SENOVĖS MEDICINOS PARADIGMA: NUO SENOVĖS GRAIKIJOS IKI ISLAMO

Svarbiausi politinės istorijos įvykiai:

2000-1500 m. per. Kr.- Minojinė Kretos
civilizacija
800-400 m. pr. Kr- Etrurija ir etruksų
kultūra
776 m. pr. Kr- Pirmosios olimpinės
žaidynės
700 m. pr. Kr- Romos miesto įkūrimas
600 m. pr. Kr.- Homero epai
500 m.pr.Kr.- Atėnų aukso amžius
500 m.pr.Kr- Romos respublika
460-377m.pr.Kr-Hipokratas
300 m.pr.Kr-Aleksandrija
44m.pr.Kr-Julijus Cezaris įkūrė Romos
imperiją
313 m- Imperatorius Konstantinas;
krikščionybė Romos imperijoje
476 m. Romos imperijos žlugimas
1463 m. Bizantijos žlugimas

GAMTINĖS SĄLYGOS SENOVĖS GRAIKIJOJE IR GRAIKIŠKA DEMOKRATIJA

o Daug salų, žemė neitin palanki, todėl- verta mąstyti ne apie žemdirbstę, o apie prekybą,
apie kitas šakas (amatai), daug mokslo.
o Graikijoje miestai-valstybės, kiekvienoje salelėje tarsi atskiras pasaulis

GRAIKIŠKOJI KULTŪRA, demokratija, mokslo raida

o Gabūs kariškiai, sportininkai
o Sveikas gyvenimo būdas
o Jų grožio supratimas- raumeningas kūnas, jie moteris neitin mėgo
o Amžina filosofija, klausimų kėlimas. XII a. pr. Kr. iš filosofijos išsiskyrė medicina.
o Demokratija įdomi, ne visai sąžininga, nes moterys- ne piliečiai
 o Daug mokėsi: daug stebėjimų, gamtos mokslo, fizika, matematika. Tai turi įtakos ir
medicinai!
MITOLOGIJA IR MEDICINA
o Iš pradžių graikų medicina tokia pati kaip kitos (pvz rytų) – ligas lemia dievų rūstybė,
mitologiniai reikalai
o Farmokologija, žolininkystė

ASKLEPIJUS – medicinos dievas, med. meno išmoko iš Kentauro mokyklos. Gydė dainomis,
masažais, vėliau gydė dievus ir gavo nemirtingumo statusą, jo motina mirė per gimdymą.
Gyvatė – filosofijos ženklas (Gyvatė išmokė Asklepijų atgaivinti mirusiuosius žolelėm).
ASKLEPIJAUS ŠEIMA (Šeimos vaizdinys atskleidžia graikų medicinos suvokimą):
o Asklepijaus dukra- Higėja- higienos deivė
o Dukra Panacėja- kaip vaistas nuo visų ligų
o Sūnus Machaonas- chirurgas, teikė pagalbą kariams
o Sūnus Podalirijus- terapeutas

Asklepionai – gydymo šventyklos, statomos netoli mineralinių šaltinių ar kiparisų girios, kur
buvo gydomi žmonės aprūkymais, gimnastika, vandens procedūromis.
Abaton – patalpa, kurioje žmogus miegodavo, saugojo miego ir sapnų deivės, kai ligoniai
pabusdavo, klausinėdavo sapnų. Pati žymiausia – Epidausas, virš įėjimo parašyta: „Čia
niekas negali mirti“, nebuvo įleidžiami raupsuotieji, gimdyvės, ten buvo teatras.
Votai – žmonės, kurie buvo išgydyti, atnešdavo aukas.
Buvo paplitęs gydymas muzika.
PIRMINIAI SENOVĖS GRAIKIJOS MEDICINOS ISTORIJOS ŠALTINIAI:
o Chirurginių instrumentų atvaizdai Knoso rūmų freskoje
o Egipto ir Knoso civilizacijų koreliacijos
o Iliada ir Odisėja – aprašomi 147 skirtingi karo žaizdų gydymo atvejai
o Homero epai
o Hipokrato raštai

FILOSOFAI
o Pitagoras- visas pasaulis sudarytas iš skaičių ir jų tvarka lengvai paaiškina pasaulio tvarką
o Demokritas- viskas priklauso nuo atomų kompozicijos, jie gali būti ilgesni/platesni/ greičiau ar
lėčiau judėti
MEDICINOS DESEKRALIZAVIMAS
Buvo bandyta atskirti religiją nuo mokslo, bet iš tiesų tai padaryta ne iki galo: buvo dalis gydytojų, kad dievai
susiję su ligomis, kiti to nemanė. Vienas iš tų, kurie ieškojo priežasčių ne šarlatanizmuose- Hiporatas.
 HIPOKRATAS- DAUG LEGENDŲ, MAŽAI FAKTŲ.
o Manoma, kad gyveno 460-377 m. pr KR.
o Suformavo Koso gydytojų mokyklą. Devizas – primum non nocere (pirmiausia nepakenkti).
Hipokrato priesaika parašyta apie 400 m. pr. Kr. Ją duodami Hipokrato vadovaujamos Koso gydytojų mokyklos
nariai įsipareigodavo sąžiningai taikyti gydymo meno metodus. Priesaikoje suformuluoti svarbiausi gydytojo
elgsenos gydant ligonį principai.

Buvo dvi medicinos mokyklos:

Knida – svarbiausia diagnozuoti ligą, naujas simptomas –nauja liga.
Kosa – svarbiausia yra prognozė. Gydymas turi būti kompleksiškas.

o Sako, jog gydytojas neturėtų užsiimti chirurgija (pavojinga)

o Mirtinų vaistų gydytojas neturėtų duoti pacientui (pvz: Hipokrato laikais tai apėmė
politinius „žaidimus“: nuodus ir gydytojas tame neturėtų dalyvauti anot Hipokrato).

HIPOKRATO MEDICINOS PRINCIPAI

o Primum non nocere (pirmiausia- nepakenkti)
o Contraria contrarijus curantur (priešingybė gydo priešingybę, pvz: karštį gydo šalčiu.
Primena rytų medicinos principus)
o Natura sanat, medicus curat (gamta gydo, gydytojas slaugo)

HIPOKRATO PRIESAIKA rasta (?) Hipokrato raštuose , bet su jais problema, nes dalis jų
parašyta po Hipokrato mirties, taigi tikėtina, kad ši priesaika nėra sukurta Hipokrato.
Veikalas „Corpus Hippocraticum“ („Hipokrato rinkinys“) buvo sudarytas iš Hipokrato ir
Koso mokyklos bibliotekos veikalų,
„Aforizmai“- terapija, „Epidemijos“- įvairūs epidemijų protrūkiai,
„Apie orą, vandenį ir vietas“- nurodyti svarbiausi epidemiologiniai veiksniai.

HUMORALINĖ TEORIJA
Jis buvo humoralinės patologijos pradininkas,
teigė, jog žmogaus organizmas sudarytas iš 4 pagrindinių
skysčių. Principas: stengiamasi išsiaiškinti, kuris iš skysčių
išsibalansavęs? PVZ: Tulžies skystis- epilepsija

 Kraujo
 Gleivių
 Geltonosios tulžies
 Juodosios tulžies
Hipokrato fiziologijos mokslas rėmėsi humoralinės teorijos
mokymu apie 4 žmogaus kūno skysčius: kraują, gleives,
 geltonąją ir juodąją tulžį. Tam tikrų skysčių vyravimas organizme apibūdina žmogaus
temperamentą. Pusiausvyros sutrikimas tarp šių 4 skysčių ir yra ligos priežastis. Šia
teorija Hipokratas sukūrė keturis temperamentų tipus: Cholerikas, Flegmatikas,
Sangvinikas, Melancholikas.

HIPOKRATO NUOPELNAI MEDICINAI

Anot šio medicinos tėvo, ligos – tai natūralūs simptomai, kuriems gydyti turi būti naudojamos
natūralios priemonės.
o Svarbiausia sveikatos sąlyga – dietos ir tinkamo gyvenimo būdo laikymasis.
o Hipokrato gydymas: pirmiausiai svarbu stebėti pacientą, leisti jam išsimiegoti, pailsėti. Jei
tai nepadeda, taikomi: masažai, mankštos, hidroterapijos, ŽOLELĖS, vonios, kompresai.
o Infekcines ligas gydydavo dieta, vaistažolių mišinių nuovirais, actu ir medumi. Gydydavo
žirneliais, piliulėmis, inhaliacijomis, vandeniu gerklei skalauti, žvakutėmis, taurėmis,
prideginimu geležimi, kraujo nuleidimu, klizmomis.
o Hipokratas pirmiausia stengėsi suprasti teleologinę žmogaus prigimtį, ligos diagnostiką
grindė ligonio stebėjimu ir fiziniais tyrimo būdais. Remiamasi ligonio ligos istorija.
o Profilaktiniais tikslais Hipokratas liepė daryti pieno ir jūros vandens klizmas, gerti vidurius
paleidžiančius vaistus.
o TRAUMATOLOGINĖS žinios: „Hipokrato kepurėlė“- suvarstyta galva, teigia, kad svarbu
stabilizuoti galūnę, „Hipokrato suolelis“- priemonė atitiesinti kaulus ( nors ne visai
medicininė priemonė)
o Pirmasis aprašė mirštančiojo veidą.
o Ligas skirstė į ūmines, lėtines, epidemines ir endemines.

LIGOS IR NEGALAVIMAI: plačiai aprašomas maras (krenta visuomenės moralė, žmonės miršta).
Karo žaizdos, traumos. Epilepsija. Maliarija. Difterija
DIAGNOSTIKA apžiūra, apklausa, šlapimo tyrimas, prognozė.
GYDYMAS: dietos, žolelės, naudojo taures, kraujo nuleidimą.
Vyno ir medaus mišiniai arba vandeniniai tirpalai buvo geriausi vaistai tais laikais!

GROŽIS SENOVĖS GRAIKIJOJE- svarbu

Grožiu ir higiena graikai rūpinosi, taigi:

 įkurtos saunos
 gaminami muilai, kosmetika, kvepalai, aliejai
 atliekamos depiliacijos
 antakių dažymas- iš Graikijos, vėliau- senovės Romėnai
 graikų polinkis noras šviesinti odą (tą darė su kreida; moterys naudodavo baltąjį fosforą)
Atėnai ir Roma buvo žymūs antikos studijavimo centrai, suteikę galimybę
išradingiems filosofams ir gydytojams pritraukti mokinius bei įgyti turtą ir prestižą.
Vis dėlto romėnų valdoma Aleksandrija varžėsi su Atėnais ir Roma kaip vieta, kur
studijuojama filosofija ir medicina Viduržemio jūros regione.

ALEKSANDRIJA- Graikų civilizacijos židinys, netoli Egipto

o Aleksandrijos švyturys;
o Aleksandrijos biblioteka (savotiškas „Silicio slėnis“)- svarbiausi šaltiniai, skaityklos;
o Abu statinius, manoma, sugriovė barbarai

SENOVĖS ROMA
8-6a.pr.Kr. – karalių periodas
6-1a.pr.Kr. – respublikos periodas
1a.pr.Kr.-5a. – imperijos periodas(476m.žlugo Romos imperija)

ROMĖNIŠKOJI MEDICINA: pirminiai istorijos šaltiniai

o Konservatyvūs (pro pirštus į graikus žiūri, norėjo pirmauti)
o Dvylikos lentelių įstatymai (Leges duodecim tabularum)- 451 m. pr. KR

SKRODIMŲ PRAKTIKA- Aristotelis (leidžia atlikti skrodimus imperatorius Ptolemėjus II)

ŠALIES YPATUMAI
o Šeimos galva rūpinosi visos šeimos gerove. Moterys nedominuoja.
o Keista, bet prostitucija buvo legalizuota kaip pajamų šaltinis valstybei
o Apsigimusius kūdikius išmesdavo į Tibeto upę, taip siekdami išlaikyti stiprią ir galingą tautą.
o Pradėti statyti sanitariniai įrengimai: kanalizacija vėliau pradėti statyti vandentiekiai
o Pirtys, viešieji tualetai!
o II a.- sveikatos priežiūros sistema formuojasi (prižiūri viešas pirtis, visą įrangą). Edilai –
tikrino miesto gatves, vandenį, maistą.
o Žemės patikra prieš miesto statybą (Hipokrato raštai). Kova su maliarija (sieja šlapią, drėgną
aplinką su maliarija: tikrų priežasčių dar nežino)
Jie pirmieji, kurie masiškai transportuoja vandenį (dideli miestai, kaip Roma- iškyla problema- tarša). Sumąstomi akvedukai,
kanalizacijos. Statistiškai vienam žmogui vandens S. Romoje- 160 l vandens/para! Iš kur vanduo? Iš kalnų, susirasdavo versmes.

INSTITUCIJOS
 ARCHIATRAI- vyr. Gydytojų institucijos
  Su Romos kariuomene siejamos VALETUDINARIJOS-kariškių ligoninės-jos galėdavo persikelti į kitas
vietas. Ten dirba karo chirurgai.
 Senovės romėnai neįsivaizduojami be sanitarinės inžinerijos- PIRTYS (termos). Jos įprastai būdavo
netoli bibliotekos. Karakalos- prabangios. Helenistinio periodo pirtys sudaro I a.- trys kambariai (viename
šalta, kitame viduriukas, dar kitam- karšta)

EPIDEMIJOS: maras, raupai. Žymi Romos epidemija – Justinijano maras.

GYDYMAS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS SENOVĖS GRAIKIJOJE/ROMOJE
 Liaudies gydytojai. Turtingieji gydomi už atlygį, neturtingi- nemokamai. Kad išvengti turtinių
problemų, gydytojams-alga
 Keliaujantys gydytojai- PERIODEUTAI
 600 m. pr. Kr.- samdomi vietiniai gydytojai, mokama alga iš mokesčių mokėtojų pinigų
 Dieta, sportas (graikų medicina orientuota į prevenciją)
 Gydė įvairias karo metu įgytas žaizdas, jas pridegindavo, naudojo antibiotinio poveikio žoleles
 Mėgstama gydymo priemonė kopūstas, jo lapas, sultys, košė.
 Archiatras, Aedile (???)

CHIRURGIJA SENOVĖS ROMOJE

(Romoje chirurgija nebuvo gerbiama profesija, tačiau chirurgai buvo patyrę)

 Celsus (Aulus Kornalius Celsus) pastebi, kad netvarkoma žaizda- karščiuoja pūliuoja. Jis
akcentuoja chirurgo svarbą (laužo įsitikinimą, kad tai „purvinas darbas“)
 Atsiranda suvokimas, kad žaizdas reikia dezinfekuoti, atsiranda chirurginiai prietaisai (juos
kaitina ugnimi)
 Anestezijai- vynai
 Moka žaizdas išplauti, pastebi, kad kraujavimą reikia stabdyti

ROMĖNIŠKA HIGIENA
Viešieji tualetai (LATRINOS) buvo rengiami pakankamai jaukiai: sėdėdavo be užtvarų,
vienas kito nesigėdindavo, mokslininkai netgi teigia, jog latrinose jie ir bendraudavo.
Visgi, problema- jas nelabai kas valė; parazitai įvairūs. Be to, išmatas iš latrinų jie
paleisdavo į miestų griovus.

ROMOS GYDYTOJAI: ASKLEPIADAS, CELSAS, GALENAS

1. ASCLEPIADOS (Asklepiadas-graikų kilmės)- Demokrito teorijos pasekėjas. Jis teigė, kad

organizmas sudarytas iš atomų ( o atomai sudaryti iš maisto ir oro), kurie juda tam tikrais kanalėliais-
poromis. Kai tų kanalėlių judėjimas sutrinka, žmogus suserga. Jo metodas buvo gydyti saugiai, greitai ir
maloniai t.y.: vandens procedūromis, pagerinta mityba, oro voniomis ir judėjimu.

2. CELSUS. Domėjosi filosofija, skaitė medicinos veikalus. Universalios enciklopedijos autorius:

retorika, agrokultūra, karyba, medicina. Parašė ir pats knygą „apie mediciną“: apie dietetiką, apie
 seriotiką (surinktos žinios apie ligų simptomus), terapiją ir chirurgiją. Jis pradėjo gaminti kateterius:
moterišką ir vyrišką. Pirmas aprašė pasiutimo ligą.

3. GALENOS. Savarankiškai mokėsi medicinos, daug keliavo, mokėsi Aleksandrijoje. Gladiatorių

mokyklos gydytojas. Atvykęs į Romą tapo imperatoriaus asmeniniu gydytoju. Ieškojo racionalių
paaiškinimų. Skrodė įvairius gyvulius. Svarbiausi atradimai anatomijoje: nervų, skrandžio ,kepenų,
smegenų topografija ir funkcija. Atlikinėjo kraujo nuleidimus. Pulso matavimai. Patobulino humoralinę
teoriją, gydymą priešybėmis – ALOPATIJĄ. Anatomijos trūkumai: anatomija paremta gyvūnų ,o ne
žmonių skrodimais, teigė, kad veninis ir arterinis kraujas maišosi širdyje , o kraujo kiekis yra
„suvartojamas“ raumenų, klydo dėl žandikaulio struktūros.
Hipokrato laikais praktika- kartais, Galeno laikais- visad (skauda galvą, ar koją, ar isteriškas-
leidžiamas kraujas)

4. Kiti?? HEROFILAS (335-208 m. per. Kr) – mano, jog žmogaus arterijomis teka kraujas. ERAZISTRATAS (304-250 m. pr.
Kr)- artrerijos teka pliauba (oras, jėga kažkokia)

ROMOS IMPERIJOS PALIKIMAS

(pasibaigė, nes išnaudojo resursus, atskyla tam tikros dalys, barbarai užvaldo)
SKYLA:
 V. Romos Imperija: lotynų kalba, romėniškoji kultūra, katalikybė, katalikai remia Kryžiaus žygius į
R. Romos imperiją.
 R. ROMOS IMPERIJA- Bizantija (Konstantinopolis), ortodoksai, islamo įtaka, kirilica, Carinė Rusija,
stačiatikybė.
MEDICINA BIZANTIJOS IMPERIJOJE (RYTŲ ROMA) žengia stipriau nei Vakarai?!
1. Tiesioginiai Romos imperijos paveldėtojai
2. Kultūra kyla (o Vakarų Romoje- smunka žemyn)
3. Romėniško tipo ligoninėse
4. Graikiška-Romėniška medicina
5. Kryžiaus žygiai ir kurstoma kova tarp krikščionių ir musulmonų (deja, tai pristabdė raidą, nes arabai
turėjo daug vertingų žinių, bet durys „užsidarė“)
6. Įkuriamas universitetas Konstantinopolyje- mokslo šaltinis!!
1453 M. KONSTANTINOPOLIO ŽLUGIMAS- barbarai, nuolatiniai puldinėjimai

ISLAMAS IR JO ĮTAKA MOKSLUI, MEDICINA

Susikuria Mahometo valstybė
ARABIŠKOS MEDICINOS PIRMINIAI ŠALTINIAI (žinias surenka, jas analizuoja):

 Graikų originalūs tekstai  Al. Razi (865-925) raštai

 Albucasio (936-1013)  Avicenos (980-1037)
ISLAMO MEDICINA

 Principai ir ligos kilmė- prietarai VĖL ir tik po kiek laiko imama ieškoti priežaščių
 Gydymas- V. Europoje klinikinė medicina nesiekiama su teorija, o čia- siejama!
 Anatomija, chirurgija
HIGIENA ISLAMO PASAULYJE

 Reikia valyti dantis, nes kalbant nešvaria burna- Alachas negirdi

 Laikomasi higienos principų gana sėkmingai (moteris maudosi hareme)

AVICENOS (980-1037)- vienas garsiausių Arabijos gydytojų (persas)

JIS SUSISTEMINO GRAIKIŠKĄ MEDICINĄ.

 Jo veikalai tapo viduramžių Europos universitetų vadovėliais. Jis arabų kalba (Europoje
išversta ir išleista lotynų kalba) išleido medicinos kanoną, kurį sudarė 5 tomai:
1. Pirmajame – medicinos teorija, anatomija, fiziologija, aprašomos ligų priežastys,
simptomai, profilaktika
2. Antrajame – Paprasti vaistai, augalai, gyvūninės kilmės vaistai
3. Trečiajame – atskirų kūno dalių, sričių ligos ir jų diagnostika
4. Ketvirtajame – Chirurgija
5. Penktajame – aprašomi sudėtingi vaistai, nuodai ir priešnuodžiai.

IŠVADOS:
1. Graikiškoji medicina žymi europietiškos medicinos paradigmos pradžią
2. Humoralinė teorija (Europos medicinos praktikoje gyvuos iki XIX a. vidurio)
3. Romėniškoji medicina išsiskiria didele pažanga chirurgijoje bei sanitarinėje
inžinerijoje
4. Senoji medicinos mokslų paradigma- skirtingų civilizacijų pasiekimų „kokteilis“,
sukurtas Islamo šalyse
5. Graikų medicina+ Romėnų medicina+ Ajurvedinė medicina+ Kinų medicina+ Egipto
medicina + Islamas+ prietarai = LIAUDIES MEDICINA EUROPOJE (visa ko mišinys)