TEMA: Vienaląsčių organizmų dauginimasis ir išgyvenimas

Darbo tikslas:
Išsiaiškinti, kokiose sąlygose vienaląsčiai organizmai geriau veisiasi.

Hipotezė:
Vienaląsčių organizmų daugiau veisiasi ten, kur jiems yra tinkamo maisto, nešvaru, drėgna. Jie
geriau veisiasi nešvariame telkinio vandenyje su nuokritomis, nei telkinio vandenyje be
nuokritų.

Priemonės:
Trys stiklainiai, telkinio vanduo, nukritę medžių lapai, kaštonai, žolės, akmenys, samanos,
mikroskopas, objektyvinis stiklelis, pipetė, telefonas, kompiuteris.

Darbo eiga:
Į tris stiklainius įpylėme telkinio vandens. Į vieną iš jų įdėjome nukritusius lapus, kaštonus, žoles,
akmenis ir samanas. Visus stiklainius laikėme kambario temperatūroje. Juos palikome
nesandariai uždarytus savaitei. Kartą per savaitę reikėdavo stiklainius papilyti vandeniu, nes jis
išgaruodavo. Po savaitės ant vieno objektyvinio stiklelio užlašinome vandens su samanomis ir
kitomis nuokritomis, ant kitų dviejų – tik telkinio vandens. Padėjome stiklelius ant objektyvinio
stalelio ir pradėjome ieškoti mikroorganizmų. Pirmą savaitę pastebėjome pirmąsias bakterijas ir
nežymius vienaląsčius organizmus trijuose stiklainiuose. Antrą savaitę darėme tą patį -
tyrinėjome vandenį mikroskopu. Šįkart aptikome pirmąsias amebas, klumpeles, euglenas ir kitus
vienaląsčius organizmus tik vandenyje su nuokritomis. Trečią ir ketvirtą savaitę stebėjome, kaip
šie mikroorganizmai dauginasi, maitinasi. Tačiau kituose dviejuose stiklainiuose didesnių
vienaląsčių neišaugo.
Apačioje matomi vandens su nuokritomis paveikslėliai.
Pirma sav. Antra sav. Trečia sav. Ketvirta sav.

Išvada:
Hipotezė pasitvirtino. Vienaląsčiai mikroorganizmai greičiau ir geriau veisiasi nešvariame
vandenyje su nuokritomis, nei telkinio vandenyje be nuokritų.