MEDICINA XVII-XIX A.

XVII-XVIII A.- METODAS MEDICINOJE:

 XVI a.- formuojasi modernioji anatomija, chirurgija, fiziologija

 XVII-XVIII- pirmieji praktiniai žingsniai epidemiologijoje, profesinėje medicinoje, slaugoje,
akušerijoje, vakcinacijose ir kt.
 Spausdinta knyga, augantis vidurinis sluoksnis
 Renesanso, vėlesnių laikų inteligentai skaito graikiškai
 Geografinė slinktis medicinos mokslo Pietūs- Šiaurė
(Pvz: Viduriniais amžiais Italijoje, vėliau slenkasi į Vokietiją, Prancūziją)

GYDYMO PRAKTIKA IR GYVENTOJŲ SVEIKATA XVII a.

(Moljeras šaipėsi- žmogus mirė nuo gydytojo)
 Gydytojų vaidmuo (vis dar yra šarlatanų): vis dar nuleidinėjamas kraujas
 Didieji geografiniai atradimai- besikeičiančios gyvenimo sąlygos (atsiranda bulvės, kitos
kultūros atkeliauja iš Amerikos; geresnė mityba leidžia turėti geresnį imunitetą).
 Dieta

THOMAS SYDENHAM (1624-1689)

 Neo-Hipokratinė tradicija Oksforde

 Skiriasi nuo Galeno ir Hipokrato: teigia, kad ligas reikia klasifikuoti ir, kad vien tik skaityti
knygas neužtenka, reikia žiūrėti į praktiką
 Natura sanat, medicus curant
 Ligos kilmė: vidiniai, išoriniai faktoriai
 Aprašo podagrą, plaučių uždegimą, skarlatiną, „isteriją“
KRAUJOTAKA IR KVĖPAVIMO SISTEMA

 Ibin al Nafis (XIII a.)

 W.Harvey (XVI-XVII a.)
 R.Colombo (XVI a.)
 Robert Hooke (XVII a.)
 John Mayow
ŽMOGAUS KŪNAS- MAŠINA

 Paracesus (XV-XVI a.)

 F. Sylvius (XVII)- tulžies fja
 F.Glisson
 Giorgo Baglivi- visa kraujotaka, visi skysčiai teka vamzdžiais, skrandis kaip malūnas, plaučiai
kaip krumpliai- „kūnas yra mašina“

SANTORIO SANTORIO (1561-1636) ir fiziologija

  Idealus klinikinis tyrimas
 Mityba, fiziologija
Labai įdomiai- pasisveria prieš valgydamas, pasveria pietus, pasveria pavalgęs. Supranta- vienas skaičius,
kiek mes suvalgome, kitas- kiek gauname. Atsiranda supratimas, kad maiste naudojama energija ir panašiai

MIKROSKOPAS (MICRO- MAŽAS, SCOPE- ŽIŪRĖTI)

 Z.Janssen
 G.Galiley
 M.Malpighi
 Bronchų alveolės, liežuvis, smegenys
 Antoni van Levenhook- pamatė mikro pasaulį. Tyrė ir spermatozoidus, ir gyvūnėlius, įvairias
smulkias sistemas. Jis pradeda abejoti Dievu (?)
 Animalcules
 Histologija

SVEIKAS GYVENIMO BŪDAS, VISUOMENĖS SVEIKATA XVII-XVIII A.

 Giorgi Baglivi- sveikatą lemia veiksniai, nesusiję su paveldimumu (miegas, maistas, sportas)
 Ilgaamžiškumo receptas
 I.Kantas ir jo kasdieniniai įpročiai (gyvenęs Karaliaučiuje turėjo griežtą dienotvarkę, nuo pat
vaikystės buvo silpnos sveikatos, visi prognazavo ankstyvą mirtį. Taigi, Kantas labai griežtai tą pačią
valandą valgydavo, miegodavo. „Laikrodžių atsisukimas pagal Kantą“)

SANITARINĖ SITUACIJA EUROPOS MIESTUOSE

 Ilgieji viduramžiai
 Kiekvieną šeštadienį- išsišluok/išsivalyk kiemą
 XVI-XVII a. kiaulės po miestą jau neturėtų lakstyti
 Nederėtų grindinio teršti naktinio puodo turiniu
 Vandentieko, kanalizacijos sistemos vis dar fragmentiškos
 Šiukšlių surinkėjų brigados
 Miesto sanitarijos pareigūnai skiria baudas (jei pagauna teršiant)
 Toliau veikia sanitarinės miestų tarybos
 Vis dar nėra bendros valstybinės strategijos miestų sanitarijos klausimais

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI IR LIGOS

 Jūreivių kasdienybė
 Kubrikas- laivo dalis, kurią labiausiai skalauja bangos; ten šalta, drėgna ir ten lindi jūreiviai, nes
geriausioje laivo dalyje esti prekės!
 Hamakai- padeda jūreiviams kažkur prigulti, nes kubrikuose lovos netelpa
 Higiena- vanduo švarus skirtas gėrimui, o ne prausimuisi.
 Kambuzas
  Žiurkės
 Ligos- mažai valgo šviežio maisto, nešvara, jūros liga
 Naujakuriai, jų ligos- dabar yra skiepai, visa kita, o tada- nebuvo nieko, jūreiviai net mirdavo.

MODERNIŲJŲ LAIKŲ LIGOS IR EPIDEMIIJOS

 Sifilis Europoje
 Raupai, maras
 Šiltinės- kareivinių ir kalėjimų ligos
 „Angliška prakaitavimo liga“ xvi a.
 Paukščių gripas
 Maliarija- xvi a. Migracijos, epidemijos Europos uostuose
 Rachitas- pasikeitę gyvenimo sąlygos lemia
 Skorbutas- nusinešė daugiausiai jūreivių gyvybių
 Skarlatina
 Profesinės ligos

DEMOGRAFIJA IR EPIDEMIOLOGIJA

Epidemijų kilmė:

 Miazmos
 Contagion

John Graunt, Wiliam Petty (- pritaiko lenteles mirštamumo, gimstamumo; jie registruoja viską (kiek veda,
kiek miršta, kiek teka, kiek sulaukia vaikystės...)

o Politinė aritmetika- valdovas suvokia, kad žmogiškieji ištekliai- valstybės galia. Skatinamos vedybos,
skatinama turėti kuo daugiau vaikų

SLAUGA

 Viduramžių vienuolės
 Vincent de Paul (1581-1660)
 Loise de Merillac
 „Gailestingumo seserys“- jau šioks toks medicininis išsilavinimas, pagalba profesionalesnė

MIRTIES SUVOKIMAS VAKARŲ KULTŪROJE

 Vėlinės ir Halloween
 Memento mori (barokas)
 Ars moriendi
 Modernioje vakarų kultūroje mirtis- tabu

APŠVIETOS EPOCHOS BRUOŽAI

o 1789 m. – Prancūzijos revoliucija iškelia kultūros, mokslo svarbą

 o Ateizmo eros pradžia
o I.Niutonas (XVII-XVII a.)- tarsi visuomenės priešas (prieš Bažnyčią)
o Enciklopedistai, žinios klasifikuojamos
o Gamtos filosofija
o Racionalizmas, eksperimentai
o Meta- teorjų paieškos
o Senovės pasiekimų išaukštinimas
o Susirūpinta praeitimi, istorija

NEUROANATOMIJA

o Kraujai perpylinėjami (bet ir gyvūnų žmogui; pvz: veršelio kraujas žmogui)

o Albrecht von Haller (XVIII)
o Volta (XVII- XIX a.) , Luigi Galvani (1737- 1798) raumenų funkcija, elektros srovė judina raumenis
(varlės koja juda)
o Frankentšeno istorija (atgyja žmogus, nutrenktas žaibo)

HISTOLOGIJA Audinio sąvoka, nervai

PATOLOGIJA

o Battista Morgagni (1628-1771)

o Skrodžiant lavonus galima rasti korealiacijas
o Aterosklerozė
o Mėlyna oda
o Apopleksija
o Morbid anatomy

EDWARD JENNER (1749-1823)- kaip ir VAKCINACIJOS pradininkas

o Ankstesnės idėjos
o Praktika JAV
o Raupai- melžėjų liga- pamažu nugalima
o Lengva froma- nepavojinga
o Vakcinacija

MEDICINOS MOKSLAS SIEJAMA SU PRAKTIKA

o Medicinos ir chirurgijos mokyklos Anglijoje, Škotijoje, Prancūzijoje XVIII a.

o Primos chirurgijos klinikos
o Gerėja situacija ligoninėje, ten
o Islamo aukso mažius

GREITOJI MEDICINOS PAGALBA

o Dominique Jean Larrey- siūlo suburti žmonių grupes, kurie reikiant pagalbos padėtų
o Karo gydytojai nusprendžia, kad būtina greita pagalba, svarbiau nei kova (nutempia mūšio draugus)
o Napoleono armijos chirurgas
DIAGNOSTIKA

o J.N Corvisart (1755-1821)- plaučių ligų diagnostika

o Napoleono gydytojas- R.T.H. Leannec (1781-1826)- išranda stetoskopą.

AKUŠERIJA

o Mokslinė akušerija vs „bobutės“ be medicininio išsilavinimo

o Pirmieji vyrai akušeriai
o Wiliam Smellie (1740-1795)- jo niekas plojimais nepasitiko, visuomenė šiek tiek priešiška, bet
pamažu situacija gerėjo

PROFESINĖ MEDICINA

o Bernardino Ramazzini (1633-1714)

o „Ateityje profesinių ligų neišvengiamai daugės, nes bus išrandamos vis naujos technologijos,
potencialiai kenksmingos sveikatai“

JOHAN PETER FRANK (1745-1821)

o XVIII amžiaus pabaigoje suformuluoja mintį- žmogaus sveikata nepriklauso tik nuo gydytojo, reikia
mąstyti apie geresnę aplinką pacientui
o Merkantilizmas, absoliutizmas, žmonių sveikata
o Socialinių ligų šaknys- skurdas, tamsumas
o Anot Franko, protingas valdovas turėtų rūpintis žmonėmis, jų gerove, jei nori, kad valstybė klestėtų
o Teigia, kad jei vaikas auga pilnoje šeimoje, jis saugesnis. Frankas skatina žmones palaikyti vedybą,
skatina moteris ištekėti. Jis netgi teigia tam tikras paslaugas: konsultuoja žmones, padeda

HUMANIŠKA PSICHIATRIJA

Iki XVII a. psichikos ligos aiškinamos iš humoralinės teorijos pozicijų. Toks žmogus atstumtasis, lindi net
kalėjime su nusikaltėliais, surakinamas grandinėmis, elgiamasi nežmoniškai

Philipe Pinel (1745-1826)- siūlo griežtą izoliaciją apriboti, suteikti laisvesnes sąlygas, kad jų ligos negilėtų,
kad jiems būtų galima oriai gyventi su liga psichiatrijos humanizavimas

APŠVIETOS EPOCHA IR ŠARLATANIZMAS

Nors atrodo viskas gražu, visi skaito knygas, BET- dar tiki visais gandais, prietarais ir viskuo kitu

JOHN BRAUN & CO

o Svarbiausia judėjimas
o „Susijaudinimo termometras“ (Braun). Jei mažas susijaudinimas- žmogus miršta
o F.V.J.Broussais (1772-1838)
o F. Mesmer (XVII- XIX a.)- subalansuoti energijos sroves
o V. Priessnitz (XVIII a.)- susiformuoja skirtingųjų sluoksnis (jie lėbauja, pramogauja, geria alkoholį) ir
vėliau skundžiasi sveikata ir šis žmogus bajorus įdarbina į ūkį (skaldo malkas, dirba) ir dingsta ligos
AR TURIME MODERNIĄ MEDICINĄ XVIII AMŽIUJE?

o XVII-XVIII a. gydytojai susitepa rankas, atranda tikrąsias anatomijos tiesas

o Viduramžių medicina buvo skirta „mažutėliams“
o Atradimų daug, bet vis dar kraujo nuleidimas, šarlatanizmas neleidžia teigti, kad medicina jau
moderni
o Ligos kilmė aiškinama senomis teorijomis