Apšvietai būdinga:

 Gamtos pažinimo laimėjimai

 Daugybė mokslo atradimų
 Daugybė technikos išradimų
 Remiamasi racionaliu protu

Thomas Hobbes:
 Visi žmonės iš prigimties lygūs
 Empirizmas – indukcija (iš teisingų prielaidų padaroma tik tikėtina išvada, reikalaujanti
tikslesnio įrodymo.)
 Visuomenei išlaikyti reikalinga aukščiausioji valdžia – valstybės valdovas
 Valstybė – „dirbtinis“ kūnas, kurį sudaro dėl prigimtinių savanaudiškų tikslų susibūrusi
individų visuomenė, kurios saugumu turi pasirūpinti valstybė.
 Už valdžią atsakingas žmogus, naudodamasis savo turima valdžia, turi nuslopinti
prasiveržiančius įgimtus nesocialinius polinkius, kurie gali sunaikinti vienybę ir
stabilumą.
 Priešinimasis valdžiai negalimas, nes tai reikštų, kad yra reikalaujamas pačios valdžios
pritarimas.
 Jei valdovas neužtikrina saugumo piliečiams, jis gali būti nuverstas ir pakeistas nauju.
 Monarchiją laiko geriausiu valdymo modeliu.

John Locke:
 Valdžių atskyrimo principas: leidžiamoji valdžia (parlamentas) ir vykdomoji valdžia
(karalius, ministrai).
 Empirizmas (patirtys) – indukcija
 Parlamentas prižiūri vykdomąją valdžią ir jos valdymą, prireikus gali nušalinti.
 Tauta paklūsta tik tokiems įstatymams, kuriuos ji pati sukūrė.
 Religinė tolerancija (religija = pasirinkimas)
 Prigimtinės žmogaus teisės – laisvė, lygybė, nuosavybė
 Jei vyriausybė nevykdo visų valios, ji turi/gali būti nuversta.
Voltaire:
 Manė, kad asmens ir kitos laisvės gali būti užtikrintos ir esant absoliučiajai monarchijai,
priklauso nuo valdovo.
 Kvietė sudaryti karalių ir filosofų sąjungą prieš Bažnyčią.
Immanuel Kant:
 Švietimas – žmogaus išsivadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio jis pats esąs kaltas.
 Nesavarankiškumas – nesugebėjimas naudotis savo protu nevadovaujamam kitų.

Charles Louis de Montesquieu:

 Trys valstybės formos:
> Despotija  baimė
> Monarchija  garbė
> Respublika (demokratija arba aristokratija)  dorybė
 Valstybės valdymo forma gera tik tada, kai ji nuosekli, tikslinga, nes tik tada ji užtikrina
laisvę, kuriai naudingas ir vienos valdžios apribojimas kita valdžia.
 Rašė “Enciklopediją”
 “Apie įstatymų dvasią” (1748 m.) – valdžių padalijimo principas:
> Įstatymų leidžiamoji valdžia:
 Kontroliuojantieji aukštieji rūmai
 Įstatymu leidžiamieji žemieji rūmai
> Vykdomoji valdžia:
 Gali pasinaudoti liberum veto teise prieš įstatymų leidžiamąją valdžią
> Teisminė valdžia:
 Griežtai atskirta nuo vykdomosios valdžios
> Visos šios valdžios remiasi Anglijos valdymo forma

Jean-Jacques Rousseau:
 Smerkė žmonių nelygybę
 Socializmo teorija (privačios nuosavybės ribojimas)
 Rašė “Enciklopediją”
 Iškėlė tautą, tik ji gali pasirinkti sau tinkamą valdymo modelį.
 Tobuliausia santvarka laikė respubliką.
> Rousseau idėjos paskatino Prancūzijos didžiąją revoliuciją, komunistinių ir
socialistinių teorijų vystymąsi, nacionalizmo augimą.

XVIII a. vid. Prancūzijoje pradėta leisti “Enciklopedija”. Sumanytojas – švietėjas Deni Didro
(Diderot), ją rengė žymiausi Prancūzijos švietėjai ir mokslininkai.
Apšviestasis absoliutizmas – patys valdovai, remdamiesi švietėjų pasiūlymais, ėmė reformuoti
savo valstybes:
 Prūsijos karalystė – Frydrichas II:
> Valstybės valdymo reformos
> Ekonomikos politikos reformos
> Teismo reformos
> Švietimo reformos
  Austrijos imperija – Marija Teresė, Juozapas II:
> Vlastybės valdymo reformos
> Mokesčių rinkimo sistemos reformos
> Švietimo sistemos reformos
> Žemės ūkyje valstiečių padėties pagerėjimas
 Rusijos imperija – Jekaterina II:
> Steigiamos mokyklos
> Švelninamos bausmės
> Išliko baudžiava

Bendri monarchų vykdyti pertvarkymai:

 centralizuotas administracinis valdymas;
 remta pramonė, prekyba ir žemdirbystė;
 palengvintos ar visiškai panaikintos baudžiavos sąlygos;
 sušvelninti baudžiamieji įstatymai ir bausmės (pirmiausia apribotas mirties bausmės
taikymas bei uždrausti kankinimai tardant);
 pertvarkytas švietimas, pirmiausia steigtos naujos mokyklos, plėstas jų tinklas ir
prieinamumas;
 mažinta Bažnyčios įtaka, uždaryti vienuolynai, priimti religinės tolerancijos įstatymai;
 pertvarkyta finansų sistema (pirmiausia mokesčiais apdėti bajorai, o tai sukeldavo jų
pasipiktinimą).
Valdovų ir filosofų draugystė tęsėsi iki 1789 m. Prancūzijos didžiosios revoliucijos, kuri buvo
nukreipta prieš absoliutizmą, jos idealoginis pagrindas buvo švietėjų idėjos. Nuo to laiko imta
šalintis švietėjų idėjų.