I S S N 1392-3463
G E N O C I D A S IR R E Z I S T E N C I J A , 2 0 1 2 , 1 ( 3 1 )
Lietuvos miškininkų likimai
1939-1953 m.
Straipsnio tyrimo objektas - Lietuvos miški­
ninkų ir kitų miškų ūkio darbuotojų likimai
1939-1953 m. Tikslas - atskleisti tarpukaryje
suformuotų miškų ūkio administracinių, miš­
kų apsaugos, ūkinių ir kitų šios sistemos struk­
tūrų darbuotojų likimus Antrojo pasaulinio
karo ir pokario metais, parodyti jų dalyvavimą
pasipriešinimo kovoje, pasitraukimo iš miškų
žinybos (keičiant darbovietę ir gyvenamųjų
vietų, emigruojant į Vakarus ar pasitraukiant
į Rytus) mastų, išnagrinėti kolaboravimo su
naciais ir sovietiniais okupantais mastų ir
padarinius, buvusių tarpukario specialistų
ir darbuotojų keitimų atvykėliais iš Rusijos ir
kitų SSRS respublikų, jų santykį su senaisiais
ir naujai Lietuvoje parengtais darbuotojais,
nustatyti miškų ūkio darbuotojų, nukentėjusių
nuo sovietinių represijų, skaičių ir pobūdį, iš­
analizuoti vykdytų kadrų politikų irjos poveikį
miškininkų likimams, žinybos vadovų veiklų
ir jos įtakų darbuotojų likimams.
Panaudojant ne tik Lietuvos gyvento­
jų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
duomenų bazes (pagrindinis šaltinis), bet ir
miškų žinybos metraščius, žinynus, periodi­
nius leidinius, memuarus ir kitų literatūrų bei
archyvinę medžiagų buvo sudaryti vardiniai
nukentėjusių ar kitaip politinių įvykių paliestų
žinybos darbuotojų surašai. Ribota straipsnio
apimtis nesudarė galimybės jų paskelbti.
отилтсхттлт
STRAIPSNIAI
Algirdas Brukąs
ĮVADAS
Istorinės L i e t u v o s m i š k ų ū k i o š a k n y s siekia
L i e t u v o s D i d ž i o s i o s K u n i g a i k š t y s t ė s klestė­
j i m o laikus. Tai n e g i n č i j a m a i p a t v i r t i n a v i ­
s u o s e trijuose - 1529,1566 ir 1588 m . - L i e ­
tuvos S t a t u t u o s e m i n i m a s teisinis m i š k ų ir
m e d ž i o k l ė s ū k i o r e g u l i a v i m a s ir v a l s t y b i n i ų
m i š k ų bei m e d ž i o k l ė s pareigūnų b u v i m a s j a u
X V a. v i d u r y j e . 1
S p e c i a l ų išsilavinimą turintys ir d a u g i a u
funkcijų atliekantys pareigūnai Lietuvos
m i š k u o s e p r a d ė j o d i r b t i X I X a. a n t r o j o j e
pusėje, o K l a i p ė d o s krašte ir Užnemunėje
t o k i e specialistai p a s i r o d ė d a r a n k s č i a u -
X I X a. p i r m o j o j e pusėje. T a č i a u jie paprastai
b u v o kitataučiai. T i k m i š k o sargai eiguliai
d a u g i a u s i a b u v o lietuviai. 1918 m . atgavus
nepriklausomybę Lietuvos valstybė susi­
r ū p i n o d a u g u m o s g y v e n t o j ų interesais. Iš
dvarininkų nusavintus miškus perimant
valstybei bei dalį j ų išdalijant s a v a n o r i a m s ir
kitiems naujakuriams, taip pat siekiant pa­
naikinti P i r m o j o p a s a u l i n i o k a r o p a d a r i n i u s
ir plėtoti a t k u r t o s n e p r i k l a u s o m o s šalies ū k į
p a d i d ė j o m e d i e n o s paklausa, tad k i e k v i e n a s
m i š k i n i n k o i š s i l a v i n i m ą ar p r a k t i n i o d a r b o
patirties turintis ž m o g u s b u v o labai reika­
l i n g a s . V a l s t y b ė visais į m a n o m a i s būdais,
dažnai organizuodama trumpus kursus,
 8 Algirdas Brukąs
2
parengė trūkstamą šių specialistų kiekį . T i e k
s p e c i a l i s t a m s , tiek e i g u l i a m s b u v o k e l i a m i
dideli m o r a l i n i a i r e i k a l a v i m a i , nes reikėjo
i š g y v e n d i n t i labai išplitusias m e d i e n o s v a ­
gystes. K o l b u v o suburti p a t i k i m i svarbaus
valstybės turto saugotojai ir tvarkytojai, n e ­
m a ž a i specialistų ir g a n a d a u g e i g u l i ų b u v o
pakeista. A b s o l i u t i d a u g u m a m i š k i n i n k ų ne
tik prisidėjo prie v a l s t y b ė s k ū r i m o , bet ir
dalyvavo visuomeninių organizacijų - Šau­
lių sąjungos, L i e t u v o s m i š k i n i n k ų sąjungos,
T a i s y k l i n g o s m e d ž i o k l ė s ir ž ū k l ė s draugijos,
L i e t u v a i p a g r a ž i n t i d r a u g i j o s ir kitų o r g a ­
nizacijų - veikloje, veiksmingai papildė
n e g a u s i a s to m e t o š v i e s u o l i ų ir i n t e l i g e n t ų
gretas. M i š k i n i n k ų sąjunga leido „ M ū s ų
g i r i ų " ž u r n a l ą , k u r i s d a u g d ė m e s i o ir v i e t o s
skyrė e i g u l i a m s , a n u o m e t u sudariusiems
a p i e 75 p r o c . m i š k ų ž i n y b o s darbuotojų.
Nuolatinių darbininkų žinyba neturėjo.
Pradėjus ruošti medieną ūkiniu būdu,
iš v i e t i n i ų ū k i n i n k ų t a m b u v o s a m d o m i
s e z o n i n i a i d a r b i n i n k a i su s a v o r a n k i n i a i s
įrankiais ir arkliais. G y v e n t o j a i džiaugėsi g a ­
l i m y b e p a p i l d o m a i užsidirbti. Tai l e i d o visai
m i š k ų tarnybai įgyti prestižą ir a t i t i n k a m ą
svorį v i s u o m e n ė j e . M i š k i n i n k ų ( v a d o v ų ir
specialistų) t a r n y b i n i a i s p a s k y r i m a i s c e n ­
tralizuotai r ū p i n o s i Ž e m ė s ū k i o ministerijos
M i š k ų d e p a r t a m e n t a s , o e i g u l i ų ir s e z o n i n i ų
d a r b i n i n k ų - urėdai.
1937 m . m i š k ų ž i n y b o j e , b e s e z o n i n i ų
d a r b i n i n k ų ir K l a i p ė d o s krašto d a r b u o t o j ų ,
3
d i r b o 3349 d a r b u o t o j a i . Vokietijai atplėšus
n u o L i e t u v o s K l a i p ė d o s kraštą, šalies m i š k ų
sistemoje d i r b o apie 3900 specialistų, tarnau­
tojų ir m i š k ų s a r g y b o s d a r b u o t o j ų . Lietuvai
a t g a v u s V i l n i a u s kraštą, m i š k ų , o kartu ir
d a r b u o t o j ų d a r p a d a u g ė j o . B e to, v i d u r i n ė j e
(aukštesniojoje) m i š k ų m o k y k l o j e ir D o t n u ­
vos ž e m ė s ū k i o a k a d e m i j o j e m o k ė s i ar studi­
4
j a v o apie 100 b ū s i m ų m i š k i n i n k ų . Taigi, b e
s e z o n i n i ų d a r b i n i n k ų , m i š k ų sistemoje tada
d i r b o apie 4000 L i e t u v o s g y v e n t o j ų .
K r y p t i n g a i naikinti tarpukario metais su­
kurtą m i š k ų ū k i o sistemą ir j o s vadovaujantį
p e r s o n a l ą pradėta j a u p i r m o s i o s sovietinės
o k u p a c i j o s metais ir vėliau p o k a r y j e . A n k s ­
tesnių laikų L i e t u v o s m i š k i n i n k a i , j ų darbai
ir l i k i m a i b u v o p a s m e r k t i u ž m a r š č i a i . T i k
t a u t o s a t g i m i m a s X X a. p a b a i g o j e s u d a r ė
prielaidas pažinti ir išsaugoti Lietuvos m i š k ų
ū k i o istoriją visais laikotarpiais, objektyviai
įvertinti ankstesnę šios šakos raidą, lai­
m ė j i m u s ir t r ū k u m u s , d e r a m a i pagerbti ir
į a m ž i n t i praeities m i š k i n i n k ų indėlį į tautos
ūkį ir kultūrą.
MIŠKŲ ŪKIO KADRŲ POLITIKA
I R R E P R E S I J O S 1939-1941 M .
V i l n i a u s kraštą Lietuva atgavo 1939 m . spalio
10 d. pagal vadinamąją Lietuvos ir S S R S savi­
tarpio p a g a l b o s sutartį. Iki faktinės savo o k u ­
p a c i j o s 1940 m . birželio 15 d. šalis dar turėjo
apie aštuonis m ė n e s i u s l a i k o , k a d p e r i m t ų
ir p r a d ė t ų s a v a r a n k i š k a i tvarkyti V i l n i a u s
krašto m i š k u s , k u r i ų b e n d r a s plotas - apie
5
230 tūkst. h a . V a l s t y b i n i a i m i š k a i b u v o iš­
sidėstę b u v u s i o s e 8 lenkiškose urėdijose ir 7
urėdijų dalyse. J šį plotą neįėjo D r u s k i n i n k ų
ir Š v e n č i o n i ų a p y l i n k i ų m i š k a i , k u r i e b u v o
pridėti tik kitąmet - p o „ s a v a n o r i š k o L i e t u ­
vos įstojimo" į S S R S . M i š k ų d e p a r t a m e n t a s
p i r m u o s i u s savo c e n t r i n i o aparato d a r b u o ­
tojus ir k e l i a s d e š i m t specialistų p a s i u n t ė į
V i l n i a u s kraštą k a i p į k o m a n d i r u o t ę spręsti
v a l s t y b i n i ų m i š k ų ir p a g a m i n t o s m e d i e n o s
p e r ė m i m o L i e t u v o s v a l d ž i o s k o n t r o l ė n bei
privačių miškų nacionalizavimo klausimų.
Priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikę
l e n k ų specialistai n e g a l ė j o su p a s i t i k ė j i m u
sutikti lietuvių v a l d i n i n k ų . Kalbėta, k a d
l e n k a m s n e b u s l e i d ž i a m a dirbti v a l s t y b ė s
t a r n y b o j e , k a d n e tik u r ė d a i ir g i r i n i n k a i ,
bet ir žvalgai, eiguliai b u s k e i č i a m i lietuviais.
T a č i a u l i e t u v i ų ir L i e t u v o s b a i m ę g r e i t a i
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
n u s t ū m ė į šalį ž i n i o s iš sovietų o k u p u o t o s
L e n k i j o s dalies, k u r prasidėjo s u ė m i m a i ir
m a s i n i a i t r ė m i m a i . Faktiškai m i š k o d a r b u o ­
tojų k a d r ų politiką iš l e n k ų atsiimtame krašte
s u r e g u l i a v o ž e m ė s ū k i o m i n i s t r o 1940 m .
sausio 2 d. į s a k y m a s N r . 2 . Jis nustatė, k a d
etatiniais tarnautojais gali būti s k i r i a m i as­
m e n y s , turintys L i e t u v o s pilietybę ir išlaikę
lietuvių kalbos e g z a m i n u s bent iš šešių skyrių
pradžios m o k y k l o s kurso. A s m e n y s , n e t u r i n ­
tys Lietuvos pilietybės ir n e m o k a n t y s lietuvių
k a l b o s , galėjo būti į d a r b ą p r i i m a m i laisvai
s a m d o m a i s tarnautojais su sąlyga, k a d p e r
t a m tikrą laiką ( 6 - 1 2 m ė n . ) išlaikys lietuvių
k a l b o s e g z a m i n ą ir pristatys V i d a u s reikalų
6
ministerijos išduotą darbo leidimą . Tada
ir p r a d ė t a l e n k ų tautybės ž m o n e s p r i i m t i į
d a r b ą laisvai s a m d o m a i s tarnautojais.
1939 m . l a p k r i č i o 1 d. įsteigta 12 naujų
urėdijų ( V i l n i a u s , N a u j o s i o s V i l n i o s , Pabra­
dės, Š v e n č i o n ė l i ų , R ū d i š k i ų , T r a k ų , K e n o s ,
Pamerkto, Rūdninkų, Valkininkų, Varėnos
ir N e m e n č i n ė s ) ir paskirti pirmieji 2 nauji
u r ė d a i , o g r u o d ž i o 1 d. - ir kiti 10. T a i p
pat l a p k r i č i o 1 d. s u f o r m u o t o s 66 n a u j o s
g i r i n i n k i j o s (tarp j ų 2 atskiros, n e į e i n a n č i o s
į naujųjų u r ė d i j ų sudėtį) ir g r u o d ž i o 1 d.
turėjo p r a d ė t i d i r b t i v i s i n a u j i g i r i n i n k a i ,
atkelti iš D i d ž i o s i o s L i e t u v o s g i r i n i n k i j ų . B e
to, g r u o d ž i o 1 d. pradėjo dirbti nauji urėdijų
b u h a l t e r i a i ir sekretoriai. Iš v i s o 1939 m .
g r u o d ž i o m ė n . m i š k ų ū k i o sistemoje b u v o
7
p a s k i r t i 102 n a u j i a s m e n y s , d ė l k o d a u ­
g u m o j e L i e t u v o s urėdijų n u s i d r i e k ė ištisa
perkėlinėjimų grandinė.
N u o 1939 m . l a p k r i č i o m ė n . iki 1940 m .
birželio m ė n . atlikti 553 kadriniai pakeitimai,
k u r i ų a b s o l i u t i d a u g u m a siejosi su a i š k i u
tikslu įsavinti V i l n i a u s kraštą. G r e t a urėdijų
ir g i r i n i n k i j ų p e r s o n a l o kaitos b u v o b a n d o ­
m a keisti dalį e i g u l i ų . L a p k r i č i o m ė n . b u v o
surengti dviejų savaičių t r u k m ė s eigulių kur­
sai, į k u r i u o s a t v y k o 150 klausytojų. N e m a ž a
j ų dalis b u v o j a u n i vyrai, spalio viduryje
9
atsiųsti į V i l n i ų palaikyti tvarkos ir p r i i m t i į
m i e s t o policiją ar kitas v a l d i š k a s t a r n y b a s . 8
K a i 1940 m . birželio 15 d. S o v i e t ų Sąjun­
g a pareiškė Lietuvai u l t i m a t u m ą ir 1940 m .
b i r ž e l i o 17 d . b u v o s u f o r m u o t a Liaudies
v y r i a u s y b ė , n u o birželio 24 d. b u v o pradėti
atleisti visi aukštesnieji p a r e i g ū n a i ir skiria­
9
m i nauji . T ą d i e n ą iš p a r e i g ų b u v o atleistas
ir n e t r u k u s į savo ū k į prie Š ė t o s išvažiavo
M i š k ų departamento direktorius Antanas
Rukuiža. Naujuoju direktoriumi birželio
25 d . t a p o t o paties d e p a r t a m e n t o M i š k o
eksploatacijos skyriaus referentas A n t a n a s
K v e d a r a s . J a m į talką n u o liepos 1 d. j a u n e s ­
n i u o j u m i š k i n i n k u atkeltas j a u n a s g i r i n i n k a s
1 0
A l g i r d a s M a t u l i o n i s . A b u šie specialistai
k o m u n i s t ų partijai n e p r i k l a u s ė , bet b u v o
ž i n o m i k a i p kairesnių p a ž i ū r ų ž m o n ė s .
Naujoji departamento vadovybė neiš­
v e n g i a m a i turėjo p r i i m t i p o l i t i n e s k o m u ­
nistų nuostatas, k u r i o s , kalbant j ų ž o d ž i a i s ,
reiškė v a d o v a u j a n č i o b u r ž u a z i n ė s v a l d ž i o s
p e r s o n a l o p a k e i t i m ą „ d a r b o ž m o n i ų reikalui
atsidavusiais darbuotojais" ir apskritai „ a p ­
sivalymą nuo kontrrevoliucinio elemento"
v i s o s e ū k i o ir k u l t ū r o s srityse. T o k i ų s p e ­
cialistų rezervo m i š k ų ūkyje nebuvo. Per
visą tarpukarį dėl p o l i t i n i ų priežasčių n u o
s m e t o n i n ė s v a l d ž i o s b u v o n u k e n t ė j ę tik 3
šiek tiek su m i š k ų ū k i u susiję d a r b u o t o j a i " .
T a d naujieji ž i n y b o s v a d a i ė m ė s i d a r b u o t o ­
j u s , p i r m i a u s i a v a d o v u s , perkėlinėti, p a g a l
politinę konjunktūrą vienus pažemindami,
k i t u s p a a u k š t i n d a m i . T o l i a u p a t e i k i a m i iš
ž e m ė s ū k i o m i n i s t r o į s a k y m ų išrinkti t o k i o
12
p e r k ė l i n ė j i m o d u o m e n y s . J a u liepos m ė n . į
kitą d a r b o vietą b u v o perkelti 65, o r u g p j ū č i o
ir rugsėjo m ė n . - net 227 darbuotojai; k i e k
lėčiau įvairūs darbuotojų perkėlinėjimai
v y k o b e v e i k i k i 1941 m . b i r ž e l i o m ė n . , k a d a
prasidėjo m a s i n i a i t r ė m i m a i , o 22 d. - karas.
1940 m . l i e p o s m ė n . p i r m i a u s i a imta
perkėlinėti aukštesniuosius departamento
p a r e i g ū n u s ir urėdus. L i e p o s m ė n . b u v o p a -
 10
keistas „ L i e t m e d ž i o " vyriausiasis direktorius,
A l y t a u s aukštesniosios m i š k ų m o k y k l o s d i ­
rektorius, 7 aukšti d e p a r t a m e n t o p a r e i g ū n a i
p e r k e l t i į urėdijas. Iš b u v u s i ų 44 u r ė d ų 2
atleisti, 9 tapo g i r i n i n k a i s , 20 perkelti į kitą
urėdiją eiti tų p a č i ų p a r e i g ų (iš j ų šešiems
p a ž e m i n t a k a t e g o r i j a ) , 3 perkelti į M i š k ų
d e p a r t a m e n t ą , t. y. paaukštinti. Taigi v o s per
v i e n ą m ė n e s į 34 urėdai iš 44 b u v o vienaip ar
kitaip k i l n o j a m i . Taip pat urėdais paskirti 2
g i r i n i n k a i ir 6 u r ė d ų p a v a d u o t o j a i . Iš v i s o
per m ė n e s į v i e n a i p ar kitaip keitėsi 45 šios
s i s t e m o s v a d o v a i . R u g p j ū č i o 1 d. b u v o p a ­
rašyti d a r 43 į s a k y m a i , k i l n o j a n t y s u r ė d u s iš
v i e n o s vietos į kitą. I k i 1941 m . birželio m ė n .
tik 4 šalies urėdai n e b u v o pakeitę p a r e i g ų ir
d a r b o vietos, 3 iš j ų b u v o ištremti. Iš v i s o per
900 v a d o v ų , specialistų ir tarnautojų b u v o
perkelta į kitą d a r b o vietą ar kitas pareigas.
Prie šio skaičiaus pridėjus p i r m o j o k i l n o j i m o
etapo duomenis, matyti, kad darbuotojų
p e r k ė l i n ė j i m o a t v e j ų ir n a u j ų p a s k y r i m ų
b ū t a k o n e 1,5 tūkst., o tai g e r o k a i p r a n o k o
šios kategorijos d a r b u o t o j ų s k a i č i ų . M a t kai
k u r i e darbuotojai p e r p a l y g i n t i t r u m p ą laiką
b u v o perkelti į kitą vietą ar kitas pareigas p o
kelis k a r t u s . Š i s apie d e v y n i o l i k a m ė n e s i ų
trukęs vajus nepalietė tik m a ž d a u g p e n k t a ­
d a l i o sistemos darbuotojų. I k i šio laikotarpio
p r a d ž i o s , t. y. esant n o r m a l i o m s s ą l y g o m s ,
per m ė n e s į v i d u t i n i š k a i p a s i k e i s d a v o 2 1 - 2 2
d a r b u o t o j a i , o per „didįjį- k r a u s t y m ą s i " šis
skaičius per mėnesį padidėjo beveik ke­
t u r g u b a i ir pasiekė 7 8 - 8 0 d a r b u o t o j ų . A k i ­
v a i z d u , k a d tai b u v o s ą m o n i n g a v a d o v y b ė s
p o l i t i k a , y p a č turint g a l v o j e antrąjį etapą,
kai V i l n i a u s krašto p r o b l e m o s j a u b u v o iš
e s m ė s išspręstos.
N e t g i v ė l i a u į V a k a r u s pasitraukę m i š ­
kininkai, kurie sovietų paskirtus naujus
žinybos vadovus vertino santūriai, savo
r a š i n i u o s e pripažįsta, k a d t o k s s p e c i a l i s t ų
kilnojimas padėjo išsaugoti „ m i š k i n i n k ų
kadrą". M a t sovietinis s a u g u m a s nespėjo s u ­
Algirdas Brukąs
sivokti sparčiai k i n t a n č i o m i s a p l i n k y b ė m i s ,
naujose vietose atsidūrę m i š k ų apsaugos
t a r n a u t o j a i d a r n e b u v o įgiję p r i e š ų t a r p
m i š k a v a g i ų , kurių n e i š v e n g i a m a i atsirasdavo
p e r d a u g e l į t a r n y b o s m e t ų ir kurie, neretai
s i e k d a m i atkeršyti, rašydavo įvairius s k u n ­
d u s , p a v e r s d a m i d o r u s tarnautojus „ l i a u d i e s
priešais". D ė l šių priežasčių per pirmąjį m a s i ­
nį ž m o n i ų t r ė m i m ą 1941 m . birželio 13-17 d.
ištremta s a n t y k i n a i n e d a u g m i š k ų t a r n y b o s
d a r b u o t o j ų - 125.
Nerasta jokių d u o m e n ų , kurie patvirtin­
tų, k a d A . K v e d a r a s ar A . M a t u l i o n i s b ū t ų
prisidėję prie m a s i n i ų represijų p l a n a v i m o
ar k i t o k i o s ž a l i n g o s L i e t u v o s m i š k i n i n ­
k a m s v e i k l o s . Priešingai, e s a m a faktų, k a d
A . K v e d a r a s , n a u d o d a m a s i s savo p a d ė t i m i ,
b a n d ė padėti gelbstint n e t g i k i t ų profesijų
ž m o n e s . A n t a i J o n a s D e k e r i s liudija, k a d ,
p o o k u p a c i j o s išvaikius d a u g u m ą L i e t u v o s
policijos darbuotojų, A . Kvedaras buvusį
K a u n o policijos 2-osios n u o v a d o s v i r š i n i n k ą
įdarbino nuošalios V i l k a v i š k i o stoties m e d i e ­
13
n o s s a n d ė l i o v e d ė j u , o Justinas P i l y p o n i s
tvirtina, k a d naujasis d e p a r t a m e n t o direk­
torius n u o vietos p a r t i n ė s ir rajono v a l d ž i o s
g y n ė K a i š i a d o r i ų u r ė d ą A u g u s t a i t į , kuris net
14
10 b u v u s i ų p o l i c i n i n k ų į d a r b i n o e i g u l i a i s .
T u o m e t u įvairiose urėdijose eiguliais b u v o
įdarbinta keliasdešimt b u v u s i ų p o l i c i n i n k ų .
V a r g u ar tai galėjo būti p a d a r y t a b e ž i n y b o s
vadovų žinios. T u o tarpu konkrečiose vie­
tose s u d a r a n t r e p r e s u o j a m ų a s m e n ų sąrašus
šalia o k u p a n t ų d a l y v a v o vietiniai k o m u n i s t ų
p a r t i j o s ar n e p a r t i n i a i n a u j o s i o s v a l d ž i o s
aktyvistai. V a r ė n o s u r ė d o p a v a d u o t o j o V l a d o
B a r t u š k o s l i u d i j i m u iš keturių urėdijoje b u ­
v u s i ų sovietinės v a l d ž i o s aktyvistų (2 m i š k o
d a r b i n i n k a i , urėdijos sekretorius ir Perlojos
g i r i n i n k a s ) s u d a r a n t t o k i u s sąrašus tikrai
d a l y v a v o urėdijos sekretorius J u o z a s Š a k ū -
nas, kuris užstojo V. Bartušką, k a d šis n e b ū t ų
išvežtas, bet pasirašė, k a d b ū t ų ištremti kiti
15
numatyti asmenys .
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
1940 m . s p a l i o 1 d. Ž e m ė s ū k i o m i ­
nisterija t a p o Ž e m ė s ū k i o k o m i s a r i a t u , o
M i š k ų d e p a r t a m e n t a s - Vyriausiąja m i š k ų
ūkio valdyba, pavaldžia šiam komisariatui.
V a l d y b o s v i r š i n i n k u b u v o paliktas A . K v e d a ­
ras. A . M a t u l i o n i s t r u m p a m išėjo urėdauti,
bet 1941 m . p r a d ž i o j e vėl g r į ž o į v a l d y b ą
A . K v e d a r o p a v a d u o t o j u . D e j a , ir ši s t r u k t ū ­
ra f u n k c i o n a v o neilgai. 1941 m . k o v o 13 d.
Vyriausiosios m i š k ų v a l d y b o s p a g r i n d u b u v o
įkurtas atskiras M i š k o p r a m o n ė s l i a u d i e s
k o m i s a r i a t a s . K a i p s u d e d a m o j i naujojo k o ­
misariato dalis b u v o įkurta Vyriausioji m i š k ų
v a l d y b a ir s p e c i a l i z u o t i m e d ž i o p r a m o n ė s
trestai. K o m i s a r u paskirtas J u r g i s G l u š a u s -
kas, prieš tai ėjęs s o c i a l i n i ų reikalų m i n i s t r o
pareigas. J o p a v a d u o t o j u t a p o iš M a s k v o s
atsiųstas A l e k s a n d r a s P o n o m a r i o v a s . T u o
t a r p u A . K v e d a r a s su A . M a t u l i o n i u toliau
ėjo ankstesnes, t. y. V y r i a u s i o s i o s m i š k ų v a l ­
16
d y b o s v a d o v o ir j o p a v a d u o t o j o , p a r e i g a s .
B ū t i n a pabrėžti, k a d sprendžiant d a u g e l į
k l a u s i m ų š i u o laikotarpiu vis d i d e s n į svorį
pradėjo įgyti ką tik paskirti, dažniausiai
r u s ų ir ž y d ų tautybės ž m o n ė s - iš Rusijos
atsiųsti s o c i a l i z m o statytojai. M e č y s J a -
1 7
meikis savo atsiminimuose nurodo, kad
p r e k y b o s m e d i e n a užsienyje reikalus tvarkė
K a c a s , T a r a s o v a s (prieš tai d i r b ę s R u s i j o s
„ E k s p o r t l e s o " atstovu Belgijoje) ir P r i t y c k o ,
finansų reikalus - S o l o v e i č i k a s , d a r b u o t o j ų
a t l y g i n i m u s ir išdirbio n o r m a s nustatinėjo
G u d k o v a s ir keletas kitų. 1940 m . p a b a i g o j e
ir 1941 m . p r a d ž i o j e M i š k ų d e p a r t a m e n t e
b u v o s u k o m p l e k t u o t i K a d r ų ir S p e c , d a r b o
s k y r i a i , t u r i n t y s t i e s i o g i n į ryšį su N K V D
ir s a u g u m o s t r u k t ū r o m i s . J u o s o r g a n i z a v o
Šolemas Furmanskis, įdarbintas departa­
m e n t e 1940 m . r u g p j ū č i o 16 d. k a i p antros
11
eilės sekretorius ( ž e m ė s ū k i o m i n i s t r o įsa­
k y m a s N r . 167, 33 paragr.). M i n ė t i skyriai
p i r m i a u s i a pradėjo n a g r i n ė t i d e p a r t a m e n t o
d a r b u o t o j ų a s m e n s b y l a s ir v i e n ą p o k i t o
r e k o m e n d u o t i atleisti senuosius bei į j ų
vietą p r i i m t i naujus d a r b u o t o j u s . Š i s d a r b a s
b u v o baigtas iki 1941 m . v a s a r i o p r a d ž i o s .
T o m ė n e s i o 5 d. b u v o atleista apie 20 senųjų
specialistų. D e p a r t a m e n t o Eksploatacijos
skyriuje iš 15 tarnautojų l i k o tik 6, kiti skyriai
nukentėjo mažiau . 18
T u o m e t u periferijoje prasidėjo p a v i e n i a i
areštai. Tačiau p a g r i n d i n i a m s m ū g i u i - m a s i ­
nei birželio m ė n e s i o t r e m č i a i - b u v o pradėta
ruoštis gerokai a n k s č i a u . T r e m t i n u a s m e n ų
sąrašus o k u p a c i n ė m s s t r u k t ū r o m s p a d ė j o
sudaryti vietiniai talkininkai - tokių p o v i e n ą
kitą atsirado visose urėdijose.
B u v ę s m i š k o p r a m o n ė s k o m i s a r a s J. G l u -
šauskas savo 1942 m . r a š i n y j e 19
nurodė gana
tikslų n u o sovietų nukentėjusių ž i n y b o s dar­
b u o t o j ų kiekį - 7 p r o c , t. y. d a u g i a u nei 200
ž m o n i ų . J . G l u š a u s k u i n e b u v o p a g r i n d o šio
skaičiaus didinti, priešingai, buvęs k o m i s a r a s
stengėsi v o k i e č i a m s įteigti, k a d d ė l j o v e i k s ­
m ų Lietuvos miškininkai nukentėjo mažiau
nei k a i m y n i n ė s e Latvijoje ir Estijoje. N u r o ­
d y d a m a s tokį p r o c e n t ą jis greičiausiai rėmėsi
iš p i r m i n i ų šaltinių s u r i n k t a i s d u o m e n i m i s .
Jau nepriklausomybės laikais b u v o su­
darytas šio laikotarpio nukentėjusių a s m e n ų
20
sąrašas . J a m e - 198 m i š k ų ž i n y b o s d a r b u o ­
tojai (žr. 1 lent.). Iš šio skaičiaus 9 3 ž m o n ė s ,
arba 47 p r o c , ž u v o ( n u ž u d y t i suimant,
nuteisti s u š a u d y t i , m i r ė n u o n e p a k e l i a m ų
g y v e n i m o s ą l y g ų l a g e r i u o s e ir t r e m t y j e ,
ž u v o n e a i š k i o m i s a p l i n k y b ė m i s ar d i n g o b e
žinios).
 12 Algirdas Brukąs

1 lentelė. Nukentėjusių nuo pirmosios sovietinės okupacijos miškų ūkio darbuotojų

pasiskirstymas pagal pareigas*

Eil. Nukentėjusiųjų
Nukentėjusių miškų ūkio darbuotojų eitos pareigos
Nr. skaičius
1. Aukščiausi žinybos pareigūnai (ministrai, ministerijos sekretoriai) 1

2. Urėdai ir j ų pavaduotojai, urėdai pensininkai 9

3. Girininkai 70

4. Eiguliai ir medienos sandėlių sargai 56

5. Kiti techniniai darbuotojai ir tarnautojai 43

6. Miškų m o k y m o institucijų darbuotojai (profesoriai, dėstytojai, mokytojai) 3

7. Pensininkai ar laikinai nedirbę miškininkai 3

8. Nenustatytas pareigas ėję miškininkai ir kiti sistemos darbuotojai 13

Iš viso 198

B e abejo, n u k e n t ė j u s i ų m i š k ų ū k i o dar­ sovietinės okupacijos pradžioje miškų ži­

b u o t o j ų galėjo būti d a u g i a u , j e i g u p i r m o s i o s
sovietinės o k u p a c i j o s m e t a i s n e b ū t ų b u v ę s
v y k d o m a s m i n ė t a s masinis šios sistemos
v a d o v ų ir s p e c i a l i s t ų k i l n o j i m a s iš v i e n o s
d a r b o v i e t o s į kitą. B e to, šiek tiek n u m a t y t ų
ištremti ž m o n i ų visą g r ė s m ė s laikotarpį iš­
sislapstė, taip i š v e n g d a m i tremties.
D a r b u o t o j ų k i l n o j i m a s turėjo įtakos ir
t a m , k a d m a ž i a u m i š k i n i n k ų prisidėjo p r i e
p o g r i n d i n ė s antisovietinės v e i k l o s . Į j ą įsi­
traukė V o k i e t i j o j e įkurtas L i e t u v i ų aktyvistų
frontas bei savarankiškos vietinės p o g r i n d ž i o
grupuotės. Pastarųjų organizacinis bran­
d u o l y s - b u v ę kariškiai ir Š a u l i ų sąjungos
nariai, tarp kurių b u v o daug m i š k i n i n k ų .
Pogrindinėje veikloje rengdamiesi Birželio
s u k i l i m u i ir j a m v y k s t a n t l a b i a u d a l y v a v o
j a u n i v i e t i n i a i eiguliai ir absoliuti d a u g u m a
nyboje įsidarbinusių buvusių policininkų.
T a d a d a l i s p o g r i n d i n i n k ų ir s u k i l ė l i ų iš
m i š k ų ž i n y b o s išėjo ir įsidarbino pagalbinėje
policijoje.
Iš 2 lentelės matyti, k a d p i r m o j i sovietinė
o k u p a c i j a b u v o y p a č žiauri - b e v e i k p u s ė
represuotų asmenų nužudyti arba mirė
l a g e r i u o s e ir t r e m t i e s v i e t o s e n u o n e p a ­
k e l i a m ų g y v e n i m o sąlygų. Iš m ū s ų sąraše
e s a n č i ų 93 ž u v u s i ų a s m e n ų p a v a r d ž i ų 66
y r a L i e t u v o s g y v e n t o j ų g e n o c i d o ir rezis­
tencijos t y r i m o centro (toliau - L G G R T C )
s u d a r y t a m e represuotų L i e t u v o s g y v e n t o j ų
sąraše. J a m e n u r o d y t a , k a d 12 iš šių a s m e ­
nų buvo sušaudyta teismo nuosprendžiu,
12 n u š a u t i ar n u k a n k i n t i N K V D k a r e i v i ų
p i r m o s i o m i s s u ė m i m o d i e n o m i s , kiti 42
m i r ė lageryje ar tremtyje. 1941 m . birželio

* Ši ir kitos lentelės sudarytos remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duo­
menų bazių sąrašais pagal 2 0 0 9 m. sausio l d. ir 2 0 1 0 m. sausio 1 d. būklę; Lietuvos miškininkai. Biografinis
žinynas, d. 1-2, sud. G. Isokas, Vilnius, 1997; 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai (Akmenės-Lazdijų rajonai),
Vilnius, 1993; Lietuvos gyventojų genocidas, Vilnius, 1999; Girios aidas. Lietuvių miškininkų išeivių vardynas,
Chicago, 1989; Girių skausmas: Lietuvos miškininkai - okupacijos aukos, Kaunas, 2001; „Žuvę ir išvežti miškų
žinybos darbuotojai", Mūsų girios, 1943, Nr. 7, p. 6 3 - 6 6 (archyvinės asmens bylos ir kiti šaltiniai nurodyti
sąrašuose prie konkrečių pavardžių).
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m. 13

2 lentelė. Pirmosios sovietinės okupacijos metais nukentėjusių miškų ūkio darbuotojų grupės
pagal nukentėjimo pobūdį (proc.)

Eil.
Nukentėjimo pobūdis Procentas
Nr.

1. Žuvo (nužudyti suimant ar per kvotą, nuteisti sušaudyti, žuvę ar mirę 47

lageriuose arba tremtyje, žuvę nenustatytomis aplinkybėmis, dingę be žinios,
žuvę per 1941 m. Birželio sukilimą)

2. Išlikę gyvi ir iš tremties bei įkalinimo vietų sugrįžę į tėvynę, vėl dirbo miškų 9
žinyboje

3. Repatrijavo ar emigravo į Lenkiją 4

4. Nebegrįžo dirbti žinyboje (pasiliko Sibire, grįžo į Lietuvą, bet dirbo kitur ar 40
dėl amžiaus arba sveikatos visai nedirbo, likimas sugrįžus nežinomas ir pan.)

1 3 - 1 7 d. su š e i m o m i s ištremti m i š k ų ž i n y ­
b o s d a r b u o t o j a i d a ž n i a u s i a i b u v o atskirti
n u o k i t ų š e i m o s narių, išvežti į lagerius, o
ten, pralaikyti v i e n ą kitą m ė n e s į ar v i e n u s
kitus m e t u s , b u v o „ t e i s i a m i " ir į k a l i n a m i .
J ų š e i m ų nariai, n u g a b e n t i į tremties vietas,
d a ž n i a u s i a i kūrėsi p l i k o l a u k o s ą l y g o m i s ir
d i r b o katorgiškus darbus. Sovietinis k a l t u m o
s u p r a t i m a s negali n e š o k i r u o t i . P a v y z d ž i u i ,
toks eilinis tarnautojas k a i p urėdijos rašti­
n i n k a s g a l ė j o b ū t i nuteistas p a g a l R u s i j o s
Federacijos baudžiamąjį kodeksą vien u ž
tai, k a d 1919 m . savanoriu įstojo į a t k u r t o s
L i e t u v o s k a r i u o m e n ę , d a l y v a v o k o v o s e su
R a u d o n ą j a armija, o vėliau priklausė Š a u l i ų
sąjungai ir d a l y v a v o j o s veikloje.
Nuo savųjų k a r o p r a d ž i o j e nukentėjo
labai n e d a u g sovietų v a l d ž i ą r ė m u s i ų m i š k i ­
n i n k ų . A n t a i ž i n o m a , k a d Z a r a s ų sukilėliai
1941 m . birželio p a b a i g o j e n u š o v ė b u v u s į
g i r i n i n k ą J o n ą Žilaitj, kuris j a u b u v o oficialiai
perėjęs dirbti į miliciją.
B e tų, kurie patyrė sovietines represijas,
m i š k ų ž i n y b a (faktiškai - j o s c e n t r i n i s apa­
ratas) p r a r a d o dar apie 20 d a r b u o t o j ų - jie
prasidėjus karui su Vokietija savo n o r u pa­
sitraukė į S S R S g i l u m ą . Iš j ų tik a b u v a d o v a i
( A . K v e d a r a s ir A . M a t u l i o n i s ) ir A b r a o m a s
K a d i š a s b u v o seni L i e t u v o s m i š k ų d a r b u o ­
tojai, o kiti - neseniai ž i n y b o j e įdarbinti ir
t r u m p a i bedirbę rusakalbiai ar ž y d ų tautybės
pagalbininkai. Aukščiausias žinybos vadovas
k o m i s a r a s J . G l u š a u s k a s p a s i l i k o Lietuvoje,
p a d a r ė keletą sovietinį s o c i a l i z m ą s m e r k i a n ­
čių p a r e i š k i m ų ir savo kailį gelbėjo s t o d a m a s
į v o k i e č i ų rėmėjų pusę. B a i g i a n t i s k a r u i jis
pasitraukė į V a k a r u s ir galiausiai apsistojo
Australijoje.
Per p i r m ą j ą s o v i e t i n ę o k u p a c i j ą m i š k ų
ūkyje smarkiai padaugėjo miško kirtimų,
nemažai nesankcionuotų kirtimų vykdė
sovietinė kariuomenė, daugėjo vietinių
g y v e n t o j ų s a v a v a l i a v i m ų ir v a g y s č i ų , p a b l o ­
gėjo valstybinių m i š k ų apsauga visose m i š k ų
t a r n y b o s g r a n d y s e , o V i l n i a u s krašte m i š k ų
apsaugoje kurį laiką tvyrojo c h a o s a s .
VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAI
N e p r a ė j u s n ė savaitei p o 1941 m . birželio
1 3 - 1 7 d. t r ė m i m ų , kai k u r i e m s m i š k i n i n ­
k a m s ir j ų š e i m o m s dar tebesislapstant n u o
s o v i e t i n i ų aktyvistų, p r a s i d ė j o V o k i e t i j o s -
 14
S S R S karas. Vokiečiai nesunkiai pralaužė
Raudonosios armijos pasipriešinimą Lie­
t u v o s p a s i e n y j e , ir s o v i e t ų k a r i š k i a i ė m ė
n e t v a r k i n g a i trauktis. T u o t a r p u L i e t u v o j e
p r a d ė j o veikti sukilėliai (partizanai) ir L i e ­
21
t u v o s laikinoji v y r i a u s y b ė .
Praėjus frontui, M i š k o p r a m o n ė s liaudies
komisariato M i š k ų ūkio valdybos darbuoto­
jai birželio pabaigoje V i l n i u j e pradėjo rinktis
į darbą. K a d a n g i abiejų v a d o v ų ( A . K v e d a r o
ir A . M a t u l i o n i o ) ir „ s o c i a l i z m o k ū r i m o spe­
cialistų" Lietuvoje nebebuvo, bendruosius
reikalus ė m ė s i tvarkyti ž i n o m a s m i š k i n i n ­
k a s J o n a s K u p r i o n i s , o l i e p o s 1 d. L a i k i n o j i
v y r i a u s y b ė v a l d y b o s v a d o v u p a s k y r ė prof.
A n t a n ą V a s i l i a u s k ą (Vasaitj). Jis p i r m i a u s i a
pasirūpino priimti valdybos žinion Vilniaus
lentpjūves. K a d r ų k l a u s i m u reikėjo v y k d y t i
Vilniaus karinio komendanto reikalavimą
n e p a l i k t i t a r n y b o j e ž y d ų tautybės p i l i e č i ų .
Laikinoji vyriausybė nutarė atkurti prieš
sovietinę okupaciją veikusias valdymo
struktūras. T o d ė l iš M i š k o p r a m o n ė s liaudies
k o m i s a r i a t o ir M i š k ų ū k i o v a l d y b o s b u v o at­
k u r t a s ir perkeltas atgal į K a u n ą Ž e m ė s ū k i o
ministerijai p a v a l d u s M i š k ų departamentas.
Dirbti j a m e grįžo daugelis 1940-1941 m .
22
sovietų išblaškytų d a r b u o t o j ų .
D e j a , A d o l f o H i t l e r i o 1941 m . liepos 17 d.
potvarkyje „ D ė l naujai u ž i m t ų sričių v a l d y ­
m o " L i e t u v o s laikinajai v y r i a u s y b e i v i e t o s
neatsirado. Lietuva tapo Rygoje k u r i a m o
O s t l a n d o reichskomisariato g e n e r a l i n e sriti­
m i su c e n t r u K a u n e , o j o s v a d o v u paskirtas
generalinis komisaras Adrianas Theodoras
v o n R e n t e i n a s . Jis s u f o r m a v o g a n a g a l i n g ą ir
v e i k s m i n g ą v a l d y m o aparatą, k u r i o d a u g u m a
skyrių ir p o s k y r i ų atitiko Lietuvos laikinosios
v y r i a u s y b ė s sudarytas struktūras. S k y r i a m s
v a d o v a v o k o m i s a r a i , k u r i e m s b u v o priskirti
lietuviai patarėjai. Ž e m e s n i o s i o s lietuviškos
valdymo grandys nebuvo ardomos, jos pa­
liktos patarėjų žinioje. L i e t u v o s laikinajai v y ­
riausybei neliko nieko kito, kaip stabdyti savo
darbą. Tai ir b u v o padaryta 1941 m . rugpjūčio
Algirdas Brukąs
5 d. 23
L i e t u v i a i tarėjai su savo s t r u k t ū r o m i s
turėjo įgyvendinti bendrąją generalinio
k o m i s a r o p o l i t i k ą , k u r i a i b u v o priskirti ir
M i š k ų ir m e d ž i o skyriaus k l a u s i m a i . L i e p o s
m ė n . p a s i r o d ė ir v o k i e č i ų k a r i n ė s v a l d ž i o s
įgaliotinis miškams, kuris kontroliavo, kaip
v y k d o m o s u ž d u o t y s frontui. K i e k vėliau at­
s i r a d o ir urėdijų prižiūrėtojai - m i š k i n i n k a i
iš v o k i e č i ų kariškių. A n t a i A l y t u j e įsikūrusias
D z ū k ų ir A l y t a u s urėdijas prižiūrėjo vokietis
24
W a g n e r i s . Jis d a ž n a i l a n k y d a v o s i abiejose
u r ė d i j o s e , d o m ė j o s i d a r b ų e i g a ir y p a č -
m e d i e n o s ruoša. N o r s v y k o karas, v o k i e č i ų
k a r i n i n k a i nepraleisdavo p r o g o s p a m e d ž i o t i ,
o g e n e r a l i n i o k o m i s a r i a t o p a r e i g ū n a i , kai
tik j i e m s atsirasdavo g a l i m y b ė , k y š i n i n k a v o
p r i g l a u s d a m i n e tik p i n i g u s , bet ir lietuviškus
lašinius, d e g t i n ę , b r a n g e n y b e s . 25
P a l y g i n t i s a n t ū r u s v o k i e č i ų e l g e s y s su
dauguma Lietuvos gyventojų okupacijos
p r a d ž i o j e , visai n e s e n i b a i s i ų represijų, ū k i o
d a r k y m o ir p r o f e s i n i ų r e i k a l ų p a i n i o j i m o
su p o l i t i k a p r i s i m i n i m a i t u o m e t u kai ką iš
lietuvių į k l a m p i n o j n a c i ų rezgamas pinkles -
ž y d ų g e n o c i d o v y k d y m ą lietuvių r a n k o m i s . 26
P a s i n a u d o d a m i susidariusia p a d ė t i m i ir prie­
šišku dalies lietuvių p o ž i ū r i u į ž y d u s , naujieji
okupantai ėmėsi gan sumaniai įgyvendinti
s a v o tikslus p a s i t e l k d a m i šitaip n u s i t e i k u ­
sius l i e t u v i u s iš 1941 m . B i r ž e l i o s u k i l i m o
d a l y v i ų , b u v u s i ų p o l i c i j o s d a r b u o t o j ų ir k i t ų
organizuotų struktūrų. Tarp tokių pateko
ir m i š k ų ž i n y b o s d a r b u o t o j ų . D a ž n i a u s i a i
tai b u v o e p i z o d i n i a i k a r o p r a d ž i o s atvejai,
kuriuose dalyvavo miškininkai sukilimo da­
lyviai (ypač šauliai), norintys padėti palaikyti
tvarką k a r o p r a d ž i o s suirutėje. S i s t e m i n g a i
į šią v e i k l ą į j u n k o tik tie, k u r i e iš m i š k ų ar
k u r i o s n o r s kitos t a r n y b o s perėjo į p o l i c i j o s
ir s a v i s a u g o s struktūras. T a d v a r g u ar j u o s
g a l i m a besąlygiškai laikyti h o l o k a u s t e d a l y ­
vavusiais m i š k i n i n k a i s , nes j i e j a u atstovavo
k i t o m s ž i n y b o m s . Pavieniai eiguliai, kiti m i š ­
kų ūkio darbuotojai dažniausiai nedalyvavo
t i e s i o g i a i n a i k i n a n t ž y d u s , o tik p r i s i d ė j o
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
prie ž u d y n i ų v y k d y m o . Paprasčiausia t o k i o
p r i s i d ė j i m o f o r m a - d a l y v a v i m a s su arkliu
ir v e ž i m u t r a n s p o r t u o j a n t ( s e n ų ir l i g o t ų
ž y d ų v e ž i m a s į s u š a u d y m o vietą, s u š a u d y t ų
ž m o n i ų d r a b u ž i ų , k i t o k i o turto g a b e n i m a s ir
p a n . ) . A t s a k i n g e s n i u laikytinas d a l y v a v i m a s
konvojuojant pasmerktuosius mirčiai, jų
s a u g o j i m a s š a u d y m o vietoje, b ė g l i ų g a u d y ­
m a s ir p a n . B u v o ir ž y d ų t u r t o grobstytojų.
P a č i a i s atsargiausiais v e r t i n i m a i s , v i s o m i s
m i n ė t o m i s f o r m o m i s prie h o l o k a u s t o galėjo
b ū t i prisidėję 2 0 0 - 3 0 0 m i š k ų d a r b u o t o j ų .
B ū t a tarp m i š k i n i n k ų ir ž y d ų gelbėtojų,
nors nustatyti t o k i u s n e b u v o l e n g v a . P a v y k o
išaiškinti 11 ž i n y b o s d a r b u o t o j ų , g e l b ė j u ­
sių ž y d u s . D v i e m iš j ų g y v e n i m a s baigėsi
tragiškai: Jonavos urėdijos eigulį A n t a n ą
K o r ž e n i a u s k ą k a r t u su j o g e l b ė t a i s ž y d a i s
27
sušaudė vokiečiai , o Kaišiadorių girininkas
M i k a s Š i m e l i s b u v o nušautas 1945 m . , kaip
28
m a n o m a , žydų aukso ieškotojų . Girininkas
Juozas Dilys sudėtingomis aplinkybėmis
p r a r a d o koją, bet l i k o g y v a s ir pasitraukė į
29
Vakarus . Kitiems 8 miškininkams likimas
susiklostė laimingai. Jie išgelbėjo p o 1-2
ž y d ų tautybės ž m o n e s . P a ž y m ė t i n a , k a d tarp
gelbėtojų b u v o ir trys aukšti p a r e i g ū n a i : G e ­
neralinės m i š k ų direkcijos v a d o v a s M y k o l a s
G u r e c k a s , referentas A n t a n a s Č e r k e l i ū n a s
ir M i š k o p r a m o n ė s k o m i s a r i a t o K u r o v a l ­
d y b o s v i r š i n i n k o p a v a d u o t o j a s b e i Ežerėlio
durpyno direktorius miškininkas Jonas
Žebrauskas. B e abejo, ne visus prie žydų
gelbėjimo prisidėjusius žemesniuosius m i š k ų
ū k i o p a r e i g ū n u s p a v y k o nustatyti. V a r g u ar
tai į m a n o m a p a d a r y t i , nes d a ž n a i stinga net
b e n d r i a u s i o p o b ū d ž i o informacijos, o y p a č -
ž i n i ų apie gelbėtojo profesiją.
G e n e r a l i n i o k o m i s a r o p o t v a r k i u 1942 m .
liepos 13 d. M i š k ų ū k i o v a l d y b a b u v o atskirta
n u o Ž e m ė s ū k i o k o m i s a r i a t o sistemos ir pir­
m ą kartą L i e t u v o j e įkurta savarankiška v a l s ­
t y b i n i ų m i š k ų v a l d y m o institucija - M i š k ų
ū k i o g e n e r a l i n ė direkcija. Ji f u n k c i o n a v o iki
15
30
antrosios sovietinės o k u p a c i j o s . U r ė d i j o s e
šiek tiek p a d a u g ė j o tarnautojų, a t s a k i n g ų u ž
m e d i e n o s ruošą, į etatines pareigas p r a d ė t a
priimti ir d a r b i n i n k u s . N o r s didelė dalis m i š ­
k ų p a r e i g ū n ų b u v o atleisti n u o priverčiamųjų
d a r b ų naujajam R e i c h u i , t a č i a u dalis j ų g a n a
s k a u d ž i a i p a j u t o šią g r ė s m ę , y p a č V i l n i a u s
krašte. A r t ė j a n t frontui išvengti g y n y b i n i ų
r u o ž ų t v i r t i n i m o darbų, t. y. n e b ū t i p a i m ­
t i e m s kasti a p k a s ų ir tranšėjų, n e p a d ė j o ir
išduoti n u o darbo prievolės atleidžiantys
d o k u m e n t a i . V i s dėlto apskritai k a d r ų p a ­
dėtis t u o m e t u b u v o n e p a l y g i n t i geresnė nei
31
sovietinės savivalės m e t a i s .
Vokiečių okupacinė valdžia tik pakeitė
a u k š č i a u s i u s ž i n y b o s v a d o v u s ir g r i e ž t a i
prižiūrėjo, k a d b ū t ų v y k d o m o s m e d i e n o s tie­
k i m o karo r e i k m ė m s užduotys. Taip pat b u v o
p e r s e k i o j a m i a n t i v o k i š k ų ar a n t i n a c i n i ų
p a ž i ū r ų skleidėjai, ž y d ų gelbėtojai, L i e t u v o s
n e p r i k l a u s o m y b ė s ar b e n t s a v a r a n k i š k u m o
propaguotojai. Tačiau d u o m e n ų , kad šiuo
laikotarpiu b ū t ų nukentėję d a u g m i š k i n i n k ų ,
nerasta. R e m d a m i e s i „ L i e t u v o s m i š k i n i n k ų
vardynu", „ G i r i ų a i d o " straipsniais ir kitais
šaltiniais, n u s t a t ė m e , k a d v o k i e č i a i n u ž u d ė
4 m i š k i n i n k u s , apie 20 j ų į k a l i n o ir apie 80
p a ė m ė į priverstinius darbus (pastarosios
g r u p ė s a s m e n ų sąrašas n e s u d a r y t a s , n u k e n ­
tėjusiųjų skaičius nustatytas apytiksliai). 10
d a r b u o t o j ų žūties p i r m o s i o m i s k a r o d i e n o ­
m i s priežastys l i k o n e n u s t a t y t o s . T i k ė t i n a ,
k a d j i e ž u v o dėl v o k i e č i ų kaltės, nes visi 24
žinybos darbuotojų žūties karo pradžioje
atvejai v ė l i a u b u v o g a n a k r u o p š č i a i i š n a ­
grinėti. Iš šio skaičiaus 14 m i š k ų ū k i o dar­
b u o t o j ų ž u v o n u o sovietų - b u v o n u ž u d y t i
b e s i t r a u k i a n č i ų k a r i š k i ų ir e n k a v e d i s t ų arba
ž u v o per Birželio s u k i l i m ą . Tai patvirtino tiek
„ M ū s ų g i r i ų " m e d ž i a g a , tiek vėliau s u r i n k t i
L G G R T C d u o m e n y s . K i t ų 10 m i š k i n i n k ų
žūties a p l i n k y b ė s b u v o n e a i š k i o s ir n u t y l i ­
m o s , k a s verčia m a n y t i , k a d j i e g a l i m a i b u v o
nužudyti vokiečių.
 16
Pasitraukusių iš m i š k ų t a r n y b o s ir įsto­
jusių į gen. Povilo Plechavičiaus Vietinę
r i n k t i n ę a s m e n ų sąrašo taip pat n e p a v y k o
sudaryti dėl d u o m e n ų stygiaus. Bet remiantis
atskirų urėdijų d u o m e n ų a n a l i z e m a n y t i n a ,
k a d visoje L i e t u v o j e t o k i ų galėjo būti apie
100 a s m e n ų , d a u g i a u s i a - j a u n i eiguliai bei
k e l i o l i k a kitas p a r e i g a s ėjusių darbuotojų,
y p a č g i r i n i n k ų be g i r i n i n k i j o s .
P a v o j i n g i a u s i a padėtis m i š k ų d a r b u o t o ­
j a m s susidarė 1943 m . pradžioje ir vėliau, kai
m i š k u o s e s u a k t y v ė j o s o v i e t i n i ų diversantų,
p a r t i z a n ų ir l e n k ų p o g r i n d ž i o v e i k l a . B ū t a
apiplėšinėjimų, s m u r t o , s u ž a l o j i m ų , pasitai­
kė ir ž u d y n i ų . „ M ū s ų g i r i o s e " užregistruoti
32
42 m i š k i n i n k ų n u ž u d y m o atvejai .
M i š k i n i n k ų traukimasis į Vakarus 1944 m .
artėjant frontui b u v o n e išskirtinis reiškinys,
o s u d e d a m o j i b e n d r o proceso dalis. N e m a ž a i
Lietuvos gyventojų, y p a č inteligentų, išaugę ir
išsimokslinę n e p r i k l a u s o m o j e Lietuvoje bei
patyrę ar bent gerai iš šalies m a t ę p i r m o s i o s
sovietinės okupacijos b a i s u m u s , rinkosi pa­
bėgėlio kelią. D a u g u m a šių ž m o n i ų iš tiesų
išliko g y v i , bet Lietuvos m i š k ų ū k i s v i s i e m s
3 lentelė. M i š k i n i n k a i Vakarų pabėgėliai (pagal eitas pareigas)
Eil.
Pareigos
Nr.
1. Aukščiausios grandies (Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento ir Generalinės
miškų direkcijos) pareigūnai
2. Urėdai ir kitų įstaigų vadovai, j ų pavaduotojai
3. Girininkai
4. Kiti urėdijų darbuotojai
5. Kitų su mišku susijusių įstaigų darbuotojai
6. Nenustatytas pareigas ėję miškų ūkio darbuotojai
Iš viso
Algirdas Brukąs
laikams prarado daugelį aukštesnio rango
(pradedant girininkais) miškų ūkio specia­
listų ir, s k a i č i u o j a n t n u o A n t r o j o p a s a u l i n i o
karo pradžios, patyrė daugiausia kitų kvali­
fikuotų specialistų n u o s t o l i ų . P a s i t r a u k i m ą
iš d a l i e s (labiau - š e i m ų n a r i ų ) o r g a n i z a v o
G e n e r a l i n ė direkcija, iš d a l i e s j i s v y k o sti­
chiškai. G a n a daug išsamių pabėgėlių d u o ­
m e n ų pateikia „ G i r i o s a i d o " 3 3
publikacijos
ir „ L i e t u v o s m i š k i n i n k ų v a r d y n a s " , v i e n a s
kitas atvejis rastas užfiksuotas kituose
dokumentuose. Kelias, kurį buvę Lietu­
vos miškininkai nuėjo n u o buvusios savo
d a r b o v i e t ė s ir n a m ų i k i e m i g r a c i j o s v i e t o s ,
b u v o labai nevienodas. Keletas asmenų
t u o m e t u ž u v o ar d i n g o b e ž i n i o s . D a u g e l i s
V o k i e t i j o j e perėjo per p a b ė g ė l i ų stovyklas ir
tik p o 3 - 5 m e t ų oficialiai e m i g r a v o į Šiaurės
ar Pietų A m e r i k o s valstybes, daugiausia į
Jungtines A m e r i k o s Valstijas. Miškininkais
emigracijoje pavyko įsidarbinti vos 5 proc.
pabėgėlių. V a k a r ų pabėgėliai - didžiausia
nacių okupacijos metais visiems laikams
prarastų Lietuvos m i š k ų ūkio specialistų
grupė.
Skaičius
22
43
67
15
25
29
201
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
T u r i m i d u o m e n y s l e i d ž i a tvirtinti, k a d
į V a k a r u s pasitraukė b e v e i k visas L i e t u v o s
m i š k i n i n k ų elitas - vadovaujantis G e n e r a ­
linės direkcijos personalas ir net pusė u r ė d ų .
N a c i ų okupacijos metais miškų darbuo­
t o j a m s teko iškęsti d a u g y b ę įvairių s m u r t i ­
n i ų ir p r i e v a r t o s v e i k s m ų : p e r v i s ą karą, o
y p a č n u o 1943 m . , j i e b u v o a p i p l ė š i n ė j a m i ,
p u l d i n ė j a m i s o v i e t i n i ų p a r t i z a n ų , diversan­
tų ir A r m i j o s K r a j o v o s n a c i o n a l i s t ų . M i š ­
k i n i n k a i patyrė įvairių fizinių ir m o r a l i n i ų
s u ž a l o j i m ų , p r a r a d o p a t i k ė t ą v a l s t y b i n į ar
savo turtą. V o k i e č i ų o k u p a c i j o s m e t ų m i š k i ­
n i n k ų ir e i g u l i ų u ž p u l d i n ė j i m a i b u v o sure­
g i s t r u o t i ir p a s k e l b t i 1943 ir 1944 m . išėju­
siuose p e n k i u o s e „ M ū s ų g i r i ų " n u m e r i u o s e .
Per 407 u ž p u o l i m o atvejus ( m i r t i n i atvejai
į šį s k a i č i ų n e į e i n a , nes p a t e i k i a m i atskirai)
n u k e n t ė j o apie 550 ž i n y b o s d a r b u o t o j ų . Iš
j ų kelios dešimtys nukentėjo daugiau nei
po kartą. Faktiškai nukentėjusiųjų buvo
dar daugiau, nes paskutinis „ M ū s ų girių"
4 lentelė. Nacių okupacijos metų miškų ūkio darbuotojų netektys
Eil.
Nukentėjusių miškų ūkio darbuotojų grupė
Nr.
1. Nacių okupacinių struktūrų nužudyti, suimti ar paimti į priverstinius
darbus Reichui
2. Nužudyti sovietinių diversantų, partizanų ir Armijos Krajovos
kovotojų
3. Savo noru įstoję į gen. P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę
4. Artėjant frontui pasitraukę į Vakarus
5. Dalyvavę holokauste
6. Prisidėję prie žydų gelbėjimo
Patyrę fizinį ar moralinį sovietinių diversantų, partizanų ir Armijos
7.
Krajovos nacionalistų smurtą
17
n u m e r i s a p ė m ė 1944 m . k o v o - b a l a n d ž i o
m ė n e s i u s , o p r i e v a r t o s v e i k s m a i tęsėsi, iki
praėjo frontas. B e t šie į v y k i a i l i k o n e s u r e ­
gistruoti.
Apibendrinant nacių okupacijos laiko­
t a r p į r e i k i a p a ž y m ė t i , k a d j o n e t e k t y s ir
d a l i n i a i (laikini) p r a r a d i m a i b u v o k u r k a s
įvairesni nei per pirmąją s o v i e t i n ę o k u p a ­
ciją ir p r i k l a u s ė n e v i e n n u o o k u p a c i n ė s
valdžios.
N o r s racionali lietuviškos m i š k ų tarnybos
v y k d o m a politika neleido nacių okupacinei
v a l d ž i a i pasiekti p l a n u o t o s m e d i e n o s g a m y ­
b o s apimties, bet gausesnis m i š k o k i r t i m a s
fronto ir v i d i n ė m s Vokietijos r e i k m ė m s , y p a č
prie geresnių t r a n s p o r t o m a g i s t r a l i ų , b u v o
neišvengiamas. Toliau daugėjo gyventojų
v y k d o m ų savavališkų kirtimų visoje Lie­
tuvoje ir y p a č rytinėje j o s dalyje, k u r v e i k ė
s o v i e t i n i a i p a r t i z a n a i , diversantai ir l e n k ų
kovotojai, dėl k o eiguliai s i l p n i a u atliko savo
funkcijas.
Skaičius
100 (iš j ų 4 nužudyti ir
10 galimai nužudytų
karo pradžioje)
42
100
201
250
11
550
 18
M I Š K I N I N K A I 1944-1953 M .
VERPETUOSE
A n t r o j o p a s a u l i n i o k a r o frontui pajudėjus
V a k a r ų link, 1944 m . pradžioje L i e t u v o s S S R
vyriausybė M a s k v o j e atnaujino dar prieš
karą įkurto M i š k o pramonės komisariato
veiklą. K o m i s a r o p a v a d u o t o j u i A . K v e d a r u i
su v i e t i n i u „ k o n s u l t a n t u " b u v o pavesta pla­
n u o t i šios ū k i o šakos a t k ū r i m ą ir f o r m u o t i
v a d o v a u j a n t į m i š k ų ū k i o aparatą. K o m i s a r o
pareigos tada dar b u v o laisvos. A . P o n o m a -
riovas jas pradėjo eiti k i e k vėliau, kai v o k i e ­
čiai j a u b u v o išstumti iš d i d e s n ė s L i e t u v o s
dalies. V y r i a u s i o s i o s m i š k ų ū k i o v a l d y b o s
v i r š i n i n k u A . Kvedaras p a s i r i n k o savo prieš­
karinį bendražygį A . Matulionį, o M e d ž i o
apdirbimo pramonės valdybos viršininku -
J o n ą Sabaitį (1944 m . g e g u ž ė s 10 d. į s a k y m a s
Nr. 6), surusėjusį lietuvį, prieš k a r ą dirbusį
įvairius v a d o v a u j a m u s m i š k i n i n k o d a r b u s
34
Rusijoje ir B a l t a r u s i j o j e . T a č i a u n e t r u k u s
J. Sabaitis b u v o perkeltas į kitas svarbias -
M i š k o t i e k i m o tresto v a l d y t o j o - pareigas,
o M e d ž i o apdirbimo pramonės valdyba pa­
tikėta P o v i l u i K u r i u i - k i t a m surusėjusiam,
net lietuviškai n e m o k a n č i a m lietuviui.
Sovietų kariuomenei užėmus Kauną,
1944 m . r u g p j ū č i o pradžioje M i š k o p r a m o ­
nės liaudies k o m i s a r i a t o v a d o v a i s u g r į ž o į
m i e s t ą ir ė m ė s i skubiai k o m p l e k t u o t i k o m i ­
sariatą bei v a l d y b ą , f o r m u o t i kitas v a l d y m o
struktūras. 34 G e n e r a l i n ė s m i š k ų direkcijos
darbuotojai b u v o e m i g r a v ę į V a k a r u s , išėję iš
d a r b o ar d i n g ę b e ž i n i o s . K i e k d a u g i a u l i k o
t e c h n i n i ų d a r b u o t o j ų , b u v o ir keletas t o k i ų ,
k u r i e l a u k ė s o v i e t i n i ų „išlaisvintojų", g r u p ė
neutralių asmenų bei keliolika pasiryžėlių
slapta dalyvauti p a s i p r i e š i n i m o o k u p a n t a m s
j u d ė j i m e . G e n e r a l i n ė direkcija n e b u v o at­
k u r t a . Išlikę j o s darbuotojai t a p o „ a t v e ž t o "
iš M a s k v o s M i š k o p r a m o n ė s liaudies k o m i ­
sariato V y r i a u s i o s i o s m i š k ų v a l d y b o s ir stei­
g i a m ų jai p a v a l d ž i ų institucijų b r a n d u o l i u . 35
Algirdas Brukąs
U r ė d i j o s ir g i r i n i n k i j o s k o l kas n e b u v o
k e i č i a m o s , tik, slenkant frontui, p e r i m a m o s
naujosios v a l d ž i o s ž i n i o n ir p a s k i r i a m i nauji
urėdai vietoj e m i g r a v u s i ų į V a k a r u s ar pasi­
slėpusių senųjų. A . M a t u l i o n i s , dar neatvykęs
į K a u n ą , j a u pradėjo rūpintis S S R S k a r i u o m e ­
nės u ž i m t o j e teritorijoje a t s i d ū r u s i o m i s urė­
dijomis. Pavyzdžiui, Vilnius buvo užimtas
1944 m . liepos 13 d., o V i l n i a u s u r ė d u Balys
Lučinskas, buvęs Maišiagalos girininkas,
p a s k i r t a s j a u l i e p o s 24 d. ( V y r i a u s i o s i o s
miškų valdybos viršininko A . Matulionio
3 6
į s a k y m a s N r . I ) . I k i 1944 m . p a b a i g o s j a u
geriau ar b l o g i a u f u n k c i o n a v o ir turėjo savo
v a d o v u s 62 urėdijos. R e m d a m a s i s prieškari­
n e patirtimi, A . M a t u l i o n i s išlikusius v a d o ­
v u s b a n d ė kaitalioti p e r k e l d a m a s iš v i e n o s
u r ė d i j o s į k i t ą ir d a ž n i a u s i a i s k i r d a m a s į
ž e m e s n e s pareigas, nes tik taip galėjo bent
k i e k išsaugoti patyrusius specialistus. T a č i a u
dabar tokio k i l n o j i m o rezultatas nebuvo
r e i k š m i n g a s . M ū s ų analizės d u o m e n y s r o d o ,
k a d iš 1944 m . b u v u s i ų 75 v a d o v ų (urėdai,
kiti m i š k o institucijų v a d o v a i , G e n e r a l i n ė s
direkcijos v a d o v y b ė ir j o s d e p a r t a m e n t ų ar
skyrių v i r š i n i n k a i ) 1945 m . pareigas tebėjo
37
vos 4 u r ė d a i . N a u j a i s v a d o v a i s b u v o s k i ­
r i a m i ž e m e s n i o i š s i l a v i n i m o , bet politiškai
p a t i k i m e s n i m i š k ų ž i n y b o s darbuotojai, net­
gi praktikai. J i e m s turėjo padėti į ž e m e s n e s
pareigas perkelti b u v ę s m e t o n i n i a i v a d o v a i ir
senieji aukštesnės kvalifikacijos specialistai,
j e i g u j i e b u s pasirengę atsisveikinti su savo
„ b u r ž u a z i n e p r a e i t i m i " ir, k a i p r e i k a l a v o
partija, „ t a r n a u s d a r b o ž m o n ė m s " . U r ė d a i s
daugiausia buvo skiriami buvę girininkai.
T a č i a u kvalifikuotų g i r i n i n k ų irgi b u v o m a ­
žai likę. D a l i s j ų p a b ė g o į V a k a r u s , dalis p a ­
s u k o į p a s i p r i e š i n i m o j u d ė j i m ą ir ž u v o arba
b u v o represuoti, dalis, n e p a k ę s d a m i s u n k a u s
ir g y v y b e i p a v o j i n g o d a r b o m i š k u o s e , tiesiog
išėjo iš t a r n y b o s ir kėlėsi į miestus. { j ų vietą
b u v o s k i r i a m i praktikai ar net m a ž a i raštingi
eiguliai.
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
f Lietuvą plūstelėję kitataučiai dirbti
urėdijose, o ypač girininkijose nesiveržė.
J u o s traukė m i e s t u o s e įsikūrusios v a l d y m o
i n s t i t u c i j o s , p r a m o n ė s į m o n ė s . Iš u r ė d i j ų
bent kiek patrauklesnės j i e m s b u v o V i l n i a u s ,
iš dalies ir K l a i p ė d o s krašto į m o n ė s , k u r i o s e
b u v o s i l p n e s n i s p a r t i z a n i n i s j u d ė j i m a s ir
telkėsi d a u g i a u r u s a k a l b i ų g y v e n t o j ų . Taigi
g a l i m a n e a b e j o t i n a i tvirtinti, k a d p o k a r i o
p a s i p r i e š i n i m o k o v a labai s m a r k i a i paveikė
Lietuvos miškų ūkio sistemos kadrų poli­
tiką, n e s u t e i k d a m a g a l i m y b i ų į periferines
struktūras infiltruoti bent kiek didesnio
„ i m p o r t i n i ų " v a d o v a u j a n č i ų d a r b u o t o j ų ir
specialistų skaičiaus. K i t a t a u č i ų įsitvirtinimą
a u k š č i a u s i o j e šios s i s t e m o s v a l d ž i o j e r o d o
t u o m e t i n i o L S S R vyriausybės v a d o v o M e č i s ­
l o v o G e d v i l o 1945 m . g r u o d ž i o 18 d. įsaku
Nr. 731 patvirtinta L S S R m i š k o p r a m o n ė s
k o m i s a r i a t o k o l e g i j o s , s u d a r y t o s iš 5 narių,
sudėtis: P o n o m a r i o v a s , J e r m a k o v a s , K v e d a ­
ras, R u č k i n a s ir Tarasovas. Taigi tik v i e n a s
33
kolegijos n a r y s b u v o l i e t u v i s .
Žemesniosiose miškų ūkio grandyse
nepaprastai trūkstant k a d r ų , reikėjo v y k d y t i
tokią v a l d y m o reformą, k u r i s u m a ž i n t ų k v a ­
lifikuotų specialistų poreikį. Tai b u v o g a l i m a
pasiekti tik smarkiai p a d i d i n a n t urėdijų ir g i ­
rininkijų plotą. T o k i a reforma atlikta 1945 m .
r u g p j ū č i o 1 d. T a d a b u v o sukurti Vyriausiajai
m i š k ų v a l d y b a i p a v a l d ū s K a u n o , Š i a u l i ų ir
V i l n i a u s m i š k ų ū k i o ir g a m y b o s trestai, o
j u o s e vietoj 62 m i š k ų u r ė d i j ų a t s i r a d o 41
miško pramonės ūkis . 39
1947 m . spalio 1 d. V y r i a u s i o j i m i š k ų v a l ­
d y b a b u v o p a n a i k i n t a ir L S S R A u k š č i a u s i o ­
sios T a r y b o s P r e z i d i u m o įsaku įkurta sąjun­
g i n i o ir respublikinio p a v a l d u m o M i š k ų ū k i o
ministerija, kuriai ė m ė v a d o v a u t i m i n i s t r a s
40
A . M a t u l i o n i s . B u v o s u f o r m u o t i 23 m i š k ų
ūkiai ir 180 g i r i n i n k i j ų (vietoj 453, b u v u s i ų
1944 m . l i e p o s 1 d.). T a i p m i š k i n i n k ų spe­
cialistų poreikis b u v o s u m a ž i n t a s m a ž d a u g
2,5 karto, o k a r t u m i e s t u o s e e s a n č i u o s e tres­
19
tuose s u k u r t a d a u g i a u ir g e r i a u a t l y g i n a m ų
d a r b o vietų r u s a k a l b i a m s a t v y k ė l i a m s . T o k i a
reorganizacija p a b l o g i n o m i š k ų tvarkymą
miškininkystės požiūriu. Svarbiausiu darbo
b a r u p o k a r i o metais t a p o m e d i e n o s ruoša.
Miškininkystės (miškų atkūrimo, ugdymo,
a p s a u g o s , m i š k o t v a r k o s ir kt.) reikalai at­
sidūrė antrajame p l a n e . Padėtis ė m ė gerėti
n u o 1957 m . , k a i vėl p r a d ė t i m a ž i n t i u r ė d i j ų
ir g i r i n i n k i j ų p l o t a i b e i p a d i d i n t a s , m i š k e
d i r b a n č i ų specialistų k i e k i s .
Nuo 1946 m . s e z o n i n i u s m i š k o r u o š o s
d a r b i n i n k u s v i s sparčiau i m t a keisti n u o l a t i ­
niais, b e to, pastebimai pagerėjo a p r ū p i n i m a s
t e c h n i n ė m i s ir transporto p r i e m o n ė m i s , pra­
dėti m e c h a n i z u o t i k a i k u r i e s u n k i a u s i r a n k ų
darbai. R e i k ė j o k u r t i n a u j u s p a d a l i n i u s ir
priimti į darbą daugiau inžinerinės, o ne bi­
o l o g i n ė s p a k r a i p o s darbuotojų. A n t a i tipiška
1939 m . urėdija, k u r i o s b u h a l t e r i n ė ir k a d r ų
apskaita d a r b u v o t v a r k o m a centralizuotai,
susidėjo iš 6 - 9 ž m o n i ų aparato (urėdo, u r ė d o
p a v a d u o t o j o , 1-3 i n ž i n i e r i ų , t a d a v a d i n t ų
girininkais be girininkijos, sekretoriaus,
b u h a l t e r i o ir 1-2 r a š t i n i n k ų ) ir keleto g i r i ­
n i n k i j ų , k u r i o s e paprastai d i r b o g i r i n i n k a s ,
žvalgas (vyr. eigulys) ir 6 - 8 e i g u l i a i . Prieš
Antrąjį p a s a u l i n į karą v i e n o j e urėdijoje, be
s e z o n i n i ų t a r n a u t o j ų ir d a r b i n i n k ų , v i d u ­
4 1
tiniškai dirbo 8 5 - 9 0 ž m o n i ų . T u o tarpu
perėjus prie n u o l a t i n i ų m i š k o r u o š o s d a r b i ­
n i n k ų , X X a. šeštojo d e š i m t m e č i o p r a d ž i o j e
vien c e n t r i n i a m e aparate d i r b o keliskart
daugiau specialistų, o bendras dirbančių
ž m o n i ų kiekis padidėjo d a u g i a u nei du
kartus. T a č i a u m a ž i a u t e b e b u v o m i š k i n i n k ų
specialistų, p a d i d i n u s e i g u v ų plotus, gerokai
sumažintas eigulių skaičius. Taigi senojo
tipo profesionalų, prižiūrinčių, a u g i n a n č i ų ir
puoselėjančių miškus, sumažėjo, o smarkiai
padaugėjo miško eksploatuotojų, atsirado
medienos perdirbimo cechų.
N o r s ir sunkiai, m i š k ų sistemoje pokaryje
pradėtos kurti partinės organizacijos. T a č i a u
 20
net šeštajame d e š i m t m e t y j e dar b u v o keletas
miškų ūkių, neturinčių partinės organiza­
cijos, nes j u o s e n e b u v o t a m r e i k i a m o narių
skaičiaus, t. y. trijų k o m u n i s t ų . P a s k u t i n i a m e
n e p a r t i n i a m e I g n a l i n o s m i š k ų ūkyje p a r t i n ė
organizacija b u v o įkurta pakeitus j o direkto­
4 2
rių tik 1960 m . D a b a r s u n k u įsivaizduoti,
k a d t o k i a p a d ė t i s g a l ė j o b ū t i s o v i e t i n i ų laikų
darbo kolektyve, kuriame tuo metu dirbo
d a u g i a u n e i 200 ž m o n i ų , iš j ų apie d v i d e ­
š i m t y s - p o J o s i f o S t a l i n o m i r t i e s paleistų
t r e m t i n i ų ir p o l i t i n i ų k a l i n i ų (vienas tokių,
A n t a n a s Jakštas, dirbo netgi vyriausiuoju
miškininku).
Ž i n o m a , respublikos kontekste tai b u v o
i š i m t i s , k a i p ir f a k t a s , k a d m i š k ų ū k i o
m i n i s t r a s A . M a t u l i o n i s p a r e i š k i m ą stoti į
partiją parašė tik 1949 m . , o j o s n a r i u tapo
4 3
1950 m . G a l i m a s daiktas, j o g pagrindinis
t r u k d i s p r i i m t i m i n i s t r ą į partiją b u v o tai,
k a d jis prieš karą g i r i n i n k a u d a m a s R a g u v ė ­
lėje b u v o šaulys ir n e t g i v a d o v a v o v i e t i n i a m
šaulių būriui. Savo pareiškime priimti į
partiją A . M a t u l i o n i s a i š k i n o , j o g š a u l i a m s
v a d o v a v o dėl to, k a d n o r ė j o pagelbėti savo
b r o l i a m s k o m u n i s t a m s . N e ž i n i a , k a i p ten
b u v o iš t i k r ų j ų , b e t a t r o d o , k a d p a č i a m
A . M a t u l i o n i u i 1959 m . labai reikėjo savo
brolio, atsakingo sovietinio s a u g u m o pa­
reigūno, pagalbos. Tais metais Lietuvos
k o m u n i s t ų partijos C e n t r o komiteto V I
plenumas „atžymėjo rimtus trūkumus darbe
su k a d r a i s M i š k ų ū k i o ir m i š k o p r a m o n ė s
ministerijoje". N u t a r i m e b u v o k o n s t a t u o t a ,
k a d , „ p e r k e l i a n t d a r b u o t o j u s iš v i e n o s d a r b o
vietos į kitą bei p a ž e m i n a n t ar p a a u k š t i n a n t
pareigose, nebuvo palaikomi pakankami
ryšiai su rajonų partijos k o m i t e t a i s , v y k d o ­
m a i s i a i s k o m i t e t a i s ir m i š k ų ūkiais; r y š i u m
44
su t u o p a d a r y t a s t a m b i ų k l a i d ų " . „ K l a i d o s " ,
įskaitant minėtąjį I g n a l i n o s atvejį, b u v o
fiksuojamos n u o s e n i a u s i ų laikų, ir v a r g u ar
b e svarios p a g a l b o s ministras b ū t ų išsilaikęs
poste. G a l b ū t j a m k o k i ų nors sentimentų
Algirdas Brukąs
jautė tuometinis Lietuvos k o m u n i s t ų par­
tijos C e n t r o k o m i t e t o p i r m a s i s sekretorius
A n t a n a s S n i e č k u s , k u r i o 1944 m . į V a k a r u s
pasitraukęs brolis J o n a s b u v o ž i n o m a s tarpu­
k a r i o urėdas. Š i o s a p l i n k y b ė s g a l taip ir liks
iki g a l o n e a i š k i o s , bet faktas, k a d i l g a m e t i s
pokarinio laikotarpio miškų ūkio ministras
p i r m i a u s i a r ū p i n o s i respublikos m i š k ų ū k i u
ir m i š k i n i n k y s t e , n a c i o n a l i n i ų k a d r ų u g d y ­
m u , j ų k ė l i m u į v a d o v a u j a m u s postus, sudarė
sąlygas r e p r e s u o t i e m s a s m e n i m s įsidarbinti
s p e c i a l i s t a i s ar ž e m e s n i o r a n g o v a d o v a i s ,
yra n e g i n č y t i n a s . V i s o s šios a p l i n k y b ė s darė
t e i g i a m ą įtaką L i e t u v o s m i š k ų b ū k l e i ir m i š ­
45
kininkų g y v e n i m u i sovietiniu laikotarpiu .
K a r t u reikia pabrėžti, k a d d i d e s n ę realią
į t a k ą d a u g e l i o k o l e k t y v ų g y v e n i m u i tais
laikais turėjo ne partinė organizacija, o
s a u g u m o struktūros, k u r i o s veikė per savo
slaptuosius agentus, o kartais - ir per k a d r ų
skyrius. A p i e tai reikia p a k a l b ė t i atskirai.
Miškininkų, ypač eigulių, verbavimas
a n k s t y v a j a m e p o k a r y j e b u v o įgavęs d i d ž i u l į
mastą. N e m a ž a dalis verbuojamų asmenų
tai i š g y v e n o k a i p t e r o r i z a v i m ą ir m o r a l i n į
k a n k i n i m ą . B ū t a ir n u o š i r d ž i a i su s o v i e t i n i u
s a u g u m u b e n d r a d a r b i a v u s i ų bei s u d ė t i n g u s
žaidimus žaidusių asmenų.
A g e n t ū r i n i o v o r a t i n k l i o L i e t u v o j e tyrėjai
A r v y d a s Anusauskas, Kristina Burinskaitė,
Kęstutis G i r n i u s , M i n d a u g a s P o c i u s , V y t a u ­
tas Šernas, Nijolė Ž e m a i t i e n ė ir k i t i 46
pateikia
įvairiausios faktinės m e d ž i a g o s , k u r i iš dalies
atspindi ir šio t i n k l o v e i k l ą m i š k ų ž i n y b o j e .
D a u g u ž v e r b u o t ų a s m e n ų d i n g d a v o iš č e k i s ­
tų a k i r a č i o , k a i k u r i e net išeidavo į p a r t i z a ­
n u s , d a r kiti p a s i s t e n g d a v o b ū t i d e m a s k u o t i
ir taip t a p d a v o n e v e i k s n ū s , i š v y k d a v o g y ­
v e n t i į kitą vietą ir p a n . T o d ė l dalis a g e n t ų
k a s m e t b ū d a v o i š b r a u k i a m i iš v e i k i a n č i ų
a g e n t ų sąrašų ir vietoj j ų v e r b u o j a m i kiti.
1952 m . sausio 1 d. Lietuvoje b u v o 23,2 tūkst.
v e i k i a n č i ų agentų, iš j ų 626 rezidentai ir 637
k o n s p i r a c i n i ų b u t ų l a i k y t o j a i . P o 1952 m .
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
r e f o r m o s l i k o 7,7 tūkst. v e i k i a n č i ų agentų.
N u o o k u p a c i j o s p r a d ž i o s iki 1955 m . į ar­
c h y v i n i ų agentų kategoriją b u v o perkelta
78 tūkst. b u v u s i ų a g e n t ų . P o 1955 m . užver­
b u o t a 36,1 tūkst. Taigi L i e t u v o j e v i e n o k i o s
ar k i t o k i o s a g e n t ū r i n i o b e n d r a d a r b i a v i m o
su M G B - K G B s t r u k t ū r o m i s patirties turėjo
apie 115 tūkst. ž m o n i ų . D u o m e n y s r o d o ,
kad ne mažiau kaip ketvirtadalis agentų
47
b u v o užverbuoti prievarta . M i š k ų sistemoje
tokių galėjo b ū t i iki trečdalio a g e n t ų . T o d ė l
v i e n a r e i k š m i š k a i kalbėti apie a g e n t u s k a i p
apie i š d a v i k ų gaują n e g a l i m a .
V y k s t a n t p a r t i z a n i n i a m karui m i š k ų ū k i o
žinyboje galėjo būti užverbuota 400-500
a g e n t ų ir i n f o r m a t o r i ų . T u o l a i k o t a r p i u
m e t i n i s v e i k i a n č i ų i n f o r m a t o r i ų ir a g e n t ų
skaičius šioje sistemoje tikrai n e g a l ė j o būti
m a ž e s n i s nei 200, nes toks s u m a ž ė j i m a s
b u v o į m a n o m a s tik p o 1952 m . E i g u l i a i , o
n u o 1947 m . ir m i š k o r u o š o s d a r b i n i n k a i
b u v o p a g r i n d i n i s v e r b a v i m o objektas, nes j i e
galėjo suteikti d a u g i a u s i a i n f o r m a c i j o s apie
partizanų buveines miškuose. M ė g i n i m a s
užverbuoti b u v o ne vieno eigulio išėjimo
iš d a r b o p r i e ž a s t i s . N e r e t a s e i g u l y s b u v o
p e r p r a t ę s d v i g u b o ž a i d i m o s u b t i l y b e s ir
s ė k m i n g a i išlaviravo iki p a r t i z a n i n i ų k o v ų
pabaigos. Tačiau kelios dešimtys j ų buvo
d e m a s k u o t i ir p a r t i z a n ų n u b a u s t i m i r t i e s
b a u s m e . Č e k i s t a i s u g e b ė j o įvairiais, kartais
ir n e ž m o n i š k a i s b ū d a i s k o n t r o l i u o t i ir sekti
savo b e n d r a d a r b i u s . Silpstant p a r t i z a n i n e i
k o v a i su M V D - K G B s t r u k t ū r o m i s b e n d r a ­
darbiaujančių miškininkų mažėjo. Tačiau
išlikę a r c h y v i n i a i d o k u m e n t a i r o d o , k a d ats­
kirose m i š k i n g o s e vietovėse j ų dar b u v o g a n a
d a u g . P a v y z d ž i u i , 1961 m . , taigi p o 1952 m .
r e f o r m o s praėjus k o n e d e š i m t m e č i u i , T a u ­
ragės K G B k a p i t o n a s Č a p a s J u r b a r k o rajone
p a l a i k ė ryšius su 7 agentais, iš k u r i ų net 5
48
buvo eiguliai .
Nuslopus partizaninėms kovoms, so­
vietinio s a u g u m o dėmesys nuo miškininkų
21
ir, b e abejo, n u o k a i m o ž m o n i ų n u k r y p o į
inteligentiją, j a u n i m ą , B a ž n y č i ą , b u v u s i u s
tremtinius, repatriantus ir a s m e n i s , turinčius
ryšių su užsieniu. M i š k ų d a r b u o t o j ų skaičius
a g e n t ū r i n i a m e tinkle s m a r k i a i s u m a ž ė j o . V i s
dėlto p e r visą laikotarpį n u o p i r m ų j ų „ l i a u ­
dies priešų" paieškų iki p a s k u t i n i ų p a r t i z a n ų
b u n k e r i ų s u n a i k i n i m o šeštajame d e š i m t m e ­
tyje tiek sava v a l i a , tiek prievarta slaptojo
b e n d r a d a r b i o kupra ilgesnį ar t r u m p e s n į lai­
ką slėgė apie 500 m i š k ų ū k i o darbuotojų: n u o
t i k r ų i š d a v i k ų , a t s a k i n g ų u ž ž m o n i ų žūtis ir
represijas, iki d v i g u b o ž a i d i m o specialistų
ir n e t g i a s m e n ų , nuteistų u ž į s i p a r e i g o j i m ų
n e v y k d y m ą ar k e n k i m ą „darbdaviams". T a r p
a g e n t ų b u v o ir t o k i ų s p a l v i n g ų , t a l e n t i n g ų ,
s a k y t u m e , avantiūristinės p r i g i m t i e s a s m e ­
n y b i ų k a i p J u o z a s D u l a i t i s , k u r i s iki s a v o
t r i s d e š i m t m e č i o suspėjo pastudijuoti statybą
ir filosofiją V y t a u t o D i d ž i o j o universitete,
d a l y v a u t i 1941 m . B i r ž e l i o s u k i l i m e , įstoti
į P. P l e c h a v i č i a u s V i e t i n ę r i n k t i n ę , t a p t i
v o k i e č i ų ž v a l g y b o s a g e n t u ir b a i g t i slaptą
v o k i š k ą diversantų radistų m o k y k l ą , 1944 m .
p a b a i g o j e nusileisti su p a r a š i u t u L i e t u v o j e
ir apie m ė n e s į p a r t i z a n a u t i , b e v e i k m e t u s
padirbėti K l a i p ė d o s m e d ž i o treste lentpjūvės
direktoriumi, pakliūti saugumui į nagus,
išduoti diversantų m o k y k l o s d r a u g u s ir tapti
slaptu sovietinės ž v a l g y b o s agentu, padirbėti
Vilniaus miesto vykdomajame komitete
s p o r t o i n s p e k t o r i u m i ir s k y r i a u s v i r š i n i n ­
ku, V i l n i a u s universitete iki p e n k t o k u r s o
studijuoti m i š k i n i n k y s t ę , kartu darant b u v u ­
s i e m s p a r t i z a n a m s fiktyvius d o k u m e n t u s , ir
1951 m . atsidurti O m s k o l a g e r y j e . 1956 m . 49
išėjęs į laisvę u ž p u i k ų d a r b ą statybose b u v o
įrašytas į O m s k o m i e s t o garbės k n y g ą , grįžęs
į Lietuvą septynerius m e t u s atidavė j o s m i š k ų
ū k i u i , bet č i a j a m b u v o p e r ankšta. D r u s k i ­
n i n k u o s e tapęs statybų aikštelės v i r š i n i n k u ,
u ž g y d y k l ų statybas p e l n ė S S R S M i n i s t r ų
Tarybos premiją. Šiuo pavyzdžiu norime
parodyti, k a d atskirą ž m o g ų v i s i e m s l a i k a m s
 22
jrašyti į v i e n ą p a s i p r i e š i n i m o d a l y v i ų , k o ­
l a b o r a n t ų , prisitaikėlių ar dar k i t o k į sąrašą
yra g a n a s u d ė t i n g a . L e n g v i a u pasakyti, k u o
ž m o g u s b u v o konkrečiu laikotarpiu.
1 9 4 7 - 1 9 7 8 m . , t. y. k o l m i š k ų ž i n y b a i
v a d o v a v o A . M a t u l i o n i s , p a r t i š k u m a s ir iš­
oriškai d e m o n s t r u o j a m o s politinės p a ž i ū r o s
s p r e n d ž i a n t specialistų karjeros klausimus
n e b u v o v e r t i n a m o s l a b i a u u ž kvalifikaciją
ir d a l y k i n e s s a v y b e s . Pats m i n i s t r a s l a b a i
atidžiai skaitė „ M ū s ų girias" ir ž y m ė j o s i visus
j o d ė m e s į p a t r a u k i a n č i u s autorius. T a i p pat
jis k r u o p š č i a i užsirašinėjo l a n k y m o s i m i š k ų
ū k i u o s e ir g i r i n i n k i j o s e pastabas, p a s i ž y m ė ­
d a m a s n e tik apsileidėlius, bet ir p e r s p e k t y ­
vius darbuotojus. Tad A . Matulionis visada
turėjo savą k a d r ų r e z e r v ą , o j i s d a ž n o k a i
n e s u t a p o su p a r t i n i ų o r g a n i z a c i j ų ir kitų i n s ­
titucijų n u o m o n e , k u r i b u v o f o r m u o j a m a ne
tik p a g a l d a r b o rezultatus, bet ir p a g a l k a r t u
išgertų butelių skaičių, o neretai ir p a g a l slap­
tų s k u n d i k ų pateiktą i n f o r m a c i j ą ir paskalas.
Toks ministro požiūris į vadovaujančius ka­
d r u s l e i d o j a u šeštojo d e š i m t m e č i o pradžioje
nutraukti valstybinių miškų perkirtimą,
t r ū k s t a m ą m e d i e n o s kiekį įsivežant iš k i t ų
S S R S r e s p u b l i k ų , i m t i s šalies m i š k i n g u m o
d i d i n i m o darbų, respublikos miškotvarką
p a m a ž u paversti p a v y z d i n e b u v u s i o j e S S R S
ir s u b u r t i g a n pajėgų įvairiose m i š k ų m o k s l o
srityse d i r b a n č i ų specialistų būrį.
Pokaryje daug rūpesčių ministrui kėlė
dalis įdarbintų kitataučių. Perkėlus direk­
torių B . Lučinską į centrinį ministerijos
a p a r a t ą , V i l n i a u s m i š k ų u r ė d i j a i ir v ė l i a u
m i š k o p r a m o n ė s ū k i u i pradėjo v a d o v a u t i ru­
sakalbiai. Per p e n k e r i u s m e t u s č i a pasikeitė
p e n k i direktoriai, ir n ė v i e n a s iš j ų n e s u g e ­
b ė j o d e r a m a i įsitvirtinti. J a š i ū n ų g i r i n i n k u
tapęs d e m o b i l i z u o t a s kariškis V o r o n k o v a s ,
p a g r o b ę s v i s ų d a r b u o t o j ų ir m i š k o s o d i n ­
tojų a t l y g i n i m u s , s u v a i d i n o , k a d p a s k e n d o
N e r y j e , ir p a b ė g o į Rusiją. K i e k vėliau dvi
5 0
jo ž m o n o s „paskenduolį" demaskavo .
Algirdas Brukąs
A n t o n e n k a , Pagėgių miško pramonės ūkio
direktorius, n e p a j ė g d a m a s atsispirti p o m ė ­
g i u i ž v e j o t i ir s t i k l i u k ą k i l n o t i , p a l i k d a v o
s a v o ū k į l i k i m o valiai net per p a v o j i n g i a u s i ą
g a i s r a m s kilti m e t ą . S u k o m p a n i j a ir v y r i a u ­
siuoju m i š k i n i n k u L i u c i j o n u M a t u s e v i č i u m i
karštą vasaros d i e n ą jis p a t r a u k ė p r a m o g a u t i
į K u r š m a r e s ir s u g e b ė j o į e i t i į L i e t u v o s
m i š k ų ū k i o istoriją k a i p d i d ž i a u s i o m i š k o
gaisro taikos metais „ a u t o r i u s " " . Nestigo
įvairiausių k r i m i n a l ų , k u r i u o s e vis š m ė ž a v o
nelietuviškos pavardės.
K a d greičiau išspręstų a p s i r ū p i n i m k a d ­
rais k l a u s i m ą , A . M a t u l i o n i s p a n a u d o j o tar­
p u k a r i o patirtį - d a r b u o t o j ų r e n g i m ą kur­
suose. D a r nespėjus baigtis karui, 1944 m .
spalio-gruodžio mėn. Vilniaus vidurinėje
m i š k ų m o k y k l o j e b u v o surengti dviejų m ė ­
nesių kursai g i r i n i n k a m s ir ž v a l g a m s , kuriuos
5 2
b a i g ė 61 a s m u o . 1946 m . L i e t u v o s m i š k o ­
tvarkos kontoroje v y k o šešių m ė n e s i ų kursai
m i š k o t v a r k o s specialistams, k u r i u o s pradėjo
a p i e 100, o b a i g ė 7 0 a s m e n ų " . 1946 m .
p i r m u o s i u s s a v o a b s o l v e n t u s išleido M i š k ų
mokykla, pervadinta M i š k ų technikumu,
o n u o 1949 m . d a u g i a u specialistų p r a d ė j o
leisti ir V i l n i a u s universitetas. T a i p m a ž d a u g
per pirmąjį pokario dešimtmetį atsirado
n e b l o g a i p a r u o š t a nauja m i š k ų s p e c i a l i s t ų
karta, kuria b u v o g a l i m a remtis tvarkant
sovietinį m i š k ų ūkį. K ė l i m u į aukštesnes
pareigas r ū p i n o s i ne tik ministerijos K a d r ų
s k y r i u s , tai a s m e n i š k a i k o n t r o l i a v o ir pats
m i n i s t r a s net i k i s e p t i n t o j o dešimtmečio
v i d u r i o , k a i šios f u n k c i j o s b u v o p e r d u o t o s
miškų ūkių direktoriams.
Apibendrinant reikia priminti, kad
1947 m . s p a l i o 1 d. p r a d ė j u s i o j e f u n k c i o ­
n u o t i M i š k ų ū k i o ministerijos sistemoje (23
m i š k ų ū k i a i , 180 g i r i n i n k i j ų ir 2340 e i g u v ų )
t e b u v o 9 aukštąjį ir 105 specialųjį v i d u r i n į
m i š k i n i n k o i š s i m o k s l i n i m ą įgiję specialistai.
Tai b u v o gerokai žemesnis u ž prieškarinį
l y g i s , k a i d i r b o (1937 m . ) 56 s p e c i a l i s t a i ,
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m. 23

įgiję aukštąjį ir 323 - s p e c i a l ų j į v i d u r i n į p a m a t a i s : a b s o l i u t i d a u g u m a specialistų ir

54
i š s i m o k s l i n i m ą . B e to, v a l s t y b i n i ų m i š k ų
plotas tada b u v o m a ž e s n i s . Prieškarinis per­
s o n a l o i š s i m o k s l i n i m o lygis b u v o pasiektas
šeštojo d e š i m t m e č i o p i r m o j o j e pusėje. Š i o
d e š i m t m e č i o p a b a i g o j e , 1959 m . , 81 p r o c .
ū k i ų d i r e k t o r i ų , vyriausiųjų m i š k i n i n k ų ir
vyriausiųjų i n ž i n i e r i ų b u v o b a i g ę p o k a r i n e s
sovietines m o k y k l a s , o iš v i s o m i š k ų ū k i o
sistemoje j a u d i r b o apie 800 šių m o k y k l ų
55
a u k l ė t i n i ų . P e r s o n a l a s iš e s m ė s j a u b u v o
sovietizuotas, bet jis rėmėsi n a c i o n a l i n i a i s
visų lygių v a d o v ų b u v o lietuviai. M i š k ų siste­
m o j e pasilikę geriau dirbantys rusakalbiai j a u
b u v o prisitaikę prie m ū s ų sąlygų. T a m tikrą
įtaką darė ir žemesnes pareigas einantys s m e ­
t o n i n i ų laikų p a r e i g ū n ų likučiai b e i p o J. Sta­
l i n o m i r t i e s pradėję grįžti n a m o iš b a u s m ė s
ar tremties vietų rezistentai ar m i š k i n i n k a i s
tapę j ų v a i k a i . B e to, d a r b i n i n k a i s , meistrais,
vairuotojais, technikais buvo įdarbinami
anksčiau miškų ūkyje nedirbę politiniai
kaliniai ir t r e m t i n i a i b e i j ų p a l i k u o n y s . Č i a

5 lentelė. Miškų ūkio darbuotojų netektys antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu

1944-1953 m .

Eil.
Netekties pobūdis Skaičius
Nr.

1. Pokario pasipriešinimo kovose žuvę ar nužudyti miškų ūkio specialistai arba jų 48

pareigas ėję praktikai

2. Kitaip nukentėję (ištremti, suimti, įkalinti, nuteisti ir išvežti į lagerius, kalinti be 153
teismo ar kitaip jėgos struktūrų represuoti) specialistai arba jų pareigas ėję praktikai

3. Žuvę ar nužudyti pokario pasipriešinimo kovose eiguliai ir etatiniai darbininkai 171

4. Kitaip nukentėję (ištremti, suimti, įkalinti, nuteisti ir išvežti į lagerius, kalinti be 575
teismo ar kitaip jėgos struktūrų represuoti) eiguliai ir etatiniai darbininkai

5. Dėl politinių priežasčių iš žinybos išėję specialistai arba jų pareigas ėję praktikai 245

6. Dėl politinių priežasčių iš žinybos išėję eiguliai ir etatiniai darbininkai* -600

7. 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m. tremtinių ar politinių kalinių vaikai arba patys tremtiniai ar politiniai 99

kaliniai, vėliau tapę miškininkais ir dėl savo politinio bei socialinio statuso patyrę
profesinės karjeros apribojimų

8. Dėl politinių priežasčių savo noru išvykę mokytis ar dirbti į Rusiją miškų darbuotojai 52

9. Sovietinių jėgos struktūrų, lenkų kovotojų ar savų partizanų fizinį ir moralinį smurtą ~ 1000
patyrę miškų ūkio darbuotojai*

* Ekspertinis vertinimas, sąrašas nesudarytas.

 24 Algirdas Brukąs

jie b u v o g a n a geranoriškai s u t i n k a m i , turėjo A n t r o s i o s sovietinės o k u p a c i j o s m e t a i s

p a l a n k i a s sąlygas apsirūpinti būstu. K e t u r i ų
miškų ūkių (Ignalinos, Radviliškio, Raseinių
ir M a r i j a m p o l ė s ) analizės d u o m e n y s r o d o ,
k a d apie 1960 m . v i e n a m e L i e t u v o s m i š k ų
ū k y j e v i d u t i n i š k a i d i r b o apie 22 a n k s č i a u
represuoti a s m e n y s . Tad visoje sistemoje
g a l ė j o dirbti a p i e 1050 t o k i ų a s m e n ų , arba
7 proc. tuometinio darbuotojų skaičiaus.
T a d n o r s m i š k i n i n k ų v i s u o m e n ė ir prisitai­
kė p r i e sovietinės s i s t e m o s , bet n e t a p o j o s
idėjine garbintoja, o j u o l a b - a k l a v y k d y t o j a .
D a u g e l i s j ų g y v e n o dviveidj g y v e n i m ą , d i r b o
s a v o š e i m o s ir L i e t u v o s m i š k ų l a b u i , o iš tri­
b ū n o s k a l b ė d a v o apie b r a n d a u s s o c i a l i z m o
ir k o m u n i z m o statybas.
6 lentelė. Ž u v u s i ų ir kitaip n u o antrosios
sovietinės okupacijos nukentėjusių miškų ūkio
d a r b u o t o j ų pasiskirstymas (be išėjusiųjų iš
darbo)
v i s a m l a i k u i p r a r a s t u s , l a i k i n a i (iš dalies)
netektus m i š k ų sistemos darbuotojus ir j ų p a ­
tirtą s m u r t ą atspindi 5 lentelė (žr. p. 23), kuri
s u d a r y t a remiantis m ū s ų turimais sąrašais,
pagrįstais a n k s č i a u n u r o d y t u o s e šaltiniuose
esančia informacija.
P a l y g i n u s 1 9 4 4 - 1 9 5 3 m . netektis su pir­
mosios sovietinės okupacijos nuostoliais,
m a t y t i , k a d antrosios sovietinės o k u p a c i j o s
represijos b u v o švelnesnės. Per pirmąją o k u ­
paciją ž u v o b e v e i k p u s ė represuotų m i š k ų
ū k i o d a r b u o t o j ų , o p e r antrąją - 23,9 p r o c .
specialistų ir 22,5 p r o c . e i g u l i ų .
A p i e pusė v i s ų specialistų n u k e n t ė j o per
dvejus p i r m u o s i u s - 1944 ir 1945 - m e t u s .
K a d a n g i frontas per L i e t u v ą b a i g ė persiristi
t i k v ė l ų 1944 m . r u d e n į , f a k t i š k a i šis l a i ­
kotarpis t r u k o apie pusantrų metų. Kitus
šešerius metus kasmet nukentėdavo po
11-19, o 1952-1953 m . - p o 2-3 miškų ūkio
specialistus. T u o tarpu e i g u l i ų praėjus v o s
trejiems m e t a m s p o k a r o b u v o represuota

Eiguliai ir gerokai mažiau.

Metai Specialistai
darbininkai Iš 48 n u ž u d y t ų , ž u v u s i ų ar d i n g u s i ų b e
ž i n i o s m i š k i n i n k ų specialistų 6 b u v o n u k a u t i
1944 40 127 p a r t i z a n i n ė s e k o v o s e . Tai g i r i n i n k a i V i n c a s

1945 61
A r a m i n a s ( U t e n o s urėdijos A ž v i n č i ų g i r i ­
219
ninkija), V i n c a s Senvaitis (Prienų urėdijos
1946 18 100
K l e b i š k i o g i r i n i n k i j a ) , V y t a u t a s V a b a l a s (Vei­
1947 19 66 siejų urėdijos Veisiejų g i r i n i n k i j a ) , P o v i l a s

1948 17
Ž i l y s ( B i r ž ų urėdijos N e m u n ė l i o g i r i n i n k i j a ) ,
79
J o n a s R u š ė n a s ( R o k i š k i o urėdijos V y ž u o n o s
1949 13 45
g i r i n i n k i j a ) ir b u v ę s urėdas, p o k a r y j e dirbęs
1950 11 32 i n ž i n i e r i u m i Petras A v i ž o n i s ( K u r š ė n ų m i š k o

1951 16 45
pramonės ūkis). D u girininkai - Ksaveras
D ė d i n a s ir B e r n a r d a s D r ū l i a - sušaudyti
1952 2 18
kalėjime Vilniuje. Trys miškotvarkos dar­
1953 3 11 buotojai (taksatorius Petras Svilas, t e c h n i k ė s
A n t a n i n a K a z l a u s k i e n ė ir A p o l o n i j a R i n k e ­
Metai
1 4 v i č i ū t ė ) n u ž u d y t i per n e p a v y k u s i ą s a u g u m o
nežinomi
provokaciją Lietuvos miškotvarkos kontoro­

Iš viso 201 j 746

j e K a u n e i m i t u o j a n t p l ė š i m ą ir b a n d a n t į tą
i n c i d e n t ą įtraukti ž i n o m ą t a r p u k a r i o veikėją
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
56
J u o z ą S k a i s g i r į . N e p a k ė l ė s u n k i ų sąlygų, 17
m i š k i n i n k ų m i r ė lageriuose ir tremtyje, o 20
žuvo įvairiomis neaiškiomis aplinkybėmis
arba d i n g o be ž i n i o s .
f n u ž u d y t ų , ž u v u s i ų ar d i n g u s i ų b e ž i ­
n i o s m i š k i n i n k ų s k a i č i ų į e i n a ir L i e t u v o s
p a r t i z a n ų dėl išdavystės, nepagrįsto s k u n d o
n u ž u d y t i arba tiesiog ne laiku ir ne vietoje į j ų
k o n t r o l i u o t ą teritoriją p a k l i u v ę ir dėl to ž u v ę
m i š k i n i n k a i . K a i kuriais atvejais g a l i m a tik
įtarti, k a d v i e n ą ar kitą m i š k i n i n k ą g r e i č i a u ­
siai n u ž u d ė partizanai, bet tai p a t v i r t i n a n č i ų
d o k u m e n t ų n ė r a . K a r t a i s tai u ž f i k s u o t a
miškų ūkių dokumentuose, archyvinėje
m e d ž i a g o j e ar įvairiuose leidiniuose, k u r i e
remiasi d o k u m e n t i n i a i s šaltiniais ar a m ž i ­
ninkų pasakojimais.
Iš 7 4 6 ž i n o m ų e i g u l i ų ir darbininkų
n u k e n t ė j i m o atvejų 171 (22,5 proc.) baigėsi
m i r t i m i . D a u g i a u s i a , per 61 p r o c , v i s ų e i g u ­
lių ir m i š k ų ū k i o d a r b i n i n k ų ž ū č i ų - tai m i r ­
tys kalėjime, lageryje ar tremtyje, o m a ž d a u g
22 p r o c . ž u v o p a r t i z a n a u d a m i . A p i e 12 p r o c .
e i g u l i ų ir d a r b i n i n k ų ž u v o n u o savų parti­
z a n ų , d a r 5 p r o c . yra įvairūs k i t o k i e atvejai
( d i n g o b e ž i n i o s ir p a n . ) . E i g u l i a i aktyvioje
pokario pasipriešinimo kovoje dalyvavo
g a u s i a u nei m i š k i n i n k a i specialistai. V i e n
p a r t i z a n i n ė s e k o v o s e ž u v o 37 eiguliai (tarp
j ų galėjo patekti ir keletas m i š k o d a r b i n i n k ų ) .
S a n t y k i n a i d a u g e i g u l i ų n e k a l t a i a r b a dėl
išdavystės n u k e n t ė j o ir n u o savų p a r t i z a n ų .
I t i n s u n k ū s i š m ė g i n i m a i teko ir t r e m ­
t i n i a m s , y p a č i š t r e m t i e m s 1941 m . , k u r i ų
n e m a ž a dalis neatlaikė b a d o , šalčio ir ligų.
N u o 1943 m . ir y p a č p a s i b a i g u s k a r u i g y v e ­
n i m o sąlygos šiek tiek pagerėjo. I š l i k u s i e m s
gyviems tremtiniams atsirado galimybė
m o k y t i s v i d u r i n ė s e m o k y k l o s e ir t e c h n i k u ­
m u o s e . K i e k vėliau baigusieji v i d u r i n e s j a u
galėjo ir studijuoti kai k u r i o s e a u k š t o s i o s e
Sibiro m o k y k l o s e , r e n g i a n č i o s e ž e m ė s ū k i o
specialistus ir p e d a g o g u s , mat šių specialis­
tų t r ū k o labiausiai. S S R S prie ž e m ė s ū k i o
25
m o k s l ų tradiciškai b u v o priskiriami ir m i š k ų
ū k i o m o k s l a i . T a d g a n a d a u g tremtinių v a i k ų
57
r i n k o s i m i š k i n i n k o s p e c i a l y b ę . { šią g r u p ę
įtraukti ir tie 1941 m . t r e m t i n i ų bei p o l i t i n i ų
k a l i n i ų vaikai, kurie 1941 m . n e b u v o ištremti
k a r t u su tėvais, bet l i k o L i e t u v o j e ir kurį lai­
ką slapstėsi, o vėliau, kai j a u nebegrėsė būti
išvežtiems, p a s i r i n k o m i š k i n i n k o profesiją.
Jų sąrašas sudarytas remiantis „ L i e t u v o s m i š ­
kininkų vardyno" ( 1 - 2 tomai), Šiaulių uni­
versiteto ir L G G R T C l e i d i n i o „ S i b i r o A l m a
M a t e r " ( 1 - 2 dalys) d u o m e n i m i s . T a i p pat į
šią g r u p ę p a t e n k a ž m o n ė s , k u r i e represijų
m e t a i s m i š k i n i n k a i s d a r n e b u v o ir ž i n y b o j e
n e d i r b o , o s p e c i a l y b ę įgijo atlikę b a u s m ę ar
tremtyje. Jie L i e t u v o s (kai k u r i e - ir Rusijos)
m i š k ų tarnyboje d i r b o j a u p o 1953 m . , tačiau
dėl savo biografijos „ d ė m i ų " n e g a l ė j o lipti
t a r n y b i n ė s karjeros laiptais, b u v o s e k a m i ,
v e r b u o j a m i agentais ir kitaip p e r s e k i o j a m i .
Š i a m e sąraše - 99 a s m e n y s .
P r i e š i n g a i nei n a c i ų o k u p a c i j o s m e t a i s ,
pokaryje miškininkų užpuldinėjimų, api­
p l ė š i n ė j i m ų ir k i t o k i o s m u r t o p r i e š j u o s
n i e k a s nefiksavo. Y p a č s m a r k i a i m i š k ų ū k i o
darbuotojai n u k e n t ė j o p e r įvairias sovietinių
kariškių, s a u g u m o struktūrų darbuotojų
ir stribų v y k d o m a s operacijas. Pagrįstas ir
nepagrįstas „ a u k l ė j i m o priemones" taikė
Lietuvos partizanai, o kai kur Pietryčių
L i e t u v o j e - ir l e n k ų k o v o t o j a i . B e to, s m u r t ą
buvo pamėgę partizanų vardu veikiantys
p r o v o k a t o r i a i . T o k i ų atvejų, sprendžiant iš
įvairių p u b l i k a c i j ų ir ž o d i n i ų p a s a k o j i m ų ,
girdėtų d i r b a n t m i š k o t v a r k o s d a r b u s , b u v o
d a u g y b ė . N e vienas m i š k i n i n k a s b u v o s u l u o ­
šintas, bet y p a č s m u r t a s ir g r a s i n i m a i v e i k ė
m o r a l i š k a i . B u v o ir keliskart nukentėjusių
ž m o n i ų . Neretai smurtas nulėmė apsis­
prendimą, kurią barikadų pusę pasirinkti,
o ypač dažnai skatino mesti darbą kaime
ir kraustytis, j e i tik b u v o bent m e n k i a u s i a
g a l i m y b ė , g y v e n t i į miestą ir i m t i s k i t o s p r o ­
fesinės v e i k l o s . S u r i n k t i visus šiuos atvejus
 26
ir nustatyti j ų a p l i n k y b e s n ė r a o b j e k t y v i ų
g a l i m y b i ų . N u o šių „ p o v e i k i o p r i e m o n i ų "
galėjo nukentėti n e m a ž i a u k a i p 1000 m i š k ų
ū k i o darbuotojų. K a r t u reikia pripažinti, k a d
tai ne itin p a t i k i m a s ekspertinis v e r t i n i m a s ,
nurodantis m i n i m a l ų nukentėjusiųjų skaičių.
{ g y v e n d i n a n t b e n d r ą s i a s sovietinės p o ­
litikos kryptis svarbų v a i d m e n į pokaryje
v a i d i n o k i t ų S S R S tautų, p i r m i a u s i a rusų,
atstovai, įsilieję į L i e t u v o s v i s u o m e n i n į ,
k u l t ū r i n į ir ū k i n į g y v e n i m ą . D a u g i a u s i a
„ p a g a l b i n i n k ų " sulaukė partinis, a d m i n i s t r a ­
cinis aparatas ir j ė g o s struktūros. Bet n e b u v o
p a m i r š t a s ir ū k i s . Į L i e t u v o s S S R m i š k ų ū k į
atsiųsta keletas n u o seniau S S R S g y v e n u s i ų
ir s u r u s ė j u s i ų m i š k i n i n k o i š s i m o k s l i n i m ą
į g i j u s i ų l i e t u v i ų ( J . S a b a i t i s , P. K ū r i s , L e ­
o n a r d a s Š e r n a s ir k t . ) , įvairias aukštąsias
ir specialiąsias v i d u r i n e s m i š k ų m o k y k l a s
b a i g u s i ų a s m e n ų , k u r i e m s n e r e i k ė j o eiti į
a r m i j ą ( m o t e r ų ar k a r i n e i t a r n y b a i netin­
k a m ų v y r ų ) , kiek vėliau - ir d e m o b i l i z u o t ų
karių, iki k a r o d i r b u s i ų m i š k i n i n k a i s . B u v ę
kariškiai, n o r s a n k s č i a u k i e k ir dirbę m i š k e ,
paprastai iš k a r t o t a i k y d a v o s i į aukštesnes
pareigas c e n t r i n i a m e aparate, trestuose į
įvairių m i š k o į m o n i ų v a d o v u s ar b e n t p a v a ­
d u o t o j u s . T a č i a u ir jie r i n k o s i tik t u o s m i š k ų
ū k i u s , k u r i u o s e b u v o silpnesnis p a r t i z a n i n i s
j u d ė j i m a s (pvz., K l a i p ė d o s ir V i l n i a u s krašto
ū k i u o s e ) . S u d a r y t i „ p a g a l b i n i n k ų " iš svetur
v a r d i n i u s sąrašus p a s i r o d ė n e taip l e n g v a ,
mat dėl gausių pokario reorganizacijų
a r c h y v i n ė m e d ž i a g a yra labai išblaškyta, o
dalis j o s , matyt, ir visai d i n g u s i . V i s d ė l t o
b e n t i l g i a u d i r b ę ir aukštesnes pareigas ėję
asmenys b u v o įtraukti'į „Lietuvos miški­
n i n k ų vardyną". T a i p pat b u v o p a n a u d o t i
K a u n o ir Š i a u l i ų m e d ž i o trestų a r c h y v i n i a i
d u o m e n y s b e i kai k u r i e a n t r i n i a i i n f o r m a ­
cijos šaltiniai. Iš v i s o rasti 75 tokie a s m e n y s .
Iš tiesų šių d a r b u o t o j ų skaičius turėtų viršyti
š i m t ą , bet p a t i k s l i n t i š i o sąrašo n u r o d a n t
visas p a v a r d e s n e p a v y k o .
Algirdas Brukąs
Išskirtiniai b u v o K l a i p ė d o s ir V i l n i a u s
krašto m i š k ų ū k i o d a r b u o t o j ų l i k i m a i . B a i ­
giantis karui L i e t u v a n e t e k o v i s ų K l a i p ė d o s
krašto m i š k i n i n k ų specialistų ir a b s o l i u č i o s
d a u g u m o s n u o l a t i n i ų d a r b i n i n k ų - iš v i s o
5 8
a p i e 350 ž m o n i ų . J i e i š v y k o s a v o n o r u
arba artėjant frontui b u v o p r i v a l o m a i eva­
kuoti į Vokietijos gilumą. Didžioji d a u g u m a
m i š k i n i n k ų specialistų b u v o v o k i e č i a i , o iš
d a r b i n i n k ų apie trečdalis - šišioniškiai, t. y.
d a u g i a u ar m a ž i a u suvokietinti vietiniai g y ­
ventojai, p r ū s ų ir lietuvių p a l i k u o n y s .
V i s a m laikui b u v o prarasta ir d a u g u m a
V i l n i a u s krašto l e n k ų tautybės m i š k i n i n k ų
specialistų bei n e m a ž i a u k a i p pusė m i š k ų
s a r g y b o s d a r b u o t o j ų . V i l n i a u s kraštą grą­
ž i n u s Lietuvai, specialistai b u v o a t l e i d ž i a m i
iš d a r b o , o vėliau, jei n e ž u v o ar n e b u v o iš­
tremti į t o l i m u o s i u s S S R S rajonus, d a u g u m a
j ų 1944-1948 m . repatrijavo į L e n k i j ą . T u o
t a r p u didelė dalis e i g u l i ų ir ž v a l g ų d i r b o t o ­
liau, o j e i g u ir pasitraukė iš t a r n y b o s , vietoj
j ų b u v o p r i i m a m i vietiniai l e n k ų tautybės
darbuotojai. T i e k V i l n i a u s krašto, tiek K l a i ­
p ė d o s krašto m i š k ų ū k i o d a r b u o t o j ų , k a i p
turėjusių specifinį statusą tiek teritorine, tiek
pilietybės p r a s m e , sąrašai n e b u v o s u d a r o m i
ir į suvestinius d u o m e n i s n e b u v o įtraukiami.
Tačiau t e n y k š č i ų m i š k i n i n k ų netektys turėjo
n e m a ž a i įtakos p o k a r i n i a m L i e t u v o s m i š k ų
ū k i u i , nes labai p a d i d i n o ir taip s m a r k i a i
j a u č i a m ą specialistų stygių.
LIETUVOS MIŠKŲ ŪKIO
D A R B U O T O J Ų 1939-1953 M .
SUVESTINIAI DUOMENYS
S u d a r y d a m i v i s a m laikui prarastų, l a i k i n a i
netektų ar kitaip dėl d a l y v a v i m o p o l i t i n i ų
aplinkybių n u l e m t o s e akcijose 1939-1953 m .
nukentėjusių L i e t u v o s m i š k ų ū k i o d a r b u o ­
tojų s ą v a d ą p i r m i a u s i a s i e k ė m e s u s k i r s ­
tyti a m ž i n a i prarastus ar l a i k i n a i netektus
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m. 27

miškų žinybos darbuotojus į dvi grupes g u i grįžti į a n k s t e s n į d a r b ą dėl to, k a d j i s

pagal n u k e n t ė j i m o p o b ū d į : 1) neatitaisomi
praradimai dėl okupantų vykdyto fizinio
ž m o n i ų n a i k i n i m o ; dėl ž ū č i ų , kurias n u l ė m ė
kitos politinės priežastys; dėl p a s i t r a u k i m o į
V a k a r u s ar R y t u s arba i š ė j i m o iš d a r b o s a v o
n o r u , kurį p a d i k t a v o politinės a p l i n k y b ė s ir
siekis išlikti g y v a m ; 2) laikini p r a r a d i m a i dėl
o k u p a n t ų v y k d y t ų , bet m i r t i m i n e s i b a i g u s i ų
represijų; dėl i š v y k i m o savo n o r u dirbti ar
studijuoti į kitas S S R S respublikas v e n g i a n t
represijų; dėl i š ė j i m o iš d a r b o savanoriškai
įstojant į V i e t i n ę rinktinę.
R e i k i a turėti galvoje, k a d l a i k i n a netektis
anaiptol nereiškia, j o g represuotas ar s a v o
n o r u išvykęs dirbti į Rusiją m i š k ų ž i n y b o s
darbuotojas s u g r į ž o atgal į L i e t u v o s m i š k ų
ūkį. Atvirkščiai, atskirose nukentėjusiųjų
kategorijose į L i e t u v ą g r į ž o v o s 1 0 - 2 0 p r o c .
represuotų a s m e n ų . D a u g u m a j ų j a u b u v o
sulaukę p e n s i n i o a m ž i a u s ir tapę p e n s i n i n ­
kais, netekę sveikatos ar tiesiog d i r b o kitus
darbus. Sąvoka „ l a i k i n a i prarastas" v e i k i a u
reiškia teorinę g a l i m y b ę r e p r e s u o t a m ž m o ­
išliko g y v a s . K a s įeina į kitas a s m e n ų g r u p e s ,
turėtų b ū t i a i š k u iš j ų p a v a d i n i m ų , k u r i e
kartu su rodikliais p a t e i k i a m i 7 lentelėje.
7 l e n t e l ė s d u o m e n y s a k i v a i z d ū s ir b e
išsamių komentarų. G a l i m a tik dar kartą
p r i m i n t i , k a d L i e t u v o s m i š k ų sistemoje A n ­
trojo p a s a u l i n i o k a r o p r a d ž i o j e d i r b o apie
3 9 0 0 d a r b u o t o j ų , b e i p r i d u r t i , k a d X X a.
penktojo-šeštojo dešimtmečių sandūroje
sovietiniame Lietuvos miškų ūkyje dirbo
per tūkstantis iš S i b i r o g r į ž u s i ų t r e m t i n i ų ir
politinių kalinių bei j ų vaikų.
B e n d r a s n e g r į ž t a m a i prarastų (fiziškai
sunaikintų, pasitraukusių į V a k a r u s ir dėl p o ­
litinių m o t y v ų s a v o n o r u išėjusių iš ž i n y b o s )
šios s i s t e m o s d a r b u o t o j ų s k a i č i u s - 1458,
arba 37,3 p r o c . v i s ų j o j e d i r b u s i ų ž m o n i ų , iš
j ų m i š k i n i n k ų (specialistų ir praktikų) - 515,
arba p u s ė šios kategorijos d a r b u o t o j ų .
Laikinai miškų žinyba prarado 1085
s a v o d a r b u o t o j u s , iš j ų 274 m i š k i n i n k u s
(specialistus ir p r a k t i k u s ) ; s a n t y k i n i a i s d y ­
d ž i a i s tai a t i t i n k a m a i y r a 27,8 ir 27,0 p r o c .

7 lentelė. L i e t u v o s m i š k ų ū k i o d a r b u o t o j ų 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m . s u v e s t i n ė

Eil.
Miškų ūkio darbuotojų grupės Skaičius
Nr.

1. Dėl politinių priežasčių visam laikui prarasti žinybos darbuotojai

1.1. Per pirmąją ir antrąją sovietinę bei vokiečių okupacijas fiziškai sunaikinti (žuvę 357
pasipriešinimo kovose, nužudyti okupacinių jėgos struktūrų ar savų partizanų,
mirę kalėjimuose, lageriuose ar tremtyje) miškų ūkio darbuotojai
- iš jų miškininkų (specialistų ir praktikų) 119

1.2. Pasitraukę į Vakarus Lietuvos miškų ūkio darbuotojai, įskaitant pabėgėlius ir 201
repatriantus
- iš jų miškininkų (specialistų ir praktikų) 151

1.3. Dėl politinių motyvų išėję iš tarnybos savo noru ar atleisti miškų ūkio 900
darbuotojai
- iš jų miškininkų (specialistų ir praktikų) 245

Iš viso 1458
- iš jų miškininkų 515
 28 Algirdas Brukąs

Lentelės tęsinys

Eil.
Miškų ūkio darbuotojų grupės Skaičius
Nr.

2. Dėl politinių priežasčių laikinai prarasti žinybos darbuotojai

2.1. Nuo okupantų represijų nukentėję (ištremti į Sibirą, paimti j priverstinius 933
darbus Reiche, suimti, įkalinti kalėjimuose ir lageriuose), bet likę gyvi miškų
ūkio darbuotojai
- iš j ų miškininkų (specialistų ir praktikų) 222

2.2. Vokiečių okupacijos metais įstoję savanoriais į Vietinę rinktinę, pokaryje dėl 152**
politinių priežasčių savo noru laikinai išvykę dirbti ar studijuoti į Rusiją miškų
ūkio darbuotojai
- iš jų miškininkų (specialistų ir praktikų) 52

Iš viso laikinai prarasta miškų ūkio darbuotojų •1085

- iš jų miškininkų (specialistų ir praktikų) 274

Iš viso amžinai netekta ir laikinai prarasta miškų ūkio darbuotojų 2543

- iš j ų miškininkų (specialistų ir praktikų) 789

3. Kitaip tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėję žinybos darbuotojai

3.1. Nuo fizinio ir moralinio smurto (apiplėšti, „auklėti" fizinio ar moralinio 1550*
poveikio priemonėmis, prievarta verbuoti agentais) karo ir pokario metais
nukentėję miškų ūkio darbuotojai

3.2. Politiniai kaliniai ir tremtiniai, prieš patirdami represijas neturėję profesijos, 99

o vėliau dirbę miškininkais, taip pat miškininkais tapę politinių kalinių ir
tremtinių vaikai, t. y. asmenys, kurių profesinė karjera buvo apribota dėl j ų
pačių ar j ų tėvų politinės praeities

4. Politinių aplinkybių nulemtose ekstremaliose akcijose dalyvavę žinybos darbuotojai

4.1. Vykdant žydų genocidą (holokaustą) kolaboravę su naciais 250*

4.2. Prisidėję prie žydų gelbėjimo per holokaustą 11**

4.3. Kolaboravę su sovietinėmis jėgos struktūromis 450*

5. Lietuvos miškų ūkyje dirbę kitų tautybių žmonės

Pokaryje Lietuvos miškų ūkyje dirbę rusų ir kitų SSRS respublikų miškininkai 75"
5.1.
ir kitų specialybių žinybos darbuotojai

* Ekspertinis vertinimas, vardinių sąrašų nėra.

** Vardinis sąrašas nėra išsamus.

A p i e 10 p r o c . šios k a t e g o r i j o s n u k e n t ė j u s i ų represijų g r į ž u s i ų į m i š k ų ž i n y b ą asmenų

a s m e n ų p o represijų g r į ž o į L i e t u v o s m i š k ų skaičių, g a u n a m e galutinį prarastų dar­
ū k į ir d i r b o j a m e iki p e n s i j o s . b u o t o j ų skaičių - 2435 darbuotojus, arba
S u d ė j ę n e g r į ž t a m a i ir l a i k i n a i p r a r a s t ų 6 2 - 6 3 p r o c , s k a i č i u o j a n t n u o 1939 m . eta­
a s m e n ų s k a i č i u s ir iš š i o s s u m o s a t ė m ę p o tinių d a r b o vietų skaičiaus.
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
A p i b e n d r i n a n t svarbiausius ž i n y b o s pra­
r a d i m u s ir netektis g a l i m a išreikšti tokiais
skaičiais: k a s v i e n u o l i k t a s j o s d a r b u o t o j a s
ž u v o ; k a s ketvirtas b u v o represuotas įvai­
r i o m i s laisvės n e t e k i m o b a u s m ė m i s ; kas a n -
tras-trečias patyrė fizinį ar m o r a l i n į s m u r t ą .
T i e k su naciais, tiek su sovietais k o l a b o ­
ravusių a s m e n ų formaliai n e g a l i m a priskirti
prie nukentėjusiųjų. Šie ž m o n ė s , p a s i r i n k ę
(kartais prievarta ar susiklosčius y p a t i n g o m s
a p l i n k y b ė m s ) k o l a b o r a n t o kelią, k a r t u bent
m o r a l i š k a i save ir n u b a u d ė . B e n d r a s g a n
apytikslis t o k i ų a s m e n ų skaičius, a p i m a n t i s
s u n k e s n i u s ir l e n g v e s n i u s k o l a b o r a v i m o
atvejus, galėjo būti apie 700 darbuotojų, arba
b e v e i k 18 p r o c .
Prie nukentėjusiųjų nepriskirtini ir L i e ­
tuvos m i š k ų ū k y j e įdarbinti arba patys j a m e
į s i d a r b i n ę k i t a t a u č i a i p o k a r i o atsikėlėliai.
Jų skaičių keleriopai viršijo po J . Stalino
m i r t i e s į L i e t u v ą g r į ž u s i ų ir m i š k ų ž i n y b o j e
į s i d a r b i n u s i ų b u v u s i ų t r e m t i n i ų ir p o l i t i n i ų
k a l i n i ų skaičius.
Įvairių m i š k ų ž i n y b o s d a r b u o t o j ų kate­
gorijų i š s k y r i m a s ir to m e t o k a d r ų p o l i t i k o s
nagrinėjimas leidžia susidaryti išsamesnį
šios L i e t u v a i g a n a svarbios ū k i o š a k o s v a i z ­
dą, atskleidžia jos darbuotojų g y v e n i m ą
v i e n u s u d ė t i n g i a u s i ų m ū s ų šalies istorijos
laikotarpių.
IŠVADOS
1. A n t r o j o pasaulinio karo pradžioje Lietuvos
(be K l a i p ė d o s k r a š t o ) v a l s t y b i n ė j e m i š k ų
t a r n y b o j e d i r b o a p i e 3900 d a r b u o t o j ų , iš
j ų 1013 m i š k i n i n k ų s p e c i a l i s t ų ir v a d o v ų ,
2400 e i g u l i ų , 487 kitų profesijų specialistai
ir tarnautojai (raštininkai, buhalteriai, p r i ­
žiūrėtojai ir kt.). B e to, A l y t a u s v i d u r i n ė j e
m i š k ų m o k y k l o j e ir D o t n u v o s ž e m ė s ū k i o
a k a d e m i j o j e m o k ė s i ir studijavo 105 m i š k ų
specialybės m o k i n i a i ir studentai. D ė l p o l i ­
29
tinių priežasčių 1939-1953 m . b u v o pakeisti
visi ankstesnieji v a d o v a i ir absoliuti d a u g u m a
v a d o v a u j a n č i ų specialistų. 1954 m . pradžioje
m i š k ų sistemoje t e b u v o likęs k i e k d a u g i a u
kaip trečdalis 1939 m . j o j e d i r b u s i ų ž m o n i ų .
P a g r i n d i n ė ir s v a r b i a u s i a darbuotojų
p r a r a d i m o priežastis - sovietinės ideolo­
g i j o s p r i m e s t a s o c i a l i z m o k ū r i m o teorija
ir praktika, p a r e m t a represiniais p r o b l e m ų
s p r e n d i m o m e t o d a i s ir i m p e r i a l i s t i n ė m i s
ambicijomis.
2. Per n a g r i n ė j a m ą laikotarpį b u v o fiziš­
kai s u n a i k i n t i 357, represuoti, bet išliko g y v i
933, p a b ė g o iš šalies 253 m i š k ų ū k i o sistemos
d a r b u o t o j a i . B e to, i e š k o d a m i s a u g e s n i ų
d a r b o sąlygų, iš m i š k ų s i s t e m o s išėjo apie
900 darbuotojų.
Pokarinėmis valstybinio miškų ūkio
v a l d y m o r e o r g a n i z a c i j o m i s iš e s m ė s n o r ė t a
s u m a ž i n t i m i š k i n i n k y s t ė s sektorių, o k a r t u -
ir m i š k i n i n k ų specialistų bei m i š k o apsaugos
darbuotojų poreikį. A t i t i n k a m a i j o m i s siekta
išplėtoti p r a m o n i n į s e k t o r i ų b e i p a d i d i n t i
m i š k o r u o š o s ir v i s o s m i š k ų ū k i o sistemos
d a r b i n i n k ų skaičių.
3. D ė l m i š k ų ū k i o v a d o v ų A n t a n o K v e ­
d a r o ir A l g i r d o M a t u l i o n i o 1940-1941 m .
vykdytos intensyvaus kadrų kilnojimo
politikos mažiau m i š k i n i n k ų nukentėjo per
pirmąją didžiąją 1941 m . birželio m ė n . t r e m ­
tį. D ė l p a r t i z a n i n ė s k o v o s atvykėliai iš k i t ų
S S R S respublikų p o k a r y j e v e n g ė įsidarbinti
periferinėse v a l d y m o g r a n d y s e . B e to, š i u o
p o ž i ū r i u t e i g i a m ą r e i k š m ę turėjo m i n i s t r o
A . M a t u l i o n i o vykdyta politika, orientuota į
nacionalinių kadrų protegavimą, j ų rengimą
visais g a l i m a i s b ū d a i s ir profesinių v e r t y b i ų
iškėlimą į p i r m ą vietą, bei sudaryta g a l i m y b ė
b u v u s i e m s t r e m t i n i a m s ir p o l i t i n i a m s k a l i ­
n i a m s įsidarbinti m i š k i n i n k y s t ė s sistemoje.
D ė l šių priežasčių v i s o s m i š k ų ž i n y b o s g r a n ­
dys išliko lietuviškos.
4 . M i š k i n i n k ų k o l a b o r a v i m o tiek s u n a ­
cių, tiek su s o v i e t i n ė m i s j ė g o s s t r u k t ū r o m i s
 30 Algirdas Brukąs

k l a u s i m a i ligi šiol yra p e r m a ž a i apibrėžti ir a r c h y v ų i š t y r i m o lygiu sudaryti objektyvių

tiek t e o r i n i u , tiek p r a k t i n i u p o ž i ū r i u . N e ­
a b e j o d a m i dėl n u s i k a l s t a m o k o l a b o r a c i n i ų
ryšių p o b ū d ž i o dalyvaujant ž y d ų h o l o k a u s t e
ir p a l a u ž i a n t p o k a r i o p a r t i z a n i n į j u d ė j i m ą
Lietuvoje, kartu nepripažįstame viena­
reikšmių, daugiaplane analize nepagrįstų
interpretacijų, kurios deklaruoja katego­
r i š k u s i š t e i s i n i m u s arba k a l t i n i m u s . T o d ė l
remiantis dabartiniu problemos sampratos
analizuojamo laikotarpio miškininkų kola­
b o r a n t ų sąrašų y r a n e į m a n o m a , { v e r t i n u s
b e n d r a s a p l i n k y b e s ir d a b a r t i n į teisinį šių
k l a u s i m ų r e g u l i a v i m ą , g a l i m a tik apytiksliai
n u s t a t y t i k o l a b o r a v i m o a p i m t į ir p o b ū d į
miškininkų bendruomenėje 1939-1953 m .
Į v a i r i o m i s f o r m o m i s į j į g a l ė j o būti įtraukta
apie 18 p r o c . ž i n y b o s d a r b u o t o j ų .

Nuorodos m o vardu", Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai,

t. 3, Kaunas, 1 9 4 2 , p. 7 2 - 9 7 .
1
Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.j, Vilnius, 2 0
Lietuvos gyventojų g e n o c i d o ir rezistenci­
2 0 0 1 , p. 3 2 7 - 3 3 4 . j o s t y r i m o c e n t r o d u o m e n ų b a z i ų sąrašai pagal
2
Lietuvos miškų metraštis. XX amžius, vyr. red. 2 0 0 9 m. sausio 1 d. ir 2 0 1 0 m . sausio 1 d. būklę;
L. Kairiūkštis, Vilnius, 2 0 0 3 , p. 5 2 9 . Lietuvos miškininkai. Biografinis žinynas, d. 1-2,
3
Lietuvos miškų statistika. 1937 т., Kaunas, sud. G . Isokas, Vilnius, 1997; 1941-1952 metų
1939, p. 1 3 - 2 4 . Lietuvos tremtiniai (Akmenės-Lazdijų rajonai),
4
Lietuvos miškų metraštis, p. 4 5 3 , 4 6 2 . Vilnius, 1993; Lietuvos gyventojų genocidas, t. 1,
5
Ibid., p. 112. Vilnius, 1999; Girios aidas. Lietuvių miškininkų
6
M . Jameikis, „Miškų departamentas bolševikų išeivių vardynas, Chicago, 1989; Girių skausmas:
okupacijos metu 1 9 4 0 - 1 9 4 1 " , Lietuvos girių milži­ Lietuvos miškininkai - okupacijos aukos, K a u ­
nai, Čikaga, 1950, p. 8 0 - 1 0 0 . nas, 2 0 0 4 ; „Žuvusieji ir išvežtieji miškų žinybos
7
„Iš ž e m ė s ū k i o m i n i s t r o į s a k y m ų knygos", darbuotojai", Mūsų girios, Nr. 7 , 1943, p. 6 3 - 6 6 ;
Mūsų girios, 1939, Nr. 1 1 - 1 2 , p. 6 0 1 - 6 0 5 , 6 6 2 , 6 6 3 . Archyvinės a s m e n s bylos ir kiti šaltiniai nurodyti
8
V. Norkūnas, „Laiškas naujo eigulio vilnie­ sąrašuose prie k o n k r e č i ų pavardžių.
čio", ibid., 1 9 3 9 , Nr. 12, p. 6 4 7 . 21
J. Brazaitis, op. cit., p. 3 5 6 - 3 6 3 .
9
J. B r a z a i t i s , „ P i r m o j i s o v i e t i n ė o k u p a c i j a 22
Lietuvos miškų metraštis, p. 7 5 - 7 9 .
( 1 9 4 0 - 1 9 4 1 ) " , Lietuvių enciklopedija, 1.15, Vilnius, 2 5
J. Brazaitis, „Vokiečių okupacija (1941-
1990, p. 3 5 6 - 3 6 3 . 1944)", Lietuvių enciklopedija, t. 15, Vilnius, 1990,
'"Mūsųgirios, 1939, Nr. 6 - 7 , p. 3 9 8 . p. 3 7 1 - 3 8 0 .
" „ M i š k ų urėdų suvažiavimas", ibid., 1 9 4 0 , 24
Girios aidas, p. 28.
Nr. 8 - 9 , p. 4 1 7 . 2 5
M . Jameikis, „Lietuvos miškai vokiečių
12
„Iš žemės ūkio ministro įsakymų knygos", okupacijos metais", Lietuvos girių milžinai, 1950,
ibid., 1939, Nr. 1 1 - 1 2 , p. 6 0 1 - 6 0 5 , 6 6 2 , 6 6 3 . Čikaga, p. 1 0 1 - 1 1 0 .
13
J. Dekeris, „ M i š k ų urėdą J. Gražulį prisimi­ 2 6
J. Brazaitis, „Vokiečių okupacija (1941-
nus", ibid., 1 9 4 3 , Nr. 7, p. 6 6 - 6 8 . 1 9 4 4 ) " p. 3 7 3 .
I J
J. Pilyponis, „Kaišiadorių urėdijos išvežtieji 27
J. Ramašauskas, Žydų gelbėtojai, Vilnius,
tarnautojai", ibid., 1 9 4 3 , Nr. V I I I - X , p. 6 9 . 2008.
15
V. Baltuška, „ A t s i m i n i m ų nuotrupos", Girios 28
Lietuvos miškininkai. Biografinis žinynas.
aidas, Čikaga, 1989, p. 2 5 , 26. M-Ž, d. 2, p. 5 5 0 .
16
Lietuvos miškų metraštis, p. 7 5 . 24
Girios aidas, p. 4 0 .
17
M . Jameikis, op. cit., p. 8 0 - 1 0 0 . 30
Lietuvos miškų metraštis, p. 7 5 - 7 9 .
18
Ibid., p. 8 4 . 31
M . Jameikis, „Lietuvos miškai vokiečių oku­
" J. Glušauskas, „Negirdėtas s m u r t a s socializ­ pacijos metais", p. 1 0 1 - 1 1 0 .
Lietuvos miškininkų likimai 1 9 3 9 - 1 9 5 3 m.
3 2
Žr. „ M ū s ų girių" ž u r n a l o 1 9 4 3 m . n u m e r i ų
k r o n i k o s žinutes.
" Girios aidas, p. 7 - 9 .
34
G. Isokas, Lietuvos girių ir medžioklės istori­
ja, Vilnius, 2 0 0 6 , p. 3 7 5 .
35
Lietuvos miškų metraštis, p. 80.
3 6
Ibid., p. 8 0 , 8 1 .
3 7
A . B r u k ą s , „Pakirstos šaknys", Baltijos miš­
kai ir mediena, 2 0 1 0 , Nr. 8 - 9 , p. 10.
3 8
S. Karčiauskas, Miškų istorijos rankraščiai,
Lietuvos ž e m ė s ū k i o universiteto Miškotvarkos
katedros archyvas, 9 byla, p. 1 2 5 .
39
Lietuvos miškų metraštis, p. 8 0 , 8 1 .
4 0
Ibid., p. 8 1 , 8 2 .
41
Lietuvos miškų statistika, p. 15.
4 2
A. B r u k ą s , D. Savickaitė, Ignalinos
paunksmėje, K a u n a s , 2 0 0 5 , p. 4 1 .
4 3
Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 3 , V i l n i u s ,
1987, p. 1 8 .
4 4
„Ryžtingai gerinti d a r b ą su kadrais",
girios, 1959, Nr. 10, p. 1,2.
4 5
Miškininkas Algirdas Matulionis,
2 0 1 1 , p. 4 9 , 7 9 , 8 0 , 8 9 , 9 6 , 1 0 5 , 1 1 6 , 1 2 0 , 1 2 8 .
4<i
A . Anusauskas, KGB Lietuvoje, Vilnius, 2 0 0 8 ,
p. 2 6 - 2 9 ; N . Ž e m a i t i e n ė , „ M G B - K G B
Algirdas Brukąs
T H E F A T E O F E M P L O Y E E S O F T H E L I T H U A N I A N F O R E S T I N D U S T R Y 1939-1953
Summary
The article explores the fate of employees of the Lithuanian
State Forest Industry, a separate branch o f the economy,
between 1939 and 1953, the starting policy in this industry
and specific features and results o f its implementation.
The forest was the location closely associated with
the post-war resistance struggle, because a large number
of partisan headquarters and hideouts were located in the
forests. A s a result, the work o f forestry professionals and
foresters and their attitude to events of that time were very
important both to resistance fighters and the occupational
government structures. 'Hie majority o f them were under
pressure to 'double deal', with the result that many left their
jobs voluntarily as such conditions were not acceptable
to them.
The article explores all the events related to the turnover
and fate of staffin chronological order: their deaths due to
all possible reasons, including at the hands o f their o w n
partisans or the collaboration o f foresters with the Nazis
and the Soviet forces; various reprisals - from deportations
31
okupuotoje Lietuvoje", httpJwww. genocid.lt/Leidy-
ba/2/nijole2.htm, p. 1 - 6 ; J. B a n e v i č i u s , Berija ir jo
parankiniai Lietuvoje, K a u n a s , 1 9 9 9 , p. 2 4 1 ; V. Š e r ­
nas, Daugyvenės kraštas, Vilnius, 1 9 9 8 , p. 1 6 5 - 1 7 9 .
4 7
A . Anusauskas, op. cit., p. 4 3 ; N . Ž e m a i t i e n ė ,
op. cit., p. 1 - 6 .
4 8
J. B a n e v i č i u s , op. cit., p. 2 4 1 .
4 9
LYA, f. K - 1 , ap. 5 8 , b . P - 1 9 7 5 9 , 1 . 1 , 1 . 1 7 3 - 1 7 9 .
5 0
J. Aukštaitis, Vilnijos giriose, Vilnius, 2 0 0 7 ,
p. 2 8 4 .
5 1
P. R e č i ū n a s , Jurbarko miškų urėdija: praeitis
ir dabartis, V i l n i u s , 2 0 0 4 , p. 1 8 6 .
5 2
Lietuvos miškų metraštis, p. 4 6 2 .
"Miškotvarka ir jos raida, K a u n a s , 2 0 0 2 , p. 2 7 .
5 4
Lietuvos miškų statistika, p. 17.
girių 5 5
Lietuvos miškų metraštis, p. 4 5 6 , 4 6 7 .
56
Lietuvos miškotvarka ir jos raida, p. 2 2 7 .
57
Sibiro Alma Mater. 1941-1991 т., Šiauliai,
2 0 0 5 , p. 14, 2 9 .
Mūsų 5 8
V. Ž e m a i t i s , „Klaipėdos k r a š t o m i š k u s ap­
lankius", Mūsų girios, 1 9 3 1 , Nr. 2, p. 1 3 3 , 1 3 4 .
Vilnius,
Gauta 2 0 1 2 02 22
Valstybinis miškotvarkos institutas,
agentūra P r a m o n ė s pr. 1 l a , K a u n a s
and labour camps to violence; emigration to the west and
the east due to political reasons; repatriation; peculiarities
of employment o f people w h o returned after deportation
and imprisonment; the extent o f employment o f staff o f
Russian and other nationalities in the post-war years in the
Lithuanian forestry system, etc.
If the number o f full time employees o f the industry
at the beginning o f the S e c o n d World W a r (3,900 people)
is held as a point o f reference, major losses o f the industry
can also be expressed in the following figures: one in every
eleven employees o f this industry was killed; one in four
employees suffered reprisals and were sentenced for vari­
ous periods o f time; and one in three suffered physical or
moral violence.
In t h e p o s t - w a r years, o n l y 7 5 R u s s i a n - s p e a k i n g
employees were recruited to the Lithuanian State Forest
Industry a n d after Stalin's death, over 1,000 o f people
w h o returned after deportation and imprisonment were
employed.