Žemės ūkis

Tarpukario Lietuvoje
 LIETUVOS ŪKIS TARPUKARIU

VYRAUJANTI LIETUVOS EKONOMIKOS ŠAKA BUVO ŽEMĖS ŪKIS. PER DVIDEŠIMT

NEPRIKLAUSOMYBĖS METŲ ŠIOJE SRITYJE PADARYTA NEMAŽA PAŽANGA:
ĮVYKDYTA ŽEMĖS REFORMA, SUTEIKUSI PRAGYVENIMO ŠALTINĮ DAUGELIUI
BUVUSIŲ BEŽEMIŲ, SUKURTOS VISAI NAUJOS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS ŠAKOS –
PIENO ŪKIS, BEKONINIŲ KIAULIŲ, CUKRINIŲ RUNKELIŲ AUGINIMAS, SELEKCIJA.
PASTATYTI TRYS DIDELI CUKRAUS FABRIKAI IR PENKIOS SKERDYKLOS, ĮKURTA
DAUG NAUJŲ MODERNIĄ ĮRANGĄ TURINČIŲ PIENO PERDIRBIMO ĮMONIŲ. PAGAL
LINŲ AUGINIMĄ LIETUVA UŽĖMĖ ANTRĄ VIETĄ EUROPOJE PO LENKIJOS.
 TARPUKARIS
Lietuvos tarpukario ekonomikos pagrindiniai bruožai yra perėjimas iš
ekstensyvaus į intensyvų ūkininkavimą, šalies industrializacijos klausimo
iškėlimas, nors pastarajam priešinosi kai kurie politikai, teigdami jog Lietuva
yra žemės ūkio kraštas.
 ŽEMĖS ŪKIS

Pasibaigus karui, atsigavo žemės ūkis ir 1923 m. atsirado grūdų perteklius

bei prasidėjo grūdų eksportas.
Valstybė sumaniai parėmusi pienininkystę, 1927 m. įkūrė „Pieno centrą“,
kuris užtikrino, kad Anglija, Vokietija supirkdavo 30%Lietuvoje
pagaminamo sviesto. Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje buvo žemesnis
negu kaimyninėse šalyse.
 UŽSIENIO PREKYBA

Kitaip negu dabartinė Lietuva, tarpukariu šalies užsienio balansas dažniausiai būdavo
teigiamas. Ilgiausias teigiamo užsienio prekybos balanso laikotarpis buvo 1929 m. –
1936 m.
1924 m. – 1929 m. Lietuva daugiausiai eksportavo žaliavas ir pusfabrikačius, o nuo 1930
m. pagrindiniu Lietuvos eksportu tapo maisto produktai. Tarpukariu Lietuva buvo labiau
agrarinė valstybė ir todėl pagrindinės importuojamos prekės į šalį (50 – 60 procentų)
buvo pramonės prekės. Su laiku mažėjo Lietuvos maisto produkcijos importo poreikis,
bet išaugo poreikis importuoti žaliavas ir pusfabrikačius.
 UŽSIENIO PREKYBA

Po Klaipėdos krašto netekties imtasi riboti prabangos prekių importą, bet ir mėginta didinti
eksportą. Pradėtas kurti specialus eksporto komitetas. Pagal užsienio valstybių pavyzdį
pradėtas kursas į užsienio prekybos centralizavimą. To buvo imtasi siekiant pašalinti
Lietuvos prekybininkų tarpusavio konkurenciją užsienio rinkose. 1939 m. 40,5% Lietuvos
eksporto keliavo į Jungtinę Karalystę. Prasidėję kariniai veiksmai pakenkė Lietuvos
užsienio prekybai ir prekybiniam laivynui.
 FAKTAI

● Tarpukario Lietuvoje dominavo žemės ūkis t.y pienininkystė.

● Tarpukariu eksportas Lietuvoje buvo didesnis nei importas.
● Palyginus su kaimyninėmis šalimis Lietuvoje pramonė buvo
itin silpna.
 PAGRINDINĖ INFORMACIJA
• 1922 m. rugsėjo 25 d. į apyvartą paleistas litas.
• Tarpukariu eksportas Lietuvoje buvo didesnis nei importas.
• Tarpukaryje Lietuvoje be 6 akciniu kapitalu paremtų bankų taip pat veikė 2
kooperatiniai ir du valstybiniai – Lietuvos bankas ir Žemės bankas.
• Ilgiausias teigiamo užsienio prekybos balanso laikotarpis buvo 1929 m. – 1936 m.
• 1939 m. 40,5% Lietuvos eksporto keliavo į Jungtinę Karalystę.
 AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

https://www.youtube.com/watch?v=A2C-ANdfOK0 (žiūrėti iki

3.18)