Norint išsiaiškinti, kaip vandens ir jame ištirpusių medžiagų pernaša pro plazminę membraną

priklauso nuo medžiagų koncentracijos ląstelėje ir jos aplinkoje skirtumo, reikia atlikti keletą
bandymų.

Stebėti osmoso reiškinį galima atliekant tyrimus su bulvėmis, burokais, pasigaminus dializės

maišelį arba osmometrą. Šį reiškinį taip pat galima stebėti atliekant tyrimą su vištos kiaušiniu,
netgi virtuvėje kuriam laikui lėkštėje palikus salotų lapus ar į vandenį pamerkus pupelių. Visais
atvejais vyksta vandens molekulių judėjimas pro membraną tam tikra kryptimi.

Atlik bandymą su žalia bulve. Šiuo bandymu ištirsi, kuria kryptimi vyksta vandens molekulių
judėjimas hipotoniniame ir hipertoniniame tirpaluose.

Bandymui reikės: bulvės, peilio, 20 ml distiliuoto vandens, 20 ml druskos tirpalo (druskos

tirpalui paruošti reikia 3 šaukštų druskos stiklinei vandens), 2 lėkštelių, rašymo priemonės,
pipečių.

Prieš kiekvieną bandymą būtina suformuluoti hipotezę. Pavyzdžiui, vanduo judės iš mažesnės

koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą arba vandens molekulės judės iš
distiliuoto vandens į druskos tirpalą. Jei hipotezę suformulavai, gali atlikti bandymą.

1. Bulvę nulupk ir perpjauk per pusę. Puselių centre padaryk vienodo dydžio duobutes
(bulvių puselių neperpjauk kiaurai).
2. Lėkšteles sunumeruok. Į pirmąją lėkštelę įpilk 20 ml distiliuoto vandens, o į antrąją – 20
ml druskos tirpalo.
3. Į lėkšteles padėk po bulvės puselę. Į bulvės puselę, kuri yra distiliuoto vandens
lėkštelėje, įpilk 20 ml druskos tirpalo. Į kitos bulvės puselę įpilk 20 ml distiliuoto
vandens. Bulves palik parai. Po paros stebėk, kas įvyko.

Pirmojoje lėkštelėje vanduo osmoso būdu skverbėsi į bulvę, kurios viduje buvo druskos
tirpalas. Bulvėje esančioje duobutėje vandens padaugėjo. Antrojoje – vanduo iš bulvės osmoso
būdu judėjo į lėkštelę, kurioje buvo druskos tirpalas. Todėl bulvės duobutėje skysčio
sumažėjo. Bulvės ląstelėms distiliuotas vanduo yra hipotoninis, o druskos tirpalas –
hipertoninis.

Hipotezė pasitvirtino: osmoso būdu vandens molekulės judėjo iš mažesnės koncentracijos

tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą. Atlikęs bandymą suformuluok išvadą.

Vandens molekulių judėjimą osmoso būdu pro atrankiai laidžią membraną iš mažesnės
medžiagų koncentracijos didesnės link rodo ir toliau pateikiamas paveikslėlis.
Vandens molekulių judėjimas osmoso būdu.

Tiriant augalų ląstelėse plazmolizės priklausomybę nuo medžiagų koncentracijos tirpaluose,

reikia pasirinkti tokio augalo audinį, kurio ląstelėse yra pigmentų. Tinka tirti raudonojo
svogūno epidermio arba kambarinės gėlės tradeskantės lapo epidermio ląsteles.

Tyrimui reikės: raudonojo svogūno arba kambarinės gėlės tradeskantės lapo epidermio, 6
šaukštelių cukraus, 200 ml distiliuoto vandens, skalpelio, pinceto, 4 indelių, objektinių ir
dengiamųjų stiklelių, rašymo priemonės, laikrodžio, mikroskopo.

Pirmiausia formuluojama hipotezė – kuo didesnė cukraus koncentracija, tuo daugiau ląstelių

plazmolizuosis.

1. Indelius sužymėk ir į visus įpilk po 50 ml distiliuoto vandens.

2. Į pirmąjį indelį cukraus neberk, į antrąjį įberk 1 šaukštelį cukraus, į trečiąjį – 2
šaukštelius cukraus, į ketvirtąjį – 3 šaukštelius cukraus.
3. Skalpeliu atpjauk gabalėlį tiriamo augalo audinio ir pincetu atlupk keturis epidermio
gabalėlius. Kelioms minutėms pamerk juos į distiliuotą vandenį.
4. Po kelių minučių į skirtingus tirpalus įdėk po gabalėlį epidermio ir laikyk juos ten 20
minučių. Paskui ištrauk iš skirtingos koncentracijos tirpalų po vieną mėginį, uždėk ant
objektinio stiklelio, uždenk dengiamuoju stikleliu ir stebėk pro mikroskopą.

Epidermio gabalėlyje, kuris buvo panardintas distiliuotame vandenyje, plazmolizuotų ląstelių

nematysi. Distiliuotas vanduo epidermio ląstelėms yra hipotoninis, tad tokiame tirpale į
ląsteles skverbiasi daug vandens, vyksta turgoras. Kitų trijų mėginių ląstelės plazmolizuojasi,
nes cukraus tirpalas yra hipertoninis epidermio ląstelėms. Vanduo skverbiasi iš ląstelių,
plazminė membrana atsitraukia nuo ląstelių sienelių.
Suskaičiuok, kiek kiekviename mėginyje matyti plazmolizuotų ląstelių. Rask mėginį,
kuriame plazmolizė vyko intensyviausiai.

Hipotezė pasitvirtino: kuo didesnė cukraus koncentracija, tuo daugiau ląstelių plazmolizavosi.

Atlikęs tyrimą suformuluok išvadą.

Plazmolizuotos ląstelės gali deplazmolizuotis, t. y. atgauti buvusią formą ir vandens kiekį. Tam
reikėtų ant cukraus tirpale mirkyto epidermio gabalėlio gausiai užlašinti distiliuoto vandens,
kad jis pakeistų cukraus tirpalą. Maždaug po 15 minučių galima pamatyti, kaip ląstelės keičiasi.