ABSOLIUTIZMAS – valstybės valdymo forma, kai visa valdžia priklauso monarchui.
PARLAMENTARIZMAS – parlamentinė valstubės valdymo sistema: parlamentas viršesnis už
kitus valstybės organus. PARLAMENTINĖ MONARCHIJA – valdymo forma, kai monarcho valdžią riboja parlamentas. RESPUBLIKA – valdymo forma, kur valstybės vadovas nėra monarchas, o nustatytam laikui renkamas vadovas. TVANAS – ATR istorijos periodas XVII a., kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą, buvo užėmusi Švedija ir Maskva. LIBERUM VETO(aš draudžiu) – Lenkijos, Lietuvos seime bajoro teisė balsuojant nesutikti su bendrais nutarimais. BAJORŲ KONFEDERACIJA – ginkluota bajorų sąjunga. APŠVIETOS AMŽIUS – APŠVIESTASIS ABSOLIUTIZMAS - Europos valstybių monarchai, siekdami sutvirtinti savo valdžią, rėmėsi švietėjų įdėjomis , susirašinėjo su filosofais, įvykdė nemažai reformų. REVOLIUCIJA – prievartinis senos santvarkos pašalinimas ir naujos kūrimas siekiant esminių visuomenės pokyčių. KONTRREVOLIUCIJA – kova su revoliucija, siekiant grąžinti ikirevoliucinę tvarką. DIKTATŪRA – valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai, kai asmens arba grupės asmenų valdžios neriboja įstatymai. PILIETINIS KARAS – karas vienoje valstybėje. TERORAS – sistemingas politinių priešininkų bauginimas ir slopinimas smurto, prievartos priemonėmis. IMPERIJA – daugiatautė valstybė, kurią sudaro ne tik užkariautos valstybės gyventojai, bet ir kitų valstybių gyventojai. ŠVENTOJI SĄJUNGA – vienos kongreso metu Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sąjunga sukurta kovai prieš revoliucijas ir sukilimus. PRAMONĖS PERVERSMAS – XVIII a. antr. pus. – XIX a. pab. Europos ir Šiaurės Amerikos ūkinio gyvenimo pasikeitimas, kai rankų darbą keitė mašinos, o manufaktūrų gamybą – fabrikų gamyba. PARTIJA – valdžios siekianti grupė, turinti panašius įsitikinimus CENZŪRA – spaudos, radijo, televizijos ir kt. viešų renginių turinio kontrolė, kurios tikslas – neleisti platinti tam tikrų žinių, idėjų. SEGREGACIJA – faktinis arba teisinis žmonių grupių atskyrimas toje pačioje valstybėje. REKONSTRUKCIJA – JAV laikotarpis, kai buvo siekiama galutinai panaikinti vergovės likučius pietinėse valstijose po pilietinio karo. ABOLICIONIZMAS – JAV visuomenės judėjimas, kuris siekė panaikinti vergovę. TAUTŲ PAVASARIS - 1848–1849 m. revoliucijos, vykusios Europoje. NACIONALIZMAS - nuo XIX a. vidurio Europoje vyravusi ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumą ir siekianti sujungti šią grupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį. ROMANTIZMAS – meno srovė, kuriai būdingas praeities, gamtos, jausmų aukštinimas. BAUDŽIAVA – visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra virtę bajorų nuosavybe, netekę žemės ir laisvės, priversti atlikti įvairias priemones. ŠOVINIZMAS – kraštutinis nacionalizmas, perdėtai aukštinantis savo tautą, menkinantis kitas tautas. IMPERIALIZMAS - politika, kurios tikslas sukurti, išlaikyti ir išplėsti imperiją. ULTIMATUMAS - griežtas vienos valstybės reikalavimas, už kurio neįvykdymą grasoma kitai valstybei prievartos priemonėmis. BOLŠEVIKAI - marksistinės Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos dalis. SEPARATINĖ TAIKA - taika, kurią be sąjungininkų žinios arba sutikimo sudaro valstybė, priklausanti kariaujančiai koalicijai. REPARACIJOS – žalos, padarytos per karą, atlyginimas. ANEKSIJA - vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios. TAUTŲ SĄJUNGA – tarptautinė organizacija, įkurta po Pirmojo pasaulinio karo, siekianti išsaugoti taiką. VERSALIO SISTEMA -