1.5.

Miestų savivalda
(Magdeburgo teisė)
 Miestų atsiradimas
• X a. Europoje pradėjo kurtis miestai
(anksčiausiai Italijoje VIII amžiuje).
• XI a. atsirado daugiau miestų. Jie kūrėsi
prie pilių, bažnyčių, upių, uostų, tiltų,
prekybos kelių sankryžų, turgaviečių. Tai
skatino amatų, prekybos ir kultūros plėtrą.
• Miestuose formavosi miestelėnų klasė.
• XII-XIII a. miestai kovojo su feodalais.
 Magdeburgo teisės atsiradimas
• Vokietijoje, prie Elbės upės į vakarus nuo Berlyno,
nuo neatmenamų laikų įsikūręs, bet tik nuo 805
metų istorijos šaltiniuose minimas Magdeburgo
miestas. Tai didžiausias to meto Vokietijos ne tik
prekybos uostas, bet ir miestas, kuriame klestėjo
amatai, prekyba, menas ir architektūra.
Magdeburge susiklostė pirmoji ir seniausioji
Europoje miesto teisė - Magdeburgo teisė.
• Tai reiškė, kad miestui ir miestiečiams suteikiama
privilegija rinkti ir turėti savo valdžią, patiems valdyti
miestą ir spręsti reikalus miesto ir miestelėnų
gerovei. Šią privilegiją miestiečiams, po ilgos kovos
su feodalais ir dvasininkais, XII a. antroje pusėje
suteikė Magdeburgo arkivyskupas Vichmanas.
• Taip miestuose formavosi nauja miestelėnų klasė.
 Miestų savivaldos organai
• magistratas;
• Burmistras (meras);
• teismas;
• iždas, kariuomenė.
Magistratas (lot. magistratus - aukščiausioji taryba) - miesto
savivaldos organas. Jo nariais būdavo miesto kilmingi ir turtingi
žmonės. Magistrato samdomi tarnautojai prižiūrėjo amatus,
prekybą, atliko policijos funkcijas, rinko mokesčius. Magistrato
žinioje buvo visas miesto ūkis (įmonės, krautuvės, vandentiekis,
tiltai, gynybinė siena ir pan.).
Burmistras miesto savivaldos valdymo organo vadovas,
dažniausiai renkamas bendruomenės tarybos (magistrato). Jis
sprendė visus miesto reikalus ir tik kai kuriems klausimams spręsti
šaukė (savo nuožiūra) miesto tarybos posėdžius.
 • Svarbiausi visuomeniniai pastatai - katedra
ir rotušė.
• Miestiečiai vertėsi prekyba ir amatais.

Rotušė - miesto savivaldybės pastatas. Gavę Magdeburgo teises

miestai statėsi rotušes, kuriose įsikurdavo savivaldos įstaigos.
Rotušės buvo statomos miesto centre, dažniausiai turgaus aikštės
viduryje. Pirmosios rotušės pastatytos XII a. Vokietijoje. Pastatai
turėjo bokštą su varpu, vėliau ir laikrodžiu. Varpo dūžiai kviesdavo
miesto valdžią į posėdžius, skelbdavo pavojų arba šventę.
 • Pirkliai jungėsi į gildijas - pirklių sąjungas, amatininkai - į
cechus. Viduramžių cechai mažino amatininkų konkurenciją,
skatino siekti darbo ir gaminių kokybės. Amatams atsiskyrus
nuo žemės ūkio, miesto amatininkai tobulino darbo įrankius,
meistriškumą. Norėdami gauti meistro vardą turėjo pagaminti
šedevrą.
• Pirkliams reikėjo pinigų, jie skolinosi jų iš palūkininkų.
• XIV a. Vokietijos miestų pirkliai susijungė į Hanzos sąjungą
(sudarė 70 miestų). Sąjungai vadovavo Liubekas. Sąjunga
turėjo didelį laivyną, saugomus sandėlius.
Cechas - Vakarų Europoje feodalizmo laikais tos pačios
specialybės laisvųjų miesto amatininkų susivienijimas, gynęs narių
ekonomines ir politines teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo
patriciato.
Hanzos sąjunga - šiaurės Vokietijos miestų prekybinė ir politinė
sąjunga (vėliau prie jos prisidėjo Prūsijos ir Livonijos miestai
Karaliaučius, Ryga ir kt.). Kontroliavo prekybą tarp Vakarų
Europos ir Šiaurės bei Rytų Europos kraštų, Baltijos jūros regione.
• Nemažai žydų vertėsi amatais ir prekyba, kiti
skolino pinigus ir taip kaupė kapitalą. Žydai
gyveno atskiruose miesto kvartaluose - getuose.
Viduramžiais jau buvo antisemitizmo apraiškų:
• - VI a. žydams uždrausta dirbti valstybės
tarnautojais;
• - VII a. krikščionims drausta kreiptis į žydų
tautybės gydytojus;
• - XIII a. žydai privalėjo nešioti specialų ženklą ant
drabužių, miestuose jie turėjo gyventi getuose;
drausta parduoti ar išnuomoti žydams
nekilnojamąjį turtą;
• - XIV a. žydams drausta siekti akademinių laipsnių
aukštosiose mokyklose.