€) .

r,,n,,",
Atsl2velgti j isloring Europos 2e-
myno pasidarijimo panaikinimo
reik5mq ir butinumq sukurti tvirtus
busimosios Europos pagrindus,
Buti i5tikimiems laisves, demo-
kratijos, 2mogaus teisiq ir svarbiau-
siq laisviq principams.
Siekti sustiprinti tautq vienybg,
kad butq gerbiama kiekvienos tau-
tos istorija, kultura ir tradicijos,
Stiprintl savo valstybes ekono-
mikq ir pasiekti visq valstybiq eko- Europos Sqjungos pletra 1957-2007 metais
nomikos vienodq lygj, taip pat . .

jvesti bendrus ir stabilius pinigus,

Skatinti tautq exonoming ir Mes vienijame ne valstybes, o i.mones,
socialing pa2angq sukuriant vidaus
Vienas i5 vieningos Europos kArejq, Pranclzijos potitikas iakas Mane
rinkq, stiprinant ir pletojant gamti-
nes aplinkos vienybg ir apsaugq,
taip pat imtis tokios politikos. Nuo Europos Ekonomin6s Bendrijos iki Europos Sqjungos
lvesti Sqjungai priklausandiose Simtmeiius Europ4 niokojo nesibaigiantys karai. Ypad kruvinas XX amzius.
valstybese bendrq pi lietybg
Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai pareikalavo milijonq europiedill gyvybiq, su-
lgyvendinti bendrq u2sienio ir
saugumo politikq, laipsniSkai per- griove Saliq iiki. Tik po miliini5kq praradimq Vakarq Europos valstybiq vadovai
einant prie bendros gynybos, kuri suprato, kad biitina vienytis ir kurti taikq Zemyn4. GlaudZiau bendradarbiauti ska-
stiprintq Europos idenliSkumq ir ne-
tino ir auganti SSRS ekspansijos gresme. Noredamos atlaikyti karinlsovietinio bloko
priklausomybq ir padetq u2tikrinti
taikq, saugumq u paiangq Europo- spaudim4, Salys jungesi lgynybing NATO organizacii4. Tadiau svarbiausios vieniji-
je ir pasaulyje mosi prieZastys ekonominds. Jungtiniq Valstijq pagal Mar5alo plan4 suteikta didLiu-
Leisti laisvai asmenims judeti u2- le flnansine parama pasirode itin veiksminga. Atsigavo Vakarq Europos ukis, gerejo
tikrinant kiekvienos tautos saugu-
Zmoniq gyvenimas. Neregetas ekonomikos augimas priverte susim4styti valstybiq
mq, sukuriant laisves, saugumo ir
teisingumo erdves. vadovus. Jeigu taip suklest6jo kiekvienos Salies ekonomika, koki lygl ji galetq pa-

Europos SEjungos jkArino sutarties

siekti joms susivienijus ir pa5alinus gausybg prekybos kliudiq? Bendrosios rinkos
iitrauka. 1992 m. 5e ktrimo ideja tapo Europos integracijos pagrindu.
Pirmas Zingsnis Zengtas 1951 m., kai susivienijo Se5iq valstybiq plieno ir an-
gliq pramone. Simboli5ka, kad svarbiausios karo pramones Zaliavos virto susitai-
26-Gl
kymo priemonemis. 1957 m. Rdmoje Se5ios Europos valstybes (VFR, Pranctzijd,
Italija, Beigqa, Olilndija ir Liiksemburgas) lsteige ekonoming s4jung4 - Eurdpos
Ekondming Bendrijq (BEB). Pagrindiniu jos tikslu tapo laisvu darbininkq, pre-
kiq ir paslaugq judejimu grindZiamos bendrosios rinkos suklrimas. S4junga veike
sekmingai, valstybiq bendradarbiavimas stiprejo, nariq skaidius augo. Panaikinti
muitai, kitos prekybos kliltys skatino pramonds kilim4. Per trump4laik4 pagal ga-
mybos apimtis ir efektyvum4 Vakarq Europa pavijo JAV. Bendra Europos valstybiq
veikla pamaZu apeme ne tik ekonomik4, bet ir kultnr4, gamtosaug4, net uZsienio po-
litik4 bei gyt:rybq. Mistrichte 1992m. pasira5yta Eurdpos S4jungos (ES) steigimo
sutartis numate dar glaudesnl Europos valstybiq bendradarbiavim4.

Lietuvoje pasiti n kant p t rm qst as

ES ir NATO pldtra iRytus narvsles ES metines.
De5imtmedius Europos Rytus nuo Vakarq skyrd ,,geleZine uZdanga". Zlugus so-
vietiniam blokui ir subyrejus SSRS, atsirado galimybiq atkurti istoriniteisingum4 -
suvienyti Saltojo karo padalyt4Lemyn4. Siekdamos uZtikrinti savo saugum4 ir eko-
G) a,",rro, gyventojq poiioriaii
naryste ES 2000 m.
nominj klestejim4, dauguma pokomunistiniq valstybiq, tarp jq ir Lieiuvi, parei5-
- Kaip tuo metu buvo gali-
ke nor4 prisijungti prie NATO ir ES. Siq organizacilt4senbuves leido stoti, tadiau na apibtdinti euroopt'"nistq ir
tik tada, kai kandidates pagerins ekonomik4 ir ltvirtins demokratij4. Lemtingi tapo euroskeptikq?
2004 m. - i ES ir NATO priimta didele grupe buvusiq komunisiiniq valstybiq, tarp - UZ Lietuvos stojimq t ES pa-
sisake jaunesni, labiau i5silaving,
jq ir Baltijos Salys. Pirm4 kart4 Europos istorijoje savo noru susivienijo didZioji Ze-
kvalifikuoti, mokantys u2sienio kal-
myno dalis. NemaZai Lietuvds piliediq baiminosi del Salies naryst€s ES. Vieni, pri- bq miestq gyventojai, kurie neblo-
simindami SSRS, bijojo patekti inauj4 nelaisvg, mane, kad naryste gali sunaikinti gai u2dirbo - jiems ES turejo at-
verti papildomas galimybes save
Salies valstybingum4, pakenkti lietuvi5kumui. Kitiems nerim4 kele gandai apie nere-
realizuoti, daugiau pasiekti. Euros-
gdtai iSaugsiandias kainas, dar labiau pasunkesiantigyvenim4, apie Lietuvds Zemds keptikas buvo arli 50 m., Zemesn.o
supirksiandius uZsieniedius. Nepaisydami biig5tavimq, Salies gyventojai referendu- iSsilavinimo, Zemesnes kvalifikaci-
jos provincijos gyventojas. Narys-
me balsq dauguma pritare Lietuv6s narlstei ES. Nuo 2004 m. geguZes 1 d. Lietuvd
te ES jam atrode Car viena re{ormq
yra visateise ES nare. Tais padiais metais musq Salis tapo ir NATO nare.
banga, kai dar anksiesnes nesibai-
Naryste ES ir NATO yralabai svarbus Lietuv6s laimbjimas. Ukiui stiprinti Salis gusios. Jis labiausiai nuo jq nuken-
i5 ES gauna didelg ekonoming param4. Lietuv6s piliediai be jokiq apribojimq gali tejo praradgs visuomenes, gal ir
vaikq pagarbq, kad nebegali i5mai-
keliauti, dirbti, imtis verslo bet kurioje Europos S4jungos valstybeje. De5imtme-
tinti Seimos.
dius Lietuvi lauke JAV prezidento Di.ordio BuSo ZodZiq, i5tartq per vizlt4vilniuje:
li pokalbio su apklausos rengeju
sociologu dr. Vladu Gaidiiu.
2005 m,6a

@ ,ou r,".identas Dlorddas Bulas

ir Lietuvos prezrdentas Valdas Adamkus
Rotuies aikitdje Vilniuje. Deiineie Vaira
Vyke-Freiberga (Latvijos prezidentd) bei
Arnoldas Riuitelis (Estijos prezidentas).
2002 m. lapkriiio 23 d. nuotrauka ir pa-
ninkline lenta iian jvykiui atninti.

26V
2. Europos susivieniiimas
g,s ,,Tie, kurie pasirinktq Lietuv4 savo prie5u, taptq
ir Jungtiniq Amdrikos Valstijq prie5u". {siliejusi i
!sut?,e
NATO Salis pirm4 kart4 igijo tvirt4 apsaug4. Lie-
tuviams niekada neteks agresijos akivaizdoje lik-
ti vieniems.

organtzactlos veliava Europos Sqjungos prana5umai

Dabarting Europos S4jung4 sudaro 27 Salys,
kuriose gyvena 490 mln. Zmoniq. ES turi valdy-
mo institucijas. svarbiausia i5 jq - visq Saliq piliediq
renkamas Eurdpos Parlamefltas. Jo daugiausia
ekonomikos srityje priimamq istaty.mq turi laiky'tis
visos nares. Kaip ir kitose ES institucijose, Parla-
mente vartojamos visos 23 oflcialios ES kalbos.
Dauguma svarbiausiq valdymo institucijq jsikl-
rusios Briiselyje, todel Sis miestas vadinamas ES
I Salys NAT0 nards sostine. 12 LvaigLdutiq vainikas S4jungos veliavoje
,@ istoiimo INATO metai
simbolizuoja Europos tautq vienybg, solidarum4 ir

o_
- NATO organizacijos pletra
darn4. Himnu tapo vieno i5 jZymiausiq vokiediq kompozitoriq Liudviko Beihoveno
,,Ode dZiaugsmui" iS devintosios simfonijos. 2002m. daugumoje ES senbuviq iapy-
1949 2004 melais vart4 ivesta bendra valiuta - efrras. Jos Zenklu pasirinkta graikq abdceles raide €,
kuri simbolizuoja Europ4. Vienos valiutos lvedimas sustiprino ES ekonominj stabi-
lum4. Euras ypad patogus verslininkams ir keliautojams. Nereikia rfpintis pinigq
keitimu, nes visur galioja tie patys banknotai ir tos padios monetos.
I ES istoti gali bet kuri demokratine, Zmogaus teises gerbianti ir 1aisv4j4 rink4
turinti Europos Tatiau, prie5 tapdama nare, ji privalo ivykdyti tam tikrus isi-
5a1is.
pareigojimus. Stojimo sutartjturi patvirtinti Europos Parlamentas, valstybes kandi-
dates bei visq kitq ES valstybiq nariq nacionaliniai parlamentai.

Muitq sqjunga Bendra u2sienio ir Bendradarbiavimas

saugumo teisingumo ir
Li etuvoskarys tarptautl n eje Vieninga vidaus politika vidaus rerkalq
rinka crit,,o6
taikos palaikyno misijoje Afganistane o, r() uv

2407 netai. Bendra lemes ukio

politika

Ekonomine ir
yaliutq squnga

Europos Saliq vienijinosi ramsirai jkArus ES

26A
 6000

4000

2000

Y ES ekonomine gatia 2005 m

Sv arbi au sios Eu ropos SEju ngos in stitu ci jos,

Svarbiausias S4jungos tikslas - uZtikrinti laikq,Lmogaus teises ir piliediq gerovg.

ES priklausandiq Saliq gyventojai gali laisvai pereiti ir pervaZiuoti valstybiq sienas,
be muitq veZti prekes, legaliaigyventi ir dirbti, mokytis bet kurioje Salyje. S4jun-
gos pletra maLina Saliq ekonomikos skirlumus. Silpnesnems valstybems skirli spe-
cialls strukturiniai fondai: gyvenimo lygiui kelti, nedarbui lveikti, ukiui atkurti. ES
taip pat uZtikrina, kad jos piliediq neapiple5inetq nes4Ziningos lmonds, per brangiai
2006 m. bendrasrs vidaus pro-
parduodandios prekes arba paslaugas. Esminis klest6jimo receptas - bendroji rinka.
duktas, tenkantts vtenam gyventolut,
Prekes ir paslaugos juda laisvai, tarpusavyje konkuruoja, todel vartotojai gaii rinktis
perkamosios galros standartais ES
geresnds kokybes bei pigesnius produktus. ES, kurioje gyvena daug skirtingas tra- ialyse
dicijas ir kalbas turindiq tautq, vienija demokratijos, laisvds ir socialinio teisingumo
vertybes. Si organizacija taip pat rupinasi gamtosauga, Zmogaus teisemis. Pavyz-
dZiui, visose ES Salyse uZdrausta mirties bausme.

,.. ir tr[kumai
Be daugybes prana5umq, ES turi ir trrlkumq. PavyzdLitt| ekonomines krizes di-
desndse Salyse paveikia ir kitas S4jungos nares. Del to kyla Laliavu,ir prekiq kainos,
brangsta paslaugos. I5liko ir dideliq iikio skirtumq. Gyvenimo lygis naujosiose nare-
seyra Zemesnis nei ES vidurkis. Jose klesti korupcija, nes4Ziningas Europos S4jun-
gos paramos pinigq panaudojimas. Silpnesnes Salys tampa labai priklausomos nuo
stipresniqjq, o pastarosios turi daug le5q skirti silpnosioms remti. Tebevykstant ES
pletrai i Rytus, senbuves kelia klausim4l ar ne per didele organizacija. Dalis Vaka-
rq europiediq nepatenkintipliistandiais i5 Rytq Europos darbininkais, kurie uZima l0rvr*
jq darbo vietas. Kita vertus, senbuvdms triiksta darbo rankq. Dar 8 de5. VFR buvo
priversta kviesti darbininkq i5 Tuikijos. Nors oflcialiai deklaruojamas nedidelis ne-
darbas, tikrasis dirbandiq Zmoniq skaidius yra gerokaimaZesnis. Kai kuriose Salyse
Zmoniq, kurie serga, lanko perkvaliflkavimo kursus, pereina i5 vieno darbo j kit4 ar
paprasdiausiai nenori dirbti, o g),I/ena i5 valstybes skiriamos solidZios bedarbio pa-
Salpos, vir5ija penktadali visq dirbandiq asmeml.

2d9
2. Europos susivienijimas
@ Bendrisis r iclaris prodirklas
(BVP) - pajamos, gautos Salies viduje.
Eiras - ES Salyse ivesta bendra valiuta.
Eurdpos Ekondmind Bendrijd (EEB)
1957 m. Europos valstybiq jkurta ekono-
mind organizaclja, ES pirmtake.
Eurdpos Parlameiitas - ES Saliq
piliediq renkama istatymq leidZiamosios
valdZios institucija.
Eurdpos S4iunga (ES) - 1992 m.
Europos valsiybiq ikurta politine
ekonomine organizacija.
Lisabdnos stratdgija - 2000 m.
Lisabdnoje ES vyriausybiq vadovq nusta-
tytas strateginis tlkslas - ES ekonomik4
paversti konkurencingiausia pasaulyje.
@ ,, poveik! tautinems tradrctioms
ir tautinei savimonei paiiepiantl
karikatAra.
Is pan i jos pakranteje i isi I ai pi nantys
zVO
$S
r'x
-
,,Atidarykrte durts, plairau
atverkite!" 1997 m, vokreiiu kankatura sisle/ros ateitis?" Vakaru ialiq vtsuomeniq
sen ejin q paiie p i anti voki e ii q kar kafi r a.
t
Didelj ES piliediq nepasitenkinim4 kelia milZiniSkas Sios organizacijos biurokra-
tijos aparatas. Nei5sprendZiama problema lieka plustantys nelegalus migrantai i5
ekonomi5kai silpnq Azijos ir Afrikos valstybiq. Daug Zmoniq ES Salyse baimina-
si nacionaliniq tradicijq nykimo, tautinio savitumo praradimo. Dalis valstybiq at-
sisakd arba nesugeba isivesti euro. Kai kurios 5a1ys nesutinka su vienais ar kitais
S4jungos istatymais. 2005 m. keliq jtakingq ES 5a1iq piliediai nepritare S4jungos
konstitucijai.
turi sunkumq, bet jie nenustelbia teikiamos naudos. To lrodymas - dar ne vie-
ES
na valstybe nei5stojo i5 ES ir net neparei5ke noro tai daryti. Europos S4junga Sian-
dien yra ekonomind ir politine galybe, taikos ir gerovds garantas. Ekonomine galia
ji prilygsta JAV ir lenkia Japdnij4. ES ltaka sprendiiant pasaulines reik5mes klau-
simus vis didela. S4jungos pletra tgsiasi. 2005 m. derybos del narystes pradetos su
Tuikija ir Kroitija, siekj istoti i ES rei5kia ir kitos valstybes. Organizacija laikosi
2000 m. ES vyriausybiq vadovq priimtos Lisabdnos stratOgijos. Per de5imtmetl
siekiama padidinti gyventojq uZimtum4, stiprinti ekonomikos reformas ir socialing
sanglaud4. Siomis priemondmis ES norima paversti konkurencingiausia, Lini,4pa-
grindu augandia ekonomika pasaulyje.
1. lvardyk Europos Saliq vienijimosi prie2astis ir ES
tikslus (tekstas O @t
2. Apibudink ES ir NATO pletros etapus tO Ol
Nurodyk svarbiausius 5iq organizacijq skirtumus.
3. Ar, tavo nuomone, vertejo Lietuvai tapti ES ir NATO
nare? Pateik argumentq u2 arba prie5.
Koklq i5vadq gali paclaryti i5 @ pateiktq
statistikos duomenq?
Paiygink ES nariq ekonomikos galiq (@). Kokiq
iSvadq gali padaryti?
6. PaaiSkink pasirinktos @-O karikaturos
n e Ie g afi s m i g r antai i i Af ri kos. pagrind nq mint1,
7. Grupese padrskutuokite apie Europos Sqjungos
ateitj. Ar iSliks 5i organizacija?