Legioneliozė

Legioneliozė arba legionierių liga - bakterinis plaučių uždegimas

Legioneliozės sukėlėjas buvo nustatytas 1976 m.

Lietuvoje 2011-2015 m. buvo nustatyta 27 legioneliozės atvejų,

2015 m. – 7 legioneliozės atvejai, 2010 m. -1 mirties atvejis

Europoje kasmet užregistruojama 1360 – 4500 ligos atvejų, vėlai pradėjus gydymą 15-20 proc. iš jų
miršta

Legioneliozės sukėlėjas

Legionelės dauginasi 20 –450C vandenyje. Legionelių išlikimui būtina drėgmė

Legionelių randama:

 Baseinuose bei dušo kabinose

 Geriamojo vandens čiaupuose
 Upių, ežerų vandenyje
 Vandens saugyklose
 Vandens sistemose, ypač kur nusėdęs dumblas, rūdys
 Pagrindinis infekcijos rezervuaras yra vanduo, kurio temperatūra –25 - 46°C

Žmogus legionelioze užsikrečia kvėpuodamas oru, kuriame yra legionelėmis užkrėsto aerozolio
(dušuose,įvairiose voniose, tualetuose ir kt.)

Ligonis epidemiologiškai nepavojingas aplinkiniams

Klinikinės formos:

 Pontiako karštligė – lengva, savaime praeinanti, į gripą panaši liga

 Legionierių liga (legionelinė pneumonija)

Legioneliozės (legionelinės pneumonijos) klinika

Inkubacinis periodas – 2-10 d.

Ligos požymiai:

- karščiavimas
- galvos ir raumenų skausmai
- sausas kosulys
- pasunkėjęs kvėpavimas

Mirštamumas – 5-30 proc.

Legioneliozės atvejai viešbučiuose

 - Pavienis atvejis – kai žmogus suserga per 10 d. po nakvynės ar
- apsilankymo viešbutyje
- Protrūkis – kai per dvejus metus suserga 2 ir daugiau žmonių,
- kurie buvo apsistoję tame pačiame viešbutyje 10 d. iki ligos
- pradžios
- Protrūkiai dažniausiai pasitaiko daugiaaukščiuose pastatuose, kur
- įrengtos centralizuotos oro kondicionavimo, aušinimo sistemos

Sergamumas legionelioze

Vyrauja pavieniai atvejai

- Jie nustatomi ištisus metus

- Protrūkiai kyla liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais
- Jų metu suserga tik 5 proc. visų ligonių

Užregistravus laboratoriškai patvirtintą legioneliozės atvejį,natliekamas epidemiologinis tyrimas:

- surenkama informacija apie ligonį

- nustatomi infekcijos plitimo rizikos veiksniai
- galima užsikrėtimo vieta
- įtariamas infekcijos šaltinis
- paimami aplinkos mėginiai dėl legionelių nustatymo (šalto ir karšto
- vandens mėginiai)
- organizuojamos priešepideminės priemonės
- pateikiamos legioneliozės rizikos mažinimo rekomendacijos

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės

- Palaikyti karšto vandens temperatūrą 51-60 °C , šalto vandens - žemiau nei 25 °C

- Neleisti vandeniui užsistovėti sistemoje
- Valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus, vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, vandens
šildytuvus ir vandens filtrus ne rečiau kaip 2 kartus per metus
- Po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas
- Reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad nesusikauptų nuosėdos
- Ilgiau nenaudojus karšto ar šalto vandens, vandentiekio sistemą praplauti karštu vandeniu 30
min.

Dizenterija (šigeliozė)

Dizenterija, šigeliozė – ūmi infekcinė žarnyno liga, kuriai būdinga organizmo apsinuodijimas,
skausmingas viduriavimas išmatomis su gleivėmis ir krauju dėl storojo žarnyno pažeidimo.

SIMPTOMAI
 - Karščiavimas - Išmatos su gleivėmis ir krauju
- Sąnarių skausmas - Viduriavimas
- Galvos skausmas - Vėmimas
- Nuolatinis noras tuštintis - Raižantys kairės pilvo pusės
skausmai

PRIEŽASTYS

Dizenteriją sukelia nejudrios bakterijos šigelės (lot. Shigella). Vienintelis gamtinis sukėlėjų
rezervuaras yra žmogus. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris
išskiria sukėlėją su išmatomis. Dažniausiai infekcija perduodama per nešvarias rankas, vandenį,
maisto produktus. Tam tikrą vaidmenį pernešant sukėlėjus atlieka musės, tarakonai, kurie bakterijas
perneša ant galūnių. Storajame žarnyne besidauginančios šigelės, jų išskiriamas toksinas pažeidžia
gleivines ląsteles, sukelia jų žuvimą. Išsivysto storojo žarnyno gleivinės uždegimas, ji išopėja. Į
kraują patenkantis toksinas sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia autonominę (vegetacinę)
nervų sistemą, dėl to sutrinka virškinimas, atsiranda žarnyno spazmų, išsiskiria daugiau gleivių.

LIGOS EIGA

Inkubacinis periodas trunka 1-7 (vidutiniškai 2-3) dienas, kartais sutrumpėja iki 2-12 val. Liga
prasideda ūmiai. Ligoniai iš pradžių viduriuoja vandeningomis išmatomis, atsiranda karščiavimas
iki 39-41*C, krečia šaltis, kyla raižantis (dažniausiai kairės pusės) pilvo skausmas, pykinimas,
neretai ir vėmimas. Gali varginti raumenų, sąnarių, strėnų ir galvos skausmai. Atsiranda tenezmai
(skausmingas prymigtinis noras tuštintis) ir viduriavimas su gleivių priemaiša. 2-ą ligos dieną
išmatose gali atsirasti kraujo. Tuštinamasi dažnai, nedideliu išmatų kiekiu iki 10-30 kartų per parą.
Liga trunka apie 1-3 savaites, kartais ilgiau. Dažnai sergama lengva šigeliozės forma, kuriai
būdinga trumpa eiga, nestipri intoksikacija, nedidelis karščiavimas, retas viduriavimas (2-5 kartus
per parą), silpni tenemai, nebūna kraujo išmatose, per 3-5 dienas pasveikstama.

TYRIMAS

Šigeliozė įtariama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais, epidemiologiniais duomenimis.

Diagnozė patvirtinama išskyrus sukėlėją. Tam atliekamas bakteriologinis tyrimas: į specialią terpę,
skirtą šigelėms, sėjamos išmatos. Lygiagrečiai kitose terpėse, ligos diferenciacijos tikslu, sėjamos
išmatos salmonelėms, choleros vibrionams bei kitiems sukėlėjams auginti. Kai kuriais atvejais
(kraujuojant iš žarnyno ir kt.) gali būti atliekama rektoromanoskopija. Tai yra instrumentinis tyrimo
metodas, kai į tiesiąją žarną įkišus endoskopą, apžiūrima storojo žarnyno gleivinė. Diagnostikai
taikomos ir serologinės reakcijos (reakcijos panaudojant kraujo serumą).

MEDICININIS GYDYMAS

Šigeliozės gydymas remiasi tais pačiais principais kaip ir kitų bakterinių žarnyno infekcijų.
Svarbiausia – vandens ir elektrolitų balanso korekcija. Viduriuojant, vemiant netenkama daug
skysčių ir elektrolitų, todėl būtina jų netektį kompensuoti. Svarbi tinkama mityba. Iš pradžių
rekomenduojamas skystas ir košių pavidalo maistas, daug baltymų ir vitaminų turinti, mažesnio
skaidulių kieki ir pertrinto maisto dieta. Nerekomenduojama vartoti rūkytos mėsos gaminių,
konservų, gyvulinių riebalų, prieskonių, gerti alkoholinių gerimų, striprios kavos, pieno.
Rekomenduojama valgyti dažnai – kas 3-4 val.

Esant vidutinio sunkumo ir sunkiems ligos atvejams skiriami antibiotikai

(trimetoprimas/sulfametoksazolis, ciprofloksacinas). Lengvos šigeliozės atvejais antibiotikų skirti
nerekomenduojama. Pilvo skausmams, žarnų spazmams mažinti duodama antispazminių,
raminamųjų priemonių.

Sergant šigelioze negalima vartoti antiperistaltinio vaisto loperamido (Imodium, Lopedium ir kt.),
nes jis gali pabloginti ligos eigą.

PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

Svarbu ligonį izoliuoti visam gydymo kursui, dezinfekuoti jo gyvenamąją vietą, išaiškinti įtariamus
sergančius ar nešiotojus iš ligonio aplinkos. Sergantiems lėtine dizenterija neleidžiama dirbti su
maisto produktais, vaikų kolektyvuose. Maistas turi būti gaminamas laikantis higienos taisyklių.
Svarbūs teisingi asmens higienos įpročiai (rankų plovimas ir kt.).

Kampilobakteriozė

Kampilobakterijos yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje
pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė.
Ekonomiškai besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų
vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse campylobacter infekcija turi
didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos.
Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labiausiai patogeniškos
žmogui: C.jejuni, C.coli, C.lari ir kitos.         Apie ligą

 Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią

sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų –
penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos
iki dešimties dienų.
 Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais,
pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga
gali prasidėti „apendicito priepuoliu“.
 Infekcijos dozė nemaža – 500-800 bakterijų. Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą
viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas antibakteriniais vaistais, jos gali būti
išskiriamos 2 – 7 savaites. Ilgesnis bakterijų išskyrimas yra retas.
 Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo
amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui AIDS.
 Kampilobakteriozė gali komplikuotis sepsiu (bakterijų patekimas į kraują), kepenų,
kasos uždegimu. Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos:
sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai.
 

Infekcijos šaltinis ir plitimas

  Kampilobakterijos gali būti randamos šiltakraujų naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių
žarnyne.
 Bet kuri žalia mėsa, ypatingai subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau
pagrindinis žmonių kampilobakteriozės infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypatingai
broilerių viščiukų, mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai
dideliais kiekiais.
 Šios bakterijos gali būti randamos ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje,
avienoje, taip pat jūrų žuvyje.
 Infekcijos šaltiniu gali būti kampilobakterioze sergantys namų augintiniai, t. y. katės ir
šunys.
 Pagrindinis infekcijos plitimas yra per nepakankamai šiluminiai apdorotą mėsą, paukštieną
ir jų produktus bei nevirintą ar nepasterizuotą bakterijomis užterštą pieną.
Užterštas campylobacter bakterijomis vanduo taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.
 Bet koks kitas maistas gali būti užterštas kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens
rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa.
 Užsikrėsti šia infekcine liga galima nuo sąlyčio su užsikrėtusiu gyvūnu.
 Nors sergančio kampilobakterioze žmogaus išmatose taip pat randama šios ligos bakterijų,
tačiau infekcijos plitimas nuo žmogaus žmogui nėra budingas šiai infekcijai.
 Nustatyta, kad šios bakterijos gali ilgai išgyventi užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui,
išdžiūvimui.
 Nors kampilobakterijos gali būti randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei
salmonelės, jame jos nesidaugina. Dėl šios priežasties retai kyla maisto kilmės protrūkiai. 

Kontrolė ir profilaktika 

 Infekcijos profilaktikai yra labai svarbios kontrolės priemonės visuose maisto tvarkymo
etapuose „nuo tvarto iki stalo“. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos tiek maisto
pramonėje, tiek namų ūkiuose.
 Nustatyta, kad taikomi specifiniai kampilobakteriozės kontrolės metodai fermose gali
sumažinti Campylobacter infekcijos paplitimą tarp paukščių. Tokia kontrolė įmanoma, kai
paukščiai laikomi uždarose patalpose.
 Kampilobakteriozės plitimo rizikos bei pieno užteršimo sumažinimas galvijų fermose nėra
įrodytas, todėl vis tik reikėtų vengti vartoti nevirinto, nepasterizuoto karvės pieno ir jo
produktų.
 Gera higienos praktika skerdimo metu padeda sumažinti skerdenos užteršimą gyvūnų
fekalijomis, tačiau tai nėra garantija, kad Campylobacter sukėlėjų nebus mėsoje. Skerdyklų
darbuotojų mokymo tikslas yra iki minimumo sumažinti žalios mėsos bakterinį užterštumą.
 Vienintelis efektyvus Campylobacter sukėlėjų pašalinimo iš užteršto maisto būdas yra
apdorojimas karščiu - virimas, kepimas, pasterizavimas ir kt. 

Kaip išvengti užsikrėtimo namuose?

 Mėsą ir jos produktus laikyti šaldytuve.

  Maistui vartoti tik labai gerai termiškai paruoštus mėsos, ypatingai vištienos produktus.
Vengti kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis. Reikalauti papildomai pakaitinti tokį kepsnį,
jei jis patiektas maitinimo įmonėje.
 Vengti kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: gyvūninį maistą laikyti atskirai nuo kito
maisto, kruopščiai plauti rankas po sąlyčio su žalia mėsa ir tarp atskirų maisto ruošimo
etapų, plauti šiltu tekančiu vandeniu paviršius, virtuvės įrankius, kurie turėjo sąlytį su žalia
mėsa, paukštiena.
 Vengti nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų. Ypatingai tokio maisto neturi
vartoti maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės.
 Kruopščiai plauti daržoves ir vaisius, ypatingai jei jos valgomos be terminio apdorojimo.
 Maistui vartoti kokybišką geriamą vandenį.
 Saugoti geriamo vandens šaltinius nuo užteršimo gyvūnų ekskrementais. Jei nežinoma, kad
vanduo saugus, geriausiai jį vartoti virintą.
 Kruopščiai plauti rankas su muilu po sąlyčio su gyvūnų, viduriuojančių žmonių išmatomis,
pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą.
 Ugdyti vaikams rankų higienos įgūdžius. 

Salmoneliozės

Kas yra salmoneliozė?

Salmoneliozė – tai viena dažniausių zoonozių, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos.
Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu,
pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po
užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai
kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju
negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams,
pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
 
Sukėlėjai ir jų savybės
Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą
žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos
temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl
gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
 
Infekcijos šaltinis
Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai.
Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat
gali būti infekcijos šaltiniu.

Plitimo būdai
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną,
kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas
daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose,
nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai
plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.
Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą
salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota
žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.
Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve
liečiasi su žaliu.
Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai
viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis.
Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti?

Salmoneliozės prevencijai vakcinos nėra. Todėl būtina įsiminti ir žinoti šias pagrindines taisykles,
padėsiančias sumažinti užsikrėtimo riziką:
1. Nevartoti žalio ar nepakankamai šiluminiai apdoroto gyvūninio maisto: mėsos, vištienos,
kiaušinių, pieno.
2. Vengti kryžminio maisto užteršimo.
3. Negaminti maisto kitiems sergant salmonelioze ar kurį laiką skiriant sukėlėją.
4. Plauti rankas po sąlyčio su gyvūnų ar sergančio salmonelioze žmogaus išmatomis.

Kaip išvengti salmoneliozės?

1. Tinkamai tvarkyti žalią vištieną, kitą mėsą ir jų produktus:

 Žalią mėsą parduotuvėje dėti į plastikinį maišelį, kad išvengti sąlyčio su kitu maistu;
 Nedelsiant įdėti parsineštą maistą į šaldytuvą, kad išvengti jame esančių bakterijų
dauginimosi;
 Sušaldytą vištieną, mėsą atitirpinti šaldytuve;
 Prieš gaminimą visada nuplauti vištieną bei kitą mėsą;
 Maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu arba skystis nuo žalios mėsos
nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą;
 Kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu su indų plovikliu peilį, lentelę, kitus
virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos, vištienos dorojimo, kad išvengti kryžminės kito
maisto taršos;
 Pakankamai gerai išvirti, iškepti vištieną, kitą mėsą ir jų produktus. Prieš vartodami šį
maistą įsitikinti, kad nebėga rausvas skystis;
 Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.

2. Tinkamai tvarkyti kiaušinius ir jų produktus:

 Maistui vartoti tik šviežius kiaušinius;

 Kiaušinius laikyti tik šaldytuve;
 Nevartoti suskilusių ar nešvarių kiaušinių;
 Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo;
 Vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Tinkamai šiluminio apdoroto kiaušinio
trynys neturi būti skystas ar minkštas;
 Išvirtus ar keptus kiaušinius suvartoti nedelsiant. Nelaikyti šiltų kiaušinių daugiau nei 2
valandas kambario temperatūroje;
  Vengti maisto su žaliais kiaušiniais, ypatingai namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio
su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių,
todėl jie yra saugūs.

3. Nevartoti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vištienos, žalių kiaušinių,

nepasterizuoto ar nevirinto pieno.
 
4. Nesuvalgytą maistą laikyti šaldytuve, o prieš vartojimą pakartotinai pakaitinti.
 
5. Visada nusiplauti rankas prieš gamindami maistą ir kiekvieną kartą po žalios mėsos
dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis.
 
6. Priminti vaikui nusiplauti prieš valgį rankas, ypatingai jei jis žaidė su namų augintiniu.
 
7. Negaminti maisto svečiams, pobūviui sergant.
 
8. Tuo pačiu metu netvarkyti žalios mėsos ar vištienos ir negaminti maisto kūdikiui.

9. Saugiausias maistas kūdikiui yra motinos pienas, kuris apsaugo ir nuo kitų ligų.