Osmoso tyrimas bulvėje

Tikslas: išsiaiškinti, kaip osmosas vyksta žalioje ir virtoje bulvėse.

Hipotezė: po 15 min. ant nevirtos bulvės išskaptuotos pusės atsiras vandens, o ant virtos – ne.
Priemonės: 2 vienodo dydžio bulvės; 2 lėkštelės; druska; peilis; vanduo; puodas; viryklė;
telefonas; laikrodis.
Darbo eiga: pirmiausia į puodą su bulve įpyliau vandens ir padėjau jį ant viryklės, kad vanduo
užvirtų. Kai vanduo užvirė, laikmatį nustačiau 15-ai minučių. Pasibaigus nustatytam laikui,
išėmiau bulvę iš puodo, padėjau į lėkštutę ir palikau ją atvėsti. Kai virta bulvė atvėso, virtą ir
žalią bulves perpjoviau pusiau ir išskaptavau jų viršutines dalis. Tada į dvi lėkštutes pripyliau
nešalto vandens, įstačiau į jas bulves pjūvio puse žemyn, o ant išskaptuotų bulvių vietų užbėriau
druskos.

Pav. 1 kairėje esanti bulvė yra virta, o dešinėje –

nevirta.

Tuomet nustačiau laikmatį dar 15-ai minučių ir palikau bulves kambario temperatūroje. Praėjus
nustatytam laikui pastebėjau, kad ant nevirtos bulvės išskaptuotos pusės atsirado vandens, o ant
virtos – ne.

Pav. 2 rezultatas praėjus 15 min. Virtoje bulvėje

neįvyko osmosas, o nevirtoje – įvyko.
Išvada: hipotezė pasitvirtino. Ant virtos bulvės išskaptuotos pusės neatsirado vandens, nes
verdant bulvę suiro jos plazminė membrana, todėl vanduo neturėjo kaip išsiskirti iš bulvės
ląstelių. Ant nevirtos bulvės išskaptuotos pusės atsirado vandens, nes šios bulvės ląstelių
plazminė membrana nesuiro ir vanduo galėjo išsiskirti iš ląstelių – įvyko osmosas.