grsti etnosu ir kalba tai dalykai, ne-
dymus saugoti lietuvi kalbos grynum, skatinti litua- keliantys abejoni jokioje demokratinje Europos alyje,
nistikos moksl vadina siaurakaktikai nacionalistikais nebent oponentai nurodyt toki inantys.
veiksmais, es nesuderinamais su modernia lingvistikos odis kritika ia apskritai pernelyg taurus. Lietu-
vizija.8 Kartais svarstau, ar tokie kritikai bent sivaizduoja, vius u tai, kad jie puoselja tautin bendruomen, paiso
kaip grietai savo kalb priiri kitos maos tautos? Pa- europietik valstybingumo standart, siaurakakiais
vyzdiui, jei vienai dienai Lietuv sileistume Islandijos nacionalistais, faistais, ekstremistais, fundamenta-
kalbos komisij ir leistume norminti lietuvi kalb pagal listais nuolat pravardiuodavo rus bolevikai, kartais ir
island praktik, ta diena labai skirtsi nuo lietuviams lenk ovinistai, bet su vakarietiku kairiuoju liberalizmu
prast dien, nes prasidt sijungus ne kompiuter, o toks pldimasis neturi nieko bendra. Kadangi ia aptarto-
suskaiiuotuv, irtume ne televizori, o tolreg, ji kai kuri lietuvi aktyvist pozicija yra imperialistinio
skambintume ne telefonu, o toliabalse, jeigu nerastume rus bolevizmo ir lenk ovinizmo tsa, nesunku supras-
laidins toliabalss, tekt iupti ne mobilj telefon, bet ti, kodl jos retorik braunasi rudieji elementai.
neiojamj toliabals, vakare eitume ne koncert, o arno Liekio ultraliberalizmas paradoksaliai prime-
gars meno aism Lietuvi kalba island pavyzdiu na lenk ultranacionalist, o ne liberal kalbas, nes ie
turt beveik visai atsikratyti tarptautini odi. Nesun- visada gerb ir gerbia lietuvi etnin savitum, nepriklau-
ku sivaizduoti, kas dtsi po io eksperimento alies somybs siek.9 Manyiau, tokia Tomo Kavaliausko valga
ligonini reanimacijos skyriai bt perpildyti liberalio- labai tiksliai ireikia keisto fenomeno esm: lietuvikasis
sios ir kairiosios pakraipos lietuvi inteligent, kurie, vos liberalizmas radikalja, ir jo pozicija Lietuvos atvilgiu pa-
atsipeikj, imt klykti, es Lietuvoje prasidjo filologinis radoksaliai priartja prie rus ir lenk nacionalizmo, net
etninis valymas... ovinizmo. Ankstesniuose skyriuose minjau, kokia svar-
Islandijoje tokiu kalbos varinimu visi patenkinti, ne- bi Vakar kairiojo liberalizmo savyb yra draugikumas
prietarauja net kairieji su liberalais. Islandai ino: nesvar- tiek etninms maumoms, tiek imigrantams, reikalau-
bu, kokios bendruomens kas siekia konservatyvios ar jama, kad dominuojantis etnosas, t. y. tas, kurio pagrindu
liberalios, krypstanios kair ar dein pirmiausia sukurta valstyb, bt tolerantikas kitoms etninms gru-

Kultros barai 2012 3 5

pms. O radikalumo link krypstantis liberalizmas patiria
netiktin transformacij: draugikumas etninms ma-
umoms virsta neapykanta dominuojaniam etnosui, iuo
atveju lietuvikumui ir viskam, kas utikrina lietuvybs
isaugojim, pavyzdiui, valstybingumui. Stebtis ia nra
ko, nes visos radikalizmo rys turi labai daug bendr
bruo, nesvarbu, kokia idja bt radikalizuojama.
I vis Lietuvoje iuo metu pasireikiani radikaliz-
mo form murzininkins, tomaevskins, bolevikins
ir zurofins kaip pai pavojingiausi iskiriau ultrali-
beralizm. Liberaliosios lietuvi inteligentijos protis visa
tai, kas sudaro nacionalins europietikos valstybs esm,
vadinti nacionalizmu, yra ypa pavojingas dl dviej prie-
asi. Pirma, i radikalizmo atmaina Lietuvoje nra pe-
riferin, prieingai j diegia labai takingi ir daug gali
turintys asmenys, priklausantys intelektualinio elito vir-
nei. Antra, ultraliberalizmas yra bendruomens naikini-
mas, vaizdiai tariant, jungus autopilot, t. y. pasitelkus
tos bendruomens intelektualus. Visuomen pratusi jais
pasitikti, todl jai ypa sunku suprasti, kad odiai, ku-
riuos ji girdi, yra ne kas kita, o kaimynini ali ovinizmo
aidas. i liberalizmo r galima vadinti ir penktosios
kolonos liberalizmu.
Pilietins visuomens institutas ir kiti konjako klubai
Turbt ne daug kas prietaraus, jeigu pasakysiu, kad
2011-aisiais kariausias diskusijas iprovokavo Kovo
11-osios eisena, kuri Vilniuje sureng Lietuvos genoci-
do ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Riardas
ekutis. Lietuvi intelektualai, iaip jau vengiantys vieai
kritikuoti konkreius asmenis, staiga m vieningai lieti
vent pykt. Pilietins visuomens instituto direkto-
riaus, santarininko Dariaus Kuolio straipsnio Nuudyk
valstyb: Paleckio ar ekuio bdu?10 pagrindin mintis
tokia: abu radikalizmai, t. y. kairysis bolevikinis ir deiny-
sis nacionalistinis, yra vienodai alingi pilietins visuome-
ns radimuisi ir demokratins valstybs gyvavimui.
Pirmiausia noriau pabrti, kad patys radikalai, t. y.
kokia nors kratutin visuomens grup, dar nenuud n
vienos valstybs. Bdami kratutiniai, jie paprasiausiai
neturi tam reikiamo potencialo. Istorikai valstyb lun-
6 Kultros barai 2012 3
ga tada, kai jos vidurinioji klas, politinis elitas, o ypa
intelektualai, sulauo nacionalin etik (kalbu ia, ino-
ma, ne apie iorines, o tik apie vidines valstybi lugimo
prieastis). Bdai, kaip toji etika sulauoma, gali sutapti
su radikal idjomis, bet gali bti ir visai kitokie, pavyz-
diui, tokie kaip lietuvi inteligentijos elgesys XX a. 4-uoju
deimtmeiu pagal lidnai pagarsjus princip ex oriente
lux arba jos tikjimas tam tikra istorine klaida 10-ajame
deimtmetyje. Intelektualai, vedami toki ir panai siti-
kinim, gali aibikai, bent jau tikrai greiiau negu koks
Paleckis ar ekutis, nuudyti valstyb.
Kuolio tekste justi ir geroka doz lietuvi intelektua-
lams tokios bdingos arogancijos. Kaltinamasis jo rs-
tybs pirtas nuolat sukiojamas nuo runkeli prie ra-
dikal, nuo radikal prie emigrant, nuo emigrant prie
valdanij ir t. t. Vis klausiu, ar ateis kada nors diena,
kai intelektualai pagaliau ryis mesti kritikesn vilgsn
veidrod?
Jau anksiau aptariau kelet vie pasisakym, kuri
autoriai niekina lietuvi bendruomens patirtas kanias ir
auk atminim, tai irgi valstybs udymo bdas, bet
nei Kuolys, nei jo bendradarbiai niekada nereagavo n
vien i toki ipuoli.
Kai perskaiiau Kuolio ivediojimus apie valstybs
udym, man staiga paaikjo vienas dalykas, kurio anks-
iau niekaip negaljau suprasti. Antai stebjausi, kodl
prokuratr dl Algirdo Paleckio pareikimo, ne tik nieki-
nanio sausio 13-osios auk atminim, bet ir eidianio
tiek j artimuosius, tiek didij tautos dal, kreipsi ne
pilietin institucija, o TS-LKD prezidiumo narys Kstutis
Masiulis? Juk tokie teiginiai ugauna ne kokius nors siau-
rai partinius interesus, o visai bendruomenei svarbius da-
lykus. Jei biau Pilietins visuomens instituto direktor,
jausiau didiul gd, kad ne a, o btent partinis mo-
gus msi ito reikalo. Bet dabar jau aiku: Kuolys turbt
mano, kad tai, k padar Masiulis, buvo ne tikro (t. y.
ne grynai verbalinio) pilietikumo iraika, o tik dar vie-
nas nebrandaus snukiadauio raundas. (ia apeliuoju
Kuolio straipsn Lietuvi vents: kam dar snuk,
arba Apie sausio 13-os minjim.11) Bet tada kyla klau-
simas: k tokio baisaus padar Riardas ekutis, kad
kart net Kuolys, nepaisydamas taip aikiai ireikto savo
pasibjaurjimo nacionaliniais pasidauymais, neatsispy- nime, uima strategines institucij vadov pozicijas. tai
r pagundai ir atsivdjs pats vo snuk? ir turime atsakym klausim kodl ekutis? Malonu
2011 m. kovo 11-osios eisena buvo kritikuojama u bti pilietikam, kai kd nekliba.
tai, kad skandavo antisemitinius ir ksenofobinius kius. Pilietins visuomens institutas savo svetainje nuro-
Pirmj ekutis nei paneig, nei dl j atsipra. O dl do, kad antrasis jo tikslas teikti visuomenei objektyvi ir
ksenofobini tarp Kuolio ir ekuio (sitraukus ir ki- patikim su vieja politika susijusi informacij. Formu-
tiems) uvir diskusija, ar kis Lietuva lietuviams yra luot daili, bet konkrets veiksmai, kuri imamasi infor-
ksenofobinis, ar ne. Akivaizdu, kad j galima interpretuoti macijos patikimumui utikrinti, ne daug kuo skiriasi nuo
abiem reikmmis. Jeigu od lietuviai suprasime kaip bendros lietuvi intelektual praktikos. Abstrakiai kal-
taut, kaip nacij, tada Lietuva lietuviams reik Lietu- bama apie prast urnalistikos kultros lyg, uuot var-
va Lietuvos monms, jos pilieiams (tautai) ir ia ne- dijus, kaip prasta Vakar valstybse, konkreius asmenis,
bus jokios ksenofobijos. Jeigu lietuvius suprasime kaip kuri rainiai ir tezs neatitinka siningos iniasklaidos
tautyb, kaip etnin darin, kurio vertybs sudaro nacijos standart. Apibendrinta kritika ne tik kad nieko neduoda,
pagrind, tada tas pats kis reik Lietuva etniniams ji yra net kenksmingesn u kritikos stok, nes leidia isi-
lietuviams, vadinasi, bus ksenofobinis ir diskriminuojan- sukti tiems, kurie jos nusipelno (juk ie visada gali sakyti,
tis. Taiau net tuo atveju, jeigu, kaip teigia ekutis, kis es kritikuojamas kakas kitas), o kartu eidia ir emina
buvo skanduojamas, suteikiant jam pirmj reikm, vis siningus, profesionalius urnalistus.
tiek jis yra dviprasmikas, o dviprasmybi tokiais jautriais Kalbant apie pilietin vietim apskritai, dert priminti
klausimais btina vengti, nes jos eidia kitas lietuvi tau- dar vien idj, kurios per pastaruosius deimt met libe-
t sudaranias tautybes. Taigi ekutis buvo kritikuojamas ralioji inteligentija laikosi sikibusi tiesiog aklai: es reikia
i esms teisingai. Neteisingas tik tos kritikos mastas. Kad ugdyti kritikai mstant, o ne patriotik mog. Neturiu
lietuvi bendruomen byra, kad j apmusi gili dvasin po ranka tinkamos citatos, bet manau, kad i mintis yra
kriz, konstatuota jau prie ger deimtmet, t. y. kur kas visiems pakankamai gerai inoma, beje, idstyta ir ne
anksiau, negu buvo surengta i eisena. Tad i ekuio vieno Kultros bar autoriaus. Ji taip maai reflektuojama
daryti atpirkimo o yra pigus intelektual triukas, ku- ir taip danai zulinama, kad jau tapo beveik dogma, to-
riuo, matyt, siekiama palengvinti savo pai kalt ar bent dl nekeliamas n vienas i dviej esmini su tuo susijusi
nuraminti sin. Lietuv nukamavo ir iki iol kamuoja klausim. Pirma, ar nra taip, kad ugdant btent patriotus,
ne lietuvi nacionalizmas, o rus ir lietuvi bolevizmo iugdomas kritikas mstymas? Juk sovietmeiu ypa kri-
padariniai, vienas i kuri ypa skaudus alies intelek- tikai mst kaip tik tie, kurie buvo nusiteik patriotikai.
tualai yra prarad elementariausius moralinius instink- Antra, ar ugdant kritikai mstanius asmenis tikrai iug-
tus. Kita vertus, reikt atsivelgti, kad deinysis lietuvi domi pilieiai, lojals savo bendruomenei? Galima kriti-
radikalizmas n i tolo nelygintinas su Vakar neonaci kai mstyti ir bti gerai informuotam, bet nejausti nei mei-
veiksmais. Pavyzdiui, vokiei neonaciai nuud ne vie- ls, nei lojalumo jokiai bendruomenei. Remiantis menkai
n jiems skersai kelio stojus mog, jie terorizuoja itisus apmstyta kritiko mstymo kaip panacjos dogma, buvo
kaimus, kuri apginti nesugeba net policija, be to, jie turi visikai atsisakyta patriotinio ugdymo, es i idja anach-
savo partij, kuriai kartais pavyksta perengti regionins ronistin. Net nebandyta isiaikinti, k tas patriotinis
savivaldos rinkim kartel, nors nacizmas ypa kraupi ugdymas apskritai galt reikti, ar tikrai jis taip smarkiai
dar tokios nesenos vokiei praeities grimasa. skiriasi nuo pilietinio gal ia ginijamasi tik dl odi?
Kas seka archyvin ir publicistin ekuio veikl, tas Nepasidomta, kokias patriotinio ugdymo formas taiko
ino, kad jo tekstai yra labai neparanks asmenims, su- kitos valstybs. Reformos rezultatai akivaizds: patrio-
sijusiems su sovietiniu valdymo aparatu, o nemaa dalis tikai ir pilietikai nusiteikusi esama nedaug, savaime i
toki valdinink yra sitvirtin Lietuvos vieajame gyve- niekur j neatsiranda, nes i prigimties niekas nra nei

Kultros barai 2012 3 7

patriotas, nei pilietis tai iugdoma arba ne. Akis bado ir
kita bda kritikai mstanij pertekliumi taip pat ne-
galtume pasigirti. Tad kur ia buvo padaryta klaida?
Kai kalbame apie tai, kas skatina visuomen elgtis pilie-
tikai, kas ugdo pilietin jos smoningum, dert atkreipti
dmes, kad t daro ne institutai, o pilietikas elgesys. Kitaip
tariant, veiksmai, kai individas, atsivelgdamas susiklos-
iusi konkrei situacij, tinkamai ir teisingai elgiasi savo
bendruomens atvilgiu. Kartais tokie poelgiai lemia, kad
visuomen tampa pilietika tiesiog per vien nakt. Pavyz-
diui, taip vyko Tunise 2010 m., kai darovi prekeivis
Mohamedas Bouazizis susidegino protestuodamas prie
policininks jam suduot antaus, nuo to prasidjo arab
pavasaris. Tarp garsij pilietik poelgi galima paminti
siuvjos Rosos Parks atsisakym uleisti viet autobuse bal-
taodiui tai buvo amerikiei pilietinio pasiprieinimo ra-
sinei segregacijai pradia. Pilietikai pasielg rus teisinin-
kas Stanislavas Markelovas, teismo salje protestavs prie
amnestij enijos smurtautojui Budanovui, nors inojo,
kuo rizikuoja, ir buvo nuudytas vos po keleto valand.
Lietuviai turi sav heroj, kuri poelgiai tapo kelro-
diais, kvepianiais pavyzdiais. Tarp j ginkluoto pa-
siprieinimo dalyviai, lietuviai, gelbj ydus, disidentai,
Romas Kalanta, televizijos bokto gynjai ir daugelis kit.
inoma, demokratinje alyje laisvs slygomis pi-
lietiki poelgiai bna gerokai nuosaikesni, nes nereikia
balansuoti ant gyvybs ir mirties slenksio, bet jie yra ne
maiau svarbs. Pilietiku poelgiu gali tapti itartas arba
paraytas odis. Pilietikai elgiasi visi, kurie ieko tiesos,
protestuoja prie valdinink savival, teisj atsainum,
kurie saugo lietuvyb, kultros paveld Toki moni
daug, jie nesiveria tribnas ir ekranus, kaip kvepiantis
pavyzdys galbt yra inomi tik savo artimiesiems ir drau-
gams. Tie garbingi pilieiai, kuri Lietuvoje, laimei, dar
yra, prat visada elgtis dorai, tinkamai, garbingai, nors
nepamokslauja apie pilietikum i sakykl. Esu tikra,
kad pilietin bendruomens mstym stiprina btent to-
kie poelgiai, tampantys pavyzdiniais, nesvarbu, ar jie vie-
i, ar privats, ar juos atliko pavienis asmuo ar tam tikra
institucija. Pilietins visuomens institutas irgi bus tik tiek
pajgus ugdyti pilietikum, kiek jame dirbantys mons
elgsis pilietikai.
8 Kultros barai 2012 3
Anaiptol nenoriu pasakyti, kad is institutas yra nie-
kam tiks. Tam tikra institucin ar neinstitucin veikla vi-
sai neprivalo bti nukreipta pilietins smons ugdym,
kad bt laikoma vertinga. Antai Santaros-viesos indlis
lituanistik ir kultr yra didiulis ir nenuginijamas, ne-
paisant mano idstyt abejoni dl ios federacijos lyde-
ri pilietins ir politins laikysenos. Gali bti, kad Pilieti-
ns visuomens institutas renka ir analizuoja informacij,
o tai atne didiul visokeriop naud. A viso labo klau-
siu, kodl Darius Kuolys su savo vadovaujamu institutu
nevykdo to, k vadina pagrindiniu veiklos tikslu, t. y. ne-
stiprina pilietins visuomens? Todl instituto pavadini-
mas klaidina, jam labiau tikt vadintis grabylysts meno
akademija. Apibdinti tokiems ir juos panaiems kvazi-
pilietiniams sambriams labiausiai tikt Arvydo liogerio
odiai apsilanks Santaros-viesos suvaiavimuose, filo-
sofas sak: mons buriasi pagal pomgius, pavyzdiui,
konjako mgj klubus arba automobilinink draugijas,
o Santara-viesa suburia tuos, kurie mgsta kalb vaies
su diazo ir vyno pasmaguriavimais.12
Visoms vakarietikoms kultroms bdinga, kad am-
bicingi vyrai lankosi elito klubuose, kur prie stikliuko ir
cigaro umezgamos naudingos paintys, uodiami nau-
ji vjai valdios padangje, nulifuojamos naujos ideolo-
gijos, aptariama karjeros perspektyva. tokius pobvius
jau Atn aristokrat eimos sisdavo savo snus, kad i
vyresnij populist ie pasimokyt politikos meno,
tada gals grakiai arstyti skambias svokas, net ir ne-
suprasdami tikrojo j turinio, neapmstydami esms, juk
utenka vien patikti liaudiai. Kas nort pasigilinti i
sen Vakar civilizacijos tradicij, silau atsiversti Platono
Puot filosofas atskleidia, koks buvo toki susibrim
tikslas ir kaip kritikai juos vertino Sokratas. Intelektual
pobvis drauge su takingais Atn politikais Platonui yra
tik fonas, padedantis geriau atskleisti Sokrat pilietik
mog nepilietikoje draugijoje.
Ko maa alis galt pasimokyti i kitos, dar maesns
Islandijos usienio reikal ministras ssuras
Skarphinssonas, 2011 m. vasario mnes grs i Vil-
niaus, kur kartu su Lietuvos usienio reikal ministru
Audroniu Aubaliu atideng padkos jo aliai lent, di-
diausio tirao dienratyje paskelb straipsn, pavadint
Lietuva ir Islandijos pripainimas.13 Poetikas, jausmin-
gas, iltas, tiesus ir vizionierikas tekstas labai skyrsi nuo
politikams prast raini. Autorius detaliai apra tos die-
nos nuotaik, mintimis danai grdamas praeit kaip
Lietuva prie gerus dvideimt met sutrauk Hitlerio ir
Stalino sandrio grandines ir kaip Althingi (Islandijos par-
lamentas) apsisprend paremti Lietuvos nepriklausomyb.
Skarphinssonas tiksliai rekonstruoja vykius:
1990 m. Vytautas Landsbergis atvyko Islandij, ie-
kodamas Vakar diplomatins paramos atkurtai Lietu-
vos valstybei. O alt 1991-j sausio nakt, tankams
riedant per Vilni, AT pirmininkas paskambino Jnui
Baldvinui Hanibalssonui, paaikino padt ir pasak:
jeigu Islandijos noras padti Lietuvai nra tik odiai,
tada bt geriausia, kad usienio reikal ministras pats
atvykt Lietuv. Kit savait Hanibalssonas apsilan-
k Baltijos valstybse, kalbdamas j parlamentuose ir
per mitingus, paadjo, kad Islandija jas pripains. Da-
bartinis usienio reikal ministras Skarphinssonas
rao, kad tai buvo absoliuiai teisingas, bet sudtingas
ingsnis: irint atgal istorij, gali pasirodyti, kad
Islandijos sprendimas savaime suprantamas. Bet jis toks
nebuvo. Jis reikalavo politins drsos, gebjimo pama-
tuotai mstyti ne tik apie Lietuvos, bet ir apie Islandijos
ateit. Skarphinssonas primena sudting to meto
situacij pasaulyje, svarbias island verslo derybas su
Soviet Sjunga, gana netvirt Gorbaiovo padt Rusi-
joje ir daro ivad, kad paversti Islandij Lietuvos teisi
gynimo ledlauiu Hanibalssonas ryosi, vedamas il-
tos irdies, susiklosius altai situacijai.
Apras valandas, praleistas su Landsbergiu po pa-
dkos lentos atidengimo, pabria, su kokiu dkingumu
is lietuvi politikas prisimena ne tik Hanibalsson, bet ir
buvus Islandijos ministr pirminink Steingrmur Her-
mansson, island baltist Jrundur Hilmarsson, anuo-
met patarinjus abiem politikams. Pamini, kad Lietuvos
Seime kabo rmintas Hanibalssono portretas ir vasario
11 d. Althingi priimta Lietuvos pripainimo deklaracija:
Kartu su atminimo lenta ir Hanibalssono portretu, Lietu-
va laiko rminusi savo irdyje ir Islandij.
Kultros barai 2012 3
Straipsnio autorius sitikins: Hanibalssonas atliko mi-
sij, kuri btina pltoti. Pasaulyje yra daug bendruome-
ni, kuri kelias nepriklausomyb panaus kaip Baltijos
ali, nes yra taps korta dideli valstybi rankose. Minis-
tras primena, kad islandai pirmieji apsisprend paremti ir
kroat nepriklausomyb, o dabar atjo laikas padti pales-
tinieiams. Straipsnis baigiamas odiais: Maos tautos
turi skubti viena kitai pagalb, kai jos prireikia.
Kad dabartinio Islandijos usienio reikal ministro,
kaip ir jo pirmtako, odiai nesiskiria nuo darb, paaik-
jo gana greitai. Kai 2011 m. rugsjo 23 d. Palestinos pre-
zidentas teik praym Jungtinms Tautoms priimti al
i organizacij, Skarphinssonas, sakydamas kalb JT
posdyje, pabr: Islandija remia palestiniei siekius ir
yra tvirtai nusprendusi pripainti Palestin. Pasak jo, ne-
remti Palestinos nepriklausomybs bt nelogika, jeigu
Vakar valstybs teigia remianios demokratinius proce-
sus arab alyse.14
Palestinos naryst JT ir jos nepriklausomyb remia ne
vien politikai, i idj aktyviai palaiko didioji island
inteligentijos dalis, nepaisant skirting kart, profesij
ir politini pair. Taikos universiteto prie JT student
Elva Bjrk Barkardttir primena Jungtini Taut kalt
dl palestiniei tragedijos, nes smurtas, kur jie kenia,
yra tiesiogin neapgalvot ios organizacijos sprendi-
m 1947 m. pasekm, todl JT privalo istorin skriau-
d atitaisyti.15 Gydytojas Sveinnas Rnaras Haukssonas
straipsnyje Pripainkime Palestin tutuojau16 pri-
mena tos alies kani istorij, klausdamas, ar dar ilgai
pasaulis abejingai stebs, kaip viena tauta nedraudia-
mai smurtauja prie kit. Island politikos apvalginin-
k Steinunn Stefnsdttir, atsakydama proizraelik
jg pareikimus, es Palestina, prie tapdama JT nare,
pirmiausia turt ssti prie deryb su Izraeliu stalo,
klausia, ar manoma, kad dvi alys apskritai susitart,
jeigu jos priklauso skirtingoms lygoms? Viena yra JT
nar, o kita ne, viena priskirtina prie stipriausiai kari-
niu atvilgiu pasirengusi ali, o kita iuo atvilgiu yra
visikai bejg. Stefnsdttir pabria: Palestinos pra-
ym dl narysts JT btina patenkinti pirmiausia tam,
kad derybos tapt manomos, o taip atsitiks tik tada, kai
abi alys stovs ant to paties laiptelio.17
9
 Islandijoje vienas i nedaugelio pasisakiusi prie Pa- Nepriklausomybs akto signatar, europarlamentar
lestinos pripainim buvo konservatori pirmininkas Laima Andrikien, kalbdama apie Vidurio Ryt taikos
Bjarnis Benediktssonas. takingiausias Islandijos dien- proces (madaug tuo metu, kai Palestina teik savo pra-
ratis Morgunblai, nepaisant to, kad yra deiniosios pa- ym JT), pasak: Optimalus sprendimas dl dviej vals-
kraipos, ispausdino buvusio io dienraio redaktoriaus tybi krimo remiantis 1967 m. sienomis gali bti pasiek-
Styrmiro Gunnarssono straipsn Islandija privalo pripa- tas tik deryb keliu. Pabriu, deryb keliu, o ne priimant
inti Palestinos valstyb ir visik jos nepriklausomyb.18 sprendim vienaalikai. iandien nemaa dalis mano ko-
Kritikuodamas Benediktssono argument, neva Islandija leg paminjo i formul, ir a visikai su ja sutinku.19
turt susilaikyti todl, kad Palestinos neremia Europos od formul europarlamentar parinko labai tiksliai.
Sjunga, visuotinai inomas island intelektualas prime- Tokios formuls yra kalbos figros, skirtos mstymo va-
na: Islandija yra laisva alis ir neprivalo paisyti ES nuro- kuumui upildyti ir paslpti apgailtin fakt, kad politikai
dym. Anot Gunarssono, tikroji prieastis, kodl priei- nesivadovauja vertybmis, jie elgiasi arba konformistikai,
namasi teistiems palestiniei siekiams, yra JAV pozicija, arba tiesiog tarnauja tam tikrai galios grupuotei. Tuo itos
formuojama taking proizraelik lobist, kurie remiasi formuls i esms ir skiriasi nuo mogikosios pozici-
pinigais, o ne natraliu rinkj skaiiumi, nes juos palai- jos, kuri visada grindiama vertybiniais argumentais, t
kani Jungtinse Valstijose yra vos 3 proc. Bdama laisva rodo ir ia pacituoti Islandijos intelektual odiai. Kad
nuo tokio finansinio spaudimo, Islandija, Gunnarssono Andrikiens poiris tikrai yra tik formul, atskleidia
sitikinimu, privalo remti tuos, kurie neturi jokio unuga- absurdikos toki teigini prielaidos. Jeigu klausim Ko-
rio, taigi ir Palestin, kaip kadaise parm Baltijos alis. dl Palestina negali tapti JT nare? atsakoma: Todl, kad
Tiek daug citat ia pariau, kad parodyiau, koks skir- Palestina gals tapti valstybe tik eidama dviali deryb
tingas moralinis ir intelektualinis klimatas vyrauja alyje, su Izraeliu keliu, vadinasi, viena alis, kol ji nra ispren-
kuri deimt kart maesn u Lietuv, atitinkamai maiau dusi sien ir kit klausim su savo kaimyne, nieku gyvu
ji turi ir intelektual, be to, geografikai yra kur kas ato- negali nei tapti JT nare, nei bti pripainta de jure, nors toji
kiau nuo Artimj Ryt ir, atrodyt, jai daug lengviau nei jos kaimyn jau seniai stojusi JT ir yra teisinta. Argi ne
Lietuvai pamirti, koks gyvybikai svarbus gali bti kitos abiem kaimynms turt galioti ta pati taisykl? Kad tai, k
maos alies palaikymas. Islandijos intelektualai vadina nugirdo ir pasiiupo Andrikien, yra viso labo tuiavidur
daiktus tikraisiais vardais ir nuoirdiai palaiko okupuo- formul, rodo ir j gromuluojani Vakar politik ne-
t krat, o Lietuvoje tvyro kone totalus abejingumas. ia sugebjimas riliai atsakyti elementar klausim, danai
tema pas mus apskritai nebuvo vieai kalbama iki tol, kol keliam urnalist: kaipgi atsisakymas priimti Palestin
po balsavimo UNESCO visiems tapo aiku, kokiai gdin- JT paskatins derybas? Labiausiai priblokia, kad tokiomis
gai maumai priklauso Lietuva, umusi bailij pozicij. formulmis remiasi ir Andrikien, dar visai neseniai pati
Intelektual altum kiek itirpd tik Ramno Bogdano, buvusi viena i t, kuriems teko klausytis analogik aiki-
Landsbergio patarjo 1990 m., angauotas poiris. nim ir elgtis, nepaisant j. Juk pagal toki pai formul
Island apsisprendimui dl Palestinos nepriklausomy- galingos Europos alys atmet praym pripainti atkurt
bs didel tak padar 1991-j patirtis. Tai akcentuota ir Lietuvos valstyb, nes nenorjo pyktis su Maskva, todl
istoriniame posdyje 2011 m. lapkriio 29 d., kai Islandija rodinjo, atseit nepriklausomyb galt bti pripainta,
pripaino Palestinos nepriklausomyb, tapdama pirmja bet tik dvialse Lietuvos derybose su Soviet Sjunga.
Vakar valstybe, kuri ryosi tokiam ingsniui, prisidda- Lietuvi elito amnezija, matyt, i tikrj greitai progre-
ma prie kit 130 ali, t padariusi jau anksiau. Deja, suoja, jeigu net signatarai jau nebepamena, kas vyko prie
lietuvi inteligentijos sin, nepaisant 1991-j patirties, 20 met.
n nekrusteljo. Ar dar neatjo laikas paklausti, kas gi su Island atmintis geresn. Hanibalssonas ne tik bria
mumis visais atsitiko? paraleles tarp buvusios lietuvi ir iandienins palestinie-

10 Kultros barai 2012 3

i situacijos, bet ir idsto faktus, kurie paaikina, kad
remti palestinieius veria elementarios mogaus ir taut
teiss. Pasak jo, visikai neadekvatu manyti, es tie, kurie
nepalaiko Palestinos nepriklausomybs, uima proizrae-
lik pozicij, nes btent sionist ekstremistai, sitvirtin
Izraelio valdioje ir darantys tak JAV administracijai,
savo trumparegikumu kelia grsm alies saugumui,
ypa turint omenyje arab pavasar.20 Hanibalssonas ar-
gumentuotai aikina, kad JAV ir Izraelio valdia nebesu-
geba blaiviai mstyti Palestinos klausimu, todl kitos alys
turt padti, o ne slptis galingj elyje ir pataikauti rie Wieczorek-Zeul aikina, kad Vokietija privalo pasisa-
ten sivyravusi sionist radikal skoniui, kaip pasielg
Lietuva per UNESCO balsavim. Kitaip tariant, tie, kurie
iandien atmeta Palestinos praym, elgiasi amoraliai ne
tik palestiniei, bet i esms ir yd atvilgiu. Atmes-
ti palestiniei praym kaip antiizraelik yra madaug
tas pats, kaip spaudim Aliaksandrui Lukaenkai vadinti
antibaltarusiku. T turt ypa gerai suprasti Santaros-
viesos veikjai, tokie kaip Gintautas Maeikis ir Leonidas
Donskis, kurie vieai piktinasi, es Lietuvos valdia nepa-
deda Baltarusijos monms, nes nepakankamai spaudia
Lukaenk.
Nors Andrikiens, kaip Nepriklausomybs Akto si-
gnatars, laikysena kompromituoja moralin Lietuvos
veid, ji bent jau atitinka Vakar deiniosioms parti-
joms bding bendr krypt daugelis i j visai nere-
mia palestiniei nepriklausomybs siekio arba remia
j daug silpniau negu kairiosios partijos ar liberalai
(nors ir tarp deinij esama asmen, kurie iuo klau-
simu nesilaiko partins linijos).
Kaip drastikai Lietuva skiriasi nuo Vakar valstybi,
rodo kairij ir liberalij partij, kurias kartai palaiko
ios pakraipos inteligentai, elgesys. Kairysis ir liberalusis
Vakar valstybi elitas jau kelet deimtmei nuosekliai
ragina pripainti Palestin ir aktyviai tiek protestais, tiek
vieais pasisakymais smerkia Izraelio agresij, okupa-
cijos brutalum. Tai bdinga net Vokietijai, kuri, perse-
kiojama holokausto elio, linkusi i principo susilaikyti
nuo Izraelio kritikos. Vis dlto pastaraisiais metais kairysis
Vokietijos elitas partinis ir nepartinis reik ypa au-
dring pasipiktinim dl Izraelio ipuoli. Tokius veiks-
mus kaip Piet Libano bombardavimas 2006 m. vokiei
Kultros barai 2012 3
kairieji vieningai pasmerk. Protestais kairioji ir liberalioji
Vakar spauda mirgjo 2010 m., kai Izraelio kariuomen
upuol laiv, gabenant humanitarin pagalb palestinie-
iams, ir nuud devynis Turkijos mogaus teisi aktyvis-
tus. vedijos uosto darbinink profsjunga, smerkdama
agresijos akt, vis savait boikotavo Izraelio laivus.
Norvegijoje Utoya sal susirinks kairysis norveg
jaunimas (dien prie Breiviko surengtas udynes) irgi
reikalavo boikotuoti Izrael. iandien jau net vokiei
socialdemokrat partijos nar, buvusi ministr Heidema-
kyti u Palestinos primim JT, nes tai, anot jos, pasku-
tinis ansas Artimj Ryt konflikt isprsti taikiai. ia
dert pridurti, kad vokiei socialdemokratai yra centro
kairioji partija. Radikalesni kairieji (Die Linke) utaria pa-
lestinieius kur kas aktyviau ir daniau.
O k tuo metu veik kairioji ir liberalioji lietuvi in-
teligentija? K veik profsjungos ir socialdemokratai?
K veik jaunesniosios kartos kairieji, ididiai pasiri
palestiniei skarel vakarietik kairij simbol?
K veik tie skardiabalsiai santarininkai, kurie taip pri-
mygtinai reikalauja, kad Lietuvos valdia bt grietes-
n Lukaenkai, staiga, matyt, vyko kain koks stebu-
klingas atsivertimas ir jie prisimin, jog Vakar liberalai
nesitaiksto su represyvi reim vykdytojais ir kolabo-
rantais? Filosofas Gintautas Maeikis prezidents Da-
lios Grybauskaits vizit Baltarusijoje pavadino beveik
atviru Lukaenkos palaikymu ir pabr, es j priblo-
k visuomen, kuri nemat tame jokios problemos.21 Ar
Maeikis ino, kiek kart Lietuvos politikai jau lanksi
Izraelyje alyje, kuri smerkiama u ypa sistemikus ir
iurkius mogaus teisi paeidimus? (Beje, pripain-
tos mogaus teisi organizacijos, tokios kaip Amnesty
International, reguliariai skelbia metines apvalgas apie
mogaus teisi situacij vairiose valstybse ir priekai-
t Izraeliui sraas paprastai bna gerokai ilgesnis nei
sraas t mogaus teisi paeidim, kurie fiksuojami
Baltarusijoje.) Bet anei vienas santarininkas dl to nra
n pypteljs. Lietuvi liberalioji ir kairioji inteligenti-
ja elgiasi taip, tarsi visai nebt jokios Palestinos, o jos
mons nepatirt nei represij, nei kruvinos neteisybs.
Jeigu menininkas Jonas Mekas nebt vieai pasaks,
11
kad jam gda dl Lietuvos laikysenos UNESCO balsavi-
me, atrodyt, gal liberalioji lietuvi inteligentija jau visai
praradusi sin.
Vienintelis kairij judjimas, kuris bent programin-
se savo nuostatose usimin apie musulmon teises, yra
Naujoji kair, ypa danai pabrianti, kad puosels va-
karietikas kairij idjas. Taiau per penkerius savo eg-
zistavimo metus n vienas NK 95 narys taip ir nepravr
burnos, kad utart palestinieius. Kodl? Atsakymas la-
bai paprastas: todl, kad liberalusis Leonidas Donskis u-
draud jiems t daryti. judjim igyrs kaip labiausiai
vert intelektualinio gyvenimo reikin, jis ragino neper-
imti nekritikai viso to, kas sklinda i kairij Vakar,
ypa toki nuspjam politini klii kaip antiamerika- tam tikros ribos t. y. tol, kol tie idealai ima kirstis su galin-
nizmas ar antiizraelika laikysena.22
Vulgo: daryk su Lietuva k tik nori, bet nedrsk liesti
Izraelio! NK 95 lyderis filosofas Andrius Bielskis i uuo-
min, atrodo, gerai suprato, nes atsak j pabrdamas,
es tikrai neketina perimti visko, kas sklinda i Vakar,
o tai, kad Naujosios Kairs intelektualai yra kritiki JAV
ar Izraelio usienio politikos atvilgiu, visikai nereikia nei
antiamerikonizmo, nei juo labiau antiizraelikos laikyse-
nos.23 Bielskio argumentas, kad kritika Izraelio usienio
politikos atvilgiu anaiptol nereikia antiizraelikumo,
yra absoliuiai korektikas: klijuoti antiizraelikumo arba
antisemitizmo etiket visiems tiems, kurie smerkia Izra-
elio agresij prie palestinieius, tai itin banali sionist
argumentacijos kli, kuria paprastai bandoma uiaup-
ti burnas kitaip mstantiems. Primityvia klie t vadina
dauguma visuotinai gerbiam Vakar intelektual, tarp
j ir nemaai yd. Taiau, kad ir kokia korektika bt
Bielskio laikysena, aiku viena: po Donskio pamokym
n vienas NK 95 narys nedrso pareikti net menkiausio
kritikumo Izraelio usienio politikos atvilgiu. Akivaiz-
du, kad spjamasis Donskio pirtas be vargo sutramd
kritikai mstanius Lietuvos kairuolius.
i skyri baigiau rayti 2011 m. gruodio 2 d. kelios
dienos po to, kai Islandija pripaino Palestinos nepriklau-
somyb, ir t dien, kai Lietuvos Seimas pagaliau registra-
vo silym pripainti Palestinos valstyb. Tai buvo pirmas
Lietuvos ingsnis ia linkme, bet j iprovokavo ne vidi-
ns diskusijos ir moralinis brandumas, o vis labiau kin-
12
tanti tarptautin situacija, deginantis gdos jausmas ir vis
stiprjanti izoliacija. Taigi, is faktas n kiek nesusilpnina
kritikos lietuvi intelektualai velkasi politikams i pas-
kos, uuot buv moralinis politik vedlys.
Bda ne tik ta, kad neturime vakarietikai mstani
kairiosios ir liberaliosios pakraipos intelektual, jau nekal-
bant apie vakarietiko tipo kairisias ir liberalisias partijas,
nors kairij ir liberal sambri, net partij Lietuvoje yra
daugiau nei normalus Vakar Europos ali vidurkis. Bda
ne tik ta, kad tarp TS-LKD politinio aktyvo esama asmen,
kurie kakodl orientuojasi paias blogiausias vakarieti-
k deinij tradicijas. Bda net ir ne tik ta, kad lietuvi in-
telektualai savo pasirinktiems idealams bna itikimi tik iki
gj interesais ir darosi nepatogs. Pagrindin bda ta, kad
labai didel inteligentijos dalis nuo pat nepriklausomybs
atkrimo gyvena taip, tarsi neegzistuot jokie moraliniai
principai, reguliuojantys bendruomens gyvensen. Jeigu
alies viduje elitas nepaiso elementarios etikos, naivu tik-
tis, kad jis elgsis teisingai ir kit bendruomeni atvilgiu.
Vedama nuoirdaus smalsumo, noriau paklausti: negi
lietuvi elitui neatrodo (net ne i vertybini ir moralini, o
i grynai pragmatini pozicij), kad lygiuodamasis libera-
liuosius Vakar, pavyzdiui, island intelektualus, gal gale
jis ilot daugiau, negu nuolat vilgiodamas Donsk,
Katz, Vinokur ar Zurof?
Palyginkime: Zygmuntas Baumanas interviu, kur i-
spausdino lenk savaitratis Polityka (2011-08-16), ap-
tardamas Izraelyje didjani netolerancij, militarizm,
religin ir etnin fundamentalizm, grietai kritikuoja
sionistin visuomens elit. Pasak sociologo, agresyvi ir
beatodairika Izraelio politika cinikai manipuliuoja ho-
lokausto atminimu, kad pateisint dabartines savo nuo-
dmes, ir tai pomirtinis Hitlerio triumfas,24 nes ydai
suprieinami su visu pasauliu, ukertamas kelias taikiam
j sugyvenimui su kitomis bendruomenmis. Baumanas
pabria: okiruojamai skaudu, kad oa misij iduoda
btent tie, kurie apsim rpintis yd likimu. Deram
pagarb holokausto aukoms ireikia tik tie, kurie bando
ukirsti keli bet kokioms udynms. Holokausto auk
kanios bus tinkamai pagerbtos tik tada, kai jokia tauta
daugiau niekada nebus pasmerkta patirti to, k ikentjo
Kultros barai 2012 3
ydai. velgiant i sociologo nubrtos perspektyvos, ti-
krj pagarb holokausto aukoms ireikime ujausdami
kenianius palestinieius ir nesitaikstydami su Izraelio
nusikaltimais, nes, prisiminkime, holokaustas irgi prasi-
djo nuo diskriminacijos ir get.
Lietuvoje nemaai kalbama apie holokausto auk atmi-
nim, taiau jo prasminimas suprantamas ne giliai bau-
manikai, bet siaurai ir primityviai, ia tema daniausiai
tiesiog saldialieuvaujama. Lietuvi intelektualai neu-
m etikos pozicijos ne tik sovietinio smurto auk ir lie-
tuvi rezistencijos* atvilgiu, bet nesuvokia ir holokausto
auk atminimo tikrosios prasms. Tuo ms alies libera-
lusis elitas taip pat drastikai skiriasi nuo Vakar liberalio-
sios pakraipos intelektual tiek yd, tiek ir ne yd.
Esu tikra, kad dar sulauksiu dienos, kai palestinieiai
turs laisv ir pripaint valstyb. Tada, vaikiodama
Ramalos gatvelmis, tikriausiai rasiu atminimo lent su
padka Islandijai. Galt ten kabti padkos lentel ir Lie-
tuvai. Grynai hipotetikai, inoma. Nes tik i tikrj laisvi
mons gali priimti sprendimus, pagrstus teisingumu. Ir
tik paisydama teisingumo bendruomen turi ans kada
nors tikrai isilaisvinti.
Tsinys kitame numeryje
* domu, kad net kai kurie semiotikai jau nestengia rezistent atskirti nuo disi-
dent. Antai Kstutis Nastopka, sugdins, es net prie por deimtmei 17 Lgmark a sitja vi sama bor, Frttablai, 2011-09-27, p. 12.
rayt tekst, kaip rodo Kultros bar publikacija, jaunoji karta visikai nemoka
skaityti, aikina: Antinacin rezistencija peraugo antisovietin rezistencij,
kurioje Greimas vliau dalyvavo jau i anapus sienos. Galima prisiminti ir San-
tar-vies, jaunesn kart, brendusi ieivijoje, kaip ir Greimas, turjusi vaka-
rietik situacijos vizij. Nuosekliai dstant ieivijos eelonus, reikia paminti
vliau emigravusius sovietinio elito augintinius tarybinio himno autoriaus
sn Tom Venclov ir Sniekaus augintin Aleksandr trom... Apibdinant
juos pagal klasikin kilm, pamirtamas j apsisprendimo ingsnis jie juk
tapo rezistentais! (Intelektual vaidmuo atkuriant Lietuvos valstyb, Literatra
ir menas, 2012-03-09, nr. 3370). K jau ia bepridursi! Red.
1 Lina igelyt, Paminklai: Lietuvoje dabartis tapo spiritizmo seansu, www.delfi.lt,
2011-08-10.
2 Nida Vasiliauskait, Apie alij tilt, raktis vairiose vietose ir propagandines
Kultros barai 2012 3
klies (atsakymas V. Lauiui), 2010-11-22, www.delfi.lt; Nida Vasiliauskait, Kodl
mums nieko neatsitiko, 2010-07-26, www.delfi.lt.
3 Valdemaras Kukulas, Pagaliau isiaikinkim savo tautyb, www.delfi.lt,
2011-03-24.
4 arnas Liekis, Etnonacionalistinis fundamentalizmas kelia pavoj Lietuvai,
www.delfi.lt, 2011-01-24.
5 Egl Samokait, E. Aleksandraviius: ateities lietuviai Palangos juzs, diaspo-
ros tauta ar tkstantmets valstybs pilieiai, www.delfi.lt, 2010-07-05.
6 Egl Samokait, . Liekis: Lietuvoje ivejo tautos ir valstybs atskyrimas,
www.delfi.lt, 2011-11-17.
7 Ten pat.
8 Ipstos kritikos pritvinks straipsnis ia tema yra, pvz., Rolando Mikulsko Kaip
lituanistai sunaikino kalbos moksl Lietuvi kalbos institute, www.lrytas.lt,
2011-04-20.
9 Tomas Kavaliauskas, Nepriklausomj kelias etnokosmopolitizmo link, Kult-
ros barai, 2011, nr. 2, p. 3.
10 Darius Kuolys, Nuudyk valstyb: Paleckio ar ekuio bdu? www.delfi.lt, 2011-
03-25.
11 Darius Kuolys, Lietuvi vents: kam dar snuk, arba Apie sausio 13-os min-
jim, www.delfi.lt, 2011-01-22.
12 Vaida Milkova, Santara-viesa kaip konjako klubas, www.kaunodiena.lt, 2009-
06-28.
13 Lithen og viurkenning slands, Frttablai, 2011-02-19, p. 28.
14 Frttablai, 2011-09-27, p. 1.
15 Umskn Palestnumanna um aild a Sameinuu junum, Frttablai,
2011-09-20, p. 14.
16 Viurkennum Palestnu strax, Frttablai, 2011-09-22, p. 22.
18 sland a viurkenna fullveldi of sjlfsti Palestnu, Morgunblai,
2011-10-02, p. 30.
19 Laimos Andrikiens Naujienlaikis nr. 9, 2011-09-25.
20 J. B. Hannibalssonas: Islandijos palaikyta Lietuva turt suprasti Palestin, www.
delfi.lt, 2011-11-10.
21 Gintautas Maeikis: revoliucija Minske prielaida prabusti pilietinei savimonei
Lietuvoje. www.delfi.lt, 2011-07-03.
22 Leonidas Donskis: Naujoji Lietuvos kair, www.bernardinai.lt, 2007-05-02.
23 Andrius Bielskis, Naujosios kairs komentatoriams ir kritikams, www.delfi.lt,
2007-05-03.
24 Gaszenie poaru benzyn, Rozmowa Artura Domosawskiego z prof. Zy-
gmuntem Baumanem, Prof. Zygmunt Bauman o bezecnoci polityki Iz-
raela wobec Palestyny i demokratycznej zgodzie na zamordyzm, www.
polityka.pl, 2011-08-16.
13
motais, kad Kubilius taip vargsta su koaliciniais vora-
tinkliais, juk visi matome: griaudja ne i auktybi, o
i Daukanto aikts iebia aibai su perknais. Tai negi
dangui gali rpti kakokie kikio kopstai?
Atsipeikkite, bsimieji gerbiamieji rinkjai, ud- editorial address:
jau kiekvienam po alt psl ir iraiau po doz politinio
afrodiziako, bet laiku susigriebiau, kad reikia ne didinti,
o mainti i suklaidint provincial politin potrauk.
Todl daviau po kau upiltins su gyvatmis ir skor-
pionais (konfiskuotu kroviniu dosniai pasidalijo kai kurie
asmenys (pavards FNTT yra inomos), kad nemokamai
suinot savo lemt per bsim politin pilnat). Egl WITTIG-MARCINKEVIIT. The Ruins of National Ethics or How to
Paskaiiau jiems ir bendro pobdio paskait, kad ne
viskas auksas, kas auksu iba. Antai jeigu jums nustatys
lordoz, nepradkite visiems girtis, kad turite paveldi-
m auktuomens titul arba kad iki gyvos galvos gavo-
te auktas pareigas, atseit, esate lordas idininkas, lordas
antspaudo saugotojas, lordas meras, lordas Snoro i-
bankrotintojas ir t. t. Deja, ne! Js esate viso labo tarti-
nas tipas, kuriam, grietai medicininiais terminais tariant,
ikrypo politinis stuburas, bet neinia, kurion pusn
kair, dein, centr ar paemiais ties kryiumi. Na bet renowned for his concept of the end of history thesis. Both Tony Judt
mano salone Dura necssitas galsite isigydyti nuo galvos
iki koj per labai trump laik, kad ruden tiesus kaip vo-
ratinklin, aliuminin ar nailonin styga galtumte stoti
prie rinkim urnos. O dailios mano salono masaists,
visaists, kurios tuo pat metu nepripasta nei kompro-
mis, nei autoritet, be to, visikai nesilaiko princip (taigi
elgiasi taip pat nepriekaitingai kaip patys politikai), per
brimo seansus jums pakels ne tik nuotaik
Atskir pasirodym salono klientams surengs pa-
saulyje igarsjusios Ukrainos nuogals Femen ios translated into Lithuanian in 2002. Gerard Delanty provides insight into
protestuotojos jau piktinasi, kad iki iol niekas j nepa-
kviet apsilankyti Lietuvoje! O a drsiai kvieiu, nes
ia jos bus kaip toje pasakoje nei nuogos, nei apsi-
rengusios (kaip msik koalicija), nes dar ant valsty-
bins sienos apgaubsiu jas konservatori voratinkliais,
sukarpytais liberalcentrist irklmis pagal paties sva-
joni sukirpjo Juozo brinius.
Tiesiai i padangi
Krescencija urkut
94
kultros barai
2012. 3 (607)
domains of culture
THE monthly JOURNAL of culture and art
editor-in-chief Laima KANOPKIEN
Latako st. 3. 01125 Vilnius. Lithuania
E-mail: kulturosbarai@takas.lt
summaries
Kill the State Using the Hands of Intellectuals. Grounded analogy differs
from an ungrounded one because it is based not on some common
features of compared phenomenon but on those that are rarely peculiar
to anything else. However, we witness a situation that suggests that
Lithuanian intellectuals of the Left and liberals dont think it is immoral
to adress their hatred to patriotism and national monuments using
the elements that are typical to Nazi worldview and style of Right
wing populists. In order to examine this question the author urges to
reconsider criticism of identity based on nationality (page 2).
The History of One Man. The article is based on the review of the book
of Tony Judt and Timothy Snyder titled Thinking the Twentieth Century
that was published in The New York Times by Francis Fukuyama who is
and Timothy Snyder are well-known in Lithuania (meanwhile Timothy
Snyder also spoke during the eurozine meeting of European journals
in Vilnius a couple of years ago). Both - ideas of Judt and Fukuyama
in the context of discussion on public intellectuals that continues in
Kulturos barai allow one to understand that viewpoint of internationally
renowned intellectuals on the same subject can be controversial and
provide sparks for polemics even in the climate of political sensitivity
(page 14).
Changing Shapes of Europe. Nine Questions to Gerard Delanty. One of the
leading European sociologists talks to Almantas Samalaviius about the
sociopolitical shifts in Europe since the publication of his book Inventing
Europe: Idea, Identity, Reality that was originally published in 1995 and
most recent developments in Europe as well as reconsiders his notions
of citizenship, former approaches to Europes identity and highlights his
most recent position on these and related issues (page 16).
We Help French People to Discover and Understand Lithuania.
Lithuanias ambassador Mrs. Jolanta Balinien is interviewed by
Giedr Pranaityt. The relations between the two nations are not
the ones established by two altruist, since there is also a variety of
economical interests and commercial exchange. It is wonderful that
dynamics of relationship between Lithuania and France is positive
but it is so because globalisation, opening borders and association in
international organizations. The so-called folk diplomacy also plays its
role French culture, music and life-style as well as their art of loving
life raises a lot of interest among Lithuanians. However, Lithuania is far
Kultros barai 2012 3
 less known in France as our country never belonged to French field of
interests (page 20).
I would call Mission Siberia a Project of Memory. ana Jermakovait
interviews Juozas Valiukas participant of Siberian expeditions to the
graves of Lithuanian deportees (page 24).
Algirdas PATACKAS. Vytautas Magnus Rex electus? Nations, especially
those that have present far less interesting than their past often focus
on some tragic episodes of their history that became myths: Serbians
speak of Kosovo field, their lost battle with Turks, Irish Catholics of
battle at Boyne, Poles about the partition of the Commonwealth. We
Lithuanians speak of the lost crown of Vytautas Magnus. Lost in real and
mythological sense. This is reflected in recent vocabulary of historians:
the empire that did not proclaim oneself, the state that did not complete
its mission, etc. The question is, however, much more complex and
complicated, suggests the author (page 28).
Julius KELERAS. Poems (page 31).
Tomas KIZNIS, Matthew SHAUGHNESSY, Radvilas URBAITIS. What
Functions Has Accidental Neo-renaissance? The authors of this article
wanted to write an article without any grudge, moreover so that the act
of signing will have a more enduring effect than the sign itself: why we
erected this sculpture after all. And we will not go into discussions how
sincere is the attitude toward the past of its initiators or whether its is
just conspiracy of greedy businessmen. Or, perhaps, money-laundering
(page 34).
Lina KLUSAIT. To Be There is Here or Welcome to the Theatre of Reality.
Theatre critic muses on the theatres relation with a part of reality that
remains repressed. One can get insights when one views theatre season
from this angle: some plays attempt at recapturing lost social contents,
to restore ties with the present, others attempt at repressing traumatic
experience that lives in memory. To talk about this traumatic reality is
equally important as to talk about reality of the present (page 41).
Kstutis APOKA. To Rely On Ones Vision. About the exhibition of Marija
Roanskait in the gallery Kair-dein & book on the artist (page 47). Kstutis APOKA. Some Advice of Clever Behavior or how to Silence
Kstutis APOKA. To start Life in a more Beautiful Light. In memoriam
artist Audrius Naujokaitis (page 49).
Kstutis APOKA. Whos Cones Are in the Forest? Review of Aist
Kisarauskaits objects of jewelry in the gallery Argentum. Kisarauskait
exhibits original (viewed from the time perspective) Soviet jewelry,
however, some of it is cheap (made of plastics), some copies made
of expensive material, thus these become expensive in their own way
(page 51).
Odeta UKAUSKIEN. Mirabile visu. About collections of art museum
and contemporary functions of museums. One can see how fast the
industry of spectacles grows, how fast visual technologies enter various
spheres of culture and concerns of present day make past look more
distant than ever, thus the institution of museum is associated with
worries and expectations. Some hope that the future depends on further
modernisation, some criticize museum as an institution of authority and
power shaped in the XIXth century thus outdated. In this context the
discourse on museums becomes a necessity (page 53).
Kultros barai 2012 3
Rasa PAUKTYT. Emptiness as an Inspiration. The Citadel of Sleeping
Butterflies by Algimantas Puipa. This film director never attacked the
bourgeoisie, his attitude was more like whatever human is not alien
to me. The Citadel of Sleeping Butterflies insists that lawyers rule the
world and details are being taken care by their bored wives and lovers.
Maybe the things that are dismissed as banalities of everyday life is
a nightmare not only peculiar to Puipa but to many among his film
audience? (page 58).
Auguste VILLIERS DE LISLE ADAM. Alternatives. The most important
thing is to have no talent at all. The author of the short story is one
of the damned poets, coming from a descent of an old family who
spread light of dream to the darkness of public opinion maybe that
is why he died almost unknown. In an anthology of Verlaine Potes
maudits de LIsle Adam (1838-1889) is presented as playwright. His
prose collection Cruel Stories was published in 1883 and contained
Alternatives (page 63).
Liudvika POCINIEN. One More Scenario of the End of the World.
Translators post script. Why should one read a story that was written so
long ago? asks the translator of Alternatives. First because of its plot a
pure fantasy in its day became a reality. The public reads but not in order
to make conclusions insists the protagonist of the story Alternatives,
the editor of a newspaper. The audience watches TV not in order to get
educated, concludes an implied TV director while overviewing the TV
ratings. He or she wont speak it out loudly, but such is present reality,
alas (page 69).
Remigijus VILKAITIS. Code of Silence and Sound. In Memory of Valerija
Vaitkeviit. Valerija Vaitkeviit dedicated her life to Lithuanian
language the last citadel that protected us all children of the state
that dissapeared. She was an exceptional warrior of this citadel claims
the author, well-known actor (page 73).
Kristina CIVINSKIEN. Contexts of Work and Art of Artists Alfonsas
Vilpiauskas and Mikalojus alkauskas. About exbibition in the gallery
Aukso pjvis (page 78).
the Soviet Period. The discourse on Lithuanian photography is being
pumped up lately. The other question is how qualified its expansionis?
These questions are triggered by the publication of series of fundamental
works initiated by Agn Naruyt and Vytautas Michelkeviius that are
in fact just published dissertations on the history of photograpy and
its present state. Books by Tomas Pabedinskas, Margarita Matulyt and
Vytautas Michelkeviius were just published (page 82).
Algis BITAUTAS. Writers Tragedy in Politics. Review of the book by
Mindaugas Tamoaitis. Vinco Krvs-Mickeviiaus politin biografija
(Political Biography of Vincas Krv-Mickeviius), Vilnius: Gimtasis odis,
2012 (page 87).
Aurimas VEDAS. One Personalized Story and Three Ways of Reading
It. Review of Rolandas Rastauskas book Bermud trikampis: Teatrins
istorijos (Bermud Triangle. Theatrical Stories) (Vilnius: Kultros meniu,
2012) (page 91).
Krescencija URKUT. Neither naked nor dressed. Ironical essay on
Lithuanias cultural and political life (page 93).
95
 Egl Wittig-Marcinkeviit

NACIONALINS ETIKOS GRIUVSIAI,

arba KAIP NUUDYTI VALSTYB JOS
INTELEKTUAL RANKOMIS*

Tikrieji iaurs Atnai, pavadinau nacionaline etika, t.y. ta etikos forma, kuria
arba Keletas apibendrinamj pastab remdamasis individas sudaro sutart su valstybe. Ka-
dangi ir nacionalins etikos parametr gali bti labai
Pagrindinis io tstinio teksto tikslas buvo aptarti, daug, bandiau iskirti tuos, kurie yra: (a) fundamen-
koki tak lietuvi bendruomens erozijai daro etin taliausi sutariai su valstybe, (b) labiausiai paeisti
inteligentijos laikysena ir vertybins nuostatos. dabartiniame Lietuvos raidos etape, (c) priklausantys
Etika, kaip filosofin disciplina, susiformavo politi- ne tiek nuo teissaugos ar statym leidj, kiek nuo
niame kontekste, t.y. ten, kur keliamas klausimas, kas intelektual.
lemia bendruomens laim ir klestjim. Svarbiausi Per dvideimt dvejus Lietuvos nepriklausomybs
antikos filosofai etikos klausimus svarst, akcentuoda- metus nacionalins etikos principai labiausiai buvo pa-
mi bendruomenin gr kaip vis diskusij apie etik eisti dl i prieasi: (1) takingiausia inteligentijos
tiksl. Kitaip tariant, etika apskritai, o ypa svarstymai dalis po Kovo 11-osios rm tas politines struktras,
apie teisingum, senovs graikams buvo politinio ar kurios buvo susijusios su lietuvi bendruomens ir
pilietinio bendruomenikumo esm. Atsisakius laikyti valstybingumo naikinimu, be to, iki iol nuo j neatsi-
teisingum moni tarpusavio santyki pamatu, greitai ribojo; (2) nepalaik ir nepalaiko sluoksni, kovojusi
nustoja egzistuoti bet koks socialinis darinys nesvar- u bendruomens teises ir dl to nukentjusi, taip
bu, ar tai santuoka, ar draugyst, ar profesin sjunga, atsirado atotrkis tarp intelektualinio ir moralinio
ar meninink, mokslinink sambris Natralu, kad tautos elito; (3) ideologikai pagrind ir teisino relia-
dl teisingumo stokos ima merdti ir didesn bendruo- tyvistin poir soviet represin reim, smerkdami
men, pavyzdiui, tauta. Etikos prigimtis yra giliai soci- ir emindami tuos, kurie jam prieinosi, nors toks nu-
alin. Etikas arba neetikas bna tik mogaus santykis sistatymas ardo nacionalin tapatum, o bendruomen
su kuo nors kitu su kitais individais, su gamta, su gyv- stumia moralin amnezij; (4) toliau pltoja i sovieti-
nais ir t.t. Taiau iame tekste man buvo svarbiau kalb- ns istoriografijos perimt negatyv partizaninio karo
ti ne apie vertybes apskritai, netgi ne apie etik plaija vertinim, nepaisydami, kad tai yra ne tik pavojinga
prasme, kaip individo santyk su kuo nors kitu, o tik apie paiai valstybei, bet ir veria abejoti lietuvi teise vals-
tam tikr etikos srit. Kalbant XVIIXVIII a. vietj tybingum; (5) niekina ir menkina lietuvi atgimimui
kontraktualist svokomis, man rpjo aptarti tai, k nusipelniusias istorines figras arba abejingai tyli, kai
t daro kiti, todl bendruomens nariams ima atrody-
* Tsinys i nr. 3. Pabaiga. ti, kad veikti tautos labui yra neracionalu; (6) laikosi

14 Kultros barai 2012 4

nuostatos, es abejingumas esminiais nacionalinio ta-
patumo ir istorijos interpretavimo klausimais yra tin-
kamiausia viej intelektual laikysena, nors btent
abejingumas naikina bet kok socialum; (7) teisingu-
mo nelaiko pagrindiniu elgesio ir sprendim kriteri-
jumi; (8) rmsi ir remiasi ideologijomis, kurios kelia
grsm valstybei, ypa pradinje jos krimosi stadijoje;
(9) sabotuoja (arba leidia sabotuoti) teistas lietuvi
bendruomens pastangas kurti valstyb, paremt euro-
pietika nacijos samprata ir valstybingumo simbolika,
laikydami tai nacionalizmu, radikalizmu, ksenofobija;
(10) diegia pavirutinik supratim, kaip turt bti
amintas nacizmo auk yd atminimas, ir tuo
spekuliuoja.
Nacionalins etikos princip nesilaikymas rodo,
kad lietuvi inteligentija nra pilietins nepriklauso-
mybs krja, nebuvo ji ir politins nepriklausomy-
bs atrama. Labai nedaug inteligent iuo atvilgiu
elgsi ir elgiasi kitaip.
XXXXI a. sandroje lietuvi bendruomen paty-
r nemaai tiek pakilim, tiek nuopuoli. Viena ver-
tus, paprasti mons, siekdami kilnaus tikslo, nugaljo
baim ir tapo tikrais dvasios aristokratais, atvedusiais
savo bendruomen tokias auktumas, apie kurias iki
tol tik svajota. Antra vertus, vyko ir diametraliai prie-
ingas lis nemaa dalis intelektual, pamir savo mi. Akivaizdu, kad vyko gilus lietuvi tapatumo skili-
kaip nacionalins etikos sergtoj vaidmen, nusirito
iki dvasios proletar lygio.
Kaltindama, kad lietuvi inteligentija skatina ben-
druomens irim, turjau omeny ne vien kur nors
sulauyt nacionalins etikos princip, o tai, kad at-
metama ji kaip visuma. Dar tiksliau tariant, analizavau
ne sulauytus principus, bet paios inteligentijos vidin
nusiteikim, kuris vert ir veria nepaisyti nacionalins
etikos. io teksto pradioje gal nepakankamai aikiai t
akcentavau, nes kai kurie komentatoriai, atrodo, netei-
singai mane suprato. Antai Lina Peelinien teigia, es
bandiau rodyti, kad Algirdo Brazausko komunistai
ir j intelektuals rmjai yra vis atsikrusios Lietuvos
neskmi prieastis.1 O Sigitas Parulskis rao: Anot
autors, lietuviai neatliko liustracijos, intelektualai lei-
do valdi suguti buvusiems komunistams nomen-
Kultros barai 2012 4
klatrininkams ir tas amoralumas unuodijo Lietuv.
Diskutuotina, bet patraukli versija.2
Lietuvos bd altinis, mano sitikinimu, yra tikrai ne
tai, kad intelektualai leido valdi suguti buvusiai
kompartijos grietinlei, o tai, kad j pai mstymas
ir vertybs beveik niekuo nesiskiria nuo tos grietinls
nuostat. Svarbu ne tai, kad inteligentija nereikalavo
atlikti liustracijos, o tai, kad dauguma pai inteligent
nejauia jokio liustracijos trkumo. Ir i tikrj kokia to
apsivalymo prasm, jeigu komunist valdia, semiotiko
Kstuio Nastopkos teigimu, vien po kito kep sovie-
tins sistemos rezistentus,3 o ginkluotas pasiprieini-
mas okupantams, anot poeto Valdemaro Kukulo, reik
tik tiek, kad kakokie kartakoiai trainiojosi po mi-
kus4 (matyt, siekdami visoki atsteigim)? Aiku kaip
dien: inteligentai, besilaikantys tokio poirio, galjo
norti nebent atvirkios liustracijos tokios, kuri
komunist elito iugdytus rezistentus apgint nuo
kartakoi mikini...
Kartais, kai paskaitau lietuvi inteligent apmsty-
mus esminiais bendruomens bties klausimais, bna
sunku atsikratyti spdio, kad Stalinas bent i dalies
vis dlto gyvendino taut susiliejimo (slijanija nacij)
projekt, pagal kur jos turjo pamirti savj tapatum
ir palaipsniui virsti vientisa eurazine sovietine liaudi-
mas soviet perauklti lituanoslaviki lietuviai m
vertybmis laikyti tai, kas lituanobaltikiems lietu-
viams, ilaikiusiems europietiko pobdio nacionali-
n tapatum, be ilyg yra antivertybs. Kitaip tariant,
vieniems okupacija buvo tragedija, o kitiems, atrodo,
liaudies gimtadienis.
Kad nemaa dalis inteligentijos msto ir jauia pa-
naiai kaip komunist partijos nomenklatra, nereikia
ilgai rodinti. Pakankamai ikalbingas jau tas faktas,
kad groins literatros krin, pirmkart (sic!) atkrei-
pus pasaulio dmes, koks tragikas likimas itiko lie-
tuvius, para emigrant palikuon Rta epetys, o Lie-
tuvoje gyvenani ir kuriani profesionali raytoj
vaizduots i tema per dvideimt dvejus laisvs metus,
regis, taip ir nepajg ijudinti, nekvp kokiam nors
stambesniam kriniui. Vienintelis romanas buvo Ma-
15
riaus Ivakeviiaus ali jame visai neatskleista par-
tizaninio karo reikm lietuvi tautai, bet utat me-
nikai teisinamas sovietins nomenklatros poiris savo inteligentij, kaip t jau daro vakarieiai, gav ne
rezistencij, perimtas ir nemaos dalies inteligent.
Entuziastingai vertintas vietini jaunesns kartos tea-
tral ir literat, is romanas nesudomino platesns au-
ditorijos nei savo bravra, nei tyiojimusi i t, kurie
drso prieintis okupantams.
Inteligentijos parama komunistiniam elitui pir-
maisiais nepriklausomybs metais buvo tik vienas
i ligos simptom, nors ypa rykus, be to, su itin
rimtais politiniais ir ekonominiais padariniais. Di-
diausia alies nelaim tada buvo ne pats valdios
atidavimas komunistams, bet tai, kad inteligentija,
uimdama toki pozicij, parod stokojanti mora-
linio jautrumo, jos mstymas ir sprendimai visikai
prasilenk su nacionaline etika. Lietuvi bendruo-
men tapo panai Bruegelio pavaizduotus akluo-
sius, kurie krinta duob, nes j vedliai patys neino,
kur statyti koj... Bruegelio vizija pasitvirtino dar ne
kart, nes intelektualai pamyn ir kitus fundamenta-
lius sutarties su valstybe punktus.
Kai kurie i mano oponent ventai piktinosi, kaip
galima kritikuoti tuos asmenis, kuri profesinis ir kul-
trinis indlis yra toks didelis, o meil Lietuvai neabe-
jotina? Todl noriu dar kart pabrti: nei profesinio
inteligentijos indlio bendruomens vietim, nei
emocinio santykio su tvyne nebandiau ir nebandau
paneigti. Aptariau tik ideologin dalies intelektual
laikysen ir pilietikumo stok. Profesinis ir pilietinis
indlis tai du skirtingi dalykai. Geras pavyzdys bt
Martinas Heideggeris, padars neginijam tak ne
tik vokiei, bet ir pasaulio kultrai. io filosofo vei-
kalai studijuojami ir iandien, taiau puikiai inoma ir
jo tarnyst nacionalsocialistams. Tai faktas, kurio nie-
kas nesistengia kaip nors gudriai nuslpti. Aiku, toki
ryki asmenybi nepilietikas elgesys daro didiul
al, nes visuomen pasikliauja j nuomone. Heideg-
geris, flirtuodamas su nacizmu, be abejo, padjo jam
sigalti savo autoritetu atvr duris naci ideologijai
skverbtis viduriniosios biurgeri klass irdis ir plai
inteligentijos sluoksni protus.
16
Btent todl svarbu, kad ir Lietuvos pilieiai paga-
liau imokt atsargiau, labiau diferencijuotai vertinti
vien skaudi pamok (ia tikt priminti ir intelektu-
alin imtmeio nuodm komunizm. Tony Judtas
knygoje Permstant XX ami tiesiai klausia: Kaip
galjo atsitikti, kad tiek daug viesi moni tikjo pa-
sakojimais, turjusiais tokias siaubingas pasekmes?5).
Vertt atkreipti dmes ir iuo metu jau lyg ro-
dyt fakt, kad, taps Freiburgo universiteto rektoriu-
mi, Heideggeris, nors msi administracini reform,
atitinkani nacionalsocialist direktyvas, vis dlto
ukirto keli kai kuriems knyg deginimams. Bet dl
io kilnaus poelgio vokiei inteligentai nevadina Hei-
deggerio nei disidentu, nei juo labiau antinacinio pasi-
prieinimo dalyviu. O k daro lietuvi gudragalviai,
vertindami analogikas situacijas, puikiai inome
Tvyns meil, kaip ir profesinis ar kultrinis ind-
lis alies raid, irgi nebtinai lemia, kad ideologin
laikysena mylimos bendruomens atvilgiu yra etika.
Mylti k nors ir gerbti savo meils objekt, elgiantis
su juo taip, kad is klestt ir jaustsi laimingas, tai
du skirtingi dalykai. Negi kartais nepasitaiko, kad vyras
mua mon, o kai ta neapsikentusi ieina, jis puola
nevilt, praranda gyvenimo prasm? Tai negi sakysime,
atseit tas vyras nemyljo savo monos?
Kain ar bt teisinga manyti, kad ir tie lidnai pa-
garsj lietuvi inteligentai (ar bent jau kai kurie i j),
kadaise parveusieji saul i Maskvos, nemyljo Lie-
tuvos. J kryba danai byloja k kita. Taiau viena yra
mylti, o visai kas kita elgtis teisingai mylimos bendruo-
mens atvilgiu, kai gerbiamas vieasis jos interesas ir
stengiamasi kuo geriau j utikrinti. Itin rykus iuo
atvilgiu raytojo Juozo Baltuio pavyzdys: talentingi jo
kriniai, atspindintys lietuvi paproius, gamtos gro-
ir kultros gelmes, neleidia abejoti, koks unikalus
emocinis ryys siejo raytoj su Lietuva. Kita vertus,
puikiai inome, kad Baltuis kategorikai pasisak prie
jos nepriklausomyb.
Gal kas nors paprietaraus teigdamas, es lietuvi ben-
druomens erozij skatina ne tai, kad buvo suardyta na-
cionalin etika, visk lemia prasta ekonomin ir socialin
Kultros barai 2012 4
padtis. Toks priekaitas i dalies, aiku, teisingas, taiau biurokratiniu ir administraciniu lygmeniu yra visikai
pasaulyje esama kur kas skurdesni u mus bendruome- prieingai beveik visi inomi santarininkai iandien
ni, o joms vis tiek negresia masinis isivaikiojimas po uima itin takingus postus, vadovauja alies akade-
sveias alis. Vis dlto net ir tuo atveju, jeigu bendruo- minms ir kultrinms institucijoms. Treia, Kuolys
men byra dl grynai ekonomini prieasi, reikt ir kiti jo bendraminiai klysta, santarietik libera-
klausti: kas darytina, kad situacija pagert? Danas lizm nekukliai kriktydami lietuviku liberalizmu.
ekonomistas aikina, es materialin skm labai pri- Laimei, santarietikas liberalizmas niekada nebuvo
klauso nuo to, kiek krybing ir darbi moni esama vienintel lietuvikojo liberalizmo atmaina. Per vis
konkreioje alyje. Jeigu tai tiesa, tada ypa vertt prisi- XX a. ms alyje bta asmen, kurie gerb kito laisves
minti, kad krybingum ir darbtum skatina, dvasins ir asmenikai susikurt individo laims koncepcij, bet
energijos suteikia tikjimas savo bendruomens ateitimi. tuo pat metu iliko etiki savo bendruomens atvilgiu.
Bet ia ir vl bda: negi galima (pasi)tikti bendruome- Sjdio laikais liberals visuomens sluoksniai vaidi-
ne, kuri elgiasi fundamentaliai neteisingai? Vadinasi, kad no ne maesn vaidmen negu konservatyvieji. Kodl
ir kokios bt lietuvi bendruomens irimo prieastys, ios pakraipos lietuvikasis liberalizmas, turdamas
jos gydymo receptas, regis, yra tas pats. tikro vakarietiko raugo, netapo takingas Lietuvoje?
Kitas io teksto tikslas buvo vardyti tuos inteligen- Prieastis paprasta jis niekada nesivadovavo velni
tijos sluoksnius, kurie labiausiai atsakingi, kad stovime rank politika, kuri de facto reik burkavim su ko-
prie nacionalins etikos griuvsi. Iskyriau liberali- munistins valdios elitu, jos ideologija.
j inteligentij, ypa t jos sluoksn, kuris buvo ir yra Santarininkus iskyriau todl, kad ideologinis j
susijs su Santaros-viesos veikla. Net pats santarins apsisprendimas daug lm alies ateiiai. Santara-
ideologijos gynjas Darius Kuolys pripasta, kad jos viesa buvo steigta ir ilgai veik u sovietins sis-
skleistas liberalizmas jau susidvjo, neteko turinio. temos rib, todl mons ja ypa pasitikjo. Aiku,
iai visuomeninei federacijai i kultrins veiklos per- nedert pamirti nemaos dalies inom asmen,
jus politin, liberal ryt kreipti atriausias kritikos priklausani sovietmeiu subrandintai inteligenti-
strles patiems save bei stengtis garbingai jas atlaikyti jai, ikart po nepriklausomybs atkrimo jie m
istm kritikos baim ir neapykanta kitaminiams.6 kartai ginti ir puoselti sovietin palikim. Susiklost
Sunku bt su iais teiginiais nesutikti. Neapykan- dviprasmika situacija, ypa tuo atvilgiu, kad tarp j
ta kitaminiams, kritikos baim ir turinio stoka tai buvo toki, kurie sovietmeiu drsiai konfliktavo su
bruoai, bdingi kone vis Santaros-viesos lyderi komunistins valdios aparatu, gindamiesi nuo jgos
dabartinei pilietinei veiklai. Klysta Kuolys dl kit- diktato ir direktyv i viraus. Taiau atjus nepri-
ko. Vis pirma, klaidinga yra manyti, es nekalt, klausomybei is inteligentijos sluoksnis, matyt, suvo-
humanistikai nusiteikusi kultrinink ied su- k, kokia tvirta bambagysl j sieja su komunistine
vediojo iurkti lietuvika realyb, todl velni valdia, tai reiksi privilegijomis, garantijomis,
rank politika (taip savo politin laikysen vardija nuolaidomis ir asmeniniais ryiais. Tie ryiai pasiro-
patys santarininkai) tiesiog neatsilaik prie nuomi d pernelyg stiprs, kad bt lengva juos nutraukti,
posovietins Lietuvos tikrov. I tikrj dl to suve- ko gero, net suabejota, ar verta t daryti, juk ikart
diojimo kalta ideologin santarinink nuostata, l- ugrius vairs nepatogumai ir neinomyb. Artimi
musi, kad jie, gav politin valdi ir institucin tak, santykiai, kuriuos komunistinis elitas apdairiai puo-
uuot m keisti yding sistem, skirt galios santy- seljo ilgus bendradarbiavimo su inteligentija metus,
kiams pridengti, tapo klusniais jos varteliais. Antra, daugeliui kultros moni buvo ir liko reikmingi,
is liberalizmas susidvjo tik kaip moralin ir in- jau nekalbant apie ekonominius ir socialinius priva-
telektualin pilietins bendruomens atrama, taiau lumus, kuriuos adjo tolesnis taikus sambvis. Lie-

Kultros barai 2012 4 17

tuvi inteligentijos laikysena puikiai iliustruoja Jeilio palaikyti Atn valdios elit ir nesielg taip, kaip di-
universiteto sociologijos profesoriaus Ivno Szelnyio dioji dauguma to meto intelektual, kurie savo mo-
tez, kad sovietins sistemos uauginti intelektualai, raliniu autoritetu, patarnaujaniomis ideologijomis,
kurie naudojosi nomenklatrine privilegij sistema ir grabylystmis dangst korumpuot istebliment. Tad
mst panaiomis kategorijomis kaip soviet valdios jeigu lietuvi inteligentij lyginsime ne su iandienine
elitas, palaipsniui tapo to elito antrininke.7 vakarietika, o su ta, kuri dominavo senovs Atnuose,
Keistai skamba ir kai kuri vyresns kartos lietuvi gal aikiau suvoksime stulbinam svok plis ir pilis
intelektual apgailestavimai, neva nepriklausomybs giminikum Sokrato neturime, bet pagal intelektu-
laikotarpiu jiems buvo duota per maai valdios, jie al, tiesa, visai kitokio sukirpimo negu jis, laikysen ir
prarad net ir anksiau turt tak.8 Vakar valstybi etikos standartus esame, deja, tikri iaurs Atnai.
intelektualai, ginantys etin bendruomens prigimt, ne- Kai kalbama apie iandienins lietuvi inteligentijos
vengiantys oponuoti galios struktroms, niekada nelau- moralin nuopuol, nedert pamirti, kad didioji Va-
kia, kol jiems kas nors duos valdi arba pavers takin- kar intelektual dalis visais laikais irgi dar versl lygiai
gais. tak jie daro ir neturdami valdios post vieai taip, kaip visi kiti, t.y. prekiavo savo produktais inio-
pasisako per spaud, interneto tinklalapiuose, net pro- mis, protiniais gebjimais, idjomis, daniausiai irgi
testuoja gatvse kaip bet kuris kitas pilietis. Akademikas par(si)duodami tiems, kurie daugiausia moka. Be to,
Noamas Chomskys padar didiul poveik ne tik ame- intelektualai yra net labiau ideologizuoti u paprastus
rikieiams, bet ir kit Vakar valstybi intelektualams, pilieius, nes patys aktyviai kuria ideologijas, kurias
nors, kiek inau, niekada nevadovavo ministerijoms, ne- jiems usako struktros, turinios tam tikr gali. Jie
buvo apkrautas ir autorinmis televizijos laidomis. daro tai, inoma, ne todl, kad yra amoralesni u ki-
Kitas itin svarbus dalykas tas, kad ideologine bran- tus, tiesiog todl, kad kuria vien idjas, o i produk-
diosios inteligentijos laikysena jau persim ir nau- t paklausa priklauso nuo idj rinkos. Neturdami
joji inteligentijos karta. Pavelg i nacionalins etikos parduoti joki kit produkt, savo politin/pilietin
perspektyvos, sitikinsime, kad, nepaisant tam tikro laikysen ir nuomones intelektualai danai pritaiko
idj pliuralizmo, aikja vyresniosios (tiek nomenkla- prie ideologini rinkos poreiki, ypa manoji amato
trins, tiek santarietikos) inteligentijos ideologinis grup, filosofai visais laikais inojo, kad kurti ideo-
bendrumas su jaunja liberalij ir kairij intelektua- login produkcij apsimoka kur kas labiau, negu at-
l karta (iam sluoksniui, beje, priklauso ne vien Nau- sidti gerokai kukliau vertinamam akademiniam dar-
joji kair, jis kur kas platesnis). bui. (inoma, gerus atlyginimus gaunantiems Vakar
Vis dlto gal ir tiesa, kad lietuvi inteligentijos por- universitet akademikams pardavinti savo produkcij
tret savo tekste nupieiau pernelyg dramatikai. Rei- maiau aktualu, negu buvo senovs graikams arba yra
kt prisiminti, kad intelektual vaidmuo, kaip rodo dabarties lietuviams!) Nenuostabu, kad btent filosofai
Vakar civilizacijos raida, niekada nebuvo vien pro- yra ypa aktyvi ideologin Lietuvos socialdemokrat ir
gresyvus. Vienas i mit, kuriuos iandien lietuvikoje liberal atrama. Juk iandieninje lietuvikoje idj rin-
terpje mielai kuria patys intelektualai (ko gero, netgi koje didiausi paklaus turi tos ideologijos, kurios slo-
nuoirdiai juo tikdami), yra intelektualaus viesuolio pina nacionalines valstybs ambicijas. Tik nelabai gudrus
vaizdis tai mogus, altruistikai ginantis bendruo- arba pernelyg idealistikai nusiteiks filosofas ims kurti
mens viej gr. Taiau tokio vaidmens visais laikais ideologijas, neatsivelgdamas idj rinkos poreikius.
imdavosi tik labai nedidel intelektual dalis. Antai Esama nemaai paraleli tarp to, kas iandien vyksta
Sokrat senovs Atn teismas pasmerk myriop ne Lietuvoje, ir to, kas djosi Vakar Vokietijoje, praslin-
dl kaltinim, kurie jam buvo oficialiai pareikti. Pa- kus dvideimt trejiems metams po karo. XX a. 7-ojo
sak Platono, taip pasielgta todl, kad Sokratas atsisak deimtmeio viduryje VFR visuomen m suvokti,

18 Kultros barai 2012 4

kad nacionalsocialistinis elitas, nepaisant Niurnbergo
tribunolo, taip ir nepasitrauk i administracini a-
lies struktr, jis buvo istumtas tik i aukiausio val-
dios eelono. Subrendus esmini reform poreikiui,
imta labiau solidarizuotis su nacizmo aukomis, pradta
grieiau reikalauti, kad buv nacistins administracijos
pareignai pasitraukt i post teismuose ir kitose vals-
tybei reikmingose struktrose. Be joki ilyg buvo pa-
smerktas istorinis reliatyvizmas, kur tada dar daug kas
taik nacistins sistemos vertinimui. Taigi, Vokietijos
bendruomen sugro prie nacionalins etikos akn.
Moralin alies denacifikacij paskatino student protes-
tai ir po j prasidjusi refleksija. Beje, moralinio apsiva-
lymo vokieiai pirmiausia m reikalauti i teissaugos ir
universitet personalo. Pats garsiausias 1968-j maito
lozungas Unter den Talaren Muff von 1000 Jahren (Po
mantijom tkstantmet smarv) buvo nukreiptas ne
tik prie pasenusias hierarchines teissaugos ir universite-
t struktras, bet pirmiausia prie pronacistin ideologin
ton, tada vis dar vyravus Vokietijos universitetuose.
iandienin pilietin Lietuvos situacija, nors yra ge-
rokai keblesn, bendrais bruoais labai primena t laik
VFR. Didioji akademini institucij dalis iuo metu yra
rankose t, kurie atmeta nacionalins etikos standartus,
vadinasi, toms institucijoms vadovauja asmenys, nelojals
lietuvi tautos vieajam interesui. Taiau bendruomenei
nelojals asmenys negali turti ir joki nacionalini am-
bicij, nesvarbu, koki ambicing tiksl jie patys siekt.
Todl negali bti n kalbos apie kok nors bendruomens
prover geresnio gyvenimo link kad ir kokios tobulos
reformos bt nuleistos i viraus, jos bus blokuoja-
mos instituciniu lygmeniu.
iandien Lietuvoje, regis, jau daug kas supranta, kad
nereformavus teissaugos, tiktis sveikesnio moralinio ir
etinio klimato bt naivu. Ilg laik apie tai kalbjo tik
liustracijos reikalav asmenys, niekaip neprisiaukdami
pilietikai angauotj visuomeninink palaikymo.
Inteligentija tiesiog atsisak suprasti, kad jeigu nebus at-
likta liustracija, visa teisin sistema toliau pus i vidaus,
ir tai visuotin problema, palieianti ne tik tuos, kurie
sdi teismo salse. Taip pat ir talar smarv, persmel-
kusi humanitarinius fakultetus, tai visos lietuvi ben-
Kultros barai 2012 4
druomens problema, glaudiai susijusi su bendru auk-
tojo mokslo institucij atsilikimu. Nejaugi prireiks dar
dvideimt dvej met, kol pagaliau t suprasime?
Moralin desovietizacija tai ne sskait suvedimas
ar praeities vaiduokli vaikymasis, o bendruomens
grimas prie etini savo pamat. Desovietizacij su-
prantu panaiai, kaip vokiei studentai 1968-aisiais su-
prato denacifikacij tai btinyb restauruoti sugriau-
t nacionalin etik. Mano supratimu, jeigu asmenys,
grabyliaujantys apie pilietins visuomens krim,
nesiekia sugrinti bendruomenei i esmini dalyk,
jie usiima tuiavidure pilietine/politine beletristika
(kada ji neteko turinio, regis, jau aptarme).
Sunku patikti, kad tauta, kuri Sjdio laikais suge-
bjo taip drsiai svajoti, kuri iandien yra ES, NATO ir
iaurs ali bendrijos nar, gavusi svaiginani pakili-
mo galimyb, jau trei deimtmet nerytingai trypioja
vietoje, nes leidiasi vediojama u nosies savo paios in-
telektual. Manau, bent jau tie lietuvi inteligentai, kurie
turi vaik ir nenori matyti, kaip ie, prarad vilt, vien
dien susikraus emigranto lagamin, turt permsty-
ti savo nuostatas nacionalins etikos atvilgiu. Kol toks
permstymas nevyko, tol kain ar pagrsta manyti, kad
lietuviai jau tapo tikraisiais savo ems eimininkais.
1 Lina Peelinien, Valstyb: nei nuudyta, nei sugriuvusi, www.delfi.lt,
2012-01-23.
2 Sigitas Parulskis: Kodl mes taip nepakeniamai sukame kair? www.lry-
tas.lt, 2012-02-19.
3 Intelektual vaidmuo atkuriant Lietuvos valstyb, Literatra ir menas,
2012-03-09, nr. 3370.
4 Valdemaras Kukulas, Pagaliau isiaikinkim savo tautyb, www.delfi.lt,
2011-03-24.
5 Tony Judt with Timothy Snyder, Thinking the Twentieth Century, New York,
Penguin, 2012.
6 Darius Kuolys, Apie laisv emj Lietuvos, www.bernardinai.lt, 2012-02-27.
7 George Konrad/Ivn Szelnyi, Road of the Intellectuals to Class Power: So-
ciological Study of the Role of the Intelligentsia in Socialism(1979).
8 Inga Liutkeviien, Filosofas K. Stokus: tautos mirta taip pat kaip ir mo-
ns, www.delfi.lt, 20011-05-30.
19
 kultros barai
2012. 4 (608)
domains of culture
THE monthly JOURNAL of culture and art
editor-in-chief Laima KANOPKIEN
editorial address:
Latako st. 3. 01125 Vilnius. Lithuania
E-mail: kulturosbarai@takas.lt
summaries
Mantas LIESIS. The Funcion and Disability of Criminal Justice. The
essential category of criminal justice practice is conflict between the
victim and the one who is guilty. This is called criminal offence. The
conflict is rooted in lack of ability to talk to each other. The main object
of this article is a paradox that is created by the language of criminal
justice. The author tackles the question of identity of a person who has
committed crime. The author attempts to question the effectiveness of
contemporary criminal justice (page 2).
Egl WITTIG-MARCINKEVIIT. The Ruins of Ethics or How to Kill the
State Using the Hands of Intellectuals. In the last part of the cycle of
article the author writes It is difficult to bedieve that a nation that
was able to dream so much during the years of Sjdis and managed
to enter EU, NATO and community of Nordic countries is staying
motionless for the third decade after it got a possibility of ascent
because nations own intellectuals are cheating the nation. I think that
at least those intellectuals who have children and would not like to
see them packing things and leaving the country should retink their
attitudes toward national ethics. Until such a reconsideration takes
place there is no ground to think that the Lithuanians are masters of
their own land (page 14).
About Ruptures of Historical Memory, relations between Historian
and Writers and Attempts to Speak about Lithuania to the World.
The discussion as held in Vilnius International Book Fair in February.
Discussion about attitudes between art and scholarship while
rethinking Lithuanias history drew such persons as American-
Lithuanian writer Rta epetys, Swedish translator and film maker
John Ohman, writer Sigitas Parulskis, former politician, philologist and
political commentator Meys Laurinkus, historian Nerijus epetys.
The discussion was chaired by historian Aurimas vedas (page 20).
Krzysztof Buchowski. Litwomani and polonizatorzy. Myths, mutual
perceptions and stereotypes of the Polish-Lithuanian relations in the
first half of the twentieth century. Excerpt from the book prepared for
publishing (Baltos lankos, 2012). Translated by Irena Aleksait (page 27).
Matas BYTAUTAS. Bread and Game. Short story (page 35).
Against Elitism in Bad Sense of the Term. One of the founders of Modern
Art Centre Danguol Butkien talks to Kstutis apoka. We will continue
with our collection and those who support MAC will feel their duty to
enlarge the collection in future says the founder of MAC (page 40).
Kultros barai 2012 4
Raminta JURNAIT. Thick Emptiness of Karmalitas Paintings. The art
critic helped MAC during the last three years to compile its collection
and she says that it was also a possibility to come back to exciting
moments and artists who were forgotten. She wrote a cycle of essays
on these forgotten artists and even arranged their exhibitions. An
exhibition of Viaeslav Jevdokimov-Karmalita was held in gallery Meno
nia (page 45).
Kstutis APOKA. God with Us. The exhibition of Jonas and Rolandas
Rimknai in Akademija gallery (page 47).
Andrius JEVSEJEVAS. Teatre on this Side of Stage and Beyond. About the
play of Gillaume Apollinaire Tits of Teiresius staged by Gintaras Varnas
and Vidas Bareikis Mr Fluxus or Impostors (page 49).
Lijana ATAVIIT. Authentic graphics of Soul or Why oeuvres of
Viktorija Daniliauskait excite. Artists portrait (page 54).
Stasys EIDRIGEVIIUS. Sense of Surrealism. Artists essay (page 58).
Alvydas ICKIS. A Rest in Nature or Just Gardening. Missionary Gardens
in Vilnius. Society should know about public greenery of their cities
(parks, gardens, squares, etc.) that are maintained at its expence. Public
contests, exhibitions, discussions are urgent in order to maintain a
dialogue between the public and specialists if we want to enhance the
understanding of landscape among urban dwellers, urges the author,
landscape architect (page 65).
New Truth About Columbus? USA-based writer Henryk Skwarczyski
talks to Manuel da Silva Rosa, author of the book published recently in
Spain, Columbus: The Untold Story, concerning his stunning findings
relating to the discoverer of America (page 69).
Kstutis APOKA. She Knew the Universal Formula. About the exhibition of
painter Marc Katilit, dedicated to the centenary of the artist in gallery
Kair-Dein. Marc Katilit is enigmatic personality, a legend in our
history of art not only because she comitted suicide early in her artistic
career, but because she was one of the leading artists of her generation
who converted her inner discontent into concentrated existencial matter
(page 74).
Dainius JUNEVIIUS. Photographer Juozapas echaviius. New
Biographical Facts (page 76).
Rita REPIEN. The Present of Culture, Scripts of Success or Mysteries in
Another Way. This superlative first novel Between Shades of Gray by
Ruta Sepetys demonstrates the strength of its unembellished language. A
hefty emotional punch. A brilliant story of love and survival. A document
long overdue. Beautiful and unforgettable, - writes the foreign press.
The author reviews a book on Lithuanian exile to Siberia that won
international acclaim (page 84).
Astrida PETRAITYT. The Great Man of Prussian Lithuania. About
Collected Pritings of Martynas Liudvikas Rza (page 88).
Krescencija URKUT. Victoria in future. Ironical essay on Lithuanias
cultural and political life (page 93).
Translated by Almantas Samalaviius
95