Biologinės membranos

11 klasė
Membranų funkcijos
1. Ląstelę ar organelę atskiria nuo aplinkos, sudaro
užtvarą, kad medžiagos nepatektų į ląstelę ar
organelę arba iš jos nepasišalintų;
2. Membranoms būdingas atrankusis laidumas, jos
reguliuoja viduląstelinę medžiagos koncentraciją;
3. Mitochondrijų, chloroplastų ir bakterijų membranų
fermentai vienos rūšies energiją paverčia kitos rūšies
energija (fotosintezėje dalyvaujantys baltymai yra
chloroplastų membranoje);
4. Membranų baltymai receptoriai priima išorės ir vidaus
signalus, pvz. hormonus, šviesą, slėgį ir perduoda
informaciją į ląstelės vidų;
5. Ant nervinių ląstelių membranų yra receptorių
priimančių nervinius impulsus.
Membranų sudedamosios dalys:
1. Lipidai,
2. Baltymai,
3. Angliavandeniai;
Baltymai sudaro per 20-80% membranos masės.
Membranų, kurių pagrindinė funkcija yra neleisti
pernešti medžiagų, lipidai sudaro 80% jų masės.
Baltymai suteikia membranai atrankųjį laidumą tam
tikrom medžiagom ir katalizuoja joje vykstančias
reakcijas.
Membranų lipidai

Membranose randama:
Fosfolipidai,
Glikolipidai,
Cholesterolis;
Membranų baltymai
Baltymai, esantys membranose skirstomi į:
Paviršinius
Jie prisijungę prie membranų paviršių silpnai, juos
lengva pašalinti pakeitus tirpalo pH ar druskų
koncentraciją.
Integraliuosius
Vieną ar du kartus perveria membraną. Integralieji
baltymai sudaro paviršiuje alfa spiralę arba beta
struktūrą.
Membranų angliavandeniai
Jų membranose yra nedaug, susijungę su baltymais
sudaro glikoproteinus, o su lipidais- glikolipidus. Šios
medžiagos išsidėsčiusios išorinėje membranų pusėje, jų
yra receptoriuose. Glikolipidai ir glikoproteinai padeda
ląstelėms atpažinti vienai kitą, prie jų jungiasi virusai,
toksinai ir kt. medžiagos, jos lemia žmogaus kraujo
grupę.
Biologinių membranų struktūra
SVARBIOS SĄVOKOS
Koncentracijos gradientas – koncentracijų skirtumas.
Osmosinis slėgis – slėgis, susidarantis toje membranos
pusėje, kurioje didesnė ištirpusios medžiagos
koncentracija.
Turgorinis slėgis – tai ląstelės turinio spaudimas į jos
sienelę iš vidaus dėl čia patenkančio vandens
Medžiagų pernaša per biologines
membranas

AKTYVIOJI
PASYVIOJI
Pasyvioji pernaša
Molekulėms prasiskverbti pro plazmolemą ATP nereikalinga
Difuzija
Vykstant difuzijai molekulės juda iš
didesnės jų koncentracijos link
mažesnės t. y. pagal
koncentracijos gradientą.
Difuzija vyksta tol, kol abiejuose
plazmolemos pusėse medžiagos
pasiskirsto vienodai. Taip
difunduoja:
 Dujos
 Ištirpusios druskos
 Lipiduose tirpios mol
 vanduo
Palengvintoji pernaša
Molekulės juda pagal
koncentracijos gradientą, šiam
procesui ATP nereikalinga, bet
būtini specialūs membranos
baltymai: kanalo baltymas ir
baltymas nešiklis. Jie yra
specifiški, padeda pereiti tik vienos
rūšies medžiagoms. Kanalo
baltymas sudaro tunelį pro
plazmolemą ir juo gali judėti jonai.
Baltymai nešikliai padeda pernešti
gliukozę, amino rūgštis.
Vandens difuzija pro pusiau pralaidžią
membraną vadinama OSMOSU
Toje membranos pusėje, kur yra didesnė ištirpusios
medžiagos koncentracija , susidaro osmosinis slėgis.
Vanduo pro membraną juda į tą pusę, kur daugiau
ištirpusių medžiagų ir mažiau vandens molekulių.

Ląstelės gali patekti į įvairių koncentracijų tirpalus. Nuo

to priklauso , kuria kryptimi pro membraną juda
vanduo.
 HIPERTONI
IZOTONINI
NIS
S TIRPALAS
TIRPALAS

HIPOTONINIS
TIRPALAS
IZOTONINIS TIRPALAS
Jame ištirpusiu medžiagų koncentracija tokia pati kaip ir
ląstelėje. Tuomet vandens molekulių pro plazminę
membraną pereina į abi puses vienodai, ir bendras
vandens kiekis ląstelėje nesikeičia.
Hipertoninis tirpalas
Jame ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė
negu ląstelėje, taigi mažiau yra vandens. Tuomet
vandens molekulės judės daugiau iš ląstelės negu į ją.
Gyvūnų ląstelės susitraukia, o augalų plazminė
membrana atsitraukia nuo sienelės, įvyksta –
plazmolizė. Sumažėjus turgoriniam slėgiui augalai
suglemba ir nuvysta.
Hipotoninis tirpalas
Jame ištirpusių medžiagų kondentracija mažesnė
negu ląstelėje, tuomet vandens molekulės juda į
ląstelę., Gyvūninės ląstelės gali sprogti – lizuotis, o
augalinės ląstelės išsipučia, atsiranda turgorinis slėgis
(sprogti neleidžia sienelė).
AKTYVIOJI PERNAŠA
Šiuo būdu molekulės ar jonai juda prieš
koncentracijos gradientą. Molekulės pernešti pro
plazminę membraną reikalingas baltymas nešiklis ir
ATP .

Aktyviosios pernašos būdai:

Endocitozė
Egzocitozė
Endocitozė
Šiu būdu į ląstelę patenka makromolekulės: baltymai,
polisacharidai ar polinukleotidai. Šios molekulės yra
per didelės, kad jas galėtų pernešti baltymas nešiklis.
Joms pernešti į ląstelę susiformuoja plazminės
membranos pūslelės: membranos dalis įlinksta,
nugrimzta į ląstelės vidų. Reiakalinga ATP, kai
endocitozinė pūslelė susilieja su lizosoma, prasideda
virškinimas.
Endocitozės būdai

Fagocitozė Pinocitozė

 Į ląstelę pernešamos didelės Į ląstelę patenka skystos

kietos dalelės medžiagos
Egzocitozė
Šiuo būdu medžiagos išskiriamos iš ląstelės.
Dažniausiai jos esti Goldžio aparate susidariusiose
membraninėse pūslelėse. Pūslelė juda link
plazmolemos. , susilieja su ja ir pūslelėje esanti
medžiaga patenka į išorę. Egzocitozei būtina ATP.