Klasikinis liberalizmas

Klasikinio liberalizmo doktrina grynuoju pavidalu politikoje niekur nebuvo realizuota. Liberalizmas pernelyg daug reikalavo i individo, taiau be valstybs pagalbos, jos reguliavimo daug socialini sluoksni normaliai egzistuoti. Liberalizmas, auktindamas individ ir jo egoizm, nevertino visuomens, kuri veikdama organizuotai neretai galjo pasiekti daug daugiau nei kiekvienas atskirai.Liberalizmo pakilim ir net suklestjim XIX a. pakeit jo nuosmukis XX a. pirmoje pusje, sigalint politinms konservatizmo, ypa socializmo idjoms. Taiau pastarosios, nors kritikavo ir atmesdavoliberalizmo principus, kai kurias liberalizmo puoseltas idjas i dalies perm ir modifikavo. XX a.ketvirtajame deimtmetyje susiformavo nauja liberalizmo srov- socialinis liberalizmas, siekiantis suderintisenj individualizm su saikingu kolektyvizmu. ymiausio teoretiko D. Keino sukurtoje teorijoje akcentuotas tradicinio valstybs nesikiimo ekonomik atsakymas. Jis pripaino valstybei ypating viet ir vaidmen mainant nedarb, vengiant krizi ir kit socialini kataklizm. Sukurta socialinio liberalizmo teorija reik atsisakym tradicins valstybs naktinio sargo koncepcijos (palaikyti visuomenje tvark ir teisingum,ginti mones nuo smurto ir plikavimo,garantuoti tarpusavio sutari vykdym), pripaino valstybei ypating viet ir vaidmen mainant nedarb, vengiant krizi ir kit kataklizm.

Klasikinio liberalizmo atgimimas

Po 2 PK prasidjo liberalizmo atgimimo epocha. Klasikinio liberalizmo idj atgaivinimas ir tolesnis ipltojimas- neoliberalizmas. Svarbus akstinas neoliberalizmui susiformuoti buvo faistini, o vliau ir komunistini reim lugimas Vidurio ir Ryt Europoje ir naujas liberalizmo patyrimo apibendrinimas iuolaikini filosof, ekonomist ir politolog darbuose K. Mengerio, L. Miseso, M.Frydmano, o F. A. Hajeko 1944 m. ileistoje knygoje Kelias vergov, tapusioje impulsu primirtoms liberalizmo idjoms ikilti. F. A. Hajekas drsiai teig, kad Vakar valstybs, gyvendindamos socialistin politik, ilgainiui taps totalitarinmis.Negailestingai kritikuodamas socializm, jis ragino grti prie pamatini liberalizmo ties apribotos valdios ir statymo virenybs.

Svarbiausi liberalizmo politins teorijos bruoai:

1.laisvs intelektualines ( spaudos, odio, religijos ) ir nevaroma kine veikla. 2.Valstybei nedera kitis visuom. k gyvenim, i jos reikialaisser faire! Dirbti, o netrukdyti. 3. Ekonomika turi vystytis pagal savo natralius.dsnius, j neturi bti kiamasi. 4.Niekas, jokia, kad ir kuo kilniausiai nusiteikusi vyriausyb negali patenkinti visuomens poreiki geriau u privaius asmenis, kurie, siekdami asmenikos naudos, didesnio pelno, neivengiamai tarnauja visiemsmonms, nes turi gaminti tik tokias prekes, teikti tik tokias paslaugas, kurios tikrai yra reikalingiausios. 5.Net ir vieno asm.valdia kitam jau yra savaime blogis, nes susijusi su prievarta ir reikalavimu paklusti, taiau valstybin valdia, vyriausyb vis dlto yra reikalinga, nes jos paskirtis saugoti vis moni laisv,gyvyb ir nuosavyb bei utikrinti,kad vieno mogaus laisv netrukdyt kito mogaus laisvei.Joki. kit udavini valdios organai imtis negali. Jie yra reikalingi tik, kaip naktinis sargas bei bealikas teisjas.Teista yra tiktai tokia vyriausybs valdia, kuri atskaitinga u savo veikl savo pilieiams bei apribot taip, kad jokie jos sprendimai negalt paeisti nelieiam prigimtini mogaus teisi ir laisvi. 6.vyriausybs veikla turi bti suorganiz.,kad niekas ir niekaip negalt piktnaudiauti valdia.Todl liberalizmo poiriu teista yra tiktai tokia valdia, kuri atskaitinga u savo veikl savo pilieiams bei apribota taip, kad jokie jos sprendimainegalt paeisti nelieiam prigimtini mogaus teisi ir laisvi. Geriausia valstybs valdymo forma yra demokratija, kuriojeteisintas valdios skirstymas tris nepriklausomas ir viena kit kontroliuojanias valstybins valdios akas.