SENOVĖS

GRAIKIJOS
KLESTĖJIMAS

1. Šiame skyriuje daugiausia nagrinėsime graikų

laimėjimus ir išradimus. Ši sritis mums labai svarbi,
nes kai kuriais jų laimėjimais naudojamės dar iki
dabar.
2. V a.pr. Kr. Yra laikomas Graikijos civilizacijos aukso
amžiu, nes tuo metu Graikija klestėjo. Graikai sukūrė
demokratinį valstybės valdymą, pasiekė meno ir
mokslo laimėjimų, ėmė gilintis į praeitį.
3. Aš manau, kas kadangi aukso amžiuje A.
Makedonietis sėkmingai užkariavo labai daug
teritorijos, norėjo dar. Kilo godumas, vyko daug karų
ir galiausiai helenistai išnyko. Todėl manau, kad
galima padaryti išvada, kad nei viena idėja linkusį į
godumą nepasiseks.
4. Svarbiausi pasiekimai: MEDICINA (jei nebūtų
pasiekta medicinos pasiekimų gali būti, kad žmonės
jau būtų išmirę, nes manau, kad kiekvienas žmogus
bent kartą gyvenime sirgo ir jei nebūtų išrastų vaistų
būtų numirę); DEMOKRATIJA (šiomis dienomis
 daugelio valstybių valdymas yra pagrįstas demokratija,
tai yra labai svarbu, nes jei nebūtų demokratijos,
žmonės pyktusi, kariautų dėl valdžios ir taoi kainuotų
žmonių gyvybes); RAŠTAS (graikų raštas yra svarbus,
nes tai jau panašesnis raštas į mūsiškį, ne hieroglifai ar
šumerų rašmenys. Jei nebūtų šio rašto nežinia ar iš vis
egzistuotų toks raštas kaip mūsų).

GRAIKIJA- DEMOKRATIJOS
GIMTINĖ

5. Graikų polių valdymas buvo įvairus ir bėgant laikui

keitėsi. Didelėje dalyje miestų valdžią perėmė
aristokratija. Jų valdžia buvo nepatenkinta ir dažnai
maištavo piliečių dauguma. Kai kurie išrinkdavo
tironą, kuriam patikėdavo valdyti polį, jei šis imdavo
piknaudžiauti valdžia, jį nuversdavo. Ilgainiui kai
kuriuose poliuose įsivyravo demokratija. Demokratija
pirmiausia suklestėjo Atėnų polyje, kur ji buvo
kuriama daugelį metų.
VI a. pr. Kr. Atėnų valdovu išrinktas Salonas, jis
panaikino valstiečių skolas, uždraudė už jas versti
atėniečius vergais, pertvarkė Atėnų valdymą. Visi
Atikoje gimę laisvieji vyrai galėjo dalyvauti Tautos
susirinkime ir rinkti pareigūnus. Atėnų politikas
Klistenis įvykdė dar vieną valdžios pertvarkymą
 -sušaukė 500 piliečių taryba, taip dar daugiau piliečių
buvo įtraukta į valstybės valdymą.
Demokratiją Atėnuose galutinai įtvirtino politikas ir
oratorius Periklis, V a. pr. Kr. Jis įvedė svarbią
naujovę- piniginį mokestį einantiems valstybes
pareigas.
Aukščiausia valdžia buvo laikomas Tautos
susirinkimas, jis buvo sušaukiamas 3-4 kartus per
mėnesį. Jame graikai priimdavo įstatymus, skelbė karą
ar taiką. Užimti tokias pareigas buvo garbė.
Kartą per metus susirinkę piliečiai sprendė, ar kurio
nors pilitiko veikla nėra pavojina Atėnų poliui ir jo
gyventojams. Daugiausiai kartų ostake įrašytą žmogų
ištremdavo iš Atėnų 10 metų.
Moterys, vergai ir svetimšaliai negalėjo dalyvauti
valstybės valdyme.
Per daug amžių ištobulinta demokraitija yra laikoma
geriausia valdymo forma.
6. 1) Demokratija atsirado tada, kai aristokratija buvo
priversta demą įtraukti į valstybės valdymą.
Demokratija labiausiai klestėjo Atėnuose.
2) Atėnuose buvo rengiamas Tautos susirinkimas.
Jame galėjo dalyvauti tik piliečiai. Nei metekai, kurių
Atėnuose buvo 30tūkst, nei moterys- 140tūkst., nei
vergai, jų buvo 100tūkst. negalėjo dalyvauti Tutos
susirinkime.
3) Graikijoje tautos susirinkimas viską ir nuspręsdavo,
dabar mes išrenkame žmones, už juos balsuojame ir jie
vadovauja, sprendžia.
4) Demokratija. Privalumai: įstaymai visiems teikia
lygias teises , visi net ir neturtingi gali siekti garbės ir
įtakos.