1 NAUJUS
ŽEMĖS UKSO
LAIMĖJIMUS
B. ŠARKOVAS
LKP Centro Komiteto Sekretorius
Baigėsi antrieji septynmečio metai. Tarybi­
nių žmonių kuriamasis darbas pasiekė pui­
kių laimėjimų vystant mokslą, techniką, ke­
liant gyvenimo lygį ir kultūrą. 1961 m. mus
dar labiau priartins prie didžiojo tikslo —
komunizmo.
Pernai respublikos darbo žmonės m inėjo
šaunų jubiliejų — Tarybų Lietuvos dvide­
šimtmetį. Per tuos du dešimtmečius Lietuva,
gavusi didžiulę visos tarybinės liaudies, visų
pirma didžiosios rusų tautos pagalbą, iš atsi­
likusio agrarinio krašto tapo klestinčia in-
dustrine-kolūkine respublika su galinga
pramone ir vis labiau kylančiu socialistiniu
žemės ūkiu.
Įgyvendindami pastaraisiais metais p arti­
jos paruoštas drąsias, revoliucines priem o­
nes žemės ūkiui pakelti, pasiremdami di­
džiule nuolatine TSKP Centro Komiteto ir
Tarybinės Vyriausybės pagalba, respublikos
žemdirbiai, kaip ir visa tarybinė liaudis, pa­
siekė žymių laimėjimų vystant žemės ūkio
gamybą.
Praėjusiais 1960 m. Lietuvos kolūkiai ir ta ­
rybiniai ūkiai sustiprėjo organizaciniu bei
ūkiniu atžvilgiais. Žymiai pakilo kolūkių
visuomeninis ūkis, išaugo jų pajamos, neda­
lomieji fondai ir pagrindinės gamybos prie­
monės. Kolūkiai pradėjo daugiau skirti pro­
duktų bei pinigų už darbadienius, o tai,
savo keliu, pakėlė kolūkiečių materialinį už-
interesuotum ą plėsti visuomeninį ūkį. Žy­
miai pagerino darbą ir padidino produkcijos
gamybą tarybiniai ūkiai.
Gyvenimas visiškai patvirtino partijos
priemonių žemės ūkiui pakelti teisingumą ir
išmintį. Dabar kiekvienas jaučiam e šio dar­
bo vaisius. Plačiai išsivystęs socialistinis
LIETUVOS TSR
POLITINIŲ IR MOKSLINIŲ ŽINIŲ
SKLEIDIMO DRAUGIJOS ŽURNALAS
1 (28) SAU S I S
1
lenktyniavimas įtikinamai rodo, kad septyn­
mečio uždaviniai žemės ūkiui vystyti iš tik­
rųjų bus įgyvendinti anksčiau nustatyto
laiko.
Tarybinė liaudis tvirtai tiki, kad mūsų Tė­
vynė netolim oje ateityje išeis į pirm ąją vie­
tą pasaulyje pagal žemės ūkio produktų ga­
mybą vienam gyventojui, o mūsų šalies
dirbantieji turės patį aukščiausią pasaulyje
gyvenimo lygį. Dėl šio kilnaus tikslo įtem p­
tai kovoja visi Lietuvos žemdirbiai.
Įsijungę į visaliaudinį lenktyniavimą, res­
publikos kolūkiai ir tarybiniai ūkiai įsipa­
reigojo septynmečio planą įvykdyti per pen­
kerius metus. Kaip šie socialistiniai įsiparei­
gojimai vykdomi?
Per du pirmuosius penkmečio metus pa­
grindinių gyvulininkystės produktų gamyba
respublikos kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuo­
se, palyginus ją su 1958 m., žymiai išaugo:
mėsos beveik dvigubai, pieno — pusantro
karto. Tai liudija, kad septynmečio planas
bus įvykdytas anksčiau laiko.
Pieno ir mėsos gamyboje pirm auja Kap­
suko, Pasvalio, Pagėgių, Šeduvos, Biržų ir
eilės kitų rajonų kolūkiai bei tarybiniai
ūkiai.
Ypač didelių laimėjimų keliant žemės
ūkio gamybą pasiekė Kapsuko rajono dir­
bantieji. Jie per pastaruosius penkerius me­
tus niekam neužleido pirmosios vietos pagal
pieno ir mėsos gamybą 100 ha naudmenų.
Tai didelis rajono partinės organizacijos ir
visų žemdirbių nuopelnas.
Praėjusiais 1960 m., sustiprėjus organiza­
ciniam ir politiniam darbui su kolūkiečiais
bei tarybinių ūkių darbininkais, smarkiai pa­
kilo pieno gamyba Tauragės, Utenos, Prienų,
Raseinių, Jurbarko ir Ariogalos rajonuose,
o mėsos gamyba — Skuodo, Širvintų, Šilalės,
Tauragės, Rietavo ir Jiezno rajonuose.
Puikių rezultatų pasiekė Socialistinio Dar­
bo Didvyrių Čižo ir Bartulio pasekėjai —
Pagėgių raj. „Piktupėnų" tarybinio ūkio
kiaulininkas V ytautas Venskaitis, Švenčio­
nių raj. „Cirkliškio" tarybinio ūkio kiauli­
ninke Socialistinio Darbo Didvyrė Ona Bag­
donaitė, Emilija Ginaitytė iš Pasvalio raj.
„Naradavos" tarybinio ūkio, Ivanas Kono-
nenko iš Klaipėdos raj. „Tauralaukio" tary ­
binio ūkio, Antanas Rudminas iš Šakių raj.
Lenino v. kolūkio. Jie kiekvienas atskirai
per metus nupenėjo daugiau kaip po tūks­
tantį kiaulių.
Ypatingai pasižymėjo kiaulininkas V ytau­
tas Venskaitis, kuris įsipareigojo per metus
nupenėti ir duoti valstybei ne mažiau kaip
2500 bekonų ir 30 proc. sumažinti kiaulie­
nos savikainą. Jis garbingai tesėjo savo
žodį.
Pereitais metais eilėje kolūkių ir tarybi­
nių ūkių sėkmingai įvesta nemaža naujovių.
Pavyzdžiui, Pagėgių rajono „Piktupėnų” ta­
rybiniame ūkyje drąsiai pereita prie besai-
tinio karvių laikymo, grupinio veršelių žin-
dymo ir kiaulių laikymo didelėmis grupė­
mis. Visa tai palengvino gyvulių augintojų
darbą, gerokai pakėlė darbo našumą ir su­
mažino produkcijos savikainą.
Respublikoje yra nemaža pavyzdžių, kai
drąsiai įdiegiamas kompleksinis žemės ūkio
gamybos mechanizavimas. Pavyzdžiui, Eišiš­
kių raj. „Pirčiupio" kolūkio traktorininkas
Petras Babraitis, plačiai naudodamas techniką,
120 ha plote išaugino tokį kukurūzų derlių,
kad gavo po 600 cnt žaliosios masės iš kiek­
vieno hektaro. Juozas Lapenas iš Biržų raj.
Biliūno v. kolūkio 40 ha plote gavo po
900 cnt kukurūzų žaliosios masės su burbuo­
lėmis.
Šie faktai rodo, kad respublikos žemės
ūkis kyla, kad visuom eninėje žemės ūkio ga­
m yboje vis aktyviau dalyvauja plačios kol­
ūkiečių ir tarybinių ūkių darbininkų masės.
Draugo N. Chruščiovo pranešime TSKP
XXI suvažiavime nurodoma, kad svarbiausia
kryptis žemdirbystės vystym e ir šiuo laiko­
tarpiu lieka visokeriopas grūdų gamybos
didinimas, kaip visos žemės ūkio gamybos
pagrindas.
Mūsų respublikos sąlygomis derlingumo
pakėlimas yra svarbiausias uždavinys. Grū­
dų gamyba privalo taip išaugti, kad visiškai
patenkintų mūsų kolūkių ir tarybinių ūkių
poreikius maistui bei pašarui. Todėl šiuo
2
metu visų Lietuvos žemės ūkio darbuotojų
dėmesys nukreiptas į šį uždavinį — siekiama
>akelti žemdirbystės kultūrą, plačiai panau­
doti žemės ūkyje mokslo pasiekimus bei
priešakinį patyrimą.
Respublikos kolūkiuose bei tarybiniuose
ūkiuose dabar vyksta atkakli kova už tai,
kad trečiaisiais (1961) septynmečio metais
būtų pasiekti dar aukštesni žemės ūkio ga­
mybos rodikliai. Į laukus jau išvežta apie
12 mln. t organinių trąšų. Dar iš rudens pa­
ruošta apie 100 tūkst. ha geriausios žemės
kukurūzams sėti. Kukurūzai susilaukė visiško
Lietuvos žemdirbių pripažinimo, ir dabar ši
kultūra iš tikrųjų tapo mūsų laukų kara­
liene. Dėl mokamo šios kultūros auginimo
kolūkiai ir tarybiniai ūkiai savo gyvulius
aprūpino pakankamu kukurūzų siloso kiekiu.
Toliau vystant žemės ūkį, didelis vaidmuo
tenka kolūkių, tarybinių ūkių ir MMS me­
chanizatoriams. Nuo mechanizacijos lygio,
nuo traktorininkų, kombainininkų, meliora­
torių, technikų ir inžinierių visiškai priklau­
so darbo našumo augimas ir žemės ūkio
produktų savikainos sumažinimas. O tai
reiškia, kad mūsų darbininkai, miestų ir
kaimų gyventojai galėtų pirkti pigesnius
produktus, dar geriau ir kultūringiau gy­
venti.
Mechanizavimo ir elektrifikavim o klausi­
mai glaudžiai susiję su kolūkių ir tarybinių
ūkių ekonomikos kėlimu, su darbo našumo
pakėlim u ir žemdirbių triūso palengvini­
mu. Todėl kiekvieno mechanizatoriaus pa­
reiga dėti visas pastangas kuo plačiau pa­
naudoti kompleksinį mechanizavimą žemės
ūkyje. Čia didelę pagalbą mechanizatoriams
turi suteikti žemės ūkio aukštųjų mokyklų,
mokslo tyrimo institutų bei bandomųjų
stočių moksliniai darbuotojai, technikumų
dėstytojai.
Lietuvos mokslo darbuotojų pareiga kū­
rybingai išnaudoti paskutinius mokslo pasie­
kimus ir žemės ūkio pirm ūnų patyrimą, pa­
laikyti nuolatinį mokslo ryšį su gamyba, at­
kakliai diegti kolūkių ir tarybinių ūkių
praktikoje visa kas nauja ir progresyvu, ko­
voti už darbo ir medžiaginių išlaidų suma­
žinimą, padėti žymiai sumažinti savikainą.
Žemės ūkis privalo turėti griežtai mokslinį
pagrindą. Tai dar daugiau pakels m ateria­
linį dirbančiųjų lygį.
N ėra abejonės, kad Lietuvos TSR žem­
dirbiai, partinių organizacijų vadovaujami,
šiemet, trečiaisiais septynmečio metais, pa­
sieks naujų pergalių ir įneš savo dalį į ko­
munizmo pastatymo mūsų šalyje reikalą.

Prof. J. VIDMANTAS
Perskaičius šio straipsnio pavadinimą, ga­
li atrodyti keistoka, kodėl mes sugretiname
tokias dvi sąvokas, kaip civilizacija ir žalia­
vos? O tai padaryta neatsitiktinai. Šiuolaiki­
nė civilizacija yra glaudžiausiai siejama su
technika, kuri pareikalauja aibes visokiau­
sių žaliavų: metalų, akmens anglių, naftos,
įvairiausių m ineralų ir kt. Tų žaliavų sunau­
dojama kaskart vis daugiau; dauguma jų.
ypač m ineralinės žaliavos, praktiškai neat­
sinaujina. Visai kas kita yra, pavyzdžiui, su
javais. Nuėmus derlių, dirvos vėl užsėja-
mos, vėl jos subrandina grūdą. Panašiai
yra ir su miškais, tačiau pastarieji auga žy­
miai ilgiau. Žemės gelmėse ir dabar mine­
ralinių žaliavų susidarymo procesas vyksta,
tačiau jis yra labai lėtas. Akmens anglims,
rūdai, naftai ir kitoms mineralinėms žalia­
voms susidaryti reikėjo milijonų ir milijo­
nų metų!
Visos žmonijai reikalingos mineralinės ža­
liavos yra palyginti plonoje žemės paviršiaus
plutoje. Iš žinomų 92 cheminių elementų vos
17 randam a jo je didesniais kiekiais (iki
0,6 proc. žemės plutos svorio). Tik trys ele­
mentai -— deguonis, silicis ir aliuminis — su­
tinkami didesniais kiekiais. Net tokių svar­
bių ir labai paplitusių elementų, kaip geležis,
anglis, žemės plutoje yra labai maža: gele­
žies yra 4,5 proc., akmens anglių-— vos
0,19 proc. jos svorio. Daugelis elementų,
kurių taip pat reikalinga šiuolaikinė techni­
ka (kadmis, rubidis, cezis, uranas ir kt.),
randami ypatingai mažais kiekiais. Pakan­
ka pasakyti, kad 12 pagrindinių elementų su­
daro 99,29 proc. žemės plutos svorio, o visi
likę 80 elementų — vos 0,71 proc. jos svorio.
M okslininkai seniai skaičiuoja, kuriam lai­
kui užteks žmonijai m ineralinių žaliavų.
Štai vienas jų, žinomas lenkų geologas
K. Bohdanovičius teigė, kad žaliavų gali už­
tekti 90— 100 metų. Tiesa, 1955 m. Ženevoje
įvykusioje konferencijoje atominės energijos
panaudojimo klausimu buvo paskelbta jau
daugiau optimistinių duomenų: žinomų
energetinių žaliavų, visų pirm a akmens ang­
lių, naftos ir dujų, pakaks dar 150 metų, t. y.
iki 2100 m. Atrodytų, kad tai ir v isk a s...
Iš to nereikia daryti pernelyg pesimistinių
išvadų. Ju k kiekvienais metais atrandama
naujų metalų, anglies klodų. Tačiau kiekvie­
nu atveju reikia skaitytis su tuo faktu, kad
gyventojų skaičius žemės rutulyje smarkiai
auga, pareikalaujam a vis daugiau minerali­
nių žaliavų. Dėl to padėtis jau kuris laikas
kelia rim tą susirūpinimą.
Teko ieškoti naujų energijos bei žaliavų
šaltinių. Ir jų surasta. Tai, visų pirma, ato­
minė energija. Numatoma, kad artimiausiu
laiku atominė energija pavaduos kurą šilu-
miūėse- elektrinėse. Tos energijos atsargos-
daug kartų- pralenkia kitų kuro rūšių alsui- ,
gas. Yra nuomonių, kad jos praktiškai nj^įš- 1
senkamos. ;'•
Beieškant naujų energetinių resursų; šiuo­
laikinė technika padeda rasti ir kitokių
sprendimų. Pavyzdžiui, siūloma išnaudoti
saulės šiluminę energiją atogrąžų' šalyse.
Tam tikslui galvojama pastatyti specialius
veidrodžius ir saulės energiją sukaupti tam
tikruose akumuliatoriuose. Be, to, pam inėti­
ni įvairūs anglies pakaitalai. Visų pirma, tai
„baltoji anglis”, duodanti energiją vandens
jėgainėse. Daug gali pasitarnauti „žydroji
anglis"— vėjo energija. Pagaliau, taby,žalio­
ji anglis"-— jūrų potvynių bei atoslūgių
energija. Ypač pastaroji žada duoti gerų re­
zultatų, nes jū rų masyvuose slypi tikrai di~ -
džiulės energijos atsargos. 'y,, T
N ereikia pamiršti, kad tokios medžiagos,
kaip akmens anglys, nafta, durpės ir gam­
tinės dujos, yra įie tik energetinė žaliava,
bet kartu ir vertinga žaliava cheminei pra­
monei, kuri įgauna vis platesnį užmojį.
Štai kodėl būtina m ažinti'tų žaliavų panau­
dojimą energetiniams tikslams, o daugiau­
sia. taikyti jas tose pramonės šakosė,"'kurio­
se jos yra nepamainomos.
3
 Kalbant apie m ineralinių žaliavų paklausą,
negalima nepam inėti veiksnių, kurie ne tik
padidina žaliavų panaudą, bet dėl jų susi­
daro grėsminga padėtis visai civilizacijai.
Visų pirma, tai gamtos turtų plėšrioji eks­
ploatacija, vykdoma kapitalistinėse šalyse.
Toji eksploatacija ypač pasireiškia kolonijo­
se ir monopolinio kapitalo investavimo vie­
tose. Pakanka paminėti nors ir naftos telki­
nių grobstymą arabų šalyse, Lotynų Ameri­
koje ir kitur.
Tačiau kur kas didesnį pavojų civilizacijai
kelia karai. Jie ne tik atima gyvybę m ilijo­
nams žmonių, ne tik sugriauna miestus, bet
ir sunaikina didžiulius kiekius žaliavų. Prisi­
minkime nors ir pirm ąjį pasaulinį karą
(1914—1918). Vien tik per Verdeno mūšį vo­
kiečiai išeikvojo apie 1 mln. tonų geležies,
paversdam i vietovę savotišku „metalų telki­
niu". Tik per 1917 m. vokiečių arm ija su­
vartojo poziciniam karui visą savo metinę
cemento produkciją. Tais pačiais metais
Prancūzija nebeturėjo sprogstam ųjų medžia­
gų, o metalų jai buvo likę tik vienai savai­
tei. . .
4
Dar didesnių žaliavų kiekių pareikalavo
antrasis pasaulinis karas (1939—1945). Ką
jau bekalbėti apie mūsų gyvenamus laikus,
kada armijos vis daugiau pritaiko technines
priemones. Apskaičiuota, kad, norint aprū­
pinti šiuolaikinę armiją, turinčią 6 mln. ka­
rių, t. y. 300 mechanizuotų bei motorizuotų
divizijų, reikia per vienerius karo metus
turėti: 30 mln. t geležies ir plieno, 250 mln. t
akmens anglių, 25 mln. t naftos bei benzino,
10 mln. t cemento, 2 mln. t mangano ir t. t.
Ką reiškia šie skaičiai? Norint gauti 30 mln. t
plieno, reikia perdirbti 60—70 mln. t gele­
žies rūdos, vadinasi, išeksploatuoti kelis di­
delius rūdos telkinius. Arba paimkime tokį
skaičių, kaip 25 mln. t naftos. Supylus šią
naftą į rezervuarą, pastarasis turėtų būti
1 km ilgio, 1 km pločio ir 28 m gilumo!
Dargi prisiminkime, kad tokia šalis, kaip
Rumunija, kuri yra viena stambiausių naf­
tos gam intojų Europoje, per metus teišgau-
davo vos 7—8 mln. t naftos.
Karas ne tik nesugrąžinamai sunaikina di­
džiulius vertingų žaliavų kiekius, bet ir eik­
voja juos gamybinėms jėgoms bei žmonių
gyvybėms naikinti. O kiek šešiamilijoninių
arm ijų kovojo paskutiniam e pasauliniame
kare ir kiek metų tęsėsi šis karas!
Šių faktų akivaizdoje iškyla problema,
kurią drg. Chruščiovas labai vykusiai apibū­
dino, kaip „problemų problemą". Tai nusi­
ginklavimo problema. Tik teigiamai išspren­
dus ją, galima išvengti žmonijai gręsiančio
trečio pasaulinio karo, atominio karo baisu­
mų. Visuotinis ir visiškas nusiginklavi­
mas, kurį siūlo Tarybų Sąjunga ir kurį pa­
laiko ne tik visos kitos socializmo šalys, bet
ir daugelis neutraliųjų šalių, padės išspręsti
ir žaliavų problemą, nes nebeteks eikvoti
karo reikalams tų milžiniškų įvairiausių me­
džiagų kiekių, apie kuriuos jau esame kal­
bėję. Visos tos medžiagos galės būti panau­
dotos taikios statybos reikalams.
Šiuolaikinis mokslas atveria plačiausias ga­
limybes visoms svarbioms pasaulinio masto
problemoms spręsti. Jis turi padėti žmonėms
ne tik atrandant naujus žaliavų išteklius, bet
ir planuojant jų panaudojim ą pasauliniu
mastu. Tačiau uždavinys nėra lengvas. Jį
galima sėkmingai išspręsti tik tuo atveju,
kai viso pasaulio mokslininkai prisidės prie
jo sprendimo.
Kova už taiką yra ne tik kova už mūsų
kaitqs, ^gerbūvį, už jos teisę į gyvenimą ir
laimę, bet ir kova už busimųjų kartų gerovę.
sa y
Šių metų vasario 15 d.
įvyks visiškas Saulės užte­
mimas, vienas paskutinių šia­
me šimtmetyje, matomų Eu­
ropoje.
Saulės užtemimas y ra ga­
na dažnas reiškinys: jų kas­
met įvyksta nuo 1 ligi 4—
5. Tačiau dauguma jų yra
daliniai ir neturi tokios
mokslinės reikšmės, kaip v i­
siški užtemimai. Daug re­
tesni yra visiški ir žiediniai
užtemimai, ir ypač jie retai
būna matomi vienoje kurioje
vietoje.
Mūsų respublikos gyvento­
jams įdomiausias šiame šimt­
metyje 1954 m. birželio 30 d.
visiškas užtemimas. Tačiau ir
šių metų vasario 15-osios už­
temimas bus plačiai matomas
pietinėje Europoje ir didelė­
je Tarybų Sąjungos dalyje.
Daugiau kaip 200 km pločio
visiško užtemimo juosta p ra­
eis per pietinę Prancūziją,
vidurinę Italiją, šiaurinę
Balkanų pusiasalio dalį, Kry­
mą, Rostovo prie Dono, Sta­
lingrado, Kuibyševo, Ufos,
Sverdlovsko sritis ir baigsis
prie Jenisiejaus žiočių.
Kaip žinome, Saulės užte­
mimas įvyksta dėl to, kad ją
užstoja Mėnulis. Je i atstu­
mas nuo Žemės ligi Mėnulio
ir Saulės būtų visada vieno­
das ir jei Mėnulio orbita su­
taptų su regimojo Saulės ke­
lio apie Žemę linija — eklip­
tika, tai kiekvieną mėnesį,
kai stoja jaunatis, įvyktų
Saulės užtemimas, kuris tam
tikroje Žemės juostoje, ku­
ria slenka Mėnulio šešėlis,
būtų visiškas. Dabar gi M ė­
nulio jaunatis dažniausiai
praslenka arba viršum Sau­
i y i ir
lės, arba žemiau jos, ir to ­
dėl jos neužtemdo. Tik tais
atvejais, kai Mėnulio centras
praeina tiesiog ties Saulės
centru, būna visiškas arba
žiedinis Saulės užtemimas,
priklausomai nuo to, kieno
regimasis skersmuo yra di­
desnis — Saulės ar Mėnulio.
Kai Saulė y ra toliau nuo Že­
mės (tai būna vasaros pus­
metyje), o M ėnulis — arčiau­
sia jos (tai gali būti įvairiu
metų laiku), tada Mėnulio
diskas atrodo didesnis už
Saulės diską ir jis ją gali už­
stoti ilgiausiai ligi 8 min.
Priešingu atveju lieka neuž­
temdytas siauras žiedinis
Saulės kraštelis. Jeigu M ėnu­
lis praslenka ties viršutiniu
ar apatiniu Saulės kraštu, tai
Saulė užtemsta ne visa —
įvyksta dalinis Saulės užte­
mimas.
Šių metų vasario 15 d. už­
temimas yra 23-sis vieno
vadinamojo saro ciklo visiš­
kas užtemimas. Tas ciklas
prasidėjo daugiau kaip prieš
tūkstantį metų, paskutinis
visiškas to ciklo užtemimas
įvyks 2033 m. kovo 30 d. Po
jo seks 7 daliniai užtemimai,
ir ciklas baigsis. Po jo prasi­
dės naujas ciklas.
Be vasario 15 d. užtemimo,
šiame amžiuje Europoje
(Graikijoje ir Turkijoje) te­
bus matomas, ir tai labai
trumpą laiką, 1966 m. gegu­
žės 20 d. kito saro ciklo vi­
siškas užtemimas. Visi kiti
visiški užtemimai bus mato­
mi tik kituose žemynuose ir
atskiruose vandenynuose.
Visiški Saulės užtemimai
turi didelę mokslinę reikšmę.
Kai M ėnulis užstoja akina­
mai šviečiantį Saulės pavir-
šių-fotosferą, Saulės atmosfe­
ra, ypač jos aukštieji sluoks­
niai — viršutinė chromosfera
ir vainikas,— tampa žymiai
prieinamesnį tyrimams. Visiš­
kų užtemimų metu tikrinama,
ar įlenkia Saulės gravitacijos
laukas praeinančius netoli
jos paviršiaus žvaigždžių
šviesos spindulius, kaip to
reikalauja Einšteino reliaty­
vumo teorija. Tiesa, tuos ir
kitus mokslinius klausimus
šiandien galimą spręsti ir ne-
užtemimų metu, bet visiški
užtemimai savo reikšmės dar
nėra praradę — jiems astro­
nomai rengiasi atsidėję.
Šių metų užtemimo juosta
praeina pastovių orų sritimis,
todėl galima tikėtis, kad de­
besys nesutrukdys atlikti nu­
matytą programą. Ypač gera,
kad užtemimo zona apima
visą Krymą, k u r y ra įkurta
viena geriausių tarybinių
observatorijų, kuri, be kitų
darbų, specialiai užsiima Sau­
lės fizika.
Visiškas Saulės užtemimas
šį kartą truks tik daugiau
kaip 2 min. Daug ilgiau tru n ­
ka dalinis užtemimas, skai­
tant nuo momento, kai Sau­
lė pradeda temti, ligi nuo
jos visiškai nuslenka M ėnu­
lis. Sritys, kuriose matomas
dalinis užtemimas, yra daug
didesnės ir eina abiem visiš­
ko užtemimo juostos pusė­
mis. Į tą sritį patenka ir Lie­
tuva. Pas mus užtemimas
truks apie 2 vai. 20 min. Di­
džiausio užtemimo fazė bus
apie 11 vai. 10 min. Užtems
arti 90 proc. Saulės pavir­
šiaus.
A. JAGMINAS

Šis septynm etis įeis į lie­
tuvių tautos istoriją kaip di­
dysis energetikos vystymo
septynmetis. Komunistų p ar­
tijos ir tarybinės vyriausybės
nutarim u turi būti įgyvendin­
ta nem irtinga didžiojo Leni­
no idėja pilnai elektrifikuoti
visą kraštą.
Sutinkamai su tuo, mūsų
respublikoje kaip tik ir v y k ­
domi nem atyto masto ener­
getikos vystymo darbai.
Siekiant užtikrinti patiki­
mą ir pigų elektros energijos
tiekimą visiems respublikos
miestams, miesteliams, kol­
ūkiams ir tarybiniams
ūkiams, num atyta pastatyti
tokį elektros energijos tieki­
mo tinklą, kuris apimtų visą
respublikos teritoriją. Įreng­
tų elektros perdavim o linijų
bendras ilgis sudarys apie
50 000 km. Šio tinklo staty­
ba dabar intensyviai vykdo­
ma ir bus baigta 1965 m.
Sparčiai plečiantis elektros
energijos perdavimo ir pa­
skirstymo tinklui, prisijungs
daug naujų vartotojų, elekt­
6
ros energijos pareikalavimas
žymiai išaugs. Todėl lygia­
grečiai su elektros energijos
paskirstymo tinklų statyba
reikia statyti galingas elekt­
rines, kurios galėtų duoti
elektros energijos tiek, kiek
pareikalaus sparčiai augan-
tieji respublikos poreikiai.
Skaičiavimai rodo, kad
elektros energijos pareikala­
vimas Tarybų Lietuvoje au­
ga taip, kad kas keturi m e­
tai elektrinių pajėgum ą rei­
kia padidinti dvigubai. V adi­
nasi, jeigu šiuo metu vei­
kiančių Kauno HES, Petra­
šiūnų VRES, Vilniaus ŠEC,
Klaipėdos VRES ir kitų m a­
žesnių elektrinių bendras ga­
lingumas sudaro 100 proc.,
tai per 4 metus reikia pasta­
tyti lygiai tiek ir tokio pat
pajėgumo elektrinių, kurios
kartu su dabar veikiančiomis
sudarytų 200 proc.
Statyti kelias mažas ar v i­
dutinio galingumo elektrines
yra neekonomiška ir netiks­
linga, kadangi elektros en er­
giją galima perduoti į visus
respublikos kampelius iš bet
kurios mūsų elektrinės. V a­
dovaujantis šiomis mintimis,
ir buvo nutarta statyti labai
galingą elektrinę, kuri ilges­
niam laikotarpiui galėtų pa­
tenkinti smarkiai augantį
elektros energijos pareikala­
vimą.
Aikštelė Lietuvos valstybi­
nės rajoninės elektros stoties
statybai parinkta Vievio ra­
jone ant gražaus didelio eže­
ro kranto, netoli nuo magist­
ralinių kelių. VRES statybos
vieta patogi ir tuo, kad ji
yra elektros energijos varto­
tojų centre, o tai reiškia, kad
energija vartotojam s bus
perduodam a su mažiausiais
nuostoliais. Elektrinės kuru
pradžioje buvo numatyta
naudoti akmens anglis, todėl,
parenkant jos statybai vietą,
atsižvelgta ir į tai, kad elekt­
rinės dūmai neužterštų oro
miestams bei stambesnėms
gyvenvietėms. Dabar tai ma­
žiau aktualu, nes pagrindinį
VRES kurą sudarys gamti­
nės dujos, o rezervinį — ma­
zutas.
Lietuvos VRES — pirmoji
mūsų šalyje elektrinė, stato­
ma pagal naują tipinį pro­
jektą, sudarytą remiantis di­
džiuliu tėvyninės energetinės
statybos patyrim u bei pasie­
kimais.
Pagrindinė šio projekto sa­ V'
vybė ta, kad elektrinės sta­
tyboje panaudoti naujausi
statybos metodai. Tiek elekt­
rinės statyba, tiek įrengimų
montažas bus vykdomas iš
sustambintų detalių ar blo­
kų. Tai leidžia žymiai su­
trum pinti statybos laiką, o
pačią statybą atlikti industri­
niu būdu. Didžiulį elektrinės
pastatą, kurio ilgis 240 m,
plotis 80 m ir aukštis 30—
40 m, statytojai surinks iš
stambių gelžbetonio blokų
bei m etalinių konstrukcijų,
pagam intų fabrikuose ir at­
vežtų į statybos aikštelę ge-
 ležinkeliu. A tskirų gelžbeto­
ninių detalių svoris sieks
20—30 t.
Lietuvos VRES katilinė
taip pat skiriasi nuo mums
žinomų katilinių. Čia nebus
statomas jai specialus pasta­
tas, kurio viduje paprastai
montuojami katilai. Katilas
išaugs atviram e ore. Jį su­
montavus, bus uždėtas sto­
gas, mūrijamos sienos, panau­
dojant tą patį katilo karkasą.
Degimo procesui, kuris ne­
pertraukiam ai vyksta kati­
luose, reikia daug šilto oro.
Atmosferos oras, paimtas iš
aplinkos, paprastai pašildo­
mas specialiuose įrenginiuo­
se išeinančiais iš katilų karš­
tais dūmais ir paduodamas
galingais ventiliatoriais į k a ­
tilus. Visi šie įrengimai, rei­
kalingi orui pašildyti, jam
paduoti į katilus ir dūmams
išmesti, bus įrengti tarp kati­
linės ir kaminų atviram e ore,
o tik po to pridengti lengvo­
mis sienelėmis bei stogu.
Elektrinėje num atyta pa­
statyti du 150 m aukščio
VRES projektas
v
gelžbetoninius kaminus, ku­
rių išėjimo anga bus 7 km
skersmens.
Pagrindiniai elektrinės ag­
regatai bus sujungti vadina­
m ąja bloko schema, t. y.
kiekvienas turbogeneratorius
tiesiogiai garo vamzdžiais
susijungs su savo garo kati­
lu, o iš elektrinės pusės —
atitinkam ai su savo paaukš­
tinančiu transformatoriumi.
Toks jungimo būdas labai
suprastina elektrinės schemą,
atpigina statybos kainą, be
to, eksploatacijoje leidžia iš­
vengti klaidų bei avarijų.
Lietuvos VRES bus įrengti
labai galingi agregatai. Vie­
no tokio agregato galingu­
mas didesnis, negu Vilniaus
ŠEC, Petrašiūnų VRES, Kau­
no HES, Klaipėdos VRES ir
Rekyvos VRES galingumai
kartu paėmus. Garo, kuris
suks šias turbinas, slėgimas
sieks 240 atm. ir tem peratūra
585°C. Palyginimui galime
paminėti, kad šiuo metu vei­
kiančiose Vilniaus ir Petra­
šiūnų elektrinėse garo slėgi­
mas neviršija 40 atm., o tem­
peratūra 400°C.
Tokie galingi agregatai
bus valdomi automatiškai.
Darbo procesams stebėti
kiekviena pora blokų turės
įrengtą patalpą, kurioje bus
sumontuoti kontroliniai prie­
taisai, televaldymo bei tele­
vizijos aparatūra. Čia vienas
budintis inžinierius aptarnaus
du galingus agregatus.
G eneratoriuose pagaminta
elektros energija 15,75 kV
įtampa bus perduodam a tie­
siog į pakeliančius transfor­
matorius, kurie ją pakels iki
330 kV ir specialių lanksčių
šynų tiltu perduos į paskirs­
tymo pastotę, esančią greta
pagrindinio korpuso. Įdomu
ir tai, kad šioje statyboje ori­
ginaliai išspręstas lanksčių
šynų tilto perkėlim as per
elektrinės pastatą — vietoje
aukštų m etalinių atram ų bus
panaudoti kaminai.
Pačios elektrinės m aitini­
mas num atytas 6,3 kV ir
0,4/0,2 kV įtampomis. Pagrin­
diniai stambūs varikliai bus
6 kV įtampos. Dalis elektros
energijos nuo kiekvieno ge­
neratoriaus eis elektrinės rei­
kalams. Tam tikslui prie
kiekvieno jų bus prijungti
specialūs transformatoriai,
kurie generatorinę įtampą
transformuos į 6,3 ir 0,4/0,2
kV. Be to, rezervui į elektri­
nę num atyta atvesti 110 k V
liniją, dabar jungiančią V il­
niaus ir Kauno elektrines.
Avariniam apšvietimui, reli­
nės apsaugos, signalizacijos
bei automatikos aparatam s
maitinti elektrinėje bus
įrengtos net penkios akum u­
liatorių baterijos.
Šalia pagrindinio elektri­
nės korpuso išaugs didžiulis
pastatas, kuris ore kabančiu
tuneliu susijungs su elektri­
ne. Jam e įsikurs laboratori­
jos, dirbtuvės, kabinetai,
bibliotekos, dušai, vonios,
sandėliai ir eilė kitų patalpų,
reikalingų elektrinės eks­
ploatacijai. Dalis šio pastato
skirta cheminiam vandens
valymui. Mat, vanduo, kuris
cirkuliuos aukšto slėgimo ka­
tiluose bei turbinose, negali
turėti jokių priemaišų, t. y.
būti chemiškai grynas H O. 2
Gamtinės dujos į elektrinę
ateis atšaka nuo magistrali­
nės dujotiekio linijos V il­
nius—Kaunas. J ų atsargos
čia nebus kaupiamos. Elekt­
rinėje stovės didžiuliai ba­
kai tik skysto mazuto atsar­
goms laikyti. Esant sutriki­
mams dujotiekyje arba apri­
bojus dujų tiekimą, į kati-
VRES statyboje
8
lūs vietoje dujų eis mazutas.
Tokiu būdu elektrinė dirbs
nepertraukiam ai.
Dirbant elektrinei pilnu
galingumu, turbinose atidir­
busiam garui sukondensuoti
teks praleisti per turbinų
kondensatorius maždaug tiek
vandens, kiek jo pro Vilnių
perneša Neries upė. Be to,
vanduo į turbinas turi būti
paduodamas ne aukštesnės
kaip 20—27°C temperatūros.
Daugelis respublikoje vei­
kiančių šiluminių elektrinių
pastatytos ant upių krantų
taip, kad šaltas vanduo, pa­
imtas iš upės ir pravarytas
pro turbinas, nebegalėtų
grįžti atgal. Tuo tarpu Lie­
tuvos VRES turbinos bus au­
šinamos kitaip. Prie elektri­
nės tyvuliuos sukurtas di­
džiulis ežeras, kurio pavir­
šiaus plotas sudarys 1100 ha,
o vandens kiekis ežere sieks
90 mln. kubinių metrų. Šiuo
metu netoli elektrinės esa­
muose ežeruose vandens kie­
kis sudaro apie 10 mln. kubi­
nių metrų. Taigi iki elektri­
nės paleidimo reikės sukaup­
ti dar 80 mln. m3 vandens
arba pakelti jo lygį ežere
10 m aukščiau esamo. Šaltas
vanduo bus imamas iš 10 m
gylio ir vamzdžiais paduoda­
mas į galingas siurblines,
kurios stovės ežero krante.
Siurblių varom as vanduo
praeis pro turbinų kondensa­
torius, generatorių aušintu­
vus ir, juos ataušinęs, pože­
miniais tuneliais pateks už
elektrinės teritorijos. Toliau
šiltas vanduo atviru kanalu
nutekės dar 2 km ir atsidurs
kitoje ežero pusėje. Čia jis
susimaišys su šaltu vandeniu,
atauš ir po kelių dienų vėl
grįš į elektrinę. Taip šis už­
daras ciklas kartosis nenu­
trūkstam ai kasdien ir kas­
met.
Lygiagrečiai su elektrinės
statyba statomi pagalbiniai
objektai. Tiesiama geležinke­
lio šaka, kuri Vilniaus—
Kauno plentą kirs 7 m aukš­
tyje. Plati asfaltuota gatvė
nuo Vilniaus—Kauno magist­
ralės ves į elektrinę. Netoli
elektrinės išaugs energetikų
miestelis, kuriam e gyvens
apie 5 tūkst. žmonių. Gyven­
vietė suprojektuota atsižvel­
giant į šiuolaikinius archi­
tektūros pasiekimus. Gražūs
keturių aukštų gyvenam ieji
namai netrukus išsirikiuos
busimosios vandens talpyk­
los krantinėje. Gyvenvietės
centre išaugs didelė ir labai
patogi mokykla, šviesūs vai­
kų darželiai bei lopšeliai,
klubas, stadionas, ligoninė,
maisto ir pram oninių prekių
parduotuvės, valgyklos, vieš­
butis, paštas bei kiti visuo­
meniniai pastatai.
 „
PLAČIOSIOS VISATOS
ŽMOGUS“
Džordaną Bruno 1600 metais inkvizitoriai
Romoje sudegino ant laužo, nes jis paskel­
bė, kad gyvenama ne vien Žemė, o ir dau­
gelis kitų pasaulių. Bažnytininkai užkūrė
laužą, norėdam i išsaugoti „šventojo rašto
tiesas”. Mat, ten sakoma, kad dievas sukūrė
tik Žemę, Saulę, padangėj pakabino M ėnulį
ir pabėrė porą rieškučių žvaigždžių. O čia
gi kažkokie kiti pasauliai, kažkokios gy­
vybės.
Dabar astronomijos mokslui jau nebegre­
sia pavojus būti sudegintam. Nebekyla klau­
simas ir dėl kitų pasaulių buvimo. Šiandieną
mus domina klausimas, ar yra tolimuosiuose
žvaigždynuose gyvybė, protingos būtybės.
AR YRA VISATOJE PROTINGŲ
BŪTYBIŲ?
Pirmieji šį klausimą išpopuliarino rašyto-
jai-fantastai. A. Kazancevas savo mokslinio-
fantastinio romano „Liepsnojanti sala” v ei­
kėjo profesoriaus Bakovo lūpomis teigia:
„Gyvybė, pirm oji gyva ląstelė turėjo ne­
išvengiamai gimti bet kurioje planetoje, at­
siradus joje palankioms sąlygoms. Gyvybės
pagrindas visur turėjo būti tas pats. Aukš­
tesnę gyvybės pakopą, bent jau mūsų Žemė­
je, sudaro stuburiniai. J ų nervų sistema to­
buliausia. O aukščiausiai iš jų iškilęs tas
stuburinis, kurį gamta įgalino pažinti pačią
save, — žmogus. Aš nesitikėčiau sutikti k i­
toje planetoje tenykščio „gamtos valdovo"
rolėje skruzdę ar salamandrą. Planetose są­
lygos skirtingos, teisingiau, šių sąlygų kaita
skirtinga, bet vystymosi dėsniai tie patys.
Visi stuburinių sandaros pranašumai. . . ne­
išvengiamai pasireikštų ir bet kurioje kitoje
planetoje, jeigu sąlygos ten aplamai leistų
vystytis gyvybei. Bet, jeigu jau gyvybė gi­
mė, tai ji vystysis ir pagaliau, kaip sakė
Engelsas, neišvengiamai pagimdys būtybę,
kuri, panašiai kaip žmogus, pažins gam tą”.
Nors šie samprotavimai logiški, vis dėlto
tai dar ne mokslas. Todėl palikime rašytojus
ir grįžkime prie mokslininkų. Ne taip seniai
gimė nauja mokslo šaka — astrobiologija,
kuri nagrinėja gyvybės kosmose problemą.
2-2902
KĄ SAKO MOKSLAS?
Profesorius, biologijos mokslų daktaras
J. Ralis sako:
„Nėra priežasčių galvoti, kad kitose
žvaigždėse veikia dėsniai, skirtingi nuo mū­
siškių. Priešingai, mūsų Saulė visapusiškai
panaši į kitas žvaigždes. Kiekviena planeta,
kurių turi ne tik Saulė, bet ir kitos žvaigž­
dės, sudaryta iš tokių pat atomų, kaip ir Že­
mė. Todėl, kai tik kokioje nors planetoje su­
sidaro tokios pat sąlygos, kokios kadaise bu­
vo Žemėje, ten susidaro sudėtingi anglies
junginiai ir atsiranda galimybė gyvybei vys­
tytis”.
Pastaraisiais metais gauta duomenų, kad
planetų sistemas turi ir kitos žvaigždės. Be
abejo, tų planetų tarpe gali būti tokių, kurių
sąlygos palankios gyvybei vystytis. Tarybi­
niai mokslininkai Oparinas ir Fesenkovas
yra tos nuomonės, kad tokios žvaigždės, ku­
rių sistemose gali būti gyvybė, sudaro vieną
šim tatūkstantinę ar net vieną milijoninę m ū­
sų Galaktikos žvaigždžių skaičiaus dalį. Ta­
čiau ir tokia dalelė anaiptol nėra maža, kai
kalbam a apie žvaigždes. Galima spėti, kad
mūsų Galaktikoje yra daugiau kaip 150
tūkstančių į planetas panašių kūnų, kuriuo­
se, kaip ir mūsų Žemėje, yra gyvybė, pro­
tingos būtybės.
O begalinėje Visatoje yra daugybė gyve­
namų planetų, kurios priklauso dar mums
nežinomiems pasauliams.
Šie pasauliai yra įvairiausiose vystymosi
stadijose, atsiranda ir gęsta. M aterijai amži­
nai judant nuo paprasto Į sudėtingą, nuo že­
miausio į aukščiausią, ji be paliovos įgauna
naujas ir naujas formas. Gyvosios gamtos
vystymosi viršūnė yra atsiradimas sąmonės,
proto, darbo veiklos, visuomeninių santy­
kių — viso to, ką V. Leninas vadina m ate­
rijos savybe atspindėti save pačią ir pažinti
savo vystymosi dėsnius. Protingieji Visatos
gyventojai, kur jie bebūtų, turi turėti šias
savybes.
Taigi mokslininkai teigia, kad protingų bū­
tybių Visatoje yra!
9
 BET KAIP JOS ATRODO?
Labai vaizdingai apie tai kalba minėtosios
knygos veikėjas profesorius Bakovas:
„ ...P ris ie k iu jums, . . . per kilometrą jos
bus panašios į žmogų. Jos vaikščios vertika­
liai, turės laisvas galūnes, kuriomis galės
dirbti, tuo išvystyti savo sąmonę ir iškilti
aukščiau už kitus gyvūnus. Aišku, detalė­
mis — ūgiu, kūno sandara, plaukuotumu
ir pan. — kitų planetų protingosios būtybės
gali skirtis nuo mūsų. Na, ir šių būtybių šir­
dis nebūtinai turėtų būti kairėje pusėje, kaip
Žemės stuburinių. .."
Vadinasi, kitų planetų protingosios būty­
bės, kurių mes dar nepažįstame, irgi „žmo­
nės", panašūs į mus. Rašytojo fantazija ar­
tima tikrovei. Ir šį požiūrį palaiko pažangioji
biologija. Mūsų Žemės žmogus pradėjo ilgą
vystymosi kelią, kol atsiskyrė nuo kitų, ma­
žiau išsivysčiusių gamtos atstovų. O kas gali
paneigti, kad kažkur tolimose planetose ne­
veikia tas pats dėsnis?
Artimiausi protingųjų būtybių protėviai
(Žemėje arba Visatoje) turėjo sudėtingą n er­
vų sistemą ir jos centrinį postą — galvos
smegenis. Šį centrą reikia gerai apsaugoti
nuo išorinių veiksnių. Vadinasi, reikalinga
kaukolė. Traukos jėga veikia bet kurioje
planetoje, todėl smegenys ar joms analogiš­
kas organas, turi būti atskiroje, neperdaug
stambioje kūno dalyje, kuri nejaustų dide­
lio svorio. Jutim o organų, bent jau svarbiau­
siųjų, vieta — netoli nervų sistemos centro,
nes jie turi kuo greičiau perduoti centrui
visa tai, kas vyksta ap lin k o je...
Vadinasi, iš esmės Žemės ir plačiosios Vi­
satos „žmonės" panašūs. Pati gamta, jos dės­
niai, kurie turi būti vienodi tiek Žemėje, tiek
ir kitose planetose, neabejotinai juos supa­
našina!
Mes neblogai pažįstame Žemės gyvūnijos
vystymosi istoriją. Tos istorijos metu išnyko
gremėzdiški, prim ityvūs organai. Perdaug
stambiems organizmams reikėjo labai daug
maisto. Bet ir labai maži padarai negalėjo
būti protingų būtybių protėviai — jie visiš­
kai priklausė nuo fizinės aplinkos. O štai,
žmogbeždžionių ir vėliau žmogaus kūnas ge­
riausiai jungė anatomijos, fiziologijos, me­
džiagų apykaitos reguliavimo dėsnius su pro­
tingo egzistavimo reikalavimais Žemės sąly­
gomis. Gamta nuostabiai moka p asirin k ti...
Ir čia reikia prisiminti, kad mūsų plane­
ta — miniatiūrinis bendrųjų kosmoso dėsnių
veidrodis. Šiame mažyčiame veidrodyje mes
matome Visatos, jos dėsnių atspindį.
10
Taigi, remiantis materialinio pasaulio vys­
tymosi dėsniais, galima manyti, kad protin­
gosios kitų planetų būtybės vis tik „žmo­
nės". Jie, gal būt, skiriasi detalėmis, bet tu­
ri daug bendrų bruožų. Todėl visiškai netiks­
lu įsivaizduoti juos raguotomis ir uodeguo­
tomis baidyklėmis su daugybe susipynusių
galūnių, rutuliais, šliaužiančiais tarsi vėžlys,
nykščio didumo padarėliais ar daugiatoniais
milžinais.
ISTORINIS MATERIALIZMAS VISATOJE
Profesoriaus, biologijos mokslų daktaro
J. Ralio žodžiais tariant, Visatoje, greta kitų
bendrųjų m aterijos vystymosi dėsnių, turėtų
veikti ir tie patys protingųjų būtybių visuo­
menės vystymosi dėsniai, Galima tvirtinti,
kad istorinio materializmo dėsniai galioja ne
vien tik Žemės gyventojų tarpe.
Teisinga būtų manyti, kad protingų būty­
bių tarpe, kur jos begyventų, neišvengiamai
atsiras ir kalba, ir sudėtingi bendravimo san­
tykiai. Kokie tai santykiai, galima tik spė­
lioti, bet jie būtinai apims gyvenimo gėry­
bių tarp visuomenės narių paskirstymo
problemą. O kadangi dėl to visuomet kyla
prieštaravimų, turėtų būti sprendžiamas ir
šių prieštaravim ų panaikinimo klausimas.
Vadinasi, ir kitų pasaulių „žmonėms" netu­
rėtų būti svetimas visuomeninių formacijų,
kaip mes vadiname — santvarkų, keitimasis.
Beje, iš Visatos fizinių-cheminių dėsnių
vieningumo visai neišplaukia išvada, kad
skirtingų pasaulių gyventojai turi būtinai
kartoti vieną ir tą pačią istoriją. Vienos ir
tos pačios pradinės aplinkybės gali sudaryti
daugybę kombinacijų. Tačiau gyvosios gam­
tos vystymasis turi pagrindinę liniją, kuri
aiškia gija tiesiasi įvairiausių nukrypim ų
chaose.
KAIP SUSIPAŽINTI?
Teisingiau, kaip susisiekti su tais plačiosios
Visatos žmonėmis?
Keturiasdešimt trilijonų kilometrų skiria
mus nuo artimiausios žvaigždės. Jei skristu-
me 100 kilometrų per sekundę greičiu, ke­
lionė užtruktų 10 tūkstančių metų.
Vadinasi, žmogus negali įveikti tokių atstu­
mų — jam lemta tūnoti Žemėje, teaplankyti
Marsą, Venerą?
Tačiau mokslas šiuos atstumus rengiasi
įveikti. Apie ką anksčiau drąsesnieji protai
svajojo, fantazavo, šiandien tampa realybe.
O tai apie ką mes šiandien svajojam, taps
tikrove rytoj. Todėl ir mokslo pasaulis drą­
siai svajoja nugalėti fantastinius atstumus,
panaudodamas fotonines raketas (,,Mokslas
ir gyvenimas", 1960 m. 8 nr.),
Astronomijai į pagalbą ateina ir radio­
astronomija. Ji padės sužinoti, kokioje toli­
moje planetoje yra civilizuota visuomenė.
Kokiu būdu? Signalais. Reikia gauti iš ten
signalą. O koks turėtų būti tas signalas?
P. Soročenko, Tarybų Sąjungos Mokslų aka­
demijos Lebedevo vardo Fizikos instituto
mokslinio bendradarbio, nuomone, tai turėtų
būti gerai sklindančios elektrom agnetinės
bangos. Bet šių bangų diapazonas labai di­
delis. Tai ir mūsų matomoji šviesa, ir ne­
matomieji infraraudonieji bei ultravioletiniai
spinduliai, ir visos radijo bangos.
M okslininkų nuomone, kosminiams ry­
šiams geriausiai tinka 21 cm ilgio banga.
Kodėl?
Pirmiausia todėl, kad tokia banga savo
signalus skleidžia vandenilio atomai — m a­
žutės savarankiškos radijo stotys. V andeni­
lio signalus lengvai gali užgožti ta pačia ban­
ga siunčiami dirbtiniai signalai.
A ntra priežastis: vandenilis — labiausiai
paplitęs elementas Visatoje. Vadinasi, jeigu
kurioje nors planetoje yra civilizuota visuo­
menė ir jei ji sugeba tirti ją supančią aplin­
ką, turi išvystytą techniką, ji irgi, gal būt,
pasirinktų kosminiam ryšiui 21 cm bangą,
kaip labiausiai įsidėmėtiną.
Tačiau reikia prisiminti vieną kosminio
ryšio ypatybę. Radijo bangos, kaip ir švie­
sa, sklinda 300 000 kilom etrų per sekundę
greičiu. Kai kurių žvaigždžių šviesa mus pa­
siekia tik po šimto ar tūkstančio metų. Sun­
ku net įsivaizduoti tokį tolumą. Net ir iš ar­
timųjų žvaigždžių greit atsakymo nesulauk­
tume. Pavyzdžiui, iki artimiausios mums
žvaigždės Alfos Centauro radijo bangos lėk­
tų 4 metus, 4 mėnesius ir 29 dienas ir tiek
pat atgal. Vadinasi, atsakymo sulauktume
maždaug po 9 metų.
Bet šiaip ar taip, kosminė era mūsų pla­
netoje jau prasidėjo. Ir ją pradėjo tarybiniai
mokslininkai.
B. DAClULIS

TABAKAS BE NIKOTINO
Kristofas Kolumbas savo laiškuose
ir dienoraščiuose (1492 ir 1496 m.)
rūkomąją žolę „tabak" aprašo kaip
laukinį augalą. Europoje XVI a. ją
išplatino prancūzų pasiuntinys Por­
tugalijoje Žanas Niko. Jo garbei au­
galui buvo duotas botaninis vardas
Nicotiana, o jame esantis alkaloidas
pavadintas nikotinu.
Botaniniu atžvilgiu yra apie 50
rūšių tabako. Iš jų tik keletas tinka
rūkymui, bet šios kelios rūšys turi
tūkstančius veislių.
Tabako pasėlių plotai visame pa­
saulyje užima 3 mln. hektarų (bul­
vių 22 mln. ha), o kasmet surenka­
mas derlius sudaro apie 3 mln. to­
nų, arba iš vieno hektaro vidutiniš­
kai gaunama apie 1 toną žaliosios
masės.
Kad nikotinas yra nuodingas alka­
loidas ir žaloja rūkančiųjų organiz­
mą, visiems žinoma. Pastaruoju me­
tu įrodyta, kad nikotinas yra ne tik
stiprūs nuodai, bet ir baisiosios li­
gos — vėžio — sukėlėjas. Įtrynus
triušio arba pelės odą tabako sun­
ka, atsiranda odos vėžys.
Nustatyta, kad žmogui mirtina ni­
kotino dozė yra 50 miligramų (vie­
nas lašas). Viena cigaretė, priklau­
somai nuo tabako rūšies, turi nuo
20 iki 40 miligramų nikotino. Rū­
kant žmogaus organizmas absorbuo­
ja apie 5 mg nikotino. Kad rūkan­
tieji suserga kvėpavimo organų vė­
žiu, rodo statistika, biologiniai
bandymai ir cheminiai tyrimai, at­
liekami vis tikslesniais metodais.
Tačiau, pradėjus rūkyti, rūkymas
tampa sunkiai nusikratomu įpročiu.
Todėl tabako selekcininkams ki­
lo mintis išvesti tabako veisles,
kurios turėtų gerą skonį, būtų aro­
matingos, bet neturėtų nikotino.
Gauti tabaką be nikotino, kuris sa­
vo aromatu ir skoniu būtų ne blo­
gesnis už paprastą tabaką, yra vie­
na aktualiausių pasaulinės tabako
pramonės problemų.
Pulavų žemės ūkio instituto ma­
gistras E. Liatušinskis (Lenkijos liau­
dies respublika) išvedė naujas be-
nikotininio papirosinio tabako veis­
les, kurios turi geras selekcines bei
pramonines savybes, yra gero sko­
nio ir labai atsparios ligoms, ypač
juodajam šaknų puviniui.
Ši naujoji veislė buvo gauta,
kryžminant amerikinę veislę Virgi­
nia Gold ir vietinę veislę Multan
27. Gauti nauji augalai vėl buvo
tarpusavyje kryžminami. Vėliau iš
500 gautų naujų linijų buvo atrink­
tos tik dvi, turinčios norimus požy­
mius ir be nikotino. Be to, selekci­
ninkui buvo svarbu ne tik išvesti
naują veislę be nikotino, bet ir
gauti reikiamos formos, derlingą, at­
sparų ligoms, savo gerąsias savybes
pastoviai sekančioms kartoms per­
duodanti augalą.
Analizuojant nikotino kiekį, nu­
statyta, kad standartinė veislė Vir­
ginia Joyner nikotino sausoje ma­
sėje turėjo nuo 1,14 iki 1,23 proc.,
tuo tarpu naujai išvestosios veislės:
viena nuo 0,00 iki 0,05, antra —
nuo 0,03 iki 0,09 proc. Lengvose
dirvose augęs tabakas nikotino tu­
rėjo daugiau. Naujai išvestosios
veislės derlius ir lapų kokybė buvo
žymiai geresnė už standartinės veis­
lės derlių ir lapų kokybę.
Selekcinis darbas šioje srityje tę­
sias toliau, Reikia manyti, kad ne­
tolimoje ateityje galima bus rūky­
ti skanų ir aromatingą tabaką ne­
ardant savo sveikatos.
J. KRIŠČIŪNAS
Žemės ūkio m. kand.

11

’aminui
i T į j
ummm
L. ANDRIJAUSKAS
Biologijos mokslų kandidatas
KAS BUVO ŽINOTA
Jau žiloje senovėje žmo­
nės žinojo, kad naminiai
gyvuliai — arkliai, šunys,
galvijai, avys — girdi
įvairius aplinkos garsus,
skiria šviesą nuo tamsos,
atitinkamai reaguoja j
įvairias spalvas. Gyvulių
augintojams jau seniai ži­
noma, kad gyvuliai jaučia
šilumą ir šalti, lietimą,
spaudimą ir kitus mecha­
ninius dirgiklius. Gyvulių
sugebėjimas skirti spalvas
žmonių buvo panaudoja­
mas tam tikriems tikslams.
Pavyzdžiui, buvo žinoma,
kad raudona spalva pyki­
na bulius, kad jie tos
spalvos nemėgsta. Tokia
bulių reakcija j raudoną
spalvą eilę amžių panau­
dojama bulių kautynėms
organizuoti Ispanijoje,
Meksikoje ir kitose šalyse.
Nuo seno žinoma, kad
atskiri gyvuliai turi labai
jautrius jutimo organus.
Šioje srityje gyvuliai daž­
nai pralenkia žmogų. Vi­
siems žinoma, kad šunys
turi labai jautrią uoslę. Ši
jų savybė plačiai panau­
dojama kriminalistikoje,
žvalgyboje, ieškant nusi­
kaltėlių pagal jų pėdsakų
kvapą. Valstiečiai seniai
žino, kad arkliai labai
lengvai, daug geriau už
žmogų, orientuojasi aplin­
12
h .
koje, sugeba rasti kelią į
namus naktį, miške, jeigu
nors kartą tuo keliu yra
praėję.
Apie gyvulių jutimus
buvo sprendžiama iš prak­
tinio patyrimo. Tačiau šios
žinios apie gyvulių jutimo
organus, jų sugebėjimą
analizuoti ir sintezuoti
įvairios rūšies išorinės ap­
linkos dirgiklius rėmėsi
grynai subjektyviais žmo­
gaus stebėjimais. Tačiau
mokslinių metodų gyvulių
jutimo organų veiklai, jų
funkcijoms studijuoti ne­
buvo. Tai glaudžiai susiję
su galvos smegenų veik­
la, nes galvos smegenų
žievėje yra visų jutimo or­
ganų centrai, kuriuose
analizuojami, pažįstami ir
įvertinami visi iš aplinkos
ateiną dirgikliai.
METODAS SURASTAS
I. Pavlovas pirmasis
mokslo istorijoje atidengė
sudėtingiausio organo —
galvos smegenų žievės —
veiklos paslaptį ir sukūrė
savo garsųjį mokslą apie
aukštąją nervinę veiklą.
Didžiulis I. Pavlovo nuo­
pelnas mokslui yra tai,
kad jis sukūrė kokybiškai
naują, objektyvų sąlygi­
nių refleksų metodą, ku­
riuo remiantis, tapo įma­
noma tirti, vertinti ir ana­
lizuoti sudėtingiausią ner­
vų sistemos veiklą, galvos
smegenų žievės funkcijas,
joje vykstančių išorinės
aplinkos dirgiklių pažini­
mo, analizavimo ir sinteza­
vimo procesus.
Atlikti gausūs moksliniai
bandymai laboratorinėmis
sąlygomis patvirtino anks­
tesnius praktinius stebėji­
mus. Tiriant gyvulių juti­
mo organus specialiose,
pašalinių dirgiklių nepra­
leidžiančiose kamerose,
buvo išdirbami įvairūs tei­
giami ir neigiami sąlygi­
niai refleksai į garso, švie­
sos, spalvų, kvapo, lietimo
ir temperatūros dirgiklius.
Panaudojant įvairaus in­
tensyvumo ir įvairių rū­
šių dirgiklius, iš gyvulio
atsakomųjų reakcijų buvo
sprendžiama apie gyvulio
atskirų jutimo organų su­
gebėjimą skirti aplinkos
dirgiklius, jų kokybę, rū­
šį, stiprumo laipsnį. Tokiu
būdu buvo nustatytos at­
skiri! žemės ūk o gyvulių
(arklių, galvijų, avių) gir­
dėjimo, uodimo, regėjimo,
lietimo pojūčių ribos, ku­
rios daugeliu atvejų pasi­
rodė žymiai platesnės už
žmogaus pojūčių ribas.
KĄ GYVULIAI MATO
Naminiai gyvuliai aki­
mis tiksliai suvokia aplin­
ką, daiktų apšvietimą, jų
spalvą, formą, dydį ir at­
stumą iki jų. Moksliniai
duomenys rodo, kad spal­
vas mato ne visi gyvuliai.
Pavyzdžiui, spalvų neskiria
visi naktiniai gyvūnai, pe­
lės, triušiai. Blogai skiria
spalvas ir šunys. Šiuo me­
tu jau nustatyta, kad ark­
liai gerai skiria raudoną,
mėlyną, geltoną, žalią ir
violetinę spalvas. Gerai
skiria arkliai ir daiktų
formas.
Arkliai gerai skiria ir
visą gamą achromatinių
spalvų, juodą nuo baltos
ir įvairių atspalvių pilką
spalvą. Pavyzdžiui, jie ski­
ria pilką spalvą, sudarytą
iš 95 proc. juodos ir
5 proc. baltos, nuo pilkos,
sudarytos iš 90 proc. juo­
dos ir 10 proc. baltos spal­
vos.
Bandymai parodė, kad
ir galvijai skiria raudoną,
žalią, geltoną bei mėlyną
spalvas ir šviesos stipru­
mą. Pasirodė, kad bando­
mieji arkliai atskiria 85 ir
net 87 voltų įtampos ap­
švietimą nuo 90 voltų, o
tai žmogaus akiai jau ne­
įmanoma atskirti. Vadina­
si, arklio regėjimas labai
aštrus.
IR KLAUSA
NE BLOGESNĖ
Žinoma, kad žmogus ir
gyvuliai gali girdėti ne
visus aplinkos garsus, o
tiktai jų dalį. Pavyzdžiui,
varlės reaguoja į garsus
nuo 50 iki 15 tūkst. her­
cų, tačiau neskiria atskirų
tonų. Paukščių aukščiausia
klausos riba yra apie
10 tūkst. hercų. Žmogus
suvokia garsus nuo 16 iki
20 tūkst. virpesių per se­
kundę (apie 4—4,5 tūkst.
įvairaus aukštumo garsų).
Šunys suvokia žymiai di-

Gyvulių sąlyginių refleksų tyrimo schema
dėsnį garsų diapazoną —
iki 38 tūkst. virpesių per
sekundę. Pavlovo labora­
torijos duomenimis, šunys
skiria 800 nuo 812 virpe­
sių garsą, atseit, Vs tono.
Arkliai lengvai skiria ir
girdi tonus nuo 20 iki
21 tūkst. hercų, taip pat
labai artimus tarp savęs
tonus (1025 ir 1015 hercų
nuo 1000 hercų). Arklių
girdėjimo slenkstis labai
žemas. Lyginant su žmonė­
mis, nustatyta, kad di­
džiausias klausos aštrumo
slenksčio skirtumas yra
žemų ir aukštų garsų sri­
tyje. Pavyzdžiui, 128 ir 256
hercų tonams arklių gir­
dėjimo slenkstis 8—9 kar­
tus žemesnis už žmogaus,
6 ir 8 tūkst hercų to­
nams— 6—-10 kartų ma­
žesnis, o vidutiniams to­
nams — tik 3—•4 kartus
žemesnis. Todėl arkliai
daug geriau už žmogų
Dėl didelio uoslės jautrumo šunys panaudojami kaip
pėdsekiai
girdi įvairius silpnus gar­
sus gamtoje.
Suvokiant garsus, didelę
reikšmę turi laiko jutimas,
įgalinąs skirti garso ritmą.
Kai kurie gyvuliai skiria
ritmą labai tiksliai. Pavyz­
džiui, šunys skiria 100
metronomo taksėj'mų per
minutę nuo 92 takšėjimų.
Arkliai ritmo dažnumą ski­
ria nevienodai. Tai pri­
klauso nuo jų individualių
tip'nių savybių.
Sūnys ir arkliai jautriai
skiria vienodo aukštumo,
bet skirtingo tembro ir
įvairaus intensyvumo to­
nus net 1 decibelos ribo­
se. Tembro skirtumas, ku­
rį skiria arkliai, toks ne­
žymus, kad žmogaus klau­
sa jį gali atskirti, tik duo­
dant tuos garsus tiesiogiai
vieną po kito.
Taigi arklių klausa yra
labai gerai išsivysčiusi. Ji
beveik ne blogesnė už šu­
nų. Buvo tirta ir galvijų
klausa. Jie gerai skiria
garso intensyvumą. 90 de­
cibelų nuo 85, o tai dar
nėra galutinė riba.
UOSLĖ IR SKONIS
Gyvuliai pažįsta įvairius
kvapus. Uoslės dėka jie
pasirenka maistą, jį įverti­
na, pajunta priešą. Uoslė
turi didelę reikšmę gyvu­
lių gyvenime, todėl ir ge­
rai išsivysčiusi.
Tyrimai parodė, kad
žmogus savo uosle junta
5,0.10—12 g vanilino arba
4,5.10—14 g merkaptano
viename litre oro. Gyvulių
uoslė jautresnė. Pavyz­
džiui, šuns uoslę Pavlovas
vadino tobuliausiu iš visų
jo jutimo organų. Sąlygi­
nių refleksų metodu įro­
dyta, kad šuo junta net 1
molekulę kvapios medžia­
gos viename oro litre. Be
to, šunys sugeba skirti bet
kurį kvapą iš kitų 10—15
kvapų.
Žemės ūkio gyvulių
uoslė taip pat labai jaut­
ri. Arkliai lengvai iš kva­
po pažįsta mažiausias prie­
maišas geriamame vande­
nyje, skiria amoniako, ro­
žių aliejaus, gvazdikų kva­
pą. Karvės gerai skiria
sugedusio siloso kvapą
nuo gero siloso kvapo ir
daugelį kitų kvapų.
Skonio organu gyvuliai
nustato maisto skonį, jo
tinkamumą. Žolėdžiu gyvu­
lių, kurie ilgai kramto
maistą, skonio organas la­
bai gerai išsivystęs. Silp­
niau išsivysčiusį skonio
organą turi mėsėdž'ai ir
dar silpniau — paukšč'ai.
Pavyzdžiui, kiekviename
karvės liežuvio spenelyje
yra daugiau ka p 1700
skonio svogūnėlių (žmogus
jų teturi 250). Skonio svo­
gūnėlius dirgina vandeny­
je ištirpusios cheminės
medžiagos. Bandymais nu­
statyta, kad galvijai gerai
skiria rūgštų, kartų, sūrų
ir saldų skonį. Karvės
rūgštumą junta panašiai
kaip žmogus, sūrumą —
geriau už žmogų, o sal­
dumą ir kartumą — žy­
miai blogiau.
ODOS JUTIMAI
Geriausiai ištirti arklių,
šunų, mažiau galvijų ir
avių odos jutimai. Šunys
sugeba tiksliai nustatyti
dirginimo vietą 1—2 cm
atstumu. Arkliai ir avys
skiria lietimo dirginimus,
jeigu dirginamieji taškai
yra per 3 cm vienas nuo
kito.
Gyvulių jautrumas tem­
peratūrai yra mažesnis už
jautrumą lietimui. Arkliai
gerai skiria s'metrinius
temperatūrinius dirginimus
skirtingose kūno pusėse ir
net dviejų visai gretimų
odos vietų. Arklys geriau
už šunį atskiria šiluminio
dirgiklio intensyvumą. Jei
šunys skiria temperatūros
skirtumą iki 2,5°, tai ark­
liai — net iki 1°C.' Ark­
liai gana lengvai atskiria
24° nuo 25°C, 44° nuo
45°C, 5° nuo 6°C ir t. t.
Tačiau kuo artimesnis
temperatūrinis dirgiklis
arklio kūno temperatūrai,
tuo sunkiau arkliai skiria
temperatūros skirtumą. Šie
duomenys sugriovė ilgai
vyravusią nuomonę, kad
gyvuliai jaučią ne tempe­
ratūrinius, o tik skausmi­
nius dirginimus.
Pritaikius I. Pavlovo su­
kurtą sąlyginių refleksų
metodą gyvulininkystėje,
žymiai išsiplėtė žinios apie
gyvulių organizmo santy­
kiavimo su išorine aplin­
ka dėsningumus, jų juti­
mo organų funkcijas, su­
gebėjimą skirti įvairius ap­
linkos dirgiklius. Visapu­
siškai ištyrus gyvulių or­
ganizmo sąryšį su aplinka,
bus galima dar tobules­
niais metodais keisti gyvu­
lių prigimtį žmogui pagei­
daujama kryptimi, dar
spartesniais tempais vysty­
ti mūsų šalies gyvulinin­
kystę, kelti jos produkty­
vumą ir gerinti gyvulių
laikymo, auginimo ir pa­
naudojimo būdus.
13
KODĖL DŪSTA ŽUVYS ŽIEMĄ
Dažnai dūsta žuvys ežeruo­
se žiemos metu. Sis reiškinys
ypač dažnas šaltomis ir snie-
gingomis žiemomis sekliuose
dumblėtuose ežeruose. Žuvys
žūva masiškai, o pavasarį
bangos išplauna tiek daug jų
lavonų, kad aplinkiniai kran­
tai lieka jais sėte nusėti. To­
kį vaizdą galima m atyti vie­
ną kitą pavasarį Žuvinto
ežere.
Žuvys žūva, vandenyje
stingant deguonies. Vasaros
metu, kai vandens paviršius
laisvai susisiekia su oru, van­
denyje ištirpsta tam tikras
oro deguonies kiekis, kuris
priklauso nuo vandens pavir­
šiaus ir jo temperatūros. Sto­
vinčiame vandenyje deguo­
nies mažiau, tekančiame v an ­
denyje, ypač kur srovė stip­
resnė, kriokliuose, tvenki­
niuose prie malūnų, kur van­
duo taškosi ir maišosi su
oru, vandenyje ištirpsta daug
daugiau deguonies, bet vis
tiek jo yra daug mažiau, ne­
gu atmosferiniame ore. Šil­
tame vandenyje deguonies
yra mažiau, negu šaltame,
ir todėl, pervežant gyvas žu­
vis šiltu metų sezonu, prie
vandens pridedama ledo ga­
balų. Įvairioms žuvims rei­
kia nevienodai daug deguo­
nies. Karosai, vijūnai pasi­
tenkina mažu jo kiekiu ir
gali ilgai gyventi inde su ne­
mainomu vandeniu. Lydekos
daug reiklesnės, o užvis reik­
liausios yra lašišinės žuvys,
stintos, seliavos, upėtakiai.
Vasaros metu ežero vanduo
14
Prof. T. IVANAUSKAS
gauna deguonies ne tik iš
atmosferos, bet ir iš augan­
čių jo dugne augalų, kur
vyksta fotosintezė. Kaip ži­
nome, žalieji augalai, vei­
kiant saulės energijai, panau­
doja vandenį ir anglies dvi­
deginį savo atsargos medžia­
goms sudaryti, o kartu su
tuo paliuosuoja deguonį.
Taip vandeniniai augalai pri­
sotina vandenį deguonimi.
Sekliuose ežeruose augalija
būna labai turtinga ir atitin­
kamai gyvūnija juose būna
gausi. Toks yra ir Žuvintas.
Rudenį vaizdas pasikeičia.
Saulė siunčia mažiau spindu­
lių. Fotosintezė ir deguonies
gamyba sumažėja. Ilgų tam ­
sių naktų metu fotosintezė
visai nepasireiškia. Maža to,
vandeniniai augalai apmiršta
ir negyvi augalai ima spar­
čiai pūti. Tiktai nedidelės au­
galų dalys, vadinamos žie­
mos pumpurais, lieka gyvos.
Iš jų pavasarį prasideda nau­
ja vegetacija. Puvimo proce­
sas ne tik neduoda laisvo de­
guonies, bet, priešingai, daug
jo suvartoja, nes pūvant pa­
sireiškia oksidacijos reakci­
jos.
Vis dėlto, kol nėra ledo ir
ežero paviršius laisvai susi­
siekia su atmosferos oru, de­
guonies trūkum as vandenyje
nejaučiamas ypač dėl to, kad,
esant šaltesniam orui, van­
duo suima jo daugiau iš at­
mosferos. Sąlygos pasikeičia,
kai ežeras užšąla. Kol ledas
yra plonas, permatomas, pro
jį dar praeina šviesa ir van­
deninių augalų likučiai, kad
ir sumažintu mastu, vykdo
fotosintezę ir pagamina de­
guonies. Bet ledui sustorėjus,
o ypač susidarius storai snie­
go dangai, po ledu įsiviešpa­
tauja visiška tamsa, fotosin­
tezė visai liaujasi ir deguo­
nies pritrūksta.
Giliuose, daug vandens tu ­
rinčiuose ežeruose deguonies
ištekliai yra dideli ir jo nie­
kuomet nepritrūksta. Ten žu­
vys ir nedusta. Sekliuose
ežeruose deguonies nepritek­
liaus pavojus žuvims gresia
dažnai. Gelbėdamos savo gy­
vybę, jos ieško oro. Kiekvie­
na eketė jas pritraukia. Jos
kiša savo snukučius iš van­
dens, rydamos oro burbulus.
Tada jos nepaiso kito pavo­
jaus, nebijo žmonių ir varnų,
kurios kaip tik tokiose vieto­
se jų tyko.
Tokiu momentu žuvims
galima padėti išlaikyti savo
gyvybę prakertant lede eke­
tes, pro kurias į vandenį ga­
lėtų patekti oras. Į jas dar
įstatomi šiaudų kūliai, o tai
apsaugo vandenį nuo greito
užšalimo. Bet, deja, dar ne­
retai pasitaiko žmonių, k u ­
rie naudojasi sunkia žuvų
būkle ir tyčia prakapoja eke­
tes lede, kad lengviau galėtų
jas išgaudyti. O su tokiais
„žvejais" reikia kovoti. Taip
pat gelbsti žuvis ir čiuožyk­
los. Nušlavus nuo ledo snie­
gą, šviesa prasiskverbia į
ežerą ir sužadina augalų fo­
tosintezę.

IETUVOS
M ETR IK A
Kas domisi Lietuvos istorija, tas, be abejo,
šį tą girdėjo apie Lietuvos M etriką. Bet pa­
sakyti, kada ji sudaryta, kokia jos reikšmė
ir koks likimas, vargiai galėtų, nes istorikai
plačiai naudojasi M etrika, o apie ją pačią
mažai terašo. Pirmasis ją plačiau aprašė
S. Ptašickis, 1887 m. išleistoje knygoje apie
M etrikos aktus. Tarybinis istorikas N. Be-
režkovas parašė plačią studiją apie M etriką,
kaip istorijos šaltinį. Pirmąją šios studijos
dalį, dėstančią Lietuvos M etrikos knygų su­
dėtį iki 1522 m. išleido 1940 m. TSRS M oks­
lų akademija. Kiti istorikai domėjosi M etri­
kos aktais, o ne jos istorija.
Šiuo straipsniu siekiama supažindinti skai­
tytoją su Lietuvos M etrikos istorija, nušvie­
čiant jos sudarymo laikotarpį, knygų turinį,
jų saugojimą, aktų publikavim ą ir dabartinę
M etrikos archyvo padėtį.
Lietuvos M etrika — tai Lietuvos Didžio­
sios Kunigaikštystės valstybinės kanceliari­
jos gaunam ųjų ir išleidžiamųjų raštų kny­
gos, tai pirmaeilės reikšmės dokumentinis
šaltinis Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos
istorijai. Jeigu didysis kunigaikštis arba jį
pavaduoją asmenys — ponų tarybos nariai
išduodavo kokį raštą, į kanceliarijos knygas
būdavo įrašomas trum pas to rašto turinys.
Jeigu buvo sprendžiama byla, tai knygose
likdavo ginčo atpasakojim as ir sprendimas.
Skundai, pranešim ai ir kitokio pobūdžio gau­
ti raštai taip pat buvo saugomi kanceliari­
joje.
Kada Lietuvos didieji kunigaikščiai įsteigė
savo kanceliariją, susekti neįmanoma. Tiek
tėra žinoma, kad Gediminas turėjo savo rū ­
muose vienuolius raštininkus, kurie vedė su
popiežiumi susirašinėjimą dėl krikšto, su
Hanzos miestais dėl pirklių ir amatininkų
keliavimo į Lietuvą ir su Rygos miestu dėl
politinių sutarčių. Jogaila, Vytautas, Žygi­
mantas Kęstutaitis, Švitrigaila turėjo savo
raštines, kurios atstodavo valstybinę kance­
liariją. Tai liudija ligi XVI a. išlikę kai k u ­
rie Kaributo, Švitrigailos ir rusų žemių ku­
nigaikščių XIV a. aktai. Ar tuo metu jau b u ­
vo į knygas įrašomos kunigaikščių išduoda­
mos privilegijos ir kitokio pobūdžio raštai,
žinių neturime. Visiškai tikra, kad tokios
knygos buvo vedamos XV a. viduryje Lie­
tuvą valdant Kazimierui Jogailaičiui.
1495 m. birželio 27 d. į Vilnių pas didįjį
kunigaikštį Aleksandrą atvyko Bogdanas
Glinskis ir pareiškė, kad Kijeve gaisro metu
sudegė didžiojo kunigaikščio Kazimiero do­
vanojim o raštai ir kad jis prašo tuos raštus
atnaujinti. Tuomet A leksandras išdavė Glins­
kiui tokio turinio raštą: „Kadangi tų knygų,
kuriose įrašyta privilegija, prie savęs aš ne­
turiu, tegul jis tuos kaimus laiko, o kai kny­
gas turėsiu, privilegijos išrašą iš tų knygų
dėl dovanotų kaimų patvirtinsiu savo raštu".
N ekyla abejojimų, kad Kazimiero išduodami
raštai jau buvo įrašomi į knygas, kurios su­
darė Lietuvos Metrikos pradžią. Bėgamųjų
raštų knygas, tikriau pasakius, registracinius
sąrašus didysis kunigaikštis vežiojosi su sa­
vim, o archyvinės knygos buvo laikomos iš
pradžių Trakų, o vėliau Vilniaus pilyje. Ka­
da M etrikos knygos iš Trakų buvo perkeltos
į Vilnių, nėra galutinai išaiškinta. Tik tiek
tėra žinoma, kad 1511 m. M etrika jau buvo
Vilniuje.
M etriką su jos raštininkais tvarkė ir p ri­
žiūrėjo valstybės kancleris. Didžiojo kuni­
gaikščio privilegijas ir kitokius raštus, duo­
tus ne rezidencijoje, o kelionėje, raštvedys
įrašydavo į rejestrą ir po to, grįžus į rezi­
denciją, įrašydavo į knygas. 1511—1514 m.
raštvedžiais buvo M itka ir Sopotka. Sopotka
važinėjo su kunigaikščiu, o M itka tvarkė
knygas Vilniuje. Kas kada y ra raštvedžiu
buvęs, nesunku susekti, nes prie daugelio
įrašų pačioje pabaigoje yra raštvedžio v ar­
das. Raštvedžiai būdavo prisaikdinami, kad
knygos bus vedamos sąžiningai ir tvarkin­
gai, nes privilegijos ar akto originalui din­
gus, jį atstodavo M etrikos išrašas, patvirtin­
tas kunigaikščio antspaudu.
Kadangi M etrika turėjo labai didelę ju ri­
dinę reikšmę, kancleris Leonas Sapiega įsa­
kė padaryti visų M etrikos knygų nuorašus.
Perrašymo darbas buvo pradėtas 1594 m. ir
truko kelerius metus. Perrašytos knygos bu­
vo patikrintos, aprūpintos dokumentų sąra­
šais ir gerai įrištos. Senosios knygos buvo
15
 saugomos Vilniaus pilyje, o naujosios pas
kanclerį ir skiriamos bendriesiems visuome­
nės reikalams.
Lietuvos M etrikos nelaimės prasidėjo
drauge su feodalinės Lietuvos valstybės ne­
laimėmis. V ykstant karui dėl Ukrainos ir
Baltarusijos, 1649 m. rugpiūčio 15 d. po mū­
šio ties Zborovu totoriai pagrobė Lietuvos
didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus
gurguolę, kurioje buvo vežamos ir bėgamo­
sios Lietuvos M etrikos knygos. Jos žuvo, iš­
liko tik nepilnas dokumentų sąrašas. To pa­
ties karo metu Rusijos ir Ukrainos kariuo­
menė užėmė Lietuvos teritoriją ligi Nevėžio,
o nuo Nevėžio ligi Livonijos sienos — Šve­
dijos kariuomenė. Dalis Lietuvos Metrikos
knygų ir aktų ryšulių dingo, o kitą dalį šve­
dai išgabeno į Švediją. 1659 m. sudarius tai­
ką. su švedais Olivoje, Lietuvos M etrikos iš­
vežtoji dalis buvo grąžinta į Lietuvą, bet ne
visa. Dėl trūkstamos dalies švedai aiškinosi,
kad ji nuskendusi Baltijos jūroje.
Po XVII a. vidurio, o taip pat po XVIII a.
pradžios karų ir suiručių Lenkijos karaliai,
tuo pačiu metu būdami ir Lietuvos didžiai­
siais kunigaikščiais, į Vilnių retai kada be-
atvažiuodavo. Lietuvos kancleriai taip pat
mažai begyvendavo Lietuvoje. Bajorai, tu ­
rėdami reikalų su valstybės valdžia, kreip­
davosi nebe į Vilnių, o į Varšuvą. Apie
1765 m. iš Vilniaus į V aršuvą buvo išgaben­
ta ir Lietuvos M etrika.
Lietuvos M etrika visą laiką buvo rašoma
rusų kalba. 1777 m. sausio 10 d. Žečpospoli­
tos Nuolatinė Taryba nutarė perrašyti Lie­
tuvos M etrikos tekstą lotynų raidėmis. Šis
darbas buvo pavestas rusų kalbos vertėjui
Kosakovskiui. Buvo perrašyti M etrikos 29
tomai, į kuriuos įėjo 66 knygos.
Nuslopinus Kosciuškos sukilimą 1794 m.
ir po to galutinai Rusijai, Prūsijai ir A ustri­
jai pasidalijus Žečpospolitą, Lietuvos M etri­
ka iš Varšuvos buvo išgabenta į Peterburgą.
V aršuvoje liko tik lotyniškomis raidėmis
nurašytoji dalis. Šiuo metu Lietuvos M etri­
ka yra M askvoje, saugoma Centriniame vals­
tybiniame senųjų aktų archyve. Ja naudoja­
si daugelis Tarybų Sąjungos ir užsienio vals­
tybių mokslininkų.
Ūkio ir socialinių santykių istorijai vertin ­
giausios yra Lietuvos Metrikos užrašymų
knygos, nes jose labiausiai atsispindi vals­
tybės vidaus gyvenimas. Užrašymų knygos
numeruotos. Pirmoji ir antroji užrašymų
knygos, iš kurių antroji yra pirmosios nuo­
rašas, savo turiniu skiriasi nuo aukštesnės
numeracijos knygų. J ą sudaro ne patys M et­
rikos įrašų tekstai, o atskirų dokumentų ap ra­
16
šai, padaryti XVI a. pabaigoje lenkų kalba.
A prašai duoda apypilnį 1380—1570 m. doku­
mentų, kurių originalai neišliko, atpasakoji­
mą. Pirmoji-antroji Lietuvos M etrikos užra­
šymų knyga paskelbta 1915 m. Trečioji, ket­
virtoji ir dalis penktosios užrašymų knygos
paskelbta atskiru leidiniu 1910 m. Šio leidi­
nio redaktorius I. Lappo publikaciją pradėjo
nuo trečiosios knygos, nelaikydam as aktais
pirmosios-antrosios knygos aprašų. 5—12 už­
rašymų aktų aprašus 1915 m. paskelbė Ju s­
ticijos ministerijos Maskvos archyvas. Jeigu
kuris aktas ligi pirmojo pasaulinio karo iš­
tisai arba dalimis buvo skelbtas, tai po ap­
rašu nurodoma, kokiame leidinyje jis pa­
skelbtas.
775 Lietuvos M etrikos aktus, atrinktus iš
66 Varšuvos nuorašo knygų, paskelbė
F. Leontavičius. Pirmasis publikacijos sąsiu­
vinis apima 1413— 1498 m., o antrasis 1499—
1507 m. aktus.
A ntrąją pagal svarbumą vietą mūsų krašto
istorijoje užima Lietuvos M etrikos teismų
knygos. Pirmoji, antroji ir dalis trečiosios
teismų knygos paskelbtos 1903 m. Jos apima
1469—1523 m. laikotarpį. Paskelbtos viešųjų
reikalų knygos ir kariuomenės surašymai
apima XVI a. dokumentus. Senieji svarbiau­
sieji Lietuvos M etrikos aktai, kaip matome,
paskelbti ir tyrinėtojam s lengvai prieinami.
Po Spalio revoliucijos Lenkijos ir Lietuvos
vyriausybės kreipėsi į Tarybų Rusijos vy­
riausybę prašydamos atiduoti joms Lietuvos
M etriką. Šis prašymas nebuvo patenkintas
dėl daugelio priežasčių. Visų pirma Lietuvos
M etrika priklauso ne tik Lietuvai, bet Bal­
tarusijai ir Ukrainai, kurios įėjo į Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. A ntra v e r­
tus, M etrika į Rusiją caro valdžios išgabenta
buvo ne iš Lietuvos, o iš Lenkijos, o jos pa­
tekimo į V aršuvą negalima laikyti neteisėtu.
Lenkijai ją atidavė Lietuvos valdovai — feo­
dalai.
Dabar kurios nors Tarybų respublikos p re­
tenzijos į Lietuvos M etriką mokslo reikalais
visai atkrinta. Lietuvos TSR M okslų akade­
mijos Istorijos institutas parsisiųsdino iš
Maskvos senųjų aktų archyvo mikrofilmus.
Visi Lietuvos M etrikos XV—XVI a. aktai,
kurie liečia Lietuvą ir ligi šiol spaudoje ne­
buvo paskelbti, dabar nufilmuoti ir respub­
likos istorikams lengvai prieinami. Toliau
filmuojami XVII ir XVIII a. dokumentai. To­
kiu būdu Lietuvos M etriką, tą didžiausią ir
įdomiausią feodalinės Lietuvos valstybinės
kanceliarijos archyvą, galima skaityti ir jo
aktus publikuoti Vilniuje.
J. JURGINIS
MOS
mm Auga ir gražėja mūsų miestai,
miesteliai, kolūkinės gyvenvietės.
pėdos
! rū-
■R

•
* ■*

a
1. S. Nėries var
do vidurinė mo­
kykla

Architektams — tikras darbymetis. i

Jų kūrybinė mintis darosi vis drą­ lill* *
sesnė ir lakesnė. Tokį įspūdį paliko « « < ■■■
Tarybų Lietuvos architektų darbų W ^ $1;
paroda, kurią matėme gruodžio pra­ fu*
džioje Vilniuje.
Prieš mus įvairūs pastatai. Jų kol
kas dar nėra. Tai artimos ateities
statybų projektai.
Anksčiau, stokojant mokyklinių
pastatų, Vilniuje pagal Upinį pro­
jektą skubiai buvo pastatyta S. Nė­
ries vardo vidurinė mokykla. Jai ros rūmai (2 nuotr.). Tai Kauno ar­ Prieš mus išsirikiavę nedideli, pa­
trūko pagalbinių patalpų, be to, ar­ chitektų J. Gudelio, A. Sprindžio ir trauklūs, sodais apsijuosę namukai
chitektūrinių požiūriu ji netiko Vil­ A. Mikėno projektas. (5 nuotr.). Gal ,būt tai planuojama
niaus senamiesčiui. Pagal archit. O štai kaip atrodys J. Janonio vasarvietė ar priemiesčio gyvenvie­
L. Kazarinskio projektą (t nuotr.) aikštė Kaune pagal P. Janulio, tė? Ne. Taip atrodys kolūkinis kai­
šią mokyklą apjuos lengvas, saulėtas V. Stausko ir S. Bartusevičiaus pro­ mas. Kuo jis skirsis nuo miesto? Ne­
pastatas, kuriame bus įvairios dirb- jektą (3 nuotr.). bent tuo, kad čia bus daugiau erd­
_ tuvės politecbniniam apmokymui, Siame mieste iškils erdvus, švie­ vės, žalumos, gryno oro ir mažiau
kabinetai, puikios sporto bei aktų sus statinys (4 nuotr.) — L. Mažei­ gatvių triukšmo.
salės ir t. t. kienės suprojektuoti rūmai vaikams- Žurnale jau buvo rašoma apie
Klaipėdoje išaugs didžiuliai kultu- invalidams. mūsų žavingąjį pajūrio kurortą, pui-

k u t i m *
 M m

kius jo parkus. Praeis klek laiko, ir

Palanga pasipuoš dar vienu nauju
pastatu — A. Cepio suprojektuota
balneo-purvo gydykla (6 nuotr.j.
Vilniaus architektų rūmai
(7 nuotr.) — A. Arono diplominis
darbas. Sis projektas nenumatomas
jgyvendinti, bet patraukia dėmesį.
Ilgiau sustojame ties 964 vietų
vidurinės mokyklos pastato projektu
(8 nuotr.). Tai visiškai naujo tipo
mokykla tiek savo architektūriniu
užmanymu, tiek vidaus bei terito­
rijos išplanavimu. Be erdvių klasių,
Joje bus įvairiausios dirbtuvės, la­
boratorijos, kabinetai, valgykla, sa­
lės. Prie mokyklos numatyta įrengti
krepšinio, tinklinio ir kt. aikšteles,
klasę užsiėmimams atvirame ore,
pasodinti sodą. Čia pat bus mokykli­
nis daržas, ūkiniai pastatai. Žodžiu,
projekte atsižvelgta į visus reikala­
vimus, keliamus šiuolaikinei mokyk­
lai; ji gerai pritaikyta politechni-
niam apmokymui. Šią archit. L. Mor-
doso suprojektuotą tipinę mokyklą
patvirtino TSRS Statybos ir archi­
tektūros komitetas. Tokius mokymo
kompleksus po metų kitų jau ma­
tysime pastatytus.
Įdomus respublikinės ligoninės ir
poliklinikos projektas (9 nuotr.). Jo
autoriai Z. Landzbergis ir E. Chlo-
mauskas. Viename korpuse čia įsi­
kurs šimto vietų stacionaras, o antra­
me poliklinika. Projektuojant ligoni-
 1

nės patalpas, ypač daug dėmesio skir­ nės architektūros formos. Naujieji Nebus čia siaurų gatvių. Namai sta­
ta ligonių patogumui, jų poilsiui. Pa­ kvartalai skirsis nuo senųjų ne tik tomi atokiai vienas nuo kito, kad
vyzdžiui, kiekviena palata turės du­ savo išvaizda, bet ir išplanavimu. juose būtų daugiau saulės, gryno
ris j balkoną, atskiri korpusai tarp
savęs bus sujungti požeminėmis ga­
lerijomis, aplink ligoninę žaliuos
medžiai, žydės gėlynai. Visa ligoni­
nės teritorija užims 6 ha, o iš jų
5 ha pavirs žaliaisiais plotais.
Architektūros parodoje buvo
daug įdomių projektų. Čia Ir pato­
gūs dviejų aukštų, dviejų butų po
4 kambarius gyvenamieji namai, ir
kolūkiniai pastatai, ir naujo tipo
parduotuvės, įvairių respublikos
miestų bei gyvenviečių išplanavimo
maketai. Įspūdingi kompozitorių rū­
mų, modemiškų gyvenamųjų namų
ir kt. pastatų projektai.
Salia prityrusių architektų joje
gausiai dalyvavo Kauno Politechni­
kos instituto ir Vilniaus Valstybi­
nio Dailės instituto ' diplomantai.
Nors dauguma jų darbų nebus įgy­
vendinti, tačiau jie įdomūs archi­
tektūriniu užmanymu, sprendimu, sa­
vo lomiomis.
Į statybas atėjo naujos medžia­
gos ir konstrukcijos. Naudojant jas,
ieškoma drąsesnių inžinerinių spren­
dimų, konstruktoriams atsiveria pla­
tesnės galimybės. Tai, savo ruožtu,
veikia architektūrą.
Kas būdinga naujiesiems stati­
niams, išplanuotiems mikrorajonams? oro. Gyventojų patogumui kiekvie­
Erdvė, šviesa, patogumas, šiuolaiki­ name mikrorajone projektuojamos
maisto ir pramoninių prekių parduo­
tuvės, vaikų darželiai, lopšeliai, įvai­
rios buitinio ir kultūrinio aptarnavi­
mo įstaigos. Labai daug dėmesio
skiriama žaliesiems plotams.
Žodžiu, naujoji statyba žymiai
pranašesnė už senąją. Ji keičia mū­
sų miestų veidą, juos puošia ir tur­
tina. Šiandieną mes gyvename pa­
togiau, gražiau, negu vakar, rytoj
gyvensime dar puikiau.
B. AUŠRIO tekstas,
A. GARUNKSČIO nuotr.
 fie qalinqoh
JEN ISIEJA U S
M. BECONIS
Nuo Uralo kalnų iki
Užbaikalės Ir nuo šaltų
poliarinių jūrų iki Mongo­
lijos plokštikalnių tęsiasi
neaprėpiamas Sibiro kraš­
tas. Pačiame jo centre
karštas Chakasijos stepes
ir beribes poliarines tund­
ras jungia viena didžiau­
siųjų pasaulio upių — Je­
nisiejus. Užgimęs Sajanų
kalnagūbriuose, jis perker­
ta visą Sibirą nuo pietų
iki šiaurės. A. Čechovas
rašė apie Jenisiejų:
„Aš nemačiau upės, di­
dingesnės už Jenisiejų. Jei
Volga puošni, kukli, susi­
mąsčiusi gražuolė, tai Je­
20
nisiejus — galingas ne­
rimstantis milžinas, kuris
nežino, kur dėti savo jėgą
ir jaunystę... Aš stovėjau
ir galvojau: koks pilnas,
protingas ir drąsus gyveni­
mas kada nors nušvies
šiuos krantus!"
Kaip Jenisiejus, nerami
ir jauna, galinga ir nesu­
laikoma, mūsų tarybinė
šalis, statanti naują gyve­
nimą. Šio naujo gyvenimo
pulsą pajuto ir Jenisiejaus
krantai. Jo slenksčių gau­
desį nustelbė naujų staty­
bų triukšmas. Žiloje tūks­
tantmetėje taigoje, ramiai
snaudusioje prie Jenisie­
jaus krantų, pasigirdo ne­
įprasti jaunų naujojo gy­
venimo kūrėjų — komu­
nizmo statytojų — balsai.
Pakeliaukime Jenisiejumi,
pasidairykime jo pakran­
tėmis.
Už Sajanų kalnagūbrio,
tolimojoje Tuvoje, kur
prie Kizilo miesto susiti­
kusios dvi upės Bij-Chem
ir Ka-Chem sudaro Ulug-
Chem — didžiąją upę,
gimsta Jenisiejus. Čia jis
ramus, didingas. Aplink
miškais apaugę kalnai, ste­
pės su skurdžia augalija.
Tai Tuvos autonominė sri­
tis. Jos centre — Kizilo
mieste — stovi kuklus
obeliskas su įrašu: „Azi­
jos centras".
Nuo 1944 m. Tuva —
broliškos tarybinių tautų
šeimos narys. Kitados at­
silikęs ir tamsus klajok­
lių aratų kraštas pradėjo
naują gyvenimą. Nebylios
Tuvos stepės prisipildė
traktorių ir kitų mašinų
gausmo. Tūkstančiai be­
raščių tuviečių gavo pir­
mąją spausdintą abėcėlę,
pirmą kartą jie pamatė
savo gimtąją kalbą ant
popieriaus. Dabar kas
penktas tuvletis mokosi,
gausiai išaugo medicinos,
švietimo darbuotojų kad­
rai.
Ilgą laiką buvo mano­
ma, kad Tuvos gelmės ne­
turtingos. Tik per pasta­
ruosius metus tarybiniai
geologai atidengė Tuvos
gelmių turtus. Pirmiausiai
buvo surastas ištisas as­
besto kalnas. Artimiausio­
je ateityje Tuvos asbestą
naudos dauguma Sibiro
įmonių ir gamyklų, kurios
anksčiau jį gabendavosi
net iš Uralo. Rasti puikios
koksuojamos anglies klo­
dai, o šalia ir geležies rū­
dos. Tuvos metalurgijai
vystytis yra puikios per­
spektyvos.
Svarbiausia septynmečio
problema — tai kelių
klausimas. Tuvos reljefas
labai suskaidytas ir gele­
žinkelius tiesti sunku. Per
septynmetį numatyta nu­
tiesti eilę plentų, taip pat
susisiekimui panaudoti Je­
nisiejų.
Jenisiejus, ištekėjęs iš
Tuvos įdaubos, kerta va­
karinių Sajanų kalnagūbrį.
Jų akmeninės tvirtovės
pastoja Jenisiejui kelią,
sudarydamos slenksčius.
Pavojingiausias iš jų —
Didysis. Siauru tarpekliu
Jenisiejus, riaumodamas
tūkstančiais sūkurių, ver­
žiasi pirmyn, ir vis tik
bandomieji reisai parodė,
kad nugalėti šį slenksti
galima. į pagalbą laivams
ateina galingi traktoriai-
vilkikai. Laivybos klausi­
mas Jenisiejumi bus Iš­
spręstas, pastačius ant jo
pirmąją — Sajanų — HES.
Pavojingieji slenksčiai at­
sidurs po vandeniu.
Palikęs Tuvą su jos pui­
kiais kedrų ir eglių miš­
kais, plačiomis stepėmis,
kurių dalis jau ariama ir
greitai ten bręs auksiniai
kviečiai, prasiveržęs pro
Sajanus, Jenisiejus jteka į
plačią Chakasijos-Mlnu-
sinsko įdaubą.
Šios įdaubos pradžioje,
dešinėje Jenisiejaus pa­
krantėje, įsikūręs Sušens-
ko miestas. Čia anksčiau
buvusiame to paties vardo
kaimelyje, carinės valdžios
ištremtas, trejus metus gy­
veno V. Leninas (1897—
1900). Netoli Sušensko nu­
matoma pastatyti antrąją
Jenisiejaus HES. Abipus
Jenisiejaus tęsiasi plačios
stepės. Jose ganosi avių STATOMOS IR
kaimenės. Neseniai išarto­ PROJEKTUOJA­
se plėšininėse žemėse vil­ MOS HES
nija kviečių marios. Kairė­
je Jenisiejaus pusėje —
Chakasijos autonominė sri­ 200 KM
tis. Anksčiau buvęs kla­ •NQRILSKAS
joklių, besiverčiančių gy­
vulininkyste, kraštas į Ru­
IGARKA
sijos imperijos sudėtį įėjo
dar Petro I laikais.
Audringai suklestėjo
Chakasija tarybiniais me­
tais. Ne veltui iš visos
Sąjungos į ją važiuoja
naujakuriai. Derlingos plė-
šlninės žemės sudaro pui­
kias sąlygas grūdų ūkiui.
Stepėse ganosi nesuskai­
čiuojamos kaimenės gal­
vijų.
Žemės turtai taip pat
gausūs. Chakasijos anglis

Jenisiejus netoli Krasnojarsko

Situacinis Jenisiejaus žemėlapis

ir geležies rūda sudaro bokštai, visas kraštas ap­

plačias galimybes vystytis
kalnakasybos pramonei.
Jos aukso rūdynai užima
gana svarią vietą mūsų
šalies aukso gavyboje.
Per trumpą laiką išaugo
puikūs miestai — Abaka-
nas, Čemogorskas ir kt.
Tiesiami nauji keliai, o
ypač didelę reikšmę turi
nauja Pietų Sibiro geležin­
kelio magistralė, susiejusi
Chakasiją su Kuznecku ir
kitais Sibiro pramonės ra­
jonais. Palei Jenisiejų ma­
tyti nattos žvalgų gręžimo
imtas naujų statybų pato­
so.
Perkirtęs Chakasijos ste­
pes, Jenisiejus vėl jsiver-
žla j uolinių milžinų ka­
ralystę. Kirsdamas rytinius
Sajanus siauru tarpekliu,
tūkstančiais sūkurių šoki­
nėdamas per slenksčius,
veržiasi galiūnas Jenisie­
jus ir, atrodo, nėra jėgos,
kuri galėtų šią stichiją su­
tramdyti. Ir kaip tik šio­
je vietoje tarybinis žmo­
gus ryžosi pažaboti Jeni­
siejų. Netoli Krasnojars-
ko miesto statoma grandio­
zinė didžiausios pasaulyje
HES užtvanka. Šimtas met­
rų aukščio, arba keturios
Stalingrado HES, sudėtos
viena ant kitos, — toks
iki šiol negirdėtos staty­
bos mastas. Čia Jenisiejus
suks dvylika hidroagrega-
tų, kurių kiekvieno galin­
gumas — 300 tūkstančių
kilovatų. Kiekviena tokia
turbina pagamins per me­
tus tiek elektros energijos,
kiek visos Dniepro HES
turbinos drauge paėmus.
Naujoji HES pavadinta
Krasnojarsko miesto var­
du.
Nugalėjęs granitinius ry­
tinių Sajanų slenksčius,
Jenisiejus nurimsta, teka
lėtai ir didingai. Didelių
keleivinių laivų siluetai
atsispindi jo veidrodiniame
paviršiuje. Čia pat ir
Krasnojarskas, išsidėstęs
abiejose upės pusėse.
Iki revoliucijos buvęs
tipingas užkampio guber­
nijos miestas, tinkama vie­
ta caro patvaldystės prie­
šams tremti, dabar tapo
Sibiro pramonės, mokslo
ir kultūros centru. Pagrin­
dinės industrinės statybos
išsiplėtusios dešiniajame
Jenisiejaus krante, kur su­
sikūrė naujas pramoninis
rajonas. Čia, dvidešimties
Uola „Senelis"
kilometrų ruože, išilgai
kranto nusidriekę didžiau­
sių Krasnojarsko fabrikų
ir gamyklų korpusai. Be­
veik visos gamyklos nau­
doja vietinę žaliavą.
Augant Krasnojarsko
pramonei, kartu plečiasi
ir mokymo, projektavimo
bei mokslinio tyrimo įstai­
gų tinklas.
Visas miestas atrodo
dvelkia jaunatve, nauju­
mu, visas jis pastolių miš­
kuose. Auga daugiaaukš­
čių pastatų kvartalai, tie­
siami nauji prospektai. Per
Jenisiejų statomas didžiau­
sias šalyje tiltas. Naujas
upės uosto pastatas —
vienas iš geriausių šalyje,
jo maketas premijuotas
tarptautinėje parodoje
Briuselyje.
Puikios ir Krasnojarsko
apylinkės. Pietiniame mies­
to pakraštyje yra geologi­
nis draustinis „Stulpai".
Pirmykštėje taigoje išsimė­
čiusios keisčiausių formų
granitinės uolos. Vienos jų
primena žmonių ir gyvu­
lių figūras, kitos paukščių
ir pan. Draustinis gausiai
lankomas turistų ir yra
pulki darbo žmonių poil­
sio vieta.
Plaukiant Jenisiejumi
žemyn nuo Krasnojarsko,
visur matyti didelių staty­
bų užmojai. Kilometras po
kilometro, be pertrūkio
upės pakrantėmis tęsiasi
sielių prieplaukos, laivų
statyklos, lentpjūvės, pa­
bėgių gamyklos, ir taip iki
pat Angaros žiočių. Aplink
tūkstantmetė taiga — ža­
liasis Sibiro auksas. Mes
pripratę prie minties, kad
mišką reikia saugoti, bet
prie Jenisiejaus ir jo in­
takų j mišką žiūrima ki­
taip. Čia reikia jį kirsti ir
kuo greičiau, tuo geriau.
Taigos galiūnai perseno,
belaukdami žmogaus. Aud­
rų metu susidaro didžiausi
miško sąvartynai , kurie
kliudo augti jauniems me­
džiams. Kirtimas ne tik
atjaunins ir pagerins miš­
ką, bet ir duos šaliai daug
puikios medienos. Sibiro
mediena aukštai vertina­
ma viso pasaulio miško
rinkose dėl gero sluoks-
niuotumo, atsparumo ir il­
gaamžiškumo.
Žemiau Krasnojarsko Je-
nisiejsko gūbrio uolos vėl
suvaržo upės tėkmę, vėl
vanduo kunkuliuoja gar­
siuose Kazačinsko slenks­
čiuose. Klek žemiau jų į
Jenisiejų įteka gražuolė
Angara, kuri vadinama
energetikos perlu. Angaros
daliai tenka vienas treč­
dalis visos mūsų šalies po­
tencinės hidroenergijos iš­
teklių. Angara turi labai
retai didelėse upėse pasi­
taikantį vandens kritimą.
(378 m 1850 km ilgiui).
Ypač didelis vandens kri­
timas jos slenksčiuose. Tik
gero vandens reguliato­
riaus — Baikalo ežero, iš
kurio ji išteka, — dėka
galima pilnai išnaudoti vi­
są upės tėkmę. Prie An­
garos numatoma pastatyti
5—6 dideles hidroelektri­
Jenisiejaus vidurupyje
nes. Pirmoji — Irkutsko —
HES jau stojo rikiuotėn.
Įtekėjus Angarai, Jeni­
siejaus plotis pasiekia
3 km. Ir čia, ties Jenisiejs-
ku, numatyta pastatyti dar
galingesnę už Krasnojars­
ko Jenisiejsko HES —
5,5 mln. kilovatų galingu­
mo.
Puikus galingojo Jeni­
siejaus slėnis. Vietomis
statūs jo šlaitai ir gilūs
kanjonai primena garsiuo­
sius Norvegijos fiordus.
Pati upė teka tai ramiai
didingai, tai vėl su di­
džiausia jėga ir greičiu
ritasi per uolų slenksčius.
Ypač dideli slenksčiai Osi-
novo tarpeklyje, netoli
Akmeninės Tunguskos žio­
čių. Šioje vietoje numaty­
ta pastatyti trečią galin­
gą — Osinovo — HES.
Ir kam tiek daug ir to­
kių galingų elektrinių pri­
reikė, gali pagalvoti kiek­
vienas: aplink juk taiga,
didelių miestų maža... Dar
labiau galima nustebti, su­
žinojus, kad Jenisiejaus—
Angaros rajone numatoma
pastatyti visą eilę šilumi­
nių elektrinių. Septynme­
čio plane pabrėžiama, kad
bus įsisavinti ir pradėti
naudoti milžiniški akmens
anglies baseinai, kad ener­
getiniams resursams išvys­
tyti Sibire turi būti skiria­
mas didžiausias dėmesys.
Pagaliau kam gi tiek ener­
gijos? Į tai atsakyti ne­
sunku. Sibiro turtai bega­
liniai. Jo žemė slepia to­
kias įvairiausių rūdų atsar-
gas, kad jų užtektų ke­
liems metalurgijos kombi­
natams. Jenisiejaus basei­
ne didelės aliuminio žalia­
vos nefelitų atsargos. Ne­
suskaičiuojami nikelio, va­
rio, kobalto, molibdeno, ti­
tano, magnezito ir kitų
svarbiausių mineralinių ža­
liavų ištekliai. Vis giliau
į taigą skverbiasi gelmių
žvalgai-geologai. Ir ten,
kur dar neseniai ma­
tėsi geologų gręžimo bokš­
tai, šiandien jau eksploa­
tuojami rūdynai, statomos
gyvenvietės.
Sparčiai vystosi Sibiro
juodoji ir spalvotoji meta­
lurgija. Jai reikalingi mil­
žiniški energijos kiekiai.
Ypač daug jos sunaudos
aliuminio pramonė. O kur
kitos pramonės šakos, Si­
biro geležinkelio magistra­
lės elektrifikavimas? Visa
tai sudėjus, pasirodys,
kad Jenisiejaus ir Angaros
metiniai hidroenergijos iš­
tekliai, siekiantieji 150 mi­
lijardų kilovatvalandžių,
nebus per dideli.
Įtekėjus Akmeninei Tun-
guskai, o dar toliau ir
vandeningajai Žemutinei
Tunguskai, Jenisiejus pa­
siekia 10—12 km pločio ir
14—23 m gylio. Vaga
skaidosi į atskiras atšakas,
atsiranda daugybė salų.
Taiga Jenisiejaus pakran­
tėse pradeda retėti, me­
džiai darosi mažesni, pa­
sirodo tundros atstovai ir
pagaliau visiškai įsigali
tundra. Pakrantėse ganosi
elnių kaimenės. Dar kiek
pakeliavus, atsiduriama už
poliarinio rato. Vidurnak­
čio valandomis oranžinis
saulės diskas kabo virš
horizonto.
Norilskas, Gvardijos
aikštė
Dešiniajame Jenisiejaus
krante iškyla miestas. Me­
diniai namai kaitaliojasi
su milžiniškomis rietuvė­
mis rąstų, lentų ir kitos
miško medžiagos. Miesto
gatvės ir šaligatviai grįsti
medžiu. Prieplaukoje rūks­
ta okeaniniai garlaiviai,
girdėti anglų, vokiečių,
norvegų kalbos. Tai Igar­
ka — didžiausias Sibiro
užpollarinis uostas. Igarkos
miško rinka — ištisas
miestas, žinomas visame
pasaulyje. Trys galingos
medžio piovimo įmonės ir
medžio apdorojimo kombi­
natas — Igarkos gyvenimo
pagrindas. Čia iš viso Je­
nisiejaus baseino suplaukia
vertingiausių medžio rūšių
sieliai. Sibirinis kedras, an-
garinė pušis turi didelę
paklausą tarptautinėje rin­
koje. Navigacijos laiko­
tarpiu Igarkos prieplauko­
je nė minutei nenutyla
darbo triukšmas. Čia pa­
kraunami dideli okeaniniai
miškovežiai, ir Sibiro tai­
gos dovanos keliauja į
įvairiausias mūsų šalies
statybas bei užsienį.
Dar toliau j šiaurę Je­
nisiejaus pakrantėje išsi­
dėstęs kitas uostamiestis —
Dudinka — Taimyro na­
cionalinės apygardos cent­
ras. Uoste daug garlaivių,
sukiojasi kranų strėlės. Tai
iškraunami {rengimai ir
{vairiausi gaminiai, skirti
Norilsko miestui. Kiek pa­
važiavus nuo Dudinkos ge­
ležinkeliu { šiaurę, bekraš­
tėje tundroje išsidriekia
didelis Norilsko miestas.
Tai pats šiaurinis mūsų
šalies miestas, stambus in­
dustrinis ir kultūrinis
centras.
„Sukurdamas pasaulį,
dievas stengėsi turtus pa­
skirstyti visame žemės pa­
viršiuje vienodai. Kad
greičiau būtų, skirstė iš
akies, na, ir apsiskaičiavo.
Bebaigiant jam šį darbą,
pasirodė, kad dar lieka
gerokas kiekis gamtinių
turtų. Atgal j dangų juos
imti neapsimoka, tai ir
nutarė sviesti žemėn, vi­
sus vienon vieton, kur
papuls. Štai papuolė jie
į Taimyro pusiasalį, ton
vieton, kur dabar stovi
Norilskas”. Šitaip mėgsta
juokauti norilskiečlai. Ne­
tikite? Pateiksime įrody­
mus.
Štai kalnas Rudnaja.
Ekskavatoriai pakrauna
žalsvą blizgančią rūdą.
Šioje rūdoje 25 Mendele­
jevo lentelės elementai.
Tai nikelis, varis, kobal­
tas, paladis, iridis, titanas,
selenas, geležis, auksas, si­
dabras, :dera ir kt. Čia pat
puikios koksuojamos ang­
lies klodai.
Prieš dvidešimt metų
čia įsikūrė pirmieji rūdos
apdirbimo fabrikai. Dabar
Kasama ruda Norilsko me­
talurgijos kombinatui
Norilsko galingas metalur­
gijos kombinatas yra vie­
nas didžiausiųjų šalyje.
Svarbiausia jo produkci­
ja — varis, nikelis, pla­
tina.
Sparčiai auga ir gražėja
Norilskas, įsikūręs amži­
nojo pašalo srityje, at­
šiauriose klimato sąlygo­
se. Tai tikras didmiestis
su daugiaaukščiais pasta­
tais, asfaltuotomis gatvė­
mis, turintis daugiau kaip
100 tūkst. gyventojų. Nie­
kur pasaulyje už 69-slos
paralelės nėra tokio di­
delio miesto.
Vėl grįžtame prie Jeni­
siejaus. Žemiau Dudinkos
viskas jame matuojama
jūros mastais. Nuo kranto
iki kranto dvi dešimtys
mylių. Sunkios švininės
bangos daužosi į amžino
pašalo sukaustytus kran­
tus kuriuose ne kartą bu­
vo rasti įšalę didžiuliai
mamutai.
Didysis Jenisiejus savo
3350 km ilgio kelią baigia
prie Diksono salos. Tolu­
moje rūksta garlaiviai. Tai
lyg Sibiro jūrų kelio ir
didžiosios Sibiro upės
kryžkelė.
Žymusis norvegų keliau­
tojas Fridtjotas Nansenas,
1912 m. aplankęs Sibirą
ir plaukęs Jenisiejumi, sa­
vo knygą apie tą kelionę
pavadino „Į ateities šalį",
fš tikrųjų, nuo to laiko vi­
siškai pasikeitė Jenisie­
jaus pakrantės, nepakitęs
liko Ūk pats galiūnas —
Jenisiejus.

P. NORMANTAS
Pedagogikos mokslų kandidatas
Būtina bet kurio organo
vystymosi sąlyga yra veikla
arba funkcija. Funkcija su­
kūrė organą ir tik ji viena
jį vysto toliau arba palaiko
esamame lygyje. Nefunkcio­
nuojąs arba mažai funkcio­
nuojąs organas sunyksta.
Toks yra biologijos dėsnis.
Tuo lengvai gali įsitikinti
kiekvienas vien tik protinį ir
nejudrų darbą dirbąs asmuo,
palyginęs savo m uskulatūrą
ir krūtinės ląstą su sportinin­
ko ar įvairiapusišką ir inten­
syvų ‘fizinį darbą dirbančio
žmogaus sudėjimu. Kai kurių
fizinio darbo nedirbančių
žmonių judėjim o apribojimas
prilygsta daliniam raumenų
„paralyžiui", deja, laisvano­
riškam. Nepakankamas judi­
namojo aparato funkcionavi­
mas sukelia ir kitus negala­
vimus bei ligas. Tiktai funk­
cija (šiuo atveju sistemingas
fizinių pratimų atlikinėjimas)
gali išvystyti net tas fizines
galias, kuriomis individo ne­
apdovanojo gamta.
Deja, daugelis intelekto
darbininkų numoja ranka į
fizinius pratimus, nors nega­
lima įtarti, kad jie nesupras­
24
tų jų reikšmės. Čia galima
įžvelgti tam tikrą analogiją
su rūkymo problema. Visi
rūkoriai žino, kad rūkymas
kenkia sveikatai, tačiau retas
iš jų atsikrato šio žalingo
įpročio. Nėra abejonės, kad
visi fizine kultūra neužsi-
imantieji inteligentai taip
pat žino, kad, pasėdėjus ke­
lerius metus prie rašomojo
stalo be fizinio darbo, atro­
fuojasi raumenys, įdumba
krūtinės ląsta, išsivysto stu­
buro ligos, chroniškas koli­
tas, hemarojus, podagra,
inkstų ir tulžies akmenys,
prasideda tukimas ir kiti ne­
galavimai, bet retas jų tam­
pa aktyviu fizkultūrininku.
Gydytojai jau pasiekė, kad
sanitarinę kultūrą visi pripa­
žįsta kaip bendros kultūros
dalį ir kiekvienas, laikantis
save kultūringu žmogumi,
vykdo pagrindinius jos rei­
kalavimus. Tačiau kūno kul­
tūros darbuotojams dar ne­
pasisekė įtikinti visų, kad
fizinių pratimų atlikinėjimas
bet kuriuo žmogaus amžiaus
periodu yra taip pat būtinas
ir privalomas, kaip normali
mityba, protinis lavinimas,
asmens higiena ir t. t. Mažai
šioje srityje mums padeda ir
gydytojai, kurie nepraleidžia
progos pabarti paciento už
kojų neplovimą, bet atlai­
džiai, lyg į neišvengiamą ci­
vilizacijos blogybę, žiūri į
20 kg viršnorminį svorį. Tuo
tarpu fizinė kultūra, kaip ir
higiena, turi įeiti į sanitarijos
kultūros sąvoką.
Sveiki vaikai ir jaunuoliai
jaučia biologinį „troškulį"
judėti, kurį jie patenkina,
žaisdami ir sportuodami. Be
to, mokyklose šalia protinio,
estetinio ir politechninio la­
vinimo juos auklėja ir fiziš­
kai (deja, dar vis nepakanka­
mai). Tuo tarpu vidutinio
amžiaus (40—50 m.) ir pagy­
venę (50—70 m.) žmonės, ka­
daise nuslopinę žmogaus pri­
gimčiai būdingą norą judėti,
nebejaučia tokio galingo po­
traukio judesiams. Tuo tarpu
judesių vengimas yra pavo­
jingas žaidimas su sveikata.
Patys nejausdami, fizine kul­
tūra neužsiimantieji proto
darbininkai daro didelį nuo­
stolį inteligentijai, nes inte­
lektas yra linkęs vystytis iki
žilos senatvės.
 Raumenų, kurie sudaro
daugiau kaip 40 proc. suau­
gusio vyro kūno svorio, dar­
bas teigiamai veikia visas or­
ganizmo funkcijas, ypač kvė­
pavimo, širdies-kraujagyslių,
nervų sistemos, medžiagų
apykaitos, ir palieka jose
daug teigiamų praeinamo bei
liekamo pobūdžio pakitimų.
Raumenų judesiai sukelia
galybę į smegenis tekančių
nervinių impulsų, kurie pra­
turtina juos gausiais pojū­
čiais, įspūdžiais, palaiko nor­
malų nervinių centrų tonusą
ir vysto smegenis.
Protinius procesus stimu­
liuojantis raumenų veiklos
efektas pagrįstas tuo metu
vyraujančios smegenų žievės
srities dirginimo arba vadi­
namosios dominantos stipri­
nimu iš raumenų ateinančių
impulsų srove. Dominantos
principo esmė yra ta, kad
apie ką nors mąstančio žmo­
gaus centrinėje nervų siste­
moje susidaro sujaudinti ži­
diniai, kurie sugeba lengvai
„pritraukti" kitų nervų siste­
mos sričių dirginimus ir to­
kiu būdu sustiprėti.
Fizine kultūra ir sportu už­
siimančiam proto darbininkui
ši galinga iš raumenų atei­
nanti impulsų srovė sustipri­
na kūrybinę dominantą —
su intelektualine veikla susi­
jusias galvos smegenų žievės
sritis.
Teigiama fizinių pratimų
įtaka pasireiškia dar ir tuo,
kad medžiagų apykaitos rau­
menyse produktai (pavyz­
džiui, adenozintrifosforinė
rūgštis) stimuliuoja šird ies‘ir
smegenų veiklą.
Nuo ko ir kaip pradėti re­
guliariai atlikinėti fizinius
pratimus nesportuojantiems
ir fizine kultūra neužsiiminė-
jantiems žmonėms?
Elementariausia ir bet ko­
kiam amžiui prieinama fizi­
nio lavinimo priemonė yra
rytinė mankšta. J i įeina į as­
mens higienos reikalavimus
ir yra privaloma visiems kaip
prausimasis ar pusryčiai. Pri­
klausomai nuo amžiaus, fizi­
nio pajėgumo ir asmeninės
„sporto bazės", rytinės
mankštos pobūdis ir pratimai
gali būti įvairūs. Per radiją
transliuojami ir kam baryje
atliekami pratimai nėra ge­
riausia rytinės mankštos prie­
monė. Rytinę mankštą arba
jos dalį — ėjimą ir bėgimą
reikia stengtis atlikinėti
miesto aikštelėse, parkuose ir
skveruose. Pratimams atlikti
su įrankiais ir įtaisais galima
grįžti į kambarį. M ankštą rei­
kia nuolatos turtinti, įjun­
giant į ją vis naujus judesius,
tame tarpe ir pratimus su
gimnastikos įrankiais — hau-
teliais, medicinbolais, įvai­
riais ekspanseriais, svarsčiais,
šokdynėmis ir kt. Nesant ga­
limybės pavaikščioti ir pabė­
gioti lauke, apšilimą reikia
daryti su šokdyne. Rytinei
mankštai labai naudingi bok­
so pratimai — sparingas su
namuose įsirengta pneuma­
tine kriauše bei maišu ir pra­
timai su lengva (30 kg) atle­
tine štanga.
Patenkinamai fiziniam pa­
jėgumui vystyti ir palaikyti
neužtenka vien rytinės
mankštos. Kiekvienas pilietis
turi dar du-tris kartus per
savaitę užsiiminėti fizkultūra
arba treniruotis pasirinktoje
sporto šakoje. Nesportavu­
siems ir jokios sporto šakos
technikos nemokantiems as­
menims geriausias būdas yra
jungtis į bendro fizinio pa­
rengimo grupes. Jos gali ir
privalo būti organizuojamos
kiekvienoje mokykloje, įmo­
nėje ir didesnėje įstaigoje.
Mažesniųjų įstaigų ir pavie­
niai darbuotojai gali susibur­
ti į bendro fizinio parengimo
grupes prie miestų ir rajonų
laisvųjų sporto draugijų
(„Žalgirio", „Nemuno",
„Spartako", ,,Dinamo", „Lo­
komotyvo") tarybų. Nesant
įstaigoje fizinės kultūros spe­
cialistų, jokia sportinė orga­
nizacija neatsisakys priskirti
kvalifikuoto metodisto ar­
ba instruktoriaus-visuomeni-
ninko naujai įsikūrusiai
bendro fizinio pai engimo
grupei.
Dauguma įvairaus amžiaus
ir sveikatos stovio protinį
darbą dirbančių žmonių, ži­
noma, negali įsijungti į bend­
ro fizinio parengimo grupę.
Jiems rekomenduotinos kai
kurios lengvos ir brangaus
inventoriaus nereikalaujan­
čios individualios sporto ša­
kos.
Vasaros metu nė vienas pi­
lietis ^ neturėtų atsisakyti
plaukimo. Negalima pasinau­
doti visais šios sporto šakos
privalumais, nesimokant tai­
syklingo plaukymo būdų
(bras, kraul, „delfinas", šo­
nu) technikos ir nesiekiant
prieinamų rezultatų-, pavyz­
džiui, plaukiojimas tam tikrą
laiką, tam tikro nuotolio įvei­
kimas ir pan. Nesant galimy­
bės konsultuotis su fizinio
25
auklėjimo specialistais, plau­
kymo technikos galima mo­
kytis savarankiškai, naudo­
jantis vadovėliu.
Plaukyti reikia ne tik k u ­
rorte atostogų metu, bet v i­
są vasaros sezoną. Minimalus
pratybų skaičius per savai­
tę — trys. Rekomenduojama
plaukyti kasdien bet kurio­
mis oro sąlygomis. Individua­
lių ir grupinių pratybų tru k ­
mė — pusantros valandos,
bet jų metu daromos p er­
traukėlės m ankštai ant
kranto.
Irklavimas taip pat nepa­
prastai vertinga ir visoms
amžiaus grupėms prienama
vasaros sporto šaka. Turisti­
nių baidarių, buitinių valčių
ir šliupkių irklavimo techni­
ka įsisavinama per porą va­
landų. Žymiai sudėtingesnė
yra sportinių valčių — aka­
deminių, baidarių ir kano­
jų — irklavimo technika.
Sportinis irklavimas yra daug
vertingesnė ir visiems reko­
menduojama fizinio lavinimo
priemonė, tačiau bendram fi­
ziniam parengimui pilnai pa­
kanka ir turistinio bei buiti­
nio irklavimo. Minimalus irk­
lavimo užsiėmimų skaičius
per savaitę — 2—3 kartai po
pusantros valandos. Norin­
tiems ne tik palaikyti esa­
mame lygyje savo fizines ga­
lias, bet ir išvystyti jas bei
įgyti tam tikrą treniruotumą,
patariam a irkluoti dažniau,
negu tris kartus per savaitę,
o sekmadieniais ir atostogų
metu daryti ilgesnes turisti­
nes iškylas ii žygius.
Ne visi nori ir turi galimy­
bes plaukioti ir irkluoti. To­
dėl į paprastų fizinio paren­
gimo priemonių arsenalą rei­
kia įtraukti važiavimą dvira­
čiu. Šiam tikslui geriausiai
tinka pavarų kaitaliojimo
mechanizmu aprūpintas tu­
ristinis dviratis. Nesinaudo-
j antie j i dviračiu susisiekimui
turėtų sistemingai važinėti
juo, lavindamiesi fiziškai. To­
li nuo darbovietės gyvenan­
tieji, pakeitę asmeninį auto­
mobilį arba miesto transpor­
tą į dviratį, gali „nušauti du
kiškius”. Važinėjant kasdien
po valandą-pusantros dvi­
račiu ir atliekant rytinę
mankštą, nebereiks ieškoti
specialaus laiko savaitės „ju­
desių daviniui".
Žiemą nėra geresnės bend­
ro fizinio parengimo priemo­
nės kaip slidinėjimas. Ši
sporto šaka prieinama ir pa­
gyvenusiems žmonėms. Slidi­
nėj ant visa kūno m uskulatū­
ra įsijungia į darbą, padidėja
vidaus organų, ypač kvėpa­
vimo ir kraujo apytakos,
funkcijinė veikla. Slidinėda­
mas žmogus būna gryname
ore. Oro švarumas ir atspin­
dėjimas nuo sniego padidina
slidininkui tenkantį ultravio­
letinių spindulių kiekį. Slidi­
nėjimas yra gera priemonė
aukštai judesių kultūrai, pu­
siausvyrai, jėgai bei ištver­
mei išvystyti. Žiemos gamtos
grožis, stiprūs pojūčiai suda­
ro puikias sąlygas poilsiui,
ypač nervų sistemos, ir tei­
« *•
giamai atsiliepia darbo našu­
mui.
Nesant galimybės slidinėti,
reikia čiuožti.
Sportinė žūklė ir medžiok­
lė yra labai vertingos akty­
vaus poilsio ir fizinio lavini­
mo priemonės. Tačiau, užsi­
im inėjant šiomis sporto šako­
mis tik sezono sekmadieniais
ir nesistemingai, negalima iš­
spręsti bendro fizinio paren­
gimo uždavinių. Žūklautojai
ir medžiotojai turi treniruotis
ištisus metus ilgai vaikščio­
dami, irkluodami, plaukioda­
mi arba važinėdami dviračiu
po 2—3 kartus per savaitę.
Sportiniam turizmui pri­
klauso keleto sporto šakų
technika: ėjimo, važiavimo
dviračiu, irklavimo ir slidinė­
jimo. Todėl turistai turi siste­
mingai tose srityse treniruo­
tis. Čia reikia įsidėmėti, kad
fizines ir moralines žmogaus
galias ugdo ne tiek keletą
dienų trunkantis žygis, kiek
nuolatinė ir ištisus metus ne­
nutrūkstanti treniruotė.
Seniems, negaluojantiems
ar dėl kitokių priežasčių ne­
galintiems užsiiminėti minė­
tosiomis fizinio lavinimo
priemonėmis belieka patarti
daug vaikščioti pėsčiomis.
Įsidėmėtina, kad visi Tarybų
Sąjungoje gyvenantieji šim­
tamečiai žmonės visą gyve­
nimą daug vaikščiojo pėsčio­
mis.
Sunku susirasti fizinio dar­
bo šiais mechanizacijos ir
automatizacijos laikais. To­
dėl protiniam darbininkui ne­
reikia praleisti nė vienos ga­
limybės padirbėti su kastuvu,
kirviu, dalgiu ar grėbliu.
Tarybinės santvarkos me­
tais respublikos inteligenti­
jos kadrai išaugo į šimtatūks­
tantinę armiją. Reikia rimtai
susirūpinti šios arm ijos fizi­
ne kultūra, pagerinti jos
sveikatos stovį, darbingumą
ir bent dešimčia metų nukelti
toliau senatvės slenkstį.
 1 pav. 1513 m. Piri Rei­
so pasaulio žemėlapis
(Vakarų pusrutulis).
Atspausdinta 1933 m.
Stambule

Per istaruosius metus Vakarų mokslininkų tarpe se, kaip taisyklingas plieninis gretaslenis, rastas ter­
paga !jo manančiųjų (nors jų ir labai nedaug), kad ciaro epochos formacijose, plieninės vinys, aptiktos krei­
prieš ynmetyje Žemėje gyvavusi civilizacija, žuvusi dos periodo klinčių luituose. Amazonės upės baseino
inės katastrofos metu. Tokiuose radiniuose-mįslė- finikiečių miestų paslaptys, akmeniniai sutvirtinimai su

27
plieninėmis konstrukcijomis Uoliniuose kainuose, Pona-
pės salos Ramiajame vandenyne griuvėsiai, jie mato
aiškius žuvusios civilizacijos jrodymus. Šios nuomonės
šalininkų skaičiui tenka priskirti ir amerikiečių inži­
nierių Arlingtoną H. Malerj.
Beieškant tokių jrodymų, Maierio dėmesj nežinia ko­
kiu būdu patraukė įžymaus turkų laivyno vado ir kar­
tografo Piri Reiso, kurio kūriniai gerai žinomi specia­
listams, 1513 ir 1528 m. žemėlapiai. Šiuos žemėlapius
naujai išanalizavęs, Malerls priėjo „pritrenkiančią" iš­
vadą: juose esanti pavaizduota Antarktika, ir dargi taip
tiksliai ir detaliai, lygiai taip kaip ją įsivaizduoja šiuo­
laikiniai tyrinėtojai.
Tarybinė mokslo visuomenė negali neatkreipti dė­
mesio { tokį sensacingą pareiškimą, juo labiau, kad,
kaip dabar visų pripažinta, rusų jūreiviams F. Beltngs-
hauzenul Ir M. Lazarevul priklauso šeštojo kontinento
atradimo garbė, o tarybiniai mokslininkai nuo 1954 m.
atlieka ten plačius mokslinius tyrinėjimus, tarp kita ko
tuose pačiuose rajonuose, kurie, jeigu tikėtume Male-
riu, pavaizduoti Piri Reiso žemėlapyje, — Karalienės
Mod Žemėje.
Be Maierio, Piri Reiso žemėlapius tyrinėjo JAV Ka­
rinio Jūrų laivyno Hidrografinė valdyba, kuriai ir pri­
klauso jų dešifruotė. Joje dalyvavo specialus ameri­
kiečių junginys Nr. 43, sudarytas ryšium su Tarptauti­
niais geofiziniais metais, ir Uestono observatorijos di­
rektorius, Tarptautinių geofizinių metų Amerikiečių
seismologinės tarnybos viršininkas D. Lelnhenas. Tik­ 1952 m., pažymėtos Piri Reiso žemėlapiuose, ir ne apy­
rinant turkų žemėlapius, Grenlandijos pavaizdavimą tikriai, o su tikrais Jų aukščiais. Kai kurios kitos kal­
juose, dalyvavo prancūzų Grenlandijos ekspedicija, va­ nų grandinės, kurių taip pat nebuvo šiuolaikiniuose
dovaujama Polio Emilio Viktoro. Kaip matome, netrūko žemėlapiuose, iš tikrųjų yra, kaip parodė Piri Reisas,
mokslinių vardų ir įstaigų, dešifruojančių šiuos žemė­ tačiau po dabartinio apledėjimo ledo sluoksniu. Tačiau
lapius. Ir vis dėlto viena aplinkybė atrodo labai keis­ pagal kai kurias krantų dalis Piri Reiso žemėlapiai ne­
tai: nebuvo pakviesti viduramžių kartografijos istorikai. sutapo su šiuolaikiniais žemėlapiais. Geologiniai tyri­
Kokias išvadas priėjo amerikiečių specialistai, de­ mai parodė, kad kaip tik tos dalys eilę amžių labiau­
šifruodami turkų žemėlapius? Kuo rėmė jie savo aiš­ siai buvo jūros eroduojamos; atkurtas reljefas sutampa
kinimus? su paslaptingaisiais žemėlapiais".
MALERIO ATRADIMAS Maleris, Uoltersas ir Lelnhenas laiko, kad Piri Rei­
„Maleris, — rašo prancūzų žurnalistas Z. Ketmanas sas apie Antarktlką sužinojęs iš senovės graikų žemė­
žurnale „Science et vie" („Mokslas ir gyvenimas”), — lapių ir šių žinių amžius — 5 tūkst., o, gal būt, ir
smulkiai išstudijavo šituos žemėlapius. Iš pirmo žvilgs­ 10 tūkst. metų, nes ledynmečio periodo pabaiga, nau­
nio jie atrodė nepatikimi, sudaryti neteisingose koordi­ jaisiais duomenimis, sutampa kaip tik su tuo laiku. Jų
natėse. Tačiau kiekvienas iškyšulys, kiekviena įlankėlė, nuomone, tai įvykę prieš „ledams visiškai padengiant
kiekviena salelė buvo pavaizduoti atitinkamoje vietoje. šias kalnų viršūnes Ir slėnius". Kažkokie žmonės, —
Tarytum Piri Reisas ir kartografai, kuriems jis vadova­ jų nuomone, tai buvusi mokslinė ekspedicija, — tiksliai
vo, turėjo autentiškų žinių apie aprašytuosius rajonus, žemėlapyje pavaizdavę Antarktidos krantus.
tačiau dar nenusimanė apie tradicines projekcijos siste­
mas ir neturėjo supratimo apie ilgius ir pločius. Ar ma­
nė šie kartografai, kaip tai tvirtino, kad Žemė plokš­
čia? Šia prasme žiūrint j jų žemėlapius, jie atrodo ne­
taisyklingi. Be to, absurdiška teigti, kad senovės jū­
reiviai laikė Žemę plokščia: prieš 2000 metų Eratoste-
nas labai tiksliai nustatė vieno meridiano laipsnio il­
gį — 59,5 jūrmylės, o iš tikrųjų jis turi 60 mylių. Vis
labiau ir labiau įsigilindamas, Maleris pastebėjo, kad
tariamasis žemėlapių neatitikimas Išnyksta, pritaikius
tam tikrą dešifruotės sistemą. Visa, atrodė, liudijo, kad
šie mįslingi kartografai naudojosi puikiai sudarytais
tinkleliais.
Kadangi Maieriui trūko žinių, jis kreipėsi į JAV
KJL Hidrografinę valdybą. Ten jis ir p. Uoltersas pa­
galiau surado tinklelį, kuriuo remiantis, buvo galima
šiais žemėlapiais naudotis. Rezultatas buvo stulbinan­
tis. .. Žemėlapiuose buvo pavaizduoti ne tik Šiaurės ir
Pietų Amerikos krantai, bet Ir Antarktikos, taip pat
šių žemynų vidinės dalys: plynaukštės, kalnų grandi­
nės ir t t.
Hidrografinė valdyba kategoriškai pareiškė, kad
šiuose žemėlapiuose yra žinių, kurių neturėjo netgi
šiuolaikiniai kartografai, ypač tai liečia Antarktlką. Pa­
vyzdžiui, kai kurios kalnų grandinės, „atrastos" tiktai

28
 Ištrauka iš 2. Ketmano straipsnio pateikta dėl to,
kad ji — visa, kas dabar žinoma apie amerikiečių
Piri Reiso žemėlapių dešifruotės metodus; patys autoriai
savo nuomonės spaudoje nėra pareiškę.
Nors Z. Ketmano straipsnyje kalbama apie 1513 ir
1528 m. žemėlapius, analizuojamas buvo 1513 m. Piri
Reiso žemėlapis.
PIRI REISAS IR JO 1513 m. ŽEMĖLAPIO ŠALTINIAI
Piri Reisas — vienas žymiųjų pirmosios XVI a. pu­
sės turkų karo vadų. Geras turkų ir arabų jūrų geo­
grafijos žinovas akad. I. Kračkovskis jj taip apibūdina;
„Tas žmogus turėjo ne tik laivyno vado talentą, bet ir
valstybinį akiratį: kovodamas dėl hegemonijos jūroje,
jis ne kartą priversdavo Veneciją pasitraukti į antrąją
vietą ir labai sutvirtino Turkijos ryšį su Siaurės Afri­
ka”. Po nesėkmingo laivyno žygio j Hormuzą, Piri Rei­
sas, apkaltintas plėšimu, 1554 m. buvo nuteistas mirti.
Jis žinomas kaip dviejų didelių kartografijos kūrinių
autorius: Jūrų Atlaso, vadinamojo „Bahrijje", sudaryto
1528 m. Gallpolyje Iš 210 žemėlapių, ir 1513 m. Pasau­
lio žemėlapio.
4 pav. Dabartinio žemyninio ledyno ir pagrindinių Ka­
ralienės Mod Žemės padermių ribos padėties schema,
palyginus ją su Piri Reiso žemėlapio kranto linija,
pagal amerikiečių interpretaciją
Apie 1513 m. pasaulio žemėlapio radimą P. Kale
Informavo Orientalistų XVIII kongrese Leidene 1931 m.
Bet patį žemėlapį buvo galima pamatyti tik jį gerai
litograflškai atkūrus su mažiausiais originalo niuansais.
Jį 1933 m. pagamino Turkų istorinė draugija Kemailo
Atatiurko paliepimu. 1513 m. žemėlapis sukėlė gyvą
atgarsį įvairiose šalyse, taip pat ir tarybinių mokslinin­
kų tarpe.
Taigi 2. Ketmano pareiškimas, kad Piri Reiso žemė­
lapiai surasti „visai neseniai", atrodo truputį netikslus.
Piri Reiso žodžiais, šiam žemėlapiui sudaryti jis nau­
dojosi gausia kartografine medžiaga. Jis studijavo se­
novinius Aleksandro Makedoniečio laikų žemėlapius,
taip pat ir musulmonų žemėlapius. Iš viso jis surinko
20 žemėlapių. Jų tarpe 4 portugalų, vaizdavusių Siau­
rės Ameriką. Ypatingą vietą užėmė Kristupo Kolumbo
žemėlapis.
Labai svarbus Piri Reiso pareiškimas, kad savo dar­
buose jis liko ištikimas kartografinei to meto tradicijai.
Ir šis jo pareiškimas labai teisingas.
1513 m. pasaulio žemėlapis išlaiko ankstyvojo re­
nesanso epochos kartografijos tradicijas. Si kartogra­
fijos tradicija visiškai rėmėsi kompasinių žemėlapių
principais. Jai būdingi jūrų navigacijos žemėlapiai —
portolanai, buvę tikri vadovai Jūrų kelionėse. XVII a.
pradžioje portolanai užleido vietą Merkatoriaus žemė­
lapiams.
Tuo metu, kai buvo sudaromas Piri Reiso žemėlapis,
kompasiniai žemėlapiai vieninteliai viešpatavo Europos
jūrų kartografijoje, kurią gerai žinojo turkų admirolas.
Kompasiniuose žemėlapiuose vietoj meridianų ir pa­
ralelių linijų buvo piešiami kompasiniai tinklai, parodą
tikrą pasaulio šalių padėtį. Žemėlapiukas turėjo 28 tar­
pinius rumbus. Tokiuose žemėlapiuose buvo piešiamos
vėjų rožės su kompasinėmis kryptimis. Kitas skiriamasis
jų bruožas — jie turėjo linijinį mastelį, dabartinių že­
mėlapių mastelių užuomazgas. Portolanų sudarinėtojai
stengdavosi parodyti pakrantes, atstumų tikslumą ir ob­
jektų tarpusavio išsidėstymą. Be to, jie Žemę laikė
plokščia.
1513 m. pasaulio žemėlapis turi visas minėtąsias
portolanų ypatybes. Jame (išlikusiame fragmente) nu­
piešti du žemėlapiukai su 28 tarpiniais rumbais ir trys
vėjų rožių piešiniai su kompasinėmis kryptimis (1 pav.).
Pietinėje ir šiaurinėje dalyje parodytos linijinio maste­
lio figūros. Jūrų pakrantės, kaip tipinguose portola-
nuose, labai kruopščiai pavaizduotos, kartais net su
padidintais objektais, įdomiais jūreiviams. Vidiniai ra­
jonai jame beveik tušti arba užpildyti žvėrių piešiniais;
nėra jokių kalnų aukščių nurodymų ir kranto atžymė-
jimų, apie kuriuos kalba Maleris. Rytiniai Pietų Ame­
rikos krantai, Piri Reiso liudijimu, nurodyti, remiantis
portugalų žemėlapiais.
Tenka apgailestauti, kad amerikietiškieji interpreta­
toriai į visa tai neatkreipė dėmesio ir užuot žiūrėję į
Piri Reiso žemėlapį kaip į tipingą kompasinį žemėlapį,
išgalvojo, kad jame pritaikytas kažkoks neegzistavęs
laipsninls tinklelis, projekcija. Žinoma, kad portolanai
neturėjo projekcijų, ir tuo jie skiriasi nuo vėlesnių žemė­
lapių. Taigi nuo p a t p r a d ž i o s a m e r i k i e č i a i
p a s u k o n e t i k r u kel i u, k u r i a m e j ų t e g a ­
l ė j o l a u k t i kl a i dos . Šis kelias atvedė juos į
Antarktikos kontinento atradimą Piri Reiso žemėlapyje.
AR TAI ANTARKTIDA?
Kokia Piri Reiso žemėlapio dalis laikoma Antarkti­
kos žemynu? Ši dalis yra apatinio kairiojo žemėlapio
kampo pakraštyje. Čia nupieštas vientisas sausumos
masyvas. Šiaip ar taip, kranto juosta, einant į pietus,
apatinės žemėlapio ribos link, pradedant nuo Rio-de-
Zaneiro, niekur nenutrūksta.
O tačiau net drąsiausios to meto geografinės hipo­
tezės nenuėjo taip toli, kad pavaizduotų Antarktikos
žemyną, sujungtą su Pietų Amerika. 1515 m. Johano
Sionerio gaublyje, kuriame pirmą kartą po Ptolemėjaus
parodytas mitinis pietų žemynas, jis vaizduojamas pa­
vidalu didžiulio nutrūkusio žiedo, apgaubiančio Pietų
ašigalį, tačiau nesujungto su Pietų Amerika (? pav.).
To paties Šlonerio 1523—1524 m. Pietų pusrutulio gaub­
lyje (3 pav.) šis pietinis žemynas parodytas labai arti
Homo rago, tačiau irgi su juo nesusietas. 1546 m.
Deseljero žemėlapyje Pietų Amerikos žemynas pavaiz­
duotas taip pat arti mitinės Pietų žemės, bet ir čia
nesujungtas. Taigi to meto kartografai, remdamiesi že­
mių pusiausvyros Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose teori­
ja, galvojo esant kažkokią didelę savarankišką Žemę
Pietų ašigalio ribose. Priešingai Šiaurės ašigaliui, ši
Žemė Pietų ašigalio rajone buvo parodoma, bet niekada
nesutapatinama su Pietų Amerika.
29
 Griežtai sekdami XVI a. pradžios kartografijos tra­
diciją, turime pripažinti, kad Pi r i Re i s o ž e mė l a ­
p y j e p a v a i z d u o t a ne A n t a r k t i d a , o k a ž ­
k o k i a P i e t ų A m e r i k o s dal i s. Bet kokia gi?
Juk gerai žinoma, kad rytinis Pietų Amerikos krantas,
pradedant nuo Rlo-de-Zaneiro, juo toliau j pietus, juo
labiau atsilenkia į vakarus ir kartu su jo vakariniu
krantu, nukrypusiu j vakarus, sudaro kažką panašaus j
žemyn nutįsusią ropę. O Piri Reiso žemėlapyje pietinė
Pietų Amerikos dalis turi kitokią formą: ji išilgai apa­
tinio žemėlapio pakraščio nutįsta j rytus, o ne į vaka­
rus. Kranto linija pasuka į rytus Urugvajaus ir Paranos
upių žiočių rajone, atseit, Buenos-Aireso rajone, vos į
pietus nuo jo. Į rytus nukrypęs krantas nusidriekia ly­
giagrečiai su šiauriniu Antarktidos krantu, o tai, matyt
ir supainiojo Malerį.
Bet ką tokiu atveju pavaizdavo Piri Reisas krašti­
niame kairiajame savo žemėlapio kampe? Ką atitinka
ten pavaizduota pakrantė? Kad galėtume į šiuos klau­
simus atsakyti, reikia prisiminti ispanų ir portugalų
geografinių atradimų šiuose rajonuose eigą. Aprašyda­
mas Pietų Ameriką, Piri Reisas rėmėsi portugalų šalti­
niais. Tiesą sakant, tai vienintelis šaltinis, kuriuo jis
naudojosi, sudarydamas Pietų Amerikos kontūrus savo
žemėlapyje. XVI a. pradžioje ispanai ir portugalai sten­
gėsi pasistūmėti išilgai rytinio Pietų Amerikos kranto.
Kiek žinoma, jiems pavyko pasiekti Folklendų ir Pietų
Antilų salų plotį (oficialiai šios salos buvo atrastos
žymiai vėliau), bet tolesnis slinkimas sustojo, dar net­
gi nepasiekus pietinio žemyno krašto. Portugalai tiksliai
nežinojo, kur ir kaip baigiasi pietinė Pietų Amerikos
dalis, ir tuo pat metu, užplaukdami Folklendų, Pietų
Antilų ar kitų priekrantinių salų pakrantes, klaidingai
jas laikė į rytus nusidriekusiu žemynu, atseit. Pietų
Amerikos dalimi. Kaip tiktai Pietų Antilų salų archi­
pelagas išsidėstęs lygiagrečiai (15° j šiaurę) su šiauri­
niu Antarktidos pakraščiu. Iki Magelano 1519—1521 m.
kelionės pietinio Pietų Amerikos žemyno pakraščio mįs­
lė taip ir nebuvo išspręsta.
Va d i n a s i , Pi r i Re i s o ž e mė l a p y j e ,
t oj e vi et oj e, ku r Ma l e r i s t ei gi a es ant
p a r o d y t ą A n t a r k t i d ą , g a l i būt i F o l k l e n ­
dų, P i e t ų A n t i l ų ar k i t o s P i e t ų Ame ­
r i k o s p a k r a n t ė s sal os. Tai rodo ir Piri Rei­
so užrašas šioje žemėlapio vietoje: „Tai toli gražu ne
žydinti šalis. Ji visiškai tuščia ir ten tesiveisia didelės
gyvatės. Štai kodėl portugalų piratai nepriplaukia prie
šių krantų, kur, be to; viešpatauja didžiulis karštis”.
Šitaip Piri Reisas užrąšė po didelės gyvatės piešiniu. Ji,
matyt, būdinga tiems Pietų Amerikos rajonams, kuriuo­
se gausiai veisiasi ropliai. Šis Piri Reiso prierašas jokiu
būdu nepatvirtina Malerio hipotezės, visiškai sugriau­
damas netvirtą jos pagrindą.
NEORIGINALUS METODAS...
Amerikiečių interpretatorių pareiškimu, Antarktidos
krantas Piri Reiso žemėlapyje pavaizduotas nuostabiai
tiksliai. Piri Reiso žemėlapyje, amerikiečių nuomone,
parodyta Karalienės Mod Žemė, Princesės Marios Kran­
tas, Luitpoldo, Edit Rone ir Elsuorto žemės. Tačiau su­
lyginus dabartinius šių rajonų žemėlapius su Piri Reiso
žemėlapiu, tenka įsitikinti, kad turkų žemėlapis visiškai
neatitinka šiuolaikinių kartografijos principų ir geolo­
ginių tyrinėjimų duomenų. Tai vaizdžiai buvo galima
pamatyti, pagal laipsninį tinklelį nubrėžus Karalienės
Mod Žemės krantą ir reljefą kažko, ką Maleris Piri
Reiso žemėlapyje palaikė Karalienės Mod Žeme. Dides­
niam tikimumui buvo remtasi amerikiečių jūrų žemė­
lapiu. Rezultatas parodytas 4 pav. Stora linija nubrėžtas
krantas ir salos, esančios Piri Reiso žemėlapyje, plo­
na — kranto linija ir kalnagūbriai, susiformavę prieš
10—15 mln. metų, terciaro periode, — pagal amerikie­
čių žemėlapį. Rezultatas buvo pritrenkiantis, tik žinoma
ne Malerio naudai. Juo remiantis, galima sakyti, kad
t a r p K a r a l i e n ė s Mod Že mė s k r a n t ų
p a v a i z d a v i m o Pi r i Re i s o ž e m ė l a p y j e
i r d a b a r t i n i a m e a m e r i k i e č i ų j ū r ų že­
mė l a pyj e vi si škai nėra ni eko pana­
šaus.
Taigi Malerio pareiškimą, kad Piri Reiso žemėlapyje
tiksliai pavaizduota „Antarktida", reikia pripažinti ne­
tiksliu, nepasitvirtinusiu. Ten, kur tame žemėlapyje pa­
rodyta grupė salų (tai tikriausiai Folklendų ir Pietų
Antilų salos), dabar atrastas kalnagūbris, kuris susifor­
mavo toli prieš pasirodant kokiai nors civilizacijai
Žemėje.
Atkreipia dėmesį tai, kad, dešifruodami Piri Reiso
žemėlapius, amerikiečiai naudojo įvairias projekcijas
ir įvairius mastelius. Karalienės Mod Žemės krantams
jie taikė kartografams nežinomą projekciją (šioje že­
mėlapio dalyje masteliu 1 : 1 800 000), o dešifruodami ki­
tą „antarktinę" sausumą, tiesiogiai susietą su Karalie­
nės Mod Žeme, — poliarinę projekciją (čia mastelis
1 : 60 000 000). Mastelių įvairumas matomas ir iš to,
kad Karalienės Mod Žemės krantas išsiteko 9°, tuo
tarpu kai palyginti mažesnė kaimyninė Piri Reiso že­
mėlapio dalis užėmė apie 90° (5 pav.). Gerai žinoma,
kad, taikant įvairias projekcijas ir skirtingus mastelius,
bet kurią kreivę be vargo galima pritaikyti prie norimo
kranto kontūro. Kartografijos istorijoje žinomi tokie
faktai, ir amerikiečiai šiuo atveju nėra originalūs.
* * *
Taigi, sensacingą Antarktidos „atradimą” XVI a.
pradžios turkų žemėlapiuose reikia laikyti gryniausiu
nesusipratimu ir klaida. Amerikiečių interpretatoriai ne­
stokojo begalinės fantazijos, jei juose pavaizduotą Pietų
Amerikos žemyną ir gretimas salas palaikė Antarktida,
o jų autoriaus iš portugalų gautus liudijimus nukėlė į
priešledynmetį.
Dabar sunku įvertinti kitus radinius-mįsles, vadina­
muosius nebylius kataklizmų metu žuvusios Žemės civi­
lizacijos įrodymus, bet galima tvirtai pasakyti, kad Piri
Reiso žemėlapiai negali papildyti jų sąrašo.
M.
Istorijos mokslų daktaras
(Sutrumpintas vertimas iš žurnalo „Priroda", 1960 m.
11 nr.)
5 pav. Piri Reiso |
žemėlapio frag­
mentas, vaizduo­
jantis, A. H. Ma­
lerio nuomone,
Antarktiką (at­
spausdintas žur­
nale „Science ei
vie” 1960 m.
rugsėi~ mėn.l
 VATI KAN0
M A ŽO JI MECHANIZACIJA
Nieko nepadarysi, šiandien
jau ir krikščioniškasis die­
vobaimingumas reikalauja
tam tikros techninės pažan­
gos. Ir net po Vatikano spar­
nais tenka susitikti su nuo­
stabiais mechanizacijos reiš­
kiniais.
Visų pirma mechanizuotas
rinkimas aukų, kuriomis ti­
kintieji ir netikintieji gali iš­
sirūpinti visų šventųjų prie­
lankumą.
Pakanka įmesti šimto lyrų
(apie 60 kapeikų) vertės mo­
netą, ir užsidegs viena žva­
kutė — paprasta, neperstip-
ri elektros lemputė. Suinte­
resuotas asmuo, atsižvelgda­
mas į savo dievobaimingumą
ir norą gelbėti sielą, mes šim­
to lyrų monetas tol, kol užsi­
degs visa liustra iš keliasde­
šimt lempučių (1 pav.). Deja,
jis niekuomet nesusilauks,
kad prie šventojo paveikslo
žibėtų visos „žvakės”. Kriti­
niu momentu ims veikti
elektroninė smegenų „atmin­
tis”, ir kai pamaldus pilietis
jau bus beveik pasiekęs tiks­
lą, žiūrėk, prieš pat nosį už­
ges viena žvakutė, paskui
kita.......... M alonėkite įmesti
naują monetą!”.
M oneta pereis per už-
pliombuotą skaičiavimo
įrengimą ir nuslįs į kasą, k u ­
rią saugo ne dievo akis, o
sudėtingas prietaisas, sujung­
tas su labai garsia sirena.
Romoje, „Viale M orgagni”
jau kelis kartus buvo kilęs
aliarmas, tačiau jį visuomet
sukeldavo dievobaiminga
ranka. Taip atsitiko seselei
kasininkei, stropiai vienuolei,
kuri dukart savaitėje atva­
žiuoja elegantišku automobi­
liu „Topolino" inkasuoti die­
vobaimingų avelių aukų, kai
ji supainiojo instrukciją.
Mechanizuojamos ir pa­
čios bažnytinės apeigos. Ti­
kintieji italai gali klausytis
varpų garsų, įrašytų patefono
plokštelėje. Šiuolaikinis var­
pininkas turi ne tik mokėti
„tėve mūsų”, bet ir būti ge­
rai susipažinęs su garsų užra­
šymu. Ja u ir garbingajam pa­
mokslininkui nebeužtenka
plačiųjų bažnyčios skliautų.
Jis transliuoja savo pamoks­
lą vielomis ir bevieliu būdu
į artimą ir tolimą aplinką.
„Santa M aria degli Angeli”
bažnyčioje įrengtas audiofo- kalui, net užsienio valiuta.
nas, kuris — taip pat įmetus Tik sumokėjus, prasidės aiš­
šimto lyrų monetą — papasa­ kinimai. Bet, jeigu kas nors
kos jums keturiomis kalbo­ ateis pavėlavęs, mašina tuo­
mis visą šios bažnyčios isto­ jau sustos, nutraukdam a net
riją. Ir jis papasakos ją ra­ patį dievobaimingiausią žodį.
finuotu būdu į vieną porą Ir ji nepradės kalbėti, kol ne­
ausinių — masinis klausy­ bus sumokėtas papildomas
mas dar nepraktikuojam as mokestis.
(2 pav.). Atėjo laikai, kada ir švento­
Artimoje ateityje elektro­ ji bažnyčia pradėjo rimtai rū­
ninės skaičiavimo mašinos, pintis mechanizavimo klausi­
tikslūs fotoelementai galės mais. Taigi, geriau tiktų su­
kontroliuoti didžiules eks­ šaukti ateinantį eucharistinį
kursijas: nustatys dalyvių kongresą nebe šūkiu „Pro
skaičių, žaibo greitumu ap­ mundi v ita” (Už pasaulio gy­
skaičiuos turistams taikomą venimą), o tema „Pro machi-
nuolaidą (vaikams ir karei­ nae sanctae v ita” ((Už šven­
viams, įskaitant kapralus — tosios mašinos gyvenimą).
pusė kainos) ir pasakys rei­ (Iš žurnalo „Veda a technika mla-
kalaujam ą sumą, esant rei­ deži”)
31

Laisvieji radikalai — tai
labai aktyvios molekulių at­
plaišos, kurios susidaro, su­
irus molekulių ryšiams. V i­
siškai galimas dalykas, kad
šios aktyvios dalelės tiesio­
giai dalyvauja normalių ląs­
telių virtime navikinėmis.
Jau daugelis mokslininkų p a­
stebėjo, kad eilė fizinių
veiksnių, sukuriančių lais­
vuosius radikalus (jonizuo­
jantis spinduliavimas, ultra­
violetiniai spinduliai), gali
sukelti vėžį.
Chemijoje laisvieji radika­
lai tam tikromis sąlygomis
sukelia grandinines reakci­
jas. O ką jie daro, patekę į
gyvas ląsteles?
Neseniai žymus tarybinis
chemikas TSRS Mokslų aka­
demijos narys-koresponden-
tas N. Emanuelis sukūrė hi­
potezę, kurioje aiškina, kaip
normalios ląstelės, veikiant
jas laisvaisiais radikalais,
virsta navikinėmis. Pasirodo,
kad laisvieji radikalai žaloja
ląstelių pagrindines chemines •
sudėtines dalis — nukleino
rūgštis ir baltymus. Tie pa­
kenkimai gali būti sunkiai
pastebimi, bet jie labai ne­
malonūs. Vadinamoji ribo­
nukleino rūgštis atsakinga už
baltymų sintezę ląstelėse.
Jeigu rūgštis pažeista, tai ir
naujai susintetintas baltymas
taip pat bus pažeistas. Kita
nukleino rūgštis — dezoksi­
ribonukleinas — atsako už
paveldimumą. Todėl iš pa­
žeistų ląstelių susidarys pa­
žeistos nenormalios naujos
ląstelės.
Pažeistas baltymas įeis į
fermentų — biologinių kata­
lizatorių, kurie lemia ląstelių
32
LAISVIEJI RADIKALAI
IR VĖŽYS
gyvybingumą, — sudėtį. To­ N. Emanuelis kartu su biolo­
dėl ir ląstelių gyvybingumas gijos mokslų daktare L. Lip-
bus iškreiptas. Be to, „ata­ čina ir jaunais mokslininkais
kuojantieji" radikalai „už­ I. Pelevina, E. Neifachu ir ki­
puola" vadinamuosius audi­ tais nustatė, kad mažatoksi­
nių inhibitorius (medžiagas, niai radikalių-grandininių
reguliuojančias biocheminius procesų inhibitoriai turi sa­
procesus ląstelėse), juos nai­ vybę išrinktinai (palyginus
kina, jų skaičius ląstelėse su normaliomis ląstelėmis)
mažėja. Reguliavimas sutrik­ nuslopinti fermentinius pro­
domas, ir pažeistos, dabar cesus vėžinėse ląstelėse. Dėl
jau vėžinės, ląstelės ima to liaujasi vėžinių ląstelių
greitai ir nereguliuojamos gyvybinė veikla ir jos pa­
daugintis. Navikinis proce­ mažu žūva.
sas ima greitai vystytis. Be to, pavyko nustatyti,
Bet tada, gal būt, nesvei­ kad inhibitoriai nuslopina vė­
kas ląsteles galima gydyti, žinėse ląstelėse baltymo bio­
dirbtinai joms pridedant sin tezę— pagrindinę naujų
trūkstamų reguliuojančių vėžinių ląstelių „statybinę
medžiagų — inhibitorių? medžiagą".
Kokias gi medžiagas Mokslininkai padarė eilę
rekom enduoja profesorius bandymų su gyvuliais, ser­
N. Emanuelis panaudoti prieš gančiais įvairiomis vėžio for­
vėžines ląsteles? momis, jų tarpe leukoze —
Pasirodo, kartu su laisvai­ kraujo vėžiu, kurio vystym ą­
siais radikalais, atakuojan­ si patogu sekti pagal kraujo
čiais ląsteles iš išorės arba sudėties keitimąsi. Ir devy­
sukuriamais išorinių fizinių nios pelės iš trisdešimt pen­
veiksnių, kiekvienoje gyvo­ kių sergančiųjų išgijo. Per-
joje ląstelėje veikia jos pa­ sirgusios pelės tapo atsparios
čios laisvieji radikalai. Jie leukozei. Atsparūs šiai ligai
yra tarpinės pakopos fermen­ tapo ir jų palikuonys.
tacijos procesuose. Jeigu Paskui inhibitoriais buvo
baltymai ir fermentai nepa­ paveiktos paukščių virusinio
žeisti išorinių atakuojančių naviko ląstelės. Ir navikas
radikalų, tai laisvieji fermen­ neišaugo.
tų radikalai taip pat nepa­ Šituose tyrinėjim uose dar
žeisti, ir ląstelė normali. O daug ką reikia išaiškinti.
jeigu baltymai ir fermentai Bandymai atliekami tiktai
pažeisti, ląstelė, taip pat ir m ėgintuvėliuose ar su pa­
laisvieji fermentų radikalai
prasčiausiais gyvūnais. Bet
tampa vėžiniai, ir su jais rei­
kia kovoti. jau ima ryškėti laisvųjų ra­
dikalų teorijos apie vėžio at­
Todėl N. Emanuelis siūlo
naudoti tokius inhibitorius, siradimą ir vystymąsi kontū­
kurie tikrai galėtų „nutverti" rai, taip pat grindžiami nau­
laisvuosius radikalus. Tai tu ­ jos vėžio chem ioterapijoje
ri būti mažatoksiniai radika­ krypties, susijusios su inhibi­
lių procesų inhibitoriai. Prof. torių panaudojimu, pamatai.
 DVIEJŲ SISTEMŲ
ŪKINIS LENKTYNI AVI MAS
Kai prieš 43 metus „Auroros" šūviai pa­
skelbė naujos eros pradžią, pasaulyje vieš­
patavo kapitalistinė ūkio sistema. Spalio re­
voliucijos ugnyje gimusi Tarybų respublika
užėmė 16 proc. žemės rutulio teritorijos. J o ­
je gyveno 7,7 proc. viso pasaulio gyvento­
jų, kurie gamino vos 3 proc. pasaulinės p ra­
monės produkcijos.
Po dvidešimties metų (1937) pirmosios so­
cializmo šalies dalis bendroje pasaulinėje
pramonės gamyboje pakilo iki 10 proc.-, o
antrojo pasaulinio karo išvakarėse (1940) —•
iki 14 proc.
Hitlerinis užpuolimas Tarybų Sąjungos
ūkiui padarė milžiniškus nuostolius, tačiau
negalėjo sustabdyti pergalingo socializmo
žengimo pirmyn. Po antrojo pasaulinio karo
socializmas išėjo iš vienos šalies rėmų. Įsi­
kūrė galinga socializmo stovykla, apimanti
ištisą eilę valstybių — liaudies demokratijos
šalių.
Žymiai išsiplėtė socializmo m aterialinė ba­
zė. Socialistinių šalių teritorija jau sudaro
26 proc. viso žemės rutulio ploto. Jo je gyve­
na 35 proc. viso pasaulio gyventojų.
Atstačius karo ir hitlerinės okupacijos su­
griautą ūkį bei transportą ir ūkiniam gyve­
nimui įėjus į normalias vėžes, 1950 m. socia­
listinė pram onė gamino apie 20 proc. visos
pasaulinės pramonės produkcijos, o žemės
ūkis — apie trečdalį pasaulinės žemės ūkio
produkcijos.
Diagramoje — so­
cialistinių šalių pra­
monės bendrosios
produkci jos augimas
(balta spalva), paly­
ginus su viso pasau­
lio pramonės bend­
rąja produkcija
Ši socialistinio ūkio dalis pasaulinėje ga­
myboje nuo 1950 m. pradeda smarkiai kilti.
Socialistinės šalys ūkio vystymosi tempais
kasmet maždaug 3,5 karto viršijo kapitalisti­
nes šalis.
Nė viena socialistinė šalis pokario metais
nepatyrė ekonominio potencialo kritimo.
Ypatingai aukšti vystymosi tempai buvo
TSRS. 1959 m. jos pramonės produkcijos ly­
gis viršijo 1913 m. carinės Rusijos pramonės
produkcijos lygį daugiau kaip 40 kartų. Nuo
1938 iki 1959 m. pramonės gamyba padidėjo:
A lbanijoje — 22,5 karto, Bulgarijoje — 11
kartų, Čekoslovakijoje — 3,6 karto, Kinijo­
je — 6,46, Lenkijoje — 6,74, Rumunijoje —
4,34 karto, V engrijoje — 4,18 karto. Gi ka­
pitalistinių šalių pramonės bendras produk­
cijos lygis nuo 1937 iki 1959 m. padidėjo tik
2,2 karto.
Lygiai taip pat kaip pramonės produkcija
didėjo ir socialistinių šalių žemės ūkio pro­
dukcijos dalis bendroje pasaulinėje žemės
ūkio gamyboje. Jeigu 1959 m. socialistinių
šalių pramonės produkcija sudarė daugiau
kaip 33 proc. visos pasaulinės gamybos, tai
socialistinių šalių žemės ūkio produkcija n et
viršijo šį procentą bendroje pasaulinėje ga­
myboje. O tokio svarbaus produkto kaip
grūdų socialistinės šalys gamino beveik pusę
pasaulinės grūdų gamybos. Per paskutinius
metus kapitalistinėse šalyse žemės ūkio
produkcijos metinis didėjimo tempas nesie­
kia vieno nrocento, tuo tarpu kai socialisti-
33
nėse šalyse jis yra didesnis kaip 5 proc.
1954—1958 m. TSRS vidutinis metinis žemės
ūkio produkcijos priaugimas sudarė 8 proc.
Dėl šių aukštų socialistinio ūkio vystymosi
tempų pramonės produkcijos dalis bendro­
je pasaulinėje gamyboje 1950—1959 m. lai­
kotarpyje pakilo nuo 20 iki kiek daugiau
33 proc. Kadangi socialistinės šalys dabar
turi apie 35 proc. viso žemės rutulio gyven­
tojų, o gamina kiek daugiau 33 proc. visos
pramonės pasaulinės produkcijos, tai vidu­
tiniai tenkantis vienam gyventojui pram oni­
nės produkcijos kiekis jau labai mažai atsi­
lieka nuo kapitalistiniam e pasaulyje viduti­
niai vienam žmogui tenkančios pramonės
produkcijos. Greičiausiai 1960 m. pabaigoje
socialistinės šalys vidutiniai vienam gyven­
tojui gamins daugiau pramonės produkcijos
už kapitalistines šalis, nes turėdamos apie
35 proc. viso pasaulio gyventojų, pramonės
produkcijos pagamins kiek daugiau 35 proc.
bendros pasaulinės gamybos.
Socializmui ir kapitalizmui taikiai lenk­
tyniaujant didžiulį vaidmenį suvaidins Tary­
bų Sąjungos septynmečio planas.
Septynmečio metais Tarybų Sąjungos p ra­
monės produkcija padidės maždaug 80 proc.
ir žemės ūkio — 70 proc. Sėkmingai įvyk­
džius šį planą, bus žengtas lemiamas žingsnis
pirmyn, sprendžiant Komunistų partijos iš­
keltą uždavinį — pavyti ir pralenkti labiau­
siai išsivysčiusias kapitalistines šalis pagal
visuomeninio darbo našumą, pagal produkci­
jos gamybą vidutiniškai vienam gyventojui
ir užtikrinti aukščiausią pasaulyje gyvenimo
lygį. Dabartiniu metu kapitalistinių šalių ta r­
pe aukščiausiai yra išvystytas JA V ūkis,
todėl tarybiniam s žmonėms svarbu aplenkti
JA V ekonominiu požiūriu.
Bendros pramonės ir žemės ūkio produkci­
jos apimties atžvilgiu TSRS jau 1965 m. pa­
baigoje daugiau gamins už JA V anglies,
plieno, cemento, vilnonių audinių, o tokių
produktų kaip grūdų, mėsos pasieks JA V
lygį. Sviesto, bulvių ir cukrinių runkelių jau
dabar TSRS gamina daugiau už JAV. Tačiau
vienam gyventojui tenkanti produkcija JA V
1965 m. dar bus kiek aukštesnė už TSRS, nes
ten gyvena apie 171 mln. gyventojų, tuo
tarpu TSRS 1965 m. bus daugiau kaip
220 mln. gyventojų. Vadinasi, pralenkti JA V
vienam gyventojui tenkančios produkcijos
atžvilgiu dar teks maždaug penkeris metus
parungtyniauti. Tačiau žinant, kad 1954—
1959 m. TSRS pramonės produkcija per m e­
tus vidutiniai didėjo 11,3 proc., o JA V tik
2,4 proc., drąsiai galima tvirtinti, kad lenk­
tynes laimės mūsų šalis.
34
Jeigu Tarybų Sąjunga iškėlė užduotį per
septynm etį pavyti ir pralenkti JAV, tai ir
kitos socialistinės šalys pradėjo lenktynes su
aukštai išsivysčiusiomis kapitalistinėmis šali­
mis. Pavyzdžiui, Kinijos Komunistų partija
dar 1957 m., iškėlė uždavinį per 15 metų pa­
vyti ir pralenkti Angliją pagal svarbiausių
pramonės produktų gamybą. Šią užduotį Ki­
nijos liaudis sėkmingai vykdo. 1958 m. Kini­
ja daugiau už Angliją iškasė akmens ang­
lies ir daugiau už JA V pagamino kviečių.
Aukštą pramonės lygį turinti Čekoslovakija
pagal svarbiausią sunkiosios pramonės pro­
dukcijos rūšių gamybą pralenkė Prancūziją;
Lenkija aplenkia Italiją. Vadinasi, socialisti­
nis šalių blokas sėkmingai atakuoja kapita­
listinės ūkio sistemos pozicijas. N ėra tokios
ūkinės veiklos srities, kurioje kiekvienais
metais nedidėtų socialistinės ūkio sistemos
svoris ir nesilpnėtų kapitalizmo pozicijos.
Prie kapitalizmo pozicijų silpninimo ne­
abejotinai prisideda ir kolonijinių bei p ri­
klausomų šalių tautinio išsilaisvinimo judė­
jimas. Socialistinės šalys šį judėjim ą sveiki­
na ir remia, nes jis ne tik nesilpnina socialis­
tinio ūkio sistemos pozicijų, bet dar tam tik­
ru mastu yra sąjungininkas atakuojant stam­
bių kapitalistinių šalių ekonomines pozicijas
ir silpninant pasaulinį imperializmą.
Kada socialistinė ūkio sistema, taikiai lenk­
tyniaudam a su kapitalizmu, galutinai laimės
lenktynes, kurioms startą paskelbė „Auro­
ros" salvės? Tai greičiausiai įvyks 1965 m.,
baigus vykdyti TSRS septynmečio planą.
Tuomet visa pasaulinė socialistinė ūkio siste­
ma gamins didesnę pusę visos tiek pramo­
nės, tiek ir žemės ūkio produkcijos, o pro­
dukcijos kiekis, tenkantis vidutiniškai vie­
nam gyventojui, net 40 proc. viršys kapita­
listinėse šalyse tenkantį vienam gyventojui
produkcijos kiekį.
Toks yra geležinis šiuolaikinės visuomenės
vystymosi dėsnis. Jį patvirtina ir kolektyvinė
išmintis. Komunistų ir darbininkų partijų
atstovų pasitarimas M askvoje 1960 m. lap­
kričio mėnesį savo Pareiškime sako: „Socia­
lizmas pasiekė neregėtus kūrybinius laimė­
jimus gamybos, mokslo bei technikos srityje
ir kurdamas naują, laisvą žmonių sandraugą,
vis platesniu mastu patenkinančią jų m ate­
rialinius ir dvasinius poreikius. A rtėja laikas,
kai ir pagal lyginamąjį svorį pasaulinėje ga­
myboje socializmas išeis į pirm ąją vietą.
Kapitalizmas pralaimės lemiamoje žmonių
veiklos sferoje — materialinės gamybos sfe­
ro je”.
J. VAIŠNORAS

VILNIETIS
ARABISTAS
Vis naujos ir naujos nepri­
klausomos valstybės, išsiva­
davusios iš kolonijinės v er­
govės, atsiranda pasaulio že­
mėlapyje. Palyginti neseniai
nepriklausomybę pasiekė ir
arabų šalių tautos.
Jau žiloje senovėje klestė­
jo arabų kultūra. Bet anksty­
vuose viduramžiuose, kada
arabai pasiekė to laiko žmo­
nijos civilizacijos viršūnes,
jų kultūra ėmė smukti. Ir vė­
liau arabai vaidino nemažą
vaidm enį pasaulinėje istori­
joje, nors nuo XV a. ir buvo
pavergti turkų.
Praėjusiame šimtmetyje,
k artu su nacionalinio išsi­
laisvinimo judėjim u, praside­
da arabų kultūros ir literatū­
ros atgimimas.
Ja u seniai arabų kultūra
traukė įvairių šalių moksli­
ninkų dėmesį, bet tik XVIII a.
pabaigoje arabistika tampa
savistovia mokslo šaka. Per­
eitame šimtmetyje Rusijoje
iškyla visa plejada moksli-
ninkų-arabistų. Nemaža yra
pasiekusi ir tarybinė arabisti­
ka. Platus jos tyrinėjim ų dia­
pazonas: ir seniausio perio­
do istorija, siekianti tūkstantį
m etų iki mūsų eros, ir klasi­
kinės arabų literatūros istori­
ja, ir arabų kalbos.
•lia kitų šalių mokslininkų,
Tarybinei arabistikai daug
nauja davė įžymus moksli­
ninkas Ignatijus Kračkovskis.
Jis gimė 1883 m. kovo 16 d.
Vilniuje, žinomo liaudies
švietėjo ir kraštotyrininko
Julijono Kračkovskio šeimo­
je. Besimokydamas gimnazi­
joje, kurią baigė aukso me­
daliu, Kračkovskis susidomė­
jo Rytų istorija ir filologija.
Dar gimnazijoje jis susipaži­
no su eile Rytų kalbų, jų tar­
pe — hebrajų. Susidomė­
jimas Rytais paskatino jį
studijuoti Peterburgo univer­
siteto Rytų kalbų fakultete,
kur tuo metu profesoriavo
įžymūs mokslininkai.
Specialių užsiėmimų tema
Kračkovskis pasirinko ara-
bistiką, abisinų studijas ir
semitų kalbas. Baigus 1905 m.
universitetą, Kračkovskis bu­
vo paliktas fakultete. 1908 m.
jaunas mokslininkas porai
metų komandiruojamas į
arabų Rytus, kur jis studijuo­
ja Kairo, Beiruto ir kitų
miestų bibliotekose knygas
bei rankraščius, klausosi pa­
skaitų tų miestų universite­
tuose.
Kračkovskis — pirmasis
mokslininkas, kuris, m atyda­
mas nacionalinį ir kultūrinį
arabų šalių atgimimą, atkrei­
pė dėmesį į naująją šiuolaiki­
nę arabų literatūrą ir padarė
ją mokslinio tyrimo objektu.
Šį Kračkovskio nuopelną, ša-
aukštai įvertino arabų šalių
rašytojai. Savo literatūrines
naujienas jie pirm iausia siųs­
davo mokslininkui, nes labai
vertino jo nuomonę.
Nuo 1910 m. Kračkovskis
ima dėstyti Peterburgo uni­
versitete. Šioje aukštojoje
mokykloje jis dirbo keturias­
dešimt metų. Dvidešimt pir­
maisiais metais Kračkovskis
išrenkamas TSRS Mokslų
akademijos tikruoju nariu, o
po trejų metų — A rabų
mokslų akademijos Damaske
garbės nariu.
Akademikas nuveikė milži­
nišką darbą ruošdamas tary ­
binių orientalistų kadrus, pa­
rašė visą eilę knygų.
Apie savo darbą knygų
saugyklose jis papasakojo
knygoje „Prie arabų rank­
raščių". Šis veikalas buvo pa­
žymėtas pirm ojo laipsnio
Stalinine prem ija. Knyga iš­
versta į eilę svetimų kalbų.
Platiesiems skaitytojų sluoks­
niams taip pat žinomas pil­
nas pasakų rinkinys —„Tūks­
tantis ir viena naktis". Krač­
kovskis — šio nuostabiojo
arabų viduramžių kultūros
paminklo rusiškojo vertimo
redaktorius.
Ųž didvyrišką darbą Lenin­
grado blokados metu ir nuo­
pelnus tarybiniam mokslui
akademikas Kračkovskis bu­
vo apdovanotas dviem Lenino
ordinais.
J. Kračkovskis m irė prieš
dešimt metų — 1951. I. 24.
Pastaraisiais metais išleisti
rinktiniai Kračkovskio darbai
šešiuose tomuose. Ypatingą
aktualumą jie įgyja dabar,
kai Rytų šalyse vyksta milži­
niškos permainos.
M. HELCERIS
Istorijos mokslų kandidatas
35
 me organizme, sutrikus medžiagų apykaitai. Tai, kad
kancerogeninių medžiagų iš tiesų esama, įrodyta, pa­
vartojus jas bandymuose su gyvuliukais Ir sukėlus
jiems piktybinius navikus. Navikus, jų tarpe sarkomas,
taip pat gali sukelti radioaktyvios medžiagos ir rent­
geno spinduliai.
Šios, cheminės, piktybinių navikų atsiradimo hipote­
zės šalininkai yra sukaupę daug laktų, tačiau galutinių
įrodymų taip pat dar neturi.
Piktybinių navikų, jų tarpe ir sarkomų, atsiradimo,
gydymo ir profilaktikos problema laikoma p'rmareikšme
šių laikų medicinos problema. Jai galutinai išspręsti
skiriama daug dėmesio, laiko ir jėgų.
L. GRICIŪTĖ
Medicinos m. kaųd.

APIE PLAUKO AUGIMĄ

SARKOMOS „Kodėl plaukas kerpamas auga, o nekerpa
mas, atitinkamai paaugęs, nustoja augti?"—
Ar sarkoma piktybinis navikas, ar po ope­ klausia V. Navickas iš Pakruojo raj.
racijos ji gali atsinaujinti ir ar surastas šios
ligos sukėlėjas,— nori sužinoti N. KopOstaitė Galvos plauką sudaro gėti, įgauna kolbos formą
plauko stiebas, matomas ir iš dalies atsidalija nuo
15 Vilniaus. odos pavirš'uje, ir plauko plauko spenelio. Norma­
šalinis, paslėpta odoje. liai iškrausiu plaukų vie­
Žmogaus kūną sudaro kelių rūšių audiniai: epiteli­ Plauko šaknis su odos pa­ toje atauga nauji plaukai.
nis, kuris dengia odą ir iškloja visus vidaus organus, viršiumi sudaro tam tikrą Toks sudėtingas plaukų
jungiamasis, raumeninis, nervinis. Navikai gali atsi­ kampą ir baigiasi sustorė- pasikeitimo procesas vyks­
rasti įvairiuose audiniuose. Piktybiniai navikai, kurie įimu, vadinamu svogūnė­ ta visą žmogaus gyvenimą.
atsiranda epitelin'ame audinyje, iš epitelinių ląstelių, liu. Į plauko svogūnėlį iš Tačiau, jei dėl kurių nors
vadinami vėžiu. Dauguma žmogaus organizme išsivys­ apačos įsiterpia plauko priežas'ų sutrinka plauko
čiusių navikų — maždaug 95 proc. — kilę iš epitelinio spenelis, į kurį įeina pa­ spenel'o ir folikulo mity­
audinio. Tai odos, skrandžio, plaučių ir kitų organų grindinė, plauką maginan­ ba, folikulas sunyksta ir
vėžys. Kitus 5 proc. sudaro sarkomos — piktybiniai na­ ti kraujagyslė, išsišakojan- naujas plaukas nebeat-
vikai, atsiradę jungiamajame audinyje, raumenyse, kau­ ti į kapiliarų tinklą. Plau­ auga.
luose ir t. t. ko šaknis guli plauko Plauko augimui turi
Taigi į klausimą, ar sarkoma yra piktybinis navi­ makštyje, vad’namoje foli- įtakos bendras organizmo
kas, tenka atsakyti teigiamai. Sarkoma ir vėžys yra tos kulu, kuris taip pat gau- stovis, endokrininių liau­
pat rūšies susirgimai. s'ai aprūpintas kraujagys­ kų, nervų sistemos būklė,
Jungiamojo audinio yra beveik kiekviename žmo­ lėmis ir nervais. Nuo mityba, vitaminai, ypač B
gaus organe, todėl ir sarkoma gali atsirasti beveik kiek- plauko spenelio būklės grupės vitaminai. Tuo tar­
viename organe: skrandyje, plaučiuose, gimdoje, jau priklauso ir plauko būklė, pu plačiai paplitusi nuo­
nekalbant apie vien iš jungiamojo ar raumeninto au­ jo mityba ir augimo grei­
dinio sudarytus organus, kaip kaulai, skeleto raumenys, monė, kad juo dažniau
poodinė ląsteliena. tis. Jeigu plauko spene­ kerpami plaukai, juo grei­
Sarkomos gydomos chirurgo peiliu, rentgeno arba lyje kraujo apytaka gera, čiau jie auga, moksliškai
rad'oaktyvių medžiagų spinduliais ir chemioterapin'ais plaukas auga gerai ir bū­ nėra pagrįsta.
preparatais — vaistais. Neretai gydymui taikoma ir dvie­ na storesnis. Gyvaplaukiai, skutami y
jų arba visų trijų būdų kombinacija. Laiku pavartojus Sulaukęs tam tikro am­ arba pešiojami, dėl erzini­
atitinkamą gydymą, susirgusįjį galima visiškai išgydyti. žiaus, plaukas iškrinta. mo sustorėja ir virsta tik­
Sarkomų piktybiškumo laipsnis nėra vienodas. Kai Pirmiausia pakinta spene­ rais plaukais, o tai labai
kurios iš jų, pavyzdžiui, librosarkoma, yra palyginti lio nervai, dėl sumažėju­ dažnai pastebima moterų
mažai piktybiška ir beveik niekuomet neatsinaujina, sio atitinkamų ląstelių veido odoje.
pašalinus ją chirurg niu būdu. dauginimosi suplonėja
Sarkomų, kaip ir aplamai piktybinių navikų, atsira­ svogūnėlis, jis pradeda ra- Gyd. S. MIŠKINYTĖ
dimo priežastis kol kas dar nėra visai aiški. Žinoma,
kad sarkomų, kaip ir vėžių susirgimo esmę sudaro iš­
krypęs, nenormalus kurio nors audinio ląstelių daug’ni- KAIP ŽIEMĄ GREIČIAU UŽVESTI
masis. Yra įvairių nuomonių dėl šio reiškinio išsivysty­
mo priežasties. AUTOMAŠINŲ VARIKLIUS?
Dal's mokslininkų, tyrinėjančių navikinius susirgi­
mus, mano, kad piktybinius navikus sukelia labai maži — klausia B. Rlmidis iš Užvenčio ra).
primityvūs gyvi padarėliai — inframikrobai. Šiai hipo­
tezei įrodyti kol kas trūksta faktų. Žiemą karbiuratoriniai vidaus degimo varikliai sun­
Kitos hipotezės šalininkai la’ko, kad p'ktybinius na­ kiau užvedami dėl šių pagrindinių priežasčių:
vikus sukelia tam tikros kenksmingos cheminės medžia­ 1) nepakankamai garuoja benzinas; dėl to cilindruo­
gos - - kancerogeninės medžiagos, su kuriomis žmogui se nesus'daro tinkamas benzino garų ir oro mišinys;
tenka susidurti darbe ir buityje ir kurios didesniais ar per daug liesas mišinys blogai dega arba ir visai ne­
mažesniais kiekiais patenka į žmogaus organizmą. Kan­ dega;
cerogeninės medžiagos galinčios pasigaminti ir pačia- 2) sustingus alyvai, sunkiau pasukti variklio veleną,-

36
 3) sumažėja akumuliatorių pajėgumas, todėl starte­judėti horizontalioje padė­ dalykas, dėl trr pačių prie­
ris lėčiau suka variklį ir silpnesnė kibirkštis šoka tarp tyje esančia anizotropine žasčių, kaip ir švytuoklės
žvakės elektrodų. plokštele (plokštelės stang­ anomalijos.
Kad žiemą būtų galima greičiau užvesti variklį, rei­ rumas įvair'omis kryptimis Įvertinti Alė bandymus,
kia jį sušildyti. Kai nėra šilto garažo, į radiatorių truputį skirtingas). Alė tuo labiau gerai su jais
pilamas karštas vanduo, j karterį — pašildyta alyva. naudoja trumpą, vos 1 m nesusipažinus, sunku. Švy­
Žiemą naudotina skystesnė, žiem'nė alyva markės ilgio, siūlą, o bandymus tuoklės judėjimą, be abe­
AKZp-6, AKZp-10 arba AK-6, AK-10. Kai labai šalta, atlieka ilgai — vienas ban­ jo, šiek tiek veikia potvy-
o tinkamos žieminės alyvos nėra, į karterį iš vakaro dymas trunka apie mėnesį nio-atoslūgio banga. Ne­
galima įpilti iki 3/4 litro neetiliuoto (balto, aviacinio) laiko. Tokos švytuoklės aišku, kaip tiksliai Alė
benzino. Alyva, susimaišiusi su benzinu, pasidarys skys­ judėjimo plokštumą sąly­ sprendė švytuoklės užda­
tesnė, ir velenas lengviau suksis. Varikliui įšilus, ben­ goja daug veiksnių: minė­ vinį, ar neatmetė mažų
zinas išgaruos. Variklis dėl to daugiau nedyla, ir tai tasis Fuko efektas, plokš­ veiksnių, turinču gal ir
jam nieko nekenkia. telės anizotropija, kai ku­ periodinį pobūdį, susijusį
Tarybiniai sunkvežimiai turi įrengimus — benzininę rie atsitiktiniai reiškiniai. su Žemės sukimosi perio­
kaitinimo lempą aušinamajam vandeniui šildyti. Labai Tačiau autorius teigia, jog du. Tokiu atveju efektas
atsargiai, kad nekiltų gaisras, tokia lempa galima pa­ šalia to dar veikiąs kaž­ būtų lengvai paaiškinamas.
šildyti ir karterį. koks iki šiol nežinomas Tačiau nėra negalimas ir
Be to, yra specialus žieminis, gerai garuojantis ir periodinis veiksnys 24— atvejis, jog esama gravita­
žemose temperatūrose, benzinas markės AZ-66, papras­ 25 vai. periodu. Nežino­ cijos teorija dar neatsi­
tai naudojamas aviacijoje bei šiauriniuose TSRS ra­ mojo veiksnio periodišku­ žvelgia į kai kuriuos svar­
jonuose varikliams užvesti. Bet mūsų zonoje tokio ben­ mas rodąs jo ryšį su Sau­ bius reiškinius ir tik ją
zino sunkoka gauti. Todėl jį galima pakeisti labai la­ le ir Mėnuliu. Pagal auto­ patikslinus bus galima pa­
kiu ir gerai garuojančiu eteriu. Į karbiuratorų arba rių, tą išvadą patvirtina aiškinti nelauktą efektą.
kolektorių įpylus kiek benzino su eterio priemaiša, 1954 m. birželio mėnesį, Juk, kaip pažymi pats
variklis lengviau užvedamas. Tačiau čia reikia didelio Saulės užtemimo metu, Alė, jo aptikta anomalija
patyrimo ir atsargumo, nes nuo eterio labai staigiai stebėtas žymus švytuoklės švytuoklės judėjime ne
kyla slėgimas cilindruose ir, kai velenas dar sunkiai plokštumos nukrypimas. didesnė už paklaidos ri­
sukasi, variklio cilindrai arba cilindrų galvutė gali Pastaruoju laiku atlikti bas, kuriose yra patikrin­
susprogti. Alė bandymai parodė, kad tas gravitacijos dėsnis. Ga­
Variklis taip pat lengvai žiemą užvedamas, primai­ stebimos švytuoklės judė­ lutinį atsakymą į tai duos
šius į orą, kuris įsiurbiamas į karbiuratorių, acetileno. jimo periodinės anomali­ tolesnieji bandymai, o
(Acetilenas gaunamas kalcio karbidą įmerkus į vandenį, jos nepriklauso nuo vie­ Alė darbai, mūsų manymu,
ir naudojamas metalams suvirinti). Galima ir pačiam tos pobūdžio ar atsitiktinių dar neduoda pagrindo tei­
pasigaminti mažytį su savim vežiojamą acetileno gene­ poveikių. Tų anomalijų giamam atsakymui į jo
ratorių varikliui užvesti. negali paaiškinti esama straipsniuose iškeltą klau­
Doc. L. GASTILA gravitacijos teorija. simą. Žymiai daugiau ne­
Alė teigia, kad nežy­ lauktas ir mažiau įtikimas
mios anomalijos švytuok­ yra smarkus švytuoklės
KOKIUS BANDYMUS VYKDĖ PROF. lės judėjime buvo stebi­ judėjimo plokštumos atsi-
mos ir anksč au, tačiau į lenkimas, kurį Alė stebė­
M. ALĖ SU FUKO ŠVYTUOKLE IR KAIP jas nebuvo atkreiptas dė­ jęs Saulės užtemimo metu.
PAAIŠKINTI NELAUKTUS REIŠKINIUS? mesys. Pagaliau yra ir Mūsų supratimu, tai buvo
kitų neišaiškintų mechani­ pašalinio, su Saulės užte­
nių reiškinių anomalijų mimu nesusi jusio, poveikio
— klausia K. Zabulionis •Iš Kauno (krintančių kūnų atsilenki- rezultatas.
mas, potvynių anomalijos
1959 m. vienos Pary­ švytuoti vienoje ir toje ir pan.), kylančių, galimas A. KANCEREVIČIUS
žiaus aukštos’os mokyklos pačioje plokštumoje, nors
profesorius Moris Alė pa- • jos pakabinimo taškas ir
skelbė eilę straipsniu sukamas. Remdamasis ta APIE GALVANOTECHNIKĄ
bendru pavadinimu „Ar švytuoklės savybe, prancū­
reikia iš naujo peržiūrėti zų mokslininkas Ž. Fuko nori sužinoti J. Grigaliūnas iŠ Pasvalio ra)
gravitacijos dėsnius?". 1851 m. Panteono rūmuose
Tuose straipsniuose auto­ Paryžiuje akivaizdžiai pa­ Metalų apsauga nuo korozijos, t. y. nuo cheminio
rius išdėsto savo bandymų, rodė, jog Žemė sukasi arba elektrocheminio metalų irimo aplinkos poveikyje,
atliktų 1953—1957 m., re­ apie savo ašį. Fuko bandy­ yra vienas opiausių klausimų. Dėl korozijos liaudies
zultatus ir kai kuriuos mas buvo daug kartų tik­ ūkis turi didžiulių nuostolių.
samprotavimus apie gravi­ rinamas ir pakartojamas. Siekiant apsaugoti metalinius daiktus nuo korozijos,
tacijos dėsnius bei auto­ Jis demonstruojamas Isa- jų paviršius padengiamas įvairių medžiagų apsauginiais
riaus aptiktus naujus efek­ kijaus Sobore Leningra­ sluoksniais. Ypač plačiai taikomas elektrolitinis paden­
tus, kurių negalima paaiš­ d e— čia 98 m ilgio išju­ gimas metalais, kuris yra pagrįstas galvanotechnikos
kinti esama gravitacijos dintos švytuoklės švytavi­ dėsniais.
teorija. mų plokštuma jau po ke­ Galvanotechnikai davė pradžią talentingo rusų moks­
Alė savo bandymus at­ lių minučių atsilenkia lininko akademiko B. Jakobio darbai, kuriuos jis pa­
liko su švytuokle, analogi­ nuo pradinės (Žemė pasi­ teikė 1838 m. Rusijos Mokslų akademijai apsvarstyti.
ne žinomajai Fuko švy­ suko, o švytuoklės judėji­ Galvanotechnika skirstoma Į galvanostegiją ir galva-
tuoklei. Paprasčiausią Fu­ mo plokštuma liko nepa­ noplastiką.
ko švytuoklę sudaro ma­ kitus). Galvanostegija yra metalų padengimas plonais kitų
syvus rutulys, pakabintas Alė prietaisas kiek ki­ metalų sluoksniais, stipriai besilaikančiais prie padengia­
ant ilgo siūlo. Pagrindinė toks. Švytuoklę jis pri­ mųjų metalų paviršiaus (pvz., nikeliavimas, cinkavimas).
švytuoklės savybė — pa­ tvirtina prie plieninio ru­ Tam metaliniai dirbiniai, kurių paviršius iš anksto būna
leista judėti ji stengiasi tuliuko, galinčio laisvai specialiai apdorotas, merkiami į elektrolito tirpalą, ku-

37
riame yra jonų to metalo, kuriuo numatoma padengti
pagrindinio metalo paviršių. Panardytieji dirbiniai pri­
jungiami prie elektros srovės šaltinio neigiamo poliaus.
Prie teigiamo poliaus prijungiama įmerkta j tą patį
elektrolitą plokštelė arba strypas to paties metalo, ku­
riuo numatoma padengti. Atskirais atvejais naudojami
ir netirpus elektrodai. Įjungus elektros srovę, įmerktieji
metaliniai dirbiniai apsidengia plonu iš tirpalo išsisky­
rusio metalo sluoksniu, kuris ir apsaugo dengiamąjį me­
talą nuo korozijos. komas vidutiniškai nusto­ pridedami prietaisai aku­
Galvanoplastikos paskirtis — gauti ant metalinių ar jusiems klausos. Aparatą muliatoriams pakrauti, to­
nemetalinių, specialiai paruoštų, paviršių apdangalus, malt'na mažytis akumulia­ dėl juos patogu pakrauti
kurie būtų lengvai nuo šių paviršių nuimami. torius, kurio skersmuo savo namuose.
Galvanoplastikos procesą sudaro kelios nuosekliai 16 mm, o storis 7 mm. Klausos aparatai „Kris­
viena po kitos sekančios operacijos. Visų pirma, for­ Akumuliatorių galima pa­ tai", „Segtukas" ir Tip.
muojamas atspaudas arba matrica. Po to jie apdorojami, krauti, prijungus jį prie „581” gali būti naudoja­
sudarant nemetaliniame atspaudo paviršiuje elektrai elektros tinklo. Šis apara­ mi tiek su oriniu (įdedamu
laidų sluoksnį arba lengvai atsiskiriantį sluoksnį — kai tas patogus tuo, kad jį ga­ į ausį), tiek ir su kauli­
atspaudas pagamintas iš metalo. Paskui gaunama galva­ lima naudoti ir kaip aki­ niu (dedamu už ausies,
niniu būdu metalinė kopija, kuri atskiriama nuo mat­ nius. prie kaulo) telefonu.
ricos ir, esant reikalui, ji mechaniškai arba chemiškai Klausos aparatas „Seg­ „Akiniai" turi tik orinį
apdailinama. tukas" (2 pav.) pritaiky­ telefoną.
Galvanoplastika pritaikoma labai plačiai: šiuo būdu tas daugiausia moterims,
lengvai paslepiamas plau­ Kalbant apie klausos
gaminamos sudėtingos mašinų dalys, įvairių profilių protezavimą, tenka pabrėž­
vamzdžiai, nuimamos meninių kūrinių kopijos (monetų, kuose. Jį taip pat maitina
akumuliatorius. Aparatuko ti, kad klausos aparato
medalių ir t t). pritaikymo sėkmę lemia
Apie galvanotechniką yra nemažai literatūros rusų svoris tik 55 g. Jis skir­
tas irgi vidutiniškai nu­ klausos organų susirgimo
kalba. Galima rekomenduoti šią knygutę: A. M. Jam- pobūdis. Minėti aparatai
polskij. Galvanotechnika, Moskva, Mašgiz, 1952. stojusiems klausos.
yra efektingiausi sergant
Doc. E. PACAUSKAS Aparatas „Kristai" (3 ateroskleroze, esant suža­
pav.) yra dėžutės formos, lotiems ausų būbneliams,
maitinamas sausu elemen­ senatvėje ir pan.
APIE KLAUSOS tu, kurio darbo laikas
APARATUS 60 vai. „Kristai" savo dy­ Visais atvejais klausos
džiu beveik lygus papi­ protezavimo klausimą turi
nori sužinot! V. Pet- rosų pokeliui ir sveria spręsti gydytojas-specialis-
rikaitis iš Kapsuko. apie 100 g. Jo paskirtis tas. Jeigu jo vietoje nėra,
tokia pat kaip „Akinių" norintieji įsigyti klausos
Priemonės, kompensuo­ ir „Segtuko". aparatus gali atvykti į
jančios klausos nustojimą, Vilnių. Čia I-je poliklini­
buvo ž!nomos jau labai se­ Tuo tarpu aparatą Tip. koje (Stalino pr. 27) yra
niai. Tačiau kol žmogus .,581", panašų į „Kristai" gydytojas-specialistas, ku­
než'nojo elektros, garsui ir sveriantį tik 70 g, ga­ ris nustato ligos diagnozę
sustiprinti jis vartojo tik li naudoti ir daugiau nu­ ir paskiria aparatą. Prie
grynai akustinius įrengi­ stojusieji klausos. Jį mai­ medicinos instrumentų
nius — įvairius ragelius, tina du akumuliatoriai. parduotuvės (L. Giros 29)
ruporus. Jie buvo gre­ Prie aparatų „Akiniai", veikia klausos protezavi­
mėzdiški, nepatogūs nau­ 3 pav. „Segtukas" ir Tip. „581" mo laboratorija. Joje atlie­
doti ir mažai efektingi, kamas techninis klausos
kadangi garso sustiprini­ tobulėjimo prisidėjo pus- aparatų parinkimas ir jų
mas praktiškai nesiekdavo laid:ninkiai. pritaikymas ligoniams. La­
dešimties kartų. Šiuo metu Valstybinis boratorijoje teikiamos kon­
Tobulėjant technikai, klausos aparatų fabrikas sultacijos visais klausos
keitėsi ir klausos aparatai. Maskvoje išleidžia net ke­ protezavimo klausimais.
Gerėjo jų kokybė, mažėjo lių rūšių klausos aparatus. Sauso elemento aparatui
matmenys ir t. t Ypač Štai klausos aparatas „Kristai” kaina 1,05 rb.
daug prie klausos aparatų „Akiniai" (1 pav.). Jis tai­ Valstybės lėšomis per
socialinio aprūpinimo or­
1 pav. ganus klausos aparatais
aprūpinami Tėvynės karo
invalidai, visi pensininkai
ir vaikai iki 16 metų am­
žiaus, o besimokantieji —
iki 18 meti}.
Su klausos aparatais ga­
lima susipažinti medicinos
instrumentų parduotuvėse
Vilniuje, Kaune, Klaipė­
doje, Šiauliuose ir Pane­
vėžyje.
J. MAZILIAUSKAS
Su klausos aparatu „Aki­ Klausos protezavimo
niai" technikas

38
 vielos tinklai. Tokiu bū­
du gaunamos plonytės, bet
stiprios armocementinės
plokštės. Be to, iš armo-
cemento galima gaminti
įvairiausių profilių deta­
les, apsaugoti juo nuo ko­
rozijos metalinius vamz­
džius ir kt.
Šioje nuotraukoje mato­
me lengvą gaubto profi­
lio armocementinį laiveli.

ELEKTRONINIS SPINDULYS
SUVIRINA METALĄ
Viena Maskvos Bauma- srautas, sutelkiamas elekt­
no vardo Aukštosios tech­ romagneto, gali duoti apa­
nikos mokyklos laboratori­ rato židinyje temperatūrą
jų sukūrė naują metodą, iki 6 tūkst laipsnių. Va­
įgalinantį suvirinti sunkiai kuumas apsaugo nuo-
besilydančius metalus: ti­ kenksmingų dujų darbui
taną, molibdeną, volframą vykstant.
ir kitus. Naujas metodas prana­
Anksčiau tokie metalai šesnis ir tuo, kad suvirin­
buvo suvirinami elektros ti galima iš tolo. Elektro­
lanku inertinių dujų ap­ ninis spindulys patenka ir
VILNIEČIŲ AUTOMATAS linkoje, tačiau šis metodas į tokias vietas, kurių jo­
yra sudėtingas ir brangus. kiu būdu negalima pa­
Elektroninė skaičiavimo mašina jau pagaminta. Su­ Vadovaujant profesoriui
G. Nikolajevui, Aukšto­ siekti suvirinant elektro­
montuota dešimtys, šimtai tūkstančių detalių, iš vadžiota
keliasdešims tūkstančių laidų. Bet ar viskas tinkamai joje technikos mokykloje dais. Naudojant tuos spin­
sumontuota? Gal šioje mašinoje liko koks nors laidas buvo sukurtas prietaisas, dulius, galima taip pat
neprilituotas? Gal būt, mašinoje kažkurį varža įlituota analoginis elektroniniam piaustyti sunkiai besily­
ne tokio dydžio, kokio reikia? Iškyla rimtas klausimas mikroskopui. Elektronų dančius metalus.
mašinos gamintojams — ar ši mašina patikimai skai­
čiuos, ar ji nemeluos gyveniman išėjusi. Reikia ją pa­
tikrinti. Ir štai specialus konstruktorių biuras prie TELEVIZIJA KONTROLIUOJA GAMYBĄ
Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos sukonstravo ir
gamykloje pagamino automatą elektroninių mašinų Saratovo techninio stiklo gamykla turi daugybę pui­
EV-80 panelių montažui tikrinti. Tai palyginti našus kių mašinų bei įrengimų, atitinkančių naujosios tech­
prietaisas-automatas. Jį galima prijungti prie 3640 nikos lygį. Dabartiniu metu gamykla pradėjo taikyti
vieno panelio taškų ir patikrinti juo tarp šių taškų televiziją gamybiniams procesams ir technologiniam cik­
elektrinę grandinę. Tikrinimo programa užrašoma 80 ko­ lui tikrinti. Gamykloje įrengta televizinė aparatūra,
lonėlių perforuotose kortose, o jai perskaityti panau­ kuri kontroliuoja gaminamo stiklo poliravimą bei šli­
dojamas skaitymo įrengimas, sukonstruotas gamykloj favimą. Svarbiausiose konvejerio dalyse įrengta 20 siųs­
gaminamų perforatorių pagrindu. Tikrinamųjų grandi­ tuvų. Darbinių mechanizmų vaizdai projektuojami į
nių perjunginėjlmui automate panaudoti daugkartiniai ekraną, esantį centriniame konvejerio valdymo punkte.
koordinatiniai jungikliai, kuriuos neseniai pradėjo ga­ Įsivaizduokime erdvias patalpas, kurios yra drapi­
minti Leningrado gamykla „Krasnaja Zaria". Automato ruotos lyg studijoje. Sklinda maloni žalia, geltona ir
atrastos klaidos užrašomos perforuotose kortose standar­ raudona šviesa. Tos šviesos signalizuoja apie cechuose
tiniu perforatoriumi IP-80. Iš šių kortų galima suda­ verdantį gyvenimą. Vienoje sienoje yra didelis kvad­
ryti tabuliagramą, nurodančią klaidos vietą ir pobūdį. ratinis televizinis ekranas. Ekranas tuo tarpu tamsus.
Sis automatas sugeba patikrinti elektroninės skaičiavi­ Bet štai operatorius įjungia televizorių. Pirma ekranas
mo mašinos panelio montažą per trejetą valandų, iš šiek tiek patamsėja, tačiau tuoj pat jame pasirodo kon­
kurių pora valandų sugaištama jo prijungimui prie pa­ vejeris. Nuosekliai nuo žvaigždutės iki žvaigždutės juda
nelio. Anksčiau tokia elektrinio montažo tikrinimo ope­ juosta. Operatorius išjungia ir vėl įjungia ekraną. Štai
racija trukdavo savaitę ir ilgiau. Dabar šis automatas
per sekundę patikrina 6—7 elektrines grandines. televizoriuje pasirodo vaizdas, kuriame aiškiai matyti,
kaip šlifuojamas stiklas, o netrukus — kaip jis poliruo­
jamas.
LANKSTOMAS GELŽBETONIS Nauja technika įgalina gaminti aukštos kokybės
techninį stiklą.
Nepaprastą laivelį gali­
ma pamatyti viename Tbi­
lisio mokslinio tyrimo in­
stitute-— jis pagamintas iš AUTOMOBILIS BE LINGIŲ
8 mm storio armocemento
plokštės. Sis laivelis labai Kutaisio automobilių gamyklos eksperimentinis sky­
st prus, bet lengvesnis net rius pagamino bandomąjį automobilį „KAZ-605". Jis ne­
už medinį. O pagaminti turi lingių. Jos pakeistos apskritu, trijų kamerų gumi­
tokį laivelį galima per niu balionu.
2—3 vai. Pneumatinė pakaba sumažina kratymus, kuriuos su­
Armocementn vadinama kelia kelio nelygumai, prailgina automašinos tarnavimo
viena gelžbetonio rūšis. laiką ir sutaupo daug brangaus metalo.
Čia vietoje armatūros Ateinančiais metais gamykla pradeda serijinę sunk­
aaudojami tankūs ir ploni vežimių su pneumatinėmis lingėmis gamybą.

39
 GREITAS TRAKTORIUS
Apie šio traktoriaus pranašumą galima
spręsti iš nuotraukos. Nors „MTZ-60" velka
sunkų kultivatorių, bet jo užpakalyje kyla
debesis dulkių. Naujasis traktorius gali va­
žiuoti iki 25 km/val greičiu. Tai didelis pra­
našumas palyginti su senomis panašaus tipo
mašinomis.
Be to, „MTZ-60" turi patogią, uždarą ir
gerai vėdinamą automobilinio tipo vairuotojo
kabiną.
Sis Minske gaminamas traktorius labai eko­
nomiškai naudoja kurą, nors jo variklis turi
60 AJ. Tai galinga, universali mašina, kurią
galima panaudoti bet kokiems lauko darbams.

KIŠENINIS MALŪNSPARNIS TILTAS SU PLIENINĖMIS ATRAMOMIS

Žiūrėdamas į šią mašiną skridimo metu, ne iš karto Miestai Stalingradas ir
suprasi, kas tai per aparatas: permatomas diskas suka­ Krasnoslobodskas — kai­
si aplink žmogaus juosmenį, ir jis lėtai kyla į viršų. mynai. Juos skiria tik 1 km
Taip atrodo pats mažiausias pasaulyje malūnsparnis. Volgos vandens juosta.
J i susideda iš trijų agregatų. Kietas, žiedo formos juos­ Nors šis nuotolis yra ne­
muo diržais tvirtinamas prie piloto krūtinės. Ant šio didelis, tačiau susisieki­
juosmens, kaip ant ašies sukasi rotorius su dviem spar­ mas tarp abiejų miestų
nais. Centrinė rotoriaus dalis — tai degalų rezervuaras, yra gana sudėtingas. Vie­
o sparnų galuose įtaisyti reaktyviniai degikliai. Prie nintelis būdas patekti iš
juostos taip pat tvirtinama ir vertikali uodega. vieno į kitą — perplaukti
Staigiais rankų judesiais pilotas pradeda sukti ro­ Volgą garlaiviu. •
torių. Išcentrinė jėga varo degalus prie degiklių. Elekt­ Netrukus šis sunkumas
ros kibirkštis nuo nedidelio akumuliatoriaus padega de­ bus pašalintas. Pradeda­
galus ir skaisti ugnies liepsna išsiveržia iš degiklių. mas statyti naujas tiltas,
Įkaitintų dujų srovė pradeda vis smarkiau sukti sraigtą kurj suprojektavo „Pro-
ir aparatas kyla į orą. j ektostaljkonstrukcij a".
Su tokia aparatūra galima skristi 50 km/val greičiu. Naujasis tiltas daug
kuo skirsis nuo įprastinių.
Jis nebeturės sunkių di­
delio tūrio konstrukcijų
bei atramų. 800 m ilgio
tilto dalis bus pagaminta
iš aliuminio lydinių ir pa­
kabinta ant 132 m aukš­
čio plieninių atramų. Bend­
ras tilto ilgis sieks 1212 m.
Tiltas iškils virš vandens
paviršiaus 16 m, o tokio
aukščio visiškai pakaks
upės transportui palaikyti.
Kabančioji tilto, dalis
bus labai lengva: ji te­
svers vos 500 t. Kad ši til­
to dalis nenutrūktų nuo
atramų, ji bus papildomai
pritvirtinta prie krantų
paraboliniais plieniniais
strypais.
Naują tiltą per Volgą
suprojektavo G. Popovo
vadovaujama konstrukto­
rių grupė. Tai bus pirmas
tokio tipo tiltas pasaulyje.
Praeis tam tikras lai­
kas, ir svarbiausia Stalin­
grado gatvė — Lenino
prospektas susijungs su
Krasnoslobodsko Spalio
gatve.

AUGALAI IŠLAIKO —217° TEMPERATŪRĄ

„ELEKTRODERMATOMAS"
Taip pavadintas naujas rumunų plastinės chirurgi­
jos aparatas. Per pastaruosius 15—20 metų odos perkė­
limo metodai labai plačiai paplito, laiku kreipiantis į
chirurgą, tūkstančiams apdegusių žmonių išgelbstimos
gyvybės ir t. t.
„Elektrodermatomas"— Bukarešto plastinės chirurgi­
jos klinikos gydytojo dr. Stefano Dorobantu išradimas.
Juo galima nuimti 0,1—0,6 mm storio odos juostas ir
jas persodinti ant sužeistų arba nudegintų kūno vietų.
Naujuoju prietaisu, skirtingai nuo iki šiol naudoja­
mų aparatų, galima nuimti odą labai tikslių formų ir
lygiais kraštais, kas ypač svarbu estetiniam odos per­
kėlimui.
Yra žinoma, kad augalai, juos užšaldžius, nyksta.
Tačiau naujausi bandymai parodė, kad tokie augalai,
kaip beržas ir juodieji serbentai, yra ypatingai atspa­
rūs žemose temperatūrose. Tai išaiškino tarybinis moks­
lininkas akademikas Tumanovas. Jis beržo bei juodųjų
serbentų šakas padėjo į žemos temperatūros kamerą.
Pradžioje laipsniškai buvo pasiekta —40° temperatūra.
Sakoms pripratus prie tos temperatūros, jos buvo pa­
nardytos į skystą azotą, po to į skystą vandenilį, ku­
riame buvo išlaikytos net 2 valandas, esant —217° tem­
peratūrai, ir vėl perkeltos į skystą azotą. Sugrąžinus'
šakas į normalias temperatūrines sąlygas, jos dygo nor­
maliai. Pasirodo, kad labai svarbu sudaryti tokias są­
lygas, kad augalai galėtų aušti laipsniškai, o ne staiga.
Sakos, iš karto patekusios į —14,5s temperatūrą, tuojau
sunykdavo.
PARKETAS IŠ LINŲ
Linų apdirbimo atliekos tapo gera statybine medžia­
ga. Lenkijoje Sosnovetsko miesto statybos įmonė gami­
na parketą iš linų atliekų. Parketo plytelės daromos iš
supresuotų spalių. Toks parketas nepraleidžia drėgmės,
slopina garsą.

40
 MIKROTRAKTORIUS „RIONI"
Ordžonikidzės vardo gamykla pradėjo gaminti seri­
jomis tarybinius mikrotraktorius „Rioni" su 2 AJ va­
rikliais. Traktorius skirtas sodų, miškų ir komunalinio
ūkio darbams. Jam nepavojingi gana staigūs šlaitai. Be
vargo jis gali kopti į kalną iki 30° kampu.
TELEMIKROPROJEKTORIUS
Iš ligonio pradurto piršto kraujas, kaip paprastai,
traukiamas į atitinkamą maišytuvą (melanžerį). Bet krau­
jo analizė atliekama truputį kitaip. Skaičiavimo kamera
su kraujo lašeliu patenka į specialų elektroninį
mikroskopą, sujungtą su atitinkama televizijos kamera.
Laboranto akį pavaduoja televizijos vamzdelis, kuris
tiriamo kraujo vaizdą perteikia į televizijos kamerą.
Pastaroji sujungta su atitinkama skaičiavimo mašina,
kuri akimirksniu suskaičiuoja televizijos kameroje ma­
tomus kraujo kūnelius ir tokiu būdu atlieka kraujo PRIPUČIAMAS GARAŽAS
analizę. Šis Prancūzijoje pagamintas nailoninis garažas, bū­
Sj prietaisą, automatiškai suskaičiuojantį kraujo kū­ damas suvyniotas, lengvai telpa į automobilio bagažinę.
nelius ir atliekantį kraujo analizę, sukūrė Leningrado Tuo tarpu jis pripūstas turi 3,6 m pločio, 4,6 m ilgio
mokslininkai. Jis pavadintas telemikroprojektoriumi. Juo ir 2,25 m aukščio. Garažo karkasą sudaro pripučiamos
labai greitai ir tiksliai suskaičiuojami ligonio kraujo kameros. Į jas oro pripumpuoja specialus prietaisas,
raudonieji kūneliai. varomas lengvosios automašinos akumuliatoriaus. Gara­
Šiuo metu Leningrado mokslininkai tiria naujus ki- žas turi langą ir duris.
bernetinius įrengimus, kuriuos įmontavus į šį prietaisą,
būtų galima suskaičiuoti ne tik raudonuosius kraujo NAUJAS KURAS AUTOMOBILIAMS
kūnelius bei mikrobus, bet ir automatiškai gauti bend­
ro kraujo vaizdo formulę. Vasara. Karšta. Oro jos turi mažiau kenksmin­
temperatūra siekia 30°C, o gų priemaišų negu benzi­
CHAI-17 automobilyje termometras nas ar dizelinis kuras. Be
rodo 19°. Gal būt, čia to, butanas-propanas yra
Taip pavadintas nedidelis, kaip žaisliukas, lėktuvas. įrengtas prietaisas kondi­ pats pigiausias kuras, gau­
Jį sukonstravo ir pastatė Charkovo Aviacijos instituto cionuotam orui tiekti. Pa­ namas perdirbant naftą.
studentai. Lėktuve įmontuotas, aviacijos požiūriu beveik sirodo, ne. Šis tarybinis Jis dvigubai prailgina va­
„mikroskopinis", 30 arklio jėgų motociklo variklis. bandomasis automobilis riklio amžių, sutaupo daug
Kartu su lakūnu ir benzinu lėktuvas sveria tik 350 kg. naudoja naują kurą — su­ tepalo, atšaldo orą.
Nežiūrint mažų matmenų bei svorio, šis „žaisliukas” skystintą butaną-propaną.
nenutūpdamas gali nuskristi ne vieną tūkstantį kilomet­ Ypač patogu tokį kurą
Pastarasis ne tik maitina naudoti automobiliuose-
rų ir pakilti į aukštį iki pustrečio tūkstančio metrų! mašinos variklį, bet kartu
Pasižiūri į šį miniatiūrinį lėktuviuką ir rodosi, kad šaldytuvuose. Čia atkren­
pastatyti jį vieni juokai. Bet užmetus busimojo lėktuvo suteikia keleiviams malo­ ta brangūs dirbtinio šal­
nią vėsą. Jis, prieš patek­ dymo įrengimai. Tuo tar­
kontūrus, studentai suprato, kad jie neįkąs šio riešuto. damas į variklį, virsta ga­
Tada suorganizavo studentų konstravimo biurą, kuriam pu variklį pritaikyti nau­
vadovavo lėktuvų konstravimo katedros vedėjas doc. rais specialiose baterijose,
įrengtose po sėdynėmis. jam kurui nėra sunku.
I. Kuzminas. Per porą metų gimė pirmas Tarybų Są­ Jos ir atvėsina orą auto­ Netgi suskystintas gamti­
jungoje šios klasės lėktuvas. Pernai rudenį šį lėktuvą mobilyje. nes dujas metaną, turintį
Charkove pradėta bandyti. minus 160°, taip pat gali­
Jau tada iškilo nauja idėja sukurti dviejų vietų Naujasis kuras pasižymi
sportinį lėktuvą, kuris galėtų atlikti visas aukštojo pi­ daugeliu puikių savybių. ma panaudoti automobi­
>%* lotažo figūras. Per keturis įtempto darbo mėnesius nau­ Atidirbusios variklyje du­ liams varyti.
jo lėktuvo CHAI-18 brėžiniai buvo baigti.
Naujas lėktuvas bus labai panašus į savo pirmtaką. 6000 m AUKŠTYJE
Tai monoplanas su stūmimo sraigtu, įtaisytu lakūno
užnugaryje. 50 arklio jėgų variklis išvystys 20 km/val Jau nuo seno mokslininkai domėjosi, kokios bakte­
greitį, ir lėktuvas galės nuskristi nenutūpdamas daugiau rijos veisiasi aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.
kaip 3 tūkst. kilometrų. Tokias tolimas keliones atlie­ Lvovietis medikas J. Kiško neseniai sukonstravo labai
ka tik oro milžinai — „TU-104", „AN-10". Palyginus su įdomų prietaisą — kolektorių atmosferos gyvūnijai tir­
jais, šis lėktuvėlis atrodo lyg uodas: jis sveria ti. Valstybinis kosminės ir aviacinės medicinos institu­
100 kartų mažiau už tuos didžiulius lėktuvus. tas aukštai įvertino J. Kiško prietaisą. Pakilus lėktuvui
Jaunieji konstruktoriai šią vasarą tikisi pademonst­ į 6000 m aukštį, prietaisas, paleistas į erdvę, įsiurbia
ruoti savo lėktuvą visasąjunginėje techninių šakų mikrobų, dulkių, net virusų.
spartakiadoje. VAMZDŽIAI VIETOJ KANALŲ
Laukams drėkinti paprastai kasamas laikinų kanalų
tinklas. Tai sudėtinga ir reikalauja daug darbo.
Bulgarijoje sukurta nauja drėkinimo sistema. Lanks­
tūs polietileno vamzdžiai tiesiami laukuose tam tikrais
atstumais vienas nuo kito. Vamzdžiuose kas 60 cm pa­
darytos angos vandeniui. Darbo našumas tokiu būdu
drėkinant dirvas padidėja 10—15 kartų. Du žmonės per
dieną gali sudrėkinti iki 100 ha.

41
 DAR VIENA PASLAPTIS ATSKLEISTA
Sukiodami radijo imtuvą, girdime traškėjimą, triukš­
mą, veriamą švilpimą.
Sis, atrodo, paprastas, nepatogumas buityje išauga į
rimtą mokslinę ir techninę problemą profesiniame radi­
jo ryšyje. Gausūs valstybiniai ir tarptautiniai organai
mėgina reguliuoti radijo signalų perdavimus, tačiau
eteris perkraunamas vis labiau ir labiau.
Radijo bangos, kaip matomosios šviesos bangos,
sklinda tiktai tiesiai. Tačiau šviesos spindulio kryptį ga­
lima pakeisti, jo kelyje tam tikru kampu pastačius
paprastą veidrodį.
Radijo bangoms pati gamta sukūrė savotišką veid­
rodį. Mokslui jau seniai žinoma, kad viršutiniai at­
mosferos sluoksniai turi savybę atspindėti trumpąsias
radijo bangas, kurios paskui atsispindi nuo Žemės ir
gali, tokiu būdu, apibėgti visą Žemės rutulį. Tuo parem­
ta trumpųjų radijo bangų sklidimo teorija puikiai pa­
aiškina jų sugebėjimą, prasiskverbti į tolimiausias Že­
mės paviršiaus dalis.
Tačiau ši teorija bejėgė paaiškinti daugelį reiški­ KELIAS VAIRUOJA AUTOMOBILĮ
nių, atsirandančių eksploatuojant gausybę radijo linijų.
Dar trisdešimtaisiais metais buvo pastebėtas „Lourens- Žinoma, kol kas turimas grandinės, kurias perva­
yilio urzgimas"— žymus siunčiamų signalų iškraipymas. galvoje eksperimentinis žiuoja automobilis-robotas.
Klasikinė teorija negalėjo išaiškinti, kaip atsiranda sig­ kelias, kurį sukonstravo
nalai visiškai netikėtose vietose, vadinamosiose negy­ Žmogaus vairuojamo auto­
vosiose zonose. Šiems ir kitiems reiškiniams išaiškinti Prinstono Tyrimo centro mobilio greitį ir padėtį
reikėjo esamą teoriją taisyti. Pamažu tapo aišku, kad inžinieriai, siekdami įgy­ taip pat nustato detektorių
plisdama radijo banga dalį savo energijos išsklaido. vendinti ateities „elektro­ srovės grandinė. Jos paro­
Šios išsisklaidžiusios bangos prasiskverbia į negyvąją ninę autostradą". dymai elektroniniu būdu
zoną ir sukelia visus tuos reiškinius, kurių negalėjo Prinstone eksperimenti­ analizuojami ir perduoda­
paaiškinti egzistavusioji teorija. Mokslininkai padarė niais tikslais įrengta po mi kiekvienam valdymo
išvadą, kad trumpųjų bangų kelyje esantys „radioveid- plento danga paklotų ka­ grandinės elementui: prak­
rodžiai" nėra absoliučiai lygūs, kaip nėra absoliučiai belių sistema. Bandomasis tiškai, vairuotojo-žmogaus
lygių veidrodžių ir matomosios šviesos bangoms. Tačiau automobilis turi automati­ valdomo automob Jio kiek­
jei paprastas veidrodis teišsklaido menką šviesos ban­ nį vairuotoją, kuris regu­ vieną padėtį ir kiekvieną
gų dalį, tai radijo bangų išsklaidymas yra žymus. liuoja automobilio važia­ greitį atitinka valdoma­
Aplėkdama Žemės rutulį, radijo banga daugelį kar­ vimo kryptį, greitėjimą ir sis greitis kiekviename ke­
tų atsispindi nuo viršutinių jonosferos sluoksnių ir dir­ stabdymą, atsižvelgiant į lio tinklo taške. Todėl au­
vožemio. Kas gi išsklaido radijo bangas? elektromagnetinius signa­ tomobilis-robotas, nepri­
■ J šį klausimą mėgino atsakyti daugelis specialistų, lus, kuriuos siunčia po klausomai nuo jo paties,
jų tarpe ir žymus anglų mokslininkas Ekerslėjus, ta­ plentu pakloti kabeliai. negali padaryti klaidos.
čiau nevykusiai. Taip įrengtas kelias lei­ Suprantama, kad tai dar
Jaunas tarybinis mokslininkas N. Kabanovas nustatė, džia atlikti tik paprasčiau­ nėra sudėtingas tinklas,
kad radijo bangos iš esmės išsisklaido, krisdamos į sius bandymus: automobi- paklotas po plento danga,
žemės paviršių. Jei jonosfera yra rūpestingai nušlifuo­ lis-robotas seka paskui kuris leistų vairuotojams,
tas veidrodis radijo bangoms, tai Žemės paviršius gru­ normaliai vairuojamą au­ įvažiavus į elektroninę au­
biai apdirbtas. Žemės paviršius taip smarkiai išsklaido tomobilį, stabdydamas bei tostradą, ramiai užmigti,
radijo bangas, kad tą išsklaidymą lengvai galima nu­ pagreitindamas automobilį, tuo metu, kai automobilis
statyti vietoje, iš kurios vyksta radijo transliavimas. siekiant išlaikyti tinkamą didina arba mažina greitį,
Kokia šio tarybinio mokslininko atradimo reikšmė? atstumą tarp dviejų auto­ lenkia kitus automobilius,
mobilių. Toks automobilis- uždega žibintus. Tačiau
Įsivaizduokime, kad kalbame sugadintu telefonu. robotas negali lenkti ki­ jau dabar galima tikėtis,
Abonentas mus girdi, o mes jo negirdime. Imame smar­ to, nes važiavimo kryptis kad yra įgyvendinama ry­
kiau kalbėti, net šaukti. Dar blogesnėje padėtyje būna yra elektroniniu būdu tojaus autostrada, kuria,
siunčiamosios radijo stotys. Jos ne tik priverstos siųsti „blokuota" ant krypties gal būt, automobiliai be
stipresnes radijo bangas, bet, kad būtų užtikrintos, jog kabelio kaip ant bėgių. ratų lėks viršum „oro pa­
signalas tikrai patenka į reikiamą punktą, radijo ban­ Automobilio greitėjimą ir galvės" 300 km/val grei-
gų pluoštu padengia žymų Žemės paviršiaus plotą. stabdymą valdo srovės
Dabar, radlolokatoriais fiksuojant Žemės paviršiaus
punktus, į kuriuos eina signalas, galima jį tiksliai nu­
kreipti į tikslą. Tai duoda galimybę dešimtis kartų su­
mažinti radijo siųstuvų galingumą, sutaupyti milžinišką
kiekį energijos ir sumažinti eterio apkrovimą.
„Kabanovo efektu" iš kiekvienos radijo stoties ga­
lima nepaliaujamai stebėti dirbtinių Žemės palydovų
skridimą, tuo tarpu iki šiol kiekviena stotis priimda­
vo signalus tik tuo metu, kai palydovas būdavo virš
horizonto. Kabanovo atradimas taip pat išplės į at­
mosferą patenkančių meteoritų stebėjimo galimybes, o
tai turi didelę reikšmę sprendžiant žmogaus skridimo
į kosmosą klausimą.

42
 PLASTMASINIAI
ŠIRDIES VOŽTUVAI
Blogai veikią širdies vožtuvai su­
kelia vadinamas širdies ydas, ir dėl
to net jaunas žmogus gali tapti in­
validu. Tiesa, jau keli metai iš eilės
atliekamos širdies vožtuvų operaci­
jos, tačiau jos, toli gražu, ne visuo­
met būna sėkmingos. Dėl to chi­
rurgai jau seniai svajoja, kaip pa­
keisti pakrikusius vožtuvus naujais,
pagamintais iš plastmasių.
Neseniai trims Amerikos chirur­
gams — N. Braunvaldui, T. Kuperiui
ir A. Moroui pavyko įgyvendinti to­
kį sumanymą. Dirbtinis širdies vož­
tuvas buvo pagamintas iš putų pa­
vidalo poliuretaninio skiedinio, su­
stiprinto dakronu. Toks vožtuvas bu­
vo pastatytas 44 metų pacientei, tu­
rinčiai rimtą širdies ydą. Ligonėj ge­
rai pakėlė operaciją ir jaučiasi
kiekvienu atveju geriau, negu jau-
-cU tesi, turėdama pakrikusį natūralų
širdies vožtuvą.
„KALBANTIS LAIKRAŠTIS"
„Kalbantį laikraštį" gydytojams
neseniai ėmė leisti firma „Telefun-
ken". Magnetofono juostoje užrašo­
mos paskutinės naujienos ir svar­
bios paskaitos medicinos klausimais
(kartu demonstruojant, pavyzdžiui,
sergančios širdies ūžesius ir pan.).
Kad ir kaip būdamas užsiėmęs, gy­
dytojas vis tiek suras minutę laiko
šiam laikraščiui išklausyti. „Kalban­
tis laikraštis" išsiuntinėjamas pre­
numeratoriams.
MECHANINĖ NOSIS
Niujorko Evanso firma pagamino
prietaisą, skiriamą gamtiniams ir
dirbtiniams kvapams atskirti. Jis
sėkmingai vartojamas medicinoje,
spirito varyklose, kavos džiovyklose,
cheminės pramonės gamyklose ir kt.
SUNKIASVORIS SUNKVEŽIMIS
Viena amerikiečių firma, statanti ant Misūri upės užtvanką, pagami­
no ir pradėjo naudoti žemėms pervežti 165 t keliamosios galios savivartį
sunkvežimį. Jis turi 5 ašis ir 18 ratų. Automašinos padangos pagamintos
net iš 32 sluoksnių.
Sunkvežimio aukštis 4,25 m, plotis 4,7 m. Jo kėbulas turi 14 m ilgio.
Tuščio sunkvežimio svoris 78,5 t. Bendras dviejų dizelinių varikl.ų galin­
gumas 750 AJ.
KAMERA ANKSTYVAJAI VĖŽIO
DIAGNOZEI NUSTATYTI
Kanadoje, Otavos mieste, sukonstruotas prietaisas, skirtas ankstyvojo
vėžio diagnozei nustatyti. Jo išradėjas žymus Kanados radiolokacijos, infra-
raudonųjų spindulių ir elektroninės technikos specialistas Braunas.
Mokslininko pagamintas prietaisas — infraraudonųjų spindulių kamera.
Ji gali atskirti mažiausius žmogaus kūno temperatūros pakitimus kūno pa­
viršiuje ir audinių viduje.
Prietaisas, vadinamas „termogramu", parodo audinių dalis, kurių tem­
peratūra dėl būdingo susirgimo proceso yra truputį aukštesnė, negu sveikų
audinių.
Si kamera turi infraraudonųjų spindulių detektorių, kuris paverčia
šilumos spindulius elektros impulsais. Jie, savo ruožtu, valdo žėrimąją
lemputę, naudojamą vaizdui ant filmo išskleisti. Kamera gali registruoti
temperatūros skirtumus iš 1,8 m atstumo maždaug 18 mm skersmens kūno
audinyje. Naudojant kamerą iš arčiau, ji dar geriau gali pažinti tempera­
tūros skirtumus žmogaus kūne.
NAMELIS IŠ PUTŲ GAISRINĖ KANONIERĖ
PLASTMASĖS Šis grėsmingas iš pažiūros laivas
Užsienyje pasiūlyta gaminti na- plaukios Pietų Uelso pakrantėmis.
melius-palapines iš putų plastmasės. Ant dviejų pontonų numatomi įrengti
Tokiuose nameliuose ir vėsiu nak­ didelio slėgimo gaisriniai monitoriai,
ties laiku galima palyginti šiltai gy­ valdomi iš valdymo kabinos. Šie
venti. Šiam namellui-palapinei pasta­ laivai bus panaudoti gesinti gais­
tyti reikia tik 90 kg medžiagų. Jis rams laivuose bei jūrų naftos vers­
kupolo pavidalo, 3,6 m pagrindo lovėse.
skersmens, 1,8 m aukščio ir 38 mm
storio sienomis. Šis namukas yra su
langais ir durimis. Namuko-palapi-
nės statyba trunka nepilną valandą.
Medžiaga — skysta putų plastmasė
dėžėse atvežama j statybos vietą.
Specialus brezentinis karkasas pri­
pučiamas oro, kad įgautų pusiau
sferinę formą. Ant jo purkštuvu
purškiama putų plastmasė, kol su­
sidaro plonas jos sluoksnis. Putų
plastmasei sukretėjus, iš brezentinio
karkaso išleidžiamas oras, karkasas
subliūkšta ir jį galima išimti. Be
to, norimoje vietoje įrengiamos du­
rys ir reikalingas kiekis langų. Su­
kietėjusią putų plastmasę lengvai
galima piaustyti peiliu. Įmaišius į
putų plastmasę dažų, namukas bū­
na norimos spalvos.
Toks namelis-palapinė labai pato­
gus turistams, medžiotojams, sto­
vyklautojams.
43
 AR KIŠKIAI BAILUS?
Kiškis — bailumo simbolis. Tačiau ar iš tiesų jis toks bailus?
Ne kartą medžiotojai yra patyrę kiškio kojų jėgą, neatsargiai paėmę
sužeistą kiškį už ausų. Neretai aštriais užpakalinių kojų nagais jie yra
smarkiai apdraskę medžiotojus. Nemaža grobuonių paukščių tampa kiškių,
ginančių savo gyvybę, aukomis. Kai kurie medžiotojai yra stebėję, kai
kiškis, gindamasis nuo kilniojo erelio, krito ant nugaros ir spardydamasis
stiprių užpakalinių kojų nagais mirtinai sužeidė sparnuotąjį grobuonį.
VANDUO BRANGESNIS UŽ KARALIŠKĄJĮ VYNĄ
Prancūzų karalius Liudvikas XIV nemėgo skaitytis su valstybinėmis
lėšomis. Jis panoro turėti savo Versalio rūmuose fontanus. Jo valia buvo
įvykdyta: 1800 darbininkų įrengė juos per 7 metus. Įrengimas turėjo
238 siurblius, kuriuos suko 13 didžiulių 18 m skersmens ratų. Senos upes
vanduo buvo iškeliamas net iki 136 m aukščio, o iš ten viaduku atveda­
mas prie fontanų. Įrengimų tinkle buvo 48 įvairūs reguliatoriai,
122 didžiuliai balansyrai ir 63 244 kitos metalinės detalės. Statybai
sunaudota 85 t medžio, 17 t geležies, 850 t švino ir tiek pat vario. Turint
galvoje, kad visas įrenginys tiekdavo vandens tik 200 m3/val, žmonės,
gyvenusieji anuo metu, sakydavo, kad šis vanduo yra brangesnis už ka­
rališkąjį vyną.

MINERALINIS PEIZAŽAS
Šioje nuotraukoje — keletas sudėtingai išsišakojusių kristalų ir krista­ AŠTUONI NAPOLEONO
linių aragonito, kalcito ir kalcio sąaugų pavyzdžių. Jie aptikti „atkvapuo­ PARAŠAI
se"— Tetiuchino (Sichotė-Alinis) švino-cinko rūdynų tuštumose. Pagal šiuos
dirbtinai sukurtus „mineralinius peizažus" galima puikiai įsivaizduoti tokių Napoleono parašas 1804 m., po
darinių formas. Jie nepanašūs į taisyklingus daugiasienius su švytinčio­ jo karūnacijos, yra pabrėžtinai
mis, tarytum nupoliruotomis briaunomis, kurie tuojau įsivaizduojami, pami­ prašmatnus. Napoleonas pirmąkart
nėjus kristalus. Tačiau tai tikriausi kristalai, o ne įdomūs minera­ pasirašo ne pavarde Bonapartas, o
linio pasaulio išsigimėliai, kaip kad galima pagalvoti į juos pažvelgus. savo vardu.
Formų keistumą galima paaiškinti kristalų augimo greičio, temperatūros, 1805 m. gruodžio 2 d., po per­
slėgimo, mineralus formuojančių tirpalų tekėjimo krypties ir koncentra­ galės prie Austerlico, Napoleono
cijos kitimais. parašas dar ramus, raidės parašytos
Tokie kristalai yra vertingiausia medžiaga, tyrinėjant rūdynų formavi­ kruopščiai. Bet jau po 1806 m. žy­
mosi sąlygas. Taip pat jie rodo kelius naujų naudingųjų iškasenų telkinių gio į Prūsiją braižas darosi skubo­
ieškotojams. Todėl tokie kristalai, kai tik surandami, tuojau turi būti rū­ tas ir grubus. 1812 m. rugsėjo 21 d.
pestingai supakuojami, užrašant jų radimo vietą, ir pasiunčiami į arti­ Maskvoje Napoleono parašas ryš­
miausią geologinę įstaigą ar atitinkamą mokslinio tyrimo institutą. kiai keičiasi. Tai nebaigtas rašyti
žodis su kabliuku. 1812 m. spalio
mėnesį, traukiantis iš Rusijos, tai
jau tik viena raidė. 1813 m. spa­
lio 23 d., pralaimėjus prie Leipcigo,
tai jau nebe raidė, o kažkas pana­
šaus į gaidžio uodegą, pagražintą
kleksais. 1814 m. balandžio mėnesį
imperatorius pasirašo Fonteneblio
aktą — atsisakymą nuo sosto. Sis
parašas panašus į sudžiūvusio auga­
lo stiebą. Ir pagaliau Sv. Elenos sa­
los kalinio parašas sumažėja ir nu­
silpsta. Pasirašyta atsainia ir abejin­
ga pavargusio žmogaus ranka.

KARPIO DAINAVIMAS
Tik neseniai sužinota, kad karpio
patelė dainuoja „meilės dainą". Į
šią dainą atsiliepia karpiai patinai.
Įdomu, kad tiktai vienos ir tos pa­
čios rūšies karpiai tesupranta šią
dainą. Kitos rūšies karpiai į ją vi­
siškai nereaguoja.

44
 KIM LIETOS— RETENYBĖ Pitonas visiškai baltas.
Tai gyvatė-albinosas. Albi­
Pasirodo, yra pasaulyje miestas, beveik nematantis nosų pasitaiko daugelio
lietaus. Tai Peru sostinė Lima. Kanalizacijos vamzdžiai, gyvūnų tarpe. Tačiau bal­
įvairūs vandeniui nutekėti grioviai ir grioveliai čia tos gyvatės ypač retos.
visiškai nežinomi. Peru sostinės gyventojo prieškamba­ Kaip ir galima tikėtis,
ryje niekad nekabėjo neperšlampamas lietpaltis. apie tokias nepaprastas
Tiesa, iš statistinių duomenų galima sužinoti, kad gyvates yra sukurta įvai­
Limoje per metus vidutiniškai iškrenta 37 mm kritu­ rių legendų. Pavyzdžiui,
lių. Bet tai būna ne lietus, o mikroskopinės vandens šio pitono tėvynėje —
dulkės. Jos šiek tiek sudrėkina drabužius, prilimpa Bengalijoje — teigiama,
prie veido, bet nuo jų niekad nepamatysi nė mažiau­ kad toks faktas pasikarto­
sios balytės. jus kartą per du tūkstan­
Tikras lietus užklumpa Limą tik kartą per kelerius čius metų. Taip pat pasa­
metus. Jis čia turi stichinės nelaimės charakterį. Pa­ kojama, kad tai nesanti
vyzdžiui, toks lietus 1 vai. lijo Peru sostinėje 1949 m. tikra gyvatė, o gražuolė
balandžio mėnesį. Gyventojai su panika pergyveno karalaitė, piktų burtinin­
šią „katastrofą". Ir nestebėtina — juk namų stogai, sau- kų užburta. Ji galinti vėl
gantieji patalpas nuo saulės spindulių, griuvo, nuo
BALTA GYVATĖ tapti karalaite, jei koks
namų sienų luitais byrėjo tinkas, rūsiai virto vandens nors jaunas geras vaiki­
Balta gyvatė? Negali nas ją vesiąs.
baseinais, o namukai, pastatyti iš nedegtų plytų,— būti. Juk visi žino, kad
purvo krūvomis. O prancūzų pasakoje
tokių gyvačių nėra. apie fėją Meliuziną pasa­
O tačiau nuotraukoje kojama, kad kartą nuosta­
matomas pitonas yra tik­ bios, visomis dorybėmis
KIAUŠINIS KIAUŠINYJE ras. Jis gyvena viename apdovanotos moters vyras
Prancūzijos zoologijos so­ pamatęs, kad ji maudyda­
Sis retas gamtos reiškinys buvo aptiktas Lugansko dų, jam yra ketveri metai, masi pavirtusi balta gy­
Valstybinio medicinos instituto (Donbasas) bendradar­ jo ilgis apie 3 m. Kaip vate. Ir nors namo sugrį­
bio J. Jenenkos balandyne. Tai belginių pašto balan­ matome, zoologijos sodo žusi ankstesnioji fėja Me-
džių kiaušinis. Jis didesnis ir sunkesnis už įprastinius. darbuotojai su juo gana liuzina, bet jos būde pa­
Atidarius jį, buvo rastas normalus baltymas ir try­ laisvai elgiasi, tačiau, ži­ sireiškę gyvatiški įpro­
nys, bet viduje buvo dar vienas kiaušinis. Siame irgi noma, erzinti ar gąsdinti čiai, ir šeimoje prasidėję
buvo trynys ir baltymas. jo geriau nemėginti. vaidai ir kivirčai.
Galima manyti, kad kiaušinis šitaip susidarė. Su­
brendęs kiaušidės folikuluose, trynys pateko į kiauš-
takio piltuvėlį. Paskui, kiauštakio nuvarytas į jo bal­
tyminę dalį, trynys apsidengė baltymo sluoksniu. To­ NUSIKALTIMAS
liau baltymu padengtas kiaušinis pasidengė polukšti- KONGE
ne plėvele ir pagaliau pateko į kalkinę kiauštakio da­ The
lį. Bet čia kalkiniu lukštu padengtas kiaušinis dėl
atvirkštinės kiauštakio peristaltikos grįžo iki jo balty­ Tur būt, mažai kam C rim e of the Congo
minės dalies. Čia jis suėjo į sąlytį su tryniu, išėjusiu žinoma, kad anglų rašy­
iš kiauštakio piltuvėlio. Šis kiaušinio ir trynio komp­ tojo A. Konan-Doilio By
leksas, judėdamas atgal kiauštakiu, vėl pasidengė vi­ plunksnai priklauso knyga A. Conan Doyle
sais apvalkalais. Taip susidarė kiaušinis kiaušinyje. „Nusikaltimas Konge", iš­ A m'I m* ctf
T h e G re a t Bo«r W a r, e tc , etc
leista 1909 m. Šioje kny­
goje autorius pasakoja
apie beribį kolonizatorių
žiaurumą. To, kas dėjosi
Konge, neįmanoma apra­
šyti. Norėdami įbauginti
negrus, baltieji „valdovai"
nukapodavo negrams ran­
kų plaštakas ir kojų pė­ N r » Y ork
das. Dažnai taip jie elgda­ Doubled*;, Page fie Company
vosi su vaikais. Kokie bu­ M c m ix

vo tokio belgų valdymo

rezultatai, galima spręsti
iš to, kad vietinių Kongo Nuotraukoje — knygos
gyventojų skaičius nuola­ titulinis lapas.
tos mažėjo.

PERLAS IR... ŽEMĖS DREBĖJIMAS

Dėl žemės drebėjimų japonų perlų gaudymo vers­
lovės patyrė didžiulius nuostolius. Pasirodė, kad per­
linės nepakelia jokių sukrėtimų. Vandens judėjimas
sutrikdė jų normalią gyvybinę veiklą, o tuo pačiu
ir dauginimąsi.

45

KARALIŠKOSIOS FREGATOS PASLAPTIS
1628 m. rugpiūčio 10 d.
Stokholmo įlankoje žmo­
nių akivaizdoje nuskendo
Švedijos karaliaus Gusta­
vo Adolfo II nauja frega­
ta „Vaza". Su ja žuvo
50 žmonių, jų tarpe mote­
rų ir vaikų.
Šio paslaptingo žuvimo
priežasčių išaiškinti nepa­
vyko. Slenkant šimtme­
čiams, įvykis buvo už­
mirštas.
40
KEISTAS
KONTROLIERIUS
Prieš kelis mėnesius kaž­
koks inžinierius-elektroni-
kas pasiskundė Kolumbi­
jos universiteto psicholo­
gui prof. Viljamui Kamin-
gui, kad nepaprastai sun­
ku esą sukontroliuoti vie­
nos pagamintos detalės
kokybę. Net menkiausi
įbrėžimai jos paviršiuje
neleidžia elektroninei apa­
ratūrai normaliai dirbti.
Ypač jų kokybė pablogė­
ja į darbo dienos pabaigą, dui už pastebėtą broką
kada kontrolieriai nu­ jam pabyra keli grūdai.
vargsta. Prof. Kamingas aiškina,
Ir ką gi, profesorius kad balandžio-kontrolie-
jam pasiūlė visiškai ne­ riaus apmokymui reikalin­
lauktą kontrolierių — ba­ ga 50—80 vai. Pradžioje
landį! jam rodomos aiškų broką
turinčios detalės, o vė­
— Jūs inžinieriai, — liau balandis palaipsniui
pasakė mokslininkas, — pratinamas pastebėti vis
labai blogai pažįstate ba­ mažesnius defektus.
landžius. O juk tai nuosta­ Minėtas mokslininkas
būs gyvūnai. Jie gali il­ jau 7 metai tiria balan­
gai išbūti be miego, nepa­ džius ir su didele pagarba
vargdami daryti vieną ir kalba apie jų talentą. Pa­
tą patį; pas juos, pagaliau, vyzdžiui, šie paukščiai pa­
yra refleksas, kurį galite naudojami darbui vienoje
išnaudoti. laboratorijoje Jie ten rū­
Tik 1956 m. švedų in­ Po kiek laiko Kamingas šiuoja tabletes, atmesdami
pasikvietė pas save inži- tas, kurios nepakankamai
žinieriui A. Francenui po nierių-elektroniką ir paro­
kelerių metų ieškojimų padengtos cukrumi.
dė jam nepaprastą vaiz­ Kyla klausimas, ar ne­
pavyko surasti fregatą. Ji dą — balandis iš tikrųjų galima bus panaudoti gy­
buvo panirusi į dumblą rūšiavo detales! Jis stovė­ vūnų kai kuriam iki šiol
32 m gelmėje. Dėl šios jo uždarytas į nedidelį
aplinkybės ji gerai išsi­ neįprastam darbui? 1937 m.
aliumininį narvą su dviem Nobelio premijos laureatas
laikė. langeliais. Vienas lange­ fizikas Džordžas Tomsonas
„Vaza" buvo pradėta lis buvo persišviečiantis ir pasiūlė išnaudoti beždžio­
kelti tik 1959 m. Šiam su­ apšviestas, o antras —- nių vikrumą ir jų protą
manymui įgyvendinti rei­ tamsus. Šie abu lange­ vaisiams bei medvilnei
kalingos milžiniškos lėšos, liai — elektriniai kontak­ rinkti. Mokslininkai gal­
o jų valstybė visiškai ne­ tai. Balandis seka detalę voja padaryti delfinus
skyrė. Francenas rinko au­ pro šviesų langelį. Jeigu „piemenimis", kurie „ga­
kas, demonstravo kinofil- ji gera, tai paukštis snapu nytų" žuvų telkinius. Žo­
mus, pardavinėjo pašto suduoda į tamsų langelį, džiu, šioje srityje atsive­
ženklus ir pan. ir prieš jį vėl atsiranda ria plačios perspektyvos
Šiuo metu galingi įren­ nauja detalė. Judesiai kar­ naujiems moksliniams ty­
giniai laivą kelia į viršų. tojasi. Bet štai balandis rimams. Gal būt, ir mūsų
Iš pradžių jie dirbo labai staiga pasišiaušia ir smar­ balandis-kontrolierius už­
lėtai, kad molis, į kurį kiai suduoda snapu į švie­ ims savo vietą ateities
buvo {grimzdęs laivas, jo sų langelį. Brokas! Atpil­ fabrikuose.
neperlaužtų pusiau. Sis
pavojus dabar jau praėjęs,
ir laivas keliamas spar­
čiau. Laivą iškėlus, visus ATRADIMAI AMERIKOJE
metus jis dar bus paliktas
po vandeniu. Per tą lai­ Dar prieš metus apie juos niekas nežinojo. Bet štai,
ką jis bus nuvalytas. Tuo surašinėjant Floridos valstijos gyventojus, surašinėto­
pačiu metu bus pradėtas jai pelkių gilumoje pastebėjo tris indėnų kaimus. O
statyti didelis pastatas mu­ tarp kita ko, tie kaimai gyvuoja jau apie 120 metų.
ziejui: juk laivas 50 m il­ Praėjusio amžiaus viduryje indėnų seminolų gentys
gio. Po dvejų-trejų metų buvo išstumtos į pelkines žemes, kuriose jos įsikūrė.
Stokholme bus galima pa­ Apie juos neturėjo jokio supratimo nei vietinė val­
matyti geriausiai išsilai­ džia, nei aplinkiniai gyventojai.
kiusį pasaulyje XVII a. Iš tikrųjų, dar lig šiol atrandama Amerika!
pradžios karo laivą.
 VIENINGA EUROPOS VANDENS
KELIŲ SISTEMA
Nežiūrint JAV delegacijos prieštaravimo, SNO Eko­
nominė komisija Europos šalims neseniai priėmė tary­
binių mokslininkų pasiūlytą vieningos Europos upių
laivininkystės sistemos projektą.
Koks tai projektas?
. . . Maskva. Chimkų uostas 197. .. metai. Prieplau­
koje stovi kelių aukštų didžiulis laivas. Prie jo borto
pritvirtinta maršruto lentelė — Maskva—Paryžius. Čia
pat, reide, stovi neseniai atplaukę keleiviniai laivai iš
Berlyno, Prahos... Iš garsiakalbių pasigirdo diktoriaus
balsas:
— Piliečiai keleiviai, už 15 minučių išvyksta šilum-
laivis maršrutu Maskva—Milanas. Prašome užimti savo ma sieks 80 mln, t. Vadinasi, kelis kartus padidės pre­
vietas... kybos apyvarta tarp Rytų ir Vakarų.
Turistų minios skuba į laivą. Maršrutas iš tiesų la­ Judėjimo intensyvumas Dunojumi padidės 3—4 kar­
bai įdomus: Volga, Volgos-Dono Lenino vardo kana­ tus. Puikias perspektyvas turės Skandinavijos šalys.
las. Donas, Dniepras, Juodoji jūra, Dunojus, Mainas, Švedija, Norvegija ir Suomija galės jūra siųsti laivus
Sena, Rona... su miško medžiagos kroviniu ne tik į jūrų uostus, bet
Šiandien tai dar fantazija. Bet praeis keliolika metų, ir Oderiu, Vysla, Sena ir kitomis upėmis į kontinento
ir Europos valstybes sujungs sudėtinga vandens kelių gilumą.
sistema. Įdomu pažymėti, kad mūsų Nemunas irgi bus su­
Manoma, kad metinis krovinių pervežimas šia siste­ jungtas su šia sistema.

tya sid a ru k im e p a tu s
G A R A Ž A S M O T O C IK L U I
Įsirengti tokį garažą mo­ kas, atsuktuvas, brūžiklis
tociklui gali kiekvienas. Jį ir 4 bei 6 mm skersmens
pas'gaminti labai paprasta. 2 grąžtai. Norint turėti
Tam būtina turėti šiek dailesnį garažą, pageidau­
tiek lentų, kelis faneros tinas dar oblius.
lapus, truputį dažų ir vi­ Metalines garažo dalis
nių. Darbui reikalingi šie taip pat galima pasiga­
įrankiai — pjūklas, plaktu­ minti pačiam arba jas nu­
sipirkti parduotuvėje.
Pirmiaus'a reikia pada­
ryti garažui grindis, po to
apatinę laikančiąja konst­
rukciją (žr. 1 pav.). Atski­
ras jos dalis galima su­
tvirtinti kampine geležimi,
pagaminta iš 2—2,5 mm
storio skardos. Viršutinius
kampus taip pat galima
padengti skarda.
Atliekant darbus, ypač
reikia žiūrėti, kad visos
detalės būtų sujungtos vie­
na su kita teisingu kam­
pu. Darant viršutinę gara­
žo dalį (2 pav.), būtina ne­
pamiršti, kad jos matme­
nys turi griežtai atitikti
apatinę dalį. Iš lauko ga­
ražą galima padengti fa­
nera.
Įsirengus šį paprastą ir
pigų garažą, jūsų motocik­
las bus apsaugotas nuo
lietaus ir sniego.
2 pav.
1. Laikančioji apatines da­
lies konstrukcija 2. Lai­
kančioji viršutinės dalies
konstrukcija 3. Taip atro­
do uždarytas garažas
4. Garažo užraktas

47
 MARTENO LIKIMAS
Prancūzų Inžinierius Pjeras Emilis Martenas 1875 m. pirmą
kartą gavo skystą plieną. K plieno, jo garbei pavadinto „mar-
teniniu", prancūzų pramonininkai ir viso pasaulio koncernai per
ketvirtį amžiaus susikrovė milžiniškus turtus. Tada buvo nutar­
ta Prancūzijoje pastatyti jam paminklą ir ant jo, kaip įprasta,
užrašyti: „Gimė 1824 m., mirė.. Taip, bet kada gi Martenas
mirė? Ištisus dvejus metus buvo mėginama tai nustatyti, kol
pagaliau paaiškėjo, kad Martenas... dar ir negalvoja mirti, o
visų užmirštas ir apleistas skursta Paryžiaus priemiestyje. Jam
tada jau buvo 86 metai. B. Sarkovas — į naujus žemės
ūkio laim ėjim u s........................ 1
NIUTONO NUOSTABA J. Vidmantas — Civilizacija ir ža­
liavos ............................ 3
Kartą didysis anglų fizikas I. Niutonas pasikvietė pietų savo A. Jagminas — Saulės užtemimas 5
draugą. Būdamas labai užsiėmęs, jis pamiršo apie tai pranešti
tarnui, ir pietūs buvo paduoti tik vienam asmeniui. P. Noreika — VRES............................. 6
Svečias atvyko laiku. Įėjęs į kambarį, jis pamatė ant stalo V. Volfas — Tarybinių raketų ban­
garuojančius pietus. Tuo laiku Niutonas buvo nepaprastai užim­ dymų m įs lė .......................................9
tas skaičiavimais ir j atvykėlį neatkreipė dėmesio. Mokslininko
bičiulis, nieko nesakydamas, pavalgė ir išėjo. Po valandos Niu­ L. Andrijauskas — Naminių gyvu­
tonas, žiūrėdamas į tuščias lėkštes, tarė: „Keistas dalykas, jeigu lių j u t im a i..................................... 12
ne daiktiniai įrodymai, stovintieji ant stalo, aš galėčiau pagalvo­ T. Ivanauskas — Kodėl dūsta žuvys
ti, kad šiandieną dar nepietavau". ž i e m ą ...............................................14
PADĖKA DYKINĖTOJUI J. Jurginis — Lietuvos Metrika . . 15
B. Aušrys — Rytojaus statybos . . 17
Rusų astronomo Savino paskaitoje pasirodė studentas, turtin­
gų tėvų sūnus. Jis buvo apsirengęs jojimo kostiumu, rankoje M. Beconis — Prie galingojo Jeni­
laikė bizūną. siejaus ...............................................20
— Aš esu jums nepaprastai dėkingas, — kreipėsi profesorius P. Normantas — Protinis darbas ir
į studentą-dykinėtoją. fizinis la v in im a s............................24
— Už ką? — panoro sužinoti studentas.
— Kad jūs neatsivedėte Į auditoriją savo arklio! M. Belovas — Klaida ar kėslas? . 27
Vatikano mažoji mechanizacija . . 31
KONKURENCIJA Laisvieji radikalai ir vėžys . . . 32
Vienas apsukrus leidėjas parašė Volterui: „Aš turiu apie jus J. Vaišnoras — Dviejų sistemų ūki­
keletą skandalingų anekdotų. Galėčiau jų neskelbti, jeigu man nis lenktyniavim as.......................33
prisiųstumėte 1000 luidorų". M. Helceris — Vilnietis arabistas . 35
Volteras atsakė: „Aš taip pat turiu apie save keletą skan­
dalingų anekdotų, kuriuos jums galiu perleisti už 50 luidorų". Atsakymai į klausimus....................... 36
Mokslo ir technikos naujienos . . 39
DIDŽIAUSIAS SKIRTUMAS
Įvairenybės..........................................44
Senovės graikų filosofą Aristotelį kartą paklausė: Pasidarykime p a ty s ............................47
— Kuo tu skiriesi nuo daugumos žmonių?
Filosofas atsakė: Pirmame viršelio puslapyje — Dali.
— Jie gyvena, kad valgytų, o aš valgau, kad gyvenčiau. S. Džiaukšto piešinys.
Ketvirtame viršelio puslapyje — Iš
architektūros parodos.

Redakcinė kolegija: K. Jankevičius (vyriausiasis redaktorius), K. Baršauskas, J. Bulavas, J. Dagys, M. Grego-

rauskas, T. Ivanauskas, A. Jucys, J. Kubilius, V. Lašas, J. Matulis, E. Meškauskas, A. Novodvorskis, J. Pauliuko-
nis, P. Slavėnas, K. Sideravičius (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas), S. Tarvydas, S. Vabalevičius, J. Žiugžda.

Dail. G. Marengolcas. Redakcijos adresas: Vilnius, P. Cvirkos 1. Tel. 6-62-25. Rankraščiai negrąžinami. Kaina 30 kp.

Pasirašyta spausdinti 1960. XII. 26. LV 11932 «MoKCJiac up rHBHHHMac» («HayKa h *H3Hb»). Ha jihtobckom H3biKe

Tiražas 40700 egz. Rinko ir spaudė Valstybinė spaustuvė „Vaizdas”, Vilnius, Strazdelio g. Nr. 1. Užs. Nr. 2902.
NAUaOS
‘i ; / / gi\\
i..'
KNYGOS
KOMUNISTINE MORALE
Komunistinio auklėjimo klausimai šiandien vis dau
giau ir daugiau domina mokytojus, tėvus ir visą tary­
binę visuomenę. Nemažai žinių apie komunistinį auk­
lėjimą pateikia skaitytojams V. Murauskas knygoje
„Komunistinė moralė". Joje nagrinėjami humanizmo,
patriotizmo, internacionalizmo ir kolektyvizmo klau­
simai. Knyga 152 psi„ kaina — 32 kp.
LITERATŪRA IR ESTETIKA
Si knyga — tai G. Plechanovo svarbiausių straipsnių
literatūros, meno ir estetikos klausimais rinkinys. Ir
šiandien Plechanovo mintys {domios ir aktualios. Iki
pasirodant revoliucinėje arenoje V. Leninui, Markso ir
Engelso mokinių tarpe {žymiausias visame tarptauti­
niame darbininkų judėjime buvo Plechanovas. Jis vie­
nas iš pirmųjų panaudojo marksizmo metodą meno
teorijos ir istorijos srityse, todėl jo veikalai tais klau­
simais yra vienas iš svarbiųjų momentų pasaulinės este­
tinės minties raidoje. Plechanovas j savo straipsnius
apie literatūrą įveda plačią klasių kovos analizę; jo
veikaluose literatūros proceso dialektika yra aiškina­
ma visu visuomeninio-istorinio proceso sudėtingumu.
Plechanovas { kiekvieną nacionalinę literatūrą žiūri
kaip j dalj pasaulinės literatūros ir bendruosius pasau­
linio literatūros proceso dėsnius studijuoja, nenutrūks­
tamai siedamas juos su revoliucinio išsivadavimo ju­
dėjimo vystymosi visame pasaulyje problemomis. Lite­
ratūros procesas, Plechanovo nušviestas, iškyla moks­
liškai pagrįstoje istorinėje perspektyvoje. Knyga
543 psl., kaina — 87 kp.
ŠVENTRAŠČIO PASLAPTYS
Tai antrasis L. Adomausko knygos pataisytas ir pa­
pildytas leidimas. Autorius — buvęs kunigas, o vėliau
aktyvus kovotojas už Lietuvos darbo žmonių reikalus.
Pirmąkart knyga išleista 1922 metais, tačiau tuomet
ji buvo uždrausta platinti. Nors ir draudžiama, knyga
buržuaziniais laikais suvaidino žymų vaidmenį kovoje
su religiniais prietarais. „Šventraščio paslaptys" ir da-
dar nenustojo savo aktualumo. Knygoje daug vykusių
aštrių, bibliją demaskuojančių vietų, nemaža faktų,
duodančių turtingos medžiagos ateistiniam darbui. Nu­
šviesdamas tas biblijos vietas, kurias nutyli kunigai,
autorius beveik neduoda jokių paaiškinimų, o tiesiog
palieka skaitytojui pačiam daryti išvadas. Knygos vertę
padidina išsami P. Aksamito pratarmė ir paaiškinimai
antrajam leidimui. Knyga 174 psl., kaina— 17 kp.
L. TOLSTOJUS
E. Gaškienės-Červinskienės brošiūra skirta didžio­
jo rusų rašytojo L. Tolstojaus 50-sioms mirties meti­
nėms paminėti. Joje pasakojama apie rašytojo gyve­
nimą ir kūrybą. Brošiūra 54 psl., kaina — 7 kp.
LIETUVOS TSR VALSTYBINIS DAO.ES
INSTITUTAS
Lietuvos TSR valstybinio dailės instituto istorija ir
atskirų katedrų bei dirbtuvių darbas nušviestas gražio­
je T. Adomonio sudarytoje knygoje. Ją puošia daug
tapybos, skulptūros, grafikos, keramikos, tekstilės ir
architektūros katedrų studentų studijinių ir kūrybinių
darbų iliustracijų. Knyga 187 psl., kaina 1,66 rb.
CHEMIJA BUITYJE
Įvairios cheminės medžiagos mūsų buityje vaidina
vis didesnį vaidmenį. Todėl kiekvienam pravartu ar­
čiau susipažinti su praktiškais specialistų patarimais,
kaip jomis naudotis kasdieniniame gyvenime. Tokius
patarimus ir pateikia D. Brazauskienės, V. Brazausko
ir G. Kuzmienės paruošta knyga. Jos apimtis 212 psl.
kaina — 46 kp.
SNIEGUOTOSIOS VIRŠŪNES
Kalnų sportas ir Lietuvoje jau turi gausų būrį mė­
gėjų. Šiems entuziastams J. Krikštopaitis paruošė bro­
šiūrą apie alpinizmą. Joje yra 48 iliustracijos ir 32 psl.
teksto. Kaina — 16 kp.
Su Kernavės vardu yra tampriai susijusi ankstyvo­
ji Lietuvos istorija; prie šios tvirtovės sienų jau nuo
1279 m. vyko lietuvių mūšiai su kalavijuočiais, o vė­
liau — ir su kryžiuočiais. R. Šalūga supažindina skai­
tytojus su ankstyvąja Kernavės istorija ir gausiais pa­
davimais. Brošiūroje daug iliustracijų. Knygelė 31 psl.,
kaina — 13 kp.
PRŪSIJOS VALDŽIOS GROMATOS,
PAGRIAUDENIMAI IR APSAKYMAI
LIETUVIAMS VALSTIEČIAMS
Tokiu pavadinimu Lietuvos TSR Mokslų akademi­
jos Istorijos institutas išleido dokumentų-fotografijų
rinkinį. Jame paskelbti Prūsijos valdžios įsakai ir
skelbimai lietuvių kalba, išleisti XVI—XIX a. Kryžiuo­
čių ordino nukariautų lietuviškų žemių gyventojams.
Žymi jų dalis skelbiama pirmą kartą.
Dokumentai duoda (domios medžiagos XVI—XIX a.
baudžiaviniams santykiams Prūsijoje pažinti ir yra svar­
bus šaltinis senosios lietuvių kalbos tyrinėjimui bei ly­
ginamajam kalbos mokslui. Knyga 667 psl. su 6 įklijo­
mis. Kaina 4 rb. 36 kp.