VADAS TEISMO

MEDICIN
Doc. dr. A. Jasulaitis, Ignas Astrauskas

2013
 PRATYB TEMOS
TEISMO MEDICINOS SVOKA
ISTORIJA
BENDROJI TANATOLOGIJA
VYKIO VIETOS APIRA
LAVONO TYRIMAS
TESTAS
 TEISMO MEDICINOS
SVOKA

Medicinos mokslo aka, nagrinjanti

medicininius klausimus, ikylanius
juridinje praktikoje
 TYRIMO OBJEKTAI

Gyvi asmenys (personae vivantes)

Lavonai (cadavera)
Daiktiniai rodymai (rex delicti)
Byl mediaga (materia criminalis)
 TANATOLOGIJA

tanatos mirtis, logos mokslas, mokymas.

tanatologija - mokslas, tiriantis mogaus mirt,
mirimo procesus ir mirties poymius, nuo j
atsiradimo iki visiko lavono suirimo
 TANATOLOGIJOS
SKIRSTYMAS
tanatoetiologija

tanatogeneztanatomorfologija
BENDROJI
tanatoprofilaktika
SPECIFIN
tanatoterapija

tanatopraktika
 MIRTIS
PRIELAIKIN

SMURTIN
FIZIOLOGIN
negyvagimis saviudybs

organizmo gyvybini nuudymai

funkcij isekimas
(senatvinis) nelaimingi atsitikimai

NESMURTIN

ligos
 MIRTIES PROCESAS
MIRIMAS
preagonija
terminalin pauz
agonija
MIRTIS
klinikin mirtis
biologin mirtis
 MIRTIES FAKTO
NUSTATYMAS
NUTRKUSI KRAUJO APYTAKA
NUTRKS KVPAVIMAS
NRA CNS VEIKLOS
LAVONINIAI REIKINIAI
POMIRTINIAI POKYIAI

SUPRAVITALINS REAKCIJOS
ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIKINIAI
VLYVIEJI LAVONINIAI REIKINIAI
 SUPRAVITALINS
REAKCIJOS

IDIOMUSKULIN RAUKL
RAUMEN ELEKTRINIS DIRGLUMAS
VYZDI CHEMINIS DIRGLUMAS
 IDIOMUSKULIN
RAUKL

Raumen vietin reakcija susitraukimu

mechanin dirgikl
> 6 val. po mirties matomas ikilimas
6-12 val. po mirties iuopiamas ikilimas
< 12 val. po mirties nebesusidaro
RAUMEN ELEKTRINIS
DIRGLUMAS
Daniausiai tikrinami vok ir burnos apvalusis
raumuo
Kuo daugiau laiko po mirties tuo stipresns
srovs reikia reakcijai sukelti
Pasireikia iki 12 val. po mirties
 VYZDI CHEMINIS
DIRGLUMAS

Reakcija galima iki 36 val. po mirties

Pilokarpinas sutraukia vyzdius
Atropinas ipleia vyzdius
ANKSTYVIEJI LAVONINIAI
REIKINIAI
ATALIMAS
LAVONDMS
SUSTINGIMAS
DIVIMAS
AUTOLIZ
 ATALIMAS

t=2/3(36,8-Tt)
greitis priklauso nuo aplinkos ir vidini faktori
vidutinikai per 1 val. knas atala 1 C
 LAVONDMS

HIPOSTAZ
STAZ
IMBIBICIJA
 HIPOSTAZ
Nutrkus kraujo apytakai, kraujas ir limfa ima tvenktis
emesnse kno vietose, perpildo kraujagysli ir kapiliar
tinkl.

Hipostazs stadija trunka nuo 30min. Iki 12 val.

Hipostazs stadijoje kraujas beveik nepakinta, kraujagysli

sienels lieka nepralaidios. Spaudiama lavondm
inyksta, nes kraujas ispaudiamas auktyn arba alis.
Nustojus spausti, kraujas vl suteka kraujagysles ir
lavondm per kelias arba keliolika sekundi nelygu kiek
laiko bna praj po mirties, gyja ankstesn spalv.
 STAZ
limfa ir audini tarplstelinis skystis laipsnikai
difunduoja j kraujagysli vid, sukelia eritrocit
hemoliz. Skystosios kraujo dalys difunduoja per
kraujagysli sieneles ir persunkia aplinkinius
audinius.
staz trunka nuo 12 val. iki 24 val. po mirties.
paspausta lavondm pablykta, o atleista per vien
- keliasdeimt minui vl gyja ankstesn spalv.
 IMBIBICIJA
prasideda eritrocit autoliz, kraujagysli sienels bei
aplinkiniai audiniai persisunkia suirusiu hemoglobinu,
kuris, esant pralaidioms kraujagysli sienelms, kartu
su plazma, limfa ir kraujagyslse buvusiu audini
skysiu isilieja aplinkinius audinius ir juos persunkia.
prasideda pirmos paros gale ir baigiasi prajus po
mirties 36-48 val.
paspausta lavondm spalvos nekeiia.
LAVONDMI REIKM

MIRTIES PRIEASTIS
AGONIJOS TRUKM
MIRTIES LAIKAS
POMIRTINS MANIPULIACIJOS
 SUSTINGIMAS

Prasideda po 1,5 val. mirus ir trunka 2-3 paras

imankrinti raumenys nebesustingsta po 6-12
val.
SUSTINGIMO REIKM

MIRTIES PRIEASTIS
MIRTIES LAIKAS
POMIRTINS MANIPULIACIJOS
 DIUVIMAS
po mirties skysiai garuoja ir lavonas pradeda diti.
Pirmiausiai idiva tos kno dalys, kurios iki mirties
bna drgnos lp gleivin, aki ragenos, jungins

divimas prasideda tuoj po mirties, taiau tai

pastebti galima tik po 2-3 val.

Pravir aki ragenos ir skleros kampuose po 4-5 vai.

atsiranda gelsvai rudos dms, atitinkanios aki
ply (Liare dms)
 AUTOLIZ

Sutrikus organizmo fermentini sistem

veiklai, pasikeitus pH ir suaktyvjus
hidroliziniams fermentams
VLYVIEJI LAVONINIAI
REIKINIAI

ARDOMIEJI
KONSERVUOJAMIEJI
ARDOMIEJI REIKINIAI

PUVIMAS
FAUNOS POVEIKIS
 PUVIMAS
1-2 par pilvo siena gauna alsv atspalv,

3-4 par irykja purvinai alias puviminis veninis

tinklas

6-7 par susidaro puvimin emfizema

10-12 par visa oda tampa purvinai alios spalvos,

epidermis paburks, atsisluoksniavs, susidaro
lengvai plytanios psls, upildytos dujomis ar
puviminiu skysiu
 KONSERVUOJAMIEJI
REIKINIAI

MUMIFIKACIJA
SUVARKJIMAS
TANINIZACIJA
 MUMIFIKACIJA
Mumifikacija palaik idivimas. Vykta sausose, iltose, gerai
ventiliuojamose patalpose (pavyzdiui: palpse, smltose, vyruotose
emse). Mumifikuot palaik mas ir apimtis sumaja, taiau ilieka
anatominiai ypatumai, pagal kuriuos galima nustatyti lyt, ami, sualojimus.
Oda gavusi tamsiai rusv atspalv, sustandjusi, tampa sausa, suiknijusi.
Histologinio tyrimo metu galima iskirti bendr audini struktr: kraujagysles,
riebalini lsteli sieneles, skeletini raumen skersin ruotum. Pilna
suaugusiojo asmens kno mumifikacija vyksta 6-12 mnesi laikotarpyje po
mirties.Ypa palankiomis slygomis tai gali vykti 2-3 mnesi laikotarpyje.
Vaik palaik mumifikacija gali vykti per kelet savaii. Literatroje aprayta
atvej, kai suaugusiojo knas mumifikavosi per kelet dien. Deja tokias
ivadas galima padaryti po kruopios vykio vietos analizs, dalyvaujant
teismo medicinos gydytojui vykio vietoje apirint lavon.
 SUVARKJIMAS
Pomirtinis savaiminis palaik konservavimasis aplinkoje, kurioje daug drgms, maai ar visai
nra oro. Palankiausia aplinka iam reikiniui vanduo arba drgnos molingos dirvos. Palaik
oda veikiama drgms maceruojasi, tai leidia vandeniui lengvai patekti gilesnius lavono
audinius ir organus. io proceso metu riebalai skyla glicerin, bei riebisias - oleinin,
palmitino ir stearinos - rgtis. Vandenyje tirps glicerinas ir oleino rgtis iplaunamos
vandens, palmitino ir stearino rgtys persunkia audinius, po to susijungia su vandenyje ar
drgnoje dirvoje esaniomis kalcio ir magnio rgtimis, sudarydamos tvirtus, vandenyje
netirpius junginius. Suvarkj audiniai turi balt ar pilkai gelsv atspalv, standok
konsistencij (kai kam tai primena sdytus lainius), turi atrok kvap (primena sugedusio
srio kvap). Tiriant histologikai, galima skirti odos struktr, kraujagysli, poodin riebalyno
lsteli, raumenini lsteli, jungiamojo audinio kontrus. Pirmieji makroskopikai stebimi
suvarkjimo poymiai aptinkami skrandio ir storarns gleivins paviriuose 2-3 mm
dydio, balkvi dariniai. Jie paprastai nustatomi pirmo mnesio pabaigoje po mirties, tuomet
suvarkjimas pradeda formuotis ir poodiniame riebalyne. Prajus 3 4 mnesiams po mirties
suvarkjimas gerai skiriamas raumenyse ir vidaus organuose. Pilnas lavono suvarkjimas
paprastai vyksta prajus metams po palaik patekimo suvarkjim skatinanias slygas.
 TANINIZACIJA
vyksta lavonui ilgai prabuvus durpingoje dirvoje,
kurioje gausu humusini ir kit rgi . J poveikyje
lavono oda tampa standi, tamsiai rusva, jos
elastingumas sumaja, kaul mineralins druskos
iplaunamos, kaulai tampa lengvai perpjaunami,
lanksts. Vidaus organ apimtis sumaja.
Mikroskopuojant galima iskirti odos, kraujagysli,
raumen, ir periferini nerv struktr. Per kiek
vyksta taninizacija duomen nra.
 MIRTIES LAIKAS
LAVONDMS
TEMPERATRA
SUPRAVITALINS REAKCIJOS
RAUMEN SUSTINGIMAS
ODOS MACERACIJA
MAISTAS/ DUJOS VIRKINAMAJAME TRAKTE
FAUNA
VYKIO VIETOS APIRA

BIOLOGINI PDSAK PAIEKA

KNO APIRA
TEMPERATR MATAVIMAS
RADINI DOKUMENTAVIMAS
 TEMPERATROS
MATAVIMAS

APLINKOS TEMPARATROS MATAVIMAS

KNO TEMPERATROS MATAVIMAS
 KNO APIRA

POZA
LAVONINI REIKINI VERTINIMAS
PAEIDIM VERTINIMAS
RADINI DOKUMENTAVIMAS
LAVONO TYRIMAS

IORINIS LAVONO TYRIMAS

VIDINIS LAVONO TYRIMAS
 TIRIAME
STAIGIOS MIRTYS
SMURTINS MIRTYS
ASMENYS MIR LIGONINSE IKI 24 VAL. NUO
HOSPITALIZACIJOS
KALINIMO VIET LIGONIN
NEGALIMA EIMOS GYDYTOJO PAYMA
NEINOMI ASMENYS
GIMINMS PRAANT
 IORINIS TYRIMAS

APRAYMAS
FOTOGRAFIJOS
 VIDINIS TYRIMAS
APRAYMAS NEIMUS ORGAN
KOMPLEKSO
APRAYMAS IMUS ORGAN KOMPLEKS
MGINI PAMIMAS
ORGAN GABALLI PAMIMAS
HISTOLOGINIAM TYRIMUI
 NAUJAGIMI LAVON
TYRIMAS
IORINIAI INEIOTUMO POYMIAI
PLAUKIMO MGINIAI
KIEK LAIKO IGYVENO
NAUJAGIMIO PRIEIROS POYMIAI
AI U DMES
TESTAS