Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

EPIZOOTOLOGIJA

2014 m.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Veterinarins epizootologijos pagrindai,

objektai, metodai ir udaviniai
Pats terminas EPIZOOTOLOGIJA sudarytas
i dviej odi: epizootija ir logos.
1) epizootija(gr. Epi- priedlis reikia ko nors
pertekli ir zoon gyvulys) reikia infekcins
gyvuli ligos iplitim tam tikru laiku ir tam
tikroje vietoje.
2) gr. Logos- mokslas.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

- Epizootologija buvo laikoma mokslu apie

infekcines ligas apskritai. Taiau toks
traktavimas nra visikai teisingas, nes
infekcines ligas vairiais aspektais nagrinja
mikrobiologija, virusologija, patologin
anatomija ir kt.
- Epizootologija vis mokslo ak laimjimus
panaudoja infekcini lig profilaktikai ir
gydymui.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Taigi EPIZOOTOLOGIJA yra savarankika

veterinarijos sritis, mokslas apie epizootin
proces, kaip bdingiausi kiekvienos ligos
poym.
Infekcins gyvuli ligos labai skiriasi nuo kit lig.
Jas sukelia gyvi patogeniniai mikroorganizmai.
Nuo neukreiamj lig jos skiriasi tuo, kad gali
labai iplisti ir pridaryti daug nuostoli.
Kai kurios i j pavojingos ir monms.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Epizootologija, nagrindama epizootinio

proceso dsningumus
-Rengia infekcini lig profilaktikos ir
likvidavimo priemones.
Epizootologija yra bendroji ir specialioji
-

Bendroji- nagrinja vis infekcini lig epizootinio

proceso dsningumus
Specialioji- tiria konkrei infekcini lig epizootinio
proceso ypatumus ir reangia t lig diagnostikos,
profilaktikos, bei likvidavimo priemones

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Mokslas apie infekcij (infekcijos altiniai,

usikrtimo bdai, pasireikimo formos, eiga, rys).
Vieta pro kuri mikrobai patenka organizm, vadinama
infekcijos vartais. Taiau ne visiems patogeniniams
mikrobams bdinga specifin vieta, pvz. juodligs
sukljas pakliva per bet kur, pasiutligs tik per
paeista od ir gleivin. Maai patogeniki mikrobai
danai sunaikinami patekimo vietoje, labai virulentiki
patek krauj ir limfa sukelia bakteriemij, piemij,
septicemij ar septikopiemij.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Bakteriemija bakterij buvimas kraujyje, kurias

kraujas ir limfa ineioja po audinius, organus.
Piemija- plinis kraujo ukrtimas.
Septicemija (sepsis)-kraujo ukrtimas kur sukelia
pliniai mikrobai.
Septikopiemija- miri piemijos ir septicemijos forma.
Mikrobai cirkuliuoja kraujyje ir sukelia daugyb pling
idini vairiuose organuose.
Virusemija- virus prasiskverbimas krauj ir plitimas
organizme. (Pasiutligs virusai plinta nervais.)

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcijos rys
Egzogenin infekcija: tokia, kuri sukelia i
aplinkos patek patologiniai mikrobai.
Endogenin infekcija: kai mikrobai bna gyvulio
organizme ilgesn laik, o nusilpus gyvulio
organizmui mikrobai gali sukelti infekcij i vidaus.
Paprasta infekcija: t.y sukelta vienos ries
mikrob.
Miri infekcija: sukelia keli ri mikrobai.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcijos rys
Generalizuota: kai mikrobai i pirminio idinio patek
limf, krauj ineiojami po visus organus, ir ten
vystosi sukeldami lig su klinikiniais poymymiais
Antrin ar sekundarin: kai gyvulys serga kuria nors
infekcine liga, jo organizmas nusilpsta, sumaja
atsparumas ir gyvulys gali susirgti kita lig, kuri
sukelia maiau virulentiki mikrobai.
Pvz. sergant tuberkulioze galima susirgti pasterialioze.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Reinfekcija-pasveikus gyvuliui, bet nesusidarius

reikiamam imunitetui. Pakartotinai usikrtus tos ligos
sukljais susergama ta paia liga.
Recidyvas (atkritimas) ligos pasikartojimas nepatekus
ligos sukljams i iors.
Superinfekcija-dar nesibaigus infekciniai ligai
pakartotinai usikreiama tos paios ligos sukljais.
Persistensija - neiojimas.Ji pasireikia tada, kai
mikrobai yra kolonizav organizm, taiau nesukelia
klinikai pasireikianios ligos.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcini lig periodai:

Inkubacinis periodas: trunka nuo mikrobo
patekimo iki pirmj klinikini poymi
pasirodymo. Gali trukti nuo keli valand iki keli
savaii, mnesi, met.
Prodrominis periodas: nuo pirmuj ligos poymi
iki visiko ligos isipltojimo. Pasireikia
bdingiausi ligai klinikiniai poymiai.
Ligos baikties periodas: gali baigtis visiku ar
daliniu pasveikimu, arba mirtimi.
Sveikimo laikotarpis vadinamas ligos krize

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcini lig eiga:

Patekus patogeniniams mikrobams organizm, ligos
poymiai irykja vliau, pagal trukm ligos eiga skiriama:
aibin: trunka vos kelet valand ir daniausiai nespjus
irykti klinikiniams simptomams gyvulys nugaita.
min eiga: ligai bdingi klinikiniai poymiai irykja per
kelias dienas.
Pom eiga: ligai bdingi klinikiniai poymiai nra labai
ryks ir susiformuoja per kelias ar keliolika dien.
Ltin eiga: nuo keli savaii iki mnesio ar keli met, gali
trukti ir vis gyvenim, ryki klinikini simptom gali nebti
arba jie irykja tik periodais.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcijos sukljo altinis: daniausiai altiniu

bna usikrts gyvulys, taip pat gali bti
besveikstantis ar persirgs gyvulys.
Apsikrtusio gyvulio organizmas ne visada
vienodai pavojingas. Ligos pradioj mikrobai
aplink neiskiriami (yra iimi kai mikrobai
aplink iskiriami inkubacinio periodo pabaigoj.)
Pavojingiausi gyvuliai kuri ligos poymiai
rykiausi.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Mikrobai i serganio organizmo gali bti iskirti

kvpavimo ir vmimo metu, su lapimu ir fekalijomis
Galima usikrsti per pien, seiles, aki gleives,
pleiskanas, krauj, lytinius organus.
Gyvuliai kuriuose patogeniniai mikrobai tik gyvena bet
nesukelia infekcijos vadinami infekcijos sukljo
rezervuarais.
Grauikai, vabzdiai, erks ypa pavojingi, nes platina
bendras monms ir gyvuliams ligas.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcijos sukljo perdavimo bdai

Per od: perkutaniniu, tiesiogiai prisilietus, ikandus.
Per kvpavimo takus: aerogeniniu arba
respiratorinis bdu. Laeliniu bdu, kosint, iaudint,
kvpus su dulkmis.
Per lytinius organus: genitalinis bdas, kergimo metu.
Per lapimo organus: urogenitaliniu bdu.
Per virk trakt: alimentariniu bdu, gali usikrsti
eriami tinkamai neapdorotais paarais, valgykl
atliekomis.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcijos sukljo perdavimo bdai

Transmisinis, suklj pernea krauj siurbentys
vabzdiai.
Kriptogenins- sukljo patekimo organizm vietos
nepavyksta nustatyti
Transovarinis suklj nariuotakojai perduoda per
kiauinlius
aizd -sukljai patenka organizm per aizd

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Epizootinis idinys: tai vieta, ligos sukljo

altinis i kurio ligos sukljas gali iplisti.
Epizootinio idinio dydis priklauso nuo
perduodamo ligos sukljo mechanizmo,
gyvuli laikymo bd. Toks idinys kur ligos
sukljas cirkuliuoja tam tikros teritorijos
vri populiacijoje yra vadinamas gamtiniu
epizootiniu idiniu.
.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Ukrstasis punktas: atskira ferma, sodyba,

tvartas, kuriame nustatytas epizootijos
idinys.
Grsms zona: teritorija kurioje dar susirgimo
nra bet dl jos geografini kini ryi su
epizootijos idiniu gresia epizootijos pavojus.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Epizootinio intensyvuvumo laipsnis

apibdinamas tokiomis svokomis:
sporadija: pats maiausias epizootinio
intensyvumo laipsnis, kurio metu pasireikia
pavieniai susirgimai, kurie nepriklauso
vienas nuo kito. Epizootija: vidutinis
epizootijos intensyvumas, kai liga gali
plaiai pasireikti kyje, rajone. Panzootija:
didiausias epizootijos intensyvumo laipsnis
kai infekcija iplinta keliose alyse.

Fakultetas: AGROTECHNOLOGIJ

Infekcini lig Enzootikumas- tai procesas kada

liga vienu metu paplinta tam tikroje teritorijoje.
Epizootijos periodikumas-procesas kada liga
kartojasi kas keli metai.
Epizootijos sezonikumas-procesas, kada liga
suintensyvja tam tikrais met laikais.
Epizootijai plisti takos turi gyvn tankumas ir
geografin padtis.