_________ швимм

MAISTAS
1923—1933
 PIRMAS
MAISTO DEŠIMTMETIS
1923—1933 METAI

APŽVAIGINIS AKCINĖS MAISTO BENDROVĖS LEIDINYS

KAUNAS „SPINDULIO“ B-VĖS SPAUSTUVĖ 1933

Minlsteris Pirmininkas ir Finansų Ministeris
J. TŪBELIS
buvęs Maisto valdybos pirmininkas
Žemės Ūkio Ministeris
J. ALEKSA
M aisto valdyba, sėd i: p. p. M atukas, T a lla t-K ef ša, L .π a s, V ienožinskis, stovi: p. p. C hodakauskas, D agys,
(p. G lem ža fotografijos retu t √o išvykęs, todėl jo čia nėra)
K auno M aisto fab rik o v ad o v y b ė: sėdi: p. Š alčius — skerdyklos direktorius, p. L ap en as — M aisto b-vės pirm ininkas ir vyr.
d irek to riu s, p. A kstinas — vyr. buhalteris, D r. U župis — vyr. v eterin arijo s gyd., stovi: inž. G urevičius ir vet. gyd. M an d žejau sk as
ИЯИНВВЕИЯн
K a u n o M aisto v a d o v y b ė su ta rn a u to ja is
K laip ėd o s M aisto sk y riau s v ad o v y b ė su tarn au to jais
Panevėžio Maisto skyriaus vadovybė su tarnautojais
T auragės M aisto skyriaus vad ovyb ė su tarnautojais
K auno M aisto fab rik o v aizd as
Maisto b-vės Kontora Kaune
Skerdenos veterinarinis apžiūrėjim as, prižiūrint Dr. Užupiui
M ik ro sk o p išk as m ėsos ty rim as lab o rato rijo je
K auno M aisto m ašinų skyrius
K laip ėd o s M aisto fabriko v aizd as
P an evėžio M aisto fabriko vaizdas
Šiaulių Maisto fabriko vaizdas
 Į Maistą žiuri visa Lietuva
Įžangos vietoje
Šiemet sukako lygiai 10 metų, kaip yra įsteigta akcinė Maisto bendrovė.
Per dešimtį savo gyvavimo metų ši Bendrovė daug ko patyrė. Ji keitė savo
įstatus, kvietėsi naujų vadovų ir stengėsi prie Lietuvos ūkio gyvenimo reika­
lavimų prisitaikinti. Maisto bendrovės pirmųjų sumanytojų ir steigėjų tikslai,
kaip rodo dešimties metų darbas, buvo atspėti ir nustatyti, nors teko padaryti
visa eilė pakeitimų, kurie buvo reikalingi dėl besikeičiančių tiek Lietuvos,
tiek ir viso pasaulio ūkio sąlygų. Ypač per paskutinius trejus metus Maisto
reikšmė visam Lietuvos ūkiui nepaprastai išaugo.
Gyvename laikus, kada kiekviena valstybė, ekonominių aplinkybių ver­
čiama, labiausiai yra susirūpinusi savo krašto gaminių eksportu. Itin
didelis susirūpinimas eksportu yra tuose kraštuose, kuriuose žemės ūkio ga­
minių pardavimas sudaro svarbiausią ekonominio sveikumo pagrindą. Šian­
die visas pasaulis dejuoja dėl ūkio depresijos, dėl vadinamos ekonominės
krizės. Tuos sunkumus ūkio srityje dėl ypatingo žemės ūkio gaminių atpi­
gimo, stačiai dėl jų pertekliaus tarptautinėse rinkose, gana skaudžiai jaučia
ir Lietuva. Bet ligšiol Lietuva, pasilygindama su kitais panašios ūkio struk­
tūros kraštais, jaučiasi dar šiek tiek lengvesnėje būklėje esanti. Ūkio depre­
sija dar kiek mažiau pajėgia Lietuvos ekonominį gyvenimą palaužti. Ne tik
mes patys tai matome, — tai konstatuoja ir objektyvūs užsieniečiai, kurie su
mūsų krašto ūkiu ir jo gyvavimo pagrindais nešališkai susipažįsta.
Bet kažin kaip mes šiandie vertintume Lietuvos ekonominį gyvenimą,
kažin kaip dejuotume dėl ūkio depresijos, jei nebūtų Maisto? Tiesa, pats
vardas čia neturi ypatingos reikšmės. Svarbi yra pati dalyko esmė.
Taigi, kas būtų, jei savo laiku nebūtų buvę pagalvota įsteigti tokių techniškai
ekonomiškų įmonių, kurių dėka per keletą metų Lietuvoje galėjo taip iškilti
ir ištobulėti nauja svarbi agrarinio krašto ūkio šaka — kiaulininkystė.
Bendros taurptautinės ūkio depresijos dėka Lietuvos eksportas per pa­
skutinius metus sumažėjo netoli per pusę, palyginant su didžiausiu eksportu,

25
 kuris buvo 1929 — 1930 metais, šį sumažėjimą labai jaučia visas krašto
ūkis. Jis labai atsiliepia ir valstybės iždo pajamoms. Bet tas sumažėjimas
būtų buvęs dar kur kas mažesnis, jeigu Maisto organizacijos ir tam tikros
valstybės politikos dėka nebūtų per paskutinius metus užsienin eksportuo­
jama bent vidutiniškai tik vienos kiaulienos už 50.000.000 litų su viršum
kasmet. O beveik vienintelis bekono gamintojas ir eksportierius Lietuvoje
tėra tik akcinė Maisto bendrovė. Paskutiniais metais tik vienas Maisto ek­
sportuojamas bekonas apima apie ½ viso Lietuvos eksporto. Sykiu su be­
konu bei kiauliena Maistui dar tenka eksportuoti šiek tiek galvijų ir paukš­
čių. Todėl bendrame eksporte jo dalis dar padidėja.
Ir dar vienas charakteringas reiškinys, kuris, kalbant apie Maistą, turi
būti pažymėtas. Kai visų ūkio gaminių eksportas paskutiniais metais suma­
žėjo, tik vieno Maisto gaminių eksportas padidėjo. Todėl visai
nebus perdėtas pasakymas, kad šiandie į Maisto veikimą žiūrį visa Lietuva,
pradedant valstybės vyrais, kurie yra atsakingi už mūsų krašto likimą ir bai­
giant pačiais kiaulių augintojais ūkininkais, kuriems Maisto dėka ir šiais sun­
kiais laikais vis dar galima reikalingą pinigą užsidirbti. J Maisto veikimą
žiūri visi pirkliai, neskiriant tautybės. Pirkliai supranta, kad tik esant
eksportui tėra galimas ir importas, tėra galima visokia
prekyba. Maisto darbų pasisekimas taip pat labai rūpi ir visiems susipratu-
siems mūsų valstybės įstaigų valdininkams bei tarnautojams, nes ir jie gerai
supranta, kad tik didesnio, aktingesnio eksporto dėka gali kraštas turėti dau­
giau pajamų, o valstybės iždas gali surinkti daugiau pinigų.
Trumpai sakant, šiuo metu Maisto veiksnys ne tik grynoje Lietuvos ūkio
plotmėje, bet ir iš jos toliau išeinančioje kultūrinio pajėgumo bei materialinio
tautos stiprinimo arenoje yra pasiekęs beveik milžiniškos reikšmės. Tiesa,
ateitis Maisto veikimui nėra nubrėžusi jokių ribų. Iš dalies tai pareis nuo
paties Maisto vadovybės norų bei sugebėjimų, iš dalies nuo bendrų tarptau­
tinio ūkio konjunktūrų — kaip reikšis jo veikimas artimiausioj ir artimoje
ateityje. Bet dabar galima drąsiai tvirtinti, kad Maistas dar toli gražu nėra
pasiekęs galimų savo išplėsto veikimo ribų. Jei dabar jis per metus apdo­
roja apie 500.000 kiaulių, tai kodėl negalima tikėtis laikų, ir tai visai artimų,
kada mūsų ūkininkai jam pristatys po 1.000.000 kiaulių! Žinovų apskaičia­
vimu, Lietuvos ūkininkai galėtų per keletą metų lengvai priauginti ir po
2.000.000 kiaulių, — vadinasi, Maistas turėtų išplėsti savo darbą dar bent
4 kartus!
Atsižvelgiant j tą didžiulį vaidmenį, kurį dabar Maistas vaidina Lietuvos
ūkio gyvenime, atsižvelgiant į jo jau nuveiktus darbus ir ateities perspekty­
vas, darosi itin suprantama, kad dešimties metų proga yra iš­
leidžiamas apžvalginis leidinys, kuris turi ne tik tiesioginiai
labiau interesuotus, bet ir plačiąją Lietuvos visuomenę supažindinti su ta
ūkio šaka, nuo kurios pasisekimo tiek daug pareina viso krašto gerovė. To­
kiais tikslais ir intencijomis vedini, pasinaudodami pirmo dešimtmečio proga,
leidžiame šį leidinį, manydami tuo patarnausią ne tik su Maisto veikimu
arčiau susijusiems, su juo daugiau reikalų turėjusiems, bet ir plačiajai Lietu­
vos visuomenei.

Maistas iš „kiaušinio“
1923 metų kovo mėn. 5 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministeriui
buvo įteiktas pareiškimas, kuriuo ministeris prašomas patvirtinti „Lietuvos
kiaušinių ir valgomųjų daiktų eksporto akcinės bendrovės Maistas įstatus“.
Tą pareiškimą pasirašė akcinės Maisto bendrovės steigėjai: Juozas Vailokai­
tis, Kazys Malinauskas ir Jonas Siemaška. Naujai steigiama akcinė bendrovė
buvo pavadinta: „Lietuvos kiaušinių ir valgomųjų daiktų eksporto akcinė
bendrovė Maistas“. Pirmuose įstatuose Maisto bendrovės tikslas buvo taip
apibūdintas:
„1) Lietuvos kiaušinių eksportas ir įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje
savo skyrių ir sandėlių steigimas kiaušiniams supirkinėti ir jiems apdirbti
eksportui,
2) Lietuvos paukščių ūkio kėlimas ir jų eksportas,
3) Pieno išdirbinių eksportas,
4) Prekyba nurodytais daiktais Lietuvoje“.
Kaip matome, Maisto steigėjai 1923 metų pradžioje apie kiaulių ūkį ir
kiaulienos bei bekono eksportą dar negalvojo. Jų tikslas buvo kiau­
šinių eksportas, paukštininkystės pagerinimas ir taip pat pieno gaminių
eksportas. Tačiau pagrinde buvo kiaušiniai. Todėl labai tin­
ka Maistui žinomas klasikiškas pasakymas, kad viskas prasideda iš kiauši­
nio, — lotyniškai „omnia ab o v o“. Maistui šis dėsnis buvo pritai­
kintas literališka prasme.
Dabar, iš kiaušinių atsiradęs bei išaugęs, Maistas yra nuėjęs kitais ke­
liais. Kiaušiniais jis jau nebesirūpina, taip pat kaip ir nebesirūpina pieno
gaminių eksportu. Pieno gaminių ir kiaušinių eksportu dabar rūpinasi kita
svarbi ūkiška organizacija — Pienocentras. Tačiau paukščių ekspor­
tas ir toliau tebepalieka „Maisto“ veikimo plotmėje, kaip jo steigėjai 1923 me­
tų pradžioje yra numatę.
Pateiktuose įstatuose akcinės Maisto bendrovės steigėjai numatė, kad
jos kapitalas turi išnešti 500.000 litų, kad tą akcinį kapitalą turi sudaryti
5.000 akcijų po 100 litų kiekviena. Akcijos buvo vardinės. Pirmieji įstatai
taip pat numatė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali nutarti, jei Fi­
nansų, prekybos ir pramonės ministeris sutinka, padidinti bendrovės pagrin­
dinį kapitalą, išleidžiant naujų tos pat nominalinės vertybės akcijų.

27
 Pagal pirmuosius įstatus visus bendrovės reikalus vedė ir ją atstovavo
tos bendrovės valdyba, išrinkta iš trijų asmenų trejiems metams. Bendrovės
valdyba turėjo teisę iš savo tarpo išrinkti vieną direktorių - tvarkytoją. Šie
bendrovės įstatai Ministerių kabineto buvo patvirtinti 1923 metų kovo mėn.
28 dieną.
Turėdama patvirtintus įstatus, Maisto bendrovė 1923 metų balandžio
mėn. 18 dieną 18 vai. Kaune, Laisvės alėja Nr. 31, Ūkio Banko salėje sušau-
kė savo visuotinį steigiamąjį susirinkimą, kuriame dalyvavo iš viso
8 asmenys su savo akcijomis, štai to susirinkimo dalyviai ir jų akcijų
skaičius:
1) Jonas Vailokaitis . .................... 2470 akcijų
2) Juozas Vailokaitis . .................... 2470
3) Viktoras Vailokaitis .................... 15 n
4) Romas Dulskis . . .................... 10 >>
5) Feliksas Mikšys . .................... 10 n
6) Kazys Radušis . . .................... 10
7) Jonas Siemaška .................... 10 >>
8) Kazys Malinauskas .................... 5 >>

Steigiamajame susirinkime pirmininkavo Kazys Radušis. J valdybą

slaptu balsavimu buvo išrinkti: J. Siemaška, V. Vailokaitis, F. Mikšys ir Juo­
zas Vailokaitis. Tame pat susirinkime nutarta įsteigti Maisto bendrovės sky­
rius Tauragėje, Joniškyje, Mažeikiuose, Raseiniuose, Klaipėdoje ir Ukmer­
gėje, o pačią bendrovės būstinę Kaune. Tuo būdu Maisto bendrovė savo
darbą pradėjo 1923 metų balandžio 18 dieną.
Tų pačių 1923 metų gale Maisto vadovybė įsitikino, kad bendrovės įsta­
tai turi būti pakeisti. Tas pakeitimas ir įvyko per visuotiną akcininkų
susirinkimą 1923 metų gruodžio mėn. 5 dieną. Šiame susirinkime dalyvavo
visi pirmiau pažymėtieji akcininkai - steigėjai. Pirmiausia šis susirinkimas
nutarė pakeisti patį bendrovės pavadinimą. Tuo nutarimu „Lietuvos
kiaušinių ir valgomųjų daiktų eksporto akcinė bendrovė Maistas“ tapo
„Pirmoji Lietuvos eksporto, skerdyklų ir šaldytuvų bendrovė Maistas“
Jau pats pavadinimo pakeitimas rodė, kad keičiasi ir bendrovės tikslai. Ir
tikrai, įstatus pakeitus, bendrovės tikslai taip apibūdinti:
1) Steigti šaldytuvus, skerdyklas, konservų ir dešrų ir kitas fabrikas,
2) steigti savo išdirbinių krautuves ir sandėlius, kaip Lietuvoje, taip ir
užsieniuose,
3) eksportuoti gyvulius, paukščius, mėsą ir jos dirbinius, gyvulių ir
paukščių ūkio produktus,
4) kelti Lietuvoje gyvulių ir paukščių ūkį ir gerinti gyvulių ir paukščių
veislę, steigiant pavyzdingus ūkius.

28
 Tas pat visuotinis akcininkų susirinkimas 1923 metų gruodžio 5 dieną
nutarė: „pirkti iš kooperacijos bendrovės „Eksimportas“ žemės plotą apie
40 ha iš esančio Kauno apskrityje, Garliavos valsčiuje, Kinderiškių dvaro,
kad būtų galima čia pastatyti skerdyklas, šaldytuvus ir mėsos apdirbimo fa­
briką ir įsteigti pavyzdingą paukščių ūkį“. Vadinasi, pats gyvenimas Maisto
steigėjams ir pirmiesiems pionieriams rodė kitokius uždavinius. Jie pamatė,
kad vienais kiaušiniais ir pieno produktais apsiriboti negalima, kad reikia eiti
į platesnę sritį ir rūpintis mėsos bei gyvulių produktų eksportu. Maistas tam
tikslui ii piadėjo rengtis. Buvo pastatyta skerdykla su visais reikalingais
trobesiais bei įtaisymais. Tačiau kiekviena pradžia yra sunki. Nelengva
ji buvo ir Maistui.
Kaip iš Maisto rašto Finansų ministerijai 1925 metų liepos mėn. 9 d.
matyti, pradžioje Maisto bendrovė dirbo su nemažais nuostoliais.
1924 metų liepos 1 d. balansas rodo 463.237 lt. 60 et. nuostolio. Paaiškina­
mame įašte pasakyta, kad nuostoliai susidarė dėl šių priežasčių: pirmais dar­
bo metais Maistas vengė agentų supirkinėdamas gyvulius, norėdamas iš­
vengti tarpininkų ir pirkdamas iš ūkininkų tiesiog. To dėka buvo apie 150.000
litų nuostolio. Dešrų gamyba taip pat davė apie 100.000 litų nuostolio, o kiti
nuostoliai apie 200.000 litų — atsirado dėl mėsos kainų svyravimo užsie­
nio rinkoje.

Pirmieji Maisto vargai

Maisto bendrovės veikimo pradžioje nebuvo nei labai tinkamų sąlygų
eksportui, nebuvo ir tik ilgų metų bėgyje išsidirbusių technikinių bei organi­
zacinių tradicijų. Todėl pirmieji veikimo metai savo steigėjų visai nedžiu­
gino. Buvo į naują įmonę įdėtas didelis kapitalas, o ji nedaug teturėjo darbo.
Ir pats darbas dėl prityrimo stokos bei kitų nepalankių aplinkybių dažnai be
įeikalo trukdėsi. Tai buvo oficijaliai konstatuota ir visuotiniame bendrovės
akcininkų susirinkime, įvykusiam 1925 metų kovo mėn. 12 dieną, — vadinasi,
po dvejų veikimo metų.
Tame susirinkime valdybos pirmininkas Viktoras Vailokaitis padarė pla­
tų pranešimą, nurodydamas gana sunkią Maisto bendrovės būklę. Jis
pabrėžė, kad apyskaitos metai baigti su d i d e 1 i u nuostoliu — 463.237,60 lt.
Šis nuostolis susidarė daugiausia iš to, kad vadinamame lenkų koridoriuje
buvo sukonfiskuota keletas vagonų Maisto prekių, siunčiamų Čekoslovakijon.
Maistas už tas konfiskuotas prekes jokio atlyginimo negavo. Nuostoliams
padidinti prisidėjo ir gana didelis kainų kritimas užsienio rinkose, čia nu­
kentėjo ir tos prekės, kurios jau buvo kelyje, ir tos, kurios dar tebegulėjo
sandėliuose. Kaip jau kitoje vietoje pažymėta, taip pat gyvulių supirkinėji­
mas iš ūkininkų per nepatyrusius agentus davė nemaža nuostolių. Dėl visų

29
tų nuostolių ir buvo nusistatyta ateityje gyvulius supirkinėti tik per prityru­
sius agentus, ir užsienin parduoti ne komiso pagrindais, bet tik už grynus
pinigus.
Revizijos komisijos pasiūlymu, pirmuosius aukščiau minėtus nuostolius
nutarta padengti akcininkų lėšomis, nes kitaip B-vė turėtų būti likviduota.
Susirinkimas taip pat nutarė, kaip revizijos komisijos vardu Kazys Malinau­
skas pasiūlė, būtent: apyskaitą iki 1924 metų liepos mėn. 1 dienai patvirtinti,
o 463.237,60 lt. nuostolį akcininkams padengti per vienus metus proporcin­
gai pagal turimas akcijas.
Tačiau pirmieji nuostoliai ir nepasisekimai Maisto nepakirto. Priešin­
gai, tai davė progos tik dar rimčiau pažiūrėti į jo finansinius reikalus ir dar
labiau jj išplėsti. Tame pačiame 1925 m. kovo 12 d. akcininkų susirin­
kime nutarta padidinti akcinį kapitalą iki 10.000.000 litų. Šis reliatyviai mil­
žiniškas akcinio kapitalo padidinimas (iš 0,5 mil. iki 10 mil.) buvo taip mo­
tyvuotas :
„Kadangi fabriką statant B-vė įsiskolino Lietuvos Ūkio bankui apie
10.000.000 litų ir kadangi bankas reikalauja šitą paskolą padengti, tai visuo­
tinis akcininkų susirinkimas nutarė padidinti B-vės akcinį kapitalą nuo
500.000 litų iki 10.000.000 litų, ir tas akcijas pasiūlyti Lietuvos Ūkio bankui
pirkti minėtos skolos padengimui. Jeigu bankas atsisakys akcijas pirkti, tai
kiek galima akcijų parduoti įvairiems asmenims, įstaigoms, kooperatyvams,
ir ūkio organizacijoms, ir gautais pinigais dengti Lietuvos Ūkio bankui skolą.
Akcinio kapitalo padidinimas turi būti įvykdytas per vienus metus“.
Visuotinis susirinkimas, matydamas sunkią Maisto B-vės piniginę būklę
dėl jos labai didelio prasiskolinimo, įgaliojo valdybą net visą įmonę par­
duoti, savo nutarimą taip formuluodamas: „Visuotinis susirinkimas įga­
lioja valdybą: parduoti Maisto b-vę, fabriką ir žemę visą arba dalimis, už­
traukti paskolą, kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje, notarialiai įkeičiant fabriką
bankams arba privatiems asmenims ir įstaigoms, ir įtraukti draudimus ant
to turto į ipotekos knygas, sudarant visus reikalingus skolai užtraukti aktus
sumoje ne daugiau kaip 10.000.000 litų. Šis įgaliojimas valdybai duodamas
vieneriems metams, skaitant nuo šio susirinkimo dienos. Visas pardavimo
sąlygas arba paskolos užtraukimą, taip pat ir garantijas nustato valdyba savo
nuožiūra“.
Tame pat susirinkime buvo atkreiptas valdybos dėmesys į tai, kad atei­
tyje būtų mažinamos b-vės išlaidos ir stengiamasi išvengti nuostolių. Maisto
akcininkų susirinkimų protokolai yra tai geriausias veidrodis, kuriame atsi­
muša visas šios įmonės veikimas, kuriame atspindi ne tik jos šviesios varsoj
bet ir tamsūs vargai. Jau tas faktas, kad buvo nutarta Maistą parduoti, arba
kaip nors kitaip jo naštą palengvinti, aiškiai liudija, kad po dviejų jo veikimo
metų steigėjai nebeturėjo to entuziazmo, kuris buvo pradžioje. Rodėsi, kad

30
 visas Maisto įsteigimo sumanymas buvo tik iliuzijomis ir tik teoretiškais
apskaičiavimais paremtas. Pradėtam darbui grėsė liūdnas galas.
Bet ir tada atsirado žmonių bei organizacijų, kurie įvertino Maisto gerus
tikslus ir jo steigėjų intencijas. Tie žmonės, atstovaują tam tikras ūkiškai
visuomeniškas organizacijas, prisidėjo prie pirmųjų pionierių, būdami pasi­
ryžę neduoti pradėtam darbui žlugti, štai 1925 metų gruodžio mėn. 4 d.
Λiaisto b-vės visuotiniame susirinkime matome dalyvaujant visą eilę naujų
asmenų, atstovaujančių tam tikras ūkiškai visuomeniškas organizacijas, čia
matome Lietuvos ūkininkų sąjungą su 2.250 akcijų, L i e-
tuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą su 2.000 akcijų,
ūkio kooperacijos bendrovę „Lietuvos Eksimportas“ su 670 akcijų ir eilę
asmenų su mažais akcijų pluoštais. Susirinkime Lietuvos ūkininkų sąjungą
atstovavo įgaliotiniai: D. Trimakas, F. Mikšys, J. Pikčilingis; Lietuvos žemės
ūkio kooperatytų sąjungą atstovavo: J. Tūbelis, P. Janulaitis, J. Glemža,
J. Masiulis, V. Gudaitis; „Eksimportą“ atstovavo V. Vailokaitis.
Čia pažymėtieji akcininkų susirinkimo dalyviai kaip juridinių asmenų
atstovai aiškiausiai rodo, kad Maisto b-vė buvo jau perėjusi į naują
savo valdymosi stadiją. Vailokaičiai buvo jau likę tik nedideli
akcininkai. Jų vietoje stojo dirbti nauji žmonės, buvo išrinkta nauja valdyba,
į kurią pateko p. p. Juozas Tūbelis, Petras Janulaitis, Jonas Pikčilingis, Fe­
liksas Mikšys ir Viktoras Vailokaitis.
Vykdydama visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą iš 1925 metų ko­
vo 12 d., Maisto bendrovės valdyba įkeitė Žemės Bankui Maisto nekilnoja­
mąjį turtą — žemę su fabriku Kinderiškiuose — kaip kontrgarantiją už
7.000.000 litų garantiją Lietuvos Bankui. Čia pasireiškė didelis Maisto noras
pabėgti nuo Ūkio Banko. Maisto skolomis pradėjo rūpintis Žemės Bankas
ir Lietuvos Bankas, — vadinasi, ne privačios, bet valstybinės kredito įstaigos.
Per Žemės Banką ir Lietuvos Banką Ūkio Bankas atgavo iš Maisto 7.000.000
litų savo paskolos. Tai įvyko 1925 metų lapkričio mėn. 24 dieną.
Iš privačios įmonės pasidaręs visuomeniška ūkio įstaiga, Maistas įstojo
į tą kelią, kuriuo principe ir dabar tebeina. Nuo tada prasidėjo Maisto dar­
bas daug platesniu mastu ir tvirtesniais pagrindais. 1927 metų balandžio
mėn. 25 dienos visuotinio susirinkimo protokole aiškiai atspindi nauji Maisto
užsimojimai, naujos pastangos. Tame susirinkime matome dalyvaujančias
tris stambias akcininkų grupes: Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės
ūkio kooperatyvų sąjunga ir Lietuvos ūkio banką. Valdybos pirmininkas
p. Juozas Tūbelis padarė platų ir ūkiškai labai įdomų pranešimą, kuris vyku­
siai apibūdino ne tik tų laikų Maisto veikimą, bet ir Lietuvos gyvulių ūkį
apskritai. Štai kaip tas pranešimas buvo susirinkimo protokole užrašytas:
„Perėmus Maistą iš senų akcininkų ir tinkamai reorganizavus admini­
stracijos aparatą, buvo pradėta veikti. Vietos rinkos reikalams gaminamų

31
 dešrų patobulinimui buvo pakviestas naujas meisteris, įsteigtos trys naujos
krautuvės. Šių gaminių apyvarta pasiekė 1.000.000 litų. 1926 metais Maistas
pristatė kariuomenei mėsos iš viso 1.166.000 kg. ir 115.000 kg. lašinių. Jau­
tienos mėsos eksportas į užsienius buvo mažas. Į Vokietiją šios mėsos įve­
žimas visai uždraustas, Anglijai mūsų mėsa netinka dėl menkos galvijų rū­
šies. Iki 1926 metų vienintelė rinka jautienai buvo Čekoslovakija. Bet
1926 metais ir šios rinkos netekome, nes Čekoslovakija uždraudė įvežti sū­
dytą išpiaustytą jautieną statinėse, o leido tik įvežti čielomis tušomis su kau­
lais. Tačiau šis eksportas negalimas, nes taip paruošta mėsa, kelyje išbuvus
6 — 7 dienas, genda. Neturint jautienai rinkos, Maisto veikimas buvo nu­
kreiptas į kiaulių pirkimą ir apdirbimą, kuris žymiai augo.
„Senas Maistas per 1923, 1924, 1925 metus buvo iš viso supirkęs tik
6.691 kiaulę, tuo tarpu per vienus 1926 metus jau supirkta 10.908 kiaulės,
o 1927 metais tikimasi apdirbti bent 20.000 kiaulių, nes per 3 pirmuosius
mėnesius jau supirkta 4.950 kiaulių. Iki 1926 metų kiaulių eksportas ėjo tik
į Vokietiją. 1926 metais buvo įsteigtas bekonų gaminimo skyrius, ir tais
pačiais metais jau pagaminta ir eksportuota į Angliją 2.927 št. bekonų. Nors
šis eksportas Maistui pelno nedavė, bet ateityje numatomos bekonams ga­
minti ir parduoti geresnės perspektyvos. Maistas turi pasistengti, kad
bekonų gamyba pasidarytų pamatinis jo darbas,
kad tuo būdu Lietuvos ūkininkai galėtų realizuoti savo išteklius.
„Kiaušinių ir paukščių eksportas irgi davė nuostolių, todėl ateityje nu­
matoma tuos produktus eksportuoti atsargiau.
„Apskritai eksportą kliudo uždraudimas mūsų gaminius į kitas šalis
įvežti, aukšti įvežimo muitai ir visoki kiti formalūs suvaržymai. Bet ypač žy­
miai kliudo mūsų mėsos eksportą trūkumas Lietuvoje savų vagonų — šal-
dyklų. Nors Lietuvos vyriausybė šiais metais jau paruošė 13 naujų vagonų
šaldyklų tinkamų mėsai užsienin gabenti, bet to yra permaža. Būva atsiti­
kimų, kad prie geresnės konjunktūros vienam Maistui reikalinga turėti apy­
vartoje ligi 30 vagonų — šaldyklų. Taigi, reikalinga prašyti Lietuvos vy­
riausybę pastatyti daug daugiau vagonų — šaldyklų“.
Taip atrodė Maisto veikimas antroje jo darbo fazėje, pasikeitus savinin­
kams. Komerciniu atžvilgiu ir 1926 metai nebuvo teigiami. Jų balansas rodė
8.920.548 lt. aktyvą ir 9.053.984 lt. pasyvą. Bet darbas jau buvo įstatytas
į naujas vėžes, Maistas galutinai ir teisingai suprato
savo vyriausią uždavinį — bekono gaminimą ir jo
išvežimą į Angliją.

32
 Sunkumai dėl nesutvarkytų formalumų
Beveik kiekviena pradedanti veikti įstaiga arba įmonė turi nemaža var­
go, kol atlieka visus su steigimu ir darbo pradžia surištus teisinio pobūdžio
formalumus. Dar daugiau sunkumų iškyla dėl tų formalumų nesutvarkymo
tada, kada įstaigos arba įmonės steigėjai nespėja patys kreipti reikalingo
dėmesio j formalumus. Prie to prisideda ir ta aplinkybė, kad įmonės arba
įstaigos steigėjai patys pradžioje turi tiktai savo tikslą, pasiryžimą ir daugiau
ar mažiau materialinių priemonių tam tikslui vykdyti, bet iš anksto negali
įvairių smulkmenų numatyti, negali žinoti, kurie nusibrėžtieji planai pavyks
realizuoti, o kurie nepavyks.
Formalumų plotmėje sunkūs buvo Maisto b-vės veikimo pirmieji metai.
Tik vėliau įmonės steigėjai bei organizatoriai gavo patirti, ką tai reiškia,
kada ne visi formalumai laiku ir tinkamai atlikti. Tada pasirodo, kad for­
malumų per menkas pabojimas gali ne tik daug nemalonumų padaryti, bet ir
iš esmės darbui daug pakenkti. Maisto bendrovės pirmieji organizatoriai šį
dalyką patys ant savo kailio itin pajuto, kada pradėjo gauti dažnus Kredito
Inspekcijos reikalavimus sutvarkyti tai vieną, tai kitą b-vės dar neatliktą
formalumą.
Apie sunkią Maisto b-vės pradžią Jonas Vailokaitis savo rašte Kredito
ir Kooperacijos inspektoriui 1928 m. pradžioje taip sakė: „Pirmus takus pra­
minti visuomet yra sunku, tuo labiau, kad mes patys šioje srityje neturėjome
ganėtino patyrimo. Tačiau nujausdami, kad Lietuvai, kaip žemės ūkio
kraštui, šaldytuvai ir eksportinės skerdyklos yra būtinai reikalingos, dirbome
taip, kaip išmanėme, prisižiūrėdami ir mokydamiesi svetimuose kraštuose,
daugausia Danijoje ir Anglijoje. Taip pat reikia atsiminti, kad statyba anais,
laikais Lietuvoje buvo daug brangesnė, kad tik ką įvedus savo valiutą dar
nebuvo įsigyvenusi tikra Lietuvos pinigo vertė.
Toliau tame pačiame rašte apie Maisto fabriko vertę taip sakoma: „Nu­
statyti Maisto fabriko vertę pagal sąskaitas ir knygas negalima, nes pra­
džioje visus metus šaldytuvus statė savo lėšomis anglų firma Fleming ir Co.
Ji pati vedė visas sąskaitas ir knygas. Paskui jai pailsus mes paėmėme tą
darbą tęsti toliau. Sudėjome daug savo pinigų, o paskui, trūkstant lėšų, pra­
dėjome skolintis Lietuvos Banke. Parduodami fabriką, pinigų į rankas ne­
gavome, o tiktai buvo nurašyta skola Lietuvos Bankui į kurią įbridome be-
statydami šaldytuvus. Be to, dar turėjome perimti Maisto skolą Londono
Overseas Bankui 500.000 litų ir Valstybės Taupomųjų Kasų valdybai —-
800.000 litų.“
Sis pasiaiškinimas, yra labai charakteringas Maisto bendrovės pirmųjų
metų veikimo istorijai. - ——---- -
ji J Pilecki»
;0TEU
33
 Dėl teisinės bei formalinės pusės nesutvarkymo Maisto bendrovės būklė
buvo netikra. Jis, taip sakant, kabojo ore. Tiesa, teisinės pusės nesutvar-
kymas Maisto fabrikui faktino darbo dirbti perdaug nekliudė, bet jo vado­
vybei sudarė daug galvosūkio ir atėmė nemaža energijos.
Tiktai jgavus Maisto bendrovei ypatingos ūkiškos reikšmės valstybinėje
plotmėje ir ėmus jai savo veikimą smarkiai plėsti, po gana ilgos evoliucijos,
po įvairių bandymų, 1930 metų kovo 22 dieną buvo priimti ir Finansų mi­
nisterio patvirtinti nauji akcinės Maisto b-vės įstatai, visai suderinti su ak­
cinių bendrovių veikimą normuojančiais valstybės įstatymais. Nuo šio laiko
akcinės Maisto bendrovės teisinė būklė įėjo į naują fazę, visai susi­
tvarkė. Pirmųjų veikimo metų formaliniai praleidimai buvo likviduoti ir
taip sutvarkyti, kad daugiau normaliam teisėtam veikimui jokių kliūčių ne­
bėra.
Iš brolių Vailokaičių, kaipo stambiausių Maisto bendrovės akcininkų ir,
tuo pačiu, savininkų, akcijos nominaliai perėjo j visuomeniškai ūkiškų or­
ganizacijų rankas. Pirmaisiais savo veikimo metais Maistas jokio pelno ne­
duodavo, o nuostolių atsirasdavo nemaža. Todėl akcijos atsidūrė Lietuvos
Ūkininkų Sąjungoj, Lietuvos Žemės Ūkio Kooperatyvų Sąjungoj, Ūkio Ko­
operacijos Bendrovėje „Lietuvos Eksportas-Importas“. Broliai Vailokaičiai
ir kiti pirmieji Maisto akcininkai 1925 metų pabagoje buvo perdavę savo ak­
cijas čia suminėtoms organizacijoms, o tos organizacijos jas tais pat metais
deponavo Žemės Banke.

Vyriausybė — Maisto akcininkas

Galutinai sutvarkius Maisto bendrovės teisinę būklę 1930 m. kovo mėn.
22 dieną patvirtintais įstatais, jos pavadinimas sutrumpėjo. Ji pasidarė tik
trumpa „Akcinė Bendrovė Maistas“. Bet ne vardo sutrumpinime glūdi reikš­
mė. Tuojau po naujųjų įstatų patvirtinimo pradėtas visai realus praktiškas jų
vykdymas. Žinoma, nebuvo nei privačių asmenų, nei visuomeninių organi­
zacijų, kurios būtų panorėjusios ir galėjusios naujas Maisto akcijas išpirkti.
Pagalbon čia turėjo ateiti Lietuvos valstybės iždas. Tiktai valstybės iždo
pagalba galima buvo vykdyti tokios didelės akcinės bendrovės užsimojimus
ir įstatymų reikalaujamus nuostatus.
įdomus ir didelės ūkio istorinės reikšmės turįs buvo finansų ministerio
p. Tūbelio raštas tuo reikalu ministerių kabinetui 1930 m. gegužės 15 dieną.
Tame rašte finansų ministeris tarp kita ko, nušviesdamas mūsų krašto ūkio
būklę, taip rašo:
„Itin tenka nurodyti į tai, kad dabartiniu metu, kada ne tik Lietuva, bet
ir visas pasaulis pergyvena javų ūkio krizę ir kada iš tos krizės tėra vienin­
telė išeitis — gyvulių ūkio plėtimas, kiaulių eksporto suvaržymas labai skau-

34
džiai atsiliepia visai mūsų krašto ūkiškai būklei. Kiaulių ūkio intensyvinimą
reikia laikyti viso mūsų krašto ūkio kėlimo reikalu ir todėl visokeriopai rem­
tinu. Priemonės, kurių dabar tenka imtis, sąryšyje su susidariusiąja padė­
timi, turi būti nukreiptos j išplėtimą eksporto į kitas šalis, pavyzdžiui, Angliją,
Prancūziją ir kt. Šitos priemonės nebus laikino pobūdžio, nes dabar yra aiš­
ku, kad pasaulis iš javų pertekliaus ir javų ūkio krizės bent artimoje ateityje
dar nesugebės išeiti, ir turės išeities ieškoti gyvulių ūkyje.
„Beplečiant mūsų kiaulių eksportą j kitas Vakarų Europos šalis, šį eks­
portą teks nukreipti vyriausiai per Klaipėdos uostą. Kiaulės bus eksportuo­
jamos jau ne gyvos, bet skerstos. Todėl kyla būtinas reikalas praplėsti Klai­
pėdoje esamą skerdyklą ir šaldytuvą, nes esamieji jokiu būdu nepajėgia kiau­
lių mėsos ir bekono eksportą aptarnauti. Be to, čia reikia turėti galvoje, kad
taip pat per Klaipėdos uostą einąs sviesto ir kiaušinių eksportas nuolatos
didėja. Dėliai to susidaro mėsos ir bekono eksporte dideli nereguliariškumai,
kurie užkerta kelią nuolatinių ir normalių ryšių su užsienio rinkomis palai­
kymui. O toksai reguliariškumas yra viena iš būtinų sąlygų tam, kad mūsų
žemės ūkio gaminiai galėtų užimti Anglijos, Prancūzijos ir kitose rinkose pri­
derančią vietą ir tose rinkose išsilaikyti. Dabar esamosios Kaune ir Klai­
pėdoje skerdyklos ir šaldytuvas reikiamo reguliariškumo, kaip minėjau, ne­
pajėgia patikrinti, nuo ko savaime turi nukentėti tų gaminių eksportas ir
drauge visas mūsų krašto ūkis.
„Išeinant iš to, reikalinga praplėsti Klaipėdoje esamą šaldytuvą ir sker­
dyklą, pritaikant ją sviesto, mėsos ir bekono eksporto reikalavimams. Tas
apsieis ligi 600.000 litų. Lygiagrečiai teks praplėsti ir Kaune esamą skerdyk­
lą, kurios tikslas yra aptarnauti pietinę Lietuvos dalį. Tas kaštuos apie
800.000 litų. Be to, bus reikalinga pastatyti naują šaldytuvą Panevėžyje —
šiaurės rytų sritims aptarnauti, šitas naujas šaldytuvas atsieis 1.600.000
litų.
„Šis reikalas, mano nuomone, tiksliausia būtų išspręsti tuo būdu, kad
b-vė Maistas su savo įmone Kaune susilietų su b-ve „Lietuvos Eksportas“
Klaipėdoje. Šiuo būdu būtų sudaryta stipri nauja bendrovė, kuri visą reikalą
galėtų tinkamai išplėsti ir palaikyti reikiamoje aukštumoje.
„Privataus kapitalo, kurio tam reikalui prireiktų žymi suma, Lietuvoje
šiuo metu neatsiras. Vyriausybė gi negali pasilikti pasyvi ir laukti privačios
iniciatyvos, nes čia yra vienas opiausių mūsų tautos ūkio reikalų. Todėl
beliktų tik viena: vyriausybei eiti čia į pagalbą.
„Vyriausybės pagalba galėtų pasireikšti tuo, kad ji įeitų į sudarytiną
naują bendrovę tam tikru kapitalu, kuris, kaip rodo aukščiau duotieji ap­
skaičiavimai, turėtų būtų ne mažesnis, kaip 4.000.000 litų, įsigydama didesnę
šios naujos bendrovės akcijų dalį. Praktiškai tai būtų galima įvykdyti šitaip:
vyriausybė perka Maisto b-vės akcijų už paminėtą sumą, o Maisto b-vė įsi-

35
 gyja visas „Lietuvos Eksportas“ b-vės akcijas. Tuo būdu susiliejus abiem
bendrovėm, naujoji bendrovė imtų vykdyti aukščiau minėtą skerdyklų ir šal­
dytuvo praplėtimą bei naujo šaldytuvo statymą.
„Susidarius stipriai naujai bendrovei ir atitinkamai jrengus minėtąsias
įmones, tuomi būtų sudarytas pagrindas mūsų žemės ūkio gaminių, tame
skaičiuje ir bekono, eksporte reguliariškumui. Tuo būdu būtų ir pagelbėta
musų krašto ūkiui iš dabartinės krizės ir atidarytas tinkamas kelias į gyvulių
ūkį.
„Pranešdamas tai, kas čia pasakyta, turiu garbės prašyti Ministerių Ka­
binetą mano čia išdėstytam planui pritarti ir leisti Finansų Ministerijai nu­
pirkti už 3.000.000 litų Maisto bendrovės akcijų, o Maisto bendrovei — įsi­
gyti visas akcinės b-vės „Lietuvos Eksportas“ akcijas“.
Šis finansų ministerio pasiūlymas ministerių kabinete buvo priimtas ir
tuojau pradėtas vykdyti. Maisto b-vė atsistojo ant labai tvirtų pagrindų. Iš
pradžioje buvusios visai privačios ji darėsi visuomeniškai ūkiška. Bet ir čia
nesustojo: turėjo pasidaryti visuomeniškai valstybiška. Svarbiausia to prie­
žastis buvo toji, kad buvusiose ūkio sąlygose Maisto įmonės negalėjo turėti
grynai komercinio pelno, kad nebuvo privatinių kapitalistų, kurie būtų norė­
ję jas eksploatuoti. Valstybė, besirūpindama viso krašto ūkio reikalais, be­
sirūpindama eksportu, turėjo surasti lėšų šioms krašto ūkiui naudingoms ir
būtinai reikalingoms įmonėms finansuoti. Tokia jau buvo paskutinių metų
krašto ūkio raida.

Maisto skyriai provincijoje

Jau finansų ministerio rašte ministerių kabinetui 1930 m. gegužės 15
dieną buvo pasakyta, kad reikalinga Maistui susijungti su Klaipėdos akcine
b-ve „Lietuvos Eksportas“. Tame pat rašte buvo nurodyta, kad reikia sta­
tyti nauji bekono apdirbimo fabrikai Panevėžyje. Vadinasi, turėjo atsirasti
nauji akcinės b-vės Maistas skyriai provincijoje, kad didelis darbas galėtų
būti decentializuotas, kad to dėka lengviau būtų kiaulės ir kiti gyvuliai su­
pirkinėti ir apdirbinėti.
1930 metų liepos mėn. 26 d. finansų ministerijos rūmuose įvyko nepa­
prastas visuotinis akcinės bendrovės „Lietuvos Eksportas“ akcininkų susi­
rinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo: Finansų ministerijos atstovas, pre­
kybos departamento direktorius J. Norkaitis, atstovavęs 600 akcijų, žemės
Ūkio ministerijos atstovas, Žemės ūkio departamento direktorius A. Vieno­
žinskis, atstovavęs 50 akcijų, Centralinės Lietuvos pieno perdirbimo bendro­
vių sąjungos atstovai: J. Lapenas su 15 akcijų, Tallat-Kelpša su 25 akci­
jomis, J. Glemža su 25 akcijomis, V. Grudzinskas su 10 akcijų ir Jacevičius
su 25 akcijomis. Tuo būdu iš viso buvo atstovaujama 750 akcijų už 750.000

36
 litų. Šiame nepaprastame susirinkime svarbiausias punktas buvo: „Bendro­
vės likvidavimas ir perdavimas aktyvų bei pasyvų akcinei b-vei Maistas“.
Susirinkimas, išklausęs valdybos pirmininko J. Glemžos pranešimą apie
„Eksporto“ b-vės apyskaitą, balansą ir veikimą, ir revizijos komisijos pirmi­
ninko Tallat-Kelpšos pranešimą ir, be to, išklausęs šiuo klausimu atskirų ak­
cininkų padarytas pastabas, vienu balsu nutarė: „Eksporto“ 1930 m. birže­
lio 30 d. apyskaitą ir balansą su nuostoliu patvirtinti.
Susirinkimas, išklausęs akcininkų pasiūlymą likviduotis, prisijungiant
prie akcinės b-vės Maistas, vienu balsu nutarė akcinę bendrovę „Eksportas“
likviduoti ir prijungti prie akcinės b-vės Maistas, perduodant jai „Eksporto“
visus aktyvus ir pasyvus su balanse išneštu nuostoliu, ir sąryšyje su šiuo per­
davimu visus reikalingus formalumus atlikti susirinkimas nutarė Įgalioti
valdybą.
Bendrovę likvidavus ir perdavus visus aktyvus bei pasyvus akcinei ben­
drovei Maistas, vienu balsu nutarta „Eksporto“ akcininkams pasiūlyti už šią
pat sumą Įsigyti akcinės Maisto bendrovės akcijų. Centralinė Lietuvos pieno
perdirbimo bendrovių sąjunga raštu prašė pažymėti, kad šiai sąjungai būtų
suteiktos pirmenybės teisės išnuomoti bei Įgyti buvusĮ Maisto šaldytuvą, jei
Maistas ateity turėtų reikalo šj šaldytuvą išnuomoti arba parduoti.
Dėl Įstatymų nevienodumo Didžiojoj Lietuvoj ir autonominiame Klaipė­
dos krašte buvo nemaža vargo su „Lietuvos Eksporto“ b-vės formalumais,
kaip ją Įsteigiant, taip ir likviduojant bei parduodant Maistui. Bet visi for­
malumai buvo atlikti ir „Lietuvos Eksportas“ su visais aktyvais ir pasyvais
buvo priimtas. Visuotiniame Maisto bendrovės susirinkime tas priėmimas
buvo taip užprotokoluotas:
„Susirinkimas, išklausęs akcininkų nuomonės akcinės b-vės „Eksportas“
prijungimo reikalu su visais jos aktyvais ir pasyvais ir paaiškėjusiu nuostoliu,
ir turėdamas galvoje, kad tik sujungus abidvi akcines bendroves bus galima
nuosekliau ir tiksliau sudaryti kiaulių mėsos ir bekono eksportui palankias
sąlygas, vienu balsu nutarė: sutikti prijungti akcinę bendrovę „Eksportas“
su visais jos aktyvais ir pasyvais, leisti akcinės bendrovės „Eksportas“ akci­
ninkams, kurie negalėtų Įsigyti Maisto akcijų, pinigus grąžinti už akcijas no­
minaline verte. „Eksporto“ prijungimo reikalu visus reikalingus formalumus
atlikti vienu balsu nutarta Įgalioti valdybą“.
Beplečiant veikimą, Maisto bendrovei reikėjo daug didesnių kapitalų.
1930 metų spalių 23 dienos visuotiniame akcininkų susirinkime, Įvykusiame
Maisto bendrovės kontoroje, buvo svarstytas akcinio kapitalo padidinimo rei­
kalas. Maisto bendrovės valdybos pirmininkas tą reikalą šitaip referavo: iš
dabartinio akcinio kapitalo 4.000.000 litų jau nebėra laisvų akcijų. Tuome­
tinis Maisto bendrovės nekilnojamas turtas ir Įrengimas Kaune vertas
6.500.000 litų, jos turtas ir Įrengimai Klaipėdoje — 4.000.000 litų, o naujai

37
 statomieji trobesiai ir įrengimai Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainuoja
4.000.000 litų. Tuo tarpu akcinis kapitalas ir ilgalaikė paskola šiuo metu
tesudarė tik 11.000.000 litų, — vadinasi, 3,5 milijonais litų mažiau, kaip turto
vertė. Be to, dar buvo numatyta statyti skerdyklas Telšiuose ir Alytuje, kas
turėjo kaštuoti apie 3.000.000 litų. Taip pat ir apyvartai besiplečiant reikia
didesnių kapitalų. Todėl J. Lapenas siūlė padidinti akcinį kapitalą 6.000.000
litų iki ateinančių metų, o tuo tarpu jį padidinti bent 3.000.000 litų. Susirin­
kimas pasiūlymui pritarė, nutardamas akcinį kapitalą padidinti 3.000.000
litų ir įgaliodamas valdybą atlikti visus su tuo susijusius formalumus.
Tuo metu Maisto užsimojimai buvo dideli. Buvo plečiamos skerdyklos
ir su jomis susijusios įmonės Kaune ir Klaipėdoje, buvo statomos naujos Pa­
nevėžyje. Bet čia pat buvo aiškinama, kad netrukus teks statyti dar dvi
skerdyklos, — viena Žemaičiuose, kita — Dzūkuose.
Beaugant Maisto gaminių eksportui kilo ir jų ekspedicijos arba siuntimo
klausimas. Taip pat buvo iškeltas laivų pirkimo reikalas. Lai­
vų pirkimo sumanymas, laikui bėgant, buvo pradėtas vykdyti. Bet staiga
iškilo kai kurie labai svarbūs ir nepalankūs faktoriai, kurių dėka nuo laivų
pirkimo teko atsisakyti.
Paaiškėjus kiaulių ūkio raidai ir eksporto perspektyvoms, buvo nutarta
pastatyti moderniška skerdykla Tauragėje ir vėliau Šiauliuose. Tauragės
skerdykla buvo pirmiau baigta ir paleista darban. Šiauliuose jos trobesiai ir
kiti įrengimai taip pat pastatyti, bet, atsižvelgiant j pakitėjusią konjunktūrą
ir bekono eksporto suvaržymus, ši naujausioji skerdykla darban dar nebuvo
paleista.
Dėl padarytų didelių statybinių darbų ir dėl apyvartos išplitimo laikui
bėgant vėl teko kelti akcinio kapitalo padidinimo klausimą. Tas klausimas
buvo svarstomas ir visuotiniame Maisto bendrovės akcininkų susirinkime
1932 m. balandžio mėn. 26 dieną. Valdybos pirmininkas p. Lapenas tame su­
sirinkime paaiškino, kad ligšiol visuose Maisto b-vės skyriuose yra padaryta
statybų ir įrengimų už sumą apie 19.000.000 litų. Tuo tarpu akcijų teišpirkta
tik už 6.300.000 litų. Pagrindinė ilgametė paskola iš Lietuvos Banko yra
7.000.000 litų sumoje. Taigi, investacijoms padengti dar trūko 6.000.000
litų. Tai reikėtų padaryti .savais pagrindiniais kapitalais, o ne trumpalaikėmis
paskolomis bankuose, kurie, be to, ir nelabai nori skolinti. Taip painformuo­
tas visuotinis susirinkimas vienu balsu nutarė padidinti akcinį kapitalą dar
6.000.000 litų (iš viso 13.000.000 litų), atatinkamai pakeičiant įstatų 6 §.
Bet ne tik pagrindinio akcinio kapitalo didinimas nuolat buvo aktualus
Maisto bendrovės reikalas. Apyvartos tikslams reikėjo ieškoti kreditų. To­
dėl ir 1932 m. balandžio 26 dienos visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė
įgalioti Maisto bendrovės valdybą kredituotis Lietuvoje ir užsieniuose iki
20.000.000 litų. Susirinkimas nurodė, kad Maisto bendrovės valdyba kre-

38
ditų gali ieškoti Lietuvos Banke, Žemės Banke, Valstybės Taupomosiose
Kasose, bei kitose kredito įstaigose Lietuvoje ir užsienyje, įkeisdama kilno­
jamus ir nekilnojamus Maisto turtus Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Taura­
gėje ir Šiauliuose už sumą iki 20.000.000 litų. Čia pat susirinkimas išreiškė
pageidavimą, kad Maisto b-vės valdyba susirūpintų greičiau atpalaiduoti bu­
vusius Maisto akcininkus nuo garantijų už Maisto senus pasižadėjimus Lie­
tuvos Banke, Žemės Banke ir kitur.
Jei ne aptemusios bekono eksporto perspektyvos dėl didžiulės konkurenci­
jos Londono rinkoje ir dėl kontingentų įvedimo, tai Maisto bendrovės veiki­
mas būtų smarkiai tebesiplėtęs iki šių dienų. Būtų jau veikęs ne tik Šiaulių
skyrius, bet, tur būt, jau būtų buvę Maisto fabrikai Alytuje, Telšiuose ir,
gal būt, kai kur kitur. Tik didelis kiaulių kainų svyravimas, kuriam išlyginti
teko nesigailėti lėšų, ir eksporto perspektyvų sumažėjimas dėl Anglijoj įvestų
bekono kontingentų privertė Maisto plėtimąsi tuo tarpu sulaikyti, naujų skyrių
nesteigti. Artimiausia ateitis parodys, ar dabartinių Maisto įmonių Lietuvos
ūkiui tuo tarpu pakaks, ar ne.

Kiaulienos eksporto perspektyvos ir kiaulių

ūkio pakilimas pradedant 1929-30 metais
Jau seniau buvo mestas šūkis: „Sukiaulinkime Lietuvą“. Tą šūkį metė
tie Lietuvos žemės ūkio sąlygų žinovai, kurie numatė, kad tinkamai pastatyta
kiaulininkystė gali pasidaryti labai svarbus Lietuvos ūkio pelno šaltinis. Bet,
kol tebebuvo pelningas javų, iš dalies dar arklių ir kitų gyvulių ūkis, j kiaules
tik maža dėmesio tebuvo kreipiama. Tiktai 1929/30 metų žiemą smarkiai
pakilus kiaulių kainoms ir ėmus jas gyvas gabenti daugiausia į Berlyno rinką,
atsirado didelis paskatinimas daugiau kiaulių auginti ir į jas žiūrėti kaip į
labai rimtą eksporto prekę. J kiaules tuo labiau pradėta rimtai žiūrėti, kad
kitų gyvulių, javų, linų ir dar kai kurių žemės ūkio gaminių išvežimas dėl
nukritusių kainų labai pasunkėjo. Tuo tarpu Berlynas kiaules labai gerai
pirko ir už jas mokėjo geras kainas. Deja, Berlyno rinka Lietuvos kiaulėms
tik neilgai buvo pasiekiama. Gana greitai ji pradėjo blogėti ir beveik
visai muitų siena nuo Lietuvos gintis.
Atrodė, kad ir iš kiaulių ūkio nieko neišeis, kad nebebus kur jos parduoti.
Užsidarant vokiečių rinkoms Lietuvos ūkio vadams teko daug sukti galvas.
Tiesa, buvo žinoma, kad Londonas labai daug kiaulių iš užsienio perka ir
suvartoja. Tada Londono rinka dar buvo visai laisva, nevaržoma. Bet, kas
tiko Berlynui, tas nebetiko Londonui. Berlynas pirko visokias sveikas ir
riebias gyvas kiaules, beveik neatsižvelgiant nei į jų amžių, nei į didumą.
Tuo tarpu Londonas reikalauja tik aiškiai standarizuotos ir geros prekės, va-
 dinamo bekono pavidalu. Vadinasi, gyva ir neapdirbta kiaulė į Londono
rinką patekti negali. Reikia, kad eksportierius vietoje ją apdirbtų ir paruoš­
tų tik labai vienodą, labai gerą prekę.
Buvo aišku, kad mūsų ūkininkas rinkos reikalavimams gali gana greitai
prisitaikinti, klausydamas tinkamų specialistų nurodymų bei paraginimų.
Bet ir gerai užaugintą ūkininko kiaulę reikia mokėti perdirbti j anglų mėgia­
mąjį bekoną. Reikia ne tik perdirbti, bet pirma reikia iš ūkininkų supirkti, o
paskui jau nugabenti j Angliją. Visi su šiais darbais susiję uždaviniai teko
Maistui spręsti. Jis savo keliu turėjo skubiai išsiplėsti ir prie naujų Lietuvos
ūkio reikalavimų ir prie užsienio rinkų sąlygų prisitaikinti. Nors tai buvo,
Lietuvos akimis žiūrint, naujas ir didelis darbas, bet Maistas jį įveikė.
Bet vieno kiaulių supirkimo, į Maisto skerdyklas pristatymo ir perdir­
bimo į bekonus dar neužteka. Ką padėtų supirkinėjimas ir tobuliausias be­
kono gaminimas, jei nebūtų kur šis geras gaminys parduoti! Todėl itin svar­
bus yra Maisto uždavinys, kada jam tenka taip pat atlikti ir pardavėjo arba
eksportieriaus darbas. Reikia surasti rinką, reikia surasti firmos
ir pirkliai, kurie apsiimtų toje rinkoje pardavinėt, reikia rūpintis savo prekės
geru vardu ir gera marke. Reikia turėti nemalonių susidūrimų ir su stipriais
iš seno jau įsigalėjusiais bei išgudrėjusiais konkurentais. Tai irgi ne patys
lengvieji uždaviniai, nes čia buvo reikalingi geri patyrę specialistai.
Kiaulių ūkis ir gamyba Lietuvoje gerai kilo. Bet čia atsirado pavojų,
kad dėl didelės konkurencijos Londono rinkoje gali lietuviškas bekonas prie
pirkėjo bei vartotojų neprieiti. Besivaduodami Britų imperijos konferencijos
Ottavoje nutarimu ir matydami milžiniškus bekono kiekius iš Danijos, Olandi­
jos ir kitų kraštų, anglai pradėjo galvoti apie bekono importo varžymą. Kaip
tik pereitų 1932 metų gale Anglija įvedė užsienio bekonui kontingentus, aprėž-
damairlietuviškąbekoną,kuris Londone jau yra gerai žinomas,bet vis tiek dar
tik neseną vardą teturįs. Kontingentų bei varžymų perspektyvos privertė ir
mūsų krašto ūkininkus bei kiaulienos eksportierius rimtai susimąstyti. Jei
ne varžymų perspektyvos, tai Lietuvos ūkininkai per metus — kitus galėtų
eksportui užauginti ne 5—6.000 kiaulių, bet bent 1½—2 milionų kiaulių.
Tiktai eksporto rinkos neperdidžiausias tikrumas čia gerus norus bei pasi­
ryžimus stabdo.
Pradžioje lietuviškas bekonas Londone buvo pigesnis už danų, olandų
arba švedų bekoną. Net lenkų bekonas buvo šiek tiek aukščiau vertinamas už
lietuvišką. Buvo laikai, kada danams už bekono centnerį mokėdavo po 59—66
šilingus, lenkams — po 51—56 šilingus, o lietuviams tuo pat metu — po
50—56 šilingus. Tuo būdu lietuviškas bekonas buvo pigesnis už danišką net
visa 10 šilingų. Tačiau laikui bėgant Londone įsitikinta lietuviško bekono ge­
rumu. Todėl jo kainos smarkiai priartėjo prie daniškų kainų, o lenkiškas kai­
nas prašoko.

40
 Čia pravartu pažymėti, kiek bekono anglai kasmet importuoja. O impor­
tuoja jie labai daug, būtent:
1929 m.— 8.278.000 centnerių,
1930 m.— 9.191.000
1931 m. — 11.137.000
Tie milžiniški skaičiai rodo, kiek daug bekono patelpa Londono rinkoje,
jie taip pat rodo, kiek šio gaminio pareikalavimas metai iš metų auga. Impor-
tierių eilėje pirmiausia stovi danai. Taip jau yra iš senesnių laikų. Paskui
danus seka olandai, toliau eina lenkai ir lietuviai. Kontingentų baimė yra tas
Damoklo kardas, kuris verčia su tam tikru nepasitikėjimu žiūrėti j ateitį. Ta­
čiau kai kurie kraštai, nepaisydami milžiniškos konkurencijos ir kainų kriti­
mo, nežiūrėdami kontigentų baubo, vis tebeturi vilties savo bekonui Angli­
joje turėti gerą rinką. Pirmiausia konkurencijos ir žemų kainų neišsigando
danai. Jie galvojo taip, kad, kitiems konkurentams nusigandus ir pasitraukus,
jų bekonas vėl pabrangs. Nelabai nusigando jie ir dėl kontingentų, teisingai
apskaičiuodami, kad kontingentų dėka pakils bekono kainos ir tuo pačiu eks­
portą kompensuos. Nuo danų stengėsi neatsilikti Lietuva. Bekono rinkos
žinovai mano, kad ir ateityje šie kraštai sugebės išlikti didžiausiais bekono
pristatytojais.
Be abejo, ir Lietuvos bekoninių kiaulių augintojai būtų jau nuleidę ran­
kas ir metę šią ūkio šaką, kaip nepelningą, jei ne aiškiai palanki vyriausybės
politika, kuri pasireiškė tuo, kad kiaulių kainos buvo tvirtai nustatinėjamos
ir svyravimų metu palaikomos. Šiam reiškiniui pailiustruoti galima nurodyti,
kokios kiaulių kainos buvo, pavyzdžiui, 1931 metų gruodžio mėnesyje svar­
biausiuose pasaulio kraštuose. Štai kokios kainos tą mėnesį buvo mokamos
už gyvo svorio centnerį:
Jungtinėse Amerikos Valstybėse 33 litai
Švedijoje ir Olandijoje 41 9)
Danijoje 47 99
I
Lenkijoje 50 99
Anglijoje 62 99
Lietuvoje 70 99
Taigi, Lietuvoje kainos buvo daugiau kaip dvigubai aukštesnės negu
Amerikoje. Kitaip sakant, jos buvo žymiai aukštesnės už pasaulinės rinkos
kainas. Atrodė, kad nukritus kainoms jau ir Lietuvai teks atsisakyti nuo
bekono eksporto. Valstybės iždui nebuvo taip lengva palaikyti tvirtas ir tai
gana aukštas kiaulių kainas. Bet sveikas protas ir šviesesnės ateities per­
spektyvos šį dalyką nulėmė teigiama prasme. Valstybė suprato, kad tik eks­
porto dėka gali šiais sunkiais laikais apsaugoti savo krašto ūkį nuo didelio
susmukimo. Ji suprato, kad ūkininkų paskatinimas neatsisakyti pradėto dar­
bo duos gerų vaisių ateičiai.

41
 Kiaulių apdirbimas ir eksportas susiduria mūsų krašte su vienu ligšiol
dideliu sunkumu. Tai labai nelygus ir pagal sezonus labai svyruojąs kiaulių
pristatymas. Rudenį ir žiemą esti tiek daug kiaulių, kad darosi labai sunku
jas visas supirkti ir apdoroti. Nuo lapkričio iki vasario mėnesio daugumoje
vietų kiaulių supirkinėjimas sudarydavo labai daug vargo ne tik ūkininkams,
kurie dažnai blogais keliais iš toli atvažiavę turi eilėje kartais visą dieną iš­
laukti, — dėl tokio didelio kiaulių pristatymo daug vargo tenka pakelti ir
supirkinėtojams, ir skerdykloms, kurios be pertraukos dirbdamos jokiu būdu
negali visų kiaulių aprėpti. Suprantama, kad dėl priėmimo punktų tokio di­
delio užgrūdimo ne vienas buvo nepatenkintas. Bet, argi čia Maistas buvo
kaltas?...
Tas pats Maistas vasaros sezono metu, būtent, nuo gegužės iki spalių
mėn. pradžios turi mažinti savo gamybą ir eksportą dėl tos paprastos prie­
žasties, kad šiais mėnesiais skerdykloms kiaulių pristatoma permaža. Ki­
tuose kraštuose, kaip Danijoj, kiaulių pristatymas per ištisus metus yra vie­
nodesnis, sunormuotas. Ir pas mus Klaipėdos krašte šiuo atžvilgiu yia jau
žymiai geriau. Jei mūsų ūkininkai jau būtų išmokę kiaulių pristatymą per
ištisus metus maždaug vienodai sutvarkyti, tai nuo to mūsų ekspoitas daug
laimėtų. Jei savo pristatymą gali išlyginti danai, tai ir mūsų ūkininkai, tin­
kamai parengti ir paraginti, galėtų tą pat padaryti.

Maisto bendrovės techniškieji įrengimai

Nei prieš karą, nei tuojau po karo visoje Lietuvoje nebuvo nei vienos
bent šiek tiek moderniškai įrengtos skerdyklos, nekalbant jau apie šaldytuvus
ir specialines mėsai apdirbinėti bei konservuoti fabrikas. Tik patys dides­
nieji miestai turėjo šiokias tokias primityviškas skerdyklas. Nesant gerų
skerdyklų, sunku buvo ir su mėsos apžiūrėjimu.
Kauno miesto savivaldybė Nemuno ir Neries santakoje sename mieste
turėjo savo skerdyklą. Toji skerdykla buvo ne tik maža ir nemoderniška, bet
ji sykiu kenkė miesto orui. Būdama senojo miesto dalyje, iš kurios pusės
dažniausiai pučia vakarų vėjas, Kauno savivaldybės skeidykla dažnai nege­
rais kvapais užteršdavo orą. Visas miestas nuo to turėdavo kentėti. Jau
prieš karą ši savivaldybės skerdykla buvo atsilikusi. Po karo Kaunui likimo
buvo lemta tapti nepriklausomos Lietuvos gyvenimo centru, jos laikina sosti­
ne. Miestas smarkiai padidėjo, paaugo, pradėjo modernizuotis, įsivesdamas
vandenį ir kanalizaciją. Tada pasenusi ir netinkamoje vietoje įrengta savi­
valdybės skerdykla pradėjo darytis visai nebepakenčiama. Prieš ją pasipylė
daugybė visokių balsų ir protestų. Tie balsai bei protestai pasidarė griežtesni,
kada Aleksote buvo pastatyta visai moderniška Maisto skerdykla. Pradžioje
ši moderniška skerdykla dažnai net darbo neturėdavo.

42
 1927 metų pradžioje buvo išleistas atatinkamas skerdykloms tvarkyti
įstatymas. Kauno miesto savivaldybės skerdykla neatitiko šio įstatymo rei­
kalavimų, todėl priversta buvo užsidaryti. Po to jos darbas atiteko Maisto
skerdyklai. Ir iki šiai dienai Maisto skerdykla aprūpina Kauno miestą
mėsa.
Tvirtas pasiryžimas ir griežtas nusistatymas pastatyti veterinarinę prie­
žiūrą skerdyklose, o ypač eksportinėse skerdyklose, buvo įvykdytas. To dėka
Lietuvos gyvulių produktų markė užsienių rinkose buvo aukšta, Lietuvos ga­
miniai užsienio vartotojų tarpe įgavo pasitikėjimo kaipo sveiki ir tinkamoje
veterinarijos priežūroje esą.
Kad visa tai galima būtų vykdyti, kad sanitarinė bei veterinarinė gami­
nių pusė būtų be jokios ydos, nepakako turėti tik pakankamą veterinarijos
gydytojų ir jų priežiūroje dirbančių specialiai išmokytų mėsos prižiūrėtojų
kadrą. Reikėjo, kad tiems gydytojams ir jų vadovybėje dirbantiems prižiū­
rėtojams būtų tinkamos darbo technikos sąlygos. Šiam tikslui buvo reika­
lingi ir specialūs įrengimai prie kiekvienos skerdyklos. Apie pačią veterina­
rinę mėsos priežiūros techniką ir apie tos priežiūros uždavinius šiame raši­
nyje yra autoritetinga veterinarijos daktaro nuomonė.

Maisto bekono skerdyklos.

Bekono skerdykla yra tai nemaža, gana sudėtinga įmonė, kurioje yra
įtaisyta mašininis šaldymas, šaldymo patalpos ir kiti įrengimai, kurie leidžia
racionaliau sunaudoti visas gyvulio skerdenų liekanas.
Parenkant vietą bekono fabrikui, labiausiai buvo kreipiama dėmesys į
didesnius kiaulių auginimo centrus, kad galima būtų sumažinti pervežimo
išlaidas. Be to, kiekvienam fabrikui vieta turėjo būti netoli geležinkelio lini­
jos, tinkama kanalizacijos vandeniui nuleisti ir geresnėmis sąlygomis įsigy­
jama nuosavybėn.
Prie kiekvienos skerdyklos yra pagalbinių pastatų, pirmiausia kiaulidė,
kurioje turi sutilpti vagonais paduodami dideli kiaulių kiekiai, sandėliai pa­
šarui sudėti, kontora ir krautuvė liekanoms pardavinėti.
Kiekvienoje bekono skerdykloje yra patalpos: patalpa kiaulėms nudurti,
kraujui surinkti koridorius, skerdimo koridorius, kuriame kiaulės nuplikina­
mos, nusvilinamos ir nuvalomos, žarnų apdirbimo patalpa, skerdenoms at­
vėsinti salė, šaldytuvai, skerdenų apdirbimo, sūdymo, rašalo gaminimo ir
pakavimo patalpos ir kitos. Be to, prie kiekvienos skerdyklos yra įrengtas
taukų lydymas, kraujo miltų gaminimas, techniškų taukų lydymas, veterina­
rijos laboratorijos ir darbininkams patalpos.
Iš daugelio vidujinių skerdyklos įrengimų reikia pažymėti t. v. kaban­
čius kelius, kuriais yra transportuojamos bekono skerdenos nuo pat kiaulės

7?
nudūrimo iki susūdymo. Tuo tarpu, kai galvijų skerdyklose šie keliai yra
daromi iš sunkių profilinės geležies balkių, o skerdenos yra varinėjamos ant
ratukų, bekono skerdyklose šiam reikalui yra panaudota geležiniai 2 vamz­
džiai, kuriais, sukabintos ant tam tikrų kablių, yra stumdomos skerdenos. Be
to negyvų kiaulių padavimas į Sutinimo baką (katilą) yra atliekamas me­
chaniniu būdu, kaip ir jų išėmimas iš katilo ir šerių nupešimas. Skerdenos
apsvilinimas (apdeginimas) turi labai didelę svarbą gero bekono paruosime
Tam tikslui kiekvienoje skerdykloje yra speciali naftos produktais ir ga
kūrenama cilindrinės formos krosnis. Temperatūra šioje krosnyje pasiekia
iki 1500° C, ir skerdenai apsvilinti pakanka 16 20 sek.
Atšaldymas įvairių bekono gamybai pritaikintų patalpų sudaro vieną is
svarbesniųjų kiekvienos bekono skerdyklos mašininių įrengimų. Skerdyklų
atšaldomosios patalpos nepasižymi dideliu temperatūros įvairumu tai ir šal­
čio tarnyba yra sukoncentruota vienoje vietoje. Pats atšaldymo procesas
yra atliekamas pagalba galingų kompresorių, vartojant amonijaką kaipo at­
šaldomąjį skystį. Tik atsižvelgiant į skerdenos ypatybes yra pasirinkti du bu­
dai patalpoms atšaldyti. Šaldytuvuose, kur atvėsinamos bekoim skerdenos,
atšaldoma iki -{-20. Ši žema temperatūra pasiekiama pagalba atšaldyto oro.
Galingais ventiliatoriais yra siurbamas oras iš atšaldomųjų patalpų ir spau­
džiamas pro daugybę izoliuotoj kameroj įrengtų amonijaku atšaldytų vamz­
džių. Tokiu būdu sausas atšalęs oras patenka tam tikrais kanalais vėl at­
gal į patalpas. Kitose patalpose amonijaku atšaldomieji vamzdžiai yra su­
kabinti pačioje patalpoje. Be to, kiekvienoje skerdykloje dar yra įrengta ledo
gamyba.
Klaipėdos skyrius.
Klaipėdoje esantieji skerdyklos ir sviesto šaldytuvai buvo pradėti sta­
tyti 1927 m. 1928 m. buvo baigti dviejų aukštų sviesto šaldytuvai, mašinų
skyriui patalpa ir bekono skerdykla 1800 kiaulių per savaitę paskersti. Pati
skerdykla pradėjo veikti 1928 m. lapkričio mėn. 2 d.
Pati bekono skerdykla savo įrengimais niekuo nesiskiria nuo normalių
danų tipo skerdyklų. Tik bekono liekanų apdirbimo skyriai nebuvo taip to­
bulai įrengti.
Iš visų mechaninių skerdyklos ir sviesto šaldytuvų įrengimų sudarė at­
šaldymo įrengimai svarbiausiąją dalį. Šiam reikalui buvo mašinų patalpoj
pastatyti du, prie vienos garo mašinos prijungti, horizontalūs kompresoriai
viso 230.000 Cal/val. prie — 15° C. + 25° C. galingumo. Visos skerdyklos ir
sviesto mašinos yra varomos elektromotorais. Reikalinga elektromotorams
energija yra gaunama iš miesto elektros stoties, bet, nenorint priklausyti visai
nuo miesto teikiamos energijos, buvo pastatyta mašinų skyriuje 250 I . S.
gulinti, dviejų cilinderių perkaitintam garui su kondensatorium garo mašina.

44
 Visai skerdyklai reikiamas vanduo yra traukiamas siurbliais iš įvairių kieme
esančių šulinių.
Didėjant sviesto ir bekono eksportui, jau 1930 m. buvo pastatytas ir
pradžioje 1931 m. galutinai įrengtas 4 aukštų sviesto šaldytuvas
700 m.2 ploto ir 8027 m.3, kurio atšaldomosios patalpos sudaro 1402 m.2 plotą
ir 3838 m3.
Patalpų atšaldymo būdas ir sistema pasirinkta tokia pat, kaip senajame.
Prie abiejų šaldytuvų buvo tais pat metais įrengta rampa — krantinė garlai­
viams privažiuoti ir palengvinti tiesioginį iš šaldytuvų sviesto statinaičių į
garlaivius pakrovimą.
1931 m. buvo sumanyta ir įvykdytas skerdyklos praplėtimas, patobu­
linant ir bekono liekanų apdirbimo būdus. 1931 m. praplėtimas pačios sker­
dyklos sudarė 878 m2 plotą ir 3596 m3, iš kurių atšaldomos patalpos su­
daro:
bekono šaldytuvai: 245 m2 ploto 698 m3
bekono sūdymo pat.: 140 m.2 „ 400 m3
ir kitos: 323 m2 „ 920 m3
Tais pat metais sviesto šaldytuvuose buvo įrengta patalpa sviesto iš­
tvermingumui prie įvairių temperatūrų tirti. Specialus mechaniškas įrengi­
mas leidžia tiksliai ir automatiniai palaikyt pageidaujamą šioje patalpoje
temperatūrą. Šiam reikalui yra įrengti atšaldymo ir kartu apšildymo prietai­
sai, kurie tam tikro termostato pagalba yra išjungiami ar įjungiami.
Skerdyklos patalpų grindys daugumoje yra betono, vietomis iš klinkerio
plytų. Praktikoje pasirodė, kad nuo didelio važinėjimo įvairiais vežimėliais,
pervežant bekono skerdenas ir jų liekanas, o taip pat veikiant druskai, beto­
ninės grindys nelabai patvarios. Todėl 1931 m. rudenį, praplečiant sker­
dyklą, kai kurių patalpų grindys buvo išklotas „Duromit’u“. Švarumo su­
metimais dalis patalpų sienų yra išklota baltomis plytelėmis, o dalis — gele­
žine tarka šlifuotu betonu. Be to, visos skerdyklos patalpos yra aprūpintos
šiltu ir šaltu vandentiekiu. Tais pat metais pradėta ir 1932 m. užbaigta įreng­
ti visam surenkamam kanalizacijų nešvariam vandeniui nusistovėti filtras.
Be to, buvo praplėstas taukų tirpimo įrengimas. Sąryšy su bekono sker­
dyklos praplėtimu ir pastatymu naujo sviesto šaltytuvo, esamieji mechaniš­
ki atšaldymo įrengimai buvo padidinti, ir 1932 m. pradžioje buvo pastaty­
tas ir įrengtas antras komplektas. Kartu buvo pastatytas ir vienas garintu­
vas atšaldomajam rašalui paruošti ir amonijakui šaldyti kondensatorius. To­
kiu būdu, visų įrengimų atšaldymo galingumas dabar sudaro 460.000
Cal/per vai. Be to, 1931 m. buvo pastatytas antras atsarginis dūmavamz-
dinis 70 m2 apšildomo ploto garo katilas.
Iš daugelio kitų trobesių, kurių statyba 1931 m. sudarė 1940 m2 plotą
ir 7336 m3, reikia pažymėti naujai įrengtą kiaulidę, kurioje galima sutalpinti
iki 2.000 kiaulių, ir automobiliams garažas.
45
f

Kad galima būtų sutalpinti dideliais kiekiais vagonais paduodamas kiau­

les, neužteko prie fabriko esančių kiaulidžių. Tam reikalui buvo pastatytos
didelės atskirai nuo fabriko kiaulidės. Didelis, erdvus, gerai apšviestas ir
gerai ventiliuotas trobesys viduryje turi 30 gelžbetoninėmis sienelėmis ap­
tvertų gardelių. Koridorių sistema palengvina kiaules suvaryti ar išvaryti į
kiekvieną gardelį ir jas pašerti. Gelžbetoninės šlifuotos gardelių sienelės ii
betoninės grindys leidžia be didelio vargo užlaikyti švarumą, panaudojant
šiam reikalui įvestą vandentiekį. Kiaulių gardeliams yra įtaisytos geležinės į
visas puses atidaromos durelės, ir visa kiaulidė aprūpinta požemine kanali­
zacija. Kiaulidės trobesio galuose yra įrengta užkrėstoms kiaulėms maža
skerdykla, pašarui sudėti ir paruošti sandėliai, kiaulidės prižiūrėtojui butas
ir svarstyklės. Prie kiaulidės yra įrengta mėšlui sudėti gelžbetoninė duobė
ir betoninė rampa -kiaulėms iš vagonų iškrauti. Iš kiaulidės į skerdyklą kiau­
lės yra varomos tam tikru geležine tvora aptvertu ir betonu išlietu taku.

Kauno skerdyklos.

Aleksote esantieji Maisto trobesiai buvo pradėti statyti 1932 m. Po

metų buvo baigti statyti ir įrengti šie trobesiai:
1. Raguočių skerdykla — 1170 m2 ploto ir 5850 m*, iš kurių atšaldomos
patalpos sudarė 377 m2 ploto ir 1579 m3.
2. Veršių, avių ir k. smulkių gyvulių skerdykla — 163 m2 ploto 810 m3.
3. Paukščių skerdykla su plunksnų apdirbimo skyrium — 207 m2 ploto
ir 1035 m3.
4. Konservų, dešrų dirbtuvės ir sandėliai — 226 m^ ploto 1359 m3.
5. Mašinų skyrius, kontora ir kiti įvairūs trobesiai 5349 m2 ploto 29529 m .
6. Bekono skerdykla su tvartais 1260 m2 ploto 5327 m3, iš kurių šaldy­
tuvai sudaro — 134 m2 ploto 382 m3. Erdvi raguočių skerdykla, kurioje da­
bar atliekamas visam miestui raguočių skerdimas, yra įrengta pagal naujo­
viškus skerdykloms statomus reikalavimus. Šių patalpų grindys yra išklotos
metlacho plytelėmis, o sienos iš dalies plytelėmis, iš dalies nudažytos tam tikra
mase, kuri leidžiasi plaunama šiltu ir šaltu vandeniu. Prie raguočių skerdimo
patalpos dar yra įrengta gyvulių viduriams sudoroti didelė patalpa, į kurią
yra įvestas šaltas ir šiltas vandentiekis bei garas ir pastatyti plovimui specia­
lūs indai.
Greta šių patalpų yra paukščių skerdykla su plunksnų sortavimo patal­
pa. Papjautų paukščių plunksnos yra plaunamos, džiovinamos ir rūšiuoja­
mos tam tikromis mašinomis, kurios greitai paruošia įvairių rūšių, pradedant
pūkais ir baigiant paprastomis plunksnomis.
Paruoštiems eksportui paukščiams atšaldyti yra įrengta .specialiai iki
— 15° C. atšaldoma 46,6 m2 ploto ir 131 m3 patalpa. Nebuvo pamirštas ir

46
 kiaušinių eksportas. Šiam reikalui taip pat yra numatyti šaldytuvai 387 m2
ploto ir 906 m3.
Kitame šio didelio trobesio gale yra įrengta betono skerdykla. Šios
skerdyklos įrengimai niekuo nesiskiria nuo normalių bekono skerdyklų.
Pačiame trobesio viduryje, trečiame aukšte yra įrengtos konservų ir dešrų
dirbtuvės. Dešrų ir konservų skyriuje mėsos paruošimas: jos piaustymas,
malimas, maišymas ir dešrų kimšimas yra atliekamas tam tikromis specialinė-
mis mašinomis. Mėsai išvirti ir konservų dėžėms sterilizuoti yra įrengta ke­
letas garu šildomų katilų ir autoklavų. Čia pat greta yra patalpa mechaniniu
būdu konservų dėžėms gaminti, taip pat mašina konservų dėžėms uždaryti.
Antrame ir pirmame aukšte yra įrengti įvairūs sandėliai ir patalpa raguo­
čių šaldytuvams, šaltam orui gaminti izoliuotos kameros su atšaldymo vamz­
džiais ir ventiliatoriais. Rūsyje yra taukams ir kiaušiniams šaldytuvai, at­
šaldomi nuo — 2° C. — 8°
Mašinų skyrius yra sutalpintas atskirame trobesyje. Erdvioje patal­
poje yra pastatyta garo mašina vieno cilindro — 180 PS galingumo. Prie
jos yra prijungtas gulinčio tipo kompresorius ir diržu varoma dinamo mašina
100 KW.
įvairios patalpos atšaldomos prieš tai atšaldytu oru. šiam reikalui at­
skirose kiekvienam atšaldytuvui įrengtuose izoliuotose kamerose yra atšal­
domas oras, spaudžiant jį ventiliatoriais pro visą eilę amonijaku atšaldomų
vamzdžių, mediniais kanalais jis paduodamas į atšaldomą patalpą. Mediniais
kanalais taip pat ir išsiurbiamas iš patalpų šiltas oras. Kiekvienas ventiliatorius
yra sujungtas tokiais pat kanalais ir su lauko oru, kas leidžia visuomet tinka­
mai išvėdinti šviežiu oru patalpas, ir žiemą jas atšaldyti. Tik tose patalpose,
kurios reikalinga atšaldyti žemiau 0° C, yra be oro atšaldymo būdo dar pa­
vartota vamzdžių sistema pačioje patalpoje. Visos skerdyklų atšaldomos pa­
talpos yra izoliuotos korkinėmis plytomis 80 m/m. storio.
Didėjant bekono gamybai, kilo reikalas praplėsti skerdyklą. 1930 m.
buvo nutarta pastatyti ir įrengti naują bekono skerdyklą prie esamos senos.
Ši skerdykla buvo galutinai baigta ir paleista darban 1931 m. kovo mėn.
Visas mašininis įrengimas buvo pavestas atlikti dviem danų firmoms. Nau­
jai jrengtoj skerdykloj galima paskersti iki 500 kiaulių per dieną, šios sker­
dyklos trobesiai užima 3161 m2 plotą ir 13545 m3.
Ši skerdykla yra tipiška bekono skerdykla. Atšaldymo patalpos visos
izoliuotos korkinėmis plytomis 8 cm. storio. Visos skerdyklos grindys yra
iš betono, o vietomis išklotos klinkerinėmis plytomis. Lengva yra palaikyti
reikalaujama švara, nes yra įrengtas šilto ir šalto vandens vandentiekis. Be
grynai bekonams apdirbti skirtų patalpų ir įrengimų čia yra dar nemažas
taukų lydymo skyrius, kraujui džiovinti, kiaulių šeriams plauti ir jiems džio­
vinti patalpos su mašininiais įrengimais. Be to, dar buvo įrengta naujas su-

47
naikinimo dvėsenų ir liekanų skyrius su techniškų taukų, mėsos ir kaulo miltų
gamyba, kurie yra greta mašinų skyriaus patalpos. Visi šių skyrių mechani­
niai įrengimai yra tipiški danų skerdyklose dažnai sutinkami įrengimai, ku­
rie beveik niekuo nesiskiria nuo kitų skerdyklų įrengimų.
Be minėtos skerdyklos dar tais pat metais buvo pradėta statyti ir pra­
džioje 1931 m. užbaigta įrengti didelė kiaulidė ir žarnų fabrikas.
Žarnų fabrike, apdirbamos surūšiuojamos ir paruošiamos eksportui iš
įvairių skerdyklų pristatomos žarnos. Be įvairių patalpų su daugeliu betoni­
nių indų (bakų), kuriuose apdirbamos, plaunamos ir sūdomos žarnos, dar
yra darbininkams atskiri kambariai nusirėdyti ir dušai nusiprasti.
Pastačius naują bekono skerdyklą, buvo padidinta ir mechaninis atšal-
dymo įrengimas. Šiam reikalui mašinų skyriuje buvo pastatytas naujas
80000 Cal/val. galingumo kompresorius su nauju amonijakui atšaldyti kon­
densatorium. Naujasis kompresorius yra prijungtas prie senos skerdyklos
esančios atšaldymo vamzdžių sistemos, todėl yra galima juo atšaldyti ir se­
nosios skerdyklos patalpas. Reikalinga šiam motorui elekfc< s energija yra
gaunama iš miesto tinklo arba, garo mašinai dirbant, aprūpinama iš esamos
dinamo mašinos. Visi naujos skerdyklos mašininiai įrengimai yra varomi
elektromotorais.
Iš kitų darbų atliktų 1932 m. reikia pažymėti pravedimas kanalizacijos
iš fabriko į Nemuną betoniniais 500 m/m. diametro vamzdžiais, ir pravedi­
mas naujos geležinkelio šakos, skerdyklos kiemo grindimas.

Panevėžio bekono skerdykla.

1930 m. buvo pradėta statyti Panevėžio bekono skerdykla, ir 1931 m.

pavasarį galutinai užbaigta ir paleista darban. Visos patalpos pradedant
mašinų skyrium ir baigiant kitais pagalbiniais liekanų apdirbimais sujungta
vienam trobesyje.
Visos bekonui apdirbti patalpos randas trobesio pirmajame aukšte,
antrame aukšte sutalpinta tiktai dešrų apdirbimo patalpa su elektriniu liftu,
sandėlis, rūkykla, ir mašinistui butas. Pačių skerdyklos patalpų išdėstymas
ir jų mašinų įrengimas niekuo nesiskiria nuo normalių bekoninio tipo sker­
dyklų. Skerdykloj galima paskersti per dieną 400 kiaulių.
Be kitų įrengimų, kurie tarnauja grynai bekono paruošimui, čia veikia:
1. Taukų lydymo skyrius su dviem dideliais tirpinimo katilais, dviem
rafinavimo katilais, maišytuvu ir kartu aušintuvu.
2. Kraujo miltų gamyba su visais mechaniniais įrengimais.
3. įvairių atmatų, kaulų ir dvėsenų sunaikinimo skyrius su mechaniniais
įrengimais techniškiems taukams, mėsos ir kaulų miltams gaminti.
1931 m. buvo pastatytos naujos 2000 kiaulių sutalpinti erdvios kiauli-

48
dės, prie jų didelė betoninė rampa kiaulėms iškrauti ir privesta siaurojo ge
ležinkelio šaka prie kiaulidės.

Tauragės ir Šiaulių skerdykla.

Šiaulių ir Tauragės skerdyklos yra labai panašios įvairių patalpų išdės­

tymu, jų dydžiu ir paskyrimu. Taip pat ir pats mašininis įrengimas yra vie­
nodas. Abi skerdyklos yra tai didelio maštabo tipiškos bekono skerdyklos,
kuriose galima paskersti ir apdirbti per dieną normaliai 500 kiaulių.
Tauragės skerdyklos mūro trobesys sudaro 4670 m2 plotą ir 31238 m .
Šiaulių skerdyklos mūro trobesys turi 5138 m2 plotą ir 43052 m3.
Iš šio trobesio ploto ir jo kubatūros sulyginimo matyti, kad Šiaulių sker­
dykla yra žymiai didesnė. Dėl to ir mechaniškas atšaldymo įrengimas yra
žymiai didesnis.
Visi skerdyklos skyriai pradedant nuo mašinų patalpos ir baigiant įvai­
riomis bekono liekanų apdirbimo skyriais ir butais yra sujungti viename tro­
besyje. Mašininiai bekono skerdimo ir apdirbimo įrengimai yra panašūs abie­
jose skerdyklose ir savo veikimu niekuo nesiskiria nuo esančių kitose sker­
dyklose. Tik taukams lydyti skyrius Šiaulių skerdykloje yra žymiai padi­
dintas.
Prie kiekvienos skerdyklos yra įrengtos dešrų dirbtuvės ir rūkykla.
Mašininį šaldymo įrengimą Tauragės skerdyklos sudaro du gulinti amo-
nijaku šaldomi kompresoriai po 70.000 Cal/val. galingumo, varomi elektro-
motorais. Atšaldymo būdas kaip ir kitose skerdyklose. Greta mašinų sky­
riaus yra ir ledų generatorius, kuris pagamina 1250 kg. ledo per 8—9 vai.
Tauragės skerdykla yra aprūpinama vandeniu iš netoli esančio įrengto
tvenkinio ir 198 m. gylio artezinio šulinio. Elektros energija yra gaunama iš
nuosavos elektros stoties. Nuo 1932 m. elektros energija yra teikiama Tau­
ragės miestui apšviesti.
Prie skerdyklos yra didelė ir erdvi kiaulidė 2.000 kiaulių sutalpinti. Be
to, yra privesta nuo stoties gelež. šaka į įrengtas betonines rampas kiaulėms
iš vagonų iškrauti.
Šiaulių skerdyklos mašininis atšaldymo įrengimas žymiai skiriasi nuo
kitų skerdyklų. Šis įrengimas buvo atliktas vienos anglų firmos ir sudaro
viso tris amonijaku atšaldomus stovinčius aukšto kompresorius, kurie yra
tiesioginiai bendru velenu sujungti su elektros motorais. Du kompresoriai
po 90.000 Cal/val. ir vienas 50.000 Cal/val. viso 230.000 Cal/val. galingu­
mo. Amonijakui atšaldyti kondensatorius yra pastatytas kieme prie mašinų
skyriaus. Be to, skerdykloje yra įrengimas ledui 1.500 kg/per 8—9 vai.
gaminti ir garintuvas atšaldomajam rašalui gaminti.
Skerdyklos antrame aukšte, kaip ir Tauragės skerdykloj, greta veterina-

49
rijos priežiūros patalpų yra darbininkams ir darbininkėms persirėdyti kam­
bariai, su praustuvais, valgomasis ir nusimaudyti dušai, šaldytuvų pastogėj
yra įrengti sandėliai dešroms džiovinti ir joms sudėti. Abidvi skerdyklos
yra aprūpintos dideliu požeminės kanalizacijos tinklu. Visas kanalizacijos
vanduo prieš išleidžiant iš skerdyklos ribų, yra praleidžiamas per gelžbeto­
ninį nusistovėjimo filtrą. Šiaulių skerdyklai vanduo yra gaunamas iš 215
metr, gylio išgręžto šulinio pagalba specialaus šulinio vamzdyje įstatyto
centrafūgalinio siurblio.
Prie skerdyklos yra įrengta didelė erdvi, kaip ir prie kitų skerdyklų,
kiaulidė, o taip pat privesta siaurojo ir plačiojo geležinkelio šakos su ata­
tinkamomis rampomis kiaulėms iškrauti.
Be pačios skerdyklos ir kiaulidės trobesių yra pastatyta kontora, sar­
gui namai ir krautuvės patalpos, tvartai, kurui sandėlis ir kalvė, kurie sudaro
bendrą 3542 m2 plotą su 13580 m3.

Kas tai yra bekonas

Lietuvių kalboje „bekonas“ yra naujas žodis. Bet visuose užkampiuose
šis žodis jau yra žinomas. Kai kur jis pradeda net nustelbti ir išstumti seną
lietuvišką žodį „kiaulė“. Kai kurie ūkininkai užuot sakę kiaulė, sako be­
konas. Tuo tarpu jokia gyva kiaulė niekada negali būti bekonu. Bekonas
yra tik specialiai užaugintos, nupenėtos ir tam tikrame fabrike pagamintos
gardžios kiaulienos pavadinimas, šis pavadinimas yra anglų
kilmės žodis. Angliškai bekonas šitaip rašosi: „bacon“ ir išsitaria maždaug
„beiken“. Ir tik Anglijoj bekonas yra labai žinomas ir labai branginamas.
Bekonas yra ne tik gardus, bet ir labai maistingas. Yra ištirta, kad
vienas bekono gramas duoda 5,6 kalorijas, tuo tarpu vienas gramas avienos
— 3,0 kai., ir 1 gramas jautienos — 2,6 kai. Vadinasi, bekonas yra bent
dvigubai maistingesnis už jautieną. Anglai, kurie mėgsta gerai maitintis,
bekono labai daug perka iš kitų kraštų. Danija daugiausia ir praturtėjo iš
to, kad įsitaisė daug bekono fabrikų, ir jį puikiai pardavinėja Anglijos rin­
kose, ypač Londone.
Gero bekono nepadarysi iš bet kokios kiaulės. Geriausia bekonui tinka
angliškos jorkšyrų veislės kiaulės. Tai yra didelės, baltos kiaulės, greitai
augančios ir duodančios minkštus lašiniukus su stora minkštų raumenų eile.
Gerai auginami jorkšyrų paršai jau per 6—7 mėnesius sveria 80—100 ki-
logr. Šis svoris geriausiai tinka bekonui, šiek tiek menkesnės veislės kiau­
lės reikia kiek ilgiau auginti ir daugiau penėti.
Yra ištirtas ir pats geriausias bekoninėms kiaulėms maistas. Labai ge­
rai tinka grūdai, ypač miežiai, sėlenos ir nugriebtas pienas. Racionaliai
penimiems paršams duoda dar kraujinių arba mėsinių miltų. Tokie miltai

50
esą reikalingi, kaip ir nugriebtas pienas, baigiant bekonines kiaules penėti.
Dideli skonio žinovai tvirtina, kad kukurūzų miltai ir didesnė kraujo miltų
doza neigiamai atsiliepia į bekono skonį. Esą, gerausio skonio bekonas
esti iš tų paršų, kurie daugiau peniami grūdais, ypač miežiais.
Lietuvoje pradžioje ūkininkai nežinojo, kad tik tam tikros veislės kiau­
lės tinka bekonui gaminti. Išėjo tam tikras laikas, kol ūkininkai suprato,
kad bekonui netinka deglos, nebaltos kiaulės. Taip pat buvo nemaža var­
go, kol ūkininkai priprato prie tam tikro svorio. Tiktai laikui bėgant betoni­
nių kiaulių augintojai prisitaikė prie rinkos reikalavimų. Bet ir geriausia
kiaulė, tinkamiausiai nupenėta be tam tikro apdirbimo negali duoti bekono.
Tik fabrikas iš tam tikros veslės ir tam tikro amžiaus bei riebumo
kiaulių gali bekoną pagaminti.
Be specialinių fabrikų neapsiėjo nė vienas bekono gamybos kraštas,
be jų negalėjo apsieiti ir Lietuva. Per trumpą bekonų gaminimo laiką Lietu­
voje jau yra pastatyti 5 specialūs fabrikai. Visi tie fabrikai pastatyti arti ge­
ležinkelio: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Tauragėje ir Šiauliuose. Šiau­
lių fabrikas yra pats naujausias. Lig šiol jis savo darbo dar nėra pradėjęs.
Bet, žinovų nuomone, Šiaulių fabrikas yra pats naujoviškiausias. Jį statant
buvo pasinaudota patyrimais iš pirmesnių statybų.
Kiekvienas naujoviškas bekono fabrikas turi keletą savo svarbiausių
skyrių. Atskiruose skyriuose kiaules piauna, plikina, svilina, atvėsina, sūdo
druska ir mirkina specialiame sūryme. Be to, yra specialūs šaldytuvai, ku­
riuose ir vasaros metu galima turėti žemą temperatūrą. Atskiruose skyriuose
yra lydinami taukai, gaminamos dešros. Yra skyrius, kuriame naikinama
nesveikų gyvulių mėsa arba sugedę mėsos produktai. Tas skyrius nesveiką,
netinkamą mėsą perdirba į pašarui arba trąšoms naudingus miltus. Taip
pat ir paskerstų gyvulių kraujas yra perdirbamas į miltus, kuriuos itin ver­
tina vištų ūkiai. Prie kiekvienos skerdyklos dar yra specialūs tvartai gy­
vuliams, administracijos trobesiai ir patiems darbininkams valgyti bei val­
giui gaminti patalpos. Be jų dar turi būti įvairūs sandėliai. Prie pačių
skerdyklų yra įtaisytos laboratorijos, kuriose yra tiriama mėsa.
Kaip bekono fabrikas dirba? Iš tvarto, esančio prie pat skerdyklos,
atvaromos kiaulės. įėjusią j skerdimo kamerą kiaulę skerdėjas mikliai ge­
ležiniu vašu užkabina už paskutinės kojos aukščiau kelies. Tas vašas yra
pritaisytas prie retežio, kurio kitą galą paima besisukąs ratas arba tam tikra
geležinė juosta. Tuojau besisukąs ratas arba blokas kiaulę pakelia aukštyn
iki tokios vietos, -kurioje patogu ji padurti. Skerdėjas savo darbą atlieka
viena akimirka. Toliau kiaulė automatiškai eina į plikinimo didžiulį indą.
Čia ją nuima ir plikina. Kaip greitai visa tai darosi, galima spręsti iš to,
kad vienas skerdėjas gali paskersti per valandą apie 180 kiaulių, tai yra
vienai kiaulei užteka tik 20 sekundžių.

57
 Paskerstas kiaules tuojau plikina. Tam tikslui yra specialus didelis
bakas arba katilas su karštu vandeniu. Vandens temperatūra 63°—65°. Bako
didumas pareina nuo visos įmonės didumo. Plikinimo procedura taip pat
yra labai trumpa. Bake plikinama kiaulė išbūva 1½—2 minutes. Nupli­
kinta kiaulė iš bako išimama automatiškai pritaisyto grėblio pagalba. Nu­
plikytą kiaulę tuojau nupeša, šeriams pešti yra specialinės mašinos, kurios
per valandą gali nupešti 250 kiaulių. Tačiau, nupešus šerius mašina, dar
reikia apžiūrėti ir rankomis nubaigti pešti kai kurios vietos, prie kurių mašinai
sunkiau prieiti. Tiktai nuplikintą ir nupeštą kiaulę galima svilinti.
Bekono tikslams paskerstas kiaules svilina tam tikrame cilindro formos
pečiuje. Tame pečiuje temperatūra esti labai aukšta — iki 1500°. Pasi­
rodo, kad nuo svilinimo labai daug pareina bekono gerumas. Be gero svi-
linimo tinkama bekono rūšis yra neįmanoma. Kai kur buvo daryta visokių
bandymų apsieiti be svilinimo, bet visi tie bandymai nepasisekė. Todėl kiek­
vienas bekono fabrikas privalo turėti visada gerai veikiantį svilinimo pečių.
Tas pečius, kaip jau sakyta, yra aukšto apvalaus cilindro pavidalo.
Tam tikros svirties pagalba pečius persiskiria į dvi dalis, ir tada nupešta
kiaulė į jį lengvai patenka. Iš viršaus pečius yra geležinis, o iš vidaus —
mūrinis. Esant karštai temperatūrai, kiaulei nusvilinti pakanka 16 20 se­
kundžių. Čia nudega visi šerių likučiai, išdžiūsta ir sukietėja oda. Per il­
gas svilinimas apdegina odą, nuo ko ji sutrūkinėja. O tai sumažina bekono
vertę. Taip pat per trumpas svilinimas irgi neigiamai paveikia bekono ko­
kybę. Todėl svilinimo darbas esti ypatingai prižiūrimas, nors yra labai
greitas, nes su pečiaus atidarymu, uždarymu ir vėl atidarymu išeina tik apie
30 sekundžių. Todėl per valandą laiko galima nusvilinti 120 kiaulių.
Nusvilinta kiaulė patenka po dušu. Čia ją nuplauna ir apskuta. Šis
darbas eina kiek lėčiau, todėl reikalauja daugiau darbininkų. Nuplautą ir
nuskustą kiaulę pradeda mėsinėti. Pirmiausia išimamos žarnos, paskui plau­
čiai, kepenys ir širdis. Čia prasideda ir sanitarinė veterinarijos kontrolė.
Prie išimtų plaučių, kepenų ir širdies dedamas tam tikras numeris. Tuo
pat numeriu ausyse yra pažymėta kiaulė ir atskiros tyrimui paimtos mėsos
dalys. Visa tai yra tiriama fabrikos laboratorijoj sveikatos požiūriu. Ne­
sveikos kiaulės su trichina arba viriais yra išskiriamos ir sunaikinamos, per­
leidžiamos per „autoklavą“. Išėmus nugurkaulį su uodega, mėsa yra pa­
kabinama 12-kai valandų, kad atvėstų, kad nustotų visos gyvybės šilumos.
Mėsai atvėsus, yra nupjaunama galva, nupiaustomos kojos ir prasideda
bekono palčių dailinimas. Nudailintos bekono paltys atrodo jau gana gra­
žiai. Tada jas gabena į šaldytuvus. Čia bekonas atšaldomas ir siunčiamas į
sūdymo skyrių, kuris taip pat yra vėsus — su temperatūra apie 4° C. šilu­
mos. Bekonas sūdomas tam tikruose dideliuose bekono bakuose, kurie esti
prileidžiami nustatyto sūrymo. Nuo sūrymo taip pat daug pareina bekono

52
gerumas. Sūdymo procesas tęsiasi 5—6 dienas, esant žemai 5 6 tempe­
ratūrai. Galima sūdyti ir sausu būdu, apipilant bekoną druska. Toks sūdy­
mo būdas tęsiasi ilgiau. Todėl praktikoje sūdoma sūriame skiedinyje, nors
sausas sūdymas, esą, duodąs aukštesnės rūšies bekoną. Jsisūrėjęs bekonas
esti išimamas, apdžiovinamas ir sortuojamas. Sortavimo darbas taip pat
reikalauja tam tikro atsargumo, nes anglai labai žiūri, kad tikrai gautų
tokią prekę, kokia yra pažymėta. Pakuojant bekoną dedamos firmų antspau-
dos. Bekono paltys sudedamos j audeklinius maišus, kurie yra virvelėmis
užsiuvami, o virvelių galai plombuojami. Čia užrašoma kiek bekono yra,
dedamas numeris ir firmos antspauda. Supakuotas bekonas čia pat krauna­
mas j specialinius vagonus, traukiniais gabenamas j Klaipėdos uostą ir siun­
čiamas i Angliją.
Klausimas, kas daroma su tomis kiaulių dalimis, kurios atlieka nuo be­
kono. Jos irgi nenumetamos. Galvos smegenis dažnai perka užsienio fabri­
kai, kurie iš jų gamina įvairių mediciniškų preparatų. Galvos ir kojų mėsa
pigiai pardavinėjama vietos rinkoje. Iš kai kurių mėsos atrėžų daiomos deš-
šos, salcesonai ir panašūs gaminiai. Kai kurios vidaus sekrecijos liaukos taip
pat eina įvairiems mediciniškiems preparatams dirbti. Iš plaučių dažnai da­
romos dešros. Kepenys eksportuojamos j užsienį, ir iš jų daromi įvairūs
peštetai. Nugarkaulius mielai perka vietos rinkos.
Svarbus yra taukų apdirbimas. Taukai sulydomi, susveriami ir sudeda­
mi į medines dėžes po 25 kg. arba j mažus popierinius pakietėlius. Taip
pagaminti taukai yra labai sveiki ir noriai perkami maisto reikalams. Tik
netinkamoje vietoje ilgiau pastovėję jie gali sugesti.
Žarnas išvalo tam tikromis mašinomis ir panaudoja arba dešrų gamy­
bai, arba eksportuoja į užsienius tiems patiems tikslams, žodžiu, beveik
niekas visai nenusimeta. Bet viskam reikalingas kruopštus ir sąžiningas ap­
dirbimas. Yra reikalingos ne tik moderniškos mašinos, geros laboratorijos,
__reikalingi taip pat sąžiningi prityrę darbininkai. Ir čia Maisto vadovybei
savo laiku teko rūpintis, kol tinkamų darbininkų kadrą susirado. Ir dabar
nuolat tebetenka rūpintis, kad tie darbininkai vis tobulintųsi, vis geresni savo
darbo specialistai darytųsi. Nuo darbininkų sąžiningo darbo kartais irgi
gali daug pareiti produktų gerumas ir jų markė. Todėl visur reikalinga
griežta kontrolė.

Veterinarijos reikalai Maisto skerdyklose

Pačioje Maisto b-vės veikimo pradžioje dirbo veterinarijos gydytojai:
Mironas, Žakevičius ir Butkevičius. Pradėjus Maisto įmonei plačiau dirbti,
1922 m. buvo paskirtas nuolatinis veterinarijos gydytojas Mondrzejauskas.
1923 m. buvo pakviestas ir stojo dirbti dar veterinarijos gydytojas Brazys,
kuriam kiek daugiau teko dirbti komercinėje, ne veterinarijos gydytojo sri-

53
 tyje. Dabar vet. gydytojas Brazys yra Klaipėdos eksporto skerdyklos sani­
tarijos veterinarijos vedėjas. 1925—-29 m. Kaune Maisto skerdykloj dirbo
veterinarijos gydytojas Mondrzejauskas ir trichinoskopininkė. 1929 m. pra­
dėjus Maisto skerdyklai smarkiau veikti ir vis didėjant eksportui, Maisto
b-vė pakvietė veterinarijos gydytoją, mėsos priežiūros specialistą, Dr. Juozą
Užupį, kuris 1931 m. buvo paskirtas vyriausiu Maisto veterinarijos srities
vedėju.
Maisto veterinarijos personalui teko nemaža triūso padėti, kad veterina­
rijos sanitarijos priežiūra būtų pastatyta tinkamoje aukštumoje. Tačiau visi
sunkumai buvo nugalėti, ir šiuo metu veterinarinė sanitarinė priežiūra yra ne
tik reikalingoje aukštumoje, bet ir visai moderniškai sutvarkyta. Betvarkant
veterinarijos priežiūros sritį teko paruošti visa eilė pa­
galbinio personalo, kuris dirba veterinarijos gydytojų
prižiūrimas.
о Tenka pabrėžti, kad į tinkamą sanitarinės veteri­
narijos priežiūrą, kreipė reikalingą dėmesį ir vyriausy­
Δ- bė, nes buvo ypatingai susirūpinta tinkamu mėsos ir
gyvulių produktų eksportu. Mėsos priežiūrai ir eks­
porto kontrolei tvarkyti yra išleisti specialūs įstatymai
Siuo antspaudu ženklina­ ir taisyklės (Vyr. Žinios Nr. 337 ir 209). Šie įstatymai
ma mėsa visiškai sveikų
gyvulių. ir taisyklės tvarko veterinarijos personalo skyrimo ir
darbo klausimus. Veterinarijos specialistų yra pakankamai. Sanitarinė veteri­
narijos priežiūra yra gerai sutvarkyta. Geros mėsos priežiūros dėka, esant stro­
piai kontrolei, galima daug žmonių apsaugoti nuo įvairiausių susirgimų bakte­
riologinėmis ar parazitologinėmis ligomis. Užsienis tik todėl perka mūsų
krašto gyvulių produktus, kad yra įsitikinęs, jog veterinarinė ir sanitarinė
priežiūra yra reikiamai sutvarkyta. Bet ir be eksporto reikalų, visiems yra
svarbu, kad tinkamas veterinarinis susitvarkymas, apsaugodamas daugybę
žmonių ir gyvulių nuo bakteriologinių bei parazitolo-
ginių susirgimų, kasmet sutaupo krašto ūkiui daug
milijonų, nes išvengiama nuostolių, kurie kyla dėl
gyvulių kritimo ir žmonių susirgimų bei mirimų.
Veterinarijos personalas Maisto skerdyklose yra
šitaip sutvarkytas: eksporto skerdyklų sanitarijos
veterinarijos vedėjus ir jų pagalbininkus veterinari­
jos gydytojus skiria žemės ūkio ministeris, pasirem­
damas įstatymu (Vyr. Žinios Nr. 337, § 9) ; mėsos
... . . . , ... Л, . . Taip ženklinama mažos
prižiūrėtojus ir tnchinoskopinmkus skina žemės ūkio vertės mėsa, tinkama
ministerijos veterinarijos departamento direktorius. žmonių maistui.
Eksporto skerdyklų veterinarijos personalo darbą kontroliuoja pats veterina­
rijos departamento direktorius asmeniškai ar per savo inspektorių.

54
 Visas veterinarijos personalas: veterinarijos gydytojai, mėsos prižiūrė­
tojai ir trichinoskopininkai eksporto ir kity skerdyklų darbui yra parengiami
Kaune. Parengimo darbams vaduovauja veterinarijos D-ras Užupis.
Dabar visose 5 Maisto b-vės skerdyklose nuolat dirba 10 veterinarijos
gydytojų, 8 kvalifikuoti mėsos prižiūrėtojai ir reikalingas skaičius trichino-
skopininkių. Trichinoskopininkės pagal įstatymą (Vyr. Žinios 337 § 3—5)
už trichinos suradimą gauna po 200 litų premijos. Reikia pasakyti, kad tri­
chinos Lietuvoje anaiptol nedaug yra. Pačioje šiuo atžvilgiu blogiausioje
dalyje iš 147.079 paskerstų kiaulių rastos tik 7 su trichina, kas sudaro tik
0,005% visų kiaulių. Viriuotų kiaulių procentas taip pat yra visai mažas.
Tuberkuliozo randama visai mažai, generalizuota tbc.
forma pasitaiko labai retai.
„MAISTO” SK.
Dabar visos Maisto skerdyklos sanitarijos veteri­
KAUNE narijos atžvilgiu yra sutvarkytos visai pavyzdingai.
Kiekvienoje skerdykloje yra atskiri skyriai su įtaisy­
VET. PRIEŽ. mais įtariamiems gyvuliams skersti. Yra prietaisai mė­
sai sterilizuoti, moderniškai įtaisyti autoklavai, kuriuose
Taip ženklinama są­ iš kaulo ir mėsos atmatų pagaminami tam tikri miltai,
lyginiai tinkama
žmonių maistui tnćsa tinkami pašarui ir trąšoms. Taip pat yra ir kraujo mil­
tams gaminti moderniški įtaisymai. To dėka ir nesveiki
gyvuliai visai be sunaudojimo nelieka. Perėję auto-klavą ir specialų malūną, jie
yra sveikatos požiūriu jau nekenksmingi. Skerdyklų kiemuose, tvartuose ir vi­
daus patalpose visur įtaisyti vandentiekiai su šiltu vandeniu, kuris 2 kartu per
metus esti tiriamas analizo būdu. Yra susirūpinta mantos ir vagonų dezinfek­
cija, biocheminiais filtrais, kurie valo ateinantį ir nu­
tekantį vandenį, žodžiu, moderniškos kanalizacijos
dėka Maisto eksporto skerdyklos, jas tik gerai pri­
žiūrint, niekada nebus nei parazitinių, nei bakteriolo­
ginių ligų šaltiniais nei gyvuliams, nei žmonėms.
Eksporto skerdyklų tvartuose yra laikomos, kontrolės
tikslais, kai kurios kiaulės po 10 ir daugiau mėnesių.
Be jokių profilaktinių skiepinių jos visą laiką išbūva
sveikos, nė kartą nesusirgusios, nors nuolat maišosi Šitaip paženklinta mėsa
žmonių maistui netinka.
su daugybe iš įvairių vietų atvežamų kiaulių.
Kaune prie eksporto skerdyklos yra įtaisyta ir skerdykla vietiniams rei­
kalams. Ši skerdykla yra visiškai izoliuota nuo eksportinės skerdyklos.
Gyvuliai į skerdyklas privežami daugiausia geležinkeliais. Tam tikslui
skerdyklos turi savo specialities rampas. J skerdyklą atvežtus gyvulius tuo­
jau apžiūri veterinarijos gydytojai. Tik veterinarijos gydytojo apžiūrėti gy­
vuliai gali būti skerdžiami. Skerdenas vėl apžiūri gydytojai. Trichinoskopi-
jos projekcijos aparatu, smarkiai padidinant, dar mikroskopniu būdu ištiria-

55
mi kiekvieno gyvulio kai kurie organai ir mėsa. Po tokio apžiūrėjimo jau
negali būti jokių pavojų likti trichinų sarkosporodijoms ir kitiems parazitams.
Esant reikalui, daromi bakteriologiniai mėsos tyrinėjimai ar tai Maisto labora­
torijose, ar valstybinėje veterinarijos bakteriologijos laboratorijoje. Ne vie­
nas mėsos gabalas iš skerdyklų neapžiūrėtas neišleidžiamas nei vietos rei­
kalams, nei eksportui.
Žmonių maistui netinkama mėsa ir jos gaminiai yra naikinami sudegi­
nant autoklave. Iš tų netinkamų atmatų pasidaro gyvulių ir paukščių maistui
naudingi miltai bei labai vertingos trąšos augalams. Tiek kraujo miltuose,
tiek miltuose iš nesveikų gyvulių arba sugedusios mėsos negali likti jokių
nuodų arba kenksmingų bakterijų.
Pats gyvulių skerdimas sanitarijos veterinarijos atžvilgiu gerai sutvar­
kytas. Jis atliekamas beveik automatiškai ir be gyvulių kankinimo. Tik

',l*c⅛¾WΓ',5'VALSTYBINE VETERINARIJDS PRIEŽIŪRA

Šitaip ženklinama mūsa visiškai sveikų gyvulių.

žydų ritualinis gyvulių ir paukščių piovimas yra atliekamas senovišku būdu.

Senovės laikais šis ritualinis skerdimas turėjo nemažos sveikatos reikšmės.
Šiandie jis yra tik tradicijos ir žydų tikybos dalykas. Kiekvienas „Košer-
skerdenos“ gabalas iš skerdyklos išleidžiamas paženklintas tik tam tikru
antspaudu.
Geros mėsos priežiūros dėka mūsų krašte smarkiai sumažėjo viriuotų
kiaulių procentas. Jei šiai kovai sveikatos departamentas galėtų padidinti
gydytojų skaičių savivaldybės ir policija dar daugiau prisidėti, tai po kelio­
likos metų nebūtų daugiau nė vienos viriuotos kiaulės.
Radikali kova su endoparazitais — tai naikinimas kas-
pinuočių (soliterių) pas žmones ir šunis ir išnaikinimas
viriuotų gyvulių.
Nors mūsų gyvulių skerdymo technika ir mėsos
produktų gamyba jau prilygo kitų Vakarų Europos
kraštų gamybai, bet tai dar nereiškia, kad jau daugiau
nebeliko darbo. Reikia dar daug dirbti, jsąmoninant
ne tik skerdyklose dirbantį personalą, bet ir skleidžiant
veterinarinės sanitarijos žinias po plačią visuomenę. Toksai antspaudas Įdegina­
mas į bekonų paltis, ar ki­
Kiekvienas veterinarijos gydytojas ir eksporto sąlygų tos m⅛sos gabalus, exρor-
tuojamus užsienin.
žinovas nedvejodamas pasakys, kad apsileidimas vete­
rinarijos bei sanitarijos srityje galėtų ne tik mūsų krašto geram vardui užsie-
niuose pakenkti, bet sykiu su tuo galėtų ir užkirsti kelią mūsų svarbiam eks­
portui. O tai būtų didelis smūgis krašto ūkiui. Todėl gera veterinarijos sa­
nitarinė priežiūra šiandie yra labai reikalinga, ir jai gailėtis lėšų netenka.

66
 Gyvulių supirkinėjimo organizacija
ir rūšiavimas
Kadangi bekono gamyba buvo nauja Lietuvos ūkio šaka, kadangi prieš
karą beveik niekas ja nesivertė, tai visai suprantama, kad pradžioje ne tik
ūkininkai nemokėjo bekoninių kiaulių tinkamai priauginti, bet trūko ir nusi­
manančių supirkinėtojų, kurie gerai galėtų pažinti, kuri kiaulė bekonui tinka
ir j kokią rūšj ją galima priskirti. Matydamas visą eilę nesusipratimų, kurių
kildavo kiaules iš ūkininkų priimant, arba jų nepriimant, Maistas pasistengė
ne tik per spaudą dalykus aiškinti, bet buvo suorganizavęs net tam tikrus
kursus kiaulių supirkinėtojams. Tų kursų uždavinys buvo — parengti
daugiau žmonių, kurie mokėtų tinkamai sutvarkyti kiaulių supirkinėjimą iš
ūkininkų ir jų pardavinėjmą eksporto bei· vidaus reikalams. Ypač gyvas
buvo tokių kursų reikalas 1930 metais, kada bekono skerdyklos buvo verste
užverčiamos kiaulėmis, kada jos nespėjo su pristatomomis kiaulėmis apsi­
dirbti.
Iš paskaitų, kurios buvo Maisto b-vės suorganizuotos kiaulių supirkinė­
tojams bei rūšiuotojams, gauname visą vaizdą, kaip kiaulės buvo perkamos
seniau ir dabar. Seniau ūkininkai atgabendavo j turgų nupenėtas įvairaus
amžiaus ir didumo kiaules. Čia surinkdavo pirkliai ir kiaules dažniausia
pirkdavo iš akių, dažnai jų visai nesverdami. Toks pirkimas būdavo
labai neaiškus ir primityvus. Jeigu būdavo daug pirklių, o kiaulių neper-
daugiausia, tai pirkikai tarp savęs susivaržydavo, ir ūkininkai gaudavo geres­
nes kainas. Kada kiaulių būdavo privežama daug, o pirkikų pritrūkdavo, tai
tekdavo jas visai pigiai pardavinėti. Dažnai pirkliai suderėdavo kiaulę pirkti
pagal svorį, atmesdami tam tikrą dalį, žodžiu, jokio tikro kiaulės įvertinimo
nebūdavo, ir kaina dažnai būdavo gana pripuolama.
Prasidėjus kiaulių eksportui, ypač gyvoms kiaulėms einant j Vokietiją,
jų supirkinėjimas ėjo sena tvarka. Iš užsienio atvykdavo pirkliai, susitar­
davo su vietiniais mėsininkais, kurie patys dar prisitraukdavo įvairių per-
kupčių ir rinkose pirkdavo už pirklių pinigus kiaules, gaudami tam tikrą at­
lyginimą už kiekvieną nupirktą kiaulę, o kartais pirkdami savo pinigais ir
paskui parduodami užsienio pirkliams.
Pradžioje savo veikimo ir Maisto bendrovė, pirkdama kiaules, turėjo
derintis prie buvusios tvarkos. Maisto b-vė duodavo įvairiems agentams
avansų, už kuriuos jie ir pirkdavo kiaules. Tiktai Maisto b-vei perėjus į
Koperatyvų Sąjungos rankas pradėta galvoti apie naują kiaulių supirkinėjimo
būdą. Pirmiausia buvo nusistatyta perkant mokėti už visą gyvą svorį be
jokių atmetimų. Buvo nusistatyta suorganizuoti prie geležinkelių stočių tam
tikrus kiaulių supirkinėjimo punktus. Šitas supirkinėjimo būdas pasirodė
gana tinkamas, patogus ūkininkams, todėl jis paliktas ir dabar. Ypač todėl,

57
kad į skerdyklas patiems ūkininkams kiaules nugabenti dažnai yra toli ir
nepatogu. Dabar yra skelbiamos dienos (dažnai ir per radio), kada kurioje
vietoje kiaulės bus superkamos. Kiaulių supirkinėjimo punktai pradėti or­
ganizuoti 1926 metais. Dabar jie yra prie visų didesnių geležinkelių stočių.
Punktuose supirkinėjimo darbas yra taip organizuotas. Kiekvienas punk­
tas turi iš anksto nustatytas ir per spaudą paskelbtas supirkimo dienas. Skil­
tą dieną apylinkės ūkininkai j punktą sugabena savo kiaules. Maisto b-vės
agentas arba rūšiuotojas iš eilės priima tinkamas kiaules, pasveria, išduoda
kortelę su svorio pažymėjimu pinigams gauti. Pinigus moka arba žemės
ūkio draugijos, arba kitas agentas, atvykęs sykiu su rūšiuotoju. Nupirktos
kiaulės kraunamos j vagonus ir gabenamos į skerdyklas, arba tenai, kui
nurodo skerdyklų administracija. Kiaulių pakrovimo darbą atlieka pačių
agentų pasamdyti darbininkai arba žemės ūkio draugijos.
Esant vėsiam orui į vagonus pakratoma šiaudų, o esant šiltam orui
įpilama smėlio. Kada oras yra labai šiltas, tai ir vienos durys paliekamos
atviros. Kad kiaulės negalėtų iššokti, tos durys užkalamos retai lentomis.
Vagonų langai visuomet paliekami atviri.
Kiaulių supirkinėtojas agentas turi atsižvelgti į paduodamų vagonų rūšį.
Yra vagonų, kurių grindų plotas išneša 21,3 kv. metrai. J tokius vagonus žie­
mos metu galima krauti po 45 bekonines kiaules. Vasaros metu, šiltam orui
esant, ne daugiau kaip 40 kiaulių. Rusiško tipo vagonuose, kurių grindų
plotas — 16—18 kv. mtr., žiemą tegalima vežti ne daugiau 40 bekoninių
kiaulių, o šiltam orui esant — ne daugiau 30—35. Kada trūksta pilnam
vagonui kiaulių, geriau jas nespausti, bet laisviau paleisti, nors dėl to rei­
kėtų vieną vagoną viršaus prikrauti.
Kiekvienas agentas arba rūšiuotojas, pirkdamas kiaulę, turi atatinkamu
numeriu į abi ausis ją numeruoti. Numeracijos tikslas — patikrinti, ar agen­
tas gerai savo darbą atlieka. į kiaulės ausį įdėtas numeris įrašomas į su­
pirkimo lapą, ir pagal jį visada galima patikrinti kiaulės rūšį ir svorį ne tik
pagal sąrašą, bet ir matant pačią kiaulę. O kiaulių rūšiavimas yra labai
svarbus. Juk pagal rūšis yra už kiaules mokama! Todėl nuo rūšiavimo
pareina ir jų kainos.

Kiaulių rūšiavimas.
Bekono rūšiavimas Maisto eksportinėse skerdyklose yra dvejopas:
pirkimo ir p a r d a v i m o rūšiavimas.
I.
Iki 1932-ųjų metų sausio mėli. 1 d. Maisto superkamos bekonines kiaulės
buvo rūšiuojamos pirkimo agentų gyvos, ir pagal gyvą svorį kiaulių auginto­
jams mokama. Pasirodžius šiai rūšiavimo sistemai esant netiksliai, 1932 m.

58
 pradėta rūšiuoti bekoninių kiaulių skerdenos skerdyklose, ir pagal skerdenos
svorį ir rūšį mokėti ūkininkams. (Danijoje jau nuo 1887 m. ūkininkams mo­
kama pagal skerdenos svorį ir kokybę).
Tam darbui vykdyti Ž. Ū. Dep-tas kiekvienoje bekonų eksportinėje sker­
dykloje paskyrė po 2 bekonų rūšiuotoju - svėrėju ir po vieną tiems darbams
kontroliuoti ir instruktuoti revizorių.
Šis bekonų rūšiavimo darbas buvo vykdytas pagal „Vyriausybės Žinių“
Nr. 324 paskelbtas kiaulių kainoms palaikyti įstatymui vykdyti taisykles ir
Ž. Ū. ministerio 1931 m. gruodžio mėn. 29 d. išleistą bekoninėms kiaulėms į
rūšis skirstyti ir įvertinti laikiną instrukciją, šiose taisyklėse buvo nustatytos
bekono eksportinių skerdyklų atsiskaitymo normos su ūkininkais už kiaules.
Instrukcijoje buvo nustatyti pagrindiniai rūšiavimo dėsniai.
1932 m. kovo mėn. 4 d. Maisto buvo sušauktas visų bekonų rūšiuotojų—
svėrėjų susirinkimas. Čia buvo plačiai aptarti bekono skerdenas rūšiuojant
iškylą neaiškumai. Šiame suvažiavime nutarta prašyti vyriausybę, kad iš­
dirbtų smulkesnes techniškas bekoninių skerdenų rūšiavimo sąlygas.
1932 m. kovo mėn. 20 d. šios techniškos sąlygos, dalyvaujant Ž. Ū.
Dep-to, Ž. Ū. Rūmų ir Maisto atstovams, buvo nustatytos. Rūšiuojant kiaulių
skerdenas jų ir prisilaikoma. Šiose techniškose sąlygose nustatyta koreliacija
tarp atskirų svorio grupių ir lašinių sluoksnio storumo ir konkrečiau apibrėžti
kumpių ir papilvės privalumų laipsniai.
Be to, kad ūkininkas, gaudamas primokėjimus, kurie daugiausiai yra iš­
mokami per Ž. Ū. draugijas, būtų tikras, kad jam išmokama priklausanti su­
ma, skerdyklos, siųsdamos pinigus, nuo 1932 m. gegužės mėn. pasiunčia
drauge ir ištraukas iš kiaulių supirkimo ir skerdenos įvertinimo sąrašų. Šiose
ištraukose yra žinių apie kiekvienos bekoninės kiaulės skerdenos savybes ir
priklausantį primokėjimą. Toks žinių teikimas pašalina visą eilę nesusipra­
timų, kylančių dėl kiaulių augintojų nesiorientavimo bekono skerdenų rūšiavi­
me ir padeda gauti daugiau tinkamesnio svorio bekonų, kas, žinoma, turi ne­
maža įtakos ir į rūšies pagerėjimą.

II.
Bekono pardavimo rūšiavimą atlieka bekono meisteriai ir brakeriai. Jų
visą darbą revizuoja ir instruktuoja vyriausis bekonų meisteris anglas Mr.
Butcheris. Bekono pardavimo rūšiavimas atliekamas ne pagal rašytas tai­
sykles, o pagal anglų, kaipo bekono konsumptorių, tradicinius reikalavimus.
Čia yra nusistoję šie pagrindiniai reikalavimai, būtent: skerdenos svoris,
raumenų su riebalais santykis ir prekės kokybė.
Pagal svorį bekonų paltys skirstomos į tris pagrindines grupes: sixes —
šešiukės (tas pavadinimas paeina nuo to, kad šio svorio bekono paltys daž­
niausiai po 6 št. į vieną ryšulį (bale) pakuojamos, sizeable — atatinkamas
svoris ir heavy — sunkus svoris.

59
 Koks yra tų trijų svorio grupių svoris, matyti iš čia paduodamos lentelės:

Galutinai Ryšulių (ba­ Vidut.

Skerdenos
Svorio Palčių paruošto be­ les) svorio
svoris ribcs anglų
svoris
Nr. Nr. skaičius kono svoris
kg- anglų svarais cent. anglų cnt.

2.0.1 7
6 45—50 40/45 2.1.3
2.1.17
1*
1.1.21
4 45-50 40/45 1.2.2
1.2.11
2.1.19
6 50 - 56 45/50 2.2.5
2.2.19
2*
1.2.13
4 50-56 45/50 1.2.22
1.3.3
1.3.5
3 4 56-63 50/55 1.3.14
1.3.23
1.3.25
4 4 63—70 55/60 2.0.6
2.0Л5
2.0.17
5 4 70—75 60/65 2.0.26
2.1.7
2.1.9
6 4 75-80 65/70 2.1.18
2.1.7
2.2.1
7 4 80-85 70/75 2.2.10
2.2.19
2.0.2
8 3 85-90 75/80 2.0.8
2.0.15
2.0.17
9 3 90—95 80/85 2.0.23
2.1.2
2.1.4
10 3 95—100 85/90 2.1.1
2.1.17

Brangiausiai yra mokama už bekono paltis sizeable svorio. Bet šio svo­
rio atskiros pogrupės kaina taip pat skiriasi. Sizeable medium, t. y. 55/60 lbs.
yra pats brangiausis svoris. Todėl ir iš ūkininkų skerdyklos reikalauja, kad
pristatinėtų tokio gyvo svorio kiaules, kurių eksportuojamos bekoninės paltys
svertų 55—60 lbs. (anglų svarų). Toks gyvas svoris yra 88—95 klgr., arba
skerdenos svoris pagal kurį apmokama ūkininkams, yra 63—70 klgr. Beko­
ninės paltys, sveriančios daugiau kaip 70 lbs. ir mažiau kaip 50 lbs. yra sun­
kiai parduodamos.

60
 Antras kriterius. pagal kurį vertinamos bekoninės paltys, yra raumenų su
riebalais santykis. Atsižvelgiant į šitą savybę, bekoninės paltys yra dalomos:
(x) 1 ir 2 svorio grupės bekoninės paltys būna ryšuliuose pakuojamos po 4 ir
6 št. į mėsingumo grupes: leanest mėsingiausia, lean mėsinga ir stout arba
prime mažai mėsinga arba riebi.
Brangiausiai yra mokama už leanest bekoną. Mėsingumo laipsnis yra
nustatomas pagal lašinių sluoksnio vidutinį storumą ir to sluoksnio vienodu­
mą. Koks yra atskiroms svorio grupėms lašinių sluoksnio storumo reikala­
vimas, matyti iš paduodamos lentelės.
Pasiremdami šiais faktoriais, mūsų bekono meisteriai ir brakeriai nustato
palčių bekonišką vertę, būtent:
I klasė — Full branded, jei prekė turi atatinkamą spalvą, kvapą, skonį
ir bendrą išvaizdą.
II klasė — lialį branded arba good, jei prekė turi patenkinamą spalvą,
kvapą ir skonį, bet neatitinka bendros išvaizdos reikalavimų.
III klasė — unbranded arba seconds. I šią klasę priskiriamas pažeistų,
blogai šertų arba minkštais lašiniais ir kitomis ydomis bekonas.

Svorio Mėsingumo Rūšies svorio Lašinių

grupė serija ribos storumas Rūšys
coliais

Sizeable Leanest 50—55 3/4-1 I arba А

n я 55-60 1-1 ¼ я я я
я я 60-65 ι-ι1∕2 я я я

я Lean 50—55 1-11∕2 II arba в

я n 55—60 ι1∕a-ι3A
n я 60--65 11∕2-13∕4 я я я

H Stout
Prime
50—55
55-60
11∕2-2 III arba с
я l3∕4-2
» n 60-65 l¾-2 я я я

Heavy Leanest 65—70 l1∕4-l1∕2 I arba А

я 70—75 11∕2-2 я Я я
я я 75-80 11∕2-2
я я 80-90 11∕2-2 я я я

я Lean 65-70 l1∕2-2 11 arba в

я я 70—75 2-21∕4
я я 75—80 l-21∕4 я Я я

Sixes Leanest 40-45 З/4-1 1 arba А

я я 45—50 З/4-1 я я я

я Lean 40-45 1-11∕2 11 arba в

я я 45-50 i—11∕2 я я я

61
 Tiktai pirmos klasės arba full branded bekonų Londono provizijos biižo-
je kainos yra kotiruojamos. Good ir seconds bekono kainos nėra biržoje ko­
tiruojamos ir jis, kaipo brokas, kai kada net parduodamas 20-čia šilingų už
anglų centnerį pigiau, kaip I-os rūšies I klasės bekonas.
Trečias kriterius, pagal kurį vertinamas bekonas, yra prekės kokybė.
Šitą kriterių nulemia šie faktoriai: spalva, kvapas, skonis ir
bendrabekonoišvaizda.
Spalva turi būti rausva ružava be tamsesnių antspalvių. Kitaip tariant,
turi būti šviežios mėsos spalva. Gauti gražią iš sūdytos palties spalvą yra
nelengva. Tam pirmiausia turi būti tinkamas vanduo. Čia tinkamiausias
yra švarus natūralūs vanduo.
Spalva pareina ir nuo daugelio kitų faktorių, kaip antai: druskos, sa­
lietros, temperatūros ir t. t. Kai kas tvirtina, kad spalva pareina ir nuo
kiaulės penėjimo. Bet tai mokslo nėra įrodyta. Iš salietros reikalaujama,
kad ji turėtų 99,8% potassium sulfato, jokių magnezijos druskos žymių ir
truputį vandens.
Specialistai tam reikalui pataria vartoti rafinuota Indijos (Bengal) sa­
lietrą. . _
Nelengva yra pagaminti bekoną geros spalvos. Jis kartais būna pilkai
žalsvas ir kitoks. Pagal Gloge, tai įvyksta dėl išsiskiriančio sieros vande­
nilio, o žalsva spalva gaunasi nuo sieros methomoglobino.
Tinkamai paruoštas bekonas neturi turėti aiškaus druskos kvapo. Jo
skonis nežymiai sūrus, švelnus ir visoj bekono paltyj vienodo sūrumo laipsnio.
Bendra bekono išvaizda pareina nuo atatinkamos kiaulės sudėties ir nuo rei­
kalavimams pritaikinto apdirbimo.

Galvijų ir kitų gyvulių pirkimas bei rūšiavimas.

Maisto b-vė perka nemaža galvijų. Galvijų mėsa eina kariuomenės in­
tendantūrai, dešroms, konservams, šviežiai jautienai krautuvėse pardavinėti ir
eksportui. Daugiausia galvijų perkama prie pačių Maisto skerdyklų Kaune, lik
rečiau pasitaiko jų pirkti ir kiaulių supirkinėjimo punktuose. Galvijų rūšia­
vimas taip pat reikalauja savo patyrimo. Lietuvos galvijai veislės ii i tįsių
atžvilgiu yra labai įvairūs, todėl ir jų mėsingumas labai nevienodas.
Lietuvos galvijų mėsingumo procentas svyruoja tarp 30—75% jų svo­
rio vadinasi, atmetus odą, vidurius, galvą, kojas, plaučius, kepenis, širdį
ir gerklę. Karvių mėsingumas yra šiek tiek mažesnis už bulių ir jaučių mė­
singumą. Mėsinių gyvulių kaina pareina nuo jų mėsingumo. Todėl, perkant
gyvą gyvulį, svarbu bent apytikriai numatyti jo mėsingumo laipsnį. Tik seni
galvijų pirkliai per ilgą laiką įpranta mėsingumo laipsnį iš akies šiaip taip
atspėti.

62
 Didžiausia mėsingų galvijų rinka Lietuvoje yra prie Maisto b-vės sker­
dyklų Kaune, čia atgabenami galvijai iš visų Lietuvos kampų. Daug tų
galvijų perka mėsininkai Kauno miesto reikalams. Visi jie paskerdžiami
Maisto skerdykloje. Be miesto ir intendantūros reikalams pjaunamų galvijų,
Maisto b-vė sunaudoja dar tam tikrą galvijų kiekį eksporto ir fabriko rei­
kalams.
Perkant galvijus Maisto b-vė taip pat yra išleidusi tam tikras taisyk­
les. Svarbesnės taisyklės nustato gyvulių priėmimo, rūšiavimo, įkainavimo
tvarką. Taip pat ir galvijai, kaip ir kiaulės, yra numeruojami ir pažymimi
registracijos lapuose. Registracijos lapuose turi būti pažymėta, kada ir iš
kur kokius gyvulius atgabeno ir kokiais numeriais jie sunumeruoti. Pirkliams,
kurie parduoda miesto mėsininkams galvijus, leista pasinaudoti Maisto komi-
sijonieriaus patarnavimais. Šio komisijonieriaus pareigos — tarpininkauti
tarp mėsininkų ir galvijų pirklių, nustatant gyvulių kainą ir atskaitant už
parduotus. Komisijonierius taip pat informuoja provincijos pirklius apie gal­
vijų kainas ir jų rinkos būklę. Visų j Maisto gyvulių kiemą atgabentų gal­
vijų sveikatą apžiūri Maisto b-vės veterinarijos gydytojai.
Maisto b-vė priima galvijus komiso būdu parduoti eksporto ir vietos
rinkos reikalams. Kol tie galvijai nėra parduoti, jie pasilieka pristačiusiojo
savininko nuosavybėje. Jų savininkas apmoka ir visas komisines išlaidas,
gyvulių šėrimą ir priežiūrą. Už komiso būdu parduotus galvijus jų savi­
ninkas moka Maistui 3% nuo pardavimo sumos. Savo reikalams Maistas
perka tik tvirta kaina už grynus pinigus.

---------O---------

į visas Maisto įmones yra įdėta daug darbo ir kapitalo. Šiandie jos su­
daro mūsų krašto ūkio gamybos srityje labai svarbų inventorių. Viso kraš­
to ūkio akimis žiūrint, šių įmonių dėka sudarytas ūkio pakėlimas jau seniai
apmokėjo inventuotąjį kapitalą. Visos Maisto įmonės su visais įrengimais
šiandie turi būti užrašytos į keleto paskutinių metų tautos ūkio pelno dalį.
Jų dėka ne tik viso krašto ūkis yra pakeltas, ne tik turime vieną svarbią eks­
porto prekę, — jų dėka mūsų žemės ūkis sunkius depresijos laikus lengviau
pakelia. Todėl šiandie minint pirmojo darbo dešimtmečio sukaktį, atsižvel­
giant į nugalėtas įvairias dideles kliūtis, noroms nenorams kyla pasitenkini­
mo jausmas. Tiesa, ne kokių nors ypatingų laurų, ne pasakiško ypatingo
pelno Maistas ieškojo. Jis dirbo ir tedirba kukliai ne tik savo organizacijos
komerciniais sumetimas, bet ir viso krašto ūkiui darydamas didelį patar­
navimą.
Savaime suprantama, kad bedirbant galima ir suklysti. Ypač sunku esti
klaidų išvengti kiekvieną naują darbą bepradedant. Gal būt, ir Maisto ne

63
vieną kartą buvo apsirikta. Bet jo pagrindinė linija visą laiką buvo tiesi.
Ypač aiškiai atsistojo jo gairės nuo to laiko, kai galutinai buvo suprastas ir
įvertintas svarbiausias Maisto uždavinys — gaminti ir eksportuoti lietuvišką
bekoną. įstojęs į šį kelią, Maistas pamatė savo svarbiausią tikslą. Nedaug
jam reikia į šonus dairytis. Tiesa, vienu bekonu Maistas nesiriboja. _ Jis
yra pasiryžęs ir kitose su gyvulininkyste arti susijusiose srityse Lietuvos ukiui
savo patarnavimus teikti, kai tik tam pasitaiko patogesnė proga arba kai iš­
kyla didesnis reikalas. ........................
Šis I-jo dešimtmečio proga išleistas trumpas Maisto istorijos ir darbų
apžvalgos leidinys nušviečia ne tik paties Maisto atsiradimą ir Jo ligšiolinius
darbus, — jis parodo ir Maisto didelį indėlį į visą Lietuvos ūkį. Tur but,
nesuklysime sakydami, kad ir tie žmonės, kurie dėl tikrų informacijų stokos
kartais dėl Maisto reikšdavo tam tikrų nepasitenkinimų, šiandie negalės ne­
pripažinti jo nuopelnų viso krašto ūkiui, jo didelės reikšmės smulkiems to
ūkio narveliams — atskiriems ūkininkams. Pirmojo dešimtmečio proga be­
lieka tik palinkėti, kad ir antrasis dešimtmetis Maistui paliktų tą garbingą
uždavinį — dar daugiau stiprinti Lietuvos ūkį ir kelti per jį viso krašto ge­
rovę! Tegu antrojo dešimtmečio sukaktį vainikuos dar daug didesni darbai
ir pasisekimai! Tai svarbiausias pirmojo dešimtmečio linkėjimas.

64
STATISTIKA
Akc. b-vės „Maistas" apyvarta litais
 . ' i ■■' ■

40

42
Ю
0
1

50
28

05
0 11 0
со
∙, 1 CM CM

—
m b- b- ,—. co CM -г cd CM CM
cd b- 00 CM го со 0 to 00
x> ’T CD Lθ Lθ o 0 0 co
≈
co CM 0 О co LO 1 σι см co
0
Ю го 00 co cd t- см СЧ
СЬ -*f CM со cd
> 1

1 11 I1 I t- « < ю ’’Т bw
1 1 t^ со CD CO 00

>G b- -r см CD *D, 00
о cd T—4 ю -rΓ, co b*
Akc. b-vės „Maistas“ svarbesnių prekių eksportas (litais)

ZJ ·—∙ co со СО to 0
ħc I I 1 1 1 0 го см О CM CM
co I I 1 CM CM 00 со CD 00
cκ, •—∙ b∙ *т 00 co
04 см co

’T Lθ Ci co CD 1 Į 0
J 1 1 1 1 tQ
b- LO 0 *■"* σ>
p P 1—· co lO CM cd го «о co
O LO —→ co го о CD
b- Γ'- 0 co ,—> 00 0O
a u- 1 1 со 1 CO
-r 0 CM b- 00
CO ⅛, 00 CO σ> го 00 σ>
»—Э > cd ·—< Lθ
CM
*"4

"-F, CM «.O b* CM b- 0 о о 0 b~
co LO 00 00 см ł—< ю см CM co
00
∞
0
zχ 00 m Ю CM CO b- cd со CM to
<v cc t^ co CD го го см CD to to
co CM "τΓ cd CO см co см CD τt* 0
α -■r тГ H см 00 b≡ Ю 00
cd co
00 co СО ю CO о 00 cd 0 co 00
го b- CM to см -ф со CM 0
to

11 11 I 1I i 1Į о со b- <d CM
1 го CD b- CM co

≡Γ CD CM -τ co
QO
—■ CM m 00 0 T—H
0 СО ’Ф b* co
.S I I I I 1 00 to t-
ι.Ο со
1 1 1 1 О) со CD co
ю Г- CD CO CD
r-< 00 b- T—< CD
T—∙

I1 to 11 О 00 CM b-
1 1 CD CD см 0 CM
b*

0
c Ю 00 oθ 0 со LO co 00
CO τf cd t- LQ 00 b- <D
0 'rf, b*∙
CM CD СО 1-
<L> Į I I -r cd CO го СО co 00
m 1 1 0
0
cd
CM co
О
т
см
Г—<
0
CO Ю
00
Ю
г—· 0 CM co
r→ co CO

0
∞
-r ю го b- 00 CD о —- CM *5
CO
CM CM CM CM CM CM СМ СО co co
cd cd CD cd cd CD CD CD CD CD >CΛ
т—М ·—<
 Kiaulių apyvarta (su supirkimo išlaidomis)

Kiekis Svoris Kaina Suma

1923 825 80 349 2,50 200 688 13

1924 3421 358 356 2,34 838 161 07

1925 2 445 248 885 2,64 656 387 84

1926 10 826 1 104 700 2,16 2 581 657 67

1927 10912 1 209 417 1,89 2 290 606 59

1928 9 683 1 017011 1,96 1 989 718 45

1929 18 901 1 982 850 2,29 4 542 087 51

1930 154 488 14 353 939 1,92 28 413 768 29

1931 493 675 44 336 676 1,42 65 454, 397 81

1932 536 046 50 182 234 1,03 54 219 233 79

ХЧ1 HM
Iš viso . . 1 565 222 114664 417 — 161 186 707 15

69
 Raguočių apyvarta

Kiekis Svoris Kaina Suma

1923 657 181 601 0,65 117616 71

1924 6 885 1 810571 0,66 1 199 995 30

1925 6 870 1 745 823 0,80 1 395 008 23

1926 3 476 945 538 0,71 669 042 34

1927 2610 862 258 0,74 635 973 27

1928 3 956 1 259 252 0,82 1 038 380 51

1929 9 971 3 131 120 1,05 3 283 212 95

1930 7 466 2 329 462 1,09 2 533 907 —

1931 4 346 1 510 055 0,80 1 207 146 70

1932 6 500 2 652 048 0,40 1 068 762 30

Iš viso . . j
52 937 16 427 728 — 13 149 045 31

70
 P a u k š č ių a p y v a r t a

Tame skaičiuje vištų: 3 509 a 4,77= 16 549,95.

 Avių apyvarta

Kiekis Svoris Kaina Suma

1923 145 3 155

1924 385 9 781 64

1925 2 420 64 602 1,06 68 519 05

1926 81 2 486 0,87 2 176

1927 625 20 655 1,03 21 311 20

1928 1636 56 059 1,08 60 352 20

1929 492 15 279 1,11 16 897

1930 1 066 31 954 1,01 32 425

1931 697 20 604 0,70 14 418 75

1932 734 23 476 0,48 11 191

Iš viso . . 8 281 235 115 — 240 226 84

Bekono eksportas

Štukų Svoris Netto litų

1926 2 928 151 347 604 265 75

1927 1 692 83 189 299 148 —

1928 2 056 99 705 313 998 90

1929 6 977 392 891 1 406 470 98

1930 76 998 4 167 878 11 126 653 21

1931 345 820 18 263 098 30 306 785 01

1932 475 576 25 238 409 32 541 476 42

Iš viso . . 912 047 48 396 517 76 598 798 27

72
 Raguočių eksportas

Štukų Svoris Netto litų

1928 230 110 488 120 197 17

1929 5 795 2 007 390 2 726 314 71

1930 4 564 1 572 794 2 182 652 35

1931 1 247 545 694 460 349 94

1932 3810 1 713 150 892 564 67

Iš viso . . 15 646 5 949 516 6 382 078 84

Kiaulienos eksportas

Štukų Svoris Netto litų

1923 __ 25 680 89 698 84

1924 — 226 775,5 643 275 32

1925 — 61 532 164 435 55

1926 4 872 422 011 753 942 87

1927 5 832 479 015 1 281 393 82

1928 3 198 193 547 502 267 27

1929 1 682 97 148 281 369 10

1930 3 279 210 833 498 226 50

1931 9 393 476 237,6 607 994 20

1932 5 195 335 698 265 452 20

Iš viso . . 33 451 2 528 477,1 5 088 055 67

73
 Paukščių eksportas

Štukų Svoris Netto litų

1923 - 32 525 154 695

1924 — 92 258,5 442417

1925 2 695 18 762 69 977

1926 18 152 74 641,7 280 581

1927 1 330 7 003 33 523

1928 9 763 50 135,8 195 962

1929 — — —

1930 85 956 155 036,9 679 464

1931 2 754 6 125,5 22 009

1932 3 144 15 408 26 052

Iš viso . . 123 734 451 896,4 1 904 682

auc. B-DE5 Мат оруидата
кы .
м
 aUC.B-Ub // M∏∕5TO5 Ek5P0βJO5 seeврушке
M∕LIŪTĮО15 LITU

ξ:
■<!

I
Cl

79
82
, ∣
l⅛ ,,ςoιςoι↑ι 'ςjg-g jw т пш Ш 1Ш 1

1025 1222 1225 !220 1227 1228 !Q22 1250 1251 1252
ζ01Mdζfl] ОШ ςaiς O^"ζ]β-l3 J71O
∣
/023 /020 /925 /026 /027 /928 /029 1930 ЮЗ/ /932
πuc. B-ui5,, штаьтиоаи, вш лш
192>r 1025 10Q0 1027 1028 1020 1050 1051 1052
 TURINYS.
Paveikslai:
Ministeris Pirmininkas J. Tūbelis
Žemės Ūkio Ministeris J. Aleksa
Akc. Maisto b-vės pirmininkas ir vyr. direktorius J. Lapenas
Akc. Maisto b-vės Valdyba
Akc. Maisto b-vės Revizijos Komisija
Kauno Maisto fabriko vadovybė
Kauno Maisto vadovybė su tarnautojais
Klaipėdos Maisto skyriaus vadovybė su tarnautojais
Panevėžio Maisto skyriaus vadovybė su tarnautojais
Tauragės Maisto skyriaus vadovybė su tarnautojais
Kauno Maisto fabriko vaizdas
Maisto b-vės kontora Kaune
Skerdenos veterinarinis apžiūrėjimas
Mikroskopiškas mėsos tyrimas laboratorijoje
Kauno Maisto mašinų skyrius
Klaipėdos Maisto fabriko vaizdas
Panevėžio Maisto fabriko vaizdas
Tauragės Maisto fabriko vaizdas
Šiaulių Maisto fabriko vaizdas.

Tekstas: pusi.
Į Maistą žiūri visa Lietuva................................................................. 25
Maistas iš kiaušinio........................................................................... 27
Pirmieji Maisto vargai......................................................................... 29
Sunkumai dėl nesutvarkytų formalumų............................................. 33
Vyriausybė Maisto akcininkas............................................................ 34
Maisto skyriai provincijoje................................................................. 36
Kiaulienos eksporto perspektyvos ir kiaulių ūkio pakilimas pradedant
1929—30 metais........................................................................... 39
Maisto bendrovės techniškieji įrengimai............................................. 42
Kas tai yra bekonas ........................................................................... 50
Veterinarijos reikalai Maisto skerdyklose........................................ 53
Gyvulių supirkinėjimo organizacija ir rūšiavimas.............................. 57
Statistika..........................................................................................................65
Diagramos .................................................................................................... 75