Patologija 10

Bakterijų, grybų, vienaląsčių ir helmitų
sukeliamos infekcinės (užkrečiamos) ligos

Bakterijų sukeliamos ligos:
• Vidurių šiltinė • Sifilis
• Salmoneliozė • Gonorėja
• Ešerichiozė • Urogenitalinė chlamidiozė
• Šigeliozė • Venerinė limfogranuloma
• Cholera • Laimo liga
• Kokliušas • Leptospirozė
• Skarlatina • Bruceliozė
• Difterija • Katės įdrėskimo liga
Bakterijų sukeliamos ligos:
• Maras • Trachoma
• Tuliaremija • Aktinomikozė
• Ku karštligė • Tuberkuliozė:
• Psitakozė • Pirminė tuber.
• Juodligė • Hematogeninė tub.
• Listeriozė • Plaučių ir kitų org.t.
• Grįžtamoji šiltinė • Mikroplazinė infekcija
• Dėmėtoji šiltinė
Grybų sukeliamos infekcinės ligos
• Kandidozė
• Aspergiliozė
Vienaląsčių sukeliamos infekcinės ligos
• Balantidiazė
• Amebiazė
• Maliarija
• Toksoplazmozė
Helmitų sukeliamos ligos
• Echinokokozė
• Cisticerkozė
• Taksokarkozė
• Trichineliozė
Bakterijų sukeliamos ligos: vidurių šiltinė
• Ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga

karščiavimas, sunkios bendros intoksikacijos
požymiai, kepenų ir blužnies padidėjimas bei
morfologiniai žarnyno limfmazgių pokyčiai.
• ETIOLOGIJA
• Sukėlėjas – Salmonella typhi, aerobas,
priklauso Enterobacteriacaeae šeimai.
• Jis turi somatinį O antigeną ir žiuželinį H antigeną.
• S. typhi bakterija gali transformuotis į netipiškas
formas.
• Atspari išorės aplinkoje – dirvoje, vandenyje
išlieka iki 1–5 mėn., išmatose iki 25 dienų, ant
maisto produktų nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
• Sukėlėjas paplitęs Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalyse,
retai – Europoje.
• Žmogus yra vienintelis infekcijos šaltinis ir jos rezervuaras.
• Užsikrečiama per burną, kai išgeriama užkrėsto vandens ar
suvalgius užkrėstų maisto produktų bei per nešvarias rankas.
• Sukėlėjas patenka į žarnyną, pralaužia limfmazgių barjerą ir
patenka į kraują.
• Atsiranda pirminė bakteremija, vėliau skirdamasis su tulžimi
sukėlėjas antrą kartą patenka į žarnyną ir pasišalina su
išmatomis.
• Inkubacinis laikotarpis – 7–23 dienos.
• Liga prasideda iš lėto, nors gali būti ir ūminė pradžia.
• Būdingas nuolatinis karščiavimas, galvos skausmai, nuo 5-ios ligos
dienos padidėja kepenys ir blužnis.
• Liežuvis apsitraukęs baltomis apnašomis, jo kraštai ir galas švarūs,
kraštuose – dantų antspaudai, pilvas papūstas. Nuo 8–10-ios dienos
odoje gali atsirasti rozeolinis bėrimas.
• Būdinga bradikardija esant aukštai temperatūrai.
• Galimos netipiškos būklės formos: lengva, blanki, ambulatorinė,
abortinė bei sepsinė.
• Būna ankstyvieji (1–2-ąją sveikimo savaitę) ir vėlyvieji (3–5-ąją
sveikimo savaitę) ligos atkryčiai.
• Diagnostika: Kraujyje būna leukopenija bei neutropenija.
• Diagnozę patvirtina teigiama hemokultūra (nuo pirmosios ligos
dienos), kai steriliame 10–20 % tulžies buljone išauga vidurių
šiltinės bakterijos.
• Būna teigiama Vidalio agliutinacijos reakcija su O ir H antigenais
(antrą ligos savaitę, po 5–6 dienų tyrimas kartojamas).
• Didėjantis O agliutininų kiekis rodo ūminę ligos eigą (≥1 : 160).
• Didelis Vi antigenų titras būdingas salmonelių turėtojams.
• Nuo 10–14 dienos vidurių šiltinės bakterijos išauga išmatų,
šlapimo pasėliuose.
• Etiotropinis vidurių šiltinės gydymas – antibiotikai.
• Skiriama ciprofloksacino po 500–750 mg 2 kartus per dieną
(ofloksacino po 300 mg 2 kartus arba norfloksacino po 400 mg 2
kartus), kol sunormalėja temperatūra ir dar tęsiama ne mažiau kaip
3 dienas.
• Alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų: trečiaeilių
cefalosporinų (ceftriaksono), amoksicilino, biseptolio, ampicilino.
• Patogenezinis gydymas – detoksikacijai elektrolitų, gliukozės tirpalų
lašinių infuzijų, sunkios ligos atveju – kortikosteroidų
(prednizolono) nuo 30 mg per parą, dozė mažinama.
• Gydymo kursas – 5–7 dienos.
• Kartu – simptominis gydymas.
• Profilaiktika:
• Vandens ir maisto produktų sanitarinė kontrolė
prekyvietėse, viešojo maitinimo įstaigose.
• Tinkamas nutekamųjų vandenų kenksmingų
priemaišų pašalinimas (nukenksminimas).
• Veiksminga vakcina Typhim Vi, kuria skiepytis
rekomenduojama keliaujantiems į endemines
vietoves žmonėms, medicinos darbuotojams,
vandens nuotekų įmonių darbuotojams (žr. priedus).
• IŠVADA:
• Vidurių šiltinės sukėlėjas yra Salmonella typhi, užsikrečiama per užkrėstą
sukėlėjais vandenį arba maisto produktus.
• Liga pasireiškia karščiavimu, bendra intoksikacija, kepenų ir blužnies
padidėjimu, kartais bėrimais.
• Ligos formos labai įvairios: nuo lengvų, blankių iki sunkių, sepsinių.
• Ligos sukėlėjas nustatomas išaugus jam tulžies buljone (hemokultūra)
arba serologiniais metodais (Vidalio reakcija).
• Vidurių šiltinei gydyti skiriama fluorochinolonų, alternatyvus
gydymas – cefalosporinai, sulfanilamidai, laktamai.
• Ligos profilaktika – vandens ir maisto produktų sanitarinė kontrolė,
keliautojams – Typhim Vi vakcina.
• Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009
Bakterijų sukeliamos ligos: salmoneliozė
• Tai viena dažniausiai pasitaikančių maisto

toksinių infekcijų, kurią sukelia bakterijos,
vadinamos salmonelėmis.
• Maisto toksines infekcijas sukelia su maistu į
virškinamąjį traktą patekusios bakterijos ir jų
toksinai.
• Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
• Suvalgius užkrėsto maisto, dalis bakterijų žūsta skrandyje,
tačiau dalis jų patenka į žarnyną ir prisitvirtina prie
žarnų gleivinės epitelio ląstelių, išskiria toksinus ir jas
žaloja, sutrinka ląstelių funkcija, atsiranda viduriavimas.
• Kai kurios bakterijos gali patekti į imuninės sistemos
ląsteles, o per jas į kraują ir sukelti bakteremiją.
• Kartais salmonelės gali nukeliauti į tulžies pūslę, iš kur su
tulžimi jos patenka į išmatas, o žmogus, išskiriantis
salmoneles su išmatomis, tampa šio sukėlėjo nešiotoju.
• Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
• Sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis- apie 66
atvejai 100 000 gyventojų.
• Daugiau nei pusė atvejų salmonelioze serga vaikai.
• Kūdikiai ir vyresni nei 60metų asmenys yra imliausi
salmonelėms ir labiau linkę sirgti sunkesne šios ligos forma.
• Didesnę tikimybę susirgti salmonelioze turi asmenys, kuriems
mažas skrandžio rūgštingumas ar vartoja antacidinius
vaistus, nes tuomet mažiau salmonelių žūsta skrandyje,
esant imuninės sistemos ligoms: ŽIV/AIDS, leukemija ir kt.
• Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
• Salmoneliozės sukėlėjai yra gramneigiamos bakterijos,
priklausančios Enterobacteriaceae šeimai, vadinamos
salmonelėmis.
• Dažniausiai pasitaikantis sukėlėjas
yra Salmonella enteritidis, žymiai rečiau pasitaiko S.
typhimurium, S. choleraesuis, S.infantis ir kiti salmonelių
tipai.
• Salmonelių šaltinis yra šiomis bakterijomis infekuoti
naminiai gyvūnai(katės, šunys, kiaulės, galvijai), graužikai,
paukščiai, kurių žarnyne jos gyvena.
• Salmonelėmis dažniausia užsikrečiama valgant jomis užkrėstą maistą, dažniausiai per
jautieną, vištieną, kiaušinius, pieną.
• Salmonelės ant žalios mėsos gali patekti su infekuoto gyvūno išmatomis jį skerdžiant.
• Sukėlėju apkrėstos vištos gali dėti ir bakterijomis apkrėstus kiaušinius.
• Bakterijomis taip pat galima užsikrėsti, kai maistą ruošia infekuotas žmogus, kuris
išėjęs iš tualeto nenusiplauna rankų.
• Pabuvus užkrėstam maistui šiltoje aplinkoje, bakterijos greitai dauginasi, tačiau
maistas dėl to savo išvaizdos nepakeičia ir neatrodo sugedęs.
• Dažnai salmonelioze užsikrečia grupė žmonių, valgiusių tą patį, salmonelėmis
užkrėstą maistą.
• Salmonelėmis taip pat galima užsikrėsti neplaunant rankų paglosčius infekuotą
naminį gyvuną(ypač roplius ir paukščius).
• Ypatingai reikia stebėti mažus vaikus, kurie paglostę gyvūną, neplautas rankas kiša į
burną.
• Ligos simptomai ir požymiai

• Dažniausiai salmonelės sukelia virškinamojo trakto uždegimo simptomus.
• Klinikiniai požymiai dažniausia atsiranda po 6-72val. suvalgius
salmonelėmis užkrėsto maisto.
• Staiga pakyla temperatūra(iki 38-39oC), krečia šaltis, dažnai būna galvos,
raumenų skausmai, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai
ir gausus viduriavimas.
• Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali
išsivystyti dehidratacija.
• Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1-3dienas, o viduriavimas praeina per 3-
7 dienas.
• Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.
• Retai salmoneliozė gali pasireikšti kitomis formomis, kaip bakteriemija, vietene
infekcija, bakterijų nešiojimu ar tifoidine forma.
• Bakteriemija (bakterijos kraujyje) dažniau pasitaiko asmenims, su imuninės sistemos
sutrikimais( pvz.: esant ŽIV infekcijai), naujagimiamas ar vyresnio amžiaus žmonėms.
• Bakteriemijos metu vyrauja užsitęsęs karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas,
šaltkrėtis, retai būna viduriavimas.
• Patekusios į kraują bakterijos gali nekeliauti į kitą organą(kaulus, sąnarius, plaučius,
inkstus ir kt.), kur sukelia pūlingų židinių formavimąsi(vietinę infekciją), atsiranda
pažeistos srities skausmas.
• Tifoidinės salmoneliozės formos klinika yra panaši į vidurių šiltinės (sukelia Salmonella
typhi), tačiau ji būna kur kas lengvesnė.
• Kai salmonelės nustatomos išmatose ilgiau nei metus laiko, toks asmuo laikomas
lėtiniu salmonelių nešiotoju.
• Nešiotojams salmonelės nesukelia jokių simptomų, tačiau jie gali apkrėsti kitus
žmones.
• Ligos diagnostika
• Salmoneliozė diagnozuojama remiantis duomenimis apie
valgytą įtartiną maistą, klinikiniais simptomais ir laboratorinių
tyrimų duomenimis.
• Bendrame kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičius.
• Atliekant išmatų mikroskopinį tyrimą, randama leukocitų,
eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos.
• Sukėlėjui nustatyti atliekamas išmatų pasėlis, kartais gali būti
atliekamas vėmimo masių, maisto produkto pasėlis.
• Įtariant bakteriemiją, gali tekti atlikti kraujo pasėlį.
• Ligos gydymas
• Salmonelių sukeltas gastroenteritas paprastai praeina per keletą dienų savaime.
• Svarbu dieta, vartoti pakankamai skysčių(nesaldžios arbatos, negazuotas mineralinis
vanduo, rehidronas ir kt.), esant sunkesnei būklei, gali tekti taikyti infuzoterapiją.
• Nustatyta, kad antibiotikų skyrimas sergant salmonelioze nesutrumpina ligos
simptomų trukmės ir net gali prailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį.
• Todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtinais atvejais, kai ligonio
būklė yra sunki, sergama tifoidine ligos forma ar esant bakteriemijai.
• Esant reikalui gydyti antibiotikais, gali būti skiriami fluorchinolonai(pvz.:
ciprofloksacinas), sulfametoksazolis/trimetoprimas, ampicilinas.
• Esant tifoidinei formai ar bakteriemijai, gali tekti skirti III kartos
cefalosporinų(Cefotaksimas, Ceftazidimas).
• Esant viduriavimui skiriama Smecta, pilvo skausmams mažinti- No-spa, vėliau gali būti
skiriami probiotikai, virškinimo fermentai.
• Ligos profilaktika
• Salmoneliozės profilaktikai svarbu tinkamos sanitarinės ir higienos
sąlygos maisto tiekimo grandyje: nuo gyvulių skerdyklų iki maisto
ruošimo virtuvėje.
• Žmonės, sergantys salmonelioze ar esantys salmonelių nešiotojais,
turėtų neruošti maisto kitiems asmenims.
• Svarbu plauti rankas pasinaudojus tualetu, po kontakto su naminiu
gyvūnu, ypač paukščiais, ropliais, taip pat lietus žalią mėsą.
• Vengti valgyti žalius kiaušinius ar produktus, kur jų yra(pvz.: naminis
majonezas).
• Ruošiant mėsą, svarbu ją gerai termiškai apdoroti, nedėti
keptos/virtos mėsos į indus, kur prieš tai buvo žalia mėsa.
Bakterijų sukeliamos ligos: Ešerchiozė
• Tai ūminė žarnyno infekcija, kylanti dėl viduriavimą
sukeliančių žarnyno lazdelių.
• Entertoksigeninės ešerichiozės paplitusios karšto klimato
neišsivysčiusiose šalyse.
• Didžiausias sergamumas kūdikių, 2-3 metų vaikų ir
suaugusiųjų tarpe. Asmenys iš išsivysčiusių šalių dažnai
suserga keliaudami į besivystančias šalis, kur paplitusi
ši infekcija.
• Infekcijos rezervuaras yra žmogus.
• Užsikrečiama per maistą, vandenį, retai – buitinio kontakto
metu, nes užsikrėtimui būtina didelė mikrobų dozė.
• Sukėlėjas:
• Sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli enterotoxica,
kuri sukelia į cholerą panašius viduriavimus vaikams
ir suaugusiems, vadinamas keliautojų diarėjas.
• Ešerichijos atsparios aplinkoje, mėnesiais išsilaiko
dirvoje, vandenyje, fekalijose.
• Gali daugintis maisto produktuose, ypač piene.
• Greitai žūsta virinant ir veikiant dezinfekcinėms
medžiagoms.
• Simptomai:
• Susergama po 16-72 valandų nuo užsikrėtimo
enterotoksinėmis escherichijomis.
• Liga pasireiškia bendru silpnumu, galvos svaigimu,
priepuoliniu pilvo skausmu, dažnu ir gausiu vandeningu
viduriavimu.
• Kūno temperatūra normali ar neaukšta, kartais ligonius
pykina, jie vemia.
• Pilvas būna išsipūtęs, liečiant nestipriai skausmingas,
gurguliuojantis.
• Ligos eiga priklauso nuo skysčio netekimo laipsnio.
• Diagnostika:
• Diagnozė pagrindžiama atlikus bakteriologinį
tiriamosios medžiagos (vėmalų, išmatų)
ištyrimą ir joje nustačius enterotoksigeninę
escherichiją.
• Gydymas:
• Antibakterinis gydymas rekomenduojamas tik esant
vidutinio sunkumo ir sunkiai ligos formai.
• Vidutinio sunkumo atvejais skiriama gerti trimetoprimo
– sulfametaksozolio, ciprofloksacino 5-7 dienas.
• Sunkiais atvejais į veną leidžiamas cefotaksimas,
ciprofloksacinas, ar ofloksacinas pridedant gentamiciną.
• Svarbiausia netektų skysčių ir elektrolitų atstatymas
geriant ar lašinėmis infuzijomis.
• Profilaktika:
• Ešerichiozių profilaktinės priemonės yra sanitarinio –
higieninio pobūdžio.
• Tai apima maisto gamybą laikantis griežtų higienos normų,
rankų plovimąsi po defekacijos, prieš maisto gamybą,
pakeitus vystyklus, taip pat vandens telkinių apsauga.
• Labai svarbu skatinti motinas maitinti kūdikius iki 4-6 mėn.
• Privaloma ligonių izoliacija ir užkrato šaltinio, užsikrėtusiųjų
skaičiaus išsiaiškinimas, infekcijos plitimo sustabdymas.
Bakterijų sukeliamos ligos: Šigeliozė
(dizenterija)
• Šigeliozė arba dar kitaip vadinama dizenterija
– infekcinė liga, kurią sukelia šigelių grupės
bakterijos.
• Šigeliozė paprastai pasireiškia viduriavimu,
neretai su kraujo priemaiša, karščiavimu,
spazminiais pilvo skausmais.

(dizenterija)
• Pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
• Šigelės per nešvarias rankas ar užkrėstą maistą
patenka į burną, žarnyną ir pažeidžia storąją
žarną.
(dizenterija)
• Dažniausiai pažeidžiami asmenys:
• Dažniausiai užsikrečia 2-4 metų vaikai.
• Šigeliozė dažnesnė besivystančiose šalyse,
ypač ten, kur labai didelis gyventojų tankis ir
prastos higieninės sąlygos.
(dizenterija)
• Priežastys ir rizikos veiksniai
• Šigelėmis užsikrečiama oraliniu – fekaliniu keliu (per burną).
• Sergantieji šigelioze bakterijas išskiria su išmatomis.
• Užsikrečiama per nešvarias rankas, neplaunant jų, pabuvus tualete
(sukėlėjui nuo nešvarių rankų patekus į burną).
• Dažniau užsikrečia maži vaikai, kurių higieniniai įgūdžiai menki.
• Galima užsikrėsti ir per maistą. Į maistą šigelės patenka, kai jį ruošia, su juo
kontaktuoja užsikrėtęs šigelėmis asmuo, nenusiplovęs rankų po tualeto.
• Bakterijas gali pernešti ant maisto ir musės.
• Galima užsikrėsti ir per užkrėstą vandenį.
• Vanduo užkrečiamas jei į jį patenka kanalizacijos nuotėkos ar maudosi
asmuo, užsikrėtęs šigelėmis.
(dizenterija)
• Šigelės išsiskiria su išmatomis ūminės ligos metu ir gali skirtis vieną
ar dvi savaites išnykus ligos simptomams.
• Gali būti, jog šigelės tik nešiojamos organizme, bet ligos nesukelia.
• Toks žmogus taip pat gali užkrėsti aplinkinius.
• Patekusios į organizmą šigelės plonojoje žarnoje intensyviai
dauginasi ir keliauja į storąją žarną.
• Ten prasiskverbia pro žarnų gleivinės ląsteles, išskiria toksinus ir
sukelia būdingą pažeidimą.
• Į infekcijos vietą atkeliauja limfocitai, prasideda uždegimas.
• Dėl paviršinių žarnos gleivinės išopėjimų galimas kraujavimas.
(dizenterija)
• Simptomai po užsikrėtimo ima reikštis praėjus 1-3 dienoms.
• Simptomai ir požymiai:
• Simptomai paprastai prasideda staiga.
• Atsiranda karščiavimas, pilvo spazminiai skausmai, ligonis
pradeda viduriuoti, tuštinasi negausiomis išmatomis su gleivių,
kartais kraujo priemaiša.
• Šigeliozė diagnozuojama remiantis nusiskundimais, klinikiniu
ištyrimu.
• Kad būtų patvirtinta šigeliozė, reikalingas laboratorinis išmatų
tyrimas (išmatų pasėlis), kuriuo nustatomas šigelių buvimas.

(dizenterija)
• Gydymas:
• Šigeliozei būdingas savaiminis pasveikimas.
• Paprastai pasveikstama per 5-7 dienas.
• Tokiu atveju pakanka atstatyti netektų
viduriuojant skysčių kiekį, pakankamai gerti.
• Sunkesniais atvejais skiriami antibiotikai.
• Sunki šigeliozė gali trukti net keletą savaičių.
• Tuomet antibiotikai sutrumpina ligos trukmę.
(dizenterija)
• Visgi lengvesnių šigeliozės atvejų metu, antibiotikai
neturėtų būti skiriami.
• Gali susidaryti atsparių dažniausiai vartotiems
antibiotikams sukėlėjo padermių.
• Netekę daug skysčių vaikai ir suaugę asmenys gydomi
ligoninėje, kur skiriami skysčiai intravenininiu keliu. Kitu
atveju paparastai pakanka rehidratacijos geriamais
tirpalais
• Antidiarėjiniai (slopinantys viduriavimą) vaistai šigeliozės
metu gali rimtai pabloginti būklę, todėl nevartotini.
(dizenterija)
• Profilaktika:
• Efektyviausias būdas išvengti šigeliozės – gera
higiena, dažnas rankų plovimas.
• Būtina kruopščiai plauti rankas pasinaudojus
tualetu, pakeitus vystyklus, prieš ruošiant maistą.
• Sergantis šigelioze asmuo neturėtų gaminti kitiems
maisto iki tol, kol išmatose nebeaptinkama šigelių.
• Apskritai viduriuojantis žmogus turėtų negaminti
maisto kitiems.
(dizenterija)
• Bendros maisto ir geriamojo vandens saugos
priemonės taip pat padeda išvengti šigeliozės.
• Paplūdimiuose turėtų būti pakankamas tualetų
kiekis, kad būtų išvengta vandens užteršimo.
• Keliaujantiems į besivystančias pasaulio šalis
rekomenduojama gerti tik virintą, ar vandenį,
parduodamą buteliuose.
• Vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, pačių
plautus, nuluptus vaisius.
Bakterijų sukeliamos ligos: Cholera
• Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia choleros
vibrionas. Pasireiškia viduriavimu ir
dehidratacija.
• Etiologija:
• Sukėlėjas yra choleros vibrionas, 1,5–40 m kabliuko
formos, turintis žiuželį, todėl yra labai judrus.
• Jis turi temperatūrai atsparų (termostabilų) somatinį O
antigeną ir temperatūrai neatsparų (termolabilų) H
antigeną.
• Atsižvelgiant į agliutinaciją (alerginę reakciją) skiriami
trys vibriono tipai.
• Dabartiniu metu labiausiai paplitę 01 ir 0139 vibriono
tipai ir ElTor choleros vibrionas.
• Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas:
• Choleros sukėlėjas plinta labai greitai ir lengvai per
vandenį ir sukelia vadinamąsias choleros pandemijas.
• Nuo 1817 metų pirmosios pandemijos pasaulis dabar
pergyvena septintąją šios ligos pandemiją (išplitimą
visuose žemynuose), kuri prasidėjo 1960 metais
Indonezijoje, vėliau persikėlė į Aziją, Viduriniuosius
Rytus, Europą, 1970 metais – į Afriką ir 1991 m. – į
Lotynų Ameriką.
• Nuo 1992 metų choleros vibriono 0139 serotipas ima vyrauti pasaulyje.
• Jis sukelia pavojingas epidemiologines, nesunkios eigos ligos formas,
tad liga greitai plinta.
• Manoma, kad jis bus 8-osios pandemijos skatinamasis veiksnys.
• Žmogus užsikrečia per užterštą šios ligos sukėlėjais vandenį arba maisto
produktus.
• Žarnyne choleros vibrionas gamina ekszotoksiną, kuris sutrikdo vandens
ir elektrolitų apykaitą.
• Plonųjų žarnų sienelių endotelio ląstelės gamina izotoninį skystį, kuris
neįsiurbiamas žarnyne.
• Daug (kartais iki 12–15 litrų) šio skysčio pasišalina su sukėlėjais iš
žarnyno ir sukeliamas dehidratacinis sindromas.
• Klinikiniai požymiai:
• Inkubacinis laikotarpis trunka kelias valandas–
kelias dienas (3–5 dienas).
• Ligai prasidedant nebūna prodrominių
požymių, viduriuojama, bet nekarščiuojama,
išmatos būna formuotos, vėliau – labai
vandeningos, 5–10 kartų per parą.
• Tai vadinamasis choleros enteritas.
• Sunkesnė forma – gastroenteritas,
viduriuojama iki 20 ir daugiau kartų per parą,
išmatos įgauna ryžių nuovirų išvaizdą. Žmogus
vemia.
• Abi šios ligos formos yra pavojingos
epidemiologiškai, ypač pirmoji, nes gali būti
nediagnozuota.
• Cholerinis algidas – sunkiausia ligos forma,
pasireiškianti labai ryškia dehidratacija: įkritusios
akys, skruostai, oda mėlyna, susiraukšlėjusi,
suėmus į raukšlę, ji neatsigauna.
• Kūno temperatūra iki 35 °C, pulsas silpno
pripildymo, mažas kraujospūdis, anurija.
• Netipiškos choleros formos yra „sausoji cholera“
– nevemiama ir neviduriuojama, bei žaibiška
ligos forma.
• Diagnostika
• Tiriamoji medžiaga yra ligonio vėmalai, išmatos,
kartais – sekcinė medžiaga.
• Iš pradžių sukėlėjo ieškoma tiriant tepinėlį.
• Į šarmines terpes daromas išmatų pasėlis.
• Nustatomas jo serotipas, atsižvelgiant į
agliutinacijos reakciją su savitaisiais antikūnais
tamsiajame regėjimo lauke, imunofluorescencinė
mikroskopija.
• Gydymas:
• Pagrindinis gydymas yra patogenezinis –
rehidratacija.
• Jei yra I– II° dehidratacija, duodama gerti
gliukozės ir elektrolitų tirpalų (orotilio,
rehidrono), atsižvelgiant į dehidratacijos
laipsnį ir paciento kūno masę.
• Esant III–IV° dehidratacijai, į veną lašinama elektrolitų
trisolio (I Filipso) arba disolio (II Filipso) tirpalų, iš pradžių
dideliu greičiu, srovele.
• Rezultatas pastebimas jau po 25–30 min., jei pradeda
atsigauti pulsas ir didėti kraujospūdis.
• Dažniausiai ligonio būklė pagerėja per 4–6 val. po
švirkščiamosios (intraveninės) infuzijos pradžios. Sukėlėjui
sunaikinti skiriama po 200 mg doksiciklino per parą arba
fluorochinolonų (gydymo trukmė 3 dienos).
• Infuzijos į veną nutraukiamos, kai nustojama vemti ir
viduriuoti ir visiškai sunormalėja homeostazė.
• Profilaktika:
• Svarbiausia socialinės ekonominės ir higienos priemonės.
• Iš jų – kokybiškas geriamojo vandens tiekimas gyventojams, ligonių
izoliacija ir gydymas, dezinfekcinės priemonės ligos židinyje.
• Vartojama geriamoji užmuštų vibrionų vakcina, suaugusiesiems ir
vaikams nuo 2 metų, kurios veiksmingumas per pirmuosius 6 mėn.
siekia 85 %, o per trejus metus sumažėja iki 51 % (žr. priedus).
• Ji neveiksminga vaikams iki 5 metų.
• Kuriamos veiksmingesnės choleros vakcinos, nes jų paveikumas iki
šiol nėra didelis.
Bakterijų sukeliamos ligos: Kokliušas
• Tai lengvai užkrečiama kvėpavimo takų liga,

kurią sukelia bakterija Bordetella Pertussis.
• Šiai ligai būdingas priepuolinio tipo kosulys bei
jo metu pasireiškiantis specifinis aukšto tono
garsas „whoop“ įkvepiant.
• Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
• Bakterija lokalizuojasi ir pažeidžia kvėpavimo takų
gleivinę, kurią dengia vadinamosios cilijos – plaukeliai.
• Judėdamos cilijos pašalina mikroorganizmus iš
kvėpavimo takų.
• Veikiant Boredetellai Perstussis, plaukeliai pažeidžiami
ir nebesugeba atlikti savo funkcijos – kvėpavimo takų
gleivinė tiesiogiai kontaktuoja su sukėlėju, kas iššaukia
uždegiminę reakciją ir varginančius kosulio priepuolius.
• Bakterija lokalizuojasi nosiaryklėje, bronchuose ir
bronchiolėse.
• Plaučių jungiamasis audinys ir kraujagyslės lieka
nepažeisti, tuo tarpu plaukuotasis epitelis uždegimo
metu ima gaminti pūlingą sekretą, kuris užkemša
smulkiuosius kvėpavimo takus ir sukelia jų
išsiplėtimą, kosulį, cianozę ir pneumoniją.
• Dėl pilnai nesubrendusių kvėpavimo takų šis
sukėlėjas ypač pavojingas naujagimiams ir kūdikiams.
• Liga pavojingiausia jaunesniems nei pusės metų
amžiaus kūdikiams.
• Šioje amžiaus grupėje fiksuojama daugiausiai
mirčių nuo kokliušo.
• Trečdalis susirgimo atvejų fiksuojamas 10-19
metų amžiaus grupėje.
• Ir tik apie 20% sergančiųjų – vyresni nei 20 metų
amžiaus.
• Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
• Sukėlėjas plinta oro lašeliniu būdu, taip pat tiesioginio
kontakto metu, uždarose erdvėse.
• Sergamumo pikas – vėlyva vasara ir ankstyvas ruduo.
• Liga lengvai užkrečiama.
• Dažnai vaikai užsikrečia nuo mamų ar kitų šeimos narių.
• Naujagimiai, ypač neišnešioti, kūdikiai, sergantys
lėtinėmis ligomis, turintys sklaidos trūkumų, turi
didesnę riziką užsikrėsti ir sulaukti ligos komplikacijų.
• Rizikos faktoriai:
• Neskiepyti vaikai
• Kontaktas su infekuotu asmeniu
• Epidemija
• Nėštumas
• Vyresniame amžiuje sirgimo riziką didina
astma ir nutukimas.
• Ligos simptomai ir požymiai:
• Ligos inkubacinis periodas(laiko tarpas nuo užsikrėtimo iki
pirmųjų požymių pasireiškimo) trunka 3-12 dienų.
• Liga trunka apie 6 savaites ir yra skirstoma į tris fazes: uždegimo,
kosulio priepuolių ir sveikimo.
• Vyresniems vaikams ir suaugusiems nebūtinai pasireiškia visos
trys fazės, dažnai juos vargina
nepertraukiamas kosulys, dusulys bei galvos skausmai.
• Skiepyti suaugę paprastai perserga į bronchitą panašia forma,
kuomet nėra būdingo „whoop“ kosulio, tuo tarpu neskiepytiems
asmenims būdingas „woop“ tipo kosulys bei pozicinis vėmimas.
1. Uždegiminė fazė:
• Sloga
• Konjunktyvitas, ašarojimas
• Čiaudulys
• Nežymus karščiavimas
2. Kosulio priepuolių fazė:
• Keliolika minučių trunkantys kosulio priepuoliai su
tipingu „whoop“ garsu, kuomet įkvėpimo metu oras
eina pro vis dar susiaurėjusius kvėpavimo takus
• Kūdikiams, jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus,
„whoop“ garsas nebūdingas, tačiau jiems pasireiškia
apnėjos (nekvėpavimo) epizodai, kurie gali sąlygoti
uždusimą.
• Raudonos spalvos veidas kosulio priepuolių metu ir
vėmimas dažnai būdingas sergantiems vaikams.
3. Sveikimo fazė:
• Iki kelių savaičių trunkantis chroniškas kosulys
• Liga diagnozuojama užaugus B.

pertussis kultūrai nosiaryklės pasėlyje bei
atlikus imunologinius tyrimus.
• Ligos gydymas
• Pacientai gali užkrėsti kitus nuo uždegiminės fazės pradžios
iki 3 savaičių nuo priepuolinio kosulio pradžios arba iki 5
dienų nuo efektyvios antibiotiko terapijos pradžios.
• Vyresni nei 1 metų vaikai turi būti pradėti gydyti ne vėliau
kaip 3 savaitės nuo kosulio pradžios, jaunesni nei 1 metų
amžiaus vaikai ir nėščios moterys – ne vėliau kaip 6
savaitės nuo kosulio pradžios.
• Ligą diagnozavus vėlai, antibiotiko terapija neturi reikšmės
ir nesumažina ligos trukmės bei infekcijos plitimo.
• Antibiotikai:
• Jaunesni nei 1 metų amžiaus vaikai:
eritromicinas, klaritromicinas ir azitromicinas
• Vyresniems nei 1 metų amžiaus: eritromicinas,
klaritromicinas, azitromicinas, biseptolis
• Profilaktika:
• Vaikai skiepijami kombinuota kokliušo,
stabligės ir difterijos vakcina 2, 4, 6, 18
mėnesių ir 6-7 metų amžiuje.
• Skiepai padeda išvengti galimų ligos sukeltų
komplikacijų.
Bakterijų sukeliamos ligos: Meningokokinė
infekcija
• Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė
infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos
– žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar
pūlingas meningitas (galvos ir nugaros
smegenų dangalų uždegimas).
infekcija
• Ligos sukėlėjas:
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija.
• Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų.
• Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir
W135.
• Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje.
• Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį
lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“.
• A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C
tipai.
• Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario
mėnesiais.
infekcija
• Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo
kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus.
• Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų
nešiotojas.
• Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.
• Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
• Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus
žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus.
• Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis
respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.
infekcija
• Simptomai:
• Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai
panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos
skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų
sustingimas, vėmimas.
• Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja -
išryškėja odos bėrimas.
infekcija
• Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos
– lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis
nosiaryklės uždegimas);
• Generalizuotos – sunkios (meningokokcemija,
meningitas, meningoencefalitas);
• Retos formos (perikarditas, endokarditas,
artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).
infekcija
• Gydymas:
• Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami
antibiotikai.
• Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens
sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos
gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
infekcija
• Profilaktika:
• Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu
užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens
kontaktavimą su sveikais asmenimis.
• Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama
tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su
ligoniu.
infekcija
• Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką
rekomenduojama:
• reguliariai plauti rankas;
• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar
čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis
servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
• reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
• svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens
kontaktavimą su sveikais asmenimis.
infekcija
• Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas
asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės
infekcijos rizikos šalis.
• Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios
apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų.
• Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į
kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi.
• Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką
ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos
reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
infekcija
• Pastebėjus ligos simptomus:
• kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar
naktis;
• papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar
Jūsų vaikas;
• gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti
Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
• jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus,
stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės
pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo
įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.
Bakterijų sukeliamos ligos: Skarlatina
• Skarlatina - tai A grupės beta hemolizinio

streptokoko sukeliama infekcinė liga, kuriai yra
būdinga karščiavimas, angina ir tipiški bėrimai
odoje.
• Dažnai A grupės beta hemoliziniai streptokokai
sukelia paprastą anginą ir tik apie 10proc.
pacientų (vaikų) su streptokokų sukelta angina
išsivysto skarlatininis bėrimas (skarlatina).
• Dažniausiai užsikrečiama per nosiaryklę, tačiau kartais
galima užsikrėsti per žaizdas bei lytinių organų gleivinę.
• Patekusios į nosiaryklę, bakterijos dauginasi ant tonzilių
ir ryklėje, sukeldamos anginą.
• Jos išskiria toksinus, tarp jų ir eritrogeninį egzotoksiną,
kuris sukelia skarlatinai būdingą bėrimą.
• Retai, negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė
infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų
ir kitų organų pažeidimą.
• Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys:
• Mergaitės ir berniukai skarlatina serga vienodai dažnai.
• Dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, sergamumo pikas 4-8 metai.
• Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus
antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis
(apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš
streptokokų egzotoksinus.
• Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų
gaminamiems toksinams.
• Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokokinę
infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs
skarlatina. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti
ir kartotinai.
• Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausonačios Streptococcaceae
šeimai, vadinamos A grupės beta hemoliziniais streptokokais.
• Jais užsikrečiama lašiniu būdu per orą nuo kalbančio, kosinčio ar
čiaudinčio infekuoto žmogaus.
• Galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos
streptokokinę infekciją, arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo
sergančios asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.).
• Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra
streptokoko nešiotojas.
• Nors retai, tačiau galima užsikrėsti liečiant ar vartojant užkrėstą
maistą, ypač pieną.
• Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios yra 1-4 dienos.
• Liga prasideda staiga, pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą, pykina, kartais
vemiama, netenkama apetito, skauda pilvą, jaučiamas bendras negalavimas.
• Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios
tonzilės ir žiočių lankai, o ant kietojos, minkštojo gomurio ir ant liežuvėlio
matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai.
• Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnašu, pro kurį
matosi raudoni liežuvio speneliai.
• Ketvirtą-penktą dieną liežuvio apnašas nusivalo, ir liežuvis tampa panašus į
avietę.
• Po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios atsiranda būdingas skarlatinai
bėrimas.
• Pirmiausia atsiranda raudonos dėmelės apie ausis,
kakle, krūtinėje, pažastyse, kirkšnyse ir per 24 val.
bėrimas išplinta po visą kūną.
• Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik
nosies- smakro trikampis. Išplitus bėrimui oda atrodo
kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo
elementų ji būna panaši į žasies odą.
• Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos
raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio
raukšlėse .
• Dėl trapių kapiliarų trūkinėjimo šiose srityse gali atsirasti
raudoni dryželiai, kurie išlieka dar 1-2 dienas išnykus viso
kūno bėrimui. Negydant, aukščiausiai temperatūra
pakylą antrą dieną (38,4◦C ir daugiau) ir palaipsniui per
5-7 dienas sugrįžta į normą.
• Tinkamai gydant temperatūra nukrenta per 12-24
valandas.
• Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis.
• Odos lupimasis ryškiausias būna pažastų, kirkšnių srityje,
kojų ir rankų pirštų galuose ir gali tęstis iki 6 savaičių.
• Šiais laikais retai pasitaiko skarlatinos

komplikacių, tačiau negydant ar esant
nesėkmingam gydymui, 3-5-ą dieną gali
išsivystyti šios ankstyvos komplikacijos: plaučių
uždegimas, otitas, paratonzilinis pūlinys,
septicemija, meningitas, osteomielitas.
• 2-3-ą ligos savaitę gali pasireikšti vėlyvos ligos
komplikacijos: reumatinė karštinė,
postreptokokinis glomerulonefritas, sinovitas.
• Ligos diagnostika:
• Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais
požymiais ir laboratorinių tyrimų duomenimis.
• Pirmomis dienomis bendrame kraujo tyrime
būna padidėjęs leukocitų skaičius, per antrą
savaitę gali padidėti eozinofilų kiekis kraujyje,
būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo
greitis(ENG).
• Kad nustatyti, ar sukėlėjas yra streptokokas, gali būti
atliekamas greitas streptokokų nustatymo testas.
• Jo metu paimamas mėginys nuo tonzilių ir ryklės, ir
per kelias minutes naudojant specialias
diagnostines juosteles nustatoma, ar paimtame
mėginyje yra streptokokų antigenų.
• Jei šis testas neigiamas, streptokokinei infekcijai
patvirtinti turėtų būti atliekamas ryklės nuogramdų
pasėlis.
• Ligos gydymas:
• Pirmo pasirinkimo vaistas skarlatinai gydyti yra Penicilinas.
• Jei vaikas alergiškas Penicilinui, skiriamas Eritromicinas.
• Antibiotikas turi būti skiriamas bent 10 dienų.
• Sunki skarlatinos forma gydoma ligoninėje, leidžiant
antibiotikus į veną.
• Karščiuojant skiriamas paracetamolis ar ibuprofenas.
• Gerklė skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais.
• Svarbu vartoti daug skysčių, arbatų.
• Profilaktika:
• Vengti kontakto su sergančiu asmeniu.
• Sergantis vaikas turėtų būti izoliuotas nuo kitų
šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų.
• Sergančio vaiko indus, virtuvės įrankius laikyti
atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.
• Jei vaikas gydytas ligoninėje ir nėra komplikacijų, jį
galima išleisti į namus po 10 dienų, tačiau dar 12
dienų negalima leisti į vaikų kolektyvą.
Bakterijų sukeliamos ligos: Difterija
• Difterija – yra infekcinė liga, kurią sukelia
difterijos bakterija.
• Difterijos bakterijos pirmiausiai pažeidžia
tonziles, ryklę, kvėpavimo takų gleivinę,
sukelia jų paburkimą ir uždegimą ir gali
uždusinti užsikimšus kvėpavimo takams.
• Jos išskiria toksinus, kurie pažeidžia širdies
raumenį, nervų sistemą, trombocitų
sumažėjimą, inkstų pažeidimą.
• Difterijos labai sumažėjo atsiradus vakcinoms.
• Šiuo metu šios ligos pasitaiko pavieniai atvejai, dažniau tarp žemos
socioekonominės padėties žmonių.
• Difterija yra plačiai paplitusi endeminė liga karibų, lotynų amerikoje.
• Dažniausiai pažeidžiami vaikai, išsivysčiusiose šalyse labiau serga
senyvo amžiaus žmonės.
• Norint apsisaugoti nuo šios ligos būtina skiepytis.
• Šalyse, kuriose nėra skiepijama nuo difterijos, susirgusį šia liga mirtis
ištinka kas penktą dėl uždusimo, širdies, nervų pažeidimo.
• Vienodai pažeidžiami įvairių rasių, lyties žmonės.
• Difterijos labai sumažėjo atsiradus vakcinoms.
• Šiuo metu šios ligos pasitaiko pavieniai atvejai, dažniau tarp žemos
socioekonominės padėties žmonių.
• Difterija yra plačiai paplitusi endeminė liga karibų, lotynų amerikoje.
• Dažniausiai pažeidžiami vaikai, išsivysčiusiose šalyse labiau serga
senyvo amžiaus žmonės.
• Norint apsisaugoti nuo šios ligos būtina skiepytis.
• Šalyse, kuriose nėra skiepijama nuo difterijos, susirgusį šia liga mirtis
ištinka kas penktą dėl uždusimo, širdies, nervų pažeidimo.
• Vienodai pažeidžiami įvairių rasių, lyties žmonės.
• Ligą sukelia bakterija C. Diphteriae. Suserga
neskiepyti, silpną imunitetą turintys žmonės,
dažniausiai rudenį ir žiemą.
• Liga plinta greitai tarp žemos socialinės
padėties, tankiai gyvenančių žmonių.
• Bendri simptomai yra karščiavimas iki 39 – 40C, bendras silpnumas,
negalavimas.
• Priklausomai nuo to, kur bakterija patenka, simptomai kiek skiriasi.
Bakterijai patekus ant tonzilių ir ryklės atsiranda gerklės skausmas, bendras
silpnumas, karščiavimas < 38C, rijimo sutrikimai, galvos skausmas.
• Jei pacientai neskiepyti, susidaro plėvės ant ryklės, tonzilių, gomurio, kurios
gali nuslinkti į kvėpavimo takus ir juos užkimšti (dusulys, dažnas
kvėpavimas, odos pamėlimas).
• Patinsta kaklas, padidėja limfmazgiai (pacientai dažnai būna atlošę galvą –
taip mažiau spaudžiami kvėpavimo takai).
• Jei toksinai išplinta, pasireiškia kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo
nepakankamumas, koma, mirtis.
• Mažai daliai pacientų liga prasideda gerklėje.
• Tai pasireiškia gleivinės uždegimu, paburkimu,
kvėpavimo takų užsikimšimu.
• Simptomai – lojantis balsas, balso praradimas,
kosulys.
• Rečiau pažeidžiama oda. Tai pasireiškia odos
paraudimu, patinimu, susidaro pilkšvos plėvės.
• Gali būti širdies vožtuvų pažeidimas, širdies
raumens pažeidimas, nervų pažeidimas.
• Ligos diagnostika:
• Apžiūrint pacientą, nustatomas kraujingas, pūlingas, su
gleivinės žaizdomis nosies, burnos, tonzilių pažeidimas.
• Būna tonzilių padidėjimas, skausmingumas, tonzilės
padengtos plėvėmis, kurias nuplėšus smarkiai kraujuoja.
• Tokie pažeidimai yra ir gomuryje, ryklėje, burnos gleivinėje.
• Būdingas visų pažeistų vietų sutinimas.
• Toksinis širdies pažeidimas pasireiškia 20% pacientų, 60% iš
jų miršta.
• Kartais nustatoma nervų pažeidimo požymių.
• Laboratoriniai tyrimai:
• Daromi testai bakterijoms ir jų stiprumui
nustatyti.
• Imamas bakteriologinis pasėlis nuo tonzilių,
ryklės, nosies iš plėvių.
• Kraujyje nustatomi antikūniai prieš difterijos
toksinus.
• Specializuotose laboratorijose nustatomas
difterijos toksinų stiprumas.
• Ligos gydymas:
• Pagrindinis gydymas: leidžiamas antitoksinas, kuris padaro toksinus
neveiksniais.
• Antibiotikai – penicilinas G (rečiau - eritromicinas, tetraciklinas).
• Jei yra kvėpavimo takų užsikimšimo pavojus šalinamos plėvės.
• Papildomas gydymas – temperatūros ir skausmo mažinimas
(paracetamolis, ibuprofenas), skyčių terapija atstayti skysčių
netekimą.
• Prognozė priklauso nuo ligos sunkumo, 15% sergančių miršta.
• Jei greitai panaudojamas antitoksina pasveikstama be liekamųjų
reiškinių.
• Retai, tačiau išlieka širdies silpnumas, nervų pažeidimai.
• Prevencija:
• Svarbiausia apsisaugoti nuo ligos
vakcinuojantis.
• Įvairiose šalyse vaikai skiepijami iki 6 – 18
metų amžiaus, vėliau kas 10 metų skiepijamasi
pakartotinai.
Bakterijų sukeliamos ligos: Sifilis
• Tai dažniausiai lytiniu keliu plintanti infekcinė
liga, kurią sukelia bakterija Treponema
pallidum.
• Negydoma liga gali sukelti sunkias
komplikacijas ir mirtį.
• Anksti diagnozavus, liga gana lengvai
išgydoma.

• Pažeidžiamas organas organas ar kūno dalis:
• Sifilis paprastai pažeidžia genitalijas, odą ir
gleivines.
• Ligai progresuojant , gali būti pakenkiami ir kiti
organai, tarp jų ir širdis bei centrinė nervų sistema.
• Liga buvo vadinama didžiuoju imitatoriumi, nes
klinikinis ligos pasireiškimas gali priminti nemažai
kitų ligų.

• Dažniausiai pažeidžiami asmenys:
Dažniausiai sifiliu serga jauni suaugę asmenys.
Sifilio dažnis sutampa su didžiausio seksualinio
aktyvumo periodu.
• Daugiausia naujų sifilio atvejų diagnozuojama
15-40 metų asmenims.
• Dažnėja sifilio atvejų tarp homoseksualių vyrų.
• Priežastys ir rizikos veiksniai:
• Sifilį sukeliančios bakterijos į organizmą patenka per gleivines
ir odos pažeidimus.
• Inkubacinis periodas (laikas iki simptomų pasireiškimo
pradžios) trunka apie 3 savaites.
• Praėjus inkubaciniam periodui treponemų patekimo vietoje
susidaro išopėjimas (šankeris). Tai pirminis sifilis.
• Išopėjimai dažniausiai susidaro išoriniuose lytiniuose
organuose, makštyje, apie išangę ar tiesiojoje žarnoje.
• Šankeris gali atsirasti ir ant lūpų, burnoje.
• Po 3-12 savaičių šankeris sugyja randeliu.
• Antrinio sifilio pasireiškimas gali būti labai įvairus.
• Dažniausiai stebimas visame kūne išplitęs bėrimas.
• Trečia sifilio stadija – vėlyvas sifilis - šiais laikais
sutinkamas labai retai.
• Tretinis sifilis gali pažeisti širdies ir kraujagyslių sistemą bei
centrinę nervų sistemą.
• Pacientas yra užkrečiamas pirminio ir antrinio sifilio metu.
• Dažniausias užsikrėtimo būdas – vaginaliniai, analiniai,
oraliniai lytiniai santykiai, jų metu kontaktuojama su
išopėjimu.
• Užsikrečiama ir tiesiogiai kontaktuojant su
šankeriu, bėrimais (pavyzdžiui bučiuojantis).
• Serganti motina gali perduoti infekciją vaisiui.
• Kadangi treponemos labai jautrios aplinkos
poveikiui, jų perdavimui reikalingas itin
glaudus kontaktas.
• Naudojantis tuo pačiu tualetu, vonia, baseinu,
drabužiais ar indais sifiliu neužsikrečiama.
• Rizikos veiksniai:
- Rizikingi (nesaugūs) lytiniai santykiai,
poligamija padidina lytiškai plintančių ligų
riziką;
- homoseksualūs santykiai tarp vyrų
beapsaugos priemonių;
- amžius nuo 15 iki 25, nors užsikrėsti gali bet
kuris asmuo per nesaugius lytinius santykius.

• Simptomai ir požymiai:
Sifilis paprastai progresuoja per tris stadijas.
• Kartais neįmanoma aiškiai išskirti šių stadijų.
• Pirmoji stadija (pirminis sifilis).
• Pasireiškia praėjus inkubaciniam periodui, bakterijų patekimo vietoje.
• Toje vietoje ( dažniausiai genitalijose, tiesiojoje žarnoje, burnoje ar ant
lūpų) susiformuoja nedidelė neskausminga, primenanti kraterį, opelė
(šankeris).
• Ji yra labai užkrečiama.
• Dažniusiai būna vienas išopėjimas, tačiau galimi ir dauginiai šankeriai.
• Taip pat padidėja kirkšnies limfmazgiai.
• Šankeris sugyja ir be gydymo, tačiau liga lieka ir pasireiškia antriniu ar
tretiniu sifiliu;
• -Antra stadija (antrinis sifilis).
• Pasireiškia praėjus 2- 10 savaičių po šankerio atsiradimo.
• Būdingi simptomai yra:
o bėrimas raudonos ar rusvai raudonos spalvos dėmelės visame kūne,
įskaitant ir padus bei delnus;
o karščiavimas;
o nuovargis, neaisškiso kilmės diskomfortas;
o sąnarių, raumenų maudimas;
o galvos skausmas;
o sumažėjęs apetitas;
o gerklės perštėjimas;
o padidėję limfamzgiai.
• Šie simptomai gali pranykti per keletą savaičių ar iki metų laiko kartotis.
• Latentinė stadija.
• Ši stadija vadinama slaptąja sifilio stadija, nes
paprastai nepasireiškia jokie simptomai.
• Latentinė fazė gali eiti po antrosios sifilio stadijos.
• Simptomai gali daugiau nebepasireikšti arba liga
pereina į trečiąją stadiją.
• Ankstyvoje latentinėje stadijoje žmogus yra
užkrečiamas;
• Trečioji sifilio stadija (vėlyvasis sifilis) gali pasireikšti jei sifilis
negydomas.
• Bakterijos gali nulemti sunkų vidaus organų pakenkimą ir mirtį.
Kai kurie tretinio sifilio simptomai:
o neurologiniai sutrikimai.
• Tretinio sifilio metu pasireikšti insultas, meningitas ( smegenų
dangalų uždegimas), sutrikti koordinacija, atsirasti paralyžiai,
jutimo sutrikimai, kurtumas, regos problemos, asmenybės
pokyčiai, silpnaprotystė;
• Širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimas.
• Atsiranda aortos aneurizmos, pakenkiami širdies vožtuvai ir kt.
• Gydymas:
Pirminio, antrinio bei ankstyvo latentinio sifilio metu viena
penicilino injekcija ligą išgydo.
• Pacientams, alergiškiems penicilinui, 2 savaitėms skiriama
geriamų antibiotikų (doksiciklino, tetraciklino ar
eritromicino).
• Norėdamas įsitikinti, kad penicilino dozė buvo efektyvi,
gydytojas atliks kraujo tyrimus po gydymo.
• Gydymo metu rekomenduojama vengti lytinių santykių.
• Pacientai, kuriems diagnozuojamas vėlyvas latentinis sifilis ar
tretinis sifilis skiriamos 3 penicilino injekcijos kas savaitę.
• Nėščiajai, sergančiai sifiliu, privalomai
skiriamas penicilinas.
• Jei sifilis perduodamas vaisiui, bakterijos gali
nulemti įgimtų deformacijų atsiradimą ir net
mirtį.
• Jei nėščioji buvo gydoma nuo sifilio,
naujagimiui taip pat skiriami antibiotikai.
• Paskyrus gydymą antibiotikais, po 2-12 vlandų gali
pasireikšti vadinamoji Jarišo-Herkheimerio reakcija.
• Manoma, kad reakciją sukelia masyvi bakterijų žūtis.
• Pacientai gali skųstis karščiavimu, šaltkrėčiu, pykinimu,
maudžiančio pobūdžio skausmais, galvos skausmu.
• Simptomai praeina per 24 valandas.
• Simptomams palengvinti rekomenduojama tą dieną
daugiau ilsėtis, išgerti skausmą malšinančių priemonių
( acetaminofeno, ibuprofeno), daugiau gerti skysčių.
• Profilaktika:
• Sumažinti sifilio ir kitų lytiškia plintančių ligų
riziką galima:
- lytiškai santykiauti su pastoviu vienu,
neinfekuotu partneriu;
- jei nežinoma, ar partneris neužsikrėtęs sifiliu,
lytinių santykių metu naudoti prezervatyvą;
Bakterijų sukeliamos ligos: Gonorėja
• Gonorėja, sukeliama bakterijos Neisseria

gonorrhoeae, yra visuomenės sveikatos
problema ir dažniausiai užfiksuota infekcinė
liga.
• Gonorėja dažniausiai užsikrečiama lytinio
kontakto metu, todėl dar vadinama lytiškai
plintančia infekcija (LPI), tačiau gali būti
perduodama per motinos lytinius takus
gimimo metu.

• Moterims infekcija dažniausiai pažeidžia
gimdos kaklelį, gimdos kaklelio ir šlaplės
uždegimą, kurie gali komplikuotis dubens
uždegimine liga (žiūrėti dubens uždegiminė
liga),
• Vyrams sukelia šlaplės uždegimą, kūdikiams
akių uždegimą ar sisteminę infekciją.
• Per metus suserga 240 iš 100000 išsivysčiusiose šalyse,
Afrikoje ir JAV gyvenančių afroamerikiečių šis dažnis
dešimtimis kartų didesnis, kuo didesnis neišsivystymo ir
išsimokslinimo laipsnis tuo didesnis ligos dažnis.
• Dažniausiai serga jauni (15 – 30 metų), nevedę, su žemu
išsimokslinimo ir socioekonominiu statusu. Iš esmės tiek
vyrai tiek moterys serga taip pat tik daug daugiau moterų
serga besimptomiškai, tačiau komplikacijos kaip DUL,
nevaisingumas būdingas moterims.
• Kūdikių sergamumas gana dažnas susijęs su motinos liga.

• Ligą sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae,
patenkanti į organizmą lytinio vaginalinio,
analinio, ar oralinio kontakto, gimdymo –
kūdikiui metu.
• Užsikrečiama turint daug lytinių partnerių ar
kuo dažniau juos keičiant, nesinaudojant
apsaugos priemonėmis.
• Paprastai pacientas turi intensyvų lytinį gyvenimą.
• Moterims pasireiškia apatinės dalies pilvo skausmu,
makšties niežėjimu, išskyromis iš makšties, tačiau jei
prasideda karščiavimas, pūlingos išskyros iš makšties,
dažnas, skausmingas šlapinimasis, skausmingas pilvas,
tarpmenstruaciniai kraujavimai - prasidėjo DUL (žiūrėti
dubens uždegiminė liga).
• Kartais gali skaudėti po dešiniu šonkaulių lanku.
• Vyrams pasireiškia šlaplės uždegimas,

prasidedantis skausmingumu šlapinantis,
išskyromis iš šlaplės, kurios vėliau tampa
pūlingos ir kraujingos; gali prasidėti
epididimitas (žiūrėti epididimitas) .
• Naujagimiams dažniausiai pasireiškia akių
infekcija, tačiau gali būti ryklės, plaučių
uždegimas.
• Akių pažeidimas labai gretai vystosi iki aklumo,
išsivysčiusiose šalyse profilaktiškai skiriami
antibiotikai panaikina šią ligą.
• Tai ragenos uždegimas (keratitas), kurio metu
būna paraudusios akys, jų skausmas ašarojimas,
pūlingos išskyros.
• Sisteminė gonokokinė infekcija arba

generalizuota gonorėja dažniau pasireiškia
moterims nes jos dažnai serga asimptomiškai,
taigi liga progresuoja, menstruacijų metų
netenkama apsauginio barjero.
• Gali būti artritas, dermatitas, sunkesniais
atvejais ir meningitas, širdies uždegimas.
• Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį

ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus:
• Apžiūra: moterims nustatomos gleivingos
išskyros iš makšties, kraujavimą iš makšties,
kiaušintakių ir kiaušidžių jautrumas
apčiuopiant, gimdos kaklelio jautrumas,
jautrumas spaudžiant pilvą dešinam
pašonkaulyje, karščiavimas;
• Vyrams nustatomos išskyros iš šlaplės, varpos
patinimas be paraudimo, odos karštumo,
sėklidžių padidėjimas, patinimas,
skausmingumas, šlaplės susiaurėjimas.
• Tiek vyrams, tiek moterims gali būti pūlingos
išskyros iš išangės.
• Kūdikiams keratito požymiai.
• Esant sisteminei infekcijai sąnarių, odos
pažeidimo požymiai (žiūrėti artritai, dermatitai).
• Laboratoriniai tyrimai: paimama medžiagos iš

išskyrų pasėliui bakterijoms nustatyti, taip
mikroskopuojama.
• Instrumentiniai tyrimai: ultragarsinis tyrimas,
kuldocentezė, pakitimai kaip ir DUL.
imunologiniai, fluorescenciniai tyrimai
nustatyti sukėlėjui.
• Ligos gydymas:
• Ligoninėje gydoma išplitusi gonorėja, o
neišplitusi ambulatoriškai.
• Pagrindinis gydymas yra antibiotikai (pvz.
ceftriaksonas, doksiciklinas, ciprofloksacinas).
• Svarbiausia laiku diagnozuoti ir išgydyti ligą,
profilaktiškai skirti kūdikiams antibiotikus, surasti
ir išgydyti sergančius partnerius, o liga visiškai
išgydoma.
II dalis
Bakterijų sukeliamos ligos: Urogenitalinė
chlamidiozė
• Chlamidiozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia
intraląstelinis mikroorganizmas chlamidija.
• Chlamidijų yra daug rūšių ir vienos iš jų sukelia
trachomą (pavojingą akių infekciją), kitos
pažeidžia šlapimą išskiriančių organų ir lytinių
organų sistemas (urogenitalinę sistemą).
chlamidiozė
• Moterims infekcija dažniausiai pažeidžia
gimdos kaklelį, šlaplę, makštį, sukeldama jų
uždegimą.
• Šios ligos gali komplikuotis dubens uždegimine
liga (žiūrėti dubens uždegiminė liga).
• Vyrams sukelia šlaplės uždegimą, kūdikiams -
akių uždegimą ar sisteminę infekciją.
chlamidiozė
• Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys
• Pasaulyje, PSO duomenimis, chlamidijų sukeltomis ligomis serga
kas 60-tas žmogus, tai labai dažna infekcija, jos dažnumą
nulemia tai, jog ji yra lytiškai plintanti liga, daugiausiai serga
lytiškai aktyvūs, reprodukcinio amžiaus žmonės tiek moterys,
tiek vyrai vienodai.
• Lietuvoje, manoma, jog serga kas dešimta lytiškai aktyvi moteris.
• Labai svarbu kontroliuoti šią ligą, nes ji suklelia tokias pasekmes
kaip DUL (žiūrėti dubens uždegiminė liga) bei dėl to sekantį
nevaisingumą, padidėja rizika užsikrėsti ŽIV, motinos gali
perduoti infekciją vaikams.
chlamidiozė
• Ligą sukelia mikroorganizmas, patenkantis į
organizmą lytinio vaginalinio, analinio, ar
oralinio kontakto, kūdikiui - gimdymo metu.
• Užsikrėsti šia infekcija panašią tikimybę turi abi
lytys.
chlamidiozė
• Rizikos veiksniai: daug seksualinių partnerių ir
dažnas jų keitimas,
• amžius < 19 m.,
• prasta socioekonominė padėtis,
• nesantuokinė padėtis,
• prezervatyvų nenaudojimas.
chlamidiozė
• Paprastai liga būna besimptomė.
• Vyrams dažniausiai pasireiškia šlaplės
uždegimas, pasireiškiantis išskyromis iš jos.
• Moterims – šlaplės, makšties, gimdos kaklelio
uždegimai, pasireiškiantis išskyromis iš lytinių
takų.
chlamidiozė
• Moterims būdinga:
• apžiūrint lengvai sukeliamas gimdos kaklelio
kraujavimas,
• gleivingos išskyros iš lytinių takų,
• tarpmenstruacinis kraujavimas,
• dažnas skausmingas šlapinimasis,
• apatinės dalies pilvo skausmas.
chlamidiozė
• Vyrams būdinga:
• išskyros iš šlaplės,
• dažnas ir skausmingas šlapinimasis,
• kapšelio patinimas ir skausmas,
• pilnumo jausmas tarpvietėje.
chlamidiozė
• Naujagimiams sukelia ragenos uždegimą, kurio
metu būna paraudusios, skausmingos akys,
pasireiškia ašarojimas, pūlingos išskyros.
• Taip pat gali sukelti ir plaučių uždegimą.
• Visiems gali pasireikšti sisteminės infekcijos –
akių uždegimas, sąnarių pažeidimas, plaučių
uždegimas.
chlamidiozė
• Kadangi tai lytiškai plintanti infekcija reikia surasti visus
buvusius lytinius partnerius ir ištirti juos bei gydyti.
• Laboratoriniai tyrimai: citologinis tyrimas – imamas tyrimas
iš akių išskyrų ir gimdos kaklelio nuograndų, nustatomi
intraląsteliniai mikroorganizmai. Daromas pasėlis, kuriame
išaugę mikroorganizmai nustatomi imunofluorescencinias
tyrimais, imunofermentiniais tyrimais. Atliekami DNR
tyrimai, antikūnių nustatymas kraujyje.
• Tiriant ultragarsu per makštį, gali būti nustatomi
uždegimiškai pakitę lytiniai organai.
chlamidiozė
• Ligos gydymas
• Gydant bene svarbiausia susilaikyti nuo lytinių santykių bent 7
dienas, nesantykiauti su neišgydytu lytiniu partneriu.
• Pagrindinis gydymas antibiotikais (azitromicinas ar doksiciklinas,
nėščiosioms eritromicinas ar amoksiciklinas).
• Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą visiškai pasveikstama.
• Liga gali pasikartoti, jei santykiaujama su neišgydytu partneriu ar
su nauju partneriu.
• Taip pat - gydantis alternatyviu gydymu (ne antibiotikais).
• Prevencija - turėti pastovų lytinį partnerį, naudoti prezervatyvus,
vengti atsitiktinių lytinių santykių, susirgus gydyti ir partnerį.
Bakterijų sukeliamos ligos: Venerinė
limfogranuloma
• Opelės lytinių organų srityje, kirkšnies
limfmazgių pažeidimas.
• Tai užkrečiamoji lytiniu keliu plintanti liga,
kurią sukelia Chlamydia trachomatis L1, L2, L3
tipai.
limfogranuloma
• Nedažna liga.
• Indijoje ir Afrikoje paplitimas sudaro 2–10 proc. visų
šlapimo ir lytinių organų sistemų ligų.
• Europoje susirgimai registruojami tarp migrantų iš
Afrikos, Indijos, Pietvakarių Azijos ar jų lytinių partnerių.
• Bakterijos Chlamydia trachomatis L1, L2, L3 tipai
patenka nesaugių lytinių santykių metu į šlapimo ar
lytinius takus ir sukelia kirkšnių ar šlaunies limfmazgių
pūlingą uždegimą, kuris gali komplikuotis lėtinėmis
fistulėmis ar pūlingais abscesais.
limfogranuloma
• Liga turi tris stadijas.
• Pirmoji stadija:
• Po 3–30 dienų atsiranda mažas pūlinys ar pūslė,
kuri primena herpetinį bėrimą, bet
neskausminga.
• Ji užgyja per savaitę, todėl dažnai net
nepastebima.
• Gali padaugėti išskyrų iš gimdos kaklelio ar
šlaplės.
limfogranuloma
• Antroji stadija:
• Po 2–6 sav. padidėja kirkšnies ar šlaunies limfmazgiai,
jie skausmingi, vėliau supūliuoja (dažniau vienoje
pusėje) ar susiformuoja lėtinės fistulės apie tiesiąją
žarną.
• Stebimi bendri negalavimo reiškiniai –
nedidelis karščiavimas, silpnumas, šaltkrėtis, raumenų
ar sąnarių skausmai.
• Liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, širdies ir
kraujagyslių sistemos ar akių pažeidimu.
limfogranuloma
• Trečioji stadija
• Dažniau serga moterys nei vyrai.
• Atsiranda tiesiosios žarnos uždegimas,
daugybinių opų, fistulių, susiformuoja
limfoidiniai mazgai apie tiesiąją žarną, ji
susiaurėja.
• Dėl randų ir sąaugų sutrinka limfos
nutekėjimas, atsiranda dramblialigė.
limfogranuloma
• Liga nustatoma paėmus ir ištyrus mėginius iš
pažeistos odos, limfmazgio ar gleivinės.
• Gali būti tiriamas kraujo serumo mėginys,
atliekami imunofluorescenciniai ar
molekuliniai tyrimai.
• Gydoma antibiotikais ne mažiau nei 3 sav.
Bakterijų sukeliamos ligos: Laimo liga
• (Laimo Boreliozė) - tai iksodinių erkių

pernešama sisteminė infekcinė liga, kurią
sukelia spirocheta- Borrelia burgdorferi sensu
lato.
• Įsisiurbus erkei, spirochetos patenka į odą.
• Po 2-32 dienų Borelijos migruoja lokaliai aplink
erkės įkandimo vietą, toliau plinta limfagyslėmis,
sukeldamos tos srities limfmazgių padidėjimą, arba
išplinta krauju į kitas odos sritis ar kitus organus.
• Nors Laimo ligos metu gali būti pažeidžiama bet
kuri kūno dalis, tačiau dažniausiai pažeidžiami
organai yra oda, nervų sistema, sąnariai ir širdis.
• Europoje kasmet nustatoma apie 85 000 Laimo ligos atvejų.
• JAV užregistruojama 15-20 000 Laimo ligos atvejų
kasmet, Lietuvoje- apie 1500 susirgimų kasmet.
• Laimo liga pasitaiko tarp visų rasių žmonių, tačiau
baltaodžiams ji diagnozuojama dažniau.
• Remiantis epidemiologiniais tyrimais, galima išskirti dvi
amžiaus grupes, kurioms dažniausiai nustatoma Laimo liga.
• Tai yra 5-14 metų vaikai ir 30-49 metų amžiaus suaugę
asmenys.
• Erkės dažniausiai įsisiurbia į tas vietas, kur
natūraliai susidaro kliūtis joms toliau judėti
(pakinklio duobė, pažastis, kirkšnis) arba
vietose, kur toliau judėti trukdo prispausti rūbai.
• Taip pat nereta erkių įsisiurbimo vieta yra
krūtinė ir liemuo.
• Vaikams dažniausiai erkės įsisiurbia plaukuotoje
galvos dalyje.
• Laimo ligos sukėlėjas yra bakterija, vadinama
Borrelia burgdorferi sensu lato.
• Tai gram neigiama bakterija, priklausati spirochetų
šeimai. B. burgdorferi s.l. yra keletos rūšių.
• JAV Laimo ligą sukelianti rūšis yra B.
burgdorferi sensu stricto., o Europoje dažniausiai
pasitaiko B. afzelii ir B. garinii, rečiau B.
burgdorferi s.s., retai pasitaiko B. valaisiana.
• Spirochetos gyvena erkių organizme ir tam tikrų gyvūnų
rūšių kraujyje: vabzdžiaėdžiuose gyvūnuose, graužikose,
kiškiuose, paukščiuose.
• Užkratą perneša iksodinės erkės (Ixodes Ricinus ir Ixodes
Persulcatus). I. Ricinus tampa aktyvios pavasarį (maždaug
nuo Balandžio mėn.) ir gali likti aktyvios iki vėlyvo rudens
(maždaug iki Spalio mėn.).
• I.Persulcatus būna aktyvios pavasarį ir retai aktyvios rudenį.
• Užkrėsti žmogų gali tiek suaugusi erkės patelė, tiek nimfa.
• Kad erkė užkrėstų spirochetomis, ji turi išbūti įsisiurbusi bent
24valandas.
• Klinikinis Laimo ligos pasireiškimas gali būti suskirstytas į tris stadijas.
• I stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje 2-32 dienos po infekuotos erkės įkandimo atsiranda
žiedo pavidalo paraudimas, ryškiais kraštais, vadinamas lėtine migruojančia eritema.
• Paraudimo vietoje oda gali būti jautri, šiltesnė.
• Bėrimas didėja po keletą centimetrų per dieną.
• Negydant migruojanti eritema išnyksta per keletą savaičių.
• Kai kuriems pacientams Laimo ligos pradžioje gali atsirasti dauginės raudonos dėmės
odoje.
• Daliai pacientų odos bėrimo išvis neatsiranda.
• Rečiau pasitaikantis odos pažeidimas yra limfocitoma. Tai yra melsvai raudonas mazgelis
ar plokštelė erkės įkandimo vietoje(ausų spenelių, krūties spenelių, kapšelio srityje).
• Kiti simptomai, būdingi pirmai Laimo ligos stadijai, gali būti: drebulys,
karščiavimas(dažniausiai subfebrilus), galvos skausmas, nuovargis, sąnarių, raumenų
skausmas, padidėję limfmazgiai, bėrimai.
• Nepastebėjus ir nepradėjus gydyti Laimo ligos pirmoje stadijoje,
per keletą savaičių nuo užsikrėtimo prasideda išplitusi infekcija (II
stadija).
• Daliai pacientų(15-20proc.) gali atsirasti neurologiniai sutrikimai,
kaip meningitas ar meningoencefalitas, kaukolės
neuritai(dažniausiai veidinio nervo parezė), radikuloneuropatijos.
• Gali pasireikšti sąnarių, raumenų skausmai, artritai, odos
pažeidimas(dauginė eritema), akių pažeidimas (pvz.:konjugtyvitas).
• Retais atvejais (apie 8proc.) pasitaiko širdies pažeidimų: širdies
ritmo sutrikimai, miokarditas, perikarditas, širdies
nepakankamumas.
• III stadija šiais laikais pasitaiko retai, negydant ligos -
tai lėtinė Laimo Boreliozė.
• Jai būdinga odos pažeidimas(lėtinis atrofinis
akrodermatitas), pasitaikantis vyresnėms moterims;
• Keletos sąnarių artritas(dažnai pažeidžiami kelių
sąnariai, jie būna labiau patinę nei skausmingi, šilti);
• Vėlyvas nervų sistemos pažeidimas(lėtinis
progresuojantis encefalomielitas, polineuropatijos,
demencija).
• Liga įtariama remiantis epidemiologine anamneze (erkės įkandimas,
lankėsi miške) ir nustačius tipiškus klinikinius požymius.
• Laimo ligai patvirtinti tiriami antikūniai prieš B. Burgdorferi kraujyje.
• Antikūniai atsiranda po 2-4 savaičių išryškėjus migruojančiai eritemai.
• Todėl antikūniai turi būti tiriami praėjus pakankamai laiko nuo erkės
įsisiurbimo, t.y. maždaug po mėnesio.
• Tačiau antikūnių tyrimas kraujyje gali būti netikslus vartojant antibiotikus.
• Esant nervų sistemos ar sąnarių pažeidimo požymių, gydytojas gali atlikti
tyrimus, kad nustatyti Borelijas smegenų skystyje ar sąnariniame skystyje,
arba nustatyti Borelijų nukleorūgštis PGR metodu.
• Ligos gydymas:
• Ankstyvos Laimo ligos stadijos gydymui skiriami
geriamieji antibiotikai, dažniausiai Doksiciklinas,
Amoksicilinas(vaikams, nėščioms ir
maitinančioms moterims) ar Cefuroksimas.
• Dažniausiai antibiotikas skiriamas 2-3 savaites.
• Esant II-III stadijai, antibiotikus tenka skirtį į veną(
pvz.: ceftriaksonas, penicilinasG), arba ilgesnį
laiką(3-4savaites).
• Profilaktika:
• Vengti vietų, kur gali būti erkių: miškai, aukšta žolė.
• Einant į mišką, dėvėti aprangą ilgomis rankovėmis, kelnes susikišti į
kojines, užsidėti šviesius rūbus, nes ant jų geriau pastebėsite
ropojančias erkes.
• Purkšti batus, kojines repelentu nuo erkių. Grįžus iš vietovių, kur
galėjo būti erkių, atidžiai apžiūrėti kūną, radus įsisiurbusią erkę,
kuo greičiau ją pašalinti, nes kuo trumpiau erkė būna įsisiurbusi,
tuo užsikrėtimo tikimybė mažesnė.
• Jei buvo įsisurbusi erkė, iki 2 mėnesių stebėti, ar neatsiranda
įkandimo vietoje paraudimo ar kitų būdingų Laimo ligai simptomai.
Bakterijų sukeliamos ligos: Leptospirozė
• Tai labiausiai pasaulyje paplitusi infekcinė liga,
kuri perduodama iš gyvūno žmogui.
• Sukėlėjas – bakterija Leptospira.
• Ji gali patekti į organizmą per odos pažeidimus ar
esant jos ilgam sąlyčiui su vandeniu, akių, nosies,
kvėpavimo takų, plaučių gleivinę bei per placentą
nėštumo metu.
• Nors liga plačiai paplitusi visame pasaulyje,
tačiau dažniausiai sutinkama tropinėse šalyse.

• Paprastai liga turi 2 fazės.
• Pirmosios fazės metu gali pasireikšti gripui
būdingi požymiai.
• Antrosios fazės metu pažeidžiami kepenys,
inkstai ir nervų sistema.
• Dėl plataus simptomų diapazono tampa sunku
įtarti ir diagnozuoti ligą.

• Didesnę riziką sirgti turi šiltųjų kraštų
gyventojai.
• Leptospiros perduodamos su užkrėsto gyvūno
šlapimu.
• Ligą platina graužikai ir žinduoliai.
• Graužikai (pelės, žiurkės, kurmiai) paprastai
atlieka pirminio šeimininko vaidmenį, o žinduoliai
(šunys, elniai, triušiai, ežiai, avys, meškėnai,
oposumai, šeškai, jūros žinduoliai) – antrinio.
• Pavyzdžiui šunys gali lyžtelėti užkrėsto šlapimo nuo žolės ar
atsilakti iš užkrėsto vandens.
• Pasitaiko atvejų kai sukėlėjas perduodamas su užkrėsto gyvūno
sėkla.
• Žmonės gali užsikrėsti kontaktuodami su užkrėstu vandeniu,
dirvožemiu ar maistu.
• Nėra nustatyta užsikrėtimo nuo žmogaus žmogui atvejų.
• Didesnę riziką susirgti turi vandens sporto entuziastai, veterinarai,
fermeriai ir kiti asmenys, turintys sąlyti su užkrėsta materija.
• Žinoma atvejų, kai sukėlėjas patenka įkvėpus infekuoto vandens
purslų ar jiems patekus į akis.
• Liga skirstoma į dvi fazes.
• Pirmoji paprastai pasireiškia į gripą panašiais simptomais praėjus
4-14 dienų nuo užsikrėtimo:
• Šaltkrėtis
• Raumenų laužymas
• Karščiavimas
• Stiprus galvos skausmas
• Pykinimas, vėmimas
• Pilvo skausmai
• Bėrimai
• Tačiau pasitaiko ir visiškai beismptomių atvejų. Tarp
pirmos ir antrosios fazės žmogus jaučiasi visiškai sveikatas.
Antroje fazėje gali pasireikšti:
• Meningitas
• Kepenų pažeidimas ir gelta
• Inkstų nepakankamumas
• Letargija
• Kraujagyslių uždegimas, lydimas edemos bei jų trombozės
• Akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimas
• Širdies pažeidimai
• Liga diagnozuojama nustačius specifinius

antikūnus kraujyje ar sukėlėjus šviežiame
šlapime.
• Taip pat sudėtingais imunohistocheminiais
tyrimais.
• Ligos gydymas
• Antibiotikai: cefotoksinas, ampicilinas,
penicilinas, doksiciklinas, amoksicilinas
• Sunkiais atvejais elektrolitų balanso bei
gliukozės koncentracijos atstatymas kraujyje
• Dializė esant inkstų funkcijos nepakankamumui
• Esant kraujagyslių trombozei kai kurie autoriai
rekomenduoja steroidų terapija.
Bakterijų sukeliamos ligos: Bruceliozė
• Tai labai užkrečiama zoonozė (liga, kuri

perduodama iš gyvūno žmogui).
• Ligą sukelia bakterija, kuri į žmogaus
organizmą patenka per nepasterizuotą pieną
ar mėsą, taip pat esant labai artimam
kontaktui su užkrėstų gyvūnų skysčiais.
• Užsikrėtimas lytiniu keliu, per placenta labai
retas, tačiau įmanomas.
• Dažniausiai pažeidžiami kaulai ir sąnariai, taip gali
formuotis: granuliominis hepatitas, atsiranda anemija,
• leukopenija (leukocitų kiekio kraujyje sumažėjimas),
• trombocitopenija (trombocitų kiekio kraujyje
sumažėjimas),
• meningitas, akių uždegimas, optinio nervo uždegimas,
• endokarditas (širdies endokardinio sluoksnio uždegimas –
dažniausiai apimantis širdies vožtuvus),
• kartais ir orchitas (sėklidžių uždegimas).
• Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė:

• Veterinarai
• Laboratorijų darbuotojai
• Skerdyklos darbuotojai
• Sukėlėjas yra mažos, apvalios formos, nejudrios,
neformuojančios sporų bakterijos.
• Jos veikia taip intralą steliniai parazitai ir sukelia lėtinę
infekciją, kuri gali išlikti visą gyvenimą.
• Bakterija į organizmą patenka geriant nepasterizuotą
užsikrėtusių gyvūnų pieną, valgant minkštą sūrį (dažniausiai
pagamintą iš ožkos pieno), termiškai neapdorotą užkrėstų
gyvūnų mėsą.
• Galimas patekimas per pažeistą odą, lytinių santykių metu ar
per placentą.
• Labiausiai ligai būdingi gripoidiniai simptomai – karščiavimas, raumenų skausmas
ir prakaitavimas.
• Ligos trukmė gali varijuoti nuo kelių savaičių iki daugelio mėnesių ar net metų.
• Pirmajai ligos stadijai būdingas užkrato patekimas į kraują – septicemija, kas
nulemia karščiavimą, prakaitavimą (drėgno šieno kvapas) ir migruojantį raumenų
bei sąnarių skausmą.
• Kraujyje atsiranda leukopenija, anemija, galimi kepenų fermentų pakitimai.
• Negydoma liga pereina į lėtinę formą, bakterija lokalizuojasi kauluose ir
sąnariuose, atsiranda būdingi juosmeninės ir kryžkaulinės stuburo dalies
uždegiminiai pakitimai.
• Vyrams būdingas sėklidžių uždegimas.
• Taip pat galimi kepenų, nervų sistemos, akių, širdies ir kitų organų sistemų
pažeidimai.
• Ligos gydymas:
• Veiksmingi yra tetraciklinai, rimfapicinas,
streptomocinas ir gentamicinas.
• Gydymo metu tikslinga naudoti keletą
antibiotikų kelias savaites, kadangi sukėlėjas
lokalizuojasi ląstelės viduje.
• Galimi vaistų naudojimo variantai:
1. Streptomicinas į raumenis 14 dienų ir peroralinis
doxociklinas po 100mg du kartus dienoje 45 dienas.
2. Gentamicinas 5mg/kg į raumenis vieną kartą
dienoje 7 dienas, kai streptomicinas
kontraindikuotinas.
3. Doksociklinas su rifampicinu du kartus dienoje
bent jau 6 savaites.
4. Neuroboreliozė gydymo triguba terapija:
doksociklinas, rifampicinas ir cotrimazolis
Bakterijų sukeliamos ligos: Katės įdrėskimo
liga
• Tai poūmė bakterinė infekcinė liga, pasižyminti
regioninių limfinių mazgų padidėjimu.
liga
• Sukėlėjas:
• Kačių įdrėskimo liga sukelia Bartonella genties
bakterijos – B. henselae, B. clarridgeiae.
liga
• Paplitimas
• Infekcijos šaltinis – katės, pumos ir kai kurie
kiti kačių šeimai priklausantys gyvūnai. B.
henselae užsikrečiama įkandus ar įdrėskus
katei.
• Taip pat sukėlėją gali pernešti kačių blusos. B.
henselae paplitusi daugelyje šalių.
liga
• Simptomai:
• Susergama praėjus 3-20 dienų po katės įdrėskimo ar įkandimo.
• Įdrėskimo vietoje susidaro standus mazgelis, virstantis pūlinėliu,
kuris vėliau pasidengia šašu, užgyja per savaitę nepalikdamas
rando.
• Po 1-4 savaičių nuo užsikrėtimo, padidėja regioniniai limfmazgiai
(dažniau pažastų, rečiau kaklo, kirkšnies).
• Jie skausmingi, bet paslankūs.
• Retai limfiniai mazgai gali padidėti visame organizme.
• Prisidėjus kitai bakterinei infekcijai, jie gali supūliuoti.
liga
• Būdingi sisteminiai ligos simptomai –
silpnumas, apetito stoka, galvos skausmas,
svorio netekimas.
• Retais atvejais karščiuojama, padidėja kepenys
ir blužnis, išberia.
• Taip pat liga gali pasireikšti akių, centrinės
nervų sistemos ar kitų organų pažeidimu.
liga
• Diagnostika:
• Diagnozę patvirtina kraujo pasėliuose išaugęs sukėlėjas
ar rasta sukėlėjo nukleorūgštis biopsinėje medžiagoje.
• Kraujyje galima nustatyti savitų antikūnų (apsauginių
imuniteto veiksnių).
• Kraujyje būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis,
sumažėjęs trombocitų skaičius, anemijos požymiai.
• Nustatomas būdingas padidėjusio limfmazgio biopsinės
medžiagos histologinio tyrimo vaizdas.
liga
• Gydymas
• Būdingas savaiminis pasveikimas per 2-8
savaites.
• Sunkiais atvejais 5 dienas geriamas
azitromicinas.
• Sergant B. henselae sukeltu encefalitu, į veną
įprastomis dozėmis skiriama gentamicino.
Bakterijų sukeliamos ligos: Maras
• Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia
pestis, pasireiškianti didele intoksikacija,
limfinių mazgų uždegimu ir vidaus organų
pažeidimu.
• Etiologija:
• Sukėlėjas yra Y. pestis,
apvaliu galu, lazdelės
formos, 1–2 m ilgio.
• Dažant Gimzos būdu
būdingas dvipolis lazdelės
nusidažymas.
• Grynojoje kultūroje
sukėlėjas išlieka gyvybingas
iki 27 metų be persodinimo.
• Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas
• Per 15 pastarųjų metų PSO pranešė, kad pasaulyje užregistruota daugiau
kaip 40 000 maro atvejų.
• Daugiausia – Afrikoje ir Azijoje.
• Pirmajame žemyne didžiausi maro židiniai yra Konge, Tanzanijoje ir
Madagaskare, o Azijoje – Kinijoje, Mongolijoje ir Vietname.
• Pavieniai maro atvejai registruoti JAV, Peru, buvusioje TSRS.
• Pastaraisiais metais maro protrūkiai po keliolikos metų pertraukos
registruoti Tanzanijoje, Indijoje, Zimbabvėje.
• Po 80 metų maro atvejai buvo diagnozuoti Jordanijoje, po 50 metų –
Alžyre.
• Paskutinis didelis maro protrūkis 2006 metais buvo Kongo Demokratinėje
Respublikoje.
• Žmogus užsikrečia dažniausiai dviem būdais:
įkandus graužikų blusoms ir per orą
(aerogeniniu) būdu.
• Gamtiniuose maro židiniuose sukėlėjus perneša
žiurkių Rattus norvegicus ir Rattus ratus blusos.
• Kiti graužikai, kurių parazitai turi maro sukėlėjų,
yra stepėse gyvenantys starai (suslikai), lauko
pelės, žiurkėnai, lapės, naminės katės,
kupranugariai.
• Graužikų blusos dažniausiai įkanda žmogui į
kojas, todėl pirminiai židiniai būna kirkšnyse.
• Per užkrėstą orą žmonės užsikrečia lupdami
gyvūnų kailius, kartais nuo sergančio maru
žmogaus, kuris kosi ir skrepliuoja.
• Retas užsikrėtimo – būdas per maistą.
• Klinikiniai požymiai
• Dažniausios būna dvi klinikinės ligos formos:
• vietiška (buboninė) arba plaučių.
• Praėjus 3–6 dienoms po blusos įkandimo, liga prasideda
karščiavimu, dideliu silpnumu ir kirkšnių limfmazgių
padidėjimu, kurie vadinami bubonais.
• Limfmazgiai labai skausmingi, oda virš jų įsitempusi, blizgi.
• Kartais bubonai sukietėja.
• Jie labai ilgai gyja.
• Bubonui pratrūkus, susidaro fistulės.
• Plaučių forma gali atsirasti užsikrėtus per orą
arba sukėlėjui išplitus kraujo keliu.
• Žmogus suserga sunkiu plaučiu uždegimu.
• Šia liga sergantys ir negydomi žmonės miršta
per 3 dienas.
• Kitos maro formos – žarnyno, sepsinė.
• Persirgus imunitetas lieka visą gyvenimą.
• Diagnostika
• Tiriamoji medžiaga – bubono turinys, skrepliai, išmatos.
• Tiriamosios medžiagos tepinėlis tiriamas mikroskopu,
auginama sukėlėjo kultūra ir atliekamas biologinis
mėginys.
• Taikoma serologinė diagnostika.
• Remiantis PSO klasifikacija, maras, cholera, geltonasis
drugys yra ypač pavojingos infekcijos.
• Todėl tyrimai atliekami tik specialiose laboratorijose,
laikantis visų saugumo taisyklių (4 lygis).
• Gydymas:
• Ligoniai izoliuojami vietoje, personalas privalo
laikytis asmens apsaugos taisyklių.
• Gydoma pirmaeiliais vaistais – streptomicinu,
chloramfenikoliu arba tetraciklinu.
• Alternatyvūs antibiotikai – fluorochinolonai.
• Laiku pradėtas gydymas yra veiksmingesnis.
• Personalui skiriama chemoprofilaktika minėtais
vaistais.
• Profilaktika
• Svarbu žalingų graužikų naikinimas
(deratizacija) endeminiuose rajonuose,
dezinfekcija ligos židinyje.
• Kovai su blusų įkandimu – insekticidai, asmens
apsaugos priemonės.

Patologija 10

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Patologija 10

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Bakterijų, grybų, vienaląsčių ir helmitų

sukeliamos infekcinės (užkrečiamos) ligos

• Ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga

• Tai viena dažniausiai pasitaikančių maisto

• Ligos simptomai ir požymiai

• Tai lengvai užkrečiama kvėpavimo takų liga,

• Liga diagnozuojama užaugus B.

• Skarlatina - tai A grupės beta hemolizinio

• Šiais laikais retai pasitaiko skarlatinos

• Gonorėja, sukeliama bakterijos Neisseria

• Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:

• Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:

• Vyrams pasireiškia šlaplės uždegimas,

• Sisteminė gonokokinė infekcija arba

• Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį

• Laboratoriniai tyrimai: paimama medžiagos iš

• (Laimo Boreliozė) - tai iksodinių erkių

• Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

• Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

• Liga diagnozuojama nustačius specifinius

• Tai labai užkrečiama zoonozė (liga, kuri

• Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė:

You might also like