V A L D A S

A D A M K U S

PA S K U T I N KADENCIJA

V A L D A S

A D A M K U S

PA S K U T I N KADENCIJA
P re z i d e n t o d i e n o r a i a i

VILNIUS 2011

UDK 342.5(474.5)(092) Ad-12

Literatrinis bendraautoris VALDAS BARTASEVIIUS

Nuotrauk autoriai: Edminas Bagdonas p. 171; Tomas Bauras (ELTA) p. 23, 28, 29; Tomas ernievas (ELTA) p. 98; Vladimiras Guleviius (ELTA) p. 27; Dainius Labutis (ELTA) p. 521, 522; Renatas Neverbickas (ELTA) p. 25; Alfredas Pliadis p. 106, 210; Saulius Venckus (ELTA) p. 49; nuotrauka p. 38 i Valdo Adamkaus asmeninio archyvo. Kitos nuotraukos Dojos Gundos Barysaits.

Valdas Adamkus, 2011 Valdas Bartaseviius, 2011 Ilona Kukenyt, dizainas, 2011 ISBN 978-9986-16-861-4 Tyto alba, 2011

Skiriu Almai

Iekoti atsakymo klausim, kiek politikai ir valdios vyrai prisideda prie savo alies skms, nelengva uduotis. Viena vertus, vyksta tam tikri istoriniai procesai, veikia galingos tarptautins jgos ir takos, dirba nesuskaiiuojama armija valdinink ir diplomat, savo funkcijas atlieka institucijos, iniasklaida, mokslininkai ir ekspertai. Kita vertus, turime politik, konkret asmen, kuris, nors ir nepaprastai talentingas, danai yra varomas savo pareig ir kovoje i tikrj nedaug k gali ir reikia. Bet ar i ties jis reikia nedaug? Kaip pats asmenikai sitikinau, vadovavimas, aktyvumas ir pavyzdys gali daryti stebuklus ir alyje, ir tarptautinje arenoje. Lyderiai sugeba mobilizuoti, skatinti iniciatyv, paakinti ir kvpti veiksmams. Jie gali sustiprinti savo tautiei pastangas, o palaikydami asmeninius santykius usienyje su takingais monmis, neabejotinai vaisingai prisideda prie savo alies sieki gyvendinimo. Manau, kad tokio lyderio pavyzdys buvo Prezidentas Valdas Adamkus. Puikiai prisimenu ms pirm susitikim 1998 met vasario mnes, surengt minint Lietuvos nepriklausomybs 80-met. Jau tada irinktasis Prezidentas paliko man stipr ir ger spd. Nors mus skiria itisa karta Valdas Adamkus yra u mane gerokai vyresnis, ijau po ms susitikimo jausdamas ne tik didel pagarb iam mogui, bet ir sitikins, kad Lietuva tobulai pasirinko. inojau, kad is mogus gali bti raytas didelmis raidmis Lietuvos istorij kaip valdios vyras, skmingai sutelksiantis savo al, nuvesiantis j NATO ir Europos Sjung. Nesuklydau. Jo skm buvo juo sunkiau pasiekiama, nes jis kils i alies, kurios gyventoj skaiius nra didiausias Europoje. Kaip valstybs, turinios kone 40 milijon gyventoj, Prezidentas, inojau, kad dideli skaiiai ir statistika danai gerokai pagelbja. Prezidentas Adamkus tolesniais metais tapo ymiu politiku taip pat ir Europos arenoje, o man buvo svarbiausia, kad jis puikus mogus, su kuriuo mane netrukus susiejo tikra ir nuoirdi draugyst. Kad Valdas iskirtin asmenyb, rodydavo ne tik jo laimjimai, bet ir tai, kaip subtiliai ir kultringai jis j siek.

Pradsiu nuo dalyko, kuris man yra ariausiai irdies, tai yra lenk ir lietuvi santyki. Mudviej prezidentavimo laikais politinis ms ali bendradarbiavimas klostsi gerai ir teik dideli vili. I iandienos perspektyvos inome, kad kai kurios j pasirod nepatvarios, bet anuomet Valdo Adamkaus asmenyje Lenkija rado autoriteting ir atsaking partner. Prezidentas Adamkus dialoge su Lenkija neveng liesti sudting abiej taut bendros istorijos klausim. Visuomet tai darydavo imintingai ir apdairiai. Daugiausia dl Jo rytingumo ir politins valios nuo 1998-j Lenkija ir Lietuva tapo strateginmis partnermis, o ms ali bendradarbiavimas neabejotinai suteik daug naudos besivienijaniai Europai ir viso pasaulio saugumui. Su dkingumu prisimenu Jo sitraukim kovos su terorizmu konferencij, surengt Varuvoje 2001 m. lapkriio 6 d., po teroristini ipuoli Niujorke ir Vaingtone; konferencija vyko mano iniciatyva. Prezidentas Adamkus pirmasis i kviestini svei oficialiai patvirtino atvyksis virni susitikim, taip prisiddamas prie viso sumanymo skms. Bendradarbiaudami mudu turjome didiul ramst savo prezidentines kanceliarijas. Kartu su Valdu nusprendme sukurti Lenkijos ir Lietuvos Prezident konsultacin komitet, kuris pirmiausia aptardavo bendradarbiavimo problemas ir projektus, o paskui rengdavo rekomendacijas abiem Prezidentams. Tam tikru poiriu jis atlikdavo lenk ir lietuvi grups sudtingiems klausimams sprsti funkcij. Vienas didiausi Valdo Adamkaus prezidentavimo pasiekim, be abejo, buvo Jo didiulis indlis derybas dl stojimo NATO ir Europos Sjung. Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tuomet buvo gijs akivaizd strategin pobd. Tikiuosi, kad Lenkija, bdama NATO nar nuo 1999 met, sugebjo paremti ir paskatinti ms kaimyns naryst. iaurs Atlanto sjungos virni susitikimas Prahoje 2002 metais buvo reikmingas vykis mums, tuometiniams Lenkijos ir Lietuvos prezidentams, ms alims ir tautoms. Kartu isipild daugybs lenk ir lietuvi kart svajon apie saugi ms tvyni ateit; vl tapome artimais sjungininkais, iuokart didiulje euroatlantinje koalicijoje. Ypa diaugiuosi 2002 metais galjs asmenikai dalyvauti Vilniuje surengtose ikilmse Lietuvos stojimo NATO proga. Panaaus pobdio buvo ir ms bendros pastangos dl narysts Europos Sjungoje. Prezidentas Adamkus buvo stiprus ms komandos narys: su tvirtu sitikinimu galiu j pavadinti Vidurio ir Ryt Europos proto balsu daugelyje pokalbi ir deryb su Vakar Europos politikais. Ilgus metus gyvens JAV ir prats prie tarptautins arenos, Lietuvos Prezidentas tapo

Prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksanderis Kwaniewskis Vilniuje prie Stikli restorano.

Helsinkio grups lyderiu, danai deryb metu stebindamas mane nepaprastu sumanumu ir paveikumu. Be to, jis didino ms patikimum ir pasitikjim msike Europos dalimi. stojimas NATO ir Europos Sjung ms alims buvo istoriniai pasiekimai, taiau politiko biografijoje pirmj plan daniausiai prasimua tai, kaip buvo elgiamasi sunkiais, lio laikotarpiais. iuolaikinje Europoje toki akimirk, kai galima vienam priimti sprendim ir paveikti Europos bei viso pasaulio likim, nra daug. Mums abiem tokiu ibandymu tapo Oranin revoliucija Ukrainoje. Buvau papraytas tarpininkauti gine, kilusiame tarp dviej kandidat prezidentus Viktoro Juenkos ir Viktoro Janukovyiaus, kaltinusi vienas kit balsavimo rezultat klastojimu. Treioji alis buvo, inoma, valdantysis Prezidentas Leonidas Kuma. Nuo pat pradi inojau, kad vieno Lenkijos Prezidento misija skms neatne; tai turt bti tikra europietika misija, Europos galiota delegacija. Norjau, kad, be Lenkijos, deryb grupje bt dar vienas narys, pripaintas Vidurio ir Ryt Europos region bei Europos Sjungos ir kit Europos organizacij atstovas. Mano kandidatas ir, kaip pasirod, puikus pasirinkimas suprantama, buvo Valdas Adamkus. Nors ir inojo, koki didel rizik pri-

siimame ir kiek nedaug galime tiktis i kit Europos Sjungos valstybi, jis nesvyruodamas mane parm. Valdas Adamkus t akimirk rod, kad yra nestandartinis politikas, gebantis akimirksniu isiverti i biurokratins rutinos, pasitikti sudtingus ikius ir skmingai su jais susidoroti. Vykstant Ukrainos apskritojo stalo diskusijoms galjau tiktis Jo santrumo ir nekainojamo imanymo. Misija Kijeve 2004 met iem buvo ne tik ms bendra skm. Tai visos Vidurio ir Ryt Europos, savo jgomis sugebjusios veikti kriz, kurios pasekms galjo bti dramatikos tiek Ukrainai, tiek visam regionui, laimjimas. U Tavo didiul atsidavim tokiam svarbiam reikalui, Biiuli, dar kart didiausia mano padka. Prezidento Valdo Adamkaus ankstesni veiksm Ukrainoje dvasia leidia suvokti ir vlesnius Lietuvos valdios sprendimus dl paramos Gruzijai per kar su Rusija, taip pat konstruktyviai, mano galva tinkamiausiai, prieita prie dialogo su Baltarusijos reimu. iandien ms kartos politikai tsia savo veikl usienio politikos plotmje, toliau stengdamiesi paisyti ms ali interes, stiprinti Europos integracij ir sprsti globalias problemas. Tai nra lengva uduotis, ypa turint omeny, kad vos prie 30 met viskas atrod lengviau, o tikslai ikildavo patys savaime. Taiau po Solidarumo susikrimo, nuvertus komunizm, nugriovus gelein udang, isipltus NATO ir ES, niekas nra labai akivaizdu, kai kalbama apie ateit. Prieingai, turime nauj milinik ik, kuris vadinasi kova su terorizmu, finansin ir ekonomin kriz, turime aminai neisprstas globalias problemas: skurd, ligas, lokalius karus. Visa tai tampa ms dabartinmis uduotimis, kasdiene pareiga. Be aikaus atsakymo lieka ir vienas i pamatini klausim: kur einame? Koks bus ms pasaulis po 20, 30, 50 met? Man atrodo, atsakymo klausim turt iekoti iandienos intelektualai ir politikai. Neutenka dienotvarks, reikia vizijos. Valdas Adamkus visuomet turjo toki vizij, j tebeturi ir iandien tebedirba ta linkme. Didiuojuosi, kad galiu vadinti Vald Adamk savo draugu, o savo tautiei vardu dkoju, kad galime Tave, Valdai, vadinti ir visos ms Respublikos draugu.

Aleksander Kwaniewski Lenkijos Respublikos Prezidentas 19952005

10

Laikas greitai ueria vykius umarties dulkmis. Ne kart man paiam teko sitikinti, kad jau kit dien gali bti pasakojama visikai kitaip, nei buvo i tikrj. K jau kalbti, kai atsigriama tai, kas nutiko prie metus, dvejus ar penkerius? Noras padti atminiai isaugoti gyv praeities vaizd ir skatino mane daug met nuolat rayti dienorat. Paauglysts, jaunysts metais daug moni savo mintis ir jausmus patiki dienoraiui. Man is protis susiformavo sulaukus brandos, kai jau buvau JAV federalins valdios pareignas, vadovavau u ei valstij gamtosaug atsakingai regioninei JAV aplinkos apsaugos agentrai, bet kartu likau pasinrs ieivijos politin bei visuomenin veikl. Ypa stropiai miau rayti dienorat, kai Lietuvos mons man suteik didiul garb ir atsakomyb deimt met bti alies prezidentu. Tai nemenka jaunos Lietuvos valstybs brendimo, sitvirtinimo tarptautinje bendruomenje istorijos dalis. Jutau pareig siningai fiksuoti vykius, procesus, kuriuose pats dalyvavau ar kuriuos stebjau. Viena vertus, tai dariau nordamas sau isaugoti tikslesn kintanio politinio gyvenimo vaizd, nes prabgus ir kelioms dienoms daug kas apsiblausia, prisimirta svarbios detals, o juk kiekvienam mogui pravartu kartais atsigrti praeit. Kita vertus, suvokiau, kad mano uraai gali bti naudingi istorijos studijoms. Kone kasdien vakare stengdavausi ufiksuoti svarbesnius vykius. Jei kokios aplinkybs sutrukdydavo, tai darydavau kit dien. Tiesa, pasitaikydavo, kad dl labai intensyvios dienotvarks umesdavau dienorat net ir kelioms savaitms, bet toki balt dmi nra daug, ir, rengdamas knyg, pasistengiau ias spragas ukamyti vlesni laik prisiminimais ir komentarais. inoma, dienoratyje nemanoma ivengti subjektyvumo, jame visuomet atsispindi asmeninis raaniojo poiris. Fiksuodamas vykius, nevengiau j vertinti, isakyti savo nuomons, kartais iliedavau ir jausmus. Mat pasitaikydavo, kad spaudoje perskaitydavau pastab, splioni, politolog tariam valg, neturini nieko bendra su tikrove. Bdavo ir melo, niekuo nepagrst tarinjim, net eidinjim. Susilaikydavau nuo vieo atkirio, bet vakare uraydavau, kas guli ant irdies. Raymas man paddavo nusiraminti. Kilus

11

sumanymui dienoraius sudti knyg, nusprendiau isaugoti j atvirumo dvasi, todl necenzruodamas skelbiu ir emocinius igyvenimus, patirtus diena i dienos raant apie tuo metu mane jaudinusius dalykus. Manau, dienoraiai gali praversti ms alies politinius procesus norintiems geriau suvokti monms ne vien dl juose iguldyt fakt, detali, bet ir dl mano autentik vertinim, paaikinani, kodl a primiau vienok ar kitok sprendim. ioje knygoje skelbiami dienoraiai aprpia eeri su puse met laikotarp tarpsn nuo pirmosios iki antrosios kadencijos ir vis jos laik. Ankstesni met dienorai nebuvo prasms publikuoti, nes i dalies jais remiantis parayta mano pirmosios kadencijos atsiminim knyga Be nutyljim. Be abejo, knyg nebuvo manoma netrumpinant, mechanikai perkelti vis dienorai. Pirmiausia ji bt dvigubai storesn. Kita vertus, usiraydavau ir kasdiens darbotvarks fakt, kurie atspindi Prezidentros darb, bet neturi istorins verts ir nebt doms skaitytojui. Tai informacija apie labiau mandagumo susitikimus su ambasadoriais, vairiais usienio sveiais, darbo pokalbius su ms alies pareignais apie dabar jau pamirtas problemas, taip pat retsykiais pasitaikantys uraai apie poilsio, buities reikalus. Taiau visi svarbesni politinio pobdio raai ir net mano jausmus atspindinios valgos pakliuvo knyg.
12

Dienoratis neretai bdavo raomas skubomis, vlai vakare, ne visuomet namie pasitaikydavo, kad ir viebutyje ar net lktuvo krsle. Todl leidiant knyg iek tiek taisyta, redaguota ra kalba, bet ne faktai ir mintys. Taiau ir dienorai originalai bus prieinami visuomenei juos ketinu perduoti archyvui. Neneigsiu, raydamas dienorat suvokiau, kad ia ne vien mano ipaintis sau, bet ir dokumentas, kur ateityje gals skaityti mons. Bet tai nevar mano laisvs sakyti, k galvoju politikos klausimais, gal tik kartais vengiau rayti apie asmenis, su kuriais asmenikai artimai bendravau, bijodamas juos ugauti savo atvirumu. Tokie nutyljimai neturi visuomenins reikms. Kalbdamas apie aliai svarbius dalykus, laikiausi nuomons, kad neturiu teiss nieko nutylti. I pradi kiek abejojau, ar praeities vykius nuosekliai fiksuojantys dienorai raai gali sudominti skaitytojus. Kai buvo rengiama i knyga, juos dar kart skaiiau su literatriniu pagalbininku. Prie akis tarsi prabgo gyvenimo tarpsnis pasibaigus mano pirmajai kadencijai ir visa antroji kadencija. Dabar drauge su manimi, mano vilgsniu per laik gals perbgti ir skaitytojas. Savs ne kart klausiau, ar visada elgiausi teisingai, ar visuomet dariau tai, k manoma padaryti. tai atsakys istorija, bet neabejoju dl vieno dalyko: visi sprendimai, veiksmai atitiko mano sitikinimus, morals principus. Turbt kiekvienam mogui, atsigrus savo praeit, kyla klausimas, k jis daryt kitaip, jei galt grinti prajus laik. Aikaus atsakymo neinau. Gyvenimas keiiasi, atsiranda nauj aplinkybi, patys mons jau kitokie, nei buvo praeityje. Ne veltui sakoma, kad t pai up dukart nebrisi. Taiau inau, kad elgiausi taip, kaip tuo metu maniau esant teisingiausia, ir dariau tai, kas Lietuvai buvo reikalinga. Prie kai kuri dienorai ra norjosi stabtelti ir pakomentuoti vykius ar papildyti samprotavimais i dabarties pozicij. Taip atsirado pastabos paratse. Galiausiai susidliojo tarsi mano akimis regima politinio gyvenimo panorama. Tikiuosi, dienoraiai ir j papildymai pads Lietuvos monms geriau suvokti jau istorija tampanius mano paskutins kadencijos metus, todl ir atiduodu juos skaitytoj teismui.

13

14

TA R P D V I E J KADENCIJ

15

2003-ieji
2003 met vasario 27 diena, Vilnius.

Mano pirmoji nedarbo diena. Taiau jau 10 valand ryto buvau Moksl akademijos rmuose. ia vyko ms alies ir Europos Komisijos seminaras, skirtas aptarti, kaip rengiams referendumui dl narysts Europos Sjungoje. Savo kalboje pabriau, kaip svarbu, kad ms mons kuo tviriau paremt Lietuvos integracij Europos bendrij.

2003 met vasario 28 diena, Vilnius.

Vilniaus paveiksl galerijoje klausms koncerto. Kvietimas skelb, kad tai kultros darbuotoj dovana prezidentui Valdui Adamkui. Mgavoms ne tik puikia muzika, bet ir jaukia, kamerine, dvasinga vakaro atmosfera. Jaudino susirinkusi ymiausi ms kultros moni nuoirdus dmesys mums, irdingas bendravimas. Nejuia prisiminiau koncertus Baltuosiuose rmuose prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy laikais.

Nemaa dalis mano tabo moni i Prezidentros gro dirbti Usienio reikal ministerij. Jie pasisil ir toliau artimai bendradarbiauti, adjo teikti man informacij ir analitinius vertinimus. iandien vakare Didiosios Britanijos ambasadorius Jeremy Hillas mano ir Almos garbei sureng vakarien. Dalyvavo JAV, vedijos ir Norvegijos ambasadoriai su monomis bei brelis lietuvi politik, visuomeninink. Tai antroji vakarien su diplomatais iomis dienomis uvakar privaiai vakarieniavau su vedijos ambasadoriumi Janu Palmstierna. Malonu girdti ger atsiliepim apie savo penkeri met darb ir padk u pastangas tarptautins politikos arenoje, bet vis dar dvasine prasme nelengva ramiai klausytis toki pagyrim, prisimenant rinkim rezultatus.
2003 met kovo 3 diena, Vilnius. 2003 met kovo 4 diena, Vilnius. Vilni Lietuvos valstybs konkordato su Vatikanu 70-meio minjimo proga atskrido Vatikano valstybs sekretorius arkivyskupas Jeanas-Louis Tauranas. Usienio reikal ministerija pasiteiravo, ar sutikiau j priimti Turniki rezidencijoje. inoma, sutikau. Ir mans lauk maloni staigmena Vatikano valstybs sekretorius atvyko lydimas trij kartu su juo atskridusi vyskup, kardinolo Audrio Juozo Bakio, nuncijaus Baltijos alims Peterio Stephano Zurbriggeno ir ambasadoriaus Kazio Lozoraiio.
16

Pasirodo, jie su manimi susitiko pirmiausia, prie praddami kitus vizitus. Pusantros valandos vaiindamiesi vynu nekuiavoms apie Banyios padt Lietuvoje. Aiku, sveiai nenutyljo ir naujausios Lietuvos aktualijos aikiaregs ir burtininks Lenos Lolivili takos prezidentui Rolandui Paksui. Iki iol vengiau kalbti ia tema. Taiau kardinolas Audrys Juozas Bakis paskelb griet pareikim dl Lenokos vaidmens ir perspjo, kad niekam nedert kalbti Dievo vardu. Visikai jam pritariu. Arkivyskupas Jeanas-Louis Tauranas teik man popieiaus Jono Pauliaus II medal.
2003 met kovo 67 dienos, Ciurichas, veicarija.

vaii kelion veicarij ir JAV. Ciuriche, Europos reikal institute, perskaiiau praneim Lietuva XXI imtmetyje Europos bendrijoje. Konferencijoje dalyvauja ir baigs kadencij Estijos prezidentas Lennartas Meri bei Baltijos ali ekonomikos ir kio ministrai. Per susitikim su veicar bankininkais pajutau, kad jie labai maai k ino apie iandienin Baltijos ali padt. Stengiausi juos sudominti verslo galimybmis Lietuvoje. Taip pat kalbjoms apie ms santykius su Rusija, tranzito Kaliningrado krat problemas. veicarai teiravosi ir apie prezidento rinkimus Lietuvoje. Kovo 7-osios vakare iskridome Vaington. Pirmoji diena JAV prasidjo vienage takingos JAV Respublikon partijos veikjos Judie Finley namuose. ia susitikome su Zbigniewu Brzezinskiu, buvusia prezidento Ronaldo Reagano administracijos paskirta JAV atstove Jungtinse Tautose Jeane Kirkpatrick, keliais Kongreso nariais, Baltj rm administracijos ir Valstybs departamento pareignais. Daugiausia kalbjoms apie padt Lietuvoje po prezidento rinkim. Apstulbino, kad jau ir JAV politinius sluoksnius pasiek inios apie mslingus burtininks Lenokos ryius su Rolandu Paksu. tikinjau panekovus, kad Lietuvos usienio politika neturt smarkiai keistis ir ms alis vykdys savo tarptautinius sipareigojimus. Jaudinani kalb per pietus pasak Zbigniewas Brzezinskis. Jis pasil tost mano garbei ir sveikindamas mane padkojo u didel darb tiesiant Lietuvai kelius Vakarus, o baigdamas isak apgailestavim, kad vienu metu i Europos politins scenos pasitrauk du prezidentai Vclavas Havelas ir Valdas Adamkus...
2003 met kovo 8 diena, Vaingtonas.
17

Pradedame dviej sa-

Vakare Marriott viebuio konferencij salje pasakiau kalb apie Baltijos ali na stiprinant NATO transatlantin saugum.
2003 met kovo 14 diena, ikaga.

Laik leidiame daugiausia susitikindami su draugais. Oficiali rengini nedaug vakar dalyvavau Mindaugo karnavimo 750-j metini minjime. Beje, nustebino tai, kad buvo ipirkti visi po 100 doleri kainuojantys bilietai vakar, nors jis surengtas darbo dien. iandien susitikau su savo rmj JAV rinkiminiu komitetu. Jie surinko 200 tkstani doleri, u mane balsavo apie 90 proc. rinkimuose dalyvavusi JAV lietuvi. Nuoirdiai jiems padkojau. Noriau ivardyti visus savo draugus, bet tai nemanoma: Vytautas Germanas, Rta Staniulien, Stasys Baras, Julius mulktys ir deimtys kit puiki moni.

2003 met kovo 19 diena, 8 valanda vakaro, ikaga.

Televizijos kanalai pranea, kad Baltieji rmai paskelb pradedantys karo veiksmus prie Irak, kuri tikslas paalinti Saddam Hussein. Rytoj turime iskristi Lietuv. Tikims, kad karo veiksmai nesutrukdys. O vakar per televizij irime, kaip kyla JAV lktuvai bombarduoti Irako.

Karas su Iraku nesutrikd prasto JAV gyvenimo ritmo. Mus namo skraidinantis lktuvas iskrenda numatytu laiku.
2003 met kovo 20 diena, ikaga. 2003 met kovo 21 diena, Vilnius.

Vilniaus oro uoste nusileidome 13 valand. Saulta, bet vjuota diena, vsoka. Vakare nuvykau arno Mariulionio pastatyto sporto ir poilsio centro Forum Palace atidarym. Nors po kelions jauiausi kiek pavargs, nesigailjau prims kvietim. spdingas statinys stilinga architektra, auktos klass ranga. Antro tokio lygio sporto centro nra ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Gyvenimas nestovi vietoje alis modernja.

2003 met kovo 22 diena, Kaunas.

Prezidento rinkim pamokos, atrodo, skatina deinisias partijas vienytis. Liberalai Eugenijus Gentvilas, Artras Zuokas, Gintaras Steponaviius ir kiti msi telkti centro deinisias jgas: kalbasi su iuo metu visikai tak praradusiais centristais, moderniaisiais krikionimis demokratais ir dar viena kita partija. iandien Kaune surengtoje Liberal sjungos konferencijoje engtas pirmasis ingsnis vienijimosi kryptimi.
18

Sveio teismis konferencijoje pasakiau kalb, kurioje pabriau konstruktyvios opozicijos svarb ir linkjau liberalams iki kit Seimo rinkim veiksmingai atlikti vaidmen. Spaudoje neslgsta Lenokos komedija. Atrodo, tai dabar svarbiausia tema Lietuvoje. Savaitgal Briuselyje vyko Rolando Pakso debiutas usienio politikoje. Per rinkim kampanij reklamavosi, kad moka angl kalb. Bet geriau Briuselyje nebt mgins kalbti anglikai. I ties atrod komikai televizijos reportae, kai urnalist paklaustas nesteng suregzti paprasiausio sakinio ir jam pagalb turjo atskubti vertja.
2003 met kovo 24 diena, Vilnius. Pradedame judinti ms namo statybos reikalus. iandien pirm syk susitikome su architektu, apirjome projekt. Namas turt bti modernus, patogus. Reikia kalbtis su Algirdu Brazausku dl sklypo Turnikse. Su Alma nusprendme, kad geriausia bt nam pasistatyti savo pinigais, nors Konstitucija numato, kad man, baigusiam kadencij prezidentui, skiriama valstybin rezidencija. 2003 met kovo 28 diena, Anykiai.

sitraukiau referendumo dl Lietuvos stojimo Europos Sjung agitacin kampanij. Vis dien praleidau Anyki rajone. mons mauose miesteliuose domisi naryste ES daug labiau, nei galjo atrodyti. Antai Kavarske, Troknuose susirinko per imt moni, daug klausinjo, bet daugiau apie ms kasdienes problemas kada bus grinti nuvertj rubliniai indliai, kada bus padidintos pensijos ir panai dalyk. Pasirodo, mons laukia Briuselio pinig, tikdamiesi, kad juos bus galima panaudoti ms socialinms problemoms sprsti. Teko aikinti, jog negalsime ES fond l naudoti pensijoms ar nuvertjusiems rubliniams indliams atkurti, bet i parama pads modernizuoti ms k, o ekonomikos kilimas pads sprsti ir socialines problemas. Svarbiausia, kad mons nusiteik labai geranorikai, visur mus be galo irdingai ir pagarbiai sutiko.

2003 met kovo 29 diena, Kaunas.

Apsilankiau Centro sjungos suvaiavime. Jautsi gerokai daugiau tampos nei prajus savaitgal t pat klausim partij susijungim svarsiusi liberal suvaiavime. Romualdas Ozolas ir nedidel grup jo rmj prieinasi liberal ir centrist susiliejimui. A j suprantu Centro sjunga jo krinys, sunku susitaikyti su mintimi, kad tokios partijos nebeliks. Taiau centristai neteko visuomens pasitikjimo ir
19

beveik nedaro jokios takos Lietuvos politiniam gyvenimui. Reikia persitvarkyti, jungtis su kitomis panaios pakraipos politinmis jgomis, keisti taktik. Dauguma Centro sjungos suvaiavimo dalyvi tai supranta.
2003 met balandio 2 diena, Vilnius. LNK televizijos studijoje atsakinjau laidos odio laisv vedjo Edmundo Jakilaiio klausimus. Kalbjome apie i dien aktualijas. inoma, nebuvo apeita ir burtininks Lenokos problema. Pasakiau, kad bt laikas iai istorijai dti tak, nes tai jau kenkia Lietuvos vaizdiui, elis krinta ant paios Prezidento institucijos.

PAstAbos PArAtse

Neaikios burtininks Lenos Lolivili mavimas alia prezidento Rolando Pakso labai greitai nustojo bti tik jo asmeninis reikalas. Nebiau kreips tokias, mano akimis velgiant, keistenybes dmesio, bet apie ios gruzins tak alies vadovui m kalbti visa iniasklaida. Gandas, neva ji imasi gydyti net tualetiniu popieriumi apvyniodama negaluojant asmen, tuoj pat tapo tautiniu anekdotu. Kai krizenama, kad tokie terapijos seansai gali bti rengiami ir Lietuvos prezidentui, jau neieina apsimesti, kad tai visiki niekai. Blogiausia, kad gandai apie i keist ms alies vadovo aplinkos poni pasiek ir usien, viedamas svetur jau buvau klausinjamas apie tai ir a. Todl galiausiai vieai paraginau baigti i istorij, nes tai kenkia Lietuvai. Tiek dmesio Lena Lolivili nebuvo verta, po kurio laiko j visi pamiro, bet jau pirmosiomis dienomis po R. Pakso inauguracijos kils skandalas dl jos takos prezidentui spjo pakenkti ir jo, ir visos Prezidentros autoritetui. Tai buvo vienas pirmj signal, kad R. Pakso prezidentavimas gali susiklostyti labai neskmingai.

2003 met balandio 10 diena, Vilnius.

Vakar vyk Vilniaus mero rinkimai ir tuo pat metu sutelktos pastangos paalinti policijos generalin komisar Vytaut Grigaravii rodo, kad brazauskininkai ir paksistai leistinomis ir neleistinomis priemonmis siekia sukoncentruoti vis valdi savo rankose. Tai savival ir tiesiog pasityiojimas i Lietuvos moni. Artro Zuoko vadovaujama koalicija sulauk didiausio rinkj pasitikjimo Vilniuje per savivaldos rinkimus, laimjo daugiausia viet miesto taryboje ir atrod, kad vl be vargo
20

jis bus perrinktas meru. Taiau surengtas smokslas. Algirdo Brazausko ir Rolando Pakso bendraygiai, addami valdios postus, perviliojo, o gal nupirko lenkus, ir ie staiga perbgo i Artro Zuoko koalicijos jo prieinink stovykl. Ir rinkimus netiktai laimjo socialdemokratas Gediminas Paviris. Vakare irjau Spaudos klubo laid, kurioje dalyvavo socialdemokrat atstovai. Net pykino j klausantis. Cinikai tyiojosi: atseit mes jus patvarkme, ir k mums padarysite? Apie Vilniaus mero rinkimus telefonu kalbjausi su socialdemokratu Audriumi Rudiu. I pokalbio supratau, kad viskas jau sutarta ir sureisuota. Panaiai elgiamasi ir su Vytautu Grigaraviiumi. Vos prie kelias savaites Algirdas Brazauskas sak, kad palaiko policijos generalin komisar, bet dabar, atrodo, brazauskininkai su paksistais sutar j nuversti ir pakeisti savu statytiniu. Rolandas Paksas staiga liep Vytautui Grigaraviiui rayti atsistatydinimo pareikim, bet is atsisak. Policijos vadovui niekuo nerodyt kaltinim par vidaus reikal ministras Vytautas Bernatonis es buvo sekami aukti pareignai, klausomasi j pokalbi. Taiau tokius dalykus reikia itirti, o joki fakt nra, tik niekuo nepagrsti ministro odiai. Kitas vykis Rolando Pakso rinkim kampanijos finansinis rmjas Jurijus Borisovas atsisak Lietuvos pilietybs, gavo Rusijos pilieio pas, o vakar iimties tvarka Rolandas Paksas jam vl suteik ms alies pilietyb. Dabar bent inosime, kiek kainuoja Lietuvos pilietyb, pasirodo, 1,2 milijono lit! Taip atrodo adtoji tvarka: kaip turguje perkami Vilniaus tarybos nari balsai, veriamas i posto savarankikai policijai vadovaujantis komisaras ir parduodama alies pilietyb. Dar per prezidento rinkim kampanij stebjausi, kaip Rolandas Paksas vaistosi pinigais ir kaip jais sumokama u meit. Raau tai ne i kokios pagieos. Tik skaudu matyti, kas darosi valstybje.
PAstAbos PArAtse

Raydamas ias dienoraio eilutes n netariau, kad po pusmeio pilietybs Jurijui Borisovui suteikimas mainais u param per rinkim kampanij taps svarbiu Rolando Pakso apkaltos kaliu. inia, kad J. Borisovas iimties tvarka vl tapo Lietuvos pilieiu, mane apstulbino. Juk paskui j vilkosi tarim leifas, kad, paeisdamas Jungtini Taut paskelbt embarg, pardavinjo Sudanui sraigtasparnius. Kartu visi inojo, kad is veikjas buvo vienas svarbiausi

21

Rolando Pakso rinkim kampanijos finansuotoj. Todl ikart suabejojau, ar teistai J. Borisovui suteikta Lietuvos pilietyb, nes apie kokius io asmens nuopelnus ms valstybei galima kalbti, kai jo veiksmai gali sukelti ms aliai net sunki tarptautini pasekmi. Man jau balandio mnes atrod, kad tai nevarus Rolando Pakso ir jo finansinio rmjo sandris.

Vakar vakare pas mus Turnikes atvaiavo Andrius Kubilius, Artras Zuokas, Darius Kuolys, Egidijus Aleksandraviius, Robertas Dargis ir Raimundas Mieelis. Kalbjoms apie susidariusi politin padt ir tarms, kaip reaguoti naujausius vykius. Daugiausia svarstme Rolando Pakso ir Algirdo Brazausko surengt perversm Vilniuje. Bendra nuomon valdanij arogancija jau pereng visas ribas. Svarstme, kaip galime stabdyti pradt demokratins sistemos ardym. Sutarme, kad reikt suburti inom visuomeninink grup, kuri, padedama specialist, analizuot vykius ir kelt vieumon visk, kas daroma neteisingai, silyt alternatyvius sprendimus. Teko girdti, kad net tarp Seimo nari socialdemokrat yra pasipiktinusi, jog j partija, susidjusi su paksistais, sivl negraius politinius aidimus.
2003 met balandio 11 diena, Vilnius. 2003 met balandio 12 diena, Vilnius.

Visuomens spaudimas, atrodo, privert Vyriausyb atsitraukti: vakar po posdio buvo paskelbta, kad policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaraviius nebus atstatydintas. Beje, paskelbta, kad policija rinko informacij ir apie mane bei Alm. Neinau, ar tai tiesa, ar tik mginimas pridengti savo politinius aidimus. iandien jaunimas protestavo prie Prezidentros. Susirink apie por tkstani moni sureng simbolines demokratins politikos laidotuves: atne karst ir udeg vakutes. Apie 16 valand prie Rotus menininkai nemokamai sureng koncert protesto akcij Prie smokslus u Lietuv. Susirinko keli tkstaniai moni, daugiausia jaunimo. Tai rodo, kad Lietuva jau nebetyli. Per Seimo rinkimus valdia gali skaudiai sumokti u toki savo politik. Vakare dalyvavome labdaros koncerte Pagalba Lietuvos vaikams Taikomosios dails muziejuje. Tai Mstislavo Rostropoviiaus fondo renginys, kur suorganizavo Rasa Kubilien. Ta proga Vilni atskrido ir pats maestro. Buvo labai malonu vl susitikti su Mstislavu Rostropoviiumi. Nesimatme nuo
22

maestro 75-meio minjimo Londone, Bakingamo rmuose, kur surengtose ikilmse mes dalyvavome jo kvietimu.
2003 met balandio 15 diena, Vilnius.

Spauda mirga praneimais, kad buvau ibrauktas i delegacijos, vykstanios Atnus ikilmingai pasirayti Europos Sjungos sutarties. Paksistai vieningai smerkiami u tok poelg. Visa diena skirta Europos Sjungos sutariai. Nuo 9 iki 10 valandos ryto dalyvavau specialioje Lietuvos radijo laidoje, kur atsakinjau urnalist ir studij skambinani moni klausimus. Nuo 15 valandos dalyvavau renginiuose Seime. urnalistai vis klausinjo, k manau apie sprendim mans netraukti Lietuvos delegacij, ivykusi ikilmes Atnuose. Rolandas Paksas pareik, kad a n nebuvau pasilytas i delegacij. urnalistai mans pra pakomentuoti, ar tai tiesa. Aikus melas, bet negi pasakysi, kad prezidentas meluoja? Atnuose vykstanias ikilmes Seime susirink mons irjo per televizij. Atvyko ir ES ali ambasadoriai. Jie vis prieidavo prie mans padkoti u darb siekiant Lietuvos narysts Europos Sjungoje. Graikijos ambasadorius

2003 met balandio 16 diena, Vilnius.

Vilnieius ir miesto sveius prezidentas Valdas Adamkus pasveikino engus istorin ingsn Europ. Vilnius, baras Prie parlamento, 2003 m. balandio 16 d.

23

tiesiai viesiai pareik, kad visi jo kolegos pasipiktin ms valdios sprendimu mans netraukti ikilmse dalyvaujani Lietuvos delegacij. Apie 16 valand su Seimo pirmininku Artru Paulausku psti nujome netoliese esant bar Prie parlamento, kur ES sutarties pasiraymo proga susirinko jaunimas. Pasirodo, ia atjs ir visas brys spaudos ir televizijos urnalist. Vos mums engus baro sal, prapliupo ovacijos ir jaunimas m skanduoti: Ai, ai, ai! Bet urnalistai tuoj pristojo klausinti, ar nejauiu nuoskaudos, kad mane paliko namie. Jokios nuoskaudos! Pasakiau, kad ia jauiuosi daug smagiau, nei biau jautsis Atnuose. Tokiais istoriniais momentais bti drauge su monmis pats didiausias diaugsmas. Grus Seim, lauk dar viena staigmena. Ten buvo padengtas vaii stalas ir pirmiausia Seimo pirmininkas susirinkusi parlamentar vardu man padkojo u darb Lietuvai engiant ES, teik gli puokt. Nuo puss devyni vakaro dalyvavau beveik dviej valand tiesioginje Lietuvos TV laidoje. Diskutavome apie Lietuvos perspektyvas ES. Grau namo tik po vidurnakio. Tuo tarpu Prezidentra, pasirodo, jau m teisintis, kodl mane ibrauk i delegacijos (pagaliau pripaino fakt). Neva taip padaryta, kad Atnus bt galima nusiveti daugiau Seimo nari. Nedelsdamas sureagavo Artras Paulauskas pareik, kad toks aikinimas neatitinka tikrovs ir labai neetikai suprieina Seim ir Vald Adamk.
2003 met balandio 18 diena, Didysis penktadienis, Vilnius.

Artja referendumo dl narysts Europos Sjungoje diena. Kai Vengrijoje prie balsadi atjo tik 45 proc. piliei, Lietuvoje susirpinta agitacija. iandien dalyvavau informacijos agentroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje apie pasirengim referendumui. Ijus i sals, mane pasitiko grup urnalist ir m sveikinti. I pradi nesusigaudiau, kodl man jie rodo tok dmes. Pasirodo, i Paryiaus atvyko UNESCO direktorato narys Henrikas Jukeviius ir atve man generalinio direktoriaus Kichir Matsuuros laik, kuriuo esu kvieiamas tapti UNESCO geros valios ambasadoriumi. Be abejo, primiau Lietuvai garbing kvietim.

2003 met balandio 20 diena, Velykos, Vilnius. avus Velyk rytas: vieia saul, ilta, gaivus pavasario oras. Su Alma nuvykome miias v. Kazimiero banyioje. Sausakima maldinink, gausu jaun veid. Gieda jaunimo choras, akompanuojamas gitara. Mieli balsai, nuostabi akustika.

24

2003 met balandio 24 diena.

iandien Almos fondas sikl naujas patalpas Jogailos gatvje. ia kol kas glausis ir mano fondas. Ta proga surengme diskusijas, pavadintas Adamkaus klubu. Artras Zuokas ir Andrius Kubilius pareng apvalginius praneimus, o vliau por valand diskutavome apie susidariusi politin padt.

2003 met balandio 27 diena, Vilnius. Kaip greitai bga laikas! Prie penkerius metus man pradjus eiti prezidento pareigas Alma aki rajone urnalistams sureng cepelin bali, o iandien jie mus pakviet Trakus, kur itais kibin bali. eias valandas linksminoms dainavome, okome. Girddamas urnalist kalbas, kaip jie mus myli, pasakiau, kad i meil abipus.

urnalistai Valdo Adamkaus garbei sureng kibin bali. Trakai, 2003 m. balandio 27 d.

2003 met balandio 29 diena, Vilnius.

Mane aplank Valstybs saugumo departamento generalinis direktorius Meys Laurinkus. Jis papasakojo, kad darosi sunku dirbti, nes nra ryio su Prezidentra, jo vadovaujama staiga i esms ignoruojama. Prezidento patarjas Remigijus Aas es rpinasi ne valstybs reikalais, o reikalauja, kad departamentas tirt, kas interneto erdvje pasisako prie Roland Paks. Reikalauja isiaikinti ir nubausti. Meys Laurinkus mano, kad paksistai jau sugalvoj, kaip su juo susidoroti.
25

Jis netiki, kad pavyks isilaikyti, bet nerimauja ne dl savs, o dl departamento likimo. Meio nuomone, Remigijui Aui maiausiai rpi nacionalinis saugumas, negana to, jis kliedi, neva VSD dirba Vytautui Landsbergiui.
2003 met balandio 30 diena, Vaingtonas. Atunt vakaro atskridau Vaington. Apsistojau Hay-Adams viebutyje prieais Baltuosius rmus. Suplanuota labai intensyvi vienags dienotvark.

Kasmet Vaington turistus i visos Amerikos traukiantis sakur ydjimas jau pasibaigs. Bet dar avi spalvingais iedais pasipuousios azalijos. iandien susitikau su senatoriais Robertu C. Byrdu, Trentu Lottu, Richardu Durbinu, Carlu Levinu. Kalbjoms apie Lietuvos ir NATO sutarties ratifikavim Senate. Vliau susitikau su Atstov Rm pirmininku Dennisu Hastertu ir Kongreso nariu Johnu Shimkumi. Sutarme, kad rudeniop Lietuv atvyks JAV verslinink delegacija. Vakare viebutyje susitikau su ikagos meru Richardu Daley.
2003 met gegus 1 diena, Vaingtonas. 2003 met gegus 2 diena, Vaingtonas. Dalyvavau JAV Prekybos rmuose surengtame simpoziume Naujoji pasaulio tvarka drauge su Nobelio taikos premijos laureatais Elie Wieseliu ir buvusiu Izraelio ministru pirmininku Shimonu Peresu, Kolumbijos prezidentu lvaro Uribe Vlezu bei New York Times apvalgininku Thomu Friedmanu. Per diskusijas apie yd ir palestiniei konflikt pabriau, kad btina remtis humanizmo ir mogaus teisi principais. Baigdamas retorikai klausiau: Ar galima ugn ugesinti ugnimi? Po simpoziumo atsisveikindamas su Shimonu Peresu pajutau, kad nuo jo dvelkteljo altukas. 2003 met gegus 4 diena, Vaingtonas.

iandien vakare dalyvavau tarptautinje konferencijoje, kurios tema Ukraina ir NATO. Atvyko 19 valstybi delegacijos, taip pat NATO generalinis sekretorius Georgeas Robertsonas. Lietuvai atstovauja krato apsaugos ministras Linas Linkeviius ir Seimo Usienio reikal komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Prie stalo sdjau su lordu Georgeu Robertsonu, buvusiu JAV prezidentu Georgeu W. Bushu vyresniuoju, Zbigniewu Brzezinskiu, ymiu JAV politikos ekspertu Brentu Scowcroftu. Be kita ko, kalbjoms apie padt Irake.
26

Apie galimybes Lietuvai ir Lenkijai bendradarbiauti vykdant misij Irake kalbjausi su Lenkijos gynybos ministru. Vliau i pokalbi turin persakiau Linui Linkeviiui.
2003 met gegus 5 diena, Niujorkas. Baigdamas vizit JAV, i pradi Niujorke susitikau su Juozu Kazicku jo bendrovs Neris patalpose. Pokalbiui turjome vos valand, nes prie iskrendant Lietuv dar reikjo spti automobiliu nuvykti susitikim su Georgeu Sorosu 50 kilometr u Manhatano Bedforde esant jo dvar. Susitikimas su Georgeu Sorosu truko pusantros valandos. Kalbjoms apie pilietini visuomeni krimsi pokomunistinse alyse. Jis pabr, kad Lietuvoje iuo poiriu padaryta didel paanga. Atviros Lietuvos fondas, Georgeo Soroso nuomone, veik geriausiai i analogik Baltijos alyse jo steigt ir finansuojam institucij, bet pastaruoju metu sivyravo sstingis. Reikt naujo impulso, taiau jis sak abejojs, ar dar tikslinga stengtis pltoti fondo veikl, nes Lietuvoje demokratija jau stovi ant tvirt koj. G. Sorosas sak svarsts mainti Atviros Lietuvos fondo finansavim.

Susitikimas su filantropu Georgeu Sorosu.

27

A G. Sorosui idsiau Atviros visuomens instituto steigimo Lietuvoje idj. Jis pritar iam sumanymui ir net sipareigojo per ateinanius por met finansuoti tredal instituto biudeto. G. Sorosas paliko labai taigios asmenybs spd. Nuo pirmj susitikimo akimirk bendrauti su juo buvo labai paprasta. Mielai btume dar ts pokalb, bet reikjo vykti oro uost. Ivaiuodamas dar pasidairiau po didiul, diding ir prabang jo dvar. avi vieta. iandien Katedros aiktje surengtas koncertas U Europ, kur buvo pakviesti ir keturi politikai: Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, a ir Rolandas Paksas.
2003 met gegus 8 diena, Vilnius.

Koncerto Katedros aiktje akimirkos. Vilnius, 2003 m. gegus 8 d.

Aiktje milinika minia susirinko apie 30 tkstani moni. Per koncerto pertrauk mus pakviet scen tarti sveikinimo odi. Pradjo Vytautas Landsbergis. mons ploja. Vliau kalbjo Algirdas Brazauskas. Vl plojimai. Pristato mane. Ir pasigirsta ne tik ovacijos, bet ir por minui aidi skanduots Valdai, ai! Pasveikinu mones, pasikartoja sveikinimai. Tuomet priek ieina Rolandas Paksas ir plojimus stelbia minios vilpimas. Visa tai transliuoja televizija. Man buvo nelabai jauku stovti alia Rolando
28

Pakso, bet irdis virpjo i jaudulio. Juk niekas nesureisavo moni reakcijos, tai buvo natrals j jausmai. Taiau Rolando Pakso nervai, atrodo, neatlaik. Nulips nuo scenos net nepasak mums sudie ir skubiai ivaiavo, o mes su Alma dar kok pusvaland yrms per mini, sveikindamiesi su monmis ir pasiraindami autografus.
2003 met gegus 9 diena, Vilnius, sekmadienis.

Referendumas dl narysts Europos Sjungoje vyko! Dar vakar vakare baiminoms, nes buvo balsav tik 23 proc. moni. Kalbdamas per radij ir televizij, raginau visus pilieius ateiti prie balsadi, net jei dalis j ir nepritaria narystei. Kartu tikinjau, kad tai vienintelis Lietuvai tinkamas kelias.

Valdas Adamkus atvyko referendumo dl Lietuvos narysts ES tab.

O iandien Lietuva nustebino Europ balsavo 63 proc. moni ir 91 proc. pasisak u Lietuvos naryst ES! Man paskambino Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis ir, sveikindamas su tokiu puikiu rezultatu, vylsi, kad tai paskatins ir Lenkijos mones. Es jo alyje dar nemaai dvejojani. Diugiai reagavo ir Latvijos, Estijos, Slovnijos bei Europos Sjungos vadovai. Lietuvos mons dar kart rod, kad jauia atsakomyb u savo valstybs
29

ateit ir moka tinkamai pasirinkti. Duok Dieve, kad ir politikai taip pat atsakingai naudotsi atsiverianiomis naujomis galimybmis. Lietuv oficialaus vizito atvyko Portugalijos prezidentas Jorge Sampaio, kur a pakvieiau atvykti per ms susitikim Zalcburgo muzikos festivalyje. Atvykome svei garbei surengt vakarien. Pirm kart pasibaigus kadencijai mudu su Alma apsilankme Prezidentroje. Lyg ir viskas taip pat aplinka, aptarnavimas. Taiau atmosfera kita. Dauguma svei mums jau nepastami. Maloniai pabendrav su prezidentu Jorge Sampaio ir jo mona, ilgai netruk ivykome namo.
2003 met gegus 15 diena, Vilnius.

iluts 1-ojoje vidurinje mokykloje atidaryta moderni kompiuterin klas, kurios rengim finansavo Almos fondas. Pasidairme po patalpas, bendravome su mokiniais. Paraginau juos bti bendruomenikus, sieti savo ateit su Lietuva. Norjosi pabti mokykloje ilgiau, bet teko skubti iaulius. iauli krato kultros fondas kas antri metai skiria Stasio alkauskio premij. iemet ji paskirta man. Ikilms surengtos iauli universiteto Baltojoje salje. Igirdau daug maloni atsiliepim apie savo veikl.
2003 met gegus 16 diena, ilutiauliai. 2003 met gegus 20 diena, Vilnius.

iandien 15 valand Rolando Pakso kvietimu atvykau Prezidentr. ia ikilmingai pasiraytas prezidento dekretas, kuriuo Seimas pareigojamas patvirtinti referendumo dl Lietuvos stojimo Europos Sjung rezultatus. Nustebino ceremonijos ikilmingumas, nors, atrodyt, vykio nepavadintum iskirtinai reikmingu. Pakviesta 60 svei. Ikilmingai paskelbus: Lietuvos Respublikos prezidentas, atsidaro durys, pro kurias daugyb kart yra tek eiti ir man, tarpduryje pasirodo Rolandas Paksas, ir tada sals skliautus sudrebina fanfar garsai. Tai Prezidentros naujov. Mintys mane nukl Vaington, prezidento Richardo Nixono laikus. Jis mgo ikilmingas ceremonijas, trimitininkus aprengdavo spalvingomis uniformomis ir pasirodydavo sveiams skambant fanfaroms. Nejuia pagalvojau: duok Dieve, kad Rolando Pakso prezidentavimas nesibaigt kaip Richardo Nixono, kuris turjo trauktis nebaigs kadencijos. Po ceremonijos prie mans prijo Rolandas Paksas ir pasiteiravo, ar nesutikiau su juo pasikalbti prie kavos puodelio.
30

Sugrau savo buvus kabinet. Tik dviese su R. Paksu akis ak kalbjoms beveik por valand apie usienio politik, sisenjusias vidaus problemas. Pasikalbjome ir apie Turniki rezidencij. Patvirtinau, kad isikelsime, kai tik bus suremontuotas mums skirtas namas. Anksiausiai tai realu i met pabaigoje. R. Paksas neprietaravo. Vis dlto pokalbis nebuvo nuoirdus. Jautsi tampa. Gal todl, kad rinkimai dar nespjo nutolti ir j nuotaikos nepasimiro.
PAstAbos PArAtse

Sklaidydamas dienorat, pats nustebau aptiks ra. Stebint pompastik ceremonij Prezidentroje, tkart mane persmelk negera nuojauta: R. Pakso fanfaros man primin R. Nixono pomgius ir pamaniau, ar tik ir j likimas nebus panaus.

2003 met gegus 21 diena, Vilnius.

Kai kurie laikraiai m kelti triukm man pasilius Vyriausybei aptarti galimyb baigusiam kadencij prezidentui skiriam valstybin rezidencij pakeisti sklypo Turnikse nuom 99 metams, kad galiau savo lomis pasistatyti gyvenamj nam. Pasipyl kaltinim lavina, jog siekiu kakokios naudos. Nedelsdamas papraiau Algirdo Brazausko ir Artro Paulausko n nesvarstyti io klausimo, nors, pritarus silytam variantui, valstybei nebt reikj ilaidauti mano rezidencijai. Spju, kad spaudos puolimas yra usakytas. Pasinaudojus formaliu pretekstu, siekiama pakenkti mano autoritetui visuomenje, nors ms pasilymas bt naudingas valstybei. O juk n nekalbame, kad galtume reikalauti grinti mano tvams priklausiusius du namus Kaune, Kudirkos aljoje, ir Almos tv nam Teliuose, beje, neprast sovietmeiu jame gyveno rajono kompartijos sekretorius, o vliau privatizavo. Dar Almos tvams priklaus sklypas Palangoje, kuriame pastatyta Vyturio sanatorija. Turime visus nuosavybs dokumentus, bet nepraome nei grinti turt, nei sumokti kompensacijas. O kai tik usiminme, kad galime patys pasistatyti rezidencij, tik reikt sklypo, pasirodo, esame gobs!

2003 met gegus 25 diena, Vilnius.

Vakar ir iandien Nacionaliniame dramos teatre vyksta Tvyns sjungos VI suvaiavimas. Svarbus vykis Lietuvos politiniame gyvenime jau vien todl, kad traukiasi senoji gvardija
31

Vytautas Landsbergis palieka partijos vadovo post. Nelengvas sprendimas, bet konservatoriai turbt neturi kitos ieities, jei nori susigrinti visuomens pasitikjim ir laimti artjanius Seimo rinkimus. Drauge su keli partij vadovais ir konservatori sveiais i usienio pasveikinau suvaiavimo delegatus. Vienas sveikintoj buvo eslovas Jurnas. Pasijutau nejaukiai, girddamas, kaip konservatoriai i tribnos drebia akis juos pasveikinti atjusiam oponuojanios politins jgos atstovui, kokie tautos prieai yra jo bendraygiai ir kokia venta pareiga juos patvarkyti. Pagalvojau, kad gal todl ir nenorjau bti siejamas su jokia partija, nes taip kalbti negaliau. Ne mano stilius.
2003 met gegus 26 diena, pirmadienis, Vilnius. Vasarikai ilta diena bent jau neadjo joki nemaloni gyvenimo pokt. Apsirikau. Alma ivaiavo miest pabendrauti su Dana emkalniene. Jos pietavo Neringos kavinje. Po piet Alma, pakilusi nuo kds, nepastebjo, kad staleli eil rengta ant nedidels pakylos ir reikia nulipti laipteliu emyn. Ji eng ingsnel al ir, praradusi pusiausvyr, visu knu griuvo ant grind. Gydytojas nuve j Santariki klinikas ir ten nustat kairs kojos girnels l. Greitosios pagalbos automobiliu Alma buvo perveta Greitosios pagalbos ligonin. Teko sugipsuoti vis koj. Reikia ei savaii ramybs. Apie jokias keliones per laik nra ko n galvoti.

iandien Rotuje Almos fondas ir Vilties klinika sureng labdaros vakar. Almai negalint atvykti, jai atstovavau a. Jos vardu padkojau rmjams ir visiems susirinkusiems. v. Kristoforo kamerinis orkestras padovanojo miel koncert. Namo parveiau Almai gausyb linkjim kuo greiiau sveikti.
2003 met gegus 27 diena, Vilnius. 2003 met gegus 29 diena, Vilnius. Pas mus Turnikes atvyko Pranczijos televizijos urnalist grup. Interviu tema Lietuva ir Europos Sjunga. Klausimai buvo atrs, net iek tiek provokaciniai. Buvau klausinjamas, kaip Lietuva derins naryst ES ir uol JAV politikos rmim, ypa dl karo Irake. Man buvo priminti ir prezidento Jacqueso Chiraco odiai, kad ES naujoks neva praleidia ger prog patylti, kitaip sakant, patarimas usiiaupti. Pasakiau, kad nevelgiu ia jokio konflikto, kuris galt suskaldyti Europ. Tai tik trumpalaikiai politini ambicij karai, aikinantis, kas svarbesnis Europoje ir gali kalbti pirmiausia.

32

Vliau susitikau su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje, atveusiu man asmenin imperatoriaus laik.
2003 met gegus 30 diena, KaunasVilnius.

iandien itin intensyvi dienotvark. Jau pus dvyliktos buvau alia Kauno, Noreikikse. Dalyvavau diplom teikimo ems kio universiteto magistrams ventje. Labai pakili atmosfera, visa sal kone gli jra. teikus diplomus, turjau atsisakyti pasilymo pietauti universitete ir grau Vilni, nes 16 valand Forum Palace centre susitikau su didiule JAV Kongreso delegacija. Joje net 25 asmenys. Labai geri atsiliepimai apie Lietuv. Vien susiavjimas. I alies esame vertinami geriau, nei patys apie save manome. I Forum Palace iskubjau Kongres rmus dalyvauti Editos Mildayts laidos Bd turgus filmavime. iandien pirm kart rengiamas aliojo obuolio labdaros koncertas, kuris turt tapti tradicinis. Labdaros veikla pasiymj asmenys bus apdovanojami aliuoju obuoliu. Pirmja laureate tapo Alma, bet negaljo atvykti. Jai atstovavau a. Padkojau jos vardu u apdovanojim, pasveikinau apie tkstant svei ir tariau ai visiems, kuriems nesvetimos kit moni bdos. Taiau bti iki vakaro pabaigos negaljau, nes reikjo vykti Rotu. ia fotografai atidar geriausi met nuotrauk parod. Tariu sveikinimo od ir ivaiuoju Forum Palace, kur TV3 venia savo deimtmet.

iandien Filharmonijos salje vyko naujos partijos Liberal ir centro sjungos krimo ikilms. Tiksliau bt sakyti, kad susijung trys giminingos partijos: Liberal, Centro ir Modernij krikioni demokrat sjungos. Sveikindamas suvaiavimo dalyvius, palinkjau Liberal ir centro sjungai tapti ilgaame, tvirtai savo keliu engiania takinga Lietuvos politine jga. Naujos partijos vadovu irinktas Artras Zuokas.
2003 met gegus 31 diena, Vilnius. 2003 met birelio 8 diena, sekmadienis, ikaga.

Jau prabgo keturios dienos, kai a atskridau ikag. Apsistojau pas Biruius, beveik vis laik bnu namuose, niekam neskambinau. Prajus ketvirtadien nuvykau ikagos neurochirurgijos ir neurologijos tyrim institut. Susitikau su dr. Leonardu J. Cerullo, kuris drauge su dr. Noamu Y. Stadlanu darys man operacij atpalaiduos nugaroje spaudiam nerv. O kad tai btina, joki abejoni nra, nes pajjus vos 100200 metr man pakerta kojas. Sutarme, kad penktadien bus atlikti tyrimai, o pirmadien, rytoj, atvyksiu ligonin ir septint ryto mane operuos.
33

Nesijaudinu, inau, kad operacij darys geriausi ios medicinos srities specialistai. inoma, visikai pamirti, kas laukia pirmadien, turbt nemanoma. Pirmadien man buvo skmingai padaryta operacija truko eias su puse valandos. Ligoninje praleidau penkias dienas. Pirmiausia teko mokytis, kaip nesukeliant stipresnio skausmo nuo vieno ono apsiversti ant kito, vliau kaip atsissti lovoje, atsistoti ir engti pirmuosius ingsnius per palat, netrukus prilaikomam pasivaikioti po koridori. Sulig kiekvienu iauusiu rytu jauiausi vis geriau ir tviriau. Buvau papras nejungti mans su man skambinaniais monmis. Kasdien kalbdavausi telefonu tik su Alma. Palatoje mane lank vieninteliai Biruiai. Jie atvedavo Delfi praneim apvalgas, todl galjau sekti cirku paverstus Vilniaus mero rinkimus. Sostins vadovas vl neirinktas. Politin valdi savo rankose turinios Algirdo Brazausko ir Rolando Pakso partijos tyiojasi ir i visuomens, ir i demokratijos princip. iandien Birui namuose jau be didesnio vargo atsikliau i lovos. Du kartus apjau gyvenamj nam blok, pusantros valandos pajgiau isdti kdje ir galjau rayti dienorat ias eilutes. Jeigu taip greitai gers sveikata, neabejoju, kad, kaip numatyta, birelio 24 dien griu namo pas Alm. iandien ikagoje jau tikra vasara. Labai ilta. Alma sako, kad ir Vilniuje panaus oras. Tikkims, kad kai liepos pirmj savait Lietuv suvaiuos Dain ir oki vents sveiai, gals diaugtis saultomis dienomis ir grtis pagrajusia ms sostine. Raau bdamas toli nuo Lietuvos, nuo Vilniaus, o mintimis ir jausmais jau tenai namuose. Greitai griu.
2003 met birelio 14 diena, etadienis, ikaga. 2003 met birelio 16 diena, ikaga.

Prabgo savait po operacijos. Netiktina, bet jau galiu nejausdamas skausmo atsissti ir atsistoti. Ateinani savait griu namo. Kasdien kalbuosi su Alma.

2003 met birelio 23 diena, ikaga.

iandien atjo laikas i Baltj rm. Prezidentas Georgeas W. Bushas linki man greiiau sveikti. Atsiunt Veido urnalo numer, jame paskelbta apklausa, kurie politikai, moni vertinimu, vykd skaidriausi politik. U mane pasisak 58,7 proc. apklaustj, u antroje vietoje likus Roland Paks 13,3 proc. Kelion nebuvo varginanti. Miegas

2003 met birelio 26 diena, Vilnius.

nem, bet ir nugara nekamavo.

34

Prie nam dur mane pasitiko Alma ji jau vaikto. iandien nuvykau Filharmonij klausytis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, jam dirigavo pasaulinio garso lenk kompozitorius Krzysztofas Pendereckis. Grie Davidas Geringas ir jo mokiniai violonelininkai Tatjana Vasiljeva bei Borisas Andrijanovas. spdingas koncertas. Beje, daug kas nustebo, ivyd mane salje. Mat, nugird apie operacij, man, kad a dar vargiai stengiu paeiti.
2003 met birelio 28 diena, etadienis, Vilnius.

Prasideda Mindaugo karnavimo 750-j metini jubiliejins ikilms. ia proga rengiamos III Pasaulio lietuvi sporto aidyns, atidarymas vyko iandien Vingio parke. Vilniuje jau jauiamas svei antpldis suvaiavo usienio lietuvi grupi i viso pasaulio. Per aidyni atidarymo ikilmes stebino Rolando Pakso laikysena. Por valand sdjome greta, bet jis neparod jokio noro persimesti su manimi bent keliomis mandagumo frazmis. Vakar suinojs, kad iandien Kaune, Petrain kapinse, bus minimos penktosios kunigo Riardo Mikutaviiaus ties metins, pakeiiau savo planus ir nuvykau minjim. Susirinko 5060 moni. Saultas, iltas, bet netvankus rytas, kapines gaubia ramybs dvasia, o prie Riardo Mikutaviiaus kapo tvyro dvasins ventovs rimtis. Tarta nedaug odi vos keletas kalb. A atsisakiau kalbti, nes nesinorjo, kad Riardo Mikutaviiaus prisiminimas virst ilg prakalb sakymu. Tik padjau prie kapo puokt gli. Popiet sugrau Vilni. iandien Almos mamos 99-asis gimtadienis. Telefonas kaito nuo skambui ir i Lietuvos, ir i Amerikos. Pasveikinti susirinko gimins, bet tik patys artimiausi. Kiti turbt tauposi 100-ajam jos gimtadieniui.

2003 met birelio 29 diena, sekmadienis, Vilnius.

Vl kelyje skrendu Varuv. Mane lydi Egidijus Meilnas ir Laimonas Tallat-Kelpa. Varuvoje pasitinka Lenkijos prezidentros ir Usienio reikal ministerijos atstovai. Apsistojs viebutyje alia Seimo, tuoj pat ivykstu sveius pas buvusi Lenkijos ambasador Lietuvoje poni Eufemi Teichmann. Ji gyvena puonioje, senj dvar architektros stiliaus viloje Varuvos priemiestyje.
2003 met birelio 30 diena, VilniusVaruva.
35

Po malonaus pokalbio prie kavos puodelio ivaiuoju Belvederio rmus, kur prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis mano garbei rengia vakarien. Kalbams apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir vairiais tarptautins politikos klausimais. Pokalb baigme rm sodo verandoje vidurnakt.
2003 met liepos 12 dienos, VaruvaVilnius.

Vakar duoti isamaus interviu susitikau su urnalo Polityka vyriausiuoju redaktoriumi. Daugiausia kalbjoms apie bsim Lietuvos ir Lenkijos vaidmen Europos Sjungoje, taip pat apie istorinius ms ryius ir galimybes kartu sprsti problemas, ypa bendraujant su Rusija. Popiet praleidau Varuvos universitete, kur jau esu kalbjs prie trejet met. kart gausiai susirinkusiai politik, diplomat, profesori ir student auditorijai perskaiiau paskait angl kalba apie iuolaikin Lietuvos usienio politik. Kit dien Lenkijos usienio reikal ministerijoje susitikau su ministru Wodzimierzu Cimoszewicziumi. Esame seni pastami, todl ikart usimezg atviras irdingas pokalbis. Kaip vliau pasak mane lydjs ms ambasadorius Lenkijoje Darius Degutis, ijudinau kelet klausim, kurie daugel mnesi buvo aldyti. Atrodo, ms ali usienio reikal ministrams kiek trukdo susikalbti iokie tokie charakteri skirtumai.

2003 met liepos 4 diena, Vilnius. iandien visi keliai veda JAV ambasad amerikieiai venia Nepriklausomybs dien. Kaip visuomet, JAV ambasados primime galima sutikti vis Lietuvos valdi, usienio ali diplomatus ir, aiku, vis br Amerikos lietuvi. kart ypatinga proga ambasadorius Johnas Tefftas baigia tarnyb ms alyje. Paliks apie save kuo geriausi prisiminim. 2003 met liepos 6 diena, Vilnius.

Lietuva gyvena veni nuotaika. I viso krato ir i kit pasaulio ali sugujo dain ir oki ansambli ir jaunimo, ir vyresni moni. Gausyb turist. Vilnius pasipuo Mindaugo karnavimo 750-meio ikilmms: stilingai ir puoniai atnaujintas Gedimino prospektas, nutiestas naujas tiltas per Ner, pastatytas paminklas Mindaugui. Miestas lyg atjaunjo, nuvito. iandien pas mus Turnikes sveius atvaiavo jubiliejaus ikilmse dalyvaujantis prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis. Jis sak norintis pasimatyti su Alma, kuri dl kojos traumos dar negali dalyvauti renginiuose.
36

2003 met liepos 16 diena, Vilnius.

Tvarkau ms persiklimo nauj bst biurokratinius reikalus. Rolando Pakso komanda visaip mus skubina, kad greiiau isikraustytume i rezidencijos. Anaiptol nenorime vilkinti persikraustymo, bet reikalauju, kad naujoje vietoje bt normalios slygos gyventi. Tenka kovoti dl kiekvienos smulkmenos.

Reto groio vietoje emaitijos nacionaliniame parke prie Plateli eero surengta Lietuvos skaut sjungos tautin stovykla. Stovyklauja 1 400 skaut i visos Lietuvos. iandien a j garbs sveias. Atvykome su Raimundu Mieeliu. Kur ak umeti driekiasi palapini mikas. Tvarkinga aplinka, nors ia suvaiav vairaus amiaus skautai pradedant vilkiukais, kuriais tampama nuo eeri met, baigiant jau akademikais. Skaut sjunga man suteik Lietuvos skautijos nario garbs vard, stovykloje teik enkl, pasiriau skauto Vyio kaklarait. Pasveikinau jaunim, palinkjau skautik meils tvynei dvasi skleisti visoje Lietuvoje. Pabendravau su skautais, j vadovais. Apgailestavome, kad ms iniasklaida neparod jokio dmesio iai stovyklai. N viena televizija neatsiunt filmavimo grups, nors kitas toks renginys vyks tik po penkeri met. O buvo k parodyti. Vilni pasiekme tik apie vidurnakt. Visu keliu namo prieinga kryptimi riedjo nenutrkstamas automobili srautas. Atrodo, visa Lietuva trauk Klaipd, veniani Jros vent.
2003 met liepos 25 diena, Vilnius.

Lankiausi Utenoje, Ukmergje, Labanoro girioje. Kai prie trejus ar ketverius metus vainjau po Lietuv ir domjausi aplinkosaugos reikalais, maiau netvarkingai sandliuose laikomas chemines mediagas, pesticidus. Ypa monms ir aplinkai pavojingi skystieji chemikalai, galintys net sprogti. Per i kelion pastebjau diuginani pokyi. Utenoje kurta mon, perdirbanti popieri, stikl, plastiko atliekas ir gaminanti plastikinius kibirus, kubilus. Beveik vis produkcij eksportuoja Vokietij. Ukmergje baigiama iveti Vokietij buvusioje soviet karinje bazje sandliuojamus 4 tkstanius ton pesticid. Tam naudojami ES pinigai. Tad judame pirmyn. Kelions pabaigoje apsilankiau Labanore, Auktaitijos nacionaliniame parke. Prisimenu, kaip sijauts amin atils prof. eslovas Kudaba pasakodavo apie ias vietas. Natralaus gamtos groio karalija. ia buvo susirink konferencij vis rajon aplinkos apsaugos inspektoriai.
2003 met liepos 30 diena, Vilnius.
37

Sveiuojantis Dubingiuose.

38

Kalbjau ir a apie aplinkosaugos perspektyvas Lietuvai stojus ES. Baigdamas kalb, papasakojau, kad paraiau laik naujajai JAV aplinkos apsaugos agentros vadovei Marianne L. Horinko. Jos patarjai silo nutraukti JAV finansin param Baltijos valstybi aplinkosaugos projektams (iais metais Lietuvai numatyta skirti apie 5 milijonus doleri). Remiamasi tuo, kad jau kitmet ms alys stos ES ir gaus dar daugiau l i Briuselio. Laike Marianne L. Horinko, su kuria esame drauge dirb JAV aplinkos apsaugos agentroje, idsiau argumentus, kodl bt padaryta didel klaida, jei mano prie daugel met inicijuota parama Baltijos alims bt nutraukta. ie pinigai skiriami tstinms labai svarbioms aplinkosaugos programoms. Jei finansavimas bus nutrauktas, sustos pradti, bet nebaigti darbai. Laikraiai, vasar gal nerasdami didesni sensacij, iandien prane, kad kelsiu savo kandidatr Europos Parlament ir, ko gero, bsiu stiprus kandidatas Parlamento vicepirmininkus. Staigmena ir man.
2003 met liepos 31 diena, Vilnius.

Ruden Lietuvos televizija pradeda transliuoti nauj laid Be pykio, jos vedjas bus Leonidas Donskis. iandien jis ra madaug valandos pokalb su manimi. Kalbjoms apie Santarvies, veniani 50-ties met jubiliej.
2003 met rugpjio 1 diena, Vilnius.

Nuvykau Dubysos sln, kur jau trylikt kart savo sskryd rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai. Dalyvavau tokiame renginyje jau ne pirm kart ir pastebjau, kad moni maja. Nieko nepadarysi, metai bga, ir karta, kuri kovojo u ms vis laisv, pamau ieina. Juo labiau brangs susitikimai su iais drsiais, tiesiais ir maloniais monmis.
2003 met rugpjio 2 diena, Ariogala. 2003 met rugpjio 5 diena, Vilnius. iandien susitikau su Pramoninink konfederacijos vadovu Bronislovu Lubiu jo namuose vryne. Pusantros valandos pietaudami bendravome. B. Lubys labai entuziastingai mane kalbinjo kandidatuoti Europos Parlament. Es prajusi savait ini apie tai perskait laikratyje ir jau tarsi su Pramoninink konfederacija. Jo odiais, visi remia mano kandidatr, nes sitikin, kad a puikiai reprezentuosiu Lietuv Briuselyje. Padkojs pasakiau, kad dar n nesvarstau tokios galimybs. Kalbjoms ir apie Lietuvos ekonomikos padt, tolesn pltr. Pavakare atvyko Darius Kuolys, Romas Kuprys ir Doja Barysait filmuoti

39

pasakojimo apie penkerius mano kadencijos metus. Alma jausmingai pasakojo apie savo svajones, viltis, susitikimus su Lietuvos monmis. O vakare daviau interviu Lietuvos rytui. Be kita ko, atsakiau ir klausim, ar Valdas Adamkus nepasitrauk i vieojo gyvenimo. Pateikiau statistik: per penkis mnesius nuo kadencijos pabaigos dalyvavau devyniose tarptautinse konferencijose, atuonis kartus susitikau su usienio ali vadovais ar politikais, daviau 6 interviu usienio ir 15 interviu Lietuvos urnalistams. inoma, anaiptol ne visada iniasklaida pranea apie mano susitikimus, bet dirbu ne tam, kad atkreipiau save dmes. iandien Turnikse vakarieniavau su savo kadencij Lietuvoje baigianiu ir Moldov ivykstaniu Rusijos ambasadoriumi Jurijumi Zubakovu. Kalbjoms apie politik, neapjome ir Baltijos jroje alia Nidos planuojamo naftos grinio D-6 problemos. Grietai pasisakiau prie bendrovs Lukoil projekt. J. Zubakovas diplomatikai veng reikti savo nuomon, bet ir neteisino io ekologin pavoj kelianio rus sumanymo. Jis net pripaino, kad Rusijai naftos i io grinio nelabai ir reikia. Ambasadorius palankiai vertino pastarj met Lietuvos ir Rusijos santykius ir nemaai nuopeln skyr man. Juokaudamas atsakiau, kad jis, bdamas patyrs diplomatas, moka sakyti komplimentus. Bet i viso pokalbio labiausiai strigo viena jo pastaba. Kalbjoms apie prezidento rinkimus. Ambasadorius pareik, kad mano rinkim kampanija buvo auktos kultros, vakarietika, ir netiktai pridr: Js rinkim nepralaimjote. Laimjo pinigai.
2003 met rugpjio 6 diena, Vilnius.
PAstAbos PArAtse

Jurijus Zubakovas patyrs diplomatas. Juo labiau buvo nelaukta, kad usienio alies ambasadorius taip atvirai pareikt nuomon, kad R. Paksas prezidento rinkimus 2003 metais laimjo pinigais. Telieka manyti, kad jis galjo inoti daugiau u mane ir atsisveikindamas prasitar tai, ko kitu atveju, matyt, nieku gyvu nebt prasitars.

Panemunlyje atidengtas paminklas uvusiems partizanams. iose nuoaliose vietose netoli sienos su Latvija j uvo per du imtus. Panemunlio mons, niekieno neraginami,
2003 met rugpjio 16 diena, rokikis.
40

nutar aminti partizan atminim, patys surinko pinig, vietos skulptorius sukr paminkl angel. Paminkl paventino Panevio vyskupas Jonas Kauneckas, susirinko apie du tkstanius moni, bet i Vilniaus, iskyrus mus su Alma, niekas neatvaiavo. Oras keitsi vos ne kas penkiolika minui: ilenda saul, netrukus pradeda lyti ir vl isigiedrija ketviriui valandos. Taiau tai nesutrikd ikilmi rimties. Miela regti, kad tokiose nedidelse bendruomense isaugota tiek daug pagarbos pasiaukojimui u tvyn.
2003 met rugpjio 26 diena, Vilnius. Jau kuris laikas Rolando Pakso komanda mus spaudia greiiau persikraustyti mums skirt rezidencij. Ir mes to norime, bet pageidaujame, kad namas bt visikai rengtas ir mums nereikt gyventi tebesitsiant darbams. iandien pagaliau persikraustme, nors dar ne viskas sutvarkyta. O jei papasakotume, kaip kraustms, ms draugai net nepatikt. Valdia ne tik neatsiunt pagalbinink, bet net nepasiteiravo, ar mums reikia kokios pagalbos. Mums privaiai padjo keli mieli mons: du kiemsargiai, elektrikas, stalius ir dar pora Turnikse dirbani asmen. Jie be jokios technikos, rankomis perne ms daiktus. Dar daug k reiks sutvarkyti, bet jau dabar matau, kad Almos pastangomis sikursime jaukiai ir stilingai. Ne vien persiklimo rpesiais iomis dienomis gyvenome. Vakar naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas Mullas teik skiriamuosius ratus Rolandui Paksui, o iandien nevieoje vietoje susitiko su manimi. Kalbjoms apie por valand. 2003 met rugpjio 27 diena, Vilnius.

Vilniuje vyksta Pasaulio informacini technologij forumas, kur atvyko 600 svei i usienio. Buvau papraytas tarti atidarymo od. Mat prie pusantr met miausi iniciatyvos skatinti Lietuvoje informacini technologij pltr. Forumo rengjai kviet ir Roland Paks, jis adjo atvykti, bet taip ir nepasirod. Tuo tarpu premjeras Algirdas Brazauskas ne tik atsiliep kvietim, bet ir nepabijojo kalbti anglikai. Tik gal jam parengta kalba buvo per ilga, todl A. Brazauskui teko gerokai pavargti. Vis dlto susidorojo. Lankms Sidabrave, kurio bendruomen vos 400 moni. Ne pirm kart ia viejome, nes miestelyje yra Almos globojama mokykla. syk jos fondo lomis rengta moderni klas. Kar41

2003 met rugpjio 30 diena, Vilnius.

tu buvo veniama ir Derliaus diena. mokyklos sal susirinko kone visa bendruomen. Jautms lyg btume atvyk sveius pas darni, draugik eim.
2003 met rugsjo 1 diena, Vilnius.

Nuo atuntos ryto su Alma sveiavoms mokyklose. Pirmiausia apsilankme privaioje Sauls mokykloje. Direktorei Irenai Stasiuleviienei mane pristaius: i pirmj naujj mokslo met pamok ves prezidentas Valdas Adamkus, man teko 45 minutes atsakinti mokini klausimus. Vliau nuvykome Jono Basanaviiaus vidurin mokykl, i ten Atgajos specialij mokykl. Po apsilankym mokyklose mano kelias ved Klaipd, kur Lietuvos krepinio rinktin buvo ilydta Europos pirmenybes Stokholme, o Alma pasiliko Vilniuje klausytis Rugsjo 1-osios proga rengiamo ikili muzikant koncerto Prezidentros kieme. i tradicij inicijavome mes. krepinink ilydjimo koncert susirinko apie 15 tkstani moni, daugiausia jaunimo. Sveikindamas sportininkus, pasakiau: Laikas sugrinti Europos auks Lietuv. Lauksime js grtant su empion apdovanojimais. Pirm kart gyvenime vos nepavlavome lktuv. iaip taip spjome ssti. Pirmiausia skridome Kopenhag, ia pralauk pusantros valandos sdome Vienos reis, i ten Atnus ir tuomet galiausiai Rodo sal. Ilipome i lktuvo ir ikart apgaub tvankuma. Oro temperatra 32 laipsniai ilumos. Mus kurdino 5 vaigdui viebutyje. Pro langus matme, kaip banguoja ir prie kranto baltomis putomis iauiasi Egjo jra. Ties horizontu u 4 kilometr matyti Turkijos pakrant. Rodo saloje gyvena apie 130 tkstani moni, o per sezon i viso pasaulio atvyksta pailsti iki 2 milijon turist. ia atvykau pakviestas dalyvauti tarptautiniame forume Civilizacij dialogas. Dar vienas dalyvis i Lietuvos profesorius Algimantas Prazauskas. i kelion labai pravers Almai kraustantis nauj nam ji labai daug dirbo. Dar niekada nemaiau jos taip ivargusios. Forume dalyvavo 42 valstybi atstovai. A vadovavau vieno apskritojo stalo diskusijoms ir tariau od baigiamajame posdyje. rengin specialiai usakytu lktuvu atskrido daug rus, jie drauge su graikais yra forumo rengjai. Visur girdti rus kalba, vienas konferencijos pirminink Vladimiras Jakuninas. Taiau nemaloniai nustebino ne rusai, o vienas
42

2003 met rugsjo 3 diena, rodo sala, Graikija.

politikos moksl profesorius i Liuksemburgo. Demagogija persunktoje kalboje jis koneveik prezident George W. Bush, kurst antiamerikines nuotaikas, paskelb, kad visos XX amiaus nelaims ir tragedijos amerikiei kapitalizmo bei JAV politikos pasekm, o baig savo apokaliptinius svarstymus perspjimu, kad jeigu Georgeas W. Bushas vl bt perrinktas, viso pasaulio laukt vos ne katastrofa. Pamaniau, kad gal toki kalb monms neteko girdti nuo Hitlerio ir Stalino laik. Su Alma kiekvien dien porai valand susitikdavome prie baseino. Ji puikiai pailsjo, o a vis laik skyriau konferencijai. Konferencijai pasibaigus mes dar turjome laiko automobiliu pakeliauti po sal. Kerjo reto groio atsiverianios jros, pakrani ir augalijos vaizdai. I Rodo salos kart per Atnus, Vien ir Zagreb atskridome Pul, i ia i pradi keliavome autobusu, vliau laivu nuplaukme Brijuni sal, kur vyksta tarptautin iaurs ir Piet Europos ekonominio bendradarbiavimo konferencija. Ms viebutis stovi ant jros pakrants. Stebina neregtas vandens skaidrumas. Konferencijoje dalyvauja 22 valstybi atstovai. Konferencijai pirmininkauja buvs Suomijos prezidentas Martti Ahtisaari. Man teko nemaai su juo bendrauti, maloniai prisiminme ms ankstesnius susitikimus. A pirmininkauju vienai plenarinei sesijai, taip pat esu pagrindinis pranejas baigiamojoje sesijoje per ikilming vakarien, kurioje dalyvaus ir Kroatijos prezidentas Stjepanas Mesiius.
2003 met rugsjo 7 diena, brijuni sala, Kroatija. 2003 met rugsjo 8 diena, brijuni sala.

konferencij atvyks Graikijos ir Turkijos verslo rm prezidentas Sarikas Tara nedidelei grupei svei sureng primim, kaip pasigyr, savo ei milijon doleri verts jachtoje. Drauge su prezidentais Stjepanu Mesiiumi ir Martti Ahtisaari primiau kvietim ir a. Mes, prezidentai, nuo pakrants iki jachtos plaukme motorine valtimi. Alma pasirinko aplinkin keli vartavimosi prieplauk j nuve golfo automobiliuku. Atvykome beveik vienu metu, ir mano akyse vos nevyko nelaim. Matau, kaip Alma ima lipti jacht liepteliu, o jis kyla gana staiai ir dar sulig kiekvienu ingsniu sibuoja, linguoja. Mes tuo metu priplaukiame prie jachtos, bet i motorins valties dar nespjame ilipti. Ir staiga nustrstu matau, kaip Alma praranda pusiausvyr, susvirduliuoja ir griva, bet paskutin akimirk nusitveria u lieptelio virvi ir pakimba vir banguojanio vandens. Paklaiks i
43

siaubo, j atveusiems jreiviams anglikai surinku: Griebkite j! Ariausiai jos buvs vyrukas spja uokti ant lieptelio ir j suiupti. Tai truko kelias akimirkas. Pasirodo, Almos batelio kulniukas strigo tarp tarp lieptelio ssaj ir ji prarado pusiausvyr. O vandens gylis toje vietoje 4 metrai... Visa kita, iskyrus kuriam laikui mums ok suklus vyk, klostsi puikiai. Kalbdamas baigiamojoje sesijoje, pakvieiau kitais metais iaurs ir Piet Europos ekonomikos forum rengti Vilniuje.
2003 met rugsjo 11 diena, Vilnius.

Stikli restorane susitikome papusryiauti su Pranczijos Senato pirmininku Christianu Poncelet ir jo vadovaujama delegacija. io susitikimo i anksto neplanavau jis buvo surengtas pono Poncelet praymu. Mums yra tek bendrauti per mano oficial vizit Pranczijoje. Tuomet a j ir pakvieiau atvykti Lietuv. kart kalbjoms apie ms valstybi santykius, Europos ateit. Pranczai stebjosi, kiek daug Lietuva sugebjo pasiekti per pastaruosius kelerius metus.

2003 met rugsjo 14 diena, stokholmas. Prie por dien atvykau Europos krepinio pirmenybi finalin dal. Seniai nesijauiau toks laimingas, kaip drauge su keturiais tkstaniais lietuvi sirgdamas u pergales skinani ms komand. Mes po 64 met vl empionai! Prisimenu, kaip vaikystje diaugms Lietuvos krepinink triumfu 1939 metais Kaune surengtose Europos krepinio pirmenybse, o prie tai Rygoje. Labai smagu jaustis io triumfo, kurio laukme 64 metus, dalyviu. 2003 met rugsjo 15 diena, 13 valanda, Kaunas.

Dar tebebnant Stokholme man paskambino i Vilniaus ir prane, kad Kauno meras Arvydas Garbaraviius primygtinai prao mans atvykti Karmlavos oro uost pasitikti parskrendani krepinink. Abejojau, ar verta man ten rodytis, ilydjau krepininkus i Klaipdos Stokholm, tad ar nebus persistengta, jei dar juos ir pasitiksiu, juolab kad netrks politik, norini pasiildyti Europos empion lovs spinduliuose. Vis dlto nusileidau Kauno spaudimui ir nesigailiu atsidrs Karmlavos oro uoste. spdingas reginys: tyvuliuoja Lietuvos vliav jra, skanduoja ms tvyns vard per du tkstanius daugiausia jaun moni. Krepininkus atskraidins lktuvas nusileido be ketvirio antr. I oro uosto empionai atviru autobusu, lydimu didiuls kolonos automobili, patrauk Santakos sln. Visu 12 kilometr ilgio keliu gyva moni siena, mtanti gli
44

puoktes, skanduojanti ai, ai! ir Lietuva! Pagalvojau, kaip mums reikjo tokio vykio, kuris vl suadint pasididiavimo savo tauta jausm. Vaiuodamas paskui krepininkus, prisiminiau 1989-j Baltijos keli. Praneama, kad susirinko apie 100 tkstani moni, o Santakos slnyje lauk dar 20 tkstani minia. Nepamirtami spdiai. Tik gal per daug kalbjo politikai.
2003 met rugsjo 20 diena, Kauno rajonas, Laps.

iandien Lapse vyko pirmasis Lietuvoje tarptautinis golfo turnyras mano taurei laimti. steigiau j, nordamas populiarinti aidim Lietuvoje. Jauiuosi u tai atsakingas jau vien todl, kad patarinjau Vytautui Motiejnui, kaip rengti pirmj ms alyje golfo aiktyn Elnio golfo klube. Susirinko 40 aidj, keli dalyviai i Latvijos. Ir oras pasitaik beveik idealus: apie 25 laipsniai ilumos, saulta, bet ne itin tvanku. Elnio golfo klubas veikia jau apie metus, bet laukai rengti dar gana primityviai, prireiks met kit, kol bus pasiektas reikiamas lygis. Vis dlto golfas pamau populiarja. Bt ypa stiprus impulsas iam aidimui, jei pagaliau netoli Vilniaus bt rengtas ne 9, kaip Vytauto Motiejno klube, o 18 lauk aiktynas. Tik neaiku, kada tai vyks. Pastangos udrausti statybas ir visokios biurokratins klitys jau pasiek beprotysts lyg.

2003 met rugsjo 21 diena, Vilnius.

Vilni atvyko senas mano drauguis, takingas respublikon veikjas Bruceas Jacksonas. Prie prasidedant jo oficialiems susitikimams Lietuvoje, jis pakviet mane papietauti Baltj tral. Kalbjoms ir apie JAV politik, ir apie Lietuvos politinio gyvenimo ypatumus. iandien LNK televizija prane, kad, jos altini iniomis, a, susitiks su Bruceu Jacksonu, neva mginau trukdyti Rolando Pakso planuojamam vizitui JAV. Visika nesmon. Kategorikai paneigiau isigalvojim. Atrodo, kai kurie iniasklaidos kanalai tiesiog negali gyventi be sensacij ir, jei j neranda, paskelbia bet kok gand, nekreipdami dmesio, ar tai nepakenks Lietuvos valstybs vaizdiui. Numanau ir kas skleidia tokius gandus. Bet nesirengiu leistis polemik su iais gandoneiais.

2003 met rugsjo 24 diena, Vilnius.

2003 met rugsjo 27 diena, Paryius. Vakar penkioms dienoms atvykome Paryi. Pagrindinis tikslas priimti UNESCO geros valios ambasadoriaus

45

galiojimus. Kartu su Alma nutarme pasivalgyti po Paryi, tad pabsime ia penkias dienas. Apsistojome nedideliame eimynikame viebutyje visikai arti UNESCO bstins. Mano inauguracija geros valios ambasadoriumi rengiama 32-osios UNESCO sesijos dienomis. Po beveik dvideimt met organizacij grta JAV, todl Paryi atvyko Laura Bush.
2003 met rugsjo 29 diena, Paryius.

Nesitikjau, kad mano inauguracijos ikilmes susirinks tiek daug svei per du imtus: UNESCO ambasadori, darbuotoj, urnalist, Pranczijos lietuvi bendruomens atstov. Specialiai atvyko ir Seimo pirmininkas Artras Paulauskas su mona Jolanta. Prie ceremonij susitikau su UNESCO generaliniu direktoriumi Kichir Matsuura. Lietuvos ambasador prie UNESCO Ina Mariulionyt sureng sveiams primim. Susirinko mieli mons. Mums su Alma net buvo gaila, kad turjome tik trumpai pabendrav ivykti Amerikos ambasadoriaus rezidencij, kur ms lauk privataus pokalbio mus pakvietusi Laura Bush. Susitikus pirmoji JAV ponia linksmai prisimin, kaip pernai spalio mnes drauge su vyru prezidentu Georgeu W. Bushu viejo Vilniuje. Vidurdien pietavau su premjeru Algirdu Brazausku. Kalbjoms apie ateinani met biudet, vidaus politik, nevengme ir Vyriausybs santyki su Prezidentra temos. Algirdas Brazauskas buvo labai kritikas. Net usimin, kad Prezidentra vaisto pinigus Rolando Pakso, taip pat ir mano rezidencijos remontui. Pasirodo, prezidento kanceliarija skelbia, kad ms namo sutvarkymas atsijo 119 tkstani lit! Nesmon arba akiplika vagyst! Net ir pridedant viraus, niekaip neijo suskaiiuoti daugiau kaip 50 tkstani lit. Taiau ilaidos ms namui atrodo dar labai kukliai. O Rolando Pakso rezidencijai, kur mes dar neseniai kuo puikiausiai gyvenome, skiriama net 600 tkstani lit. Tikiuosi, ir spauda, ir teissaugos staigos susidoms tokiomis ilaidomis.

2003 met spalio 7 diena, Vilnius.

2003 met spalio 8 diena, Paryius.

A vl Paryiuje. Lankiausi ia vos prie savait. Buvo ilta, saulta, o dabar jau dvelkia rudeniu. Ina Mariulionyt sukviet UNESCO ambasadorius vakariens. emaii smukl i Vilniaus automobiliu per dvi dienas atve lietuviko maisto. io primimo tikslas tikinti kuo daugiau ambasadori palaikyti Lietuvos kandidatr UNESCO
46

paveldo komitet. Ten 7 vietas kandidatuoja 25 valstybs. Mano pareiga pakerti ambasadorius, kad jie balsuot u ms al. Atrodo, vakaras nusisek. Visiems patiko ir lietuvikas maistas, ir bendravimo atmosfera.
2003 met spalio 10 diena, Paryius.

Vakar UNESCO generalinis direktorius Kichir Matsuura atidar 60 valstybi konferencij, kuria siekiama skatinti pilietins ir ini visuomens pltr pasaulyje. Parengme deklaracij, kuri turjome priimti bendrame vis valstybi posdyje. A kalbjau i karto po UNESCO generalinio direktoriaus sveikinimo odio. Septyni minui kalboje pabriau, kokiais demokratijos ir laisvo odio principais btina remtis kuriant pilietin visuomen. Man baigus kalbti, padkoti ir paspausti rankos prijo JAV, vedijos, Norvegijos, Japonijos ir dar keli ali ambasadoriai. Tarp j iriu ir Rusijos atstovas. Abi dienas beveik neijau i UNESCO pastato, tik vlai vakare vakariens. Dirbau Kichir Matsuuros sudarytoje deklaracijos projekto rengj grupje. Paaikjo, kad valstybs gerokai susiskaldiusios pagal ideologinius principus ir ekonomins gerovs lyg. Itin karingai laiksi Kubos delegacija, kuriai vadovavo pats Fidelio Castro brolis Ralis Castro Ruzas. Nemaai sumaities kl ir Afrikos alys. Norjo, kad visi daryt taip, kaip patinka afrikieiams. Bet bene labiausiai nustebino Venesuelos atstov laikysena. Be saiko gyrsi, j klausantis atrod, kad pasaulyje nra kitos taip toli paengusios alies, kur kiekvienas vaik darelis jau aprpintas kompiuteriais. Baigiant rengti deklaracijos projekt, kilo nesutarim dl vienos formuluots, kuri tarsi teisino cenzr, numatydama informacijos ribojim, jei to pageidauja dauguma bendruomens. Kategorikai pasisakiau prie tokius teiginius. Galiausiai ios formuluots buvo atsisakyta. Taiau sunkiausia buvo bendru balsavimu patvirtinti konferencijos deklaracij. Vienu metu jau atrod, kad visas sumanymas lugs. Sdjau alia UNESCO generalinio direktoriaus Kichir Matsuuros ir maiau, kad jis sutriks ir jau neino, ko griebtis. Deklaracij rm JAV, visos ES alys, Rusija, Norvegija. Tvirtai pritar ir Australija, Gambija. Tik nesuprantama, kodl usispyr Saudo Arabija. Kichir Matsuura jau buvo nutars i 29 deklaracijos paragraf palikti tik 10 ir priimti bent tok nustekent dokument. Vis dlto padarius pertrauk, iaip taip vien po kito pavyko patvirtinti visus paragrafus. Pirmininkas kaukteldavo plaktuku, skelbdamas, kad jau priimtas vienas ar kitas punktas, ir kartais aplenkdavo norinius dar pasisakyti prie tok sprendim. Kart nusiengiau ir a. Matydamas, kad pirmininkas delsia kauktelti plaktuku, a trinkteljau
47

krumpliais stal ir per garsiakalb buvo paskelbta, kad dar vienas deklaracijos paragrafas priimtas. Visi tai prim geranorikai, bet nepatariau panaiose situacijose kartoti io mano pokto. i konferencija buvo mano, kaip UNESCO geros valios ambasadoriaus, debiutas. Esu iek tiek nusivyls nemaniau, kad i tarptautin organizacija tokia nelanksti ir taip smarkiai supaniota valstybes skiriani ideologini prietaravim. Tik vakar grau i Paryiuje vykusios UNESCO konferencijos, o jau iandien i pat ryto su Artru Zuoku patraukme Pajevoni miestel, esant 11 kilometr u Virbalio. Ivykstant i Vilniaus, apsiniauks dangus br rudenik dulksn, bet privaiavus Birton, iniro saul ir vaiskia viesa nutviesk Nemuno sln, gelstanius kloniuose medius. Akys grjosi atsivrusiais vaizdais. Pajevoni banyia statyta dar XVI imtmetyje. Artras Zuokas prisidjo prie jos restauravimo ir buvo pakviestas atvykti miias, laikomas Vilkavikio vyskupo Rimvydo Norvilo. Tai Pajevoni parapijai vent. Artras Zuokas pakviet vykti drauge su juo ir perdav parapijos bei vyskupo kvietim. Nutariau nepraleisti progos susipainti su dar nelankyta vietove ir jos monmis. Banyia pastatyta itin graioje vietoje, ant auktumos, supama ilaki, dabar nugeltusi medi, alia senos kapinaits. miias susirinko turbt visi Pajevonys. I banyios pasukome mokykl, kur sausakimoje salje susitikome su vietos bendruomene. Mokiniai pareng visos valandos dain ir oki koncert. Patariau pajevonikiams stiprinant savo bendruomen prayti ES fond paramos ir palinkjau patiems kurti savo ateit. Sujaudino vieno vietos mokytojo odiai, kad i diena j miesteliui istorin, nes ia antr kart per vis istorij apsilank Lietuvos prezidentas. Pirmoji vienag vyko kone prie atuonis deimtmeius 1926-aisiais.
2003 met spalio 12 diena, sekmadienis, Vilnius.

Atjo inia i Madrido. Buvs Brazilijos prezidentas Fernando Henrique Cardoso, pirmininkaujantis prie por met steigtam Club de Madrid, atsiunt man kvietim tapti io klubo nariu ir lapkriio 13 dienomis dalyvauti asambljos posdiuose. io klubo nariai yra 25 buv prezidentai, 11 buvusi ministr pirminink. Tarp j Billas Clintonas, Michailas Gorbaiovas, Helmutas Kohlis, Johnas Majoras. Klubo tikslas prisidti stiprinant demokratij pasaulyje, remti ir konsultuoti demokratizacijos keliu einanias, pereinamj laikotarp igyvenanias alis.
2003 met spalio 17 diena, Vilnius.
48

2003 met spalio 19 diena, sekmadienis, Vilnius.

Seniai taip maloniai nebuvau praleids dienos. iandien mus aplank didiulis brys iniasklaidos moni. Mano sekretor Boena dar prie savait prane, kad urnalistai nori atvykti sveius ir kaip naujakuriams pasodinti por medeli alia ms rezidencijos. Pasirodo, sra usira 50 moni ir beveik visi atvyko. Nusisek ir orai. Nors jau antroji spalio pus, vis laik ild saulut, buvo ilta per 10 laipsni. Pasodin medelius, lauke kepme Mediotoj dereles, vaiinome sveius skilandiu, picomis, o a dar rpinausi, kad jie nepamirt pasiildyti ir i vidaus. N nepastebjome, kaip linksminantis ir juokaujant prabgo geros trys valandos. Isiskirdami sutarme, kad pavasar vl susitiksime patikrinti, kaip prigijo medeliai.

2003 met spalio 24 diena, Vilnius.

Apsilankiau Infobalt parodoje. Minios jaunimo. Apirjs parod, valand bendravau su ini ekonomikos forumo dalyviais. Kalbjoms apie kit met biudet. Per trejus metus ES Lietuvai skiria 2,61 milijardo eur param, o vietimo, mokslo ir studij sistemai nubyrs vos keli procentai i l. Sutarme, kad tai neleistinai maai, ir mginsime spausti Vyriausyb, kad ini pasauliui skiriama dalis bt padidinta. iandien antroji Maldos pusryi diena. Dalyvauja JAV, Kanados, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Skandinavijos ir, inoma, Baltijos ali atstovai.

2003 met spalio 26 diena, Vilnius.

Panekesiai prie Maldos pusryi stalo. Vilnius, 2003 m. spalio 26 d.

49

Tai jau trei kart vykstantis mano inicijuotas renginys. Prie por met Maldos pusryi diskusijos vyko Prezidentroje, iemet pirmj dien rinkoms Seim, o antrj, iandien, Forum Palace centr. Sveiai diaugsi renginiu, avjosi jaukia Forum Palace aplinka. Tikiuosi, pavyks tsti Maldos pusryi tradicij ir ateityje. iandien netiktai atjo iema sninga, snaigs nespja tirpti ir jau em visur nubalo...

Paksogeito mnesiai
Pus ei vakaro rezidencijoje suskambjo telefonas. Skambino mano padjjas Audrius Penkauskas ir paslaptingai paklaus, ar negaliau Turnikse tuoj pat susitikti su juo ir Dariumi Kuoliu. Pasiteiravau, ar nebt galima susitikimo atidti rytdienai. Pasirodo, reikalas labai svarbus ir skubus lieia valstybs vadov ir jo aplink, o kalbti apie tai telefonu nebt gerai. Gerai, sakau. Atvaiuokite. Turnikes jie atvyko per 20 minui. Igirdau tai, k irdy nujauiau, tik nemaniau, kad tie dalykai taip greit ikils vieumon. Pasirodo, dar Lietuvos politiniame gyvenime neregt uragan sukl Meys Laurinkus. Prie por dien jis nustebino Seim pranedamas, kad nra teiks jokio pareikimo atsistatydinti i Valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus pareig, nors Rolandas Paksas jau pateik parlamentarams savo pasirinkto naujo vadovo kandidatr. Artras Paulauskas papra situacij paaikinti isamiau ir iandien tai buvo padaryta udarame Seimo posdyje. Meys Laurinkus teik prezidento patarjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ao ir Rolando Pakso rinkim kampanijos finansuotojo Jurijaus Borisovo, taip pat pastarojo ir Rusijos mafiozo, kakokio Kikalivilio, pokalbi telefonu garso raus. rayta, kaip J. Borisovas pasakoja savo panekovui turintis pakankamai R. Paks kompromituojanios mediagos ir, reikalui esant, gali j sudoroti, o Kikalivilis sako, jog M. Laurink patvarkys ir Madride. i informacija kol kas slaptinta. Parlamentarai galiojo A. Paulausk nuvykti pas prezident R. Paks ir praneti, kad stabdomas naujo VSD generalinio direktoriaus kandidatros svarstymas ir sudaroma speciali komisija pateiktai mediagai tirti, taip pat skubiai aukiama neeilin Seimo sesija.
2003 met spalio 30 diena, Vilnius.
50

Man i slapta informacija pateikta, kad inoiau apie valstybei sunki pasekmi galinius turti vykius. Faktai tokie grsmingi, kad aliai gresia pavojinga politin kriz. Es Seime jau imta kalbti, kad is reikalas gali baigtis net prezidento apkalta. Kai tai ino Seimas, naivu tiktis, kad bus isaugotas informacijos slaptumas. aibo greiiu inia pasklido ir tarp urnalist. Pas mane vakar atvyko LNK televizijos grup ir mgino kalbti, kad duoiau interviu. Atsisakiau, nes neinau smulkmen, o svarbiausia nenoriu kaitinti politins atmosferos. Bet jau vis viena skelbiami vairaus rango politik komentarai, tad sutikau tik perskaityti labai trump pareikim: Susipainau su informacija ir atidiai stebiu vykius. Padtis tikrai rimta. Manau, kad, reikalui esant, Seimas turi bti labai principingas, gindamas lietuvi tautos ir Lietuvos valstybs interesus. ra mano pareikim, urnalistai vis viena mgino mane velti isamesn pokalb, bet neipe daugiau n odio. sijungs televizori ivydau, kad R. Paksas jau atskubjo Panoramos laid ir, kone vis pasaul apkaltins smokslu prie j, adjo rytoj atskleisti kakoki vis ties, todl skubiai aukia Valstybs gynybos tarybos posd. Tik k taryba gali pasakyti? Gryna demagogija. Pirmieji spaudos puslapiai mirga antratmis: Prezidentas prabilo apie smoksl, Prezidentrai specialij tarnyb dris, Atskleisti R. Pakso artimiausios aplinkos ryiai su Rusijos nusikaltliais ir panaiomis. Rytoj, kaip ir planavau, iskrendu Madrid. Taiau sutariau, kad jei vykt kas nors netikta ir itin svarbaus, man atsist koduot inut telefonu ir tuomet skubiai griau Vilni. Gerai, kad rytoj Vis ventj diena, neieina laikraiai, o iki pirmadienio gal jau viskas atrodys viesiau. Popiet ini agentros prane, kad R. Paksas isikviet generol Jon Kronkait ir papra, kad kariuomen nesikit, jo odiais, smoksl. Nesuprantama, kam reikalingas toks raginimas? Negi kariuomen kitsi? Generolas J. Kronkaitis, ijs po susitikimo su R. Paksu, prasitar nelabai suprats, kodl buvo ikviestas, bet pridr garantavs, kad kariuomen n neketina kitis tokius reikalus. O pats R. Paksas atrod sutriks ir tik keistai kartojo, kad kariuomen neturt kitis. Pas R. Paks buvo ikviestas ir Algirdas Brazauskas. Nustebino, kad po pokalbio premjeras uuominomis kritikavo Me Laurink. Spju, kad R. Paksas ginsis
2003 met spalio 31 diena, Vilnius.
51

per Valstybs tarybos posd mgindamas priversti Me Laurink atsistatydinti i VSD generalinio direktoriaus pareig ir jau buria sjungininkus.
2003 met lapkriio 1 diena, Madridas.

2-j Club de Madrid asamblj atvyko 26 buv prezidentai ir 10 buvusi ministr pirminink. Ispanijoje dar vasarikos dienos. Klubas balsavo, kad jo gretas bt priimti keturi nauji nariai: buvs Pranczijos ministras pirmininkas Lionelis Jospinas, buvs Bolivijos prezidentas Jorge Quiroga, buvs ilgametis Sudano vyriausybs vadovas Sadiqas al-Mahdi ir a.

Asamblja dirbo trijose grupse, kiekvienoje viena alis Piet Korja, Brazilija ir Lenkija pristat savo patirt, kaip pasinaudojo Tarptautinio valiutos fondo pagalba. A pasirinkau lenk pristatym. Neblogai parengtas, bet kiek per daug gyrsi galjai pamanyti, kad jie dirbo skmingiausiai. Nors Lietuvos pasiekimai n kiek ne menkesni, sitrauks diskusij negaljau to pasakyti, nes biau suerzins lenkus. Todl diplomatikai paaikinau, kad atstovauju aliai, kuri vienintel i asambljoje dalyvaujani valstybi gali pasidalyti iskirtine patirtimi, kai po penkis deimtmeius trukusios sovietins okupacijos susigrino nepriklausomyb, turjo visk pradti nuo nulio, bet sugebjo per labai trump laik sukurti spariai augani rinkos ekonomik. Priimant baigiamj rezoliucij, atkreipiau dmes, kad joje yra raytas vienas paragrafas, kuriame vienintels Lenkijos laimjimai pateikiami kaip iskirtiniai, pavyzdys visoms kitoms jaunoms demokratijoms. Prisdau prie asambljai pirmininkavusios buvusios Kanados premjers Kim Campbell ir JAV eksprezidento Billo Clintono ir konfidencialiai atkreipiau j dmes, kad toji formuluot neatitinka tikrovs. Paaikinau jiems, kad vieai to pasakyti negaliu, nes nenoriu pakenkti santykiams su lenkais, bet papraiau j taip perrayti abejotin paragraf, kad Lenkija nebt vardyta kaip vienintel tiek daug pasiekusi Ryt ir Vidurio Europos alis. Tai ir buvo padaryta. Dar vien rezoliucijos paragraf paredagavome drauge su Jungtini Taut mogaus teisi komisare, buvusia Airijos prezidente Mary Robinson. rame teigin, raginant TVF daugiau dmesio skirti kovos su korupcija problemai.
2003 met lapkriio 2 diena, Madridas. 2003 met lapkriio 3 diena, Madridas.

iandien ryte einu viebuio restoran ir staiga man prie akis inyra Mstislavas Rostropoviius. Jis nuvito ir iupo mane glb. Pasirodo, vakar Slava grieia karalikuosiuose rmuose. irdingai kviet atvykti jo koncert, deja, turjau atsisakyti, nes buvau pakvies52

tas primim pas Ispanijos karali Juan Carlos I. Puiku! kteljo M. Rostropoviius. Perduokite mano linkjimus J Karalikosioms Didenybms karalienei Sofiai ir karaliui. Jie mano geri draugai. Karalikoji rezidencija kurta netoli Madrido koki 100 hektar ploto parke, po kur laisvai laksto nebaugi stirn eimos. J gal imtai stirnos su jaunikliais, stirninai grakiais ragais. Rmai dunkso ant kalvos ir nuo j teras atsiveria puikiai sutvarkyto parko, glyn panorama. Ispanijos karalikoji pora kiekvien svei sutiko asmenikai, paspausdami rank. Aiku, a jiems perdaviau Mstislavo Rostropoviiaus sveikinimus, o karalien Sofia susidomjo, kur mes spjome susitikti. Po trump oficiali kalb ir bendros nuotraukos su karalikja pora lauk maloni staigmena. Kakas karaliui Juanui Carlosui I pasak, kad iandien mano gimimo diena. Mane pirmiausia pasveikino Ispanijos karalikoji pora, po j prijo Billas Clintonas, Lionelis Jospinas ir vorele isirikiav spaud man rank, linkdami skms, visi Club de Madrid nariai. Tai buvo linksmoji vakaro dalis. Netrukus sulaukiau lidnosios. Vienas po kito klubo nariai prij tyliai klausdavo, kas dedasi Lietuvoje. Mat apie R. Pakso skandal jau buvo praneusios ini laidose CNN, BBC, Sky News televizijos. Pats paiurps vien praneim maiau atvyks Madrid: ekrane Lietuvos emlapis ir trumpas komentaras, kad prezidentas sivls neaikius ryius su rus mafija, kuri ms alyje plauna pinigus. Negana to, dar ir praneama, kad R. Paksui artimas asmuo pardavinja karinius sraigtasparnius alims, kurioms Jungtins Tautos taiko ginkl embarg. Negaljau leistis diskusijas ia tema su takingais, nors jau ir nevadovaujaniais savo valstybms, klubo nariais. Pasistengiau gesinti j smalsum paaikinau, kad dar niekas neaiku ir a pats neturiu tikslesns informacijos. Pagyvensim, pamatysim, mginau filosofikai velgti situacij, ramindamas greiiau save nei panekovus.
2003 met lapkriio 5 diena, Vilnius.

R. Pakso skandalas pltojasi, bet, atrodo, visas iukles mginama suluoti po kilimu. Jau dabar matyti, kad jo komanda mgina nukreipti visuomens dmes nuo esms. Ko gero, greitai igirsime, kad R. Paksas tautos didvyris, kur nori sunaikinti tamsos jgos. tariu, kad A. Brazausko aplinka gali norti tok sumurkdyt prezident paversti savo marionete ir ities jam pagalbos rank. Tiesa, Seimo komisija jau pradjo darb turiu vilties, kad siningai atskleis ties. A tylsiu iki gruodio 1-osios, kai parlamentarai paskelbs tyrimo ivadas. Aiku viena: Lietuvos mons turi teis igirsti vis ties.
53

urnalas Veidas ispausdino studij apie R. Pakso ir jo aplinkos ryius su rus mafija. Net ant virelio urayta Laikas ieiti. Redakcijos straipsnyje raoma, kad, jei R. Paksas dar nori isaugoti garb, jam liko vienintel ieitis pats turt pasitraukti, nes kaltinimai pernelyg sunks ir juo tauta jau nebegals pasitikti. Pritariu nuomonei, kad R. Paksas jau nebegals bti tautos moralinis autoritetas. Taiau nemanau, kad jis pats pasitrauks ar bus nualintas apkaltos bdu. Tikriausiai ateinanius ketverius metus jis vegetuos, bdamas tik jam padsiani isaugoti prezidento post jg marionete.
2003 met lapkriio 8 diena, Vilnius. 2003 met lapkriio 10 diena, pirmadienis, Vilnius.

savaitgal nuvykau pasveikinti liberalcentrist mer sueigos. Tik pasidiaugiau, kad dar yra ir dirbanti Lietuva, o ne vien politikuojanti, bet nesileidau diskusijas apie R. Pakso skandal, nesimiau vertinti jo poelgi. iandien pasirod Ekstros urnalas, kurio virelyje uraas, paiepiantis erel savo simboliu pasirinkusi R. Pakso partij: Prezidentros ereliai: vitos galva, mafijos uodega. Seimo komisija kiekvien dien gauna vis daugiau informacijos prie R. Paks. Skelbiami raai, kuriuose girdti, kaip jis kalbasi su kakokiu mafiozu ir patarinja, k kalbti per apklaus prokuratroje. Pasiekia inios, jog R. Paksas mgina spausti generalin prokuror, kad is nugesint tyrim. Atrodo, Lietuvoje visas gyvenimas sukasi apie skandal. Vakare su Alma nuvykome Lenkijos nepriklausomybs dienos minjim. Ir vl kalbos neivengiamai sukosi apie R. Pakso skandal. Seimo komisijos narys Vaclavas Stankeviius pasakojo, kad Generalin prokuratra neteikia informacijos ir trukdo tyrimui. Prokurorams pateiktas reikalavimas rytoj iki 13 valandos pristatyti reikalaujamus dokumentus. R. Paksas juos smarkiai spaudia nusiengdamas statymui. Ir generalinis prokuroras jau pareik, kad prezidento pokalbi garso raus reikia sunaikinti. domu, kaip toli bus nueita mginant nuslpti ties.

2003 met lapkriio 11 diena, Vilnius.

2003 met lapkriio 12 diena, Vilnius.

I ryto lankiausi JAV ambasadoje. Aiku, kalbjoms apie skandal. Amerikieiai atidiai stebi, kas vyksta Lietuvoje. Amerikiei nuomone, kad ir kaip baigtsi i istorija, R. Paksas jau bus silpnas ar net grynai formalus prezidentas.
54

Spauda skelbia vis naujus baisius faktus. Publikuojamas rus valgybinink dokumentas, kaip destabilizuoti padt Lietuvoje ir padti R. Pakso liberaldemokratams laimti artjanius Seimo rinkimus. Nurodytos pavards, konkreios pinig sumos. Aiku, paksistai visk neigia. Taiau R. Paksas atrodo sutriks. Sukviet pas save ministr kabinet, paskelb apie pakeitimus savo komandoje.
2003 met lapkriio 14 diena, Vilnius. Usienio reikal ministerija mini krimo 85-sias metines. Vakar Vyriausybs rmus ia proga susirinko daug politik ir diplomat. Atvyko R. Paksas, A. Paulauskas, kiek vluodamas ir A. Brazauskas. Su R. Paksu tik pasisveikinome, o nekti, nors ir sdjome alia, nebuvo apie k. Kas kita A. Paulauskas. Jis man tyliai skundsi, kaip sunkiai rieda tyrimo procesas, kaip kaiioja pagalius Prezidentra. Per pertrauk nekteljau su ms diplomatais. Visi tiesiog vienu balsu tvirtino, kad R. Paksui liks vienintelis kelias turi atsistatydinti. Jau pasitrauk ei R. Pakso patarjai, 400 inteligent pasira kreipimsi, ragindami j atsistatydinti. Beje, doms mano biografijos ir Usienio reikal ministerijos istorijos sutapimai. krimo dekretas pasiraytas lapkriio 3-ij t dien esu gims, tik po atuoneri met, o para ant ministerijos steigimo dokumento surait mano krikto tvas tuometis Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras. 2003 met lapkriio 16 diena, Vilnius. Paskelbti nauji visuomens apklausos duomenys. R. Paksas nusirito net atunt viet. Maniau, kad rezultatai jam galjo bti ir dar prastesni. Man sunku suprasti A. Brazausko laikysen. Vien dien jis gina R. Paks, kit svyruoja, trei patarinja, k daryti, o ketvirt jau vadina Seimo komisijos darb spektakliu. Stipriausi smg R. Pakso reputacijai usienyje sudav urnalo The Economist straipsnis. O dar vokiei, prancz, lenk spaudoje gausu jam nepalanki komentar. Nieko nepaisydamas, R. Paksas vis dar planuoja vykti vizito Vaington ir susitikti su Georgeu W. Bushu. Ambasadorius Vygaudas Uackas pasil keturis variantus, kaip bt galima ataukti i kelion, bet visi jie buvo atmesti. V. Uackas sak, kad R. Paksas tikisi nuvyks Baltuosius rmus atskleisti tikrj ties ir isklaidyti neva visus apie j skleidiamus melus. Koks naivumas! Negi jis i ties mano, kad G. W. Bushui domu ir svarbu igirsti jo paaikinimus?

55

2003 met lapkriio 20 diena, Vilnius. Man skirtame kabinete Prezidentroje primiau naujj Rusijos ambasadori Lietuvoje Boris Cepov jo praymu. Jis gerai kalba anglikai, todl galjome beveik valand laisvai aptarti ms valstybi santykius. Aiku, nepraleidau progos isakyti nerimo dl netoli Neringos statomos platformos naftai i grinio D-6 siurbti. Pasirodo, B. Cepovas buvs ekologas, todl jam turjo bti gerai suprantami mano argumentai, kok pavoj trapiai Kuri nerijos gamtai gali kelti is projektas. Pasiteiravau jo: Ar Rusijai taip trksta naftos, kad jau reikia brautis UNESCO paveldu paskelbt vietov, kurios ekologija avarijos atveju bt neatkuriamai paeista? B. Cepovas pripaino, kad jo alis dar turi daugyb kit alternatyv, kur bt galima igauti naft, bet es tai privaios bendrovs sprendimas, pagrstas jos ekonominiais interesais. Nesusilaikiau ironikai nepaklauss: Negi Rusijoje privati bendrov drst imtis tokio tarptautiniu poiriu jautraus, prietaringo projekto negavusi vyriausybs palaiminimo? B. Cepovas tai atsak tyla. Tai inteligentikas, vakarietik manier mogus. Supratau, kad jis nieko daugiau pasakyti negali. 2003 met lapkriio 22 diena, Vilnius.

iandien prie Prezidentros jaunimas sureng miting, kuriame buvo reikalaujama, kad Rolandas Paksas atsistatydint, bet is vis atkakliau skelbia, kad n u k to nedarys. Daukanto aikt susirinko apie penkis tkstanius protestuotoj, o tuo pat metu t pai viet Seimo nariu irinktas pagarsjs gatvs politikas Vytautas ustauskas, kur kaunieiai vadina tiesiog alkoholiku, i Kauno trimis autobusais atve apie por imt R. Pakso alinink. inoma, buvo sutelktos didiuls policinink pajgos, net raitoji policija su unimis. Incident pavyko ivengti, tik kart kit keli prieing stovykl mitinguotojai nesmarkiai susistumd. R. Paksas nusprend ieiti sargybini apsuptas i rm pasisveikinti su ustauskininkais. Buvo graus vaizdelis: jis spaudia rankas kone kaip ventj j sutikusiam daugiausia pagyvenusi rmj breliui, o aplinkui didiul jaunimo minia skanduoja: Gda! Gda!

2003 met lapkriio 23 diena, Vilnius.

Prabgo lygiai metai, kai Lietuvoje, tada k tik sulaukusioje kvietimo stoti NATO, lanksi JAV prezidentas Georgeas W. Bushas ir Vilniaus Rotus aiktje pasak istorin kalb, kurioje pareik: Kas tapt Lietuvos prieu, tas tapt ir Jungtini Amerikos Valstij prieu.
56

Sukaktuvi proga prie Rotus fasado pritvirtinta atminimo lenta. Atidengti j buvome pareigoti mudu su JAV ambasadoriumi Stephenu Mullu.
2003 met lapkriio 26 diena, Vilnius.

R. Pakso skandalas jau visiems griss, bet iniasklaida atskleidia vis nauj fakt. LNK televizija paskelb rus dokument, rodant R. Pakso aplinkos ryius su Rusijos kriminaliniu pasauliu. Aikja, kad jo rinkim kampanijai buvo skirta bene 20 milijon lit! Kad jie vaistsi pinigais kaip manydami, jau anuomet visi mat savo akimis. O dabar suinome ir konkreias sumas, ir kas jas dalijo. R. Paksas atsisak liudyti Seimo laikinajai tyrimo komisijai, bet m intensyviai vainti po Lietuvos miestus ir miestelius. Televizijos rodomuose reportauose keistai skamba jo aikinimai. Kaip Diev myliu, nieko bendra su Borisovu neturiu, tokiais argumentais verksmingu balsu jis teisinasi monms. iandien pus penki vakaro Seimo laikinoji komisija suauk nenumatyt posd, nes, pasirodo, R. Paksas pareikalavo vis jos surinkt mediag tutuojau perduoti Prezidentrai. Komisija oficialiai jam atsak, kad to nedarys, o visi dokumentai nustatyta tvarka bus teikti Seimui. Ir dar pasil pasiskaityti Konstitucij. Paskelbta, kad vakar nakt prokuratra padar krat J. Borisovo namuose. Pasitvirtino, jog per Paggi muitin atvyko rus agentros Almax atstovai Ana Zatonskaja ir Anatolijus Potninas, kurie planuoja R. Pakso propagandines viej ryi akcijas. Jie sulaikyti su naujausiais R. Pakso gelbjimo planais ir apklausiami prokuror. Abu rusai buvo uklupti J. Borisovo namuose deginantys kakokius dokumentus. Vakare i ikagos man paskambino radijo laidos Margutis vadovas Bronius Silinas. Prane, kad takingiausias ikagos dienratis Chicago Tribune ispausdino didel straipsn apie R. Pakso skandal, pavadint Lietuvikasis Votergeitas. Taip pat B. Silinas papasakojo, kad ikagos lietuviai, reng R. Paksui primim gruodio 9 dien, jau atauk pokyl.

2003 met lapkriio 29 diena, Vilnius.

R. Pakso skandalas toliau dominuoja iniasklaidoje. I Almax rus apklausos prokuratroje ir J. Borisovo bute rastos mediagos paaikjo, kad jie ruo special laikrat Tvarka bus!, kuris turjo bti platinamas drauge su kininko patarju net 1 milijono 125 tkstani egzempliori tirau gruodio 2-j t pai dien, kai turi bti skelbiamos Seimo laikinosios komisijos ivados. O R. Paksas vakar vl tvirtino, kad Almax jam nedirba.
57

Vakarykiame Frankfurter Allgemeine Zeitung numeryje raoma, kad prezidentas R. Paksas nebeturi jokio autoriteto nei Seime, nei Vyriausybje ir kad Prezidentra visikai ivaistys prezidento Valdo Adamkaus laikais gyt visuomens pasitikjim. I ikagos man prane, kad Amerikos lietuviai prao R. Pakso ataukti vizit JAV.
2003 met gruodio 1 diena, Vilnius.

Rytoj bus paskelbtos Seimo laikinosios komisijos ivados. O JAV politikai (Ronaldas Asmusas) jau atvirai ragina R. Paks atsisakyti vizito Vaington. iandien labai konfidencialiai suinojau, kad R. Paksas apsisprend nevykti JAV, bet mane informavs altinis pra niekam apie tai neprasitarti. Vakare dalyvavau Rumunijos nepriklausomybs dienos minjime Reval viebutyje. Prie mans prijs JAV ambasadorius Stephenas Mullas papra pasitraukti truput al nuo breliais bendraujani svei ir pasikalbti akis ak. Kaip ir spjau, jis pradjo kalbti apie numatyt R. Pakso vizit Amerik. Mes, amerikieiai, pakliuvome labai kebli situacij. Norime parodyti pagarb Lietuvai, bet susidariusi politin padtis js alyje visk sujauk. Js mus supraskite: priimdami R. Paks, jokiu bdu neketiname kaip nors paremti j asmenikai, tarsi teisinosi ambasadorius. Ponai, sprskite js, atsakiau. Tik noriu aikiai pasakyti: neraginu js nei atidti vizit, nei skatinti R. Paks atvykti. Jokiu bdu neketinu kitis reikal. Laikiausi paado ir nutyljau gavs ini, kad R. Paksas greiiausiai pats nesiry vykti vizito JAV.

2003 met gruodio 2 diena, Vilnius.

Seimo komisija paskelb savo ivadas: prezidentas Rolandas Paksas paeidiamas, rekomenduojama pradti apkaltos proces. vairios visuomens grups ragina R. Paks atsistatydinti. Jau nuo ryto mane atakuoja LNK televizija, praydama pakomentuoti susidariusi situacij. Kol kas susilaikau. Vakar per LTV laid Spaudos klubas premjeras A. Brazauskas ir Seimo pirmininkas A. Paulauskas jau vienu balsu ragino R. Paks atsistatydinti. Tai svarbus poskis. Dar visikai neseniai A. Brazauskas tai, kas vyksta, vadino spektakliu, o vakar prabilo apie R. Pakso skandalo al Lietuvos tarptautiniam prestiui.
58

2003 met gruodio 4 diena, Vilnius.

iandien paskelbta tai, k a jau kelias dienas inojau: R. Paksas nevyksta vizito JAV. Dar viena ios dienos inia: apie vidurdien Prezidentr atvyko vienuol Aldona ir perdav R. Paksui asmenin kardinolo Audrio Juozo Bakio ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkeviiaus laik. Neoficialiomis iniomis, jie prao prezidento neskaldyti Lietuvos ir paiam pasitraukti. iandien ir a pirm kart vieai pasisakiau apie R. Pakso skandal. io mano kreipimosi ra 19 valand ketina transliuoti visos televizijos. Nuo atuntos vakaro iki vidurnakio nesiliov skambjs mano telefonas. Skambino draugai, pastami, Seimo nariai, visuomens veikjai. Visi dkojo u kalb per televizij. Net ir jaudinani padk sulaukiau. Paskambinusi reisier Galina Dauguvietyt kalbdama net pravirko. Apie 23 valand paskambino Seimo pirmininkas Artras Paulauskas. Atsipras, kad taip vlai trukdo, pasak: Kalbsiu trumpai. Noriu tarti tik vien od: ai!
2003 met gruodio 6 diena, Kaunas.

Vilni R. Pakso libdukai i visos Lietuvos autobusais suve 45 tkstanius moni ir Daukanto aiktje sureng valandos miting. Bet R. Pakso populiarumas jau katastrofikai smuks apklausos rodo, kad juo pasitiki vos kas ketvirtas pilietis. Prezidentui tai labai maai. Vakar kalbjausi su eslovu Jurnu. Jis mano, kad R. Paksas pats neatsistatydins, o apkaltos procesas Seime truks ilgai net 45 mnesius. Taiau mans, kad Seime pakaks bals j atstatydinti. pasaulin UNESCO kongres atvyko net 1 600 dalyvi. veicarai msi jiems turbt lig iol neregt saugumo priemoni. Visur vaiktinja automatais ginkluoti policininkai, budi arvuoiai, o asmens dokumentai tikrinami turbt kas 100 metr. A kalbjau Informacins visuomens sekcijoje. Ta paia tema pasisak ir Latvijos prezident Vaira Vyk-Freiberga. Vliau su ja akis ak pasikalbjome apie politin padt Lietuvoje.

2003 met gruodio 9 diena, eneva.

2003 met gruodio 10 diena, eneva.

Per kongreso atidarymo ceremonij man buvo nelabai malonu, kad Lietuvos valdia nuvertino io renginio svarb. Kit ali delegacijoms vadovauja prezidentai arba ministrai pirmininkai, o mes pasiuntme tik vidaus reikal ministr Virgilij Bulov. Nors neinu prezi59

dento pareig, per atidarymo sesij delegacij vadovai jo sveikintis su manimi, o V. Bulov beveik ignoravo, nes jo ia niekas nepasta. Mginu j pristatyti delegacij vadovams, bet... Pasisveikina, persimeta keliais odiais ir daugiau j nekreipia dmesio. Suprantu, kodl R. Paksas neatvyko. Taiau A. Brazauskui derjo pasirodyti enevoje.
2003 met gruodio 13 diena, Vilnius.

Per tas dienas, kai buvau ivyks, nedaug kas pasikeit. R. Paksas tsia vojaus po Lietuv. Visuomens susiprieinimas didja. Manau, ypa bukagalvikai jis pasielg pareikdamas, kad prie j pasisako ne Banyia, o tik keli hierarchai. Tarsi nebt paragin jo atsistatydinti visi Lietuvos vyskupai ir kardinolas. Kalbama, kad R. Paksas skambino popieiaus nuncijui, bet is es atsisak kalbtis. Surinkta 86 Seimo nari, reikalaujani pradti R. Pakso apkaltos proces, paraai. Tokio parlamentar bals skaiiaus pakakt paalinti j i prezidento pareig. iandien Nepriklausomybs dien venianio Kazachstano ambasadoje ms politikai tik ir kalbjo, kiek para jau surinkta. Nediugino toks j azartas. Tai visikas Prezidento institucijos autoriteto nuvertinimas. Vakare kalbjausi su Konstitucinio Teismo pirmininku Egidijumi Kriu. Jis mano, kad R. Pakso apkaltos procesas gali nusitsti iki kit met gegus. Baisu ir pagalvoti. Tai visikai nualins Lietuvos valstyb. Juk jau birelio mnes laukia Europos Parlamento rinkimai. Netrukus po R. Pakso apkaltos, jei, kaip daugelis mano, jis bt paalintas i pareig, tekt rengti naujus prezidento rinkimus. Spalio mnes jau reiks rinkti nauj Seim. Vadinasi, iki kit met rudens Lietuvos laukia nesiliaujantis politinis bangavimas. Rusijos specialij tarnyb pernai mesti pinigai Lietuvos prezidento rinkim kampanij dav jiems tiesiog netiktinai didelius dividendus. Tyla, ventin ramyb.

2003 met gruodio 16 diena, Vilnius.

2003 met gruodio 25 diena, Kaldos, Vilnius.

Tik sniego baltumos pasigendu. Niekur patys nevaiuojame, niekas ms nelanko.

2003 met gruodio 31 diena, Vilnius. Vakar Konstitucinis Teismas prim sprendim, kad R. Paksas paeid Konstitucij ir prezidento priesaik, suteikdamas J. Borisovui Lietuvos pilietyb iimties tvarka. R. Paksas nusamd net eis brangiausiai mokamus advokatus ginti j apkaltos

60

procese. Paskelb, kad tai daro kaip pilietis. Tik domu, i kur pilietis R. Paksas turi tiek pinig, kad gali samdyti brangiausi advokat br? Dar viena inia: ambasadorius Vytautas Dambrava oficialiai atsisak priimti R. Pakso kvietim dirbti jo patarju. Na, o R. Paksas sureng spaudos konferencij ir arogantikai neig visus jam metamus kaltinimus ir net akivaizdius faktus: nra visuomens nepasitikjimo juo, usienio valstybi vadovai jo neignoruoja, pasaulio spauda nieko bloga apie j nerao (tarsi n nebt labai kritik straipsni New York Times, Spiegel, Frankfurter Allgemeine Zeitung ir kituose laikraiuose). Atjus paskutinei met dienai, negali negalvoti, kokie jie buvo. Akivaizdu, kad 2003-ij niekaip nepavadinsi Lietuvai skmingais: visuomen suskaldyta, keliolika met kauptas tarptautinis autoritetas pakirstas. Neinau, kas ms laukia 2004-aisiais. Tik viliuosi, kad bus priimti sprendimai, ivesiantys al ir visuomen i krizs. Tikiu, jog bus atkurtas pasitikjimas valstybs institucijomis ir pajgsime skmingai sitraukti tarptautines bendrijas NATO ir Europos Sjung. O svarbiausia, kad visuomen savyje subrandint demokratijos principus ir jie tapt kasdiene gyvenimo norma.
PAstAbos PArAtse

2003-ieji vieni slogiausi met mano gyvenime. Jie buvo sunks ne tik man ir visai Lietuvai. A igyvenau dar ir savo vili lugim. Susvyravo mano tikjimas ilgus metus puoseltu turbt gerokai idealizuotu Lietuvos vaizdiu. Man giliai atmint buvo sirs moni entuziazmas siekiant laisvs, atkuriant ms valstyb ir vliau pirmaisiais itin nelengvais nepriklausomybs metais. Maniau, kad is visuomens idealizmas pads aliai veikti visus sunkumus. Idealizmas isisklaid. sigaljo materializmas. Tai jau buvo gyvenimo realyb per pirmj mano kadencij. Vis dlto nestovjome vietoje. Per penkerius metus buvo daug padaryta. Lietuva rytingai jo Vakar kryptimi, pagal vakarietik model pertvark savo valstyb, k ir sugebjo tapti NATO bei Europos Sjungos nare. Tai istorinis laimjimas, kurio mast iandien dar ne visi mons suvokia. inoma, bta nemaai socialinio nusivylimo. Vis dlto nemaniau, kad jis toks stiprus ir leis neskaidriems pinigams, juodosioms technologijoms ir politinei demagogijai patraukti didel visuomens dal. Man buvo netiktas toks radikalus R. Pakso pergal rinkimuose lms visuomens nuotaik poskis. Vliau atsirado rodym, kad Lietuvos politiniams

61

procesams tak dar ir iors jgos, matyt, i svetur atj pinigai, leid R. Pakso tabui finansuoti labai plai ir agresyvi rinkim kampanij. Supratau, kad ko negali pinigai, t gali dideli pinigai. Ypa tai jautme per antrj rinkim tur. Mums stigo l paprasiausiems reklaminiams klipams, o R. Paksas mavo visuose iniasklaidos kanaluose. Jau tuomet kilo tarimas, kad paleisti darb neskaidrs pinigai, bet nesinorjo taip blogai galvoti apie savo konkurentus. 2003-ij pabaigoje kils R. Pakso skandalas patvirtino mano neger nuojaut, todl i dalies gal net nebuvo netiktas. inoma, nemaniau, kad tokie dalykai taip greitai ikils aiktn. Vis dlto mans tai n kiek neguod. Prieingai, buvo skaudu, kad ms visuomen ir valstyb tokia neatspari visokioms manipuliacijoms. Mane kamavo sunkios mintys ir dl savo vaidmens, atsakomybs, svarsiau, ko nepavyko nuveikti, kokias padariau klaidas, nors supratau, kad negaljau istorijos pakreipti kitaip. Jau siplieskus skandalui, sulig kiekviena diena vis labiau baisjausi, kaip griaunamas Lietuvos tarptautinis autoritetas. Supratau, kad bt geriausia ieitis, jei R. Paksas kuo greiiau pats atsistatydint. Taiau i karto buvo matyti, kad taip neatsitiks. Abejojau ir tuo, ar Seimui pakaks politins valios j atstatydinti. Todl 2004 metus sutikau su didiuliu nerimu, ar pavyks Lietuvai veikti gili politin kriz.

62

2004-ieji
2004 met sausio 1 diena, Vilnius. Akinamai balta... Atrodo, dangus palaidojo visus prajusi met nemalonumus, sunkumus ir nuties var, vies i met keli. Vakar prajusius metus palydjome Operos ir baleto teatre, irjome operet Linksmoji nal. O iandien namuose mgaujams ramybe. Atjo iema, blizga sniegas, ir nuotaika seniai nebuvo tokia ventika. 2004 met sausio 2 diena, Vilnius. Per anksti diaugms naujamete ramybe. iandien Rolando Pakso advokatas Kstutis Stungys pareik, kad jo klient kaltu dl Konstitucijos paeidimo pripains Konstitucinis Teismas pereng savo kompetencijos ribas, ir grasino, jog is sprendimas bus apskstas Strasbro teismui. Manau, i ties bt perengtos visos morals ribos, jei Lietuv tarptautiniam teismui apskst asmuo, ikils jos prezidento auktumas. Jau iandien vakare mano labai gerbiamas advokatas Kazimieras Motieka dav atkirt pasak, kad kreiptis Strasbro teism nra teisini prielaid ir tokie R. Pakso svarstymai net daro gd Lietuvai.

Londone leidiamas urnalas The Economist vakar ispausdino labai kritik straipsn apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Tokie dalykai labai gadina nuotaik. Ypa jautriai reaguoja Alma. Jai atrodo, kad kartojasi prezidentins kampanijos scenarijus: visi kalba, kad R. Paksas bus nualintas, o baigsis tuo, kad arogantika paksinink klika vl triumfuos ir darys, k nors.
2004 met sausio 9 diena, Vilnius.

iemet vyks Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Galimi ir prezidento rinkimai. iniasklaidoje gausu splioni: vyks ar nevyks R. Pakso apkalta? Savo pasjansus jau dlioja ir partijos k rems per bsimus prezidento rinkimus ir kokios i to turs naudos per Seimo ir Europos Parlamento rinkimus. Daniausiai minimi trys kandidatai, kurie neva gali rungtis (vl!) su Rolandu Paksu: Algirdas Brazauskas, Artras Paulauskas ir a. ryt pas mane atvaiavo apie tai pasikalbti Artras Zuokas. Jis papasakojo, kad visos partijos dairosi kandidat bsimuosiuose prezidento rinki2004 met sausio 11 diena, Vilnius.
63

muose, galini sustiprinti partij pozicijas ir Seimo bei Europos Parlamento rinkimuose. A. Zuokas be uuolank pasak, kad liberalcentristams bt iganinga, jei a sutikiau tapti j srao pirmuoju kandidatu Europos Parlament. Es tai sustiprint ir jo partijos pirmininko politines pozicijas. Daug diskutavome apie paksist pastangas skaldyti taut. Vis dlto A. Zuokas sitikins, kad R. Pakso apkalta vyks ir jau po keli mnesi reiks rinkti nauj prezident. Jis spaud mane, kad btinai sutikiau dar syk kandidatuoti, nes kitu atveju R. Paksas turt galimybi vl laimti. Es j vis dar remia apie 25 proc. rinkj. Taiau tai nekelt didelio pavojaus, jei prie R. Paks stot stiprus kandidatas. A. Zuoko nuomone, tauta jau pasimok ir balsuoti turt ateiti kokie 70 proc. rinkj. Tuomet R. Pakso rmj balsai niekaip negalt persverti rinkim svarstykli jo naudai. Bet jei a nesutikiau kelti savo kandidatros, vienintelis politikas, kuris galt realiai nurungti R. Paks, bt A. Brazauskas. Ar Lietuvai naudinga, jei liks tik tokia alternatyva? retorikai klaus A. Zuokas. Atsakiau jam, kad dar bt per anksti apsisprsti. Pairsim, kaip reikalai atrodys po mnesio, vasario viduryje. A griu po atostog Meksikoje, o Seimo sudaryta apkaltos komisija iki to laiko turs pateikti rekomendacijas parlamentarams. Aiku viena: padtis daugiau nei apgailtina. Labai kenia Lietuvos vaizdis, vienas po kito ataukiami usienio vizitai. O R. Pakso arogancijai tiesiog nra rib. Bijau, kad mons pavargs kiekvien dien girddami tas paias giesmes ir tiesiog spjaus politik, nustos ja domtis. Vis dlto nereikia perdti pavoj. Girdti uuomin, kad Lietuva gali bti net nepriimta NATO ir Europos Sjung. Tai nesmon. Ne R. Paksas ved Lietuv iuo keliu, ne jam dabar ir sukliudyti. Viskas jau sutarta, liko tik gryni formalumai. Gegus 1-j galsime vsti, kad Lietuva jau NATO ir ES nar. O kieno paraas bus ant dokument visikai nesvarbu. Man labiau kelia nerim, ar vidaus politins krizs paeista Lietuva sugebs efektyviai veikti NATO ir ES struktrose. Bet ir tai isprs laikas. Ilgiau iliks vidaus aizdos. Turs prabgti dar metai kiti, kol Lietuvos visuomen veiks i politin prieprie.
2004 met sausio 13 diena, Vilnius.

Minime 13-sias tragikj 1991 met sausio 13-osios vyki metines. Keistas sutapimas: 13-j metini rimt drumsia politinis skandalas. Per ikilming posd Seime parlamentarai kone demonstratyviai rod nepagarb prezidentui R. Paksui jis buvo sutiktas kuria tyla, kai kurie tautos irinktieji net nepakilo i viet jam einant sal. Negana
64

to, R. Pakso autoritetas buvo naikinamas ir Seimo nari kalbomis i tribnos. Prieikumas prezidentui buvo pademonstruotas ir per vliav rikiuot Nepriklausomybs aiktje paprastai jas neani asmen kolona ygiuodavo pro garbs tribn, bet syk, matyt, kad nebt pagerbtas ten stovintis R. Paksas, pasuko tiesiai gatv.
2004 met sausio 15 diena, Vilnius.

Dar prie por mnesi ketinome sukviesti br vairi gyvenimo srii specialist bei ikili visuomens veikj ir surengti forum dabarties aktualijoms aptarti. Tokie susitikimai galt tapti reguliars. JAV tai vadinama Think Tank analitik sambriu ateities gairms nubrti. Taiau pernai lapkriio mnes planuot rengin nusprendme nukelti vlesniam laikui, nes baiminoms, kad bsime apaukti revanist sambriu, rengianiu smoksl prie R. Paks. Dabar, kai Aloyzo Sakalo vadovaujama Seimo komisija baig darb, nutarme, kad jau laikas grti prie seno sumanymo. Savo sambr pavadinome Santaros klubu, ir iandien vyko pirmasis jo forumas. Pradioje pakvietme 50 spaudos, televizijos urnalist, politik, kultros ir visuomens veikj. Visi ligi vieno kviesti asmenys sutiko atvykti. Pirmojo forumo tema: Quo vadis, Lietuva Kur eini, Lietuva? angin praneim pareng Rimvydas Valatka, vliau tris valandas truko diskusijos. Bendra nuomon: padtis alyje labai rimta, negalima leisti, kad svetimj rankiu tapusi Prezidentra toliau lugdyt valstyb, bet dabar reikia laukti galutinio Seimo sprendimo ir kartu rengtis ateiiai. Nors smoningai vengme k nors konkreiai silyti politikams, vis viena paksistai sukl triukm. Buvome apaukti revanistais ir smokslininkais. Nieko kito ir negaljome tiktis. O R. Paksas ir toliau klajoja po Lietuv, kirydamas mones.

2004 met sausio 16 diena, Vilniusikaga.

Visam mnesiui paliekame alt ir balt Vilni. Gal per t laik Lietuvoje atlgs tampa, atsiras daugiau aikumo. Nekantriai laukiu poilsio Meksikoje. Noriu primirti Lietuv kreiani politin beprotyb. Jau savait ilsims Meksikoje. Tarsi btume atsidr kitame pasaulyje. I ikagos skridome keturias valandas, ten siaut pgos, o ilip i lktuvo Meksikoje, engme tvanki vasar. ia apie 30 laipsni ilumos, visur ydi gls.
65

2004 met sausio 30 diena, Ikstapa, Meksika.

Ikstapoje ilsjausi prie por met. Atrodo, niekas nepasikeit. Net veidai tie patys. Telefonu palaikau ry su Vilniumi. Neatrodo, kad kas nors bt pasikeit per ias dienas. Stengiuosi apie tai negalvoti. Tik mintims nesakysi vis viena kyriai lenda galv. Taiau gera pajusti, kad pasaulis ramiai sau gyvena n neinodamas apie politines intrigas Vilniuje.
2004 met vasario 8 diena, Ikstapa.

Dienos skrieja nepastebimai. Po savaits jau pasuksime nam link. Nors esame u tkstani kilometr, kasdien palaikome ry su Lietuva. Kas vakar faksu Boena mums atsiunia svarbesni straipsni kopijas, keturis kartus per savait su ja ir padjju Audriumi Penkausku kalbuosi telefonu. Aiku, tai nepadeda atostogauti, bet negaliu sau leisti atitrkti nuo vyki Lietuvoje. I Baham sal skambino Juozas Kazickas. Jis nerimauja, kad smarkiai pakertamas Lietuvos tarptautinis autoritetas. Seimo pirmininkas A. Paulauskas dalyvavo Europos valstybi parlament pirminink konferencijoje Vengrijoje. Grs prane, kad Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas jam pareik, kad, jei Lietuva neisprs R. Pakso apkaltos problemos, ms alis paklius diplomatin izoliacij. Nediugina toks tarptautinis spaudimas, net jei susirpinim isako draugai. Juk tai ms nam iukls, patys turime ir isikuopti. Apie politin padt Lietuvoje ilgokai kalbjausi su ia taip pat atostogaujaniu dr. Jonu Valaiiu. Jis senas socialdemokratas, palaiko ryius su A. Brazausku ir A. Sakalu. J. Valaiio nuomone, socialdemokratai tikrai nemgins gelbti R. Pakso kailio. Jie es tik nori laimti Seimo rinkimus ir grinti aliai politin stabilum.

Ryte i Vilniaus paskambino Audrius Penkauskas. Papasakojo, kad Rolandas Pavilionis ir Marija Aurin Pavilionien Profsjung rmuose sureng j steigiamos organizacijos U teising Lietuv, kuri tiksliau bt vadinti U R. Paks, susirinkim. Pasirodo, ten apsilank ir A. Zuokas jis idrso atvykti pareikti kitokios nuomons. Es Zuokas buvo ne tik koneveikiamas, bet net apspjaudytas. Tai bent teisinga Lietuva! Mano planuojama kelion konferencij Kijeve, atrodo, sukl savotik diplomatin kriz. J rengia amerikieiai drauge su prezidento Leonido Kumos opozicija parlamente. Kai buvo paskelbta, kad konferencij atvykstu ir a, i L. Kumos stovyklos pasigirdo nelaiming bals. Papraiau Albin Januk
2004 met vasario 9 diena, Ikstapa.
66

pasiaikinti situacij. Mano padtis dviprasmika, bet ir ataukti kelion, kai apie j jau paskelbta, bt labai nepatogu. Pralinksmino viena aplinkyb, susijusi su mano kelione Bratislav. ten rengiam Vilniaus deimtuko konferencij vyksta premjero A. Brazausko vadovaujama delegacija. Vyriausyb, suinojusi, kad ir a pakviestas ten kalbti, panoro isiaikinti, ar pageidausiu keliauti kartu su A. Brazausku. Atsakiau: Kodl gi man nenorti? I Lietuvos atvyksta du baig kadencij prezidentai, kuri vienas dabar eina premjero pareigas.
2004 met vasario 16 diena, ikaga.

Trys savaits poilsio Ikstapoje suteik ne tik valumo, bet ir optimizmo. Stebint vykius Lietuvoje i Meksikos ne viskas atrodo taip juoda. I ydinios vasaros grome apniukusi iem. Vilniuje alta, daug sniego.

2004 met vasario 18 diena, Vilnius.

Vakar visus sukrt iurpi inia: prie Antakalnio transporto iedo ukabintas automobilio uvo dr. Vytautas Kubilius, Andriaus Kubiliaus tvas. Kokia beprasmyb! Lietuvos lituanistikos mokslas neteko iskirtinio talento literatrologo. iandien LNK televizija ra mano pokalb su naujos politins laidos vedju Edmundu Jakilaiiu. inoma, kalbjoms apie R. Pakso byl. Bet nesidaviau provokuojamas ir pasistengiau per 15 minui trukus interviu n karto nepaminti R. Pakso pavards. Aiku, i esms pasisakiau u apkalt, bet pabriau, kad svarbiausia laikytis teiss ir demokratijos princip. Tuo tarpu Ukrainoje rengiama konferencija, kurioje turjo dalyvauti Vclavas Havelas, Aleksanderis Kwaniewskis, a, buvusi JAV valstybs sekretor Madeleine Albright ir dar keli inomi politikai, m byrti, kai du pirmieji mano ia minimi asmenys atsisak atvykti. Albinas Januka prane, kad prezidentas Leonidas Kuma labai sieist, jei a atvykiau jo politini oponent rengiam konferencij. Nenordamas gadinti ms draugik santyki, organizatorius informavau, kad negalsiu dalyvauti iame renginyje. Bet iandien 21 valand i Vaingtono paskambino pati M. Albright ir m kalbinti, kad persigalvoiau. Paadjau, kad jei pavyks diplomatikai suderinti mano vizit su abiem konfliktuojaniomis stovyklomis, btinai dalyvausiu konferencijoje.

2004 met vasario 19 diena, Vilnius. Svarbiausia ios dienos inia: Seimo specialioji komisija pateik galutines ivadas siloma pradti prezidento

67

R. Pakso apkalt. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvos ir, atrodo, net Europos istorijoje. Tuo tarpu R. Paksas arogantikai pareik, kad jis ess visikai ramus ir smokslininkai bus sudoroti. Respublikos laikratis mane mgina velti savo kar su Lietuvos rytu. Neva a prie por met paalinau Kstut Beting i generalinio prokuroro pavaduotojo pareig ir perkliau j dirbti Kaun, pasidavs Lietuvos ryto vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko spaudimui. inoma, i Vito Tomkaus versija lauta i pirto. Gerai inoma, kad jis ir G. Vainauskas amini prieai. I tikrj anuomet sprendim primiau ianalizavs visus faktus ir remdamasis generalinio prokuroro Antano Klimaviiaus rekomendacija. Pats V. Tomkus griebsi begdiko spaudimo. Atsisakiau atsakyti man pateiktus akivaizdiai provokacinius klausimus. Tuomet Respublika mane m tiesiog terorizuoti skambina po 67 kartus per dien. Kietai pareikiau, kad nesivelsiu joki j provokuojam diskusij. Tada V. Tomkus pagrasino, kad kiekvien dien savo laikratyje spausdins mane puolanias inutes tol, kol patenkinsiu jo reikalavim. Gali sau spausdinti kad ir visus metus, bet su antauotojais nesikalbsiu. Tai tik parodys io mogaus ir jo laikraio moral. Bet apmaudu, kad kai kurie leidjai Lietuvoje labai savotikai supranta spaudos laisv. Net bjauru imti rankas Respublik, kurioje dabar kiekvien ryt galima aptikti visokiausi insinuacij prie Vilniaus mer Artr Zuok.
2004 met vasario 24 diena, Vilnius.

iandien R. Paksas sukviet urnalistus spaudos konferencij ir sureng spektakl: oficialiai apkaltino Seimo pirminink A. Paulausk Konstitucijos paeidimu ir pareikalavo pradti jo apkalt. Tai jau politinis cirkas. Negana to, dar pareik, kad net jei bt paalintas i posto, vl kelt savo kandidatr renkant nauj prezident.

2004 met vasario 29 diena, ParyiusVilnius. Dalyvauju geros valios ambasadori konferencijoje, kuri atvyko 20 buvusi prezident, karalikj eim nari. Asmenikai ilgiau pabendravau su buvusia Islandijos prezidente Vigds Finnbogadttir, Jordanijos princese Firyal, Liuksemburgo didija kunigaiktiene Maria Teresa, ymiu gruzin kilms Rusijos skulptoriumi Zurabu Cereteliu. UNESCO pasirinko 14 nauj objekt, raytin Pasaulio paveldo sraus, ir papra geros valios ambasadori tapti j globjais. A, pasitars su Ina Mariulionyte, pasirinkau Indijos teatr sanskrito kalba. Mano pasirinkim lm sanskrito ir lietuvi kalbos ssajos.

68

Per konferencij kalbjau apie baltsias verges ir raginau UNESCO labiau susirpinti, kaip padti prostitucijos vertelg aukoms, kuri ypa daug priviliojama i buvusi sovietini respublik. Bene labiausiai varginanti konferencijos programos dalis buvo oficialios vakariens, kurios vykdavo kas nakt ir utrukdavo iki paryi. inoma, smagu pabendrauti su i viso pasaulio atvykusiais ikiliais monmis, bet nemaloniausia, kad nuolat sulaukdavau klausim apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Teiravosi netiktina! net Somalio atstovas. Per konferencij atjo ir lidna inia. Vasario 26-j per pietus prie mans prijo ymus armn kilms Rusijos mogaus teisi gynjas Ara Abramianas ir prane, kad, lktuvui atsitrenkus kaln, uvo juo skrids Makedonijos prezidentas Borisas Trajkovski. Sunkiai galjau patikti. Su juo mane siejo biiuliki ryiai. Grdamas namo, perssdamas lktuv Prahoje, susitikau su i Dublino parskrendania finans ministre Dalia Grybauskaite. Ji papasakojo, kad pavyko labai geromis slygomis iplatinti 600 milijon eur verts Lietuvos obligacij. Kalbjoms apie jos bsim darb Briuselyje ir kalba pakrypo apie tai, kad paksogeitas jau daro al ir jos interesams. Dalia Grybauskait tiesiog iauriai nusiteikusi prie R. Paks. Nekrikionika, bet noriau, kad jis kuo greiiau nusprogt, tiesiai viesiai pareik ji.
2004 met kovo 2 diena, Vilnius.

iandien Seimas nusprend pirmininkauti apkaltos posdiams kviesti Aukiausiojo Teismo pirminink Vytaut Greii. Man jo kandidatra kelia abejoni. Prasidjus R. Pakso skandalui, jis aikino, kad pokalbi telefonu raai turi bti sunaikinti. Tai buvo beveik atvirai propaksin pozicija. Taiau nusprendiau rayti i savo nuomon dienorat dar dl vienos aplinkybs. Apie ketvirt vakaro paskambino mano gydytojas Remigijus Nargla ir pasak, kad nort skubiai su manimi susitikti. Usuks pas mus Turnikes jis papasakojo apie savo pokalb su V. Greiiumi. Pasirodo, j ligoninje iandien lanksi V. Greiius. Po konsultacijos R. Nargla i mandagumo pasveikino j gavus atsaking ir sunki uduot pirmininkauti R. Pakso apkaltos posdiams Seime. Tai igirds V. Greiius pasiteiravo daktaro, ar jis vakar irjo Lietuvos televizijos laid Visuomens interesas. R. Nargla atsak, kad irjo, ir m baistis ten Meio Laurinkaus paskelbtais naujais faktais apie Rusijos kontrabandins mafijos tak bei al Lietuvos valstybei. Ir js tikite tuo uliku Laurinkumi? staiga pertrauk Remigij V. Greiius.
69

i pirmininkauti apkaltos procesui turinio Aukiausiojo Teismo pirmininko replika apie VSD vadov taip pritrenk R. Nargl, kad jis nusprend nedelsdamas apie tai man papasakoti. Kaip is mogus gals nealikai pirmininkauti apkaltos posdiams? klaus mans Remigijus. Neturiu atsakymo retorin klausim ir a.
2004 met kovo 4 diena, Vilnius.

Respublika, tiksliau, V. Tomkus jau kelint savait spausdina savo straipsnius, kuriuose, nesirinkdamas odi, usipuola Lietuvos ryt, A. Zuok, ydus, gjus. Aiku, kliva ir man. Kai kurie jo pareikimai, ypa apie ydus, jau sukl ir neigiam tarptautin reakcij. Kokie tai niekingi dalykai, ypa gerai suvoki pabendravs su kilniems darbams atsidavusiais monmis. Lietuvoje jau trylikt kart lankosi amerikiei gydytoj komanda. Santariki vaik ligoninje su ms chirurgais jie skmingai atliko keliolika itin komplikuot operacij. Kalbjausi su grups vadovu daktaru Lubecky. Buvo malonu girdti labai gerus jo atsiliepimus tiek apie augani ms jaun chirurg kompetencij, tiek ir apie didiul operacins technikos bei rangos paang. Kelias valandas skyriau bendrauti su spauda. I ryto susitikau su The Daily Telegraph urnalistu Juliusu Straussu. iandien prasideda prezidento apkalta Seime, todl natralu, kad tai ir buvo pagrindin pokalbio tema. Bet pasistengiau nesivelti konkrei fakt vertinimus, o kalbjau labiau apibendrintai. Vliau apie Lietuvos politinius vykius kalbjausi su Veido urnalistu Audriumi Baiuliu. Vl pokalb pakreipiau bendresne linkme. iandien ELTA iplatino mano pokalb su urnalistu Vladimiru Lauiumi. Plaiai komentuojama jau ne pirm kart isakyta mano pozicija, kad jei bus rengiami pirmalaikiai prezidento rinkimai, a neketinu juose kelti savo kandidatros. iandien Seimas rengiasi ratifikuoti Lietuvos stojimo NATO sutart. Esu pakviestas 12 valand atvykti posd. Tuo tarpu R. Paksui Seimo valdyba vakar prane, kad jis nepageidaujamas iame renginyje. Tai dar neturintis precedento atvejis kad parlamentas prezidentui pareikt nenors jo matyti. Prezidentra pareik protest ir pagrasino, kad R. Paksas vis viena atvyks. Mans paklaus, ar a atvaiuosiu Seim, jei ten pasirodys ir R. Paksas. Atsakiau vienareikmikai: Taip, bet kuriuo atveju a dalyvausiu.
70

2004 met kovo 8 diena, Vilnius.

2004 met kovo 10 diena, Vilnius.

Diugi vent ir niri jos atmosfera. Taip iemet pasitikome 14-sias Nepriklausomybs atkrimo metines. Atvykau su Alma ikilming posd Seime, o jis virto greiiau kaltinamuoju posdiu. Dauguma kalbtoj skalb kail R. Paksui. Bet jis sdjo lediniu veidu, lyg jam tai bt n motais. Taip pat prieikai Seimas pasitiko R. Paks ir vakar, ratifikuojant NATO sutart. Tik man tai maiausiai rpjo. Igyvenau jaudinanias akimirkas: buvau istorinio vykio liudininkas mano sena svajon, vienas i dviej svarbiausi prajusios kadencijos tiksl jau ir teisine prasme virto tikrove. Vakar vakare dalyvavau ir narystei NATO skirtoje Lietuvos TV Spaudos klubo laidoje. Seniai prie vieno stalo nebuvome susd drauge: Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Artras Paulauskas, usienio reikal ministras Antanas Valionis ir a. Po laidos jos vedjo Audriaus Siauruseviiaus pakviesti dar nujome pasikalbti Lietuvos radijo ir televizijos kavin. Ms diskusijos utruko iki 1 valandos nakties. Visi kalbjo: sprendimas aikus, dabar svarbu tik kuo greiiau, laikantis vis teisini procedr, baigti Prezidentros agonij.
2004 met kovo 11 diena, Vilnius. 2004 met kovo 12 diena, Vilnius.

Vilni atskrido naujasis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. Susitikau su juo Seime, kur jis atvyko sakyti kalbos. Atsisveikins nujau jo pasiklausyti posdi sal. Ir pajutau didiul gd dl ms parlamentar elgesio. Sal buvo pustut. O juk atvyko ne koks nors antraeilis biurokratas, bet aukiausias NATO pareignas. Negi Seimo nariams nedomu igirsti, k jis pasakys?

Punske lankiausi 1998 metais. iandien vl ia atvykau Kovo 11-osios minjim. Netoli Punsko pastatytas tikriausiai kol kas vienintelis paminklas Nepriklausomybs atkrimui aminti. Tai milinikas akmuo, kur bt galima pavadinti Puntuko broliu. J ia atrideno lietuvi kinink bendruomen, kurioje vos 30 eim.
2004 met kovo 13 diena, Punskas. 2004 met kovo 16 diena, Vilnius.

Nelengva rankas rytais paimti laikraius: pagiea, neapykantos kurstymas. Seimas nieko daugiau neveikia, tik posdiauja komitetuose ir svarsto visokiausius apkaltos niuansus. iandien Artro Paulausko kvietimu atvaiavau pas j Seim piet. Kalbjoms apie naujausi R. Pakso ipuol: Konstituciniam Teismui pradjus svarstyti Seimo pateikt apkaltos mediag, jis pareikalavo nualinti KT pirminink Egidij Kr. Kai, savaime suprantama, is reikalavimas buvo atmestas, R. Paksas
71

pareik nepasitikjim visais Konstitucinio Teismo teisjais ir pareikalavo juos nualinti. Ko siekiama tokiais absurdikais ipuoliais? Aiku, tik sukelti visuomens nepasitikjim valstybe, jos teisine sistema. Kalbjoms ir kaip klostysis vykiai, jei R. Paksas bus nualintas. I A. Paulausko odi supratau, kad jis ketina kelti savo kandidatr pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, nes es A. Brazauskas jam saks, jog nesieks dar kart io posto. A mginsiu kalbtis su opozicijos lyderiais. Jiems seniai laikas galvoti apie ateit, nes gali taip nutikti, kad R. Paksas bus nualintas, bet dar kart ikels savo kandidatr ir neduok Dieve vl laims. Ms statymai tai leidia. Stikli restorane susitikau su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Stephenu Mullu jo praymu. Kalbjoms apie apkalt ir ko galima tiktis jai vykus. S. Mullas tiesiai paklaus, ar, mano nuomone, R. Paksas bus nualintas. Atsakiau, kad tuo neabejoju. Ambasadorius papasakojo, kad Vaingtone su nerimu stebimi vykiai Lietuvoje, ir pasak, kad ikart po pokalbio su manimi vyksta Prezidentr. Ten R. Paksas rengia pietus Vakar ali ambasadoriams. Oficiali susitikimo tema pokalbis apie Lietuvos naryst NATO ir Europos Sjungoje, bet es Prezidentra neslepia, kad usienio diplomatams prezidentas iaikins apkaltos jam strategij. S. Mullas pakomentavo: Mums visikai nedomu, koki apkaltos strategij pasirinko Lietuva. Tai js vidaus reikalas. P. S. R. Pakso advokatai griebiasi desperatik apkaltos proceso vilkinimo priemoni. iandien jie papra Konstitucinio Teismo kreiptis Lietuvi kalbos ir literatros institut, kad paaikint trij odi reikm. Praymas buvo atmestas.
2004 met kovo 17 diena, Vilnius. 2004 met kovo 19 diena, Vilnius.

Neringoje susitikau su Egidijumi Meilnu. Jis atne Usienio reikal ministerijos dosj, skirt mano kelionei Uzbekistan. Svarstme, k reikt pabrti kalbantis su prezidentu Islamu Karimovu. Lietuvos su Uzbekistanu nesieja nei glaudus politinis, nei ekonominis bendradarbiavimas, bet, galvojant apie ateit, pravartu palaikyti draugik dialog su ia palyginti didele ir Vidurio Azijos regione takinga musulmonika alimi. Juolab esu asmenikai kvieiamas I. Karimovo, kuris turi absoliui valdi Uzbekistane. Usienio reikal ministerija patar kalbantis su juo pabrti ms nor pltoti dvial dialog, subtiliai usiminti apie draugysts su Vakarais naud, nors tai nra paprasta, turint galvoje, kad demokratijos Uzbekistane nra. Beje, I. Karimovas labiau stengiasi palaikyti ryius su Vakarais nei kaimynins taip pat diktatorikai valdomos alys.
72

Vidurdien Stikliuose susitikau su keliais takingais socialdemokratais. Kalbjoms apie R. Pakso apkalt ir keitms nuomonmis, kas bus, jeigu bus. Panekovai nedviprasmikai teig: Algirdas Brazauskas pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, jei jie bus surengti, nekels savo kandidatros. Tokios pozicijos jis es laikosi todl, kad nori vesti savo partij svarbiausi tiksl siekti pergals Seimo rinkimuose, be to, A. Brazauskas dar por met nors vadovauti Vyriausybei. Paklausiau, kas bus, jeigu po apkaltos paalintas R. Paksas vl ikels savo kandidatr pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. Socialdemokratai vienu balsu atsak: Kandidatuokite js. Be jokios diplomatijos jiems atoviau: Ai, per prajusius rinkimus js kart jau idrte mane, paadj remti ir netesj paad, dar kart nesivelsiu tok aidim. Aiku, jie puol teisintis. Mums tsiant diskusij, pasakiau, kad pats susitiksiu su A. Brazausku ir mginsiu j kalbti kelti savo kandidatr prezidento rinkimuose, nes jeigu po apkaltos vl laimt R. Paksas, blogesnio scenarijaus Lietuvai nemanoma sugalvoti. Tiesiai i Stikli nuvykau Vilniaus Gedimino technikos universitet. ia prie mans prioko Lietuvos ryto korespondentai ir m klausinti apie k

73

tik vykus susitikim. A, aiku, atsargiai formuluodamas, papasakojau, kad pasikeitme nuomonmis apie politin padt Lietuvoje su socialdemokratais. Tuomet urnalistai pasak, kad jie, prie uklupdami mane, skambino V. Andriukaiiui ir is es paneig, jog buvo toks susitikimas. Nesuprantu, kam reikia taip slapukauti? inoma, radijas ir televizija jau praneinja apie slaptus pasitarimus. iais susitikimais diena dar nesibaig. Apie 22 valand Raimundo Mieelio bute susitikau su Artru Zuoku. Iki vidurnakio kalbjoms apie liberal pozicij per bsimus rinkimus. Nustebau i A. Zuoko igirds, kad daug kas jo partijoje mane laiko konservatoriumi. Liberalai dar neturi vienos nuomons, kok kandidat reikt remti per pirmalaikius prezidento rinkimus. Beje, krito akis, kad Artro Zuoko ir mano buvusio patarjo Dariaus Kuolio santykiai labai tempti.
2004 met kovo 24 diena, treiadienis, Vilnius. Visas tris ios savaits dienas susitikinju su usienio urnalistais. Pirmadien daviau interviu didiausiam Ispanijos dienraiui El Pais. urnalistus ypa domino, ar, Lietuvai stojus ES, ms aliai negresia prarasti daugybs moni, kurie gali susivilioti geresniu gyvenimu Vakaruose. Nieko kito ia neatsakysi paaikinau, kad tai priklausys nuo ms ekonomikos paangos ir gebjimo kuo greiiau sprsti socialines problemas. Vakar Stikliuose mano interviu ra Danijos televizija Netwerk. Danai labiausiai domjosi R. Pakso apkalta. Stengiausi kuo maiau kalbti apie Lietuvai darom al ir pabriau ms demokratijos tvirtum. iandien Stiklius vykau duoti interviu jau amerikiei televizijos grupei. Tik kart tema netikta Lietuvos yd genocidas 1941 metais. Buvau klausinjamas apie udynes Kauno 7-ajame forte, kuriose neva dalyvavo lietuvi sportininkai, krepinio komandos nariai. Aiku, u toki Lietuvai ypa nemaloni tem reikia padkoti Respublikai ir asmenikai V. Tomkui. Tai jo rainiai vl iprovokavo tarptautins iniasklaidos susidomjim yd genocidu. Piet buvau pakviestas Vyriausybs rmus pas Algird Brazausk. Dvi valandas prie stalo sdjome tik dviese. A. Brazauskas patvirtino, kad nori dar kelet met dirbti premjeru, todl nekels savo kandidatros prezidento rinkimuose ir visas jgas skirs savo partijos pergalei ruden vyksianiuose Seimo rinkimuose. Svarstme, kas Lietuvos laukia artimiausiu metu. A. Brazausko nuomone, A. Paulauskas neturi galimybi laimti prezidento rinkim. Tik js galite nurungti R. Paks. Btinai turite kandidatuoti, pareik jis.

74

Vl pakartojau, k sakiau jo pavaduotojams: Js partija kart jau mane apgavo neparemdama rinkimuose. Antr kart t pai up bristi nenoriu. A. Brazauskas m kalbti, kad tiesiog nra kito pasirinkimo: Js privalote eiti. A vieai jus remsiu, per televizij paraginsiu balsuoti u jus. Sutarme, kad palauksime R. Pakso apkaltos finalo. Tuomet a tarsiu galutin od. Baigiantis pokalbiui A. Brazauskas pasak: Jei R. Paksas pasiliks, pasitrauksiu a. Su juo dirbti neketinu. Pietaudami mes dar neinojome, kokia bomba iandien sprogs. Jau parvaiavs namo igirdau, kad Prezidentroje apsilank J. Borisovas ir R. Paksas j pakviet dirbti savo patarju! Sujudo visa Lietuva. Manau, R. Paksas pasira sau mirties nuosprend. Dabar Seimo sprendimas dl apkaltos jau aikus. Net akliausi R. Pakso rmjai m atsiriboti nuo jo. Vakare R. Paksas turi kalbti per televizij. Visi laukiame. Mans Lietuvos TV papra komentaro, bet pasiliau palkti R. Pakso kalbos. Jis kalbs pus septyni vakaro, o dabar, kai raau ias eilutes, dar tik 16 valanda. Svarstome, ar nenukelti sekmadien numatytos mano kelions Uzbekistan. Pasakiau, kad dar yra laiko galutinai apsisprsti. irsime, kaip klostysis vykiai. P. S. R. Pakso kalba beviltika. Verkleno, atgailavo, atsiprainjo, kad padar klaid. Atiduodu js rankas savo likim, mgino graudinti mones. Mans nesugraudino. Manau, ir Seimo.
2004 met kovo 26 diena, penktadienis, Vilnius.

Vis dar komentuojama R. Pakso kalba per televizij. Manau, dabar neliko abejoni, kad jis bus paalintas. Po piet su Alma nuvykome Kaun, kur paarvotas buvs Lietuvos ambasadorius JAV Stasys Sakalauskas. Pareikme uuojaut monai Jratei ir dviem snums. Pakirto plaui udegimas. Mat jau kur laik jis kovojo su viu, todl neatlaik dar vienos ligos ir per dvi dienas mir. Netekome gabaus diplomato, kuris inau buvo labai vertinamas Vaingtone.

2004 met kovo 28 diena, sekmadienis, VilniusMaskva. iandien per Maskv skrendu Takent. I ryto Arkikatedroje dalyvavome miiose, skirtose Madride per teroro aktus uvusioms aukoms. Po pamald Andrius Kubilius pakviet mane City Park viebut igerti kavos. Kalbjoms apie politin situacij. Papasakojau jam apie savo pokalbius su . Jurnu, V. Andriukaiiu, A. Zuoku ir A. Brazausku. A. Kubilius pasak,

75

kad konservatoriai taip pat svarsto galimus scenarijus. Jo nuomone, a biau stipriausias kandidatas, galintis nurungti R. Paks, bet spjo, kad i rinkim kampanija bt labai nevari, paksistai visais manomais bdais mgint meiti mane, griauti mano moralin autoritet. Todl A. Kubilius retorikai klaus, ar verta veltis i purvin kov? A. Brazausko kandidatra konservatoriams es visikai nepriimtina ir jie j paremt nebent antrame rinkim ture, kai tekt rinktis j arba R. Paks. A. Kubilius sak mans, kad gal vertt pasidairyti kokio jauno kandidato, galvojantis, pavyzdiui, apie Petr Autrevii, Egidij Aleksandravii ar Egidij Kr. Atsakiau, kad nevertt visai nurayti ir vyresni kandidat, pavyzdiui, E. Krio tvo Strasbro teismo teisjo Prano Krio arba, susiklosius tam tikroms aplinkybms, net Justo Vinco Paleckio.
2004 met balandio 1 diena, MaskvatakentasParyiusVaruva.

Kelioni dienos. Nukeliavome tkstanius kilometr. Sekmadien, kovo 28-j, su Alma atskridome Maskv. Buvo jau vakaras. Vaiuojant i oro uosto, stebino reklamos vies gausa. Maskva iuo poiriu jau niekuo nesiskiria nuo Vakar didmiesi. Kaip greitai igaravo miesto proletarin dvasia! Ar prie 15 met galjai sivaizduoti, kad komunist citadelje, kur ak umesi, visur blykss miliniki neono uraai: Coca-Cola, McDonalds, Vogue ir nesuskaiiuojama daugyb kit? Takent turjome iskristi tik kit dien, todl dar spjome pavainti po Maskv. Vis dlto milinik pasikeitim mieste nepastebjau, tik daug daugiau vakarietikos gyvenimo dvasios. Takent atskridome jau vakare. ia jau tikras pavasaris, sualiav mediai, ydi gls ir ilta lyg vasar. Mus apgyvendino Uzbekistano svei namuose. Tai sovietmeiu statyti rmai, kuriuose iskirtine prabanga save lepino proletariato vadai. Pompastiko sovietinio didingumo pavyzdys. Mus visur lydi i Ankaros atskridusi Lietuvos ambasador Turkijoje ir Uzbekistane Halina Kobeckait. Uzbekistane, taip pat Takente jau kelint dien nesiliauja teroro aktai ateina informacijos apie naujus sprogdinimus, susiaudymus. Dl to kone iki paskutins akimirkos buvo svarstoma, ar mums verta skristi Uzbekistan. Apsisprendiau neataukti kelions Rytai jautriai reaguoja tokius dalykus, nenorjau nuvilti Islamo Karimovo. Savaip domu pasiirti, kas ia vyksta. Pirmj vakar i oro uosto svei namus vaiavome tarsi imirusio miesto gatvmis nebuvo matyti jokio civi76

lio, mkteldavo tik ginkluoti patruliai. Ryte igirdome, kad nakt uvo dar 20 moni. Vizitas prasidjo susitikimu su Uzbekistano usienio reikal ministru (Almai buvo sudaryta atskira programa). Vaiuojant ministerij, krito akis gatvse patruliuojanti policija ir automatais ginkluoti specialij dalini kariai, kurie stabd ir tikrino automobilius. Jau per susitikim su Uzbekistano usienio reikal ministru pajutau, kad eimininkai mano vizitu naudojasi parodyti, jog j alyje padtis kontroliuojama ir nieko baisaus nevyksta, jei lankosi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Ministerijoje mane pasitiko ir visur lydjo gausus urnalist brys. Malon spd paliko vienag Takento universitete. Skaiiau paskait apie Lietuvos integravimsi Vakar politines struktras, o vliau ger valand atsakinjau kimte prikimtos profesori ir student auditorijos klausimus. Akademin bendruomen pasirod esanti brandiai mstanti, iuolaikikai isilavinusi. Oficiali kelions kulminacija buvo susitikimas su prezidentu I. Karimovu. Nustebino jo prie septynerius metus pastatyt rm dydis ir prabanga. Turbt nebt padar gdos net Romos imperatoriams. Tik autoritarinse valstybse manomos tokios brangios, valdios iskirtin status pabrianios statybos. Su I. Karimovu kalbjausi valand mane lydjo H. Kobeckait, o jis buvo pasikviets usienio reikal ministr. Neapsiribojome tik bendrais tarptautins politikos klausimais. I. Karimovas nesivarydamas idst savo nuomon apie prezidento skandal Lietuvoje. Jis stebjosi R. Pakso laikysena ir palinkjo ms aliai greiiau baigti jo apkalt. Dar simin mano garbei Uzbekistano usienio reikal ministro surengta vakarien vieno Rusijos caro snaus mediokls namelyje. Tai grai pilait, dabar uzbek valdios naudojama reprezentaciniams primimams. svei namus grome pailsti vos trims valandoms, nes antr nakties jau turjome iskristi Maskv. Ten persdom lktuv, skrendant Paryi. Per skryd neivengiau nuotykio. Praalks suvalgiau aikiai per sen viiuko krtinl ir apsinuodijau. Jau lktuve m pykinti. Vis blogiau jauiausi ir vos itvriau, kol privaiavome viebut. ia prarijau vis sauj visokiausi tablei, igriau por litr ramunli arbatos ir per nakt atsigavau. iandien 11 valand jau reikjo sakyti kalb daugiau nei imtui UNESCO atstov. Vilni iandien grtame per Varuv. Prie persdant namo mus gabenant lktuv, prijo Lenkijos prezidentros atstovas ir sujung mane telefonu su prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu. Pasikeitme nuomonmis apie politines naujienas ms alyse.
77

2004 met balandio 5 diena, pirmadienis, Vilnius.

Seime 15 valand prasidjo prezidento apkalta. Skaudu regti, kokia kriz itiko Prezidento institucij. Taiau ir kitos ieities, kaip tik apkalta, jau nra toliau gyventi esant tokiai sumaiiai nemanoma. Seime vyrauja nuotaikos baigti proces jau rytoj.

Seimas nuo 10 valandos sprendia, kokia bus valstybs ateitis. Jauiasi smarki tampa, nerimas. Apie 13 valand sakyti kalbos atvyko R. Paksas. Nuiuvusi klaussi turbt visa Lietuva. Deja, nieko naujo neigirdome. Po vis kalb balsavimas. Nerimastingo laukimo valandos. Posdi salje pasirodo pirmininkaujantis apkaltai Aukiausiojo Teismo pirmininkas V. Greiius ir 16 valand 22 minuts skelbia: Seimas pripaino, kad prezidentas R. Paksas paeid Konstitucij ir paalinamas i pareig. Taip baigsi vos 13 mnesi ir 11 dien truks jo prezidentavimas. Pirmoji prezidento apkalta Lietuvos ir Europos politinje istorijoje. Nejauiu jokio pasitenkinimo. Gaila jauno vyro, kuris pasidavs savo ambicijoms per rinkim kampanij nesibodjo remtis neaikios kilms rusikais pinigais, sipareigojo iems savo rmjams ir vis giliau klimpo. Galiausiai smarkiai pakenk valstybei, sulugd Prezidento institucijos autoritet, suskald visuomen ir sukl nepasitikjim Lietuvos politika usienyje.
2004 met balandio 6 diena, antradienis, Vilnius.
PAstAbos PArAtse

velgdamas R. Pakso apkalt jau i istorins perspektyvos, kai baigsi ir antroji mano kadencija, esu dar labiau sitikins, kad jo paalinimas i prezidento posto buvo vienintelis teisingas sprendimas. inoma, Seimas galjo nubalsuoti ir kitaip vos keli parlamentar bals tereikjo, kad apkaltos svarstykls bt nusvertos prieing pus. Sveiko proto pakako, tai nevyko, ir Lietuva iveng blogiausio scenarijaus: tolesnio R. Pakso vegetavimo Prezidentroje, stumianio valstybs politin gyvenim agonij. Tai buvo ir Lietuvos politins sistemos ibandymas, jai teko laikyti skaud egzamin. Svarbiausia, kad politikai gavo pamok joks Konstitucijos paeidimas nebus toleruojamas, net jei nusiengia patys aukiausi pareignai. Deja, prabg metai parod, kad Lietuva nedaug pasimok i apkaltos. Politinio gyvenimo kokyb nepakilo. Tai rodo ir i prezidento posto paalinto Rolando Pakso irinkimas Europos Parlament. Pirmiausia pats politikas,

78

paskui kur velkasi apkaltos leifas, neturt vertis europarlamentarus. Jei jam bt nesvetimas savigarbos jausmas, jis i viso pasitraukt i politikos, juo labiau nelst tarptautin aren atstovauti savo valstybei, nes apkalta politikui ria neidildom ym. Kita vertus, ir rinkjai privalt suprasti, kad, deleguodami Briusel vienintel Europoje i posto paalint prezident, savo aliai garbs nedarome. Mano akimis velgiant, R. Paksas, dar ir apsksdamas Lietuv Strasbro teismui, tik patvirtino, kad nra vertas ms krato europarlamentaro vardo. Asmuo, kuriam buvo patiktos prezidento pareigos, vien i pagarbos j rinkusiai tautai neturt bylintis su savo valstybe, net jei ir manyt, kad jam skirta bausm nra teisinga.

Rinkim aistros ir intrigos

Vakare kartu su breliu politik dalyvavau dviejose televizijos laidose LRT Spaudos klube ir LNK odio laisvje. Buvau smarkiai spaudiamas pasakyti, ar dalyvausiu pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, raginamas pasakyti taip. Atsakiau kitaip: Pirmiausia atvskime nuo aistr, palaukime Velyk, tuomet bus galima apsisprsti.
2004 met balandio 6 diena, Vilnius. 2004 met balandio 7 diena, Vilnius. Lyg ir pajutau po penki mnesi tampos dvasin atsipalaidavim. Taiau jau slegia naujas galvoskis: kas bus dabar? Politikos kuluarai kaista iki virimo temperatros. Esu informuojamas apie vairius susitikimus, partij derybas, strategijas, kandidat paiekas. Laikausi nuoaly nuo io turgaus, nors, kaip girdiu, mano pavard nuolat minima. Vakare susitikau su liberalcentrist valdybos nariais. Jie ragina mane kandidatuoti prezidento post ir veriasi pirmieji kreiptis visuomen, skelbdami, kad remia mano kandidatr. Praiau neskubti ir palaukti bent Velyk veni pabaigos. 2004 met balandio 8 diena, Vilnius.

Savivaldybi senin asociacijos atstovai perdav man kreipimsi kelti savo kandidatr prezidento rinkimuose. Padkojau, bet neadjau atsakyti teigiamai.

79

2004 met balandio 9 diena, Didysis penktadienis, Vilnius.

N nedvelkia pavasariu: apsiniauk, nesiliauja lynoti. Nuvaiavau Prezidentr ir ia niru, tarsi pakasynose. Grus namo, sveius atvaiavo Audrius Siauruseviius. Jis buvo susitiks su Algirdu Brazausku. Patvirtino tai, k jau inojau: AMB nekandidatuoja.

2004 met balandio 10 diena, Didysis etadienis, Vilnius. Pas mane Turnikes 11 valand ryto atvaiavo Artras Zuokas ir Andrius Kubilius. Por valand kalbjoms apie politin padt ir pirmalaiki prezidento rinkim strategij. Liberalcentristai jau ateinant antradien nori paskelbti, kad a sutinku kandidatuoti ir jie remia mano kandidatr. Su A. Kubiliumi tikinome A. Zuok to nedaryti. Nra jokio reikalo taip skubti. Pirmiausia reikia isiaikinti, kaip apsisprs A. Paulauskas.

Tikras Velyk stebuklas: iandien iauo saultas rytas, staiga visur praydo ibuts, tarsi atspinddamos melsv, visikai be debes dang. Gr i mii Arkikatedroje vis dien su Alma mgaujams gamta namie. Skamba telefonas, ateina laikai elektroniniu patu, bet pasakme sau: iandien jokios politikos. Tebnie vent!
2004 met balandio 12 diena, Velykos, Vilnius.

Vakar vakare pas mane atvaiavo Antanas Valionis, Raimundas Mieelis, Artras Zuokas, Rta Vanagait ir Andrius Kubilius. Laukme atvykstant dar ir Artro Paulausko, bet jis nepasirod. Svarstme naujien, kuri nebuvo labai netikta: socialdemokratai paskelb, kad kelia eslovo Jurno kandidatr. Vadinasi, bendro politinio fronto prie Roland Paks idja sulugdyta. Sutarme, kad lauksime, kol R. Paksas pasiskelbs kandidatu, tada skubiai susirinksime aptarti rinkim strategijos. Konservatoriai ir liberalcentristai pasireng drauge kelti mano kandidatr. Tiesa, A. Valionis per televizij pareik, kad socialliberal kandidatas j lyderis A. Paulauskas. Taiau, pasirodo, tokio plano bt laikomasi tik tuo atveju, jei R. Paksas nekandidatuot, o tai beveik nemanoma. iandien po piet nuvykau Seim susitikti su A. Paulausku. Bet pirmiausia prie dur mane pasitiko nesivaizduojamo dydio urnalist minia. Su A. Paulausku aptarme situacij socialdemokratams iklus . Jurno kandidatr. Pasiliau usakyti visuomens nuomons tyrimus, ir jei jie parodyt,
2004 met balandio 14 diena, Vilnius.
80

kad A. Paulauskas veikt . Jurn, tegul jis ir kandidatuoja, o a atsisakyiau kelti savo kandidatr. Ne, ne, eikite rinkimus js, a jus remsiu, m prietarauti man A. Paulauskas. Sutarme palaukti sociologins apklausos duomen, tada ir apsisprsime. Kai ijau i jo kabineto, mane apspito urnalistai ir neleido itrkti maiausiai 20 minui. Konkreiai nepasakojau, k sutarme, bet neslpiau, kad kalbjoms apie rinkimus. Lietuvos ryto redakcijoje susitikau su Rimvydu Valatka. Po valandos pokalbio mintys lengvesns nepasidar. R. Valatka tikinjo, kad, jei norime sustabdyti R. Paks ar net ir . Jurn, turiu kandidatuoti. Nediugina tokia perspektyva.
2004 met balandio 15 diena, Vilnius.

Atjo ini, kad liberaldemokratai rengiasi registruoti R. Paks kandidatu prezidento rinkimuose. Sunku sveiku protu suvokti, kaip galima k tik u Konstitucijos paeidimus paalint, susikompromitavus asmen vl pirti rinkjams, bet ia Lietuva, ia viskas galima. Tai dar ne viskas. iandien ryte socialdemokratai visuose laikraiuose paskelb partijos apmokt skelbim, kuriame kone didiausiu Lietuvos prieu vadinamas... Ne, ne R. Paksas, o a, Valdas Adamkus. Pasirodo, esu kaltas ir kad Lietuv atjo Williams bendrov, ir kad R. Paksas prasimu didij politik. Dar n neprasidjo rinkim kampanija, o jau pasipyl meitas. Negaliu patikti, kad tok pareikim pasira ir Gediminas Kirkilas, su kuriuo, atrod, taip nuoirdiai drauge dirbome sprsdami usienio politikos problemas. Nesu politikos naujokas, bet Lietuvos partijos vis dar stebina. Kaip ir sugeba taip neturti n krislo paprasiausio padorumo?
2004 met balandio 16 diena, Vilnius. 2004 met balandio 18 diena, Vilnius.

iandien kandidat Lietuvos prezidento post prisistatymo diena. Pasiskelb, kad kandidatuos eslovas Jurnas, Kazimiera Prunskien, Rolandas Paksas ir net Australijos lietuvis Juozas Petraitis. Kanar salose atostogaujantis Algirdas Brazauskas nusiunt savo partijos suvaiavimo delegatams laik, kuriame ragina partieius kelti . Jurno kandidatr. O k jis man kalbjo vos prie kelias savaites? Atrod, taip nuoirdiai ragino kandidatuoti ir adjo socialdemokrat param, kad net patikjau. O gal tokia ir yra tikroji partin politika viena sako, kita daro? iandien pas mane atvaiavo konservator Rasa Jukneviien, liberalcentristai Artras Zuokas ir Darius Gudelis, iniasklaidos atstovai Audrius Siauruseviius,
81

Valdas Bartaseviius ir Marius Lukoinas, viej ryi specialist Rta Vanagait bei Raimundas Mieelis. Vyko karti ginai. Optimistikai nenuteikia.
2004 met balandio 20 diena, Vilnius.

Vis dien namuose susitikinjau su politikais. Pirmiausia por valand kalbjausi su Dariumi Kuoliu. Pritariu jo nuomonei, kad man neverta skubti skelbti, ar dalyvausiu prezidento rinkimuose. Dien kit dar reikia palaukti. Vliau atvyko Eugenijus Gentvilas ir Aidas Palubinskas. Vl kalbjoms ta paia tema. Ir jie man panaiai pataria. Vakare apie 20 valand apsilank Artras Zuokas. Jis laikosi kitokios nuomons. Ragina mane rytingai, nieko nelaukiant paskelbti, kad sutinku kelti savo kandidatr.

Telefonas vis dzgia it bii avilys. Skambina iniasklaida, politikai, draugai. Paskelbti Baltijos tyrim apklausos duomenys. U mane per rinkimus balsuot 37,3 proc. moni, antras R. Paksas 16,3 proc. rinkj, treias . Jurnas j remia 9,8 proc., o A. Paulausk 7,6 proc. apklaustj. Apie pietus paskambino Artras Paulauskas ir prane, kad Vyriausioji rinkim komisija 6 balsais prie 2 nutar leisti i prezidento posto u Konstitucijos paeidimus paalintam R. Paksui vl j kandidatuoti. Stebukl alis Lietuva! Tuo tarpu R. Paksas kvieiamas prokuratr dl keliam baudiamj byl. Taiau slygas mgina diktuoti jis pareikalavo prokuror ratu sipareigoti, kad jo parodymai nebus perduoti iniasklaidai! Net neaiku, kas kam kelia byl. Vakare susitikau su Algirdu Brazausku jo namuose. Kalbjoms iki puss dvyliktos nakties. kalbinjau j pat kandidatuoti prezidento rinkimuose. Kategorikai nesutinka. Jis nori toliau vadovauti Vyriausybei. Svarstme vairius variantus, aptarme visus galimus kandidatus. A. Brazauskas ragino mane dalyvauti rinkimuose ir prisiekinjo, kad antrame ture jo partija rems mane, o es . Jurnas vis viena neturi joki galimybi laimti. Vis vakar iniasklaida nuolat praneinjo: V. Adamkaus ir A. Brazausko pokalbis Turnikse vis dar tsiasi.
2004 met balandio 22 diena, Vilnius. 2004 met balandio 23 diena, Vilnius. Seime minimas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutarties deimtmetis. Prie prasidedant R. Pakso skandalui buvo adjs atvykti prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis, bet dabar Lietuva krykelje. Lenk delegacijai vadovauja tik parlamento vicepirmininkas.

82

Man su Alma atvykus Seim, prie dur pasitiko brys urnalist ir, aiku, puol klausinti, k aptarinjome su Algirdu Brazausku. Pasakiau apgailestaujs, kad nepavyko panekovo tikinti kelti savo kandidatr prezidento rinkimuose, bet abu laikoms nuomons, kad reikia toliau iekoti geriausio politinio sprendimo Lietuvai. Rytoj rengiamas liberalcentrist tarybos posdis, kuriame jie oficialiai ikels mano kandidatr prezidento rinkimuose. Ketinau pats nuvykti ir padkoti u pasitikjim. Taiau pas mane atvaiav Albinas Januka, Audrius Siauruseviius ir Raimundas Mieelis atkalbjo. J nuomone, tai mane pernelyg susiet su viena partija. Nutarme apsiriboti padkos laiku. Taip pat sumanme, kad prie liberalcentrist tarybos posd a nuvyksiu Lietuvos radij ir pats paskelbsiu, kad esu kandidatas prezidento rinkimuose. Baigme kalbas pirm nakties. Tad reikia pamirti ram gyvenim. Alma labai nelaiminga. Jos nuomone, rinkim kampanija bus labai nevari.
2004 met balandio 24 diena, etadienis, Vilnius.

iandien ryte per Lietuvos radij praneiau, kad apsisprendiau kandidatuoti Lietuvos prezidento post. Esu penktas kandidatas, tai paskelbs vieai.

2004 met balandio 26 diena, Vilnius.

Lietuvos radijas primygtinai pra atsakyti tiesioginiame eteryje kelis klausimus telefonu apie savo apsisprendimo kandidatuoti motyvus. Pasakiau, kad plaukioju baseine. Tai nepadjo. Turjau nusileisti praymams, ir, ko gero, pirm kart Lietuvos radijo istorijoje buvo kalbamasi tokiu bdu su klausytojais bendravau iki juosmens panirs vanden.
PAstAbos PArAtse

Kai m aikti, kad Rolando Pakso apkalta turbt vyks ir bus rengiami pirmalaikiai prezidento rinkimai, neketinau kelti savo kandidatros. Persigalvojau ne i karto, tam prireik laiko. Buvo daug pokalbi, susitikim su visuomenini organizacij atstovais, praym ir net spaudimo, kad kandidatuoiau. A savo ruotu bendravau su kai kuriais man pasitikjim klusiais galimais kandidatais ir tariausi, kad galiau, pats nedalyvaudamas rinkimuose, juos remti, bet ir i j igirdau raginim kelti savo kandidatr. Laikas bgo ir reikjo aikiai atsakyti mane agitavusiems asmenims: taip arba ne. Apsisprendiau ne vadovaudamasis emocijomis, o gerai apsvarsts visus

83

argumentus. Prijau ivad, kad negaliu atsisakyti kelti savo kandidatros, nes susidariusi politin padtis reikalauja, jog imiausi atsakomybs vl vadovauti aliai. Suvokiau, kad man bt daug patogiau ir ramiau nekeisti savo statuso ir likti kadencij baigusiu prezidentu, bet pareigos jausmas vert daryti ne tai, ko nortsi man, o kas naudinga aliai. Vis gyvenim tikjau tuo, k dariau, nuoirdiai dirbau, kiek jgos leido, Lietuvai. Po R. Pakso apkaltos, kai susvyravo visuomens pasitikjimas Prezidento institucija ir smarkiai nukentjo ms valstybs tarptautinis prestias, pasakiau sau, kad privalau prisiimti atsakomyb ir pasistengti sugrinti tai, kas buvo prarasta. iuo poiriu padtis esmingai nepasikeit ir kai Konstitucinio Teismo sprendimu priesaik sulauiusiam ir Konstitucij paeidusiam R. Paksui buvo udrausta dar kart kelti savo kandidatr prezidento rinkimuose ir apskritai uimti bet kur post, kur reikia prisiekti tautai, nors sprendim kandidatuoti primiau, kai tai dar nebuvo inoma, o Vyriausioji rinkim komisija netgi buvo registravusi j kandidatu. Tuo metu maniau, kad privalau dalyvauti rinkimuose, nes tvirtai tikjau, kad turiu didiausias galimybes laimti ir ukirsti keli R. Paksui vl engti Prezidentr. Baigsi ir antroji mano kadencija, bet iandien, mintimis grdamas anuos laikus, esu dar tviriau sitikins, kad sprendimas kandidatuoti buvo visikai teisingas.

2004 met balandio 28 diena, Vilnius.

Turnikse apsilank Darius Kuolys ir Audrius Penkauskas, o Raimundas Mieelis, nors ir buvo kviestas, neatvyko. Kalbjoms labai atvirai. Paaikjo nemalonus dalykas: mano bendraygiai mirtinai sieid, kad a, iniasklaidos klausiamas, ar mano rinkim tabe bus nauj veid, atsakiau teigiamai. Igirdau net kaltinim, kad juos idaviau, nes tariausi ne su jais, o su liberalcentrist vadovais. Buvo pareikta, kad ir savo kandidatr ikliau ne laiku. Bet i kai kuri D. Kuolio odi susidariau spd, jog, jo nuomone, man i viso nevertjo dalyvauti rinkimuose. Ir tuoj pat pasigirdo apmaudo gaid, kad ne tuos asmenis pasirinkau vadovauti savo rinkim kampanijai, kad darau didiul klaid, remdamasis naujais monmis. Kantriai iklausiau. Supratau, kad nepasitenkinimo prieastis ne a, o j nekeniamas Artras Zuokas. Pajutau didiul dvasin tutum. Jei buvo siekiama mane skaudinti, pavyko. Lieku dkingas iems monms, nuoirdiai dirbusiems su manimi, atidavusiems daug jg, bet jokiu bdu nesijauiu juos idavs. Dabar kita situacija, na84

tralu, kad reikia komandai nauj veid. Bet negi negalime dirbti visi drauge? Nerandu atsakymo, kodl mano senieji bendraygiai to nenori suprasti.
2004 met balandio 29 diena, Vilniusalininkai.

Toliau renkame rinkj paraus. Lankiausi alinink rajone, kur dauguma gyventoj lenkai. Usukome turg. mons skundsi, kad trksta darbo, bet bendravo su manimi labai nuoirdiai. Patys klaus, kur galt pasirayti remdami mano kandidatr. Sugrus lauk susitikimas namuose, Turnikse. Apie devint vakaro atvaiavo Petras Autreviius, Andrius Kubilius, Artras Zuokas, Marius Lukoinas ir Darius Gudelis. Kalbjoms iki vidurnakio. Gerai, kad gal gale atvirai atidengtos kortos Tvyns sjungos vadovyb baig aisti savo dvilyp aidim. Nors jie paskelb, kad remia ir mane, ir P. Autrevii, jau kr jo, o ne mano tab. Vadinasi, viskas aiku, apsimetinjimas baigsi. Vis dlto bendravome labai kultringai ir sutarme, kad, jei situacija reikalaus, sutelksime jgas. Atjo inia, kad ir Vilija Blinkeviit registruoja savo kandidatr. Kalbjausi su man param adjusiu Artru Paulausku. Jis skundsi, kad nekontroliuoja savo partijos. Tad jauiuosi iduotas abiej man param adjusi sjung ir Tvyns, ir Naujosios. pos Sjungos nare. Ryte su Alma dalyvavome ikilmingame Seimo posdyje, vliau Europos aikts ir verslo centro atidaryme. ia pat daviau interviu Ukrainos televizijai apie naujas Lietuvos galimybes stojus ES. Vlai vakare i Reval viebuio terasos stebjome fejerverk. Grome namo nakt. Euforin nuotaika. Lietuva iandien oficialiai tapo Euro-

2004 met gegus 1 diena, Vilnius.

2004 met gegus 2 diena, Vilnius.

sosi saulta, 20 laipsni ilumos. Turnikes pas mus 14 valand atvyko Japan Broadcasting Corporation televizijos grup ir ra net 45 minutes trukus interviu. Kalbjoms apie Lietuvos naryst ES, bet didesn laiko dal skyrme ms vidaus ir usienio politikos problemoms. iandien baigsi kandidat prezidento rinkimuose klimo maratonas. Paskutin registruota jau deimta pretendent Jrat Zabielait. Neinau nei kas ji, nei kam atstovauja. Turbt labai
2004 met gegus 3 diena, Vilnius.
85

vent tsiasi. Net dangus mums yp-

nedaug kas Lietuvoje tai ino. Galvoju, ko siekia tokie kandidatai? Gal pigiai save pareklamuoti? iandien apsilankiau Kauno Auros gimnazijoje, kur buvo minimos spaudos draudimo panaikinimo 100-osios metins. Jaudinantis susitikimas po ei deimtmei su mokykla, kurioje bgo mano jaunysts metai. Buvau sutiktas su tulpi iedais prie gimnazijos dur. minjim atvyko ir Aloyzas Sakalas, taip pat ios gimnazijos aukltinis. Grs Vilni, nuvykau tiesiai Vart galerij, kur surengtas Laimono Tapino knygos Prarasto laiko nebna pristatymas. Diaugiuosi galjs pasveikinti bei pagerbti puik mog ir raytoj. Linkjau jam skms su gausiu jo gerbj briu.
2004 met gegus 5 diena, Vilnius.

Kdaini savivaldyb sureng seminar apie Europos Sjungos region politik. Nusprendiau priimti kvietim ir isakyti savo nuomon, kaip turtume pasinaudoti ES fond parama. Per pietus seminare apsilank ir Viktoras Uspaskichas. Kdainiuose jis dievukas, o dabar, kai skmingai stiprina savo politines pozicijas su steigiama Darbo partija, jauiasi ess tikras viepats. Drauge pietavome. Vengme kalbti apie kok nors bendradarbiavim per prezidento rinkimus ar juolab apie sipareigojimus.
2004 met gegus 7 diena, VilniusKdainiai. 2004 met gegus 8 diena, Vilnius.

Reval viebutyje atidarme mano rinkim tabo bstin. I visos Lietuvos suvaiavo apie 200 ms skyri atstov. Pakili nuotaika. Tai pradia. O kas ms laukia ateityje? Lekia dienos. Nuolat keliaujame. iandien su Alma i pradi leidoms agar, kur dalyvavome Paskutinio skambuio ventje vidurinje mokykloje ir susitikome su vietos bendruomene. Po trij valand riedjome jau iaulius susitikome su urnalistais, pasivaikiojome po miest, pabendravome su iaulieiais. Netrukus 160 kilometr per valand greiiu skriejome Kaun pasveikinti Lietuvos student sjungos suvaiavimo. Ir taip diena po dienos...

2004 met gegus 14 diena, Vilnius.

Su Alma apsilankme Kupikyje. iame mieste daugiausia saviudybi tkstaniui gyventoj Lietuvoje. Susitikau su gydytojais. Kalbjoms, kad labai trksta psicholog. Mginsiu tikinti sveikatos apsaugos ministr, jog tai neatidliotinai skubi ir svarbi problema. Vliau susitikau su saviudybs tragedij igyvenusios 65 met moiuts
2004 met gegus 19 diena, VilniusKupikis.
86

Genovaits Antanaviiens eima. Nusiudius dukrai, ji globoja tris maameius vaikus. Butas varus, tvarkingas, vaikai gerai priirimi. Padovanojome aisl, skalbiamj main. Grdami Vilni, stabteljome eetos kaimo pagrindinje mokykloje, kuri globoja Almos fondas.
2004 met gegus 26 diena, Vilnius.

Dalyvavau pirmuose Lietuvos radijo surengtuose debatuose, laidos vedjas Tomas Dapkus. Kandidatai pristat savo programas, bet debatais ms kalb nepavadinsi. domiausia buvo atsakinti klausytoj klausimus. Dar laukia debatai su eslovu Jurnu Lietuvos televizijoje. Silysiu rengti i anksto nesureisuot laisv pasikalbjim. Vliau diskutuosiu tiesioginje radijo laidoje su Vilija Blinkeviite. Po piet su Alma iskrendame Austrij.

2004 met gegus 28 diena, Viena.

Dvi malonios dienos Austrijoje. Spauda domjosi Lietuvos politiniu ir ekonominiu gyvenimu. Nemenko dmesio sulauk ir abi mano paskaitos. Pirmj, pavadint Lietuva po NATO ir ES pltros: nauji usienio politikos prioritetai, skaiiau Vienos diplomatijos akademijoje profesori ir magistrant auditorijai. Antr kart kalbjau Vienos ekonomikos forume. Mano praneimas apie Lietuvos politin ir ekonomin padt. Nusisek ir orai Austrijoje jau vasara, bet dar netvanki, kupina vieumo.

Rinkim kampanijos maratonas tsiasi. Nuo penktadienio iki sekmadienio vidurnakio be perstojo keliavome lankms ilalje, ilutje, Palangoje, Nidoje, Teliuose, Klaipdoje. Teko iklausyti gausyb nusiskundim. Stengiuosi kalbti realistikai ir nedalinu tui paad.
2004 met gegus 30 diena, sekmadienis, Vilnius. 2004 met gegus 31 diena, Vilnius. Dalyvavau televizijos debat laidoje, skirtoje prezidento rinkimams. Pusvaland atsakinjau urnalisto Ryio Juozapaviiaus klausimus. Jis kartais mgindavo remti mane prie sienos, bet maiusij laid atsiliepimai neblogi. Kiti televiziniai debatai jau su konkurentu eslovu Jurnu. Apklausos rodo, kad kol kas a pirmauju. Taiau tai vertinu atsargiai jau turiu patirties, kad moni nuotaikos gali staigiai pasikeisti.

87

2004 met birelio 27 diena, sekmadienis, rinkim diena.

iandien Lietuva renka prezident. Rinkim kampanijos maratonas taip suko, kad visikai nelikdavo laiko net dienoraiui. Nuo ankstesni ra prabgo beveik mnuo. O vyki buvo begal. Pasitaik ne itin ilta diena vos 16 laipsni ilumos. Gerai, kad bent nelyja. Kai su Alma 10 ryto atvykome rinkim apylink, ms jau lauk gausus brys urnalist, ne tik Lietuvos, bet ir atvykusi i usienio. Nutarme iki 20 valandos bti namie ir tik vakare vykti Forum Palace laukti rinkim rezultat. Netrukus reiks judti i nam...
PAstAbos PArAtse

Dienorat stengiuosi rayti sistemingai. Net ir grs namo vlai paprastai dar prisdu ufiksuoti, kas buvo svarbesnio. Jei pasitaiko, kad tai bna nemanoma, uraau kit dien. Taiau, kai peririnjau dienoraius, net pats nustebau, kad prie rinkimus beveik vis mnes nieko neraiau. Vyko rinkim kampanija, nuo ryto iki vlaus vakaro vainjau po Lietuv, bendravau su monmis, susitikimas vijo susitikim ir kuriam laikui dienorat tiesiog umeiau. Per laik vyko ir vienas labai svarbus vykis: Konstitucinis Teismas nusprend, kad priesaik tautai sulaus, Konstitucij paeids ir apkaltos bdu i prezidento posto paalintas asmuo ne tik negali vl kelti savo kandidatros per artimiausius alies vadovo rinkimus, bet jam i viso neterminuotai neleidiama eiti pareig, kur reikia prisiekti. Rolandas Paksas buvo paalintas i rinkim kovos. A buvau pasirengs rungtis su juo prezidento rinkimuose, tai net buvo vienas svarbiausi stimul man apsisprendiant kelti savo kandidatr. R. Pakso paalinimas netgi keit rinkim kampanijos debat krypt, jau nebuvo galima telkti rinkj, nenorini, kad paalintas prezidentas vl sugrt post. Todl rinkim kova net savaip pasunkjo, susijauk. Taiau n kiek neabejojau Konstitucinio Teismo sprendimu, j prim aukiausios kvalifikacijos teiss specialistai. Man teisj logika buvo suprantama jei kart aukiausias alies pareignas savo duot priesaik tautai sulauo, kaip jis gali vl prisiekti? Nors eidamas rinkimus ir ketinau oponuoti R. Paksui, jam pasitraukus, nekilo mini, kad gal reikt persigalvoti ir ataukti savo kandidatr. Savo svarbiausia uduotimi laikiau visuomens sutaikym, pasitikjimo Prezidento institucija atgaivinim ir Lietuvos tarptautinio prestio atkrim. R. Pakso paalinimas i rinkim kovos iuo poiriu nieko nekeit.

88

2004 met birelio 28 diena, pirmadienio rytas, Vilnius.

Mes laimjome! Rezultatas skaiiuojant procentais: 51,89 prie 46,69, 1,45 proc. biuleteni sugadinta. i sausa buhalterija nenusako visos vakar vakare iki nakties tvyrojusios tampos. Forum Palace vakar su Alma atvaiavome devint vakaro. irime: prie jimo ms laukia didiausia minia urnalist, fotograf, operatori, draug, rmj, gerbj, net spstis prie dur susidar. Jau sveikina, nors rinkim rezultat n nepradta skelbti. inojau, kad per anksti vsti. Apie 22 valand atjo pirmieji duomenys i rinkim apylinki, ir mano rmj minia pritilo pirmauja Kazimiera Prunskien. Bet kaip neskubjau per anksti diaugtis, taip nepuoliau i karto ir lidti. Supratau, kad kol kas ateina inios tik i nedideli, daugiausia kaimikj rinkim apylinki. Netrukus ms rezultatai daugma isilygino ir 12 proc. pirmavau tai a, tai mano oponent. Apie 23 valand ivykau televizij studijas dar neinodamas, kokie bus galutiniai rinkim rezultatai. Kai grau, netrukus po vidurnakio, jau tapo aiku: a vl prezidentas! Sveikinimai, ampano fontanai, aplinkui spinduliuojantys diaugsmingi veidai. Neinios tampa atlgo, bet sulig palengvjimu pajutau ir atsakomybs nat. Tauta man antr kart suteik mandat vadovauti valstybei. O slygos, ko gero, sudtingesns nei pirm syk tapus prezidentu. Pirmiausia reiks atkurti moni pasitikjim Prezidento institucija, visa valdia. Ne maiau svarbus udavinys garantuoti, kad Europos Sjungos struktrini fond parama bt ne ivaistyta, pravalgyta, o efektyviai panaudota Lietuvai modernizuoti. Mudu su Alma namo grome apie antr valand nakties, bet girdjome, kad linksmybs Forum Palace tssi iki ei ryto.

2004 met liepos 7 diena, Vilnius. Niekaip nespju sistemingai rayti dienoraio. Dirbu nesustodamas: nuolat susitikinju su politikais, specialistais, urnalistais, kalbuosi su monmis, kuriuos kvieiu dirbti savo patarjais. Noriu suburti stipri komand, galini atkurti usienio ali ir Lietuvos visuomens pasitikjim Prezidentra. Sulaukiau daugybs usienio ali vadov sveikinimo laik ir telegram. I Vaingtono paskambino prezidentas Georgeas W. Bushas. Stambule iomis dienomis vyko NATO virni susitikimas. Pasirodo, man laimjus rinkimus, tai buvo vieai paskelbta per posd. Nedelsdami paskambino Aleksanderis Kwaniewskis, Vaira Vyk-Freiberga ir dar keli ali vadovai. Pranczijos pre-

89

zidento Jacqueso Chiraco laik asmenikai perdav Lietuvoje vieinti Pranczijos gynybos ministr Michle Alliot.
2004 met liepos 9 diena, Vilnius.

mai, posdiai. Vakar prezidento pareigas einanio Artro Paulausko kvietimu dalyvavau Prezidentroje surengtame pasitarime apie Lietuvos vaizdio formavim. Po pusantr met pertraukos vl sdjau prie to paties stalo, toje paioje kdje. Keistas jausmas. Lyg ir nebt pusantr met pertrkio darbe, bet padtis alyje jau kitokia. Vakar Prezidentroje susitikau dar ir su premjeru Algirdu Brazausku. Jis informavo mane, kad Rusijos valdia, matyt, sulugdys Jukos bendrov. Svarstme, kaip tai gali atsiliepti jos valdomai Maeiki naftai.
2004 met liepos 10 diena, etadienis, Vilnius.

Diena veja dien: susitikimai, pasitari-

Rengiuosi pirmadien vyksianiai inauguracijai. Esu visikai ramus, pasitikiu savimi nejauiu jokios tampos, jaudulio. Seime ir Prezidentroje girdime vairi atsiliepim apie ms sprendim po inauguracijos nerengti pokylio. Dauguma moni visikai pritaria. Po R. Pakso apkaltos netinka vsti. Vis dar tsiu savo tabo komplektavim. Noriu sukviesti profesionaliausius mones, bet ne visiems galiu pasilyti juos tenkinant atlyginim. Daug kas Lietuvoje dar tik kuria savo gerov, pasim kreditus ir negali pereiti dirbti Prezidentr, nes sumat alga. Gal po koki deimties met monms nebus didel problema kelet met padirbti vardan tos..., tenkinantis ir maesniu atlyginimu.
PAstAbos PArAtse

Esu skaits prezident atsiminim, kaip nelengva jiems bdavo suburti savo komand. Praddamas antrj kadencij, pats tuo sitikinau. Norjau pasitelkti viesiausius protus, profesionaliausius vairi srii specialistus, turinius nema praktinio darbo patirt ir gijusius visuomens pasitikjim. Bet tai tik siektinas idealas. Realiai pasirenkant patarjus neivengiami kompromisai. Viena vertus, Lietuva nedidel alis ir moni pasirinkimas ia ribotas, kita vertus, ne visi numatyti kandidatai bna pasireng keisti darb. Vis dlto buriant mano tab, joki dideli klaid nebuvo padaryta antrosios kadencijos patarjai dirbo profesionaliai, ramiai, gal tik maiau rodydamiesi vieai nei kai kurie pirmosios kadencijos pagalbininkai.

90

inoma, neivengme iniasklaidos kritikos, nekorektik vertinim, kad mano antrosios kadencijos komanda silpnesn u ankstesnij. Taip lyginti nra teisinga. Tiesiog po Rolando Pakso apkaltos Prezidentrai teko dirbti jau kitokiomis slygomis, antrojoje kadencijoje patarjams buvo keliami kitokie udaviniai. Natralu, kad dirbti pakvieiau jau kitus mones. Ne visi tai suprato, gal buvo ir sieidusi. Taiau esu be galo dkingas pirmosios kadencijos bendradarbiams. Jiems teko kurti naujas Prezidento institucijos tradicijas, daug k daryti pirm kart, net iekoti naujo politinio mstymo krypi. Mano patarjai darb garbingai ir kvalifikuotai atliko. Vis dlto vl irinktas prezidentu daugelio i moni nepakvieiau dirbti drauge, nes jau buvo susidariusios kitos politins aplinkybs, per rinkimus rmiausi kitais asmenimis. Reikjo suburti tok tab, kuris galt darniai dirbti, nebt asmenins prieprieos, o pasikvietus dal ankstesni bendradarbi bt buv sunku ivengti nesutarim ir vidaus kovos. Esu sitikins, kad tai buvo teisingas sprendimas.

Inauguracijos ivakars. Diaugiuosi saultu rytu. Nedaug iemet toki dien. Sakau, gal pagaliau ateina tikra vasara, ir meldiu, kad rytoj bt panaus oras. Telefonu dar padiktavau paskutines savo kalbos pataisas, o 11 valand jau atvyko Vaiva Vbrait. Man labai praverst jos didiul vietimo darbuotojos patirtis, bet inodamas, kad ji su eima gyvena Jungtinse Valstijose, o vaikai dar mokyklinio amiaus, nesitikjau, kad galt dirbti visu patarjos etatu. Ketinau prayti padti bent tuomet, kai lankysis Lietuvoje. Bet pasisek! Pasirodo, ji nuo rudens gali atvaiuoti ilgesniam laikui. Pavakare, 16 valand, nuvykome inauguracijos repeticij Seime. Pamatme, kad dirba daug moni: glininks, apvietjai, fotografai, televizijos operatoriai, tikrinantys vietas, i kuri geriausia filmuoti, net Seimo ir Konstitucinio Teismo pirmininkai. Ritualas nepakits toks pat, kaip ir pirmj kart man prisiekiant, todl ramiai parepetavau rytdienos ceremonial ir ivaiavome pas emkalnius. Noriu paskutin vakar prie inauguracij pabendrauti su jaunysts draugais. Rytoj penkeriems metams nustoju buvs privatus asmuo. Prasideda naujas ms gyvenimo etapas.
2004 met liepos 11 diena, sekmadienis, Vilnius.

91

92

PIRMIEJI KADENCIJOS M ETA I

93

I inauguracijos kalbos seime

Igyvenome ilgus mnesius, kai buvo dirbtinai prieinamos ne tik valdios institucijos, bet ir skaldoma visuomen. Tai jau uverstas nemalonus praei ties puslapis. Bet valstybs prestiui, valdios institucij autoritetui suduotas skaudus smgis. Ms pareiga kuo skubiau ugydyti ias aizdas. Pirmiausia turime parodyti Lietuvos monms, kad Seimas, Vyriausyb, Prezidentas ranka rankon dirba tarnaudami visuomenei, kad nra ir negali bti joki iai tarnystei prieing partini ar asmenini politini interes. (...) Grietai laikysiuos Konstitucijos. Taiau tai nereikia, kad bsiu tik valstybs simbolis bsiu aktyviai veikiantis Prezidentas, valdios veiksmus vertinantis i morals pozicij. mons Lietuvoje labiausiai isiilg moralios valdios. Tik krikioni kos morals principais turi bti grindiami vis Lietuvos politik bei parti j odiai ir veiksmai. (...) Ms demokratija nuo vairi iors pavoj dabar jau tvirtai saugoma NATO skydu. Vidaus saugum ir klestjim mums garantuos europin gerov, kurios siekti pads tai, kad Lietuva jau visateis Europos Sjungos nar. Ta

Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos kalba Seime. Vilnius, 2004 m. liepos 12 d.

94

iau ar ididiai sakydami, kad esa me Europos Sjungoje bei NATO, galime teigti, jog Lietuvoje jau si tvirtino ir europins vertybs? Lie tuvoje vis dar trksta Europos. Jos nepakanka visuomens smonje, kasdienje moni veikloje. Jos sty gius skaudiai juntamas socialinia me ir politiniame gyvenime. Tai ir lm, kad Lietuva buvo panardinta vidin nesantaik, kuri pristabd jos ingsnius tarptautinje arenoje. Dabar atjo laikas atkurti ms alies tarptautin autoritet. Todl sieksiu, kad Lietuva vaidint dides n vaidmen regione, Europoje ir pa saulyje. Turime aikiau suvokti savo geopolitin bt, savo aminuosius interesus. Dabar savo usienio poli tik kuriame jau ne deimiai met. Po prezidento priesaikos su Seimo pirmininku Kuriame deimtmeiams. Pirmiau Artru Paulausku ir ministru pirmininku sia Lietuva, kad ir keisdamasi, turi i Algirdu Brazausku. likti savimi. Todl reikia pelnyti partne ri pagarb ir pripainim, jie turi gerbti ms vertybes, paisyti ms interes. (...) ie Lietuvos interesai ir Europos Sjungos bei NATO interesai. Bet svarbiausia, kad tai Lietuvos moni interesai. iuolaikinis pasaulis, kad ir draskomas prietaravim bei konflikt, yra vientisas ir nedalomas.
Inauguracijos diena: 2004 met liepos 12-oji, pirmadienis, Vilnius.

Ms maldos iklausytos: rytas iauo saultas, dangus visikai giedras. Be 10 minui vienuolikt atvykstame Seim, praeiname pro garbs sargyb ir pasineriame pakilios, ventins nuotaikos atmosfer. Lygiai vienuolikt engiame Seimo posdi sal. Nematyti n vienos laisvos vietos retai pasitaiko, kad parlamentarai taip gausiai susirinkt. Atrod, viskas vyksta tiksliai pagal protokol. Taiau skaitydamas priesaikos tekst, uuot pasaks, kad saugosiu Lietuvos emi vientisum, staiga itariu: Saugosiu Lietuvos moni vientisum. Ikart susigriebiau apsiriks, bet ai95

bikai apsisprendiau nepertraukti skaitymo ir nepasitaisyti. Tsiau toliau, nors nerimavau, kad apsirikim gali bti mginama ipsti, net kalbti, kad priesaika negalioja. Konstitucinio Teismo pirmininkas mans nestabd, vadinasi, nevertino mano lieuvio susipynimo kaip taisytinos klaidos. Man prisiekus, jis pakviet pasirayti ispausdint priesaikos tekst ir pasira pats. Tai dokumentas. Teisine prasme galioja tai, k pasiraiau. Toliau visa programa vyko sklandiai kaip i pypks. Apie ceremonij visi atsiliepia vienodai: grau, skoninga, spdinga, spalvinga. Manau, kuriame prezidento inauguracijos tradicijas. Pirmiausia prie Seimo dalyvavome ikeliant vliavas, apjome isirikiavusius karius. I ten nuvaiavome prie karaliaus Mindaugo paminklo, kur buvo irikiuotos Lietuvos miest ir miesteli vliavos. Padj gli, nuvykome pamaldas Arkikatedroje. Joms pasibaigus, psti pasukome Daukanto aikt. Visu keliu mus sveikino labai pakiliai nusiteik mons. Vakare prie Arkikatedros buvo surengtas koncertas. Diaugiuosi, kad, uuot sureng pokyl kviestiniams sveiams, nusprendme mones pakviesti drauge paklausyti muzikos. Vakare pakvietme vakariens Stikli restoran tik artimiausi biiuli ir rinkim tabo nari brel viso labo 29 asmenis. vents baigsi. Prasideda darbas.

Po inauguracijai skirt mii prie Arkikatedros mons sveikina prezident Vald Adamk.

96

PAstAbos PArAtse

Antrj kadencij pradjau kitaip nei pirmj nusprendme nerengti inauguracijos pokylio politikos, visuomens, kultros atstovams. Tai buvo neprasta. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas taip pat kviet sveius inauguracijos pokyl, k jau kalbti apie itin prabangi Rolando Pakso surengt puot. Taiau po apkaltos, moni suprieinimo reikjo kitoki tradicij, nebuvo galima suteikti jokio preteksto tapatinti Prezidento institucij su visuomens elitu.

Inauguracijos dienos akimirkos Seime.

97

2004 met liepos 16 diena, penktadienis, Vilnius.

i, pirmj, darbo savait usimiau daugiausia Prezidentros organizaciniais reikalais. Daug bendravau ir su iniasklaida. Pirmiausia surengme neformali spaudos konferencij. Paadjau urnalistams, kad jiems bus prieinama visa informacija apie Prezidentros veikl, ir sipareigojau dirbti atvirai ir skaidriai. Vakar susitikau su naujus galiojimus gavusia Vyriausybe. Pasiraiau dekret, nekeisdamas jos nari. Nematau prasms kaitalioti ministr, kai iki nauj Seimo rinkim teliko trys mnesiai. iandien susitikau i pradi su Valstybs saugumo departamento generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi, vliau su krato apsaugos ministru Linu Linkeviiumi. Svarbiausias buvo treiasis susitikimas su Seimo ir jo frakcij vadovais. Norjau pasikalbti apie vis labiau siplieskiant skandal dl tarim, kad Rubicon bendrov papirkinjo kai kuriuos parlamentarus. Primygtinai raginau Seim paskelbti vis turim mediag visuomenei. Atkurti pakirst pasitikjim galima tik vieumu. Seimas pats sau pakenk, kai nusprend nepanaikinti teisins nelieiamybs trims savo nariams. Tai leido prokuratrai permesti vis atsakomyb parlamentui. Taiau susitikimas mane nuvyl nepavyko panekov tikinti, kad reikia skelbti surinktus faktus. To

Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su krato apsaugos ministru Linu Linkeviiumi. Vilnius, 2004 m. liepos 16 d.

98

nenori ir Seimo pirmininkas Artras Paulauskas. K gi, Seimas pats sau neria kilp ant kaklo. Netrukus tai parodys rinkimai. Manau, Viktoras Uspaskichas su savo steigta Darbo partija visus nuluos.
2004 met liepos 19 diena, Vilnius.

Primiau pirmj ios kadencijos usienio svei Gruzijos gynybos ministr Giorgij Baramidz. Ministras papasakojo, kad Maskva delsia ivesti savo kariuomen i Gruzijos teritorijos. Jis sak, kad Lietuva Gruzijai pavyzdys, kiek daug galima nuveikti per trump laik. Gruzinai es svajoja pasiekti tok pat tarptautin status kaip ir mes stoti NATO ir Europos Sjung.

2004 met liepos 20 diena, Vilnius. Daviau pirmj interviu usienio spaudai su Financial Times urnalistu kalbjoms apie Lietuvos politines ir ekonomines problemas, sveias domjosi tariamo kyininkavimo skandalu Seime. Be to, susitikau su policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaraviiumi. Kalbjoms, kaip pakelti policijos autoritet. Atkreipiau komisaro dmes, kad padtis nepagers, kol patys policininkai paeidins statymus, darys avarijas ir bgs i vyki vietos. inoma, btina kelti ir atlyginimus.

Verda diskusijos, ar reikia grinti dviej tur sistem per Seimo rinkimus, nors iki j teliko pora mnesi. Pats pasisakiau u toki tvark, bet kai prie penkerius metus vetavau antr tur naikinant statym, socialdemokrat pastangomis mano veto buvo atmestas. Dabar jie jau patys nori grti prie ankstesns sistemos, bet kart jiems prieinasi opozicijos partijos. Toks politinis aidimas vyksta prie kiekvienus Seimo rinkimus, o vienoki ar kitoki politik pozicij lemia j sitikinimas, kuri rinkim sistema jiems naudingesn. Pakvieiau Prezidentr po du atstovus i abiej Seimo stovykl pritariani ir prietaraujani antrojo rinkim turo sugrinimui, taip pat por politolog ir Vyriausiosios rinkim komisijos pirminink Zenon Vaigausk. Partij pozicij suartinti nepavyko vieni kategorikai u, kiti prie. Tik visi pritar, kad reikia vien kart baigti kaitalioti rinkim aidimo taisykles ir susitarti dl stabilios tvarkos. Turiu per 10 dien apsisprsti vetuoti arba pasirayti antrj rinkim tur grinanias statymo pataisas, kurios sigaliot nuo 2005 met sausio 1 dienos. Taip nusprsta, atsivelgus pastabas, kad likus tik trims mnesiams iki i Seimo rinkim negalima keisti j tvarkos.
2004 met liepos 21 diena, Vilnius.
99

Yra ir kitas, gal net didesnis, rpestis nesiliauja jau vis al purtantis Seimo nari tariamo kyininkavimo skandalas. Isikvieiau generalinio prokuroro pavaduotoj Gintar Jasait. Supratau, kad greiiau isiaikinti ties ir baigti i byl prokuratrai trukdo ir statym spragos, ir teissaugos institucij bendradarbiavimo stoka. Reiks tobulinti teiss normas. Pabriau, kad jokiu bdu prokurorams nedert nutraukti tyrimo, nes tai tik dar labiau kompromituot ir teissaug, ir Seim. Prajuokino vienas kuriozas. Mano patarja teiss klausimais Toma Birmontien atne man pasirayti pluot Seimo priimt statym. Juos jau buvo vizavs ir premjeras Algirdas Brazauskas, ir kiti pareignai, taip pat savo parau, kad statymai nekelia abejoni, juos buvo palaiminusi ir pati T. Birmontien. teikdama dokumentus, ji dar pridr, kad juos perirjusi, viskas gerai. Niekada nepasirainju mechanikai. Skaitau ir... Apstulbs grinu T. Birmontienei, sakydamas: Negaliu pasirayti. Jos veidas itsta ir ji klausia: Kas negerai? Atsakau: A Valdas Adamkus, o ne Rolandas Paksas. Mat po statymo tekstu parayta Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. maikiu tonu paklausiau T. Birmontiens, ar kas nors skaito man atneamus statymus. Tiesa, atrodo, ji tuo metu buvo praradusi ne tik humoro jausm, bet ir am.
2004 met liepos 27 diena, Vilnius.

Susitikinju su valstybs staig vadovais. urnalistai labiausiai domisi mano pokalbiu su Specialij tyrim tarnybos vadovu Valentinu Junoku. STT jau kuris laikas itin stebima iniasklaidos. Jau i anksto buvo spliojama, ar a nepasilysiu V. Junokui atsistatydinti. Nieko panaaus neketinau daryti. Norjau tik pasiaikinti, kodl stringa jo staigos bendradarbiavimas su prokuratra, kodl pareignai neivengia teiss paeidim. V. Junokas pripaino, kad STT padar nemaai klaid. Manau, negerai, kad i staiga i esms niekam neatskaitinga ir dl to jos pareignai kartais pasijunta nekontroliuojami visagaliai. Sudarysime Prezidentroje darbo grup, kuri parengs statymo pataisas, aikiau reglamentuojanias STT veikl. Pateiksime naujam Seimui, nes is vis viena j jau nepriims.
2004 met liepos 29 diena, Vilnius. 2004 met rugpjio 2 diena, Vilnius.

Pirm kart po inauguracijos susitikau privaiai pasikalbti su premjeru Algirdu Brazausku ir Seimo pirmininku
100

Pirmasis darbo susitikimas po inauguracijos su premjeru Algirdu Brazausku ir Seimo pirmininku Artru Paulausku. Vilnius, 2004 m. rugpjio 2 d.

Artru Paulausku. Sutarme, kad korupcijos skandalas labai kenkia Seimo, partij ir net visos valdios autoritetui. Tai gali turti skaudi pasekmi valstybei, nes auga rizika, kad ruden vyksianius parlamento rinkimus laims populistins jgos. Per pokalb jautsi, jog A. Brazauskas jau susitaik su mintimi, kad po nauj rinkim socialdemokratai nedominuos Seime. Neaiku, ar jie sudarys bendr rinkim sra su A. Paulausko partija. Atrodo, dar nepavyko susitarti.
2004 met rugpjio 7 diena, GdanskasJurata. Lietuvos karo aviacijos lktuvu 12 valand pakilome i Palangos oro uosto skristi Gdansk. Pirmasis mano pirmosios kadencijos vizitas taip pat buvo surengtas Lenkij. Gdansko oro uoste mus sutiko garbs kuopa ir Lenkijos usienio reikal ministerijos atstovai, o prie miesto Aukso vart ms lauk prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis su ponia Jolanta, didiulis brys televizijos operatori ir fotograf. Psiomis patraukme per kar smarkiai sugriauto, bet spdingai atstatyto senovinio miesto pagrindine gatve iki Rotus. Visu keliu mus plojimais ir draugikais ksniais sveikino minios moni.

101

Atvykus pirmojo vizito Lenkij. Gdanskas, 2004 m. rugpjio 7 d.

Po ikilmi Rotuje Alma su Jolanta Kwaniewska ivyko ekskursij po miest, o delegacijos susdo posdiauti. Sutarme atgaivinti pusantr met neveikus Prezident konsultacin komitet. Po posdio padj gli prie paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms, laivu iplaukme Lenkijos prezidento vasaros rezidencij Juratoje. Reto groio vietov, jos gamta labai primena ms Nid. Vakare lauk jauki vakarien su ms senais draugais Aleksanderiu ir Jolanta Kwaniewskiais. Lenkijos prezidento vasaros rezidencija Juratoje kurta buvusioje sovietini laik karinje bazje. Tai 150 hektar palei Baltijos jros pakrant nusidrieks puynas. Dabar ia stovi prezidento vila, konferencij centras ir keturi svei namai. Visi pastatai moderniai rengti, elegantiki, juose daug viesos. Nepaprastai grau. Juratoje lanksi daug prezident, karalikj eim nari. Aleksanderis Kwaniewskis papasakojo, kok triukm sukl jam oponav politikai parlamente ir lenk spaudoje, kai jis suman rengti i vasaros rezidencij. Dabar kritikai tyli, o Lenkija didiuojasi, kad turi reprezentacin vyriausybin poilsiaviet, kur ne gda pasikviesti ir aukiausio rango usienio sveius. i istorij prezidentas A. Kwaniewskis prisimin nordamas duoti man
2004 met rugpjio 8 diena, Jurata.
102

Lenkijos prezidento Aleksanderio Kwaniewskio poilsiavietje Juratoje.

patarim: jei sitikini, kad esi teisus, nekreipk dmesio kritikus, j puolim ir tvirtai eik savo keliu. ryt Prezidentroje savo darbo kabinete kone slapta apdovanojau Vyio kryiais Afganistane tarnavusius 6 Lietuvos specialiosios paskirties dalinio karius. Apie juos labai gerai atsiliepia JAV karin vadovyb. Kai kurie kariai buvo sueisti. Ceremonijoje dalyvavo tik aukto rango karikiai. Toks slaptumas prasta specialiosios paskirties dalini praktika vengiama atskleisti i kovotoj tapatyb.
2004 met rugpjio 9 diena, Vilnius. 2004 met rugpjio 10 diena, Vilnius.

Prezidentroje 11 valand prasidjo pasitarimas dl Kazokiki svartyno. Dvi valandas vyko karti ginai, vir aistros, bet prieik stovykl nuomons nesuartjo. Man nekyla abejoni, kad techniniu poiriu projektas parengtas gerai. Blogai, kad visi ginytini klausimai nebuvo i anksto aptarti su vietos monmis ir neatsivelgta j pageidavimus.

2004 met rugpjio 12 diena, Vilnius.

Prabgo pirmasis ios kadencijos mnuo. Vis dar komplektuojame tab. Vasara dar nesibaig tai trukdo baigti darb, nes kai kurie ms numatyti kandidatai atostogauja.
103

Mano ukietj kritikai, pavyzdiui, toks urnalistas Raas, niekaip negali susitaikyti su tuo, kad laimjau, ir, nesugalvodamas k man tiesiogiai prikiti, vis bando skleisti Respublikoje gandus, kad mano rinkim komanda yra gavusi nevari pinig. Toki straipsni tikslas aikus jais mginama sukelti moni nepasitikjim manimi. Atseit irkite: jis niekuo ne geresnis u kitus, jau turjusius valdi. Nereaguoju tokius ipuolius. Esu ramus, nes inau, kad niekada nieko neskaidraus nesu padars. N neabejojau, kad bus toki straipsni. Nieko nepadarysi, gyvename po R. Pakso apkaltos vis dar smarkiai apnuodytoje visuomeninje atmosferoje. Dar bus daug skandal, dar daugiau j bus sukuriama.
2004 met rugpjio 13 diena, Vilnius.

iandien Atnuose prasideda vasaros olimpins aidyns. Nusprendiau atidarymo ikilmes neskristi. Nors jas atvyko daugyb mano draug prezident, smoningai i garb su Alma uleidome Algirdui Brazauskui, kad visokie raeivos neturt progos kabintis: Matote, kaip visur tas Adamkus lenda pirmas!

2004 met rugpjio 16 diena, Vilniusbirtonas.

Prie savait visuomen sukrt lus apiplimas banditai i Vokietijos banko filialo pagrob por milijon lit. Bet kart policija dirbo kaip reta profesionaliai ir per 30 valand juos sugavo, pinigus sugrino. Nusprendiau paskatinti policij ir kartu atkreipti visuomens dmes jos skming darb. Pakvieiau Vilniaus policijos ir kriminalins policijos vadovus, teikiau jiems prezidento padkos rat. Po piet su Alma ivykome Birtone vykstant Pasaulio lietuvi bendruomens suvaiavim. I vis emyn, 35 valstybi, suvaiavo per imt atstov. Pasakiau kalb, asmenikai pabendravau su monmis. Labai pakl nuotaik ir kvp is susitikimas. avi net ir u tkstani kilometr nuo Lietuvos gyvenani moni meil ms vis bendrai Tvynei. iniasklaida staiga nei i io, nei i to puol domtis mano ankstesns rinkim kampanijos finansiniais reikalais. Mat LNK televizija ini laidoje paskelb, neva mano papraytas Viktoras Uspaskichas prie pusantr met padeng po kovos su Rolandu Paksu usilikusias skolas. Paskelbiau trump praneim, kad apie tai nesu kalbjs su V. Uspaskichu, niekada nepraiau jo paramos ir nesu gavs n cento. Duodamas televizijai in104

2004 met rugpjio 18 diena, Vilnius.

terviu, tai patvirtino ir jis. Bet ar tuo viskas ir baigsis? iniasklaidai vasar trksta sensacij, todl su pasimgavimu gali bti ir toliau puiamas is burbulas.
2004 met rugpjio 21 diena, etadienis, VilniusAtnai.

iandien mes su Alma ivykome olimpini aidyni antrj dal ir udarym. Mus lydi tik Edminas Bagdonas ir apsaugininkas Artras Bagonaitis. O lktuve visos vietos uimtos skrenda gausus brys verslinink, sporto mgj, kurie steng nusipirkti nepigius bilietus varybas ir susimokti u kelion bei nakvyn. Atnuose mus pasitiko Lietuvos ambasadorius Graikijoje Dainius Juneviius, Tarptautinio olimpinio komiteto, kurio kvietimu atvykome olimpines aidynes, atstovai ir... 34 laipsni kartis. Apsigyvenome laive Queen Mary 2. ia kurta oficiali olimpiados svei rezidencija. Tai moderniausias laivas pasaulyje. Ms kajut yra 11 denyje. Vos spj susidti atsivetus daiktus, turjome vykti sporto aren. iandien didysis krepinis: Lietuva JAV. Arena sausakima. Lietuvos vliavos diugina ak keliose sals oninse tribnose, o kairysis sparnas net primena Stokholm per Europos krepinio pirmenybes aliuoja itisa ios spalvos markinli ir trispalvi jra. Turbt atvyko keletas tkstani lietuvi. Nuostabus vienybs su savo komanda ir jos sirgaliais jausmas! Per rungtynes beveik praradau bals... Laimjome 94:90! Tai tik ketvirtas kartas olimpiad istorijoje, kai JAV krepininkai pralaimjo. Nemanoma aprayti lietuvi diaugsmo. jausm dar stiprino, kad mus sveikino alia sdintys pastami ir nepastami kit ali sirgaliai, urnalistai. inoma, tai dar tik olimpinio kelio pradia, bet jau laimta prie Angol, Graikij, o dabar ir prie JAV. Ryte apirjome laiv. Nepamirtamas spdis milinikas, didingas, jame rengta viskas, k tik manoma sugalvoti. Tik dabar dl saugumo j patekti labai sunku. Apsauga milinika, sveiai neleidiami. Jei norime k nors pasikviesti sveius, turime prie 48 valandas kreiptis leidimo. Vakare nuvykome dvirai treko varybas, kuriose lenktyniavo lietuvaii komanda. Pirm syk stebjau varybas treke. spdis visai kitas nei irint per televizij supranti tikrj ios sporto akos aves.

2004 met rugpjio 22 diena, sekmadienis, Atnai.

2004 rugpjio 23 diena, pirmadienis, Atnai.

Krepinis suburia visus Atnus atvykusius lietuvius. iandien 11 valand Lietuva aid su Australija. Vl
105

Olimpietis sunkum kilnotojas Ramnas Vyniauskas nusprend pakilnoti ir prezident Vald Adamk.

salje trispalvi jra, o kai laimjome 100:85 (beje, sunkiau, nei rodo rezultatas), per tribn buvo iskleista milinika 30 metr ilgio 15 metr ploio vliava. kart matme ir mus palaikani sirgali, mojuojani Izraelio, Ispanijos ir Graikijos vliavomis. Rungtynes stebjo ir Suomijos prezident Tarja Halonen, o per pertrauk tarp klini man paskambino Latvijos prezident Vaira Vyk-Freiberga bei Estijos prezidentas Arnoldas Rtelis ir pasveikino su vakarykte pergale prie JAV. Vakare stebjome disko metimo varybas. Virgilijus Alekna jau pirmuoju metimu pagerino olimpin rekord. Deja, jo nuolatinis varovas vengras Rbertas Fazekasas disk nusvied dar toliau. Sidabras irgi neblogai, bet nuotaika nepakili, kai, atrod, auksas jau V. Aleknos kienje.
2004 met rugpjio 24 diena, Atnai. Almai pasilius aplankyti

tris Egjo jros salas Idr, Por ir Egin, susibr nemaa lietuvi grup ir iandien beveik visai dienai laivu iplaukme turistin kelion. Apirjome vaizdingus turistinius miestelius, maudms labai ilusioje jroje (oro temperatra siekia 35 laipsnius). Plaukdami laivu, igirdome pritrenkiani ini: disko metimo aukso medalis atimamas i R. Fazekaso ir atiduodamas V. Aleknai, nes vengras vartojo narkotikus. ventme su brendiu ir dainomis, atkreipdami save viso laivo dmes. Gr Atnus, vos spjome su Alma persirengti ir iskubjome olimpin stadion, kur vyko disko metimo apdovanojim teikimo ceremonija. Svei tribnoje mus pasveikino prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis, Suomijos prezident Tarja Halonen ir buvs Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Antonio Samaranchas.
106

A ia pat olimpiniame stadione pasveikinau Virgilij Alekn ir kartu su juo atsakinjau Lietuvos televizijos urnalist klausimus. Vis dien praleidome laive, o vakare nuvykome primim Lietuvos olimpiei rmjams ir sporto specialistams. vakarien, surengt kalno papdje esaniame restorane, pro kurio langus atsiveria avus jros vaizdas, atvyko ir apie imt graik. Padkojau jiems angl kalba u puikiai surengt olimpiad, o lietuvikai msikiams tars ai u jau suteikt param olimpieiams, raginau dar labiau remti sport, nes pergalms negana vien talento reikia ir rmj finansins pagalbos.
2004 met rugpjio 25 diena, Atnai. 2004 met rugpjio 26 diena, Atnai. Dar viena pergal ketvirtfinalyje prie Kinij 95:75! Laukia pusfinalis su Italija. Ilsims prie baseino, kuris tapo savotika laive apsistojusi lietuvi susitikimo vieta. 2004 met rugpjio 27 diena, Atnai.

Skaudi diena lietuviams. Vis dar sunku patikti: pusfinalyje 100:91 pralaimjome italams. O galjome laimti net auks, nes finale ms bt laukusi iandien JAV parklupdiusi Argentina, kuri mes pajgs veikti. Dabar dl bronzos teks grumtis su amerikieiais, o antr kart juos nugalti bus be galo sunku. Svarbu spti atsigauti psichologikai, nes maiau, kaip po pralaimt rungtyni vyrai net verk persirengimo kambaryje. Bet nieko nepadarysi matyt, iandien mums buvo juoda diena. Atn karalikj jachtklub pakvieiau piet Lietuvos olimpinio komiteto ir kit sporto organizacij vadovus, padkojau jiems u darb. Vakare pralaimjome JAV 104:96. iek tiek guodia, kad ms vyrai kovojo atkakliai ir likus keturioms minutms dar pirmavome 4 takais. Mano nuomone, pagal aidimo lyg ir kovos gro tai buvo tikrasis finalas, nes Argentinos ir Italijos dvikova, kuri laimjo argentinieiai, neprilygo ms komandos rungtynms su amerikieiais.

2004 met rugpjio 28 diena, Atnai.

XXIX olimpiada baigsi iandien sausakimame stadione grjoms spdinga aidyni udarymo ceremonija. Pagrindinje svei tribnoje sdjo vedijos, Danijos ir Norvegijos karalikosios poros, o prezidentus ir premjerus buvo net sunku suskaiiuoti. Turjau prog su keliais j pasikalbti.
2004 met rugpjio 29 diena, Atnai.
107

Kita olimpiada vyks Pekine, todl udarymo ceremonijos paskutin pasirodym sureng kinai jie nustebino neapsakomu savo spektaklio spalvingumu ir didingumu. Labai domu buvo matyti, kaip skiriasi kin ir graik pasirodymai, grindiami Ryt ir Vakar kultr dvasia. Graikai aunuoliai. aidyns surengtos puikiai, visur viepatavo tvarka. O svarbiausia, kad Lietuvos sportininkai nenuvyl savo sirgali, vienas aukso ir du sidabro medaliai visai neblogai, nors jei bt lydjusi laim, galjome j ikovoti ir dar daugiau.
2004 met rugpjio 30 diena, AtnaiVilnius.

iandien 12 valand nuvykau susitikim su Graikijos prezidentu Konstantinu Stefanopoulu. Maloniai kalbjoms apie naujas ms ali politinio ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes Lietuvai stojus ES. Likusi dienos dal smagiai praleidome prie jros, o 18 valand dviem lktuvais drauge su sportininkais, oficialiais asmenimis ir sporto rmjais iskridome namo. Oro uoste ms delegacij pasitiko premjeras A. Brazauskas, ministrai, urnalist brys ir orkestras. Vaiavome Katedros aikt, kur tkstaniai moni diaugsmingai sveikino olimpieius net ir nelaimjusius medali.

iandien ne tik mokslo met pradia, bet ir ms sutuoktuvi 53-ioji sukaktis. I ryto pasveikinau Alm, teikiau balt roi puokt ir abu sisukome Rugsjo 1-osios ikilmi verpet.
2004 met rugsjo 1 diena, Vilnius. 2004 met rugsjo 2 diena, Vilnius.

Alma iskrido Sankt Peterburg atidaryti Lietuvi kultros centro, kuris turi tapti ir vietos bendruomens namais. A iandien bsiu istorinio vykio liudininkas ir dalyvis. Prezidentr pakvieiau Lietuvos vietins rinktins ir Lenkijos Armia Krajowa veteran klub narius pasirayti Susitaikymo deklaracijos. Prireik 14 met trukusi deryb, kol gal gale abi puss sutiko itarti: Atsipraome.

2004 met rugsjo 3 diena, Vilnius. Nuvykau prie tris savaites mirusio lenk literatros milino, didio Lietuvos draugo, Nobelio premijos laureato Czesawo Mioszo minjim, kur Santaros klubas sureng jo tvikje eteniuose, Kdaini rajone. Prie kelerius metus ioje vietoje atstatme poeto gimtuosius namus ir dabar ia vyksta kultros renginiai, suvaiuoja pabendrauti literatai, meno ir mokslo mons.

108

Prisimenant Czesaw Miosz: buvs Vytauto Didiojo universiteto rektorius prof. Algirdas Antanas Aviienis, prezidentas Valdas Adamkus, prof. Leonidas Donskis ir tuometis VDU rektorius Vytautas Kaminskas. eteniai, 2004 m. rugsjo 3 d.

ioje kvepianioje aplinkoje Lietuvos televizija ra mano prisiminimus apie Cz. Miosz Leonido Donskio laidai Be pykio. Su iuo ikiliu mogumi susitikau dar 1976 metais, kai jis atvyko Tabor Farmoje vykus Santaros suvaiavim. Vliau kelis sykius bendravome Vilniuje. Susidriau su nemaa problema. Mano rinkim tabas liko skolingas 300 tkstani lit. Mat net ir laimjus rinkimus ne visi rmjai prisimena savo paadus ir sipareigojimus. Igirdome vairi pasilym, kaip grinti i skol. Mudu su Alma nenorime bti sipareigoj nei kokioms nors verslo monms, nei privatiems asmenims. Todl nusprendme, kad bus geriausia, jei skol padengsime asmeninmis lomis. Tai nelengvas sprendimas, nes tenka atiduoti daug savo santaup, bet svarbiausia, kad dabar esame niekam neskolingi, niekam neturime jaustis dkingi. Vis dlto nenustebsiu, jei iniasklaida, tai suinojusi, sugalvos k nors bloga pasakyti ir apie tok ms sprendim.
2004 met rugsjo 8 diena, Vilnius. 2004 met rugsjo 9 diena, Lenkija, Krynica.

Krynicoje vyksta jau 14-asis tarptautinis ekonomikos forumas. met po met pertraukos ketvirt kart jame dalyvauju ir a.
109

 Krokuv ms 20 asmen delegacija atskrido Lietuvos karinio transporto lktuvu. ia ms jau lauk prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis. Persdome du sraigtasparnius delegacijai skirtas didesnis, karinis, o mudu su Lenkijos prezidentu sitaisme reprezentaciniame. Tokio elegantiko ir prabangaus sraigtasparnio dar nebuvau mats skirtas atuoniems asmenims, daug erdvs, visur aplink tviska stiklas, atsiveria puikios panoramos. Paklausiau A. Kwaniewskio, kaip jam pavyko pateisinti tokio prabangaus orlaivio sigijim. Pasirodo, kai Krokuvos kardinolas Karolis Wojtya buvo irinktas popieiumi ir tapo Jonu Pauliumi II, Lenkijos vyriausyb usak sraigtasparn, kad jis galt juo skraidyti atvyks tvyn. Aiku, tai nedani atvejai. Kitu laiku sraigtasparniu naudojasi Lenkijos prezidentas. Dar pavaiavome ir automobiliu. Pro lang dairiausi Krynicos forume. 2004 m. rugsjo 9 d. pakeliui esanius kaimus ir miestelius. Graiai sutvarkyti, net pajutau pavyd. Kada ir Lietuvoje, kaip iame Lenkijos krate, neliks susmegusi, apleist trob? Pirmiausia nuvykome Krynicos universitet. Abu su A. Kwaniewskiu pasakme kalbas. Vliau pabendravome su studentais. Pasirodo, yra atvykusi ir i Lietuvos. I universiteto nuvaiavome Krynicos forum. Jis surengtas didiulje salje, dalyvi apie por tkstani. Mano praneimas vadinosi Integracija, regionalizacija ir globalizacija: Vidurio Europa tarptautins politikos iki akivaizdoje, vliau dalyvavau ir diskusijose. Popietinje sesijoje kalbjau tema Ekonominis stabilumas ir konkurencingumas Vidurio Europos skms raktas globalaus lenktyniavimo laikotarpiu. Vliau vyko Lenkijos ir Lietuvos prezident komiteto posdis. Aptarme, kodl ltai juda kai kurie ms bendri projektai. Pasibaigus posdiui, mans lauk staigmena. Drauge su A. Kwaniewskiu nujome sal, kurioje buvo susirink apie tkstant tarptautinio forumo dalyvi. Ten buvo skelbiami Met mogaus vairi kategorij apdovanojimai. Daugiausia nusipelniusio gyvendinant Europos Sjungos tikslus politiko titulas suteiktas man. A. Kwaniewskis ia proga pasak puiki kalb.
110

Lietuvos delegacija pasiliko Krynicoje, o mes su prezidentu A. Kwaniewskiu ivykome oro uost. Vidurnakt atskridau Krokuv.
2004 met rugsjo 10 diena, Krokuva.

Ryte, lydimas Lenkijos kultros ministro, nuvykau v. Stanislovo bazilik, kur palaidotas prie mnes mirs abiem ms tautoms brangus poetas Nobelio premijos laureatas Czeslawas Mioszas. Po bazilika rengtas panteonas, jame garsiausi Lenkijos kultros moni palaik sarkofagai. Prie Cz. Mioszo aminojo poilsio vietos padjau gli. Bendraudamas su paulist vienuolyno, kuriam priklauso v. Stanislovo bazilika, vyresnybe sutariau, kad, minint Cz. Mioszo mirties metines, panteone surengsime pamaldas ir literatros vakar. Apsilankiau ir Krokuvos yd Kazimierovos kvartale. Dabar ten atstatomos keturios sinagogos. Dalis io rajono pastat dar apleisti, aptrupj, stkso tuti ir nyks, tarsi vaiduokliai. Paskutinis vienags vizitas buvo pas Krokuvos arkivyskup kardinol Franciszek Marcharsk. Jis reziduoja istoriniuose Krokuvos arkivyskup rmuose, kurie yra tarsi Lenkijos Banyios Vavelio pilis. I ia kardinolas Karolis Wojtya

Lenkijos ir Lietuvos valdov mieste Krokuvoje.

111

persikl v. Petro sost Vatikane. Rmuose justi istorin karalikosios Lenkijos dvasia, ia buvo antrasis centras, kuriame kurta epospolitos politika. Pirmosios susitikimo su kardinolu F. Marcharskiu minuts buvo protokolikai oficialios, bet po beveik valandos pokalbio buvau ilydtas labai irdingai kaip senas ir mielas biiulis. Kardinolas net palydjo mane iki pat automobilio. Kalbjoms apie i dien problemas ir tragedijas, moralines vertybes ir iuolaikins monijos abejingum joms, apie religijos viet dabarties gyvenime.
2004 met rugsjo 12 diena, sekmadienis, Vilnius.

is sekmadienis man nebuvo laisvadienis galima sakyti, vis dien bendravau su usienio sveiais. Pirmiausia susitikau su Vavelio pilies Krokuvoje muziejaus direktoriumi profesoriumi Janu Ostrowskiu, kur lydjo Lietuvos dails muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir kiti pareignai. Kalbjoms apie ms alies ir Lenkijos muziej bendradarbiavim, buvo domu igirsti sveio nuomon apie Valdov rm atkrimo darbus. Po piet primiau Europos stabilumo pakto koordinatori E. Busek. Jis pra, kad Lietuva perteikt Balkan alims savo integracijos ES patirt. Vliau lauk susitikimas su Turkijos vicepremjeru Abdullah Glu. Svarbiausia pokalbio tema galima Lietuvos parama Turkijai, siekianiai narysts ES. Didiosios valstybs gana atsargiai velgia 70 milijon gyventoj turinios musulmonikos alies integracij europines struktras. Isakiau Lietuvos pozicij: Turkijai turi bti taikomi tie patys primimo ES kriterijai kaip ir kitoms kandidatms i bendrij. Vakare su A. Glu vakarieniavau Reval viebutyje. iandien Vilniuje prasideda penktoji iaurs ir Piet Europos ekonomikos forumo konferencija. Prie por met kalbdamas Kroatijoje vykusioje ketvirtojoje forumo konferencijoje jos dalyvius pakvieiau kit kart rinktis ms alyje. Ir tai Vilni atskrido 120 politik, verslinink, visuomens veikj i 32 valstybi. Per forumo atidarym pakvieiau jo dalyvius susipainti su Lietuvos laimjimais ir dalykikai aptarti ES region bendradarbiavimo perspektyvas. i savait Vilniuje posdiauja NATO karinio komiteto nariai skaiius lydinius pareignus ir j monas, Lietuva prim apie 200 svei. Tai didel garb, kad ms alis pasirinkta io komiteto posdi vieta. Prezidentros Baltojoje salje sveiams surengiau primim. Tad vilgteljs toki mano dienotvark sekmadien, nepasakytum, kad Lietuva nieko nepasiekusi alis ir joje nieko domaus nevyksta. Tik iniasklaidos tai nedomina reikia skandal.
112

2004 met rugsjo 13 diena, Hamburgas.

Vokietijoje rengiamo kasmeio ekonomikos forumo viena tem iais metais Baltijos ali perspektyvos ES. Plenarinje sesijoje kalbjo Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, Latvijos premjeras Indulis Emsis ir a. Po posdio atskirai pasikalbti susitikau su A. F. Rasmussenu. Tai buvo pirmas ms susitikimas man vl tapus prezidentu. Bendravome labai iltai lyg nebt buv jokios pertraukos. Mums teko daug kart kalbtis per pirmj mano kadencij, drauge sprsti problemas, kaip antai pasiraant susitarim dl Rusijos tranzito Kaliningrado krat per Lietuvos teritorij. i tem vl prisiminme, nes ateina ini, kad, ms aliai tapus ES nare, Maskva nort pakeisti sutart, isireikalauti bevizio reimo savo tranzitui. Kalbjoms ir apie Baltijos valstybi oro erdvs patruliavimo misij. Dan naikintuvai baigia tarnyb Zokniuose, o juos turintys pakeisti britai dl vairi prieasi neskuba perimti i pareig. A. F. Rasmussenas garantavo, kad Danijos kariai nesitrauks, kol j nepakeis kitos NATO alies laknai.

Su Danijos premjeru Andersu Foghu Rasmussenu ekonomikos forume Hamburge. 2004 m. rugsjo 13 d.

113

2004 met rugsjo 16 diena, Vilnius.

Lietuvoje niekaip nesiliauja teissaugos staig autoriteto griovimas. Specialij tyrim tarnyba, vadovaujama Valentino Junoko, uuot atlikusi savo pareig rinkti ir tirti ikiteisminio proceso mediag, smoningai ar nesmoningai veliasi politik. Nerim kelia, kad STT nutekina neskelbtin informacij iniasklaidai, vos ne kasdien ateina ini apie konfliktus su Generaline prokuratra. vairios politins jgos Seime tuoj pat stengiasi ipeti sau naudos i neatsakingai naudojamos ikiteisminio tyrimo mediagos. Taip didinama visuomenje tampa, skatinami politiniai konfliktai. Apie objektyv byl tyrim jau sunku kalbti. sitikinau, kad reikia neatidliojant imtis priemoni. Geriausias sprendimas bt, jei STT generalinis direktorius V. Junokas atsistatydint ir j pakeits naujas vadovas imtsi rytingai pertvarkyti staigos veikl. Aiku, mane usipuls paksistai ir j alininkai, bsiu apkaltintas, neva trukdau STT kovoti su korumpuotais politikais ir valdininkais. Taiau tenka rinktis: saugotis kritikos ar pasirpinti teistvarkos veiksmingumu. Nusprendiau, kad kaip nors pergyvensiu asmeninius ipuolius, ir iandien isikvieiau V. Junok. Nepriekaitavau jam, niekuo nekaltinau, bet tiesiai paklausiau: ar STT dar gali gerai atlikti jai patiktas uduotis, jeigu Generalin prokuratra net liepia perduoti Rubicon bendrovs byl ir nurodo nesikiti tolesn jos tyrim? V. Junokas pats pripaino, kad STT padar dideli klaid. Po ger pusvaland trukusio pokalbio pasiliau jam pagalvoti ir iki rytojaus atsakyti mano ikelt klausim. Be abejo, iniasklaidos dmesys susitikimui su V. Junoku neapsakomas, prielaid ir splioni marios. Paskambinau ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui ir informavau j apie savo pokalb su V. Junoku. Jis labai palankiai vertino mano silom problemos sprendimo bd ir garantavo, kad Socialdemokrat frakcija Seime mane rems. Tuo tarpu Seimo pirmininkas Artras Paulauskas, prieingai nei maniau, ini apie mano silym V. Junokui apsisprsti iklaus, atrodyt, net abejingai, tiktai pasak, kad turs pasitarti su savo partija, kokios pozicijos laikytis Seime. Papraiau paskambinti man iki vakaro ar bent iki rytojaus 10 valandos ryto. Deja, iandien skambuio nesulaukiau.

2004 met rugsjo 17 diena, Vilnius.

Neprireik jokio dekreto atleisti STT vadov, ivengme politins konfrontacijos. Valentinas Junokas atvyko 10 ryto ir be ang prane, jog esamomis slygomis jo vadovaujama STT negali gerai
114

atlikti savo funkcij, todl jis prao atleisti j i pareig nuo spalio 8 dienos ir teik atsistatydinimo pareikim, a j ia pat patenkinau. spaudos konferencij, sutraukusi mini urnalist, nujau drauge su V. Junoku ir praneiau, kad primiau jo atsistatydinimo pareikim, padkojau u sining tarnyb. Pirmieji iniasklaidos ir politik komentarai visai palanks. Rengiuosi rytojaus kelionei Jungtini Taut Generalin Asamblj Niujorke. Tuo tarpu Lietuvos politikoje lyg ir uslinko laikina ramyb, nors jau prasidjo Seimo rinkim kampanija. iandien pas mus Turnikes usuko Vilniaus meras Artras Zuokas. Jis sitikins, kad jo vadovaujami liberalcentristai Seimo rinkimuose spalio 10 dien nesunkiai veiks parlamentar vietas garantuojant 5 procent barjer. Anksiau ios partijos siekiai buvo auktesni gaila, kad pastaruoju metu jos populiarumas smuks.
2004 met rugsjo 19 diena, sekmadienis, Vilnius. 2004 met rugsjo 20 diena, Niujorkas.

Iskrendant i Vilniaus diugino iltas, rudenikomis spalvomis nusidas rytas. Po poros valand ms delegacija nusileido Amsterdame. Dar po devyni valand skrydio ilipome Niujorke. Ir vl nudiugino ilta diena, lyg btume atsuk laik atgal, tik jau kitoje ems rutulio pusje. Esu apgyvendintas Waldorf Astoria viebutyje. Milinika apsauga. Mane 24 valandas per par saugo 8 asmenys. Toks amerikiei atsakas terorizmo grsm. Susitikau su keli valstybi vadovais. iandien JT Asambljoje kalbjo prezidentas G. W. Bushas. Jis buvo sutiktas pagarbiai, nors ir nerodant didelio entuziazmo. Irakas vis dar kursto aistras, ir tai jauiama salje. Per pietus valstybi vadovams G. W. Bushas mane pasitiko itin iltai. Vakare per primim vis svei akivaizdoje sveikindamiesi apsikabinome ir jis, atrodo, visikai nuoirdiai man pasak: Labai diaugiams su Laura, kad sugrai. Panaiai kalbjo ir valstybs sekretorius Colinas Powellas.

2004 met rugsjo 21 diena, Niujorkas.

2004 met rugsjo 22 diena, Niujorkas.

I pat ryto privatus pokalbis su JAV politikos veteranu Henry Kissingeriu, vliau lauk kalba Generalinje Asambljoje, galiausiai susitikau su Japonijos ministru pirmininku Junichiro Koizumi ir dar dalyvavau primime verslo ir filantropijos atstovams.
115

2004 met rugsjo 29 diena, Klaipda.

iandien Klaipdoje susitikau su studentija. Susirinko apie tkstant auktj mokykl dstytoj ir student. Kalbjau apie pilietin visuomen ir asmenin mogaus atsakomyb u savo alies ateit. Tai nebuvo mano monologas. Vyko gyvas dialogas. Taiau svarbiausias vykis grus i JAV nusprendiau Specialij tyrim tarnybos direktoriumi skirti Povil Malakausk, iki iol dirbus krato apsaugos viceministru. Tai daug kam buvo staigmena. Jo kandidatr netrukus teiksiu tvirtinti Seimui.

2004 met spalio 46 dienos, Vilnius.

Daugiausia laiko per ias dienas skyriau Estijos prezidento Arnoldo Rtelio vizitui. Susitikome pirm kart per i mano kadencij. Viskas vyko sklandiai, tiksliai pagal protokol, net nelabai k daugiau galiu pridurti.

Lietuvoje sveiuojasi Estijos prezidentas Arnoldas Rtelis.

Lietuvos Seimo rinkim diena. Ger mnes virusios rinkim agitacijos aistros nurimo. Tiek iniasklaidoje, tiek kalbantis privaiai vyrauja nuomon, kad Viktoro Uspaskicho Darbo partija nuluos visus konkurentus ir laims didele persvara.
2004 met spalio 10 diena, Vilnius.
116

Raau ias eilutes vidurnakt. Pirmieji rezultatai rodo, kad Darbo partija nors ir pirmauja, bet nesmarkiai.
2004 met spalio 11 diena, Vilnius.

Irinkta didesn dalis Seimo. Darbo partija gavo maiau mandat, nei prognozuota, tik 6 vietomis daugiau nei socialdemokratai. Nemaai atstov Seime turs ir konservatoriai bei liberalcentristai. Dabar daug lems antrasis rinkim turas partij pozicijos gali ir pasikeisti. Jau vyksta diskusijos, kas sudarys Vyriausyb. urnalist klausiamas atsakiau, kad patiksiu i uduot tai partijai, kuri sulauks didiausio rinkj pasitikjimo ir turs daugiausia viet Seime. I ties per rinkimus laikiausi neutraliai ir n su viena partija i anksto nesitariau dl galimos valdaniosios koalicijos.

Iki iol neturjome Budapete reziduojanio ambasadoriaus. Dabar jau turime iandien ias pareigas paskyriau karjeros diplomat Dari Semak. Svarbiausias dienos renginys pasitarimas Prezidentroje Kuri nerijos apsaugos klausimais. Neringos ir Klaipdos savivaldybs planuoja statyti tilt per marias, plsti oro uost Nidoje. Pakvieiau UNESCO Lietuvos nacionalins komisijos generalin sekretor Ast Dirmait ir Saugom teritorij tarnybos direktor Rt Bakyt. Aptarus padt, grietai pareikiau, kad nepritariu abiem projektams, nes padidj transporto srautai kenkt UNESCO saugomai trapiai ir unikaliai Neringos gamtai. Vietos gyventoj ir turist poreikius visikai tenkina keltai. Tiesiog reikia gerinti aptarnavim. Dienai baigiantis, susitikau su Amerikos yd komiteto atstovu Andrew Bakeriu. Vl amina tema yd turto grinimas. Nieko naujo jam negaljau pasakyti. Siliau palaukti, kol prads dirbti naujai irinktas Seimas. Vyriausybs jau prisiimti sipareigojimai galioja ir neketiname j nevykdyti.
2004 met spalio 13 diena, Vilnius. 2004 met spalio 14 diena, Vilnius.

Pirm kart Lietuv oficialaus vizito atvyko Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis su mona. O i ryto susitikau su Europos Sjungos atstovu Piet Kaukaze Heikki Talvitie. Jis mane supaindino su politine padtimi tame regione, aptarme Gruzijos santykius su Armnija ir Azerbaidanu, i ali poir separatistines Piet Osetijos ir Abchazijos sritis bei Rusijos kariuomens buvim Gruzijos teritorijoje. i informacija labai pravert susitikus su M. Saakaviliu.
117

Pirmasis oficialus Gruzijos prezidento Michailo Saakavilio vizitas Lietuvoje. Vilnius, 2004 m. spalio 14 d.

Per pirmj susitikim su M. Saakaviliu aptarme padt Kaukazo regione. adjau, kad Lietuva teiks Gruzijai vis manom param, perduos savo patirt rengiantis stoti NATO ir ES, pltos dvial bendradarbiavim. Pasiliau idj regionin bendradarbiavim grsti pagal formul 3+3 (3 Baltijos ir 3 Piet Kaukazo alys Gruzija, Azerbaidanas, Armnija). M. Saakavilis tam entuziastingai pritar. Vakare, 20 valand, dar laukia vakarien Baltojoje salje Gruzijos prezidento M. Saakavilio ir jo monos garbei. Pakviesta daugiau kaip imtas svei. Dien lankiausi Klaipdoje, kur Tailando bendrov Indorama-Thailand ketina investuoti apie 100 milijon eur ir pastatyti polimerins aliavos (PET), naudojamos maisto produkt ir pramons preki pakuotms, gamykl. I pradi bus darbinta 120 moni. Buvau pakviestas mryti kertin naujos mons akmen. Atvyko bendrovs savininkai i Tailando, nemaai svei i usienio, urnalist. I Klaipdos su Alma turjome skubti Vilni Svei namuose surengme jau tradicija tapus cepelin bali urnalistams. is pobvis surengtas mano antrosios kadencijos imtadienio proga. Almai buvo teikta kerinti 100 roi raudon, gelton, papuot alumynais, kad atitikt tautins vliavos spalvas puokt.
2004 met spalio 16 diena, etadienis, Vilnius.
118

Rengiantis cepelin baliui.

Po avingo vakaro gr namo suinojome, kad dykai laiko neleidia ir imtamet Almos mama tsia paintines keliones. Pasirodo, iandien ji lanksi Trakuose ir Kernavje.
2004 met spalio 19 diena, sekmadienis, Vilnius.

Atjo tikras ruduo. Pagelt lapai vis labiau nukloja em, dulkia lengvas lietutis. Vis dien tvarkms namuose. Tik vakare vaiuosime irti Donato Banionio 80-meiui skirto spektaklio Susitikimas, kuriame jis vaidina drauge su Regimantu Adomaiiu. iandien mano antrosios kadencijos imtadienis. Sveikinim ir kasdieni darb lavina. Galima sakyti, svarbiausi dovan man iandien teik Seimas, 68 balsais pritars, niekam nebalsavus prie, mano sprendimui skirti Specialij tyrim tarnybos vadovu Povil Malakausk. Politikos analitikai ir iniasklaida santriai, bet neprieikai komentuoja ios mano kadencijos pirmsias 100 dien nei peikia, nei labai giria. Klausiamas urnalist, kaip a pats vertinu savo darbo pradi, atsakiau, kad stebukl nepadariau, bet pamau pavyksta kratui grinti stabilum ir pasitikjim Prezidento institucija.
119

2004 met spalio 19 diena, Vilnius.

2004 met spalio 22 diena, Vilnius.

Vis i dien skyriau kelionms po maus Lietuvos miestelius. Pirmas susitikimas Dubingiuose, kur bendruomens centre, kurtame senoje karemoje prie kelio beveik prie por imtmei statytame pastate, susitikau su vietos monmis. Valand kalbjoms apie miestelio problemas, ypa emtvarkos. Visi atj pabendrauti mons buvo gerai nusiteik, j geranorika nuotaika usikrtme ir mes, sveiai. I Dubingi nuvykome Balninkus, kur lankiausi prie por met. Ir ia panaios problemos, bet nestinga ir noro jas sprsti.

Susitikimas su Almos Adamkiens fondo globojamais mokiniais.

Po io susitikimo pasukome Kupikio rajone esani epet. ia iandien vent: vakar rajono savivaldybs sprendimu vietos mokyklai suteiktas Almos Adamkiens vardas. i mokykl Almos fondas globoja jau kelet met. epetos mokykloje mokosi apie 120 vaik. ikilmes susirinko ne tik visi mokiniai ir mokytojai, bet ir tvai, rmjai. Atidengme lent su Almos vardu, pasiklausme labai mielos muzikins programos, papietavome su vietos monmis.
2004 met spalio 24 diena, sekmadienis, Vilnius.

iandien Seimo rinkim antrasis turas. Atvaiavome balsuoti su Alma apie 10 valand ryto. Rinkim rezultatai turt aikti prie vidurnakt. Apie 21 valand vyksiu Prezidentr laukti ini. Taiau pirma pats sulaukiau svei madaug 18 valand pas mus
120

 Turnikes atvaiavo patarjai Edminas Bagdonas, Rytis Muraka ir Valstybs saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius. Papasakojo apie Ignalinos atomins elektrins pirmojo bloko udarymo problemas. Atrodo, vl pakvipo galimu neskaidriu l naudojimu. Palauksiu rytojaus, tuomet pasikviesiu premjer ir aikinsiuosi, kas ten darosi. Balsai skaiiuojami tvarkingai ir greitai. Akivaizdu, kad nepasitvirtino Darbo partijai tvirt pergal pranaavusios prognozs nors darbieiai ir gavo daugiausia parlamentar mandat (arti 40), daugumos viet Seime neikovojo. Nuo j ne taip daug gal tik 89 mandatais atsiliko A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija, rinkimuose dalyvavusi bendru srau, ir, aiku, dabar drauge mginsianti suburti nauj valdanij daugum. Per antr tur gerai pasirod konservatoriai, padidin savo mandat skaii nuo 9 iki 25. Neblogi ir liberalcentrist rezultatai jie turs 1819 viet Seime. Vadinasi, syk Lietuvoje prastas vytuokls principas nesuveik. Niekas neturi daugumos, todl aiku, kad valdanioji dauguma turs bti lipdoma i keli partij. Laukia sunkios derybos. Tiesiogiai nesikiiu, bet stebsiu, kad bt vadovaujamasi valstybs ir visuomens interesais.
Prezidentra, spalio 24-osios vidurnaktis. 2004 met spalio 25 diena, Vilnius.

Tikiuosi, pavyks sudaryti plai, pajgi dirbti koalicij. Pirmiausia pakvieiau Prezidentr daugiausia viet Seime ikovojusios Darbo partijos pirminink Viktor Uspaskich, vliau Algird Brazausk ir Artr Paulausk, galiausiai ir kit parlamentini partij vadovus. Niekam nesipareigojau, kad silysiu sudaryti Vyriausyb.

2004 met spalio 28 diena, Vilnius.

Rinkim aistros atlgo, o partini deryb kartin sipliesk. I pradi dar kalbta apie vaivoryktin koalicij, kuri jungt kairiuosius ir deiniuosius, pirmiausia socialdemokratus ir konservatorius, bet per por dien viskas apsivert. i partij skyrybos vyko n neprasidjus jungtuvms. Labiausiai stebina Kazimiera Prunskien. Jos partija tegavo 10 viet Seime, bet ambicijos ir arogancija neturi rib. Jinai reikalauja dviej svarbiausi ministr portfeli, o sau neegzistuojanio vicepremjero posto. Jos norams patenkinti reikt net keisti Konstitucij! Taiau ir su konservatoriais ne k lengviau. Jie turs antr pagal dyd frakcij Seime, bet aidia tik savo partinius aidimus. Negaliu pateisinti A. Kubiliaus
121

laikysenos taip nesielgt, jei nuoirdiai nort susitarti su socialdemokratais dl koalicijos. Per vidur atsidrusi liberalcentrist pozicija dviprasmika. Viena aiku: tie politikai, kurie per rinkimus ikilmingai prisiekinjo, kad nesiders su Darbo partija, jau flirtuoja su Viktoru Uspaskichu. iandien 9 valand ryto specialiuoju reisu Lietuvos delegacija atskrido Rom. Istorin diena istorinje vietoje: 25 valstybi vadovai atvyko pasirayti Europos Sjungos Konstitucijos. Renkams Romos rotu. Prie rm delegacij vadovus pasitinka Italijos premjeras Silvio Berlusconi. I pradi surengiamas ikilmingas posdis. Pasiraymo ceremonija vyksta Romos konservatorijos rmuose. Lietuvos vardu Konstitucij pasiraau a, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir usienio reikal ministras Antanas Valionis. Vakare dalyvavome Italijos prezidento Carlo Azeglio Ciampi surengtame primime Kvirinalio rmuose. spdi begals. Man buvo labai malonu vl susitikti ir pabendrauti su senais pastamais: Silvio Berlusconi, Tony Blairu, Jacquesu Chiracu, Romano Prodi, Javieru Solana, Gerhardu Schrderiu ir kitais. O ir diena, tarsi pranaaudama skm ES Konstitucijai, pasitaik vasarikai saulta.
2004 met spalio 29 diena, roma.

Lietuvos vadovai pasirao ES konstitucin sutart. Roma, 2004 m. spalio 29 d.

122

Vakar antrai kadencijai JAV prezidentu irinktas Georgeas W. Bushas. Esu tuo labai patenkintas, nes jis gerai ino Lietuv, yra lanksis ms alyje. Neabejoju, kad pavyks dar labiau sustiprinti ms bendradarbiavim. iandien man sukako jau 78-eri. Jauiuosi puikiai, esu sveikas ir kupinas energijos tsti savo pareigas. iandien nuo ryto iki vakaro sveikinimai, linkjimai, gls. Vakarieniavome visikai privaiai.
2004 met lapkriio 3 diena, Vilnius.

Partijos vis dar derasi dl koalicijos ir valdios portfeli. A nesikiu ir jokia forma nedalyvauju iame, kaip vadinu, arkli mainyme. Tik stebina kai kuri derybinink neprincipingumas daro visai k kita, nei kalbjo per rinkim kampanij.
2004 met lapkriio 5 diena, Vilnius. 2004 met lapkriio 8 diena, Vilnius.

Ryte prisaikdinau 7 apylinks teism teisjus ir naujj Specialij tyrim tarnybos vadov Povil Malakausk. Ta proga pasikalbjau su juo, kaip, nenusiengiant mogaus teisi reikalavimams, patikrinti auktus valstybs postus pretenduojani asmen reputacij. Esami statymai nesukuria reikiam prielaid tokioms procedroms. Gavau informacijos apie kai kuri ministrus silom kandidat abejotin praeit. Gali kilti daug triukmo spaudoje. Apie tai ketinu kalbtis su A. Brazausku.

2004 met lapkriio 10 diena, Vilnius.

iandien pakvieiau susipainti neseniai ventint liuteron vyskup Mindaug Sabut. Jam tik 30 met. Kalbjoms apie Banyios vaidmen iuolaikinje visuomenje. Abu viltingai velgiame Lietuvos ateit.

ios kadencijos Seimas iandien baig darb ir paskutiniame posdyje ratifikavo Europos Sjungos Konstitucij. Lietuva tai padar pirmoji ES. iame istoriniame posdyje dalyvavau ir a. Savo kalboje trumpai apvelgiau Seimo darbus per i kadencij, pabriau btinyb pltoti Lietuvoje demokratij. Grus i Seimo, 14.35 paskambino JAV prezidentas Georgeas W. Bushas. Pasveikinau j vl laimjus rinkimus ir pajuokavau, kad diaugiuosi, jog jis seka mano pavyzdiu ir antr kadencij eis prezidento pareigas. Patikinau, kad Lietuva ts savo sipareigojimus drauge su visu pasauliu kovoti prie terorizm. Baigdamas G. W. Bushas pasak: Tu aunus vyras, myliu jus, lietuviai.
2004 met lapkriio 11 diena, Vilnius.

123

2004 met lapkriio 12 diena, Vilnius. Lietuvos gydytoj sjunga sureng XII suvaiavim. Sveikinimo kalboje atkreipiau dmes dideles sveikatos apsaugos sistemos spragas ir pabriau reform btinyb. Ateina ini, kad gydytojai raginami streikuoti, todl iniasklaidai pareikiau, jog nepritariu tokiam problem sprendimo bdui, ir kvieiau medikus energingai tartis su Vyriausybe. 2004 met lapkriio 15 diena, Vilnius.

pirmj posd susirinko naujai irinktas Seimas. Sveikindamas parlamentarus, raginau juos sutelkti dmes socialines problemas. iandien 14 valand Algirdas Brazauskas man grino Vyriausybs vadovo galiojimus. Pasiraiau dekret, kuriuo galiojau j laikinai toliau eiti premjero pareigas, kol bus sudarytas naujas ministr kabinetas. Gana ilgai su A. Brazausku aptarinjome jo partijos kol kas neoficialiai silom kandidat vietimo ir mokslo ministrus Rimant Vaitk. Mane tikinjo, es jis geriau tikt ias pareigas nei dabar jas einantis socialliberalas Algirdas Monkeviius, A. Brazauskas kaltino prastu darbu, nesugebjimu vadovauti vietimo reformai. Paprietaravau, kad ankstesni ministrai i viso joms nesirydavo, o A. Monkeviius nemaai nuveik ir stengsi gerinti mokymo programas. Jei ne viskas gerai pavyko ir iaikjo vidini prietaravim, ar u klaidas nra atsakingas ir vietimo viceministras R. Vaitkus? klausiau premjero ir pridriau, kad nematau jokios logikos, jei ministras u realias ar tariamas negeroves bus paalintas, o viceministras paauktintas. Neigirdau aikaus atsakymo. Bet ne vien todl abejoju R. Vaitkaus kandidatra. Jis kaltinamas, kad pripaino nelegaliai Lietuvoje veikusios Rusijos auktosios mokyklos diplomus. Spauda apie tai daug ra. Vienu odiu, daug klaustuk dl ios kandidatros. Tebesitsia ir partij derybos dl valdaniosios daugumos sudarymo, atrodyt, dar nra palaidota ir vaivoryktins koalicijos idja. Kalbjausi ir su daugiausia viet Seime gavusios Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu. Jis sak suprants, kad didel dalis visuomens nepatikliai velgt valdi gavusius darbieius, bet patikino, jog jie elgsis atsakingai ir tvirtai laikysis valstybins pozicijos. V. Uspaskichas abejojo dl galimybi Darbo partijai sudaryti koalicij su konservatoriais ir liberalcentristais. Man tai buvo uuomina, kad vaivorykts nra ko tiktis. iandien teikiau ambasadoriaus prie ventojo Sosto Vatikane skiriamuosius ratus Algirdui Saudargui. Jis keiia pasitraukus ambasadori Kaz Lozorait.
124

Tai ir Lozoraii tvo ir dviej sn itisos epochos Lietuvos diplomatinje tarnyboje pabaiga.
2004 met lapkriio 17 diena, Vilnius.

Susitikau su student organizacij atstovais. Jie pra, kad neskiriau vietimo ir mokslo ministru R. Vaitkaus, kurio reputacija abejoja visa iniasklaida, ir pasisak, kad geriau bt, jei likt toliau dirbti A. Monkeviius. Vakare Nacionalins filharmonijos salje klausms koncerto, skirto Lietuvos nacionalins operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kvio 50-meiui. Jis pasta turbt visus geriausius pasaulio muzikantus, su daugeliu j bendradarbiauja, todl jo pagerbti ir groti koncerte Vilni suvaiavo itisas muzikos vaigdynas i Europos bei JAV ir padovanojo trij valand spding vent.

2004 met lapkriio 18 diena, ketvirtadienis, Vilnius. Pakvieiau Prezidentr valdanij koalicij ios kadencijos Seime sudariusi Socialdemokrat, socialliberal, Darbo ir Valstiei partij vadus A. Brazausk, A. Paulausk, V. Uspaskich ir K. Prunskien. A. Paulauskas teik oficial rat, kuriuo koalicijos kandidatu Vyriausybs vadovus silomas A. Brazauskas. Paklausinjau apie naujos valdaniosios daugumos program, o baigiantis susitikimui pabriau, kad koalicija turi prisiimti vis atsakomyb u ministr kabineto sudarym. Per spaudos konferencij pakartojau t pat ir priminiau, jog visi kandidatai Vyriausybs narius turi bti nepriekaitingos reputacijos. Praysiu Valstybs saugumo departamento paym apie juos. Algirdo Brazausko kandidatr pristatysiu Seimui ateinant antradien. 2004 met lapkriio 20 diena, etadienis, Vilnius.

Dar kart susitikau su Viktoru Uspaskichu. Tiesiai pasakiau, kad laikysiuos jau anksiau isakytos pozicijos: bt negerai, jei net dvi ministerijos kio ir Vidaus reikal paklit moni, susijusi su bendrove Vikonda, rankas. Tai kuria prielaidas interes konfliktui. V. Uspaskichas aikiai nepasak, k apie tai mano, bet ir nepuol prietarauti. Kol kas iuo klausimu tyli ir socialdemokratai. Pirmojo oficialaus vizito Lietuv atvyko naujasis Vokietijos prezidentas Horstas Khleris su ponia. Daug kalbjoms apie Lietuvai svarbius energetikos projektus. Pabriau, kad mums alingi Rusijos
125

2004 met lapkriio 22 diena, Vilnius.

planai tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu Vokietij. Tai ir ekonominiu poiriu neracionalus sprendimas. Baltijos ali energetinio saugumo interesus geriausiai atitikt vadinamoji gintarin trasa per Latvij, panaudojant jau esamus duj terminalus, Lietuv Kaliningrado srit ir toliau per Lenkij Vakarus. Papasakojau Vokietijos prezidentui ir koks Lietuvai svarbus elektros tilto Lenkij projektas.

Pokalbis akis ak su Vokietijos prezidentu Horstu Khleriu. Vilnius, 2004 m. lapkriio 22 d.

Nemaai laiko skyrme Kaliningrado tranzito problemai aptarti. Paaikinau, kad Lietuvai visikai nepriimtini Rusijos reikalavimai suteikti jai bevizio tranzito per ms alies teritorij Kaliningrad teis. Visais iais klausimais H. Khleris man visikai pritar.
2004 met lapkriio 23 diena, Vilnius.

Apdovanojau tris i Afganistano grusius karius, kuri profesionalumu ir narsa avjosi JAV karikiai. Tai buvo privati apdovanojimo ceremonija, nes jie tarnauja specialiosios paskirties dalinyje. Vliau Baltojoje salje pagerbiau buvusius partizanus. Daugumai j apdovanojimai suteikti po mirties, tad ordinus atsim artimieji ar gimins. Po ios ceremonijos nuvykau Seim pristatyti Algirdo Mykolo Brazausko kandidatros premjero post.
126

2004 met lapkriio 24 diena, Vilnius.

i dien mudu su Alma ketinome praleisti iauliuose apsilankyti vaik ligoninje, dalyvauti Nevyriausybini organizacij forume, o vliau vaiuoti Zokni karo aviacijos baz ir drauge su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga apirti ten oro patruliavimo misij atliekani Didiosios Britanijos naikintuv eskadril, pabendrauti su laknais. Taiau i dienotvark 12 valand sujauk netiktas Ukrainos prezidento Leonido Kumos skambutis. Papasakojs apie padt Ukrainoje, jis staiga pakviet mane drauge su Lenkijos prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu atskristi Kijev ir tarpininkauti sprendiant politin konflikt, kilus po prezidento rinkim ir ivedus gatves imtatkstantines minias. Paadjau paskambinti A. Kwaniewskiui Varuv ir iki vakaro praneti L. Kumai, k sutarme. Komplikavosi ne tik ios dienos, bet ir rytojaus mano dienotvark. Vilniuje numatytas Baltijos ali prezident susitikimas. Pirm kart po ilgos pertraukos nuo ankstesns mano kadencijos laik turjome susitikti visi trys. Sutrumpin dienotvark, kartu su Latvijos prezidente V. Vyke-Freiberga 16 valand ms sraigtasparniu atskridome Vilni. Arnoldas Rtelis atskrenda vlai vakare tiesiai i Talino. Per t laik ms Usienio reikal ministerijos pareignai intensyviai dirbo telefonais skambino Varuv, Briusel. A dar i iauli susisiekiau A. Kwaniewskiu. Sutarme iki vakaro surinkti daugiau informacijos apie padt Ukrainoje ir tada sprsti, k darysime. 18 valand Prezidentr atvyko Latvijos prezident V. Vyk-Freiberga. Valand aptarinjome dvialius santykius. Sutarme, kad trialis Baltijos prezident susitikimas vyks rytoj 10 valand. Pakvietme Stiklius pavakarieniauti vis Latvijos delegacij. Vakarien baigsi apie 10 vakaro, bet a su savo tabu likau restorane ir iki vidurnakio sprendme su A. Kwaniewskio komanda, ar imtis tarpininkavimo misijos Ukrainoje, derinome ms planus su Briuseliu, nes suinojome, kad Kijev skrenda ir ES diplomatijos vadovas Javieras Solana. Paskambinome Briusel ms nuolatiniam atstovui ES Ryiui Martikoniui ir prame j nuraminti J. Solanos tab, kad V. Adamkaus ir A. Kwaniewskio vykimas Kijev nekels joki problem, nes mes laikysims ES numatytos politins deryb linijos. Tik apie pirm nakties grau namo ir dar uraiau ias eilutes.

127

PAstAbos PArAtse

Apsisprendim skristi Kijev siekiant padti ms regionui ir visai Europai labai svarbiai aliai Ukrainai taikiai veikti sunki politin kriz laikau net savotiku liu Lietuvos usienio politikoje. Iki tol ms diplomatija nesiimdavo toki sudting tarptautini uduoi. Ukrainos kriz bene pirmasis atvejis, kai Lietuva drauge su Lenkija msi europinio masto problemos, kalbjo ES vardu. Tai buvo neprasta ir Briuseliui. I pradi Europos Komisijos vadai nepatikliai velg ms iniciatyv skubiai padti ukrainiei politikams ieiti i aklaviets, kurioje jie buvo atsidr po prezidento rinkim. Toki misij paprastai imasi takingiausios Europos alys. Taiau pasikalbj telefonu nuraminome ES diplomatijos vadovus, kad Lietuva ir Lenkija sitrauks tarpininkavimo misij, laikydamosi bendr vertybi ir derindamos savo veiksmus su Briuseliu, ir Europos Komisijos vadovyb pritar Aleksanderio Kwaniewskio ir mano kelionei Kijev. i tarpininkavimo misija buvo tik ilgo Ukrainos demokratizavimo ir suartinimo su Vakarais proceso pradia. Taip prasidjo ir vis mano antrj kadencij truks Lietuvos diplomatinio aktyvumo Ryt Europos regione laikotarpis. mme aktyviai pltoti politin bendradarbiavim su Gruzija, remti jos siekius stoti ES ir NATO, silme regiono energetinio saugumo iniciatyvas. Lietuvos tarptautinis vaidmuo net gerokai pranoko jos dydio ir ekonominio pajgumo mast. Ms alis tarsi isiver i provincins usienio politikos lygio. Taiau pasibaigus mano kadencijai smoningai atsisakyta aktyvaus tarptautinio vaidmens.

2004 met lapkriio 25 diena, Kijevas. Prajusi nakt ne visi Usienio reikal ministerijos darbuotojai galjo miegoti ir po vidurnakio kaito telefono linijos, siejanios Vilni su Kijevu ir Varuva. Ryte atvaiavs Prezidentr suinojau, kad jau apie 10 valand prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis turi bti Kijeve. O man reikia Mlynojoje salje pradti trij Baltijos ali prezident posd. Kai jau jau sal, man prane: skambina Leonidas Kuma. Atsiliepiu. Kuri valand atskrendate Kijev? igirstu klausim. Tai mane privert galutinai apsisprsti. Pasakiau: skrendu, kai tik po poros valand baigsis Baltijos ali prezident posdis ir bendra spaudos konferencija.

128

Betgi negaliu pats iskristi, o sveius palikti vienus. Skambinu premjerui Algirdui Brazauskui ir praau apie 12 valand atvykti Prezidentr ir perimti savo globon Latvijos ir Estijos prezidentus. Por valand mes, trys prezidentai, tarms, kaip geriau koordinuoti Baltijos ali politik energetikos klausimais, kalbjoms apie ms santykius su Rusija. Sveiams taip pat papasakojau, kad skrendu Kijev. Bet pasibaigus posdiui mans lauk staigmena: pasirodo, Aliaksandras Lukaenka neleidia ms lktuvui skristi per Baltarusijos oro erdv. Teks j aplenkti skrisime per Lenkij, nors kelion truks ilgiau. Prie ivaiuodamas oro uost dar telefonu pasikalbjau su Nyderland ministru pirmininku Janu Peteriu Balkenende ir informavau j apie savo kelions Kijev tikslus. Oro uoste jau lauk ne tik mano delegacijos nariai, bet ir brelis greitai kelionn susiruousi urnalist. Po pusantros valandos jau leidoms Kijeve. I oro uosto trumpam nuvaiavome vien i Leonido Kumos umiesio rezidencij. inojome, kad svarbiausi pokalbiai vyks Ukrainos prezidentros rmuose, kurie apsupti deimi tkstani protestuotoj. Prie 17 valand gauname praneim, kad esame laukiami. Pasitikti mans prie Ukrainos prezidentros rm ijo pats prezidentas L. Kuma. irdingai pasisveikiname. Mane lydi vienintelis delegacijos narys Edminas Bagdonas, o L. Kum tik vertjas. Ar reiks vertjo? klausia L. Kuma. Sakau: Ne. Ir

Kartos diskusijos Kijeve.

129

liekame trise. Kalbjoms beveik valand. Jauiau, kad L. Kuma nuoirdiai igyvena dl krizs Ukrainoje, bet susidar spdis, kad jis links remti prorusiku laikom kandidat Ukrainos prezidentus Viktor Janukovyi. T jam atvirai ir pasakiau. L. Kuma m gintis, kad taip nra, ir kaltino Vakarus, ypa ES vadovus, kad ie visuomet velg abejingai Ukrain. Pritariau, kad jis teisus, bet tik i dalies, ir pabriau, kad tai jokiu bdu nereikia, jog jo aliai utrenktos durys integruotis Vakarus. Ukrainai visikai nebtina orientuotis tik Rytus. Priminiau, jog visuose tarptautiniuose forumuose nuolat pabriu, kad i alis turi tapti visateise Vakar valstybi eimos nare. L. Kuma tai pripaino, bet ir toliau aikino, kad Ukrainai gyvybikai btinos Ryt rinkos, ir m kritikuoti provakarietiko kandidato Viktoro Juenkos neva atitrkusi nuo realybs politin program. Prietaravau jam, sakiau, kad nereikia taip sutirtinti spalv. Sutarme vienu klausimu reikia daryti visk, kas manoma, kad bt ivengta kraujo praliejimo, todl pirmiausia btina sumainti tamp gatvse. Turjome baigti pokalb, nes u dur jau lauk Rusijos Dmos pirmininkas Borisas Gryzlovas ir ambasadorius Viktoras ernomyrdinas.
PAstAbos PArAtse

ioje vietoje mano dienoratyje atsirado spraga vienag Kijeve buvo tokia tempta, kad nebuvo n minuts laisvo laiko urayti, kas vyko. Parskridus Vilni, taip pat vykis vijo vyk, ir pasakojimas apie i tarpininkavimo misij Ukrainoje liko nebaigtas. Taiau kai po beveik septyneri met rengdamas dienoraius pastebjau i sprag, atmintyje aikiai ikilo an dien vykiai, todl nusprendiau baigti nutrkus pasakojim. Tuomet atsisveikin su L. Kuma, ijusiu kalbtis su Rusijos atstovais, suinojome, kad Kijev atvyk tarpininkai tiek mudu su A. Kwaniewskiu ir i Briuselio atskrids J. Solana, atstovaujantys ES, tiek rusai kvieiami Prezidentros rmus susitikti su abiem kandidatais prezidento post. Aiku, susitikime dalyvavo ir L. Kuma, taip pat Ukrainos Rados pirmininkas Volodymyras Lytvynas. posd kiekvienas ms galjome pasikviesti ir po kelis savo delegacij atstovus. Posd pradjo prezidentas L. Kuma. Jis apvelg padt valstybje. Tuo metu Kijeve dien nakt mitingavo jau deimtys tkstani protestuotoj. Dl to L. Kuma kone atvirai kaltino V. Juenk. Po ios kalbos salje dar stipriau pasijuto tampa. V. Juenka ikart sureagavo toki kritik. Jis kalbjo gana

130

ilgai, vardijo visokiausius rinkim paeidimus, jo stebtoj ufiksuotus rezultat klastojimo faktus, o baigdamas apkaltino prieais sdint savo oponent rinkj valios falsifikavimu. Tada jau V. Janukovyius oko neigti V. Juenkos kaltinim, pats kaltino j ir jo tab manipuliacijomis per rinkim kampanij ir jai pasibaigus. Matsi, kad jei ir toliau taip vyks pokalbis, joks konstruktyvus susitarimas nebus manomas. Kreipti diskusijas deryb linkme pirmasis msi Lenkijos prezidentas A. Kwaniewskis. siterps ukrainiei ginus, jis diplomatikai pasidiaug, kad oponentai pagaliau susdo prie vieno stalo ir gali isakyti savo nuoskaudas, kartu pasiaikinti santykius, dalyvaujant ir mums, usienio sveiams. Bet A. Kwaniewskis paragino abi gino alis jau liautis tik kaltinti viena kit ir pradti dialog. Po Lenkijos prezidento kalbos odio papraiau a. Pasiliau pereiti prie konkrei silym, kaip bt manoma veikti politin kriz, ir pasakiau, kad a nematau kitos ieities, kaip tik pripainti rinkim rezultatus negaliojaniais ir, remiantis Ukrainos statymais, paskelbti dat, kada bt pakartotinai surengtas antrasis rinkim turas. Posdio dalyviai papra Rados pirminink V. Lytvyn idstyti, kaip Konstitucijos ir statym poiriu tokie rinkimai galt bti surengti. Dideli teisini klii nebuvo, bet svarstymai nuolat klimpo ginuose, nesutarimuose, buvo keliami vairs reikalavimai. Kartais atmosfera taip kaisdavo, kad, atrod, tuoj oponentai trenks durimis ir derybos baigsis. Ne kart teko sikiti ir vsinti aistras, skelbiant pertraukas. Tuomet V. Janukovyius ir V. Juenka su savo komandomis pasitraukdavo skirtingus sals kampus ar ieidavo u dur. Nustebome suinoj, kad jie i viso pirm kart susitiko pasikalbti ir ities vienas kitam rank, nors Ukraina jau kuris laikas kunkuliavo. Per vien pertraukli kalbdamasis su V. Janukovyiumi, pamaiau alia atsidrus V. Juenk. iupau j u alkns ir pasakiau: Ar negalite sussti ir asmenikiau persimesti kokiu odiu, kaip bt galima suartinti js pozicijas? Nelaukdamas aikaus atsakymo, nuvediau juos prie artimiausios sofos, pats atsisdau per vidur ir mme kalbtis. Beje, t akimirk, spragteljusi fotoaparatu, ufiksavo sal leista mano fotograf Doja Barysait. Po keli minui a pakilau nuo sofos ir palikau V. Janukovyi su V. Juenka vienu du. Mginome tikinti iekoti kompromiso ir akis ak kalbdamiesi su abiem pretendentais prezidentus. Papraiau A. Kwaniewskio padirbti su V. Janukovyiumi, o a miausi V. Juenkos. tikinjau j, kad, dabar nesutarus, konfrontuojani stovykl priepriea Ukrainoje gali baigtis kraujo praliejimu ir gal net

131

faktiniu valstybs susiskaldymu, o tai i al nutolint nuo Europos Sjungos. Kalbjoms vos ne valand, aptarme ir Ukrainos ateit, jei rinkimai baigtsi vienokiais ar kitokiais rezultatais. Pavyko V. Juenk tikinti, kad reikia baigti ginus dl rinkim rezultat klastojimo ir kuo greiiau rengti rinkimus pakartotinai. A. Kwaniewskis panai rezultat pasiek tikindamas V. Janukovyi. Galiausiai po dar ilgai trukusi diskusij pavyko jau abiem konfliktuojanioms alims galutinai sutarti, kad reikia rengti pakartotinius rinkimus. Taiau paaikjo, kad tam nepritaria prezidentas L. Kuma. Taip sunkiai pasiektas susitarimas grs lugti. Teko tikinti jau baigiant kadencij Ukrainos prezident, kad jis nesiprieint pakartotini rinkim idjai. darb sitrauk ir ESBO atstovai, ir net Rusijos pasiuntiniai. iaip taip pavyko perkalbti. Dar teko parinkti dat, kada bus surengti pakartotiniai rinkimai. Kijevo gatves buvo upld ne tik oranin spalv savo vliavoms pasirink V. Juenkos rmjai. Ne k maiau buvo ir mlynj V. Janukovyiaus alinink, todl reikjo, kuo greiiau baigti i prieprie. Tuo tarpu Rados pirmininkas V. Lytvynas isiaikino, kad rinkimams surengti nepakaks vien jo vadovaujamo parlamento nutarimo reikalingas ir Aukiausiojo Teismo sprendimas. Bet pavyko veikti ir i klit. Buvo sutarta, kad Teismas per kelias dienas surengs posd ir paskelbs sprendim. Posdiavome ne vien valand. Nebuvo kada net irti laikrod. Kai syk vilgteljau, iriu jau po vidurnakio. Pristigo arbatos ne tik u dur laukiantiems urnalistams, bet ir posdio dalyviams. Ialkome, nes likome nevakarieniav. Paklausme ukrainiei, ar negalima k nors pasisti nakt dirbani parduotuv ir nupirkti bent duonos ir deros. Jie tuoj pat taip ir padar. Tik alia duonos ir deros atsirado ir ne vienas butelis ukrainietikos horilkos. Maistas kaipmat igaravo nuo stal matyt, smarkiai ialk buvo visi derybininkai. Horilka taip pat neliko be dmesio. Ypa smarkiai ji paveik kelis usienieius maiau, kaip jie ia pat salje prigul ant sof ir kietai umigo. Jau buvo rytas, kai posdis baigsi ir buvo sutarta pakartotinai surengti antrj Ukrainos prezidento rinkim tur 2006 met gruodio 26 dien. i inia buvo paskelbta u dur kantriai vis nakt laukusiems urnalistams. Kai ijome i Prezidentros rm, jau buvo viesu, o u vart aiktje oraninmis vliavomis mojavo daugiatkstantin minia. Neinau, kaip vis nakt lauk mons jau buvo spj suinoti, kad pavyko susitarti, tikriausiai urnalistai ikart i spaudos konferencijos ibgo praneti ios inios aikt, bet mus pasitiko griausmingos ovacijos ir diaugsmingi ksniai.

132

2004 met lapkriio 30 diena, Vilnius.

I pat ryto Prezidentroje susitikau su Konstitucinio Teismo pirmininku Egidijum Kriu. Aptarme kelis klausimus. Ar Konstitucija pareigoja prezident per 15 dien tvirtinti ministro pirmininko sudaryt Vyriausyb, kad j bt galima pristatyti Seimui ir teikti jos program, nors nepritaria kai kuri ministr kandidatroms? Kaip reikia elgtis, jeigu ministro pirmininko ir prezidento nuomons dl ministr isiskiria? E. Krio atsakymas: iuos klausimus Konstitucijos tekstas tiesiai neatsako, o Konstitucinio Teismo iaikinimo tekt laukti tris mnesius... Laukti negalima.

2004 met gruodio 3 diena, Vilnius. I ryto Usienio reikal ministerija prane, kad politin priepriea Kijeve lyg ir atlgsta. Lauksime Ukrainos Rados sprendim. Pradjau susitikimus su kandidatais ministrus. Pirmasis buvo Rimantas Vaitkus, siekiantis gauti vietimo ir mokslo ministro portfel, antrasis Viktoras Muntianas, pretenduojantis vadovauti Vidaus reikal ministerijai. Per pokalbius mano poiris, kad nei vienas, nei antras netinka ioms pareigoms, tik dar labiau sustiprjo. Taiau partin aritmetika valdaniajai koalicijai, atrodo, rpi labiau u valstybs interesus.

tampa Ukrainoje vl auga. Skambino Leonidas Kuma ir kviet dar kart atskristi Kijev ir padti Viktoro Juenkos ir Viktoro Janukovyiaus stovykloms kalbtis. Buvome sutar su Aleksanderiu Kwaniewskiu, kad stebsime situacij ir lauksime pirmadienio, o tuomet sprsime, k daryti. Dabar dar pasitarme. Laikysims ankstesnio plano lauksime pirmadienio. Vliau, jau vakare, mane informavo, kad vl skambino L. Kuma ir kvieia atvykti tarptautinius tarpininkus raminti aistr, nes minios moni Kijeve ijo gatves.
2004 met gruodio 4 diena, etadienis, Vilnius. 2004 met gruodio 6 diena, VilniusKijevas. Nuo pat ryto susitikinjau su kandidatais ministrus. Kiekvienam skiriamas pusvalandis. Bendravau su Vilija Blinkeviite, Algirdu Butkeviiumi, Zigmu Balyiu, Arnu Kundrotu ir Gediminu Kirkilu. Vien pokalb teko pertraukti. Paskambino prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis. Pasikeitme naujausia informacija apie padt Ukrainoje. Ms nuomons sutapo: reikia nedelsiant skristi Kijev, nes tampa ten vis auga. Suderinome skrydi laik ir sutarme, kad atskrisime beveik vienu metu apie 15.30. I pradi susitiksime tik dviese ir aptarsime, kaip bendrausime

133

su Leonidu Kuma ir kokios laikysims taktikos. Tuomet vyksime susitikim su juo vienu, o vliau atskirai pasimatysime su Viktoru Juenka ir Rados pirmininku Volodymyru Lytvynu. Tolesn taktik numatysime pagal situacij. Apie 11 valand paskambino Algirdas Brazauskas ir papra konfidencialaus susitikimo jau rytoj. Pasakiau, kad paskambinsiu i Kijevo ir susitarsime dl konkretaus laiko. Baigs pokalbius su kandidatais ministrus, dar spjau pasikalbti su kultrininkais Egidijumi Aleksandraviiumi ir Sauliumi uku bei patarja Irena Vaivilaite. Aptarme koalicijos silomo vietimo ir mokslo ministro kandidatr bei kas galt skmingai vadovauti Kultros ministerijai. Galutinai apsisprendiau: R. Vaitkus netinka. Pasakysiu A. Brazauskui tvirt ne. Mginsiu jam silyti vietimo ir mokslo ministru pasirinkti Remigij Matuz (jei netiks, tuomet Rom akaitien), o Kultros ministerij patarsiu patikti Gintautui Kviui. 14 valand jau buvome oro uoste, o dar po pusantros valandos leidoms Kijeve. Kone tuo paiu metu i Varuvos atskrido Aleksanderis Kwaniewskis. Susdome vien automobil ir ivykome tiesiai Leonido Kumos umiesio rezidencij. Kelias buvo ivalytas nebuvo jokio kito transporto, tad lydimi keli apsaugos automobili vaiavome greitai, bet vis viena utrukome apie pus valandos. Mus pasitiks prezidentas L. Kuma atrod ivargs ir nervingai reagavo ms raginimus iekoti kompromis su opozicija. Jis piktai kaltino V. Juenkos stovykl dl vyriausybs pastat blokados ir kitoki, jo poiriu, neteist protesto form. Vis dlto po valandos tikinjim pavyko j iek tiek apraminti. I L. Kumos rezidencijos mudu su A. Kwaniewskiu nuvykome V. Juenkos tab. ia mus pasitiko tokia didel minia fotokorespondent ir televizijos urnalist, kad net sunkiai skynms keli posdi sal. Pokalbyje dalyvavo ir keli V. Juenkos tabo nariai, taip pat jo deinioji ranka Julija Tymoenko. I arti i Ukrainos opozicijos simboliu tapusi politik pasirod kiek maiau radikali nei stebint j per televizij. Mginome raminti ir V. Juenkos stovykl, nes ia taip pat vyravo ne susitaikymo, o karingumo dvasia, skambjo kategoriki kaltinimai, kad rinkim rezultatai suklastoti. tikinjome, kad reikia tartis su oponentais ir laikytis susitarimo gruodio 26 dien surengti pakartotinius Ukrainos prezidento rinkimus, kad tik tai gali ivesti j al i politins aklaviets. Pamau net ir radikalioji Julija lyg ir aprimo ir siklaus ms argumentus. Pakalbj su V. Juenkos tabu, ivykome Aukiausij Rad. Visu keliu iki parlamento mus lydjo draugikai nusiteikusi demonstrant skanduots, o prie Rados j jau tkstaniai. Ir vl vos prasibrovme pro akimoju mus i vis pusi apstojusius urnalistus ir operatorius.
134

Prasidjus pokalbiui, parlamento pirmininko V. Lytvyno posdi sal netiktai eng J. Solana, nors mums su A. Kwaniewskiu buvo saks, kad Kijev neskris. Buvo jau apie eias vakaro, bet dar vis valand aikinoms, k turi daryti Aukiausioji Rada, kad bt galima visikai teistai surengti pakartotinius prezidento rinkimus. I parlamento nuvykome prezidento rmus. Dertis prie apskritojo stalo susdome devyniese. Ir vl ikart pasijuto tampa. Prezidentas L. Kuma um labai kiet pozicij. V. Janukovyius pareik, kad jis gali ieiti atostog. Tuomet jam nereikt atsistatydinti i premjero posto, o vis viena bt vykdytas opozicijos reikalavimas, kad jis pasitraukt i Vyriausybs vadovo pareig. Rados pirmininkas V. Lytvynas idst, kokius statymus reikia priimti, kad bt galima teistai rengti pakartotinius rinkimus. Taiau per posd kilo vis nauj aistr bangos. Net kelet kart turjome daryti pertrauk, kad gin kartis atlgt. Per ias pertraukas man teko padirbti ir vertju. Mat J. Solana n odio nesupranta rusikai, o V. Janukovyius nekalba anglikai. Gal gale apie 23 valand posdis nuo apskritojo stalo persikl net tris sales. A susdau su Rusijos ambasadoriumi V. ernomyrdinu. Netrukus prisidjo A. Kwaniewskis ir L. Kuma. tampa tiesiog tvyrojo ore. O kai prie ms prisdo ir J. Solana, pokalbis dar pasunkjo. Teisybs dlei reikia pripainti, kad jis visikai nesigaudo, kas vyksta Ukrainoje. Vienintel nauda i jo vizito nebent ta, kad gals pasakyti: Ir a ten buvau... Derybos judjo vlio ingsniu. Komunikatas keitsi turbt deimtis kart. Patarjai ir sekretoriai lakst pirmyn atgal, i sals sal ir vl, irk, keiiami kokie du odiai. Pagaliau apie pirm nakties galjome eiti konferencij sal ir praneti pasaulio iniasklaidai: sutarta, sipareigota... Mudu su A. Kwaniewskiu susivalgme ir vienas kitam pasakme: O gal ms audyklin diplomatija nenueis vjais ir subrandins gerus rezultatus. Vilni atskridome ketvirt ryto.
2004 met gruodio 7 diena.

Devint valand ryto jau buvau darbe. Pirmiausia nuvaiavau prie Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto rm, kur eslovo Kudabos 70-j gimimo metini proga atidengiau jo atminimo lent. Lynojo, bet susirinko nemaas brelis profesoriaus gerbj. Kalbdamas susirinkusiems prisiminiau ms draugyst, atkreipiau dmes ios ikilios asmenybs moralinio pavyzdio svarb ms laikais. Nuo treios po piet, kai Prezidentr su ministr kabineto srau atvyko Algirdas Brazauskas, itisas keturias valandas derjoms dl kandidat Vy135

riausybs narius. Nors ne kart premjerui buvau saks, kad man nepriimtina R. Vaitkaus kandidatra vietimo ir mokslo, o V. Muntiano vidaus reikal ministro post, deja, jie abu vis viena buvo rayti man pateiktame srae. A. Brazauskas atkakliai tvirtino, kad V. Muntiano kandidatros jis negali atmesti, nes tai griaut koalicijos susitarim, pagal kur partijos pasiskirst ministerijas ir deleguoja joms vadovauti savo atstovus, o Darbo partija es nesutinka silyti kito kandidato. R. Vaitkui pakeisti tekt aukti Socialdemokrat tarybos posd, bet tam prireikt ne maiau kaip trij dien. Pasiliau nieko nelaukiant i mano kabineto paskambinti Viktorui Uspaskichui ir pasakiau, kad a pats su juo pasikalbsiu. Paskambinau, idsiau savo argumentus ir pasiliau atvykti Prezidentr. Po 45 minui V. Uspaskichas jau buvo mano kabinete. mme diskutuoti. Galiausiai V. Uspaskichas pasil kit kandidat vidaus reikal ministro post Gintar Furmanavii. Jis man pasirod tinkamesnis jau vien todl, kad niekada nedirbo Vikondos koncerne, buvo maiau susijs su V. Uspaskichu ir jo verslo reikalais. Paskambinau Valstybs saugumo departamento generaliniam direktoriui Arvydui Pociui. Jis mane patikino, kad VSD neturi jokios G. Furmanavii galinios kompromituoti informacijos. Papraiau iki rytojaus ryto tai patvirtinti ratu. Derybos dl vietimo ir mokslo ministro klostsi net sunkiau nei dl V. Muntiano. Tiesa, A. Brazauskas sutiko R. Vaitk keisti kitu kandidatu, bet kategorikai atmet mano pasilyto R. Matuzo kandidatr. Nors jis kils i inomos pedagog eimos, turi nemenk darbo vietimo sistemoje patirt, netinka, nes neturi socdem partijos bilieto... A. Brazauskas pasil Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus Juozo Antanaviiaus kandidatr. Pastu. Malonus, inteligentikas mogus. Taiau i vietimo specialist girdjau, kad, jei paskiriau j vietimo ir mokslo ministru, reform iose srityse galiu n nelaukti. Niekaip negaljome su A. Brazausku sutarti. Nesikis ms gin V. Uspaskichas jau m nekantrauti. Priminiau, kad J. Antanaviius dabar eina dar ir Universitet rektori tarybos pirmininko pareigas, bet joki rimt priekait jo kandidatrai neturjau, todl, A. Brazauskui kietai laikantis savo nuomons, teliko nusileisti.
2004 met gruodio 8 diena, Londonas.

Po vakarykios temptos dienos iandien jau 4 valand ryto kliausi skristi London, kur vyksta Baltijos ali investicij skatinimo forumas. J rengia JAV Valstybs departamentas. Latvijos delegacijai vadovauja prezident Vaira Vyk-Freiberga, Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas. forum atvyko per 140 stambi JAV ir Didiosios Britanijos bendrovi vadov.
136

Apsistojau The Washington Mayfair Hotel. Mans ia jau lauk BBC televizijos grup BBC World programai rame 20 minui interviu apie vykius Ukrainoje, jis jau iandien bus paleistas eter. Po trumpos pertraukos buvo raytas antras 15 minui truks interviu apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Forumas prasidjo 13 valand prestiiniame Sofitel ST James viebutyje. A, spdingai pristatytas JAV ambasadoriaus Lietuvoje Stepheno Mullo, kalbjau pirmasis i Baltijos ali delegacij vadov. Per 20 minui papasakojau apie verslo aplink ms alyje, investicij galimybes ir kvieiau forumo dalyvius atvykti pas mus ir savo akimis sitikinti, jog Lietuva patraukli alis investuoti. Taiau ir forume negaljau pamirti Vyriausybs sudarymo rpesi. Nusileidus Londone, mane atsivijo telefono skambutis ir nemaloni inia: VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius prane, kad silomas kandidatas vietimo ir mokslo ministrus turjs ryi su KGB tai ufiksuota jo byloje. Papraiau mane lydini atstov spaudai Rit Grumadait nedelsiant paskambinti Vilni patarjams Dariui Gudeliui bei Edminui Bagdonui ir paprayti, kad jie nuvykt Vyriausybs rmus isiaikinti vis smulkmen. Jei i informacija pagrsta, geriausia bt susitarti su kandidatu ministro post, kad jis pats ataukt savo kandidatr, motyvuodamas asmeninmis prieastimis. Taip ivengtume nemalonaus ios istorijos tsymo spaudoje. Vliau i Briuselio paskambino Javieras Solana ir pasveikino pasiekus diplomatin laimjim Kijeve. Ukrainos Aukiausiasis Teismas pripaino, kad rinkim rezultatai buvo klastojami, ir pareigojo pakartotinai surengti antrj rinkim tur. Aukiausioji Rada jau prim reikalingas statym pataisas, kad gruodio 26 dien bt galima surengti rinkimus. Vadinasi, ms pastangos nenujo veltui. Taiau tai dar buvo ne visos ios dienos naujienos. Apie 14 valand paskambino Algirdas Brazauskas. Sprendiant i balso, jis buvo smarkiai susikrimts. Pripaino, kad jam parodytoje kandidato vietimo ir mokslo ministrus byloje yra nemaloni dalyk, todl pasils jam paiam ataukti savo kandidatr. Sutarme, kad, man grus nakt Vilni, dar susisieksime. Nelaukdamas forumo pabaigos, iskridau Vilni, o delegacija liko tsti darbo. Supratau, kad politin tampa auga. Grus namo, tai patvirtino Almos pasakojimas. Pasirodo, t vakar tiesioginio eterio laidoje Spaudos klubas dalyvavs eslovas Jurnas pareik, kad dl nesusipratimo su kandidatu vietimo ir mokslo ministro post kalti ne jie, socialdemokratai, o... a, prezidentas! Kaltas, nes paskubjau, nesigilins visas aplinkybes, patvirtinti jo kandidatr. Negaljau patikti tuo, k sak Alma. Ar tai tas pats . Jurnas, kuris pastarsias dvi dienas vos ne kas valand kyriai skambinjo Boenai ir vis reikalavo perduoti man, kad neva
137

sustos visi darbai, jei prezidentas nepasiskubins paskirti ministr kabineto, liai klausinjo, ko a delsiu? Dabar Spaudos klube jis pareik, kad dar turjome vis savait Vyriausybei patvirtinti, tik kakodl a labai skubjs. Visos ios istorijos atomazga buvo naktinis pokalbis su A. Brazausku. Jis sutiko, kad vietimo ir mokslo ministru bt paskirtas nuo pat pradi mano silytas Remigijus Matuzas. Paaikjo, kad socialdemokrat partijos bilietas nra jau tokia btina slyga, kaip man vis buvo aikinama.
2004 met gruodio 12 diena, Vilnius.

Amerikos prekybos rmai sureng labdaros vakar Villon viebutyje Almos fondui paremti. Susirinko apie 300 rmj. Vien Juozas Kazickas paaukojo 60 tkstani lit. Ir Lietuvoje tarp pasiturini moni pamau sitvirtina grai tradicija Kald proga negailti pinig labdarai. Primiau vietimo ir mokslo ministru skiriam Remigij Matuz ir bsim vidaus reikal ministr Gintar Furmanavii. Pastarojo paklausiau apie spaudos tarinjimus, kad jam tenka dalis atsakomybs u moni indlius pradanginusios Kauno holdingo kompanijos veikl. Jis i ties joje jo atsakingas pareigas. G. Furmanaviius mane patikino, kad buvo tik samdomas darbuotojas ir niekaip nra prisidjs prie pinig grobstymo aferos.

2004 met gruodio 13 diena, Vilnius.

Malons rpesiai prie Kaldas.

138

Tiesiai pasakiau, kad jei paaiks buvus koki nors neskaidri jo ryi su ia bendrove, nedvejodamas pareikiu jam nepasitikjim ir pareikalausiu atsistatydinti. iandien nuo Prezidentros rm kelionei po Lietuv pajudjo Kald dovan karavanas Almos fondo globojam mokykl vaikams. Dovanas surinko ir vea spalvingi bendrovs Coca-Cola sunkveimiai.
2004 met gruodio 14 diena, Vilnius.

iandien po ilg diskusij Seimas patvirtino 13-j Vyriausyb. Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir jo kabineto nariai prisaikdinti jau po 19 valandos. Pasveikins Vyriausyb, dar iskubjau Litexpo rmus, kur Virgilijui Aleknai buvo teiktas geriausio met sportininko apdovanojimas.

Drauge su premjeru Algirdu Brazausku ir dar penkiais Lietuvos delegacijos nariais iskridau Briusel. syk svarbiausias Europos Vadov Tarybos posdio klausimas Turkijos naryst. i alis jau ne vien deimtmet siekia stoti ES. Nebus lengva pasistmti pirmyn ir iame posdyje. Briuselyje pirmiausia susitikau su ES komisare Benita Ferrero-Waldner. Man su ja jau anksiau yra tek bendrauti, kai ji dirbo Austrijos usienio reikal ministre. Daugiausia kalbjoms apie politin kriz Ukrainoje. B. Ferrero-Waldner domjosi ir Lietuvos santyki su Rusija raida. Vliau susitikau su Javieru Solana. Tai buvo labiau mandagumo vizitas. J. Solana, be kita ko, padkojo man u pastangas sprendiant kriz Ukrainoje. Iskirtinio dmesio sulaukiau i Belgijos karaliaus Alberto II. Jis mane vienintel i valstybi vadov, suvaiavusi Briusel, kart pasikviet pokalbio. Anksiau man nra tek su juo susitikti. Karalius domjosi padtimi Ukrainoje, klausinjo apie ms santykius su Rusija, teiravosi apie ekonomin Lietuvos paang. Pokalbis pagal protokol turjo trukti pusvaland, o n nepastebjome, kaip prakalbjome valand. Pakvieiau Albert II atvykti vizito Lietuv ir jis maloniai prim kvietim. I Belgijos karaliaus rm nuvykome NATO bstin, kur susitikome su naujuoju Aljanso generaliniu sekretoriumi Jaapu de Hoopu Schefferiu. Pasiliau per kitais metais Vilniuje vyksiant NATO ali usienio reikal ministr susitikim surengti ir NATOUkrainos komiteto posd, kuris buvo pertrauktas iemet gruodio 9 dien dl vyki Kijeve. Vakare nuvykome Europos Vadov Tarybos pirmj posd vakarien. sal buvo leisti tik 25 ali vadovai ir po vien delegacijos nar, bet negaljome atsi2004 met gruodio 16 diena, briuselis.
139

vesti nei padjj, nei vertj. Lietuvai atstovavau a su Algirdu Brazausku. Vakarien usits iki vidurnakio. Turkijos narysts ES klausimas ikart sukl gin. Austrijos kancleris Wolfgangas Schsselis grietai pasiprieino ios alies primimui ir primin mogaus teisi paeidimus. ES galingiausios valstybs Pranczija ir Vokietija rm turkus, o Didioji Britanija laiksi neutraliai. Austrijos kancler, sakyiau, net iurkiai mgino spausti Pranczijos prezidentas Jacquesas Chiracas sdjau alia W. Schsselio ir puikiai girdjau kiekvien od. Apie vidurnakt buvo nutarta diskusij nutraukti ir atnaujinti deimt ryto.
2004 met gruodio 17 diena, briuselis.

Eurokomisars Dalios Grybauskaits kvietimu atvykome pusryi pas j biur. Deimt ryto jau buvome Tarybos bstinje. Posdis prasidjo Jungtini Taut generalinio sekretoriaus Kofi Annano kalba. Bet visa likusi rytin darbotvark sugriuvo. Bendras posdis buvo pertrauktas iki piet ir vyko udari pasitarimai su Turkijos ir Kipro atstovais. Viena turkams ikelt stojimo ES slyg jie privalo sureguliuoti savo santykius su Kipru. ia visas darbas ir strigo. Per popietin posd sdjau greta Jacqueso Chiraco. Jis nuoirdiai pasveikino mane dl skmingos diplomatins misijos Ukrainoje. Beje, daugelis kit valstybi vadov tai jau buvo padar anksiau. Turkijos narysts klausimu nepasistmjome. Nutarta pradti derybas su Turkija dl narysts ES tik kit met spalio 3 dien, bet tik tuomet, jei turkai vykdys slyg sureguliuos santykius su Kipru. Turkijos premjeras ikart pareik, kad tai nesvarstytina. Todl, manau, niekas nepasikeis ir ateinani met spal.

2004 met gruodio 19 diena, sekmadienis, Vilnius.

Surengme tradicin Kald egluts vent Almos globojam mokykl vaikams. Baltj sal sugujo apie 300 mergaii ir berniuk i visos Lietuvos. Atsiveme ir imto met sulaukusi Almos mam. Buvo labai smagu matyti, kaip ji diaugiasi apsupta M. K. iurlionio meno mokyklos mergaii.

2004 met gruodio 24 diena, Kios, Vilnius. Lyja. lunga paskutins viltys, kad iemet sulauksime balt Kald. Bet gatvse vis dlto jauiasi artjanios vents alsavimas. Nematyti nutsusi ilg automobili eili, maiau skubani praeivi. Prezidentroje irgi tykiau nuo piet visus tarnautojus ileidau namo. O ryte apjau rmus ir asmenikai pasveikinau kiekvien darbuotoj, simbolikai atsilau kaldaiio, linkjome vieni kitiems laims, sveikatos. Tikiuosi, ateinantys metai bus laimingi ir visai Lietuvai.

140

Tradicin Kald egluts vent Prezidentroje.

2004 met gruodio 25 diena, Kaldos, Vilnius.

Ramu, tyku, vis dien esame namie. Oras visai neiemikas, greiiau pavasarikas. Lauke balos. Tvarkausi namuose. Peririu laikus, dokumentus, laikraius. Tiek susikaupusi popieri, kad gali pasksti. Atsakinju elektroninius laikus. Po gero pusmeio atsiveriau komentarus Delfi portale. Ir pasigailjau daugiau j niekada neskaitysiu. Kiek pikt, lyki, pasibjaurjim keliani replik! Negali patikti juk iandien Kaldos... Kur ventin dvasia, ramyb geros valios monms? Karaliauja pikta valia. O juk, atrodyt, internetins erdvs raytojai turt bti bent kiek apsitryn. Deja, pavadinti juos nepraustaburniais per silpnas odis. Chamizmas, ir dar paios atgrasiausios ries. Ko galima tiktis i toki moni? Ir kiek j Lietuvoje?

2004 met gruodio 26-oji, antroji Kald diena, Vilnius. Vakar vis dien tykiai praleidau namie, o iandien nuo pat ryto bendrauju su monmis. Jau deimt ryto ivykau Kaun, kur konsekruojama dar prie 70 met tuomeio klebono Felikso Kapoiaus pradta statyti, bet tik dabar galutinai baigta Prisiklimo banyia. ie Nepriklausomybs simboliu turj tapti maldos

141

namai sovietmeiu buvo paversti gamykla. Dabar banyia tokia, kokia buvo sumanyta jos krj, spindi didingu architektros form groiu ir tarsi ikyla vir Kauno. Man tai ir asmeninis igyvenimas. Kai prasidjo banyios statyba, man buvo atuoneri metai. Patarnaudavau miioms tuometje maytje medinje Prisiklimo banyioje, ne kart ir Feliksui Kapoiui. Svajodavau, kaip engsiu diding nauj Prisiklimo banyi. iandien tai vyko. Drauge su vyskupais pasiraiau jos konsekravimo akt. Pasibaigus ikilmms Kaune, jau teko skubti Vilni Bernardin banyioje vyko Almos globojamas labdaros koncertas. Bet didiausias vykis lauk jau grus namo. Apie 20 valand suskamba telefonas. Atsiliepiu ir girdiu savo seno draugo Raimundo Mieelio bals. Sveikina Kald proga savo ir Dalios vardu. Kalbams kelet minui, tariams, kad reikt vl susitikti. Netiktina! Esu sujaudintas. Ar ne Kald stebuklas? Juk nekalbjome nuo rinkim kampanijos! Vis galvodavau: negi kvailas nesusipratimas su politiniu pamualu galjo sugriauti deimtmeiais tikrint ms draugyst? Kokia grai Kald vent! Pasaulis sukrstas. Indonezij, ri Lank, Tailand itiko smarkus ems drebjimas (epicentre 9 balai pagal Richterio skal), j lydjo baisus cunamis. Jau dabar skaiiuojama, kad galjo ti 65 tkstaniai moni. Tame regione atostogauja ir apie imt moni i Lietuvos. Bet politinio gyvenimo nesustabdo jokios tragedijos. iandien telefonu pasveikinau Ukrainos prezidentu irinkt Viktor Juenk. Pasakiau, kad jo laimjimas ir visos Ukrainos laimjimas, nes tai demokratijos pergal. V. Juenka irdingai padkojo u Lietuvos param jo aliai. Kauno diena mane paskelb 2004 met mogumi.
2004 met gruodio 28 diena, Vilnius. 2004 met gruodio 30 diena, Vilnius. Pasaulis skaiiuoja cunamio aukas jau 130 tkstani. Ir mirties sraas dar nebaigtas. Pradjau susitikinti su kandidatais Valstybs kontrols vadovus, iandien su Aurelijumi Raceviiumi ir Rasa Budbergyte. Greta vyksta keisti aidimai, net mginama man daryti spaudim. Vakar vakare paskambins mano gydytojas Remigijus Nargla papasakojo, kad su juo telefonu susisiek buvs jo kolega, dabar ambasadorius Estijoje

142

Antanas Vinkus ir perdav kvietim btinai ateiti Naruio viebut susitikti su ponu Navicku. Es reikalas labai svarbus. Patariau nueiti. Ir tai k iandien igirdau: pasirodo, Gediminas Kirkilas papra pono Navicko rekomenduoti man skirti valstybs kontrolieriumi Juoz Bernaton. Pats to padaryti ponas Navickas negaljo, todl paskambino A. Vinkui, kad is susisiekt su R. Nargla ir pakviest susitikim Narutyje. Ten mano gydytojas buvo kalbinjamas tikinti mane, kad nra geresnio kandidato vadovauti Valstybs kontrolei kaip J. Bernatonis. Aiku, R. Nargla nieko nepaadjo ir visk man papasakojo. I ties auktasis politinis pilotaas! Ryte Prezidentr atvyko Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Kstutis Petrauskis. irovai ir klausytojai irinko mane 2004 met mogumi. Dvylikt valand susitikau su Lietuvos ryto vyriausiuoju redaktoriumi Gedvydu Vainausku. Jis man prane, kad ir jo vadovaujamo laikraio skaitytojai mane irinko Met mogumi. Pasirodo, io titulo laimtojui redakcija skiria ir premij. Tad G. Vainauskas man teik Lietuvos ryto 15 met sukakties medal ir dar 10 tkstani lit. Papraiau premij perduoti Almos fondui.
2004 met gruodio 31 diena, Vilnius.

tai ir atjo paskutin 2004-j diena. Nelengvi, permainingi, bet kartu viltingi metai. Politin kriz, kelis mnesius trukusi neinia, kuo baigsis Rolando Pakso apkalta. Vos atlgus politinei tampai, jau ventme istorinius vykius Lietuva oficialiai tapo NATO ir Europos Sjungos nare. Vliau prezidento rinkimai. Nors bta tampos ir sunkum, manau, ie metai buvo skmingi ms valstybei, o man jie iskirtiniai ir neidildomi i atminties. Lietuva sugro aktyvios europins politikos erdv. Esame vl gerbiami tarptautins bendruomens. Paang regiu ir vidaus gyvenime iais metais engme ingsn pirmyn ir ekonomikoje, ir pltodami demokratij bei pilietin visuomen. Jauiuosi tvirtai ir visikai pasitikiu savo jgomis. Ir svarbiausia: 2005 metus pasitinku bdamas puikios sveikatos ir kupinas energijos. Sutikdami Naujuosius metus mudu su Alma irjome Piotro aikovskio balet Gulbi eeras. Vidurnakt pasveikinome mam, iovme ampano butel ir klausoms muzikos iki antros nakties, o a dar uraau ias eilutes. Jau 2005-ieji. Tik gamta nenori pripainti, kad seniai turjo ateiti iema. vilgteljau pro lang. Ms kiemo ibint nuviestuose plotuose matyti aliuojanti ol. Termometras rodo 2 laipsnius ilumos...

143

2005-ieji
2005 met sausio 4 diena, Vilnius.

Su Alma apsilankme Santariki vaik ligoninje. ia atidarme nauj naujagimi skyri. Moderniausia aparatra, pasaulinis lygis. Daug pinigais prisidjo ieivi organizacija Vaik viltis i JAV. iandien ia pat Santarikse pradedu kasmet sveikatos patikrinim. Truks por dien.

2005 met sausio 5 diena, Vilnius.

iandien tsme vakar pradt mano sveikatos tikrinim. Utrukau net 5 valandas. Ir galiausiai koks puikus jausmas: gydytoj konsiliumas pripaino, kad esu visikai sveikas, nenustatyta joki sveikatos sutrikim! iam sveikatos tikrinimui daug dmesio rod iniasklaida. Visi nori suinoti, ar prezidentas pajgus tvarkyti valstybs reikalus.

2005 met sausio 6 diena, Vilnius.

Tsiu geriausio kandidato valstybs kontrolierius paiekas. iandien susitikau su buvusiu teisingumo ministru Vytautu Markeviiumi ir Juozu Bernatoniu. Abu patyr, atsaking pareig iban-

Santariki ligonins naujagimi skyriuje.

144

dyti asmenys. Taiau per susitikimus nebuvau tikintas, kad kur nors vien i j reikia btinai pasirinkti. Tsiu susitikimus, o tuomet ramiai apsvarstysiu, k geriausia skirti valstybs kontrolieriumi.
2005 met sausio 7 diena, Vilnius.

Vakar Atgimime ispausdintas straipsnis apie tai, kad usienio reikal ministras Antanas Valionis ir Valstybs saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius turjo ryi su KGB, nes sovietmeiu buvo ios represins struktros rezervo karininkai, sukl didiul skandal. Ryte man paskambino premjeras Algirdas Brazauskas ir net sil reikal apsvarstyti Valstybs gynimo taryboje. Nuraminau j, pasakiau, kad pirmiausia reikt surinkti daugiau patikimos informacijos. Po io pokalbio papraiau savo patarj nacionalinio saugumo klausimais iki piet man pateikti vis turim mediag. Kai nuvykau Verki rmus pasveikinti savo veiklos penkmet minini administracini teism grandies teisj, mans prie dur jau lauk brys urnalist ir, inoma, puol klausinti apie A. Valion ir A. Poci. Pasakiau, kad nieko negaliu komentuoti, nes nesu pakankamai informuotas, kiek pagrsti skleidiami tarimai. Vis dlto pridriau, jog skandal labai stengiamasi ipsti, o tai kirina visuomen ir griauna pasitikjim valstybs pareignais. Po piet grs Prezidentr suinojau, kad sovietmeiu atsargos karinink laipsnius drauge su auktojo mokslo diplomais gav A. Valionis ir A. Pocius pagal tuomet tvark buvo rayti KGB kariki rezerv, bet realiai ioje struktroje nedirbo n dienos. is faktas buvo seniai inomas ir Liustracijos komisija visikai nieko blogo nevelg.

Vadinamasis rezervist skandalas nesiliauja ir net gyja pagreit. Ginijamasi, ar nereikt skelbti kadaise KGB rezervui priskirt asmen pavardi. Nesikiu reikal, tegul tai sprendia teisininkai. Dabar man aktualiausia kita problema ar vykti gegus 9-j Maskv, kur Rusija kvieia daugyb pasaulio valstybi vadov minti j pergals prie faistin Vokietij 60-j metini. iandien paskambino Latvijos prezident Vaira Vyk-Freiberga ir teiravosi, kaip a ketinu elgtis. Ji savo sprendim nori paskelbti jau i savait ir neslp, kad greiiau apsisprsti j spaudia Saeima ir Vyriausyb. V. Vyk-Freiberga sak, kad Latvija linksta priimti Kremliaus kvietim. Atsakiau, kad neskubu apsisprsti. Turime gerai apsvarstyti visus argumentus. Ir pridriau, jog nortsi bendros vis trij Baltijos valstybi pozicijos.
2005 met sausio 10 diena, Vilnius.
145

Baigdamas pokalb pasakiau, kad tarsiuosi su Estijos prezidentu Arnoldu Rteliu. Sutarme su V. Vyke-Freiberga i savait dar kart pasikalbti. Po io pokalbio paskambinau A. Rteliui. Jis man pritar, kad nereikia skubti galutinai apsisprsti dl kelions Maskv. Pasirodo, Estijos prezidentas sil V. Vykei-Freibergai surengti ms trij susitikim galbt Rygoje ir aptarti susidariusi padt, bet ji tai praleido negirdomis. Manau, Latvijos prezident jau apsisprendusi vykti Maskv. Tuomet ms padtis dar keblesn. Europos Sjungos alys mums nepritars, jei atmesime Vladimiro Putino kvietim. Neaiku, kaip tai reaguos JAV. O ir ms alyse kils kart gin, pasipils kaltinim, kad ir kaip nusprstume. Labai svarbu ivengti tautos suprieinimo iuo klausimu, neleisti uvirti aistroms, kai atsiranda teisuoli, kurie skelbiasi tikrais patriotais, o visus kitaip galvojanius apaukia idavikais ar komunistais.
2005 met sausio 11 diena, Vilnius. Antanas Valionis ir Arvydas Pocius per mano patarjus prao, kad vieai pasisakyiau dl jiems svaidom kaltinim bendradarbiavus su KGB. CNN ir BBC televizijos jau paskelb, kad Lietuvos usienio reikal ministras buvs KGB agentas. Aiku, tai smarkiai kompromituoja jau ne tik A. Valion, bet ir Lietuvos valstyb. Parengiau pareikim, kuriuo raginu visus politikus jausti atsakomyb ir nekenkti alies interesams. Taiau suprantu, kad is skandalas taip lengvai nenurims. Dar ilgai stebsime tikr partij karnaval, stengiantis pamurkdyti purve savo konkurentus. Primiau NATO pajg Europoje vyriausij vad JAV generol James L. Jones. teikiau jam Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordin, vliau kalbjoms apie padt Afganistane. Susitikau ir su Ukrainos usienio reikal ministru Konstantinu Grienka. Jis perdav prezidento Viktoro Juenkos kvietim atvykti jo inauguracij. Vakare pasiraiau dekret, kuriuo teikiu Seimui Rasos Budbergyts kandidatr valstybs kontrolieriaus pareigas.

Latvija paskelb, kad jos prezident vyksta gegus 9-osios ikilmes Maskvoje. Tik apmaudu, jog Vaira Vyk-Freiberga nesilaik ms susitarimo suderinti Baltijos ali sprendim iuo klausimu. Pareikiau, kad Lietuva gerbia Latvijos pozicij, bet mes neskubame ir dar svarstysime, kaip geriau pasielgti. Beje, nuomons skiriasi ir ms Usienio reikal ministerijoje. Prezidento Viktoro Juenkos inauguracija numatyta sausio 18 dien. Man vl teks trumpinti atostogas. Alma su Biruiais ikag skris, kaip suplanavome, o a atskrisiu 20- dien.
2005 met sausio 12 diena, Vilnius.
146

2005 met sausio 13 diena, Vilnius. Minime tragikj Sausio 13-osios vyki metines. Pasitaik iemikai viesi diena. Ikilmingame Seimo posdyje vl tos paios kalbos, ne ramus vyki vertinimas, ne pasididiavimas laimjimais, o kaltinimai, kaltinimai... 2005 met sausio 14 diena, penktadienis, Vilniusikaga.

Paskambino prezidentas Georgeas W. Bushas. Konferencinio sujungimo bdu pokalbyje dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis. Madaug 15 minui kalbjoms apie vykius Ukrainoje. G. W. Bushas dkojo mums u skming tarpininkavim Kijeve. Net sunku patikti, kaip plaiai pasklido inia apie i ms misij. Po atostog Kenijoje grs mano patarjas Darius Gudelis papasakojo, kad vienoje atkampioje vietovje sugedus dipui lkuriavo pagalbos kakokiame nutriuusiame vietos bare, kurio savininkas seniai Afrikoje gyvenantis baltasis. Igirds, kad jo sveiai i Lietuvos, jis pasak: A, girdjau, js prezidentas neseniai padjo Ukrainai. I nustebimo msikiai vos nenukrito nuo kdi. Kone iki paskutins akimirkos nebuvo aiku, ar galsiu iskristi atostog. Esu pakviestas Ukrainos prezidento Viktoro Juenkos inauguracijos ikilmes, kurios turjo vykti sausio 18 dien. Taiau rinkimus pralaimjs Viktoras Janukovyius apskund j rezultatus Aukiausiajam Teismui. Neaiku, kada vyks inauguracija. Nutariau nelaukti, antraip mano atostogos gali ne tik sutrumpti, bet ir i viso lugti. Paskambinau Seimo pirmininkui Artrui Paulauskui ir galiojau j pavaduoti mane atstovaujant Lietuvai Kijeve per inauguracijos ikilmes. ia niekas nesikeiia. Saul kaitri kaip visuomet, oro temperatra 29 laipsniai ilumos, visur aluma, ydi gls. Sunku patikti, kad Lietuvoje dabar pats iemos vidurys. Ir vandenynas ydras kaip dangus. Kitas pasaulis. Gali pamanyti, kad ia niekuomet nebna nei vargo, nei rpesi.

2005 met sausio 16 diena, sekmadienis, Ikstapa.

2005 met sausio 20 diena, Ikstapa.

Ilsiuosi, net dienorat ne kiekvien dien raau. Taiau ry su Lietuva palaikau nuolat kasdien du kartus kalbuosi telefonu. Rytais Rita Grumadait ir Edminas Bagdonas informuoja apie Prezidentros darbus, suderiname praneimus iniasklaidai. Po piet faksu man i Vilniaus atsiuniamos spaudos apvalgos. Viena svarbiausi iniasklaidos tem ar gegus 9 dien vyksiu Maskv minti Soviet Sjungos pergals prie nacistin Vokietij. Sulaukiau kokio
147

milijono patarim, k man daryti. Gal ir gerai, kad dabar esu toli nuo Lietuvos, galiu ivengti tiesioginio spaudimo. Jau esu visk apgalvojs ir i esms apsisprends. Dar pasitarsiu su Juliumi mulkiu jis gali pavelgti problem lyg i alies ir tada galutinai nusprsiu. domi ini atjo i Estijos. Prezidentas Arnoldas Rtelis lanksi Maskvoje ir ten Vladimiras Putinas net tris kartus jo teiravosi, ar atvyks gegus 9-osios ikilmes. Jis isisuko nuo tiesaus atsakymo, o Kijeve per Viktoro Juenkos inauguracij Artrui Paulauskui pasak, kad lauks, kol a griu i atostog, ir tada, pasikalbjs su manimi, paskelbs savo sprendim. Beje, Vaira Vyk-Freiberga su A. Paulausku Kijeve bendravo pabrtinai altai ir net atiauriai, nerod jokio noro bent trumpai pasikalbti. Atrodo, pati supranta, kad nekaip ms su A. Rteliu atvilgiu pasielg, o dabar dar irsta. Nudiugino Seimas slaptu balsavimu patvirtino Ras Budbergyt valstybs kontroliere, nors bta vairi kalb. Prezidentr pasiek visoki gand, kad jos kandidatra gali bti atmesta, nes socialdemokratai ir Darbo partija jai nepritaria. Laikau tai svarbiu savo laimjimu. Lietuvoje nerimsta diskusijos, ar man verta vykti gegus 9-osios ikilmes. sitikinau, kad teisingai pasielgiau iki iol nepaskelbs, kaip elgsiuosi. Tai leido visuomenei isakyti vairias nuomones, pasiginyti. Dabar bus ir man lengviau idstyti savo argumentus, kodl esu sitikins, kad Lietuvos prezidentas negali dalyvauti tokiame Maskvos renginyje.
2005 met sausio 26 diena, Ikstapa.
PAstAbos PArAtse

Prisipainsiu, kad irdimi i karto, kai tik gavau kvietim, jutau negals vykti Maskv vsti stalinins Rusijos pergals prie hitlerin Vokietij. Taiau supratau, kad negaliu vadovautis tik savo asmeniniais jausmais. Reikjo gerai apsvarstyti, kokia bus tarptautin reakcija, kaip mano atsisakymas dalyvauti Maskvos renginyje atsilieps santykiams su Rusija, koki Lietuvos visuomens vertinim sulauks vienoks ar kitoks apsisprendimas. Kita vertus, jauiau, kad okupant represijas igyven mons negalt suprasti ir atleisti, jei, nekreipdamas dmesio j patirtas kanias, vykiau pagerbti, ms akimis velgiant, okupacins Soviet Sjungos kariuomens ir dalyvauiau jos teisi permjos Rusijos kariniame parade. Vis dlto skelbti savo sprendimo neskubjau, kad pati visuomen turt daugiau laiko padiskutuoti ir aptarti visus argumentus u ir prie.

148

Dabar, prajus jau keleriems metams, man dar aikiau, kad irdies i karto padiktuotas sprendimas buvo visikai teisingas, o vykdamas Maskv, biau padars didel klaid. Kaip paaikjo, tarptautin bendruomen puikiai suprato, kodl mes taip nusprendme. Deja, dl Latvijos prezidents Vairos Vyks-Freibergos pozicijos nepavyko suderinti bendros Baltijos ali pozicijos. Gal ji, tai jausdama, po keleri met, jau baigusi kadencij, mgino teisintis, kalt versdama man ir Estijos prezidentui Arnoldui Rteliui. Bet aiku, kad btent jos vienaalikas sprendimas keliauti soviet pergals minjim suard ms vienyb, o ir Latvijai jokios naudos tai nedav. Beje, ikilmes Maskvoje nuvyks Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis vliau man sak, kad apgailestauja neseks mano pavyzdiu.

2005 met sausio 26 diena. Tsiasi ginai dl KGB rezervist, kaista atmosfera Seime. Man sunku i Meksikos susidaryti aik vaizd, kas vyksta, bet abejoju, ar is triukmas pads visuomenei geriau suvokti skaudius praeities vykius. Ryte telefonu kalbdamasis su savo tabu igirdau, kad Vyriausyb ketina vidaus tarnybos pulkus atimti i Policijos departamento ir padaryti tiesiogiai pavaldius Vidaus reikal ministerijai, nors Valstybs gynybos taryboje buvo nusprsta to nedaryti. Paskambinau Vilni premjerui Algirdui Brazauskui, bet jis tik nelabai suprantamai aikino, kad tai esmingai nieko nekeiia. Kam tuomet kaitalioti nusistovjusi tvark? O Ikstapa, atrodo, egzistuoja kakokioje kitoje erdvje, kur nra joki problem. Visas dienas vieia saul, spindi ydras dangus ir oia beribis vandenynas. Jauiuosi puikiai pailsjs. Neskaitant ms, ia poilsiauja dar apie 15 lietuvi i ikagos ir Los Andelo. 2005 met sausio 31 diena, Ikstapa.

Atostogos Meksikoje eina prie pabaigos. Po poros dien iskrendu ikag, o i ten namo. Kaip man kasdien pranea tabas, politin situacija Lietuvoje nesikeiia tebekovojama su praeities mklomis, mediojami tikri ar tariami KGB agentai. I ikagos paskambinsiu Aleksanderiui Kwaniewskiui. Jis skrenda Vaington, todl reikia pasikalbti prie jam susitinkant su Georgeu W. Bushu.

2005 met vasario 2 diena, Ikstapa. Atostogos baigsi. kart Lietuvoje nieko nevyko, kas bt vert jas nutraukti anksiau, nei numatyta, kaip vis nutikdavo per pirmj mano kadencij.

149

2005 met vasario 8 diena, Vilnius.

Atskridus Vilni, Alma nuvaiavo namo Turnikes, o a tiesiai Prezidentr. Susitikau su Jukos bendrovs valdybos pirmininku Stevenu Theedeu. Kalbjoms apie galim Maeiki naftos akcij pardavim. Kai buvo suimtas Jukos vadovas Michailas Chodorkovskis, bendrovs ateitis neatrodo optimistin. Rusijos valdia visomis priemonmis j lugdo, stumia bankrot, o tai negali neatsiliepti ir Maeiki naftai, kurios 45 proc. akcij valdo Lietuva. Mums gali brangiai kainuoti Rusijos valdios pasiryimas sunaikinti Jukos bendrov.
PAstAbos PArAtse

Kai suinojome, kad suimtas Jukos vadovas Michailas Chodorkovskis, kurio byl laikme grynai politine, mme nuogstauti, kad Maeiki naft perims kuri nors Kremliaus visikai kontroliuojama rus bendrov. Tai kl grsm, kad ms energetin priklausomyb nuo Rusijos dar labiau iaugs. Todl labai atidiai stebjome padt ir ketinome ukirsti keli tokiam rus siviepatavimui ms energetikos kyje.

Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Jukos bendrovs valdybos pirmininku Stevenu Theedeu. Vilnius, 2005 m. vasario 8 d.

150

Kai Maeikius atjo Jukos bendrov, i pradi taip pat buvo nerimo, ar Kremlius nedarys jai takos ir nemgins energetikos svert naudoti politiniais sumetimais. Taiau tai nepasitvirtino. Jukos turbt buvo vakarietikiausiais metodais valdoma rus bendrov. Susitikau Vilniuje ir su paiu M. Chodorkovskiu, bendravome por valand. Jis man pasirod ess labai siningas, iuolaikikai mstantis vadovas, nepainiojantis ekonomikos ir politikos. Todl kai vliau Jukos vadovas buvo ilgiems metams kalintas, asmenikai dl to igyvenau, j nuoirdiai ujauiau ir laikiau u savo sitikinimus kenianiu politiniu kaliniu. Man, kaip ir daugeliui ES politik, buvo aiku, kad M. Chodorkovskio teismas neturi nieko bendra su teise, bet tarptautin bendruomen turi labai nedaug galimybi spausti Maskv, kad jis bt ilaisvintas. Gal ne viskas, kas manoma, ir buvo padaryta.

Maeiki naftos ateitis jau kelia politin tamp valdaniojoje koalicijoje. Ateina ini, kad dl bendrovs valdymo ir valstybei priklausanio akcij paketo premjeras Algirdas Brazauskas susikirto su kio ministru Viktoru Uspaskichu. Net svarstoma, kad valdanioji koalicija ima aiti. Tad isikvieiau premjer A. Brazausk ir pusantros valandos kalbjoms apie politin padt. Jis man garantavo, kad Vyriausyb normaliai dirba ir jokios krizs nra, nors ministr kabineto nari nuomons ne visuomet sutampa ir ypa danai kitokios pozicijos laikosi V. Uspaskichas. Jau aiku, kad Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai isiokus ir paskubjus pareikti, kad ji vyksta gegus 9-osios ikilmes Maskvoje, bendros Baltijos ali pozicijos nebus manoma suformuoti. iandien padt aptarme su Estijos prezidentu Arnoldu Rteliu. Jis papasakojo apie savo susitikim Maskvoje su Vladimiru Putinu. Rusijos prezidentas ragino atvykti gegus 9-osios ikilmes ir mainais sil pasirayti sien sutart bei kai kuri kit smulkesni lengvat Estijai. Taiau A. Rtelis nieko nepaadjo ir pasirengs savo pozicij derinti su Lietuva, todl sutarme susitikti dviese, nekviesdami kompanij V. Vyks-Freibergos.
2005 met vasario 9 diena, Vilnius.

Labiau perkraut dienotvark kaip iandien sunku ir sivaizduoti. I ryto vykau atidaryti VI Vilniaus knyg mugs, kasmet ji vis spdingesn, dalyvauja vis daugiau usienio leidj ir raytoj. Per pietus primiau Pranczijos usienio reikal ministr Michel Barnier. Dvi valandas pietaudami aptarinjome Europos reikalus. Ypa daug kalbjoms apie ES ir JAV santykius ir j perspektyvas po rinkim pasikeitus Vaingtono
2005 met vasario 10 diena, Vilnius.
151

Prezidentas Valdas Adamkus prim Pranczijos usienio reikal ministr Michel Barnier.

Prezidento vienia pasaulinio garso Australijos raytoja Colleen McCullough.

152

administracijai. Pranczai nelabai ir slepia antipatij JAV politikai ir atvirai sako, kad reikia mainti Vaingtono kiimsi Europos reikalus. Papasakojau ir apie mums kilusi problem dl Maskvos kvietimo atvykti gegus 9-osios ikilmes. M. Barnier sak suprants, kad mus tai stumia kebli padt. Jis taip pat perdav prezidento Jacqueso Chiraco kvietim iemet apsilankyti Paryiuje. Po io susitikimo primiau inom diplomat, buvus JAV ambasadori Jungtinse Tautose Richard Holbrooke. Kalbjoms apie tarptautin politin situacij, Lietuvos santykius su Rusija. Galiausiai susitikau su pirm kart Lietuvoje besilankania pasaulinio garso Australijos raytoja, mokslininke, politike Colleen McCullough. Labai domi, originaliai mstanti asmenyb. Po tokios gausybs susitikim vos spjau grti namo vakariens. iandien Almos gimimo diena. Tai jautsi vos jus pro duris namai prakvip glmis. Vis vakar netilo telefono skambuiai itisa sveikinim lavina. Tariau ir a: Nuoirdiausi linkjimai, mano brangiausioji!
2005 met Vasario 16-oji, Vilnius. Valstybs atkrimo metins. Vis susimstau apie ios dienos prasm. Po 50-ties met sumaities, milinik neteki,

Minint Vasario 16-j.

153

moralini ir dvasini vertybi lugdymo negali stebtis ir priekaitauti, kad dalis visuomens abejinga savo valstybei, nepuoselja joki patriotini jausm. Pasitaik iam met laikui maloni diena: lengvas altukas tik 6 laipsniai emiau nulio. Pirmiausia kartu su Artru Paulausku ir Algirdu Brazausku padjome gli prie dr. Jono Basanaviiaus kapo. Grs Prezidentr teikiau valstybs apdovanojimus, Daukanto aiktje dalyvavau vliav iklimo ceremonijoje. Vliau su Alma nuvykau miias Arkikatedroje, joms pasibaigus prie Krato apsaugos ministerijos pagerbiau uvusiuosius u tvyns laisv. Vakare Operos ir baleto teatre prasidjo ikilmingas minjimas. Pasakiau kalb, pabriau asmenins atsakomybs ir morals princip svarb visuomens gyvenime. Po puikaus Lietuvos simfoninio orkestro koncerto ia pat Operos ir baleto teatro rmuose surengme primim, kuriame dalyvavo apie tkstant

Kalba Valstybs atkrimo metini proga Operos ir baleto teatre. Vilnius, 2005 m. vasario 16 d.

svei. kart kvietme nemaai moni i provincijos merus, kitus miest ir rajon pareignus. Per primim pusvalandiui ivykau Katedros aikt pasveikinti tkstani moni, atjusi pasiklausyti ventinio koncerto. Gaila, kad vakar m prastti oras. alta, varbu, bet ildo ventin moni nuotaika.
154

Atvykau Kroatijos prezidento Stjepano Mesiiaus inauguracij. Jis irinktas antrajai kadencijai. Ikilmse dalyvauja dar deimties valstybi prezidentai arba ministrai pirmininkai. Kroatijoje iema visikai kitokia nei Lietuvoje neprastai ilta ir saulta diena. Buvo domu palyginti ms ir Kroatijos prezidento inauguracijos ceremonij. Priesaika priimama atviroje vietoje, v. Morkaus aiktje prieais Zagrebo katedr. Ikilms palyginti kuklios. Su S. Mesiiumi seniai esame pastami. Gal todl man ir Lenkijos prezidentui Aleksanderiui Kwaniewskiui jis parod iskirtin dmes. Kartu pabendravome ir su naujuoju Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka. Mane pamats, jis apsikabino ir tar ai. Jei ne js pagalba, vargu ar iandien Ukraina bt tokia alis, kokia ji tapo, pasak Ukrainos prezidentas girdint visiems sveiams.
2005 met vasario 18 diena, Zagrebas.

Kroatijos prezidentas Stjepanas Mesiius pasitinka inauguracijos ikilmes atvykus prezident Vald Adamk. Zagrebas, 2005 m. vasario 18 d.

Sakyiau, dl io susitikimo i dalies ir nusprendiau vykti inauguracij pats, o ne deleguoti usienio reikal ministr. Pasinaudoj proga, suderinome su V. Juenka tolesnius trialio Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo planus.
155

2005 met vasario 21 diena, Vilnius. Ryte susitikau su krato apsaugos ministru Gediminu Kirkilu ir kariuomens vadu generolu Valdu Tutkumi aptarti Lietuvos dalyvavimo Afganistano atkrimo misijoje. Kilo problema. Ispanija pareikalavo perduoti jai administruoti Lietuvai jau paadt teritorij, o mums nori pirti 2 000 metr auktyje esanias kalnuotas vietoves. Suabejojau, ar lietuviams gerai seksis aklimatizuotis tokiame auktyje. Nurodiau aikiai idstyti NATO vadovybei ms pozicij. Jau rengdamasis vykti oro uost, umeiau ak CNN ini program. Vyko tiesiogin transliacija i Briuselio, kur ir skrendu. Perrinktas antrai kadencijai prezidentas Georgeas W. Bushas ten sak pirmj po rinkim kalb Europoje. Apvelgdamas vykius ms emyne, jis itin pabr demokratini rinkim Ukrainoje svarb. Ir nelauktai paminjo dvi pavardes Lenkijos prezidento A. Kwaniewskio ir mano, teigdamas, kad daug nuveikme tvirtinant Ukrainoje politin stabilum ir pltojant demokratij. 2005 met vasario 22 diena, briuselis.

Nuo ryto iki vakaro bendrauju su ES valstybi vadovais. Tik atvyks NATO bstin, susitikau su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga. I anksto svarsiau, kaip reiks su ja bendrauti, kai ji isioko paskelbusi pareikim, kad vyks gegus 9-osios ikilmes Maskvoje, nepasitarusi ir nepraneusi apie savo sprendim nei Lietuvai, nei Estijai. Pasisveikinome labai draugikai, apsikeisdami bukiais skruostus. Taiau tuo

NATO virni susitikimas. Briuselis, 2005 m. vasario 22 d.

156

ms draugyst ir baigsi. Per posd sdjome greta, bet n vienu odiu nepersimetme apie jos pareikim. Jautsi tampa, kol isiskyrme. NATO virni susitikimo pirmasis posdis buvo skirtas Ukrainai. Po iaurs Aljanso generalinio sekretoriaus anginio odio pasakyti kalb pakviestas sveias Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka. Netiktai Pranczijos prezidentas Jacquesas Chiracas atsistoja ir demonstratyviai ieina i sals. Neinau prieasi, kodl jis taip prieikai nusiteiks Ukrainos atvilgiu, bet tai buvo akivaizdus akibroktas. V. Juenkai baigus kalbti, girdiu: kvieiamas pasisakyti a. O jau po mans kalbjo G. W. Bushas, T. Blairas. Tai buvo aikus ms su A. Kwaniewskiu diplomatini pastang veikiant politin kriz Ukrainoje vertinimas. Udarame posdyje, kuriame dalyvavo ir JAV prezidentas G. W. Bushas, ES valstybi vadovai aptar bendrijos santykius su Rusija. Isakiau jam ms susirpinim dl pastaruoju metu Baltijos ali atvilgiu Kremliaus skelbiam prieik ir net grasinam pareikim. Papraiau G. W. Busho, kai jis rytoj Bratislavoje susitiks su V. Putinu, perduoti ms nuoird nor palaikyti kuo draugikesnius santykius su Rusija, bet kartu pasakyti, jog prieiki Maskvos pareikimai tam kliudo ir kelia mums nerim. JAV prezidentas tvirtai paadjo vykdyti praym. Gal kada pavyks ir suinoti, kaip klostsi jo pokalbis su V. Putinu.
2005 met vasario 25 diena, Vilnius.

Kalbjausi telefonu su Estijos prezidentu Arnoldu Rteliu. Praneiau, kad savo sprendim dl gegus 9-osios ikilmi Maskvoje paskelbsiu kovo 7-j. Sutarme, kad ir jis tai padarys t pai dien. Pirm kart istorijoje Lietuv valstybinio vizito atvyko Slovakijos prezidentas Ivanas Gaparoviius su mona Silvia. Saulta, viesi, bet labai alta diena termometras rodo net minus 18. Dl to nutiko keletas smulki nesklandum. Pirmiausia, vaiuojant garbs kuopai ikilmes, sugedo autobusas. Eidamas su Alma sutikimo ceremonij, ikart pastebjau, kad irikiuotas dalinys atrodo labai skystai stovjo tik tredalis kuopos. Negana to, pasirodo, esant tokiam aliui puiamj orkestras negali groti, nes muzikant lpos prila prie dd metalo. Tuomet paleidiamas raas, o orkestras tik imituoja, kad groja. Stebjau, kaip kapelmeisteris iraikingai, net pasiokdamas diriguoja per garsiakalbius sklindaniam raui. Jei neinosi, kas vyksta, nelabai ir suprasi. Bet vl nesusipratimas kuopos vadui dar nebaigus raporto, paskubjo paleisti mar...
157

2005 met vasario 28 diena, Vilnius.

Su valstybiniu vizitu atvykusio Slovakijos prezidento Ivano Gaparoviiaus ir jo monos Silvios sutikimas Prezidentroje. Vilnius, 2005 m. vasario 28 d.

Visa kita vyko be priekait. Aptarme Lietuvos ir Slovakijos santyki pltr ms alims tapus ES narmis, susitikome su verslininkais, sutarme glaudiau bendradarbiauti sprendiant abiem valstybms ir visam regionui svarbius tarptautinius reikalus.
2005 met kovo 1 diena, Vilnius.

Per pietus susitikau su Mstislavu Rostropoviiumi, kurio fondas globoja talentingus Lietuvos vaikus. Jis pakviet mus su Alma gegus viduryje atvykti Maskv, kur su mona Galina Vinevskaja vs savo santuokos 50-met. Padkojs pajuokavau, kad greiiausiai Vladimiras Putinas neiduos man vizos, kai nenuvyksiu jo rengiamas Soviet Sjungos pergals prie faistin Vokietij 60-j metini ikilmes. Vliau dar kalbjausi su vedijos parlamento pirmininku Bjrnu von Sydowu. O dien baigiau rengdamas pareikim, kuriuo paskelbsiu, kodl nevyksiu gegus 9-osios ikilmes Maskvoje.

Diskusijos dl to, ar Lietuvos prezidentui reikia vykti gegus 9-osios minjim Maskvoje, vis kartesns. Penkiasdeimt istorik pasira laik, kuriame pasisakoma prie mano dalyvavim tokiose ikilmse. Tuo tarpu iandien pas mane apsilankiusi Lietuvos pramoninink konfedera2005 met kovo 3 diena, Vilnius.
158

cijos delegacija, vadovaujama Bronislovo Lubio, prieingai, tikinjo, kad btinai vykiau Maskv. Televizijos reporteriams vairiose vietovse apklausus mones gatvse, madaug keturi i penki sak, kad nereikia dalyvauti minjime. I Estijos ateina ini, kad ios alies prezidentas gegus 9-osios minjim nevyks.
2005 met kovo 7 diena, Vilnius.

iniasklaida nuo pat ryto praneinja, kad iandien paskelbsiu, ar ketinu vykti gegus 9-osios minjim Maskvoje. Prezidentroje vir darbas. I Talino mums prane, kad prezidentas Arnoldas Rtelis savo sprendim skelbs tuo pat metu kaip ir a, o laik dar paderinsime. Papraiau perduoti mano kvietim Rusijos Federacijos ambasadoriui atvykti pas mane 15 valand. Prie tai paskambinau Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai ir informavau j, kad apsisprendiau Maskv nevykti. Pasirodo, ji jau anksiau ia tema kalbjosi su A. Rteliu. Ms pokalbis buvo pabrtinai altas. Jos tonas buvo net nelabai mandagus. V. Vyk-Freiberga band kaltinti mane, neva pernai Vilniuje jai lyg ir daviau suprasti, jog ketinu vykti gegus 9-osios ikilmes, ir jinai tuo vadovavosi

Smagus pokalbis su Vilniuje apsilankiusiu violonelininku ir dirigentu Mstislavu Rostropoviiumi. Vilnius, 2005 m. kovo 1 d.

159

priimdama savo sprendim. Tai netiesa. iuo klausimu tuomet nebuvo jokios kalbos. Ji dar teig, kad didiosios valstybs, kaip antai Vokietija ir Pranczija, atsisakymo vykti Maskv nesupras. Patikinau j, kad irgi konsultavausi tose alyse ir susidariau visikai kitoki nuomon nei ji. Paskutinis V. Vyks-Freibergos argumentas, nuskambjs kaip pasiteisinimas, kad j vykti Maskv spaudia Saeima, Latvijos vyriausyb ir visuomen. Atsakiau, kad Lietuvoje padtis prieinga, ir ireikiau vilt, jog skirtingas ms poiris Kremliaus rengiamas ikilmes nepakenks glaudiam Baltijos ali bendradarbiavimui. Tuomet nustebino jos klausimas, ar atvyksiu gegus 4-j Ryg j tautins vents proga. Atsakiau, kad net nesu gavs kvietimo. Latvijos prezident netiktai pareik, kad ji tiesiog negali tuo patikti ir pasitikrins i informacij. Jeigu abejojate mano odiais, praau, tikrinkite, teliko atauti. Tuo metu ji jau kalbjo pakeltu tonu, tiesiog atiauriai. Jautsi, kad Latvijos prezident puikiai supranta pati sugriovusi ms pasitarimus dl kelions Maskv, o isiokdama ir pirmoji paskelbdama savo sprendim vykti vsti soviet pergals jubiliejaus, matyt, tikjosi, jog ir mes su A. Rteliu bsime priversti sekti jos pavyzdiu. Bet planas nepavyko, ir V. Vyk-Freiberga net menkai slp savo susierzinim. Netrukus po io pokalbio Prezidentr elektroniniu patu atjo kvietimas gegus 4-j atvykti Ryg minti Latvijos nepriklausomybs atkrimo dienos.
2005 met kovo 8 diena, Vilnius.

Mano sprendim nevykti gegus 9-osios ikilmes Maskvoje komentuoja viso pasaulio iniasklaida. Internete jau pirm dien paskelbta per 3 tkstanius komentar daugiau nei 90 proc. man pritaria. Oficialios Maskvos reakcijos dar nra, o Rusijos televizijos komentatoriai pratrko tiesiog isterikais grasinimais, kad dabar ms ali santykiai katastrofikai pablogs. Vienu laiku analogik sprendim paskelbs Estijos prezidentas Arnoldas Rtelis sulauk ir neigiam iniasklaidos vertinim. Tuo tarpu latvi spauda mgina tikinti savo alies visuomen, kad j prezident, vienintel i Baltijos valstybi vadov nuvykusi Maskv, neva primins pasauliui 50 met trukusi Latvijos okupacij. Keista logika! Taiau galvodamas apie Baltijos ali santyki ateit, esu sitikins, kad is nuomoni isiskyrimas ne tik nepakenks ms bendradarbiavimui, bet ir bus pamoka, jog mums reikia daugiau geros valios bei atvirumo, grindiamo ms bendros praeities igyvenimais.
160

2005 met kovo 9 diena, Vilnius.

Oficialaus dviej dien vizito Lietuv atvyko Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis su mona Jolanta, lydimi gausios delegacijos ir didiulio brio urnalist. Aptarme dviali santyki problemas. Bene svarbiausia Lietuvos lenk pavardi raymas originalia forma lenkikais ramenimis. Ms valstybins kalbos statymas tai draudia. Ginas dl to vyksta jau daugyb met, kone nuo pat nepriklausomybs atkrimo. Sudarme lietuvi ir lenk darbo grup, kuri jau pareng savo silymus. Dar viena problema ems nuosavybs grinimas lenk gausiai gyvenamose Vilniaus krato teritorijose. ia taip pat judame pirmyn. Norime spti ias problemas isprsti dar iki rudens, kol baigsis antroji prezidento A. Kwaniewskio kadencija, nes neinia, kaip klostysis santykiai su naujuoju Lenkijos vadovu. Po piet nuvykome v. Jon banyi, kur A. Kwaniewskiui buvo ikilmingai teiktos Vilniaus universiteto garbs daktaro regalijos. Tai buvo jaudinanti ceremonija. Jausminga prezidento A. Kwaniewskio kalba, kurioje jis prisimin netoli Vilniaus gimusi savo motin, ne vienam ispaud ir aar. Vakare surengme vakarien prezidento A. Kwaniewskio ir jo monos Jolantos garbei. Sveiai nesiskirst kone iki vidurnakio, ir tai geriausias rodymas, kad ivengme formalaus oficialumo.

Lenkijos prezidento Aleksanderio Kwaniewskio ir jo monos Jolantos valstybinio vizito Lietuvoje akimirkos.

161

PAstAbos PArAtse

Jau tada lenk reikalavimas teisinti pavardi raym lenkikais ramenimis buvo sisenjusi problema, keliama ir politiniu lygiu per dvialius susitikimus, kurstanti tamp tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vis dlto ms ali bendradarbiavimui tai stipriau nepakenk, nes galjome remtis tvirtais asmeniniais vadov santykiais, tarpusavio supratimu. Nei a, nei Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis, o vliau ir Lechas Kaczyskis nenorjome, kad dl lenkik pavardi raybos nukentt abiej valstybi strateginiai ryiai. Syk man A. Kwaniewskis, kalbantis privaiai, pasak: Pavardi problema lieka neisprsta, suprantu, kaip tau nelengva k pakeisti, bet suprask ir mane padtis Lenkijoje tokia, kad ir a negaliu per ms susitikimus vis nekelti io klausimo. Nekaitindami emocij, iekokim, koks bt manomas sprendimas, kuris tenkint ir nuramint abi alis. Taiau turime savikritikai pripainti, kad Lietuva neparod politinio lankstumo sprsdama lenkik pavardi raybos problem. Buvo galima rasti kompromisin sprendim. Toks pasilymas ir buvo pateiktas: abiejose alyse tautini maum pavardes rayti valstybine kalba ir originalia forma tame paiame ar gretimame paso puslapyje. A net patikinau prezident A. Kwaniewsk, kad bus priimta tai numatanti statymo pataisa. I ties aukiausiu politiniu lygiu jau buvome dl to sutar, teliko sulaukti Seimo pritarimo, bet ten procesas ir strigo. Gal lenkai net galt kaltinti mane, kad jiems neatsakingai arsiau paadus ar net juos apgaudinjau, o realiai nieko nedariau. Taiau i tikrj buvau nuoirdiai sitikins, kad sugebsime isprsti i ms santykius kartinani pavardi raybos problem, ir jau atrod, kad net dl to sutarme. Deja, mano kadencija baigsi, o padti tak iam pernelyg usitsusiam ginui nepavyko. Prabgo dar keleri metai, bet Lietuva vis dar neteisinusi lenk pavardi raybos originalia forma. Lenkija nesiliauja klusi kategorik reikalavim, ir tarpvalstybiniai santykiai per laik tik smarkiai pablogjo.

Tsiasi Lenkijos prezidento Aleksanderio Kwaniewskio vizitas. I ryto padjome gli prie Jono Basanaviiaus ir Jzefo Pisudskio irdies kap. Netrukus dviem autobusais su Lietuvos ir Lenkijos delegacijomis ivykome Kaun. Pakeliui apirjome Kruonio hidroakumuliacin elektrin, kuri bus labai naudinga, kai nutiesime elektros tilt Lenkij.
2005 met kovo 10 diena, Kaunas.
162

Kauno rotuje A. Kwaniewskiui, pirmajam usienieiui, buvo suteiktas io miesto garbs pilieio vardas. Lenkij sveiai iskrido i Karmlavos oro uosto.
2005 met kovo 11 diena, Vilnius.

15-osios Nepriklausomybs atkrimo metins: primimai, interviu, miios, paradai. Tradicinis ikilmingas posdis Seime iemet surengtas vakare, simbolikai prisimenant istorin moment, kai prie 15 met 22 valand 44 minuts ioje salje buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybs Atkrimo Aktas.

2005 met kovo 13 diena, Jeruzal.

Pirm syk atvykau vizito Izrael Holokausto muziejaus Yad Vashem atidarymo proga. Atskridome viena diena anksiau, kad turtume daugiau laiko susitikimams. Jau pirmieji ingsniai Izraelio emje bylojo, kad tai nra rami vieta. Vos ilipus i lktuvo mane pasitiko 4 uniformuoti, automatais ginkluoti kariai ir dar 4 civilikai vilkintys vyrai. Vis laik jie nuo mans nesitrauk n per ingsn. Atsidrus Jeruzalje, negali nejaudinti dar i vaikysts atjs suvokimas, kad

Su Izraelio prezidentu Moshe Katsavu. Jeruzal, 2005 m. kovo 14 d.

163

tai biblinis miestas. Vaiuodamas viebut, dairiausi pro automobilio langus. Miestas i vis pusi supamas auktum, baltuoja i viesaus akmens sumryti pastatai, kvartalai lyg savotikos tvirtovs. alumos beveik nematyti. Utat visur krinta akis ginkluoti kariai. J buvo prie kiekvienos sankryos. O atvykus King David viebut susidar spdis, kad tai karin tvirtov, tik prabangi. Mat ia gyvens Yad Vashem muziejaus atidarymo ikilmes atvykusios delegacijos i 42 valstybi. A sikriau penktame viebuio aukte. Prie dur mano apartamentus 24 valandas per par budi ginkluotas sargybinis, nors pastatas labai akylai saugomas ir i iors, ir viduje. Tame paiame aukte apsistojo ir Lenkijos, Kroatijos bei Makedonijos prezidentai. Truput pailsj po kelions, ambasadoriaus Alfonso Eidinto lydimi ivykome prie Negyvosios jros. Vaiuoti teko per palestiniei teritorij. Vaizdai svetimi lietuvio sielai: visur pliki kalnai be jokios alumos, sunku net suprasti, kuo minta ten besigananios avys. Jeruzal sikrusi madaug 800 metr auktyje, o Negyvoji jra 425 metrais emiau jros lygio. Turist dar nedaug. Ne sezono metas. Mielai kada nors ia isimaudyiau kalbama, kad vanduo tiek prisotintas druskos, kad gali ramiai jame drybsoti ir nenusksi.
2005 met kovo 14 diena, Jeruzal.

Abi dienos buvo skirtos ventinms ceremonijoms ir susitikimams su Izraelio vadovais. Pirmiausia savo rezidencijoje mane prim prezidentas Moshe Katsavas. Bendravome nuoirdiai, kalbjoms ne tik tarptautins politikos klausimais, bet ir apie litvakus, antisemitizmo recidyvus Lietuvoje, turto grinimo ydams problem. Nujauiau, kad ios temos labiausiai domins Izraelio prezident ir jis bus gerai pasirengs apie tai diskutuoti. Taip ir buvo. Mano panekovas buvo gerai informuotas net ir apie Lietuvos yd bendruomens tarpusavio nesutarimus. A pats miausi iniciatyvos aptarti ir keblesnius klausimus. Patikinau Izraelio prezident, kad visu statymo grietumu kovosime su dar pasitaikaniais antisemitizmo atvejais. Tuomet prezidentas M. Katsavas pareik, kad Izraelyje atkreiptas dmesys Respublikos laikratyje publikuojamus antisemitinius straipsnius. Pasakiau prezidentui ir savo sprendimo nevykti Maskv gegus 9-j prieastis. M. Katsavas atsak, kad visikai mane suprants. Yad Vashem muziejaus atidarymo ikilms buvo ities spdingos. Truko atuonias valandas, dalyvavo keli tkstaniai svei. Iklausme daugyb kalb, koncert. Kad ir koks iltas Izraelio klimatas, net kiek sualome.
164

Vakare per Izraelio prezidento surengt vakarien galjau pasikalbti su keliolikos valstybi vadovais ir vis paaikindavau, kodl nevyksiu gegus 9-osios ikilmes. N vienas panekovas neprietaravo mano argumentams, prieingai, Skandinavijos ali vadovai net sak, kad bt buv nustebinti, jei a Maskvoje stebiau rus karin parad. Nelauktai net ir Rusijos usienio reikal ministras labai mandagiai bendravo ir n odiu neusimin apie mano sprendim nevykti Maskv.
2005 met kovo 16 diena, tel Avivas.

Vakar vakare susitikau su Izraelio litvak bendruomens atstovais. Girddamas uuomin, kad Lietuva bus puolama dl stringanio yd turto grinimo, laukiau tempto ir sunkaus pokalbio. Nieko panaaus nenutiko. Susitikimas buvo iskirtinai mandagus ir neigirdau joki priekait. Apie yd turto grinim n nebuvo usiminta. Litvak atstovai tik mandagiai isak nuoskaud, kad jiems neleidiama turti dvigubos pilietybs tapti Lietuvos pilieiais neatsisakant Izraelio paso. Vienas susitikimo dalyvi, kaljs soviet lageryje Sibire, sak: Kiek ia ms telik, o ir mes kiek tegyvensime? Kuo mes, ydai, buv Lietuvos pilieiai, pavojingi, kad mums nesuteikiama pilietyb? Joki paad nedalijau. Tik pasakiau, kad jei Seimas priims statymo pataisas, leidianias jiems turti dvigub pilietyb, a tam pritarsiu ir pasiraysiu tok teiss akt. Daugiau nieko neadjau.

Pagerbiant Holokausto aukas.

165

Nustebau, kad kai kurie Lietuvos laikraiai, informuodami apie susitikim, visikai nuklysta lankas. Net pasigirdo politik priekait, paremt prielaidomis ir isigalvojimais. nekamos nesmons, tarsi prezidentas jau bt atidavs ydams pus Lietuvos. Visus pralenk Respublika, itin gsdindama taut ir kurstydama antisemitines nuotaikas. Susidaro spdis, kad nei mano pareikim, nei susitikime dalyvavusi asmen komentar nenorima n girdti. Tel Avive, kur sikrusi Lietuvos ambasada, iandien susitikau su spaudos ir televizijos urnalistais, kalbjoms apie ms alies ir Izraelio santyki perspektyvas.
2005 met kovo 17 diena, PrahaVilnius.

I Izraelio namo skridome per Prah. ia tris valandas turjome laukti skrydio Vilni. laik skyrme susitikimui Lietuvos ambasadoje su ekijos prezidento Vclavo Klauso asmeniniu atstovu. Jis, perdavs prezidento sveikinimus, jo vardu domjosi ms regiono politiniais procesais, santykiais su Rusija. A taip pat papraiau perduoti V. Klausui, kad Lietuva labai nori stiprinti politin, ekonomin ir kultrin bendradarbiavim su ekija. Vilniuje mane pasitiko brys urnalist ir puol kamantinti vienintele tema: apie yd pretenzijas Lietuvai. Kad ir k atsakyiau, jie, atrod, i anksto ino visus atsakymus ir savo ties. Susidaro spdis, kad gyvename susikurt vaizdini pasaulyje ir girdime, matome tik tai, k norime girdti ir matyti. Kai susitinki su usienio ali politikais, ekspertais, igirsti kuo palankiausi atsiliepim apie savo politinius sprendimus, o namie vietiniai iminiai vis moko: Valdas Adamkus neino, kaip oriai europietikai elgtis. Tik kai pagalvoji tiems europietikumo mokytojams geriau jau bt neprasiioti, nes vyos net i burnos kyo.

2005 met kovo 18 diena, Vilnius. Baigiantis dienai primiau dviej nauj Konstitucinio Teismo teisj priesaik. J turjo bti trys. Taiau, man dar bnant Jeruzalje, Seimas atmet mano pasilyt profesors Tomos Birmontiens kandidatr (54 parlamentarams balsavus prie, 53 u). Paksistai apkaltino j sovietiniais laikais paraius daktaro disertacij, kurios vade, pagal to meto privalom tvark, giriama komunist partija. Tarsi Seimo nariai bt atvyk i kito pasaulio ir neturt jokios nuovokos apie sovietmet. 2005 met kovo 21 diena, Vilnius.

Gavome praneim i Lietuvos ambasados Vaingtone, kad prezidentas Georgeas W. Bushas, vykdamas Maskv, gegus 7 dien ketina usukti Ryg. Ms Usienio reikal ministerija tai
166

vertina neigiamai, nes atrodys, kad Latvija sulauk JAV paramos ir pagyrimo u prezidents Vairos Vyks-Freibergos sprendim, siteikiant Maskvai, vykti stalinins Soviet Sjungos pergals prie hitlerin Vokietij minjim. Neabejoju, kad iniasklaidoje kils komentar banga. Man tai nemaloni inia. Mginsime isiaikinti tokio JAV prezidento ketinimo prieastis.
2005 met kovo 23 diena, Vilnius.

Vakar suinojau, kad Georgeas W. Bushas jau tvirtai apsisprends gegus 7 dien atvykti Ryg. Vaingtonas laukia mano ir Estijos prezidento Arnoldo Rtelio atsakymo, ar mes sutinkame atvykti Latvij ir visi trys Baltijos ali vadovai drauge susitikti su JAV prezidentu. Paskambinau Talin. Pasitar su A. Rteliu, nutarme, kad vyksime Ryg. Apie 15 valand man paskambino V. Vyk-Freiberga. Patikinau j, kad dalyvausiu gegus 7 dien susitikime su prezidentu G. W. Bushu, bet tuomet jau nemanau, jog bt tikslinga atvykti Latvij ir gegus 4-j, kai bus minimos ios alies Nepriklausomybs atkrimo metins. V. Vyk-Freiberga tam pritar. Ji taip pat usimin, kad nepriima kvietimo kovo 29 dien atvykti Talin, nes yra labai usimusi. Atsakiau, kad a skrisiu susitikti su A. Rteliu. Turiu prisipainti, kad nesuprantu pastarojo meto Latvijos prezidents politikos. Susidaro spdis, kad ji kone smoningai griauna glaudesn Baltijos ali bendradarbiavim. Juk kovo 29-j ir mano dienotvark perkrauta, nes veniamos pirmosios stojimo NATO metins, bet 14.30 iskrisiu Talin ir nakt griu namo. Kai yra noro k nors daryti, surandi ir laiko. Baigiantis dienai, paskambino prezidentas Viktoras Juenka. Jis papasakojo apie susitikim su prezidentu Vladimiru Putinu, o a j informavau apie tai, kad prezidentas G. W. Bushas lankysis Rygoje ir susitiks su Baltijos ali vadovais. V. Juenka mane nustebino pranedamas, kad gegus 9-j nedalyvaus ikilmse Maskvoje, nes atvyks gegus 8-j ir tos paios dienos vakare gr Kijev. Nemaloniai nustebino Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Boriso Cepovo interviu Respublikoje. Tai tikrai nediplomatikas, gal net provokuojantis, niekinant poir ms al rodantis pasisakymas. Diplomatai paprastai taip nekalba, o tai B. Cepovas tiesiai viesiai mums iebia: Lietuvoje daugel sprendim lydi skandalai ir bloga atmosfera: kas nors ko nors pasiklaus, skund. Net susidaro spdis, kad tai ne alis, o skandal mgj susibrimo vieta: laksto, ieko kompromituojanios mediagos, suranda, sudeda, reikiamu momentu pavieina. Tada visi purvini ir laimingi sdi, kad neliko n vieno varaus.
167

2005 met kovo 24 diena, Vilnius.

Neinau, k ir manyti. Greitai paaiks, kas tai: Kremliaus poirio isakymas ar asmenin ambasadoriaus nuomon. Aiku, usienio alies atstovas negali leisti sau kalbti tokiu tonu apie al, kurioje reziduoja. Manau, kad B. Cepovo tarnybos Lietuvoje dienos suskaiiuotos.
2005 met kovo 29 diena, talinas.

Prabgo Velykos, bet pavelgs pro lang gali pamanyti, kad atjo Kaldos Turnikse kiek akys mato em nuklota sniegu. iandien pirmosios metins, kai Lietuva NATO nar. Prezidentroje surengme primim. Dalyvavo apie 300 svei. Krito akis, kad nebuvo nei Rusijos ambasadoriaus, nei kurio kito j diplomato. Paliks sveius, iskubjau oro uost, nes 15 valand jau turjau bti Taline. Per tris valandas, praleistas su Estijos prezidentu Arnoldu Rteliu, aptarme dvialio bendradarbiavimo klausimus, gegus 9-osios ikilmi Maskvoje sukeltas prietaras ir nemaloni situacij, kurioje atsidrme dl Latvijos prezidents Vairos Vyks-Freibergos atiaurios laikysenos. Nutarme jos dyg elges nereaguoti, neatsakyti tuo paiu.

2005 met kovo 31 diena, Vilnius. Seimui pakartotinai pateikiau Tomos Birmontiens kandidatr Konstitucinio Teismo teisjus. Vakar skambinau Seimo frakcij seninams ir praiau pritarti mano sprendimui. Igirdau paad remti mano pasirinkt kandidat. Tai iandien pasitvirtino Seimas 68 balsais prie 59 patvirtino T. Birmontien Konstitucinio Teismo teisja. 2005 met balandio 1 diena, Vilnius.

Pasaulis susirpins seka praneimus apie popieiaus Jono Pauliaus II sveikatos bkl. Jis nedalyvavo i met Velyk apeigose, o ryt Vatikanas prane, kad jo sveikata dar pablogjo, tapo net kritika. Jau suteiktas Paskutinis patepimas. Atrodo, kad 84 met ventasis Tvas baigia savo gyvenimo keli, kuriuo nuosekliai ir tvirtai eidamas jis tapo labiausiai pasaulyje gerbiama asmenybe. iandien Alma iskrido Kopenhag vsti viso pasaulio vaik mylimo raytojo Hanso Christiano Anderseno gimimo 200-j metini. Jai suteiktas io jubiliejaus minjimo ambasadors vardas, be to, ji Danijos karaliens Margrethe II garbs vienia.

2005 met balandio 2 diena, etadienis, Vilnius.

Vakar viso pasaulio iniasklaida per nakt be paliovos skelb vis naujus praneimus apie mirtanio
168

popieiaus Jono Pauliaus II sveikatos bkl. Nesitraukiau nuo televizoriaus iki vidurnakio. Jau nebra vili, kad is didis mogus dar galt pakilti i ligos patalo. Daugiatkstantins minios susirinko Vatikane prie v. Petro bazilikos. Rengdamasis neivengiamam atsisveikinimui su ventuoju Tvu, suredagavau pareikim spaudai ir uuojautos telegram tekstus Vatikanui bei lenk tautai. iandien, etadien, vl viso pasaulio dmesys sutelktas Vatikan. Popieiaus sveikatos bkl kritin: praranda smon, atsigauna ir vl jos netenka. Viso pasaulio banyiose meldiamasi u Jon Pauli II. O Lietuvoje iandien pirmoji tikrai pavasarika diena. vieia saul, tirpsta sniegas ir upeliais teka vanduo. Dar viena kita tokia diena, ir sniego visai nebeliks. Raydamas ias eilutes, igirdau: Vatikanas prane, kad popieius Jonas Paulius II mir 22:37 Lietuvos laiku... Pasaulis neteko mogaus, kuris visu savo gyvenimu liudijo Ties, Artimo meil, Taurum ir skleid monijai Evangelijos vies. Jono Pauliaus II asmenyb buvo didiul malon Lietuvai. Ms aliai jis rod iskirtin dmes, ne kart pasauliui primin ms tautos laisvs siek.
2005 met balandio 3 diena, sekmadienis, Vilnius.

Atunt ryto Lietuvos radijo tiesioginiame eteryje i nam kalbjau apie netekt mirus popieiui Jonui Pauliui II. Telefonas skambjo be perstojo. Vienuolikt ryto jau buvau Prezidentroje. I ia psiomis nujome iki Arkikatedros, kur 12:30 visi Lietuvos vyskupai laik miias u popiei Jon Pauli II. iandien 15 valand Prezidentroje planavome surengti tradicin Atvelykio vent madaug trims imtams Almos fondo globojam mokykl vaik. Programoje buvo numatyti ir okiai, dainos, aidimai. Nusprendme neataukti vents dl gedulo, nes vaikai labai jos lauk, bet, aiku, atsisakme linksmybi. I pradi mokiniams buvo aprodytas Vilnius, vliau juos pavaiinome, tuomet pakvietme Prezidentros kiem ir ia a, juos pasveikins, papasakojau apie pasaulio netekt mirus popieiui Jonui Pauliui II. Idalij dovanles, vent baigme, kart be prastinio koncerto ir linksmybi. O dabar iki inakt iriu televizij transliacijas i Vatikano.

2005 met balandio 5 diena, antradienis, Vilnius.

Penktadien et valand ryto iskrisime Vatikan atsisveikinti su popieiumi Jonu Pauliumi II. Pakvieiau kartu vykti ir Algird Brazausk. inoma, atsirado imtai norini skristi su mumis ir dar reikiani dideles pretenzijas tiek i Seimo pozicijos, tiek i opozicijos. Deja, ma lktuvl dar gali tilpti tik trys asmenys.
169

Prie vidurdien nuvykau Vatikano nunciatr ir uuojautos knyg raiau tokius gedulo odius: Didiajam Banyios Ganytojui Jonui Pauliui II, XX amiaus Apatalui, grus Dangikojo Tvo glob, visos lietuvi tautos vardu reikiu nuoirdi uuojaut.
2005 met balandio 6 diena, Vilnius.

v. Jon banyioje 17 valand prasidjo Jono Pauliaus II atminimo vakaras. Kalbjau a, ministras pirmininkas A. Brazauskas, profesoriai V. Daujotyt ir E. Gudaviius, H. Kobeckait, A. Gailius, N. Putinait, poetas J. Marcinkeviius. Giedojo Kauno valstybinis choras. Banyia buvo pilnutl. Jaudinantis, orus minjimas, kur galjo stebti visa Lietuva, transliavo televizija ir radijas.

2005 met balandio 7 diena, ketvirtadienis, Vilnius.

Artjant pirmajam ios mano kadencijos metiniam praneimui Seime, Prezidentroje tvyro didel tampa. Taip yra todl, kad mans netenkina parengtas praneimo projektas. Laiko liko visikai nedaug kit savait, antradien, jau turiu kalbti Seime. Pams pietuk, miau taisyti tekst. Nurods, kuriose vietose ir k reikia keisti, pasakiau tabui, kad daugiau dl praneimo turinio jau nebus diskutuojama. Prisiimu vis atsakomyb u tai, kas bus pasakyta Seime. Man prane, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artras umskas, remdamasis diplomatin imunitet garantuojania Vienos konvencija, atsisak sankcionuoti diplomatine tarnyba prisidengusi usienio agent sekim neleido klausytis j pokalbi... Mano patarjai, remdamiesi tarptautins teiss specialist nuomone, tvirtina, kad tokia Vienos konvencijos interpretacija klaidinga. Diplomatinis imunitetas nereikia, kad, juo prisideng, usienio agentai gali laisvai usiimti nipinjimu. O vakar baigsi leidimas klausytis tariam Baltarusijos agent pokalbi. Pagal Vilniaus apygardos teismo logik, nuo iol jie gali nipinti net nestebimi ir nevaromi. Pasikvieiau Aukiausiojo Teismo pirminink Vytaut Greii ir Vilniaus apygardos teismo pirminink Artr umsk. Pastarojo papraiau paaikinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grsm Lietuvos valstybei. Po pusvalandio aikinimosi igirdau, kad teismas leis klausytis nip pokalbi.

Jau 5:15 ryto su Alma atvykome oro uost. Su mumis skrenda Algirdas Brazauskas, Vytautas Landsbergis, eslavas Okinicas, Rita Grumadait ir mano apsaugos karinin2005 met balandio 8 diena, penktadienis, Vatikanas.
170

kas Gintaras Januka. Po trij valand skrydio 7:30 Italijos laiku nusileidome Romos ampino oro uoste. Romoje jau tikras pavasaris: aliuoja mediai, ydi gls. Mes su policijos motociklinink eskortu tiesiog skriejame visu keliu iki Vatikano jo link vedanios Romos gatvs atitvertos miesto gyventojams, reisiniai lktuvai nukreipti kitus oro uostus ir sukurtas savotikas laisvas koridorius viso pasaulio ali delegacijoms. Laukiama, kad pareikti paskutins pagarbos Jonui Pauliui II atvyks apie por imt valstybi vadov. I viso Rom gali suplaukti iki 4 milijon moni, norini atsisveikinti su ventuoju Tvu. v. Petro aikt patekome per vidin kiem. Nors iki apeig pradios dar buvo lik vos ne pora valand, visur, kur pavelgsi, didiul aikt pritvinusi moni, plaikstosi gausyb Lenkijos vliav. Ms su Alma vieta prie pat altoriaus, antroje eilje. Aplinkui daugiausia man jau seniai pastami valstybi vadovai. Kiek kairiau u mans sdi princas Charlesas, kuris iandien turjo susituokti, bet nukl vestuves rytdienai. Apeigos truko tris valandas ir buvo stebinamai santrios uolinis karstas pastatytas prieais altori ir joki gli. Paprasta, dvasinga, oru taip, koks ir buvo visas Jono Pauliaus II gyvenimas.

Atsisveikinant su Jonu Pauliumi II. Vatikanas, 2005 m. balandio 8 d.

171

Kai akimis lydjome pro mus Bazilikos poemius neam karst, skausmingai suplazdjo irdis: Jisai ijo. Po apeig ltai judjome automobili link. I Bazilikos ijome tylomis drauge su kardinolu Audriu Bakiu, Jolanta ir Aleksanderiu Kwaniewskiais, Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga, Vokietijos prezidentu Horstu Khleriu, Danijos ir vedijos karalienmis.
2005 met balandio 10 diena, sekmadienis, Vilnius.

Krapnoja pavasarinis iltas ir lengvas lietutis. Vis ryt tvarkiau popierius, pervelgiau spaud. Kit dienos dal skyriau metiniam praneimui, urainjau pastabas. Norisi tiek daug pasakyti, o reikt neviryti 30 minui. Be to, ne visk ir gali sakyti, jei nenori sukelti politins audros, kuri ir taip ms gyvenime per akis. Nuo lapkriio mnesio, kai susirinko ios kadencijos Seimas, daugiausia laiko ivaistyta visokiems skandalams, etikos paeidimams tirti, tarpusavio santykiams aikintis, o konstruktyvus parlamentinis darbas nuolat stringa. Taiau jeigu visk, k manau, sakyiau tiesiai viesiai, turbt tik paskatiniau triukm iniasklaidoje, politin sumait ir rietenas. Kai kalbsiu diplomatikiau, igirsiu priekait, kad esu nerytingas, remiu valdanij daugum. Bet viskam savas laikas. Eisiu savo keliu.

2005 met balandio 11 diena, Vilnius.

Padariau paskutines pataisas metiniame praneime. Tekstas jau atiduotas vertjams ir iverstas angl kalb bus teiktas Lietuvoje akredituotiems ambasadoriams, kad jie galt suprasti, k sakau, kai klausysis mano kalbos Seime. Prie man pradedant skaityti praneim, 300 jo kopij bus idalyta parlamentarams ir urnalistams, bet ne anksiau. Jau vakar man skambino partij vadovai ir mgino i anksto gauti metinio praneimo tekst. Tvirtai laikoms nustatytos tvarkos niekam nedarom joki iimi, nei politikams, nei urnalistams. Po piet Prezidentr atvyko usienio reikal ministras Antanas Valionis. Jis mane informavo apie prajus savaitgal Maskvoje vykus jo privat susitikim su Rusijos usienio reikal ministru Sergejumi Lavrovu. Kalbjosi jie tik dviese. Sutarta neatrinti padties ir nekomentuoti Rusijos ambasadoriaus Boriso Cepovo isiokimo. Maskva reikal tyliai sutvarkys pati. S. Lavrovas neisak joki priekait dl mano sprendimo nevykti gegus 9-j Maskv. Jis es net pareik, kad jiems, rusams, buvo mielesnis mano laikas, paaikinantis, dl koki prieasi negaliu priimti Kremliaus kvietimo, nei Latvijos prezidents argumentai, kodl ji nusprend dalyvauti ikilmse.
172

2005 met balandio 12 diena, Vilnius.

Perskaiiau pirmj ioje kadencijoje metin praneim. tabui teko intensyviai dirbti j rengiant, kone iki paskutins minuts. Patais dar padariau net kai praneimo tekstas buvo atiduotas dauginti. Vakarop iniasklaida jau paskelb atsiliepim apie praneim. Dauguma pozityvs, dalis net labai palankiai vertina mano mintis. inoma, yra ir mginim sumenkinti tai, kas pasakyta. Kitaip Lietuvoje ir bti negali. Pats neabejoju, kad atlikau savo pareig taip, kaip privaljau: pagal Konstitucij prezidentas nevykdo politini program, bet stebi krato gyvenim, analizuoja ir metiniame praneime pateikia ivadas.

2005 met balandio 15 diena, Vilnius.

Prie kelias dienas mano sekretor Boena prane, kad skambino premjeras Algirdas Brazauskas ir pra susitikti, bet konfidencialiai. Manydamas, kad geriausia tai bt padaryti mano namuose, pakvieiau j drauge papusryiauti. iandien taip ir padarme. I pradi kalbjoms apie vakar Seime jo perskaityt Vyriausybs ataskaitin metin praneim. Btent premjeras turi atsiskaityti u ministr kabineto darb per prajusius metus, o prezidentas idsto savo poir ir padties valstybje vertinim. Vakaryktis Vyriausybs vadovo praneimas iniasklaidoje smarkiai peiojamas, ir jautsi, kad A. Brazauskas skaudiai reaguoja kritik. Taiau ne tai buvo svarbiausia ms pokalbio tema. A. Brazauskas skundsi, kad labai sunku dirbti ioje valdaniojoje koalicijoje, ir galiausiai prabilo, kad... rimtai svarsto, ar nebt laikas jam pasitraukti. Es taip pasielgti labai ragina ir Kristina. Negana to, jis sak, kad partijoje ima triukmauti ir jaunieji, patys norintys bti vadais. Kam man to reikia, pasitrauksiu, tegul sau vadovauja, apmaudiai kalbjo A. Brazauskas. Jis jau galvoja ir apie bsimo premjero kandidatr. Tik jokiu bdu ne Viktoras, perspjo mane. Man atrodo, tinkamiausias bt Zigmas Balytis. Jau turi politins patirties, geras administratorius, moka angl kalb... m vardyti savo rekomenduojamo kandidato privalumus. Prisipainsiu, nelabai nustebau igirds A. Brazausko svarstymus. Todl ikart pasakiau, kad jo jausmus gerai suprantu, bet Vyriausybs kaita dabar Lietuvai bt alinga. Ypa tai gali pakenkti mums stengiantis jau 2007 metais sivesti eur. Raginau A. Brazausk neskubti atsistatydinti ir adjau drauge iekoti problem sprendimo bd, pirmiausia rengiant mokesi reform. Silymams didinti pelno apmokestinim nuo 15 iki 19 proc. nepritariu, bet jei
173

dl to kilt Vyriausybs kriz ir bt pakenkta valstybs stabilumui, svarstyiau ir didesni mokesi galimyb. Sutarme su A. Brazausku nuolat tiesiogiai palaikyti ry ir drauge ukirsti keli mginimams pradti valstybs stabilumui pavoj keliant politin futbol. Ryte atvaiavs darb, isikvieiau ekonomikos patarj Ramn Vilpiausk ir pareigojau per dvi savaites apsvarstyti mokesi problemas ir mane informuoti apie galimus sprendim bdus. Vis likusi dienos dal rengiausi bsimai NATO ali usienio reikal ministr konferencijai, kit savait vyksianiam JAV valstybs sekretors Condoleezzos Rice vizitui Lietuvoje ir antradien numatytai savo kelionei Briusel.
2005 met balandio 19 diena, briuselis. Kai Seimas ir Vyriausyb niekaip nesusitaria dl finansins politikos, nutariau, nuvyks vizito Briusel, susitikti su ms eurokomisare Dalia Grybauskaite, atsakinga u visos ES biudet, ir pasikalbti apie Lietuvos finans reikalus. Prie susitikim su Dalia Grybauskaite gavau ini i Lietuvos, kad finans ministras Algirdas Butkeviius teik premjerui Algirdui Brazauskui atsistatydinimo pareikim. Es sklinda gandai, kad valdanioji koalicija subyrs, kris Vyriausyb ir prisidengus tokia krize bus mginama paalinti pat A. Brazausk. Mat jaunesniosios kartos socialdemokratai velg galimyb perimti valdi partijoje, todl jie net griebiasi visoki veiksm, galini destabilizuoti politin padt alyje.

Susitikimas su eurokomisare Dalia Grybauskaite. Briuselis, 2005 m. balandio 19 d.

174

Nutariau nedelsdamas paskambinti A. Butkeviiui. Jis patvirtino ini, kad teik premjerui A. Brazauskui atsistatydinimo pareikim. Papraiau nekaitinti ir taip kaitusios politins atmosferos, susilaikyti nuo nauj pareikim spaudai bent iki rytojaus, kol a griu Vilni. pokalb sitrauk Dalia Grybauskait ir paragino A. Butkevii atsivelgti galim tarptautin reakcij. Finans ministro atsistatydinimas gali neigiamai atsiliepti Lietuvos planams jau 2007 metais sivesti eur. Po pokalbio su A. Butkeviiumi paskambinau dar ir A. Brazauskui. Papraiau iekoti politini kompromis ir tikinti koalicijos partnerius, kad ir jie elgtsi konstruktyviai. Vakare 50 kilometr nuo Briuselio esanio arlerua krepinio arenoje irjau ULEB taurs finalo rungtynes tarp graik Kozans Makedonikos ir Lietuvos ryto. Nepamirtami spdiai! Laimjome 78:74. Kovsi ne tik krepininkai, bet ir ms krepinio sirgaliai. Lietuvi arlerua atvyko turbt apie 7 tkstanius, ir, palaikydami savo komand, aikiai perrkme graikus. Kai kurie net smarkiai prikimo. Viedami Briuselyje, igirdome ini: Vatikane pro Siksto koplyios kamin kyla balti dmai. Per vien trumpiausi istorijoje konklav 265-uoju Romos katalik banyios popieiumi 115 kardinol irinko 78 met Joseph Ratzinger. Jis pasivadino Benediktu XVI.
2005 met balandio 20 diena, Vilnius. iandien Vilniuje renkasi vis NATO valstybi usienio reikal ministrai. Tiesiai i Maskvos po susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu atskrenda JAV valstybs sekretor Condoleezza Rice. Atvyks ir ES diplomatijos vadovas Javieras Solana. Pirm kart NATO ali usienio reikal ministr posdis vyksta ne Briuselyje, o vienos Aljanso nars sostinje. Pasaulio iniasklaidos dmesys nukreiptas Vilni atvyko per 500 urnalist. Tai neabejotinai didiausio susidomjimo sulauks tarptautinis vykis Lietuvoje po prezidento Georgeo W. Busho vizito 2002-j lapkrit. Condoleezz Rice turjau sutikti Prezidentroje tik 17:30, o iki tol, grs i Briuselio trei nakties, nuo pat ryto usimiau finans ministro sukeltos krizs gesinimu. Pirmiausia paskambinau Algirdui Brazauskui. Jis patvirtino turs A. Butkeviiaus atsistatydinimo pareikim, bet dar nepasiras, ir jau neatrod taip depresyviai nusiteiks kaip per vakarykt ms pokalb. A. Brazauskas pasak, kad 13 valand prasids Vyriausybs posdis, kuriame bus svarstomas mokesi reformos projektas. Pasiliau atskirai svarstyti fizini asmen pajam mokesio

175

sumainim ir nauj mokesi vedim. Tai leist skirtingas koalicijos partij pozicijas ginantiems ministrams kiek atvsti nuo gin ikart visais klausimais. Po io pokalbio paskambinau kio ministrui Viktorui Uspaskichui ir raginau jo vadovaujam partij laikytis konstruktyviai ir vengti retorikos, kuri kurstyt politin tamp. Jis pritar viskam, k sakiau. Vidurdien mano kvieiamas Prezidentr atvyko finans ministras A. Butkeviius. Pusvaland kalbjome apie vairius mokesi keitimo variantus, kurie leist vykdyti biudeto sipareigojimus, nepaeidiant Lietuvos fiskalini sipareigojim bei eurui vesti 2007 metais privalom Mastrichto kriterij. A. Butkeviius laiksi savo silym, nors, atrod, buvo nusiteiks iekoti kompromis. I Prezidentros jis ivyko Vyriausybs posd. Man nuojauta sak, kad neverta nusiteikti optimistikai. Ir neapsirikau po Vyriausybs posdio man prane, kad mano silym ministrai neparm ir Seimui svarstyti bus perduotas j parengtas mokesi keitimo projektas, kuriam nemaai parlamentar nepritaria. Vadinasi, kybos Damoklo kardas, kad, Seimui atmetus silom mokesi reform, Vyriausyb gali ir kristi. O A. Butkeviius toliau eis finans ministro pareigas, bet tik iki gegus vidurio. 18 valand Prezidentr atvyko C. Rice. J lydjo septyni delegacijos nariai. Papasakojau sveiams apie Lietuvos usienio politik regione, santykius su Rusija ir Baltarusija. JAV valstybs sekretor savo ruotu informavo mane apie

JAV valstybs sekretors Condoleezzos Rice sutikimas Prezidentroje. Vilnius, 2005 m. balandio 20 d.

176

Vilniaus konferencijos dalyviai isirikiavo bendrai nuotraukai.

pokalbius Maskvoje su prezidentu V. Putinu. Ji es grietai pareikusi, kad JAV aktyviai gins demokratijos principus Ryt Europoje ir visame pasaulyje, o tai taikoma ir Baltarusijai. C. Rice padkojo man u vykdom aktyvi politik regione ir labai pritar mano ketinimui dalyvauti balandio 2122 dienomis Kiiniove rengiamame GUAM ali (Gruzija, Ukraina, Azerbaidanas, Moldova) vadov susitikime. Privaiai pasikalbjome su valstybs sekretore ir apie JAV politikos aktualijas, ir apie mano sprendim nevykti gegus 9-osios ikilmes Maskvoje. Igirdau tik pritariamus odius. Be kita ko, apie tai kalbjausi ir su J. Solana, jis taip pat lanksi Maskvoje. Es V. Putinas pareiks, kad mano sprendimas j ugavo. Spjau pabendrauti ir su Vilniuje vieiniais NATO valstybi usienio reikal ministrais, taip pat Aljanso generaliniu sekretoriumi Jaapu de Hoopu Schefferiu. Visi labai palankiai atsiliepia apie vienag. Mums padjo ir gamta viet saul, dvelk pavasarika gaiva.
2005 met balandio 22 diena, Kiiniovas.

Kiiniov usakomuoju reisu drauge su ms delegacija skrido ir 12 iniasklaidos atstov. Dl prasto oro nusileidome pusvalandiu vliau, nei planuota. Bet dienotvarkei tai nepakenk. Vlavo ir Ukrainos, Rumunijos, dar keli ali delegacijos. Kone iki paskutins akimirkos nebuvo aiku ir kaip skrisime tik skrydio ivakarse, vakare, Baltarusija dav leidim kirsti jos oro erdv.
177

Atskrids tuoj pat susitikau su Moldovos prezidentu Vladimiru Voroninu. Aptarme dvialius santykius, ms talkininkavim Kiiniovui siekiant ilgainiui stoti ES. Vliau vienas po kito vyko susitikimai su Gruzijos, Rumunijos, Azerbaidano ir Ukrainos prezidentais. Su Viktoru Juenka aptarme ir jo vizito Lietuv gegus 15-j dienotvark. Kalbdamas GUAM konferencijoje pabriau, kad is valstybi susivienijimas gali atlikti labai svarb vaidmen regiono politiniame gyvenime, taip pat raginau alis grietai pasisakyti prie autoritarin A. Lukaenkos reim Baltarusijoje. i mano kalba buvo palankiai iklausyta konferencijos dalyvi, bet sulauk aibikos ir piktos Minsko reakcijos. Mat visas kalbas tiesiogiai transliavo Moldovos televizija, o jos laidas galima matyti ir kaimyninse alyse. Nutarme, kad kelionei namo nepraysime leidimo kirsti Baltarusijos oro erdv. Teko skristi ilgesniu keliu per Lenkij, bet nepriklausme nuo Minsko malons.
2005 met balandio 24 diena, sekmadienis, Vatikanas.

iandien ryte lydimas Almos ir patarj Edmino Bagdono, Ritos Grumadaits bei Irenos Vaivilaits atskridau Rom dalyvauti popieiaus Benedikto XVI inauguracijoje. Vaiuojant i oro uosto Vatikan jautsi, kad syk nra tokio svei antpldio kaip per Jono Pauliaus II laidotuves. Naujojo popieiaus inauguracija vyko toje paioje vietoje kaip ir atsisveikinimo su pirmtaku ceremonija. Nepajutome, kaip prabgo tris valandas trukusios ikilms. Matyt, pamirti laik vert suvokimas, kad esame istorinio vykio liudytojai. Be to, ceremonij stebjome visikai i arti, su Alma sdjome pirmoje eilje, gal vos trisdeimt metr nuo popieiaus sosto. Po inauguracijos valstybi vadovai buvo pristatyti Benediktui XVI. Pasveikins popiei, lietuvi tautos vardu pakvieiau atvykti Lietuv. Po ikilmi dar apsilankme Bazilikos poeminse patalpose esaniame mauzoliejuje ir pagerbme Jono Pauliaus II aminojo poilsio viet.

Artjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osioms metinms, pasaulio iniasklaida vis daugiau dmesio skiria gegus 9-osios ikilmms Maskvoje, ir, aiku, Lietuvos sprendimas jose nedalyvauti sulaukia nemaai komentar. Labai teigiamai ms ingsn vertino Washington Post. iandien ia tema daviau interviu Japonijos TV Asahi televizijai ir tarptautins naujien agentros televizijai Associated Press TV News.
2005 met balandio 28 diena, Vilnius.
178

Vakare pas mus Turnikes atvaiavo Viktoras Uspaskichas. Jis pats pageidavo susitikti, kai a papraiau, kad jo partija paremt mano silym nevesti nauj mokesi. Paadjo, bet netesjo. O Seime uvir tokios diskusijos, kad net gali sukelti Vyriausybs grit. Ateina ini, kad ir liberalcentristai sivl ias intrigas. Blogiausia, kad tai gali neigiamai atsiliepti Lietuvos kiui. Kalbjoms su V. Uspaskichu madaug tris valandas. Atvirai pasakiau, kad vis garsesns kalbos apie artjani Vyriausybs grit ir nauj valdanij koalicij man kelia nerim, nes pakenkt valstybs stabilumui, ir tiesiai paklausiau Viktoro, ar jis nepurena sau dirvos prasimuti premjero post. Aikaus atsakymo klausim neigirdau, bet V. Uspaskichas m kalbti, kad nra ko jaudintis, nes neva A. Brazauskui pasitraukus valdanioji koalicija neiirs. Kalbams su liberalcentristais. Mums pakaks bals Seime. Su AMB pasitraukt tik kokie 67 mons. Jis nori likti premjeru iki euro vedimo ir mes tam neprietaraujame, bet problema jo paties partija. Tokie veikjai kaip Olekas seniai trokta Brazausko galvos, taiau tai j vidaus reikalas, aikino V. Uspaskichas. Ilgokai kalbjoms apie struktrini fond las. V. Uspaskichas aikino, kad atjs vadovauti kio ministerijai, aptiko visik chaos naudojant ES pinigus. Es visikai nesirpinta, kad i parama padt pltoti smulkj ir vidutin versl. Jis kategorikai neig, kad jo steigiami region verslo centrai taps paklusniu jo partijos rankiu. Nesivarydamas pasakiau, kad esu visikai nusivyls iuo Seimu, nes dirba jau pusmet, bet dar nieko doro nenuveik, skendi skandaluose ir j svarstymuose. V. Uspaskichas tai reagavo santriai, nors pripaino, kad nedaug kuo galima pasidiaugti. Taiau jis pagyr Lietuvos usienio politik ir pabr, kad visikai remia mano sprendim nevykti gegus 9-osios minjim Maskvoje.
2005 met balandio 29 diena, Vilnius.

Vidurdien susitikau su oficialaus vizito atvykusiu Danijos ministru pirmininku Andersu Foghu Rasmussenu. Mes bendraujame jau kelet met. iandien daugiausia kalbjoms apie ms bendradarbiavim sprendiant su ES ir NATO susijusius klausimus. Danija nuosekliai remia Lietuvai svarbius projektus, kuriuos finansuoja Briuselis.
2005 met gegus 2 diena, Vilnius. 2005 met gegus 7 diena, ryga.

Atskrid mayiu karo aviacijos transporto lktuvu, prie vidurdien nusileidome Rygos oro uoste. Ilipome. Pasirodo, atsidrme per por imt metr nuo prezidento Georgeo W. Busho Boeing. Apsidairiau alia tokio milino ms lktuvlis atrodo dar maesnis ir skurdesnis. Net nudiugau, kad alia nieko nra. Aplink ivis nepastebjau jokio judjimo.
179

Baltijos ali prezident susitikimas su JAV prezidentu Georgeu W. Bushu. Ryga, 2005 m. gegus 7 d.

Kuo toliau, tuo domiau. Man gerai inomas kelias nuo Rygos oro uosto iki Prezidentros buvo neatpastamai pasikeits: tuia ir nyku, nei main, nei moni. Priemiesiai lyg imir, sakytum, btume nusileid Mnulyje. Tik privaiavus ariau centro, krito akis kas kelis imtus metr stoviniuojantys policijos ir kari patruliai. Ir jau atsidr miesto centre irime: i abiej gatvs pusi atitvarai i tinklini statybos tvor. Rygos gatvse n vieno mogaus, net darosi nejauku. Pagalvojau: persistengta. Nemanau, kad JAV specialiosios tarnybos reikalavo toki drastik saugumo priemoni. Pirmiausia susitikome mes, trys Baltijos ali prezidentai. Tai buvo pirmasis bendravimas akis ak nuo to laiko, kai isiskyr ms nuomons dl vaiavimo Maskv. Susd pajutome tam tikr tamp. Mgindamas ubgti galimam kibirkiavimui u aki, pabriau, kad btina isaugoti ir stiprinti kuo glaudesn Baltijos ali bendradarbiavim ateityje. Bet n odiu neusiminiau apie minjim, po poros dien rengiam Maskvoje. Nieko ta tema nekalbjome ir per vis dien vykusius kitus susitikimus. Pietavome labai negausiu breliu tik keturi prezidentai ir keli j delegacij nariai. Lkuriuodami k tik atskridusio prezidento Georgeo W. Busho, kalbjoms su Arnoldu Rteliu. Pirmoji pasirod JAV valstybs sekretor Condoleezza Rice ir ikart prijo prie ms. Estijos prezidentui dl kalbos barjero buvo sunkiau bendrauti, todl pasikalbjau su ja kone asmenikai.
180

Atvykus G. W. Bushui, labai biiulikai pasisveikinome ir per pietus bene daugiausia bendravome. Tuo pasinaudojs, visiems girdint papraiau jo, kai susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, aikiai pasakyti, kad mes nelaukiame joki Rusijos atsipraym. Mums tik reikia, kad Maskva be joki ilyg vieai pripaint: Soviet Sjunga buvo okupavusi Lietuv, Latvij ir Estij. Ir tuomet galtume uversti t iurp istorijos puslap ir vilgsnius nukreipti ateit. Prezidentas G. W. Bushas paadjo btinai t pasakyti. Per pietus nemaai kalbjoms apie tarptautins politikos problemas. JAV prezidentas kelis sykius usimin apie Lietuvos vaidmen sprendiant regioninius konfliktus, indl kov su terorizmu. Vienintelis vieesnis prezidento G. W. Busho susitikimas Rygoje buvo surengtas tik su kviestine publika. Skirtingai nei jam vieint Vilniuje, kur prie Rotus buvo susirink deimtys tkstani moni, ia jis pasak kalb madaug 400500 politik, visuomens atstov ir diplomat. sal, kur JAV prezidentas rengsi sakyti kalb, atvyko ir ponia Laura Bush. Man prijus su ja pasisveikinti, pirmasis jos klausimas buvo: O kur ponia Alma? Atsakiau, kad, susiklosius apgailestavim kelianioms nelauktoms aplinkybms, jai teko likti namie. O i tikrj latviai tiesiog atsisak j priimti. Buvo nemandagiai pareikta, kad Latvija neturi nei darbuotoj, kurie galt globoti mano

Pagerbiant Antrojo pasaulinio karo aukas.

181

mon, nei automobili atskirai jos vienags programai. Aiku, ms Usienio reikal ministerija oko gelbti padties ir skubiai prane, kad Lietuva gali pati pasirpinti savo prezidento mona. Bet Alma tokiomis aplinkybmis atsisak vykti Ryg. Galvojant apie savo alies orum, kitaip ir negalima pasielgti. Beje, dl tokio Latvijos poelgio buvo labai nustebinta JAV ambasada Lietuvoje, kuriai neoficialiai ms diplomatai paaikino, kodl Alma nevyksta Ryg. Estijos prezidento mona taip pat nelydjo savo vyro. Kaip supratau, prieastis buvo ta pati, ir estai dl to buvo labai sieid.
2005 met gegus 8 diena, Vilnius.

iandien visos alys, iskyrus Rusij, mini tikrj Antrojo pasaulinio karo pabaigos dien. Su Seimo pirmininku ir premjeru pagerbme karius Antakalnio kapinse, vliau vykome Panerius, kur padjome gli prie Holokausto auk memorialo, Vietins rinktins ir Armia Krajowa kari kap. I ten mes su Alma nuvaiavome Piriupius, pabendravome su vietos monmis, susitikome su ia 1944 metais vykusios tragedijos liudininkais. Atsisveikin su piriupieiais, iskubjome Lazdij rajone esanias Kalnikes, kur pokario metais vyko smarkios kovos su okupantais ir vieno mio metu kovose su NKVD daliniais uvo daugiau nei 40 partizan. Vakare buvo surengtas minjimas Operos ir baleto teatre karo aukoms pagerbti. Pasakiau kalb, kuria raginau niekuomet nepamirti karo auk, bet kartu susitaikyti ir su buvusiais prieais. Gaila, kad ms deinieji nepanoro parodyti tokio dvasios kilnumo ir rengin boikotavo. UNESCO konferencijoje Informacini technologij taka ini visuomenei skaiiau paskait. Ta proga vienas didiausi Pranczijos dienrai Le Figaro ispausdino mano interviu, o svarbiausia tema buvo mano sprendimas nevykti gegus 9-osios ikilmes Maskvoje. Galutinai sitikinau, kad apsisprendiau teisingai. irjau televizijos reportaus apie ikilmes Maskvoje ir regti vaizdai paliko nemalon spd Raudonoji aikt, imituojant karo laikus, raudonavo sovietinmis vliavomis, stalinine dvasia buvo persunktas visas reginys. O ms mielos Latvijos prezidents, rodant ikilmse dalyvaujanius usienio sveius, niekur nesimat...

2005 met gegus 11 diena, Paryius.

Susitikau su valdaniosios koalicijos vadais. Dar kart pareikiau, kad nepritariu sumanymams didinti mokesius, ir pakartojau silymus, kaip bt galima subalansuoti biudet. Nors anksiau
2005 met gegus 12 diena, Vilnius.
182

man sak, kad politbiuras, kaip vadinu koalicijos politin taryb, neketina keisti savo pozicijos, dabar igirdau, jog ateinani savait i naujo svarstys, k daryti su mokesiais.
2005 met gegus 15 diena, VilniusVaruva. Vilni kelioms valandoms usuko Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka. Jis vyksta Varuvoje rengiam Europos Vadov Tarybos susitikim, kuriame dalyvausiu ir a. Skrisiu drauge su V. Juenka ukrainiei lktuvu. Ukrainos prezidento vizitas Vilniuje buvo sutrumpintas, nes jis atvyko jau kamuojamas auktos temperatros. Turjome atsisakyti vakariens, o skrendant Varuv, V. Juenka lktuve turjo prigulti. Varuvoje vakarieniavau su Lenkijos prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu ir Moldovos prezidentu Vladimiru Voroninu. Atvirai isikalbjome apie Kremliaus surengtas gegus 9-osios ikilmes. A. Kwaniewskis prisipaino, kad padar klaid vykdamas Maskv. Jis net pasak, kad Vladimiras Putinas, neparodydamas reikiamos pagarbos per ikilmes Lenkijai, eid lenk taut. 2005 met gegus 16 diena, Varuva.

Europos Vadov Tarybos susitikime, kuris vyko Karali pilyje, dalyvavo 45 ali delegacijos. Savo kalboje daug dmesio skyriau Baltarusijai, valdomai paskutinio Europos diktatoriaus. Sulaukiau didiulio atgarsio, mano kalba t pat vakar buvo cituojama Lenkijos iniasklaidos, bet, aiku, urstinau Rusijos usienio reikal ministr Sergej Lavrov jis akivaizdiai stengiasi mane ignoruoti.

2005 met gegus 19 diena, Vilnius.

Vl Lietuv kreia skandalai. Net trys Seimo komisijos m tirti galimus Viktoro Uspaskicho ir Artro Zuoko viej ir privai interes konfliktus. Pareikiau, kad tokia parlamentar veikla jau paralyiuoja statym leidyb. Tai sukl Seimo vad Artro Paulausko ir eslovo Jurno nepasitenkinim. Neva a nevertinu parlamentinio tyrimo svarbos ar net eidiu parlamentarus. Nesuprantu, kodl taip perdtai reaguojama. Gal todl, kad pataikiau, kaip sakoma, deimtuk? Pusdien praleidau Kernavje. Jai teiktas UNESCO Pasaulio paveldo paminklo sertifikatas. Jau treia ms vietov taip vertinta!

2005 met gegus 23 diena, Vilnius.

Susitikau su ms ambasadore prie UNESCO Ina Mariulionyte. Ji papasakojo, kad kai kurios statybos gali paeisti Pasaulio paveldo srae esani Neringos ir Vilniaus senamiesio paminklosaugos reikalavimus. Dl to met pabaigoje vyksianioje UNESCO konferencijoje
183

Gaivi pavasario diena Kernavje.

ie objektai gali bti traukti sra paminkl, kuriems gresia pavojus. I. Mariulionyt mgino atkreipti tai Vilniaus mero A. Zuoko ir Klaipdos mero Rimanto Tarakeviiaus dmes, bet jie nepaiso jos perspjim. Nusprendme nedelsdami ikviesti aplinkos bei kio ministrus ir aptarti padt.
2005 met gegus 24 diena, Vilnius.

iniasklaida nesiliauja skelbusi vis nauj praneim apie Viktoro Uspaskicho ir Artro Zuoko konfrontacij. Galima pamanyti, kad Lietuvos politiniame gyvenime nieko daugiau, neskaitant skandal, ir nevyksta. Kaltinimais vaistosi ir vienas, ir kitas. Iekau bd, kaip sustabdyti tolesn valdios autoriteto griovim. Abu politikai akivaizdiai nusieng viej ir privai interes derinimo principui. Svarstau net galimyb jiems pasilyti trauktis.

Susitikau su Seimo Liberaldemokrat frakcijos atstovais. Kalbjoms apie mokesi, archyv, mer rinkim statym pataisas, aptarme politin atmosfer alyje. Susitikimas buvo konstruktyvesnis, nei tikjausi. Vidurdien pokalbio prie piet stalo pakvieiau politologus ir visuomens veikjus E. Aleksandravii, L. Bielin, A. Krupavii, L. Donsk, A. Kulakausk, R. Lopat.
2005 met gegus 25 diena, Vilnius.
184

Taiau nusivyliau, kai tuoj pat po ms pokalbio R. Lopata urnalistams pareik, kad politologai ragino prezident pareikalauti V. Uspaskicho ir A. Zuoko atsistatydinimo. To nebuvo. Kalbjoms tik apie tai, jog reikia laikytis principingai ir ginti demokratins visuomens vertybes. Deja, po R. Lopatos pareikimo televizij vakaro ini laidose jau pasipyl interpretacij lavina.
2005 met gegus 30 diena, pirmadienis, Vilnius.

Vis savaitgal iniasklaida kaitino visuomen, pasakodama apie tariamus V. Uspaskicho ir A. Zuoko nusikaltimus vienas kaltinamas viej ir privai interes supainiojimu, kitas tarinjamas, kad m kyius i Rubicon bendrovs. Kalbama apie milijonines sumas. A. Zuokui jau priklijuota abonento pravard. Man eriami kaltinimai, kad taikau dvilypius standartus. Neva nereaguoju skandal, leidiu vis labiau jaukti politin gyvenim. Tad nutariau iandien per televizij kreiptis Lietuvos mones. Parengiau kalbos tekst, i ryto su tabu dar j aplifavome, pervelgme su teisininkais formuluotes, kad niekur nenusiengtume teiss normoms. Jau 23 valand sulaukiau A. Zuoko skambuio i Italijos, kur jis ivyks. Par man kari priekait. O per Panoram liberalcentristas A. aplikas pareik, kad savo kriktasnio tv A. Zuok ikeiiau Rusijos car, atseit V. Uspaskich. Politikai papyl ir daugiau keist savo teorij. Jauiu, kad padariau tai, k man liep sin ir diktavo pareigos jausmas. Mano pareikimas suraytas korektikai, bet kartu laikantis politini princip ir moralins atsakomybs tautai.

2005 met gegus 31 diena, Vilnius.

Dauguma atsiliepim apie mano kalb teigiami. mons internete rao: Pagaliau pasakyta tai, ko laukme! Spauda man taip pat palanki. Nutariau nedelsti. pareigojau tab susisiekti su Valstybine etikos komisija ir pareikalauti ivados, ar V. Uspaskichas, bdamas ministras, nusieng Valstybs tarnautoj Etikos kodeksui. Reikalausiu, kad prokuratra kuo greiiau nustatyt, ar yra pagrindas kaltinti A. Zuok. Jei taip, tegul operatyviai tiria byl ir perduoda teismui. Jei ne, turi bti aikiai tai paskelbta ir padtas takas iam skandalui. Antraip tik dar labiau pakirsime moni pasitikjim Lietuvos teisine sistema ir valstybs institucijomis. Vakare TV3 sureng speciali TV forumo laid, kurios tema prezidento kalba. Vedjas E. Jakilaitis. Buvo malonu klausytis, kaip argumentuotai laidos dalyviai pritaria mano kalbai. Nuskambjo net tokia mintis: Dabar inome, kad Lietuva turi ne pareigas einant, bet tikr prezident.
185

PAstAbos PArAtse

Lietuvos politin gyvenim iki iol nesiliauja purt politikams vieai reikiami kaltinimai nusiengus etikai, moralei ar net paeidus statymus. Sudaromos komisijos, keliamos bylos, bet jos paprastai taip ir nepasiekia teism, o mons to nepamirta, susidaro vis prastesn nuomon apie alies valdi ir blogiausia net apie Lietuvos valstyb bei jos institucijas. Per visus darbo prezidentu metus laikiau savo pareiga reaguoti tokias istorijas, reikalauti i politik moralins atsakomybs. Tai lm ir mano veiksmus dl iuose dienoraio puslapiuose apraom Viktoro Uspaskicho bei Artro Zuoko politini skandal. Juos iki iol prisimena i politik prieininkai ir, pasitaikius pirmai progai, atgaivin senas istorijas, panaudoja Lietuvoje vykstanioje nuomioje politinje kovoje. Laikiausi nuomons, kad tokius politinius nuodus galima paalinti tik vienu bdu aikiai atsakant visus vieojoje erdvje ikeltus klausimus. Atsakym nebuvo, todl nusprendiau abiem iems politikams taikyti vienodus standartus ir paraginau juos trauktis, nes tik tuomet bt galima ivengti politini aistr ir ramiai itirti jiems mestus kaltinimus. Deja, ios viltys neisipild. Teissauga iki iol taip ir neatsak klausim, ar buvo paeisti statymai. Man buvo ypa nelengva raginti atsistatydinti tuomet Vilniaus mer A. Zuok. Taiau negaljau daryti jam jokios iimties, nors labai vertinu jo organizacinius gebjimus, laikiau ir tebelaikau j puikiu administratoriumi. Antraip tai bt dvejopi standartai. Man ir taip vis buvo prikaiiojama, kad asmenikai bendrauju su A. Zuoku ir esu jo snaus krikto tvas, tarsi dl to biau j kaip nors protegavs. Niekada to nedariau. inoma, man buvo skaudu, kai, vadovaudamasis valstybs interesais, turjau padaryti pareikim, dl kurio nukentjo mano nuoirds mogikieji ryiai su Zuok eima. Tik neturjau kitos ieities teko bti visikai nealikam ir privaljau vienodai vertinti visus skandalus sivlusius politikus. Beje, manau, kad jei A.Zuokas tuomet bt atsistatydins, jo sugrimo politines auktumas kelias bt buvs lengvesnis. Tai buvo sunkios dienos. Itis mnes net neturjau noro rayti dienorat.

Prasidjo VII Pasaulio lietuvi sporto aidyns, nuo 1991-j kas ketveri metai rengiamos Lietuvoje. I 18 ali atvyko daugiau nei 600 lietuvi kilms sportinink. Tikra lietuvybs ir tautos vienybs vent. Tuo tarpu politiniame gyvenime aistros nerimsta. Su didele irdgla turjau
2005 met liepos 1 diena, Vilnius.
186

vieai Artrui Zuokui pasakyti, kad jam vis dlto reikt pagalvoti apie atsistatydinim i Vilniaus mero pareig, jei jis nori likti didiojoje politikoje. Jo kalba Seimo komisijoje jam tik pakenk. iniasklaida, k jau kalbti apie politinius oponentus, sulig kiekviena diena j tiesiog naikina. Bt geriausia, jei jis teisme isiaikint, ar pagrsti jam metami kaltinimai, o tarimams nepasitvirtinus, galt vl grsti sau keli politines auktumas. Ambicij ir gabum jam tikrai nestinga. inau, kad A. Zuokui mano pozicija nepatinka, bet negi Lietuva niekaip negali gyventi netemdoma visoki politini eli?
2005 met liepos 7 diena, Vilnius.

Lenkijos ir Lietuvos prezident nepakvietimas Karaliauiaus, tapusio Kaliningradu, krimo 750-j metini minjim akivaizdus Rusijos akibroktas ms valstybms. Dl to juo labiau akiplika atrodo ems kio ministrs Kazimieros Prunskiens laikysena. Maa to, kad ji nepais nei mano, nei usienio reikal ministro net ratu pateikto raginimo nevykti Kaliningrad, ji grusi Vilni savo ministerijoje dar sureng spaudos konferencij, per kuri mane mok usienio politikos. Negaljau tylti. Spaudai pareikiau, kad tai neleistinas ministrs demaras, jis turi sulaukti grieto vertinimo. iniasklaida ir politologai labai palankiai komentuoja mano pareikim. Kai i Japonijos gr Algirdas Brazauskas, kalbsims apie ministrs ipuol. Rusija taikosi Jukos bendrovs dar tebevaldom Maeiki naft. iandien VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas mane informavo apie Maskvos manevrus siekiant sigyti 10 proc. Jukos bendrovei priklausani ms mons akcij ir dal Lietuvos valdomo paketo. Turime ini, kad Kremliaus kontroliuojamo Lukoil vadai dav velni j padalinio Lietuvoje vadovui Ivanui Paleiikui, kad jis neva miega ir nevaldo situacijos nepakankamai stengiasi daryti tak Vyriausybei ir ms alies iniasklaidai rus interes naudai. Buvo net skirta 2 milijonai lit vienam laikraiui ar televizijos kanalui nupirkti, bet rusai isigando neigiamos reakcijos. Todl nutarta iais pinigais pamaloninti ms iniasklaid! Be to, dl takos Lietuvos energetikai Lukoil grumiasi su Gazprom. Kremlius nra apsisprends, kuri bendrov remti. Bet staiga atsirado dar viena TNK-BP. Tai rimtas Lukoil ir Gazprom konkurentas. Mus pasiek informacija, kad TNK-BP mons neva atve Kremli sunkveim pinig. Galima vairiai vertinti ias neoficialias inias, bet susirpinti yra pagrindas. Papraiau VSD vyrus atidiai stebti vykius. Reiks kalbtis su Vyriausybe ir surengti Valstybs gynimo tarybos posd.
187

2005 met liepos 11 diena, Vilnius.

188

ANTRIEJI KADENCIJOS M ETA I

189

2005 met liepos 12 diena, Vilnius.

Net sunku patikti, kad jau prabgo metai, kai Seime prisiekiau antrai kadencijai. Ne tik urnalistai, bet ir pats savs klausiu, kaip vertinu pirmuosius metus. Ir atsakau: esu daugma patenkintas tuo, k pavyko padaryti. Pirmiausia usienio politikoje gerokai pakyltas Lietuvos tarptautinis prestias. Vidaus politikos reikalai sudtingesni, bet ir ia ne viskas blogai. iek tiek pasistumdius, pavyko susitarti su A. Brazausku dl Vyriausybs, ir ji dirba stabiliai. siplieskus skandalui dl V. Uspaskicho ir A. Zuoko neskaidrios veiklos, pareikalavau laikytis Lietuvos politiniame gyvenime auktesni morals standart.

Vertinant pirmj kadencijos met rezultatus.

Prasiausiai sekasi ijudinti socialin srit. Aiku, tai ne prezidento kompetencija, bet negaliu nusialinti nuo i monms labiausiai rpim reikal, juo labiau kad nei visuomen, nei iniasklaida nelabai ir gilinasi, kas u k atsako, ir tuoj pat priekaitauja man. Nesiksinsiu Vyriausybs atsakomybs ribas, vis dlto mginsiu daryti moralin tak sprendiant socialines problemas. Pirmj antros kadencijos metini proga surengiau spaudos konferencij ir isakiau savo mintis, k pavyko nuveikti ir ko sieksiu ateityje. tai jau ir engiame antruosius darbo metus!
190

iniasklaida daug dmesio skyr mano spaudos konferencijai pirmj ios kadencijos metini proga. Daugiausia pritariama mano mintims. Partij vadovai ir Seimo nariai, kaip ir maniau, nra patenkinti tuo, k pasakiau apie j darbus. Bet, LNK televizijos apklausos duomenimis, 90 proc. moni mane remia ir vos 10 proc. atsiliepia nepalankiai.
2005 met liepos 14 diena, Vilnius. 2005 met liepos 15 diena, Vilnius.

Pats vasaros grois. Vis savait laikosi 2730 laipsni kartis. Tik reikt iek tiek lietaus, nes medi lapai po truput ima gelsti. Miestas itutjs. savaitgal su Alma praleisime namie.

Pirm kart po 1944 met visi trys broliai Biruiai Algirdas, Jurgis ir Stasys susitiko Lietuvoje vsti Jolitos gimtadienio. Labai smagiai praleidome dien. Jolita nepaprastai myli gyvnus, tad nusprendme jai padovanoti ms biiuls, talentingos raytojos ir dailininks Jurgos Ivanauskaits paveiksl, vaizduojant Egipto mitologijos meils deiv, kuri simbolizuoja kat. is nuostabus darbas ne tapybos, jis sukurtas naudojant roi iedlapius ir kitoki gli iedus.
2005 met liepos 16 diena, Vilnius.

Lietuvos atstovas Maskvoje Rimantas idlauskas diplomatiniais kanalais suinojo, kad pas atostogaujant Vladimir Putin buvo ikviestas buvs Rusijos ambasadorius ms alyje Jurijus Zubakovas, dabar dirbantis vienu rus saugumo tarybos vicepirminink. Es V. Putinas jam pasaks, kad reikia liautis toliau eskaluoti tamp tarp Rusijos ir Lietuvos ir pamirti, jog gegus 9-j neatvykau Maskv vsti j pergals prie hitlerin Vokietij. Negana to, ms ambasadoriaus iniomis, Rusijos prezidentas pareik, kad, pasitaikius tinkamai progai, nort su manimi susitikti. Es galbt tai bus galima padaryti per Jungtini Taut aukiausio lygio konferencij Niujorke. Papraiau R. idlausko diplomatiniais kanalais toliau aikintis situacij. Beje, informacij, kad V. Putinas nori keisti bendravimo su Lietuva ton, prie por savaii buvau gavs ir i visai kit altini, bet abejojau, ar tai tiesa. Gavau ir dar vien domi ini: NATO vadovyb nutar vien kurios nors naujos iaurs Aljanso nars vadov pakviesti garbs sveio teismis Viduremio jra plaukiojant JAV lktuvne. Ta garb suteikta man.
2005 met liepos 17 diena, Vilnius. 2005 met liepos 18 diena, Vilnius.

Vilnius atostogauja. Jeigu ne turistai o j visur gausu, bt galima pamanyti, kad miestas imirs. Atostogauja
191

Vyriausyb, Seimas, tik Prezidentra dirba atostog ijo vos keli mano komandos nariai. Nuvykau Kaune vykstani Europos lengvosios atletikos jaunimo pirmenybi udarym. Dalyvavo 900 sportinink i 45 ali. Atnaujintas stadionas, pastatytas priestatas, rengta metik treniruotms skirta aikt. Aplink uolynas. Turbt Europoje nedaug rastume tokioje graioje aplinkoje sikrusi stadion. Tarptautini sporto organizacij atstovai labai gerai vertino Kaune surengtas varybas. Tai man sak ne vienas usienio sveias. Vis dlto ms sportinink rezultatai galt bti ir geresni. Reikia tobulinti lengvosios atletikos strategij, statyti stadionus, sudaryti slygas moksleiviams usiimti ia sporto aka vidurinse mokyklose. Apie vidurdien paskambinau Gruzijos prezidentui Michailui Saakaviliui. Kalbjoms apie padt Piet Kaukaze, demokratizacijos procesus. Rugsjo mnes Tbilisyje rengiama tarptautin konferencija regioninio bendradarbiavimo klausimais. Lietuva pakviesta koordinuoti dienotvarks. Vliau susitikau su prancz bendrovs Areva delegacija. Aptarme branduolins energetikos perspektyvas ms regione. Patikinau, kad Lietuvai aktualu pasistatyti atomin elektrin ir projekt siejame su elektros tilto Vakarus tiesimu. Pranczai, kurie dabar stato atomines elektrines Suomijoje, labai nort gyvendinti pana projekt ir ms alyje. Nutariau sudaryti darbo grup, kuri vertins atomins energetikos pltros Lietuvoje galimybes.
2005 met liepos 24 diena, sekmadienis, Kaunas. 2005 met liepos 2728 dienos, Praha.

Prahos Karolio ir Dordtauno ( JAV) universitet steigtas Amerikos politikos ir ekonomikos studij universitetas pakviet mane pasakyti kalb absolventams ir kartu teik 2005 met premij u laisvs ir demokratijos idj skleidim pasaulyje. Paskirta ir 5 tkstani doleri premija (ikart pervediau Almos labdaros fondui). Prahoje lankausi jau ketvirt kart, bet n karto nebuvau ia pakliuvs tok rekordin kart, pavsyje termometrai rodo 42 laipsnius, tad po miest beveik nevaikiojome. Tik vakar vakare, atvsus, stebjome fontan spektakl. iandien ryte kalbjausi su didiausio Prahos dienraio Dnes urnalistais. Vidurdien pietavau su ekijos Senato pirmininku Pemyslu Sobotka. Daugiausia kalbjoms apie ES Konstitucijos perspektyvas, kai ji buvo atmesta per referendumus Pranczijoje ir Nyderlanduose. ekai taip pat grietai pasisako prie
192

dal nacionalin suverenitet varani jos norm, nors ir pritaria tolesnei ES integracijai.
2005 liepos 2930 dienos, PraharygaKuresar.

lyg tyia sugedo lktuvas ir vlavome iskristi i Prahos. I Rygos Saremos saloje esani Kuresar atskridome sraigtasparniu. Ms lauk Estijos prezidentas Arnoldas Rtelis su ponia susivlin iskristi i Prahos, beveik valand vliau, nei planuota, nusileidome Kuresarje. Nusikl visa dienotvark, o rengini grafikas labai temptas. Mat ia vyksta Lietuvos meno dienos. Kultros centre atidarme parod, i ten psti nujome iki Kuresars pilies parko ir ten pasodinau uol, beje, penkiolikos met tiek, kiek ms nepriklausomybei. Ten jau pasodinti Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezident uolai. Vliau vakarieniavome Kuresars pilyje, irjome oper Demonas.

Kartis neatslgsta. O

Prezidento Valdo Adamkaus vienag Saremos saloje primins jo pasodintas uolas.

2005 met rugpjio 2 diena, Vilnius.

Nors atostog metas, Vilniuje vis nerimsta konfliktas tarp Usienio reikal ministerijos ir Kazimieros Prunskiens dl atidarytos i Sankt Peterburgo jai atsistos banderols ir per televizij
193

parodyt joje rast neva Rusijos kunigaiktiens regalij. Net jei diplomatiniu patu ir nepriklaus sisti io keistoko apdovanojimo, akivaizdu, kad, atplus privaiam asmeniui skirt siunt, nusiengta ir etikai, ir statymams. Tai ir pareikiau: neinau, kas i Usienio reikal ministerijos raussi K. Prunskiens siuntinyje, bet pasielg ir nepadoriai, ir neteistai, o Lietuvos televizija neturjo teiss ini laidoje rodyti t radini. Dar neaiku, kaip baigsis karas tarp kunigaiktiens ir usienio reikal ministro Antano Valionio. Premjeras A. Brazauskas pareikalavo, kad is atsiprayt ems kio ministrs K. Prunskiens. iandien isikvieiau sveikatos apsaugos viceministr Rimant adi ir papraiau paaikinti ministerijos parengt statymo projekt dl kompensuojamj vaist. Nuogstauju, kad toks teiss aktas gali sudaryti slygas juos pabranginti. Viceministras sutiko su ms pastabomis ir sipareigojo pataisyti abejoni kelianias statymo normas. Vakar daugiau nei valand praleidau su pas mane usukusiu Vytautu Landsbergiu. Jis man padovanojo k tik ileist dokument rinkin Lietuvos kelias NATO, kuriame ispausdinti ir jo straipsniai. O iandien susitikau su i JAV grusiu Valstybs saugumo departamento generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi. Jam buvo paadta technin pagalba, kuri sustiprins ms specialij tarnyb operatyvins veiklos galimybes. JAV specialistai labai gerai vertina ms pareign profesionalum. Taip pat kalbjoms apie naujus Viktoro Uspaskicho ir kunigaiktiens Kazimieros Prunskiens skandalus, kaip tai atsilieps valdaniosios koalicijos partij santykiams per i Seimo rudens sesij. Aptarme ir iki iol paslaptimi ilaikyt informacij apie Algirdo Brazausko sveikatos bkl. Jam nustatytas vys. Prisipainau A. Pociui, kad man tai jau ne naujiena buvau girdjs, bet niekam neprasitariau. Reikia isaugoti i paslapt, nes ms politin kultra tokia, kad net lig kai kas gali savanaudikai panaudoti savo politiniams tikslams. Jeigu A. Brazausko sveikata imt smarkiai blogti, neramu, kad tai neatsiliept jo sprendimams. Neturt taip atsitikti. Neinau tikslios jo ligos diagnozs, bet tikiu, kad jo sveikatos bkl netaps kritin.
2005 met rugpjio 3 diena, Vilnius. 2005 met rugpjio 4 diena, Vilnius.

Seniai svarstau, kaip reikt pertvarkyti Prezidentros Ryi su visuomene skyri. Dirba be iniciatyvos, neefektyviai, neregti veiklos rezultat. Pasikvieiau Rit Grumadait ir tarms, k daryti, kad darbas pagert.
194

Netiktai atsirito R. Pakso apkaltos aidai. Prajusi savait Pilietybs komisija man rekomendavo iimties tvarka suteikti Lietuvos pilietyb dviem asmenims: Lietuvos kariuomens vertju Afganistane dirbaniam afganistanieiui ir JAV lietuvei, kuri jau 11 met usiima labdara ms aliai. Ketinau atsivelgti rekomendacij ir patenkinti i moni praymus. Taiau paaikjo, kad apie tai suinoj paksistai (o gal kakas juos ir smoningai informavo) rengiasi Seime sukelti politin skandal, lyginti iuos atvejus su R. Pakso suteikta pilietybe savo finansiniam rmjui J. Borisovui. Pasitars su savo teiss patarjais, isikvieiau vidaus reikal ministr G. Furmanavii. Iklauss jo samprotavimus, nusprendiau dekret dl pilietybs suteikimo nepasirayti. Mat iimties tvarka j galima suteikti tik u nuopelnus Lietuvai, o kas udraus priekabi iekantiems politikams abejoti, ar pakankamai nusipelns pilietyb gavs asmuo? inodamas, kaip grieia dant paksistai, neabejoju, kad bsiu usipuolamas kiekvienu atveju, kai kam nors j suteiksiu iimties tvarka. Todl Pilietybs komisijos papraiau daugiau man neteikti toki rekomendacij.
2005 met rugpjio 6 diena, Ariogala.

Stengiuosi visuomet pasveikinti kiekvienais metais sskryd nuostabaus groio Dubysos slnyje susirenkanius politinius kalinius ir tremtinius. ia suvaiuodavo deimt tkstani patriotizmu spinduliuojani moni, bet kasmet j gretos vis retja. iemet susirinko apie 45 tkstanius dalyvi. Lyg tyia lijo, bet nuotaika buvo ventin. Linkjau jiems skleisti kitoms kartoms savo idealizm.

Dal dienos praleidau prie televizoriaus, nes stebjau Helsinkyje vykstanias pasaulio lengvosios atletikos pirmenybes. Virgilijus Alekna empionas! Nusviedia disk 70 metr 17 centimetr, laimi aukso medal ir dar pagerina pirmenybi rekord. Gaila, kad vos keli tak iki bronzos pristigo ketvirt viet ikovojusiai septynkovininkei Austrai Skujytei. Mginau paskambinti Helsink Virgilijui Aleknai, bet nepavyko prasimuti pro sveikintoj virtin.
2005 met rugpjio 7 diena, Vilnius. 2005 met rugpjio 8 diena, Vilnius.

Visi dienraiai pirmuosiuose puslapiuose skelbia apie Virgilijaus Aleknos pergal. Pasitars su tabu, nutariau j ir A. Skujyt tiesiai i oro uosto pakviesti Prezidentr. Paskambinau A. Brazauskui ir pasiliau Baltojoje salje drauge pasveikinti sportininkus, o jei jie jau suplanavo tokias ikilmes Vyriausybs rmuose, galiu
195

ir a atvaiuoti pas juos. Premjeras sutiko atvykti Prezidentr su savo komanda. Jis teiks V. Aleknai pinigin premij, o a skulptr. Sulaukiau ir netikto Stenlio Balzeko, dabar vieinio Vilniuje, skambuio. Jo muziejus jau ne vien deimtmet renka Met mog. iemet is garbingas apdovanojimas suteiktas Almai!
2005 met rugpjio 10 diena, KaunasMarvel.

Sovietiniais laikais daugiau nei deimt met statytas Lietuvos viebutis Vilniuje paaipiai buvo vadinamas amiaus statyba. iandien kalbdami apie Kauno vandens valymo renginius galime sakyti, kad tai dviej ami statyba. Prisimenu, kaip dar atuntojo deimtmeio pabaigoje atvyks Lietuv apsilankiau Marvelje, buvusio irgyno teritorijoje. Svarstme, ar tai tinkama vieta nutekamj vanden valymo monei statyti. Marvel tolokai nuo Kauno, maai apgyvendinta, todl buvo nutarta, kad btent ia ir reikia statyti. Prabgo daug met. Prie eerius metus pagaliau pradjo veikti mechaninio vandens valymo renginiai, paalinantys apie 70 proc. Neries ir Nemuno teral. Per ios mons atidarym linkjau, kad kuo greiiau biau pakviestas ir biologinio valymo komplekso atidarymo ikilmes, o tuomet Kuri marias Nemunas tekt jau 95 proc. ivalytas. Taiau paaikjo, kad tai nereali svajon. Per eerius metus nieko nepadaryta. Atvykau nusiteiks gerokai papurtyti visus u aplinkosaug atsakingus biurokratus. Pakvieiau aplinkos viceministr, Kauno vicemer, Finans ministerijos atstov, Kauno vanden vadovus ir kit valdinink. ES aplinkosaugos projektams per trejus metus skyr 1 milijard 340 milijon lit. Panaudota vos 7 proc. vis l. Nesivaizduoju, kaip pavyks paskirstyti likusius pinigus, jei biurokratai net mano akivaizdoje tik tuiai ginijosi ir vert kalt vienas kitam. Po pusantros valandos toki diskusij pasakiau, kad jeigu is projektas tutuojau nebus pradtas gyvendinti, lks j galvos. Paadjau paskirti savo atstov, kuris kas antr savait tikrins, kas padaryta, ir informuos mane. Stabdanius projekt biurokratus reikalausiu atleisti i darbo. Pasaulyje dar neregta, kad prezidentas turt imtis vandens valymo rengini statybos!

2005 met rugpjio 14 diena, sekmadienis, Vilnius.

Savaitgal praleidau namuose. Lyja ir lyja, o monms pats atostog metas. Patvino ups, lietus semia Lietuv, ypa rytin ir vakarin alies dal. Smarkiai nukentjo kininkai, nes javai jau nunok, o laukus nemanoma vaiuoti. Bulvs irgi apsemtos van196

dens. Vyriausybei neabejotinai teks finansikai padti nukentjusiesiems, tik dar neapskaiiuotas nuostoli mastas.
2005 met rugpjio 17 diena, Vilnius.

Plyksteljo tampa tarp Baltarusijos ir Lenkijos. is konfliktas netiesiogiai lieia ir Lietuv bei Ukrain. Todl V. Juenkos iniciatyva rugpjio 1819 dienomis Kryme susitiksime keturi prezidentai: jis, A. Kwaniewskis, M. Saakavilis ir a. Nors atostog metas, vyksta neoficials mano susitikimai su galimais kandidatais generalinio prokuroro post. Jau keliems asmenims siliau ias pareigas, bet jie atsisak. Visuomen nepasitiki Generaline prokuratra, todl solids ir patyr teisininkai nenori prisiimti atsakomybs u i institucij. Neskubsiu skirti generalinio prokuroro, nes btina parinkti gab, stiprios valios vadov, kuris sugebt prokuratrai grinti autoritet.

2005 met rugpjio 19 diena, Krymas.

Vakar atskridau Sevastopolio oro uost. Persd automobilius, nuvykome madaug u imto kilometr Jaltoje ant Juodosios jros kranto pastatyt rezidencij. ia jau lankiausi 2001 metais, taiau kart ypa karta, pavsyje temperatra siekia 38 laipsnius, maa to, dar ir klimatas labai drgnas. Man skirtoje rezidencijoje yra oro kondicionieriai, bet menko galingumo, o kambari auktis kokie 4 metrai. Ne k atvsina. Po valandls poilsio Livadijos rmuose susitikau su prezidentu Viktoru Juenka. Antr kart pasidairiau po pastat, kuriame 1945 metais trys karo laimtojai J. Stalinas, W. Churchillis, F. D. Rooseveltas pasira ir Lietuvos likim lmus Jaltos susitarim. Istorija tarsi atgyja, irint stal, ant kurio buvo perbraiomas pokario Europos emlapis. Su V. Juenka madaug valand kalbjoms apie Lenkijos ir Baltarusijos diplomatin konflikt dl lenk tautins maumos, kur, matyt, dar pakursto Rusija. Juk Baltarusijoje gyvena apie 400 tkstani lenk tautybs moni, o tampa dl ios tautins maumos problem gali atsiliepti artjani Lenkijos prezidento rinkim rezultatams. Pasinaudojs prog, atkreipiau V. Juenkos dmes Ukrainos muitins kuriamas klitis ms aldytuv Snaig eksportui. Kijevas prim nutarim sumainti muitus nuo 25 iki 5 proc., bet muitininkai jo nevykdo. Susidariau spd, kad V. Juenka nieko apie tai neino. Jis paadjo nedelsdamas isiaikinti, ir i ties iandien mums susitikus ryte Ukrainos prezidentas prane, kad reikalas sutvarkytas. Beje, ms aldytuvams tenka apie 30 proc. Ukrainos rinkos. iandien ryte Ukrainos prezidento vasaros rezidencijoje, pastatytoje prie pat jros ant kranto, susdome darbo pusryi, jie truko net keturias valandas.
197

Aptarme regionins politikos klausimus, diplomatin tamp tarp Lenkijos ir Baltarusijos bei Rusijos vaidmen tokiuose konfliktuose. Kalbjoms ir apie spalio mnes Kijeve rengiamos regionins konferencijos dienotvark. Pabrme, kad tai jokiu bdu nra prie Rusij nukreipta akcija. Taiau jau iandien rus spauda komentavo, kad kuriame kakoki politin a nuo Baltijos iki Kaspijos ir Juodosios jr. Net ir Londono The Daily Telegraph laikraio praneimo apie ms susitikim antrat skelbia: Rengiama Maskvos apsuptis. Sutarme, kad spalio 26 dien Kazanje vyksianiame NVS ali vadov susitikime V. Juenka paaikins V. Putinui ms siekius, neturinius nieko bendra su antirusika politika. Su V. Juenka apsilankiau sovietiniais laikais garsioje Arteko pionieri stovykloje, kur Ukrainos jaunimas buvo suvaiavs sskryd. Net dabar is kompleksas daro spd Lietuvoje galime tik pasvajoti apie toki jaunimui skirt stovykl. Bet keisiausia, kad ms geltonoji spauda sugebjo velgti kakok kriminal neva, apsilankydamas sovietins dvasios persmelktame Arteke, nusidjau tautai. Ities kai kurie mons Lietuvoje susipyk su protu.
2005 met rugsjo 3 diena, Vilnius.

Jau prie kelet met tuometis vidaus reikal ministras Juozas Bernatonis mgino atstatydinti policijos generalin komisar Vytaut Grigaravii. Kiek vliau t pat ketino padaryti ir Rolandas Paksas, bet nespjo. tai dabar istorija kartojasi. Prie kelias savaites Algirdas Brazauskas man usimin, kad kit met vasario 1-j baigiasi dabartinio policijos generalinio komisaro kadencija ir es laikas bt dairytis naujo vadovo, nes, jo nuomone, V. Grigaraviius prastas administratorius. Niekaip nereagavau ias premjero mintis. Bet netrukus yla ilindo i maio: dabar A. Brazausko patarju taps J. Bernatonis, padedamas vidaus reikal ministro Gintaro Furmanaviiaus, pradjo versti i posto V. Grigaravii, apkaltins j statym paeidinjimu, be kita ko, ir atleidiant Vilniaus policijos vadov Erik Kaliai. Man i istorija m labai nepatikti. Pasikvieiau V. Grigaravii namus pasikalbti akis ak ir, garantavs jam, kad neleisiu policijos painioti partinius aidimus, papraiau principingai vadovauti Policijos departamentui, stiprinti ios staigos autoritet.

2005 met rugsjo 5 diena, pirmadienis, Vilnius. iandien pakvieiau pasikalbti Seimo pirminink Artr Paulausk. Kalbjoms apie prasidsiani parlamento rudens sesij. Isakiau savo nuomon, koki statym leidyb laikau prioritetine, ir neslpiau, kad esu nusivyls Seimo pavasario sesijos darbu

198

parlamentarai usim tik skandal gesinimu, komisij ir komisijli krimu. A. Paulauskas man i dalies pritar. Pasikalbjome ir apie policijos generalinio komisaro situacij, iuo klausimu ms nuomons jau visikai sutapo.
2005 met rugsjo 9 diena, Krynica, Lenkija. Trei kart dalyvauju Krynicos ekonomikos forume, kuris met sulauk 1 300 dalyvi, daugiausia i Vidurio Europos. Pagrindin diskusij tema ES patirtis, prabgus vieniems metams po didiausios pltros. A pabriau, kad nesutarimai dl Konstitucijos pristabd ES integracijos procesus, bet tai nra mirtin pavoj kelianti kriz. Pavojingiau, kad kai kurios ES nars elgiasi egoistikai ir nesolidariai, nori gauti naudos kit bendrijos ali sskaita. Turjau galvoje tai, kad vakar Berlyne Gerhardas Schrderis, susitiks su Vladimiru Putinu, pasira dujotiekio i Rusijos Vokietij tiesimo Baltijos jra sutart, apeinant Baltijos alis ir Lenkij. Tai vienaalikas politinis sprendimas, kuriuo ignoruojamos kitos ES nars. Net ir ekonominiu poiriu is projektas kainuos brangiau nei ms siloma gintarin trasa tiesiant dujotiek sausuma. Vakar, suinojs apie pasirayt G. Schrderio ir V. Putino susitarim, paskambinau Vokietijos prezidentui Horstui Khleriui ir isakiau ms nusivylim. Jis pritar mano nuomonei. Beje, ir anksiau, kalbdamas Lenkijos Solidarumo 25-meio minjime, H. Khleris rm ms pozicij. Per vakarykt ms pokalb usiminiau, kad gal dar bt galima i naujo kelti dujotiekio tiesimo klausim po Vokietijos parlamento rinkim, jei juos laimt deinieji ir kanclere tapt Angela Merkel. H. Khleris tokios galimybs neatmet. Apie vakarykt Berlyno susitarim kalbjau ir iandien Krynicoje per spaudos konferencij. Pabriau, kad is sandoris paeidia ne tik Baltijos ali, bet ir Lenkijos interesus. iandien man Krynic paskambino Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka. Jis trumpai apibdino politin padt savo alyje, kai i premjero posto buvo atleista Julija Tymoenko. Kaip ir buvo galima laukti, kilo kriz. Taiau V. Juenka garantavo, kad politin tampa nepalaidos Oranins revoliucijos laimjim, parlamento rinkimai bus surengti demokratikai bei skaidriai ir Ukrainos orientacija Vakarus nesusilpns. Sutarme, kad apie tai dar pasikalbsime Niujorke per Jungtini Taut sesij. ia informacija netrukus pasidalijau su Aleksanderiu Kwaniewskiu. Vis dlto abu manome, kad politin padtis Ukrainoje nra stabili. Neabejojame, kad daug kas Rusijoje tuo labai diaugiasi.

199

PAstAbos PArAtse

inoma, man nebuvo netikta inia, kad Gerhardas Schrderis ir Vladimiras Putinas pasira susitarim tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu, nors is sumanymas pavojingas ir gamtosaugos poiriu, ir, apeinant Estij, Latvij, Lietuv bei Lenkij, didinamas i ali energetinis paeidiamumas. Vis dlto pasijutau iek tiek apgautas ir asmenikai, nes Vokietijos kancleris, mums susitikus jo kanceliarijoje, iklauss mano argumentus, kokias grsmes mums kelia Nord Stream projektas, dar mgino gudrauti, aikindamas, kad jis nebuvo informuotas apie Baltijos ali nerimo prieastis. Taiau ir tiesiogiai igirds i informacij n kiek nepakeit savo pozicijos. Aiku, politikoje naivu bt tiktis didelio nuoirdumo. Susitarim tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu, nepaisant Baltijos ali ir Lenkijos prietaravimo, lm Vokietijos verslo ir, matyt, asmeniniai tuomet kanclerio kadencij baigianio G. Schrderio interesai juk jis tapo projekt gyvendinanio konsorciumo akcinink komiteto pirmininku, gaunaniu didiul alg. Darme, k galjome. Projektui vieningai prieinosi visos trys Baltijos alys ir Lenkija, mus parm vedija, todl dar turjome vilties, kad suveiks Europos Sjungos solidarumo principai ir susitarimas su Rusija bus persvarstytas, juolab Vokietijoje netrukus pasikeit politin valdia. Deja, kancler Angela Merkel, nors ir nerod tokio entuziazmo dl dujotiekio kaip G. Schrderis, keisti savo pirmtako sutarties su Maskva nesim. Vokietijos verslo interesai ir jai buvo svarbesni nei kaimyn prietaravimai.

2005 met rugsjo 10 diena, Vilnius. Seimas susirinko rudens sesij. kart nenorjau vykti jos atidarym ir sakyti sveikinimo kalbos (nra ir tokios tradicijos), nes vargu ar daug kuo galima diaugtis vertinant ios kadencijos parlamento darb. Vis dlto mane tikino, kad verta Seimo nariams priminti, kokie svarbs udaviniai j laukia, ko tikisi Lietuvos mons. Kalbjau labai trumpai tik 5 minutes. 2005 met rugsjo 11 diena, Vilnius.

Prabgo ketveri metai nuo teroristinio ipuolio Niujorke ir Vaingtone, kuris nulav abu Pasaulio prekybos centro boktus, sugriov dal Pentagono pastato ir pasiglem trij tkstani moni gyvyb.
200

iandien Vilniuje pus deimtos ryto liuteron evangelik banyioje ei konfesij dvasininkai pakviet mones susikaupimo valandai prisimenant Rugsjo 11-osios ipuolio aukas. Banyia buvo kone perpildyta, dalyvavo daug Vilniuje reziduojani ambasadori. Lietuvos moni vardu uvusij atminim pagerbiau gedulo vainiku.
2005 met rugsjo 13 diena, Niujorkas.

Niujorke prasideda 60-oji Jungtini Taut sesija. is virni susitikimas skirtas organizacijos eiasdeimtmeiui ir bus aptariamas 1 000 tiksl gyvendinimas. Atvyksta daugiau kaip 150 valstybi vadov, todl mano dienotvarkje numatyta ir daug dviali susitikim. Kelion vyko be joki nuotyki, tik, nusileidus Niujorke, oro uoste dl gausybs skrydi ir tikro delegacij antpldio teko gerokai laukti, kol pavyko ivaiuoti. Dl to pavlavome iandien vakare surengt prezidento Georgeo W. Busho primim. Paaikjo, kad buvome ne vieninteliai nespj laiku atvykti.

2005 met rugsjo 14 diena, Niujorkas. Neapsakoma apsauga. Mane saugo 7 asmenys. Niujorko gatvmis sunku judti, o prie Jungtini Taut bstins i viso beveik nemanoma privaiuoti. Ivaiavs i viebuio anksiau, nei reikt prastomis slygomis, JT pastat atvykau laiku. Po JT generalinio sekretoriaus Kofi Annano sveikinimo kalbos pasisak JAV prezidentas Georgeas W. Bushas. Jis buvo sutiktas mandagiai, bet pabrtinai altai. Kakaip buvo nejauku, kai plenarini posdi salje, kurioje sdjo apie tkstant delegat, jus G. W. Bushui, nepasigirdo joki plojim. Niekas neplojo ir jam kalbant. Tik pasibaigus kalbai, salje pasigirdo santrs, sausi plojimai. Tokiu bdu didel dalis delegat aikiai demonstravo savo neigiam poir kar Irake. Per pietus asmenikai nekteljau su G. W. Bushu. Sdjau kone nugara nugar su prie gretimo stalo sitaisiusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis negaljo mans nepastebti, buvau pasirengs su juo pasisveikinti, bet... V. Putinas demonstratyviai veng pasisukti mano pus. Spju, kad, mane ignoruodamas, jis savotikai kerijo u tai, kad neatvykau Maskv gegus 9-j. K gi, tai ne taip ir svarbu.

iandien pasakiau kalb Jungtini Taut plenarinje sesijoje jau ketvirt kart eidamas prezidento pareigas. Kalbjau apie Lietuvos indl kovojant su terorizmu ir JT reorganizacij. Dar
2005 met rugsjo 15 diena, Niujorkas.
201

nespjs ieiti i posdi sals gavau ini, kad aki rajone, Ploki ems kio bendrovs laukuose, nukrito Rusijos karinis lktuvas Su-27, ginkluotas raketomis ir kitokiais audmenimis. Netrukus kariuomens vadas generolas majoras Valdas Tutkus telefonu mane informavo, kad auk nra, vykio viet kontroliuoja ms karins pajgos ir pradtas tyrimas. Bsiu nuolat informuojamas apie padt. Po piet susitikau su JAV yd organizacij atstovais. Be kita ko, kalbjoms ir apie yd turto Lietuvoje reikalus, bet taikiai, be jokios tampos.
2005 met rugsjo 16 diena, Niujorkas. Dalyvavau buvusio prezidento Billo Clintono Globalios iniciatyvos apskritojo stalo diskusijoje. iame renginyje pasikalbjau su prezidentu Viktoru Juenka. Jis informavo apie naujausius vykius Ukrainoje. Vliau Lietuvos ambasadoje Vaingtone Amerikos paveldo isaugojimo usienyje komisija teik man savo ymen, o po ios ceremonijos nuvykau susitikti su filantropu Georgeu Sorosu. Daugiausia kalbjoms apie Aliaksandro Lukaenkos reim Baltarusijoje ir kaip galtume padti opozicijai. G. Sorosas labai gerai vertino Lietuvos nuostat remti baltarusi demokratinius judjimus ir adjo iai veiklai finansin param. 2005 met rugsjo 21 diena, Vilnius.

Ryte krato apsaugos ministras Gediminas Kirkilas ir kariuomens vadas Valdas Tutkus informavo apie rus lktuvo katastrof. Katapultavsis laknas sveikas, laikomas viebutyje ir apklausiamas. Jo parodymai labai prietaringi: vien syk sako, kad lktuvas buvo ginkluotas kovinmis raketomis, kit jau kad j nebuvo. O kasinjant katastrofos viet rastos, kaip spjama, net keturi raket nuolauos. Aptikta ir juodoji d. Maskva piktu tonu reikalauja perduoti jai lakn, o lktuvo nuolauas grinti netgi nedelsiant. Nepasiduosime spaudimui. Lietuva tsia visapus tyrim. iandien primiau Turkijos parlamento pirminink Blent Arn, o 16 valand Prezidentros kieme pasitikau Lietuv atvykus Izraelio prezident Moshe Katsav. Vakare jo garbei surengsiu vakarien. Antroji Izraelio prezidento M. Katsavo vizito Lietuvoje diena. Nuvykau drauge su juo Panerius pagerbti naci auk. I ten vykome tiesiai oro uost. Manau, per vizit pavyko paalinti kai kurias Lietuvos ir Izraelio santyki tampas. Tai pads pagyvinti ms ekonominius ryius.
202

2005 met rugsjo 22 diena, Vilnius.

2005 rugsjo 24 diena, Viduremio jra, lktuvneis Uss theodore roosevelt. Prie mnes man, naujos NATO nars vadovui, pasil aplankyti

JAV lktuvne. Kvietim primiau ir vakar drauge su 15 Vyriausybs, Seimo ir Krato apsaugos ministerijos atstov Amerikos karo laivyno lktuvu iskridau Kretos sal. Mus lydjo ir JAV ambasadorius Stephenas Mullas su keliais ambasados darbuotojais. Kretoje ms delegacij pasitiko JAV laivyno Viduremio jroje vadas.

JAV lktuvneyje USS Theodore Roosevelt.

iandien i ryto buvo puikus oras, jra rami. Visi jautme ioki toki tamp igird, kad lktuvne skrisime specialiu karo laivyno lktuvu, kuris leisdamasis ant denio, kaip ir naikintuvai, bus gaudomas lynu. Skrydis truko 45 minutes. Nusileidimas buvo spdingas, visi atsikvpme, kai jau stovjome ant lktuvneio USS Theodore Roosevelt denio. Tai plaukiojantis miestas jame tarnauja 5 500 kariki, dislokuoti 85 lktuvai. Vis dien praleidome stebdami, kaip kyla ir leidiasi lktuvai. Jie kabliu turi pagauti bent vien i keturi lyn ir tuomet, nuriedj dar 2030 metr, sustabdomi. Jei nepavyksta usikabinti, lktuvas turi staigiai auti vir. Mums stebint net keturis kartus teko kartoti nusileidim.
203

I pradi stovjau vos per kelet metr nuo leidimosi tako. Vliau skrydius stebjau nuo kapitono tiltelio, pakelto kone Eiffelio bokto aukt. Vaizdas nepaprastai spdingas. Labai simintinas buvo ir ms pakilimas nuo lktuvneio. Lktuvas tiesiog iauna miliniku greiiu or ir per tas kelias akimirkas taip prispaudia prie kds, kad, kaip visi vliau kalbjome, irdis, atrodo, nulekia kojas.
2005 met rugsjo 27 diena, Vilnius. Pirm kart vizito Lietuv atvyko Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas. vairiose tarptautinse konferencijose mes jau buvome susitik tris kartus. Moldova siekia stoti ES. Lietuva neturi daug tiesiogini interes ioje alyje, bet regionins politikos, demokratijos vertybi pltros Rytus poiriu Kiiniovas mums svarbus partneris. Per pokalb su V. Voroninu adjome dalytis savo patirtimi ES. 2005 met rugsjo 29 diena, Vilnius. Jau kelet dien Lietuvoje svarbiausia bendrovs Jukos parduodam Maeiki naftos akcij tema. Vyriausyb i dalies pati kalta, kad taip kaito politins aistros. Mat pasklido kalbos, jog slapta jau sutarta, kas perims Maeiki naft, o Lukoil prezidento atvykimas Lietuv tik sustiprino tokius tarimus. Mane net informavo, neva A. Brazauskas gavo u sandr 25 milijonus eur, pasak io gando, pinigai pervesti Kristinos Brazauskiens viebuio sskaitas. Partijos labai skirtingai vertina, kaip vyksta derybos, ir tai dar labiau didina politin tamp. Tenka pripainti, kad i ties labai maai inoma, kas ir kaip derasi. Todl iandien paskelbiau pareikim, reikalaudamas daugiau vieumo ir skaidrumo. Neabejoju, kad sipliesk ginai tik pradia bsim smarki diskusij ir kaltinim, kaip jau nutiko bendrovei Williams ateinant Maeikius. iandien savo patarj papraiau pasiaikinti, kiek pasistmta rengiantis Marvels biologinio vandens valymo rengini statybai, kaip sekasi tam projektui naudoti ES pinigus. Prie pusantro mnesio lankydamasis Kaune pareikalavau, kad sutartis su statybos rangovais bt pasirayta iki spalio 1-osios. Dar neblogai, jei tai bus padaryta vluojant madaug tik savait. pareigojau savo patarj Sigit iupinsk nuolat priirti, kaip juda projektas, ir mane vis informuoti. 2005 met rugsjo 30 diena, Vilnius.

rame interviu LTV sekmadienio laidai Savait. Su Rita Milite kalbjausi apie Maeiki naftos akcij pardavim. Pasisakiau atvirai ir atriai. inau, kad tai sukels kai kuri politikieri
204

isterikus ksmus, bet... Nekreipiu tai dmesio. Atjo laikas garsiai ir aikiai kelti klausimus, kitaip sulauksime didelio skandalo ir bd.
2005 met spalio 3 diena, pirmadienis, Vilnius.

pokalbio su R. Milite ra. Esu patenkintas. iandien susitikau su laikinai einaniu generalinio prokuroro pareigas Vytautu Barkausku. Jis mane informavo apie dviej ms prokuror komandiruot Maskv, kur jie mgino itirti, ar Viktoro Uspaskicho auktojo mokslo diplomas yra autentikas. Deja, gro tuiomis rankomis. Rusai buvo adj padti tyrimui, tai numato tarpvalstybinio teisinio bendradarbiavimo sutartis, bet paado netesjo ms prokurorai nieko negaljo isiaikinti, nes jiems visur buvo utrenktos durys. Beje, gal tai tik sutapimas, bet tomis pat dienomis Maskvoje lanksi ir V. Uspaskichas. Ms Usienio reikal ministerija kreipsis Rusij ir dar kart prays leisti patikrinti V. Uspaskicho studij dokumentacij. Apsilankiau Lietuvos banke ir susitikau su jo valdybos pirmininku Reinoldijumi arkinu. Kalbjoms apie tai, kaip vyksta pasirengimas vesti eur. Techniniu poiriu spsime atlikti visus darbus laiku. Pasiliau R. arkinui vadovauti bankui dar vien trei kadencij. Jis pasilym prim. Dabar jo kandidatr derinsime su parlamento frakcijomis ir, jei sulauksime pritarimo, teiksiu tvirtinti Seimui. Laikausi nuomons, kad, rengiantis sivesti eur, labai svarbu isaugoti vadovavimo Lietuvos bankui tstinum.
2005 met spalio 4 diena, Vilnius. Tsiu susitikimus su kandidatais generalinio prokuroro post. iandien primiau Vilniaus 2-ojo apylinks teismo pirminink Algimant Valantin. Tai 44 met teisininkas, apie j palankiai atsiliepia kolegos teisjai. Pasikalbjome apie jo poir prokuratros darb, santykius su kitomis teissaugos institucijomis. Susidariau spd, kad tai siningas mogus, kompetentingas teisininkas. Tik savs klausiu, ar jis bus pakankamai rytingas ir pajgs pertvarkyti teissaug, kurioje sitvirtin senbuviai, o paprasiau sakant senasis teisinink klanas. pavakar atvyko krato apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, kariuomens vadas generolas Valdas Tutkus ir Gynybos tabo virininkas generolas Vitalijus Vaiknoras praneti apie rus lktuvo SU-27 katastrofos tyrimo ivadas. Avarij lm organizacini, technini ir mogikj veiksni visuma. Skrydis fiksuotas radaro ir piloto ryio su dispeeriais rauose. Laknas po dar vienos apklausos prokuratroje bus ileistas Rusij.

Vakar pasiirjau savo

205

Atskleista ir ms gynybos sprag: technikai pasen radarai, nepakankamas j tinklas. Btina susitarti su latviais ir estais dl bendros radar sistemos. Apie tai kalbsiu Baltijos ali prezident susitikime Taline. Remdamiesi incidento su rus lktuvu pamokomis, turime spustelti NATO vadovyb, kad bt imtasi neatidliotin priemoni ms oro gynybai sustiprinti. Vakare Prezidentroje surengta labdaros vakarien su aukcionu bei primimas vedijos karaliens Silvios ir Saudo Arabijos karaliaus pusbrolio, princo Turki bin Talalo bin Abdulo Azizo al Saudo garbei. is neoficialus karalikj asmen vizitas Lietuv skirtas labdarai. Karalien Silvia vadovauja Mentor organizacijai, usiimaniai narkomanijos prevencija tarp jaunimo. vakarien buvo sukviesti ikils verslo ir kit veiklos srii atstovai. Per Baltojoje salje vykus aukcion Mentor organizacijos veiklai Lietuvoje surinkta 190 tkstani lit.
2005 met spalio 5 diena, Vilnius.

Tsiu pokalbius su kandidatais generalinio prokuroro post. Susitikau su Aukiausiojo Teismo teisju Pranu Kuconiu. Neabejotinai auktos kvalifikacijos teisininkas, teiss teoretikas. Bet generalinio prokuroro pareigoms reikt parinkti dar ir ger administratori. Jam reiks priimti griet sprendim, atsikratyti pareign, netinkam dirbti prokuratroje, vadinasi, teks atlaikyti didiul partij ir politik spaudim. Susitiks su dviem kandidatais A. Valantinu ir P. Kuconiu dar nesu sitikins, ar jie pajgs rytingai veikti. Surengiau pasitarim dl nelegali statyb Neringos nacionaliniame parke ir al gamtai darant nesaiking mik kirtim. Labai kategorikai pasisakiau prie neteistus statinius pajryje. Pareikalavau asmenins vis pareign atsakomybs, kad ir kokias auktas pareigas jie eit. Pasakiau, kad jeigu padtis nesikeis, primygtinai raginsiu premjer atleisti Vyriausybs atstov Klaipdos apskrityje. Visais atvejais, kai paeistas statymas, turi bti nedelsiant kreipiamasi prokuratr ar teism. Taip pat grietai pareikalavau stabdyti nacionalini park kirtim. Suprantu, nemaai plot buvo privatizuota, bet valstyb turi svert, kaip ukirsti keli savivalei. Galima net ir ipirkti privaiose rankose atsidrusius mikus nacionalini park teritorijoje. Pasitarimas nebuvo malonus, suprantu, kad aplinkos ministras Arnas Kundrotas, kur pastu daugel met ir laikau puikiu gamtosaugininku, jautsi labai nesmagiai. Ieidamas i kabineto jis pasak ketins atsistatydinti. ia pat
206

2005 met spalio 6 diena, Vilnius.

pareikiau, kad nepriimsiu jo atsistatydinimo, nes tai bt tik statym paeidj laimjimas. Turime dirbti toliau ir atkurti tvark. Prie ivykdamas oficialaus vizito Pranczij dar primiau Seimo pirminink Artr Paulausk. Jis neseniai lanksi Ukrainoje ir papasakojo savo spdius. Vaizdas nekoks. Vidaus politins kovos stabdo reformas, kuri tikjosi Oranins revoliucijos dalyviai. Aptarme ir Maeiki naftos akcij pardavim. Apgailestavome, kad A. Brazauskas neinformuoja nei Seimo, nei mans apie proces ir elgiasi taip, tarsi mon bt jo nuosavyb. A. Paulauskas sak, kad net valdaniosios koalicijos partneriai nra supaindinti su premjero planais. Taip pat kalbjoms apie tinkamo kandidato generalinio prokuroro post paiekas. A. Paulauskas man pritar, kad nelabai yra i ko rinktis, ir sil neskubti apsisprsti. Taip ir darysiu, nekreipdamas dmesio mginimus kirinti visuomen, sti nepasitikjim tokiais straipsniais kaip Respublikoje. Pavakare su Alma iskrendame Paryi.
2005 met spalio 6 diena, Paryius.

Sunku iais laikais tai sivaizduoti, bet skrydis i Vilniaus Paryi truko 9 valandas! Lktuvas vlavo, todl teko ataukti du susitikimus su spaudos atstovais. Nuklme kitai dienai. Tik nakt, jau apie vidurnakt, viebutyje Park Hyatt ParisVendome, kuriame apsistojau, primiau Lietuvos ryto urnalist Edit Urmonait. Dar kart sitikinau, kaip reikt Lietuvai vyriausybinio lktuvo.

2005 met spalio 7 diena, Paryius.

Po pusryi su verslininkais susitikau su Pranczijos Nacionalins Asambljos Usienio reikal komiteto pirmininku Micheliu Destot. Daugiausia kalbjoms apie Lietuvos santykius su Rusija ir Baltarusija. Likus kelioms minutms iki 13 valandos, atvykau Eliziejaus rmus. Prezidentas Jacquesas Chiracas sutiko labai maloniai, lygiai 13 valand susdome darbo piet. Dalyvavo keli jo patarjai ir ministrai. Beveik vis laik per pusantros valandos trukusius pietus kalbjoms apie ES kriz dl strigusios Konstitucijos ir bendrijos ateit. Sutarme, kad integracijos proceso sultjimas ilgalaikiu poiriu gali bti naudingas, nes turt sustiprinti ES darn. Kalbjoms ir apie rus lktuvo avarij. J. Chiracas palankiai vertino tai, kaip Lietuva isiaikino incident su Rusija. Atsisveikinant prezidentas J. Chiracas pakviet mane kiek al ir... netiktai m erti tokius komplimentus, kad bt nekuklu juos pakartoti. Negaljau patikti tuo, k girdiu. Iki
207

Susitikimas su Pranczijos prezidentu Jacquesu Chiracu. Paryius, 2005 m. spalio 7 d.

iol vairiomis progomis ne kart buvome susitik, bet jis visuomet bdavo tik mandagiai oficialus. Tuo tarpu Alma susitiko su ponia Bernadette Chirac. Kaip ji pasakojo, susitikimas buvo labai mielas ir truko dvigubai ilgiau, nei numat protokolas. Ponia Chirac usiima glininkyste, bet retai kam rodo savo glynus. Almai ji padar iimt ir pati j vediojo po savo sod ir visk aprod. Po piet su prezidentu J. Chiracu tssi pokalbi ir susitikim maratonas: Politikos moksl institute skaiiau pusvalandio trukms paskait, vliau vis valand atsakinjau klausytoj klausimus, o grs viebut daviau du atskirus interviu takingiems Pranczijos laikraiams Le Figaro ir Le Monde. Daugiausia buvau klausinjamas apie Ryt Europos politin gyvenim. Le Figaro urnalistai domjosi, kaip a vertinu V. Putino ir G. Schrderio susitarim tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu. Pasisakiau labai kritikai: paeisti ms interesai ir net nesilaikyta paprasiausio diplomatinio mandagumo taisykli. Lietuva ES nar, o Vokietija, n nesiteikusi kalbtis apie tai su mumis, susitaria su Rusija ir mums gyvybikai svarbi energetikos trasa aplenks mus ir ms kaimynus. Vakare susitikau su lietuvi bendruomens Pranczijoje atstovais. Susitikimas vyko restauruotoje ir ipuotoje Lietuvos ambasadoje. Maiau, kaip atrod
208

Maldos pusryiai prezidento Valdo Adamkaus sukurta tradicija.

pastatas, kai j tik sigijome. Puikiai padirbjo i Lietuvos atvaiav ms meistrai. Ambasada dabar gerai reprezentuoja ms al. Jau penkt kart Prezidentroje rengiami kasmeiai Maldos pusryiai. i mano iniciatyva pradta tradicija tik kart prie R. Pakso buvo nutrkusi. iemet sveius atvyko politik i Vokietijos, Didiosios Britanijos, JAV, Gruzijos, kit ali.
2005 met spalio 9 diena, Vilnius. 2005 met spalio 11 diena, Kabulas. iandien kliausi pus antros nakties, ir po valandos ms lktuvas jau kilo skristi Afganistan, kur Lietuvos kariai kelerius metus dalyvauja tarptautinje karinje misijoje ir dabar ms alis vadovauja Goro provincijos atkrimui. Pavyko isaugoti ms kelions konfidencialum. iniasklaida nieko neprane. Skrenda 25 asmen delegacija, lydima 5 urnalist. Ir vl neivengme nesusipratim dl lktuvo. J isinuomojome i privaios latvi bendrovs, bet, susiruous skristi, paaikjo, kad sugedo. Igelbjo ukrainieiai i Antonov Airlines, atsiunt savo lktuv. Iskridome labai anksti, tamsoje skendintis miestas dar giliai miegojo. Apie atunt ryto pusvalandiui
209

nusileidome Baku, papildme degal ir vl kilome ilgam skrydiui. Tik dar po beveik septyni valand kelions nusileidome Kabule. Oro uoste buvau sutiktas pagal diplomatinio protokolo reikalavimus, su garbs sargyba, bet i karto pajutome atsidr karo lauke. Jau prie ilipdami i lktuvo turjome usivilkti arvuotas liemenes ir usidti almus. Aplink barikados, apsaugos utvarai, kur pavelgsi kariai su automatiniais ginklais rankose. Ore net tirta dulki. Vaiuodamas NATO bstin, dairiausi pro automobilio lang. Vaizdas dar labiau sukreiantis, nei atrodo irint CNN reportaus i Kabulo. Pastatai apgriuv ar visai sugriauti, kiek akys aprpia visur baisus skurdas, varganai atrodantys mons. NATO bstin tvirtov tvirtovje: tvirtintus pastatus i vis pusi juosia dar viena tvirtinim juosta. A apgyvendintas vyriausiojo NATO civilinio atstovo rezidencijoje.
2005 met spalio 12 diena, Kabulas. Ryte atvyks Kabulo oro uost, susitikau su k tik atskridusia JAV valstybs sekretore Condoleeza Rice. Nors ir trumpai, ia pat prie lktuv pasikalbjome. Ji skubjo susitikim su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai, o a su delegacija iskridau Goro provincijos centr agarano miest.

Tarp lietuvi kari Afganistane.

210

Skrendant gerai matsi em. Kiek akys aprpia vien kalnai. Nematyti jokios augalijos, gyvybs. Nusileidus toks pat nykus vaizdas: smlynai, uolos, nei medeli, nei krmokni. Net ol neauga. Leidoms ant vyru upilto lauko. Mus pasitiko Goro provincijos gubernatorius Ahadas Afzali ir turbt beveik visi agarano gyventojai tai nedidelis miestelis, jame dar nebuvo lanksis joks prezidentas. Kaip suinojome, ms sutikimui buvo rengiamasi itis savait, tvarkomas ligonins kiemas, kur vyko sutiktuvi ikilms, i visos apylinks surinkti kilimai ir patiesti mums sussti, irikiuoti vaikai, mojuojantys NATO ir Lietuvos vliavlmis. Atveme dovan agarano ligoninei, tarp j ir elektros generatori. agarane ibuvome penkias valandas. ia nra nei elektros, nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Srutos teka up, o visai netoliese vaikai sm vanden ir gr. sitikinome, kad ms kari palapini stovykloje gyvenimo slygos nepalyginti geresns nei vietos gyventoj. Lietuviai vadovauja visoms provincijoje esanioms NATO pajgoms, su ms kariais ia tarnauja danai, lenkai, amerikieiai. Bet civiliniame gyvenime viepatauja vietos klan vadai. Grus Kabul, t pat vakar lauk oficialus susitikimas su Afganistano prezidentu H. Karzai. Dabar musulmonams ramadano laikotarpis, kol nenusileidia saul, negalima nei valgyti, nei gerti, todl primimas prezidento rmuose vyko jau sutemus. H. Karzai vakarietikas mogus, isimokslins Vakaruose. Kalbjoms ir bendromis politinmis temomis, ir apie Afganistan. H. Karzai labai dkojo Lietuvai u pagalb atkuriant jo valstyb.
2005 met spalio 13 diena, KabulasbakuZagrebas.

Keltis teko labai anksti, nes pusryiavome 6 ryto ir iki 10 valandos buvo surengti keturi susitikimai su NATO karini pajg Afganistane vadais, JAV ambasadoriumi Ronu Neumannu bei vyriausiuoju NATO civiliniu atstovu Hikmetu etinu. I Kabulo iskrid vienuolikt ryto, po trij valand nusileidome Baku. ia susitikau su Azerbaidano prezidentu Ilhamu Alijevu. Tai mano pirmasis vizitas i al. Suavjo Baku varus, modernus Piet miestas, kuriam romantikos suteikia atsiveriantys Kaspijos jros ir pakrani vaizdai. Per susitikim su I. Alijevu kalbjoms apie galimybes tiekti Lietuvai Azerbaidano naft. Aiku, tai ateities planai. Azerbaidanas ketina prisidti tiesiant naftotiek Vakarus. Ir tai reals tikslai, nes ios alies pltra ypa sparti. iemet Azerbaidano bendrasis vidaus produktas turt iaugti rekordikai madaug 20 procent.
211

I Baku iskridome Zagreb, kur esu pakviestas pasakyti baigiamj kalb ia vykstanioje regiono konferencijoje. Zagrebo konferencijoje dalyvauja 16 valstybi vadovai. Spjau atskirai susitikti su Bulgarijos prezidentu Georgi Parvanovu, Bosnijos ir Hercegovinos prezident tarybos pirmininku Ivo Miro Joviiumi, Lenkijos prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu, Italijos prezidentu Carlo Ciampi, Slovnijos prezidentu Janezu Drnoveku ir Rumunijos prezidentu Traianu Bsescu. Baigdamas savo kalb konferencijoje, padkojau prezidentui A. Kwaniewskiui u iskirtin vaidmen stiprinant Europos vienyb, skatinant demokratijos pltr ms emyne. Tai jo paskutin tarptautin konferencija einant Lenkijos vadovo pareigas. Jis baigia kadencij gruodio 23 dien. Tai ir mane jaudinantis vykis. Daug met darniai dirbome drauge, tapome gerais biiuliais.
2005 met spalio 14 diena, Zagrebas.

Kit savait vykstu pirmojo per vis atkurtos Nepriklausomybs istorij valstybinio vizito Vokietij. Justi nemenkas vokiei iniasklaidos susidomjimas: iandien daviau interviu radijui Deutsche Welle ir laikraiui Frankfurter Allgemeine Zeitung.
2005 met spalio 21 diena, Vilnius. 2005 met spalio 25 diena, berlynas.

I Vilniaus iskridome sault rudenik rytmet. Delegacija net 25 asmenys, j lydi 6 urnalistai. Valstybinio vizito protokolas ypa ikilmingas, bet vokiei dmesys net nustebino. Artjant prie Berlyno mus pasitiko 4 naikintuv F-15 palyda. Tik man ijus i lktuvo, nuaidjo 21 pabklo salv. Oro uoste plevsuoja gausyb Lietuvos ir Vokietijos vliav. Praj pro garbs sargyb ir pasisveikin su sutinkaniais asmenimis, lydimi spdingo motociklinink korteo pajudjome arlotenburgo rmus, kur lauk Vokietijos prezidentas Horstas Khleris. Po protokolins sutiktuvi ceremonijos, pasikeitimo su prezidentu H. Khleriu ordinais ir dovanomis susdome pokalbio. Isamiai aptarme aktualiausi tem Vokietijos bei Rusijos susitarim tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu. Neslpiau nusivylimo, kad esame ignoruojami sprendiant tok mums gyvybikai svarb energetikos klausim, nors ir priklausome tai paiai Europos Sjungos ali eimai. Iklauss prezidentas H. Khleris netiktai pareik, kad jis nepritaria kanclerio Gerhardo Schrderio pozicijai ir taip pat mano, kad su Lietuva bei kitomis Baltijos alimis buvo pasielgta neteisingai. Po io pokalbio vykome susitikti su naujuoju Bundestago pirmininku
212

Valstybinis vizitas Vokietijoje. Prezident Vald Adamk su ponia Alma pasitinka ios alies prezidentas Horstas Khleris su mona. Berlynas, 2005 m. spalio 25 d.

Norbertu Lammertu. Tai buvo mandagumo vizitas prie svarbiausi pokalb su kancleriu G. Schrderiu. inojome, kad jis labai nepatenkintas Vokietijos iniasklaidos paskelbtais mano komentarais dl jo susitarimo su V. Putinu tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu. G. Schrderis net msi diplomatinje praktikoje reto demaro atauk planuotus pietus su manimi. Todl vaiuodamas susitikim su juo buvau pasirengs temptam pokalbiui. Prie kanceliarijos pastato, kaip ir numato protokolas, mane pasitiko kancleris G. Schrderis, bet pasisteng kuo greiiau su manimi praeiti pro laukiani urnalist br. Pasirinkau taktik pats nepradti kalbos apie dujotiek ir irti, kaip pakryps pokalbis. Ms susitikimas vyko itaigingame kanclerio kabinete. Mane lydjo vertjas ir penki pareignai, tarp j usienio reikal ministras Antanas Valionis ir Seimo Usienio reikal komiteto pirmininkas Justinas Karosas. Tiek pat moni buvo ir Vokietijos kanclerio palydoje. Pirmsias 20 minui kalba sukosi apie ES reikalus. Bet gal gale G. Schrderiui nervai neilaik ir jis staiga prabilo apie savo sutart su rusais. Kancleris kietai susak, kad sprendimas dl dujotiekio padarytas ir daugiau joki diskusij bti negali. Dar aikino, koks svarbus is projektas Vokietijai. Ramiai klausiausi G. Schrderio kalbos. Jam baigus pasakiau: Pone kancleri,
213

gerbiu js sprendim, bet a turiu teis kitoki nuomon. Ir toliau aikinau, kad mums, lietuviams, nesuprantama, kodl Vokietija visikai neatsivelgia kito ES eimos nario gyvybinius interesus. Ma maiausiai galjome tiktis, kad bsime informuojami apie derybas, bet draugai vokieiai nesiteik mums net praneti, kas suderta ms sskaita. Usiminiau ir apie dujotiekio projekto ekologin pavoj Baltijos jrai dl per Antrj pasaulin kar nuskandint sprogmen ir cheminio ginklo. Baigiau mintimi: Vis dlto ES turt kalbti vienu balsu.

Po nelengvo pokalbio su Vokietijos kancleriu Gerhardu Schrderiu.

Dar pridriau, kad Vokietijos kancleris, kur su V. Putinu sieja artimi biiuliki santykiai, galt prisidti galutinai tvirtinant ES rytines sienas paskatindamas Rusij ratifikuoti sutartis su Latvija ir Estija. ia G. Schrderis pareik, neva latviai ir estai patys nenori t sutari. Atsakiau, kad po savaits susitiks su i ali prezidentais apie tai pasikalbsiu ir vliau informuosime Vokietijos usienio reikal ministerij. Pokalbis staiga m ilti. jo pabaig G. Schrderis mus nustebino, pareikdamas, kad padaryta klaida ms netraukus diskusijas dl dujotiekio. Niekaip nereagavau pavluot apgailestavim, tik pasakiau kompliment, kad jis, nors ir greitai pasitrauks i Vokietijos kanclerio pareig, liks takingu Europos
214

politiku ir dar daug pasidarbuos visos ES naudai. Lyddamas mane dur link G. Schrderis, skirtingai nei sutikdamas, jau maloniai ypsojosi fotografams ir operatoriams. Po susitikimo su kancleriu G. Schrderiu daviau interviu Deutsche Welle televizijai ir surengme spaudai apskritojo stalo diskusij, kurioje dalyvavo Financial Times, Spiegel, Berliner Zeitung, Frankfurter Algemeine Zeitung, Die Welt ir dar keli taking Vokietijos laikrai atstovai. Kalbjoms apie ES santykius su rytiniais kaimynais, Lietuvos vaidmen pltojant i partneryst, dujotiek Baltijos jros dugnu. Dienotvark buvo tokia tempta, kad n kojos nekl viebut ivykome padti vainiko prie paminklo karo ir teroro aukoms, i ten tiesiai Vokietijos usienio reikal ministerij, o jau 16.30 ms lauk Berlyno rotuje. ia buvo surengtas Lietuvos ir Vokietijos jaunj talent koncertas. Berlyno meras Klausas Wowereitas, beje, lietuvis Voveraitis, po koncerto sureng primim, bet negaljau pasilikti, nes turjau ivykti susitikim su kandidate kanclerio post Angela Merkel viebutyje Intercontinental Berlin, kuriame apsistojau. Pagrindin ms pokalbio tema buvo dujotiekis. A. Merkel veng iuo klausimu k nors sipareigoti, bet pripaino, kad reikia daugiau atvirumo ir dialogo su mumis. Teliko pusvalandis persirengti ir nuvykti prezidento Horsto Khlerio rengiam vakarien ms garbei arlotenburgo rmuose. Jau buvo sutem. spdingai atrod nuo gatvs iki rm abipus kelio isirikiav karo laivyno jreiviai su liepsnojaniais deglais rankose. Vakarienje dalyvavo 300 svei.
2005 met spalio 26 diena, berlynas. Mano vakarykt apskritojo stalo diskusija su spaudos atstovais sukl tarptautin triukm reagavo Maskva ir Minskas. Ukliuvo mano samprotavimai, kad Baltijos regionui vis dar didiausia grsm gali kilti i Ryt, nes neinia ko galima tiktis, kai vos per imt kilometr nuo ms sostins pasitikjimo nekelianti paskutin Europoje diktatra. Aiku, i pastaba buvo itraukta i konteksto ir aikinama kone kaip altojo karo kurstymas. Pasikvieiau kartu keliaujanius Lietuvos urnalistus ir pareikiau, kad ms alies politika kaimyn atvilgiu yra nekintanti nuosekliai laikoms geros kaimynysts princip, kartu neatsisakydami pagarbos demokratinms vertybms. Diena prasidjo ankstyvu pus atuoni ryto susitikimu su Marshallo fondo konferencijos dalyviais, jiems skaiiau praneim Lietuvos indlis formuojant politik Juodosios jros regione, o po valandos buvau oro uoste, kur ms lauk Vokietijos vyriausybinis lktuvas, turintis mus nuskraidinti Dresden.

215

Tsiant valstybin vizit Vokietijoje.

Miestas jau visikai atstatytas po siaubingo subombardavimo 1945 met vasario mnes. Tuomet buvo sugriautas ir baroko architektros edevras Dresdeno Dievo Motinos banyia (Frauenkirche). Malonus sutapimas, kad iomis dienomis baigiama jos rekonstrukcija. Banyiai atstatyti (aukos rinktos visame pasaulyje) buvo suaukota apie 40 milijon doleri. Dar vyko baigiamieji darbai, bet mes buvome pakviesti vidun ir lydimi rekonstrukcijos architekto apirjome i spding, nepaprastai puoni banyi. Ypa jaudinantis buvo apsilankymas Dresdeno bibliotekoje. ia saugoma vienintel ilikusi Kvedlinburgo metraio kopija. Lietuviams tai ypatinga relikvija iame dokumente 1009 metais pirm kart pamintas Lietuvos vardas. Metratis specialiai mums buvo iimtas i saugyklos ir parodytas. Dar buvome priimti Saksonijos vyriausybs rmuose, surengta spaudos konferencija, o po ikilming piet ivykome Gerlic, esant u 130 kilometr. Tai buvo vienas pirmj miest Vokietijoje, kur patekau 1944 metais pasitrauks i soviet uimtos Lietuvos. Sugro prisiminimai. Labai graus senovinis miestas, Neiss ups padalintas per pus vokikj Gerlic ir lenkikj, vadinam Zgoelecu. Po ikilmi rotuje psiomis viduramikomis gatvmis nujome iki tilto, kurio viduryje ms lauk Zgoeleco meras su delegacija. Apirj ir lenkikj miest (taip pat graus, bet atrodantis gerokai skurdiau), po valandos grome vokiei pus.
216

Gerlico miesto teatre man buvo teikta Tarptautin tilto premija, skiriama u pastangas tiesiant bendradarbiavimo tiltus tarp taut, dar lauk koncertas, vakarien. Automobiliais grome Dresden jau apie vidurnakt. Nustebino man skirti apartamentai puikiai restauruotame The Westin Bellevue viebutyje bene patys graiausi i vis, kuriuose man yra tek apsistoti Europoje. Bet nedaug laiko lik poilsiui jau 7 ryto turiu bti oro uoste ir skristi London, o Alma grta Vilni. Atvykau Europos Vadov Tarybos neoficial susitikim. Didiosios Britanijos premjeras Tony Blairas j sureng nordamas sumainti politin tamp strigus ES Konstitucijos ratifikavimo procesui. O dar kilo nesutarim dl 20072013 met ES biudeto. Pranczija neina jokius kompromisus dl ems kio politikos. Posdiaujame XVI amiuje statytuose karaliaus Henriko VIII Hampton Court rmuose. Pirm kart dalyvavau tokiame udarame susitikime prie deryb stalo sdintys vadovai galjo pasikviesti sal tik po vien patarj perduoti kokiai iniai ar paprayti informacijos. Nebuvo matyti n vertj kam reikjo vertimo, klaussi per ausines.
2005 met spalio 27 diena, Londonas.

Europos Tarybos Vadov posdiui pasibaigus. Londonas, 2005 m. spalio 27 d.

217

Savo kalboje pabriau, kaip stinga ES bendros politikos ekonomikos klausimais. Atkreipiau dmes, kad daug ES ali pltoja branduolin energetik, o Lietuva veriama udaryti Ignalinos atomin elektrin.
2005 met lapkriio 3 diena, talinas. Po ilgesns pertraukos mes, Baltijos ali prezidentai, vl susitikome vienos dienos posdi. Labai reikjo toki pokalbi, nes prabgo beveik pusmetis, kai, Maskvai veniant pergal Antrajame pasauliniame kare, tarp ms kilo tampa isiskyrus nuomonms, ar verta vykti ias ikilmes. Dabar turjome prog uglaistyti nesutarimus. Susitikimas vyko senoviniame dvare u Talino. Aptarme santykius su Rusija, derinome ms nuostatas Europos Sjungos politikos klausimais. Sutarme, kad laikysims vienos pozicijos svarstant energetikos problemas, bendromis jgomis stengsims tikinti ES, jog btina kuo greiiau tiesti elektros tiltus Skandinavij ir Lenkij. Estijos ir Latvijos vadovai visikai pritar mano poiriui V. Putino ir G. Schrderio susitarim tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu. Dabar tai bus ms vis trij nuomon ir j isakysime tarptautiniuose forumuose. Grau Vilni devint vakaro. Namie lauk Alma su tortu ir ampano buteliu ant stalo. Mano gimtadienis.

Man Seinai visada buvo savas lietuvikas kratas, tik dl istorini aplinkybi atiteks Lenkijai. iandien ia atidarme Lietuvos pinigais pastatyt 250 viet moderni mokykl, pavadint iburio vardu. I Varuvos atskrido Aleksanderis Kwaniewskis, abu perkirpome kaspin ir pasakme kalbas, ragindami auklti jaunj kart tolerancijos ir pagarbos mogui dvasia. I Sein sraigtasparniais nuskridome Druskininkus ir ia vakare su negausiu svei briu surengme vakarien baigianio kadencij Lenkijos prezidento A. Kwaniewskio garbei. Tai tarsi atsisveikinimas su iuo mielu, maloniu mogumi, tikru Lietuvos draugu, kaip oficialiu asmeniu, nors neabejoju, kad privaiai mes dar ne kart susitiksime. Jis labai daug nuveik, kad ms ali santykiai gert, mums pavyko isprsti ne vien sisenjusi problem, trukdiusi dvialiam bendradarbiavimui. I Vilniaus atvaiavo premjeras A. Brazauskas ir Seimo pirmininkas . Jurnas. teikiau A. Kwaniewskiui Vytauto Didiojo ordin su aukso grandine. Po vakariens jo garbei surengme dar ir fejerverk.
2005 met lapkriio 4 diena, seinaiDruskininkai.

218

PAstAbos PArAtse

Druskininkuose su Aleksanderiu Kwaniewskiu atsisveikinome tik oficialiai, o asmeninis bendravimas nenutrko ir jam neinant prezidento pareig, susitinkame ir man jau baigus kadencij. Itin simintinus odius jis pasak per mano knygos lenk kalba pristatym Varuvoje. A. Kwaniewskis tuomet pabr, kad ms bendras politinis darbas virto nuoirdia asmenine draugyste. Ms su A. Kwaniewskiu draugyst labai padjo gludinti atresnius Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kampus, neleisti, kad lenk tautins maumos politini veikj reikalavimai kenkt valstybi dvialiams santykiams. Net jei jam tekdavo per ms susitikimus kelti lenkik pavardi raymo ar kur kit tautin tamp kurstant klausim, jis tai darydavo labai taktikai, tarsi atsipraydamas, kad turime apie tai kalbti. Syk A. Kwaniewskis pasak, kad jei mums pavykt, kol baigsis ms kadencijos, isprsti bent lenkik pavardi raymo problem, jau vien tai pateisint rinkj mums parodyt pasitikjim. Bendraujant su A. Kwaniewskiu jausdavosi, kad tai itin plataus akiraio, orus politikas, visuomet sugebantis pakilti aukiau asmenini ar partini interes, simpatij ar antipatij. Prisimenu kad ir tok atvej: nors jo santykiai su

Atsisveikinant su kadencij baigianiu Lenkijos prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu.

219

baigusiu kadencij Lenkijos prezidentu Lechu Wasa buvo tempti, tai nesutrukd jam, pasitaikius progai, pakviesti savo pirmtak ir mus supaindinti. Ms bendromis pastangomis pakloti tvirti dviali Lietuvos ir Lenkijos santyki pamatai padjo tsti bendradarbiavim ir su A. Kwaniewsk pakeitusiu prezidentu Lechu Kaczyskiu, su kuriuo ilgainiui taip pat umezgiau puikius asmeninius ryius.

2005 met lapkriio 7 diena, Vilnius.

Prie tris savaites Geteborge baigsi tarptautin knyg mug. Apie ms alies ekspozicij daug ra vedijos laikraiai, rod televizija. Susidaro spdis, kad vedai atrado Lietuv ir jos literatr. Tai kartu ir signalas, kad pasaulis dar labai maai apie mus ino, net ir ms kaimynai. Vadinasi, turime dalyvauti visur, kur tik galime pareklamuoti Lietuv. iandien Prezidentr pakvieiau ms ekspozicijos Geteborgo mugje rengjus, leidjus, kultros ministr ir padkojau u puik darb pristatant Lietuvos literatr. Vakare su Alma nuvykome Majos Pliseckajos 80-meiui skirt koncert Nacionalinje filharmonijoje. Pasveikinome j drauge su audringais plojimais pratrkusia pilnutle jos gerbj sale. Puikus koncertas, o spdingiausia, kad pati M. Pliseckaja gracingai paoko scenoje, sukeldama ovacij audr.

Pirm kart po Roi revoliucijos lankausi Gruzijoje. Nors danai bendrauju su prezidentu Michailu Saakaviliu, vis nepavykdavo suderinti mano vizito laiko. Ir tai pagaliau su gausia delegacija, verslo ir spaudos atstov grupe atskridome Tbilis. Miestas supamas kalv, daug alumos, medi, bet senosios gruzin architektros gro kiek gadina tipins sovietins statybos pastat gausa. Modernios architektros beveik nematyti. Mieste nejusti ir prabangos. Sutikimo ceremonija vyko Parlamento rm kieme. Tai sovietini laik pastatas, buvusi Aukiausioji taryba. ia dabar sikrusi ir Prezidentra, nes nauji prezidento rmai dar nebaigti statyti. I pradi apie por valand kalbjoms su prezidentu M. Saakaviliu, vliau susitikome su jo vyriausybs nariais. Traukia dmes, kad visi ministrai jauni, gerai kalba anglikai. Kalbjoms apie Gruzijos rengimsi stoti NATO ir ES, apie galim Lietuvos param j reformoms. Dar pasakiau kalb parlamente ir buvau nepaprastai iltai sutiktas.
2005 met lapkriio 9 diena, tbilisis.
220

M. Saakavilis pakviet vakarieniauti autentiko gruziniko stiliaus restoran, kur buvo surengtas ir koncertas. Pusryiavau su pas mane viebut atvykusiu buvusiu JAV ambasadoriumi Lietuvoje Johnu Tefftu, jau por mnesi dirbaniu ambasadoriumi Gruzijoje. Lauk interviu iniasklaidai, susitikimas su Gruzijoje gyvenaniais lietuviais, apsilankymas banyiose pirmosios statytos dar VI amiuje.
2005 met lapkriio 10 diena, tbilisis. 2005 met lapkriio 15 diena, Vilnius. N nesinori rayti dienoraio: skandalai, skandalai... Spauda narsto Kristinos Brazauskiens viebuio Crowne Plaza (buvusi Draugyst) privatizavimo istorij, kakokius sandrius su jos verslo partneriu Lukoil filialo Lietuvoje vadovu Ivanu Paleiiku. A. Kubiliaus vadovaujami konservatoriai reikalauja Seime sudaryti komisij, apklausti Algird Brazausk. Jis pareik, kad neis aikintis jokioms komisijoms. Susidaro spdis, kad jau antr savait Vyriausyb ir Seimas daugiau nieko neveikia, tik aikinasi i istorij ir savo santykius. A laikausi pozicijos: jei yra fakt, jie turi bti vieinami ir tuomet sprendiama, ar valdanioji koalicija gali tsti darb. 2005 met lapkriio 16 diena, Vilnius.

Pasikvieiau Artr Paulausk pasikalbti apie augani politin tamp, kuri kelia tarinjimai, metami Algirdui Brazauskui. Seimo pirmininkas pripaino, kad situacija darosi nekontroliuojama ir premjerui reikt paaikinti jo eimai priklausanio viebuio privatizavimo istorij. Prabgus valandai po io susitikimo, atvyko A. Brazauskas. Premjeras tvirtai laiksi savo pozicijos, kad jokioms Seimo komisijoms nesiaikins es vis gyvenim siningai dirbs Lietuvai, jis dabar nesileis meiiamas politini oponent. Jo poiriu, tegul teissaugos institucijos vertina jo veiksm teistum, o ne politikai. Po io pokalbio nutariau, kad rytoj per televizij padarysiu pareikim ir pareikalausiu, kad teissaugos institucijos itirt premjerui reikiamus kaltinimus, o pat A. Brazausk paraginsiu Lietuvos monms vieai paaikinti, kaip buvo privatizuotas viebutis. Taip pat iandien primiau Seimo Usienio reikal komiteto narius. Buvo pasigird nusiskundim, kad a vykdau usienio politik nesitardamas su jais.
221

Nenordamas dar vieno tampos altinio, pasikvieiau juos pasikalbti. Ramiu, draugiku tonu aptarme usienio politikos reikalus. Pasiliau Seimo nariams daniau rodyti iniciatyv susitikti su manimi ir adjau, kad a bsiu pasirengs tokiam bendravimui. Nebuvo kada pasirengti pareikimui per televizij: i pat ryto interviu Verslo inioms, tuoj po to iskubjau viebutyje Reval Lietuva surengt Amerikos prekybos rm konferencij, i ten pas Juoz Kazick jo rezidencij, kur jis pasira sutart su vietimo ministerija, sipareigodamas 1 milijon lit skirti Lietuvos mokykl kompiuterinio mokymo programai ir dar 125 tkstanius lit Kauno technologijos universitetui. A prie penkerius metus inicijavau i program, todl J. Kazickas labai mans pra dalyvauti sutarties pasiraymo ceremonijoje. Grs Prezidentr, 16 valand gausiai susirinkusiems urnalistams perskaiiau trump pareikim apie politin tamp dl premjero eimai priklausanio Draugysts viebuio privatizavimo istorijos.
2005 met lapkriio 17 diena, Vilnius. 2005 met lapkriio 21 diena, sofija.

Pirmasis valstybinis Lietuvos prezidento vizitas Bulgarij. Mane lydi didel verslinink grup ir nemaas brys urnalist syk pakvietme drauge skristi rajon spaudos atstov.

Sveiuose pas filantrop, ieivijos verslinink Juoz Kazick. Vilnius, 2005 m. lapkriio 17 d.

222

Pirmasis valstybinis vizitas Bulgarijoje. Prezident Vald Adamk sutinka ios alies prezidentas Georgi Parvanovas. Sofija, 2005 m. lapkriio 22 d.

Oro uoste pasitiko tautiniais bulgar rbais pasipuousios mergaits su duona ir druska. Prie paminklo uvusiesiems u Bulgarijos laisv mus pasitiko prezidentas Georgi Parvanovas. Po sutiktuvi ceremonijos nuvykome pokalbio jo rmus, o prie ikilming vakarien Kempinski viebutyje dar susitikau su Bulgarijos ministru pirmininku Sergejumi Stanievu. Susidariau spd, kad Bulgarija, nors stengdamasi atitikti narysts Europos Sjungoje reikalavimus ir nemaai pasistmjo, dar smarkiai atsilieka nuo Lietuvos ms paanga gerokai didesn.
2005 met lapkriio 22 diena, sofija. Lankiausi parlamente, susitikau su Nacionalins Asambljos pirmininku Georgi Pirinski, kuris, pasirodo, gims ir augs JAV. Almai sudaryta atskira programa. Ji aplank SOS vaik kaim, Nacionalin istorijos muziej, v. Aleksandro Nevikio katedr. ia prie jos draugijos prisidjau ir a. spdinga prie imtmet statyta cerkv. Taiau didiausi spd paliko Plovdivas, kur baigme savo vizit. Vienas seniausi pasaulio miest. Senamiestis tiesiog alsuoja istorija. Nortsi kada nors ia grti privaiai ir neskubant visk apirti.

223

2005 met lapkriio 22 diena, vakaras, Vilnius.

I Bulgarijos parskridome atunt vakaro ir dar spjome pairti, kaip A. Brazauskas per LTV atsakinja irov klausimus apie savo monos viebut ir kit eimos turt. spdis nekoks. Uuot tiesiai atsaks konkreius klausimus apie viebuio privatizavim, jis daugiausia kalbjo apie savo nuopelnus Lietuvai. O viebuio privatizavimas es jo monos privatus reikalas ir jis tuo nesidomintis. Akivaizdu, kad A. Brazauskas joki abejoni neisklaid. Tokie atsakymai tik paskatins dar labiau j tarinti. Vyriausybei bus sunku dirbti, kai pastarosiomis savaitmis, atrodo, kalbama vien apie premjero eimos turt ir kaip jis gytas.

Lietuvoje lankosi Moldovos parlamento pirmininkas Marianas Lupu su juo susipainau per vizit Kiiniove. Stengsims padti moldavams gyvendinti reformas. Moldova ne tik labai neturtinga alis, bet dar ir kamuojama didiuls korupcijos, kuri skatina per Rusijos remiam separatistin Padniestr beveik nevaromai keliaujanti kontrabanda. Prisaikdinau nauj Lietuvos generalin prokuror Algimant Valantin. Po priesaikos nuvykome Generalin prokuratr, pristaiau nauj vadov i visos alies suvaiavusiems prokurorams. Isakiau vilt, kad jis sugebs pagerinti staigos darb ir pamau pertvarkysime vis teistvarkos sistem, kad ji pagaliau atitikt moni lkesius. Pabriau, jog tiksliai vadovausiuosi Konstitucija ir niekam neleisiu paeisti prokuratros nepriklausomumo principo.
2005 met lapkriio 24 diena, Vilnius. 2005 met lapkriio 26 diena, etadienis, Vilnius.

Vis labiau verda aistros dl A. Brazausko ir jo tolesnio vadovavimo Vyriausybei. Akivaizdu, kad darbieiai ir konservatoriai velg galimyb j nuversti, kartu atstatydinti jo ministr kabinet, todl dabar i vis jg mgina audrinti visuomen. O AMB lyg tyia daro klaid, atmuindamas iuos puolimus. iandien namus pakvieiau Egidij Aleksandravii, Antan Kulakausk ir Sauli uk pasikalbti apie susidariusi padt ir gresianius pavojus. I JAV Julius mulktys savo pastabas atsiunt elektroniniu patu. Svarstme, kas bt, jei A. Brazauskas atsistatydint, ar netekt skelbti pirmalaiki Seimo rinkim? Politikos apvalgininkai kritikuoja Vyriausyb, ypa smarkiai kliva premjerui A. Brazauskui. Neabejotinai jis yra atsidrs darbiei taikiklyje. V. Uspaskichas vainja po Lietuv ir es skleidia nepasitikjim A. Brazausku. Negana to, dar kalbama, kad ir vaiina susirinkusiuosius. Kai kas atvirai prasitaria urnalistams, kad tik dl vaii ir atjo.
224

2005 met lapkriio 28 diena, Vilnius.

V. Uspaskicho kalbose vis daugiau arogancijos ir elementaraus nesiskaitymo su etika. Visikas melas, neva a esu pritars sumanymui steigti Informatikos ministerij, kuriai vadovaut jis. Bet politin tampa tik stiprja. Visuomenje vis garsiau skamba klausimai, ar Lietuvos politiniame gyvenime dar lik moralini vertybi. Svarsiau su patarjais, kokios pozicijos laikysims. Mano principins nuostatos nesikeiia: V. Uspaskichui negalima patikti valdios svert, bet ir A. Brazauskas nepadeda ginti moralini princip politikoje. Spju, kad dar ir rusai, remdamiesi savo monmis, skatina politin sumait krate. Pasiuniau Edmin Bagdon pasikalbti su socialdemokrat ministrais Gediminu Kirkilu ir Remigijumi Matuzu bei Seimo pirmininko pavaduotoju eslovu Jurnu. Jie papasakojo, kad rytoj, A. Brazauskui grus i Barselonos, aukiamas socialdemokrat prezidiumo posdis susidariusiai padiai aptarti. E. Bagdonas perdav mano pageidavim, kad valdanioji koalicija isiaikint, ar gali dirbti toliau, nes velgiant i alies atrodo, jog j sudaranios partijos viena kit jau idavusios ir tik laukia tinkamos progos smogti.
2005 met lapkriio 29 diena, Vilnius.

I pat ryto suaukiau tabo pasitarim. iniasklaida nesiliauja pulti A. Brazausko ir valdaniosios koalicijos, o valstybs interes poiriu tai jau destruktyvu. Nors a taip pat manau, kad premjeras aikiai neatsak klausimus, ar nebuvo nusiengta teisei privatizuojant Draugysts viebut, toliau is skandalas puiamas vadovaujantis siaurais partiniais interesais, nekreipiant dmesio, kad tai destabilizuoja politin padt alyje. Svarstme vairius vyki scenarijus. Politini jg isidstymas dabartiniame Seime man nesuteikia manevro laisvs. Jeigu A. Brazauskas bt priverstas atsistatydinti, socialdemokratai greiiausiai pasitraukt i valdaniosios koalicijos. Lietuvai bt tik blogiau, nes valdi tuomet perimt V. Uspaskichas ir jo darbieiai. Todl neketinu reikti nepasitikjimo premjeru. Socialdemokrat vadai prane mano tabui, kad vakar aukiamas j partijos prezidiumo posdis ir es jie pasiry neleisti toliau meiti A. Brazausko. Apie septint vakaro paskambino E. Bagdonas ir prane, kad socialdemokratai vienbalsiai apsisprend trauktis i valdaniosios koalicijos, jei j lyderiui tekt atsistatydinti i premjero posto. Pakvieiau Algird Brazausk pusryi pas save namus. Kalbjoms apie susidariusi padt. Premjeras aikino, kad opozicija drauge su valdaniajai koalicijai formaliai dar priklausaniu
225

2005 met lapkriio 30 diena, Vilnius.

Viktoru Uspaskichu sureng prie j meito kampanij. Es jis visk vieai pasak ir neturi ko daugiau pridurti. Susidariau spd, kad A. Brazauskas neketina dar k nors aikinti visuomenei. Pasiteiravau, kaip gals dirbti jo vadovaujama Vyriausyb, jei galutinai praras pasitikjim, kurio ir taip nedaug telik. Igirdau atsakym, kad jei jam nebus trukdoma, jis toliau dirbs premjeru.
2005 met gruodio 2 diena, Kijevas.

Atskridau Baltijos, Juodosios jros ir Piet Kaukazo region ali forum. Ms triukmingas karinio transporto lktuvlis sustojo alia itaigingo Boeing. Ilipdamas pasiirjau, kas juo atskrido. Didiulis uraas skelb: Respublic of Moldova. Teliko nusiypsoti. Kijev susirinko devyni valstybi vadovai, atvyko ir JAV pareign, keli Kongreso nariai, taip pat Europos Sjungos atstov, europarlamentar, pakviestos ir nevyriausybini organizacij delegacijos. Todl posd susirinko daugiau nei tkstantis dalyvi. Forumo atidarymo kalbas pasak Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis. A kalbjau treias. Po posdio buvo surengti piets. Sveikinimo kalb pasak V. Juenka, o man svei vardu teko tarti atsakomj od. Dar spjau atskirai susitikti su Ukrainos ir Moldovos prezidentais.

Atvykau Prezidentr prie 8 ryto. Su manimi norjo konfidencialiai susitikti Vilniaus prekybos savininkas Nerijus Numaviius. Pakvieiau pokalbyje dalyvauti patarjus Edmin Bagdon ir Ryt Murak. N. Numaviius labai jaudinosi, i pradi vis atsiprainjo, kad trukdo. Galiausiai pasiteiravo, kodl atsakingi mano tabo darbuotojai tiesiogiai nesikreipia Vilniaus prekyb dl paramos, o tai daro per tarpinink Artr Zuok. Apstulbs kur laik nesupratau, apie k kalbama. Papraiau be uuolank paaikinti, k jis turi galvoje. Pasirodo, A. Zuokas prao i Vilniaus prekybos pinig neva man paremti. N. Numaviius sak suprants, kad per rinkim kampanij galjau turti ilaid, kurias reikia padengti, ir jie galt padti. Patikinau j, kad man tikrai nereikia joki pinig, nieko negaliojau prayti pagalbos i Vilniaus prekybos ir apgailestavau, kad jis nesikreip mane anksiau, kai tik igirdo tok praym. Pastebjau, kaip N. Numaviiui ikart atlgo. Jis tepasak, kad taip ir mans. Jam ijus, jauiausi pribloktas. Sunku patikti, kad gali dtis tokie dalykai. Bet negi aikinsiesi per prokuratr? Bt dar vienas skandalas, j ir taip per akis, o joki rodym nra, tik kalbos.
2005 met gruodio 6 diena, Vilnius.
226

Netrukus pasipra skubiai priimamas Valstybs saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius. Jis prane, kad surinkta operatyvins informacijos apie dideles pinig sumas, atkeliaujanias i Rusijos, kuriomis per du Lietuvoje veikianius bankus finansuojamos kai kurios partijos (nesunku nuspti kurios). Taip jau buvo remiama R. Pakso rinkim kampanija. Be to, A. Pocius mane informavo, kad Maskva paadjo per savait atsakyti, ar V. Uspaskicho auktojo mokslo diplomas tikras. Papraiau vieai paskelbti, jei is paadas nebus itestas.
2005 met gruodio 7 diena, Vilnius. Susitikau su valdanij partij vadovais Algirdu Brazausku, Kazimiera Prunskiene, Artru Paulausku ir Viktoru Uspaskichu. Pastaruoju metu darbiei veikjai vainja po Lietuv ir kirina visuomen kalbomis, nukreiptomis prie koalicijos partnerius. susitikimus su jais ateina daug moni, bet turbt ne tiek pasiklausyti kalb, kiek dl nemokam vaii, kalbama, kad nuo maisto gausos kone lta stalai. Spaudos atstovams paaikinau, kodl susitikome, o V. Uspaskichui, visiems girdint, pasakiau, kad, nors jis vieai neka, koks a neva susens, prarads atmint, tai neatgrasins mans nuo aktyvios veiklos ir toliau ginsiu morals principus politiniame gyvenime.

Susitikimas su valdaniosios koalicijos partij vadovais.

227

PAstAbos PArAtse

Tuo metu premjero A. Brazausko ir Darbo partijos lyderio konfliktas, kls grsm, kad lugs Vyriausyb, buvo svarbiausia politin tema. Apie tai ra spauda, kalbjo mons. A taip pat daug dmesio skyriau iai istorijai savo dienoraiuose, nes nerimavau, kad Lietuv itiks sunki politin kriz, galinti pakirsti alies stabilum. Tiesa, nepaisant V. Uspaskicho keliamos politins tampos, ms santykiai vis laik iliko dalykiki bei korektiki, nors ir bendraudavome grynai tarnybiniais reikalais nieko asmeniko neaptarindavome.

Vakar atvykau pirmojo vizito Rumunij. Drauge skrido apie 50 moni verslinink ir urnalist. Pusantros dienos praleidau kalbdamasis su prezidentu Traianu Bsescu, parlamento ir vyriausybs vadovais. Aptarme dvialio bendradarbiavimo pltros galimybes. Susipainus su Rumunijos problemomis, akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika modernesn ir pajgesn nei ios alies. Didiausi spd padar Rumunijos parlamento rmai. Tai turbt spdingiausias pastatas, kok kada nors teko matyti. ie buv Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceauescu rmai dydiu nusileidia tik Pentagonui.
2005 met gruodio 9 diena, bukaretasVilnius.

Lietuvos ir Rumunijos prezident spaudos konferencija. Bukaretas, 2005 m. gruodio 9 d.

228

 Vilni parskridome apie 14 valand ir tiesiai i oro uosto nuskubjau Prezidentr, kur netrukus atvyko Ukrainos ministro pirmininko Jurijaus Jechanurovo vadovaujama delegacija.
2005 met gruodio 12 diena, Vilnius. I Afganistano sugro 6 mnesius atitarnavs ms kari dalinys. Diaugiams, kad nebuvo auk. iuos vyrus aplankiau Goro provincijoje. iandien kelet j apdovanojau medaliais, o dalinio vad Gintaut Zenkevii pakliau pulkininkus. Sukvieiau Aplinkos ministerijos pareignus aptarti, kaip laikomasi statym Kuri nerijos nacionaliniame parke. Nustatyta daugiau nei imtas nelegali statyb. Pabriau, kad privalome grietomis priemonmis neleisti savavaliauti vietos pareignams. Vakare Operos ir baleto teatre pagerbti geriausi 2005 met sportininkai. Buvo malonu i met aulio statull teikti Virgilijui Aleknai. Jis apdovanotas ir ypatingu Met sportininko prizu gavo 1 kilogramo aukso plyt! 2005 met gruodio 14 diena, Vilnius. iandien i Briuselio, kur posdiavo ES ali vyriausybi vadovai, sugrs Algirdas Brazauskas atvyko papasakoti, kaip vyko debatai. Svarstytas 20072013 met ES biudetas. Didiosios Britanijos premjeras Tony Blairas pateik silymus, kurie diskriminuot naujsias bendrijos nares. Parama Lietuvai bt sumajusi madaug 600 milijon eur. Buvome su A. Brazausku sutar, kad jis laikysis kietos linijos ir kategorikai prieinsis

Pagerbiant geriausius 2005 met sportininkus. Vilnius, 2005 m. gruodio 12 d.

229

T. Blairo silymui. Debatai utruko net iki 3 valandos ryto, bet galiausiai laimjome, sutik tik su mau kompromisu. Tai ir vis nauj ES nari laimjimas. Drauge su Lietuva tvirtai ginuose laiksi tik Lenkija. Nusivyliau dl Latvijos ir Estijos pozicijos. Kai kalbjausi telefonu su i ali vadovais, jie adjo, kad drauge su Lietuva vieningai gins ms bendrus interesus. Deja, pasirodo, laiksi pasyviai.

Susitikimas su ymiu Rusijos mogaus teisi gynju Sergejumi Kovaliovu. Vilnius, 2005 m. gruodio 14 d.

Padkojau A. Brazauskui u ryt ir pasveikinau apgynus Lietuvos interesus. Susitikau su ymiu sovietini laik disidentu ir politiniu kaliniu, aktyviai rmusiu Lietuvos nepriklausomybs kov, dabar mogaus teisi gynju Rusijoje Sergejumi Kovaliovu. Retos drsos, be galo inteligentikas mogus. Vilniuje septynerius metus dirbs Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Gorkunas atvyko atsisveikinti. Nors dl demokratinio pasaulio poirio A. Lukaenkos reim valstybi santykiai kiek tempti, ms asmeniniai ryiai buvo puiks. Tai ambasadorius atvirai pasak per ms pokalb.
2005 met gruodio 15 diena, Vilnius.
230

2005 met gruodio 19 diena, pirmadienis, Vilnius.

Prasideda priekaldin savait. Tradicikai pirmiausia susitikau su Banyi hierarchais: pakvieiau 12 katalik vyskup su kardinolu Audriu Bakiu, taip pat liuteron, reformat evangelik, staiatiki ir sentiki banytinius vadovus. Kalbjoms apie moralines problemas, slegianias eim, mokykl ir galiausiai valdi. Buvau patikintas, kad krikioni Banyios visaip skatins visuomens moralin brendim. Baigiantis metams, susitikau ir su A. Brazausku. Pokalbis buvo ypa domus. Premjerui prisiminus derybas Briuselyje dl 20072013 met ES biudeto, kalbjoms, kaip panaudosime struktrini fond pinigus. Pabriau, kad partijos jokiu bdu neturi kitis i l skirstym, todl kategorikai nepritariu darbiei norui leisti kiekvienai ministerijai savo nuoira kontroliuoti ES paramos dalybas. Esu sitikins, kad visam procesui turi centralizuotai vadovauti Finans ministerija. A. Brazauskas man visikai pritar ir pridr, kad V. Uspaskicho i viso negalima prileisti prie ES pinig. Net es reikt j politikai izoliuoti, nes jo neskaidrs ryiai su Maskva nekelia abejoni. Usiminiau, kad i savait kalbsiuosi su VSD generaliniu direktoriumi A. Pociumi ir praysiu j informuoti Rusijos prokuratr, jog jei per savait negausime i Maskvos oficiali dokument, patvirtinani V. Uspaskicho auktojo mokslo diplomo tikrum, vieai praneime apie rus nenor su mumis bendradarbiauti iuo klausimu. A. Brazauskas kalbjo ir apie savo vadovaujamos koalicins Vyriausybs laimjimus, bet, mano nuomone, koalicija yra dirbtin, j vienija ne programa, o tik siauri partij interesai. Apie A. Brazausko eimos viebuio privatizavimo reikalus nekalbjome.

Surengme kaldin susitikim su Prezidentroje akredituotais urnalistais neseniai restauruotoje Kolon salje. Norjau pabendrauti laisvai, o ijo vos ne oficiali spaudos konferencija mieli sveiai sugujo su televizijos kameromis, fotoaparatais, diktofonais. sitraukiau pokalb ir nuoirdiai isakiau, k manau apie prabgusius metus. Stipriausias posakis kad tai buvo skandal skandaliuk metai, kuriuos noriau ibraukti i gyvenimo. Tai nuskambjo per visas vakaro ini laidas. Tutuojau atsiliep neva sieid Seimo politikai.
2005 met gruodio 22 diena, Vilnius. 2005 met gruodio 23 diena, penktadienis, Vilnius.

rame mano sveikinim Lietuvos monms. kart atskiru sveikinimu kreipiuosi usienio lie231

tuvius. Be to, TV3 laidos Savaits panorama vedja Jolanta Butkeviien ra isam pokalb su manimi. Taip pat iandien primiau Ukrainos usienio reikal ministr Borys Tarasiuk, kuris perdav man savo alies prezidento Viktoro Juenkos sveikinimus Kald proga. Visas Kaldas laikosi altis, gausu sniego. Beveik neklme kojos i nam. Alma prie ventes prastai pasijuto, Ki vakar net nevaiavo Arkikatedr. J uklupo kakokia virusin infekcija.
2005 met gruodio 27 diena, Vilnius. 2005 met gruodio 31 diena, Vilnius.

Diena, kai mstai apie prajusius metus. Jie man buvo neblogi. Galiu pasidiaugti sveikata. Padaryta ir darb, kuriais galima didiuotis. Vis dlto usienyje esame vertinami geriau, nei patys apie save manome. Ekonomika kyla, bet vidaus politikoje murkdoms smulkmenose, rietenose, danai matydami vien savo smulkius egoistinius interesus. Noriu sau palinkti kitais metais daugiau kantrybs... Neabejoju, jos labai prireiks. iandien tarsi ir atsitiktinai man rankas pakliuvo neseniai ileista Viktorijos Daujotyts knyga mogus ir jo kalnas apie monsinjor Kazimier Vasiliausk. Gerai painojau ikil mog, draugavome, be galo gerbiu vies jo atminim. Skaitydamas apie monsinjoro gyvenim, iekojau dvasins atspirties. Tai vienas tauriausi, dvasingiausi moni, kuriuos sutikau per gyvenim. Kaip stinga toki asmenybi! Jei j bt greta mans, drauge daug lengviau rastume teisingiausius sprendimus. Nra paprasta ms mogui ilaikyti pusiausvyr tarp dvasini, moralini vertybi ir modernaus gyvenimo naujovi, materialini pagund. Nesame iimtis. Visas pasaulis susiduria su panaiomis problemomis. Bet tai ne pasiteisinimas. Vis kalbame, kaip ms visuomenei stinga pilietikumo. Bet k realiai nuveikme j ugdydami? Vis dlto Lietuva nestovi vietoje, nors kartais ir nusvyra rankos matant, kaip neinaudojame galimybi, kiek daug darome klaid. inau, kad panaiai msto daug moni, ir tai teikia vilties. velgiu ateinanius metus optimistikai, bet kartu esu realistas. Bus nelengva. Svarbiausia, kad mano darb visuomet kvpt meil mogui ir tautai.

232

2006-ieji
Saul iemikai ykti spinduli, bet visur balta, nes temperatra keliais laipsniais emiau nulio. Po Traviatos ir Naujj met sutiktuvi Stikli restorane grome apie 3 valand ryto. Diena prabgo ramiai, eimynikai, metai ir pasaulyje prasidjo be sukrtim.
2006 met sausio 1 diena, sekmadienis, Vilnius. 2006 met sausio 3 diena, Vilnius.

Pirmoji i met darbo diena. Aptarme Rusijos sukelt kriz dl sumainto gamtini duj tiekimo Ukrainai. Nukentjo ir kaimynins alys. Neabejojame, kad tai politinis spaudimas Ukrainai, sukls ir pasaulio reakcij. Paskelbiau pareikim, kad ie vykiai dar kart rodo, kaip svarbu Europos Sjungai vieningai sprsti energetinio saugumo problemas. Tai tuoj pat komentavo Vakar iniasklaida. Man neramu, ar Rusija nemgins ir Lietuvai taikyti energetinio spaudimo priemoni. Jau aiku, kad rusai kels duj kainas, tiesa, ne tik mums, bet ir kitoms alims. Galbt tai paskatins greiiau iekoti alternatyvi apsirpinimo energetiniais altiniais bd. Rusija atnaujino duj tiekim Ukrainai, bet tampa ilieka. Reuters naujien agentros urnalistai ia tema iandien ra pokalb su manimi. Kalbjoms apie pavojus, kurie kilt ES, jei Rusija politiniais tikslais imt naudoti energetinio antao ginkl. Raginau ES laikytis vieningos energetins politikos, kad rusai negalt pasirinkti vienos aukos, kuriai mgint diktuoti savo vali.

2006 met sausio 4 diena, Vilnius.

2006 met sausio 6 diena, Vilnius.

Jau kuris laikas domiuosi istorijos dstymu vidurinse mokyklose. Jaunimo patriotizmo stoka seniai bado akis. iandien Prezidentros Kolon salje surengme konferencij, kuri pakvietme apie 80 pedagog, istorik, visuomenini organizacij atstov, universitet dstytoj. anginje kalboje raginau apsvarstyti, kaip taut suvienijusio Baltijos kelio ir kit nesenos istorijos vyki dvasi perteikti jaunimui. Alma iskrido ikag. Jei niekas nesutrukdys, tikiuosi ir a ivykti sausio 14-j, o kit dien dviem savaitms Ikstap. Visus metus neturjau n keli dien atostog.
233

2006 met sausio 13 diena, Vilnius.

Penkioliktosios Sausio 13-osios metins. Nuo ryto iki vakaro dalyvavau iai datai skirtuose minjimuose. Nudiugau ivyds autobusais Antakalnio kapines atvet moksleivi grupes. Tai ir yra geriausias patriotinis aukljimas.

Menant Sausio 13-osios aukas.

Jau savait esu Meksikoje, bet tik dabar prisdau prie dienoraio. Ne todl, kad noriau pamirti Lietuvos kasdienyb. Kiekvien ryt telefonu kalbuosi su tabu, gaunu spaudos santraukas. Nenoriu veltis tebesitsianias politines intrigas, bet kart jau teko reaguoti. Sausio 17-j surengtas valdaniosios koalicijos politins tarybos posdis priiminja sakmius sprendimus tarsi koks kompartijos centro komiteto politinis biuras. Paskambin mano patarjai rekomendavo man tuoj pat padaryti pareikim LTV Panoramos laidai. Atsiunt teksto projekt. Perskaiiau ir paskambins Edminui Bagdonui pasakiau, kad tokio turinio pareikim draudiu skelbti. Pajutau, kad mano patarjai jauiasi labai nelaimingi. O iki Panoramos tebuvo likusi valanda. Prisds per keliolika minui perraiau tekst daug diplomatikesniu tonu. Tiesiog konstatavau fakt. Taiau net ir tokia mano reakcija sukl koalicijos vad pykt. sivaizduoju,
2006 met sausio 22 diena, Ikstapa.
234

k jie sakyt, jei bt paskelbtas mano patarj parengtas pareikimo tekstas, nepalyginti kritikesnis. Atostogas vl teks patrumpinti. Meksiko oro uoste mane pasitiko i Vaingtono atskrids ambasadorius Vygaudas Uackas ir prane, kad Vilniuje lankysis Hillary Clinton ir senatoriai Johnas McCainas bei Josephas Liebermanas. Jie btinai nori susitikti su manimi ir pasikalbti apie padt Ukrainoje. Todl vasario 1-j savaite anksiau, nei planavau, i ikagos iskrendu namo. Vis dlto jau spjau pailsti. Ikstapoje poilsiauja ir ms nuolatini draug brelis. Pranyko vidin tampa. Ypa diaugiuosi, kad iltas oras padjo atsigauti Almai. ia 30 laipsni ilumos, o Vilniuje, girdjau, ujo didiuliai aliai naktimis temperatra krinta 30 laipsni emiau nulio. iniasklaida jau kelias dienas aptarinja dviej mano patarj Edmino Bagdono ir Ryio Murakos bsto Turnikse sigijimo aplinkybes. Neinau, kas paskatino spaud btent dabar susidomti iuo reikalu, nes aptarinjamo gyvenamojo komplekso statyba vyksta daugiau nei metus. Man ne kart kilo klausimas, kam priklauso is statinys, bet igirsdavau atsakym, kad tai Vyriausybs udarosios akcins bendrovs projektas. Spjau, kad dl i statyb man, baigus pirmj kadencij, nebuvo skirtas sklypas rezidencijai pasistatyti u savo pinigus. Dabar keliamas triukmas, kad mano patarjai galjo pasinaudoti tarnybine padtimi ir gavo nuolaidas sigydami bstus. Neinau, gal ir yra koks pagrindas tarinti. Niekada nesiteiravau, kas ir kaip ten sigyja bstus. Tik prajusi vasar Edminas Bagdonas syk usimin, kad bsime kaimynai. Ir viskas. Net neinojau, ar jis jau sikl. Bet ne ia uo pakastas. Politiniai oponentai pamtjo urnalistams pasigardiuoti sensacij, o tiksls faktai niekam n nedoms. Prasidjo aikiai koordinuojama kampanija, kuri entuziastingai sitrauk tokie veikjai kaip V. Uspaskichas, A. Paulauskas, A. Skardius. Siekiama parodyti: irkite, Prezidentra tokia pat, kaip ir skandaluose besimurkdantys Seimo nariai, o V. Adamkus ne k geresnis nei R. Paksas. iandien pasikvieiau abu patarjus ir papraiau pasiaikinti. Jie tvirtino, kad nenusieng statymams ir pasireng tai rodyti dokumentais, juos gali pateikti bet kuriai valstybs institucijai. Pasiliau nedelsiant kreiptis Vyriausij tarnybins etikos komisij ir paprayti imtis tyrimo. Tai jie ir padar. Taiau to nepakako komentatoriai toliau dirba isijuos ir varo savo. Partijls trina rankas atseit kuo jie skiriasi nuo ms?
2006 met kovo 5 diena, Vilnius.
235

Man jau nuo pirmj praneim apie Turniki bstus buvo aiku, kad mano patarjai sivl interes konflikt, tik neaiku, ar tyia, ir kas dl to kaltas. Vis dlto gavs papildomos informacijos supratau, kad jiems reikia pasitraukti, todl iki darbo dienos pabaigos jie turi teikti atsistatydinimo pareikimus. Vis dien man skambino biiuliai ir apgailestavo, kad gerai dirbantys jauni vyrai, sigydami kotedus, gal nelabai suvok savo veiksm dviprasmikum, nors kriminalo niekas ia ir nevelg. Bet man visikai aiku, kad privalome parodyti vakarietikos etikos pavyzd, 17 valand buvo teikti j atsistatydinimo praymai ir jau nuo rytojaus juos atleidau i pareig. Padariau tai skaudama irdimi. Taiau kitos ieities nra, jei norime diegti Lietuvoje vakarietikus standartus. Nelengvas buvo pokalbis su Seimo pirmininku A. Paulausku. Pastaruoju metu mums i viso sunkiai sekasi bendrauti. Prie kelias savaites, nordamas pakviesti Seimo valdybos narius Prezidentr pasitarti, susidriau su sunkiai paaikinamo politinio chamizmo atveju. Atsiliepusi Seimo pirmininko sekretoriato vadov Rima Pumputien Boenai pareik, kad, jei prezidentas nori pasikalbti su valdybos nariais, tegul pats atvaiuoja Seim! Liepiau Boenai daugiau neskambinti. Vis dlto Seimo valdybos nariai ir be papildom kvietim atvyko Prezidentr. iandien vl kartojosi panai istorija. A pats paskambinau A. Paulauskui. Atsiliepusi sekretor prane: Pirmininkas usims. Tuomet pasakiau, kad skambina prezidentas. Sekretor sujung su ponia Pumputiene, o i man pareik, kad pirmininkas dabar susitinka su grupe moni. Kur dar pasaulyje prezidentui taip idrst atsakyti? Juk, atrodyt, savaime suprantama, kad, kai skambina valstybs vadovas, reikia nutraukti kitus pokalbius ir atsiliepti. Net nesuprantu, k reikia tokia arogancija? Ko siekiama rodant nepagarb Prezidento institucijai? Grietu tonu atsakiau, kad lauksiu Seimo pirmininko skambuio. Paskambino po pusvalandio. A. Paulauskui pasakiau, kad reikalauju tutuojau sudaryti darbo grup, kuri itirt, kas vyksta Turnikse. Jis m aikinti, kad tarsis, k daryti. Teko pasakyti, kad ia nra k svarstyti, tai prezidento reikalavimas. Grs namus, dar spjau pairti vakaro ini laidas. Svarbiausia naujiena mano patarj pasitraukimas. Bet vl nustebino kai kurie komentarai. Neva turjo atsistatydinti dar greiiau. Bet ar manoma? Mano nurodymu tai padaryta aibikai. O kiek laiko trukdavo, kol atsistatydindavo daug labiau kliuv politikai? Matyt, sutrikdiau prast kai kuriems politologams ir urnalistams
2006 met kovo 6 diena, Vilnius.
236

aidim jie tikjosi, kad turs prog mane mokyti, kaip principingai turi elgtis prezidentas, o nespjo. Patarjai jau atstatydinti, bet kai kas vis viena dar mgina bambti.
2006 met kovo 7 diena, Vilnius. Pasinaudojus Turniki skandalu, tsiamas Prezidento institucijos puolimas. Tarsi bt susikompromitavusi ir Prezidentra, nes globojo korumpuotus savo tarnautojus. Turjau paaukoti du geriausius savo specialistus tik todl, kad jie, sigydami kotedus, prim tarim suklus klaiding sprendim. inoma, nemanau, kad jie visikai teiss, turjo i anksto pagalvoti, jog jiems keliami didesni reikalavimai, ir vengti bet koki veiksm, kurie gali bti vertinami kaip naudojimasis privilegijomis. Todl j atsistatydinimas buvo btinas laikantis vakarietikos etikos standart. iandien Edminas Bagdonas ir Rytis Muraka jau nedirba Prezidentroje. Skaudu, bet neivengiama.

PAstAbos PArAtse

iandien, prabgus keleriems metams, esu dar tviriau sitikins, kad abu mano buv patarjai ne tik nepadar nieko neteisto, bet ir smoningai neeng jokio su etika prasilenkianio ingsnio. Bt galima isakyti vienintel priekait jiems nepakako apdairumo ivengti savotik politini pinkli, kurias kliuvo sutikdami sigyti kotedus. Jie nenumat, kad bus iekoma priekabi, stengiamasi velgti naudojimsi tarnybine padtimi ir ipsti vis reikal pasitelkus iniasklaid. Tai buvo ataka prie Prezidento institucij, tikintis, kad ie patarjai dirbs toliau, bet turs vis teisintis, kaip sigijo kotedus, ir bus galima ilgai man priekaitauti, kad dangstau susikompromitavusius bendradarbius. Jiems pristigo valgumo numatyti tokias pasekmes ir nesusivilioti pasilytu pirkiniu bstu Turnikse.

Isikvieiau generalin prokuror, STT ir VSD generalinius direktorius bei Valstybs kontrols vadov ir pareigojau itirti Turnikes valdanios udarosios akcins bendrovs veikl. Pasirodo, Vyriausyb valdo 99 proc. jos akcij. Taiau ios UAB valdyboje 4 administracijos darbuotojai ir tik vienas Vyriausybs atstovas. Akivaizdu, kad valstybs turtu buvo piktnaudiaujama.
2006 met kovo 9 diena, Vilnius.
237

Pabriau, kad jokios politins grups neturi daryti takos iam tyrimui, o visus surinktus duomenis ir ivadas btina vieai paskelbti. iomis dienomis tariuosi ir dl kandidat laisvas dviej patarj vietas. Aiku, jau susidriau su kai kuri partij mginimais prastumti savus mones. Slegianti dvasin bsena. Gaila abiej patarj, gerai neapgalvojusi savo ingsni ir nukentjusi. Turniki skandalo aidai jau pasiek ir tarptautin iniasklaid, o nei Seimo pirmininkas A. Paulauskas, nei premjeras A. Brazauskas neparod jokio noro aptarti i problem. Lyg nieko nebt vyk. Bet darbas sustoti negali. Isikvieiau finans ministr Zigmant Balyt. Kalbjoms apie Lietuvos galimybes sivesti eur nuo kit met pradios. Vos prie pusmet atrod, kad tam nra joki klii, o iandien padtis jau kitokia. Pasikalbjs su finans ministru, euro vedimo galimybes kitmet vertinu madaug 50 procent. Koj gali pakiti auganti infliacija. Tuomet planus sivesti eur tekt nukelti 20082010 metus. Met viduryje paaiks, ar ms planai buvo reals. Poryt skrendu Kijev. JAV Valstybs departamentas papra mans susitikti su prezidentu Viktoru Juenka ir pasikalbti apie Rusijos ir Ukrainos duj sandor. Vakarams tai kvepia korupcija.
2006 met kovo 10 diena, Vilnius. 2006 met kovo 11 diena, VilniusKijevas.

Penkioliktosios atkurtos Nepriklausomybs metins. Seimo ikilmingame posdyje pasakiau sveikinimo kalb, dalyvavau miiose Arkikatedroje ir i karto po j ivykau oro uost. Kylant lktuvu matsi, kad laukai dar nukloti sniego, o Kijeve mus pasitiko lapdriba. Nuvykau tiesiai susitikim su prezidentu Viktoru Juenka, jis mans lauk su usienio reikal ministru Borysu Tarasiuku, o mane lydjo Valteris Baliukonis. Apsijome be vertj. Mano rus kalbos ini pakako bendrauti tiesiogiai. Buvo suplanuota, kad kalbsims pusvaland, o utrukome dvi valandas. Svarstme, kaip susiklostys kovo 26 dien vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai. V. Juenka neslp, kad Maskvos remiamo jo oponento Viktoro Janukovyiaus partija gali ikovoti daugiausia mandat, bet nesudars koalicijos jis vis viena neturs daugumos. Ukrainos prezidentas sak tiks, kad pavyks susitarti su Julija Tymoenko ir neprileisti V. Janukovyiaus prie valdios, bet jis jai es ikart prane, kad nesitikt vyriausybs vadovo posto. Mat, V. Juenkos nuomone, Julija yra didiausia Oranins revoliucijos problema, nes sivlusi korupcinius ryius. Kalbjoms ir apie Ukrainos siek tapti NATO nare. Papasakojau V. Juenkai apie JAV susirpinim dl auganio politinio nestabilumo jo alyje Jis savo
238

ruotu papra perduoti prezidentui Georgeui W. Bushui, kad neleis Maskvai intrigomis stabdyti Ukrainos integracijos Vakarus. Ilgokai diskutavome apie padt Padniestrje. Usienio reikal ministras B. Tarasiukas papasakojo, kad Ukraina, bendradarbiaudama su Moldova, mgina ukirsti Maskvos skatinamos kontrabandos kelius per Padniestr. Es gabenama ir ginkl, kurie patenka terorist rankas. Dl usitsusio pokalbio ms spaudos konferencija vlavo pusantros valandos. Teko atsisakyti vakariens, nes jau reikjo skubti Ukrainos 2005 met mogaus apdovanojimo teikimo man ceremonij. Esu penktasis asmuo, kuriam suteiktas is apdovanojimas. Pirmuoju Ukrainos Met mogumi 2000-aisiais buvo paskelbtas popieius Jonas Paulius II. Ceremonija nustebino pramatnumu. Sals ir scenos puoyba primin JAV Oskar teikimo dekoracijas. Dalyvavo apie tkstant svei, ponios vilkjo puoniomis vakarinmis sukniomis. Ikilmes tiesiogiai transliavo Ukrainos televizija. Galima sakyti, tiesiai nuo scenos iskubjau Lietuvos ambasad, kur ambasadorius Algirdas Kuma sureng primim mano vizito ir Kovo 11-osios proga. Atvyko daug ministr, ikili politik, diplomat.

Lietuvos prezidentui suteikiamas Ukrainos Met mogaus titulas. Kijevas, 2006 m. kovo 11 d.

239

2006 met kovo 15 diena, Vilnius. Vienos dienos vizito atvyko k tik irinktas naujasis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis su ponia. Pirmosiomis susitikimo minutmis jautsi tampa. Lenkijos prezident lydini moni veidai rsts, jokios ypsenls. Taiau pamau ledai atitirpo. mme atvirai kalbtis apie ms aminas problemas lenkik pavardi raym pasuose, elektros tilto tiesim. Sutarme: ms bendriems siekiams Europoje neturi kliudyti nesusikalbjimas iais klausimais. L. Kaczyskis visikai man pritar, kad ms regionui btina atsikratyti energetins priklausomybs nuo vieno kaimyno, nes tai btinas politins nepriklausomybs garantas. sipareigojome spartinti Rail Baltica, Via Baltica ir elektros tilto tiesimo projektus. Nutarme atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos prezident konsultacinio komiteto veikl. L. Kaczyskis paadjo remti naujos atomins elektrins statyb Lietuvoje ir pritarti ms pastangoms pratsti Ignalinos reaktoriaus darb, kol bus pastatytas naujasis. Pavakare nuvykome Maiiagal pasveikinti lenk kunigo prelato Juzefo Obrembskio, po keli dien vsianio savo 100-met. Prie kelet met buvau j aplanks ir dabar stebjausi ivyds, kad jis vis dar kupinas energijos, ilaiks stipr bals. Mus labai irdingai sutiko vietos lenk bendruomen, susirinko daug jaunimo. Alma daug bendravo su laisvai anglikai kalbania Maria Kaczyska (L. Kaczyskis kalba tik lenkikai) ir sak, kad Lenkijos pirmoji ponia jai paliko labai inteligentikos moters spd. Po ikilmingos vakariens Prezidentroje sveiai vlai vakare iskrido Varuv. Per vakarien Prezidentroje man prane, kad Taline mir baigs kadencij Estijos prezidentas Lennartas Meri. Daug teko su juo bendrauti, dirbti vairiuose tarptautiniuose forumuose. Tai buvo spalvinga, domi asmenyb. Ne visiems bdavo paprasta priprasti prie jo kalbjimo stiliaus, lto mini dstymo. L. Meri suvok savo intelektin pajgum ir, reikalui esant, mokjo tai parodyti. Ne visiems tai patikdavo. Taiau ms santykiai buvo labai pagarbs, mudu vienas kit gerai suprasdavome. Susitikdavome ir kai L. Meri baig abi i viso devynerius metus trukusias prezidento kadencijas. Estija neteko ikilaus valstybs vyro, mokslininko, tvirt demokratini pair politiko. Pareikiau nuoirdi uuojaut velionio artimiesiems ir est tautai. Tai isakiau Estijos televizijai. Lennart Meri laidos kovo 26 dien. Ketinu vykti laidotuves. 2006 met kovo 16 diena, Vilnius. Neseniai sukto vadinamojo Turniki koted skandalo aukomis tapo du mano patarjai, nors esu sitikins, kad jie

240

padar vienintel klaid nepagalvojo, kaip i bst sigijimas, nors ir nepaeidiant statym, bus vertinamas politiniu poiriu. Dabar mano tabe vl jauiama tampa. Net a turiu apdairiai kalbti per pasitarimus, nes auga nepasitikjimas vienu mano patarju jaunu, energingu, neabejotinai talentingu mogumi, bet... Dari Gudel pernai siuniau specialius kursus Harvardo universitete, tikjausi, kad tai duos naudos Lietuvai, iaugs puikus politikos profesionalas. Deja, jaunas vyras, gal galvodamas apie karjer, atrodo, neatsispiria abejotinam politikavimui. Juo ima nepasitikti bendradarbiai. iandien pas mane atjo brelis patarj ir pasisil pasitraukti i pareig, kad galiau pertvarkyti savo tab, nes es susidariusiomis slygomis jau nemanoma normaliai dirbti. Mat D. Gudelis aidia politinius aidimus, mums u nugar susitikinja Seime su kai kuriais politiniais veikjais. Prisipainsiu, a tai taip pat jauiau. Nuraminau juos, papraiau ramiai toliau dirbti ir pasakiau, kad ir pats svarstau apie tabo pakeitimus. Kalbuosi su artimais monmis apie galimas naujas svarbiausi patarj kandidatras. Seime ir toliau skleidiami gandai, kad a galiu atsistatydinti. Tiems ponams atsakyiau: Nesulauksite, nepaalinsite mans net jga!
2006 met kovo 19 diena, sekmadienis, Vilnius.

iandien devint ryto sveius atvyko Vytautas Landsbergis. Madaug valand nekuiavoms apie politin padt alyje. Bet supratau, kad svarbiausias sveio tikslas tikinti mane, kad neturiau dalyvauti kit savait Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto rengiamoje konferencijoje ES ir Rusija. Vytautas Landsbergis sitikins, kad tai pataikavimas rusams ir net Lietuvos interes idavyst. Es uuot diskutav su rusais, kaip pltoti ES ir Rusijos bendradarbiavim, turtume i j reikalauti atlyginti sovietins okupacijos al. Atsakiau, kad dabar dar visikai nerealu tiktis, jog Rusija bent leistsi diskusijas iuo klausimu. Tik temptume santykius, o ir taip problem su jais per akis ir dl pertraukto naftos tiekimo naftotiekiu Druba, ir dl gamtini duj. Aikiai nepasakiau V. Landsbergiui, ar vyksiu konferencij, nors inau, kaip pasielgsiu. Pavakare apsilank Romas Sakadolskis. Esame pastami jau ne vien deimtmet, vertinu jo ilgamet labai profesionalaus Amerikos balso urnalisto patirt. Jis jau antri metai gyvena Lietuvoje. Man Prezidentroje praverst jo patirtis. Pasiliau pasvarstyti, ar nenort padirbti mano patarj tabe. Pakalbjus kelias valandas, supratau, kad ms poiriai ne vienu klausimu skiriasi. Atrodo, jam tak daro kai kurie asmenys.
241

Taiau a nebijau iklausyti ir skirting nuomoni. Galtume bendradarbiauti, jei jis sutikt tapti mano patarju visuomeniniais pagrindais. Galutinai tai aptarsime vasarai baigiantis. Nerimsta prie kelias dienas spaudos sukeltas aiotaas, kad Artras Paulauskas ir Viktoras Uspaskichas tariasi dl smokslo prie Algird Brazausk ir mane.
2006 met kovo 22 diena, Vilnius. Lietuvoje tris dienas viejo Belgijos karalius Albertas II ir karalien Paola. Tai pirmasis istorijoje belg monarcho vizitas ms al. Kultra ir mokslu besidomini karalikj por lydjo 6 universitet rektoriai, brelis profesori, meno atstov ir verslinink. Paviej Vilniuje, sveiai dar lanksi Trakuose, Kaune, Paaislyje. Mudu su Alma juos visur lydjome iki skrydio i Kauno oro uosto. Sveiai mums prisipaino, kad yra maloniai nustebinti Lietuvos groio, architektros, nes ms al sivaizdavo kitoki. Manau, duos naudos ir usimezg ryiai tarp verslo atstov. Karalius Albertas II nuoirdiai diaugsi vizitu, o atsisveikindamos Karmlavos oro uoste karalien Paola su Alma net isibuiavo. Beje, Belgijos karalikoji pora kitas Baltijos alis kart nevyko.

Su Belgijos karalikja pora Trakuose.

242

Prie pokalb su Rusijos prezidento specialiuoju atstovu Sergejumi Jastrembskiu.

2006 met kovo 23 diena, Vilnius.

Primiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialj atstov santykiams su Europos Sjunga Sergej Jastrembsk, atvykus Vilniuje, Reval Lietuva viebutyje, surengt konferencij ES ir Rusija. Konferencijoje pasakiau atidarymo kalb gausiai tarptautinei auditorijai. Pabriau, kad Lietuva siekia palaikyti draugikus santykius su Rusija, bet mums sunku suprasti, kodl Maskva atkakliai atsisako pripainti Soviet Sjungos okupacijos padaryt al Baltijos alims, tuo tarpu lankydamasis Prahoje ir Budapete prezidentas V. Putinas pasmerk sovietinio reimo nusikaltimus. Pasakiau, kad mums okupacijos alos atlyginimas turi ne tik finansin, bet ir moralin prasm. Grus Prezidentr, skambino konferencijos dalyviai ir dkojo, kad savo kalba suteikiau aiki krypt tolesnms diskusijoms. Net V. Landsbergis faksu atsiunt trump inut: Prezidente, Ai. Vytautas. O vakar i Briuselio atjo jo laikas, kuriame esu kone keikiamas, kad drsau vykti konferencijos atidarymo sesij, ir tai vadinama tautos idavimu! Atvykau Estijos prezidento Lennarto Meri laidotuves. Estai su buvusiu savo alies vadovu atsisveikino penktadien ir etadien, o iandien, sekmadien, ikil valstybs vyr pagerb 44 ali delegacijos, vadovaujamos prezident, ministr pirminink.
243

2006 met kovo 26 diena, sekmadienis, talinas.

Lietuvai atstovauju a, Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis. Pakvieiau juos vykti drauge, nes jie daug bendravo, drauge dirbo su velioniu prezidentu, gindami Baltijos ali interesus. Atsisveikinimo su Lennartu Meri ceremonija labai primin prie por mnesi vykusias Vokietijos prezidento Johanneso Rau laidotuves Berlyne. Tarti atsisveikinimo odio Prezidentroje buvome pakviesti trys prezidentai Vaira Vyk-Freiberga, a ir Islandijos prezidentas lafuras Ragnaras Grmssonas. Prisiminti domiausius bendravimo su Lennartu Meri epizodus mans papra dvi Estijos televizijos. Po laidotuvi ceremonijos ms delegacij prim prezidentas Arnoldas Rtelis. Aptarme naujausius politinius vykius regione rinkimus Baltarusijoje ir Ukrainoje.
2006 met kovo 28 diena, Vilnius.

iandien metinis praneimas Seime. I pat ryto perskaiiau dar kart. Esu patenkintas. Ramiai, be pykio, kaltinim aptarsiu padt alyje ir mginsiu vilgtelti ateit kokie ikiai laukia. Aiku, ne visiems patiksiu. Vieni kritikuos vadovaudamiesi partiniais interesais, kitiems net nesvarbu, k sakysiu, jiems esu nepriimtinas i principo, o yra ir toki, kurie mans tiesiog nekenia. Bet tai natralu visuomen marga it genys. Beje, atrodo, nepavyks nukelti vlesniam laikui vizito pas karalien Elizabeth II. Vadinasi, negalsiu dalyvauti Lietuvi tautini oki ventje ikagoje. O gaila... 14 valanda. Per televizij ir radij transliuot mano metin praneim kol kas labai palankiai komentuoja politikai ir politikos apvalgininkai. Esu nustebs. Net kai kurie paprastai link mane kritikuoti asmenys atsiliepia teigiamai.

Absoliuti dauguma atsiliepim apie metin praneim palanks. O tie, kuriems a i principo nepatinku, nieko baisesnio nesugalvojo ir didiausiu trkumu skelbia tai, kad, pasirodo, kai kuriuos odius blogai sukiriavau!
2006 met kovo 29 diena, Vilnius. 2006 met kovo 31 diena, Kiiniovas.

Dviej dien valstybinis vizitas Moldovoje. Dmesys ms delegacijos vizitui ia didiulis rao spauda, rodo televizija. Pasakiau kalb Moldovos parlamente, dalyvavau naujo Lietuvos ambasados pastato atidarymo ikilmse.
244

Pokalbiuose su Moldovos lyderiais dominavo j alies bendradarbiavimo su ES ir separatistins Padniestrs reikalai. sitikinome, kad Moldova ekonominiu poiriu gerokai atsilikusi nuo Lietuvos. Prireiks nemaai laiko, kol bus pasiektas bent dabartinis ms alies gerovs lygis. Taiau yra Moldovoje ir k pasiirti. spdinga Guinnesso rekord knyg traukta vyno darykla Milestii mici. Tai 5070 metr gylyje esanti daugiau kaip 100 kilometr ilgio poemi ir tuneli sistema didiausia pasaulyje. Itisas uolose ikaltas poeminis miestas, kurio gatvse irikiuotos uolins 68 metr skersmens vyno statins. Ir begal vyno buteli apie 2 milijonus. Taip pat pasaulio rekordas.
2006 met balandio 5 diena, Vilnius.

Jau kelias dienas Vilniuje kunkuliuoja naujas skandalas. Kai kurie tendencingai mano atvilgiu nusiteik asmenys, kaip antai apvalgininkas Tomas Dapkus, i dalies ir Darius Kuolys bando suvalgyti mano patarj teiss klausimais Harold inkn. Skandalo pretekstas praeities dmi turinio Bir rajono apylinks teismo pirmininko Valento Margeviiaus kadencijos pratsimas. Paaikjo, kad padaryta klaid, kai kurios gal net i blogos valios. Aukiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greiius nuslp nuo mans Valstybs saugumo departamento informacij apie V. Margevii. Blogiausia, kad dl to dar labiau nukents ir taip menkas teism autoritetas visuomenje.

Pokalbis su Moldovos prezidentu Vladimiru Voroninu. Kiiniovas, 2006 m. kovo 31 d.

245

Aiku, netiesioginis puolimo taikinys esu a. Iekoma bet kokio preteksto parodyti, kad esu kuo nors susiteps. Mano laikysenos tai nepakeis. Seimui pateikiau naujos redakcijos Teism statymo projekt, o V. Margevii atleidau i pareig jis pats teik atsistatydinimo pareikim.
2006 met balandio 10 diena, Vilnius.

Brsta ir naujas skandalas Seime dl kanceliarijos darbuotoj neteist privilegij, piktnaudiavimo tarnyba. Tai virto partij karu, politikams ne tiek rpi isiaikinti ties, kiek pasinaudoti skandalu savo partiniams interesams. Net ir mudu su Alma savaitgal praleid altoje Palangoje ukliuvome Lietuvos ryto urnalistams. Es pabgome nuo vyki Vilniuje konflikto su Aukiausiojo Teismo pirmininku Vytautu Greiiumi. Jau nekreipiu dmesio tok dirbtin kabinjimsi.

2006 met balandio 11 diena, Vilnius.

Seime vykdytas perversmas: darbieiai ir konservatoriai inicijavo nepasitikjim parlamento pirmininku Artru Paulausku ir j pavyko atstatydinti. Tai pirmas kartas Seimo istorijoje, kai jo vadovui pareikiamas nepasitikjimas. Nra abejoni, kad tai sukels alyje politin kriz. Viktoras Uspaskichas jau sismagino: reikalauja savo partijai ministro pirmininko posto (vadinasi, sau) ir keli ministerij, o dar sudaryti Seimo komisij prezidento veiklai tirti, kuri, jo sivaizdavimu, matyt, turt inicijuoti man apkalt! Vakare kalbjausi su Algirdu Brazausku. Premjeras patvirtino, kad V. Uspaskichas kelia reikalavimus Vyriausybei, o jei nebus priimtas jo ultimatumas, grasina trauktis i koalicijos. Pasitvirtino ir inia, kad vakar su V. Uspaskichu susitiks Juozas Bernatonis ir Gediminas Kirkilas. A. Brazauskas sak, kad nesirengia taikstytis su destruktyvia Darbo partijos veikla. Sutarme, kad palaikysime nuolatin ry telefonu. Ryte telefonu kalbjausi su A. Brazausku. Jis papasakojo, kad G. Kirkilas ir J. Bernatonis su V. Uspaskichu kalbjosi iki ketvirtos ryto. Ikeltas ultimatyvus reikalavimas: jeigu A. Brazausko Vyriausyb nori toliau dirbti, turi bti atleistas finans ministras Zigmas Balytis, socialini reikal ministr Vilija Blinkeviit, usienio reikal ministras Antanas Valionis ir dar ems kio ministr Kazimiera Prunskien (Finans ir ems kio ministerijos skirsto daugiausia ES paramos!). Du atleist ministr portfeliai turi bti papildomai perduoti Darbo partijai.
246

2006 met balandio 12 diena, Vilnius.

A. Brazauskas man garantavo, kad nesileis antauojamas ir toki reikalavim netenkins. iandien 16 valand aukiamas valdaniosios koalicijos posdis. V. Uspaskichas ir prie mane pradjo viej ryi akcij. Reikalauja sudaryti Seimo komisij prezidento veiklai tirti! Bet n neketinu aikintis jokioms komisijoms pagal Konstitucij prezidentas negali bti apklausiamas. Svarbiausia, kad net nra k aikintis.
PAstAbos PArAtse

Neinau, k, V. Uspaskicho sivaizdavimu, bt galjusi tirti Seimo komisija, jei ji bt sudaryta. Man buvo priekaitaujama, neva neteistai pratsiau Bir teisjo V. Margeviiaus kadencij, neatsivelgdamas neigiam VSD informacij apie j, kuri neva nuslp mano patarjas teiss klausimais H. inknas, susimoks su kakokiais teisj klanais. Ties sakant, leisdamas V. Margeviiui toliau teisjauti, neinojau jo ankstesni nusiengim, bet kai tik apie tai buvau informuotas, tuoj pat patenkinau man teikt io teisjo atsistatydinimo pareikim. Taiau fakt, kad man nebuvo praneta apie VSD paym, visaip m psti kai kurie apvalgininkai, kaltinti patarj H. inkn smoningu informacijos slpimu, pasipyl tari-

247

njimai, kad tai kakoks teisj klano smokslas, siekiant sukompromituoti Aukiausiojo Teismo pirminink V. Greii, ir t smokal neva buvau painiotas ir a. Tuomet chor sitrauk ir V. Uspaskichas, ms reikalauti sudaryti Seimo tyrimo komisij. Jis, matyt, tikjosi taip dar labiau destabilizuoti politin padt alyje ir tuose drumstuose vandenyse gal net suvejoti savo svajon ministro pirmininko post. Niekuomet nemginau kitis teism darb, smoningai vengiau bet koki veiksm, kurie galt atrodyti kaip ksinimasis j nepriklausomum. io principo nuosekliai laikiausi ir kilus konfliktui dl teisjo V. Margeviiaus. Ligi tol mano bendravimas su Teisj tarybai vadovavusiu Aukiausiojo Teismo pirmininku V. Greiiumi buvo dalykikas ir pagarbus, bet turiu pripainti, kad po ios istorijos ms santykiai tapo tempti ir tokie liko tol, kol jau prezidento pareigas. Tuo mgino pasinaudoti kai kurie politikai, trukdydami vykdyti seniai rengt teism pertvark. Pats V. Greiius, pasibaigus jo, kaip Aukiausiojo Teismo pirmininko, kadencijai, matyt, nusprend i politik intrig, nukreipt prie mane, ipeti sau naudos ir nesitrauk i posto, nors tai ir neatitiko statymo reikalavim. Susidar keista situacija a pasiraiau dekret j atleisti, bet Seimas bals dauguma tam nepritar, ir V. Greiius jau neturdamas teisini galiojim dirbo toliau. Dl kilusio skandalo mano patarjas teiss klausimais H. inknas turjo atsistatydinti, nors ir iandien nesu sitikins, ar bta jo kalts, kad man nebuvo laiku pateikta VSD payma.

2006 met balandio 13 diena, Vilnius. Atstatydint Seimo pirminink Artr Paulausk keiia Darbo partijos veikjas Viktoras Muntianas, tiesa, irinktas nedidele persvara, nors alternatyvus kandidatas n nebuvo ikeltas. Visikas opozicijos bejgikumas! iandien visa darbotvark buvo suskirstyta minui tikslumu. 10:30. Primiau opozicijos lyder Andri Kubili. Nieko naujo neigirdau. Opozicija neturi k pasilyti. 11:00. Kalbjausi su A. Paulausko Naujajai sjungai atstovaujania socialins apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkeviite. Ji pasak, kad nort tsti darb Vyriausybje, nors jos partija ir atauk savo deleguotus ministrus. Patariau sustabdyti naryst Naujojoje sjungoje, jeigu partijos politbiuras sutiks. Pritariu jos norui likti dirbti Vyriausybje, nes neinia kas j pakeist gal koks

248

darbietis, paisantis tik savo siaur partini interes, o tai pakenkt stabiliam socialins apsaugos sistemos darbui. A. Paulauskas ataukia ir usienio reikal ministr Antan Valion. Paskambinau premjerui Algirdui Brazauskui ir pasakiau, kad neleisiu keisti usienio reikal ministro bent iki gegus 6 dienos, kai baigsis didiausias kada nors Vilniuje surengtas tarptautinis forumas, kuriame ketina dalyvauti 10 valstybi prezidentai, JAV viceprezidentas Dickas Cheney ir ES usienio politikos vadovas Javieras Solana. A. Valionis iuo metu yra ivyks su vizitu Kinij. Paskambinau jam ir pasakiau: Nenutraukite vizito, tskite kelion, vykite, kaip suplanuota, Piet Korj, pasiraykite visas numatytas sutartis. Neleisiu, kad vidaus problemos usienyje sukelt abejoni dl ms sipareigojim, pakenkt Lietuvos vaizdiui. Tai mano sakymas. A. Valionio atsakymas buvo iraikingas: Nesu girdjs malonesnio sakymo per vis gyvenim. 15:35. Paskambinau Suomijos prezidentei Tarjai Halonen ir pakvieiau atvykti Vilniaus konferencij. Pasikalbjome ir apie ES reikalus. 16:00 Kalbjausi su Artru Paulausku dl A. Valionio galimybi tsti usienio reikal ministro darb. Praiau atsivelgti tai, kad Vilniuje netrukus vyks svarbi tarptautin konferencija ir neskubinti atsistatydinimo. Aikaus atsakymo neigirdau. Po io pokalbio dar kart paskambinau Algirdui Brazauskui ir papasakojau, k manau apie usienio reikal ministro situacij. Premjeras man visikai pritar. 17:35. Telefonu kalbjausi su Azerbaidano prezidentu Ilhamu Alijevu. Apgailestaudamas praneiau, kad dl politins krizs Lietuvoje esu priverstas atidti vizit jo al. Jis pareik visikai suprants mano padt. Sutarme nukelti vizit Azerbaidan vlesniam laikui.
2006 met balandio 1718 dienos, Velykos, Vilnius.

met Velykos padjo iek tiek atvsinti politini aistr kart. Mudu su Alma niekur nevykome, visas veni dienas praleidome namuose. Maloni ir reta proga perirti usiguljusius ratus, neperskaityt spaud.

2006 met balandio 19 diena, Vilnius.

Didiausia dienos sensacija por mnesi pasiilds Floridoje, Vilni gro Kazys Bobelis ir pareik, kad palieka Kazimieros Prunskiens Valstiei liaudinink frakcij ir pereina pas paksistus. Taip jis pakeit balans Seime valdanioji koalicija sumajo iki 70 parlamentar
249

ir neteko daugumos. Prieastis labai bobelika: supyko, kad K. Prunskien ir jos frakcija nekovoja u tai, kad jis bt paskirtas usienio reikal ministru! Mans tai nestebina. K. Bobelis vis gyvenim ir ieivijoje, ir Lietuvoje keit organizacijas kaip pirtines kaskart, kai negaudavo pirmininko ar kokio kito vado posto. Net sunku suskaiiuoti, kiek kart jis kaitaliojo savo politines pozicijas. Greitai nebebus organizacijos, kurioje K. Bobelis nebt pabuvs ir ijs.
2006 met balandio 22 diena, etadienis, Vilnius.

Tsiame tradicij surengme Atvelyk Prezidentroje Almos fondo globojamiems vaikams. Pasisek saulta, ilta, tikru pavasariu alsuojanti diena. Linksminoms drauge su ms sveiais daugiau kaip 200 kaimo vaik. I Kinijos ir Piet Korjos grs usienio reikal ministras Antanas Valionis informavo, kaip vyko ie vizitai. Vliau kalbjoms apie ms politin kasdienyb. Po susitikimo su manimi jis teiks atsistatydinimo pareikim premjerui Algirdui Brazauskui, bet visikai man pritaria, kad turt eiti usienio reikal ministro pareigas, kol baigsis gegus 45 dienomis Vilniuje rengiama tarptautin konferencija. Rytoj lydimas A. Valionio iskrendu Armnij.

2006 met balandio 24 diena, Vilnius.

Prezidento Valdo Adamkaus sutikimo ceremonija Jerevane. 2006 m. balandio 25 d.

250

2006 met balandio 26 diena, Jerevanas.

Jerevanas mus sutiko lietumi ir tik 14 laipsni iluma, o ia iuo met laiku tai neprastai vsus oras. Pavasaris vluoja. Apsigyvenome Marriott viebutyje, paiame miesto centre. Ms delegacija 28 asmenys, ir dar kartu atskrido 14 urnalist. Su Armnijos prezidentu Robertu Koarianu esame seni pastami, ne kart susitikome tarptautinse konferencijose. Po oficiali sutiktuvi Prezidentroje apie valand kalbjoms akis ak, dalyvaujant tik usienio reikal ministrams Antanui Valioniui ir Vartanui Oskanianui. Vliau prisidjo ir valstybi delegacijos. Armnai skelbia, kad siekia ateityje stoti Europos Sjung (kiek santriau usimena apie naryst NATO). Taiau dabar realiai yra smarkiai priklausomi nuo Rusijos. Tai lemia ne tik ekonomika, bet ir politin situacija neisprstas konfliktas su Azerbaidanu dl Kaln Karabacho, nesutarimai su kita kaimyne Turkija dl 1915 met armn genocido. Abi vienags dienas susitikinjau su svarbiausiais Armnijos politikais. Apsilankme ir armnams brangiose vietose. Jerevano universitetas man suteik garbs daktaro vard. Ta proga pasaks kalb, atsakiau klausimus. Daugiausia buvau klausinjamas apie 1915 met armn genocid. inodamas, kad tai ne tik Armnijai labai skaudi, bet ir itin

Vienags Armnijoje akimirkos.

251

akylai Turkijos stebima tema, stengiausi bti atsargus. Vis dlto aikiai pasakiau, kad tai niekuo nepateisinamas nusikaltimas monikumui. T pai dien apsilankme Armnijos genocido memoriale, padjau gli vainik. spdingas paminklas, pagerbiantis iudytus armnus. irdamas ia pat esaniame muziejuje eksponuojamas baisias udyni nuotraukas, prisiminiau ms tautos kanias Stalino lageriuose, Hitlerio mirties fabrikus ir 200 tkstani nuudyt Lietuvos piliei. Visi tokio pobdio nusikaltimai panas savo nemonikumu ir vienodai verti amino pasmerkimo. Didel spd padar ir kino reisieriaus Sergejaus Paradanovo muziejus. Stebina Armnijos raytins kultros turtai isaugoti net IV amiaus pradios dokument originalai. Baigme vizit apsilankymu 301 metais pastatytoje Emiadzino katedroje ir nepamirtamu susitikimu su Armn apatalikosios banyios vadovu, vis armn katoliku Kareginu II jo rezidencijoje. Kalbjoms tiek religinmis, tiek bendramogikomis temomis, neaplenkme ir politikos. Lankantis ankstyvosios krikionybs laikus menanioje katedroje buvo surengtos trumpos pamaldos.
2006 met balandio 27 diena, Klaipda.

Vakar vakare grs i Armnijos, spjau namie tik pernakvoti, o iandien vl kelion. Sraigtasparniu iskridau Klaipd, kur vyksta tarptautins specialij operacij pajg pratybos Shamrock Key 2006. Dalyvauja JAV, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos daliniai. Po pratyb operacij tabas labai puikiai vertino Lietuvos kari pasirengim.

2006 met balandio 28 diena, Vilnius.

Netiktai papra susitikti naujasis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Per pietus vis valand aptarinjome politin padt, bsimus pasikeitimus Vyriausybje. Nustebino atvirai kritikas V. Muntiano poiris Darbo partij ir ypa jos pirminink Viktor Uspaskich nemaai igirdau apie io veikjo diktatorik veikl, intrigas. Kritikai V. Muntianas atsiliep ir apie Darbo partij kompromituojant skandaling asmenin V. Uspaskicho gyvenim. Rytoj rengiamas Darbo partijos suvaiavimas. Supratau, kad ie nesutarimai gali ikilti ir vieum. Per pietus susitikau su Darbo partijos frakcijos Seime atstovais. Isakiau savo poir, kokius statymus ar j pataisas bt ypa svarbu kuo greiiau priimti. Frakcijos vadov Loreta Grauinien bei kiti parlamentarai kalbjo dalykikai ir buvo geranorikai nusiteik, nors prie susitikim ir jautsi tampa. Baigiantis
252

pokalbiui, buvau nustebintas. L. Grauinien papra mans trumpai nektelti su ja asmenikai. Perjome mano darbo kabinet. Tada ji pareik apgailestaujanti dl tampos tarp jos partijos ir mans, dl kai kuri vie Darbo partijos vardu darom pareikim mano atvilgiu. Negana to, L. Grauinien asmenikai atsipra, kad darbieiai sil sudaryti Seimo specialij komisij dl prezidento nesutarim su Aukiausiojo Teismo pirmininku ir net buvo suman mane kviesti pasiaikinti savo frakcij. Ji paliko Darbo partijai atstovaujani parlamentar klausimus ratu. Draugikai atsisveikinant, L. Grauinien nelauktai dar pridr, kad j partijos pirmininkas kitatautis, ir gal todl ne visk suprasdamas, kas vyksta Lietuvoje, kartais sukuria nereikaling konfrontacij. Vakare su Alma pakvietme Jolant ir Artr Paulauskus pavakarieniauti Stiklius. Igirdau domi dalyk, kas djosi Seime prie paalinant A. Paulausk i pirmininko posto. Pasirodo, pas j kabinet buvo ujs Viktoras Uspaskichas ir tiesiai pasaks: Tu turi atsistatydinti. Kai igirdo neigiam atsakym, pagrasino: Vis viena viskas baigta. Tau bus tik blogiau. Matyt, buvo pasakyta ir kai kas daugiau.
2006 met balandio 30 diena, Kaunas.

Vakar vyko dviej partij Darbo ir Naujosios sjungos suvaiavimai. Visas iniasklaidos dmesys teko Viktoro Uspaskicho darbieiams. Partijos lyderio samdytais autobusais buvo suveti jam itikimi partieiai, net apie 1 500 moni. Viktoras Muntianas suvaiavim pavadino politiniu cirku. Dar tikt pridurti, kad tas cirkas labai primin sovietinius laikus. I pradi V. Uspaskichas paskelb, kad atsistatydina i partijos vadovo pareig, bet tuoj pat vl buvo beveik vienbalsiai irinktas post. O V. Muntianas buvo paalintas i partijos pirmininko pavaduotoj ir net i prezidiumo. Taiau man daugiau nerimo kelia tai, kas laukia valdaniosios koalicijos. Atsistatydino du A. Paulausko Naujosios sjungos ministrai, o nauji dar nepaskirti. Pasakiau A. Brazauskui, kad usienio reikal ministro post man n nemgint silyti kokio nors partinio statytinio. Tai turi bti profesionalus karjeros diplomatas. Taiau iandien ne vien politika gyvenau lankiausi Kaune, klausiausi i Karo muziejaus bokto skambanios varp muzikos. Po restauravimo Olandijoje savo senj viet pargabentas karilionas, jis dabar iplstas ir, sakoma, yra vienas geriausi Europoje. Mudu su Alma padovanojome didiausi nauj varp. Koncertavo ne tik Giedrius Kupreviius, bet ir Vokietijos, Lenkijos virtuozai bei Petro Bingelio vadovaujamas choras.
253

Klausydamasis vl prabilusi varp, mintimis grau 1940-j rugpjt, kai bdamas gimnazistas paskutin kart Karo muziejaus sodelyje girdjau juos skambant. Vliau okupantai nutild karilion ilgiems deimtmeiams. Ir tai vl girdiu Kauno Karo muziejaus varpus...
2006 met gegus 1 diena, Vilnius.

iandien prasideda Vilniaus konferencija Bendra vizija bendrai kaimynystei. Dalyvauja 30 valstybi delegacijos, kurioms vadovauja 9 prezidentai, JAV viceprezidentas, ministrai pirmininkai, usienio reikal ministrai.

Vilnius atrodo pagyvjs gatvse matyti daug daugiau svei. Viebuiai pilnutliai. miest sutraukta papildom policijos ir specialij tarnyb pajg. Valstybi vadovai atvyko dar ir su sava apsauga. JAV viceprezident Dick Cheney lydi apie 100 apsauginink. Pridjus dar apie 200300 usienio urnalist, susidaro gausi svei armija. Daug laiko skyriau interviu usienio urnalistams. Taiau kelia nerim ne usienio, o vidaus politikos peripetijos. Vyksta skyrybos Darbo partijoje isiskyr dviej Viktor, Muntiano ir Uspaskicho, keliai. Tai turs takos politini jg persigrupavimui Seime. Jau kuriasi nauja frakcija.
2006 met gegus 2 diena, Vilnius.

Pokalbis su JAV viceprezidentu Dicku Cheney. Vilnius, 2006 m. gegus 2 d.

254

2006 met gegus 3 diena, Vilnius.

I ryto pasakiau sveikinimo kalb Reval viebutyje prasidjusioje Nevyriausybini organizacij konferencijoje, o grs Prezidentr, pasveikinau Kolon salje susirinkusius Intelektual forumo dalyvius. Vliau susitikimas vijo susitikim: kalbjausi su Gruzijos prezidentu Michailu Saakaviliu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka, o po j atvyko JAV viceprezidentas Dickas Cheney su delegacija. Ilydjs amerikieius, sutikau ES usienio politikos koordinatori Javier Solan ir teikiau jam Vasario 16-osios proga suteikt ordin. Po i ikilmi lauk pokalbis su visomis Vilni atvykusiomis delegacijomis ir individualus susitikimas su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyskiu. Diena baigsi ikilmingu primimu Vilniaus konferencijos dalyviams.
PAstAbos PArAtse

Vilniaus konferencija tapo svarbiu tarptautins politikos vykiu ne tik dl joje dalyvavusio nemao brio regiono ali vadov, bet ir dl JAV viceprezidento Dicko Cheney grietai kritiko pareikimo apie Rusijos usienio politik, kuris nuskambjo per vis pasaul ir buvo cituojamas, komentuojamas ir analizuojamas

Javiero Solanos apdovanojimo ceremonija. Vilnius, 2006 m. gegus 3 d.

255

pasaulio iniasklaidos. Be abejo, tai dar labiau sustiprino Rusijos prieikum Vilniaus konferencijai, ji buvo vieai neigiamai vertinama aukiausiu lygiu, bet, kita vertus, tokia Maskvos pozicija tik padidino tarptautin io forumo reikm.

Tssi susitikim maratonas. Reval viebutyje dalyvavau dar ir konferencijos debatuose. Galime didiuotis, kad sugebjome puikiai surengti pasaulinio lygio forum. Tokio masto renginio Lietuvoje iki iol dar nra buv. Pasaulio iniasklaida atkreip dmes ms konferencij ir vertina j palankiai. Tik Maskva reagavo piktai, net grasinamu tonu. Per pietus Vilniaus forumo delegacijoms pristaiau Baltarusijos opozicijos atstovus. Prie konferencijos udarym susitikau asmeninio pokalbio su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga. Vakarop lydimas Almos su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyskiu apsilankiau Lenk kultros namuose. Vilniaus forum baigme primimu avioje vietoje prie Vilnels pramog ir poilsio centre Belmonto kriokliai. Nors iomis dienomis esu labai usims Vilniaus forumo reikalais, atidiai stebiu, kas vyksta vidaus politikos fronte. Valdanioji koalicija akivaizdiai silpsta. Socialdemokratai ieko nauj partneri. Opozicija apgailtinai silpna ir susiskaldiusi, nesugebanti pasilyti jokios realios alternatyvos ir i viso neturinti jg ko nors imtis.
2006 met gegus 4 diena, Vilnius.

Susitikau su Vilniaus konferencijos dalyviais Estijos prezidentu Arnoldu Rteliu bei Azerbaidano ministru pirmininku Arturu Rasizadeh, po piet daviau interviu BBC ir primiau Japonijos usienio reikal ministr Taro Aso. Likusi dienos dalis buvo skirta Lietuv atvykusiam Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininkui Jacquesui Rogge. U nuopelnus pasauliniam sportui ir pagalb Lietuvai sugrtant olimpin eim apdovanojau j Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordino Didiuoju kryiumi. Vakare Taikomosios dails muziejuje surengta vakarien Jacqueso Rogge garbei, kurioje dalyvavo ir garsiausi ms sportininkai.
2006 met gegus 5 diena, Vilnius.

Konstitucinis Teismas paskelb sprendim dl Teism statymo atitikties Konstitucijai, kuris visikai sutampa su mano pozicija, kad kai kuri teismini procedr konstitucingumas kelia abejoni. Todl ir neskubjau skirti nauj teisj, o spauda ir suinteresuot as2006 met gegus 9 diena, Vilnius.
256

Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino ordino Didiuoju kryiumi prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Tarptautinio olimpinio komiteto pirminink Jacques Rogge. Vilnius, 2006 m. gegus 5 d.

men grups mane usipuol, neva nesilaikau statymo, darau al teism darbui. Taiau vadovavausi logika, kad geriau palaukti KT sprendimo ir ivengti painiavos, jei tekt ataukti jau paskirtus teisjus. inoma, nusikl ir mano pateikt Teism statymo patais primimas Seime. Dabar silysiu parlamentarams skubiai jas svarstyti ir pataisyti statym taip, kad jis atitikt KT iaikinim. Premjeras Algirdas Brazauskas prane, kad valdaniosios koalicijos tarybos posdyje nutarta silyti man Petro Vaitiekno ir Loretos Grauiniens kandidatras atsistatydinani ministr postus.
2006 met gegus 10 diena, Vilnius.

Vakar vlai vakare man paskambino patarjas Ramnas Vilpiauskas ir informavo, kad sulauk Viktoro Muntiano skambuio. Naujasis Seimo pirmininkas sak ess labai nusivyls staiga pasikeitusia AMB pozicija dl Vyriausybs atnaujinimo buvo adta, kad ir V. Muntiano politin grup bus pakviesta dalyvauti jos darbe, bet jau pateiktos nauj ministr kandidatros rodo, kad paad nesilaikoma. Pasitars su R. Vilpiausku, nutariau ueiti sveius pas Algird Brazausk,
257

nors jau buvo po deimtos vakaro, ir pasiaikinti padt, nes V. Muntianas pareik mano patarjui, kad jo politin grup kels savo reikalavimus valdaniajai koalicijai dl ministr post. Nauj politini gin dabar tikrai nereikia. Deja, perjs gatv pamaiau, kad premjero name visos viesos ijungtos. I savo apsaugos vyr suinojau, kad A. Brazauskas 6 ryto ivaiuoja oro uost skristi Berlyn. Apsisprendiau keltis 5 ryto ir, prie premjerui ivykstant, spti pasikalbti su juo lauke. Taiau ryte paaikjo, kad A. Brazauskas ivyksta vliau, pus septyni. Nutariau nelaukti ir vaiuoti basein, bet apsaugos papraiau, premjerui ijus vaiuoti oro uost, sujungti mane su juo telefonu. Taip ir buvo padaryta. Man plaukiojant baseine, atne mobilj telefon ir vyko pokalbis, kur pavadiniau plduriavimo diplomatija. Papasakojau A. Brazauskui, kokios V. Muntiano nuotaikos, ir papraiau nesisti man ministr kandidatr teikimo dokument per kurjer, o palaukti, kol griu i Vienos, ir tada atvykti paiam Prezidentr. I balso tono supratau, kad premjeras nelabai patenkintas tuo, k igirdo. iandien Prezidentroje susitikau su Seimo konservatori frakcija. Atvirai isakiau savo nerim dl politins padties alyje ir paklausiau, ar jie pasireng prisiimti atsakomyb sudaryti nauj valdanij koalicij, jei Vyriausyb itikt kriz. Aikaus atsakymo nesulaukiau.
2006 met gegus 11 diena, Viena.

Prie iskrisdamas Vien suinojau, kad Kazys Bobelis traukiasi i Seimo. Neabejoju io mogaus patriotizmu, bet, prisimindamas jo politin keli, pirmiausia pagalvoji apie karjerizm. Nuo studij laik Vokietijoje, Tiubingene, iki sugrimo Lietuv jis nuolat keit organizacijas, partijas ir visais atvejais taip elgsi siekdamas bti vadas. Gro tvyn, svajodamas tapti prezidentu, maiausiai usienio reikal ministru. Taip, Kaziui Bobeliui visuomet pakako energijos, visuomeniko verlumo, tik trko intelektins gilumos ir galbt atvirumo, nuoirdios pagarbos kitiems monms. Nuo Darbo partijos atskil Viktoro Muntiano alininkai kuria nauj partij. Sunku pasakyti, koki tai turs tak alies politiniam gyvenimui ateityje, bet dabartinis jg balansas Seime gali pasikeisti.

2006 met gegus 12 diena, Viena. Vien suvaiavo 60 valstybi delegacijos. Skelbiama, kad tai didiausia konferencija iame mieste nuo 1814 met Vienos kongreso laik. Tikslas telkti pasaulio bendruomenes XXI amiaus ikiams. Mums svarbiausia susitikus su ES ali vadovais galutinai isiaikinti Lietuvos galimybes sivesti eur nuo kit met sausio 1-osios. Asmenikai kalbjausi

258

Konferencija Vienoje, 2006 m. gegus 12 d.

su Angela Merkel, Jacquesu Chiracu, Jos Manueliu Barroso, Javieru Solana, Liuksemburgo premjeru Jeanu-Claudeu Junckeriu, Austrijos kancleriu Wolfgangu Schsseliu. Ger naujien neigirdau Lietuva nuo 2007 met pradios euro nesives. Isakoma daug kompliment ms aliai, vertinim, kad geriausiai i naujj ES nari tvarkome finansus ir atitinkame visus Mastrichto kriterijus, iskyrus vien infliacij. Ir trksta vos vienos deimtosios procento! Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claudeas Junckeris net pasak: Esate atsitiktini aplinkybi auka. Europos Komisija grynai aritmetikai apskaiiavo infliacij ir vadovaujasi iais skaiiais. Tai neteisinga, bet mes negalime nepaisyti ms pai priimt taisykli ir ignoruoti Komisijos rekomendacij atidti js prisijungim prie euro zonos. Jau aiku, kad kit savait Bulgarijoje, Varnos mieste, vyksianiame Europos Vadov Tarybos posdyje prisijungti prie euro zonos bus pakviesta tik Slovnija, o mes liekame u borto. dom patarim man dav Jacquesas Chiracas: Daug iuo klausimu nekalbk, nes tai tau gali bti politikai alinga. Deja, parveu namo blog ini... Tiesiai i oro uosto nuvaiavau Prezidentr ir ikvieiau ministr pirminink Algird Brazausk.
2006 met gegus 13 diena, etadienis, Vilnius.
259

Informavau j, kad ES nepakvies ms prisijungti prie euro zonos. Premjero i inia nenustebino. Jis pasak, kad tai suprats neseniai kalbdamasis Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel. A. Brazauskas man teik dviej ministr atsistatydinimo pareikimus. Kalbjoms ir apie pasikeitusi politin padt Viktorui Muntianui ir jo alininkams atsiskyrus nuo Viktoro Uspaskicho Darbo partijos.
2006 met gegus 15 diena, NeringavknaVilnius.

Prie iskrisdamas Nering apirti gaisro padarini, turjau pasirpinti Seimui pateikto Teism statymo projekto likimu. Mat suinojome, kad parlamentarai neskuba vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimo ketina mums grinti taisyti statymo projekt ir tik sulauk naujos jo redakcijos registruoti Seime. Tad paskambinau Teiss ir teistvarkos komiteto nariams Raimondui ukiui ir Juliui Sabatauskui bei Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui ir pasakiau, kad mes pasireng per dien traukti statymo projekt pageidaujamas pataisas. J praiau pasirpinti, kad is dokumentas bt nedelsiant registruotas, o tuomet j bt galima toliau tobulinti. Man net nesvarbu, kas prisiimt ms parengto statymo autoryst. Rpi tik tai, kad galtume kuo greiiau pradti teism pertvark, remdamiesi nauju statymu. Visi panekovai adjo man param.

Neringos gaisravietje.

260

Dar paskambinau Briusel Daliai Grybauskaitei, nes suinojau, kad rytoj Europos Komisija oficialiai rekomenduos ES nepritarti Lietuvos siekiui nuo 2007 met sausio 1 dienos sivesti eur. Nutarme vis viena padaryti pareikim, kad mums toks sprendimas sunkiai suprantamas, Lietuva atitinka visus Mastrichto sutarties kriterijus, iskyrus infliacijos lyg, bet ir tai dar svarstytina, nes leistina riba viryta vos 0,1 procento ir galima ginytis, ar tai nra tik skaiiavimo metodikos paklaida. Vis dlto reiks Vyriausybei priminti, kad btina laikytis grietos fiskalins politikos ir vadovautis aikiu infliacijos valdymo planu. Neleistina, kad ilgalaik finansin politika bt aukojama trumpalaikiams politiniams siekiams. Labai tiktina, kad, artjant savivaldos rinkimams, politikai neatsispirs pagundoms tai daryti. Jeigu dabar nerodysime, kad kontroliuojame infliacij, ms prisijungimas prie euro zonos gali nusitsti iki 2011 met. Vidurdien sraigtasparniu atskridome Nering. Du kartus apskridome ugnies nusiaubt teritorij. Sunku buvo irti idegus mik. Nusileid gaisraviet apirjome vaiuodami automobiliais. iaurus vaizdas. Sudeg 230 hektar puaii miko. Nidoje por valand kalbjausi su Neringos nacionalinio parko darbuotojais, mik urdais, priegaisrins tarnybos specialistais. Svarstme miko atsodinimo planus. Aiku, kad ala gamtai milinika, prireiks deimtmei, kol augalija visikai ataugs. I Nidos nuskridome vkn, j taip pat itiko gaisras, sudeg deimt gyvenamj nam. Dar, sakyiau, pasisek, kad uvo tik vienas mogus, o ne gerokai daugiau, kaip nutinka per tokius didelius gaisrus. Mane pasitiko kone visi miestelio gyventojai. Apirjau gaisravietes. mons energingai tvarkosi, nukentjusiuosius priglaud kaimynai, visuomen sukruto rinkti aukas. Sudegusiems pastatams atstatyti prireiks 800 tkstani lit. vknos seninui teikiau mudviej su Alma auk 5 tkstanius lit. Svarbiausia, kad mons nepalikti vieni su savo bda.
2006 met gegus 20 diena, Varna.

Varnos miesto pavadinim sidmjau dar vaikystje, pradios mokykloje. ia gyveno Lietuvos nepriklausomybs patriarchas, Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos Tarybos pirmininkas Jonas Basanaviius. Dabar Varnoje viena gatv pavadinta jo vardu. Ir tai, prabgus nuo t laik vos ne imtmeiui, skrendu ms patriarcho miest. Jame vyksta tradicin Vidurio Europos valstybi vadov konferencija, kuri esu antr kart kvieiamas atstovauti Baltijos alims.
261

Jono Basanaviiaus nuotrauk parodoje Varnoje.

Per konferencijos pertraukas individualiai susitikau su Kroatijos, Albanijos, Austrijos prezidentais. Nemaai kalbjoms apie Europos Komisijos sprendim nerekomenduoti Lietuvos priimti euro zon. Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris paadjo mus remti svarstant klausim Europos Vadov Taryboje. Atlikau ir vien itin maloni pareig atidariau Lietuvos ambasados parengt J. Basanaviiaus nuotrauk parod apie jo gyvenim Varnoje, kai jis ia dirbo gydytoju ir buvo miesto tarybos narys. Daugelis i fotografij, rast ms alies archyvuose, niekuomet nerodytos. Skrisdamas Vilni suinojau, kad prokuratra, gavusi informacijos apie finansinius paeidimus, atliko krat Darbo partijos bstinje. Ateina ini, kad Seime rimtai rengiamasi Vyriausybs interpeliacijai, be kita ko, ji kaltinama ir dl neskms sivedant eur. Kalbama, kad kart Vyriausybs gritis labai tiktina. Prezidentr atvaiavau kone kaip prast darbo dien vos keliolika minui po atuntos. Netrukus atvyko generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Valstybs saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius ir mano patarjas nacionalinio
2006 met gegus 21 diena, sekmadienis, Vilnius.
262

saugumo klausimais Mindaugas Ladiga. Jie supaindino mane su vakar dar ir po vidurnakio vykdytos kratos Darbo partijos bstinje rezultatais. Paimti kompiuteriai, bus mginama isiaikinti neskaidrias finansines operacijas, nes yra pagrindas tarti esant dvigub buhalterij. Darbo partija skelb, kad turjusi apie 2 milijonus lit pajam. Jau dabar nustatyta, kad buvo operuojama daugiau nei 10 milijon lit. Bus mginama nustatyti, i kur atkeliavo tie pinigai. Darbieiai, aiku, aukia, kad tai politinis susidorojimas. Pats Viktoras Uspaskichas dabar yra Maskvoje. Praiau generalinio prokuroro tik vieno dalyko: nevilkinti tyrimo ir, jei paeisti statymai, kuo skubiau byl perduoti teismui. Antraip neivengsime viso teisinio proceso supolitinimo. Po io susitikimo Prezidentr atvyko Vytautas Gruodis, papras j priimti, nes es nors man praneti svarbi konfidenciali informacij. Pasirodo, jis igirds, kad socialdemokratai ketina ipeti naudos i Krato apsaugos ministerijos skelbto 3 lktuv pirkimo konkurso, kur laimjo Italijos bendrov. Taiau neva Algirdas Brazauskas neleidia krato apsaugos ministrui Gediminui Kirkilui pasirayti pirkimo sutarties, nes gal tai tik gandas dabar kairij valdoma Ispanija pasil socialdemokratams nemaai pinig, jei kontraktas atiteks jiems. Po keli valand per partizan pagerbimo ikilmes susitikau su G. Kirkilu. Papasakojau jam, kokios gavau informacijos, ir perspjau, kad, jei nors kiek ia yra tiesos, gresia didiulis skandalas. A nesirengiu tylti. G. Kirkilas kategorikai visk paneig.
2006 met gegus 22 diena, Vilnius. Dl vakarykts kratos Darbo partijos bstinje ataukiau iandien numatyt susitikim su Loreta Grauiniene ir kol kas neskirsiu nauj ministr. Gavau premjero Algirdo Brazausko teikim, kad laikinai eiti socialins apsaugos ir darbo ministro pareigas skiriau Zigm Balyt. Bet koalicija pirmiausia pati turi apsisprsti, kaip ji toliau dirbs, susitarti dl ministr kandidatr. 2006 met gegus 23 diena, Kijevas. Ivykau vienos dienos vizito Kijev, kur vyksta GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidanas, Moldova) regioninio bendradarbiavimo steigiamoji konferencija. Svei teismis esu pakviestas a ir Rumunijos prezidentas Traianas Bsescu. Maskva ikart reagavo piktai neva kuriama kakokia prie j nukreipta sjunga. Taiau ir Kijeve teko nuolat palaikyti ry su Vilniumi. Dl Darbo partij kreianio skandalo gali iirti valdanioji koalicija ir griti Vyriausyb.

263

2006 met gegus 24 diena, Vilnius. Vakar vakare, parskridus Vilni, man prane, kad Valstybs saugumo departamento direktorius Arvydas Pocius ir mano patarjas Mindaugas Ladiga prao i ryto su jais skubiai susitikti. Jie mane informavo apie kratos Darbo partijos bstinje rezultatus. Kompiuteri laikmenose ir dokumentuose aptikti duomenys patvirtina, kad bta dvigubos buhalterijos. Es pinigai kone maiais buvo veiojami partijos bstin ir imokami ne tik partieiams, bet ir visokiems rmjams. Vien Respublikai iemet sumokta 400 tkstani lit! Ko gero, tai geriausiai paaikina, kodl is laikratis laikosi tokios vienaals pozicijos. Daug domi pavardi i Viktoro Uspaskicho pinig gavusi asmen srae. Pasirodo, viena buhalter partijos bstinje tvark oficiali apskait, o antra kitame pastate neoficiali. Krata buvo padaryta ir V. Uspaskicho namuose. Rasta teissaug rimtai sudominusi dokument. Ir pora milijon lit grynaisiais. Mano panekovai nerimavo, kad prokuratra, ltai sukdamasi, gali klampinti byl, nes j tiria tik du prokurorai. Nutariau generalinio prokuroro prayti, kad skirt dar kelis pareignus. Apie deimt ryto paskambino Algirdas Brazauskas ir informavo, kad pas j lanksi Darbo partijos delegacija. Jis darbieiams pareik, kad tolesnis koalicijos darbas manomas tik tuomet, jei V. Uspaskichas per 10 dien atsisakyt j partijos pirmininko pareig ir bt i naujo perskirstyti valdios postai. Loreta Grauinien ada rytoj skristi Maskv ir tartis su ten esaniu j Viktoru. Kitas Viktoras Muntianas taip pat sako, kad galt dirbti koalicijoje tik Darbo partijai persitvarkius, kitaip sakant, vadui pasitraukus. Taiau mane stebina A. Brazausko poiris, kad pakakt pasitraukti V. Uspaskichui ir koalicija galt toliau dirbti. Padtis daug rimtesn. Beje, i A. Brazausko aplinkos neoficialiai suinojau, kad jis pasitrauks i premjero posto, kai tik bus parduota Maeiki nafta. Vis rimiau atrodo lenk ketinimai ir galimybs j pirkti. 2006 met gegus 25 diena, Vilnius.

Pirm kart Lietuv oficialaus dviej dien vizito atvyko ekijos prezidentas Vclavas Klausas. Visiems gerai inoma, kad jis skeptikai vertina tolesn Europos Sjungos integracij, bet ios temos neaptarinjome. Beje, prezidento euroskeptikos pairos n kiek netrukdo ekijai remti Lietuvos siek prisijungti prie euro zonos. Politin tampa auga. Sklinda kalbos, kad Viktoras Uspaskichas skyr net 12 milijon lit savo partijos ir asmeninei
264

2006 met gegus 26 diena, Vilnius.

 Privatus pokalbis su ekijos prezidentu Vaclavu Klausu.

teisinei gynybai. Isikvieiau generalin prokuror ir praiau asmenikai priirti i byl. iniasklaidai pareikiau, kad Darbo partijos dvigubos buhalterijos byla turi bti nuodugniai ir kuo operatyviau itirta. Tik visikas atvirumas gali atkurti visuomens pasitikjim valdia.
2006 met gegus 30 diena, Vilnius. Per rytin pasitarim nusprendme, kad man reikia per televizij padaryti pareikim apie politin padt alyje, kai Darbo partija tariama dviguba buhalterija. I Generalins prokuratros gavome apibendrintos informacijos apie tyrim (isamios ir nepageidavome, kad nepakenktume teisminiam procesui). Pokalbis telefonu su premjeru Algirdu Brazausku tik sustiprino sitikinim, kad reikia kreiptis taut per televizij ir isakyti savo poir politin padt, pasilyti i esms pertvarkyti Vyriausyb. Tok pareikim ir padariau. Vakare susitikau ir vakarieniavau su darbo vizito atvykusiu Islandijos prezidentu lafuru Ragnaru Grmssonu. 2006 met gegus 31 diena, Vilnius.

iniasklaida, politologai, politikai aptarinja mano vakarykt pareikim. Aiku, nuomones lemia partiniai inte265

Su Lietuvos sveiu Islandijos prezidentu lafuru Ragnaru Grmssonu Vilniuje, prie Stikli viebuio.

resai, bet vyrauja teigiami vertinimai. Tik i Darbo partijos padangs griaudja perknas. Nieko kito ir negaljau tiktis. Vidurdien pakvieiau papietauti Algird Brazausk. Kalbjoms daugiau nei valand, ramiai vertinome susidariusi politin padt. Pasakiau, kad vakaryktje kalboje smoningai nereikalavau Vyriausybs atsistatydinimo. Pirmiausia btina baigti Maeiki naftos pardavim, sprsti euro vedimo klausimus, o dar laukia ES struktrini fond paramos skirstymo problemos. Taiau Algirdas Brazauskas nemato galimybs toliau dirbti su darbieiais net ir pakeitus, kaip numatyta, du ministrus. Be to, jis man tiesiai viesiai pasak: Pavargau gintis nuo visoki kaltinim, priekait. Pairkit, kaip su manimi elgiasi Kubilius ir visa jo chebra? O dar yra ir sveikatos problem. Kam man viso ito reikia? A. Brazauskas jau tvirtai apsisprends. Rytoj devint ryto jis man oficialiai teiks atsistatydinimo pareikim. Prisipainsiu, man tai buvo sunkios akimirkos. Padkojau u ilgamet darb. Sutarme, kad iandien spaudai nedarysime jokio pareikimo.

266

PAstAbos PArAtse

Algirdui Mykolui Brazauskui atsistatydinus i Vyriausybs vadovo posto ir baigus ilgamet politin karjer, ms asmeniniai ryiai nenutrko. Susitikdavome, pasikalbdavome apie valstybs padt, politin gyvenim, kol jau prezidento pareigas, kartais paklausdavau ir jo patarimo. Ms ideologins pairos buvo skirtingos, ne visuomet sutapdavo nuomons vienu ar kitu klausimu, bet nuoirdiai gerbiau politik ir vertinau bendravim su juo, nes niekuomet neabejojau, kad jis vis gyvenim, kiek jgos leido, rpinosi Lietuvos valstybe, skaudiai igyveno dl kiekvienos jos neskms. Deja, A. Brazausko liga progresavo. Jis silpo, bet ir tokiomis lidnomis aplinkybmis mes retsykiais pasikalbdavome, ms ryys nenutrko iki pat jo gyvenimo pabaigos.

2006 met birelio 1 diena, Vilnius.

Kaip buvo sutarta, devint ryto primiau ministr pirminink Algird Brazausk. Prie mano kabineto laukiantys televizijos operatoriai ir fotografai tiesiog duso nuo grsties. Padkojau A. Brazauskui u darb Lietuvai, pabriau jo didiulius nuopelnus kuriant ms valstyb, o vis jo politin veikl objektyviai ir nealikai vertins istorija. Ilydjs A. Brazausk, ikvieiau finans ministr Zigm Balyt ir pareigojau j laikinai eiti ministro pirmininko pareigas. Po to pakvieiau opozicijos lyder Andri Kubili. J oficialiai informavau apie Vyriausybs situacij atsistatydinus premjerui. (Vakare jau skaiiau kai kuri nieko apie prezidento konsultacij su Seimu tvark nenutuokiani urnalist samprotavim, kad neva tai rodo mano nauj politin pasirinkim.) Beje, su A. Kubiliumi susitikau pirmiau nei su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu tik todl, kad is negaljo atvykti anksiau nei 15 valand. Atvyko Prezidentr ir V. Muntianas. Jis pareik, kad naujoji koalicija, kuri sutikt eiti ir jo politin grup, galima tik su slyga, jei joje nebus Darbo partijos ir paksist. Po dienos rpesi lauk malonus vakaras dalyvavau Vaik balso 2006 apdovanojim ceremonijoje. Rinkdami vairi kategorij laureatus, balsavo apie 100 tkstani vaik. Man teko Met mogaus apdovanojimas. Taiau vakare grs namo, sugrau ir dabartin Lietuvos tikrov. Darbo partija, trankydamasi aibais, atauk savo ministrus i Vyriausybs ir pasitrau267

k i koalicijos. Pasirodo, dl visko kaltas prezidentas, jis sulugd Vyriausyb. Darbo partijos pareikime nusikalbama net iki tokio lygio: Tai autokratinio valdymo vedimas. Bet argi galjau tiktis ko nors kitko?
2006 met birelio 3 diena, etadienis, Vilnius. Kaln parke vyko moksleivi olimpinio festivalio udarymas. Pernai kilusi iniciatyva pleiasi ventje dalyvavo apie 200 tkstani moksleivi. Reiks prayti Vyriausybs didesns paramos, kad is festivalis dar daugiau jaunimo paskatint sportuoti. 2006 met birelio 5 diena, Vilnius. Visa diena skirta Vyriausybs krizei sprsti. Inicijuoju dviej didiausias frakcijas Seime turini partij socialdemokrat ir konservatori pokalbius apie galimyb burtis vaivoryktin koalicij. Pirmiausi Prezidentr pakvieiau socialdemokratus Gedimin Kirkil ir Juoz Olek, o po valandos konservatorius Iren Degutien ir Andri Kubili. Socialdemokratams sakiau, kad, norint ilaikyti valstybs stabilum, nesultinti ekonomikos augimo ir isaugoti tarptautin pasitikjim, jiems reikia jau rytoj pradti kalbtis su konservatoriais apie bendr darb Vyriausybje. Ms pokalbis nuteik viltingai. Kiek sunkiau seksi tartis su konservatoriais. Jie kl iankstines slygas net

Prezidentroje socialdemokrat lyderiai Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas.

268

Susitikimas su konservatori lyderiais Irena Degutiene ir Andriumi Kubiliumi.

ir susitikimui kas k kvieia ir panaiai. Man tai atrod nerimtai. Todl pasiliau laikytis pozicijos, kad abi partijos susitinka kalbtis prezidento raginamos. Darbo partija pareik, kad stebs deryb proces i alies. Taiau Viktoras Uspaskichas i Maskvos atsiunt grasinam laik, kad gr Lietuv ir atskleis vis ties apie Paulausk, Muntian ir... Adamk. Po piet primiau laikinai einant ministro pirmininko pareigas Zigm Balyt, aptarme jo kalb Briuselyje vyksianiame ES finans ministr susitikime. Lietuva sieks konstruktyvaus bendradarbiavimo su Europos Komisija, kad kuo greiiau sivest eur, bet prays dar iemet persvarstyti kol kas neigiam sprendim.
2006 met birelio 6 diena, Vilnius.

iandien prie socialdemokrat buriamos koalicijos prisidjo Viktoro Muntiano vadovaujama 12 Seimo nari grup. Kairij blokas turi 45 vietas Seime, o konservatoriai skelbia, kad deinij stovykloje jau 47 parlamentarai. Man atvykus Maajame teatre surengt vedijos verslo seminar, prie dur lauk brys urnalist ir puol klausinti, kokia bus naujoji valdanioji koalicija. Pasakiau, kad sveikinu prasidjusius pasitarimus tarp kairij ir deinij, nes i jg susitarimas bt naudingas Lietuvai. Tuomet igirdau klausim, ar tiesa, kad mano kandidatas Vyriausybs vadovus eurokomisar Dalia Grybauskait. Atsakiau vienu odiu: nekomentuoju.
269

iniasklaida pranea, kad ir konservatoriai, ir socialdemokratai ieko pretekst nepradti tiesiogini deryb. Suinojau nemaloni ini apie galim socialdemokrat kandidat premjero post finans ministr Z. Balyt. Darbo dienai baigiantis, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas informavo apie tarimus ministro snui Donatui Balyiui, kuris dirba kio ministerijoje ir vertina paraikas ES paramai gauti. Es vienas verslo projektas jau buvo atmestas, bet, kaip prokuratrai paliudijo Darbo partijos narys Lietuvos verslo paramos agentros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vilinskas, neva ministro snus neteistai im i seifo dokumentus ir, pakeits pirmin vertinim, pakl balus, o tai leido pareikjams gauti ES param. tariama, kad projekto vertintojai gavo ir pasidalijo net 200 tkstani lit, kitais duomenimis, D. Balytis pam 25 tkstanius lit ir reikal gal painiotas net pats ministras. Man n nesinori inoti vis smulkmen, tai jau prokuror reikalas. Generalins prokuratros vadovas A. Valantinas sak, kad jie svarsto, ar sulaikyti ministro sn ir apklausti. Jei bent dalis tarim pagrsti, aiku, kad negalsiu net svarstyti Z. Balyio kandidatros ministro pirmininko post.
Vakaras, 21 valanda. 2006 met birelio 7 diena, Vilnius.

Vidurdien vl pakvieiau Prezidentr socialdemokratus Gedimin Kirkil bei Juoz Olek ir konservatorius Iren Degutien bei Andri Kubili ir dar kart paraginau rimtai svarstyti galimos vaivoryktins koalicijos sudarym. Patvirtinau savo anksiau isakyt nuomon, kad Darbo partijos dl vykstanio teisminio tyrimo negalima kviesti. Be to, papraiau iki birelio 13 dienos pateikti man ministro pirmininko kandidatr. Nuomons i pradi smarkiai susikryiavo, jautsi partij prieikumas, bet galiausiai pavyko aplauyti panekovams ragus. Konservatoriai atsine ant popieriaus lapo suraytas savo slygas ir idalijo visiems pokalbio dalyviams. Man dar n nespjus vilgtelti, kas ten parayta, G. Kirkilas pareik, kad, jei keliami tokie reikalavimai, tuomet net nra apie k kalbtis. Nujausdamas, kuo baigsis taip prasidjs susitikimas, apveriau popieri su savja konservatori slyg kopija ir pasakiau: Ponai, tai baltas popieriaus lapas, tegul tokia ir bna pradia joki iankstini slyg. Tolesnis valand truks pokalbis dav rezultat. Mano silymu abi alys sutar, kad nepls derybinink rato, o kai jau susiders dl koalicijos pagrind, gals kviestis savo sjungininkus. Pasakiau, kad lauksiu susitarimo iki pirmadienio spalio 12 dienos, o rytoj dviem dienoms ivykstu Azerbaidan.
270

2006 met birelio 9 diena, baku.

Jau du kartus buvo atidtas mano vizitas Azerbaidan. Tad kart, nors vl susiklost nepalankios aplinkybs, nordamas ivengti galimos diplomatins tampos, nusprendiau vykti. Ir n kiek nesigailiu. spdi begal. Gausyb susitikim su takingiausiais Azerbaidano politikais, vyriausybe, visuomens veikjais. Niekur neregjau tiek ikabint Lietuvos trispalvi kaip ia visu 30 kilometr keliu nuo oro uosto ir visur kitur, kur tik vaiavau. Net pajuokavau, kad jei mums jas padovanot, ilgam pakakt kiekvienam ms miesteliui ir kaimeliui. Vienintelis nesklandumas mano tabo parengta kalba, kuri turjau perskaityti man garbs daktaro vard suteikusiame Baku universitete. Gerai, kad gerokai i anksto nusprendiau paskaityti. Perskaiiau ir apm siaubas. N nekalbu apie vertimo angl kalb lyg, net nesupratau, k norima pasakyti nei minties, nei logikos, nei stiliaus. Laiko k nors parayti i naujo jau nebebuvo. Tad nutariau eiti kalbti be jokio teksto. Ir baigs kalb i auditorijos reakcijos supratau, kad pavyko.

2006 met birelio 10 diena, etadienis, Vilnius.

iemet minimos trmim Sibir pradios 65-osios metins. Laptevieiai Rumikse yra sireng

Su Azerbaidano prezidentu Ilhamu Alijevu. Baku, 2006 m. birelio 9 d.

271

emin, kur jie kasmet renkasi prisiminti io tragiko vykio. Praleidau su jais por valand. Vakare Filharmonijoje dalyvavau kitame minjime prie 80 met i Kauno radiofono nuskambjo pirmasis odis, buvo kurtas Lietuvos radijas.
2006 met birelio 12 diena, pirmadienis, Vilnius.

Deryb dl Vyriausybs maratonas tsiasi. Dvi didiausios partijos tariasi ir nesusitaria, bet kartu aktyviai usiima vieaisiais ryiais. Politologai trykta prognozmis, politinmis spekuliacijomis. Prezidentr atvyks derybinink ketvertukas J. Olekas bei G. Kirkilas ir I. Degutien bei A. Kubilius jokio susitarimo projekto neatsine. Vl sipliesk ginai dl partij program, vieni kitus kaltino neprincipingumu. Teko man sikiti. Tiesiai riau: Niekas js program neskaito. Neapgaudinkite patys savs per pustrei met iki kit Seimo rinkim vis viena savo tiksl negyvendinsite, o rinkjai irs ne js programas, o realius darbus. Todl gal geriau nuoirdiai pasvarstykite, kaip galtumte drauge dirbti. Tai nepadjo. A. Kubilius su G. Kirkilu ts badymsi dl program. Net pasiliau jiems bent laikinai ibraukti i savo odyno od programa. Taiau atrod, kad derybininkai tiesiog ieko pretekst nesusitarti. Gal gale pavyko juos tikinti, kad sudaryt Vyriausybs darb sra ir treiadien man pateikt susitarim dl plaios koalicijos, taip pat pasilyt ministro pirmininko kandidatr. Usimiau ir tarptautins politikos reikalais. Paskambinau Vien Austrijos kancleriui Wolfgangui Schsseliui ir aptarme ES vadov konferencijos dienotvark. Praiau traukti euro zonos pltros klausim. Nesitikime, kad bus persvarstytas neigiamas sprendimas dl Lietuvos, bet svarbu susitarti dl ateities perspektyv.

2006 met birelio 13 diena, Vilnius.

inojau, kad laukia tempta diena, bet nesitikjau, kad vykiai rutuliosis taip greitai. Jau per rytin pasitarim buvau informuotas, kad vakarykiai partij pasitarimai nieko nedav. Svarstme, kad rytoj man reikt susitikti su abiej partij atstovais atskirai ir aptarti j pozicijas. Taiau 11 valand paaikjo, kad prireiks naujos strategijos: socialdemokratai paskelb, kad derybos nutrko, ir apkaltino konservatorius, kad ie smoningai lugdo visas galimybes susitarti. Po keli minui analogik pareikim padar konservatoriai, tik visomis nuodmmis apkaltino socdemus. Boena sujung mane su A. Kubiliumi ir J. Oleku. Pareikiau, kad lauksiu j rytoj atvykstant atskirai su savo partijos nuostatomis ir siloma ministro pirmininko kandidatra. Tuomet apsisprsiu, kok politik poryt teiksiu Seimui vadovauti Vyriausybei.
272

Jauiau apmaud. Ms politikai niekaip nestengia perengti savo siaur partini ar net asmenini interes. Susitik su manimi jie patys kalba, kad atsidrme gilioje politinje krizje, o ij pro mano kabineto duris vl vadovaujasi tik savo ambicijomis. Rengdamasis ES vadov konferencijai, skambinau Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos premjerams ir ekijos prezidentui. Informavau juos apie savo bsim praneim euro zonos pltros tema ir praiau j paramos. Visi sutiko. Vakar namuose telefonas skambjo iki vidurnakio. Mane maitino patarimais, gandais, neva slapta informacija i partij vad pasitarim. iandien prie atunt ryto susitikau su politologu Raimundu Lopata, kuris pasipra skubiai ir konfidencialiai priimamas. Taiau nieko naujo neigirdau panai svarstym apie politin situacij teko klausytis ir anksiau, analogikus variantus esu pergalvojs ir a pats. 10 valand atvyko konservatoriai I. Degutien ir A. Kubilius. Jie atve trij partij konservatori, Naujosios sjungos ir Liberal sjdio rat, kuriuo ministrus pirmininkus silomas A. Kubilius. Isakiau savo poir politin situacij ir pareikiau, kad, jeigu bt galimyb sulaukti Seimo pritarimo, kviesiau vadovauti Vyriausybei deinij atstov, bet padtis kitokia. Po valandos turjo atvykti G. Kirkilas ir J. Olekas, bet likus pusvalandiui iki io susitikimo atjo inia, kad socialdemokratai atvyks trise prisids ir Algirdas Brazauskas. Tai buvo netikta. Pasiteiravau, kokiu pagrindu atvyksta atsistatydins premjeras. Buvo atsakyta, kad jis partijos vadovas. Nenudiugau, bet jis buvs valstybs vadovas, negaljau prietarauti. Susitikus i karto pradjo kalbti A. Brazauskas. Jis aikino jau ne kart girdtus socialdemokrat programinius tikslus ir pristat j kandidat premjero post. Tai Zigmantas Balytis. Negana to, buvau patikintas, kad socialdemokratai jau usitikrino madaug 80 Seimo nari param. Pasakiau, kad savo sprendim praneiu 17 valand. Susitikimas truko 45 minutes. Vis laik kalbjo vien tik AMB! G. Kirkilo ir J. Oleko tarsi n nebt. Skubiai sukvieiau savo tab pasitarti. Bet po 20 minui Boena papra trumpam ieiti i Mlynosios sals, kur vyko pasitarimas, ir prane, kad skambina A. Brazauskas. Atsiliepiau. Jis mane dar kart patikino, kad socialdemokrat kandidatas premjero post Z. Balytis, ir pasak, kad 18 valand aukiamas j partijos prezidiumo posdis, kuriame bus oficialiai tai patvirtinta.
2006 met birelio 14 diena, Vilnius.
273

Tuomet A. Brazauskas pasiteiravo, ar a neturiu kitoki pasilym. Atsakiau, kad jei socialdemokratai prisiima atsakomyb sudaryti Vyriausyb, nesikiiu j partijos reikalus ir jiems premjero nepiriu. Grs pasitarim, papasakojau patarjams apie pokalb su A. Brazausku. Prijome ivad, kad, ko gero, tarp socialdemokrat nra vienybs, k silyti kandidatu premjero post. Nutarme, kad reikia paskambinti J. Karosui ir informuoti apie pokalbius su A. Brazausku, kartu pabrti, kad prezidentas neketina kitis j partijos diskusijas dl Vyriausybs vadovo. Nusprendme, kad jeigu socialdemokratai i ties jau usitikrino Seime 80 parlamentar param, man reikia rytoj ryte susitikti su Z. Balyiu ir praneti, kad neprietarauju jo kandidatrai. Antraip prasids dar gilesn politin kriz. Dekret dl Vyriausybs vadovo turiu pateikti Seimui rytoj 10 ryto.
PAstAbos PArAtse

Tuo metu jau buvo inoma, kad Zigmantas Balytis tapt politikai paeidiamas, jei pasitvirtint tarimai, jog jo snus sivls paraik ES paramai gauti afer. Todl nerimavau, kad jam nebus lemta ilgai vadovauti Vyriausybei, nors Algirdas Brazauskas ir tvirtai rm Z. Balyio kandidatr premjero post, matyt, pasirinks j savo pdiniu partijoje. Perspjau socialdemokratus, kad, nebdamas nepalankios nuomons apie j kandidat, vis dlto nuogstauju, ar jo vadovaujama Vyriausyb gals dirbti stabiliai ir neprireiks neilgai trukus vl iekoti naujo jos vadovo. Abejoti vert ir dar viena aplinkyb: jau buvo vieai kalbama apie teissaugos pareign pradt Z. Balyio snaus veiklos tyrim, o kai visuomen ir taip labai nepatikliai velgia politikus, norjosi parinkti tok premjer, kuris ne tik pats, bet ir jo eimos nariai nebt slegiami joki eli. Be to, spjau, kad Z. Balyio paeidiamumu pasinaudos opozicija ir balsuojant Seime atmes jo kandidatr. Deja, mano perspjim socialdemokratai neigirdo ir netrukus jiems teko iekoti jau kito kandidato premjero post.

2006 met birelio 15 diena, briuselis. Prezidentr atvykau pus atuntos ryto. Pirmiausia pasiraiau dekret skirti Zigmant Balyt ministru pirmininku. Vliau pakvieiau j pokalbio ir oficialiai praneiau apie savo sprendim. Isakiau savo poir Vyriausybs darb tstinum, usienio reikal ministro

274

kandidatr, sveikatos ir mokslo reformas. Usiminiau ir apie tai, kad, kilus koki nors abejoni dl jo veiklos skaidrumo, reikalausiu atsistatydinti. Sunkia irdimi Seim atvykau be penki minui deimt. Ne tokio pasirinkimo norjau. Tikjausi, kad pavyks sudaryti darbing, visuomens pasitikjim turini Vyriausyb. Deja. Tad prie Seimo tribnos utrukau vos pusantros minuts kaip pareigoja Konstitucija, tik perskaiiau dekretu skiriamo ministro pirmininko pavard ir ijau i sals. Manau, visi suprato, k norjau tuo pareikti. 15 valand iskridau Briusel, kur, baigiantis Austrijos pirmininkavimui ES, renkasi Vadov Taryba. Mums svarbiausias klausimas euro zonos pltra. Europos Komisija rekomenduoja kviesti tik Slovnij. Vadov Taryba patvirtins i rekomendacij. Ms dar neleidia euro zon. Prie iskrisdamas, buvau informuotas, kad austrai net svarsto, kaip sukliudyti man pasisakyti iuo klausimu. Atskrids daviau keturis interviu CNN, Reuters, Financial Times ir ES spaudos agentrai Agence Europe. Pirmasis posdis ir vakarien usits net po vidurnakio. Bet mums svarbiausi klausimai rytoj.
2006 met birelio 16 diena, briuselis. Prie Europos Vadov Tarybos posd prijau prie Europos Komisijos pirmininko Jos Manuelio Barroso ir pasakiau, kad kalbsiu tik apie euro zonos pltros princip taikym ateityje. Jis i karto puol aikinti, kad dl Lietuvos priimtas teisingas sprendimas ir neverta io klausimo i naujo svarstyti. Jau inodamas ukulisius ir tai, kad Austrijos usienio reikal ministerija ieko bd, kaip numarinti mano kalb, pabriau, kad nieko nekaltinam, nesiprieinam priimtam sprendimui, tik galvodami apie ateit norime idstyti Lietuvos pozicij. Jauiau, kad Jos Manueliui Barroso tai vis viena nepatinka. Prasidjus posdiui, papraiau odio ir padariau planuot pareikim. Prasidjo diskusija. Mus ypa stipriai parm ekijos prezidentas Vclavas Klausas, taip pat Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Taiau nustebino estai j paramos Lietuva nesulauk. Usiregistravau kalbti antr kart, bet, nenordamas dar labiau kaitinti atmosferos, praneiau, kad praym atsiimu. Taiau po mus palaikanios Latvijos premjero kalbos posdiui pirmininkavs Austrijos kancleris Wolfgangas Schsselis staiga pareik, kad, man atsimus savo pareikim, jis nutraukia tolesnes diskusijas apie euro zonos pltr, nors atsisakiau tik pasisakyti antr syk. Reagavau nedelsdamas: pasakiau, kad tai netiesa, a neataukiau pareikimo, kuriuo protestuojame prie sprendim nekviesti Lietuvos, ir pareikalavau j traukti oficiali konferencijos stenogram. W. Schsselis replikavo, kad jis neprads dar vienos diskusijos. Tuomet gal ir ne visai diplomatikai atoviau, kad

275

ne diskutuoju, o reikalauju, jog mano kalba bt traukta stenogram. Buvau patikintas, kad tai bus padaryta. Kietai reagavo ms usienio reikal ministras Antanas Valionis. Jis apjo didiul stal ir kone tk mano pareikimo tekst W. Schsseliui po nosimi. Buvo malonu igirsti ir Pranczijos bei Ispanijos vadov param Lietuvai, tiesa, jau po posdio. Atsirado ir daugiau palaikanij. Tik kur jie buvo per diskusij, kodl vieai nepasisak? Bet negraiai pasielg Jos Manuelis Barroso. Per spaudos konferencij jis pakartojo neties kad Lietuva atsim savo pareikim! Taiau tai neturjo takos visi jau inojo, kad nieko a neatsimiau.
2006 met birelio 2021 dienos, Ankarastambulas.

Lietuva ir Turkija darniai bendradarbiavo nuo pat nepriklausomybs atkrimo. Bet ms santykiai palijo prajusi met gruod, kai Seimo nario Algio Katos iniciatyva parlamentarai prim rezoliucij dl armn genocido. Lietuvoje niekas tai n neatkreip dmesio, inoma, iskyrus Usienio reikal ministerij. mons ir iandien nieko apie tai neino, a pats igirdau apie rezoliucij tik perskaits menk inut laikratyje. Taiau turkai stipriai reagavo: atauk ministro pirmininko vizit Lietuv, j laknai atsisak dalyvauti NATO oro misijos perdavimo ceremonijoje Zokniuose, nevyks ir Turkijos kariuomens vado oficialus vizitas. Kyla ir daugiau visoki tamp.

Sutikimo ceremonija Turkijoje.

276

Mano sutikimo ceremonija Turkijos prezidento rezidencijoje vyko be joki incident. Taiau kai tik su prezidentu Ahmetu Sezeru susdome pokalbio akis ak, ikart igirdau griausming klausim apie ms Seimo priimt rezoliucij. Siliau neteikti jai daug reikms ir pabriau, kad Lietuvos politika Turkijos atvilgiu nepasikeit. Atrodo, pamau pavyko sumainti tamp. Panaiai klostsi pokalbis ir su Turkijos parlamento pirmininku. Vl teko i vis jg gesinti gaisr, kur sukl A. Katos rezoliucija. Atrodo, dar kart pavyko atvsinti aistras. Rezoliucijos ala jautsi ir vliau. Stambule ministras pirmininkas Recepas Erdoanas tik paskutin akimirk sutiko mane priimti penkiolikai minui. Ir ia lydjo skm. Uuot kalbjsi 15 minui, atsisveikinome po 1 valandos 20 minui! Netrukus turk protokolo tarnyba pasiteiravo, kada premjeras Recepas Erdoanas galt atvykti vizito Lietuv. Tai svarbus diplomatinis laimjimas, tik vargu ar ms visuomen tai pastebs, kaip neatkreip dmesio ir santykius su turkais sugadinusi rezoliucij. Taiau ms ambasadorius Turkijoje Vytautas Nauduas pasidiaug, kad pagaliau vl gals dirbti normaliomis slygomis. iandien Vyriausioji tarnybins etikos komisija, inagrinjusi tarimus mano buvusiems patarjams Edminui Bagdonui ir Ryiui Murakai dl koted Turnikse sigijimo, padar ivad, kad jie nepaeid Viej ir privai interes derinimo statymo. Esu be galo laimingas, nuoirdiai tikjau, kad skandalas dirbtinai ipstas ir jie nekalti. Dabar tai pasitvirtino. Atskirai susitikau su socialdemokrat ir konservatori lyderiais dl Vyriausybs sudarymo. Andrius Kubilius leido aikiai suprasti, kad jo partija neprisiims atsakomybs suburti nauj valdanij daugum ir sutiks, kad Seimas patvirtint socialdemokrat vadovaujam maumos Vyriausyb. Kaip sakoma, pagyvensim pamatysim.
2006 met birelio 22 diena, Vilnius. 2006 met birelio 23 diena, penktadienis, Vilnius.

Nuvykau Anykiuose vykstant 10-j Santaros suvaiavim. Kai po poros valand bendravimo su senais draugais santarieiais grau namo, pamaiau, kad Almos mama gyvena paskutines valandas. Tikriausiai ms jau neatpasta, nekalba. Jau labai garbaus amiaus po savaites jai sukakt 102 metai...

iandien 18 valand, mums budint alia, namuose mir Almos mama Ona Nutautien. Nuostabi asmenyb. Isiskyr itin velniu, maloniu charakteriu. Per vis ilg savo gyvenim
2006 met birelio 25 diena, sekmadienis, Vilnius.
277

ji, manau, nra nieko nuskriaudusi ar eidusi. Mano atmintyje ji visuomet liks kilnaus mogaus, doros lietuvs pavyzdys.
2006 met birelio 27 diena, antradienis, Vilnius. Laidotuvi diena. Atun-

t ryto Arkikatedros v. Kazimiero koplyioje vyskupas Juozas Tunaitis laik miias. Atvaiavome su Alma tik dviese. Po mii vykome tiesiai Bernardin banyi, kur atve karst. iniasklaida prane apie mano uovs mirt, bet mes paskelbme, kad atsisveikinimas su ja bus labai privatus. Bernardin banyioje susirinko vien ms gimins ir artimiausi draugai. Ant udengto karsto tik mudviej su Alma atnet balt gli puokt. Keli vainikai ir kit moni gls padtos prie banyios altori. ia ir paliksime. Grie stygini instrument kvartetas. Jokios pompastikos. Paprasta, graudu, oru. Toks ir buvo Onos Nutautiens gyvenimas. Po mii palaikai bus nuveti krematorium. Urn su Onos Nutautiens pelenais ruden nuskraidinsime ikag ir palaidosime lietuvi tautinse kapinse alia vyro Stasio ir dukters Danuts. Jau pus antros po piet turjau grti darb ir kas pusvaland priiminjau Seimo frakcij vadovus. Vis politini jg atstovams pabriau, kad j pareiga artimiausius pustrei met, kol dirbs is Seimas, garantuoti valstybs politin stabilum, sudaryti slygas efektyviai dirbti Vyriausybei ir visomis jgomis stengtis atkurti visuomens pasitikjim valdia. Kiekviena frakcija pateikinjo savus receptus, kaip siekti i tiksl, bet n viena negaljo patvirtinti, kad sugebs suburti parlamentin daugum. Baigiantis darbo dienai, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas prane, kad surinkta pakankamai duomen kelti byl Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui. Tai leidia man vieai pareikti, kad Darbo partija negali bti kvieiama prisidti prie buriamos naujos valdaniosios koalicijos. strigus Zigmanto Balyio kandidatrai, iandien Seimui svarstyti pateikiau jau nauj kandidat premjero post Gedimin Kirkil.

2006 met birelio 29 diena, Vilnius.

2006 met liepos 3 diena, edinburgas.

Persds Londone, Edinburg atskridau po piet. Apsigyvenau senovins architektros viebutyje The Caledonian Hilton, pro langus matyti ant kalvos pastatyti ir visame horizonte dominuojantys Britanijos monarchams priklausantys Holirudo rmai ir pilis. Vos spjs pasikeisti markinius, keiksnodamas savo protokolo tarnyb,
278

kad sudar toki program, nuskubjau kotijos nacionalin muziej. ia mans lauk muziejaus vadovai ir Lietuvos ambasadorius Didiojoje Britanijoje Aurimas Taurantas bei Didiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Colinas Robertsas.
2006 met liepos 4 diena, edinburgas.

Artjant spalio mnes numatytam vizitui Lietuv, Didiosios Britanijos karalien Elizabeth II mane ir Alm pakviet privaios audiencijos savo rezidencij Edinburge. spdinga XIV amiaus pilis, kiekviena kert dvelkia vidurami istorija. Audiencija truko dvigubai ilgiau, nei numatyta, 40 minui. Bendravome labai iltai ir maloniai. Neaptarinjome pasaulins politikos tem, kalbjoms apie paprastus mogikus dalykus. Elizabeth II, pasirodo, inojo, kad prie pusantros savaits mir Almos mama. Jos nuoirdiai pasikalbjo apie savo mamas. Abi mir to paties amiaus 102 met. Pasiraiau dekret, kuriuo Gedimin Kirkil skiriu Vyriausybs vadovu. Ikart politikos ekspertai puol naikinti kandidat ir kartu mane kalti prie kryiaus. Pasirodo, esu kaltas, kad socialdemokratai nesusitar su konservatoriais, nerado geresnio kandidato. Net valstybs vent nenumaldo politini aistr.

2006 met liepos 6 diena, Vilnius.

Privati audiencija pas Didiosios Britanijos karalien Elizabeth II. Edinburgas, 2006 m. liepos 4 d.

279

280

T R ET I E J I KADENCIJOS M ETA I

281

2006 met liepos 12 diena, Vilnius.

ikagoje mir ikilus ieivijos visuomenininkas Stasys Baras. Puikus mogus, bankininkas ir dainininkas, lietuvikosios kultros bei lietuvybs puoseltojas. Skaudus smgis ir man asmenikai. Iki paskutini jo dien kalbdavoms telefonu Stasys ir sunkiai sirgdamas nesiliov domtis Lietuvos gyvenimu. Sudie, mielas biiuli... iandien prasidjo tretieji kadencijos metai.

2006 met liepos 16 diena, Vilnius. Kartais negaliu suprasti kai kuri ms urnalist, politikos apvalginink. Patys sugalvoja juos intriguojani situacij ir puola kritikuoti tai, ko nra ir nebuvo. Net svarstau, kas suinteresuotas griauti mano autoritet visuomens akyse. kart pasinaudota mitu apie Turniki koted skandal ir sukurta nauja legenda, neva a stumiu ambasadoriaus JAV post savo buvus patarj Edmin Bagdon. Niekam apie tai nesu net usimins. Prieingai, kai baigiantis eiti usienio reikal ministro pareigas Antanas Valionis atne savo paties pasirayt rat, kuriame siloma svarstyti nauj ambasadori kandidatras, tarp j jis ir save rekomenduoja skirti Portugalij, o E. Bagdon Vaington, suabejojau, ar tai vyks sprendimas. Pasakiau A. Valioniui, kad, jei jau jis dl partijos pozicijos nekvieiamas dirbti Gedimino Kirkilo Vyriausyb, noriau btent jam patikti ambasad Vaingtone. Tuo tarpu E. Bagdonas galt vykti kuri nors kit al. Taiau A. Valionis primygtinai pageidavo bti skiriamas Portugalij. Negana to, paaikjo, kad net ir mano jau paskirtas premjeras G. Kirkilas rekomenduoja Seimo Usienio reikal komitetui svarstyti E. Bagdono kandidatr ambasadoriaus Vaingtone post. A. Valionis mans tiesiai paklaus: Ar js tam pritariate? Atsakiau, kad neprietarauju, ir ant rato, kur jau buvo A. Valionio ir G. Kirkilo paraai, uraiau: Sutinku. Daugiau jokia forma diskusijas iuo klausimu nesivliau. Tai netrukd iniasklaidai isijuosus mane kaltinti E. Bagdono protegavimu, net kauti, kaip a drsts kalbti apie morali politik. Beje, sutiks E. Bagdon, pasakiau mans, kad jam bt sunku dirbti JAV. Pasitikiu jo diplomatiniais gebjimais, todl neabejoju, kad jis galt skmingai vadovauti Lietuvos ambasadai Aliaksandro Lukaenkos valdomoje Baltarusijoje. Ten jo laukt taip pat labai sudtingas ir atsakingas darbas. E. Bagdonas mano nuomonei visikai pritar. 2006 met liepos 17 diena, Vilnius.

I ryto paskambino Edminas Bagdonas ir prane, kad Seimo Usienio reikal komiteto pirmininko Justino Karo282

so papra, jog parlamentarai nesvarstyt jo kandidatros ambasadoriaus JAV post. Manau, jis pasielg visikai teisingai. Vakare ilgai kalbjausi su buvusiu vietimo ir mokslo ministru Seimo nariu Algirdu Monkeviiumi. Svarstme, kodl iniasklaida, netikrindama fakt, svaidosi kaltinimais ir leidia sau net labai nemandagiai usipulti valstybs vadovus. Kas tuo suinteresuotas, o gal yra ir usakov?
2006 met liepos 18 diena, Vilnius.

Pagaliau naujoji Vyriausyb pradeda dirbti iandien po ilg gin Seime, tuios parlamentar retorikos patvirtinta jos programa. Vyriausyb sulauk palaiminimo Seime, socialdemokratams sutarus su konservatoriais dl jos veiklos prioritet, t pai, kuriuos siliau pakviets abiej partij atstovus Prezidentr kalbtis dl koalicijos. Taiau nesusikalbjo. Dabar konservatoriai ada remti G. Kirkilo Vyriausyb, jai siekiant sutart tiksl, o deleguoti j savo atstov ir prisiimti politins atsakomybs nesutiko. Jauiuosi nusivyls. Regiu kai kuri politik asmenin egoizm, siaur partikum. Gedimino Kirkilo Vyriausyb jau pradjo dirbti, bet spauda vis dar kuria visokiausi smoksl istorijas, o a vaizduojamas kaip didiausias smokslininkas. Antai netiktai suinau, neva spaudiau premjer G. Kirkil nesilyti Algirdo Brazausko Vyriausybje susisiekimo ministru dirbusio Petro snos toliau vadovauti iai ministerijai, nors nieko panaaus nedariau. Dar absurdikesnis gandas, neva nesutikau Antano Valionio skirti ambasadoriumi JAV. Prieingai, a net norjau, kad jis toliau dirbt usienio reikal ministru. Kalbjau apie tai su A. Valioniu ir jis sutiko. Taiau nepavyko kalbti G. Kirkilo pritarti mano silymui. Jo partija nesutinka atiduoti post diplomatijos profesionalui. Partiniai interesai pas mus visada svarbiau u valstybinius. Kai paaikjo, kad A. Valionis negals likti usienio reikal ministru, pats jam pasiliau vaiuoti dirbti Vaington. Taiau jis atsisak ir pra skirti j ambasadoriumi Portugalijoje. Apmaudu, kad spauda visk apvert auktyn kojom ir pateikia tik i pirto lautas savo versijas. Gali aikinti, kiek nori, kaip yra i tikrj, niekam tai nedomu. Vis viena pila savo mel ir dar drsta samprotauti apie moral, nors turt patys susimstyti apie savj.

2006 met liepos 19 diena, Vilnius.

283

2006 met liepos 20 diena, Vilnius.

Savo antrosios kadencijos antrj metini proga surengiau spaudos konferencij. Pirm kart Prezidentros kieme. Svarbiausia aktualija Gedimino Kirkilo Vyriausybs sudarymas. Bet urnalistai ypa domjosi, kada ir kaip bus pertvarkytas mano tabas.

2006 met liepos 25 diena, ikaga.

Vakar po mii Lemonto lietuvi koplyioje urn su Almos mamos pelenais palaidojome lietuvi tautinse kapinse alia jos vyro ir dukters. Dalyvavo tik ankai ir kviestiniai eimos draugai, apie 50 moni.

2006 met rugpjio 1 diena, Vilnius.

Karta vasara. Ir darbe karta nuo pirmj akimirk. Teko apsisprsti dl patarjo Dariaus Gudelio tolesnio darbo. Vyras pats prisikalbjo, bendraudamas su spauda. Jo santykiai su kitais mano tabo nariais seniai buvo tempti. Visi supratome, kad tik laiko klausimas, kada jis turs iekotis kito darbo. Mginau sudaryti jam slygas garbingai pasitraukti. Deja, jis pats visk sugadino, pirma laiko isireklamavs ir sukls nereikalingus svarstymus spaudoje. vertins susidariusi padt, iandien D. Gudel atleidau i patarjo pareig. Labai nemalonu, bet neturjau kitos ieities. Viliuosi, kad i pamoka pads jam tolesnje profesinje veikloje ivengti panai klaid. Yra ir svarbi tarptautins politikos naujien. Ukrainoje dl nesantaikos tarp Oranins revoliucijos lyderi nesiseka sudaryti vyriausybs ir valdi gali sugrti senosios jgos. Lietuva suinteresuota, kad promaskvietika stovykla nesusigrint prarastos takos. Tai neigiamai atsiliept visam regionui. Vakar dl to ir Didioji Britanija per savo ambasadori Vilniuje isak susirpinim. Ms Usienio reikal ministerija ir mano tabas band surengti mano pokalb su prezidentu Viktoru Juenka, bet nepavyko. Mums telieka stebti padt.

Spauda vis dar aptarinja mano patarjo Dariaus Gudelio atleidim. Prezidentra daugiau ios temos nekomentuoja. Vidurdien kalbjausi telefonu su Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka. Jis informavo, kad vakar susitiko su Maskvos remiamu Viktoru Janukovyiumi ir paved jam sudaryti nauj vyriausyb. Es jam neliko kitos ieities, nes antraip bt tek paleisti Aukiausij Rad ir skelbti naujus parlamento rinkimus. Garantavau, kad Lietuva ir toliau j rems derantis su ES vadovais.
2006 met rugpjio 3 diena, Vilnius. 2006 met rugpjio 4 diena, Vilnius.

Isikvieiau neseniai pareigas eiti pradjus naujj usienio reikal ministr Petr Vaitiekn pasikalbti apie pir284

mj jo vizit Briusel. Ten dabar atostog metas, tad i ios kelions nedaug naudos. Atrodo, domesnis buvo jo stabteljimas grtant namo Varuvoje. ia jis su lenk pareignais kalbjosi energetikos klausimais. Susidaro spdis, kad broli Kaczyski valdoma Lenkija labiau nusiteikusi tiesti elektros tilt Lietuv. Galbt po daugiau nei penkeri met tpiojimo vietoje is projektas pagaliau pajuds.
2006 met rugpjio 7 diena, Vilnius. Seimo rmuose prasidjo Pasaulio lietuvi bendruomens XII Seimas. Dalyvauja 150 delegat i 36 ali. Kalbdamas jiems, pabriau, kad turime tik vien Lietuv, o jai svarbus ir reikalingas kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis gyvent. iandien susitikau su savo pirmosios kadencijos patarju Albinu Januka, dabar dirbaniu Usienio reikal ministerijos sekretoriumi, ir Valstybs saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju Dainiumi Dabainsku. Nerim kelia kalbos, es prokurorai garantavo Viktorui Uspaskichui, jei jis gr Lietuv, jo nesuimti, o kaltinimus pateikti tik administracinje, bet ne baudiamojoje byloje. Jei tai tiesa, galima pamanyti, kad prokuratra jau atstovauja ne valstybs, o neinia kieno interesams. Neramu ir dl Rusijos veiksm. Akivaizdiai mums daromas spaudimas jau mnuo, kai lenk perimamai Maeiki naftai netiekiama naftos Drubos vamzdynu, prisidengus remontu. Gamykla aliavos gauna per Bting, bet tai daug brangesnis tiekimo bdas. 2006 met rugpjio 8 diena, Vilnius. Mano patarjas Nerijus Udrnas patikino, kad padtis Maeiki naftoje akylai stebima. Manoma, kad Maskva remontuos naftotiek bent metus, o i tikrj mgins sulugdyti ms naftos bendrov. Taiau naftos, beje, rusikos, siveame tanklaiviais ir geleinkeliu. Kalbams ir su kitais tiekjais, net su Venesuela. Aiku, kad nafta kainuos brangiau, bet Maeiki nafta nestabdys gamybos. domios informacijos gavau i JAV ambasadoriaus patarjo Steveo Hellmano. Jis teigia, kad Vaingtonas jau kelis mnesius inojo apie Maskvos ketinimus nutraukti naftos tiekim vamzdynu Maeiki naftai, nes i mon rusai laiko savo turtu, kuris turi atitekti j bendrovei Rosneft. Viena vertus, jie nori, kad lenkai kuo daugiau sumokt u savo pirkin Jukos, kita vertus, vis viena sieks perimti Maeiki naftos kontrol. S. Hellmanas idst kelet galim scenarij. Visi jie siejami su Jukos bankrotu ir Kremliaus ketinimais nusavinti ios bendrovs turt. O nafta vamzdynu, jo nuomone, gali bti netiekiama iki

285

pusantr met. Taiau jis pataria vengti vieos konfrontacijos su Rusija, nesigriebti atrios politins retorikos. Svarbiausia mano ivada i io pokalbio ES nieko realiai nedarys, kad nafta vl tekt Maeikius, o Vaingtonas taip pat neino joki veiksming recept.
2006 met rugpjio 9 diena, Vilnius.

Lietuva kenia nuo sausros. Vyriausybs nutarimu paskelbta ekstremali padtis. Tai, k pats ivydau nuvyks sausros alinamus Panevio, Pasvalio, Bir rajonus, gerokai pranoko televizijos reporta vaizdus. Itisi hektarai nudivusios, derli jau spjusios umegzti augalijos, suskeldjusi em. Kur turjo augti rapsai, javai ar uog krmynai, stirkso tik stagarai. Kalbjausi su kininkais, k reikt daryti, kad netekt inaikinti galvij band ir bt pasiruota kit met derliui. Aiku, kad negalima delsti, pagalb btina teikti jau iandien. Laukti iki kit met vidurio, kol ateis ES fond parama, bt pratinga ms kiams. Raginsiu premjer Gedimin Kirkil jau kit savait panaudoti valstybs fond las, o vliau, sulaukus ES paramos, sugrinti paimtus pinigus.

2006 met rugpjio 10 diena, Vilnius. Isikvieiau generalin prokuror Algimant Valantin. Kalbjoms apie Darbo partijos byl. A. Valantinas paneig mane pasiekusi informacij, kad prokurorai susitar su Viktoro Uspaskicho advokatais iam grus Lietuv netaikyti joki laisvs apribojim ir leisti dalyvauti Darbo partijos suvaiavime u dviej milijon lit ustat. 2006 met rugpjio 17 diena, Vilnius.

Apytuts gatvs. Net Prezidentroje jauiasi, kad atjs atostog metas, beveik neskamba telefonai. Bet iandien buvo svarbi vyki. Skiriamuosius ratus man teik naujasis JAV ambasadorius Johnas A. Cloudas. Tai karjeros diplomatas, pastaruoju metu dirbs JAV ambasadoriaus Vokietijoje pavaduotoju, anksiau Vaingtone js patarjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Tokio patyrusio aukto rango diplomato skyrimas ms al rodo JAV dmes Lietuvai. Per pokalb jautsi Johno A. Cloudo nuoirdumas, jis gerai imano Lietuvos realijas, politinius reikalus. Tai bene etasis JAV ambasadorius per mano prezidentavimo metus. Taiau svarbiausias ios dienos rpestis galutinai apsisprsti dl Lietuvos pilietybs suteikimo iimties tvarka amerikietei krepininkei Katie Douglas. Atsivelgiant neseniai priimtas statymo pataisas lyg ir nra joki klii. Bet
286

prie man pasiraant dekret savo parau j turi patvirtinti vidaus reikal ministras, o vakar vakare telefonu vienas jo draugas spjo, kad ministras nepasirays, nes velgia rimt neatitiki teisei ir net prietaravim Konstitucijai. Laukiau, kad triukm pakels paksistai, nepraleidiantys menkiausios progos kertauti u R. Paks, i esms pardavus Lietuvos pas Jurijui Borisovui u param per rinkimus. Bet ia prietarauja mano paskirtas ministras Raimondas ukys! Juk Pilietybs komisijai rekomendavus suteikti K. Douglas pilietyb, a dar papraiau Seimo pataisyti statym taip, kad nelikt joki dviprasmybi, ir tai buvo padaryta. Kas negerai? Vis dlto iandien isikvieiau vidaus reikal ministr Raimond uk ir jis atsine kone vis teisin traktat, pagrindiant, kodl negalima K. Douglas suteikti Lietuvos pilietybs iimties tvarka. Igirdau, kad jis net pasirengs atsistatydinti, bet nepasirays dekreto. Pasimiau vis man pateikt mediag ir pasakiau, kad vakare po darbo j istudijavs apsisprsiu. Taip ir padariau. Visk atidiai perskaits ir apmsts, nusprendiau nesuteikti K. Douglas pilietybs. inau, kad tai sukels sprogusios bombos spd. Ypa nusivils sportinink bendruomen. A ir pats noriau matyti K. Douglas aidiani Lietuvos rinktinje. Bet, ugniaus savo jausmus, privalau grietai laikytis statymo raids. Savaitgal turbt visa Lietuva stebjo pasaulio vyr krepinio pirmenybes. Ms rinktin buvo ilydta entuziastingai, spauda aptarinjo bsimj medali spalvas. Deja, pirmosios dvejos rungtyns ir du pralaimjimai turkams ir graikams! Abejas rungtynes irjau per televizij. Kainavo nemaai nerv. O iandien, tarsi dar labiau apniaukdamas ir taip apsiniaukusi Lietuvos krepinio padang, paskelbiau savo sprendim nesuteikti pilietybs iimties tvarka amerikietei krepininkei Katie Douglas. Tai svarbiausia ios dienos inia visai iniasklaidai. sivaizduoju, kiek pasipils kaltinim ir keiksm mano adresu. Bet k darysi negaliu atvirai atskleisti vis savo sprendimo aplinkybi. Paaikjo, kad ir pakeistas Pilietybs statymas neleidia suteikti K. Douglas pilietybs nerizikuojant paeisti Konstitucijos. Todl teliko atmesti jos praym ir sugerti vis pasipiktinusi krepinio gerbj pykt.
2006 met rugpjio 21 diena, Vilnius. 2006 met rugpjio 22 diena, Vilnius.

Premjeras Gediminas Kirkilas atvyko papasakoti apie vienag Kijeve ir susitikim su svarbiausiu Ukrainos prezidento Viktoro Juenkos oponentu, neseniai ios alies vyriausybei musiu vadovauti Viktoru Janukovyiumi. Oranins revoliucijos dvasios es iek tiek
287

dar ten lik, bet Rusijos taka auga. G. Kirkilo nuomone, svarbiausia politinio nestabilumo Ukrainoje prieastis Julijos Tymoenko ambicijos. Vis dlto atrodo, kad ir premjeru tapus V. Janukovyiui Kijevas tebesistengs suartti, o galiausiai ir stoti ES, bet dabar nra joki poslinki ia kryptimi. Beje, Lietuvai Ukraina vis dar rodo daug dmesio. Tai jautsi ir per G. Kirkilo vienag.
2006 met rugpjio 23 diena, Vilnius.

Susitikau su vietimo ir mokslo ministre Roma akaitiene. Isakiau, kokias problemas regiu vietimo sistemoje, k manau apie strigusi auktojo mokslo reform ir vidurini mokykl vadovli kokyb. Neretai juose n su iburiu nerasi moralinio ir patriotinio ugdymo pagrind. Mano poiriu, vadovlis tai rankis mokytojo rankose, leidiantis moksleiviui perteikti ne tik inias, bet ir ms alies kultrines, moralines, tvyns meils vertybes. vietimo ir mokslo ministerija, aprobuodama mokymo priemones, prisiima ir atsakomyb u j lyg. Bet susipainus su deimt klasi mokiniams skirtais istorijos ir pilietinio ugdymo vadovliais, daug kas man pasirod nepriimtina. Stinga rimto valstybinio poirio. Ir pati vadovli leidybos sistema kelia daug abejoni dl skaidrumo. Kalbjoms beveik por valand. Ministr pati nurod dar ir daugiau vietimo sistemos sprag. Poiriai sutapo. Sutarme, koki darb reikt imtis pirmiausia. I pat ryto sukreianti inia: Baltarusijoje, Breste, inakt uvo Lietuvos diplomatas, saugumo karininkas Vytautas Pocinas. Labai gerai vertinamas ms pareignas ikrito pro Inturisto viebuio, kuriame buvo apsistojs, devinto aukto lang. Tirti vykio ivyko ir ms specialistai. Mums kyla tarim, kad tai gali bti politin mogudyst. uvusiojo palaikai bus atveti tvyn ir atliksime visas btinas ekspertizes. Isikvieiau aplinkos ministr Arn Kundrot aptarti Neringos ir kit Lietuvos saugom teritorij problem. Man kelia nerim, kad statym nesilaikoma arba jie pasirodo nepakankamai efektyvs. Paeidinjimai nesiliauja. Pasakiau, kad jei ministerijai nepakanka Vyriausybs paramos teikiant grietesnes statym pataisas Seimui, jas nedelsdamas parengs mano tabas ir pateiksiu a.

2006 met rugpjio 24 diena, Vilnius.

2006 met rugpjio 25 diena, Vilnius.

Politinis gyvenimas po vasaros atostog tilio vl pagyvjo. Net graudu matyti, kaip blakosi Artras Paulauskas. Nei jis, nei jo partija iuo metu neturi jokios politins takos, gal todl
288

mgina griebtis ir u iaudo. Kalba apie kakok vidurio valstybinink blok, mgina gerintis Darbo partijai. Rytoj vyks darbiei suvaiavimas, o viskam i Maskvos telefonu diriguoja Viktoras Uspaskichas. Prokuratra man prane, kad netrukus jam pateiks kaltinimus ir oficialiai paskelbs tarptautin paiek. O ms krepininkai pasaulio pirmenybse Japonijoje, nors ir sunkiai, iriasi pirmyn patekome ketvirtfinal.
2006 met rugpjio 27 diena, Vilnius.

Vakar Darbo partijos suvaiavime naujuoju jos pirmininku irinktas Kstutis Daukys. Telefonu delegatus i Maskvos kreipsi Viktoras Uspaskichas, bet ir tai nepadjo jo proteguojama Loreta Grauinien partijos vadovo rinkimus vis viena pralaimjo. irsim, k tai pakeis.

2006 met rugpjio 29 diena, Vilnius.

Susitikau su teisingumo ministru Petru Baguka. Visuomen skundiasi udarais notar ir antstoli klanais, kad jie maai pasikeit nuo sovietini laik ir tiesiog inaudoja mones. Ministras atjo gerai pasirengs pokalbiui ir pateik fakt, rodani, kad padtis net baisesn, nei maniau. Notar valstybje kakodl tik 298, jie susitelk udar

Prezidentroje lankosi Suomijos parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas ir jo vadovaujama delegacija. 2006 m. rugpjio 29 d.

289

rat ir taip sukl kainas, kad kai kurie per metus sigudrina udirbti net po 250 tkstani lit. O poiris klientus pasibaistinas. Sutarme su ministru, kad pasistengsime tuos klanus iardyti. Per pietus primiau Suomijos parlamento delegacij, vadovaujam pirmininko Paavo Lipponeno. Su suomiais puikiai sutariame, tik vienu klausimu nerandame bendros kalbos dl poirio santykius su rusais. Mans tai nepaliauja stebinti. P. Lipponenas ne iimtis. Kai tik kalba pasisuko apie rusus, jis, kaip ir prezident Tarja Halonen, m tikinti, kad mes turtume stengtis j neerzinti. Grdamas namo, aplankiau Liudvik Pocinien. Susipainau su ja 1994 ar 1995 metais, kai lankydavausi Lietuvos televizijoje. Pareikiau uuojaut dl jos vyro, diplomato ir saugumo karininko Vytauto Pocino, ties Baltarusijoje, Breste. Vyksta tyrimas. Daug kas neaiku, yra pagrindas tarti, kad jis buvo nuudytas. L. Pocinien su vaikais gyvena avioje sodyboje vryne. Rami aplinka, aplink nam didiulis vaismedi sodas. Atrodyt, mons galjo tik diaugtis gyvenimu, bet staiga tarsi perknas i giedro dangaus visk griaunanti tragedija.
2006 met rugpjio 30 diena, Vilnius.

iniasklaida daug dmesio skiria prokuratros ketinimams skelbti Rusij pabgusio Viktoro Uspaskicho tarptautin paiek. Rusija kol kas niekaip nereagavo. Labai abejoju, ar bgl iduos. Kad ir kuo tai baigtsi, kaltinimui pareikti duomen pakanka. Jauiu, kad laukia ilgas ir sunkus teisminis procesas.
PAstAbos PArAtse

Mano tarimai, kad Viktoro Uspaskicho ir Darbo partijos juodosios buhalterijos byla bus labai ilgai tiriama ir niekaip nebaigiama, pasitvirtino. Tai anaiptol ne vienintelis atvejis, kai alies teisin sistema pasirod esanti nepajgi efektyviai ir greitai baigti neskaidrios partij ar politik veiklos tyrimo. Net galima sakyti, kad n viena tokio pobdio byla nra inagrinta teisme. Matyt, teissaugos pareignams pernelyg sunku atlaikyti vie ar nevie suinteresuot politini grupi spaudim, jie vengia imtis ryting veiksm, prisibijo, kad tai gali neigiamai atsiliepti j karjerai. Taiau dl to nukenia ir paios teissaugos autoritetas, nes visuomen mato jos bejgikum, kai reikia priiupti takingus politikus ar partijas, ir politinis alies gyvenimas neskaidrja.

290

Naujj mokslo met proga lankiausi keliose mokyklose, sveikinau mokytojus, mokinius ir j tvus. Paggiuose puik spd paliko nauja vidurin mokykla, pavadinta iame miestelyje mokslus krimtusio Algimanto Mackaus, puikaus poeto, beje, gero mano draugo, uvusio ikagoje, vardu. Kad visos ms mokyklos taip atrodyt! Labai graiai atrodo ir mokykla restauruojamoje Raudons pilyje. kvepianti, istorija dvelkianti aplinka. Vakare Daukanto aiktje surengme tradicin Rugsjo 1-osios koncert. Gr namo Turnikes paminjome ir ms su Alma asmenin vent prie 55 metus susituokme.
2006 met rugsjo 1 diena, Vilnius. 2006 met rugsjo 4 diena, Vilnius. Lietuv atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis su mona Maria. Sveiams surengme vakarien Prezidentros aliojoje salje.

Minime Lietuvos ir Lenkijos diplomatini santyki atkrimo 15-sias metines. Tam skyrme vis dien: dalyvavome
2006 met rugsjo 5 diena, Vilnius.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis stebi kariuomens parad. Vilnius, 2006 m. rugsjo 5 d.

291

miiose Arkikatedroje, irjome abiej ali reprezentacini kariuomens dalini pasirodymus ir parad, Belmonto poilsio ir pramog centre lenk delegacija susitiko su ms Vyriausybs nariais ir visuomens atstovais, o vakare minjim baigme simfoninio orkestro koncertu ir vaimis Kongres rmuose. Jei pavykt gyvendinti bent dal to, k su Lenkijos prezidentu sutarme per rengini pertraukas, padarytume didiul paang elektros tilto tiesimo ir kitais energetikos klausimais. Pakvieiau parlamentins opozicijos lyder Andri Kubili. Aptarme Seimo rudens sesijos darbus, politin tamp, kuri sukl Vytauto Pocino tis. Kalbjoms ir apie Viktoro Uspaskicho provokacijas.
2006 met rugsjo 6 diena, Vilnius. 2006 met rugsjo 7 diena, Vilnius.

Lietuv vizito atvyko Vengrijos prezidentas Lszlo Slyomas. Su juo susipainau, kai jis dar dirbo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininku. Vizitas sutapo su Lietuvos ir Vengrijos diplomatini santyki atkrimo 15-osiomis metinmis. Ta proga atidengme prie Auros

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su Vengrijos prezidentu Laszlo Slyomu apsikeiia valstybiniais apdovanojimais. Vilnius, 2006 m. rugsjo 7 d.

292

vart sienos pritvirtint memorialin lent, skirt pagerbti 1956 met Vengrijos revoliucij rmusius lietuvius. daugiausia sveiui skirt dienotvark terpiau susitikim su finans ministru Zigmantu Balyiu ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Reinoldijumi arkinu. Kalbjoms apie euro vedimo perspektyvas. iuo klausimu dabar vyksta politiniai debatai, virstantys net rietenomis. Nesutariama dl datos, kada bt galima vesti eur. Specialistai taip pat neturi bendros nuomons. Finans ministras mano, kad 2010-aisiais Lietuva jau bus pasirengusi sivesti eur. Banko vadovas laikosi atsargesns pozicijos. Po pokalbio nepasidar aikiau, kada realiai prisijungsime prie euro zonos.
2006 met rugsjo 13 diena, Vilnius.

Susitikau su kio ministru Vytu Navicku ir aptarme Maeiki naftos padt. mon oficialiai gali bti perduota valdyti lenkams tik kit met balandio mnes. Rusai tuo naudojasi ir mgina mus antauoti. Nutrauktas naftos tiekimas Drubos naftotiekiu neva dl remonto, kartu skleidiami gandai, kad lenkai Maeiki naft netrukus perleis Kremliaus kontroliuojamai Lukoil bendrovei. V. Navickas garantavo, kad Maeiki nafta nenutrauks gamybos, nors rusai ir sukr sunkum. Yra alternatyvi naftos tiekimo bd, tariamasi su tarptautinmis bendrovmis, kaip apsirpinti aliava.

2006 met rugsjo 14 diena, Vilnius.

Su naujuoju krato apsaugos ministru Juozu Oleku kalbjoms apie prezidento ir Vyriausybs vizitams skirto lktuvo reikalus. Dar Gediminui Kirkilui vadovaujant Krato apsaugos ministerijai buvo suderta pirkti Italijoje tris lktuvus ir viename j montuoti speciali reprezentacini kelioni reikalavimus atitinkani keleivi kapsul. Bet iandien igirdau, kad yra sunkum, bus rengtos tik patogesns kds. Pasakiau, kad daugiau ia tema i viso nekalbsiu. Man nereikia jokios prabangos, nepraau joki patogum ir dje pasirengs skristi ar vaiuoti oficialaus vizito dviraiu, jei Vyriausybei atrodo, kad tai atitinka ms valstybs vaizd. Dalyvavau Jungtini Taut 61-ojoje sesijoje. Panaios kalbos kaip ir pernai: vyraujanti tema tarptautinis terorizmas. Mano odiai taip pat ne itin skyrsi nuo bendros dvasios. Tik usiminiau apie artjanius JT generalinio sekretoriaus rinkimus ir galim bendr Baltijos ali kandidat baigiani kadencij Latvijos prezident Vair VykFreiberg, kuri jau paskelb, kad kelia savo kandidatr. Nors tyliai kalbama,
293

2006 met rugsjo 20 diena, Niujorkas.

kad naujuoju JT generaliniu sekretoriumi taps Azijos atstovas tikriausiai Piet Korjos usienio reikal ministras Ban Ki-moonas, Baltijos ali solidarumas pareigoja remti V. Vyk-Freiberg. Per kelias dienas Niujorke susitikau su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, Mauritanijos vyriausybs vadovu (prie ios alies pakrani Lietuvos vejai sugauna 90 proc. savo laimikio), Afganistano prezidentu Hamidu Karzai.
2006 met rugsjo 22 diena, ikagasan Fransiskas.

Vakar vakare atskridome ikag. I pradi ketinome skristi iandien ryte, bet perssti anchajaus reis bt likusi tik valanda su trupuiu, o buvo pranaaujamas prastas oras. Bijodami, kad, jeigu ms skrydis i Niujorko vluot, galime nespti kit lktuv, nusprendme atvykti ikag i vakaro. Pailsj ikagos oro uoste, isirengm ilgon kelionn anchaj. Lktuvo kapitonas prane, kad skrisime per Aliask ir atsidursime vos 60 kilometr nuo iaurs aigalio. Skrydis vyko normaliai. Kai jau artjome prie Aliaskos, prie mans prisdo lktuvo vadas ir tyliai pasak: Prezidente, kompiuteriai rodo, kad sugedo variklis. Su vienu veikianiu iki anchajaus neitempsime. Nutariau grti San Fransisk. Padkojau ir taip pat tyliai tai praneiau Almai. Po keli minui jau buvo vieai paskelbta, kad lktuvas skrenda San Fransisk. Skmingai nusileid, apie vyk tutuojau informavome JAV Valstybs departament, o is Kinijos usienio reikal ministerij. Vluojame, reikia atitinkamai pertvarkyti dienotvark.

2006 met rugsjo 24 diena, anchajus.

anchaj i San Fransisko skridome 12 valand. Mus apgyvendino Hongqiao valstybiniuose svei namuose. Prie ms jau anchajuje prisidjo delegacijos nariai ir verslinink grup i viso 37 asmenys. Esu nemaai keliavs, gyvens daugelyje puoni rezidencij. Hongqiao, ko gero, pralenk visas ligi iol regtas didinga senov dera su jaukiu modernizmu. T pat vakar po vakariens laivu plaukme upe ir grjoms naktiniu anchajumi. iame gigantikame mieste gyvena 18 milijon moni. Neapsakomai spdinga architektra moderns, originals pastatai, o nakt j aves dar sustiprina subtilus apvietimas. Diena prasidjo verslo forumo Atrask Lietuv vartus Europ atidarymu. Susidomjimas pranoko
294

2006 met rugsjo 25 diena, anchajusPekinas.

lkesius atvyko daugiau nei 120 verslo atstov, kaip sak ms ambasadorius Artras urauskas, tokio gausaus svei brio jis nesitikjs. Vliau lankiausi ZTE korporacijoje, kuri yra didiausia Azijoje telekomunikacijos rangos ir mobilij telefon gamintoja. Po piet iskridome Pekin. Mums su Alma buvo labai domu vl pamatyti vyriausybinius svei namus Diaoyutai. ia buvome apsistoj lankydamiesi Kinijoje prie dvideimt met. Daug kas pasikeit. Kaip ir pats Pekinas. Neradome kai kuri senovini vil, bet dieviko groio buvs imperatori sodas isaugotas. Vakare nuvykome M. K. iurlionio kvarteto koncert, kuriame dalyvavo Kinijos kultros ministras Sun Jiazheng, daug usienio valstybi ambasadori, kultros moni. Girdjome gausyb puiki atsiliepim apie ms muzikant pasirodym.
2006 met rugsjo 26 diena, Pekinas.

I ryto dar vienas verslo forumas, vl didelis susidomjimas. Vliau nuvykome Udraustj miest. Esame ia buv prie 20 met. Skirtumas tas, kad anuomet ia viskas buvo smarkiai apleista, o dabar restauruojama. Dar laukia daug darbo, bet buvusi imperatori buveins didyb atkuriama kruopiai. Ir anksiau nebuvo toki mini turist...

Su vizitu Pekin atvykus Lietuvos prezident Vald Adamk pasitinka Kinijos prezidentas Hu Jintao. Pekinas, 2006 m. rugsjo 26 d.

295

17 valand Didiuosiuose liaudies rmuose prasidjo oficiali sutikimo ceremonija. Vyksta pastato viduje, o patalpa tokio dydio, kad turbt lengvai galt isirikiuoti visas kariuomens pulkas. Pasitiko Kinijos prezidentas Hu Jintao. Sugrojus himnus, raportavus garbs kuopai, susdome pokalbio. Kalbjoms tarptautins politikos ir dvials prekybos klausimais. Prezidentas Hu Jintao pasidomjo ir Lietuvos poiriu Taivan. Atsakiau, kad ms alis nuosekliai remia Kinijos teritorinio vientisumo princip, ios pozicijos laikysims ir ateityje. Po valand ir 15 minui trukusio pokalbio buvo pasirayta Kinijos ir Lietuvos tarpvalstybin jr transporto sutartis. Lankms prie Didiosios kin sienos. Maiau j antr kart. spdis ne menkesnis. Stebina ne tik statinio didyb. ia tarsi sustingo laikas niekas nesikeiia: iandien viskas taip pat kaip prie daugel imtmei. Turizmui skyrme tik dal dienos. Didiuosiuose liaudies rmuose susitikau su Kinijos parlamento pirmininku Wu Bangguo, o Vyriausybs rmuose su ministru pirmininku Wen Jiabao. Kalbjoms ne tik tarptautins politikos ir dvialio bendradarbiavimo klausimais, bet ir kultros, net lingvistinmis
2006 met rugsjo 27 diena, Pekinas.

Prie Didiosios kin sienos.

296

Susitikimas su Kinijos premjeru Wen Jiabao. Pekinas, 2006 m. rugsjo 27 d.

temomis. Beje, ne pirm kart teko aikinti, kad lietuvi kalba nepriklauso slav kalb grupei. Rytoj grtame Vilni. spdiams susigulti prireiks laiko, bet viena ivada visikai akivaizdi visiems, kas apsilanko anchajuje ir Pekine: Kinijai paangos tempais neprilygsta jokia valstyb, i alis, remdamasi neribota ir kartu pigia darbo jga, gijo milinik konkurencin pranaum ir spariai vejasi Vakar alis. Aiku ir tai, kad Lietuvos verslas gali rasti Kinijoje sau labai nauding veiklos ni. anchajus ir Pekinas iuolaikins civilizacijos poymiais jau niekuo nenusileidia Vakar didmiesiams. Kita vertus, didiuosius Kinijos miestus slegia ir tos paios problemos: neharmoninga urbanistin pltra, gatvse milinikos automobili spstys, baisi oro tara.
2006 met rugsjo 29 diena, Varuva. Vakar tik 17 valand po vienuolika dien trukusi vizit nusileidome Vilniuje, o iandien ryte su delegacija iskridau Varuv. Alma kart liko namuose, nes jai bt per daug varginanti dar viena kelion. Tai pirmas mano vizitas Lenkij prezidentu tapus Lechui Kaczyskiui.

297

Buvau ikilmingai sutiktas prie prezidento rm ir tuoj pradjome pokalbius apie ms strategins partnerysts stiprinim. Patvirtinome, kad lenkai perka Maeiki naft ir is sandoris bus skmingai baigtas, kaip sutarta.
2006 met rugsjo 30 diena, Lvovas.

I ryto Belvederio rmuose, kur esu apgyvendintas, susitikau pusryi su Lenkijos premjeru, prezidento Lecho Kaczyskio broliu dvyniu Jarosawu. Pamats j i pradi nustebau. Pamaniau: k ia veikia Lenkijos prezidentas, kas atsitiko, kad jis neplanuotai atvyko. Pasirodo, regiu ne prezident, o premjer. Panaumas stulbinantis. A j kol kas neskiriu. Per pusryius su premjeru kalbjoms, kaip paspartinti ms praktin bendradarbiavim. Vliau mane aplank bendrovs Orlen vadovai ir teik Maeiki naftos pirkimo sutarties kopij. is dokumentas iandien bus perduotas Briuseliui. Sandor turi patvirtinti Europos Komisija, vertinusi, ar jis nepaeidia antimonopolini sutari. Prie vidurdien su Lenkijos prezidentu L. Kaczyskiu jo lktuvu, lydimi gausaus brio abiej ali urnalist, iskridome Lvov. is miestas, atliks svarb vaidmen trij ali Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, venia 750 met jubiliej.

Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos vadovas Lechas Kaczyskis sveiuose pas Ukrainos prezident Viktor Juenk. Lvovas, 2006 m. rugsjo 30 d.

298

Lktuve kalbdamasis su L. Kaczyskiu pasiliau mums, trims prezidentams, susitikus i Lvovo paskambinti Gruzijos prezidentui Michailui Saakaviliui ir pareikti jam solidarum bei pasilyti savo param. Mat Rusijai nuolat kurstant tamp, Gruzijos konfrontacija su Maskva vis atrja ir kyla net karinio konflikto grsm. Jautsi, kad L. Kaczyskis iuo klausimu neturi aikios nuomons. Tad sutarme tai apsvarstyti susitik su Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka. Lvove buvome nepaprastai ikilmingai sutikti. O ir diena pasitaik nuostabi ilta, saulta, n kiek nesijauia rudens. Atrodo, visa Ukraina sugujo Lvov tyvuliuojanti moni jra, nei praeiti, nei pravaiuoti. Pirm kart lankausi iame barokiniame mieste. Mums, trims prezidentams, susdus pokalbio, pirmasis pasisak eimininkas V. Juenka. Paskui kalbjo L. Kaczyskis ir... n vienu odiu neusimin apie mano silym skambinti M. Saakaviliui. Atjus mano eilei kalbti, atkreipiau dmes Piet Kaukazo regione stiprjani tamp ir pasiliau pareikti param Gruzijai. Pastebjau, kad lenk delegacija nerimastingai sujudo. Bet ukrainieiai ikart pritar. Sutarme skambinti Tbilis. angin od tars V. Juenka, telefono ragel perdav man. Isakiau solidarum Gruzijai, pareikiau, kad esame pasireng padti, jei kilt reikalas. M. Saakavilis papasakojo, kokia susiklost padtis dl Rusijos provokacij, padkojo u param ir net pasil mums atskristi i Lvovo Tbilis. I mans telefono ragel perm paskutinis su M. Saakaviliu bendravs Lenkijos prezidentas. Jis nekalba anglikai, o ir rusikai nekaip. Reikjo versti. Klausantis buvo galima pamanyti, kad Lenkijos vardu pasisako ne prezidentas, o jo vertjas. Teko pasakyti oficiali kalb ir per ikilmes Lvovo operos ir baleto teatre. Ukrainieiai reagavo labai iltai. O po minjimo, grtant vakariens Potocki rmus, smagi idaig ikrt Ukrainos prezidentas V. Juenka. Prijus prie korteo, staiga jis man sako: Sskime mainos priek. Pats sitaiso prie vairo, man pasilo ssti alia, o vairuotojui ir apsaugos karininkui telieka lsti gal. Ir taip, veamas Ukrainos prezidento, atvaiavau rmus. monms itsdavo veidai pamaius, kas sdi prie vairo.
2006 met spalio 18 diena, Vilnius. Prabgo didesn pus spalio, o dienoratyje mnes joki ra, nors vyki buvo labai daug. Gal tiek daug, kad nebuvo kada rayti... iandien ivyko Didiosios Britanijos karalien Elizabeth II. Pirmasis Lietuvos

299

Istorinis Didiosios Britanijos karaliens Elizabeth II ir jos vyro princo Philipo vizitas Lietuvoje. Vilnius, 2006 m. spalio 17 d.

istorijoje brit monarchs vizitas, manau, vyko itin sklandiai, Jos Didenyb labai nuoirdiai sak, kad j suavjo ms svetingumas. Kiekvien karaliens Elizabeth II ingsn stebjo iniasklaida. Spauda, radijas, televizija pareng daugyb reporta. Viskas ufiksuota istorijai, nedaug k galiau ir pridurti.
PAstAbos PArAtse

Sistemingai stengsis rayti dienorat, vis dlto praleidau iskirtin savo antrosios kadencijos ir Lietuvos politinio gyvenimo vyk Didiosios Britanijos karaliens Elizabeth II ir jos vyro princo Philipo vizit ms al. Mat tomis dienomis buvau usims nuo ankstaus ryto iki vlaus vakaro, grdavau rezidencij tik vlai vakare. Tai buvo pirmasis Didiosios Britanijos karaliens vizitas Lietuvoje per vis valstybi santyki istorij ir, aiku, dabartin monarch Elizabeth II daugiau ms al neatvyks. Jungtins Karalysts valdovai i viso retai lankosi net ir didelse valstybse, daniau jie keliauja tik po buvusias savo valdas Brit sandraugos alis, todl j vizitas turi iskirtin simbolin reikm ir pabria Didiosios Britanijos pagarb ir draugikum lankomam kratui. Beje, karalien Elizabeth II i buvusios sovietins imperijos teritorijoje
300

esani valstybi lanksi tik Baltijos alyse. Nors Antrojo pasaulinio karo metais Didioji Britanija ir Soviet Sjunga buvo sjungininks, Londonas niekuomet nepripaino Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos. Karaliens Elizabeth II vizitas simbolikai tarsi dar kart pabr, kad Baltijos alys turi kitok tarptautin status nei buvusios sovietins respublikos. Dar prie atvykstant Didiosios Britanijos monarchei, a su Alma buvau pakviestas apsilankyti Bakingamo rmuose Londone ir jos pilyje kotijoje, kur turjome prog pabendrauti asmenikai, nekaustomi oficiali ikilmi. Lietuvoje 2001 metais lanksi karaliens Elizabeth II snus, sosto pdinis Velso princas Charlesas, o trejais metais anksiau ir jaunesnysis jos snus princas Andrew. Tai buvo ingsniai, padj rengtis Didiosios Britanijos valdovs vizitui. Dar prie atvykdama Lietuv ji jau buvo girdjusi labai palanki atsiliepim apie ms al. Kai po princo Charleso vizito karalien Elizabeth II prim mane su Alma Bakingamo rmuose, pirmiausia ji padkojo u itin irding jos sn primim.

Js Ekscelencija, princas Philipas ir a nortume padkoti Jums ir poniai Adamkienei u tok skming pirmj vizit js al. Visi sutiktieji mus iliausiai sveikino ir buvo didiai malonu per neivengiamai trump vizit turti galimyb tiek daug pamatyti ir pabendrauti su daugybe moni. Ms alys labai skmingai bendradarbiauja daugelyje srii ir mes susidomj stebsime tolesn io bendradarbiavimo paang. Mes linkime Jums kuo geriausios ateities ir dkojame visiems, prisidjusiems rengiant ms valstybin vizit. Js gera draug Elizabeth II

301

Elizabeth II vienags Lietuvoje akimirkos.

Lietuvi nuoirdumu per vizit ms al sitikino pati Didiosios Britanijos valdov ir jos vyras princas Philipas. Karalien Elizabeth II galjo pasikalbti ne vien su Lietuvos politikais jai labai patiko ir susitikimas su jaunimu Vilniaus universtitete, ir bendravimas su monmis Vilniaus Rotus aiktje. Atsisveikindama su manimi ir Alma oro uoste ji tikrai ne i mandagumo kelet kart pakartojo, kad j suavjo vizitas Lietuvoje. Vienag ms alyje, bendravim su monmis ji labai iltai prisimin ir vliau mums susitikus Londone.

Pasaulio dmesys nukreiptas Europos Vadov Tarybos konferencij Suomijoje, Lahti mieste. Specialaus sveio teismis ia vakarien atvyko ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Dmesio vertas buvo ms susitikimas. Susidrme beveik kaktomua, taip, kad nemanoma nepastebimai prasilenkti. Rusijos prezidentas iko labas vakaras ir, sakytum, aute ov alin nuo mans. Aiku, tai pastebjo alimais stovintys ES valstybi vadovai. O! Jis tikrai js nemgsta, igirdau komentar. Lietuvai i konferencija labai svarbi, nes svarbiausia pokalbi tema energetika. Suomiai bijojo, kad, atvykus V. Putinui, mes galime sukelti tamp pareikimais apie Maeiki naftai nutraukt rus naftos tiekim vamzdynu. Bet
2006 met spalio 20 diena, Lahti, suomija.
302

diugino tai, kad turbt pirm kart Europos Vadov Taryba laiksi bendros pozicijos energetikos klausimais. Tiesa, didij valstybi, kaip antai Vokietijos, Pranczijos, i dalies Didiosios Britanijos, vadovai kalbjo labai atsargiai. Ypa nuvyl Italijos premjeras Romano Prodi, su kuriuo visuomet labai maloniai bendraudavome. Jis vienintelis vieai visus ragino kuo maiau kelti V. Putinui nemaloni klausim. Tuo tarpu Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, prieingai, atrod kietas it titnagas. Vadov Taryba pasisak u dialog su Rusija, bet laikantis lygybs, solidarumo ir atvirumo dvasios. Europos Komisijos pirmininkas Jos Manuelis Barroso pabr, kad ES turi kalbti vienu balsu ir siekti, jog energetika nebt naudojama kaip politinio spaudimo priemon. Dl to buvo sutarta ir G-8 valstybi susitikime. J. M. Barroso pareik: Deja, tai, kad nutrauktas naftos tiekimas vamzdynu Lietuvai, prietarauja iam principui. Buvo sutarta priminti V. Putinui ir neitirtas urnalist nuudymo bylas, isakyti susirpinim dl auganios tampos tarp Rusijos ir Gruzijos. Praddamas savo kalb pasidiaugiau, kad ES laikosi bendros pozicijos ir, be kita ko, supranta Lietuvos situacij. Sakiau ins, kad nemaai sdini prie io stalo vadov velgia mane nerimaudami, ar per vakarien su V. Putinu nesukelsiu rpesi ir negadinsiu reikal. Patikinu jus, kad nieko panaaus nevyks, nes js pozicija visikai atitinka Lietuvos interesus, nuraminau posdio dalyvius. Baigdamas pasakiau turs tik vien pageidavim kad J. M. Barroso per vakarien su prezidentu V. Putinu pasiteiraut, kodl rusai nutrauk aliavos tiekim Maeiki naftai vamzdynu, oficialiai aikindami, kad tai neva dl technini problem, o i tikrj mgindami Lietuv politikai spausti ir keryti u tai, kad savo mon pardavme ne jiems, o lenkams. Dar pridriau, kad jei Rusija nesugeba, kaip aikina, sutaisyti vamzdio, tegul leidia tai padaryti mums sugebtume greitai atlikti darb. Maiau, kaip i replika daugelio vadov buvo palydta ypsenomis. Per vakarien naftos tiekimo Lietuvai problema nebuvo nutylta. Taip pat V. Putinas igirdo klausim apie Kremliaus kritiks inomos urnalists Anos Politkovskajos nuudymo byl. Taiau bene labiausiai j suerzino ES vadov pastabos apie Rusijos grasinimus Gruzijai. Beje, i Helsinkio telefonu kalbjausi su prezidentu Michailu Saakaviliu ir paadjau, kad visaip skatinsiu ES lyderius kelti klausim. V. Putinas tiesiog pratrko pykiu. Jis pareik, kad Gruzija vykdo prie Rusij provokacijas, ir m grasinti, kad jo alis niekam neleis savs stumdyti ir duos tok ryting atkirt, jog maa nepasirodys. Itin pavojingai nuskambjo
303

V. Putino odiai, kad Maskva puikiai ino, kada ir kokie Gruzijos provokaciniai veiksmai gali baigtis kraujo praliejimu. ES vadovams tai buvo tarsi altas duas. Visi nuiuvo. Netrukus po V. Putino kalbos vakarien baigsi, kartu ir Europos Vadov Tarybos posdis. Beje, politika dvelk net tai, kaip buvome susodinti prie didiulio keturkampio stalo per posdius ir ypa per vakarien. Dien a sdjau paiame centre, alia J. M. Barroso, prieais pirmininkaujant Suomijos ministr pirminink Matti Vanhanen, o per vakarien organizatoriai mane pasodino toje pat stalo pusje, kur ir V. Putin, bet paiame jo gale, matyt, kad biau kuo toliau nuo Rusijos prezidento...
2006 met spalio 23 diena, budapetas. Esu pakviestas Vengrijos sukilimo prie sovietus 50-sias metines. Prie Vengrijos parlamento rm buvo surengtos spdingos ikilms, kuri nesutrikd net tuo metu netoliese vykusios prie vyriausybs socialin politik nukreiptos riaus. Tuo tarpu Lietuvoje vis mnes nerimsta aistros dl Valstybs saugumo departamento. Konservatoriai skandal mgina paversti politiniu spektakliu. Visas dmesys nukreiptas VSD, o svarbs statymai Seime nejuda i vietos. Labai stengiamasi ir mane painioti ias intrigas. Atsiribojau. Pareikiau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tiria padt, sulauksime ivad, tuomet ir sprsime.

Artjanio mano 80-ojo gimtadienio proga Alma Stikli restorane sureng vakarien, kuri kvietme tik biiulius. O j ne tiek maai susirinko per 90 moni. Malonus, jaukus vakaras, gausyb jaudinani prisiminim...
2006 met spalio 28 diena, Vilnius. 2006 met spalio 30 diena, Vilnius.

Atnaujinome keliones Lietuvos rajonus. kart dmesys buvo nukreiptas skurdo problemas. Aplankme dvi skurstanias eimas. Vaizdas slegiantis. Bet lidniausia, kad mons, bent jau aplankyti, patys nededa joki pastang k nors keisti savo gyvenime. Ne paslaptis didiausia problema alkoholizmas.

2006 met lapkriio 1 diena, Vilnius.

Oras atalo. Prapliupo monotonikas lietus. Jau iandien, Vis ventj dien, daug kas lanko artimj kapus. Mes vyksime kapines rytoj, per Vlines. Pirmiausia padsime gli prie J. Basanaviiaus ir M. K. iurlionio kap Ras kapinse, i ten vyksime Antakaln,
304

aplankysime ms draugo V. Kavolio bei monsinjoro K. Vasiliausko kapus ir galiausiai Karvelikes prie mielojo . Kudabos kapo. Vis daugiau mums artim moni jau anapus...
2006 met lapkriio 3 diena, Vilnius.

iandien man sukako 80 met. Nesijauiu susens, kitoks nei prie deimtmet. Turiu bti dkingas Dievui, davusiam sveikatos. Tai leidia man bti aktyviam, skirti visas jgas darbui. I ryto Baltojoje salje susirinkusiems mans pasveikinti Prezidentros darbuotojams pasakiau: Joks nuopelnas pragyventi 80 met, visa esm kaip juos nugyvenai. Jubiliejus puiki proga stabtelti ir pavelgti nueit keli. Mano gyvenime buvo visko laims, diaugsmo akimirk, neaplenk ir lidesys, skausmas, netektys. Taiau svarbiausia, kad mstydamas, k nuveikiau per gyvenim, regiu pasiekim, kuriais galiu drsiai didiuotis. Nevardysiu savo darb. K nuveikiau bdamas prezidentas, vertins istorija. Tik pasakysiu, kad gyvenau ir dirbau laikydamasis moralini vertybi, gerbdamas kiekvien mog, jo teis turti savo sitikinimus. Todl iandien galiu ramia sine velgti jums ir visiems Lietuvos monms akis.

Prezidento Valdo Adamkaus 80-meio vent Prezidentros Baltojoje salje. Vilnius, 2006 m. lapkriio 3 d.

305

iandien vis dien plauk sveikinimai artimj, draug, oficiali asmen, usienio politik ir valstybi vadov. Vakare, 20 valand, Vilni atskrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Rytoj prie ms prisids Estijos ir Latvijos prezidentai. Tai bus pirmasis Baltijos ali ir Lenkijos aukiausio lygio susitikimas, kurio tikslas parengti regiono interesus atitinkani politik ir bendromis jgomis jai atstovauti Europos Sjungoje. Su Lenkijos prezidentu susitikau Stikli restorane. Vakarieniaudami aptarme vis susitikimo partneri pozicijas regionins politikos klausimais, daug kalbjoms apie energetik ir santykius su Rusija. Dabar, kai lenkai perka Maeiki naft, mums ypa svarbu laikytis vieningai.
2006 met lapkriio 5 diena, sekmadienis, Vilnius.

Vis dien pirmininkavau Baltijos ali ir Lenkijos prezident konferencijai. Daugiausia kalbjoms energetikos klausimais. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis tvirtai pareik, kad lenk bendrovs sipareigojimas pirkti Maeiki naft jokiomis aplinkybmis nebus atauktas.
2006 met lapkriio 6 diena, Vilnius.

Lenkijos ir Baltijos ali prezident konferencija. Vilnius, 2006 m. lapkriio 6 d.

306

Pirm kart susitikau su naujuoju Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu. Teko girdti, es jis pareiks, kad jo alis orientuosis Suomij, o lietuviai ir latviai tegul draugauja su lenkais. Todl pirmininkaudamas smoningai vis pabrdavau Baltijos ali vienybs svarb ir raginau Lenkij prisidti prie ms stiprinant regionin politik. Pasitaikius progai, pasiteiravau T. H. Ilveso, k jis mano apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendros politikos ateit. Jis man garantavo, kad visikai pritaria mano poiriui Baltijos ali regionin politik. Konferencijos dalyviai neprisim konkrei sipareigojim dl naujos atomins elektrins Ignalinoje statybos. Tai Lietuvos projektas, bet visi prezidentai pritar statybos idjai.
2006 met lapkriio 7 diena, bernas.

Ivykau valstybinio vizito veicarij. Tai pirmasis toks vizitas i al nepriklausomyb atkrusios Lietuvos istorijoje. Kelion sutampa su dviem sukaktimis prie 85 metus buvo umegzti ms diplomatiniai santykiai, o prie 15 met (1991-j lapkriio 5-j) jie buvo atkurti. Su dabartiniu veicarijos prezidentu Moritzu Leuenbergeriu susipainau dar 2001 metais Vilniuje, kai jis buvo atvyks vizito. Dabar atnaujinome paint. Vis

Besigroint veicarijos gamta su ios alies prezidentu Moritzu Leuenbergeriu.

307

dien susitikinjau su veicarijos vyriausybs nariais, kalbjoms, kaip pritraukti kapitalo Lietuv, pagyvinti finansini institucij bendradarbiavim su ms alimi. Turint galvoje veicar bank pajgum, j veikla Lietuvoje dar labai menka. Susitikau ir su veicarijos lietuvi bendruomene. J ia gyvena apie 500, o susirinko apie 150. Atjo daug studijuojanio jaunimo. Visi labai domisi Lietuvos gyvenimu, neatitrk nuo tvyns, per por bendravimo valand sulaukiau daug klausim. Ivykome Lugan. Tai miestas Alpi kalnuose. veicarai nutar, kad dl nepalanki oro slyg bus saugiau nusileisti Milane, o i ten automobiliais vykti Lugan. Mano vienags proga Lugane duris atvr Lietuvos garbs konsulatas. Garbs konsulu tapo Gintas Bertaius, energingas ir skmingai dirbantis vietos verslininkas. ikilmes susirinko daug iame mieste reziduojani diplomat. Dar lauk primimas Lugano rotuje, susitikimas su Tiino kantono vadovais.
2006 met lapkriio 8 diena, Luganas. 2006 met lapkriio 9 diena, Vilnius.

Prie Didiosios Britanijos karaliens Elizabeth II vizit buvo paremontuotos kai kurios Prezidentros patalpos. Tuo usim kanceliarija, a niekuomet tokius reikalus nesikiu, nes tai kanclerio darbas. Dar prie vizit, o ypa jam pasibaigus imta vieai diskutuoti apie i remonto darb ilaidas. Papraiau Boenos pasidomti, nes ir man pasirod, kad ileista netiktinai daug, matant, kas padaryta, o tai jau kvepia nesiningumu. Prezidentros kanceliarijos veikl m tikrinti Valstybs kontrol, o mes dar pasamdme privai audito bendrov. Vakar lankydamasis veicarijoje igirdau ini: Prezidentros kancleris iplatino spaudai pareikim, kad jis tapo Boenos ir mano monos Almos auka, nes neva jos nurodinjo, k pirkti, kaip visk tvarkyti! Net ir su tarim kelianiomis Ida Basar restorano sskaitomis u karaliens vakarien jis nieko bendro neturs! Bulvarinei iniasklaidai, kaip antai Respublikos laikraiui, tik to ir tereikjo. Puslapiai sumirgjo visokiomis fantastinmis istorijomis. Oficialiai teko pareikti, kad po kanclerio pareikimo nra galimybi toliau su juo dirbti.

Ryte susitikau su NATO generaliniu sekretoriumi Jaapu de Hoopu Schefferiu. Tai jau ketvirtasis ms susitikimas. Svarbiausios pokalbio temos Baltijos ali oro erdvs patruliavimo utikrini2006 met lapkriio 10 diena, Vilnius.
308

mas po 2015 met, kit mnes vyksianio NATO virni susitikimo dienotvark, aikios bendradarbiavimo su Rusija strategijos parengimas, tolesn Aljanso pltra. Pabriau, kad ypa svarbu pasisti aikius narysts perspektyvos signalus Ukrainai ir Gruzijai. Aptarme ir Lietuvos na tarptautinse misijose Afganistane bei Kosove. Kolon salje susitikau su savivaldybi merais. Kalbjoms apie tiesioginius mer rinkimus. Seniai svarstoma, kad reikt juos vesti, bet nieko realiai nedaroma. Merai pra, kad Prezidentra parengt atitinkamas statymo pataisas ir pateikt Seimui, es kitaip sumanymas nepajuds i mirties tako.
PAstAbos PArAtse

Niekas nepasikeit ir po keleri met, nors raginau Seim pritarti tiesioginiams mer rinkimams ir net teikme silym, kokias statym pataisas reikt priimti. Taiau ms pastangos buvo bergdios. Prezidento gali nepakako partij pasiprieinimui veikti jos sabotavo i idj, smoningai delsdamos priimti tiesioginius mer rinkimus teisinanias normas, nors merai taip renkami daugybje demokratini ali.

Pavakare ivaiavau Kaun, kur prof. Egidijaus Aleksandraviiaus vadovaujamas Ieivijos institutas sureng Stasio Barzduko 100-j gimimo metini minjim. Sutikau atvykti ir pagerbti savo gimnazijos mokytojo atminim. Prisiminiau taur mog ne tik jo buvusio aukltinio akimis, bet ir i laik, kai jis buvo vienas JAV lietuvi bendruomens organizatori. minjim atvyko S. Barzduko snus Arvydas su mona, dar maiau sdint salje daugiau svei i JAV, deja, negaljau asmenikai pabendrauti, nes reikjo skubti atgal Vilni. Prezidentroje mans lauk diplomatinis korpusas, pasirodo, parengs man maloni staigmen. Pasveikinti mans jubiliejaus proga susirinko pilnutl Baltoji sal diplomat. Jie ne tik teik man special diplomatinio korpuso medal, bet dar ir originali dovan sureng Donato Katkaus vadovaujamo v. Kristoforo orkestro koncert. Skambjo nuotaikinga vairi ali kompozitori muzika. Renginys buvo labai privatus, apie j nieko neinojo iniasklaida.
2006 met lapkriio 14 diena, Kijevas.

Lydimas 78 moni delegacijos trims dienoms ivykau Ukrain. Jau ne kart lankiausi ioje alyje, bet tai
309

pirmas valstybinis mano vizitas ir vyksta jis, kai Ukraina igyvena Rusijos kurstom politin kriz. Ilgai akis ak kalbjausi su prezidentu Viktoru Juenka. Jis buvo atviras: tampa jo alyje auga ir j visaip skatina Maskva. Vliau, darydamas pareikim spaudai, pabriau, kad Lietuva rm ir rems Ukrainos pastangas stoti NATO. Darbo piet susitikau su ministru pirmininku Viktoru Janukovyiumi. Prie kelet savaii Briuselyje jis pareik, kad Ukraina nepasirengusi stoti NATO. Tai plaiai nuskambjo Vakar pasaulyje. Taiau per ms pokalb V. Janukovyius kalbjo, kad Ukrainai labai svarbu integruotis Vakar aljansus. Tiesiai paklausiau, kaip tokias mintis suderinti su pareikimu Briuselyje. Igirdau atsakym, kad jis buvo neteisingai suprastas. Tuomet pasakiau, kad net ir a, Ukrainos kaimynas, jo nesupratau, ir patariau aikiau idstyti savo vyriausybs pozicij dl narysts iaurs Aljanse. V. Janukovyius m teisintis, kad ukrainieiai nesupranta NATO tiksl ir todl nepritaria stojimui i organizacij, bet jis pats nra narysts prieininkas. Paraginau aikinti monms iaurs Aljanso naud ir atvirai isakyti savo pozicij.

Susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Viktoru Janukovyiumi. Kijevas, 2006 m. lapkriio 14 d.

310

Nustebau, kai V. Janukovyius pareik remis prezident V. Juenk ir nors, jog jis vadovaut Ukrainai iki savo kadencijos pabaigos. Mat visiems gerai inoma, kad jie politiniai prieininkai ir V. Janukovyius visaip stengiasi pakirsti V. Juenkos politines pozicijas. Kalbjoms kietai, be uuolank, bet kartu atvirai, o atsisveikinome net nuoirdiai ir draugikai, nors per Oranin revoliucij a rmiau V. Juenk. Vliau darbo piet susitikime dalyvav ukrainieiai prasitar, kad tokio pokalbio su V. Janukovyiumi jiems dar nebuvo tek girdti. Po apsilankymo Ukrainos parlamente ir pokalbio su jo pirmininku Oleksandru Morozu susitikau su buvusia artimiausia V. Juenkos bendrayge, o dabar mirtina jo prieininke, po Oranins revoliucijos premjero pareigas jusia Julija Tymoenko. Kaip vliau igirdau, Ukrainos prezidento protokolo tarnyba visaip mgino sulugdyti susitikim, bet J. Tymoenko sugebjo prasiverti pro visas klitis ir atvykti man skirt rezidencij. Kalbjoms 20 minui. iniasklaidai tai buvo gardus ksnis. Pirmiausia prisiminme ms susitikim Oranins revoliucijos dienomis. Netrukus J. Tymoenko mane apstulbino pareikdama, kad remia prezident V. Juenk ir norinti dirbti drauge su juo. Net neinai, k manyti. Ilgiau kalbtis su J. Tymoenko negaljau, nes reikjo skubti Ukrainos prekybos ir pramons rm surengt verslo forum, kurio dalyviams turjau sakyti kalb. Atvyko ir prezidentas V. Juenka. Vakare oficiali vakarien Ukrainos prezidento rezidencijoje Marijos rmuose ir koncertas.
PAstAbos PArAtse

Padtis Ukrainoje dabar gerokai pasikeitusi. Valdi ioje alyje savo rankas tvirtai perm prezidento rinkimus laimjs Viktoras Janukovyius, o jo oponent Julija Tymoenko tampoma po teismus. Ukraina liovsi tvirtai siekti narysts NATO ir lyg mgina laviruoti tarp Rusijos ir Vakar. Susidaro spdis, kad Kijevas blakosi, nerasdamas aikios usienio politikos krypties. Sunku nuspti, kaip susiklostys ios su Lietuva senais istoriniais saitais susietos alies likimas. Gal Kijevas dar gr vakarietikos politikos keli, bet, aiku, Ukrainos naryst NATO ir Europos Sjungoje manoma jau tik tolimoje ateityje. Akivaizdu, kad V. Janukovyius galjo vsti pergal ir nustumti nuo valdios V. Juenk ir J. Tymoenko todl, kad ie lyderiai, uuot laiksi bendro

311

fronto, m ariausiai kovoti vienas su kitu. Ne kart bendravau su svarbiausiais Oranins revoliucijos politikais, bet iki iol negaliu suprasti, kokios tikrosios j nesantaikos ir politini keli isiskyrimo prieastys. Aiku, dirbti kartu jiems labai kliud asmenins ambicijos. Mano poiriu, gal lankstumo ir noro iekoti kompromis ypa stokojo J. Tymoenko. Man, nuoirdiai mginusiam talkinti Ukrainai, tokia vyki raida vienas didiausi politini nusivylim. Ne tik a taip manau. Jauiasi apvilti ir Europos Komisijos bei daugelio ES ali vadovai, nes Ukrainos politinis klaidiojimas alingas ir visai Vakar bendrijai. J. Tymoenko politins pozicijos labai susilpnjusios, o V. Juenka i viso maai pastebimas dabartins Ukrainos politiniame gyvenime. Vis dlto dar bt anksti nurayti iuos politikus Oranins revoliucijos nuostolius. Jie turi savo partijas, nemaai rmj, stiprius politinius tabus ir, palankiai susiklosius aplinkybms, dar gali sugrti valdi. Taiau pirmiausia jiems reikt liautis kariavus tarpusavyje. Jau ir neidamas prezidento pareig buvau nuvyks Ukrain skaityti paskaitos Kijevo universitete. Ta proga susitikau ir su baigusiu kadencij prezidentu V. Juenka, ir su J. Tymoenko. Abu Oranins revoliucijos lyderiai vienu balsu tvirtino, kad politin padtis Ukrainoje pasikeis ir jie dar gyvendins savo siekius atvesti al NATO ir ES. Tik nepajutau j ryto suvienyti jgas.

I ryto darbo pusryiai su verslo atstovais, 10 valand susitikimas Kijevo Taraso evenkos universitete, kalba studentams. klausimus atsakinjau beveik valand. Labiausiai studentus ir dstytojus domino, koki naud Lietuva gavo stojusi Europos Sjung. Vidurdien iskridome Volyns srit, i Rovno oro uosto automobiliu nuvykome Luck. Tai Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts miestas, ia yra Gedimino snaus Liubarto pastatyta pilis, primenanti Trak pil. Kaip teig istorikas Alfredas Bumblauskas, a buvau antrasis Lietuvos vadovas po Vytauto Didiojo apsilanks Lucke.
2006 met lapkriio 15 diena, Kijevas. 2006 met lapkriio 16 diena, Doneckas.

iandien lankoms Donecke. Miestas varus, bet architektra nyki, daugiausia sovietin. Mus apgyvendino neseniai statytame moderniame, Vakar standartus atitinkaniame viebutyje. Susitikau su miesto vadovais, Donecko M. Tugan-Baranovskio universitete man buvo suteiktas garbs daktaro vardas. Atidariau Lietuvos garbs konsulat, dalyvavau verslo forume.
312

Valstybinis vizitas Ukrainoje.

313

Dienai baigiantis primiau Lietuvos ambasadori Ispanijoje Me Laurink. Bet kalbjoms ne apie tarptautinius santykius, o apie padt Valstybs saugumo departamente. Jis ilgai vadovavo VSD, puikiai pasta ios staigos virtuv.
2006 met lapkriio 20 diena, Vilnius.

Seniai domiuosi istorijos dstymu ir patriotiniu aukljimu vidurinse mokyklose. Kazl Rdoje vyksta istorijos mokytoj forumas, tad nutarme ten nuvykti. Pirmiausia apsilankiau Garliavos Juozo Lukos gimnazijoje. ia sikrs puikiai dirbantis Rezistencijos studij centras. Nortsi, kad ir kitose mokyklose bt skiriama tiek dmesio istorijai, pasiprieinimo laikotarpiui. Mokiniams kalbjau apie patriotizm, pareigas tvynei ir jutau, kad mano odiai jiems skamba prasmingai. Kazl Rdoje susitikau su trij apskrii mokytojais. I vakaro pervelgiau net eis skirtingoms klasms skirtus istorijos vadovlius ir buvau pribloktas. Pavirutinikai paerti faktai. Kai kurie vadovliai padrik ini kratinys. alia Jono Basanaviiaus gali aptikti Leonido Brenevo pavard, usimenant apie Stepon Kair kakodl prisimintas ir Michailas Gorbaiovas. Pagalvojau, kad jei man bt tek mokytis i toki vadovli, vargu ar gimnazija bt kvpusi mane atsidti lietuvybei. Tai ir pasakiau pedagogams. Jie pritar, kad reikia rimtai reformuoti istorijos dstym mokyklose. Dalyvavau ir vienoje istorijos pamokoje. Maloniai nustebino ir mokytojos pedagoginiai sugebjimai, ir mokini ini lygis. Matyt, patyr, talentingi pedagogai gali puikiai perteikti istorijas inias ir stokodami ger istorijos vadovli.
2006 met lapkriio 21 diena, Vilnius. 2006 met lapkriio 23 diena, stambulasPrahaVilnius.

Dalyvauju Pasaulio ekonomikos forume Stambule, kuris kart rengiamas dviejose vietose antroji dalis vyks veicarijoje, Davose. Svarbiausia diskusij tema energetika. Lietuva jau kelerius metus nuo Rolando Pakso laik nebuvo kvieiama rengin. Dabar tenka susigrinti prarastas pozicijas. Savo kalboje pristaiau Lietuvos energetikos problemas ir galimybes, kalbjau apie ES bendros energetins politikos svarb. Susitiks su tvirta ranka savo al valdaniu Turkijos ministru pirmininku Recepu Tayyipu Erdoanu, aptariau energetinio saugumo problemas. Panekovo praiau atkreipti dmes sudting Gruzijos padt ikilusi grsm, kad Rusija iem gali nutraukti duj ir naftos tiekim ir pakirsti viso regiono politin stabilum.
314

Grtant nutiko nemalonus nesusipratimas Prahos oro uoste. ekai suman ms visikai nedidelei delegacijai surengti patikr. Suprasiau, jeigu prasti saugumo reikalavimai mums bt taikomi einant bendru keleivi srautu. Taiau tikrinti vidurnakt i VIP sals ijusi vyriausybin delegacij, lydim apsaugos pareign... Teko teikti ekams not.
2006 met gruodio 13 diena, Vilnius.

I ryto isikvieiau ministr pirminink Gedimin Kirkil dar kart aptarti 2007 met biudeto, kur Seimas patvirtino gruodio 7 dien. Pirmiausia pasveikinau premjer su iuo politiniu Vyriausybs laimjimu. Esant dabartiniam jg pasiskirstymui Seime, tai buvo labai nelengva. Taiau vien priimti biudet maa. Pakartojau, k buvau saks ir anksiau: nra kokybini pokyi asignavim struktroje, biudeto los nenukreipiamos siekti konkrei rezultat. Kalbjoms ir apie mokesi mainim. A silau gyventoj pajam mokest mainti iki 20 procent ir nustatyti vadinamsias Sodros mokesio lubas. Priminiau premjerui ir aminas biurokratijos bei korupcijos problemas. tampos tai nesukl. G. Kirkilas pritar, kad kol iuo poiriu nevyks persilauimas, niekas esmingai Lietuvos gyvenime nepasikeis. Vliau susitikau su JAV lietuvi bendruomens atstovais. Jie su Seimo specialija komisija svarsto, koki ieit, Konstituciniam Teismui i esms udraudus dvigub pilietyb, dar galima rasti. inau, kaip skaudiai tai igyvena JAV lietuviai. Prisimenu, kaip ir pats piktinausi 1990 metais Aukiausiajai Tarybai sumanius nepripainti per visus okupacijos deimtmeius ms isaugotos Lietuvos pilietybs. Tuomet sakiau: Ne jie mums suteik pilietyb, ne jie i ms j ir atims. Patikinau JAV lietuvi bendruomens atstovus, kad gerai suprantu j jausmus, ir paadjau padaryti visk, kas manoma. Neturime teiss lengvabdikai vaistytis ir taip negausios savo tautos monmis. Tarsiuosi su konstitucins teiss specialistais ir atitinkamai pataisysime statymus, gal net teks parengti Konstitucijos pataisas, bet, manau, dvigubos pilietybs problem manoma isprsti.
PAstAbos PArAtse

Dvigubos pilietybs usienio lietuviams problema neisprsta iki i dien, nors ir buvo pateikta vairi silym, kaip tai bt galima padaryti. Per Seimo ir prezidento rinkim kampanijas politikai dalijo paadus ieivijai, kad sutvarkys reikal, bet realiai nieko nedar. Suprantama, dl to bta daug

315

nusivylimo, net ir man teko igirsti priekait, kad nepakankamai stengiuosi padti usienio lietuviams, siekiantiems gyti teis dvigub pilietyb. Taiau Konstitucinis Teismas aikiai pasak, kad tai teisinantis statymas prietaraut Konstitucijai. Ko gero, nra kitos ieities, kaip referendumu keisti atitinkam jos straipsn, bet turbt nedaug vilties, kad balsuoti ateit, kaip reikalaujama, daugiau nei pus balsavimo teis turini moni. Gerbdami Konstitucij, turime susitaikyti, kad ms alyje turti dvigub pilietyb gali bti leidiama tik retos iimties atveju, nors majant Lietuvos gyventoj skaiiui tokia nuostata tautai ir nra naudinga.

2006 met gruodio 15 diena, briuselis. Dalyvavau Europos Vadov Tarybos posdyje. Svarstyta tolesn bendrijos pltra. Deja, visikai ignoruotos Ryt Europos alys. Kritikavau ES pasirinkim vis dmes skirti tik Balkan regiono reikalams. Priminiau, kad 60 milijon moni, gyvenani teritorijoje nuo Baltarusijos iki Gruzijos, trokta priklausyti laisv, demokratini ali bendrijai. ES turi aikiai pasakyti, kad jie laukiami ir j lkesiai ateityje isipildys. 2006 met gruodio 17 diena, Vilnius.

Kauno Prezidentroje pamintos prezidento Kazio Griniaus gimimo 140-osios metins. Kalbtojai buvo trys profesoriai Egidijus Aleksandraviius ir Antanas Kulakauskas bei a. Prezidentroje beveik netilpo visi norintieji prisiminti Kaz Grini. Man teko laim daugel met asmenikai bendrauti su prezidentu, mat su jo snumi buvome gimnazijos laik draugai. is ikilus mogus man buvo tolerancijos, demokratikumo, pagarbos artimui, idealizmo ir meils savo kratui pavyzdys.

Sukvieiau teissaugos ir kit institucij atstovus aptarti korupcijos pavoj vykdant ems reform. Grietai nurodiau nedelsiant atsivelgti moni pasipiktinim ir taisyti padt. Pasakiau, kad asmenikai kontroliuosiu, kas yra daroma. pareigojau pareignus baigti ems reform, kaip ir buvo planuota, iki kit met gruodio 31 dienos.
2006 met gruodio 20 diena, Vilnius. 2006 met gruodio 21 diena, Vilnius.

I ryto primiau Valstybs saugumo departamento generalin direktori Arvyd Poci ir po pokalbio primiau jo atsistatydinimo pareikim. Netrukus surengme spaudos konferencij ir idsiau, kaip vertinu padt VSD ir politikieri sukelt mnesi mnesius kurstom skandal.
316

PAstAbos PArAtse

Esu sitikins, kad dirbtinai ipstas vadinamasis VSD skandalas, o i tikrj Seimo politik priekabiavimas ilgam sutrikd ios valstybei labai svarbios institucijos darb, gerokai pakenk jos autoritetui, net turjo neigiam tarptautin atgars. Galima sakyti, kad ir prabgus keleriems metams, kai raau ias pastabas, padaryta ala alies saugumui tebejauiama, visuomens pasitikjimas VSD neatkurtas, nors spjo pasikeisti ir Seimas, ir Vyriausyb, ir prezidentas. Toki kain Lietuvai tenka mokti u kai kuri politini jg nevarius aidimus ir grupels politikieri asmenines ambicijas. Vieni, matyt, siek gyti didesn tak VSD, turti galimyb panaudoti partiniams interesams operatyvin informacij, kiti gal norjo tiesiog atkeryti ios institucijos vadovams. Ypa stengsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sistemingai puol VSD, reikalaudamas pateikti 12 operatyvini paym, nors tai daryti draudia statymas. Man, prezidentui, turjusiam teis susipainti su slaptinta informacija, buvo parodytos tos sveiku protu sunkiai suvokiamas politines aistras klusios paymos. Nieko sensacingo ten neaptikau prirayta visoki prielaid, gand, splioni, bet absoliuiai nepagrindiant faktais, rodymais, todl joks teisminis tyrimas nebt manomas. Net nesimiau visko, kas ten surayta, skaityti iki pabaigos buvo gaila laiko. Grinau paymas VSD vadovams ir pasiliau kreiptis teism, kad leist jas vieinti. Neinau, kodl iki iol tai nepadaryta, jei partijos mano, kad tautai reikia inoti, kas ten raoma.

2006 met gruodio 24 diena, Ki vakaras, Vilnius. Pirm kart Kias sutinkame vieni du su Alma. Nra net ms eimininks. Bt visikai jauku vsti ir mums dviem, bet lyg tyia Alma sirguliuoja bronchitas, balso styg udegimas. Gydytojai draudia jai ieiti i nam. Berneli miias Arkikatedroje vyksiu vienas. Gerai, kad dar spjome Lietuvos moni sveikinim Kald proga rayti pirmiau, nei Alma sunegalavo. U lango Kald nejusti. Sniego nra, kur ne kur net matyti aliuojanios ols lopinliai. Viename televizijos reportae maiau, kad Dzkijos mikuose grybaujama, randama voveraii. Es Ki stalui mons pasirinks viei gryb. Atrodo, susipainiojo met laikai... Painiava ne tik gamtoje, bet ir galvose. Prisds vakar prie dienoraio

317

pamaiau, kiek maai ra po vizito Stambul, nors prabgo mnuo. Ir nesakytum, kad buvo maai vyki. Greiiau prieingai, bet danai ranka nekildavo rayti apie tai, kas vyksta alyje, nes kakaip nesinorjo ilieti ant popieriaus savo jausm. mnes Lietuvoje kunkuliavo partins aistros dl VSD, Seimas skendo skandalo tyrime ir, atrodo, nieko daugiau neveik. Slegia nesiliaujantis sen politini sskait suvedinjimas, galbt kai kam tai bdas paslpti savas nuodmes. inoma, VSD reikia reformuoti, ankstesnis vadovas Arvydas Pocius jau buvo nepajgus to padaryti. Taiau reformuoti nereikia griauti, o tai vyksta. Net ms sjungininkai, labai gerai vertin Lietuvos saugumo tarnybos profesionalum, dabar yra sunerim. Savo rankomis griauname tai, k sukrme, Maskvai ir jos vietiniams talkininkams i diaugsmo trinant rankas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo darbo neatliko ir tik suskald visuomen. Visokie raeivos ir tariami analitikai per radij ir spaud begdikai manipuliavo moni jausmais. Susidar netiktinos sjungos: griaudami VSD, konservatoriai susidjo su paksistais ir Viktoro Uspaskicho darbieiais!!! Man sunkiausia suprasti Andri Kubili nejau valdios trokimas utemd sveik prot? O apie poni Ras Jukneviien n nekalbu i, atrodo, visikai prarado ir garb, ir sin. Negana to, iomis dienomis Seimas prim dar ir niekam tikusias, net pavojingas Policijos statymo pataisas. Vieai pareikiau, kad vetuosiu, nes galime netekti daugybs profesionaliai ir siningai dirbani pareign. O ko vertas Seimo Usienio reikal komiteto sprendimas nepritarti Antano Valionio skyrimui ambasadoriumi Argentin? Vl sukliud jam klijuojama rezervisto etiket. Neseniai visa Lietuva ir net patys konservatoriai vadino j vienu geriausi, jei ne paiu geriausiu, usienio reikal ministr per atkurtos nepriklausomybs metus. Taip ir norisi paklausti: Ponai seimnai, ar tik js neitiko proto utemimas? Apie sin net nra ko kalbti. Vien dl partini ambicij ir savanaudik interes kai kurie superpatriotai drabsto mog purvu. Geriau pasiirt veidrod. Norisi atsiprayti A. Valionio u tok gdos jausm praradusi moni elges. iandien Ki vakaras, norisi visiems linkti ramybs, bet tenka melsti: Viepatie, apviesk politikams protus, neleisk egoizmui siviepatauti j sielose. Matau, kad tautoje daug grio, bet kakodl niekas apie tai nekalba, nerao. Iekoma tik blogio, kapstomasi purve. Ir tuomet dar klausiama: kodl tiek daug moni emigruoja i Lietuvos? Ko stebtis, kai vieojoje erdvje sivyrauja panieka mogui, nepakantumas, nepagarba kitokioms mintims, pairoms?
318

Slogios mintys Ki vakar veria dar skaudiau igyventi netektis. Staiga vienas po kito savo emik kelion baig man artimi mons: dr. Jonas Valaitis, dr. Jonas Adomaviius ir brangus ms eimos biiulis Anatolijus Milnas. Visi trys bus laidojami ikagoje gruodio 27-j... J naas lietuvik veikl niekuomet nebus pamirtas. Su jais dirbau ne vien dien. Sunku iandien rayti jiems nekrolog. Tik tariu: Sudie...
2006 met gruodio 25 diena, Vilnius.

kata gerja. Skaitome, klausoms muzikos...

2006 met gruodio 31 diena, Vilnius.

Tylios ramios vents. Almos svei-

Baigsi metai. Vis niekaip neateina iema. Kur turi baltuoti sniegas, aliuoja ol. Politinis gyvenimas pagaliau irgi aprimo. Paskelbti Met mogaus rinkim rezultatai. Lietuvos rytas 2006-j mogumi paskelb mane, Kauno diena tai daro jau penkt kart i eils. Taiau tai maai diugina. Paskutinje met spaudos konferencijoje klausiamas urnalist, kaip vertinu prajusius metus, atsakiau, kad jie patys juos jau vertino savo rainiais, o a, pritardamas j odiams, galiu tik pridurti: tegul geriau kitmet 2006-j aistros ir pykiai nutyla.

319

2007-ieji
2007 met sausio 1 diena, Vilnius.

Naujj met sutiktuvi vakar pradjome Operos ir baleto teatre. irjome Piotro aikovskio balet Gulbi eeras. Labai tinka naujametei nuotaikai, buvome suavti. Diugino ir irov gausa. Sal pilnutl, dalis moni balet irjo net stovdami. Po spektaklio nuvykome Stiklius. Prie stalo su mumis 2007-uosius sutiko premjeras Gediminas Kirkilas su mona Liudmila ir Operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kvias su mona. Susipainau su Specialij tyrim tarnybos ir Valstybs saugumo departamento vadov Povilo Malakausko ir Arvydo Pociaus man pateiktu kio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto veiklos tyrimo protokolu. Stvriausi u galvos. Akis bado jo neskaidrs, net aikiai korupciniai ryiai su Rubicon bendrove nuo 2003 met. A. Ignotui es buvo mokamas nuolatinis atlygis. STT turi duomen, kad nuo 2003-ij birelio Rubicon vadovas Andrius Janukonis A. Ignotui kas mnes mokjo po 10 tkstani lit, o t pai met sausio 23-ij neva imokjo net 100 tkstani lit. Ko gero, buvo veltas ir kio ministras Vytas Navickas. Daryta taka Lietuvos energijos sprendimams. Matyt, atsidkojant A. Ignoto dukrai Aurai perduota bendrovs Vj spektras 300 tkstani lit verts akcij. Nustatyta, kad A. Ignotas savo ir monos vardu atidar sskait Latvijos banke Unibank, kuri pervesta pus milijono lit. Perskaits protokol, nedelsdamas paskambinau ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui ir pasakiau, kad siuniu kurjer perduoti jam ios mediagos. Pareikiau, jog norsiu su juo susitikti, nes turime tutuojau reaguoti specialij tarnyb atskleistus faktus. Be to, praneiau premjerui girdjs, kad A. Ignotas mgina kenkti ms susitarimams su lenkais tiesti elektros tilt Lenkij. tai tau ir naujj met pradia!

2007 met sausio 3 diena, Vilnius.

2007 met sausio 4 diena, Vilnius.

Didij dienos dal praleidau Kaune. Rotuje man buvo teiktos miesto garbs pilieio regalijos, nors kai suinojau, kad rengiamasi skirti man tok apdovanojim, praiau mero Arvydo Garbaraviiaus perduoti savivaldybs tarybai mano praym nesvarstyti io klausimo. Nepaklaus, o atsisakydamas suteiktos garbs biau parods nepagarb kaunieiams.
320

Nudiugau, kad ceremonija buvo skoninga, be pompastikos, trumpa, su muzikine dalimi. Prie ias ikilmes padjau gli prie Neinomo kareivio kapo ir apirjau Vytauto Didiojo karo muziej. Buvau pribloktas. Seniai miesto valdiai priekaitauju, kad muziejaus rmai apleisti. Bet nemaniau, jog i vidaus pastatas atrodo dar lidniau nei i iors. Didiosios sals vaizdas tiesiog tragikas, sienos sutrkinjusios, stogas leidia vanden. Mane lydjusiems miesto valdios atstovams ir krato apsaugos ministrui Juozui Olekui (jo vadovaujama ministerija nuo i met administruoja muziej) pasakiau, kad gda taip apleisti tautos ir valstybingumo simbol. J. Olekas garantavo, kad pinigai remontui jau skirti, darbai netrukus prasids ir iki 2009-j Karo muziejus vl vyts. Duok Dieve! Netikusi ir administravimo sistema. U Karo muziej atsakingos Krato apsaugos bei Kultros ministerijos ir dar Kauno savivaldyb, o kai trys aukls, vaikas be galvos.
2007 met sausio 6 diena, Vilnius.

Alma iskrido ikag. Pagal ms plan a turiau prisidti po 7 dien ir drauge tris savaites atostogautume ms tradicinje vietoje Meksikoje, Ikstapoje. Gal pavyks. Bet nerimsta politins aistros dl VSD generalinio direktoriaus skyrimo. Jas dar pakaitino Vytautas Landsbergis, per televizij pareiks, kad iemet bus bandoma menkinti Prezidento institucijos autoritet. Tik nepasak, kas menkins. Galima pamanyti, kad a pats to imsiuos ir tai siejama su naujo VSD vadovo skyrimu. Nerimauju, kad mano atostogomis gali bti pasinaudota kaip pretekstu kaltinti mane nesirpinant valstybs reikalais, nors visus metus neatostogavau n vienos dienos. Mat sipliesk vasario 25-j vyksiani savivaldos rinkim kampanija, o kiek ia truks, kai uvirs ir kova dl svarbiausio prizo Seimo! Konservatoriai ir pirmiausia Andrius Kubilius vieai mane spaudia, kad skiriau nauj Valstybs saugumo departamento vadov. Esu kaltinamas, jog prisidedu prie kai kuri politik mginim nuslpti ties apie VSD nuo Seimo ir visuomens ir todl delsiu skirti ios institucijos vair rytingai savo rankas galint perimti generalin direktori. Nutariau, kad metas padaryti gal tokiam bjauriam politikavimui. Susitiksiu su VSD padalini vadovais, pareignais, pareikiu jiems tvirt param atliekant savo pareigas ir pareikalausiu, kad Seimas panaikint slaptumo ym dokumentams, kuriais remdamasis padar kritines ivadas apie saugumo darb. Tegul visuomen sitikina savo akimis, k tokio baisaus suinojo parlamentinio
321

2007 met sausio 9 diena, Vilnius.

tyrimo komisija. Tik taip galima sustabdyti tolesn VSD griovim, kur tsia konservatoriai. Sutariau, kad iandien vakare pas mane namus atvaiuos Specialij tyrim tarnybos vadovas Povilas Malakauskas ir aptarsime padt VSD. iandien susitikau ir su keturiais kandidatais Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininko post. Tai taip pat labai jautri, politin tamp kelianti tema, nes vairios grupuots mgina prastumti savus kandidatus, o ypa nedentelmenikai elgiasi AT pirmininkas Vytautas Greiius. Pastarosiomis dienomis nutrko Rusijos naftos tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusij. Pavakare paskambinau prezidentui Lechui Kaczyskiui. Sutarme, kad poryt atskrisiu jo vasaros rezidencij Juratoje aptarti padties ir vakare griu namo. P. S. Septint vakaro pas mane atvaiavo P. Malakauskas. Kalbjoms keturias valandas. Jis papasakojo, kad kai kurie Seimo nariai mgina daryti tak STT darbuotojams, tiriantiems korupcijos bylas. Nemaai kalbjoms ir apie VSD. P. Malakauskas man visikai pritar, kad jau isismus skandal politikieriai toliau kursto tikdamiesi taip pelnyti daugiau rinkj dmesio savo partijai per artjanius savivaldos rinkimus. Jis sak, kad juodu su A. Kubiliumi nuo sen laik yra geri draugai, bet dabar jis nesupranta, koks velnias apsdo mog. Jie susitar susitikti po poros dien. Paklausiau P. Malakausko, ar jis nesutikt vadovauti VSD. Atsak, kad neturi jokio noro. Vis dlto tsiant pokalb paadjo, kad, jei nerasiu kito mane tenkinanio kandidato, jis imtsi i pareig, bet tik i pareigos jausmo, nordamas man pagelbti. Prastai isimiegojau, nes ilgai skaiiau namo parsivetas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto VSD tyrimo stenogramas. Net buvo gda skaityti akis bad ms seimn siaurakaktikas partikumas, emas intelektas, kai kuri ir visikas bukumas. Perskaits iuos tekstus nusprendiau, kad reikia i ryto btinai nuvaiuoti VSD bstin susitikti su institucijos vadovybe. Kalbjoms por valand. Seime liudij pareignai sak, kad jauiasi eisti. Jie stengsi dalykikai atsakinti parlamentar klausimus, bet niekam to nereikjo. Jei VSD pareign atsakymai skambjo ne taip, kaip norjo NSGK nariai, j tiesiog nebuvo klausomasi, negana to, dar ir tyiojamasi laidant visokias replikas. Kalbdamas vengiau kritikuoti ir VSD, ir Seim, tik padkojau pareignams
2007 met sausio 10 diena, Vilnius.
322

u j darb valstybei ir raginau ramiai dirbti toliau. Dar pridriau, kad neverta labai imti ird politik vie, pernelyg politizuot pareikim. Ivykdamas i VSD, mans laukusiam gausiam urnalist briui pasakiau, kad silysiu Seimui vis NSGK tyrimo mediag vieai paskelbti Lietuvos monms. Taiau kiek vliau suinojau, kad tie patys seimnai, kurie kaltino mane susikompromitavusi pareign dangstymu, iandien Seime garsiausiai auk, jog negalima nieko vieinti, nes neva tai prietarauja statymui. vertins politin situacij, nusprendiau neskristi ikag, kaip buvau numats, sausio 14 dien. Jeigu Seimas baigs rudens sesij sausio 18-j, tuomet ir prisidsiu prie Almos jau Ikstapoje. Jei ivykiau atostogauti anksiau, turbt biau apkaltintas kone valstybs idavimu. Numatyt susitikim Lenkijoje su prezidentu Lechu Kaczyskiu teko atidti, nes prie kelet dien persialds Palangoje pasigavau balso styg udegim. Vakar vis vakar ir per nakt mginau gydytis, bet bergdiai balso neatgavau. Nutarme keisti planus. Varuv kelioms valandoms nuskrisiu ateinant treiadien, sausio 17-j. Pabendravs su prezidentu L. Kaczyskiu, per Frankfurt ikeliausiu ikag, o kit ryt Ikstap. Dabar svarbiausia iki Sausio 13-osios minjimo atgauti bals...
2007 met sausio 11 diena, ketvirtadienis, Vilnius. 2007 met sausio 12 diena, Vilnius.

Vakar parlamentarai prietaravo mano silymui vieinti NSGK tyrimo mediag, bet iandien Seimo valdyba staiga pakeit nuomon ir man pritar. Pakvieiau valdybos narius atvykti pasitarti dl saugumo institucij darbo parlamentins kontrols, kad nepasikartot panaios istorijos, kaip dabar su VSD. Noriu pasikalbti ir apie Seimo bendradarbiavim su manimi ir mano staiga.

2007 met sausio 13 diena, Vilnius. Lietuva prisimena Sausio 13-j. Man i data dvasins stiprybs altinis. Taiau iandien jau girdti ir abejoni io minjimo prasmingumu. Gal todl, kad nesugebame deramai paminti Sausio 13-osios? Man labiausiai rpi jaunoji karta. Tokiomis datomis reikt pasinaudoti ugdant jaunuomens patriotizm, istorijos suvokim. Ar gerai moksleiviams per pamokas paaikinama Sausio 13-osios prasm? Nepakanka surengti mokyklose formal ios datos minjim. Juk dar tiek daug i vyki liudinink. Reikia juos kviesti mokyklas, iradingiau minti Sausio 13-j.

323

Vis dien dalyvavau vairiuose renginiuose, o vakar dar susitikau su vedijos usienio reikal ministru Carlu Bildtu. Daugiausia kalbjoms apie energetikos problemas. Deimt ryto Prezidentr atvyko Seimo valdybos nariai. Svarbiausia pokalbio tema buvo parlamentin saugumo struktr kontrol. Isakiau savo poir ir apgailestavau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto VSD veiklos tyrimo ivados ne tik nepadjo isprsti reali problem, bet vien daro didel al ios staigos veiklai ir dar labiau suprieina visuomen. Pareikiau mans, kad is politinis aidimas, susijs su VSD, pradtas tikintis padaryti spd rinkjams artjant savivaldos, o po pusantr met ir Seimo rinkimams. Aikiai pasakiau, kad pasigendu ir normalaus, dalykinio Prezidentros ir Seimo bendradarbiavimo. Pasiadjome stiprinti ms ryius. Sutarme ir k reikt daryti su VSD veiklos tyrimo mediaga ji bus perduota prokuratrai ir i sprs, k galima skelbti vieai. Svarbiausia, kad pagaliau baigtsi partiniai aidimai VSD tema. Baigiantis susitikimui kreipiausi panekovus ragindamas negriauti Prezidento institucijos autoriteto, nes prabgus porai met galbt kuris nors j ssis mano kd, o bus pats savo rankomis pakenks io posto prestiui. Andrius Kubilius puikiai suprato, kad btent jam skiriu iuos odius, ir vis laik, kol kalbjau, veng pavelgti man akis. Btent jo vadovaujama partija kelia visuomenje sumait, tikdamasi, kad tai pads sutelkti savo rinkjus. O bjauriausiai elgiasi Rasa Jukneviien. iandien per spaudos konferencij ji kaltino kone vis pasaul. iandien nuvykau vakariens JAV ambasadoriaus Johno Cloudo rezidencij. Per pokalb jis isak susirpinim, kad Seime sukeltas triukmas nepakenkt VSD veiklos efektyvumui. Pabrs, kad tai ms alies vidaus reikalas, jis sak tiks, jog nebus padaryta alos Lietuvos ir JAV saugumo staig bendradarbiavimui.
2007 met sausio 15 diena, Vilnius. 2007 met sausio 17 diena, Varuva.

Belvederio rmuose susitikau su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyskiu. Kalbjoms apie santykius su Rusija, jos energetin politik. Pasikeitme nuomonmis ir apie ES problemas. L. Kaczyskio nuomone, pirmininkaujaniai Vokietijai bus nelengva tsti bendrijos pltr, kai nepatvirtinta ES Konstitucija, o artjant Pranczijos prezidento rinkimams ios valstybs
324

politika darosi sunkiai nuspjama. Taiau mano panekovas teigiamai vertino kanclers Angelos Merkel politik Lenkijos atvilgiu. Sutarme laikytis bendros pozicijos dl dujotiekio tiesimo Baltijos jros dugnu. Igirdau tvirt L. Kaczyskio od, kad Lenkija prisids prie naujos atomins elektrins Ignalinoje statybos. Prisijungus ir delegacijoms, nutarme dar iki vasaros Varuvoje surengti tarptautin konferencij energetikos klausimais, kuri bus kvieiami vis ali nuo Skandinavijos iki Piet Kaukazo vadovai. Susitikimas su L. Kaczyskiu buvo labai skmingas, o atostog planus turjau nukelti. Planavau tiesiai i Varuvos skristi ikag, bet teko grti Vilni. Mat prie iskrendant Lenkij paskambino Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas ir pra atidti atostogas, nes rytoj parlamentarai greiiausiai priims Savivaldybi statymo pataisas. Reikia, kad a jas pasirayiau, antraip jos nesigalios ir sugrius savivaldos rinkimai. Turjau spti informuoti Alm, kad nelaukt mans sutartu laiku. Pavyko perspti jau beveik jai sdant lktuv ikagos oro uoste. Vakar jau kone artjant vidurnakiui Seimas prim planuotus statym pakeitimus ir baig rudens sesij. Paskelbta pertrauka iki kovo 10 dienos. Pasiraiau jau nakt Prezidentr atvetus statymus ir planavau iandien i ryto per Frankfurt skristi ikag, o i ten Ikstap. Taiau vl teko keisti planus. Nakt Vakar Europoje siautjo audra, Berlyne net yra auk. Likus vos kelioms valandoms iki kelions suinojome, kad Frankfurto oro uoste atidta imtai skrydi. Nra joki garantij, kad ir mano reisas ikag vyks laiku. Vis dlto man pasisek: suinojome, kad lktuve, skrendaniame i Amsterdamo ikag, dar yra pora laisv viet. Skubiai pakeitme bilietus ir vakare jau nusileidome OHareo oro uoste.
2007 met sausio 19 diena, ikaga. 2007 met vasario 6 diena, Ikstapa.

Nepastebimai pralk dvi savaits ir trys dienos Ikstapoje. Gal todl, kad ia tarsi niekas nesikeiia, viskas kaip pernai, upernai... Toks pats puikus oras, tie patys mons, kaip ir per kiekvienas ms atostogas Meksikoje. Ir ta pati dienotvark. Pirmiausia pusryiai terasoje stebint, kaip u golfo lauk putoja pakrant atsimuusios Ramiojo vandenyno bangos, kaip pirmieji sauls spinduliai perkopia ms buvein supanius kalnus. Papusryiavus pokalbiai telefonu su Vilniumi, elektroninio pato ir faksu atsist dokument skaitymas. Ateina ne tik Lietuvos spaudos apvalgos, bet ir ratai, kuriuos turiu pasirayti. O po i
325

darb jau tik saul, vanduo, knyga ir malonus bendravimas su senais biiuliais i ikagos, Miigano, Detroito, Los Andelo. Ir taip diena po dienos. Laikas lyg ir sustojs, bet tirpsta nejuia. Tik kart namo grime kitaip nei ankstesniais metais. iandien su Alma skrendame San Fransisk, kur su ms laukiania delegacija i Lietuvos ir grupe verslinink pradsime keli dien vizit JAV.
2007 met vasario 7 diena, san Fransiskas.

Esu pirmasis Lietuvos prezidentas, apsilanks San Fransiske. Mieste praleidome tik vien dien, todl susitikimas vijo susitikim bendravau ir pietavau su verslo atstovais, vliau skaiiau paskait Usienio reikal taryboje, i ten vykau susitikti su San Fransisko meru Gavinu Newsomu, o vakare artjanios Vasario 16-osios proga surengme primim. JAV verslininkai labai domjosi auktj technologij pltra Lietuvoje, mezg paintis su ms verslo atstovais. Lietuvos garbs konsulas San Fransiske Dennis Garisonas sak, kad norinij dalyvauti darbo pietuose su manimi buvo daugiau nei viet, nors sveiams patiems reikjo apmokti sskaitas. Nors ir smulkmena, bet maloni: viena mane saugojusi Slaptosios tarnybos agent, pasirodo, buvo Georgeo W. Busho apsaugos komandos nar jam lankantis Lietuvoje. Prabgo jau keleri metai, bet ji vis dar labai iltai prisimin vienag ms alyje. Vakare primim Fairmont viebutyje atjo ir daugiau nei 300 San Fransiske gyvenani lietuvi. Nemaa j dalis iais laikais atvyk jauni mons, bet jau spj JAV skmingai sikurti. Vis dlto daugelis sak nor kada nors ateityje sugrti Lietuv...

2007 met vasario 8 diena, Vaingtonas.

Apirti San Fransisko neliko laiko. Tiesa, ankstesniais laikais a ia esu buvs ne kart. Lauk kelion per vis emyn Vaington. Atvykome tik vienuolikt vakaro, apsistojome istoriniame Renaissance Mayflower viebutyje. Mus pasitiko ir sklandia lietuvi kalba pasveikino jo vadybininkas Robertas Nagys, puikiai pasirengs ms atvykimui prie jimo plevsavo Lietuvos vliavos, ms kambarius puo gelton, ali ir raudon gli puokts.

2007 met vasario 9 diena, Vaingtonas.

I ryto skaiiau paskait Woodrow Wilsono centre apie saugumo problemas ir Europos kaimynysts politik politologams ir urnalistams, o prie vidurdien atvykome Arlingtono kapines padti vainiko prie Neinomo kareivio kapo. Ne pirm kart tai dariau, bet
326

syk buvau nustebintas ceremonijos ikilmingumo. Nuo vaiavimo kapines visu keliu kas 10 metr stovjo ginkluotas karys, prie paminklo irikiuotos kariuomens vliavos, o dedant vainik nugriaudjo 21 pabklo salv. Grus viebut, mans aplankyti atvaiavo kadencij baigs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis, iuo metu dirbantis vizituojaniu profesoriumi Dordtauno universitete. Pusantros valandos maloniai bendravome, aptarinjome dabartin politin padt Ryt Europoje, kalbjoms apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Vakare JAV Baltijos fondas drauge su Suomijos ambasada ms garbei sureng primim.
2007 met vasario 10 diena Almos gimtadienis, Vaingtonas.

JAV pirmoji ponia Laura Bush atsiunt Almai balt roi puokt, o i ryto j pasveikino ir teik gli visa ms delegacija. Tuomet a atskleidiau ilgai saugot paslapt padovanojau savo brangiausiajai knyg apie j Alma. Ji kur laik n nesusigaud, k laiko rankose... Tuomet prasidjo darbas. Jungtinio Baltijos ir Amerikos nacionalinio komiteto konferencijoje skaiiau praneim apie energetinio saugumo problemas diplomatams, JAV Valstybs departamento pareignams, urnalistams ir Baltijos taut bendruomeni atstovams. Vliau nuvykau Lietuvos ambasad. Lankiausi ia daugyb kart, iame pastate praleidau nemaai laiko, bet syk buvau sujaudintas. Ambasada dabar remontuojama. Sakyiau, tai net ne remontas, o kapitalinis perstatymas. Nepakeistos lieka tik pastato sienos. Apirinjant ambasad upldo prisiminimai. Negaliu pamirti pirmojo apsilankymo iame pastate 1956 metais, kai mano suburta lietuvi jaunimo iniciatyvin grup pareng JAV prezidentui Dwightui Eisenhoweriui adresuot peticij, kuria reikalavome nutraukti Lietuvos okupacij. I pradi su surinktais 40 tkstani moni paraais atvykome pas tuomet ambasadori Povil adeik. velgiau tas paias sienas, kurios netrukus pasikeis, ir buvo sunku patikti, kad jau prabgo penki deimtmeiai nuo pirmojo apsilankymo iame pastate. Ir anuomet net mintis negaljo mktelti, kad po puss amiaus a ia stovsiu jau atstovaudamas laisvai Lietuvai ir mrysiu sien kapsul, aminani ambasados pastato rekonstrukcijos pradi. Vakare, 18 valand, Mandarin Oriental viebutyje dalyvavome ms garbei surengtoje vakarienje. Buvs JAV prezidento Jimmy Carterio padjjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis man teik Baltijos regiono 2007 met valstybininko apdovanojim.
327

Taiau man, ko gero, didiausi spd paliko Almai gimtadienio proga skirti sveikinimai. Ji buvo tiesiog apipilta glmis ir pilna moni sal galingai utrauk Happy birthday. Vakare dalyvavo daug ms biiuli, specialiai i kit miest atskridusi Vaington.
2007 met vasario 11 diena, sekmadienis, Vaingtonas.

Rytoj laukia primimas Baltuosiuose rmuose, o iandien daugiausia bendravau su JAV lietuviais. Lankiausi lietuvikose miiose Vaingtono bazilikoje, kurioje ms tautiei pastangomis rengta iluvos Marijos koplyia. Po mii nuvykome Jono Pauliaus II centr minti Vasario 16-osios. Maloniai nekuiavoms madaug su 300400 minjime dalyvavusi lietuvi.

I viebuio Lietuvos ir JAV vliavlmis papuotu limuzinu pajudjome be deimties minui deimt ryto. Net sunku suskaiiuoti, kiek kart, skaitant mano tarnybos JAV aplinkos apsaugos agentroje deimtmeius, esu buvs Baltuosiuose rmuose. kart vaiuoju drauge su Alma.
2007 met vasario 12 diena, Vaingtonas.

JAV prezidentas Georgeas W. Bushas su mona Laura aprodo Baltuosius rmus prezidentui Valdui Adamkui ir poniai Almai.

328

Prie eidami Ovalj kabinet pasirame Baltj rm svei knygoje. Su prezidentu Georgeu W. Bushu ir pirmja ponia Laura Bush susitikome kaip su senais draugais. Vl maloniai prisiminme j vienag Vilniuje, bet daugiausia kalbjoms tarptautinmis temomis. JAV prezidentas dkojo u Lietuvos indl kovojant su terorizmu Afganistane, aptarme regiono energetinio saugumo, demokratijos pltros Rytus ir, inoma, dvialio bendradarbiavimo temas. Pokalbis truko gerokai ilgiau, nei buvo numatyta. Jau ir anksiau esame taip iltai bendrav. Alma su Laura Bush atsisveikindamos net isibuiavo. Kiek graudu, kad Georgeo W. Busho kadencija eina pabaig. Turbt tai ms paskutinis susitikimas Baltuosiuose rmuose, nors tikriausiai dar tursime prog pasimatyti tarptautiniuose forumuose. Vos spjome ilipti i lktuvo Vilniuje ir tarsi kritome tamsi niri duob. Jau oro uoste ms laukiantys urnalistai apipyl tokiais klausimais, kad teliko tik agtelti. Niekas nesidomjo, kaip vyko susitikimas su JAV prezidentu Georgeu W. Bushu, apie k kalbjome, kaip vertinu pokalbius su kitais galingiausios pasaulyje alies politikais ir verslo atstovais. Apie tai n vieno klausimo! Buvo domimasi tik kodl JAV skrido vienas ar kitas asmuo, kas apmokjo knygos Alma leidyb. Net sunku patikti, kad ms urnalistika tokia provinciali ir bulvarin. Kas vyksta pasaulyje visikai nedomu, reikia tik skandal, kad ir i pirto laut!
2007 met vasario 14 diena, Vilnius. 2007 met vasario 26 diena, Vilnius. Vakar vyko savivaldybi taryb rinkimai. Vis menksta rinkj aktyvumas balsavo maiau nei 40 proc. piliei. Smarkiausia kova vyko Vilniuje. Kiek ia ipilta purvo! Dar labiau sukreia tai, kas vyksta po rinkim. Aikaus laimtojo nra. Socdemai, konservatoriai, paksistai, darbieiai dabar derasi, nekreipdami jokio dmesio nei politinius ir morals principus, nei rinkjus, mgindami sulipdyti koalicij bet kokia kaina, kad tik galt perimti valdi sostinje. irjau kelias televizijos diskusij laidas, kuriose dalyvavo partij vadai. Visi gyrsi, kad btent j partija laimjo rinkimus. Pralaimjusij nra. Gal tikrai, jei, nekreipiant dmesio rinkj vali, sudarinjami sandriai, lipdomos keisiausios koalicijos, kad tik pavykt gauti mero kd. O kiek visoki kalbtoj per radij ir televizij odiais vis kr pilietin visuomen. Tik dabar j negirdti, nes i tikrj jie vis laik kr vien tik sumait visuomenje ir dabar gavo, ko norjo.

329

2007 met vasario 28 diena, Vilnius.

Vakar susitikau su Kaliningrado srities gubernatoriumi Georgijumi Bosu. Opi tem neaptarinjome, laikms diplomatinio mandagumo. Vis dlto susitikimas nebuvo vien formalus. Radome bendr kalb, svarstydami Kuri mari ir nerijos gamtos apsaugos problemas. Kaliningrado gubernatoriui priminiau, kad reikia kuo skubiau mainti Nemun nutekamuosius vandenis leidianio Tils celiuliozs kombinato tar. Kalbjoms ir apie kultrin bendradarbiavim, praiau remti lietuvikas mokyklas Kaliningrado srityje. Visais klausimais, atrodo, buvau suprastas, tik ne viskas gubernatoriaus valioje. Susitikau su premjeru Gediminu Kirkilu aptarti naujo VSD direktoriaus kandidatros. Pasinaudojs proga pareikiau nepasitenkinim, kad kai kurie ministrai leidia sau vieai diskutuoti Lietuvos usienio politikos klausimais, nors tai ne j kompetencija, ir net drsta isakyti ms alies pozicijos neatitinkanias mintis dl padties Irake ar santyki su Baltarusija. Pasisakiau ir dl dvigubos pilietybs. Vyriausyb nusprend sudaryti atskir darbo grup, kuri ypatingo ryio su Lietuva pagrindu silyt tik ieiviams suteikti privilegij turti dvigub pilietyb. Pasakiau, kad tai visikai nepriimtina ir net eidia ieivij. Patariau sudaryti konstitucins teiss specialist komisij, kuri rast bd, kaip visiems lietuviams leisti isaugoti Lietuvos pilietyb bnant ir kitos alies pilieiu. Vyksta vieos ir slaptos derybos dl Vilniaus mero posto. Paksistai, atrodo, net suskald socialdemokratus, nes j partijos Vilniaus skyriaus vadovas Algirdas Paleckis slapta derasi su Rolandu Paksu. Niekas nenori kalbtis su Artru Zuoku, kurio frakcijos bals pakakt valdaniajai koalicijai sudaryti ir be paksist.

2007 met kovo 1 diena, Vilnius.

2007 met kovo 3 diena, Vilnius. Politiniai aidimai dl Vilniaus valdymo tsiasi. A. Paleckis prajusi nakt pasira susitarim su R. Paksu, kuriuo iam numatomas sostins mero postas. Konservatoriai grasina, kad prie tokios koalicijos nesijungs ir net nerems Vyriausybs, o tuomet jai grst gritis. Neaiki A. Brazausko pozicija. G. Kirkilas iandien ryte paskambino man telefonu ir garantavo, kad socialdemokratai A. Paleckio susitarimo su R. Paksu nepripains. 2007 met kovo 6 diena, Vilnius. Prie ivykdamas Vienoje rengiam ESBO konferencij susitikau su premjeru G. Kirkilu ir aptarme Lietuvos pozicij tuo

330

pat metu vykstaniame Europos Vadov Tarybos posdyje, kuriame jis atstovaus ms aliai. Briuselyje bus diskutuojama apie klimato atilim skatinanios atmosferos taros mainim. Lietuvai tai nekelia dideli problem, bet kai kurios kitos valstybs prieinasi silymams imtis skubi priemoni. A Vienoje kreipsiuosi ESBO taryb ir praysiu remti Lietuvos kandidatr vadovauti iai organizacijai 2010 metais.
2007 met kovo 8 diena, Viena.

Po susitikimo Hofburgo rmuose su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nuolatins tarybos pirmininku Carlosu Snchezu de Boado buvau pakviestas pasakyti kalb 56 valstybi atstovams ir idstyti Lietuvos usienio politikos gaires bei pirmininkavimo ESBO program, jei ms alis bt irinkta atlikti i misij 2010 metais. Man baigus kalbti, valstybi ambasadoriai isak Lietuvos kandidatros vertinimus. Visi ligi vieno atsiliepimai buvo teigiami, remiantys ms al. Nekantraudamas laukiau, k pasakys Rusijos ambasadorius. Jis kalbjo diplomatikai palankiai, nors aikiai nepasisak nei u, nei prie tai, kad Lietuva pirmininkaut ESBO 2010 metais. Labai stipriai Lietuvos kandidatr rm Vokietijos, Ispanijos, Pranczijos, Kanados, JAV atstovai. Bet ypa kartai mus palaik GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidanas, Moldova) susivienijimo alys. I Hofburgo rm nuvykau susitikti su Austrijos prezidentu Heinzu Fischeriu. Mes danai susitinkame tarptautiniuose renginiuose, visuomet iltai bendraujame. Pasikalbjome akis ak apie padt ES, energetikos problemas. Austrijos prezidentas itin domjosi ms santykiais su Rusija ir Baltarusija. Pakvieiau j apsilankyti Lietuvoje. Jungtini Taut bstinje susitikau su tarptautins branduolinio saugumo organizacijos TATENA generaliniu sekretoriumi Mohamedu ElBaradei. Papasakojau jam apie Lietuvos planus drauge su Latvija, Estija ir Lenkija statyti atomin elektrin Ignalinoje. Sulaukiau paado remti mus visais branduolins energetikos klausimais. Susitikau ir su Jungtini Taut narkotik kontrols biuro direktoriumi Antonio Maria Costa. Diskutavome apie padt Afganistane. Prisipainsiu, susitikimas paliko nekok spd. Neatrodo, kad energingai kovojama su narkotik gamyba Afganistane, neregti iuo poiriu jokios paangos.

2007 met kovo 11 diena, Vilnius. Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 17-osios metins. Visko bta per iuos metus: kvepianio pasiaukojimo ir

331

atgrasaus savanaudikumo, augimo ir smukimo, krybinio entuziazmo ir piktybiko griovimo, net apgauls ir vagysi. Kai k pavyko pasiekti, bet skaudina, kad nepadarme daugiau, svarbiausia buvo galima sumainti skurd. Gal tuomet ir moni noras ivykti svetur nebt toks stiprus. Vis dlto, sakydamas sveikinimo kalb Seime, vengiau kalbti negatyviai, nors padtis Vilniuje po savivaldybi rinkim kelia daug lidn mini. Manau, pamintos demokratijos taisykls. Kam reikia rinkim, jei partijos, nepaisydamos rinkj valios, ukulisiuose tarsi turguje derasi, kam atiteks mero, vicemer postai? Tiesa, n viena politin jga negavo daugumos, bet negi btina susidti su susikompromitavusiu R. Paksu ir jo partija, net su kaljime sdjusiais asmenimis? Taip ir norisi klausti: Quo vadis, Lietuva? Kur eini, Lietuva? Ne pirm kart pervelgiau metin praneim. Nesu patenkintas. Reiks dar syk perrayti.
2007 met kovo 13 diena, Vilnius. Kalbjausi su JAV ambasadoriumi Johnu Cloudu. Vienintelis puikius Lietuvos ir JAV santykius kiek temdantis klausimas gyvenamj nam statyba neva buvusi yd kapini teritorijoje. Dl tos statybos protestuoja Amerikos ydai, gaunantys informacijos i savo tautiei ms alyje. Pasakiau, kad nuodugniai itirsime, ar ten tikrai buvo kapins, ir tuomet sprsime, k daryti. 2007 met kovo 14 diena, Vilnius.

Nerimstant aistroms dl Valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus skyrimo, pakvieiau Seimo frakcij vadovus aptarti naujos parlamento sesijos darb ir kartu pasikalbti apie mano pasirinkt kandidat vadovauti VSD. Rytoj Povilo Malakausko kandidatr Seimui pristatysime oficialiai. Esu sitikins, kad jis bus patvirtintas, nors nelengvai. Vliau paskambinau Lenkijos prezidentui Lechui Kaczyskiui pasitarti energetikos klausimais prie jo kelion Kazachstan ir Vokietij. Laikms bendros nuomons, kad reikt susitikti ir su Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka. Ketiname Varuvoje vyksiani tarptautin konferencij energetikos klausimais sukviesti regiono valstybi vadovus ir parengti energetinio saugumo strategij. Laikinai einantis VSD vadovo pareigas Arvydas Pocius, kalbdamas Seime, paaikino, kodl nepateik parlamentins komisijos reikalaujam paym, ir pareik, kad kai kurie parlamentarai jam
332

2007 met kovo 15 diena, Vilnius.

dar spaudim, net grasino. Po tokio pareikimo Seimas atsisak pritarti mano teikimui j atleisti ir pareikalavo aikintis jo isakytus kaltinimus. Tai sukl visik sumait. Tiek valdanioji koalicija, tiek opozicija blakosi. Aiku, mano pasilyta naujo VSD generalinio direktoriaus Povilo Malakausko kandidatra kol kas negali bti svarstoma. Seimo nari veiksmus lemia vien partin priklausomyb ir j partij aidiami politiniai aidimai. Atrod, kad pagaliau VSD gaus nauj vadov ir gals normaliai dirbti. Bet buvau per didelis optimistas... Intrig mgjams dabar tikra ienapjt. Susiskambinau su A. Pociumi. Jis garantavo, kad, kalbdamas Seime, rmsi operatyviniais duomenimis ir gali, laikydamasis statym, juos pateikti. Pasikalbjs su premjeru, nutariau pirmadien, kovo 19-j, aukti Valstybs gynybos tarybos posd. A. Pocius turi pateikti vis turim mediag. Gal tai padarys gal nesiliaujanioms intrigoms, nors gali lkti ne viena galva. O iuo metu svaidomasi kaltinimais, ugauliojimais ir grasinimais. Visuomen toliau skaldoma ir klaidinama. Vakar kone nakt man paskambins LTV komentatorius Audrius Siauruseviius ramino: Prezidente, nesijaudinkite, pagaliau jie visi apsinuogino, viskas bus gerai. Taiau negaliu nesinervinti. Juk politikieriai (svarbiausia kai kurie patys buv kagbistai) begdikai griauna valstyb. Paskambinau premjerui G. Kirkilui. Jis man visikai pritaria: negalima leisti ir toliau taip ardyti alies saugumo pamat.
2007 met kovo 16 diena, Vilnius. 2007 met kovo 18 diena, Vilnius.

Susitik su premjeru sutarme, kad rytoj per Valstybs gynybos tarybos posd mginsime atskleisti nevarius partij aidimus, kenkianius alies saugumui. Puoselju vilt, kad A. Pocius idrs pateikti vis surinkt mediag, nekreipdamas dmesio, kuriai partijai ji bus alinga. vyko Valstybs gynybos tarybos posdis. Buvo numatyta posdiauti valand, utrukome tris. Svei teismis buvo pakviesti Andrius Kubilius (kad konservatoriai nekaut, neva jiems u nugaros rezgamas smokslas) ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas (kad girdt, kas kalbama, nors vis viena vis mediag reikalausiu perduoti Generalinei prokuratrai). Pradjau posd pareikdamas, kad partijos savanaudikais politiniais iskaiiavimais griauna VSD, pakerta pasitikjim pareignais, skleidia iniasklai333

2007 met kovo 19 diena, Vilnius.

doje ne tik tikrus, bet ir igalvotus faktus ir jau nemanoma atskirti, kur tiesa, o kur klastot. Pabrs, kad negalima leisti ir toliau taip elgtis, papraiau VSD vadovo pateikti surinkt informacij. Nors buvo pateikta vaizdins ir raytins mediagos bei pokalbi telefonu ra, jauiuosi nusivyls. Nebuvo ant stalo padta rodym, patvirtinani Arvydo Pociaus Seime pasakytus odius. Juk jis kalbjo, kad kakas kakam sumokjo 100 tkstani eur u usien dominani informacij apie Maeiki naft, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matuleviius nuslp savo bendradarbiavimo su KGB fakt. Bet kur rodymai? Po ilg aikinimsi pareikalavau, kad VSD vis mediag perduot Generalinei prokuratrai, o i vertint jos svarb ir patikimum. Pakartojau, kad tik vertint ir skubiai informuot mane, o ne pradt ilgalaik ikiteismin tyrim, kurio rezultat nesulauktume met metus. Tuomet a apsisprsiu dl tolesnio VSD vadovo darbo. Posdis politini aistr nenumald. Bjauriai elgiasi A. Kubilius. Valstybs interesai jam paskutinje vietoje, svarbiausia partin demagogija. Nors praiau vis posdyje dalyvavusi asmen nekomentuoti ms diskusij ir dar labiau nekaitinti visuomens, jis vis dien laksto i radijo laidos laid ir daro pareikimus, visk tempdamas ant savo kurpalio. Vis labiau aikja, kad konservatoriai nori sugriauti Vyriausyb ir tuomet ateiti gelbti Lietuvos.
2007 met kovo 20 diena, Vilnius.

VSD vakare man namus atve Algimanto Matuleviiaus archyvin KGB byl. Nedelsdamas sdau skaityti. Yra ir jo pildytos anketos, kur klausimus, ar turjs ryi su KGB, visur atsako neigiamai. Susidariau nuomon, bet vieai jos nereikiu. Tegul sprendia atsakingi pareignai. Manau, jie turs, k pasakyti. Prie vidurnakt paskambino Gediminas Kirkilas. Jo stovykloje daug tampos. Konservatoriai kelia ultimatyvius reikalavimus, o nevykdius grasina neberemti maumos Vyriausybs. G. Kirkilas pasirys kietai laikytis ir nesileisti antauojamas. Spauda rao, kad i A. Matuleviiaus turi bti atimta teis susipainti su slapta informacija. Bet Seimo valdyba atidjo sprendim, nes Viktoras Muntianas, Andrius Kubilius ir dar keli jos nariai skrenda Rom minti Europos Sjungos sutarties pasiraymo 50-j metini.
334

2007 met kovo 21 diena, Vilnius.

Vilniuje i sukaktis buvo minima prie Rotus. Mans ten laukiantys urnalistai puol klausinti apie VSD reikalus. Pasakiau, kad visi privalo laikytis statym, o Seimo nariai turi elgtis ypa atsakingai ir nekelti sumaities.
2007 met kovo 23 diena, Vilnius.

Palyginti rami savait pagyvino Rutos Lee (Rtos Kilmonyts) atvykimas Vilni. Ji paskutin kart Lietuvoje lanksi prie deimtmet. Pernai apdovanojau j ordinu ir iandien buvo proga ikilmingai teikti. Sveikindamas Rut Lee, pabriau jos nuopelnus tvynei, nes ji nuolat Holivude primindavo, kad Lietuva siekia laisvs. Tai buvo ypa svarbu tais laikais, kai ten vyravo kairiosios pairos ir kino vaigdi pasaulyje buvo kone blogas tonas kalbti apie kakokias okupacijas. Europos Sjunga mini krimo 50-ties met sukakt. Beveik tuo pat metu is jubiliejus veniamas Romoje, Briuselyje ir Berlyne. iandien po piet atskridau Briusel ir tiesiai i oro uosto nuvykau Karalikj teatr, kur Liuksemburgo simfoninis orkestras atliko Beethoveno Devintj simfonij. Po koncerto delegacijos vyko Belgijos karaliaus Alberto II rmus. Ten susitikau su ES minjime dalyvavusiais valstybi vadovais.

2007 met kovo 24 diena, briuselisberlynas.

Europos Sjungos krimo 50-meio minjimas. Berlynas, 2007 m. kovo 24 d.

335

Berlyne Vokietijos prezidentas Horstas Khleris vakar sureng ventin vakarien, kuri buvau pakviestas ir a. Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas pasil skristi drauge jo lktuvu. Prie vakariens stalo sdjau su ministru pirmininku Tony Blairu, Vokietijos kanclere Angela Merkel, Liuksemburgo premjeru Jeanu-Claudeu Junckeriu, ekijos prezidentu Vclavu Klausu, Portugalijos premjeru Jos Scratesu. Daug kalbjoms apie ES ir Rusijos santykius. Nustebau, kad Angelos Merkel poiris Vladimiro Putino politik jau gerokai kritikesnis. Be to, Vokietijos kancler m rodyti daugiau ilumos Lietuvai. Nesakyiau, kad ir per ankstesnius susitikimus ji bt nusiteikusi prieikai, bet tenkindavosi labiau formaliu diplomatiniu mandagumu. Dabar per dvi valandas trukusi vakarien ji kalbjosi labai draugikai ir dmesingai.
2007 met kovo 27 diena, Vilnius.

inodamas, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis vyksta Kazachstan, paskambinau prezidentui Nursultanui Nazarbajevui ir pabriau, kad Lietuva labai remia regiono energetin bendradarbiavim ir yra suinteresuota naftos tiekimu i jo alies. Kalbjoms kaip seni biiuliai. Ryte netiktai atjo inia, kad atsistatydina finans ministras Zigmas Balytis. Tuoj pat pakvieiau atvykti premjer Gedimin Kirkil. Nutarme neskubti skirti naujo finans ministro, nes reikia parinkti pajg kandidat, sugebsiant gerai valdyti biudet ir priirti, kad bt skaidriai skirstomi ES paramos pinigai.

Seime nemaja tampa dl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Matuleviiaus iplatintos slaptos informacijos. Pakvieiau Seimo pirminink V. Muntian ir pareikiau, kad tai dar labiau pakerta visuomens pasitikjim parlamentu ir kitomis valstybs institucijomis, o dl to atsakomyb turi prisiimti ir jis. Pagal statut Seimo pirmininkas turjo galiojimus sprsti dl A. Matuleviiaus, bet, uuot tai padars, perleido iniciatyv valdybai. O i visikai alika ir politizuota, nieko nusprsti nepajgi. V. Muntianas prisim kalt, bet kokia i to nauda? Pavakary man skambino Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis. Aptarme padt Ukrainoje.
2007 met balandio 6 diena, Vilnius. 2007 met balandio 10 diena, Vilnius.

Vilni keletui valand atskrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Susitikome aptarti ms bendr
336

energetikos projekt, Via Baltica greitkelio tiesimo problem ir suderinti pozicij dl ES ir Rusijos sutarties. Lenkija ketino j vetuoti todl, kad rusai nesileidia i Lenkijos importuojamas msos. Lietuva prisidt prie io veto, nes Maskva jau nuo prajusi met liepos nutrauk naftos tiekim vamzdynu neva dl naftotiekio Druba gedim. Kelet kart pakartojau L. Kaczyskiui klausim: Kaip elgsis Lenkija? Ir vis viena aikaus atsakymo neigirdau. Susidaro spdis, kad lenkai atsisako savo ankstesns grietos pozicijos. Sutarme, kad L. Kaczyskis man dar paskambins telefonu.
2007 met balandio 12 diena, Vilnius.

Ketverius metus Seimas negaljo susitarti dl duj statymo. Pagaliau prim, atsiunt man pasirayti, bet kone visi skaitant ir daugum Seimo nari kalba, kad statymas blogas. Suinteresuoti dujininkai, inoma, ragina pasirayti, taiau net Vyriausyb silo vetuoti. Sukvieiau pasitarim. Po poros valand diskusij vienbalsiai sutarme, kad statymas taisytinas. Taiau jei vetuosiu, Seime vl jis ilgam strigs vien dl procedrini reikalavim. Reikalai greiiau pajudt, jei statymo pataisas pateikt Vyriausyb. Tad geriausia bus statym pasirayti, o Vyriausyb i karto teiks ir jo pataisas. Taip sutaupysime laiko ir kartu bus pasirpinta visuomens interesu vadovaujantis ES teiss reikalavimais. Beje, urnalistai jau buvo pareng praneimus, kad prezidentas vetuoja statym. Jiems tereikjo paspausti kompiuterio klavi, ir i anksto parayti tekstai bt nuskriej redakcijas. Maiau j itsusius veidus, kai per spaudos konferencij buvo paskelbtas mano sprendimas. Taiau urnalistams tereiks tik padirbti perraant tekstus. O tikru pykiu liepsnos politikieriai, ne vienus metus talkin visokioms dujotekanoms. Algirdo Brazausko socialdemokrat sparnas vieai kalba, kad nutraukia susitarim su konservatoriais ir pradeda derybas su darbieiais. Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas pareik, kad toliau bendradarbiaus su Andriumi Kubiliumi ir partij susitarimas tebegalioja. Jis viei Ukrainoje, pasikalbjome telefonu. G. Kirkilas mane patikino, kad joki pasikeitim nra, A. Brazausko pareikimas tik jo asmenin nuomon. Tsiasi politiniai manevrai dl Vilniaus. Rolandas Paksas pareik, kad jau nepretenduoja mero post ir vietoj savs silo savo partiet Juoz Imbras. Aiku, kad tai jis daro ne i geros valios. Tiesiog Algirdas Paleckis, u vicemero pos337

2007 met balandio 14 diena, Vilnius.

t adjs R. Paksui socialdemokrat param, neteko trij savo frakcijos nari bals ir jau negali jam garantuoti pergals renkant mer Vilniaus taryboje. Bent viena gda Lietuvoje bus maiau...
2007 met balandio 16 diena, Vilnius. Jau ger mnes svarstoma, kas parduos paksistams savo bals Vilniaus taryboje renkant mer. Man didiausi staigmen pateik kandidatavs prezidento post liberalas Petras Autreviius. Jis netiktai paragino liberalus sudaryti koalicij su paksistais, o tai leist J. Imbrasui tapti sostins meru. Negaliu suprasti io jauno mogaus. Kas tai banalus karjerizmas? Jei P. Autreviius dar puoseljo vilt ateityje vl kandidatuoti prezidento rinkimuose, manau, pats laidoja savo politin karjer. Kas gals patikti mogumi, kuris vien dien skelbia ess liberalas, o kit jau sudaro sandr su paksistais? Man itin skaudu, kad tai liberali pair, isilavins mogus, kur laikiau perspektyviu politiku. Bet panau, jog jis bus antroji jaunosios kartos politik auka, Lietuvos politini girn sutrinta miltus: i pradi A. Zuokas, dabar P. Autreviius. 2007 met balandio 19 diena, Vilnius.

iandien perskaiiau metin praneim. Atvykau Seim gerai nusiteiks, nes inojau, kad pasakysiu tai, k privalau: ramiai, konstruktyviai, be kaltinim, bet realiai vertindamas padt. Raginau parlamentarus, uuot tuiai politikavus, imtis rimto statym leidybos darbo, nes daugyb sumanym nejuda i vietos, o visuomen vis labiau praranda pasitikjim valdia. Taiau apstulbino ms Seimo politin kultra, tiksliau, nekultringumas. Tai iandien pabria ir iniasklaida. Tautos rinkti parlamentarai, pretenduojantys bti ms visuomens paiba, per prezidento metin praneim skait laikraius, kalbjosi mobiliaisiais telefonais, nekjosi tarp savs ir dar taip garsiai, kad, stovdamas tribnoje, puikiai visk girdjau. Syk, neteks kantrybs, lioviausi skaits ir paklausiau, ar man dar tsti praneim. Vakar alyse nemanoma sivaizduoti tokios situacijos. Pus imtmeio turjau galimyb stebti, kaip JAV prezidentai skaito Kongrese metinius praneimus. Net smarkiausi Baltj rm politikos oponentai atidiai klausosi ir niekuomet sau neleidia demonstratyviai usiiminti paaliniais dalykais ir taip rodyti nepagarb Prezidento institucijai. Jei amerikieiams parodytum ms Seimo vaizdus prezidentui skaitant metin praneim, jie bt okiruoti.

338

iniasklaida mirga mano metinio praneimo komentarais. Nemaai noro sublizgti iminties deimaniukais, bet, atrodo, ne visi net igirdo, k sakiau. Na, bent jau sibavau diskusijas. Jau vien tai ms politinei pelkei gali ieiti naud.
2007 met balandio 20 diena, Vilnius. 2007 met balandio 23 diena, Vilnius.

Atjo inia: Maskvoje mir Borisas Jelcinas. Spalvinga, prietaringa asmenyb. io iskirtinio politiko veikla atspindi, kokiu vingiuotu ir duobtu keliu XX amiui baigiantis rusai mgino isiverti i komunistins diktatros. Tai itisa epocha Rusijos ir net pasaulio istorijoje, bet ji baigsi ne iandien, o 2000-j ivakarse, kai B. Jelcinas pasitrauk ir valdios vair perm Vladimiras Putinas. Vis dlto B. Jelcino mirtis ir rusus, ir pasaul veria susimstyti, kur link eina V. Putino Rusija. cino laidotuves nesinori rayti. Gal kada vliau... Skrisdami po laidotuvi i Maskvos Vilni isikalbjome su Algirdu Brazausku. Pasikeitme nuomonmis apie vadinamj KGB rezervist skandal. Abu galvojame panaiai: vis triukm dirbtinai sukl viena politin grupuot, kuri tikisi taip mobilizuoti savo rinkjus. Stulbinantys dvilypiai standartai: jei savikis usimerkiama net prie akivaizdiausi, visiems inom bendradarbiavimo su KGB fakt, o jei svetimas ikart skelbiamas baisiausiu kagbistu, nors mogus galjo bti tik formaliai ir ne savo valia raytas kakok rezervo sra. A. Brazauskas prisimin domi istorij i sovietini laik, kai jis jau dirbo Lietuvos SSR kompartijos pirmuoju sekretoriumi. Viena j apie R. Paks lovinus urnalist Vytaut Matulevii, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matuleviiaus brol. Es grs po moksl Maskvoje Vilni, jis atjo pas A. Brazausk kabinet ir pareik: Mane Lietuv dirbti atsiunt Pravda. Praau sudaryti palankias darbo ir gyvenimo slygas. Pasak A. Brazausko, visiems buvo aiku, kok veikj Pravda galjo atsisti dirbti Vilni, ypa kai jau buvo prasidjusi ms dainuojanti revoliucija. Jis papasakojo ir daugiau panai istorij apie kai kuriuos dabartinius patriotus. O kiek dar galt papasakoti... Turbt ne vieno tomo prireikt viskam surayti. Sunki diena. Apie B. Jel-

2007 met balandio 25 diena, MaskvaVilnius.

2007 met balandio 26 diena, Vilnius.

Prezidentroje surengiau pasitarim apie lietuvik mokykl padt Vilnijos krate. Susidaro spdis, kad
339

savivaldybs, kuriose dominuoja lenkai, savo tautiei mokykloms parpina geresnes patalpas, skiria daugiau valstybs l nei lietuvikoms. Lietuviai mokytojai vengia atvirai apie tai kalbti, bijodami dar labiau pabloginti padt. Tai patvirtino Ryt Lietuvos mokykl tyrimas, kur atliko Kauno technikos universiteto profesorius Gediminas Merkys. Reikia taisyti padt. Kalbsims ir su Ryt Lietuvos savivaldybi vadovais. Rytoj turiu pasirayti arba vetuoti Seimo priimtas statymo Dl SSSR Valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos pataisas, kitaip sakant, naujas teiss normas dl KGB rezervo karinink liustracijos. Jau geras mnuo, kai iniasklaida, politikai, visuomen ginijasi iuo klausimu. Neretai aistros kaitinamos ir piktavalikai, perengiant kultring svarstym ribas, stengiantis tbt rodyti savo teisyb. Todl is statymas labai supolitintas, juo aikiai bus mginama pasinaudoti susidorojant su politiniais oponentais. Puikiai suprantu: kad ir kaip pasielgsiu, vetuosiu statym ar pasiraysiu, vis viena kuri nors politin jga liks nepatenkinta ir kaltins mane arba pataikavimu deiniesiems, arba simpatijomis KGB rezervistams. Vienintel ieitis kuo geriau savo sprendim pagrsti teisiniais argumentais. Todl pakvieiau Prezidentr inomus teiss specialistus ir papraiau j pateikti statymo vertinimus. Diskusijos truko por valand. Aptartos galimos statymo gyvendinimo pasekms, nurodyta nemaai teisini trkum, atkreiptas dmesys kai kuri formuluoi neapibrtum. Nekyla abejoni, kad statymas sukels visuomenje tik dar didesn sumait. Visi posdio dalyviai sil j taisyti. Pataisas turt pateikti Vyriausyb. Pasakiau, kad, apsisprsdamas, ar vetuoti statym, vadovausiuosi tik teiss reikalavimais ir savo sine. Bet neabejoju, kad sukelsiu kai kuri veikj pykio bang. iaip jau su KGB susijusios problemos turjo bti isprstos jau prie deimt met, bet tuomet pristigo ir iminties, ir politins valios, o dabar tuo naudojasi visokie politikieriai ir save politikos analitikais vadinantys rksniai. ie patriotai, sitrauk politinius aidimus ar tenkindami savo ambicijas, tik demoralizuoja visuomen.

340

PAstAbos PArAtse

Prabgo dar keleri metai, o po Lietuv tebeklaidioja KGB mkla. Tai niekaip nesibaigia tik todl, kad yra partij, kurios i kort naudoja savo politiniuose aidimuose, ir dar prisideda kai kuri asmen noras numaldyti gal ne visai rami savo sin vaidinant paius didiausius patriotus. i intrig kulminacija buvo vadinamasis KGB rezervist skandalas. Kai buvo nirtingai puolami tuomeiai aukti valstybs pareignai usienio reikal ministras Antanas Valionis ir Valstybs saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius, su specialistais pasiaikinau, kas buvo tie KGB rezervistai. Mane patikino, kad universitet karines katedras baig ir sovietins kariuomens atsargos karinink laipsnius gav kai kuri specialybi absolventai bdavo automatikai traukiami KGB kariuomens rezerv n neklausiant j sutikimo. Jokios i asmen kalts nemanoma rasti n su iburiu. Taiau j pavards buvo nuolat linksniuojamos, keliama sumaitis, kad jie kain k negero galjo daryti sovietmeiu, n nesistengiant aikintis tiesos.

iandien daug laiko skyriau tarptautiniams reikalams. I ryto primiau Ukrainos parlamento pirminink Oleksandr Moroz. Vliau telefonu susisiekiau su Moldovos prezidentu Vladimiru Voroninu. Mat mus pasiek inios, kad jis, nesulaukdamas aikesni paramos signal i ES, smarkiai spaudiamas Maskvos, ima krypti jos pusn. Man tiesiai pasiteiravus, prezidentas V. Voroninas tai neig, nors pripaino, kad Kremlius neatsisako sieki dominuoti regione. A jam garantavau, kad Lietuva ir toliau visaip rems Moldov pltojant santykius su ES. Pakvieiau prezident artimiausiu metu atvykti neoficialaus vizito Vilni. Po piet grinau Seimui statym dl KGB rezervist, nurods jo trkumus. Galiu sivaizduoti, kokia kils isterija, kaip bus aukiama: Prezidentas kagbist globjas! Gerai, kad vis t nesmoni nereiks klausytis, nes po 15 valandos iskrendame Rom. Prie ivykdamas oro uost dar spjau susipainti su informacija apie padt Estijoje. Taline prasidjo riaus dl miesto centre stovinio paminklo rus kariams ir j palaik perklimo kapines. Rusija oficialiai kaltina Estij surengus provokacij prie jos tautieius ir paniekinus Antrojo pasaulinio karo auk atminim. Situacija labai tempta. Lietuvos pozicija turi
2007 met balandio 27 diena, Vilnius.
341

bti vienareikm: paminklo perklimas grynai Estijos vidaus reikalas. Mes juos remsime. iandien ms Usienio reikal ministerijos atstovas susisieks su Estijos ambasada ir tai aikiai patvirtins. Informacija apie padt Taline man bus perduodama ir nuvykus Vatikan. Ten padarysiu vie pareikim. Dar viena skaudi netektis: Maskvoje mir Mstislavas Rostropoviius. Rusija ir visas pasaulis neteko genialaus muziko, didio mogaus teisi gynjo, o Lietuva ir nuoirdaus draugo, jaunj ms talent globjo. Man tai ir asmenin netektis praradau brang biiul, su kuriuo, nors ir ne danai, susitikdavau ir tuomet visada itin irdingai bendraudavome. Niekuomet nepamiriu jo dovanos, kai jis Vilniuje, Filharmonijoje, baigs koncert sugrie mano 75-ojo gimtadienio proga Ilgiausi met ir kaip jaunuolis strykteljs nuo scenos atbgo mans pasveikinti ir apkabinti. Nusiuniau uuojaut M. Rostropoviiaus eimai Lietuvos ir savo vardu.
2007 met balandio 28 diena, romabriuselis. Atvykome vizito Vatikan. Suprantama, buvo labai daug norinij pakliti audiencij pas popiei Benedikt XVI, bet Vatikanas nurod, kad delegacijoje negali bti daugiau nei deimt moni. Atrinkti buvo labai sunku. Apsisprendme politik netraukti delegacij.

Audiencija pas popiei Benedikt XVI. Vatikanas, 2007 m. balandio 28 d.

342

Audiencija paskirta 11 ryto. Vykstani Vatikan delegacijos nari veidai idav tamp ir susijaudinim. A jauiausi kaip savotikas popieiaus audiencij veteranas tai jau etasis susitikimas su Katalik banyios vadovu. imtmeius nesikeiia ventojo Tvo audiencij ceremonija. Mes su Alma pirmieji laukme susitikimo prie asmenins popieiaus bibliotekos. Benediktas XVI pasitiko mane prie dur ir mudu dviese bendravome 25 minutes. ventasis Tvas gerai kalba anglikai. Pirmiausia pasveikins Jo ventenyb 80-meio ir antrj pontifikacijos metini proga, isakiau savo nuomon apie Katalik banyios padt Lietuvoje, atkreipiau jo dmes jaunimo moralinio ir religinio aukljimo problemas ms alyje. Pasakiau, kad jauiamas kunig stygius ne tik parapijose. Labai trksta j odio ir mokyklose. Ikliau ir itin skaudi ieivijai problem lietuvik parapij naikinim ir ms banyi udarym JAV. Kai apie tai usiminiau, Benediktas XVI ikart paklaus, ar kalbu apie Niujorko Auros Vart parapij. Pasirodo, jis jau buvo informuotas apie atvej ir pasak ketins padt aikintis su JAV vyskupais. Taip pat usiminiau apie Taline kilusius neramumus. Pajutau, kad popieius atidiai stebi pasaulio vykius, gerai informuotas ir apie padt Estijoje. Pakako ir pusvalandio, kad pajusiau kalbuosi su nuoirdiu, didiuls erudicijos ir intelekto, mokaniu taigiai bendrauti Banyios ganytoju. Vliau urnalistai puol prayti, kad palyginiau Benedikt XVI su ankstesniuoju popieiumi Jonu Pauliumi II. Atsisakiau tai daryti ir paaikinau, kad nemanoma lyginti, nes ie pontifikai skirtingos, bet abu labai ikilios asmenybs. Pasikalbj su Benediktu XVI dviese, perjome erdvi bibliotekos sal, ten pirmiausia apsikeitme dovanomis. Tuomet pristaiau ventajam Tvui Alm ir kitus delegacijos narius. Vliau susitikau su naujuoju ventojo Sosto valstybs sekretoriumi kardinolu Tarcisio Bertone. Kalbjoms daugiausia tarptautins politikos temomis. Aiktje prie v. Petro bazilikos padariau pareikim televizijai dl vyki Taline. Pabriau suverenios Estijos valstybs teis paiai, nesikiant iors jgoms, sprsti savo vidaus reikalus, taip pat ir nutarti, kur turi stovti Antrajame pasauliniame kare uvusiems soviet kariams pagerbti skirtas paminklas. Pavakare iskridau Briusel dalyvauti diskusijoje Pasaulin galyb Rusija vl tarptautinje scenoje? Diskusija, sutraukusi apie por imt dalyvi, prasidjo devint vakaro. Kad jie galt kalbti kuo atviriau, televizijos filmavimo grups nebuvo leistos. Spauda turjo pasiadti, kad, apvelgdama diskusijoje isakytas mintis, nenurodys, koks asmuo tai pareik.
343

Diskusija apie Rusijos vaidmen tarptautinje arenoje. Briuselis, 2007 m. balandio 28 d.

Praneimus dar Rusijos Dmos Usienio reikal komiteto pirmininkas Konstantinas Kosaiovas, Rusijos opozicijos partijos Jabloko pirmininkas Grigorijus Javlinskis, JAV prezidento Georgeo W. Busho atstovas Valstybs departamento pareignas Danas Friedas ir Vokietijos Bundestago Usienio reikal komiteto pirmininkas Ruprechtas Polenzas, o diskusijos vedjas buvau a ir Pranczijos televizijos komentatorius Ulysseas Gosset. Diskusija aprp labai plat tem spektr: Rusijos ir JAV poiris Kosovo problem, Irako konflikto taka ali santykiams, vykiai Estijoje, dujotiekio tiesimas Baltijos jros dugnu, Rusijos demokratizacijos procesas, net tariami rus tautins maumos teisi paeidimai Baltijos valstybse. Daugeliu atvej negaljau tylti buvau aktyvus. Jau praddamas diskusij pasakiau, kad Rusija, bdama milinika ir labai daug gamtini itekli turinti alis, neivengiamai daro didel tak pasauliui. Amina problema kokiems tikslams bus naudojama i taka. Atvira, demokratin Rusija skleidia paangi tak. Tai buvo akivaizdu grivant sovietinei imperijai. Taiau autoritarins Rusijos taka gali bti labai pavojinga, griaunanti. Neslpiau mans, kad dabartin Kremliaus politika krypsta btent ia linkme. Demokratijos laikotarpi Rusijos istorijoje i viso buvo labai maai, todl daniausiai susiduriame ne su teigiama, o su neigiama Maskvos taka. iandienin Kremliaus politika veria nerimauti, nes nra joki poymi, kad bt skatinamas demokratizacijos procesas.
344

Smarkiai susirmiau su V. Putino politikos ruporu K. Kosaiovu dl vyki Estijoje. Pareikiau, kad Rusija neturi jokios teiss kitis suverenios valstybs reikalus, o ypa tai amoralu, kai kalbama apie sovietins okupacijos palikim. Antr kart teko replikuoti igirdus priekaitus, kad paeidiamos rus teiss Latvijoje, nes jiems nesuteikiama pilietyb. Pasakiau, kad niekas mans negaliojo kalbti latvi vardu, bet ir tylti negaliu, kai mginama paneigti suverenios Latvijos teis paiai nustatyti pilietybs teikimo tvark. Pridriau, kad rusams tiesiog dert imokti valstybin latvi kalb. JAV taip pat kelia pilietybs praantiems asmenims tok reikalavim, bet Maskva tuo nesipiktina. Rusijos atstovas dar band prietarauti, bet a daugiau nesileidau su juo kalbas. Plyksteljo ginai ir dl dujotiekio tiesimo Baltijos jros dugnu. Pareikiau, kad dar kancleriui Gerhardui Schrderiui esu saks, jog elementarus diplomatinis mandagumas reikalavo bent kalbtis su Baltijos valstybmis ir Lenkija, i anksto informuoti apie planus tiesti dujotiek, galint turti neigiam tak ms ali ekonomikoms. Ir n paprasiausio dmesingumo nesulaukiame, nors esame bendros ES eimos nariai! Net Vokietijos atstovas tyljo tai girddamas. Diskusijos baigsi tik apie 1 valand nakties, o mane dar apspito brelis dalyvi ir dkojo u atvirum ir principingum. Labai malonu buvo igirsti G. Javlinskio odius: iandien dar geriau supratau, kodl esate gerbiamas Europoje. Gerbiu jus ir a. Paaikjo, kad salje buvo ir latvi. Jie dkojo, kad gyniau usipuolam j al.
2007 met gegus 1 diena, Vilnius.

Romoje diaugms saule, termometrai rod 2528 laipsnius ilumos. Vilniuje pasitiko iema. Prajusi nakt net baltavo sniegas. Bet iandien po piet oras ilo iki 10 laipsni ir vl ilindo pavasarika aluma. Politikoje nesitraukia alas. Kaip ir numaniau, konservatoriai ir paksistai bendru choru usipuol mane, kad vetavau statym dl KGB rezervist. Neva esu j utarjas! O R. Paksas net pareik, kad idaviau Lietuvos mones ir valstyb. Kam kalbti, o kam jau geriau patylti. Bt blogas enklas, jei jis man pritart. Tik gaila konservatori. Susidjo du politiniai draugeliai: A. Kubilius ir R. Paksas! I ties graus vaizdelis. Bet visais laikais Lietuvoje netrko tokio plauko veikj.

2007 met gegus 3 diena, Vilnius. Premjero Gedimino Kirkilo praymu susitikau su juo aptarti finans ministro kandidatros. Jis silo Rimant adi.

345

Pasikalbjome ir apie padt Estijoje. Praiau patarj, kad perduot Vidaus reikal ministerijai mano praym sustiprinti Estijos ambasados Vilniuje apsaug. Talino ir Maskvos konfrontacija nesiliauja ir net stiprja. Pagaliau ES vadovyb pareik susirpinim dl Rusijos veiksm, tam pritar ir Vokietijos kancler Angela Merkel. Man patarjai silo, atsiliepiant rus naftotiekio remont, paskelbti Maskvai, kad pradedame remontuoti geleinkelio linij Karaliaui. Labai abejoju tokios akcijos tikslingumu. Tai bt vertinta kaip ms noras kurstyti tamp, didinti konfrontacij. Jokios naudos nebt, tik ala.
2007 met gegus 4 diena, Vilnius.

I ryto Prezidentr atvyks VSD pareignas Darius Jurgeleviius supaindino mane su surinkta informacija apie savivaldybi rinkimus, ms politik ryius, j finansavim. Netiktinas tinklas! Schema net su nuotraukomis. Gavau paymas ir apie bendrovs Neo Group veikl bei Lietuvos pas su biometriniais duomenimis usakymus. Kvepia korupcija.

Vakar po darbo su Alma nuvykau v. Kotrynos banyi paminti Mstislavo Rostropoviiaus. Koncert sureng fondas Pagalba Lietuvos vaikams, kur globojo Maestro. Kalbjo tik tie, kuriems teko laim su juo bendrauti ir dabar galjo dalytis prisiminimais apie did mog su sausakimos v. Kotrynos banyios auditorija. Tai Rodionas edrinas, Maja Pliseckaja, Egl pokait, Leonidas Donskis ir Gintautas Kvias. Mano mintys ir jausmai vakar buvo skirti tik Slavai (taip j vadinom). Dkoju likimui, dovanojusiam man laim j painti ir bendrauti. v. Kotrynos banyioje susirink mons atrod tarsi pakylti. Jautme: tai Slava tebeskleidia ilum ir diaugsm.
2007 met gegus 5 diena, Vilnius.

Seimas pritar mano dekretui, kuriuo i VSD generalinio direktoriaus pareig atleidiamas Arvydas Pocius. Taiau svarstant klausim nekultringos demagogijos buvo per akis. Ir tai dar tik pus darbo. Ne maiau iei bus sulauyta ir dl naujo VSD vadovo skyrimo. Aistros jau verda, vieniems vienas kandidatas nepriimtinas, kitiems kitas, nors oficialiai dar niekas net nra silomas. Kelet kandidat esu numats. Telefonu kalbjausi su Egidijumi Meilnu, Prezidentroje susitikau su Alvydu akoiumi, Algiu Vaielinu ir Povilu Malakausku. Kit peram kandidat n nesvarstysiu, nes vienintelis j kvalifikacijos poymis partikumas.
2007 met gegus 10 diena, VilniusVaruva.
346

Nepavykus rytdienai isinuomoti lktuvo skristi Krokuv, iandien skubiai iskridome Varuv, o jau rytoj toliau keliausime drauge su Lenkijos prezidentu jo lktuvu. Vl lenkai mus gelbja... Varuvoje vakariens nuvykome Prezidentr. Prezidentas Lechas Kaczyskis pasitiko labai irdingai, aprod savo darbo kabinet. Daug kalbjoms apie ES Konstitucijos primim (L. Kaczyskis vis dar nusiteiks skeptikai), santykius su Rusija ir, inoma, rytojaus pasitarimus. Vakarieniavome iki pirmos nakties. Krokuv, be mudviej su Lechu Kaczyskiu, atskrido Azerbaidano, Gruzijos ir Ukrainos prezidentai. Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas neatvyko, nors L. Kaczyskiui ir buvo adjs. Sutrukd V. Putinas, staiga iandien pasisils atskristi Astan. Kalbtis su N. Nazarbajevu jis rengiasi ta paia tema kaip ir mes apie duj ir naftos tiekim. Tad Krokuv atvyko Kazachstano energetikos ministras. i aibikai pasikeitusi situacij komentuoja pasaulio spauda. Net rus laikratis Komersant para: V. Putinas supanikavo dl V. Adamkaus ir L. Kaczyskio plan. Konferencija vyko Vavelio pilyje. Sutarme rengti naftotiekio i Odesos Gdansk tiesimo planus, panaudodami jau esamas trasas OdesaBrodai (Ukrainoje) ir PlockasGdanskas (Lenkija). V. Putino tikslas sulugdyti Rusijos teritorij aplenkianio naftotiekio tiesim. Todl jis su N. Nazarbajevu skrenda Turkmnij, turting ne tik naftos, bet ir duj. Aikiai prasidjo grumtyns dl energetikos altini. Duodamas interviu Bloomberg agentrai ir Lenkijos televizijai, atvirai kalbjau apie Rusijos kslus, pareikiau, kad tariamai remontuodami Drubos naftotiek rusai antauoja Lietuv. Krokuvos konferencijos tsa ruden vyks Vilniuje. Stengsims pakviesti daugiau valstybi atstov, traukti ms pasitarimus ir JAV. O Lenkijos prezidento L. Kaczyskio lauksime atvykstant Lietuv pasitarti energetikos klausimais jau i vasar. Ukrainos ir Gruzijos prezidentams priminiau, kad j vizit taip pat tikiuosi dar iemet.
2007 met gegus 11 diena, Krokuva. 2007 met gegus 12 diena, Vilnius.

Prie man iskrendant namo su prezidentu Lechu Kaczyskiu apsilankme Krokuvos kapinse prie poeto, publicisto ir gana prietaringai vertinamo politiko Albino Herbaiausko kapo. Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilnas pasisteng, kad pamirtas ir apleistas kapas bt greitai sutvarkytas, pastatytas antkapis. Dalyvaujant gausybei urnalist, esant irikiuotai garbs sargybai, prie Lietuvos poeto aminojo poilsio vietos mudu su Lenkijos prezidentu padjome gli.
347

Patarjai Valteris Baliukonis ir Simonas atnas papasakojo apie savo keistok pokalb su Lenkijos prezidentros atstovais. Es lenkai sak svarstantys galimyb padovanoti mums prezidentin lktuv! Nieko neatsakiau. Nerealios, bet nesmagios kalbos. Grs Vilni, telefonu kalbjausi su Alma. Ji jau ikagoje, o jos lagaminas, pasirodo, liko... Vilniuje. Nebuvo n pakrautas lktuv. Vluoja antr dien.
2007 met gegus 14 diena, Vilnius. Mano pareikimas Krokuvoje Bloomberg agentrai dl tariamo Drubos naftotiekio remonto sulauk tarptautinio atgarsio. Pasakiau, kad stumiami kamp ir neturdami kito pasirinkimo, mes galime pasinaudoti net savo veto teise ir blokuoti ES bei Rusijos bendradarbiavimo sutart. Sureagavo ir Vakar Europa, ir Rusija. Sakyiau ir gerai. Namuose vlai vakare susitikau su Gediminu Kirkilu. Kalbjoms apie vietimo reform ir VSD reikalus. Nors G. Kirkilas ir neprisipasta, aikiai jauiu jo nor, kad VSD vadovu tapt Algis Vaielinas. Socialdemokratai tikisi, jog jam jie galt lengviau daryti tak. Man tai netinka. Idealaus kandidato nra, bet, manau, Povilas Malakauskas pats profesionaliausias. G. Kirkilas pripaino, kad tai labai kvalifikuotas pareignas, ir paadjo socialdemokrat param iai VSD vadovo kandidatrai Seime. Tik pra, kad kol kas neskelbiau savo pasirinkimo, nes savaitgal vyks Socialdemokrat partijos pirmininko rinkimai, o jis kandidatuoja post. 2007 met gegus 15 diena, Vilnius.

Svarstant mano vetuot KGB rezervist statym, Seime kunkuliavo turbt dar neregtos aistros. Siaurakaktik partikum demonstravo Andrius Kubilius, k jau kalbti apie klumbius, peelinus. inoma, lumo virn Petras Graulis. Jis drso mane, Lietuvos moni irinkt Respublikos Prezident, vieai pavadinti KGB bendradarbiu! Tokio eidimo prezidentui dar nra buv ms istorijoje. Mano atstovai protestuodami paliko posdi sal. Bent Seimas sureagavo tinkamai: pareikalavo, kad P. Graulis pasialint i sals, o kai jis nepakluso, jam penkiems posdiams atimta pasisakymo ir balsavimo teis. Jo poelgis taip pat bus svarstomas Seimo Etikos ir procedr komisijoje. Primiau Estijos usienio reikal ministr Urm Paet. Jis padkojo u Lietuvos param per riaues Taline. Aplankiau namus i ligonins sugrus Vytaut Landsberg. Valand kalbjoms apie politines aktualijas. Nuomons nesutapo, bet, atsivelgdamas jo sveikatos bkl, smoningai vengiau atresns diskusijos.
348

2007 met gegus 24 diena, Vilnius.

Pats nuvykau Seim pristatyti pasirinkto naujojo Valstybs saugumo departamento generalinio direktoriaus Povilo Malakausko. Tai pirmas kartas, kai prezidentas parlamentarams asmenikai teikia institucijos vadovo kandidatr, iki iol taip bdavo daroma tik skiriant ministr pirminink. Taip norjau atkreipti Seimo ir visuomens dmes, kokiu svarbiu laikau skyrim, ir paraginti politikus baigti aisti savo bjaurius politinius aidimus. Deja, j neivengta ir iandien svarstant P. Malakausko kandidatr. Po posdio paskambinau premjerui Gediminui Kirkilui ir isakiau savo nuostab, kad, nors mudu ir sutarme dl naujo VSD vadovo skyrimo, jo partiet Irena iaulien vis viena kl Seime didiul sumait, mgino tikinti parlamentarus nepritarti mano pasirinkimui. Nuvyl ir mano gerbiamas Justinas Karosas. Gaila ir sunkiai suprantama. P. Malakauskas puikiai atsakinjo klausimus ir dar kart rod ess ne tik labai auktos kvalifikacijos profesionalas, bet ir kultringas, ramus, sugebantis nepasiduoti emocijoms mogus.
PAstAbos PArAtse

Paradoksas, kad ir naujasis VSD vadovas Povilas Malakauskas, nepaisant jo deinij politini sitikinim, netrukus m kliti konservatoriams. Matyt, kai kuri politikieri netenkino, kad is profesionalus pareignas nepataikavo jokiai partijai, vadovavosi tik statymais bei valstybs interesais ir gyn savo institucij nuo politinio kiimosi. Konservatoriams tapus valdanija partija, P. Malakauskui teko atlaikyti itin stipr spaudim, bet kol jau prezidento pareigas, gesinau visus mginimus j nualinti. Taiau kai baigsi mano kadencija, netrukus jis turjo pasitraukti i VSD vadovo posto, nespjs padirbti n puss numatyto termino.

Prezidentros kieme 13 valand pasitikau oficialaus vizito Lietuv atvykusi Airijos prezident Mary McAleese ir jos vyr Martin. Daugiausia kalbjoms apie lietuvi emigrantus. Aptarme savo ali kultrin bendradarbiavim, galimybes mokyti lietuvi kalbos mokyklose, kuriose susidarys pakankamas mokini skaiius.

349

2007 met gegus 26 diena, Vilnius.

Pirmasis Lietuvos istorijoje Japonijos imperatoriaus vizitas ms al. Vilnius pasipuo Japonijos ir Lietuvos vliavomis. Imperatoriaus Akihito lktuvas nusileido lygiai 11.30. J Didenybes oro uoste pasitiko delegacija, vadovaujama premjero Gedimino Kirkilo. Tiksliai pagal protokol, 12 valand, korteas pasirod Prezidentros kieme, kur imperatorikj por sutikome mudu su Alma. Svei pageidavimu pirmiausia psiomis nujome Daukanto aikt pasisveikinti su ten laukiania gausybe jaunimo, turist, urnalist ir tik tuomet jome Prezidentros rmus. Su imperatoriumi Akihito ir imperatoriene Michiko kalbjoms kultros ir socialinmis temomis, o politini problem neaptarinjome. Per pietus pasikeitme tostais. Vl jokios politikos ir joki oficiali kalb. Imperatorikosios poros programa nebuvo perkrauta: padjome gli Antakalnio kapinse, apsilankme prie ydus gelbjusio japon diplomato Ch. Sugiharos paminklo, vakare Katedros aiktje klausms koncerto Skamba skamba kankliai. mons visur labai iltai sutiko ir sveikino sveius. Imperatorikoji pora visiems paliko miel, maloniai bendraujani moni spd.

2007 met gegus 27 diena, sekmadienis, Vilnius.

Labai ilta diena, jau i pat ryto 22 laipsniai ilumos. Sveiai iskrenda 11 valand. Pasitikome juos

Pirmasis Lietuvos istorijoje Japonijos imperatoriaus Akihito vizitas. Vilnius, 2007 m. gegus 26 d.

350

prie VIP sals ir dar 15 minui pasikalbjome. Lietuvos moni vardu padkojau Japonijos imperatoriui ir jo monai u vizit ir palinkjau gero skrydio London. Susidariau spd, kad jie i ties labai patenkinti apsilankymu ms alyje. Atsisveikinant prie lktuvo trapo, imperatorien Michiko staiga paklaus Almos, ar gali j pabuiuoti. Stebinantis japon mandagumas...
2007 met gegus 29 diena, Vilnius.

Vasarika kaitra, atrodo, atvsino lietuvikos politins virtuvs atmosfer. Seimas savait atostogauja, nors komitetai dirba. Pristatome Povilo Malakausko kandidatr parlamentinms frakcijoms. Pasiprieinimas, atrodo, maja. Balsavimas birelio 5-j. iandien man teiktas Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimas u sporto ir olimpinio judjimo pltojim. Tai buvo nusprsta enevoje pirmininkaujant paiam komiteto pirmininkui Jacquesui Rogge. Primiau Lietuvos ekspozicijos Turino knyg mugje organizatorius. Joje ms alis dalyvavo specialiosios vienios teismis. Pavyko skmingai pristatyti Italijoje dar maai inom lietuvi literatr. Po piet susitikau su VSD atstovu. Jis supaindino mane su operatyvine informacija apie Rusijos agent veikl Lietuvoje. Surinkti duomenys aikiai rodo, kad rusai vairiais bdais mgina destabilizuoti padt ms alyje pasitelkiama ir iniasklaida, ir ekonominis spaudimas, ir dezinformacija. Papirkinjami ms mons. ia veikla usiima kai kurie Rusijos ambasados darbuotojai. Bet skaudiausia, kad pinigus i rus, atrodo, ima ne vienas ms politikas ir visuomenininkas... Pirmasis Lietuvos vadovo valstybinis vizitas Portugalij. Vl susidrme su lktuvo problema. Prasidjo vasaros sezonas, todl tik paskutin minut pavyko pasisamdyti bendrovs Canarian Turism lktuv, ir tai tik vien pus. Dienotvark tokia intensyvi, kad atskridus nebuvo laiko net usukti viebut tiesiai i oro uosto vykau vainiko djimo ceremonij. I ten lydimas nacionalins gvardijos raitosios palydos nuvykau Prezidentr Palacio de Belem, kur pasitiko Portugalijos prezidentas Anbalas Cavaco Silva su ponia. Man prezidentas paliko puik spd mogikas, paprastas ir kartu gerai imanantis pasaulio politik. Tuo sitikinau jau per privaius priepieius, kur bendravome tik keturiese mudu su monomis. Kalbjoms ne tik apie dvial bendradarbiavim, bet ir tarptautinmis temomis daugiausia apie JAV
351

2007 met gegus 30 diena, Vilnius.

2007 met gegus 31 diena, Lisabona.

Portugalijos prezidentas Anbalas Cavaco Silva su mona sveikina valstybinio vizito atvykus prezident Vald Adamk ir poni Alm. Lisabona, 2007 m. gegus 31 d.

ir Rusijos santykius, prieraketins gynybos sistemos element dislokavim Lenkijoje ir ekijoje. Pareikiau, kad ia nevelgiu jokio prie Maskv nukreipto veiksmo. Tai vis Europ nuo galim teroristini ipuoli saugantis gynybos skydas. Lietuvos usienio politikos kryptis ir tikslus turjau prog paaikinti paskaitoje Lisabonos universitete ir per oficiali vakarien Palacio de Ajuda. iandien apsilankiau Portugalijos parlamento rmuose. Senovinis pastatas, labai puonus, ikilmingas. Parlamento pirmininko Jaime Gamos kabinete susirinko frakcij vadovai. Daugiausia kalbjoms apie Soviet Sjungos imperin palikim ir dabartin Rusijos politik. Paaikjo, kad parlamento pirmininkas gerai imano sovietin epoch ir velgia nemaai paraleli su dabartine Rusijos usienio politika. Man net nereikjo daug aikinti. Taiau domiausias ir svarbiausias buvo susitikimas su Portugalijos ministru pirmininku Jos Scratesu, jaunu (49 met) Socialist partijos lyderiu. Dkui Dievui, kad susitikome! Nuo liepos 1-osios Portugalija pirmininkaus Europos Sjungai, todl labai diaugiuosi, kad turjau prog idstyti savo poir Ryt
2007 met birelio 1 diena, Lisabona.
352

Prezidentas Valdas Adamkus keiiasi nuomonmis su Portugalijos ministru pirmininku Jse Scratesu.

ir Vidurio Europos problemas. J. Scratesas tik prie kelias dienas buvo grs i Maskvos, kur, kaip mes vliau juokavome, Vladimiras Putinas jam gerokai praplov smegenis. Klausiausi ir negaljau patikti savo ausimis: pasirodo, Rusijoje kone visikai triumfuoja demokratija. Bandiau siterpti... Ne i karto, bet iaip taip pavyko. Tuomet prasidjo domus dialogas. Pajutau, kad svarstykls pamau krypsta mano pus. Baigiantis pietums, J. Scratesas net susim u galvos ir itar: N neinau, k ir galvoti... Mums visiems reikia gerai apmstyti savo santykius su rusais. Grdamas viebut svarsiau, kad gal priveriau Portugalijos premjer bent susimstyti, jog Rusija ne tokia jau taikinga demokratijos citadel, koki jam pavaizdavo V. Putinas (nors mes visi nortume, kad i alis btent tokia ir bt).
2007 met birelio 2 diena, Portas. I Lisabonos nuskridome Port. Per sutikim miesto rotuje lauk staigmena. Mat Portas yra porto vyno sostin, iose apylinkse auginamos vynuogs ir brandinamas ios ries vynas. Nuo labai sen laik mieste gyvuoja Porto vyno brolija, kuri ypatingomis progomis su specialiomis ceremonijomis sveiui suteikia brolijos garbs kanclerio vard. A tapau 35-uoju garbs kancleriu drauge su Ispanijos ir Belgijos karaliais, kit ali prezidentais.
353

Portas kerinio groio miestas. Apsilankme Ferreira vyno rsyje, kuriame laikomas portas. Vienag baigme restorane, i kurio terasos atsiveria avinga miesto panorama. Po keli mnesi politins erzelyns Seimas pagaliau pritar mano pasirinktam kandidatui VSD vadovo post. Povilas Malakauskas patvirtintas 67 parlamentarams balsavus u ir n vienam prie (susilaik 40). Ivengta susiprieinimo su Seimu, jo nariai gals savo energij nukreipti krybingesne linkme.
2007 met birelio 5 diena, Vilnius. 2007 met birelio 9 diena, Vilnius.

Sankt Peterburge vyksta buvusi Soviet Sjungos respublik, sudarani vadinamj Nepriklausom valstybi sandraug, kurioje Rusija dominuoja, vadov susitikimas. Maskva jau kuris laikas mgina susigrinti savo stovykl Vakar kryptimi musi dairytis Moldov. Rusai deda vis daugiau pastang, ypa kai ir Rumunija nesnaudia, nori prisijungti i al. Padtis sudtinga. Tredalis Moldovos gyventoj rusai, Padniestr kontroliuoja Maskvai itikimas marionetinis reimas, ten dislokuota pora tkstani Rusijos kareivi. Nors Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas komunist partijos lyderis, jis ne kart yra pareiks nor suartti su ES. Kartu flirtuoja ir su Maskva. Pakvieiau j pakeliui Sankt Peterburg stabtelti Vilniuje. Susitikome Belmonto pramog centro restorane. Kalbjoms apie tris valandas. Paadjau tvirt Lietuvos param Moldovai siekiant narysts ES. I V. Voronino igirdau, kad jo alis apsisprendusi orientuotis Vakarus.

Vokietija baigia pirmininkauti ES liepos 1-j. Kancler Angela Merkel btinai nori vainikuoti savo darb valstybi vadov susitarimu dl ES Konstitucijos. Mat antraip kyla abejoni dl taip ilgai rengtos Konstitucijos ateities. Po Jacqueso Chiraco eros nra aiki net ir Pranczijos pozicija. Kokia bus naujojo prezidento Nicolas Sarkozy politika, paaiks tik ateityje. Neinia ir dl Olandijos sprendimo. Lyg to bt maa, ikilo nauja svarbi problema Lenkija. Angela Merkel pakviet Italijos ministr pirminink Romano Prodi, Vengrijos ministr pirminink Ferenc Gyurcsny ir mane atskristi iandien Berlyn darbo vakariens. Apie valand tik keturiese nekuiavoms Vokietijos kanceliarijos devinto aukto terasoje (avus vaizdas Tyrgarten). Labai atvirai diskutavome, kaip tikinti Lenkij pritarti ES Konstitucijai. Lenkai, atrodo, tvirtai pasiry pasinaudoti veto teise ir torpeduoti vis jos primimo proces.
2007 met birelio 11 diena, berlynas.
354

Pasakiau mans, kad buvo ugautos lenk ambicijos, jie jauiasi istumti i didij ES valstybi draugijos, kai svarstomi svarbiausi bendrijos klausimai. Todl jie taip atkakliai siekia gauti daugiau viet bsimajame Europos Parlamente Lenkija nori, kad jos balsas bt labiau girdimas ES. Taiau iam reikalavimui prieinasi Vokietija. Apsvarstme vairiausias galimybes. Mano santykiai su Lenkijos prezidentu ir kitais politikais draugiki, paremti pasitikjimu, todl buvau papraytas pamginti perkalbti lenkus, kad jie nevetuot Europos Vadov Tarybos susitarimo dl Konstitucijos. Tam tursiu labai maai laiko, o uduotis nelengva, nes Vokietijos ir Lenkijos nuomons smarkiai isiskyr ir abi alys nepajudinamai laikosi savo pozicijos. Pabendravus keturiese, prisidjo ir ms delegacij nariai. iame posdyje idstme savo valstybi poir ES Konstitucij. Beje, per spaudos konferencij net svokos konstitucija buvo vengiama ir sakoma ES sutartis. Be kita ko, is susitikimas parod, kad Lietuva ES politikos procesuose dabar vaidina svarbesn vaidmen nei kitos panaaus dydio ar net kiek didesns alys.
2007 met birelio 12 diena, Vilnius.

Vilni parskridome tik antr valand nakties, todl ir darb iandien pradjau kiek vliau. Paskambinau Lenkijos prezidentui Lechui Kaczyskiui, i pradi papasakojau jam apie pokalb su Moldovos prezidentu Vladimiru Voroninu, tuomet perjau prie keturalio susitikimo Berlyne temos. Informavau, apie k kalbjoms, ko tikisi i Lenkijos Vokietija ir kitos ES alys.
PAstAbos PArAtse

Itin perkrautos darbotvarks dienomis dienoratyje kartais atsirasdavo sprag. Btent taip ir nutiko 2007 met birel, kai vyko labai smarkios politins batalijos dl ES konstitucins sutarties. Tai buvo iskirtinis politinis vykis, kurio detales atmintis gerai isaugojo ir prabgus keleriems metams. I pradi neatrod, kad 2007 met birelio mnesio Europos Vadov Tarybos posdis Briuselyje bus itin temptas ir sunkus. Didiausia intriga laikyta, kaip pasirodys pirm kart Pranczijai atstovaujantis naujasis ios alies prezidentas Nicolas Sarkozy. Aiku, buvo inoma, kad Lenkija nepatenkinta ES konstitucins sutarties projektu, tuo dokumentu jai numatyt viet Europos Parlamente

355

skaiiumi ir balsavimo galiomis priimant sprendimus. Vis dlto i anksto nelaukta, kad per Vadov Tarybos posd lenkai blokuos susitarimus ir grasins stumti bendrij sunki politin kriz. Kai visos kitos alys jau buvo nusiteikusios baigti labai ilgai trunkant nauj ES sandar tvirtinanios konstitucins sutarties rengimo proces, tiktasi, kad ir Lenkija nesiry tapti didele klitimi. Todl Europos iniasklaida labiau domjosi N. Sarkozy debiutu Vadov Taryboje nei galimu Lenkijos pasiprieinimu parengtiems ES dokumentams. ali vadovams (a nebuvau iimtis) taip pat buvo smalsu i ariau susipainti su naujuoju didiul tak ES daranios Pranczijos prezidentu. N. Sarkozy pirmtakas Jacquesas Chiracas lanksi Lietuvoje, tarp ms usimezg nuoirds, pagarbs santykiai. Jis m neblogai mus suprasti ir, rodydamas geranorikum, isprend sisenjusi problem sutiko sumokti Lietuvai 12 milijon lit u Soviet Sjungai atiduot ms priekario laik ambasados pastat Paryiuje. Europos Vadov Tarybos posd atvykus jau naujajam Pranczijos prezidentui, galvojau, kaip ia nutaikyti prog ir asmenikai su juo pabendrauti, nes labai rpjo patikrinti, ar pavyks su N. Sarkozy umegzti tokius pat draugikus ryius kaip ir su J. Chiracu. Taiau tkart visus kitus rpesius nustelb Lenkijos pasiprieinimas ES konstitucins sutarties projektui, ir tai savotikai padjo man rasti bendr kalb su N. Sarkozy. Kaip prasta iems aukiausio lygio susitikimams, Vadov Tarybos posdis prasidjo darbo vakariene, kurioje dalyvavo tik valstybi vadovai ir juos lydintys usienio reikal ministrai. Pirmininkavo Vokietijos kancler Angela Merkel. Papras odio, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis i karto pareik, kad jo aliai visikai nepriimtinos kai kurios ES konstitucins sutarties projekto nuostatos ir jie vetuos dokument. Sulig iais odiais salje sivyravo tampa. Pakilo gausyb pageidaujani pasisakyti vadov rank. Turbt trys i keturi kalbtoj kritikavo Lenkijos sprendim. Austrijos kancleris net pareik, kad ES durys atviros jei lenkams nepatinka sutarta bendrijos sankloda, jie gali eiti lauk. Po tokio glimo Lenkijos delegacija atsistojo ir ijo i sals. Atrod, tarsi posdio dalyvius bt aptrauks ledas. Keli valstybi atstovai puol velninti atmosferos, ragino apsiraminti ir blaiviai svarstyti, kaip bt galima rasti ieit. A vis nukreipdavau vilgsn N. Sarkozy, stebjau jo elgsen. Krito akis didiulis skirtumas, palyginti su J. Chiracu, kuris visuomet laiksi labai santriai, elegantikai ir oriai. N. Sarkozy buvo visikai kitoks tai, kas vyko, reagavo kartai ir emocingai, kalbdamas staiga net nusimet vark. Jis pareik, kad Lenkijos veto nepriimtinas, bet ir izoliuoti ios alies nevalia. Tiesiog reikia

356

susitarti dl toki ES konstitucins sutarties nuostat, kurios bt visos Europos, o ne atskir jos valstybi laimjimas. Lenkijos atstovams ijus i sals, posdis nutrko. Pirminink A. Merkel pakilo i savo vietos ir n nespjau pastebti, kaip atsidr prie mans. Tapteljusi man per pet, sako: Pastebjau, kad palaikote puikius asmeninius santykius su Lenkijos prezidentu. Dabar js turbt vienintelis galite imtis gelbti padt pamginkite j kalbti drauge su mumis iekoti kompromiso. Lenk delegacija buvo sikrusi vienuoliktame Europos Komisijos pastato aukte, vakarien vyko ketvirtame aukte, o A. Merkel turjo kabinet pirmame aukte. Prasidjo ir vis nakt truko mano kursavimas i vieno didiulio pastato aukto kit. Pirmiausia A. Merkel pakviet N. Sarkozy, L. Kaczysk ir mane pasikalbti savo kabinet. Lenkijos prezident lydjo trys patarjai. Kalbjoms apie valand, vis iekodami kompromisinio sprendimo, bet L. Kaczyskis kietai laiksi savo pozicijos. Jis pareik, kad, jei nusileist ir sutikt su jo aliai silomomis nepalankiomis slygomis, tai bt Lenkijos paeminimas. Mginau raminti j, sakydamas, kad ir kitos valstybs gali pagrstai jaustis ne visai patenkintos joms tenkaniomis balsavimo galiomis, bet laikydamiesi tokios pozicijos niekuomet nesusitarsime, todl visi turime ko nors atsisakyti dl bendr Europos interes. Labai jausmingai L. Kaczysk tikinjo ir N. Sarkozy. Deja, visos pastangos buvo bergdios. Tuomet sutarme daryti pertrauk. Lenkai gro savo vienuolikt aukt, o kiti posdio dalyviai pasiliko A. Merkel kabinete. mme tartis, koki dar nuolaid bt manoma padaryti Lenkijai. Nusprsta silyti dar kiek iplsti lenk galias priimant ES sprendimus. Tuomet A. Merkel ir N. Sarkozy papra mans vykti pas L. Kaczysk vienuolikt aukt ir tikinti j, kad iuo silymu jiems jau daroma didel nuolaida. Pakilome liftu Lenkijos bstin su Usienio reikal ministerijos sekretoriumi ygimantu Pavilioniu. Ne tik perdaviau, kokios nuolaidos silomos lenkams, bet ir pamginau kuo jautriau perteikti kit posdio dalyvi nuotaikas. Sakiau, kad juos suprantu, bet jei jie usispyr laikysis savo pozicijos, bus izoliuoti Europoje, todl btina sutikti su kompromisu, juolab kad visa ES laukia, kada pagaliau baigsis bendrijos reorganizavimas ir prasids normalus darbas. Jau ir taip, taikantis prie skirting ali reikalavim, buvo atsisakyta paties ES Konstitucijos termino ir vartojama konstitucins sutarties svoka, o deryb dalyvi kantryb m galutinai sekti. Lenk tonas lyg ir suvelnjo. Prezidentas L. Kaczyskis pasak: Leiskite man deimiai minui ieiti kit kabinet.

357

Lik sdti dviese su . Pavilioniu svarstme, kad gal jau lenkai liausis spyriotis ir kriz baigsis. L. Kaczyskis gro po dvideimt minui ir grietai pareik: Ne, mums nepriimtina tai, kas siloma. Pasirodo, per t laik L. Kaczyskis paskambino Varuv savo broliui Jarosawui ir tas instruktavo, kad lenkai jokiu bdu nenusileist. Nieko kito neliko, kaip leistis su ia nemalonia inia pirm aukt pas A. Merkel. Informuoju, k pasak Lenkijos prezidentas, per kabinet nusirita nusivylimo banga. Toliau svarstome, k daryti, koki dar nuolaid galima pasilyti lenkams. Galiausiai buvo rasta keletas kabliuk, leidiani suteikti jiems kiek daugiau takos blokuojant ES sprendimus, bet kategorikai atsisakyta tenkinti svarbiausi j reikalavim padidinti Lenkijai numatyt viet Europos Parlamente skaii. Vl esu siuniamas vienuolikt aukt praneti lenkams galutinio sprendimo. Atidarau duris ir esu kone apakinamas fotoaparat blyksni mat prie A. Merkel biuro jau susirinko geras pusimtis fotograf ir televizijos operatori. Beveik apgraibomis, maai k matydamas nusiiriu iki lifto, pakylu pas lenkus. Po itis pusvaland trukusi diskusij prezidentas L. Kaczyskis pakyla ir n neslpdamas pranea, kad ieina pasitarti su broliu. Grs vl kietai pareikia: Ne, nieko neieis. Neikents klausiu: Prezidente, juk tai aklaviet. Kuo i kriz baigsis visai Europos Sjungai? Ir tuomet jis atauna: O kuo tai baigsis man? Ar manot, kad a galiu grti Varuv nieko nelaimjs? Pamginau pajuokauti negi ES konstitucin sutartis tokia prasta, kad lenkai jo net Varuv nesileis? Teko vl grti nieko nepeus A. Merkel kabinet. Taip t nakt dar kelis sykius suvainjau auktyn emyn tarp pirmo ir vienuolikto aukto. Kiekvien kart susitikus L. Kaczyskis pasialindavo ir skambindavo broliui ministrui pirmininkui Varuv. Supratau, kad, kol J. Kaczyskis nepritars silomoms slygoms, susitarimo nebus. Valand valandas trunkantis derjimasis ivargino visus ir mus, iekojusius kompromiso su lenkais, ir ms kolegas, laukianius, kuo viskas baigsis. Pastarieji bent galjo pavakarieniauti, o mums nebuvo kada n uksti. Galiausiai apie pus penki ryto A. Merkel kabinete likome tik dviese ji ir a. Vokietijos kancler, sksteljusi rankomis, sako: Padarme visk, k galjome, pasilme visas manomas nuolaidas, visos slygos idstytos. Daugiau nra prasms tsti debatus kvieiu Vadov Taryb baigti posdio. Taip ir buvo padaryta. Susirinkus besimarkstantiems delegacij vadovams, A. Merkel prane, kad galiausiai pasiektas susitarimas su lenkais, ir kaukteljusi plaktuku paskelb, kad posdis baigtas. Nors Lenkijos prezidentas L. Kaczyskis dar nebuvo tars galutinio taip, A. Merkel vieai praneus, kad

358

susitarimas jau pasiektas, jis nedrso okti i vietos ir protestuoti. Lenkai tyliai susitaik su jiems pasilytomis kompromisinmis slygomis. Kone leisgyviai nuo nemigos keli vadovai dar prijo man padkoti u darb kiaur nakt tariantis su lenkais, o kancler A. Merkel net pakteljo skruost. Beje, savaime usimezg biiuliki ryiai ir su naujuoju Pranczijos prezidentu N. Sarkozy. Jis atsisveikindamas apkabino ir visiems girdint pareik: tai kaip auniai padirbjome! Diaugiuosi, kad ateityje galsime dar daug k bendrai nuveikti. Ir i ties po met vl darniai bendradarbiavome sprsdami politin kriz, kilusi Rusijai siverus Gruzijos teritorij. Tiesa, vliau ms biiulyst atvso. Tai nutiko jau baigiantis mano kadencijai, kai a atkakliai reikalavau, kad ES spaust Rusij dl tariamo Drubos naftotiekio remonto, o N. Sarkozy laiksi nuostatos, kad dl nutraukto naftos tiekimo Lietuvai neverta gadinti santyki su Rusija.

359

360

K ET V I RT I E J I KADENCIJOS M ETA I

361

2007 met liepos 12 diena, Vilnius. Baigsi mano antrosios kadencijos tretieji metai. Tai ios dienos iniasklaidos aktualija. Prisipainsiu, malonu, kad dauguma vertinim teigiami. Pakvieiau urnalistus spaudos konferencij, idsiau savo poir prabgusius metus. Pabriau, kad ir likus laik netarnausiu niekam kitam, tik mane irinkusiems Lietuvos monms. Kad ir kaip biau kritikuojamas, vertinamas, pripainsiu tik toki tarnyst ir jai bsiu itikimas. Sprendimus priimsiu, kaip liepia sin ir protas, vadovaudamasis tik vieuoju interesu. urnalist klausimai buvo labai korektiki, o a atsakinjau atvirai ir, manau, visi juto, kad nuoirdiai. Susitikim baigme pakeldami vyno taur. 2007 met liepos 13 diena, Vilnius.

iandien vertindami mano treiuosius kadencijos metus prabilo jau visokie specialistai. Nenustebau igirds kaltinim, kad nerodau iniciatyvos vidaus politikos klausimais, geriau tvarkausi usienio politikos srityje, bet ir ia es kaln nenuveriau. Ironika, kad kartu paskelbta visuomens nuomons apklausa rodo k kita 72 proc. gyventoj vertina prezidento veikl palankiai. Taiau ko norti vieni komentatoriai gal

Pirmasis k tik irinkto Latvijos prezidento Valdio Zatlero vizitas Lietuv. Vilnius, 2007 m. liepos 13 d.

362

net didesnes nei prezidento algas gauna i MG Baltic, antri i Achemos, treti priklauso nuo laikrai leidj valios, ketvirti nuo politik malons... Kitoki vertinim nei namie sulaukiau i usienio. Atjo asmeninis Lenkijos prezidento laikas, kuriame raoma: Nuoirdiai dkoju Jums u milinik asmenin indl siekiant susitarimo Europos Sjungos aukiausio lygio susitikime Briuselyje. T pat iandien sak Vilniuje lanksis Vokietijos usienio reikal ministras Frankas Walteris Steinmeieris vieai savo alies vardu padkojs u Lietuvos vaidmen Europos Vadov Tarybos konferencijoje. Beje, jis papra mans pasikalbti su Pranczijos prezidentu Nicolas Sarkozy apie Ukrainos bendradarbiavimo su ES stiprinimo perspektyvas. iandien pirmojo vizito Lietuv atvyko ir naujasis Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Per darbo pietus ikart biiulikai aptarme ms ali bendradarbiavim. Bendravome tarsi seni pastami. Taiau ms komentatoriams visai n motais, k darome usienio politikos srityje. Deja, tai pademonstravo ir Lietuvos rytas. Redakcijos straipsnyje treij metini proga, be kita ko, esu kritikuojamas, kad pasiraiau Seimo priimt Alkoholio kontrols statym, esu vadinamas Banyios pastumdliu. O visas is pyktis tik todl, kad, udraudus alkoholio reklam per sporto varybas, Lietuvos ryto krepinio komanda gali netekti alaus gamintoj paramos. Todl ir esu kakoks niekelis! Vadinasi, man reikjo numoti ranka daugyb piliei laik, telefono skambui, vie kreipimsi, kad reikia apriboti alkoholio reklam, ir klausyti tik Lietuvos ryto vad. Pripastu ir a, kad statymas netobulas. Bet jis sigalios tik nuo kit met sausio 1-osios. Dar yra laiko pataisyti.
2007 met liepos 15 diena, Vilnius.

Miestas itutjs. Ir Prezidentroje tredalis darbuotoj atostogauja. Per vis dien sulaukiame vos 34 telefono skambui. Galjau ramiai sigilinti tarnautoj alg bazinio dydio didinimo statym. Man siloma j vetuoti. Kalbjausi su finans specialistais, Lietuvos banko valdybos pirmininku. Nuomons skiriasi. Aiku, kad tai pareikalaus i biudeto 300 milijon lit (bet ne milijardo, kaip man buvo sakoma). Esu sitikins, kad artjant Seimo rinkimams, is statymas vis viena bus prastumtas. Todl nutariau nesivelti partinius ginus ir statym pasiraysiu. Esu praomas kalbti NBA lygoje rungtyniaujant ydrn Ilgausk, kuris dabar ilsisi Nicoje, sutikti aisti Lietuvos rinktinje Europos krepinio pirmenybse Pranczijoje. Nutariau pirmiausia pasikalbti su treneriu Ramnu Butautu, . Ilgausko tvais, tuomet jam paskambinsiu. Man siloma net skristi
363

Nic jo tikinti! Nemanau, kad alies prezidentas turt imtis tokios misijos. Nors ir kaip mgstame krepin, viskam yra ribos...
2007 met liepos 22 diena, sekmadienis, Vilnius.

Vakar vakare mane stipriai igsdino vykis namuose. Vis dien ramiai praleidome namie skaitydami, diaugdamiesi iltu oru. Buvo penkios minuts po devyni vakaro. Kalbjoms, apkabinau Alm per peius. Ir staiga pajutau, kaip jinai slysta man i glbio ant grind. iupau j ir, ant rank nunes darbo kambar, paguldiau ant sofos. Matau, kad ji netekusi smons! Tikrinu puls. Atrodo, normalus. Po koki deimties sekundi Alma atsigavo, bet i vilgsnio supratau, kad ji nesusigaudo, kas atsitiko. Nepaisydamas jos prietaravim, paskambinau gydytojui. Atvyko profesorius Aleksandras Lauceviius. Nutarme, kad reikia Alm nuveti ligonin ir atlikti tyrimus. Tai pirmas atvejis, kai ji staiga prarado smon.

2007 met liepos 23 diena, Vilnius.

I pat ryto paskambinau ligonin. Padtis nra bloga joki Almos sveikatos sutrikimo poymi neregti. Taiau norint nustatyti smons praradimo prieast, nutarta j nuodugniau itirti. Kai po piet aplankiau Alm ligoninje, ji atrod visai gerai ir svarstme, kad gal savaitgal reikt nuvykti pajr. iandien nuvaiavau Trakus apirti v. Mergels Marijos Apsilankymo banyios, statytos dar Vytauto laikais. Per imtmeius kiek sunykusi, pakitusi, bet dabar ten aptiktos unikalios net XV ami siekianios freskos. Banyi reikia restauruoti. Apie tai kalbjoms su kardinolu Audriu Bakiu, Trak rajono valdia, restauratoriais. Prireiks apie 10 milijon lit, bet, atrodo, pavyks tiek surinkti. Tikiuosi dar sulaukti laik, kai i banyia spinds visu atgimusiu istoriniu groiu.

Lietuvos keliuose autoavarij ir auk skaiius veria imtis skubi priemoni. Per pusmet jau uvo per 300 moni. Eismo taisykli paeidinjimas pereng bet kokias ribas. Pasikvieiau Seimo pirminink Viktor Muntian, susisiekimo ministr Algird Butkevii ir vidaus reikal ministr Raimond uk. Tarms, kaip sustabdyti savo tautos genocid. Pareikalavau ne tik sugrietinti atsakomyb u eismo taisykli paeidimus, bet ir skrupulingai bausti paeidjus. Turi bti be jokio nuolaidiavimo atimama teis vairuoti. Be to, reikia udrausti pardavinti alkohol degalinse, grieiau priirti, kad jo nesigyt nepilnameiai. I paeidusij prekybos taisykles turi bti atimami leidimai parduoti svaigalus.
2007 met liepos 24 diena, Vilnius.
364

2007 met liepos 25 diena, Vilnius.

Susitikau su Vyriausybs teikiamais kandidatais Valstybin kain ir energetikos kontrols komisij. iniasklaida anksiau u mane jau paskyr komisijos narius ir aptar j gersias, o daniau blogsias savybes. Lietuvos inios net pirmame puslapyje prane, kad alies energetik valdys teniso klubas (mat premjeras Gediminas Kirkilas ir silomas kandidatas komisijos pirmininkus Darius eledinas aidia tenis). Per pokalb ilgai svarstme, kaip reikt derinti duj vartotoj ir tiekj interesus. Nusprendiau neskubti skirti komisijos vadovo ir nari. Dar reiks nuodugniau pasiaikinti kandidat ryius, kad ivengtume viej ir privai interes konflikto. Vakare nuvykau Kaun stebti Europos lengvosios atletikos asociacijos varyb. Dangus vis gras tuoj prakiurti, bet lietaus ivengme. Ir rezultatai puiks. Svarbu, kad Kaunas parod gebantis gerai suorganizuoti tokio lygio varybas n vienos alies sporto vaigds, treneriai nesiskund, kad kas nors jiems bt nepatik. O nuotaik dar pakl Virgilijaus Aleknos pergal jis nuskraidino disk u 71 metro ribos!

2007 met liepos 26 diena, KaunasVilnius.

Ir vl lankiausi Kaune. Senojoje laikinosios sostins Prezidentroje pamintos Lietuvos ir JAV diplomatini santyki 85-osios metins. Grtant Vilni papraiau stabtelti prie mano buvusi nam Gli Rato gatvs ir Kudirkos aljos sankryoje. Keistas jausmas. I pradi atrodo, kad pasikeit tik nam numeravimas. Vis dlto vieta ir tokia pat, ir jau kitokia. Mediai suaug, suvej, vieno bero i Kudirkos aljos puss jau nebra, o kitas, i Gli Rato puss, tvirtas ir ilakus. Bet namas, kuriame gyvenome, atrodo lidnai visikai apleistas, nugyventas... Ms sklype pastatytas balt plyt dviauktis pastatas j ugoia, ustoja nuo gatvs. Mane pastebj kiem ijo ten gyvenantys mons. N vieno pastamo. Kiti laikai, kiti mons. Kiek pabendravau nostalgijai spaudiant ird ir netrukus pajudjome Vilniaus link. 16-osios Medinink tragedijos metins. Kasmet i dien nuvykstu kruvinj vyki viet. iemet Medininkus atvaiavome prieaur 4.30 ryto tuo paiu laiku, kai sovietiniai okupantai, OMON dalini smogikai, altakraujikai ud neginkluotus ms pasienio pareignus. Padjs gli prie paminklo, be uuolank pareikiau, kad mes inome, kas udikai, tik Rusija iki iol juos slapsto.

2007 met liepos 31 diena, Vilnius.

365

Prezidentas Valdas Adamkus dairosi, kas vyksta graiausiose Auktaitijos vietovse.

2007 met rugpjio 2 diena, VilniusLabanoras.

Nordamas savo akimis pamatyti, kokie nelegals statiniai dygsta graiausiuose Lietuvos kampeliuose, iandien nuvykau vaizding Auktaitijos vietov Pal, Dubingius. Susirink gyventojai piktinosi savo valdia, kurios atstovai mane lydjo ir patys girdjo moni isakomas nuoskaudas. Akivaizdiai piktnaudiaujama statym spragomis. Saugomose teritorijose leidiama statyti tik ant buvusi pastat pamat. tai ir dygsta lyg gryb po lietaus vis daugiau pamat. Ir, aiku, atrandami jie btinai paeerse. Mums rod vietas, kur atveta ir imtyta kelios deimtys akmen, imituojant, kad tame sklype buvs pastatas. O vietos valdia tokiems sukiams iduoda statybos leidimus! Nereikia lakios vaizduots, kad suvoktum, kas ia dedasi. Klausimas tik u kiek? Panai tvarka ir su nameliais ant rat. Jie taip pat statomi paeerse, vaizdingiausiose vietose, jungiama elektra, rengiami kiti patogumai, ir taip jie stkso bjaurodami kratovaizd met metus. Nuvykome prie vieno tokio spuogo reto groio apylinkse. Pasakiau, kad tam galima ukirsti keli. Tik btina numatyti kitokias bausmes dabar geriausiu atveju gresia tkstanio lit bauda, o reikia skirti 100 tkstani ir noras tyiotis i statymo dings. Grdamas namo stebiuosi, kaip itutjo Vilniaus gatvs. Prezidentroje taip pat lik tik keli btinai reikalingi
366

2007 met rugpjio 3 diena, Vilnius.

darbuotojai. Tyli telefonai... Skaitau susikaupusius ratus, turiu daugiau laiko neoficialiems susitikimams. Naudodamasis laisvesne diena, pakvieiau piet ini agentros BNS generalin direktori, urnalist Audri Maton. Kalbjoms apie politin padt, artjanius Seimo rinkimus. Prijome bendr nelinksm ivad: nieko gero Lietuvos politiniame gyvenime artimiausiais metais tiktis neverta, neregti ryki asmenybi. Ko gero, graiausia ios vasaros diena. Nuostabiai ramu, ms kieme visur ydi gls, gaiviai kvepia, iurlena fontanlio vanduo. Kad tokia darna bei ramyb viepataut ir ms gyvenime! Tokiomis akimirkomis susimstai apie prabgus laik, i naujo vertini savo veiksmus. Stengiuosi bti savikritikas... Perskaiiau man labai patikusi mint: Geriau bti nemgstamam kuo esi, nei mylimam kuo nesi... sidmsiu.
2007 met rugpjio 5 diena, sekmadienis, Vilnius. 2007 met rugpjio 6 diena, VilniusKernav.

Lietuvos moksleiviai kasmet i pasaulini mokslo olimpiad parsivea apdovanojim. iemet ypa didel skm: Kstutis esnaviius, Kauno technikos universiteto gimnazijos mokinys, i pasaulins matematik olimpiados parsive aukso medal! Pasikvieiau j Prezidentr, pasakiau, kad Lietuva juo didiuojasi, ir teikiau inauguracijos proga ileist medal. Seniai turjau tok malon susitikim. Po piet ivykau Kernav, kur vyksta Pasaulio lietuvi bendruomens ir Pasaulio lietuvi jaunimo sjungos krat valdyb pirminink suvaiavimas. Itin daug diskutuojama apie dvigub pilietyb. Sveikindamas suvaiavim pareikiau, kad visiems lietuviams reikia leisti isaugoti Lietuvos pilietyb. Jeigu bus btinos Konstitucijos pataisos, esu pasirengs pasitelkti teiss specialistus ir imtis io darbo. Apie tai kalbjausi su premjeru Gediminu Kirkilu. Jis man pritaria, bet es gali net prireikti referendumo. I Kernavs nuvaiavau Vilniuje pradedamas Vito Gerulaiio teniso akademijos statybas. iame komplekse sikurs 19 udar ir 4 atviros teniso aikts. Gal ia bus iugdytas ir pirmasis lietuvis Vimbldono turnyro nugaltojas. Pavakare man namus paskambino Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis ir informavo, kad Rusijos karo lktuvas paeid jo alies oro erdv. emai skrisdamas orlaivis sibrov net 80 kilometr gilyn Gruzijos teritorij ir tuomet gro atgal. Taiau buvo paleista viena raketa ir nukrito netoli gyvenviets! Tik dl neinom prieasi nesprogo. Pakviesti Tbilisyje reziduojantys
367

usienio ali diplomatai ir urnalistai savo akimis galjo sitikinti, kad raketa rus gamybos. Aiku, Maskva paskelb, kad tai gruzin provokacija. M. Saakavilis papra mans apie vyk praneti tarptautinei politik bendruomenei. Paadjau tuoj pat imtis io reikalo. iuo metu JAV vieintys usienio reikal ministras Petras Vaitieknas ir krato apsaugos ministras Juozas Olekas informavo apie Gruzijos oro erdvs paeidim auktus Valstybs departamento ir Pentagono pareignus. Ms ambasadorius perdav i informacij ES pirmininkaujanios Portugalijos premjerui, o ambasadorius Berlyne kreipsi Vokietijos vyriausyb. Lietuva silo ES paskelbti pareikim ir iam vykiui tirti sudaryti tarptautin komisij, kuri galt eiti vedijos, JAV ir Lietuvos specialistai, ESBO atstovai. Tebegalvodamas apie tai, kas vyko Gruzijoje, sdau irti Panoramos. Dar viena savotika informacin bomba Rolandas Paksas pareik, kad pasisamd amerikiei viej ryi bendrov ir ji rengia jo kelion JAV. Jis lankysis ieivijos bendruomense, supaindins lietuvius, JAV spaud ir auktus pareignus su neva skandalingais Lietuvos politikos faktais! Negana to, jei viskas vyks sklandiai, ta pati bendrov organizuos jo partijos Seimo rinkim kampanij! R. Paks es pakviet JAV lietuvi bendruomen. Netiktina. Man inomi JAV viej ryi bendrovi kainiai. Kas jam skyr nauj milijon? Aiku, kad tai smoningas tautos kirinimas artjant Seimo rinkimams.
2007 met rugpjio 7 diena, Vilnius.

Tenka sprsti Valstybins kain ir energetikos komisijos galvosk. Pagal statym man reikia skirti jos narius. Gaunu labai prietaring informacij i vairi suinteresuot grupi. Sunku pasakyti, kiek renkant kandidatus realiai bta protekcionizmo, verslo takos. Susitikau su jais, bet pokalbiu nebuvau labai patenkintas. inoma, suprantu moni padt, jie neivengiamai jaut tamp. iniasklaida apiberia kandidatus visokiais tarimais, priekaitais, rao apie galimus viej ir privai interes konfliktus. Nors premjerui tai aikiai nepatiko, paraginau j patikrinti, ar pagrsti iniasklaidos tarinjimai. Be to, papraiau jo silyti komisij bent vien kandidat, kuris atstovaut vartotojams. Rolando Pakso mginimas supainioti savo kalbomis usienio lietuvius ir sti sumait, atrodo, lugs. JAV lietuvi bendruomen nedelsdama atsiribojo nuo ios provokacijos. Lietuvos ambasada Vaingtone ini apie R. Pakso planus taip pat sutiko nepalankiai ir informuos JAV administracij, kaip vertina jo veiksmus.
368

2007 met rugpjio 8 diena, Vilnius.

Man vl paskambino Michailas Saakavilis ir papasakojo, kaip vyksta i Rusijos lktuvo Gruzijos teritorijoje iautos, bet nesprogusios raketos tyrimas. Jis papra atsisti tarptautin komisij Lietuvos karini specialist. Paadjau nedelsdamas tai padaryti. is incidentas jau sulauk didelio atgarsio pasaulyje. Rusai, kaip visuomet, visk neigia.
2007 met rugpjio 13 diena, VilniusKrymas. I pat ryto atjo lidna inia i Romos: mir Kazys Lozoraitis. Vos prie por dien skambinau jam telefonu ligonin. Atrod, jis jautsi tvirtai, buvo optimistikai nusiteiks. Kalbjoms apie Vilniuje rugsjo 10-j vyksiant ambasadori kasmet suvaiavim. Dar vylms, kad gal ir jis sustiprjs gals atvykti. Deja... Vys pakirto ms 79 met diplomatijos patriarch. K. Lozoraitis buvo gijs didiul diplomatin patirt, umezgs galyb taking paini Vatikane. Nepaprastai malonus, inteligentikas, didiulio intelekto mogus, tvirt sitikinim Lietuvos patriotas. Jis buvo paskutinis diplomatas Lozoraii eimoje. Liko dukra ir mona. K. Lozoraiio palaikus ketinama perveti Lietuv rugsjo mnes ir palaidoti Paaislyje alia tv ir brolio Stasio. Netekau brangaus biiulio... Nors ir lidnai nusiteiks, iskridau Krym vienos dienos vizito pakviet prezidentas Viktoras Juenka. Beje, mane apgyvendino toje paioje viloje ir net tuose paiuose apartamentuose, kuriuose per 1991 met rugpjio pu Maskvoje buvo kalintas Michailas Gorbaiovas. Vaizdai pritrenkiamo groio. Vis vakar su V. Juenka aptarinjome politin situacij Ukrainoje artjant parlamento rinkimams, santykius su Rusija. Padtis tempta, bet mano panekovas buvo nusiteiks optimistikai. Aukiausiosios Rados rinkimai vyks rugsjo mnes. Agitacijai skiriamos milinikos los. Nesistebiu, nes Ukrainoje klesti ypa didelio masto korupcija. Pinigai politikams ne problema, propagandai negailima ir milijon.

Dalyvavome su Alma Arkikatedros v. Kazimiero koplyioje vykusiose miiose Kaziui Lozoraiiui atminti. Netilpo visi susirinkusieji. iandien piet Prezidentr buvau pakviets autoriteting urnalist Rimvyd Valatk. Daug kalbjoms apie Lietuvos iniasklaid. Nuomons sutapo: mums dar labai toli iki vakarietik standart.
2007 met rugpjio 16 diena, Vilnius.
369

Vliau pakvieiau pokalbio premjer Gedimin Kirkil. Aikinoms Valstybins kain ir energetikos komisijos sudarymo problemas, kalbjoms apie tolesnius ems reformos darbus. Taiau atriausias klausimas specialiosios komisijos Vytauto Pocino iai tirti sudarymas. ia ms poiriai isiskyr. Sutarme apie tai dar kalbtis. Vakar vakare telefonu kalbjausi su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Informavau j, kad Astan siuniu usienio reikal ministr Petr Vaitiekn suderinti pozicij dl Kazachstano dalyvavimo Vilniaus konferencijoje energetikos klausimais.
2007 met rugpjio 17 diena, Vilnius. Alaus reklamos draudimas per televizij vis dar kelia audr Lietuvoje. Ruden Seimas svarstys visikai neseniai priimto statymo pataisas, nes vien udraudus reklamuoti al jokio efekto nesulaukta, o aludariai skundiasi, kad jiems daroma didel ala. Jau pasiraydamas statym inojau, kad jame nemaai trkum, bet ir vetuoti, kai piktnaudiavimas alkoholiu tapo didiule ms visuomens bda, negaljau. Kalbjausi su vyturio alaus daryklos vadovybe, iekosime bd, kaip tobulinti statym. Susitikau su Konstitucinio Teismo pirmininku Egidijumi Kriu, svarstme dvigubos pilietybs klausim. A pasisakau, kad nebt draudiama svetur gyvenantiems lietuviams bti ir Lietuvos, ir kitos alies pilieiais, bet konstituciniu poiriu padtis komplikuota. Pasiliau E. Kriui susitikti su Pasaulio lietuvi bendruomens valdybos pirmininke Regina Naruiene ir iekoti geriausio sprendimo. Jis sutiko. Iimties tvarka rengiuosi suteikti Lietuvos pilietyb Jonui Mekui. E. Krio tvirtinimu, Konstitucijai tai neprietaraus. Po piet netiktai suinojau ( Prezidentr paskambino premjero G. Kirkilo patarjas), kad sudaryta specialioji komisija, kuri aikinsis, ar Generalin prokuratra gerai atliko savo darb tirdama Vytauto Pocino t Baltarusijoje. Visikai nesuprantu nei kam reikalinga tokia komisija, nei jos sudarymo princip prokuror darb vertins politikai, Vyriausybs atstovai, visuomenininkai. Man siloma deleguoti patarj Mindaug Ladig. Pasakiau kategorik ne. Prezidento atstovo ten nebus, nes nesuvokiu, kaip gali kakokia visuomenin komisija vertinti prokuratros darb, institucijos, kuri pagal Konstitucij teiss sistemoje atstovauja valstybei. inoma, visame pasaulyje prasta, kad iskirtiniais atvejais, kilus dideli abejoni kokiose nors bylose, gali bti skiriamas specialus nepriklausomas prokuroras. Bet tai profesionalas, o ne politikuojanti partini aidim principais sudaryta komisija. Jei deleguoiau j savo atstov, tik pripainiau, kad prokuratra nepajgi atlikti Konstitucijoje numatyt funkcij.

370

Nepaisydama neigiamos ms pozicijos, Vyriausyb vis viena paskelb, kad sudaroma komisija. Ikvieiau Prezidentr generalin prokuror Algimant Valantin. Jis laiksi tokios pat nuomons kaip ir a: specialiosios komisijos sukrimas prokuratros darbui tiriant V. Pocino byl vertinti reikia, kad griaunami teisins sistemos pamatai, ir jam es telieka viena ieitis atsistatydinti. Atsakiau, kad jo atsistatydinimo nepriimu, ir papraiau V. Pocino byl tuoj pat perduoti teismui. Generalinis prokuroras paadjo tai padaryti dar iandien. Tuomet paskambinau premjerui G. Kirkilui ir pasakiau, kad esu nusistats prie jo sudaryt komisij, nes tai daro didel al ms teisinei sistemai. Pasirodo, jis tuo metu vaiavo konservatori sueig Giruliuose gal komisija bt buvusi jo dovanl? G. Kirkilas tik paklaus, k jam dabar daryti. Pasakiau, kad jis turi ataukti nutarim sudaryti komisij ir paaikinti, jog V. Pocino byla jau perduota teismui, o anksiau jis apie tai dar nebuvo informuotas. G. Kirkilo atsakymas nuskambjo netvirtai. Aiku, kad tokia komisija ne kas kita, kaip primityvus politikavimas artjant Seimo rinkimams. Bet ar ne per anksti startuoja partiniai aidimai? Iki finio gali ir kvapo pritrkti.
PAstAbos PArAtse

Tvirtai laikiausi ir laikausi nuostatos, kas Vytautas Pocinas uvo tarnaudamas Lietuvai, todl ir apdovanojau j po mirties valstybs ordinu, nors dl to sulaukiau ne tik pritarimo, bet ir kritikos. Tiesa, iki iol nra aikiai rodyta nei kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, nei kad su ms pareignu susidorota. Vis dlto usien jis buvo isistas valstybs ir uvo eidamas savo pareigas. Todl V. Pocinas nusipelno ms pagarbos ir dkingumo net ir tvirtai neinant, kas lm jo t Baltarusijoje. Juo labiau apgailtina, kad i nelaim buvo politizuojama ir ms politikieriai mgino nepakankamai aikias V. Pocino mirties aplinkybes panaudoti savo siauriems partiniams interesams.

2007 met rugpjio 20 diena, Vilnius. Kaip ir buvo galima tiktis, spauda jau taro Gedimino Kirkilo sudaryt komisij. Premjero referentai skambinja Prezidentr, bet mes atsakome, kad tai Vyriausybs problema tegul patys kapstosi i dviprasmikos padties.

371

Vakare skambino Birut Garbaraviien ir papasakojo apie konservatori stovykl Giruliuose. Jai sunkiai suprantamas 2K G. Kirkilo ir A. Kubiliaus spektaklis dl Vytauto Pocino ties ir ipuolis prie Generalin prokuratr. Aptarme ir Daukanto aiktje alia Prezidentros rengiamo koncerto organizatori tikslus. ia jau aikiai norima gelti man. Birut pasakojo, kad labai sutriks Leonidas Donskis, sipareigojs pagroti gitara. Jis jauiasi apgautas Darius Kuolys jam saks, kad koncertas vyks Rotus aiktje, o i tikrj prie Prezidentros. Tai jau suteikia iam renginiui politin atspalv. L. Donskis es nerimauja, kad a pamanysiu, jog jis sitrauk kakoki demonstracij prie mane. Papraiau perduoti, kad neimt galv, a tikrai nieko blogo negalvoju. Beveik nakt (22 valand) paskambino Raimundas Mieelis ir primygtinai kviet keturiese (Gediminas Kirkilas, Albinas Januka, jis ir a) susitikti jo sodyboje ir pasikalbti apie politin padt. Pasakiau, kad pagalvosiu ir praneiu rytoj ryte. Manau, kad tai Albino iniciatyva. Vyriausybs veiksmai jau jiems patiems kelia rpesi ir dabar ieko ieities i keblios padties, mgina traukti ir mane.
2007 met rugpjio 21 diena, Vilnius.

Msiau apie vakarykt Raimundo Mieelio skambut ir pasilym susitikti. Nusprendiau pas j sodyb nevaiuoti. Paskambinau jam ir pasakiau, kad jeigu jie nori su manimi pasikalbti, gali atvaiuoti pas mane Turnikes. Mano pasilymas priimtas.

2007 met rugpjio 24 diena, Vilnius. Prisimenant 1939 met rugpjio 23-ij pasirayt MolotovoRibbentropo pakt, vakar Lietuvoje vyko Juodojo kaspino dienos renginiai. Ankstesniais laikais tai buvo lietuvi solidarumo, susitelkimo prie iors grsmes diena. iemet i data tapo politinio susiskaldymo, susiprieinimo ir kitamini niekinimo diena. Kas galjo pagalvoti, kad net tie mons, kurie prie 20 met 1987-aisiais rizikuodami savo laisve sureng protesto miting ir kl Lietuvos tautines vliavas Vilniuje prie Adomo Mickeviiaus paminklo, iandien negals stovti vienas alia kito? Vienas 1987 met protesto mitingo organizatori Antanas Terleckas atskirai padjo gli prie A. Mickeviiaus paminklo, o vakare ten susirinkusiai madaug 300400 moni grupei kita anos akcijos dalyv Nijol Sadnait savo kalboje uns dienas djo savo buvus bendrayg Vytaut Bogu. O j juk galima laikyti 1987 met akcijos siela! Negana to, minjim Filharmonijoje neatjo nei A. Terleckas, nei N. Sadnait, nes ten dalyvavo V. Boguis! Ta pati skaldytojika dvasia, matyt, kvp ir koncerto prie Prezidentros organizatorius, kurie, kaip skundsi Leonidas Donskis, j apgavo, nurod kit akcijos viet aikt prieais Rotu.

372

Keliems gitaristams skambinant prie Prezidentros, ten nepasirodiau, nes manau, kad tai buvo ne koncertas, o politin provokacija. Taiau ir rengin prie A. Mickeviiaus paminklo, ir minjim Filharmonijoje nuvykau. Klausantis kalb prie A. Mickeviiaus paminklo norjosi tik melsti: Dieve, atleisk jiems, nes jie neino, k daro. Tarsi kurstydamas susiprieinim, vienas konservatori Vilniaus skyriaus vadov Kstutis Masiulis iandien interviu Kauno dienoje mane kaltino kone prisidjus prie Vytauto Pocino nuudymo! Ar ivis manoma dar emesnio lygio politin kultra? Artjant Vilniaus konferencijai energetikos klausimais, vakar vienos dienos vizito nuvykau Lenkij. Su prezidentu Lechu Kaczyskiu aptarme ir dvialio bendradarbiavimo projektus: atomins elektrins statyb Ignalinoje, Via Baltica tiesim. Susitikome Baltijos jros pusiasalyje esaniame Juratos kurorte, kur yra Lenkijos prezidento rezidencija. Atvykome vakare. L. Kaczyskio pageidavimu vakariens susitikome tik dviese. Daugiausia kalbjoms apie politin kriz Lenkijoje. Prezidentas ir jo brolis premjeras sitikin, kad, paleidus Seim ir paskelbus pirmalaikius rinkimus, j partija vl laims. I kit altini girdjau prieing vertinim. L. Kaczyskis patikino, kad Lenkija nesitrauks i Ignalinos atomins elektrins projekto. A papasakojau apie savo pokalbius su Ukrainos politikais. Ryte jau su patarjais susitikome oficiali deryb. Sutarme, kad derinsime savo pozicijas Europos Sjungoje. L. Kaczyskis patvirtino, kad bsimojoje ES vadov konferencijoje Lenkija vetuos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutart, jei Maskva neatauks lenkikos msos importo draudimo.
2007 met rugpjio 28 diena, Jurata (Lenkija). 2007 met rugsjo 1 diena, Vilnius.

Prabgo alta ir lietinga i met vasara. Naujj mokslo met proga tradicikai lankiausi mokyklose, met Vilniaus krate. ia daug tampos tarp lietuvik ir lenkik mokykl. Pirmiausia Eiikse aplankiau lenk gimnazij, vliau lietuvi. Tokia pat tvarka viejau ir Trak rajono mokyklose. Visur pabriau ne tik mokslo reikm, bet ir kalbjau, kaip svarbu puoselti taut santarv, ugdyti tolerancijos dvasi. Diugino, kad lenkikose mokyklose su Alma buvome sutikti taip pat nuoirdiai, kaip ir lietuvikose.

2007 met rugsjo 4 diena, Vilnius.

Labiausiai nustebino inia, kad Vyriausioji rinkim komisija leido registruoti Viktor Uspaskich kandidatu laisv
373

Seimo nario viet rinkimuose Dzkijos vienmandatje apygardoje. Negaliu suprasti tokios logikos: mogus slapstosi Maskvoje, prao politinio pabglio statuso, visaip dergia Lietuv, yra Rusijos pilietis. Negi tai nieko nereikia? Ms prokuratra kelia jam byla, o VRK suteikia kandidato nelieiamyb! Susitikau su premjero Gedimino Kirkilo sudarytos visuomenins komisijos Vytauto Pocino ties bylai tirti vadovu filosofu Vytautu Aliausku. Jis pripaino, kad is sumanymas buvo klaida, bet prijome prie bendros nuomons, kad dabar nereikt tolesnmis diskusijomis atrinti padties. Vliau susitikau su VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku ir tarms, kaip padti tak partij kiimuisi ios institucijos darb.
2007 met rugsjo 5 diena, Vilnius. Primiau pirm kart Lietuv atvykusius vieno didiausi Europoje Danske bank vadovus. Sveiai sak, kad juos maloniai stebina Lietuvos ekonomikos augimas. Man jie taip pat kvp optimizmo, tvirtindami, kad nemato ms kio perkaitimo poymi. J nuomone, Lietuvos ekonomikos perspektyvos labai palankios, o tai pads pritraukti ir daugiau usienio investicij. 2007 met rugsjo 6 diena, Vilnius.

Vienos dienos vizito Lietuv atskrido Pranczijos usienio reikal ministerijos valstybs sekretorius santykiams su Europa Jeanas-Pierreas Jouyet. Kalbjoms apie artjani Vilniaus konferencij energetikos klausimais. Jau i kit altini buvau girdjs, kad prezidentas Nicolas Sarkozy neatvyksta, nors sveias to man ir nepatvirtino, tik pasak, kad Pranczijai bus deramai atstovaujama. Vis dlto neslpiau savo nusivylimo ir pareikiau, kad dar mginsiu kalbtis telefonu su N. Sarkozy. Priimti ambasadori skiriamuosius ratus mano darbo kasdienyb. Taiau iandien tai iskirtinis atvejis Azerbaidanas pirm syk atidaro Vilniuje savo ambasad. Pirmoji ambasador moteris, Naira achtachtinskaja. iandien po piet atvykau Pasvalio rajon kelioms valandoms susitikti su Latvijos prezidentu Valdiu Zatleru. io pokalbio mums prireik, nes norime sutvirtinti ali vadov asmeninius santykius. Jie kakaip atvso einant pabaig ankstesns Latvijos prezidents Vairos Vyks-Freibergos kadencijai. Bendraujant m jaustis iokia tokia tampa. Girdjau nuomoni, kad taip nutiko gal dl ms asmenins konkurencijos tarptautinje arenoje, abiem stengiantis gyti didesn politin svor, ypa diskutuojant apie Baltijos regiono reikalus.
374

2007 met rugsjo 12 diena, Vilnius.

Su V. Zatleru ikart usimezg draugikas ryys. Ketiname daniau susitikti, kviesime prisidti ir naujj Estijos prezident Toom Hendrik Ilves. Sutarme, kad mginsime atnaujinti ir ms jros sienos sutarties teisinimo proces, kuri Lietuvos Seimas seniai ratifikavo, o Latvijos Saeima nenori patvirtinti. Primiau vedijos usienio reikal ministr Carl Bildt. Kalbjoms apie augant Rusijos politikos agresyvum. Gal provokacijas prie Gruzij skatina ir artjantys ios alies prezidento rinkimai. Susitikau ir su regiono usienio reikal ministr pasitarime dalyvaujaniu Gruzijos usienio reikal ministru Gela Beuaviliu. Jis padkojo u Lietuvos pagalb tiriant jo alies oro erdv paeidusio ir raket paleidusio Rusijos karinio lktuvo sukelt incident.
2007 met rugsjo 13 diena, Vilnius. 2007 met rugsjo 14 diena, Vilnius.

vyko pirmasis dvi dienas truks valstybinis Azerbaidano prezidento Ilhamo Alijevo vizitas Lietuv. Tikiuosi, kad tai sustiprins ms ali verslo ryius. Azerbaidanas, nepaisydamas Rusijos prieinimosi, planuoja tiesti naftotiek iki Plocko Lenkijoje. Ms interesas skatinti projekt ir prie jo prisidti. Prezidentas I. Alijevas apirjo Klaipdos uost ir susidar apie j palanki nuomon. Galime tiktis azerbaidaniei tranzitini krovini. iandien Lenkijoje politin kriz pasiek apogj. Broliai Lechas ir Jarosawas Kaczyskiai paleido Seim ir paskelb pirmalaikius rinkimus. Susitikau su Vilni atskridusia Lenkijos usienio reikal ministre Anna Fotyga. Ji kalbjo optimistikai, sak, kad politin kriz jos alyje niekaip neatsilieps santykiams su Lietuva. Taiau, kaip sako anglai, jos kno kalba nebuvo tokia optimistin kaip odiai.

2007 met rugsjo 19 diena, Vilnius.

Vidurnakt Vilni i Romos parskraidintas karstas su Kazio Lozoraiio palaikais. Paskutinn kelionn velion lydi mona Giovanna ir dukra Daina. Oro uoste palaikus pasitiko garbs kuopa ir nedidelis brelis draug. Padjau ant biiulio karsto balt gli puokt. Atsisveikinome su Kaziu Lozoraiiu. Kauno Vytauto Didiojo banyioje miias laik kardinolas Audrys Bakis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, vyskupas Eugenijus Bartulis. Buvo sausakima moni, o ir diena pasitaik ilta, viesi. Petrain kapinse susirinko dar gausesn minia. Tvyrojo rimtis ir orumas. Toks buvo ir K. Lozoraiio gyvenimas.
375

2007 met rugsjo 20 diena, Vilnius.

2007 met rugsjo 24 diena, Ist HamptonasNiujorkas.

Prie Jungtini Taut Generalins Asambljos sesij por dien su Alma ilsjoms sveiuose pas Juoz Kazick jo vasaros rezidencijoje Ist Hamptone netoli Niujorko. Jis daug kart kviet mus atvykti pavieti, bet tik syk tai pavyko padaryti. Kazickai ioje avingoje vietoje sikr jau 46 metus. alia jra, j senovin, bet iuolaikikai rekonstruot nam su parku supa golfo laukai. Visa sodybos teritorija apsodinta glynais, stilingai apkarpytais eldiniais ir mediais. Vakarais i augal karalij, fontan ir skulptras jaukiai apvieia viestuvai. Ypa spdingos viesos nutvieskia didiul basein prieais nam. Abi vienags dienas paplaukiojau. Labai nuoirdiai isikalbjome su Kazickais apie gyvenim. Kasdieniai rpesiai ia tarsi nutolo. Tikras rojaus kampelis. Puikiai pailsjome. Atvyks Niujork per JT Generalins Asambljos sesij pasikalbjau su keliolikos valstybi vadovais. Ypa svarbus buvo susitikimas su JAV prezidentu Georgeu W. Bushu ir valstybs sekretore Condoleezza Rice apskritojo stalo diskusijoje Demokratijos partneryst. Kalbjau apie kaimynysts santykius su Rusija ir Baltarusija, apie tai, kad jie neturt bti kuriami pamirtant demokratijos vertybes. Tuos paius dalykus pabriau ir savo kalboje JT Generalinje Asambljoje. Susitikau ir su naujuoju JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu. Jis paliko atsargaus, diplomatiko mogaus spd, bet nieko kito ir nebuvo galima laukti, nes tai pirmieji jo ingsniai einant ias pareigas. Idsiau jam Lietuvos usienio politikos gaires, tarptautinius sipareigojimus ir pakvieiau apsilankyti ms alyje. Galjome iek tiek laiko skirti ir kultrai. Su Alma lankms Metropolitan Opera sezono atidaryme, irjome Liuijos di Lamermur premjer. Spektaklis fantastikas. spd dar ir publika, ypa moterys ir jas puoianios brangenybs. Taiau usimirti neleidia i Lietuvos ateinanios inios. Darbo partijos aidimai vis labiau primena penktosios kolonos veiksmus. Jos frakcijos Seime nariai nuvyko Maskv pas Viktor Uspaskich ir isijuos derg Lietuv. Tuo ypa pasiymjo europarlamentar Ona Jukneviien. Nedaug atsiliko ir Loreta Grauinien su Dangute Mikutiene. Torns Mikalojaus Koperniko universitetas man suteik garbs daktaro vard. Esu pirmasis usienio valstybs vadovas, kuriam i auktoji mokykla skyr tok titul. Nuvykau ia pro376

2007 met rugsjo 28 diena, Niujorkas.

2007 met spalio 1 diena, torn, Lenkija.

ga rengiamas ikilmes turdamas ir politini tiksl. Europos Vadov Tarybai dabar pirmininkaujantis Portugalijos premjeras Jos Scratesas Niujorke pra mans imtis diplomatins misijos kiek manoma sumainti tamp tarp ES ir Lenkijos. Taip pat norjau pasikalbti su prezidentu Lechu Kaczyskiu apie atomins elektrins Ignalinoje statybos planus, elektros tilto tarp ms ali tiesim, naftotiekio i Turkmnijos ir Kazachstano iki Lenkijos perspektyvas. Torn senovinis universitetinis miestas. oro uost pasitikti ms delegacijos atvyko prezidentas L. Kaczyskis ir vietos valdios atstovai. Nustebino, kaip Torn pasireng ms vizitui pagrindinse gatvse plevsavo daugyb Lietuvos ir Lenkijos vliav. Universiteto sal, kurioje telpa keli tkstaniai klausytoj, buvo pilnutl. Rektorius ir du dekanai, pristatydami mane, minjo ne tik prezidentins veiklos faktus, bet ir kalbjo apie darb JAV, tarptautin aplinkosaugos veikl. A savo padkos kalb pradjau lenkikai. Boenos padedamas pasimokiau tarties, todl, atrodo, perskaiiau visai neblogai. Taiau lenkikai buvo suraytas tik vienas puslapis, toliau kalbjau lietuvikai. I universiteto vykome rotu, kur man buvo teiktas miesto raktas, pasivaikiojome po XIV amiuje statyt Torns senamiest, aplankme Mikalojaus Koperniko nam, mrijome kapsul statomo Lietuvi ir lenk kultros centro pamatus, atidarme Lietuvos garbs konsulat Tornje. Vis laik tvyrojo puiki nuotaika, tarsi btume kitame pasaulyje: jokios tampos, susierzinimo, pykio. Buvo gera itrkti bent kelioms valandoms.
2007 met spalio 2 diena, Vilnius. Premjero Gedimino Kirkilo praymu pus atuoni ryto susitikome darbo pusryi. Jis sukl audr pareikdamas, kad nra pinig kompensacijoms po 1995 met dirbusiems pensininkams. Seime opozicija nedelsdama tuo pasinaudojo. Tuomet G. Kirkilas pagrasino, kad atsistatydins. A pareikiau, kad moni nuosavyb ir neimokta pensijos dalis, todl tiesiog reikt idlioti mokjimus per trejus metus, tuomet biudetui i nata bt pakeliama. Per pusryius premjeras jau nekalbjo apie atsistatydinim. Neabejoju, kad jau rytoj politinis triukmas bus nurims. Tik bda, kad tokios audros kartosis vis laik iki Seimo rinkim. 2007 met spalio 3 diena, Vilnius.

Nors ir dvejodamas, sutikau duoti interviu urnalui Veidas. Igyvenu, kad kai kurie urnalistai juos vadinu raeivomis audrina visuomen. Daug manipuliavimo faktais, tikrov ikreipiani komentar. Jauiasi, kad suinteresuotos grups smoningai kursto nihilistines
377

nuotaikas, netikjim valstybe. Gali pamanyti, kad Lietuvoje nieko daugiau nevyksta, tik udomi mons ir valdios klika apiplinja visuomen. Su Lietuv atvykusia BBC televizijos grupe kalbjausi apie energetik. Pasakiau, kad Rusija, nuo 2006 met liepos neva dl remonto nutraukusi naftos tiekim Drubos vamzdynu, kerija Lietuvai u tai, kad Maeiki nafta buvo parduota lenkams.
2007 met spalio 5 diena, Vilnius. Po piet man paskambino Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka. Pasveikinau j skming parlamento rikim proga jo ir Julijos Tymoenko blokas aplenk prorusik Viktoro Janukovyiaus partij. Maskva tai reagavo jai bdingu stiliumi: Gazprom pareikalavo, kad Ukraina skubiai sumokt pusantro milijardo doleri skol u dujas, antraip grasina sumainti j tiekim perpus. Sutarme, kad susitiksime Vilniuje per konferencij energetikos klausimais. Be kita ko, V. Juenka padkojo man u kalb Jungtini Taut Generalinje Asambljoje, kur usiminiau apie ukrainiei genocid 19321933 metais, kai soviet sukeltas badas nusine ne vien milijon gyvybi. Jau po septintos vakaro paskambino ir Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis apgailestavo, kad negals dalyvauti Vilniaus konferencijoje, nes tuo pat metu Vladimiras Putinas j pakviet atvykti Maskv. Atrodo, Rusija labai atidiai stebi, k darome energetikos srityje. Ar sutapimas, kad Krokuv neatvyko Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, nes pas j staiga panoro sveiuotis V. Putinas, o dabar Vilni neatskrenda N. Sarkozy, nes pakviestas Maskv? Pranczijos prezidentas pasak, kad jam konferencijoje atstovaus ministras. Kalbjoms ir apie Lenkijos pozicij artjant Europos Vadov Tarybos konferencijai Portugalijoje. Sutarme, kad jis kitais metais apsilankys Vilniuje, o a buvau pakviestas Paryi. iandien sulaukme ir blogos inios. Lenkijos kio ministras Piotras Woniakas Vilniaus konferencijoje staiga pareik, kad jo alis nesipareigos tiesti elektros tilto Lietuv, jei nebus garantuota, jog naujoji atomin elektrin Ignalinoje tieks lenkams ne maiau kaip 1 200 megavat elektros energijos. Visikai kitaip man prie kelias dienas Tornje sak prezidentas Lechas Kaczyskis. Suinojs apie Lenkijos ministro pareikim, ataukiau numatyt susitikim su juo, nes nra apie k kalbtis. is vykis jau atsidr ir Lietuvos, ir Lenkijos iniasklaidos dmesio centre. O Rusijos spauda paskubjo paskelbti, kad tarp ms ali kilo tampa.

378

2007 met spalio 8 diena, Vilnius.

Nustebino rinkimai laisv Seimo nario viet Dzkijos vienmandatje apygardoje. Atjo balsuoti vos 26 procentai rinkj, o i deimties kandidat pirmsias dvi vietas laimjo Kstutis ilinskas ir Viktoras Uspaskichas. Kas darosi Lietuvoje? V. Uspaskichui prokurorai paskyr nam aret, bet jis vis viena kandidatuoja ir net gali laimti rinkimus. K galvoja mons u j balsuodami? Kas tai prieikumas savo valstybei ar tiesiog smoningumo stoka? Paskambino Vatikano valstybs sekretorius arkivyskupas Dominiqueas Mamberti ir papasakojo, kad, lankydamasis Niujorke, isiaikino, kodl buvo udaryta lietuvi Auros Vart banyia. Trumpai drtai Niujorko kardinolas prim tok sprendim todl, kad maai lietuvi ateidavo i banyi. Dabar jau nieko negalima pakeisti. Panaiai nutiko ir prancz banyiai Manhatane. Ta paia proga arkivyskupas D. Mamberti papra per Europos Vadov Tarybos susitikim Lisabonoje paremti Vatikano silymus, jie netrukus po ms pokalbio man buvo atsisti elektroniniu patu.

2007 met spalio 9 diena, Vilnius.

2007 met spalio 10 diena, Vilnius.

iandien Vilnius pasitiko tarptautin energetikos konferencij atvykusius 24 valstybi ir ES atstovus: prezidentus, ministrus, komisarus. Apskritojo stalo diskusija prasidjo Prezidentros Kolon salje. Pirmieji kalbjo prezidentai. Po j pareikim buvo pasiraytas susitarimas tiesti naftotiek OdesaBrodaiPlockasGdanskas. I io uosto nafta pasiekt ir Lietuv. inoma, tai tik pirmasis ingsnis, siekiant sumainti energetin priklausomyb nuo Rusijos. Tad nestebina, kad rusai mgina kaiioti pagalius mums ratus. Geriausias pavyzdys: Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy, nors jau paadjs atvykti Vilni, buvo pakviestas Vladimiro Putino ir pakeit planus pasirinko Maskv. Deja, dar ir su Lenkija kilo nesutarim dl elektros tilto tiesimo. ios problemos negalime isprsti jau deimtmet. Per pirm kadencij ne kart apie tai kalbjausi su prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu. Syk privaiai nekantis jis man prisipaino, kad nieko gero nebus nesitiks ijudinti io projekto i mirties tako, nes Lenkijos finans ir energetikos magnatai neleis jam nieko daryti. J rankose dideli pinigai, vadinasi, ir didel politin taka, o elektros tiltas Lietuv jiems nenaudingas. Vis dlto Lenkijoje atjus naujai valdiai atrod, kad judame pirmyn. Juk ateityje lenkams taip pat prads stigti elektros energijos. Todl jie pa379

rod nor prisidti statant Ignalinoje atomin elektrin ir pageidauja gauti 1 200 megavat elektros energijos. Pasakiau: gerai, statom elekrin, tiesiam tilt ir gausit. Ir tai vl kakas stringa. Lechas Kaczyskis delsia pasirayti susitarim dl elektros tilto. Ilgai su juo aikinausi, tikinjau, bet reikalas n i vietos. Tuomet pasakiau, kad mes tiesime Baltijos jra elektros kabel vedij ir statysime atomin elektrin. Tuo ir baigme iandienos pokalb.
2007 met spalio 11 diena, Vilnius. Reval viebutyje vyksta energetikos konferencijos posdiai. Didiulis iniasklaidos dmesys salje daugiau kaip 20 vairi ali televizijos kamer. JAV atstovauja energetikos sekretoriaus pavaduotojas Clay Sellas, Pranczijai ministras Jeanas-Louis Borloo. Taiau turbt svarbiausias vykis pasikeitusi Lenkijos pozicija dl elektros tilto. Vos engs konferencijos sal, prezidentas L. Kaczyskis ikart prijo prie mans ir pasak: Viskas gerai, toliau tsime elektros tilto projekto darbus, tik dabar reikia luktelti rinkim Seim rezultat. Ligi tol galutinai parengsime sutart. Tai jis patvirtino ir per spaudos konferencij.

PAstAbos PArAtse

Per Vilniaus konferencij vyko savotikas lis tariantis su Lenkija dl elektros tilto tiesimo. Lietuva laiksi aikios ir tvirtos pozicijos. Galiausiai tai dav vaisi su Lenkija susitarme, kad tiesime elektros tilt Vakarus sausuma, o po isami pokalbi su vedijos ministru pirmininku Fredriku Reinfeldtu vedai pritar Baltijos ir Skandinavijos alis jungianio kabelio Baltijos jros dugnu projektui. Dar man einant prezidento pareigas su Lenkija buvo pasirayta sutartis ir dl ios alies dalyvavimo atomins elektrins statybos Ignalinoje projekte. Negaljome tenkinti lenk reikalavimo garantuoti jiems 1 200 megavat elektros energijos tiekim, bet jie sutiko tenkintis ir maesniu kiekiu 1 000 megavat, o tiek, energetikos specialist tvirtinimu, mes jiems galjome paadti. Todl man ypa skaudu, kad, atrodyt, jau tvirtais bgiais riedti paleistas projektas ilgam strigo. Stebino, kai prabgus porai met Lietuvos valdia m girtis paanga tariantis dl elektros tilt ir atomins elektrins statybos, tarsi lig tol nieko nebuvo padaryta ir staiga irastas dviratis. Realiai dl i projekt viskas jau buvo sutarta dar per mano antrj kadencij, tik pasikeitus vyriausybms ir iardius LEO LT bendrov, daug k teko vl pradti i pradi.

380

2007 met spalio 12 diena, Vilnius. Susitikau su Vilniuje besilankania Dalia Grybauskaite. Aptarme kit met biudet. Jinai spjo, kad yra poymi, rodani, jog, jei nesugrietinsime valdios ilaid kontrols ir priimsime ipst biudet, infliacija gali tapti nekontroliuojama. T jai pareik ES komisarai, stebintys ali nari finansin padt. Pasakiau, kad atidiai stebsiu, kaip sudaromas biudetas, ir, esant btinybei, pasinaudosiu veto teise. Kalbjoms ir apie bsimuosius prezidento rinkimus. Usiminiau, kad ji minima kaip galima kandidat. D. Grybauskait mane patikino, kad dabar apie tai negalvoja, o jeigu prireiks, apsisprs tik po Seimo rinkim. 2007 met spalio 16 diena, Vilnius.

iandien pasikalbti apie auktojo mokslo reformos problemas privaiai susitikau su Vytauto Didiojo universiteto rektoriumi Zigmu Lydeka ir profesoriumi Egidijumi Aleksandraviiumi. Pasirodo, jie pareng studij apie auktojo mokslo strategij iki 2012 met. Darbas baigtas, bet niekam nereikalingas, vietimo valdininkai juo nesidomi. Blogiausia, kad, pasak panekov, ES pinigai mokslui skirstomi vadovaujantis neaikiais kriterijais, es neoficialiai didel j dalis jau net paskirta pagal paintis. Rytoj susitiksiu su premjeru Gediminu Kirkilu bei vietimo ir mokslo ministre Roma akaitiene aptarti auktojo mokslo reformos. iandien girdtos pastabos man labai pravers per rytdienos pokalb.

Ankstyv ryt susitikau su Konstitucinio Teismo pirmininku Egidijumi Kriu ir teisju Kstuiu Lapinsku. Netrukus baigsis trij KT nari kadencijos, ir man, Seimo pirmininkui bei Aukiausiojo Teismo pirmininkui reiks parinkti nauj KT teisj kandidatras. Bus skiriamas ir naujas KT pirmininkas. Manau, kad ias pareigas reikt patikti K. Lapinskui patyrusiam, autoritetingam teisjui. Vliau susitikau su naujuoju NATO pajg Europoje vadu generolu Johnu Craddocku. Kalbjoms apie Lietuvos kari dalyvavim tarptautinse misijose. Jis labai geros nuomons apie juos. Taip pat igirdau, kad NATO garantuoja tolesn naikintuv patruliavim Baltijos ali oro erdvje. Galiausiai pakvieiau premjer bei vietimo ir mokslo ministr aptarti auktojo mokslo problem. Prisipainsiu, kad Gediminas Kirkilas neatrod patenkintas girddamas mano pastabas, mgino aikinti, kad viskas daroma taip, kaip suplanuota. O Roma akaitien pripaino, kad daug kas vyksta nesklandiai.
2007 met spalio 17 diena, Vilnius.

381

Ms laukia ne tik dideli udaviniai, bet ir atsakomyb. Jau beveik eerius metus svarstome ir keiiame Europos Sjungos valdymo struktr. Manme, kad priimsime Konstitucij, dabar baigiame sutarti, kad tai bus ES sutartis. Negali debatai tstis iki begalybs. Ms pareiga susitarti. Ij i ios sals turime praneti savo pilieiams, kad darbas baigtas. iandien ir ia privalome pareikti pasauliui, kad ES turi konstitucin sanklod ir nuo iol vis dmes galsime sutelkti ateities vizij gyvendinim, taip kalbjau Europos Vadov Tarybos posdyje, o baigiau savo kalb pareikdamas, kad Lietuva pritaria reformos projektui. Po mano kalbos prabgo dar devynios valandos ir pagaliau jau iandien, penktadienio nakt (2 valandos 47 minuts), buvo paskelbta, kad ES sutarties tekstas priimtas. Paklme ampano taures. Tai uraius atrodo kaip dainoj rodos, ir vargo nebuvo. O buvo, ir labai nemaai... Tik atvykus posdi sal, prijo Portugalijos ministras pirmininkas Jos Scratesas ir papra pasikalbti su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyskiu, nes es lenkai vl kelia savo reikalavimus. Netrukus to paties papra ir Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Abiem paadjau tai padaryti. L. Kaczyskis, mane pamats, spjo pirmas prieiti. Kalbtis su juo nebuvo sudtinga. Supratau, kad lenk spyriojimasis savotika deryb pozicija, bet pagalvojau, kad nelabai imintinga. Taip jie kuria nekok savo vaizd. Daug pasako kad ir N. Sarkozy atsaini fraz apie L. Kaczysk: Tai k, ms Lenkijos draugas vl mums kelia problem? Nors nepatenkinti ne vien lenkai. Italijos ministras pirmininkas Romano Prodi taip pat reikalavo, kad jo aliai bt skirta daugiau viet Europos Parlamente. ekai, kroatai, bulgarai irgi reik nepasitenkinim. Tik mes nieko nereikalavome ir dl to gavome n per nago juodym ne maiau, nei buvo manoma. Su L. Kaczyskiu kalbjoms ne vien apie ES sutart. Mums susitikus, pirmiausia jis pasak: etadien atskrendu Vilni ir pasiraome sutart dl atomins elektrins statybos ir elektros tilto tiesimo. Sekmadien Lenkijoje rengiami pirmalaikiai rinkimai. Supratau, kad jo partijai bt naudinga, jei jis pasirayt su mumis sutart. Pajuokavau, kad galime n nespti ataldyti ta proga iauti parengto ampano, kai jis taip greitai visk daro. Taiau netrukus paaikjo, kad reikalai juda ne taip skmingai. Lenkai Lisabon atsive savo derybininkus, ir jie ia m dertis su msikiais. Ilgai posdiavo, ginijosi ir, atrodo, m pyktis. Lenkai atkakliai reikalavo, kad susitarim dl atomins elektrins statybos bt raytas sipareigojimas tiekti 1 200 megavat jos gaminamos elektros energijos. Msikiai sutiko, kad bt raytas
2007 met spalio 19 diena, penktadienis, Lisabona.
382

paadas tenkinti lenk energetinius poreikius, bet nenurodant konkrei skaii. Mginome paaikinti, kad negalime rayti j norimo sipareigojimo nepasitar su kitais projekto partneriais latviais ir estais. Ginai tssi vis nakt, kaito telefonai nuo dan skambui i Lisabonos Varuv, bet susitarti taip ir nepavyko. I ryto susitiks su L. Kaczyskiu supratau, kad susitarimas nebus pasiraytas, nes jis bendravo mandagiai, tik jau nesijaut entuziazmo, o apie kelion Vilni n nebeusimin. Tikiuosi, kad tai neatsilieps ms santykiams ateityje. Verta paminti ir pokalb prie oficiali vakarien terasoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pasidomjau, kaip jai neseniai seksi bendrauti su Vladimiru Putinu. inoma, neisidaviau, bet buvau nustebintas jos komentar. A. Merkel tiesiai viesiai idro, kad V. Putinas arogantikas mogus, jauiantis savo gali ir mgstantis tai demonstruoti, o tiek daug jis sau leidia todl, kad dabar Rusij u naft ir dujas plaukia milijardai doleri. Es ji jam davusi suprasti, kad tokia laikysena nepriimtina. Tai igirds pasiteiravau, ar greitai vyksianiame ES ir Rusijos vadov susitikime bus pasirayta kai kuri ali labai pageidaujama bendradarbiavimo sutartis. A. Merkel atsak tvirtai: Ne.
2007 met spalio 23 diena, Vilnius.

kart smagiai vyko Pilietybs komisijos posdis. Vienbalsiai buvo priimtas nutarimas iimties tvarka suteikti pilietyb JAV gyvenaniam poetui ir kino reisieriui Jonui Mekui. Niekam nekilo joki abejoni, kad jis tikrai daug nusipelns Lietuvai. Prietaringesn spd paliko Valstybs gynimo tarybos posdis. Vienas klausim lietuvi kari dalyvavimas tarptautinse NATO pajgose Irake, kur kitos alys maina savo kontingent nekl didesni diskusij. Nutarme, kad vykdysime savo sipareigojimus iki met pabaigos. Taiau daug sunkiau seksi kalbtis smarkiai politizuotu VSD parlamentins kontrols klausimu. Povilas Malakauskas atskleid kai kuri nevieinam fakt, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aikiai partiniais tikslais ir toliau reikalauja paym, nekreipdamas dmesio, kad tai gali pakenkti valstybs saugumui. Galima sivaizduoti, kaip neskelbtina informacija bt naudojama Seimo rinkim kampanijoje, o kad daroma ala Lietuvai ir kairei, ir deinei visai n motais.

Siekdamas ukirsti keli nepagrstam valstybs ilaid didjimui, pakvieiau Seimo frakcij vadovus pasitarti dl kit met biudeto. Isakiau savo bgtavimus, kad nesilaikant fiskalins drausms
2007 met spalio 24 diena, Vilnius.
383

gali augti biudeto deficitas. Siliau spartinti vietimo, mokslo, sveikatos apsaugos reformas, kurios ir padt alinti sisenjusias sistemines i srii ydas, ir leist efektyviau naudoti pinigus. Atkreipiau Seimo frakcij dmes, kad Vyriausyb jau n nekalba apie gyventoj pajam mokesio mainim iki 24 procent, nors tai skatint vartojim, kio augim ir galt net padidinti biudeto pajamas.
2007 met spalio 27 diena, Vilnius. Pirm kart lankiausi statomuose Valdov rmuose. Statybos vyksta spariai, tuoj bus pradta vidaus apdaila. Mane lydjo visas rm atstatymo komitetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko. Anksiau esu ne kart skeptikai atsilieps apie sumanym, abejojau, ar vertjo skubti j gyvendinti, kai yra ir svarbesni objekt, kur buvo galima panaudoti rmams atstatyti leidiamus pinigus. Taiau dabar jau nebra prasms apie tai kalbti. Rmus reikia baigti statyti, rengti kuo domesnes ekspozicijas ir atverti visuomenei. Tai, kas jau padaryta, palieka labai ger spd. Manau, atsiras dar vienas turist traukos centras Vilniuje. 2007 met spalio 30 diena, ryga.

Atvykau vienos dienos Baltijos ali prezident susitikim. Tiek Latvijos prezidentui Valdiui Zatlerui, tiek Estijos

Valdas Adamkus Baltijos ali prezident susitikim senbuvis. Nuotraukoje su buvusia Latvijos vadove Vaira Vyke-Freiberga.

384

prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui tai pirmas kartas, kai jie dalyvauja io formato renginyje. A likau vienintelis senbuvis bendrauju jau su treiaisiais Latvijos ir Estijos vadovais (daug kart teko susitikti su Guniu Ulmaniu ir ypa Vaira Vyke-Freiberga bei Lennartu Meri ir Arnoldu Rteliu). Daugiausia kalbjoms apie energetik: Ignalinos atomins elektrins statyb, elektros tilto tiesim, taip pat santykius su Rusija, derinome savo pozicijas tiek bendradarbiaujant su ia alimi, tiek ES forumuose. Su Latvijos prezidentu V. Zatleru ikart mme iltai bendrauti, taiau to pat negaliu pasakyti apie Estijos vadov. T. H. Ilvesas laiksi jei ne arogantikai, tai bent altai, stigo nuoirdumo. Bet, tikkims, a klystu. Gal jis tiesiog santrus, altoko charakterio asmenyb.
2007 met lapkriio 2 diena, Vilnius.

Vlins, bet oras vis dar nuostabus, tarsi bt bob vasara. Atrodo, visa Lietuva lanko artimj kapus. Alma dar neatsigavusi po gripo, todl a vienas iandien nuvykau Antakalnio kapines padti gli prie memorialo kovotojams u laisv ir monsinjoro Kazimiero Vasiliausko bei Vytauto Kavolio kap. Ras kapinse apsilankiau anksiau ir padjau gli prie Jono Basanaviiaus ir Mikalojaus Konstantino iurlionio kap, dalyvavau atidengiant paminkl nuudytiems Vasario 16-osios signatarams Kaziui Bizauskui, Pranui Dovydaiiui ir Vladui Mironui. iandien Respublika paskelb, kad laikratis European Voice pasil Lietuvos prezident u indl derybose dl ES konstitucins sutarties irinkti Met europieiu. Tai jau antroji nominacija anksiau tai padar angl The Economist. Taiau tame paiame Respublikos numeryje liktelta ir deguto. Mat grinau Seimui Liustracijos statym. Tai padariau dl procedrini paeidim, nes teisininkai spjo, kad jei j pasirayiau, nusiengiau Konstitucijai. Supratau, kad konservatoriai ir paksistai (domi kompanija!) sukels triukmo. Taip ir atsitiko. Respublikos antrat skelbia: alies vadovas ustojo kagbistus.

Prabgo 81 gyvenimo metai! Galiu dkoti likimui: esu sveikas, kupinas energijos, mane supa puiks mons ir alia mylimiausias asmuo mano Alma. Tikiuosi, dar man bus lemta prasmingai prisidti prie tautos darb. Sulaukiau daug sveikinim i visos Lietuvos ir usienio.
2007 met lapkriio 3 diena, Vilnius.

Visos mano pastangos ivengti oficiali sveikinim nujo perniek. Telefonas skambjo beveik nesustodamas. Prezidentr atkeliavo gausyb puoki. Vis dlto pavyko atsikratyti sovietini
2007 met lapkriio 5 diena, Vilnius.
385

laik tradicijos, kai tokiomis progomis isirikiuodavo didiul eil delegacij ir pareign. Susitikau su usienio reikal ministru Petru Vaitieknu. Rusijos ir Gruzijos santykiai vis labiau kaista. Prisimenant gruzin temperament, galima laukti net ir ginkluoto susirmimo. Aptarme ir mano vizit Lenkij lapkriio 11 dien. Nors po Seimo rinkim prabgo kelios savaits, naujos vyriausybs sudarymas ten usits. Varuvoje ms ambasados patalpose planuojamas mano susitikimas su bsimuoju Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku, naujuoju Seimo maralka ir usienio reikal ministru.
2007 met lapkriio 7 diena, Vilnius.

Pakvieiau Prezidentr piet profesor Vand Zaborskait. Ji jau ijusi pensij, bet aktyviai bendradarbiauja su spauda ir rainiuose atvirai isako mane ne visada tikinant, bet drs ir skatinant diskusijas poir ms iandienos gyvenim. Kalbjoms daugeliu tem ir apie mus abu nuviliant Seimo darb, ir apie Liustracijos statym. iais klausimais galvojame panaiai turime baigti liustracij ir pagaliau padti tak sskait su praeitimi suvedinjimui. Apie tai kalbsiuosi su opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi. Ketinu jam atvirai pasakyti, kad nesu patenkintas bendradarbiavimu su konservatoriais. Jauiu ir j nepasitenkinim, bet man nepriimtina, kad jie visus savo veiksmus grindia siauru partikumu. Net susideda su paksistais ir darbieiais, nors i veikla griauna valstybs pamatus. ia jau, matyt, jauiama ir rus specialij tarnyb taka. Anksiau labai atsargiai vertindavau tokius tarimus, galvodavau, kad gal sutirtinamos spalvos. Dabar turiu pripainti, kad klydau taip manydamas. Susipains su VSD surinkta ir vis papildoma operatyvine informacija sitikinau, kad padtis rimta. Ir tokiomis aplinkybmis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas murkdosi partinse intrigose, o pavoj valstybei numoja ranka.

Mano atmesto Liustracijos statymo svarstymas Seime pereng bet kokias padorumo ribas. Visus pranoko Petras Graulis ir Egidijus Klumbys. ie rksniai net reikalavo paalinti prezident kaip kagbist! O apie pai liustracij kalbta maiausiai. statym Seimas bals dauguma atmet, bet paaikjo, kas su kuo buvo sudar sandorius Rasa Jukneviien pasipiktino neva jos partij idavusiais darbieiais. Pasirodo, konservatoriai buvo susitar su paksistais ir darbieiais balsuoti prie mano veto, bet pastarieji aid savo aidim.
2007 met lapkriio 8 diena, Vilnius.
386

iandien vyki netrko. Paskambino premjeras Andrius Kubilius ir prane, kad prie pusvaland kalbjosi su vidaus reikal ministru Raimondu ukiu ir is pareikalavo policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaraviiaus atsistatydinimo dl i savait Skuode vykusios tragedijos. Ten automobil vairuojantis girtas policininkas lk br vaik, tris mirtinai sualojo ir pabgo su kartu vaiuojaniu bendradarbiu i vykio vietos. Pasakiau premjerui, kad nuramint ir ministr, ir policijos generalin komisar. Nereikia kariuotis. Susitiksime ir visk aptarsime. Sulaukiau skambuio ir i Gruzijos. Skambino Michailas Saakavilis. Tbilisyje tris dienas vyksta demonstracijos, reikalaujama, kad prezidentas atsistatydint, bt paleistas parlamentas. tariama, kad i suirut skatina Maskva. Bet perversmas nepavyko. M. Saakavilis patikino, kad visikai kontroliuoja padt.
2007 met lapkriio 9 diena, Vilnius.

Aikja vis daugiau Skuode vykusios tragedijos fakt, rodani, kad policijoje nra elementarios tvarkos ir drausms, o dl to kalt tenka Policijos departamentui ir net Vidaus reikal ministerijai. Ketinu pareikalauti abiej institucij vadov atsakomybs. Po susitikim su jais teks priimti atitinkamus sprendimus. iandien pakvieiau Prezidentr Andri Kubili. Kalbjoms apie Liustracijos statym. Neslpiau nustebimo, kad konservatoriai iuo klausimu bendradarbiauja net su paksistais ir darbieiais. Taiau ms pokalbis vargu ar k pakeis. Atrodo, dabar konservatoriams rpi tik viena: kaip bet kokia kaina grti valdi. Rytoj bus laidojami Skuode girto policininko suvainti trys moksleiviai. Ranka paraiau uuojautos laikus ir papraiau juos perduoti vaik netekusiems tvams, drauge nuveti ir mano bei Almos gli puoktes.

2007 met lapkriio 10 diena, Vilnius.

Atvykau Lenkijos nepriklausomybs dienos minjim. Ta proga susitikau su rinkimus laimjusios Pilietins platformos partijos pirmininku, bsimuoju vyriausybs vadovu Donaldu Tusku. Pasikalbjome apie tolesnius ms valstybi santykius, ES ir NATO bendradarbiavimo klausimus. Lenkija ketina mainti savo kari skaii Irako tarptautinse pajgose. Bet daugiausia laiko skyrme energetikai. D. Tuskas garantavo, kad Ignalinos atomins elektrins bei elektros tilto projektai liks ir naujosios Lenkijos vyriausybs prioritetais. Prezidentas Lechas Kaczyskis taip pat tai patvirtino. Jiems abiem siliau pasirayti sutartis dl i energetikos objekt statybos iki Kald. Tai bt puiki Kald dovana ms ali monms.
2007 met lapkriio 11 diena, Varuva.
387

Nelengva diena. Pirmiausia i ryto susitikau su vidaus reikal ministru Raimondu ukiu. Jis papasakojo, kokia padtis susiklost Policijos departamente bei ministerijoje, ir teik atsistatydinimo pareikim. Padkojau jam u indl gerinant vidaus reikal sistemos darb, bet pasakiau, kad po Skuode vykusios tragedijos turiu priimti jo atsistatydinim. Tuomet susitikau su policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaraviiumi. Isamiai aptarus situacij policijoje, turjau jam pareikti, kad praau jo atsistatydinti. Tai btina stiprinant vadov asmenin atsakomyb u padt j vadovaujamose staigose.
2007 met lapkriio 12 diena, Vilnius. 2007 met lapkriio 14 diena, stokholmas.

Dvi dienas vedijoje susitikimas vijo susitikim. Daugiausia kalbjoms apie energetikos reikalus. Ir visi pokalbiai buvo dalykiki, neformals. Vienintelis oficialus susitikimas su vedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu, bet taip pat tik dl protokolo reikalavim, o bendravome laisvai ir iltai. Likau labai patenkintas pokalbiais su ved energetikais apie elektros kabelio Lietuv projekt. Jie tvirtai remia ms alies prisijungimo prie Skandinavijos tinkl idj. Estija jau sujungta su Suomija, o i su Norvegija ir vedija. Kuo greiiau tai reikia padaryti ir mums. Man nelabai patinka tik ved prielaida,

Su vedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu. Stokholmas, 2007 m. lapkriio 14 d.

388

kad kabeliu elektra gali bti tiekiama 2016 metais. Manau, bt galima projekt gyvendinti ir greiiau, gal net 20122013 metais. Tiesiog reikt nedelsti ir visus procedrinius klausimus sprsti kartu su projektavimo darbais. Apie elektros kabelio projekt kalbjausi ir su garsios vedijos finansinink eimos Walenberg atstovais. Stipri politin param adjo parlamentarai. Ypa svarbus buvo pokalbis akis ak su vedijos ministru pirmininku Fredriku Reinfeldtu. Jis pritar mano miniai, kad reikt nutiesti kabel n nelaukiant 2016 met, ir adjo pasidomti, kaip bt galima paspartinti darbus. Bet mane nustebino viena panekovo pastaba: es jiems kelia susirpinim partneri i Lietuvos ryiai su rusais. Tai ved valgybos informacija, bet gal ji paremta tik prielaidomis. Patikinau vedijos premjer, kad fakt atkreipsime dmes. (Reiks apie tai pasikalbti su Povilu Malakausku.) Atomin elektrin statysianios Lietuvos energetikos bendrovs krimas smarkiai banguoja. Aistros, ambicijos, politikavimas ir, aiku, finansiniai interesai. Siekdamas, kad bendrov nuo pat pamat bt kuriama skaidriai, papraiau Valstybs kontrols vertinti derybinink pozicijas. is darbas padarytas, ivados pateiktos. Bet iandien paskambino premjeras Gediminas Kirkilas ir, sakyiau, kariuodamasis ipykino, kad paleis bendrov kuriani darbo grup ir tegul pats prezidentas imasi ios uduoties. Pasirodo, jam ukliuvo Valstybs kontrols teiginys, es Vyriausyb nepasirengusi deryboms. Pirmiausia nuraminau premjer, kad nereikia tokios pastabos suprasti kaip asmenins kritikos. Pabriau, kad svarbiausia negaiti laiko ir tsti darbus, kad nebt sulugdytas projektas. pareigojau patarj Nerij Udrn dalyvauti visuose bsimj deryb posdiuose ir mane informuoti, kaip jos vyksta. Vliau paskambinau kio ministrui Vytui Navickui ir papraiau nedelsiant pradti derybas dl bendrovs krimo.
2007 met lapkriio 19 diena, Vilnius.
PAstAbos PArAtse

Nacionaliniu investuotoju vadinta bendrov LEO LT buvo steigiama vieninteliu tikslu sutelkti valstybs ir privat kapital, kad bt galima kuo greiiau ir efektyviau siekti Lietuvos energetins nepriklausomybs, garantuoti elektros energijos tiekim pastatant nauj atomin elektrin, galini pakeisti udarytj. Aikiai matsi, jog vien valstybs pinig tokiam brangiam objektui statyti

389

nepakaks. Buvo manoma, kad pravers ir privataus kapitalo vadybin patirtis. Taiau valstyb turjo ilaikyti savo rankose bendrovs kontrol, tai buvo i karto tvirtinta teiss aktuose. Konkrets planavimo, tarptautini deryb darbai jau buvo pajudj, bet pasikeitus alies Vyriausybei, vliau ir prezidentui, i pradi imta stabdyti projekt, o netrukus ir visai iardyta j turjusi gyvendinti LEO LT bendrov. Man sunku suprasti, kam to prireik, jei situacij vertintume grynai dalykiniu poiriu, o ne vadovaudamiesi politiniais iskaiiavimais ir vedami partini intrig. Galbt i ties privataus kapitalo dalis bendrovje buvo pervertinta, nors vertinimus pateik autoritetingi tarptautiniai auditoriai. Taiau i problem buvo galima sprsti derantis dl valstybs akcij dalies padidinimo, o ne ivis iardant LEO LT. U iuos politinius aidimus brangiai sumokjo Lietuva. Atomins elektrins statybos projektas aldytas ma maiausiai porai met. Per t laik Rusija, pamaiusi, kad Lietuva trypioja vietoje, puol gyvendinti net dviej atomini elektrini projektus prie ms alies sien Karaliauiaus krate ir Vilniaus paonje Baltarusijoje.

2007 met lapkriio 24 diena, tbilisis.

Tbilisyje vyksta prie Michail Saakavil nukreiptos demonstracijos, matyt, specialiai surengtos per Roins revoliucijos ketvirtsias metines. Padtis Gruzijoje jau kuris laikas nestabili. Nesakyiau, kad ir prezidentas M. Saakavilis visuomet laikosi demokratikai, atrodo, varo spaud. Kalbdamasis su juo telefonu, kelis kartus raginau nesiimti toki veiksm, nes Maskva tik ir laukia progos kurstyti neramumus. adjo, bet... tampa nesiliauja, demonstracijos tsiasi. M. Saakavilis kviet atvykti Roi revoliucijos metini minjim. I pradi atsisakiau, nurods, kad turiu dalyvauti Lietuvos kariuomens dienos ventje. Taiau po i ikilmi su nemaa delegacija vakar iskridau Tbilis. Tik atskrids susitikau su M. Saakaviliu, vliau su parlamento pirmininke Nino Burdanadze. Tbilisyje jau viejo diena anksiau atvyks Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Susitik su juo vl pasikalbjome apie elektros tilto ir atomins elektrins projektus. Vliau drauge su M. Saakaviliu trise dalyvavome spaudos konferencijoje. Pabriau, kad remiame demokratij Gruzijoje, pritariame sprendimui paankstinti alies prezidento rinkimus ir raginame leisti opozicijai netrukdomai naudotis visomis iniasklaidos priemonmis, skaitant ir televizijos kanalus.
390

Sveiuose pas Gruzijos prezident Michail Saakavil per Roi revoliucijos metines. Tbilisis, 2007 m. lapkriio 24 d.

Atrodo, L. Kaczyskiui nelengva suvokti, kas vyksta Gruzijoje. Gal todl jis sutiko apsilankyti M. Saakavilio partijos surengtame mitinge, o a, suprasdamas, kad opozicija tai gali laikyti kiimusi j politinius ginus su prezidentu, ten nevykau. Kai iandien ryte susitikau pusryi su opozicijos vadais, jie pirmiausia man padkojo, kad laikausi nealikai, o tai labai svarbu iekant sprendim, kurie padt sumainti tamp j alyje. Ne kart teiravausi apie j politin program, klausiau, kuo j politika skirtsi nuo dabartins, bet nesulaukiau aikaus atsakymo. Kaskart opozicijos atstovai paerdavo priekait M. Saakaviliui, daugiausia dl odio laisvs suvarym, bet konkretesni savo programos gairi nepateik. Paadjau, kad Gruzijos prezidento rinkimus atsisime stebtoj, raginsime alies valdi garantuoti, kad viskas vykt skaidriai. Baigiantis pusryiams gruzinai nepayktjo pagyrim mums, lietuviams. Igirdau net silym kandidatuoti Gruzijos prezidento post! Pajuokavau, kad tai bt Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts nuo Baltijos iki Juodosios jros atkrimo pradia, dar traukiant ir Gruzij.
2007 met lapkriio 27 diena, briuselis. Jau madaug prie por mnesi igirdau, kad savaitratis The Economist irinko nominantus devynioms Met europieio vardo kategorijoms ir vienai j 2007-j valstybs veikjo
391

Met europieio apdovanojim ikilms. Briuselis, 2007 m. lapkriio 27 d.

esu nominuotas a drauge su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Pranczijos prezidentu Nicolas Sarkozy ir Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu. Uvakar man buvo praneta, kad esu kvieiamas atskristi Briusel, ir usiminta, kad turiu lagamin sidti smoking. iandien su Alma ir nedidele palyda atskridau Briusel. Man vos spjus viebutyje kostium pakeisti smoking, ivykome Egmonto rmus. Karalika prabanga spindinti aplinka, susirink pramatns tarptautins bendruomens sveiai, gausyb ambasadori, diplomat, politik, i visos Europos suvaiavusi iniasklaidos atstov. Mane pasitiko eurokomisar Dalia Grybauskait ir ambasadorius Rytis Martikonis. Prie kiekvieno stalo susdo po deimt svei. Man i deins sdjo Alma, i kairs JAV ambasadorius Belgijoje, prieais D. Grybauskait. Pamau skelbiami vis kategorij nominantai ir titul laimtojai. Pagaliau ateina eil, kaip man atrod, paskutinei 2007-j nominacijai valstybs veikjo. Pamaniau, kad is titulas turt atitekti A. Merkel. Ir neapsirikau. Atplus vok, skelbiama jos pavard. Ir kai a jau svarsiau, kada ia geriausia prieiti jos pasveikinti, girdiu sakant: Dabar io vakaro kulminacija. Kas irinktas Met europieiu? Atpliamas vokas ir skelbiama: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus! I pradi net pamaniau, kad gal ko nesupratau. Bet visi iri mane, ploja.
392

Tuomet atsistoju. Fotoaparat blyksniai, sveikinimai, ia pat televizijos prao tarti kelis odius, o man galvoje vis sukasi mintis, kad apdovanota mano tvyn Lietuva. T ir sakau urnalistams. Vakare susirinkome Metropole viebutyje. ventme iki antros nakties, o et ryto jau reikjo vaiuoti oro uost. Bet ne kasdien sulaukiu toki apdovanojim.
2007 met lapkriio 30 diena, Vilnius.

Gyvenimas rieda prasta vaga. Ne veltui sakoma: Savo parapijoje pranaas nebsi. Taiau sulaukiau daug sveikinim ir linkjim i biiuli bei artimj, tiek esani arti, tiek toli. Tai svarbiausia. inoma, ms politikos vad reakcija man suteikt 2007 met europieio titul savotika galima pamanyti, dauguma j apie tai nieko negirdjo. Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmajai usienio kelionei pasirinko Lietuv. Tai buvo vienos dienos vizitas. Kalbjoms apie tolesn ms ali bendradarbiavim ir, aiku, energetikos projektus. Pirmieji pokalbiai nuteikia viltingai.

2007 met gruodio 2 diena, sekmadienis, Vilnius.

Nuo 2001 met mano iniciatyva rengiam Maldos pusryi tradicija prigijo. kart atvyko visuomens veikj i JAV, Vokietijos, Austrijos, Suomijos. Dalyvavo kardinolas Audrys Bakis, arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, daug Seimo nari, ministr. Kai Lietuvoje tiek daug tampos ir susiprieinimo, tokie renginiai padeda bent iek tiek praskaidrinti dvasin atmosfer, suteikia politikai nors truput daugiau dvasingumo. Dar vienas tradicinis renginys didij prekybos centr remiamas Almos fondo kaldinis Coca-Cola karavanas. Trys miliniki sunkveimiai, prikrauti dovan, rieda per Lietuv ir dalija jas kaimo mokykl vaikams. Tai puiki proga monms, taip pat ir mano bendradarbiams, parodyti irdies gerum. Mes su Alma teikme karavanui 15 tinklinio kamuoli.

2007 met gruodio 3 diena, Vilnius.

Viea paslaptis, kad Paggiuose ir Tauragje klesti kontrabanda. Vis dien skyrs painiai su iuo kratu susidariau vaizd, kur galiau apibendrinti vienu sakiniu: padtis tragika. Neabejoju, kad ia dirba nemaai sining pareign, bet akivaizdu, kad yra ir palaikani ryius su kontrabandininkais. Matyt, jiems padeda ir kai kurie vietos valdios mons. Todl kontrabandininkai jauiasi nebaudiami. Jie gerai ipltojo nusikalstamo verslo tinkl. Lidniausia j traukiami ir nepilnameiai, net 1215 met vaikai, kuri tvai ivyk dirbti usien. Jie u 100 lit
2007 met gruodio 5 diena, Paggiaitaurag.
393

budi naktimis ir mobiliaisiais telefonais praneinja, kur juda pareignai. Mokykloje kalbantis apie tai su moksleiviais jautsi j poiris: O kas ia blogo? Manoma, kad vien per 10 i met mnesi kontrabandininkai perve per 200 milijon lit verts cigarei ir udirbo 100 milijon lit. O vietos valdininkai, atrodo, visikai atsipt. Nepayktjau jiems griet odi, bet ar tai pads? Tauragje jaunimui nra kuo usiimti, kur burtis. Renkasi degalinse. Btina parengti valstybs politikos iame krate paket.
2007 met gruodio 7 diena, Vilnius.

Sukrt inia, kad savo bute nuudytas fotografas, Lietuvos ryto urnalistas Viktoras Kapoius. Su juo susipainau dar atuntajame prajusio amiaus deimtmetyje lankydamasis gimtinje. Skaudu, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai. Skambino Vokietijos prezidentas Horstas Khleris. Papasakojau jam apie savo pokalbius telefonu su Gruzijos ir Ukrainos prezidentais. Diskutavome ir apie Rusijos politikos kurs po Dmos rinkim. H. Khleris neslp mans, kad gali sustiprti tampa tarp Maskvos ir Vakar ali.

Istorin diena. Europos Sjunga iandien pradeda nauj gyvavimo etap 27 valstybi vadovai pasira ES konstitucin sutart. Ceremonija vyko v. Jeronimo vienuolyno Didiojoje salje. Tai XIV amiuje statytas UNESCO Pasaulio paveldo paminklu paskelbtas architektros edevras. sal buvo pakviesta 400 svei, tik po tris kiekvienos alies delegacijos narius. Likusieji stebjo ceremonij anapus dur televizijos ekranuose. Pasirayti sutarties buvome kvieiami abcls tvarka pagal alis. Lietuvos vardu pasiraiau a, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ir usienio reikal ministras Petras Vaitieknas. A per ceremonij buvau pasodintas scenoje alia pirmininkaujanios ES Portugalijos ministro pirmininko Jos Scrateso. Tokia pagarba man buvo parodyta, matyt, kaip k tik 2007 met europieiu irinktam asmeniui.
2007 met gruodio 13 diena, Lisabona.

Vakar prie vidurnakt atskridome Briusel ir vos kelias valandas numigus jau teko dalyvauti Europos Vadov Tarybos rytiniame posdyje. Sudtingiausias klausimas Kosovas. Jungtinms Tautoms nepavyko susitarti dl ios teritorijos teisinio statuso. Radikaliai skiriasi Rusijos remiamos Serbijos ir Kosovo, reikalaujanio nepriklausomybs, pozicijos. Vakar aptarme ms laikysen: Kosovui apsisprendus skelbti nepri2007 met gruodio 14 diena, briuselis.
394

Europos Sjungos konstitucins sutarties pasiraymo ceremonija. Lisabona, 2007 m. gruodio 13 d.

klausomyb, Lietuva j pripains, net jei ES ir svyruot. Taip pat sumanme, kad, prasidjus debatams, a pasistengsiu tarti od tarp pirmj penki pasisakani vadov. Paaikjo, kad ms taktika buvo teisinga. Pirmieji kalbj Bulgarijos ir vedijos vadovai abejojo, ar Kosovas pasirengs nepriklausomybei. Tuomet nusprendiau nelaukti ir papraiau odio. Pasakiau, kad Kosovas bus pirmiausia ms ibandymas, nes teks rodyti, ar ES realiai, o ne vien odiais remia laisvs ir taut apsisprendimo principus. Ir ne mums ioje salje sprsti, ar kosovieiai jau pasireng kurti savo nepriklausom valstyb. Debatai tssi dar por valand. Apstulbino Kipro prezidentas. Jis pareik: kad ir k nusprst ES, jo alis nepripains Kosovo nepriklausomybs. Panaios pozicijos laiksi Graikija, Bulgarija, Rumunija. Tokios kalbos gal gale ived i kantrybs Pranczijos prezident Nicolas Sarkozy, ir jis tvirtai parm taut apsisprendimo princip. Vokietijos kancler Angela Merkel taip pat pareik, kad negalima i Kosovo moni atimti teiss kurti savo valstyb. Tai savo kalboje pabr ir Europos Komisijos pirmininkas Jos Manuelis Barroso. Oficialiu dokumentu ES pozicija nebuvo patvirtinta, bet vis dlto aikiai pasisakyta u Kosovo apsisprendimo teis.
2007 met gruodio 17 diena, Vilnius.

I pat ryto atvyko JAV ambasadorius Johnas Cloudas. Kalbjoms ir apie nipikse buvusi yd kapini
395

problem. Sutarme, kad reikia kuo skubiau iekoti kompromisinio sprendimo, antraip vis stiprs nesutarimai su JAV yd bendruomene, kuri, pasitelkusi lobistus, nuteikinja JAV Kongreso narius prie Lietuv. Vakare Operos ir baleto teatre buvo apdovanotas geriausias 2007 met Lietuvos sportininkas. i garb teko krepininkui Ramnui ikauskui. ikilmes jis buvo atskraidintas i Maskvos specialiu reisu CASK klubo, kuriame jis dabar aidia, usakytu lktuvu. Staigmena lauk ir mans. R. ikauskas pasveikino mane 2007 met europieio apdovanojimo proga ir teik special Lietuvos olimpinio komiteto medal.
2007 met gruodio 18 diena, Vilnius.

Tarp keli kaldini rengini, kuriuose iandien dalyvavau, vienas buvo iskirtinis: Prezidentros Kolon salje surengme Kald egluts vent negaliems vaikams. Drauge su Alma stebdami ms mauosius sveius ir jaudinoms, ir diaugms. Nepamirtamos akimirkos, kaip jie deklamuoja eilraius, kaip diaugiasi Kald Seneliu ir dovanlmis. Man atrod, kad ne mes juos, o jie mus apdovanojo, suteik neapsimestinio kaldinio diaugsmo ir dvasios stiprybs. Vakare dalyvavau paskutinje i met Lietuvos televizijos Spaudos klubo laidoje. Sutarme su vedju Audriumi Siauruseviiumi, kad neaptarinsime politikos ir kalbsims apie gyvenim, prabgusius metus. Bet ar neapgaudinjame patys savs? Po laidos juokms. Negi galjome tiktis, kad vis valand kalbdamiesi ivengsime politikos, kuria gyvenome visus iuos metus? iandien vidurnakt engme engeno erdv griuvo sienos, skyrusios sensias ir naujsias ES nares. Dabar galime nestodami prie sien laisvai keliauti nuo Vilniaus iki Lisabonos. ia proga sraigtasparniu nuskridau prie Kalvarijos pasienio posto. ia atvyko ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Abiejose sienos pusse ms lauk isirikiav pasienieiai, orkestrai, urnalistai. Pakliau valstybin sien ymint Lietuvos kelio utvar ir, nuskambjus ali himnams, pasidiaugiau, kad esame istorinio vykio, kai griuvo mones ir tautas skyrusios sienos, liudininkai. Tuomet perjome Lenkijos pus ir automobiliais nuvykome Punsko lietuvi namus. Beje, iame mieste joks Lenkijos prezidentas anksiau nra lanksis. Po valandos grau Lietuvos pasien ir sraigtasparniu nuskridome pasienyje su Latvija esant Germanik, kur tiltas per Nemunlio up jungia ms krat su latvi Skaistkalns gyvenviete. Tilto vidury ir susitiko ali delegacijos. Prezidentas Valdis Zatleras pradjo toki pat ceremonij, kokia kiek anksiau vyko
396

2007 met gruodio 22 diena, Vilnius.

pasienyje su Lenkija. Perkirp juostas nujome Latvij, banyioje klausms vargon koncerto, o jam pasibaigus automobiliais nuvaiavome Bir pil. ia rajono valdia sureng primim ali delegacijoms ir pasienio pareignams.
2007 met gruodio 24 diena, Vilnius.

Oras nelabai kaldikas. Nei snaigs i dangaus, nei sniego pdsak ant ems, ir temperatra apie nul. Vis tiek mieste Kald nuotaika. Prie Ki stalo pasikvietme Dan ir Gabrieli emkalnius. Daugiau nieko nebuvo. Juokavome: dvi poros nalaii. Dien usuko Algirdas Brazauskas. Ne tik pasikeitme sveikinimais, bet ir pasikalbjome apie politines aktualijas.

2007 met gruodio 26 diena, Kaldos, Vilnius.

Abi veni dienas praleidome namie. Atsisakme vykti visokius renginius. Norjosi pailsti. Jauiuosi pavargs nuo nuolatins didiuls tampos. Ir neatrodo, kad jos ateityje sumat...

2007 met gruodio 31 diena, Vilnius. Met kaip nebta, o tiek daug visko buvo! Diaugiuosi savo, o kartu ir Almos sveikata. tampa ms nepakirto. Ir politikai yra kuo didiuotis, o tai stiprina ir kvepia pirmiausia turiu galvoje usienio politik. Taiau kitokios nuotaikos apninka, kai mstau apie vidaus reikalus. Pradedant Seimu, baigiant visuomeniniais judjimais ir iniasklaida daug sumaities, pykio ir net smoningo moni kirinimo. Ateinantys metai nebus lengvi jau vien todl, kad tai Seimo rinkim metai. Vadinasi, bus per akis kaltinim, purvo ir net meito. Suprantu, kad partijos konkuruoja, bet kartais perengiamos padorumo ribos. Populistai jau arsto paadus visas puses. Taigi, engiame 2008-uosius... Sutinkant juos linkjau monms: ...kad pasitikjimas ir pagarba grt ms kasdien bendravim, kad sipareigojimai ir paadai nelikt tuiaodiavimu, o darbai bt pagrsti laisvs ir demokratijos principais.

397

2008-ieji
2008 met sausio 1 diena, Vilnius.

Matyt, gamta nori mums kvpti daugiau optimizmo paskutin 2007-j dien dangus par sniego ir, lyg slpdamas ms gyvenimo tamsumus, em nuklojo baltu patalu. Pavelgus pro lang ird diuginantis iemos grois. Puis, egles apgobs purus baltytlaitis sniegas. Malonus altukas minus 6 laipsniai. Visa i savait kaip vent. Vos trys darbo dienos. Gyvenimas dar negro prast ritm. Tik altis stiprja. Atjo tikra iema. Prezidentroje taip pat ramyb. Vienintel naujiena paskambino Gruzijos prezidento pareigas laikinai einanti parlamento pirminink Nino Burdanadz ir patikino, kad rytoj gruzinai prezident rinks laisvai ir demokratikai. Ji nusprend pasikalbti su manimi, nes opozicija skleidia gandus, neva rinkim rezultatai bus klastojami.

2008 met sausio 4 diena, penktadienis, Vilnius.

2008 met sausio 6 diena, Vilnius.

Gruzijoje prezidento rinkimuose balsavo tik apie 4550 procent rinkj. Tvirtai pirmauja Michailas Saakavilis. Svarbiausia, tarptautiniai stebtojai patvirtino, kad rinkimai vyko laisvai ir didesni paeidim nebuvo. Tai igirds iandien paskambinau Nino Burdanadzei ir pasveikinau skmingai surengus prezidento rinkimus, palinkjau Gruzijai kuo greiiau grti normalaus politinio gyvenimo ritm.

I pat ryto paskambino premjeras Gediminas Kirkilas ir, pranes, kad aplinkos ministras Arnas Kundrotas teik atsistatydinimo pareikim, teiravosi mano nuomons. Pritariau, kad toks ingsnis dabar Vyriausybei neparankus, bet tai asmeninis apsisprendimas, ir mes negalime jam prietarauti. Nevienareikmikai vertinu ilgamet A. Kundroto darb ministru. Neretai jis dirbo efektyviai, gerai vadovavo ministerijai, bet buvo ir sprstin problem, kur i jo tikjausi daugiau iniciatyvos. Vis dlto, apibendrindamas vis A. Kundroto veikl, vertinu j teigiamai.
2008 met sausio 7 diena, Vilnius. 2008 met sausio 9 diena, Vilnius.

Rytinis susitikimas su VSD vadovu Povilu Malakausku privert rimtai sunerimti. Perskaiiau vis krv VSD parengt dokument apie ms pareignus, net Seimo narius. I pateiktos infor398

macijos aikja, kodl visuomenje keliamas toks smarkus erzelis, kodl vieojoje erdvje skleidiama tiek daug dezinformacijos, kirinami mons. Atrodo, neapsieiname be svetimj takos. Dabar man aikiau, kodl viena asmen grup radijo bangomis ir televizijoje lieja tokius tulingus komentarus, skelbia pagieingus straipsnius spaudoje. Anaiptol netarinju, kad ie mons yra usienio agentai ar tarnauja svetimiesiems u pinigus. taka daroma subtiliau. Kartais tiesiog susiburia vienas kit remiani draug brelis. Tik nesuprantu j motyv taip piktai putoti. Netrukus Seimas prads svarstyti statym dl atomins elektrins statybos. Ir jau pasipyl raginimai atidti klausim, kol bus parengtos isamios studijos. Vadinasi, projektas dar bt stabdomas bent metams ar dvejiems. Keista, kad prie io choro, kuriame girdti Algirdo Brazausko balsas, prisideda ir Vytautas Landsbergis. Mginsiu aikintis, k tai reikia. Stebina konservatori viraai. Pasitelkia atleistus VSD pareignus, atrodo, tam, kad pridengt nelabai varius savo darbelius. Beje, tarp j ginam talkinink ir buv KGB karininkai. Reikalauja juos grinti VSD. O ponia R. Jukneviien jau kalba, kad u dabartin departamento generalin direktori P. Malakausk net ankstesnis vadovas buvs geresnis. Papraiau P. Malakausko parinkti kelet spdingesni paym ir islaptinus pateikti jas atsaking asmen grupei. Artimiausiu metu auksiu Valstybs gynybos tarybos posd ir pateiksiu jo dalyviams i VSD informacij. Neabejoju, kad artjant Seimo rinkimams paymose minimi usienio jg veikiami asmenys ir takos grups dar suaktyvs. Mano vakarykt kalba sukl tarptautin atgars. Rusijos parlamentarai mane usipuol u tai, kad kalbjau apie okupacijos palikim ir alos atlyginim, o Dmos Usienio reikal komiteto pirmininkas net vieai tai pavadino svaiiojimais. Tokios Maskvos reakcijos buvo galima tiktis. Daug skaudiau, kai su dar didesniu pykiu ima pulti savieji. Vienas politikos apvalgininkas net pavadino mane kone tautos idaviku. Visikai nesuprantu tokios logikos. Kas tai tik silpnaprotyst, o gal dideli pinigai? K gi, Lietuvoje odio laisv, o apie etik ir paprasiausi padorum nekalbsiu. Prasidjo naujojo aplinkos ministro paiekos. Socialdemokrat minimi kandidatai mans netenkina. N vienas j nesugebs profesionaliai tvarkyti aplinkosaugos ir tarnaus tik partiniams interesams.
2008 met sausio 10 diena, Vilnius. iandien susitikau su Vyriausybs silomu kandidatu policijos generalinio komisaro post Vizgirdu Telynu.

399

Kalbjoms apie teistvarkos problemas, policinink vaizd visuomenje, iklausiau panekovo nuomon apie policijos reformas. V. Telynas yra laikomas puikiu kriminalini nusikaltim tyrju. Kalbantis su juo jautsi, kad tai tikras profesionalas. Manau, jis sugebs gerai vadovauti Policijos departamentui. Vis stipriau jauiasi artjani Seimo rinkim bangos. Konservatoriai, atsiribodami nuo socialdemokrat, stumia Gedimino Kirkilo Vyriausyb kriz. Premjeras m vilioti Artr Paulausk dtis prie valdaniosios koalicijos, bet is branginasi. Mat jei Vyriausyb remt Naujosios sjungos frakcija, jau bt Seimo dauguma. iandien ryte G. Kirkilas papra, kad j priimiau, ir atvyks pasiteiravo, ar nesutikiau pasinekti su A. Paulausku ir pakalbinti j dtis prie valdaniosios koalicijos. Atsakiau trumpai ir aikiai: kaip ne kart esu saks, Lietuvai reikia politinio stabilumo, ne metas keisti Vyriausyb, kai iki Seimo rinkim teliko 9 mnesiai, tikiuosi, kad partijos elgsis atsakingai ir nesibuos valstybs laivo, bet jokias partij derybas nesivelsiu.
2008 met sausio 11 diena, Vilnius.

Artjant naujiems Seimo rinkimams pokalbis su socialdemokrat lyderiu premjeru Gediminu Kirkilu...

400

...ir su konservatori patriarchu Vytautu Landsbergiu.

2008 met sausio 13 diena, Vilnius. Jau prabgo 17 met nuo tragikj Sausio 13-osios vyki. Dalyvavau visose ikilmse, apdovanojau Sausio 13-osios medaliais ligi iol dar nepagerbtus laisvs gynimo kov dalyvius, o j vis dar atsiranda. Seime per ikilming posd spding kalb pasak kardinolas Audrys Juozas Bakis. Padkojau jam, kai Antakalnio kapinse pagerbme laisvs kov aukas. Politiniame fronte nieko naujo tsiasi rietenos dl nacionalinio investuotojo bendrovs ir Atomins elektrins statymo. Interes kova dangstoma skambiais valstybiniais ir visuomeniniais kiais. Turiu vilties, kad vis dlto gal savo rankomis nesulugdysime Lietuvai gyvybikai svarbaus atomins elektrins projekto. Antraip ilgam liktume Rusijos energetikos monopolio vergais. Mane informavo, kad Vilni nori atskristi Michailas Saakavilis ir, surengs spaudos konferencij, padkoti Lietuvai u laikysen per Gruzijos prezidento rinkimus. Grietai tam pasiprieinau. Nemanau, kad tai bt naudinga. Greiiau bt tik padaryta alos demokratinms idjoms. Tai net nelogikas sumanymas, manau, ko gero, kils Vilniuje kurio nors ms klerko galvoje. Papraiau ms ambasadoriaus Tbilisyje informuoti vl perrinkt M. Saakavil, jog jo padka u jam skmingus rinkimus Vilniuje nra laukiama.

401

Primiau Lenkijos Senato pirmininko Bronisawo Komorowskio vadovaujam delegacij. Jo tvas yra kils i Lietuvos ir jis pats labai draugikas ms aliai.
2008 met sausio 14 diena, Vilnius. 2008 met sausio 15 diena, Vilnius. Seimas pradjo svarstyti Atomins elektrins statymo pataisas. Pusvaland pasiklausiau diskusij per televizij ir ijungiau televizori. Ilgiau neitvriau. Lidnas vaizdas. Mini chaosas, svaidymasis kaltinimais, premjeras ir ministrai apkaltinti net valstybs idavimu, nors, girdjau, lyg jau ir buvo susitarta dl statymo. iandien Turnikes pavakare pasikalbti apie gyvenim pakvieiau Justin Marcinkevii, Viktorij Daujotyt, Giedri Kuprevii, Sauli uk, Valentin Sventick, Gitan Nausd ir Robert Darg. Smoningai nekvieiau nei politik, nei savo patarj. Norjosi igirsti, k mano apie padt alyje su valdios institucijomis nesusij mons. Svarstme, kokios prieastys lemia ms visuomeninio ir politinio gyvenimo skaudulius. Kalt neiekojome. Niekas negali pateikti ir konkretaus recepto, k reikia daryti. Sutarme, kad tsime tokius susitikimus, gal kviesime ir daugiau moni. 2008 met sausio 20 diena, tbilisis.

Su nedidele delegacija atskridau Gruzijos prezidentu jau pirmajame rinkim ture perrinkto Michailo Saakavilio inauguracijos ikilmes. Nors ir bta nedideli paeidim, ESBO atstovai ir kiti tarptautiniai stebtojai pripaino, kad rinkimai vyko demokratikai. Tiesa, opozicija prietaravo tokiems vertinimams ir reikalavo rengti antrj tur, bet nesulauk rimtesns paramos usienyje, o ir Gruzijoje padtis rami. M. Saakavilio inauguracij atvyko 40 ali delegacijos. Nors Rusijos santykiai su Gruzija labai tempti, Maskvai atstovaujama auktu lygiu atvyko usienio reikal ministras Sergejus Lavrovas. Ikilms vyko lauke prieais Parlamento rmus, visa inauguracijos ceremonija ir karinis paradas truko apie pusantros valandos. Saulta diena, bet ir Gruzijoje justi iema altoka. Ikart po ikilmi M. Saakavilis pakviet mane privaiai pasikalbti. Nesivarydamas jam pasakiau, kad dabar be galo svarbu skaidriai ir demokratikai surengti parlamento rinkimus: Visas pasaulis jus akylai stebs. Jei rinkimai bus surengti nepriekaitingai, pavyks susigrinti pastaruoju metu kiek ibarstyt tarptautin pasitikjim. Paadjau, kad Lietuva talkininkaus Gruzijai atsisdama stebtoj, ir patariau kreiptis ES dabar pirmininkaujani Slovnij dl konsultacins paramos rengiantis rinkimams.
402

Vl Tbilisyje. Perrinkto Gruzijos prezidento Michailo Saakavilio inauguracija. 2008 m. sausio 20 d.

M. Saakavilis papasakojo apie savo vizit Maskv, surengt dar prie prezidento rinkimus, ir pokalb su Vladimiru Putinu. Es Rusijos prezidentas net penkias minutes skyr mano aktyvumo Piet Kaukazo regione kritikai. Tai man padjo geriau suprasti, kodl iandien per inauguracijos ikilmes taip pabrtinai altai elgsi S. Lavrovas. Susitikus tik pasisveikino ir daugiau nepratar n odelio. Beje, kaip sak M. Saakavilis, jam S. Lavrovas aikino, kad, jei Gruzija nesiekt stoti NATO ir ES, Tbilisiui bt daug lengviau sprsti separatistini Piet Osetijos ir Abchazijos teritorij problem.
2008 met sausio 25 diena, Davosas.

Uvakar atvykau bene pat autoritetingiausi pasaulio ekonomikos forum Davose, kuriame dalyvauja ikiliausi ekspertai, verslininkai, politikai, valstybi vadovai. Kelet met Lietuva nebuvo j kvieiama. Dabar vl sulaukme kvietimo. i met renginys skirtas energetikos problemoms. Lyg tyia prie forum smuko akcij kursai, nuvertjo daugelio ali valiuta. Pasaulio finansinis nestabilumas, atsilieps ir ms diskusijoms, atrod visika prieingyb Davoso aplinkai sauls nutviekstam aminam Alpi sniegui. Savotik audr sukl mano interviu Financial Times. Pareikiau, kad dabartin Rusijos politika stumia pasaul atgal altj kar. Uvakar JAV valsty403

bs sekretor Condoleezza Rice Davoso forumo atidarymo posdyje trenk i peties ji visas kalbas apie grim altj kar pavadino hiperbolizuota nesmone. ie jos odiai iprovokavo audringas diskusijas ir gausyb komentar. Spliojama, ar C. Rice polemizuoja su manimi, ar tai buvo tik jos bendro pobdio pamstymai. Todl jau i anksto mano iandienos praneimas Rusija ir jos kaimynai kl didel susidomjim. Tekst su patarjais viebutyje rame beveik iki paskutins akimirkos. Mat Usienio reikal ministerijos pasilytas praneimas mans netenkino. Teko visk perrayti, beveik kiekvien sakin. Nepabgs taking tarptautins politikos veikj perspjim, kad nra ko n kalbti apie grimo altj kar pavoj, neatsisakiau tokio vertinimo ir nuosekliai laikiausi savo poirio. Mano kalbos oponentas buvo Rusijos vicepremjeras Aleksejus Kudrinas, kur lydjo kokie 30 palydov. Po diskusijos jis prijo prie mans ir netiktai padkojo u polemik suklus dom praneim. Per dvi dienas Davose ne tik dalyvavau keliuose forumo posdiuose energetikos klausimais, bet ir susitikau su veicarijos prezidentu Pascaliu Couchepinu ir dar keliais takingais Europos politikais, taip pat Lietuvoje kelis auktj technologij projektus gyvendinanios bendrovs Hewlett-Packard vadovais.

Diskusijos apie pasaulio ekonomikos ateit. Davosas, 2008 m. sausio 25 d.

404

2008 met sausio 29 diena, Vilnius.

Premjeras Gediminas Kirkilas derasi su Artro Paulausko Naujja sjunga, silydamas remti jo Vyriausyb, kuri, konservatoriams nutraukus param, Seime neturi daugumos. Taiau vyksta kakoks neaikus turgus dl post. Neinia kam A. Paulausko deinija ranka laikomam Antanui Valioniui prireik slapta Kdainiuose susitikti su Viktoru Uspaskichu. Nejaugi valdios trokimas visai sujauk protus? Vakare paskambino premjeras ir papra susitikti. Atvyks pasil skirti A. Paulausk aplinkos ministru. Sutikau, bet pareikiau, kad, jei politin padtis bt ne tokia sudtinga, vargu ar galiau pritarti iai kandidatrai, nes esu sitikins, jog Aplinkos ministerijai turt vadovauti patyrs aplinkosaugininkas, o A. Paulauskas stokoja tokios kompetencijos. Seime vis dien vyksta karti debatai dl nacionalinio investuotojo bendrovs krim numatanio Atomins elektrins statymo. Klausantis parlamentar, net sunku pavadinti debatais tai, kas vyksta. Kartais posdis virsdavo visiku chaosu. Bet ligi vakaro turbt pavyks prieiti iki balsavimo. vakar kelioms valandoms Vilni atskrenda Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Dabar, kai raau ias eilutes, 13.10. Pasitiksiu L. Kaczysk Naruio viebutyje 18 valand, bet iki iol dar neinau, koks io paslaptingo vizito tikslas. Vakaras, 22 valanda. Seimas prim Atomins elektrins statym. Taiau tai dar tik pradia. Visuomen suprieinta, partijos, jau neoficialiai pradedanios Seimo rinkim kampanij, toliau kurstys aistras, tikdamosi taip padidinti savo rmj gretas. iniasklaidai bus tikra ienapjt. O man reiks apsisprsti statym vetuoti ar pasirayti. Susitiksiu su visomis suinteresuotomis alimis, iklausysiu j argumentus, nors irdimi jau inau, kaip reikia nusprsti. Naruio viebut atvykau be penkiolikos et vakaro. Pasitiko gausus brys urnalist. Pasakiau, kad su jais kalbsiu tik po susitikimo su Lenkijos prezidentu. Po pusvalandio viebut eng Lechas Kaczyskis. Jis atsisak kalbtis su urnalistais ir mudu ikart nujome pasitarim sal. Ms pokalbis akis ak truko apie por valand. L. Kaczyskis papasakojo, kad namuose jam kyla problem bendradarbiaujant su naujja Lenkijos vyriausybe, bet es jis specialiai atvyko Vilni, nordamas patvirtinti, jog neleis keisti savo alies usienio politikos kurso. Nemaai kalbjoms apie santykius su Rusija. L. Kaczyskis informavo apie Maskvos pastangas pakirsti ms tak demokratiniams procesams Ukrainoje, Gruzijoje ir kitose posovietinse alyse.
405

2008 met vasario 1 diena, Vilnius.

Skubus Lenkijos prezidento Lecho Kaczyskio vizitas Lietuv. Susitikimas Naruio viebutyje.

Aptarme ir ms strateginius energetikos projektus. L. Kaczyskis pabr, kad Lenkija neatsisako plan prisidti prie naujos atomins elektrins Ignalinoje statybos, ir pra su juo susisiekti po j kio ministro Waldemaro Pawlako apsilankymo Vilniuje kit savait. Lenkijos prezidentas pasil po kokio mnesio ar greiiau vl susitikti. Be to, L. Kaczyskis papra informacijos apie Latvijos prezident Vald Zatler, kuris po keli dien lankysis Varuvoje, o lenkai nedaug k apie j ino ir nort geriau pasirengti iam vizitui. Sutarme, kad ms pokalb laikysime konfidencialiu, todl po susitikimo L. Kaczyskis, atsisaks bendrauti su urnalistais, ivyko tiesiai oro uost.
2008 met vasario 4 diena, Vilnius. Vakar, sekmadien, galjome mgautis kone pavasario oru. Ilindo saul, viesu, ilta. Niekur nesinorjo vykti i Turniki, tad ir praleidome vis dien namie. iandien vl teko pasinerti politin kasdienyb. Politin tampa dl Seimo priimto Atomins elektrins statymo neatslgsta. iniasklaida tiesiog sprogsta nuo vairiausi interpretacij, kaltinim. Partijos riejasi, manipuliuoja faktais, intriguoja ir stengiasi audrinti visuomen. Jau renkami paraai po laiku, ku-

406

riuo kreipiamasi mane ir praoma vetuoti statym. Net kalbama, kad reikia inicijuoti referendum. A kai kuri iniasklaidos priemoni vaizduojamas kaip nieko nenutuokiantis. Visa tai galima apibdinti tik vienu odiu: isterija. Papraiau tabo surengti susitikimus su partij atstovais, visuomeninink, ekonomist, verslinink grupmis. ios savaits pabaigoje ar kitos pradioje apsisprsiu, ar tikslinga pasirayti statym. Vilni atskrido Lenkijos vicepremjeras, kio ministras Waldemaras Pawlakas. Jis ir jo vadovaujama delegacija vis dien susitikinjo su ms Vyriausybs nariais, o 16.30 atvyko Prezidentr. Pasikalbjome labai dalykikai ir konstruktyviai. Aptarme ne tik bendrus energetikos projektus, bet ir regionin bendradarbiavim pltojant versl, prekyb. Lenkai pareik, kad jie pasireng jau kit savait Varuvoje pasirayti su Lietuva sutart dl elektros tilto tiesimo. Sutarme, kad a specialiai atskrisiu Lenkij. Sutart pasirayti numatome vasario 12 dien. Tikiuosi, kad pagaliau baigsime deimtmet trunkanias derybas. P. S. iandien kone nakt R. M. man Turnikes atve slapt dokument. Pasikalbjome apie interes grupi kov dl Atomins elektrins statymo ir kodl kurstomas visuomens nepasitikjimas iuo projektu. Skaudiausia buvo regti slaptose paymose kai kuri man gerai pastam moni pavardes. Jie ne tik palaiko verslo ryius su Rusijos energetikos aliav tiekjais, bet es ir dalyvauja rus pinig plovimo schemose, atstovaudami savo darbdavi interesams Lietuvoje, susitikinja su ms alies pareignais. Tarp skaityt dokument buvo ir paskutin Breste uvusio Vytauto Pocino surayta payma. Nejuiomis galv lindo mintis, kad gal ne ten, kur reikt, iekoma jo mirties prieasi.
2008 met vasario 5 diena, Vilnius.

Pakvieiau Prezidentr nevyriausybini organizacij atstovus, nordamas igirsti j nuomon apie Atomins elektrins statym. Klausiausi j kalb dvi valandas, bet nieko naujo nesuinojau. Baigdamas susitikim, net ir garsiai pasakiau, kad jie man nedaug padjo apsisprendiant dl statymo. Partijos man pamtjo rankas nevisikai ikept kart blyn ir, kad ir k dabar nusprsiau, vis viena bus blogai. Paskambinau Konstitucinio Teismo pirmininkui Egidijui Kriui ir pakvieiau susitikti. Papraiau paaikinti, kaip turiu elgtis, kad nepaeisiau Konstitucijos. Jis garantavo, kad visk darau teisikai visikai teisingai.

2008 met vasario 6 diena, Vilnius. Primiau Lietuv atvykusi vedijos vicepremjer, energetikos ministr Maud Olofsson. Daugiausia kalbjoms

407

apie galimybes nutiesti elektros kabel tarp Lietuvos ir vedijos. vedai projekt vertina palankiai. Tsiu konsultacijas dl Atomins elektrins statymo. iandien sukvieiau kontrols ir prieiros funkcijas vykdani valstybs institucij bei specialij tarnyb atstovus, finans specialistus. Po piet pakvieiau pasikalbti vien svarbiausi nacionalinio investuotojo vadov ilvin Marcinkevii. Jis dar kart garantavo, kad bus siekiama sukurti pelningai dirbani mon, kurios veikla pads Lietuvai siekti energetinio saugumo ir visikai atitiks visuomens interesus.
2008 met vasario 11 diena, Vilnius.

Aistros dl Atomins elektrins statymo tik dar labiau kaista. Kurstydamos visuomen, partijos tai naudoja savo propagandai ir i esms jau pradjo Seimo rinkim kampanij. Televizijos diskusij laidose aktyviai dalyvauja nevyriausybini organizacij atstovai ir visaip stengiasi sutirtinti spalvas. Artras Zuokas rengia prieais Prezidentr manifestacijas. Neva prezidentui paremti. Tiesa, tesurinko por imt moni. Blogiausia, kad lenkai, gal gav informacijos apie ms ginus, pradjo abejoti, ar verta rytoj, kaip buvo numatyta, pasirayti sutart dl elektros tilto tiesimo. Nutariau rytoj per televizij kreiptis Lietuvos mones, paskelbti savo sprendim dl Atomins elektrins statymo ir paaikinti, kodl taip nusprendiau.

2008 met vasario 12 diena, Vilnius. sigilins teisines formuluotes, vertins vis man pateikt informacij, pastudijavs specialist ivadas ir rekomendacijas, nutariau statym pasirayti. Tai bus ir rodymas ms usienio partneriams, kad atomins elektrins projektas juda pirmyn. Ryte rame mano kalb, kuri bus transliuojama per televizij vakaro ini laidas. Apie 13 valand iskridau Varuv. Ten dalyvavau elektros tilto tiesimo sutarties pasiraymo ceremonijoje ir Lenkijos prezidento Lecho Kaczyskio ta proga surengtame primime.

PAstAbos PArAtse

Nustebau, kai prabgus trejiems metams nuo i dienoratyje ufiksuot vyki naujoji Lietuvos valdia paskelb, kad jai pavyko susitarti su Lenkija dl elektros tilto tiesimo. Nesupratau, koks ia laimjimas, jeigu tai jau buvo padaryta 2008 met vasario mnes ir a pats dalyvavau sutarties pasiraymo ikilmse. Panaiai

408

aikinamas ir susitarimas tiesti kabel Baltijos jros dugnu, nors dl to taip pat buvo sukirsta rankomis su vedais dar man einant prezidento pareigas. Matyt, fanfar, skelbiani apie tariamus laimjimus energetikos srityje, prireik siekiant nukreipti visuomens dmes nuo nelinksmos realybs: trejus metus elektros tilt tiesimo bei atomins elektrins statybos projektai stovjo vietoje, ir kai naujoji valdia vl atnaujino ankstesnius susitarimus su usienio partneriais, teliko paskelbti, kad tai didiulis proveris siekiant Lietuvos energetins nepriklausomybs. Gal i ties po ilgos stagnacijos net ir grimas buvusias pozicijas jau gali bti vadinamas liu.

2008 met vasario 13 diena, Londonas. Tiesiai i Varuvos iskridome London. Anksiau planuotas darbo vizitas Didij Britanij virto oficialiu. Londone prisidjo finans ministras Rimantas adius, usienio reikal ir kio viceministrai, verslo atstovai, finans specialistai. Didiosios Britanijos premjer rezidencijoje Dauning Strite 10 susitikau su Gordonu Brownu. Aptarme politikos aktualijas, daugiausia buvau klausin-

Oficialaus vizito London atvykus prezident Vald Adamk prie savo rezidencijos pasitinka Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Londonas, 2008 m. vasario 13 d.

409

Su legendine Didiosios Britanijos politike Margaret Thatcher. Londonas, 2008 m. vasario 13 d.

jamas, kaip vertinu Rusijos politines realijas, ypa Vladimiro Putino usienio politik. ia tema diskutavome ir su Didiosios Britanijos usienio reikal ministru Davidu Milibandu. Jis jaunas, bet, kaip sitikinau, labai valgus politikas. Kalbjoms ir apie ES reikalus, Kosovo nepriklausomybs pripainim, vis dlto daugiausia dmesio skyrme Maskvos politikai. Krinta akis, kad po politins Aleksandro Litvinenkos mogudysts Londone ir Kremliaus sprendimo udaryti Brit Tarybos atstovybes Didiosios Britanijos politikai daug aliau velgia Rusij. Vakare buvo surengtas iskirtinis primimas ne tik ventme Vasario 16-j, bet ir pagerbme legendin Margaret Thatcher, buvusi Didiosios Britanijos ministr pirminink, u didiul param ms aliai kovojant dl nepriklausomybs teikiau jai Vytauto Didiojo ordino Didj kryi. Pastaraisiais metais M. Thatcher dl garbaus amiaus ir silpnos sveikatos labai retai dalyvauja vieuose renginiuose, bet apsilankiusi ms primime labai gyvai bendravo su sveiais, o per vakarien, kalbdamasis su ja politinmis temomis, sitikinau, kad ikilioji brit premjer vis dar puikiai analizuoja politinius vykius.
2008 met vasario 14 diena, Londonas.

Susitikau su brit finansinink grupe, lankiausi finansiniame centre Londono Sityje, kur buvo surengta dvial
410

verslo konferencija. Nudiugino, kad msikiai gerai pasireng ir puikiai pristat Lietuvos ekonomikos galimybes. Vliau Londono ekonomikos institute skaiiau paskait Vieninga Europa: kaimyn integracija ir santykiai su Rusija. Norinij jos pasiklausyti susirinko tiek daug, kad jie net sunkiai tilpo nemaoje universiteto salje. paskait atvyko ne tik studentai ir profesoriai, bet ir keli Didiosios Britanijos vyriausybs nariai, parlamentarai, diplomatinio korpuso ir visuomens atstovai. Manau, susidomjim ia paskaita pakaitino mano interviu Financial Times laikratyje.
2008 met vasario 15 diena, Londonas. iandien vizito kulminacija susitikimas su Didiosios Britanijos karaliene Elizabeth II. Lydimi ei motociklinink eskorto, atvykome Bakingamo rmus be ketvirio dvylikt. Tai jau ketvirtasis ms susitikimas, gal todl, skirtingai nei pirmj kart, nejauiau jokios tampos, nors ir svarsiau, apie k bt geriausia mums kalbtis. Juk Didiosios Britanijos monarch tiesiogiai neusiima politika, vadinasi, ir diskutuoti apie politikos reikalus nepritikt. Vis dlto norjosi pasinaudoti iuo susitikimu Lietuvos vaizdiui gerinti. Prie rm vart televizijos ekranuose ne syk matytas vaizdas: minia turist, fontanas, o paiame kieme irikiuota garbs kuopa, raudonomis uniformomis tviskantys raiteliai, orkestras. Privaiavus vartus, pasigirsta komanda ir skamba Lietuvos himnas. vilgteljs ambasadori Vygaud Uack, klausiu: Ar ia turime sustoti ir ilipti i automobilio? Jo veidas iduoda, kad ir jis neino atsakymo. Tuo tarpu ms automobilis vlio greiiu slenka pirmyn ir vaiuoja vidin rm kiem. Kai privaiuojame pat pastat, nuskamba paskutiniai himno akordai. Viskas apskaiiuota sekunds tikslumu! Karalien Elizabeth II prim mane savo apartamentuose. Pasitiks jos adjutantas paaikino, kad esu kvieiamas privataus pokalbio, todl niekas neturt mans lydti. Karalien vilkjo melsva suknele, papuota deimantine sege su rubinu. Pasisveikins padkojau u kvietim ir pasakiau, kad tai garb mano aliai Lietuvai. Elizabeth II tuoj pat siterp: Man malonu jus priimti Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 90-j metini proga. Perduokite mano sveikinimus visiems Lietuvos monms. Pokalbio pradioje padkojau Jos Didenybei u vizit pernai spalio mnes Lietuv, o ji pasak, kad gerai pamena vienag ms alyje ir net ne kart su princu Philipu peririnjo ios kelions nuotraukas. Karalienei itin simin apsilankymas Vilniaus universitete. Taiau netrukus Jos Didenyb mane tiesiog apstulbino staiga paklausdama, k a manau apie galimus pasikeitimus Rusijoje prezidentui

411

Vladimirui Putinui pareikus, kad jis nesieksis bti perrinktas treiai kadencijai. Ar galima laukti politini pokyi toje alyje? teiravosi Elizabeth II. Ir kas man aikino, kad Didiosios Britanijos karalien nekalba apie politik? Vliau ms pokalbis pakrypo aplinkosaugos temas. Karalien paminjo ms susitikimo ivakarse pasirodius savo snaus princo Charleso straipsn apie globalaus atilimo problem. Pasakiau, kad btinai perskaitysiu (taip ir padariau vakare viebutyje). Elizabeth II papasakojo ir apie savo pussesers, aistringos keliautojos, patirt: prajus ruden ji negaljo nusileisti sraigtasparniu prastoje iaurs aigalio vietoje, nes ten vietoj storo ledo jau tyvuliavo vanduo. Taip maloniai bendravome tik dviese (man jus men, karalien enklu parod, kad pasialint kartu su ja buvusi freilina ir adjutantas) geras 40 minui. Ieinant i prabanga ir senove tviskani karalikj rm, galvoje sukosi mintis, kad mes per savo kasdienius rpesius ir intrigas n nepastebime pasaulio siuniam palankaus dmesio enkl. Net kvap gniauia sijautus ios dienos prasm prie 90 met Tauta steng prisikelti nepriklausomam gyvenimui po daugiau nei imtmet trukusios priespaudos. Dukart pakilusi per XX ami. Tai kvepia tikjim, kad Lietuva niekuomet neinyks. Toki mini apimtas padjau gli prie daktaro Jono Basanaviiaus kapo. Turbt vienas aliausi rytmei i iem. Stingo rankos. ms nepriklausomybs jubiliejines ikilmes atvyko Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentai. Sutiks juos, pakvieiau ms valstybi vliav iklimo ceremonij prie Prezidentros rmus, o i Daukanto aikts psti nujome Arkikatedr, kur dalyvavome miiose. Joms pasibaigus, Katedros aiktje vyko kariuomens paradas, visi prezidentai tar sveikinimo odius. Operos ir baleto teatre vyko ikilmingas Vasario 16-osios minjimas ir primimas. ia kalb pasakiau tik a, ir prasidjo puikiai parengtas, aukto meninio lygio koncertas. Prezidentros Baltojoje salje atvykusi prezident garbei surengiau vakarien, joje dalyvavo 120 svei. Turnikes grau jau po vidurnakio, o dar reikjo susikrauti daiktus, nes rytoj skrendu ikag.
2008 met vasario 16 diena, Vilnius. 2008 met vasario 25 diena, Ikstapa, Meksika.

Jau visikai veikiau smark persialdym minint Vasario 16-j. Gydo pats oras. ia, kaip ir visuomet, 2830 laipsni ilumos.
412

Kasdien palaikau ry su tabu Vilniuje. Gaunu spaudos apvalgas, nors dl ventos ramybs gal ir nevertt skaityti.
2008 met kovo 5 diena, Ikstapa.

iandien JAV iskrido paskutiniai ia poilsiav lietuviai (o buvo susidariusi 16 moni grup). Dar beveik savait bsime vieni. I Meksiko spaudos agentra atsiunt pagrindinius Meksikos laikraius. Pirmuosiuose puslapiuose mano interviu. Manau, iki iol Lietuva ios alies spaudoje dar nebuvo taip isamiai pristatyta. Tuo tarpu i Vilniaus atkeliaujaniuose laikraiuose neoficialiai prasidjusios rinkim kampanijos purvasvaidis. Skaitau ir JAV spaud. Taip pat vyrauja vykstanios JAV prezidento rinkim kampanijos temos. Taiau koks milinikas skirtumas visikai kitas analizs lygis. Kol kas tik pasvajoju, kad gal po kokio deimtmeio ir Lietuvoje galsime tiktis ko nors panaaus...

Rengdamiesi rytdienos kelionei namo sulaukme staigmenos apie 22 valand mums prisistat Meksikos slaptosios tarnybos pareignai ir, atsipra dl tokio vlyvo apsilankymo, prane, kad yra pareigoti man perduoti savo alies prezidento Felipe Calderno kvietim pakeliui Lietuv susitikti su juo Meksike. Atskridus io miesto oro uost, iki ms lktuvo reiso ikag telieka pustreios valandos. Meksikos slaptosios tarnybos pareignai tai gerai inojo ir pasil por susitikimo variant prezidentas F. Caldernas atvyks oro uost ir mes pabendrasime VIP salje arba sraigtasparniu bsime nuskraidinti jo rezidencij. Susitikimo VIP salje i karto atsisakiau. Man, sveiui, bt nemandagu silyti, kad Meksikos prezidentas pats vaiuot su manimi susitikti oro uost. Taiau buvo klii ir skristi Prezidentr neplanuodamas joki oficiali susitikim kelion pasimiau tik vasarini rb ir svarsiau, kaip a, vilkdamas viesiai, atrodysiu alia prezidento F. Calderno. Baltus markinius turjau, kaklarait taip pat. Tik varkas sportinio tipo. Nusprendiau dl io rpesio pasikalbti su prezidento F. Calderno protokolo tarnybos pareignais. Skrydis i Ikstapos vlavo pusvaland. Tai dar labiau trumpino mano susitikimo su Meksikos prezidentu laik. Atskridus jo protokolo tarnybos atstovas pirmiausia nuramino mane dl vasarins aprangos es jie supranta, kad mes atostogaujame, ir net pasil, kad susitikimas gali vykti ir be kaklaraii. To neprireik.
2008 met kovo 8 diena, Meksikas.
413

Nusileidome didiuliame Meksikos prezidento rmus supaniame parke. Sutiko garbs sargybos kuopa. Prezidentas F. Caldernas vilkjo sportinio stiliaus vark ir viesesnes nei prasta kelnes. Kalbjoms 40 minui. Aptarme galimybes pltoti Lietuvos ir Meksikos ekonomin bendradarbiavim, stiprinti diplomatinius ir politinius ryius. Pakvieiau prezident F. Caldern atvykti Vilni 2009-aisiais, kai vsime Lietuvos vardo paminjimo tkstantmet. Jis savo ruotu kvieia mane apsilankyti 2010 metais minim Meksikos revoliucijos 100-j metini ikilmse.
2008 met kovo 11 diena, Vilnius. ikagoje stabteljome tik dienai, nes norjome kuo greiiau grti Vilni ir spti Kovo 11-osios ikilmes. Deja, ne visuomet manoma planuoti keliones. Vakar Europoje siautj labai stiprs vjai sujauk skrydi tvarkaraius. Vien Kopenhagos oro uoste mums teko laukti daugiau kaip keturias valandas. Vilni atskridome tik 15 valand. Tad Alma liko namie, o a, greitai persirengs, iskubjau Nacionalin dramos teatr, kur Seimas sureng Kovo 11-osios minjim ir koncert. 2008 met kovo 13 diena, briuselis.

Atvykau Europos Sjungos vadov susitikim. Mums svarbiausia energetikos problemos, nes sipareigojome 2009 met pabaigoje udaryti Ignalinos atomin elektrin ir is laikas nenumaldomai artja. Iki tol nespsime pasistatyti naujo reaktoriaus. Mginsime tikinti ES, kad nelogika usispirti dl keleri met ir nesutikti, jog bt pratstas Ignalinos atomins elektrins udarymo procesas, kol prads veikti nauja elektrin. Tai griaut Lietuvos ekonomik, ir viskas vien todl, kad buvo pasiraytas politinis susitarimas udaryti 2009-aisiais ir antrj reaktori. Toks reikalavimas buvo grindiamas tuo, kad elektrin nesaugi, bet dabar, diegus gausyb patobulinim, nerimauti dl to nra n menkiausio pagrindo. Tai patvirtina autoritetingos tarptautins organizacijos. Lietuva neatsisako savo sipareigojim, tik praome vertinti padt ir pratsti udarymo proces keleriems metams. Apie tai Briuselyje kalbjausi su Didiosios Britanijos ministru pirmininku Gordonu Brownu, Vokietijos kanclere Angela Merkel, Italijos premjeru Romano Prodi, Europos Komisijos pirmininku Jos Manueliu Barroso. Dabar specialusis ms atstovas Aleksandras Abiala ir ambasadorius Rytis Martikonis aikinsis galimybes baigiantis 2009 metams ikart nenutraukti elektros gamybos. Tai ne derybos, kaip rao Lietuvos spauda. Tik informuojame apie ms padt ir tiriame, ar galima svarstyti klausim. Briuselyje buvo baiminamasi, kad Lietuva nepasinaudot savo veto teise ir nesutrukdyt pasirayti ES ir Rusijos sutart. Neketiname taip elgtis, nors
414

Per tempto Europos Vadov Tarybos posdio pertrauk galima ir pajuokauti su Europos Komisijos pirmininku Jos Manueliu Barroso.

Maskva, nutraukusi naftos tiekim Drubos naftotiekiu, ir pavert energetik politinio spaudimo Lietuvai rankiu.
2008 met kovo 14 diena, bad Iburgas, Vokietija. Dar nesibaigus paskutiniam Europos Vadov Tarybos posdiui, su Europos Parlamento pirmininku Hansu Gertu Ptteringu jo kvietimu iskridau Bad Iburg, kur vyko io miesto ir Paggi bendradarbiavimo sutarties pasiraymo ikilms. Tai jaukus 12 tkstani gyventoj kurortas, esantis H. G. Ptteringo rinkim apygardoje. Ikilms vyko buvusioje karalikojoje pilyje. Susirinko pilna sal, daug jaunimo, nemaas brelis lietuvi, ne tik delegacija i Paggi, bet ir Vokietijoje gyvenani tautiei. Bad Iburgo gimnazistai man pareng staigmen. Salje kabojo du didiuliai paveikslai. vilgteljs pamaiau, kad ten nupieta lyg ir kakas pastama. Pasirodo, moksleiviai beveik metus tap iuos paveikslus. Viename atpainau Eichteto vaizd pokario metais baigiau ia atidaryt lietuvi karo pabgli gimnazij. Antrasis taip pat su Lietuva susijusia tema. Po ikilmi ir primimo iskridau Berlyn, kur vyks Baltijos ali kultros met Vokietijoje ikilms.

I pat ryto juoda inia: Vilniuje nakt mir Vytautas Kernagis. O vis tikjoms, kad jis veiks v. Vyliausi, kad
2008 met kovo 15 diena, berlynas.
415

dar galsiu j pakviesti sveius. Apie tai kalbjoms, kai Prezidentroje jam teikiau Nacionalin premij. Deja... Netekome dar vieno talentingo, brangaus mogaus. Igirdus toki ini nelengva buvo dalyvauti Baltijos ali kultros met atidarymo renginiuose. spdinguose Berlyno filharmonijos rmuose susitikau su Vokietijos prezidentu Horstu Khleriu, Latvijos prezidentu Valdiu Zatleru ir Estijos parlamento pirmininke Ene Ergma. Net 2 400 viet Filharmonijos sal buvo sausakima. Koncerte precizikai tobulai grie Gidono Kremerio vadovaujamas kamerinis orkestras Kremerata Baltica.
2008 met kovo 24 diena, Vilnius.

Velykos, o pavelgus pro lang galima pamanyti, kad Kaldos kiek akys regi, balta, snyguriuoja. Gamta sukeit met laikus per Kaldas, pamenu, aliavo laukai, o dabar, per Velykas, atvirkiai gro iema. Nusprendme niekur nevaiuoti i nam, ventes praleidome tik dviese su Alma: skaitme, klausms muzikos, a peririnjau rengiam metin praneim Seimui.

2008 met kovo 26 diena, Vilnius. Bronislovo Lubio leidiamos Lietuvos inios pradjo lyki propagandin kampanij prie Prezidento institucij, nors ir neaiku, ko tuo siekiama. ios dienos numeryje skleidiamas gandas, kad egzistuoja kakoks valstyb uvalds valstybinink klanas. Prasidjo ir nepasitikjimo Seimo pirmininku Viktoru Muntianu svarstymas. Tad politin atmosfera vis labiau kaista. O dar skambino mano atstov spaudai ir papasakojo, kad rengiama ir prie j nukreipta publikacija. Tuo tarpu urnalas Veidas paskelb apklaus, kuris Lietuvos prezidentas geriausiai vald ir dav daugiausia naudos aliai. Rezultatai man buvo netikti: u mane pasisak beveik pus, o antruoju likusiam Antanui Smetonai pirmenyb teik 13,3 proc. apklaustj. Pasirodo, mons ne taip lengvai patiki ipuoliais ir meitu. 2008 met kovo 27 diena, Utena.

Nordamas geriau susipainti su vietimo bkle, nuvykau Uten. ia mokytojai negrasina streikais, savivaldyb su jais randa bendr kalb. Apsilankiau Pakn mokykloje. Gyvenvietje vos 350 gyventoj, bet sugeba puikiai tvarkytis. kurtas daugiafunkcis centras, kur vienoje vietoje medicinos punktas, biblioteka, pradin mokykla, vaik darelis ir bendruomens susirinkim patalpos. Ir moni nuotaikos ia geresns.
416

Su Pakn mokyklos mokiniais.

Utenoje dalyvavau naujos vieosios bibliotekos atidarymo ikilmse. Skoningos architektros modernus pastatas, bibliotekoje yra naujausia informacin ranga. O centrinje iniasklaidoje apie vyk n odio. Nepastebjo ir televizijos. Ne skandalas... I ryto dar spjau apsilankyti Baltarusijos nepriklausomybs 90-meio minjime Seime. Viktoras Muntianas, pakviets pasitraukti kiek nuoaliau, paklaus mano nuomons, ar jam reikt atsistatydinti dl kilusio skandalo, kai paaikjo, kad jis padjo giminaiiui neteistai tvarkyti sklypo reikalus. Atsakiau, kad pats turi apsisprsti, bet jei nemano, kad Seimo dauguma j parems, neverta politiniams prieininkams suteikti diaugsmo j imesti i pirmininko posto surengus balsavim. tartis su ES dl Ignalinos atomins elektrins udarymo Aleksandru Abiala. Sutarme, kad derinsime taktik, ypa tai pravers man kalbantis su valstybi vadovais. Pavakare telefonu kalbjausi su Gruzijos prezidentu Michailu Saakaviliu. Jis k tik sugro i JAV, pasidalijo spdiais. Aptarme artjanios NATO konferencijos Bukarete darbotvark. Gruzijai ir Ukrainai ypa aktualu sulaukti
417

2008 met kovo 28 diena, Vilnius. Susitikau su Vyriausybs paskirtu atstovu

kvietimo pradti Narysts veiksm plan, kuris turt galiausiai atverti ioms alims duris NATO. Rusija tam visomis igalmis prieinasi ir jau gavo Vokietijos bei Pranczijos param. Patikinau M. Saakavil, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rems abi kandidates. Bukarete, kalbdamasis su Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy, pasistengsiu bti i ali advokatas. Vakare Filharmonijos salje Alma ir jos fondas drauge su Gruzijos pirmja ponia M. Saakavilio mona Sandra Roelofs sureng labdaros koncert sergani tuberkulioze vaik gydymui paremti. I Tbilisio atvyko 20 gruzin vyr ansamblis ir koncertavo su Lietuvos atlikjais. Ant scenos pakilusi ponia Sandra padainavo populiarij gruzin dain Suliko.
2008 met kovo 30 diena, Atvelykis, Vilnius. Prezidentros kieme Almos fondo globojamiems vaikams surengme jau tradicin Atvelykio vent. Netradicika, kad kart turjome vieni Gruzijos prezidento M. Saakavilio mon Sandr ir j lydjusias ponias. Pasitaik puikus oras ilta, viet saul, jautsi pavasaris. Vienios i Gruzijos sak, kad niekada anksiau nebuvo regjusios tokios vents, nra maiusios, kaip vaikai kryktaudami ridena marguius.

Lietuvoje vieinti Gruzijos prezidento Michailo Saakavilio mona Sandra turjo prog susipainti su lietuvikomis Atvelykio tradicijomis.

418

2008 met balandio 1 diena, Vilnius.

Sulaukiau netikto skambuio i Talino. Paskambino Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir, mane nustebindamas, pasak, kad tai daro Vokietijos kanclers Angelos Merkel praymu. Pasirodo, vokieiai nerimauja, kad rytoj Bukarete prasidedaniame NATO ali vadov susitikime galiu bti sunkiai sukalbamas ir reikalausiu Ukrain bei Gruzij pakviesti pradti Narysts iaurs Aljanse veiksm plan. T. H. Ilvesas sak, kad laikosi prieingos nuomons ir mano, kad ioms alims turi bti atkelti vartai NATO. Georgeas W. Bushas nuvyko Kijev ir taip Bukareto susitikimo ivakarse pademonstravo remis Ukrain.

2008 met balandio 2 diena, bukaretas.

Bukarete prasidjo didiausias NATO istorijoje vadov susitikimas dalyvauja ne tik vis 26 iaurs Aljanso ali delegacijos. I viso posdiauja 52 valstybi atstovai. alims atstovaujama aukiausiu lygiu atvyko JAV prezidentas Georgeas W. Bushas, Vokietijos kancler Angela Merkel, Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Didiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas. Vilniuje dar alta, o Bukarete jau beveik vasara: aliuoja mediai, sodai skendi ieduose, skveruose ydi gls. Posdiai vyksta Rumunijos parlamento rmuose, kuriuos pastat ios alies komunistinis diktatorius, raudonasis imperatorius Nicolae Ceauescu. Pastatas miliniko dydio, imperikai prabangus, tviskantis baltu marmuru ir savo pompastikumu veriantis galvoti apie Romos imperijos didyb, o ne iuos laikus. Pagrindin suvaiavimo tema NATO pltra. Svarstoma, kada iaurs Aljanso narmis taps Kroatija, Albanija ir Makedonija, tariamasi, ar kviesti Ukrain ir Gruzij pradti Narysts veiksm plano, kuris laikomas paskutiniu parengiamuoju ingsniu stojant NATO gretas. is klausimas ir kelia daugiausia tampos. Rusija grietai prieinasi Ukrainos ir Gruzijos narystei iaurs Aljanse, kursto i ali opozicijos politikus. Lietuva tvirtai pasisako u NATO pltr Ryt kryptimi, ir i pozicij ginsime Bukarete. Pirmiausia buvo surengta udara NATO ali vadov vakarien. inodamas, kad Vokietija ir Pranczija ketina blokuoti Narysts veiksm plan Ukrainai ir Gruzijai, dar prie vakarien per kokteili vakarl pasikalbjau su prezidentu N. Sarkozy ir kanclere A. Merkel. Pranczijos prezidentui pasakiau, kad j laikau ikiliu Europos vadovu, galiniu sustiprinti NATO vienyb, ir raginau savo iniciatyvomis prisidti, kad ms emynas kurt savo ateit, ivengdamas Rusijos diktato. N. Sarkozy mane
419

Lietuva stengiasi bti Gruzijos advokate NATO. Pokalbis su prezidentu Michailu Saakaviliu per NATO virni susitikim Bukarete.

patikino, kad pritaria mano poiriui, ir adjo rytoj tai pabrti savo kalboje. Pasidiaugiau, nors irdy ir abejoju, ar tikrai jis taip ir pasielgs. Pokalbis su A. Merkel buvo malonus ir laisvas, bet i jos jokio paado remti Ukrainos ir Gruzijos siekius neigavau. Per vadinamj darbo vakarien pirmasis kalbjo NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis, vliau ukandiaujant pasisak G. W. Bushas, A. Merkel, N. Sarkozy. J kalbos skambjo viltingai. Bet klausydamasis Graikijos, Makedonijos, Belgijos ir net Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos vadov kalb miau nerimauti. Paramos Ukrainai ir Gruzijai n enklo. Tuomet papraiau odio ir a. Pirmiausia pasakiau, kad esu vyriausias amiumi, todl kalbsiu gal nediplomatikai, bet remsiuos savo gyvenimo patirtimi. Prisiminiau, kaip su draugais dar bdami gimnazistai sitraukme pogrindin pasiprieinimo naciams, o vliau sovietams judjim ir demokratijos, odio laisvs, mogaus teisi sampratos mokms ne i knyg. Po karo penkis deimtmeius gyvendamas JAV, sitikinau demokratijos kuriamja jga. Oranins revoliucijos dienomis buvau Kijeve, kalbjausi su mitinguotojais Tbilisio gatvse. i ali mons trokta laisvs, nori bti su Vakar demokratijomis. Todl man sunku klausytis kalb, kad kol kas sakome ne Ukrainos ir Gruzijos siekiams, raginau NATO ali
420

vadovus nepasiduoti demokratijos procesus Ukrainoje ir Gruzijoje norini stabdyti jg takai. Po mano odi vakariens dalyvi tonas m keistis. Mane parm Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, vliau panaiai kalbjo Islandijos ir net Italijos vadovai. iandien 10.30 prasidjo NATO valstybi vadov posdis. urnalistai buvo leisti tik stebti atidarymo ceremonijos, o diskusijos dl organizacijos pltros vyko u udar dur. Usira kalbti vis 26 NATO ali atstovai. Kroatijos ir Albanijos primimas iaurs Aljans nekl gin. Makedonijos narystei pasiprieino Graikija, ir tik todl, kad i jauna, nuo Jugoslavijos atsiskyrusi valstyb neva pasisavino i graik Makedonijos vard. Taiau ir dl ios problemos nekilo ilg debat. Buvo nutarta Makedonijos primim atidti, kol abi alys isiaikins pavadinimo problem. Tuomet prasidjo diskusijos dl Narysts veiksm plano Ukrainai ir Gruzijai, kuris ateityje atvest ias alis NATO. Kaip ir buvo tiktasi, pasigirdo prietaraujani tokiam sprendimui bals. Tiesa, maloniai nustebino Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pareiks, kad NATO turi vadovautis savo interesais ir nepasiduoti iors spaudimui, aikiai turdamas galvoje pon Putin. Vis dlto debatai klostsi nepalankia linkme. miau nerimauti, kodl man vis neateina eil pasisakyti. Pagaliau esu kvieiamas kalbti pats paskutinis. (Vliau suinojau, kad N. Sarkozy papra pirmininkavusio NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio man paskutiniam suteikti od.) Kalbjau emocingai ir raginau netaikyti dvejop standart. Baigiau sakydamas, kad turime pasilyti Ukrainai ir Gruzijai Narysts veiksm plan neatidliodami to vlesniam laikui ia ir dabar. Baigs kalbti ir dar jausdamas emocin tamp, n nepastebjau, kaip prie mans prijo Angela Merkel. Pamaiau, kad ji rankoje laiko popieriaus lap. Paduoda man ir sako: ia ms rezoliucija. iam tekstui jau pritar ir JAV. Perskaitau ir tik sksteliu rankomis. Ten raoma, kad Ukrainos ir Gruzijos kvietimas pradti Narysts veiksm plan atidedamas neribotam laikui. Negaliu patikti... atsiduss teatsakau Vokietijos kanclerei. Dabar jau a su rezoliucijos tekstu rankoje nudroiu tiesiai prie Georgeo W. Busho. Paduodu jam popieriaus lap ir klausiu: Ar tiesa, kad ir js tam pritariate? Jis paskaito ir gteli peiais: Kad tai geriausia, dl ko galjome sutarti, antraip Vokietija vetuot rezoliucij ir padtis bt dar blogesn.
2008 met balandio 3 diena, bukaretas.
421

Atsims tekst sakau: Georgeai, tai mans netenkina. Leisk dar man pamginti. Tuomet G. W. Bushas pasisuka JAV valstybs sekretor Condoleezz Rice ir taria: Eik su prezidentu. Abu pasukome link mano vietos prie stalo. Pakeliui prijau prie Lecho Kaczyskio ir pakvieiau j prisidti prie ms. Tai pasiliau ir Latvijos prezidentui bei Estijos ministrui pirmininkui. Jau penkiese pasitraukme atokiau sals pakrat. Netrukus prijo A. Merkel, o dar po minuts mus jau supo visas brys valstybi vadov. A su A. Merkel pradjau kablel po kablelio luktenti parengt rezoliucijos tekst. inoma, kiti ms brelio dalyviai stengsi siterpti ir jau kilo nemenkas klegesys. Posdiui pirmininkaujaniam J. de Hoopui Shefferiui teliko nutraukti oficialius debatus ir paskelbti 20 minui pertrauk. Pertrauka truko 1 valand 20 minui. Tiek laiko tssi daugiausia mano ir A. Merkel derybos, kit ali atstovams vis siterpiant (C. Rice tik stebjo ms gin, bet nesikio). Pagaliau sutarme parengti nauj rezoliucijos tekst, kuriame bt pareikta, kad Ukrainos ir Gruzijos naryst NATO yra pageidaujama, ir dar rayta slyga, jog gruodio mnes susitik organizacijos valstybi usienio reikal ministrai vertins abiej kandidai pasirengim Narysts veiksm planui nelaukdami kitos vadov konferencijos. Taip ir padarme. Naujas rezoliucijos tekstas buvo pateiktas NATO vadov konferencijai ir vienbalsiai priimtas. Kai susitikau su Viktoru Juenka ir Michailu Saakaviliu, jie atrod laimingi ir dkojo, kad pavyko dar tiek nemaai pasiekti susiklosius j alims nepalankiai padiai. strigo viena scena k tik susitarus dl rezoliucijos. vilgteljau A. Merkel pusn. Ji sdjo kiek nunarinusi galv, akis nudelbusi stal. nybteljo ird. Pamaniau, kad, ko gero, ji jauiasi nekaip ir man gali bti nelengva atkurti ms nuoirdius santykius, usimezgusius Briuselyje, kai drauge sprendme Lenkijos prietaravimo ES konstitucinei sutariai problem. Kai kiek vliau po pertraukos jau atgal posdi sal, igirdau moters bals: Mr. President, Mr. President! Pamaniau, kad gal mane mgina pasivyti atstov spaudai Rita Grumadait. Atsigriu iriu, artja A. Merkel. Sustoju, ir man dar nespjus tarti n odio, ji pirmoji prabyla: Nesupraskite mans klaidingai. A noriu geriausio, visas alis tenkinanio sprendimo. Bet tai nereikia, kad nekreipiame dmesio kit ali nuomon. Tai skambjo tarsi atsipraymas. Pasijutau net nejaukiai. Apkabinau j per peius ir sakau: Puikiai suprantu js padt. Turime bendrai iekoti ES naudingo sprendimo, kartu nepaeisdami ms kaimyn interes.
422

Pasirodo, i scen filmavo televizij urnalistai, ir raas buvo parodytas per ini laidas. Diaugiausi, kad ir Ukrainai bei Gruzijai pavyko padti, ir santyki su Vokietija neataldiau.
PAstAbos PArAtse

Abipuse pagarba grsti itin draugiki santykiai su Vokietijos kanclere Angela Merkel usimezg Briuselyje, kai tikinjome lenkus nevetuoti ES konstitucins sutarties. Nors vliau ms nuomons ne visuomet sutapdavo, tai n kiek neatsiliepdavo asmeniniam bendravimui. Svarbiausia A. Merkel gerai suvok Lietuvos problemas ir bdavo geranorikai nusiteikusi ms alies atvilgiu. Antai kai kilo grsm, kad Rusija, netiekianti mums naftos Drubos vamzdynu, gali nutraukti dar ir duj tiekim Lietuvai per Baltarusij, Vokietijos kancler pasisteng, kad Maskv vykstantis Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy bt pareigotas aikiai pareikti Vladimirui Putinui, jog ES ms alies nepaliks vienos sprsti i problem. Su A. Merkel bendravimas buvo nepalyginti iltesnis nei su jos pirmtaku, ankstesniu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schrderiu su iuo politiku santykiai net tapo tempti, kai jis, nepaisydamas Lietuvos ir kit Baltijos ali bei Lenkijos interes, mums u nugaros susiderjo su V. Putinu tiesti dujotiek Baltijos jros dugnu. simin, kaip, man atvykus vizito Berlyn, kanclerio pareigas dar js G. Schrderis apsimet, kad dl io projekto dar nra susitarta, jis nieko apie tai neino, nors, kaip vliau sitikinome, tuomet jau buvo viskas suderinta. Net suvaidino scen, kreipdamasis savo padjjus, kad jie jam pateikt daugiau informacijos apie dujotiekio reikalus. Taiau prabgus visai nedaug laiko pasaulis suinojo, kad k tik paliks Vokietijos kanclerio post G. Schrderis tapo didiul alg gaunaniu dujotiek Baltijos jros dugnu tiesianios bendrovs Nord Stream akcinink komiteto pirmininku. A nelabai nustebau tai igirds. G. Schrderis buvo labai jau ugningas io projekto advokatas. A. Merkel elgsi kitaip. Nors dujotiekio projekto ji neatauk, bent jau rod, kad supranta ms nuogstavimus ir adjo juos atsivelgti. inoma, tai i esms nieko nepakeit dujotiekis vis viena tiesiamas. Lm Vokietijos ir kai kuri kit didij ES valstybi interesai. Prie dujotiek rytingai pasisak tik Baltijos alys ir Lenkija, i pradi mus tvirtai rm ir vedijos usienio reikal ministras Carlas Bildtas, bet ms jg nepakako sustabdyti projekt. Tapusi Vokietijos kanclere, A. Merkel neskubjo pritarti dujotiekio idjai. Vis dlto vokiei bendrovi interesai galiausiai privert ir j remti projekt.

423

Beje, A. Merkel, atrodo, nepamiro ms bendradarbiavimo ir man baigus eiti Lietuvos prezidento pareigas 2010 metais atvykusi trumpo vizito Vilni ji, kaip buvau informuotas, teiravosi ms atstov apie mane, klaus, kur a esu.

2008 met balandio 4 diena, bukaretas.

iandien dmesio centre Vladimiras Putinas. Jo kalba buvo numatyta vidurdien. Visi susirinkome posdi sal. Laukiame, bet sveias nesirodo. Pasklido gandas, kad dl vakarykts NATO rezoliucijos Ukrainos ir Gruzijos klausimu rusai atsisako pasirayti NATORusijos tarybos posdio deklaracij. Neinau, ar tai tiesa, bet faktas, kad deklaracija nebuvo pasirayta. V. Putinas pasirod salje, vluodamas 20 minui. Prasidjo ilga sveikinimosi ceremonija. Vienu metu susidr ir ms akys linkteljome vienas kitam ir... tuo ms kontaktai ir baigsi. Pasialinus spaudos atstovams, V. Putinas pasak gana karing kalb. Sutraukus vien sakin, ji atrod madaug taip: Jeigu ms santykiai nra draugiki, dl to kalti js, bet mes galime gyventi ir be js, o kai js keliate mums grsm, turime teis garantuoti savo saugum.

NATO valstybi vadov susitikimas Bukarete. Pokalbis su Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka.

424

i kalba buvo labai atidiai iklausyta. Nors, mano nuomone, kart V. Putinas kalbjo ne taip agresyviai nei anksiau, Miunchene, jis vis dlto nesusilaik neisaks savo nepasitenkinimo dl NATO poirio Ukrainos ir Gruzijos siekius. Net, sakyiau, leido sau pasityioti i Ukrainos, pareikdamas, kad kokia tai valstyb, jeigu vos apie 30 proc. jos gyventoj yra ukrainieiai, o likusieji rusai ir kitos tautins maumos. Po i odi sal nuiuvo.
2008 met balandio 15 diena, Vilnius. iandien ketvirtasis ios mano kadencijos metinis praneimas. Kaip numato Konstitucija, prezidentas turi apvelgti valstybs vien met gyvenim, pateikti alies vidaus ir usienio politikos vertinimus. Naujoje Seimo salje nra pakankamai vietos sveiams ir diplomatams, tad buvo nutarta, kad metin praneim skaitysiu senojoje salje. Joje vietos visiems pakako, tik, deja, neapsijome be politinio cirko... Man einant sal, Darbo partijos atstovai ant savo stal iskleid plakatus, kuriais reikalaujama panaikinti nam areto sankcij j lyderiui Viktorui Uspaskichui. Perskaiiau praneim, nekreipdamas i demonstracij jokio dmesio, nors tai turbt neturintis precedento parlament istorijoje atvejis. Pas mus viskas manoma.

Priepaskutinis prezidento Valdo Adamkaus metinis praneimas Seime. Vilnius, 2008 m. balandio 15 d.

425

2008 met balandio 16 diena, Vilnius.

Vakar grus i Seimo paskambino Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis ir informavo, kad Rusija griebiasi visoki spaudimo priemoni prie Tbilis. Jis pra perduoti ini apie stiprjani tamp kitoms ES alims. Vakare Operos ir baleto teatre irjome Andrzejaus Wajdos film Katyn. Istorija inoma, bet vaizdai sukreiantys. iandien Juozui Kazickui sukako 90 met. U jo iskirtinius darbus tvynei apdovanojau j ordinu U nuopelnus Lietuvai. Net tris kartus mginau jam prisiskambinti, bet nepavyko. Nusiuntme oficial praneim. Tikiuosi asmenikai teikti jam apdovanojim, kai vasar atvyks Lietuv. Kaip ir buvo galima laukti, mano metinis praneimas vertinamas pagal partinius interesus visi stengiasi ipeti k nors sau naudinga.

2008 met balandio 17 diena, Vilnius. Svarstme olimpini aidyni Pekine klausim. Pasaulyje diskutuojama, kaip suderinti Kinijos okupuoto Tibeto problem ir olimpin laisvs dvasi. aidyni atidaryme vis dlto dalyvauja daug pasaulio valstybi vadov, bet nusprendiau i vent nevykti, nors Tarptautinis olimpinis komitetas, kurio sveiais ir btume, jau usaks man viebut. iandien baigiant kasmet sveikatos tikrinim ligoninje teko atlikti ma chirurgin operacij. Nenordami, kad iniasklaida i to ipst sensacij, nutarme nieko neskelbti. Prezidentroje apie operacij ino tik Boena ir Ramnas Vilpiauskas. Pasiraiau kelis statymus, patikslinome ryi kanalus, kad prireikus bt galima susisiekti su Seimo pirmininku, informavau Rit Grumadait, kad ji vienintel bendraut su iniasklaida. Operacija truko vien valand. Paimtas itirti audinio gabaliukas, nes per patikrinim gydytojams kilo kai kuri abejoni. Pavyko reikal nuslpti, nors... Tik per plauk.

Gavome i laboratorijos tyrim rezultatus jie geri. Svarbiausia, kad neaptikta piktybinio naviko lsteli. Po trij mnesi reiks dar kart pasitikrinti, kad nelikt joki abejoni.
2008 met balandio 23 diena, Vilnius. 2008 met balandio 25 diena, Vilnius.

Susitikau su Europos Parlamento pirmininku Hansu Gertu Ptteringu. Kalbjoms apie Lietuvos energetin padt 2009-j pabaigoje udarius Ignalinos atomin elektrin. Atkreipiau panekovo dmes pasikeitusi pasaulio situacij nuo to laiko, kai ms alis sipareigojo udaryti i elektrin. Dabartinmis slygomis Lietuvai kyla didiuli
426

problem, todl siliau neatnaujinant deryb dl Ignalinos atomins elektrins likimo, nepersvarstant ms alies prisiimt sipareigojim, i naujo vertinti padt ir leisti kiek itsti elektrins udarymo proces.
2008 met balandio 30 diena, talinas. Ketvirtas mano vizitas Estij. Su prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu kalbjoms apie ms ali vaidmen Europos Sjungoje ir NATO. Sutarme, kad derindami savo pozicijas turime labiau traukti Latvijos prezident Vald Zatler, nes dabar tarp jo ir ms jauiamas tam tikras nuotolis. Ypa tai svarbu, kai kalbame apie Rusij. O su estais vis labiau suartjame. is dviej dien vizitas prie to prisidjo. Vizitui baigiantis, prie pat ms rengiam vakarien Estijos prezidento garbei prastai pasijuto Alma. Kadriorgo meno muziejuje, grojant Lietuvos himn, ji susverdjo ir vos nepargriuvo, bet j spjo sugriebti prezidentas T. H. Ilvesas ir ms ambasadorius Juozas Bernatonis. Nustatytas irdies ritmo sutrikimas. Daktarui Remigijui Narglai pavyko atkurti irdies ritm dar prie nuveant Alm Talino ligonin. Tik dl to nusikl ms skrydis Vilni, o delegacija ivyko anksiau. Talino universitetas suteik man garbs daktaro vard. T proga pasakiau kalb, j labai dmesingai iklaus ne tik est inteligentija, bet ir usienio diplo-

Laisvas panekesys su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu Taline.

427

matai. Taip pat susitikau su Estijos parlamento pirmininke Ene Ergma, atidariau parod apie soviet okupacij Smurto kronika.
2008 met gegus 6 diena, Vilnius.

Viejau Kaune. Rengiama auktojo mokslo reforma, todl norjau pabendrauti su Vytauto Didiojo universiteto bendruomene. Kartu apsilankiau ir savo mokykloje. iemet sueina 75 metai, kai pirm kart perengiau Kauno Jono Jablonskio pradios mokyklos slenkst. Dabar ia gimnazija. Atvaiavome ryte, prie pagrindinio jimo mane pasitiko mokiniai ir lydjo vis keli iki akt sals. Jutau jaudul, stipriau plak irdis, net reikjo save raminti. Tie patys, tik labiau nuzulinti laiptai, ta pati sal... O prabgo tiek daug met. Dabar a jau vyriausias amiumi i ia susirinkusi moni, nes turbt n vienas i j t 1933 met rugsjo 1-j, kai pirm syk engiau i mokykl, dar nebuvo gims. Papasakojau apie savo vaikysts dienas, atsakomybs jausm, o baigdamas linkjau ir jiems vis gyvenim didiuotis savo mokslo lopiu, kaip ir a tai darau visus 75 metus. Vytauto Didiojo universitete i pradi susitikau su profesra, o vliau sausakimoje Didiojoje auloje bendravau su studentais, kuri susirinko tiek daug, kad net sunku buvo prasibrauti. Atvirai, gal kiek provokuojamai kalbjau apie

Po 75 met vl savo mokykloje. Kaunas, 2008 m. gegus 6 d.

428

akademin laisv, auktojo mokslo reform, jaunimo dalyvavim valstybs gyvenime, biurokratij ir net oligarchus.
2008 met gegus 11 diena, Vilnius.

Europos Sjungai rengiantis pasirayti sutart su Rusija, Lietuva ikl kelias, ms poiriu, svarstytinas temas: naftos tiekimo nutraukim Drubos vamzdynu, teisins pagalbos tiriant Medinink udynes stok, Soviet Sjungos okupacijos alos atlyginimo problem, taip pat aldyt Gruzijos konflikt su Maskvos remiamomis separatistinmis teritorijomis klausim. Pasilme tai traukti pasitarim su Rusija darbotvark. Ms silymai sukl ES pirmininkaujanios Slovnijos susirpinim ir net pasiprieinim. Pasigirdo splioni, neva Lietuva, siekdama savo tiksl, ketina naudotis veto teise. Tai netiesa, bet iuos gandus pasigavo kai kurie ms politikos komentatoriai. Ne kart vieai neigiau toki galimyb, bet gali sakyti nesaks ar raantiesiems rpi tiesa? Svarbu tik drumsti vanden, kritikuoti, nesukant sau galvos dl valstybs interes. Nutarme imtis iniciatyvos. Usienio reikal ministras Petras Vaitieknas, nordamas geriau paaikinti Lietuvos pozicij, pakviet Vilni vedijos, Lenkijos ir Slovnijos usienio reikal ministrus. Mginsime tikinti, kad derybose su Rusija reikia laikytis vieningai. Po vis dien trukusi pokalbi pavyko sutarti. Vakare nuvykau Stiklius (ia ir vyko pasitarimai) pasveikinti ministr. Rytoj jie keturiese skrenda Tbilis, kur susitiks su prezidentu Michailu Saakaviliu, susipains su padtimi Gruzijoje ir pamgins ataldyti kaitusius santykius su Rusijos remiamais separatistais, kol tampa nevirto susiaudymais. Viebutyje mans lauk urnalistai. Visi klausimai negatyvs: ar nemanote, kad is keturi ministr susitikimas neturs jokios reikms, ar Lietuvos veto nebus tik pajuokos objektas, jei visos didiosios ES valstybs laikosi kitokios pozicijos? Atsakiau, kad, pirma, Lietuva niekur nepareik, jog gali pasinaudoti veto teise, antra, keturi ministr susitikimas tik ES bendros pozicijos derybose su Rusija derinimo pradia.

2008 met gegus 12 diena, Vilnius.

Vienos dienos oficialaus vizito Lietuv, lydimas gausios delegacijos ir brio urnalist, atvyko Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka su mona. Darbotvark buvo labai tempta, vyko derybos dl tolesnio politinio, ekonominio ir kultrinio bendradarbiavimo, pasirayta keletas sutari, aplankme Genocido muziej, surengme ikilming vakarien.
429

Petras Vaitieknas informavo apie kelion drauge su kitais trimis ES ali ministrais Gruzij, pokalbius su prezidentu Michailu Saakaviliu. Ten tampa neatslgusi.
2008 met gegus 14 diena, Vilnius. 2008 met gegus 15 diena, Vilnius. Almai pasikartojo Taline j itikusi irdies negalia. Paguldme j Santariki ligonin itirti ir nustatyti ritmo sutrikimo prieast. Tyrimo rezultatai neblogi. Kur laik Alma bus gydoma vaistais ir stebima. 2008 met gegus 16 diena, Vilnius.

Nesiliauja intrigos dl naujo vietimo ir mokslo ministro paskyrimo. Kit savait susitiksiu su ias pareigas jau jusiu, socialdemokrat vl silomu Algirdu Monkeviiumi, apie j, beje, esu geros nuomons. Vyriausybei liko dirbti vos pusmetis, todl kdi perstumdymas tik sukelt nereikaling tamp. Manau, nereikt keisti dabartins viceministrs Virginijos Bdiens. Nebtina skirti kit mog vien dl partins aritmetikos. Kalbsiuosi apie tai su premjeru Gediminu Kirkilu. Kartu pareikalausiu paaikinti, kodl krato apsaugos ministras Juozas Olekas vienaalikai nusprend nesisti kari brio Irak. Isikvieiau kultros ministr Jon Ju. Klausinjau, kaip vyksta pasirengimas Vilnius Europos kultros sostin 2009 programai ir Lietuvos tkstantmeio minjimui. Laiko liko nedaug, o darb nejusti. Igirdau biurokratik ministro patikinim, kad viskas vyksta pagal plan. Isakiau abejoni, bet neinau, ar bsiu igirstas.

Po keturi ali usienio reikal ministr susitikimo Vilniuje labai iaugo susidomjimas Lietuva dabar ES pirmininkaujanioje Slovnijoje. iandien atsakinjau trij ios alies dienrai urnalist klausimus. Daugiausia buvau klausinjamas apie Lietuvos santykius su Maskva, apie ms pozicij derybose dl strategins ES sutarties su Rusija, poir NATO pltr, taip pat aldytus konfliktus buvusios Soviet Sjungos teritorijoje. Pasistengiau isklaidyti tarimus, kad Lietuva gali sulugdyti sutart su Rusija.
2008 met gegus 20 diena, Vilnius. 2008 met gegus 21 diena, Vilnius.

Artjant Nyderland karaliens vizitui, daviau interviu ios alies urnalistams. Vl tie patys klausimai, kaip ir slovn. iandien pakvieiau susitikti premjer Gedimin Kirkil, krato apsaugos ministr Juoz Olek ir usienio reikal ministr Petr Vaitiekn. Turjau stabdyti
430

J. Olek, mus prieintis ms kari siuntimui Irak. Priminiau, kad Lietuva prisim tarptautinius sipareigojimus dalyvauti ioje misijoje bent iki 2008 met pabaigos, todl is klausimas net negali bti svarstomas. Tiesiog privalu vykdyti tai, k sipareigojome. Primygtinai pageidavau, kad visi trys posdio dalyviai per spaudos konferencij aikiai pasakyt, jog ms kariai dalyvaus misijoje Irake ir dabar is klausimas n nesvarstomas. J. Olekas neatrod patenkintas. Taip pat susitikau su kandidatu vietimo ir mokslo ministro post Algirdu Monkeviiumi. Ms poiriai auktojo mokslo reform sutapo. Kandidatas ministrus visikai pritar ir mano nuomonei, kad, iai Vyriausybei likus dirbti tik pusmet, nereikt keisti viceministrs Virginijos Bdiens, nes tai tik sutrikdyt ministerijos darb. Tad rytoj pasiraysiu dekret dl jo skyrimo ministru.
2008 met gegus 22 diena, rygaKijevas.

Prie tarptautin konferencij energetikos klausimais Kijeve, kaip buvome sutar, trij Baltijos ali ir Lenkijos prezidentai susitikome Rygoje. Ukrainoje rengiamas forumas Vilniaus konferencijos tsa. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis pasil Ryg skristi jo lktuvu, tad i vakaro atvyko Vilni ir mes dar galjome dviese aptarti ne tik energetikos klausimus, bet ir dvialius santykius.

Lenkijos ir Baltijos ali prezidentai susitiko Rygoje.

431

Rygoje prezident susitikimas vyko labai sklandiai ir draugikai. Tik mane sukrt per posd perduotas praneimas, kad Afganistane uvo pirmasis ms karys serantas Arnas Jarmalaviius. Per spaudos konferencij visi prezidentai pareik uuojaut Lietuvai. Kijev, neskaitant ms ketvertuko, atskrido Azerbaidano ir Gruzijos prezidentai, taip pat Rumunijos, Turkmnistano atstovai, JAV ir ES pareignai. Neoficialiuose susitikimuose aikinau Lietuvos pozicij dl ES deryb su Rusija, siekiau usitikrinti Estijos ir Lenkijos param elektros kabelio i ms alies vedij tiesimui ir mginau ukirsti keli tolesnms latvi kalboms, kad j reikt tiesti i Latvijos. Taip pat patikinau panekovus, kad Lietuva statys atomin elektrin. Atskiras posdis buvo skirtas Gruzijos konfliktui su Rusija, remiania separatistinius Abchazijos ir Piet Osetijos reimus. Paadjome tarptautins diplomatijos kanalais aktyviai slopinti agresyvi Maskvos politik ir prame Michailo Saakavilio neprarasti altakraujikumo, neleisti savs iprovokuoti ir jokiu bdu pirmam nenuspausti gaiduko. Rusai to tik ir laukia, kad galt pulti ginti savo taikdari, dislokuot iose separatistinse teritorijose. L. Kaczyskis mus, tris Baltijos ali prezidentus, savo lktuvu parskraidino namo. Nusileidome pirmiausia Taline, vliau Rygoje, galiausiai Vilniuje. Kai ilipdamas atsisveikinau su Lenkijos prezidentu, jau buvo vidurnaktis.

Skrydis Kijev.

432

2008 met gegus 27 diena, Vilnius.

Susitikau su VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku. Jis papasakojo apie Rusijos agent veikl Lietuvoje ir neskelbt jo neoficial susitikim Minske su Baltarusijos KGB vadovu. Akis ak jie aptar galimybes keistis informacija, nubr tam tikr raudon linij, iki kurios galimas bendradarbiavimas. P. Malakauskas sak, kad jo kolega baltarusis didiul Aliaksandro Lukaenkos pasitikjim turintis, jam artimas asmuo. Petras Vaitieknas informavo, kad ES usienio reikal ministrai ada remti Lietuvos pozicij dl sutarties su Rusija.

2008 met gegus 29 diena, Vilnius.

Jau kuris laikas jauiu irdies ritmo sutrikimus kartkartmis lyg ir ima plakti neritmingai. Mginta reguliuoti tabletmis. Deja... Kai tik iauga tampa darbe vl sutrinka ritmas. Teko kapituliuoti ir atsiduoti gydytojams. iandien po darbo nuvykau Santarikes. konsilium susirinko geriausi irdies specialistai profesoriai Audrius Aidietis, Aleksandras Lauceviius, Vytautas Sirvydis. Nutarta vesti elektrodus ir nudeginti arterijos susiaurjim. ios procedros kabinet mane, gulint ant veimlio, tuiais ligonins koridoriais ve net penkios gailestingosios sesels! Pajuokavau, kad teko keliauti vairiausiomis transporto priemonmis, bet dar niekuomet mans nelydjo toks gausus grai moter brelis, ir i paskos einantiems apsaugos vyrams dar kteljau: Pavydkite! Tai buvo maloniausia vizito ligoninje dalis. Netrukus be jokio nuskausminimo prasidjo procedra. Reikjo per nos vest elektrod ryti, kol pasieks prieirdius. Kai tai pavyko, penkioms sekundms buvo paleista elektros srov. Jausmas nekoks. Kelioms akimirkoms stojo tyla. Netrukus girdiu: daktarai tariasi. Pasitar sako: Prezidente, turime dar kart penkioms sekundms paleisti srov. K gi, leiskite. Krtin vl perria skausmas. Ir antras tylus pasitarimas. Ivada: Prezidente, reikia bandyti dar syk. Dabar srov leisime 10 sekundi. Guliu, mua prakaitas, bet, ispauds ypsen, sakau: ia valdote js, o a tik darau, k man sakote. Atlaikau 10 sekundi srovs atak, kvepiu oro ir netrukus mano ypsena jau visai nuoirdi. Igirstu garsiai tariam ivad: Pavyko! Nusiluostau sudrkusi kakt ir laimingas klausausi toliau. Viskas gerai, bet vis tiek reikt statyti stimuliatori, sako profesorius A. Aidietis ir svarsto: Operuojame nedelsdami ar palaukiame kelias savaites? Tuomet siterpiu ir a: Jei tai neivengiama, kam vilkinti laik? Pasakyta, padaryta rytoj, 8 ryto.
433

2008 met gegus 30 diena, Vilnius.

Stengdamiesi nepakliti iniasklaidos objektyv, ligoninn vaiavome be vyturli. kart taik vietin nuskausminim. Madaug po valandos profesorius Audrius Aidietis itar: Viskas okei. Nutarta iki rytojaus mane stebti ligoninje. Prezidentros spaudos tarnyba prane, kad man skmingai atlikta irdies ritmo atkrimo procedra. Spauda vis dien buvo susidomjusi vieno girto parlamentaro klaidiojimais po Seimo rmus, todl mano irdies ritmo reikalai maai rpjo. Kaip sakoma, nra to blogo... Ivengme televizijos kamer, fotoaparat. Savijauta gera.

2008 met birelio 2 diena, pirmadienis, Vilnius. Nuo atuntos ryto darbe. Primiau nauj ambasadori akreditavimo ratus, o 13 valand lauk itin maloni ceremonija naujos tulpi ries, pavadintos Alma, pristatymas. Mat birelio 24 dien pirm kart istorijoje Lietuv valstybinio vizito atvyksta Nyderland karalien Beatrix ir ta proga oland tulpi augintojai ivest nauj j r pavadino Almos vardu. Prezidentros kieme pasodinta 100 ydini tulpi. Nors j ydjimo laikas jau prajs, olandai sugebjo ilaikyti iedus specialiuose plastikiniuose puoduose ir atskraidinti Vilni. Kit pavasar i tulpi pasodinsime ir rezidencijoje Turnikse.

Oland tulpi augintoj ivestos naujos tulpi ries Alma pristatymas Prezidentroje.

434

Susitikau su k tik i Minsko grusiu VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku. Jis ten neoficialiai tarsi su Baltarusijos saugumo tarnybos vadovu. Toki deryb prireik tam, kad galtume keistis sulaikytais asmenimis. Mat prie kur laik Lietuva savo teritorijoje sum Baltarusijos KGB generol. Lenk praymu j perdavme Lenkijai, kur jis bus teisiamas. Kerydami baltarusiai sulaik buvus ms VSD darbuotoj ir udar kaljim. I Minsko gavome pasilym pasikeisti sulaikytaisiais. Buvau papraytas apie tai pasikalbti su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyskiu. Tai ir padariau. Lenkai sulaikyt baltarus teis, bet kaljime nelaikys perduos mums ir galsime j ikeisti ms mog. Be kita ko, P. Malakauskas man parod vieno visokiais bdais mane savo laikratyje mginanio diskredituoti (tik neinia u koki kain) urnalisto KGB archyvins bylos kopij. domus dokumentas, ypa turint galvoje to asmens polink mokyti kitus morals. Turbt mano, kad KGB i byl isive ar sunaikino ir niekas apie jo agentrin veikl nesuinos, jei taip elgiasi. inoma, niekuomet ios informacijos nepanaudosiu, nors gal kada nors, progai pasitaikius, ir pasiteirausiu, kaip jo darbas KGB dera su pomgiu pakalbti apie kit moni moralines vertybes.
2008 met birelio 9 diena, Vilnius. 2008 met birelio 11 diena, bratislava.

Nuvykau atsakomojo valstybinio dviej dien vizito Slovakij. Bratislava laikosi prorusikos pozicijos, todl tiek kalbdamasis akis ak su prezidentu Ivanu Gaparoviiumi, tiek susitikus delegacijoms pabriau, kad Lietuva nuosekliai rm ir rems Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos pastangas integruotis Vakar ali bendrij. Krito akis, kad vlesniuose pokalbiuose slovak tonas Ryt Europos klausimais suvelnjo.

Prie por dien ms ambasadorius Varuvoje Egidijus Meilnas prane, kad prezidentas Lechas Kaczyskis nort keletui valand atskristi Lietuv ir aptarti artjanios Europos Vadov Tarybos darbotvark, Gruzijos konflikt su Rusij ir Lisabonos sutart atmetusio referendumo Airijoje pasekmes. Nedelsdamas sutikau, ir iandien Trakuose jau pasitikau atskridus Lenkijos prezident bei j lydini delegacij. Bendravome labai graioje vietoje Apvalaus stalo klubo restorane ant Galvs eero kranto prieais saloje dunksani pil. Kalbjoms tris valandas, suderinome Lietuvos ir Lenkijos pozicijas ES ali vadov forume. Sutarme perspti ms kolegas apie grsm, kad Gruzijos ir Rusijos konfliktas gali i altojo virsti kartuoju, ypa jei gruzinai nusprst
2008 met birelio 16 diena, Vilnius.
435

Keli valand pokalbis su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyskiu Trakuose.

pasitraukti i 2003 met susitarimo dl taikdari statuso Abchazijoje. Kiek anksiau kalbdamasis telefonu su Michailu Saakaviliu tikinjau j to nedaryti bent iki liepos 1-osios (jis paadjo), nes birelio 26-j vyks ES ir Rusijos vadov susitikimas. Mudu su L. Kaczyskiu lig tol mginsime tikinti Briusel, kad visomis diplomatinmis priemonmis stengtsi garantuoti taik Piet Kaukazo regione. Aptarme ir dvialius santykius. Jiems takos turi tarp prezidento L. Kaczyskio ir premjero Donaldo Tusko vykstanti politin kova. Stengsims nesileisti painiojami j tarpusavio santyki aikinimsi.
2008 met birelio 20 diena, briuselis.

Briuselyje vyko paskutin, pirmininkaujant Slovnijai, Europos Vadov Tarybos sesija. Tai pirmoji ES naujoji nar, kuriai teko atlikti tokias pareigas. Slovnijos pirmininkavimo laikotarpio svarbiausias siekis buvo Lisabonos sutarties ratifikavimas. Airijai per referendum pasakius ne, tikslas nepasiektas. Dabar tai jau bus pirmininkavim perimanios Pranczijos uduotis. Buvo numatyta aptarti naftos ir maisto kainas, kaimynysts politik, Ryt partnerysts stiprinim, situacij Vakar Balkanuose. Deja, visas ias problemas nustelb diskusijos apie Airijos referendumo pasekmes. Svarbiausi susitikimo klausimai: kur link eis ES, k dabar daryti?
436

A pareikiau, kad nevertt Airijos moni sprendimo laikyti didele tragedija. Jau 19 valstybi ratifikavo Lisabonos sutart, tiesiog reikia tsti proces ir aikintis prieastis, kodl airiai pasak ne. Juk Airija skmingai pasinaudojo ES struktrini fond parama, gerokai pakl moni gyvenimo lyg, todl reikia nuodugniai analizuoti, kodl jie Lisabonos sutariai nepritar. Vliau ios alies ministras pirmininkas Brianas Cowenas man privaiai paaikino, kad net apie 20 proc. balsavusij n nesidomjo sutartimi ir tiesiog isak savo bendr nepasitenkinim politika, bet pripaino, kad ir jo vyriausyb nedjo joki pastang tikinti mones, koks svarbus is referendumas. Galiausiai buvo nusprsta iki met pabaigos rasti teisini bd, kaip bt galima pakeisti Airijos sprendim. Bet tam skyrus tiek daug dmesio, nukentjo kiti darbotvarks klausimai. Deklaracija apie Ryt partnerysts politik buvo surayta labai bendromis, konkrei pareigojim nenumataniomis frazmis. Lietuvos vardu pareikiau, kad, nors neprietarauju priimtam dokumentui, jauiu moralin pareig atkreipti Vadov Tarybos dmes pavojing tamp tarp Rusijos ir Gruzijos dl separatistins Abchazijos. Todl svarstant ES ir Rusijos sutart btina reikalauti, kad Maskva i tos teritorijos ivest taikos palaikymo pajgomis vadinamus savo kariuomens dalinius. Toki misij galt atlikti tik tarptautinis karinis junginys. Antraip gresia, kad pasaulyje atsiras dar vienas kartasis takas.

Nuotaikingas susitikimas Europos Vadov Tarybos konferencijoje Briuselyje su Europos Komisijos pirmininku Jos Manueliu Barroso.

437

Su Pranczijos prezidentu Nicolas Sarkozy.

Kai tai pasakiau, salje siviepatavo tyla. Bet niekas nesim man replikuoti. Tuomet pirmininkas paskelb, kad is pareikimas traukiamas oficiali konferencijos dokument svad. ia tema daviau interviu tiesioginiu eteriu brit televizijai CNBC. Sulaukiau prezidento Nicolas Sarkozy kvietimo atvykti Paryi, o Angela Merkel, prieingai, prijusi m aikinti, kad, nors ir planavusi, apgailestaudama turi praneti, jog negals atvykti Lietuv. Bet Estijoje greiiausiai apsilankys. Nesusilaikiau ir garsiai, visiems girdint, pasakiau: Js mans jau nebemylite, kuo gi a jums nusidjau? Tik juokavau, bet Vokietijos kancler reagavo visai rimtai ir m teisintis. Paadjo, kad su savo usienio reikal patarjais perirs vizit planus ir mgins kaip nors terpti Vilni.
2008 met birelio 21 diena, Vilnius. iandien Kaune Lietuvos sportininkai palydti Pekino olimpines aidynes. Neinomo kareivio aukuro ugnimi iebtas olimpinis deglas, olimpieiai padjo gli prie Laisvs statulos, o a palinkjau jiems skms aidynse ir teikiau valstybs vliav, kuri jie ne per atidarymo vent. Sporto halje pagerbti ei 1938 metais surengtos pirmosios Lietuvos tautins

438

olimpiados dalyviai. teikiau jiems specialius atminimo medalius. ios ikilms mane sujaudino asmenikai. Tarsi gro praeitis akyse ikilo vaizdas: a, anuomet 12 met, virpania irdimi stebiu, kaip prezidentas Antanas Smetona teikia sportininkams olimpin vliav... Pirmasis Nyderland karaliens Beatrix vizitas Lietuv. Priimant tokio rango sveius, valstybs institucijoms tenka sutelkti visas jgas. Nyderland karalien domisi menais, mokslu, mgsta bendrauti su jaunimu. Sudarme jos pomgius atitinkani program. Vizitas sutapo su Joninmis, todl karalienei sudaryta galimyb susipainti su senomis ios vents tradicijomis. Meldiausi, kad tik lietus nesugadint jos sutiktuvi ikilmi ir vakare numatyto Jonini reginio. Ms maldos buvo iklausytos! Nuo ryto vieia saul, nors dangumi ir plaukia debesliai, 16 laipsni ilumos. Pasitik karalien Prezidentros kieme, Mlynojoje salje susdome pokalbio trise Jos Didenyb ir mudu su Alma. Nors buvau sptas, kad karalien Beatrix nesidomi politika, susidariau prieing spd. Ji teiravosi apie Lietuvos santykius su Rusija, energetikos problemas, gamtosaug ir atidiai klaussi mano pasakojimo apie dujotiekio Nord Stream tiesim Baltijos
2008 met birelio 24 diena, Vilnius.

Pirmasis Nyderland karaliens Beatrix vizitas Lietuv. Vilnius, 2008 m. birelio 24 d.

439

jros dugnu. Aiku, kalbjoms ne vien politiniais klausimais daugiau nekuiavoms apie kultr, moksl, jaunimo gyvenim. Buvau nustebintas, kaip gerai karalien imano ias temas. sitikinau, kad ji maloni, simpatinga asmenyb. Geras oras isilaik iki vakaro. Karalienei buvo parodyta lietuviksias Jonini tradicijas atspindinti 20 minui programa. I jos palydos ms diplomatai igirdo, kad Jos Didenyb reginys labai sudomino ir nudiugino. Kit dien suinojome, kad, grusi Stiklius, karalien Beatrix su j lydiniais asmenimis dar nekuiavosi, dalijosi spdiais net iki antros valandos nakties.
2008 met birelio 25 diena, Vilnius. Karalien Beatrix lanksi Vilniaus universitete, pasivaikiojo po Senamiest, o vakare Nacionalinje filharmonijoje buvo surengtas oland muzikant koncertas ir primimas ms garbei. Ne vis dien skyriau karalienei Beatrix. I ryto Prezidentroje susitikau su eurokomisare Dalia Grybauskaite. Aptarme galimybes kur laik po suderto udarymo termino dar tsti Ignalinos atomins elektrins darb, kalbjoms apie elektros jungi su Lenkija ir vedija projektus, kit met valstybs biudeto subalansavimo svarb. Pasidalijome nuomonmis ir apie Seimo bei prezidento rinkimus. D. Grybauskait papasakojo, kad j savo gretas vilioja kone visos partijos. Paksistai tiesiai viesiai pareik, kad, laimj Seimo rinkimus, atauks Konstitucinio Teismo sprendim dl j lyderio Rolando Pakso ir jis vl bus irinktas prezidentu, o jeigu ji, D. Grybauskait, eis su jais, taps j Vyriausybs vadove. Konservatori vadas Andrius Kubilius, taip pat adjs laimti rinkimus, jai sil finans ministro post. Dar viena bsim rinkim laimtoja kunigaiktien Kazimiera Prunskien irgi pasirengusi Dali Grybauskait pasodinti finans ministro kd, o pati sstsi premjero krsl. Pajuokavome, kad per Seimo rinkimus nuobodu nebus. Sutarme po j susitikti ir pasikalbti apie tolesn ateit, nors D. Grybauskait sak, kad nort tsti darb Briuselyje. Po piet Prezidentroje surengme pasitarim apie UNESCO paveldo srae esanios Kuri nerijos isaugojim. Nesiliauja nelegalios statybos, tsiasi ginai, ar reikia ia plsti kurorto infrastruktr. Posdyje dalyvavo Vyriausybs, UNESCO, Neringos savivaldybs, visuomenini organizacij atstovai. Visi gyn savo interesus. Neringos savivaldyb nori plsti kurort. Nusivyliau aplinkos ministru Artru Paulausku neatrod, kad jam labai rpt aplinkosauga. Baigdamas pasitarim pareikiau, kad privalome ateities kartoms isaugoti natrali Neringos gamt, todl kategorikai reikalausiu ukirsti keli bet kokiems statym paeidimams, raginsiu Valstybs kontrol priirti, kaip valdininkai laikosi teiss reikalavim.

440

Su karaliene Beatrix vykome Kaun. I pradi sutiktuvs Rotuje, vliau aplankme Sugiharos muziej, i ten nuvaiavome Juozo Naujalio muzikos mokykl, kur mokiniai sveiams sureng av koncert. Tuo karaliens Beatrix trij dien vizitas buvo baigtas. Karmlavos oro uoste ilydjome j namo.
2008 met birelio 26 diena, KaunasVilnius. 2008 met birelio 27 diena, Vilnius.

Atidariau Alantos miestelyje prasidjus Santarosviesos suvaiavim, kart jis sutrauk apie 200 dalyvi. Apvelgiau, mano nuomone, svarbiausius pastarojo meto vykius, naujausius politinius procesus ir paraginau santarieius aktyviau dalyvauti alies visuomeniniame gyvenime. Po piet, vengdamas nereikalingos vieumos, namus Turnikse pasikvieiau grup verslo, finans ir energetikos ekspert. Kalbjoms, ko reikt griebtis siekiant ivengti gresianios krizs. Infliacija vis stiprja, o nra abejoni, kad naftos, duj, elektros kainos dar kils. Negana to, Seimo rinkim kampanija suko populistini paad karusel, demagogija perengia visas sveiko proto ribas. Aptarme didiausias ekonomines grsmes. Sutarme vl susitikti po vasaros atostog. Paskambino Saulius ukas ir papasakojo, kaip vakar Virgis Valentinaviius ir Darius Kuolys mgino supolitinti Santarosviesos suvaiavim ir suprieinti jo dalyvius. V. Valentinaviius perskait praneim, kuriame kalt dl vis Lietuvos gyvenimo blogybi mgino suversti man, postringavo, kad mane visikai kontroliuoja Gediminas Kirkilas ir a esu tik socialdemokrat rankis. Tuo tarpu D. Kuolys m burti intelektual grup, kuri neva Santaroje turjo sukelti revoliucij. Jiems neideg. V. Valentinaviiui mginant iprovokuoti diskusij dl man paert jo kaltinim, S. ukas es replikavo, kad su iprotjusiais santarieiai nediskutuoja, o D. Kuolys, pamats, kad jiems su V. Valentinaviiumi niekas nepritaria, net trenk mikrofon ir ijo i sals.

2008 met birelio 28 diena, Vilnius.

2008 met birelio 29 diena, Vilnius.

Neatslgsta aistros dl naujo Aukiausiojo Teismo pirmininko skyrimo. statymas numato, kad, teikdamas kandidat post Seimui, turiu gauti Teisj tarybos rekomendacij. Ji slaptu balsavimu pasisak prie Vytauto Greiiaus kandidatr. Pasiliau Seimui skirti pirmininku Aukiausiojo Teismo teisj Jon Prapiest. Taiau dl man neinom prieasi konservatoriai nusprend tbt prieintis iai kandidatrai. Tam jie pasitelk Lietuvos inias, Dari Kuol ir dar kelis apvalgininkus, net
441

mgino surengti prie Prezidentros protesto miting, tik susirinko vos saujel moni. Dar kasdien buvau beveik terorizuojamas elektroniniais laikais, kuriuose aikinta, koks baisus nusidjlis yra J. Prapiestis. Tik neaiku, kaip tuomet jis gali bti Aukiausiojo Teismo teisjas ir kodl anksiau, kol nesiliau jo skirti pirmininku, konservatoriai nemitingavo. Tariausi su garbingais monmis, autoritetingais teisininkais. Niekas neisak joki priekait J. Prapiesiui. Spju, kad kampanijos prie j organizatoriai siekia kakoki savo tiksl, o gal taip mgina slpti savas nuodmes. Pasikvieiau V. Greii ir padkojau jam u dviej kadencij darb Aukiausiojo Teismo vadovu, nors ir inau apie jo pastangas isilaikyti iame poste. Tai mogika ir galima suprasti. Sunkiau pateisinti kai kuriuos pilietins visuomens krjus, uoliai kurianius tik skandaliukus. iandien atlikau ir maloni pareig Prezidentros Baltojoje salje teikiau dr. Juozui Kazickui ordin U nuopelnus Lietuvai, kuriuo jis buvo apdovanotas iemet Vasario 16-j. Susirinko gausus brys svei. Sveikinimo kalboje apvelgiau jo visuomenins veiklos keli nuo gyvenimo Vokietijos karo pabgli stovyklose pokario metais iki i dien.
2008 met birelio 30 diena, Vilnius.

Teko imtis neturinio precedento diplomatinio ingsnio. iandien primiau Japonijos ambasadors Miyoko Akashi skiriamuosius ratus, o vliau juos man turjo teikti ir naujasis Rusijos ambasadorius Vladimiras ikvadz, taiau savo usienio reikal patarj galiojau ataukti susitikim. Mat ms interneto tinkl buvo silauta i Rusijos ir dti rusiki tekstai su raudonomis vliavomis bei kitokia simbolika. Po tokio ipuolio sunkiai manoma sivaizduoti mandag diplomatin pokalb. Tad nutariau parodyti, kad neketiname tyliai taikstytis su tokiu elgesiu. Vakar privaiu lktuvu, lydimas trij Prezidentros darbuotoj, atskridau Batum dalyvauti GUAM valstybi vadov susitikime. Tik Moldova, spaudiama Rusijos, buvo atstovaujama ne prezidento, o ministro pirmininko. Stebtoj teismis dalyvavo JAV, Lenkijos, Rumunijos, Japonijos, ES atstovai. Posdiavome vos 25 kilometrai nuo separatistins Abchazijos sienos. Rusija i teritorij yra vedusi savo karini dalini, kuriems suteik taikos palaikymo pajg status. Man tai iek tiek primena Baltijos ali okupacijos 1940 metais ivakares. Maskvos remiami Abchazijos separatistai atvirai kalba, kad jie siekia i Gruzijos valstybs dal prijungti prie Rusijos.
442

2008 met liepos 2 diena, batumis, Gruzija.

Sulaukiau iskirtinio dmesio. Michailas Saakavilis i ryto pakviet avios gamtos kampelyje drauge papusryiauti ir privaiai pasikalbti. Jis man papasakojo apie pokalbius su Angela Merkel, prie savait viejusia Gruzijoje. Vokietijos kancler es itin pabrusi mano vaidmen siekiant isaugoti taik iame regione. M. Saakavilis pra mans, pasitelkus savo tarptautinius ryius, padti Gruzijai atlaikyti Maskvos spaudim. Paadjau, kad visomis jgomis stengsiuosi Vakar alims aikinti io regiono problemas. Tik praiau M. Saakavilio nesileisti Rusijos iprovokuojamam kokiems nors jgos veiksmams. I Batumio iskridau Miunchen, ten mans jau lauk Alma.
2008 met liepos 2 diena, Miunchenas.

I oro uosto, trumpam usuk viebut Ingoltate, ivykome Eichtet. Kelias neilgas tik 27 kilometrai. Mums tai grimas jaunysts metus. Riedame mikingomis vietovmis, pakelse inyra apyni laukai, juk Bavarija alaus kratas. vaiuojame Eichtet. Miestas venia 1 100 met sukakt. Namai k tik nudayti, sauls nutvieksti spindi rykiomis spalvomis. Artdami prie Katedros ir Rotus, imame atpainti sensias gatves. Jomis vaiktindavome prie 62 metus! Prie Rotus mus pasitinka miesto valdia. Pasiraome svei knygoje, pasikeiiame dovanomis. Nuingsniuojame Katedr, statyt prie eis imtmeius. Pravrus jos duris staigmena. Suskamba vargonais grojamas Lietuvos himnas. I Katedros pasukame Vyskup rmus. Vl ikilms. Ir galiausiai ivykstame vos u kilometro esant Rebdorf. Ten metus gyvenome lietuvi karo pabgli stovykloje, mokms pirmojoje ir didiausioje ieivi gimnazijoje Vokietijoje. Pirmiausia ivystame ant kalno dunksani pil, dabar jau restauruot. Rebdorfas isiplts, pastatyta nemaai nauj nam. Ir tai tie patys vartai. vaiuojame buvusios stovyklos kiem ir atgyja atsiminimai. Pavelgiu Alm. Sunku patikti, kad jau prabgo daugiau kaip ei deimtmeiai... Tik nebra mums paties brangiausio pastato gimnazijos ir bendrabuio. Nugriautas, o toje vietoje stovi naujas, modernus, kaip man pasirod, net pernelyg iuolaikikos architektros namas. Vaiktome vienuolyno koridoriais, einame banyi. Ir ia vl vargonai groja Lietuvos himn. Laukia dar viena staigmena. Pasirodo, udarant karo pabgli stovykl, vienoje banyios kolon buvo mrytas dokumentas apie ia gyvenusius lietuvius. Man buvo teikta io rato kopija, j perduosiu Nacionalinei Martyno Mavydo bibliotekai. Jaudinani prisiminim dien baigme vakariene pagal visas bavar tradicijas: grojo dd orkestras, klme alaus bokalus.
443

2008 met liepos 3 diena, eichtetas.

Tsiu kelion praeit. Lankiausi Vilibaldo gimnazijoje. Susirinko gal tkstantis gimnazist su Lietuvos vliavlmis. Tarp j ir madaug deimt moksleivi i Kauno jzuit gimnazijos. Grie orkestras, klausms mokini koncerto, o a mintimis vis nuklysdavau 1946-uosius, kai ia pirm kart sutikau geltonkas mlynak mergait vardu Alma. Po piet su Eichteto meru Arnulfu Neumeyeriu ivykome teteno pil, Lietuvos garbs konsulo Vokietijoje, buvusio ilgameio Bundestago nario Wolfgango von Stetteno gimins tvonij, kurt dar 1098 metais. Baronas W. von Stettenas vakarien pakviet madaug 50 svei, kuri titulus bt sunku ivardyti. alia Almos sdjo Lietuvos Tarybos 1918 metais ms alies valdovo sost kviesto, bet karaliumi Mindaugu II taip ir nekarnuoto Wilhelmo von Uracho snnas.

meru atidarme Lietuvos grafikos parod, o po piet lankiausi Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje. Susitikimu su lietuvi bendruomene, diazo festivalio Lietuvi kultros centre atidarymu baigsi kelion ms su Alma praeities vietomis.
2008 met liepos 6 diena, Vilnius.

2008 met liepos 4 diena, Hiutenfeldas. Nuvykome Kiuncelsau, ten su miesto

Nuo atuntos ryto iki vidurnakio vyko Valstybs dienos renginiai. Vakare Prezidentros kieme madaug dviem tkstaniams svei buvo surengtas primimas. Puikus oras padjo kurti jauki vents nuotaik.

Valdas ir Alma Adamkai lankosi savo jaunysts dien gimnazijoje, kurioje kadaise susipaino. Eichtetas, 2008 m. liepos 3 d.

444

2008 met liepos 9 diena, Vilnius. Partij spektaklis dl Aukiausiojo Teismo pirmininko skyrimo pasiek apogj. Dabartinio pirmininko Vytauto Greiiaus kadencija baigsi vakar, liepos 8-j. Pateikiau Seimui jo atleidimo dekret. Konservatoriams ir paksistams susijungus, vieno balso persvara dekretas buvo atmestas. Susidar kuriozika situacija: Aukiausiojo Teismo pirmininko V. Greiiaus kadencija baigsi, jis neturi galiojim, o skirti laikinojo vadovo statymas neleidia. Tuomet konservatoriai pasil tutuojau keisti i teiss norm ir teisinti nauj tvark, kuri leist kadencij baigusiam pirmininkui laikinai vadovauti Aukiausiajam Teismui. Per susitikim su Seimo frakcij vadovais praiau dar labiau nelugdyti ir taip menko teism autoriteto. Visi posdio dalyviai atsakingai vertino susidariusi padt. Vienintel iimtis buvo konservatori lyderis Andrius Kubilius. Jis, nepaisydamas vis cituojamo statymo nuostat, usispyrs rodinjo kain koki savo teisyb. Man nesuvokiamas toks elgesys. Mginome iekoti ieities, diskusija vyko ramiu tonu. Net pareikiau, jog esu pasirengs atsiprayti, jei susidar spdis, kad a nepakankamai tariausi su Seimu. Dar kart teiksiu dekret atleisti V. Greii liepos 15-j. Tuo metu jau keliausiu po Piet Amerik. 2008 met liepos 10 diena, Vilnius.

Bjaurus D. Kuolio, V. Valentinaviiaus, T. Dapkaus ipuolis Lietuvos iniose prie Santarvies. Bjauresnio gal net nesu skaits. Ko siekiama skleidiant nesantaik lietuvi visuomenje? Gal dirbama u kakieno pinigus? Ar tai rinkiminio ou pradia?

iandien baigiasi ketvirtieji mano kadencijos metai. Ta proga surengiau spaudos konferencij. Kartu praneiau, kad vetavau Pilietybs statymo pataisas, nes mane konsultav teisininkai teig, kad jos paeidia Konstitucij, nors noriau leisti visiems lietuviams, kuriems to reikia, turti dvigub pilietyb. inau, kad is mano sprendimas sulauks smarkios kritikos, net prakeiksm, ypa i naujos bangos emigrant. Taiau negaliu nepaisyti Konstitucijos. Taip pat turjau vetuoti kelet su biudetu susijusi statym, kurie bt paskatin ir taip didel infliacij. iandien atlikau ir maloni pareig: Lietuvos 1000-meio minjimo proga pradedanios kelion aplink pasaul jachtos Ambersail kapitonams teikiau vliav ir deklaracij, kuri bus teikiama visuose keliautoj aplankytuose uostuose.
2008 met liepos 11 diena, Vilnius.
445

446

PA S KU T I N I A I KADENCIJOS M ETA I

447

2008 met liepos 13 diena, soldinas, Lenkija. Seniai svajojau aplankyti Dariaus ir Girno ties viet. Bet metai bgo... Ir tai artjant 75-osioms j tragikai pasibaigusio ygio metinms per vien konferencij usiminiau apie savo svajon lenk pareignams. Reagavo aibikai netrukus gavome kvietim: laukiame! Paaikjo, kad metini ikilmes rengiasi atskristi ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Miestelis papuotas, apsodintas glmis. I Lietuvos atvyko Lietuvos kariuomens garbs kuopa, orkestras. ms didvyri ties viet puyne susirinko daug miestelio moni, vietos valdia, jaunimo organizacij atstov, sportinink, dvasinink. Plevsuoja Lietuvos ir Lenkijos vliavos, po himn ir mald paminklas Dariui ir Girnui pasksta glse. Miestelis nepamirs ms didiavyri. J vardu pavadinta vidurin mokykla ir viena aiki. Joje tebestovi senutl koplyia, kuri anuomet buvo neti lakn karstai. Aiktje iandien buvo atidengtas spdingas paminklas i miliniko akmens. Usukome prie keturis imtmeius statyt gotikin katedr. Sienoje buvo mryta marmurin atminimo lenta su Dariaus ir Girno bareljefu. Ikilms baigtos vargon koncertu, o atsisveikinant su svetingu Soldinu Lietuvos kariuomens garbs kuopa, stebint turbt visam miesteliui, sureng pasirodym. Tuo tarpu Lietuvoje Dariaus ir Girno ties sukaktis buvo prisiminta vos vienoje kitoje vietoje. Pamirtam mums brangias datas... 2008 met liepos 1415 dienos, san Paulasbrazilija.

Prasidjo ilgai planuota kelion Piet Amerik. Skridome per Frankfurt. Pakil i io miesto oro uosto, San Paule nusileidome po 12 valand. Penkta ryto, dar tamsu. Lynojo ir buvo vsoka. Nusnd por valand viebutyje, susitikome su vietos lietuviais ir vl oro uost. Skrendame sostin Brazilij, kur laukia oficials susitikimai. Smalsu pamatyti daugiau nei prie 50 met alies vidury, neapgyvendintoje vietovje, dykrose pastatyt miest. Kai brazilai sil visoms valstybms j naujojoje sostinje statyti ambasadas (Lietuvos nepriklausomyb jie pripaino visus okupacijos metus), ir mes, JAV lietuviai, buvome usideg ia idja. Architektas Jonas Mulokas net suprojektavo ambasados pastat. Aiku, nebuvome pajgs surinkti bent 510 milijon doleri ir toliau brini nepavyko paengti.

2008 met liepos 16 diena, brazilija. Pirmasis spdis apie Brazilijos sostin avus miestas. Didiuls erdvs, plaios gatvs, modernios architektros

448

 Pokalbis su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva. Brazilija, 2008 m. liepos 16 d.

pastatai. Mieste jau gyvena per du milijonus moni, bet nesijauia didmiesio grsties. Brazilijos prezidentas Luizas Incio Lula da Silva pasitiko labai iltai, nuskambjo abiej ali himnai, nugriaudjo 21 pabklo salv. Aptarme dvial bendradarbiavim, santykius su Rusija ir ES. Nemaai laiko skyrme gamtosaugai. Po piet su Brazilijos prezidentu susitikau su Senato pirmininku Garibaldi Alvesu Filho ir senatoriais. Ikliau mums labai svarb bevizio vaiavimo Brazilij klausim. Igirdau paadus, kad bus teigiamai sprendiamas ms praymas. Dar lauk susitikimas su Brazilijos Aukiausiojo Teismo pirmininku Gilmaru Mendesu. Po io pokalbio ivykome oro uost ir grome San Paul. Beje, skridome jau ne reisiniu, o prezidento Luizo Incio Lula da Silvos pasilytu jo prezidentiniu lktuvu. Susitikau su San Paulo pramoninink federacijos nariais, pradjau verslo forum, atidariau Lietuvos garbs konsulat. Bet labiausiai sujaudino vienag pas vietos lietuvius Vila Zelinos banyioje. ia lankiausi prie penkiasdeimt met, kai lydjau po Piet Amerik JAV lietuvi krepinio rinktin. Prisimenu, kaip jau amin atils kunigas misionierius Jonas Bruikas, sakydamas pamoksl sausakimoje banyioje,
2008 met liepos 17 diena, san Paulas.
449

Vienag San Paule.

temperamentingai diaugsi ms krepinink pergalmis ir net suuko: Ir Kristus aid krepin! Igird tokius kunigo odius, tuomet i nuostabos kone ivirtome i koj.
2008 met liepos 18 diena, buenos Airs, Argentina.

Vakar vakare atskridome Buenos Aires. Vizit Argentinoje pradjau pagerbdamas prie 14 met vykdyto teroro akto aukas. Dauguma uvusij buvo ydai. Toje vietoje pastatytas paminklas. iandien minint vyk, Argentinos sostinje labai sustiprintas saugumas gatvse pastatytos ukardos, budi automatais ginkluoti kariai. Prie paminklo pasakiau terorizm smerkiani kalb. Mano odius citavo Argentinos iniasklaida ir labai palankiai vertino vietos yd bendruomen. Pus vienuoliktos susitikau su Argentinos prezidente Cristina Fernndez de Kirchner. Kalbjoms, kaip bt galima skatinti glaudesnius ms ali ryius, dalyvavome pasiraant kultros main sutart, aptarme bendradarbiavim tarptautinse organizacijose. Pasinaudojs proga, papraiau paremti Inos Mariulionyts kandidatr kitais metais renkant nauj UNESCO generalin direktori. Drauge su prezidente C. Fernndez de Kirchner vykome spaudos konferencij, kuri tiesiogiai transliavo televizija. Vliau ji sureng pietus mano garbei. Dienotvark nepaprastai intensyvi, susitikimas vijo susitikim iki pat vlaus
450

vakaro. Itin malonu buvo pristatyti ispan kalb iverst Balio Sruogos knyg Diev mikas. Dvi dienas viejau Buenos Airse. Iskiriau susitikim su lietuvi bendruomene. mons labiausiai domjosi dvigubos pilietybs teisinimu, su skausmu balse sak, kad nesupranta, kodl Lietuva nenori suteikti galimybs jiems bti ir savo tvyns, ir Argentinos pilieiais. Aikinau, jog mums svarbus kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis gyvent. Negalime paneigti tautiei teiss bti Lietuvos pilieiais. Pareikiau, kad darysiu visk, kas manoma, kad jiems bt leista turti dvigub pilietyb. Todl ir vetavau neseniai Seimo priimt statym, kuris vieniems asmenims suteikia toki teis, o kitus diskriminuoja. Vakare iskridome Montevidj. Tiek ir skrydio po 45 minui jau leidoms Urugvajuje. ioje alyje neturime ambasados, bet j atstoja vietos lietuvi bendruomen. Tik padtis jau kitokia nei prie penkiasdeimt met, kai Urugvajuje lankiausi su JAV ieivijos krepininkais. Tebeveikia lietuvi kultros centras, banyia, bet... Ankart pamaldas netilpo visi norintieji, o dabar mane pasitiko vos kelios deimtys parapijiei ir lietuvikai nekalbantis klebonas.
2008 met liepos 1920 dienos, buenos AirsMontevidjas.

Kultros main sutart pasirao prezidentas Valdas Adamkus ir Argentinos prezident Cristina Fernandez de Kirchner. Buenos Airs, 2008 m. liepos 18 d.

451

spdis apie lietuvybs gyvybingum Urugvajuje pagerjo, kai jau vlai vakare nuvykome bendruomens kultros centr. Susirinko pilnutl sal, jaunimas pasipuo tautiniais rbais, labai puikiai lietuvikus suktinius pyn okj grup. Vl kalbjoms apie dvigub pilietyb. Sujaudino vienas garbaus amiaus vyrikis, drebaniomis rankomis spaudiantis smarkiai aptrint priekario met Lietuvos pas ir su aaromis akyse klausiantis, ar jau jis neturi teiss jam vent dokument.
2008 met liepos 21 diena, Montevidjas.

Pirm kart per i kelion pajutome, kad ir Piet Amerikoje bna iemos, aiku, anaiptol ne lietuvikos. Dabar ia, kitoje pusiaujo pusje, viduriemis, atalo iki 12 laipsni ilumos, lyja. Per ilgok pokalb su Urugvajaus prezidentu Tabar Ramnu Vzquezu Rosasu aptarme pasaulinius reikalus, dvial bendradarbiavim tarptautinse organizacijose. Atkreipiau panekovo dmes ms kandidat kitmet vyksianiuose UNESCO generalinio direktoriaus rinkimuose In Mariulionyt. Urugvajaus prezidentas sidmjo jos pavard ir vliau paminjo per spaudos konferencij. Beje, jis puikiai informuotas ir apie negausi, bet veikli vietos lietuvi bendruomen.

Lietuvos Respublikos aiktje. Montevidjas, 2008 m. liepos 21 d.

452

2008 met liepos 22 diena, santjagas, il. miest simyljau i pirmo vilgsnio. I vis pusi Santjag supa baltuojantys sniego virnmis kalnai, vaiskus dangus, spindi saul. spdinga ir miesto panorama, atsiverianti pro 22 aukt Grand Hyatt Santiago viebuio, kuriame apsigyvenome, langus. ilje rti ryks lietuvybs pdsakai. ia dar mums maai pastamo, bet avinio lyg mitas lietuvio Igno Domeikos namai. Jis 16 met buvo ils universiteto Santjage rektorius, jo vardu pavadintos gatvs, vienas miestas. Lietuvybe alsuoja namas, kuriame gyveno I. Domeika, dabar priirimas jo plaios gimins, kurioje suskaiiuojama iki 300 asmen. Vilniaus universiteto aukltinis I. Domeika, po 1831 met sukilimo, kuriame dalyvavo, ivyks Piet Amerik, visada save laik lietuviu. Tai sako ir jo testamento odiai: Ar Kordiljeruose mirsiu, ar Paneriuose mirsiu lietuvis. Lietuvos diplomatin tarnyba Piet Amerikoje remiasi daugiausia garbs konsulais. ilje turime Prezidento Valdo Adamkaus raas svei garbs ir generalin garbs konsul Feknygoje ils universiteto Santjage krjo ir rektoriaus Igno Domeikos namuose. lizardo Figuero. is turtingas ir labai entuziastingas verslininkas savo namuose umiestyje sureng primim, kuriame dalyvavo daug diplomat, vyriausybs nari, ymi ils asmenybi. 2008 met liepos 23 diena, santjagas.

Dien pradjau kalba ils prekybos rmuose, i ia vykome padti gli prie generolo OHigginso paminklo ir alia esanio Neinomo kareivio kapo. Prie Konstitucijos aiktje esanios ils prezident rezidencijos La Moneda rm mane pasitiko ils prezident Michelle Bachelet Jeria. simenanti, spalvinga sutiktuvi ceremonija. A sdau kalbtis su prezidente, o Alma ivyko apirti meno muziej. Greta prast dvialio ir tarptautinio bendradarbiavimo tem atkreipiau prezidents dmes dvi mums svarbias problemas: praiau, kad
453

Santjago garbs pilietis ir ils universiteto garbs daktaras Valdas Adamkus atidengia Igno Domeikos atminimo lent. Santjagas, 2008 m. liepos 24 d.

leist ms vej laivams plaukti ils uostus pasipildyti geriamojo vandens ir maisto produkt, ir siliau paremti Inos Mariulionyts kandidatr UNESCO generalinio direktoriaus post. Ir dl vieno, ir dl kito igirdau teigiam atsakym. Prezident Michelle Bachelet Jeria dar aprod La Moneda rmus. spdingas, didiulis pastatas, ia vyko daugyb tarptautini rengini. rmus dar sugrome vakare ikilmingos vakariens.
2008 met liepos 24 diena, santjagas.

I ryto apsilankme ils sostins merijoje. Tapau Santjago garbs pilieiu, gavau miesto rakt, stebjome muzikant ir okj koncert. ils valstybiniame universitete man teiktos garbs daktaro regalijos, ta proga atidengiau ilgameio io alma mater rektoriaus Igno Domeikos atminimo lent. Prie ivykdami oro uost viebutyje dar surengme primim. Darbo diena buvo tik sibgjusi ir nesitikjau, kad susirinks daug moni. Bet js viebuio sal apstulbau pilnutl ambasadori, diplomat, vyriausybs atstov, verslinink. Vilni skridome per Paryi. Turjau laiko pamstyti apie ios ilgos kelions po Piet Amerik rezultatus. Esu sitikins, kad pavyko atkreipti ir politikos, ir verslo moni dmes iame emyne dar labai maai inom Lietuv, pagerinti ms alies vaizd.
454

PAstAbos PArAtse

Per kelion po Piet Amerik beveik kasdien rasdavau laiko aprayti spdius dienoratyje. Grus namo, netrukus kilo karinis konfliktas tarp Gruzijos ir Rusijos. Teko skubti gesinti gaisro, o dienorat umeiau visam mnesiui gal ne tik dl laiko stokos, bet ir dl emocins tampos. Rugpjio vyki ivakarse tampa Piet Kaukazo regione nuolat augo, Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis ne kart skundsi, kad Rusijos remiami ir kurstomi Piet Osetijos bei Abchazijos separatistai rengia ipuolius prie gruzin kaimus, vyksta susiaudymai. tikinjome j, kad tik jokiu bdu nesileist iprovokuojamas, nesivelt rimtesn karin susidrim, nes Maskva tik ir laukia, kad galt pasinaudoti pretekstu tiesiogiai sikiti Gruzijos vidaus konflikt. Vis dlto, nors nuolat ateidavo nerami ini, nesinorjo tikti, kad naktiniai pasiaudymai separatistini teritorij pasienyje virs tikru karu, todl ir man, ir visiems ES ali vadovams buvo didiulis netiktumas, kai rugpjio 8-j abi alys pradjo naudoti artilerij, tankus, aviacij, Rusijos kariuomen siver Gruzij ir net m artti prie Tbilisio. Kai atjo praneimas, kad rus kariuomen apaudo gruzin dalinius ir jos aviacija bombarduoja net toli nuo separatistini teritorij esanias karines bazes, ikart buvo aiku, kad prasidjo nuomus karas, kur gali sustabdyti tik aibika ir labai kieta Vakar ali reakcija. Todl, prisimins skmingo bendradarbiavimo sprendiant Ukrainos kriz patirt, nedelsdamas paskambinau Lenkijos prezidentui Lechui Kaczyskiui, taip pat ketinau susisiekti su Latvijos ir Estijos vadovais. Maniau, kad turime drauge raginti Europos Sjung imtis ryting, Maskv galini atgrasyti veiksm. Man paskambinus, L. Kaczyskis pirmiausia pasak, kad labai apsidiaug sulauks mano skambuio, nes Lenkija pasirengusi drauge su Lietuva imtis veiksm, stabdani Rusijos agresij, ir paklaus, ar galime tiktis, kad mus parems Latvija ir Estija. Atsakiau, kad n kiek tuo neabejoju. Abu laikms nuomons, kad ir Ukraina prisids prie ms. Tuomet L. Kaczyskis pareik, kad tuoj pat ims organizuoti ms kelion Tbilis, nes tai bt efektyviausias bdas pademonstruoti param gruzin tautai. A paskambinau Latvijos ir Estijos prezidentams, o L. Kaczyskis pasikalbjo su Ukrainos prezidentu Viktoru Juenka. Visi pritar sumanymui skristi Tbilis. Neprajo n pusdienis, ir man buvo praneta, kad prezidentas L. Kaczyskis pasirengs savo lktuvu apskristi trij Baltijos ali sostines ir suburti ms grup.

455

Pirmiausia, nutps Taline, jis pakviet drauge keliauti prezident Toom Hendrik Ilves, Rygoje prisidjo Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Guodmanis, nes prezidentas Valdis Zatleras dl kakoki prieasi negaljo vykti, o Vilniuje sdau ir a. Ukrainos prezidentas V. Juenka Gruzij vyko savo lktuvu. Mes turjome skristi per Baltarusijos oro erdv, bet ios alies valdia nedav leidimo ms skrydiui. Teko daryti didel lankst. Negana to, paaikjo, kad dl Rusijos bombardavim negalime leistis Tbilisio oro uoste, nes tai bt pernelyg rizikinga. Nutpme Azerbaidano teritorijoje netoli Gruzijos sienos. Ten ms jau lauk automobiliai. A, L. Kaczyskiui pasilius, vaiavau kartu su juo, o i viso, skaitant palyd ir apsaug, susidar 67 main vilkstin. Kai vaiavome Gruzij, jau buvo naktis. Nepaisant to, mus pasitiko didiulis spaudos ir televizijos urnalist brys, ne tik gruzin ir azerbaidaniei, bet ir atvykusi i Vakar ali. Pabendravome vos 1520 minui, nes reikjo skubiai vaiuoti toliau. Mat prie Gruzijos parlamento prasidjo daugiatkstantinis mitingas ir mons lauk ms. Mus informavo, kad rus kariuomens daliniai prasibrov vos per 40 kilometr nuo Tbilisio, link kurio lkme niekur nestodami dideliu greiiu tik ms automobili vies skrodiama kelio tamsa. Kelion truko apie por valand. Vaiuodami tik dviese su prezidentu L. Kaczyskiu pasikalbjome apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, ms galimybes bendromis jgomis daryti tak ES regioninei politikai. Sutarme, kad turime telkti ir kitas Baltijos alis, sudaryti savotik neoficial iaurs Ryt aljans, traukiant j ir Skandinavij, o tokios nemaos valstybi grups balsas bt daug geriau girdimas Briuselyje. Lenkija palyginti didel alis, jos taka ES objektyviai yra didesn nei Lietuvos, Latvijos ir Estijos kartu sudjus, todl L. Kaczyskio siekis veikti ivien su mumis teik daug vili. Deja, L. Kaczyskis uvo, o Lietuvos santykiai su Lenkija per por met gerokai atalo. T rugpjio nakt skubdami automobiliu link Tbilisio su prezidentu L. Kaczyskiu daug kalbjoms apie ateit, n nenujausdami, kaip tragikai susiklostys jo paties likimas. Tuomet mus slg nerimas tik dl gruzin tautos ateities. N nepajutome, kaip mums padarytu laisvu koridoriumi privaiavome prie Gruzijos parlamento rm. Ilip i automobili, ulipome tiesiai tribn. Mus pasitiko tyvuliuojanti deimi tkstani moni jra tiesiog kurtinamais sveikinimais ir plojimais. Tai buvo ms kelions emocin kulminacija. Vienas po kito kalbjome mes, visi ali vadovai, rytingai pasisakme prie Rusijos agresij, u Gruzijos laisv ir teritorin nelieiamum. Tai buvo ms dvasins vienybs su gruzin tauta demonstravimas, kuris turjo ir svarbi politini pasekmi, nes

456

atkreipdami pasaulio dmes, k laikome agresoriumi, o k karo auka, padjome kovoti su rus propaganda ir skatinome greiiau reaguoti Europos Sjung. Tuo metu ES pareigotas Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy skubiai iskrido Maskv pateikti bendrijos ali suderinto ei slyg plano dl ugnies nutraukimo ir konflikto sureguliavimo. Rusijos vadovai jam paadjo nutraukti karo veiksmus ir pradti derybas su Gruzija ES silym pagrindu. Tuomet N. Sarkozy tiesiai i Maskvos atskrido Tbilis pateikti taikos plano M. Saakaviliui. iame susitikime, vykusiame vlai nakt jau po mitingo, dalyvavome ir mes. Jautsi, kad Pranczijos prezidentas igyvena didiul emocin pakilim, didiuojasi atves gruzinams taikos ini ir yra ventai sitikins, kad puikiai atliko ES jam patikt misij. Pamats mane, draugikai apkabino ir tiesiog spinduliavo optimizmu, kuriuo ukrt ir mus. Taiau jau kit dien paaikjo, kad Rusija nesilaiko N. Sarkozy duoto paado. Rus aviacijos bombardavimai ir kariuomens judjimas link Tbilisio buvo pristabdyti, bet i uimt teritorij jie nesitrauk. Vis dlto karini veiksm aldymas buvo daug geriau nei tolesnis karas, ir tai buvo nemenkas ES laimjimas. Mes, keli ali vadovai, taip pat jautms prie to prisidj, nes atkreipme pasaulio iniasklaidos dmes Maskvos agresij (pavyzdiui, CNN transliavo ms kalbas per miting Tbilisyje) ir skatinome Vakar pasaul sukrusti, nepalikti Gruzijos vienos akis ak su Rusija.

Nutrko mano uraai penkias savaites neturjau n minuts laiko prissti prie dienoraio. Vis dmes skyriau Gruzijos vykiams. Juos tiksliau bt vadinti karu ir agresija. Dariau, k manoma, siekdamas sustabdyti kraujo liejim. Skubiai vykau Tbilis, ten su Lenkijos, Estijos, Ukrainos ir Pranczijos prezidentais aikinausi padt Gruzijoje. Telefonu kalbjausi su prezidentu Georgeu W. Bushu jo iniciatyva, sulaukiau kandidat JAV prezidento rinkimuose demokrato Baracko Obamos ir respublikono Johno McCaino skambui. Dar tomis dienomis vyko pirmasis Vokietijos kanclers Angelos Merkel vizitas Lietuvoje. Nors ie faktai rodo, kad Lietuva rado savo viet tarptautinje politikoje ir jos od girdi pasaulio galingieji, tai maai guodia, nes situacija labai slogi. Rytoj Briuselyje aukiamas specialus ES vadov pasitarimas. Reikia parengti bendr pozicij dl Rusijos agresijos prie Gruzij. namus pasikvieiau savo patarj Valter Baliukon ir Usienio reikal ministerijos sekretori ygimant Pavilion galutinai apsisprsti dl Lietuvos po2008 met rugpjio 31 diena, Vilnius.
457

zicijos rytdienos ES vadov pasitarime. Dar iandien vakare, kaip mane informavo, man skambins Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
2008 met rugsjo 1 diena, briuselis.

Atskrids Briusel, pirmiausia nuskubjau susitikim su Gruzijos ministru pirmininku Lado Gurgenidze ir Usienio reikal ministerijos vadovais. Lauk didiulis brys urnalist. Pasakiau, kad Lietuva sieks bendros ES pozicijos, kuri turt bti vienareikm: Rusija privalo pasitraukti i okupuot Gruzijos teritorij. Taip pat btina padti gruzinams atstatyti sugriautus miestus, remti nuo agresijos nukentjusius alies gyventojus. Btent to mans ir pra Gruzijos premjeras bei usienio reikal ministr Eka Tkeelavili, o ypa tikinti ES vieningai pasmerkti Rusijos agresij. ES virni posdis prasidjo pusvalandiu vliau, nei buvo numatyta. Dar spjau trumpai pasikalbti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir kai kuri kit valstybi vadovais. Praddamas pirmj specialj nuo 2003 met Europos Vadov Tarybos posd, Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareik, kad i sals turime ieiti tik susitar dl bendros pozicijos. Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Ptteringas smarkiai kritikavo Rusijos veiksmus, o Europos Komisijos pirmininkas Jos Manuelis Barroso kalbjo aptakiau, nors taip pat neigiamai atsiliep apie Maskvos agresij. Po j man pirmajam buvo suteiktas odis. Pasakiau, kad ES turi tvirtai pareikalauti, kad Rusija pasitraukt i okupuot Gruzijos teritorij. Vienas po kito kalbj kit valstybi vadovai taip pat smerk Maskvos agresij. Pirmasis nesiimti sankcij prie Rusij paragino Ispanijos ministras pirmininkas Jos Luisas Rodrguezas Zapatero, bet ir jis pareik, kad ES negali pripainti teistu dalies Gruzijos teritorijos atplimo. Buvo laukiama, kad tik Kipras ir Italija gali atvirai nepritarti Rusijos agresijos kritikai. Tiesa, prie posd Pranczijos prezidentas N. Sarkozy man sak, kad por kart kalbjosi su Silvio Berlusconi ir es is adjs neprietarauti bendrai ES pozicijai. Kipro prezidentas Dimitris Christofias, nors ir santriai, pripaino, kad Maskvos veiksm negalima pateisinti, tik ragino nesiimti griet sankcij. S. Berlusconi sdjo vos per tris kdes nuo mans. Maiau, kaip jis nervinasi. odio papra paskutinis, kai jau buvo aiku, kokios pozicijos laikysis ES. Kalbjo piktoku tonu, sak, jog beveik kasdien bendrauja telefonu (tik nepasak su kuo) ir nemato jokio reikalo skubti priimti sprendim dl Rusijos veiksm Gruzijoje. Jis sil sudaryti tarptautin komisij, kuri itirt, kas kaltas dl karinio konflikto, ir aikino, kad j iprovokavo gruzinai. Galiausiai Italijos premjeras pasisak
458

prie sankcijas Maskvai, bet nesiprieino bendrai ES pozicijai, kad reikia pasmerkti jgos naudojim Piet Kaukazo regione. S. Berlusconi taip pat pritar, kad Pranczijos prezidentui N. Sarkozy bt suteiktas mandatas vykti Maskv ir reikalauti vykdyti ei punkt susitarim dl ugnies nutraukimo. Manau, ES prim kompromisin sprendim. Bet ir tai Maskv gali suerzinti, ypa Lietuvos pozicija. Galime sulaukti neigiamos Rusijos reakcijos. Taiau tenka rinktis: tik formaliai deklaruosime demokratines vertybes, bet nieko nesiimsime, kai jos trypiamos, ar, rizikuodami usitraukti pykt, jas realiai ginsime.
2008 met rugsjo 3 diena, Vilnius.

Stebina kai kurie ms laikraiai. Vakar vienas dienratis prane, kad ES nesutar dl bendros laikysenos Rusijos atvilgiu, nors tai tik visuomens dezinformavimas, nes Briuselyje vienbalsiai buvo priimtas nutarimas, kuriuo smerkiami Maskvos kariniai veiksmai Gruzijoje. iandien tas pats laikratis didiausia antrate skelbia jau prieing teigin: Europa pademonstravo vienyb. Kas gi pasikeit per nakt? Daviau isam interviu Japonijos spaudai apie ES vadov susitikim ir poir Rusijos veiksmus Gruzijoje.

2008 met rugsjo 8 diena, Vilnius. Per savaitgal puikiai pailsjau ir iandien jau darbe. Dar ir orai pasitaik nuostabs pasiektas ios dienos temperatros rekordas, termometro stulpelis buvo paoks iki 30 laipsni. Susitikau su usienio reikal ministru Petru Vaitieknu, kuris gro i ES usienio reikal ministr susitikimo. Tai buvo neformals posdiai, skirti aptarti, kaip gyvendinami Vadov Tarybos nutarimai. Isakyta vairi nuomoni. Italija ir Belgija mgino teisinti Rusijos agresij prie Gruzij. ES usienio ir saugumo politikos vadovas Javieras Solana apgailestavo, kad tamp iuo klausimu dar sustiprino JAV. Vis dlto vyravo Rusijai nepalankios nuomons. Taip pat kalbjoms apie paatrjusius Lietuvos ir Izraelio santykius dl ms prokuratros ikeltos bylos yd didvyriu laikomam atsargos generolui Yitzhakui Aradui, kuris karo metais buvo soviet partizanas ir, kaip tariama, galjo dalyvauti lietuvi udynse. Vilni atvykusi Izraelio atstov atmet Lietuvos silym perkvalifikuoti Y. Arado status byloje i tariamojo liudytojo. Keliamas didiulis triukmas. Nusprendiau pasikviesti patyrus teisinink Seimo nar Raimond uk ir pasitarti, kaip bt galima baigti i byl. Ne visos problemos isprstos ir su Latvija. Iki iol Ryga neratifikuoja dvials jros sienos sutarties. Tai tsiasi jau deimt met. Kliudo galimi naftos telkiniai Baltijos jroje, nes latviai taria, kad 90 proc. i altini gali atsidurti

459

Lietuvos pusje. galiojau P. Vaitiekn vykti Ryg ir pasilyti Latvijai ratifikuoti sutart, kartu tuoj pat sudarant speciali dvial komisij, kuri suderint, kaip bt drauge eksploatuojami naftos telkiniai, jei j pavykt rasti. Kalbjoms ir apie padt Lietuvoje. Kelia nerim rusik pinig vaidmuo artjaniuose Seimo rinkimuose.
2008 met rugsjo 16 diena, Vilnius.

Ryte posdiavau su VSD vadovu Povilu Malakausku, generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu ir usienio reikal ministru Petru Vaitieknu. Prijome ivad, kad jei nra aiki rodym, patvirtinani Izraelio pilieio Yitzhako Arado atsakomyb u sovietini partizan nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalin prokuratra turi nutraukti jam ikelt byl. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu.

2008 met rugsjo 17 diena, Vilnius.

iuos metus baigsime turdami nemenk biudeto deficit. Pasikvieiau jau baigianios darb ios Vyriausybs finans ministr Rimant adi. Aiku, kad valstybs finans padtis iki met pabaigos jau nepagers neivengsime 0,5 procento bendrojo vidaus produkto dydio biudeto deficito, o taip atsitiko todl, kad partijos nesilaik susitarimo dl fiskalins drausms. Finans ministrui pasakiau, kad i Vyriausybs reikalausiu pateikti subalansuoto 2009 met biudeto plan, antraip j vetuosiu. Teisybs dlei reikia pripainti, kad ms finansin padt labai komplikuoja siplieskusi pasaulin finans kriz. Taiau turime susiverti dirus, Vyriausyb privalo sumainti ilaidavim. Vakar atskridome Niujork dalyvauti 63-iojoje Jungtini Taut sesijoje. Apsigyvenome tame paiame viebutyje Park Aveniu, kuris jau tapo kone antraisiais ms namais. Oras puikus, Niujorke dar vasara. Taiau visos mintys sukasi apie mano paskutin kalb Jungtinse Tautose. Norisi kalbti apie pasauliui aktualiausias problemas. Tekst perrainjau net keturis kartus. A kalbjau popietinio posdio pradioje. Po mans turjo pasisakyti Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Buvo laukiama, kad jis paers atri kaltinim Vakarams ir ydams. Man i to tiek naudos, kad sal jau i anksto prisipild klausytoj. Mans vieno pasiklausyti tiek nesusirinkt. Pirmiausia isakiau ne kart jau skambjus i JT tribnos susirpinim, kad i organizacija nesikeiia, niekaip nepajuda jos reforma, nors gyvenimas nestovi vietoje. Toliau kalbjau apie agresyvi Rusijos usienio politik, kelian460

2008 met rugsjo 23 diena, Niujorkas.

Prezidentas Valdas Adamkus Jungtini Taut sesijos tribnoje. Niujorkas, 2008 m. rugsjo 23 d.

i pavoj kaimynams. Atkreipiau dmes ir energetikos naudojim politiniais tikslais. Tai patiria Lietuva. Taip pat usiminiau, kad Rusija iki iol nepripasta MolotovoRibbentropo pakto pasekms Baltijos ali okupacijos. Vliau girdjau palanki sesijoje dalyvavusi politik atsiliepim apie mano kalb. Kai kas sak, kad gal ji buvo net per drsi...
2008 met rugsjo 24 diena, Niujorkasikaga.

Susitikau su keli valstybi vadovais. Kalbjoms apie glaudesn dvial bendradarbiavim ir grsm viso pasaulio finansiniam stabilumui lungant pasitikjimui JAV bankais ir smunkant akcij kursams. Po piet su Alma trims dienoms iskridome ikag, nes vis viena reikia laukti rugsjo 29 dien numatyto susitikimo su JAV prezidentu Georgeu W. Bushu.

2008 met rugsjo 29 diena, Vaingtonas.

JAV neatslgsta tampa dl finans krizs. Bank gritis tsiasi. Atstov Rmai atsisak suteikti 770 milijard doleri paskol bankams gelbti, nuotaikos prastos. Net nuogstavau, kad mano susitikimas su prezidentu G. W. Bushu gali bti atauktas. Taiau viskas vyko pagal program. Pirmiausia pusvaland bendravau su viceprezidentu Dicku Cheney jo kabinete. Svarstme energetikos problemas. Vliau 45 minutes Ovaliniame kabinete
461

Paskutinis susitikimas su kadencij baigianiu JAV prezidentu Georgeu W. Bushu. Vaingtonas, 2008 m. rugsjo 29 d.

dalykikai ir labai iltai kalbjausi su prezidentu G. W. Bushu. Vl daug dmesio skyrme Lietuvos energetikos situacijai, atkreipiau panekovo dmes pasunksiani ms padt, kai kit met pabaigoje bsime priversti udaryti Ignalinos atomin elektrin. Pasakiau G. W. Bushui, kad siekiame sutarti su Europos Komisija norime leidimo tik pratsti antrojo bloko eksploatavim, kol pasistatysime nauj atomin elektrin, ir praiau jo apie tai pasikalbti su ES pirmininkaujanios Pranczijos prezidentu Nicolas Sarkozy. G. W. Bushas adjo mums padti. Tai paskutinis oficialus ms susitikimas. Kit met sausio 21 dien George'as W. Bushas perduoda valdi naujam prezidentui Barackui Obamai, o ir mano kadencija baigiasi 2009-j liep. Todl atsisveikinome kaip seni draugai, kuriems neinia kada likimas vl suteiks prog susitikti.
PAstAbos PArAtse

Georgeas W. Bushas politikas, js Lietuvos istorij tuo, kad buvo vienas svarbiausi ms alies ramsi mums siekiant stoti NATO. Kai sulaukme kvietimo, jis, atvyks Vilni, daugiatkstantinei miniai tar istorinius odius: Kas pasirinks Lietuv prieu, taps ir JAV prieu.
462

Po io vizito ir mudviej asmeniniai santykiai tapo itin draugiki. Ms kadencijos didija dalimi sutapo, per t laik susitikome daug kart tiek Vaingtone, tiek man lankantis vairiose tarptautinse konferencijose. Visuomet jauiau G. W. Busho palankum ir Lietuvai, ir man asmenikai. Jis mane vadindavo savo ir JAV draugu, gerai inojo, kad a kelis deimtmeius ikagoje vadovavau federalinei aplinkos apsaugos staigai, skaitant ir metus, kai jo tvas buvo JAV prezidentas. Nuo Bush vizito Vilni laik draugiki santykiai usimezg ir tarp Almos bei Lauros Bush. Kai nuvykdavau Jungtini Taut sesijas Niujorke, kuriose dalyvauja daugybs valstybi vadovai, G. W. Bushas visuomet prieidavo pabendrauti, rasdavo laiko kad ir trumpam pokalbiui, teiraudavosi apie ms alies gyvenim. Jis man yra saks, kad bendraudamas su manimi geriau paino Lietuv ir jam domu igirsti, kas pas mus naujo. inoma, tokius odius galima vadinti ir mandagumo gestais, bet ma ali vadovai anaiptol ne visada j sulaukia i JAV prezident. Tad man buvo nuoirdiai gaila, kai baigsi G. W. Busho antroji kadencija. Gal dar per anksti vertinti jo veikl, ypa prietaringai atsiliepiama apie usienio politik, nors, kita vertus, jam teko priimti ypa sunkius ir atsakingus sprendimus. Bet, velgdami i savo varpins, vargu ar galtume prisiminti asmenikai draugikiau Lietuvai nusiteikus JAV prezident kaip G. W. Bushas.

Parskridome auksu rudenjant Vilni. Prezidentroje ramyb. Seimas dirba sultintu ritmu vos vien dvi dienas per savait. Tad vakare, nespjs atsipsti namie, ivykau Kaun. ia restauruotas pastatas, kuriame posdiavo Seimas, buvo sikrs Lietuvos bankas, Finans ministerija. O nuo iol ia bus Lietuvos filharmonijos Kauno filialas. Pirmj koncert sureng Petro Bingelio vadovaujamas choras, i Paryiaus atskrido Mza Rubackyt. Fantastika akustika... N kiek nesigailiu, kad po nemigos nakties lktuve atvaiavau pasiklausyti koncerto. Pastatas i iors toks pat, koks buvo priekario metais, vidus taip pat puikiai restauruotas. Pasigedau tik vir kolon vilgsn kausiusio lotyniko urao: JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM. Kas ryt eidamas Auros gimnazij pakeldavau j akis...
2008 met rugsjo 30 diena, Kaunas. 2008 met spalio 5 diena, sekmadienis, VilniusKlaipda. Jau tradiciniai, atuntieji, Maldos pusryiai Prezidentroje. iais sunkiais laikais, kai vis smarkiau pasaulyje sisiautja finans kriz (ai Dievui, Lietuvai ji dar smar-

463

kiai nesmog), ypa svarbu pasikalbti apie dvasin atsparum, gebjim atsispirti pesimistinms nuotaikoms. Po Maldos pusryi pasveikins jaunj mokytoj sambr Filharmonijoje, ivykau Klaipd. Ambersail 14 moni gula, pagerbdama Lietuvos tkstantmet, iplauk aplink pasaul. Aplankys penkiuose emynuose sikrusias lietuvi bendruomenes. gula ieivijai gabena mano laik ir Lietuvos vliav. Ilydti keliaunink susirinko tkstantin minia. Palinkjau gero vjo, o stiprs jo gsiai neadjo lengvos kelions. Stebjome, kaip jachta, lydima virtins laiveli, dang raiant fejerverko viesoms, okindama per bangas tolsta nuo kranto. Namo Ambersail ketina grti 2009-j liepos 6-j, kai vsime Lietuvos tkstantmet.
2008 met spalio 9 diena, Vilnius.

Pasikvieiau premjer Gedimin Kirkil ir finans ministr Rimant adi. Daugiau kaip valand kalbjoms apie Lietuvos finansin padt ir pasaulio finans krizs mums keliamus pavojus. Kol kas usienio bank gritis ms aliai sunkiau neatsiliep. Tvirtai pareikiau, kad reikia nedelsiant dar kart persvarstyti 2009-j biudet ir sumainti jo deficit iki 3 procent. Antraip pasinaudosiu veto teise ir tuomet Vyriausyb gals kas mnes ileisti ne daugiau kaip dvyliktj dal metini ilaid. Btina perkratyti ministerij silomas smatas ir rasti bd apkarpyti j praomus asignavimus. Juk devyni mnesi rodikliai rodo, kad iemet biudet jau surinkta 43 milijonais lit maiau, nei planuota. Pats laikas susiverti dirus.
PAstAbos PArAtse

Tuo metu pasaul jau m krsti bank kriz. Lietuva jos pasekmi dar nebuvo spjusi smarkiai pajusti, bet netrukus ji turjo smogti ir mums. Tai vienu balsu tvirtino finans specialistai, kuriuos kvieiausi patarti, ko reikt skubiai imtis siekiant kiek manoma susilpninti pasaulins krizs smg ms aliai. J persptas ir reikalavau, kad Vyriausyb persvarstyt kit met biudeto plan ir pamgint sumainti deficit. Deja, tai buvo Seimo rinkim ivakars, partijoms labiausiai rpjo j reitingai ir apie jokias nepopuliarias priemones o socialini ilaid karpymas negali bti populiarus nenorjo girdti ne tik valdanioji dauguma, bet ir opozicija.

464

Po piet susitikau su konstitucins teiss ekspert grupe. Aptarme ieivij kirinani dvigubos pilietybs problem. Man tenka iklausyti ne tik prieing nuomoni, bet igirsti net ir kaltinim, kad nieko nedarau iuo klausimu. Pasitarimo dalyviai pareik, kad, laikydamiesi Konstitucijos, dvigub pilietyb galime teisinti tik referendumo bdu. Taiau tai labai svarbu pirmiausia ieivijai, o didel dalis Lietuvos moni menkai domisi iuo klausimu. Jei nusprstume skelbti referendum, pirmiausia reikt gerai pasirengti, apklausti gyventojus, ar jie eis balsuoti ir rems dvigubos pilietybs teisinim. Neskms atveju tik galutinai ukirstume keli laukiamam sprendimui, o tai bt skaudus smgis ieivijai ir padaryt alos ms tautai.
2008 met spalio 10 diena, Vilnius. Poryt Seimo rinkimai. rame mano kreipimsi Lietuvos mones. Raginau nepasiduoti nihilistinms nuotaikoms ir ateiti balsuoti. Paskelbta, kad buvusiam Suomijos prezidentui Martti Ahtisaari suteikta Nobelio taikos premija. Pasveikinau laureat. Pastarj syk matms prie por met Taline per Lennarto Meri laidotuves. Per pietus paskambinau Estijos prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui. Kalbjoms apie bendr Baltijos ali pozicij per kit savait Briuselyje vyksiani ES vadov konferencij. Vieningai pasisakysime dl Rusijos veiksm Gruzijos teritorijoje. Estai jau pareik, kad Maskva nesilaiko Pranczijos prezidentui Nicolas Sarkozy duoto paado iki i met spalio 10 dienos atitraukti savo kariuomen ten, kur ji buvo dislokuota iki karo veiksm pradios rugpjio 8-j. Dabar Gruzijos teritorijoje tebra 7 800 rus kareivi.

Vakar vykusi Seimo rinkim rezultatai mans nenustebino. Kaip ir prognozavau, pirmauja konservatoriai. Taiau nulidino referendumas dl Ignalinos atomins elektrins darbo pratsimo nesurinktas reikiamas bals skaiius. Perspjau, kad taip gali atsitikti, bet partijos nenorjo igirsti, o dabar tik dar labiau susilpniname savo pozicij. Briuselyje gals baksnoti ms balsavimo rezultatus ir sakyti: Juk net js mons neremia sumanymo pratsti atomins elektrins darb po 2009-j. Kalbjau, kad nereikia joki referendum, tik turime kantriai aikinti Europos Komisijai, jog dl pasikeitusi slyg be joki nauj deryb su ES mums bt leista eksploatuoti Ignalinos elektrin iki 2012 met pabaigos. Deja, politikieriai neigirdo, nes man, kad referendumas paskatins daugiau j rmj ateiti balsuoti.
2008 met spalio 13 diena, Vilnius.
465

2008 met spalio 15 diena, briuselis. Dliojamas partini koalicij pasjansas. Didesn Seimo dalis jau irinkta. Rinkimai deiniosioms jgoms buvo skmingi. Gera inia, kad ileid milinikus pinigus (neaiku kieno) paksistai ir Viktoro Uspaskicho darbieiai laimjo palyginti nedaug viet. Jeigu per antrj rinkim tur rinkj nuotaikos smarkiai nepasikeis, konservatoriai su Arno Valinsko suburta Tautos prisiklimo partija gals sudaryti valdanij daugum. Dar jiems reiks pasitelkti liberalus. inoma, koalicija bus marga. Popiet iskridau Briusel. Prie ES vadov vakarien susitikau su Angela Merkel. Papasakojau apie tai, kokioje sunkioje padtyje atsidurs Lietuva udarius Ignalinos atomin elektrin. Rusija vis brangina dujas, nutrauk naftos tiekim Drubos vamzdynu, o dar bsime priversti i jos pirkti elektr. Pasakiau, kad esu pasirengs apie tai kalbti per vakarien. A. Merkel puikiai supranta ms padt, bet man patar geriau nekelti atomins elektrins darbo pratsimo klausimo, nes Vadov Taryba ir Europos Komisija tok praym neabejotinai atmes. Es nra n menkiausios vilties, kad mums tai bt leista. T pat man pasak ir ES pirmininkaujantis Nicolas Sarkozy. Vis dlto per vakarien paaikinau, kad Lietuvai iki Ignalinos atomins elektrins udarymo nepakanka laiko net nutiesti ms energetin priklausomyb nuo Rusijos galinius sumainti elektros kabelius vedij ir Lenkij. O Maskva dar grasina mums nemalonumais u tai, kad palaikome Gruzij ir Ukrain. Tiesiai pasakiau, kad pinig elektrai i Rusijos pirkti neturime, o ir atiduoti Lietuvai skirtos ES paramos l jai nenorime. Mane stipriai parm A. Merkel, taip pat N. Sarkozy. Vokietijos kancler pareik, kad jos alis nepaliks Lietuvos likimo valiai atjus iemai, o Pranczijos prezidentas su pranczams bdingu temperamentu patikino, kad kit mnes Maskvoje kalbdamasis apie ES ir Rusijos sutart nenutyls ir Lietuvos problem. 2008 met spalio 16 diena, briuselis.

iandien Europos Vadov Taryba svarst Rusijos agresijos prie Gruzij pasekmes. Pirmasis papraiau odio ir pareikiau, kad Maskva privalo laikytis su prezidentu Nicolas Sarkozy sutart 6 slyg, kurios numato, kad rus kariuomen bt atitraukta ten, kur ji buvo prie rugpjio 8-j. Kol tai nevykdoma, ES negali pasirayti bendradarbiavimo su Rusija sutarties. Mane parm vedijos usienio reikal ministras Carlas Bildtas ir pasil dar patobulinti rezoliucij. Niekas tam neprietaravo. Krito akis Lenkijos delegacijos vidaus nesutarimai. Vyksta politin kova tarp prezidento Lecho Kaczyskio ir ministro pirmininko Donaldo Tusko (o gal i prieprie labiausiai provokuoja Lenkijos usienio reikal ministras
466

Radosawas Sikorskis). Prezidentas L. Kaczyskis ketino atriai pasisakyti Gruzijos klausimu, bet, matyt, smoningai R. Sikorskis j sulaik prie posdi sals dur, pasil taur vyno ir ugaiino. Jau pasibaigus debatams, L. Kaczyskis net sukaits prioko prie mans ir skundsi, kad jam sutrukd pasisakyti. Beje, lenkai Briusel atskrido dviem lktuvais, bet, atrodo, gro vienu. Susitikau su ES komisare Dalia Grybauskaite. Jinai labai smarkiai kritikuoja premjer Gedimin Kirkil dl Vyriausybs ekonomins politikos. Kalbjoms apie 2009 met biudet ir, inoma, jos paios politin ateit. Pasakiau jai, kad, mano nuomone, ji turt rimtai pasvarstyti, ar nevertt kelti savo kandidatros kitmet vyksianiuose prezidento rinkimuose.
2008 met spalio 17 diena, Vilnius. 2008 met spalio 21 diena, iauliai.

Atvykau iauliuose rengiamo 4-ojo moksleivi olimpinio festivalio atidarym. is mano inicijuotas sjdis isiplt per mokyklas kaip nevaldomas gaisras pernai jame dalyvavo apie 200 tkstani moksleivi. Pasinaudojs proga, apirjau nauj penki tkstani viet iauli aren. Puikus modernios architektros sporto centras. Lankiausi ir kruopiai restauruotoje Frenkelio viloje, kurioje dabar rengtas Auros muziejus. Susitikau su miesto visuomens atstovais, susipainau su dar vaikystje girdtos garsios iauliei Venslausk eimos palikuone, oria 96 met ponia. Vien pavelgus j justi, kad tai aristokrat i prigimties. Muziejaus paveiksl galerijoje man parod du Adamkavii portretus. Galima daryti prielaid, kad tai mano proproseneliai. Juk tvo gimin kilusi i iauli. ia ir Almos aknys ir ji gimusi iauliuose. Primiau Vilni atvykus JAV kariuomens Jungtinio tab vad komiteto pirminink admirol Michael G. Mullen ir j lydini delegacij. Kalbjoms apie Baltijos regiono saugumo problemas, santykius su Rusija, karines NATO operacijas Afganistane ir Irake. Pabriau, kad vien Baltijos ali oro erdvs patruliavimo misijos nepakanka regiono saugumui utikrinti. Btina, kad NATO konkreiais kariniais planais sustiprint ms gynybos garantijas. Nemaloniai susiklost i JAV atvykusio rabino Andrew Bakerio vienag Lietuvoje. Bendrauju su juo jau deimtmet, ir visuomet tai bdavo malons, nuoirds pokalbiai. Bet syk padtis kitokia. Neatslgsta tampa dl, kaip tariama, buvusi yd kapini teritorijoje nipikse ikilusio pastato. Nuo
467

2008 met spalio 22 diena, Vilnius.

soviet laik ten stovi Sporto rmai, bet skandalas kilo tik kai alia esaniame sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas. Aiku, kad aistras kursto kompensacij u konfiskuot yd turt problema, o ia dar konfliktas su Izraeliu dl Yitzhako Arado bylos. Baigti ginus su ydais turtiniais klausimais labai sunku, nes jie i Lietuvos reikalauja kone deimt kart daugiau, nei silo ms Vyriausyb. A tai nesikiu, tai ministr kabineto reikalas. Ketinau priimti A. Baker ir kart, nors premjeras atsisak su juo susitikti. Taiau kai iandien ryte man atne Vokietijos iniasklaidos paskelbt A. Bakerio straipsn Vilnius nevertas bti Europos kultros sostine, nurodiau ataukti susitikim su iuo rabinu. Viskam yra ribos. Vyksta Seimo rinkim vienmandatse apygardose antrasis turas. Svarbu, kad ateit pakankamai rinkj ir visur bt irinkti parlamentarai. Lietuvai ieit naud, jei po pirmojo turo pirmaujanios centro deiniosios jgos laimt tiek viet Seime, kad galt sudaryti tvirt valdanij daugum. 22 valanda. Skelbiami pirminiai rinkim rezultatai. Pagal laimt viet Seime skaii aikiai pirmauja konservatoriai, antri socialdemokratai. Nedaug nuo j atsilieka Arno Valinsko partija. Tikriausiai centro deins koalicija turs daugum ir Andrius Kubilius sudarys Vyriausyb.
2008 met spalio 26 diena, Vilnius. 2008 met spalio 27 diena, Vilnius.

Pakvieiau 17 valand Turnikes atvaiuoti Andri Kubili. Jis atvyko su k tik pasiraytu keturi partij Tvyns sjungos-Lietuvos krikioni demokrat, Tautos prisiklimo, Liberal sjdio bei Liberal ir centro sjungos susitarimu sudaryti valdanij koalicij. Aptarme bsimosios Vyriausybs prioritetus. Apie ministr kandidatras dar nekalbjome.

2008 met spalio 28 diena, Vilnius.

10 valand Prezidentroje oficialiai primiau Andri Kubili ir pasiliau sudaryti nauj Vyriausyb. Sutarme, kad ji turi bti tokia, kad pajgt dirbti ir po kitais metais vyksiani prezidento rinkim, nors artimiausiu metu ir laukia nelengvi ibandymai.

Prezidentroje lanksi Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Meys Laurinkus. Patvirtino, kad Rusijos kariai nesitraukia i Gruzijos. inome, kad lapkriio 6 dien Briuselyje vyksianiame Europos
2008 met spalio 29 diena, Vilnius.
468

Vadov Tarybos posdyje Pranczija silys velninti reikalavimus rusams ivesti kariuomen i Gruzijos nekelti tokios slygos prie pradedant derybas su Rusija dl bendradarbiavimo sutarties. Todl Lietuva klaus, kas pasikeit, kad reikt taip nuolaidiauti Maskvai. iandien skmingai Seimo rinkimuose pasirodiusios naujos partijos, pavadintos Tautos prisiklimo vardu, krjas ir lyderis Arnas Valinskas papra privataus primimo Turnikse. A vengiu kitis valdaniosios koalicijos derybas dl post, tad i anksto nutariau nekalbti ia tema. Per pokalb aptarme bsimos Vyriausybs darbus, reformas, kuri reiks imtis Seimui. Joki praym paremti kur nors jo partijos mog, net ir konkrei pavardi i A. Valinsko neigirdau. Tik atsisveikindamas jis pasak, kad yra sutarta jo kandidatr kelti Seimo pirmininko post. Pamaniau, kad tai buvo bsimojo parlamento vadovo mandagumo vizitas. Taiau po poros valand irdamas Panoramos laid igirdau, kad jokio susitarimo, kas bus Seimo pirmininkas, koalicijos partijos dar nesudar. Taip ir nesupratau, koks buvo A. Valinsko apsilankymo tikslas. Pasakyti, kad jis jau Seimo pirmininkas, nors dar taip nra? Vakar Vilniuje pasirayta sutartis su JAV, pagal kuri Lietuvos pilieiai nuo i met lapkriio 17 dienos jau gals vykti i al be viz. iandien i Vaingtono atskrido JAV teritorinio saugumo sekretorius Michaelas Chertoffas. Su iuo pareignu, kurio departament prezidentas Georgeas W. Bushas kr stiprindamas kov su terorizmu, jau buvau susitiks prie por met. M. Chertoffo vizitu JAV nori parodyti, kad visikai pasitiki Lietuva. Vakare suinojome, kad Rumunijos prezidentas Traianas Bsescu atideda valstybin vizit Lietuv iki kit met pavasario. Vienintelis nemalonus dalykas, kad jau isiuntinjome kvietimus vakarien 100 svei. Dabar nra kitos ieities, kaip skambinti iems monms telefonu ir atsiprayti, kad ataukiame rengin. Taiau didesn susirpinim man kelia kitas reikalas. Usienio reikal ministerijos sekretorius ygimantas Pavilionis elektroniniu patu atsiunt ms ambasadoriaus Didiojoje Britanijoje Vygaudo Uacko pro memoria, kurioje smarkiai pliekiama Lietuvos usienio politika Rusijos atvilgiu. Susidaro spdis, kad t tekst ra rusofilas, pasirengs nuolat lankstytis Maskvai. Blogiausia, kad V. Uackas minimas kaip pagrindinis kandidatas usienio reikal ministro post. Jei pasitvirtins, kad jis tikrai yra mano skaitytos pro memoria autorius, nemanau, jog toks asmuo tinkamas vadovauti ms diplomatijos tarnybai.
2008 met spalio 30 diena, Vilnius.
469

2008 met spalio 31 diena, Vilnius.

Miestas apmirs. Daug moni, pasinaudoj ilguoju savaitgaliu, jau isivainjo po Lietuv lankyti artimj kap. iandien po piet atskrenda Gruzijos prezidentas Michailas Saakavilis.

2008 met lapkriio 3 diena, Vilnius.

Prajo ilgasis savaitgalis, o uvakar vis dien bendravau su Gruzijos prezidentu Michailu Saakaviliu. Kitas dienas ramiai praleidome namie.

Vis dien netyla telefonai sveikinim lavina vakar buvusio 82-ojo gimtadienio proga. Nors prame, kad sveikintojai nenet dovan ir gli puoki, bet ar kas klauso? Tiesa, negali sakyti, kad nemalonu, kai visa Prezidentra kvepia glmis. Bendravau ne vien su sveiais. Pietavau su patarjais, kitais staigos darbuotojais. Taiau ne gimtadienis buvo svarbiausias dienos rpestis. Atidiai stebime, kaip partijos dalijasi kdes Vyriausybje. Reiks susitikti su bsimuoju premjeru Andriumi Kubiliumi ir aptarti esmin klausim: kokie kriterijai bus svarbiausi parenkant ministrus moralins savybs ir kompetencija ar partikumas. Dabar spaudos minimi kandidatai nuteikia ne itin optimistikai, iskyrus 34 asmenis.
2008 met lapkriio 4 diena, Vilnius.

Susitikau su Andriumi Kubiliumi. Patikinau j turs tik vien nor: kad jo sudarytas ministr kabinetas bt persilauimo Vyriausyb, o tam btinas visuomens pasitikjimas. Deja, keli jo kandidatai ministrus slegiami praeities eli, yra net teist. Tai griaut Vyriausybs autoritet dar n nepradjus jai dirbti. Pokalbis buvo labai atviras ir nuoirdus. Paaikjo, kad nemaai spaudos minim kandidat ministrus tra urnalist splions ar prielaidos. Paminjau kelias itin svarbias ministerijas, kuri vadov kandidatroms skirsiu ypa daug dmesio. Dl kai kuri ministr kandidatr viskas aiku. Antai krato apsaugos ministre bus Rasa Jukneviien ir jau joki diskusij koalicijoje dl jos nevyks. Taiau dl Usienio reikal ministerijos dar nieko nenusprsta. Minimi keli kandidatai, tarp j net ir Vytautas Landsbergis. O Artras Zuokas visai koalicijai yra raktis. Nieko nenutarta, k su juo daryti. Kyla jo teistumo klausimas. Man itin rpi aplinkos ministro kandidatra. A. Kubilius neatmet galimybs post patikti Rtai Bakytei. Kiek nustebino, kad kultros ministru bus silomas Remigijus Vilkaitis. Papraiau A. Kubiliaus prie skelbiant ministr kandidatras susitikti su manimi ir aptarti sprendimus. Tuomet ivengsime
2008 met lapkriio 5 diena, Vilnius.
470

toki spaudos antrai, kaip antai Prezidentas ir premjeras nesutaria arba Prasidjo kova tarp prezidento ir premjero.
2008 met lapkriio 7 diena, briuselis.

Pranczijos iniciatyva skubiai suauktas Europos Vadov Tarybos posdis pasaulinei finans krizei aptarti, nes reikia parengti ES pozicij mnes vyksianiose derybose Vaingtone su JAV. Taiau Lietuvai rpi ir kitas klausimas ES ir Rusijos sutartis. Deja, per keturias valandas trukusias diskusijas n vienas kalbtojas apie tai n neusimin. Ms iniomis, didiosios valstybs nutarusios atnaujinti po Rusijos agresijos prie Gruzij sustabdytas derybas, nors rugsjo 1-j Vadov Taryba vienbalsiai nutar, kad Maskva pirmiausia turi vykdyti su Pranczijos prezidentu Nicolas Sarkozy sutart 6 slyg susitarim dl rus kariuomens ivedimo ir tik tuomet dertis dl sutarties. Mano eil pasisakyti atjo, kai jau buvo kalbj apie 20 valstybi vadov. Buvau pasirengs apibdinti Lietuvos finansin padt ir isakyti, k, ms nuomone, reikt aptarti Vaingtone. Taiau matydamas, kad Briuselis rengiasi atnaujinti derybas su Maskva, nusprendiau kelti ir kit klausim: kas pasikeit, jog ES atsisako savo ankstesnio nutarimo ir nelaukdama, kol Rusija ives kariuomen, ketina dertis? Raginau laikytis ankstesns pozicijos ir reikalauti, kad bt vykdomas N. Sarkozy Maskvoje sutartas planas. Mane parm tik Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Reagavo ir pats N. Sarkozy. Jis pareik, kad padaryta paanga, Rusija daugma vykd savo sipareigojimus, todl delsti pradti derybas bt neprotinga. Es ES usienio reikal ministrai lapkriio 10 dien tuo klausimu priims ir oficial nutarim. Toliau ginytis nemaiau prasms, nes jautsi, kad kitos valstybs, iskyrus Lenkij, mans neremia. Ms usienio reikal ministras dar pareik Lietuvos pozicij ir per posd lapkriio 10-j. Turnikes atvyko Dalia Grybauskait. Kalbjoms apie tris valandas. Aptarme finansin padt, kuri, D. Grybauskaits nuomone, labai prasta. Ji tvirtino, kad Vyriausyb nieko nedaro artjaniai krizei velninti. Nra jokio priemoni plano. Uuot pasinaudojusi ankstesniu gerovs laikotarpiu, kai buvo galima sukaupti l, kurios leist lengviau pergyventi sunkmet, Vyriausyb tik ilaidavo. Parengtas 2009 met biudeto planas visikai nerealus, todl teks imtis drastik priemoni ir dl to labiausiai nukents socialiai paeidiami mons, pavyzdiui, pensininkai. Nemaai kalbjoms apie nauj Vyriausyb, profesionalumo kriterijaus
471

2008 met lapkriio 9 diena, sekmadienis, Vilnius.

svarb parenkant ministrus. Kalba nukrypo ir prezidento rinkimus. D. Grybauskait papasakojo, kad konservatoriai sil jai pagalb per rinkim kampanij, bet jinai es jiems dar nieko neatsakiusi. Taiau man usiminus, kad Vygaudas Uackas, nors ir bdamas ambasadorius, jau seniai taikosi prezidento post, D. Grybauskait siaudrinusi pasak, jog tuomet ji kels savo kandidatr jau vien tam, kad sustabdyt asmen.
2008 met lapkriio 11 diena, Varuva.

Lenkija venia atkurtos nepriklausomybs 90-sias metines. Atskridome Varuv 10 ryto. Lapkriio mnesiui neprastai saulta, ilta diena. Kariuomens paradas truko dvi valandas. Sddamas alia Vokietijos kanclers Angelos Merkel, pasikalbjau ir apie ES politik. Vakarykiame bendrijos usienio reikal ministr pasitarime, kaip ir buvo galima laukti, nutarta atnaujinti derybas su Rusija dl bendradarbiavimo sutarties. Lietuva nepakeit nuomons, kad dar nereikt to daryti, bet sprendimo neblokavo, juolab ir vieningas vis 27 ali pritarimas iuo atveju nebuvo btinas. Po parado grau Lietuvos ambasad. Ten lenk inteligentijos ir lietuvi bendruomens atstovams buvo pristatyta knyga Alma i Valdas. Nasz los Litwa. Tai mano atsiminim Likimo vardas Lietuva, Be nutyljim ir knygos Alma vertimas lenk kalb. Maloniai nustebino baigs kadencij Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis, pasaks biiulik, subtilaus humoro kupin kalb. Gal igirdau net per daug kompliment.

2008 met lapkriio 14 diena, baku. Baku vyko ketvirtasis energetinio saugumo forumas. Pirm kart susitikome Krokuvoje, vliau Vilniuje (tuomet JAV viceprezidentas Dickas Cheney pasak garsij kalb), treiasis susitikimas buvo surengtas Kijeve, o dabar Baku. Privaiai kalbdamasis su prezidentu Ilhamu Alijevu igirdau jo patikinimus, kad jis tvirtai apsisprends dalyvauti gyvendinant Vidurio Azij ir Europ sujungsianio Nabucco dujotiekio projekt. Aiku, tokiam grandioziniam sumanymui prireiks ne vien met. Konferencija baigsi vakariene pasakika prabanga tviskanioje I. Alijevo vasaros rezidencijoje. Vakarojome tik eiese Azerbaidano, Turkijos, Ukrainos ir Lietuvos prezidentai, Estijos ministras pirmininkas ir JAV energetikos sekretorius. Nebuvo joki kalb apie politinius reikalus tik malonus privatus bendravimas. Nesivaizduojama valgi gausa. Tiek patiekal nemanoma net paragauti. Gal ir nusiengiau protokolui, bet puss patiekal mandagiai atsisakiau.

472

2008 met lapkriio 17 diena, Vilnius. Susidariusi naujoji valdanioji koalicija tebeformuoja Vyriausyb. Spauda skelbia btus ir nebtus dalykus. Laikausi nuoaliai. Taiau dl dviej galim kandidat ministrus pasakiau premjeru skiriamam Andriui Kubiliui, kad i asmen man neteikt, nes vis viena j netvirtinsiu dl kompetencijos stokos. Girdjau, kad net ir patys konservatoriai nesutaria dl kandidat Vyriausybs narius. 2008 met lapkriio 18 diena, ryga.

Prie savait Lenkija vent savo nepriklausomybs 90-met, dabar tok pat jubiliej mini Latvija. Atskridus Ryg, ikart justi vents dvasia labai alta, bet gatvse gausu moni, ypa jaunimo. ikilmes atvyko trys prezidentai: mes su Alma, Lechas Kaczyskis su mona bei Toomas Hendrikas Ilvesas. Dalyvavome koncerte Operos teatre, primime Nacionaliniame muziejuje. Prie primim jau vl vakar teko sakyti kalb prie Laisvs paminklo susirinkusiems deimiai tkstani moni. pareigojimas bt vien malonus, bet buvo labai alta ir a spjau sualti kone ledo gabal.

2008 lapkriio 23 diena, Vilnius. is lapkritis 90-mei mnuo. iandien Lietuvos kariuomens jubiliejus. Jos krimo sakym, beje, pasira mano krikto tvas pirmosios Vyriausybs vadovas Augustinas Voldemaras. Ms gimin turjo nemaai ssaj su kariuomene: mano tvas Ignas Adamkaviius buvo pirmasis Lietuvos karo aviacijos virininkas, dd, divizijos generolas Edvardas Adamkaviius Kauno apygardos vadas. Pirmiausia ryte nevieai, savo darbo kabinete, apdovanojau Afganistane tarnaujanius specialiosios paskirties dalinio karius. Per kit apdovanojim ceremonij buvo pagerbti kariai, pokario partizanai. Vidurdien, siauiant ankstyvos iemos pgai, vyko didiausias per atkurtos nepriklausomybs metus karinis paradas. Vakare pasiek inia, kad Gruzijoje vieinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyskio ir kartu su juo vaiavusio prezidento Michailo Saakavilio automobili korte prie sienos su Piet Osetija pasipyl viai. Per apaudym niekas nenukentjo. 2008 met lapkriio 25 diena, Vilniustalinas.

Seimui pristaiau tvirtinti skiriamo ministru pirmininku Andriaus Kubiliaus kandidatr. Pasaks kalb, ivaiavau tiesiai oro uost ir iskridau Talin, kur vyko tradicinis trij Baltijos ali prezident susitikimas. Nors susitinkame reguliariai, vienybs ir glaudesnio bendradarbiavimo vis viena stinga. Man atrodo, kad pernelyg danai
473

alys gina tik savo interesus ir maai kreipia dmesio bendresnius tikslus, todl mums sunkiai sekasi kalbti vienu balsu. Taiau kart svarstant energetikos klausimus nuomoni skirtum nebuvo. Sutarme laikytis bendros pozicijos, kad rus duj vamzdyno Baltijos jros dugnu projektas mums nepriimtinas. Dar pamginsime pritraukti vedij. Kalbjoms ir apie vis pasaul ugriuvusius ekonominius sunkumus, j poveik ms alims. Be to, nemaai laiko skyrme padiai Gruzijoje.
2008 met lapkriio 27 diena, Vilnius.

Susitikau su paskirtuoju premjeru Andriumi Kubiliumi ir isakiau jam savo abejones dl Arno Valinsko partijos silomos aplinkos ministro kandidatros. Nemaai prietaring atsiliepim apie asmen spaudoje. A. Kubilius adjo susitikti su gamtosauginink atstovais ir iklausyti j nuomon. Es ir jam silomas kandidatas kelia tik rpesi. Popiet primiau ambasadori Vygaud Uack. Atvirai ir nuoirdiai pasikalbjome, isiaikinome kai kuriuos jo teiginius iniasklaidoje, tikrus ar tik tariamus jo pareikimus. Likau patenkintas iuo susitikimu. V. Uacko poiris Lietuvos usienio politik isklaid mano ankstesnes abejones. Vliau paskambinau Daliai Grybauskaitei Briusel ir praiau praneti, k turime daryti, kad gautume savo dal i ES energetikai skiriam 5,3 milijardo eur. Septint vakaro Turnikes atvyko A. Valinskas. Kalbjoms apie jo silom kandidat aplinkos ministrus. Isakiau savo pozicij, bet A. Valinskas atkakliai rodinjo to asmens privalumus. Atsisveikindamas pasakiau, kad jis mano nuomons nepakeit, ir ireikiau vilt, jog valdanioji koalicija sugebs susitarti dl visiems priimtino nepriekaitingos reputacijos kandidato aplinkos ministrus.

2008 met gruodio 2 diena, Vilnius.

Arnas Valinskas atkakliai silo skirti aplinkos ministru Arn Burk, nepaisydamas, kad pasakiau ne, nes is kandidatas nepriimtinas nei premjerui Andriui Kubiliui, nei gamtosaugininkams, nei man. Esu apsisprends Seimui pristatyti Vyriausyb be aplinkos ministro ir laikinai patikti eiti ias pareigas kuriam nors kompetentingam asmeniui. Sunku suprasti A. Valinsk nekreipdamas dmesio nepalanki visuomens nuomon, mgina tbt prastumti savo draug, kurio ankstesn veikla prietarauja aplinkosaugos principams. A jau aikiai pasakiau, kad nekeisiu savo principins nuostatos A. Burkas ministru netaps. Antraip tai bt labai prasta Vyriausybs darbo pradia. I ikagos atjo inia, kad lapkriio 29 dien mir Bronius Silinas. Lietuvikos veiklos veteranai krinta kaip lapai vienas po kito. Man pasitraukus i
474

Marguio radijo, jis ilgus metus rpinosi, kad radijo bangomis nesiliaut po JAV sklids lietuvikas odis.
2008 met gruodio 3 diena, Vilnius.

Dar sustiprjo politin tampa dl aplinkos ministro kandidatros. Man nesutikus, kad ios pareigos bt patiktos ponui A. Burkui, nuo pat ryto Seime Andrius Kubilius ir Arnas Valinskas derina pozicijas. Vidurdien kalbjausi su A. Valinsku ir jis paadjo, kad bus pasilytas kitas kandidatas. 15 valanda. A. Kubilius atvyko su vis Vyriausybs nari srau. Prie aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pavard. Su juo iandien susitikau. Statybininkas. Per pokalb pareikiau, kad aplinkos ministrui btinas gamtosaugos imanymas, io darbo patirtis, o ministerijai pirmiausia reiks sustabdyti nelegalias statybas ir neleisti savivaldybms, paeidiant statymus, idavinti leidimus statyti saugotinose teritorijose. Jis garantavo, kad susidoros su iuo darbu. A. Kubiliui isakiau abejoni dl keli ministr kandidatr. Jis prisim visik atsakomyb u Vyriausyb. Tuomet pasiraiau dekret. Rytoj Seime bus pristatyta Vyriausybs programa. Jei tai priklausyt tik nuo mano valios, keturi io ministr kabineto nari

Vyriausybs sudarymo rpesiai. Pokalbis su paskirtuoju premjeru Andriumi Kubiliumi.

475

nebiau skyrs. Buvo galima pasidairyti pajgesni kandidat. Tiesa, tris silomas kandidatras ibrokavau. Bet ne visi, perj ir mano atrank, mane tenkina. Ypa kelia nerim kultros sritis. Ten tiek problem ministrui neutenka bti geru mogumi. Gal man bus priekaitaujama, kad nusileidau valdaniajai koalicijai ir neireikalavau, kad bt sudarytas profesionalesnis ministr kabinetas, bet tokiu metu, kai pasaulyje sisiautja finans kriz, negaljau delsti ir savo reikalavimais destabilizuoti politin padt. Teko nusileisti. Nors ir skaudama irdimi...
2008 met gruodio 5 diena, penktadienis, Vilnius. Pasipylusi itisa straipsni serija rodo, kad vl pradta kampanija, kuria siekiama paralyiuoti Valstybs saugumo departamento darb. Plosi tie patys veikjai. Susitiks su VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku ir igirds nauj fakt, nutariau nelaukti, kol padtis taps visai nekontroliuojama. Sekmadien pasikviesiu namus iniasklaidos atstov ir VSD vadov. Mginsime suvokti, kas darosi. Taip pat ketinu privaiai susitikti su Vytautu Landsbergiu, Andriumi Kubiliumi ir Povilu Malakausku. Tegul jie pamgina isiaikinti padt. Juk jeigu viena moni grup sistemingai puola VSD ir kirina visuomen, aiku, kad tai organizuota veikla. Kyla klausimas, ar ia nra sipainiojusios usienio specialiosios tarnybos? iandien VSD griovimo akcij sitrauk ir laikratis Respublika, ispausdins sveiku protu nesuvokiam fantazij, kuria didiausiais tautos prieais skelbiama ios institucijos vadovyb. 2008 met gruodio 9 diena, Vilnius.

Lietuva jau turi nauj penkioliktj Vyriausyb. Viliuosi, kad ji sugebs atremti finans kriz, nors valstybs biudetas tuias tarnautojams m vluoti atlyginimai. Vakare Seime po ministr kabineto priesaikos pakvieiau pasikalbti parlamento pirminink Arn Valinsk, premjer Andri Kubili, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadov Arvyd Anuausk ir VSD generalin direktori Povil Malakausk. Kalbjoms apie vienos asmen grups vykdom saugumo institucijos puolimo kampanij. Pasakiau, kad ne tik griaunamas VSD autoritetas, bet gal mginama ir pridengti kai kuriuos nevarius darbelius ar siekiama daryti tak iai staigai. Stengiamasi painioti nevar aidim ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitet. iandien vienos dienos vizito atskrido Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka. Pasirame strategins partnerysts gyvendinimo sutart.
476

Lietuvos delegacija Europos Vadov Tarybos konferencijoje. Briuselis, 2008 m. gruodio 12 d.

2008 met gruodio 12 diena, briuselis.

Paskutinis iemet Europos Vadov Tarybos posdis. Trys temos: energetika, Lisabonos sutarties gyvendinimas ir ekonomin kriz. Mums aktualiausia energetika. Europos Komisija, atsivelgdama Lietuvos padt udarius Ignalinos atomin elektrin, ms regionui skyr 5 milijardus eur. Lenkija irgi susidr su didelmis energetikos problemomis, nes, maindami anglies dvideginio iskyrim, turi riboti angli naudojim kurui ir siek i Briuselio gauti daugiau pinig. Teko nemaai pakovoti, kad isaugotume mums numatyt finansin ES param, bet... Mes laimjome. Tikiuosi, dl to santykiai su Lenkija nepablogs. Met pabaiga paymta netektimis. Mir poetas Sigitas Geda, prietaringa asmenyb raytojas Vytautas Petkeviius. iandien atjo lidna inia i JAV: mir mano patarja Vaiva Vbrait.

2008 met gruodio 14 diena, Vilnius.

2008 met gruodio 19 diena, Vilnius.

Primiau Seimo pirminink Arn Valinsk. Aptarme didiul statym sraut, kur reiks priimti dar iki Naujj met. Be to, A. Valinskas papasakojo ir apie pokalbius Rygoje su Latvijos prezidentu, parlamento ir vyriausybs vadovais. Palyginti su kaimynine alimi, padtis Lietuvoje dar labai nebloga.
477

Kald eglui diena: nuo 10 iki 19 valandos bendravome su vaikais. I pradi Baltojoje salje sveiavosi Almos globojam mokykl aukltiniai, vliau apsaugos darbuotoj ir Lietuvi nam (juose gyvena Sibiro tremtini palikuonys) vaikai, galiausiai prie egluts susirinko Prezidentros darbuotoj atalos. O i ryto perskaiiau bjauri ipuoli spaudoje. Esu tiesiog prievartaujamas nepasirayti kit met biudeto, kuriuo labai nepatenkinti iniasklaidos magnatai.
2008 met gruodio 20 diena, etadienis, Vilnius. 2008 met gruodio 22 diena, Vilnius.

Pakvieiau premjer Andri Kubili, kultros ministr Remigij Vilkait, finans ministr Algird emet ir staigos Vilnius Europos kultros sostin 2009 vadov Elon Bajornien. Dar birelio mnes spjau ankstesn Vyriausyb, kad artja 2009 metai, kai Vilnius taps Europos kultros sostine, bet tuometis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ir kultros ministras Jonas Juas garantavo, kad viskas vyksta gerai. iandien esame jau prie 2009-j slenksio, o Seime vis dar ginijamasi dl Europos kultros sostins rengini finansavimo. Gresia, kad apsijuoksime pasaulio akyse. A. Kubilius paadjo, kad Vyriausyb skirs pinig Kultros sostins programai, o Kultros ministerija priirs, jog viskas vykt sklandiai. Tuo tarpu Seimas priiminja 2009 met biudet. Posdiai utrunka iki 45 valandos ryto, salje lieka vos 2030 parlamentar. Vis dlto iandien Seimas valdaniosios koalicijos balsais biudet prim. Dabar jau man teks sprsti, ar pasirayti.

Pakvieiau Prezidentr grup finans ekspert aptarti Seimo priimto 2009 met biudeto. Nuomons isiskyr. Vieni kategorikai tvirtino, kad biudet reikia vetuoti, kiti, prieingai, aikino, kad, padarius vien kit patais, btina j patvirtinti. Teks atidiai vertinti galim biudeto poveik alies kiui ir piliei gyvenimui, ar jis neprietarauja Konstitucijai. Prezidentra atakuojama elektroniniais laikais, opozicijos vadai ragina vetuoti biudet.
2009 met gruodio 23 diena, Vilnius. 2008 met gruodio 24 diena, Kios, Vilnius. I ryto v. Jon banyioje atsisveikinome su Vaiva Vbraite. Jos knas vakar vakare atskraidintas i JAV. Palaidota Antakalnio kapinse. Nakt pasnigo. Kaldin baltuma.

478

tai ir prabgo Kaldos. Kelias dienas ramiai praleidome namie, daugiausia skaitydami. Tik man teks skaitymas ne pats maloniausias kit met biudetas. Aiku viena: kad ir kok sprendim priimsiu pasiraysiu ar vetuosiu, vis viena bus blogai. Teks rinktis maesn blogyb. Por valand tariausi su tabu. Jei pasiraysiu, kyla abejoni, ar nepatvirtinsiu Konstitucijos neatitinkani teiss akt, jei vetuosiu ar nesukelsiu chaoso valstybje ir taip labai nelengvu metu. Nutarme, kad kelet statym vetuosiu, dar kelis Seimui silysiu taisyti. Iekojome sprendim, kurie bt maiausiai skausmingi monms ir nepavojingi valstybei.
2008 met gruodio 28 diena, sekmadienis, Vilnius. 2008 met gruodio 29 diena, Vilnius.

Didiulis iniasklaidos spaudimas, kad nepasirayiau kit met biudeto. Perirjau ms vakar parengtus silymus. Ne viskas mane tenkina. Dar kart aptariau, k reikt vetuoti ir kokios bus statym pasekms valstybei, verslui, monms. Nurodiau perrayti mano laik Seimui ir rayti, kad, jei dabar gyventume ne krizs slygomis, tok biudet vetuoiau. inoma, rytoj ant mano galvos visais aibais pratrks spauda, jau iandien vienas laikratis man paskelb istorin nuosprend, jei mano sprendimas bus ne toks, koks atitinka j interesus. Bet pasiraiau biudet su ilygomis, pasvrs visas tokio ingsnio galimas pasekmes, vadovaudamasis tik valstybs ir moni interesais. Vetavau du statymus ir dar laike Seimui ir Vyriausybei nurodiau, k reikt taisyti pasiraytuose teiss aktuose. Apie pus keturi vakaro mane supaindino su spaudos konferencijoje ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus padarytu pareikimu, kad, jeigu vetuosiu bent vien Seimo priimt statym, tai reik, jog ir visas biudetas nepriimtas. Nedelsdamas paskambinau premjerui ir isakiau apgailestavim, kad jis daro pareikimus nepasitars. Praneiau, kad vetavau du statymus ir apie tai j pats asmenikai informuoju, nenordamas, jog visk pirmiau suinot i iniasklaidos. Be to, paaikinau, kad kai k silau taisyti ir mano pasiraytuose statymuose. Iklauss A. Kubilius pareik, kad, esant tokiai padiai, jis netiks, kad Vyriausyb gals dirbti. Atsakiau, kad jie gali atmesti mano veto. Tolesnis pokalbis nebuvo vaisingas abu laikms savo nuomons. Manau, tai premjero mginimas mane priversti paskutin akimirk pakeisti sprendim. Paradoksas: spauda mane beveik antauoja dl savo verslo interes i vienos puss, o Andrius Kubilius dl partini iskaiiavim i prieingos.

479

PAstAbos PArAtse

Esu sitikins, kad mano sprendimas nevetuoti 2009 met biudeto ir j lydini kit statym, kartu pateikiant kai kurias pataisas, buvo teisingas. Netrukus pasitvirtino ir prielaidos, kad kriz Lietuvai smogs labai skaudiai, bet stabdant Vyriausybs pasirinkt ekonomin politik, pasekms bt tik dar skausmingesns. inoma, tai nereikia, kad nebuvo padaryta joki dideli klaid. Vyriausybei nepavyko gyvendinti kio skatinimo plano. Vis dlto, kaip rodo vlesni vykiai, ypa Graikijos pavyzdys, kitos ieities, kaip tik drastikai karpyti biudeto ilaidas ir iekoti nauj jo pajam altini, Lietuva neturjo.

Paskutin met dien su patarjais aptarme padt alyje. Nors kasdieniame gyvenime gal dar nelabai jauiasi kriz parduotuvs pilnos moni, pramon jau maina darbuotoj skaii. Sunkmetis ateina. Jau penkt kart i eils mane irinko Met mogumi. i ini sutikau kaip rodym, kad, nors ir kaip viena veikj grup stengsi mane diskredituoti, nieko jiems neijo... Vakare su Alma nuvykome operos Meils eliksyras premjer. Po spektaklio grome namo ir 2009-uosius sutikome dviese pakeldami ampano taures. Tai Lietuvos vardo paminjimo 1000-meio metai, kartu Vilnius tampa Europos kultros sostine. Deimtys tkstani moni ia proga rinkosi stebti lazeri ir fejerverk spektaklio. Mes spding regin irjome per televizij. Iklausiau ir rayt savo sveikinimo kalb Lietuvos monms. Tikkims, kad sunkmet veiksime sutelktomis jgomis, pasikliaudami savimi. Tautai teko igyventi ir sunkesni laik.
2008 met gruodio 31 diena, Vilnius.

480

2009-ieji
2009 met sausio 4 diena, Vilnius. Keturios ramaus poilsio dienos. Mgaujams iemos groiu. Visur balta, em jau po storu sniego apklotu, o dar sninga. naibo 10 laipsni altukas. Naujameiais sveikinimais jau pasikeista, tyla, neskamba telefonas. Gera proga paimti rankas knyg, ramiai perversti spaud. Prasidjo metai, kuriais baigsis mano antroji kadencija. Mintimis perbgau per savo gyvenim. Prisiminiau, kaip 1954-aisiais krme Santar. Tai galima laikyti mano aktyvios visuomenins ir politins veiklos pradia. Jau prabgo 55 metai... 2009 met sausio 5 diena, pirmadienis, Vilnius.

laipsniai emiau nulio, bet saulta, spindi sniegas. Po ilgojo savaitgalio iandien su patarjais aptarme likusio kadencijos pusmeio darbus. Numatme, k dar turime spti nuveikti, sudliojome vizit usien ir ms svei tvarkarat. Po piet sulaukme ir pirmj i met svei. Atvyko Torns delegacija, vadovaujama miesto mero. Joje M. Koperniko universiteto rektorius, lenkikai ileistos mano ir Almos knygos leidjai. Dkodamas jiems pasakiau, kad darb laikau pastangomis padti bendros istorijos imtmei vienijamiems lenkams ir lietuviams geriau vieniems kitus suprasti ir veikti XX amiuje atsiradus nepasitikjim.
2009 met sausio 6 diena, Vilnius.

Smarkiai atalo 23

Trij Karali diena. Taip sutapo, kad iandien Prezidentr papietauti su manimi atvyko kardinolas Audrys Bakis. Kalbantis apie visuomens sumaterialjim, jis reikin siejo su sovietinio ateizmo palikta dvasine tutuma. Emigracija gijo tok didel mast todl, kad eimose nra tvirt morals pagrind, neiugdomas stiprus ryys su tvyne. Pritariau kardinolui, sakaniam, jog didel Lietuvos problema politins kultros nebuvimas, o jai atsirasti labai trukdo tai, kad alies iniasklaida tarnauja oligarchams. Abu apgailestavome, kad iki iol Lietuvoje nra n vieno tarptautinio lygio laikraio. I Briuselio paskambino Vytautas Landsbergis. Jis man m priekaitauti, kad ketinu atleisti Aukiausiojo Teismo pirminink Vytaut Greii. Pasiliau atsiversti Konstitucij, kur aikiai pasakyta, kad, pasibaigus kadencijai, io teismo pirmininkas pasitraukia i pareig. Pasakiau, kad ia nemanomas joks
481

kompromisas, nes vadovausiuosi tik Konstitucija. Neturiu jokio savo kandidato post, skirsiu AT pirmininku asmen, kur pasilys Teisj taryba. Teko vieai pareikti savo nuomon dl Energetikos ministerijos steigimo. Nemanau, kad reikt plsti biurokratin aparat. Pakakt paskirti kio ministerijoje energetikos viceministr ir kurti atskir departament. Tai bt pigiau ir greiiau gyvendinama.
2009 met sausio 10 diena, Vilnius. Vakare pas mus sveiavosi Andrius Kubilius su mona Rasa. I pradi por valand mudu su premjeru ir ms monos bendravome atskirai, skirtinguose kambariuose. Sutarme dl Aukiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greiiaus atleidimo. Dl mano silom Sodros biudeto patais vargu ar pavyks sulaukti Seimo pritarimo. Kalbjoms apie krizs pasekmes Lietuvai, artjanius prezidento rinkimus. Po politins vakaro dalies prisidjome prie poni draugijos. Prie vakariens stalo tvyrojo smagi nuotaika. 2009 met sausio 14 diena, Vilnius.

Susitiks su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Johnu Cloudu, aptariau padt Irake, pakalbjome ir apie pasaulio vyki raid. Ambasadorius man perdav prezidento Georgeo W. Busho laik, kuriame jis dkoja u Lietuvos na kovoje su tarptautiniu terorizmu ir pastangas utikrinant saugum Irake bei Afganistane. 23.30. Artjant vidurnakiui, dar papildau dienoraio raus. Devint vakaro man namus paskambino Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis ir prane, kad pas j Varuv atskrido Ukrainos prezidentas Viktoras Juenka. Konfliktas su Maskva dl duj tiekimo vis atrja. Nuo sausio pradios Rusija smarkiai didins j kainas, Lietuvai taip pat, bet Ukrain rusai stengiasi nubausti ypa stipriai, matyt, tikdamiesi tokiais bdais priversti i al atsisakyti siekio stoti NATO ir ES. Kijevas atsak pakeldamas duj tranzito per savo teritorij kainius. Tuomet Maskva, parusi kaltinim, kad Ukraina siskolino vos ne milijardus doleri, usuko dujotiek, taip sutrikdydama ir duj tiekim Europ. Jau la Slovakija, Kroatija, Moldova, stoja i ali pramon. ES pastangos sprsti konflikt kol kas nieko nedav. L. Kaczyskis papasakojo apie pokalb su Europos Komisijos pirmininku Jos Manueliu Barroso. Jis es buvo links palaikyti Rusij ir tik Lenkijos prezidentui kietai pasiprieinus pradjo objektyviau vertinti padt. L. Kaczyskis pridr, kad V. Juenka pareng plan, kaip reikt sprsti konflikt. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kvieia ES vadovus atvykti Maskv. Bet
482

JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas Cloudas atvyko Prezidentr perduoti Valdui Adamkui kadencij baigusio JAV prezidento Georgeo W. Busho padkos laiko. Vilnius, 2009 m. sausio 14 d.

Ukrainos prezidentui tai nepriimtina. Jis silo rinktis Prahoje, nes dabar ekija pirmininkauja ES, ir ten iekoti problem sprendimo bd. L. Kaczyskis telefon perdav V. Juenkai. Pirmieji jo odiai buvo: Prezidente, mes ia labai js pasigendame. Kalbjoms rusikai. V. Juenka idst savo pokalbi su ES vadovais esm, chronologikai nupasakojo, kaip klostsi konfliktas su Maskva. Galiausiai prane, kad juodu su L. Kaczyskiu sutar rytoj skristi Kijev, pakviesti Slovakijos, Bulgarijos, Moldovos bei ES atstovus ir drauge silyti Maskvai, kaip bt galima sprsti nesutarimus. Prezidente, kvieiu jus prisidti, baigdamas pokalb pasil V. Juenka. vilgteljau laikrod. Buvo 21.50. Atsakiau, kad rytoj ryte jam paskambinsiu ir praneiu, k nutariau, o dabar ikart apsisprsti negaliu, nes ir namie brsta neramumai. Mat profesins sjungos paskelb, kad rengia didiul protesto miting prie Seimo ir Vyriausybs. Po pokalbio paskambinau patarjui Valteriui Baliukoniui. Pasakiau abejojs, ar bt naudos i mano kelions Kijev. Nesivaizduoju, kok vaidmen ten galiau atlikti, iskyrus galimyb parodyti solidarum su Ukraina. Apie 23 valand paskambino Boena ir prane, kad rytoj ryte Vilniuje gali nusileisti prezidentas L. Kaczyskis ir pakviesti drauge skristi Kijev. Taiau a jau apsisprendiau likti namie. Mano galimybs nuveikti k nors pozityvaus abe483

jotinos, juo labiau kad rytoj Berlyn atskrenda Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Neinia, k dar Angela Merkel pakviet pasitarti. Gali tik dar labiau siplieksti konfliktas ir, blogiausia, isiskirti nuomons paioje ES.
2009 met sausio 16 diena, penktadienis, Vilnius.

Neregtos tampos kupina diena. Jau i ryto buvo neramu, nors dirbau prastu ritmu. Primiau vedijos usienio reikal ministr Carl Bildt, vliau ivykau Trakus, kur surengtas antrasis JAV ir Europos politikos ekspert susitikimas, pavadintas Sniego vardu. Klausydamasis debat, su nerimu laukiau ini apie profesini sjung surengt miting prie Seimo ir Vyriausybs. inant, kad ivakarse panaus renginys Rygoje baigsi riaumis, buvo galima tarti, kad ir Vilniuje nebus ramu. Taip ir atsitiko. Bnant Trakuose man prane, kad jau kilo riaus. Minia bando siverti Seim, dauomi pastato langai, policija naudoja aarines dujas ir gumines kulkas, mgindama sustabdyti madaug 57 tkstani moni mini. Trakuose susirinkusiems urnalistams tuoj pat teko komentuoti iuos vykius. Pasakiau, kad negalima leisti siplieksti smurtui ir riaums, raginau problemas sprsti monms atstovaujani profsjung ir Vyriausybs dialogo bdu. Dkui Dievui, pavyko ivengti auk. Sulaikyta apie 150 asmen. Specialiosios tarnybos mgina nustatyti, ar nra ryio tarp pernai kilusi riaui Taline dl bronzinio kario skulptros perklimo, vakaryki vyki Rygoje ir ios dienos neramum Vilniuje.

2009 met sausio 19 diena, Vilnius.

Dl penktadienio vyki liepsnoja aistros, skamba kaltinimai, girdti kalb apie naujus mitingus. Isikvieiau premjer Andri Kubili ir kio ministr Daini Kreiv. Aptarme ne tik riaues prie Seimo, bet ir Vyriausybs planus kurti Energetikos ministerij. Esu saks, kad nepritariu biurokratinio aparato pltrai. A. Kubilius aikina, kad nauja ministerija pads greiiau sprsti energetikos problemas. Taiau dabar sunkmetis, mons nesupras, kam reikia dar vienos valdios staigos. Pasakiau mans, kad pakakt kio ministerijoje kurti atskir departament ir skirti jam vadovauti vien viceministr. Sutarti nepavyko. Spju, kad Energetikos ministerija steigiama dl konservatori partini interes. Seimas jau prim atitinkam statym. Iki penktadienio turiu j pasirayti arba vetuoti.

2009 met sausio 20 diena, Vilnius.

Pasaulio dmesys sutelktas Vaington. ia iandien prisaikdinamas 44-asis JAV prezidentas Barackas Obama. Pirmasis afroamerikietis. ikilmes susirinko apie 2 milijonus moni. Tikimasi,
484

kad prezidentas B. Obama ives JAV karius i Irako ir baigs ten kar. Pasaulin finans kriz taip pat reikalauja skubi veiksm. O JAV usienio politikoje neturt bti dideli pokyi. Gal kiek kritikiau bus velgiama Rusij ir stengiamasi labiau suartti su Europa.
2009 met sausio 21 diena, Vilnius.

Su VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku aptarme prajusio penktadienio riaues prie Seimo. Vliau susitikau su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ir kalbjoms apie oro linij bendrovs FlyLAL bankroto pasekmes, ypa dabar, kai Vilnius tapo Europos kultros sostine ir artja Lietuvos 1000-meio ikilms. Isikvieiau pasikalbti ir ambasadori Edmin Bagdon. Briuselis ima rodyti enkl, kad gali gerinti santykius su Baltarusija, nors padtis ioje alyje nepasikeitusi. Verslui dabar ten neblogos slygos, bet yra rizikos, kad, pasibaigus pinigams, kuriuos Minskui paskolino Pasaulio bankas, gali vykti rinkos gritis.

Vakar pas mane Turnikse sveiavosi Robertas Dargis. Jis papasakojo, kad buvo susitiks su premjeru Andriumi Kubiliumi. Kalbjosi apie Vyriausybs ateit. Daug kas mano, kad dabartin valdanioji koalicija geriausiu atveju isilaikys dar pusmet iki prezidento rinkim. Norint stabilumo valstybje, reikia naujos koalicijos. Es konservatoriai, Liberal sjdis ir socialdemokratai jau pasireng j sudaryti. Tam pritaria i partij vadovai. Manau, tokia koalicija bt tvirtesn ir patikimesn, nors iandien dar sunkiai galiu patikti, kad ji reali. iaip vieojoje erdvje vis dar dominuoja riaui tema. A. Kubilius vieai pripaino, kad jo Vyriausyb, skubdama tvarkyti biudet, pridar klaid ir jos bus taisomos. O laukia dar vienas mitingas vasario 3-ij. Audrius Butkeviius, kadaise dirigavs Rolando Pakso rinkim kampanijai, o dabar susidjs su Algirdu Paleckiu, per televizij jau kalba apie revoliucij ir giriasi, kad nuvers A. Kubiliaus Vyriausyb. Tik neatsak klausim, kas jam moka. iandien Prezidentroje apie por valand kalbjausi su Leonidu Donskiu. Jis Eugenijaus Gentvilo kalbinamas kandidatuoti Europos Parlament ir sak jau beveik apsisprends sutikti. L. Donskis bus raytas Liberal sjdio sra, bet liks nepartinis. Taiau jo gyvenime ir ateityje svarbiausias liks akademinis darbas.
2009 met sausio 26 diena, Vilnius. 2009 met sausio 31 diena, Davosas, veicarija.

kart Davoso pasaulin ekonomikos forum atvyko 42 valstybi vadovai, i viso 2 500 dalyvi.
485

Apsigyvenome jaukiame viebutyje kaln papdje. Sniego per metr, tviska saulje. Taiau vaizdais galime grotis tik pro langus, nes mano dienotvark labai perkrauta per tris dienas numatyti net 23 susitikimai su valstybi vadovais ir stambi kompanij pirmaisiais asmenimis. Kai ryte ivykstu i viebuio, dar pasiseka, jei apie vidurnakt galiu griti lov. Vienos pramogos vis dlto neatsisakme. Syk pavyko nuvykti Klosterio miestelyje esant restoran Bad Serneus, kurio savininkai madaug prie penkerius metus veicarij atvyk lietuviai Sigut ir Petras Jodeliai. Nusipirko tuo metu jau lentomis ukalt XVI amiaus buvusio moter vienuolyno pastat ir sugebjo, daug k darydami ir savo rankomis, atkurti aristokratik senojo namo dvasi. Atidar viebut ir restoran. sitikinome, kad maistas ms Stikli lygio. Forumo atidarymo dien dmesio centre buvo Kinijos ir Rusijos premjer kalbos. Wen Jiabao, kaip ir laukta, lovino kin socializmo laimjimus, nors kartu kviet Vakarus glaudiau bendradarbiauti. O Vladimiras Putinas daug k nuvyl. Stigo konkretumo apie padt Rusijoje, buvo daug bendr frazi, kartu jis neveng pamokslauti, kaip pasauliui reikt kovoti su finans krize. Man teko sprsti ir keist rebus. Dar gerokai prie Davoso forum gavau kvietim kadencij baigusio JAV prezidento Billo Clintono primim, rengiam atidarymo dien. Prie savait ms ambasada perdav amerikieiams mano atsakym, kad dalyvausiu iame renginyje. Bet atvyks Davos sulaukiau staigmenos: forumo atidarymo dien paskambino i Rusijos ambasados ir telefonu man perdav V. Putino kvietim atvykti primim, kur jis rengia tuo pat laiku, kaip ir prezidentas B. Clintonas, deimt vakaro. Teko pasukti galv, k daryti. Ataukti apsilankym JAV vakarlyje bt nemandagu, ypa jei amerikieiai suinot, kad lankiausi V. Putino primime. Todl rusams atsakme, kad jau esame sipareigoj dalyvauti kitame renginyje, juolab jie pakviet paskutin akimirk, o taip paprastai nedaroma. Tiesa, Latvijos ir Estijos vadovai i viso nebuvo kviesti. Atjo nerim kelianti inia. tariama, kad Lietuvos iniasklaid ima skverbtis rus kapitalas, o gal, juo prisidengusi, ir Rusijos valgyba. iandien VSD vadovas Povilas Malakauskas informavo, kad Aleksandras Lebedevas, buvs etatinis KGB darbuotojas, o dabar oligarchas, neseniai sigijs brit dienrat Evening Standart, galbt per tarpininkus perka bendrov Diena Media, kuriai priklauso Vilniaus, Kauno ir Klaipdos dienraiai. Lietuvoje lanksi jo atstovas. Labai atsargiai vertinu i ini, bet jei pasitvirtint, tai reikt, kad rus taka smarkiai iauga.
2009 met vasario 2 diena, Vilnius.
486

2009 met vasario 3 diena, Vilnius.

Steigiama nauja ministerija Energetikos, nors a nepritariu biurokratinio aparato pltrai. ministrus silomas Arvydas Sekmokas. Susitikau, atrodo, lyg ir turi plan, ko dabar, udarius Ignalinos atomin elektrin, reikt imtis, bet aikios nuomons apie j nesusidariau.

altokas rytas. Ras kapinse tradicikai padjau gli prie Jono Basanaviiaus kapo. Vliau lauk pamaldos Arkikatedroje, apdovanojim ceremonija, Nacionalini premij teikimas, vliav iklimas, vents minjimas Operos ir baleto teatre ir galiausiai ten pat surengtas primimas. Pasakiau savo paskutin, per dvi kadencijas jau deimtj, Vasario 16-osios kalb. minjim buvo atvyks Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis.
2009 met Vasario 16-oji, Vilnius. 2009 met vasario 17 diena, Vilnius.

I ryto susitiks su parlamentini partij ir Seimo frakcij vadovais, vliau paposdiavs su patarjais, iskubjau oro uost. Prasideda ilgai lauktos atostogos. Stipriai sninga. Kildami lktuvu, groims sniegu nuklotu Vilniumi. ia niekas nesikeiia: taip pat saulta, toks pat ydras dangus, varus ir iltas vanduo (+24 C). Taiau ir Meksikoje stipriai jauiama ekonomin kriz. Viebuiai pustuiai, kainos stipriai kritusios. Mat vietos valiutos kursas smarkiai smuko pernai vien JAV doler keit 10 pes, o iemet jau 15. Mano dienotvark taip pat nepasikeitusi. Nuolat telefonu palaikau ry su Vilniumi, kasdien gaunu spaudos apvalg. iandien atjo svarbi naujiena: Dalia Grybauskait paskelb, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Mano prielaida pasitvirtino. Vadinasi, bus i ko rinktis. Manau, kad pakaks ir vieno rinkim turo. Kitas vykis nutiko ia, visikai alia Ikstapos. U 5 kilometr esaniame Sihuatanecho mieste narkotik kartelis sureng ipuol prie policij, nuudyti keturi policininkai. Kitame miestelyje vietos meras ivestas aikt ir nuautas. Mums tai papasakojo meksikieiai apsaugos vyrai. Mat ketinome vykti vakarieniauti Sihuatanecho restoran. Po piet apsauga prane, kad mieste saugu, galime vaiuoti. Taiau mane saugani vyr skaiius buvo padvigubintas, o vykstant restoran lydjo ir specialiojo dalinio kariai. Mieste krito akis gausyb ginkluotos policijos. Kalbdamasis su Vilniumi apie alia Ikstapos nutikus vyk neprasitariau. Nenoriu nereikalingo dmesio ir komentar spaudoje.
487

2009 met vasario 26 diena, Ikstapa, Meksika.

2009 met kovo 3 diena, Ikstapa, Meksika.

Kandidat prezidentus vis daugja. Kai kurie beveik niekam negirdti. Anksiau mintas kaip galimas pretendentas post Gitanas Nausda pareik, kad jis nekandidatuoja. Jau septint ryto paskambino Rita Grumadait ir prane, kad Vygaudas Uackas nori su manimi susisiekti i Briuselio, kur dalyvauja neoficialiame NATO ali usienio reikal ministr susitikime. Svarstoma, ar pradti derybas su Rusija. Iki iol buvo laikomasi nuostatos nesiderti, kol nebus isprstas Gruzijos, o dabar ir Ukrainos konfliktas su Rusija. Taiau rengiantis balandio mnes vyksianiam valstybi vadov susitikimui pozicija keiiasi. Pranczija, Vokietija, o pastaruoju metu ir JAV ima raginti pradti derybas. Mes pritariame, kad su Rusija reikia kalbtis, bet situacija dl Gruzijos ir Ukrainos nepakito, rusai nesilaiko sipareigojim. Jeigu NATO nutars pradti derybas, nors nra paangos sprendiant Maskvos sukeltus konfliktus, Lietuva tokio sprendimo nevetuos, bet padarys principin pareikim, kuriuo reikalaus i anksto nutarti, apie k bus kalbamasi su Rusija, sudaryti aiki darbotvark. Tai idsiau R. Grumadaitei ir pareigojau persakyti mano odius V. Uackui. Po keli valand man prisiskambino ms ambasadorius prie NATO Linas Linkeviius. Pakartojau, k jau buvau saks R. Grumadaitei. Jis paadjo informuoti apie ms pokalb V. Uack ir papasakojo, kad NATO susitikime esame vienii, nes net ir Lenkijos usienio reikal ministras Radosawas Sikorskis ms neparm. (Tai nestebina, inant, kad jis ruden ketina kandidatuoti NATO generalinio sekretoriaus post.) Be to, Linas prane, kad man Ikstap ketina paskambinti dabartinis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. Tai dar buvo ne visi skambuiai. Vliau paskambino patarjas Ramnas Vilpiauskas ir papasakojo, kad vis dien teko gesinti Seimo Biudeto ir finans komiteto pirmininko Kstuio Glavecko sukelt gaisr: per spaudos konferencij jis lepteljo, kad, nesurenkant planuot mokesi, gali tekti devalvuoti lit. Tai sukl aibik reakcij usienyje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus arkinas es tiesiog necenzriniais odiais piktinosi tokiu isiokimu. Finans specialistai vieningai smerkia K. Glaveck. R. Vilpiausk pareigojau paskelbti ir mano neigiam tokio elgesio vertinim. Baisu, kad, nordamas atkreipti save iniasklaidos dmes, Seimo komiteto pirmininkas nesibodi net toki skandaling pareikim. Ir tai daroma ne i naivumo juk K. Glaveckas mgsta prisistatinti, kad yra ekonomikos profesorius. R. Vilpiauskas perdav dar vien ini. Usienio reikal ministerija sudaro Lietuvos delegacijos, vyksianios mnesio pabaigoje konferencij Briuselyje, sra. Siloma man nevaiuoti. Lietuvai atstovaut premjeras Andrius Kubilius
488

ir usienio reikal ministras V. Uackas. Mano atsakymo laukiama skubiai... Liko vos keli mnesiai iki mano kadencijos pabaigos, o kaip nekantraujama mane nustumti paal!
2009 met vasario 6 diena, Ikstapa.

Buvau pajryje, kai man mobilj telefon paskambino NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. Vakar baigsi iaurs Aljanso usienio reikal ministr konferencija, per CNN televizij jau buvau girdjs, kas nutarta. NATO generalinis sekretorius pradjo pokalb sakydamas, kad Lietuvos usienio reikal ministras, be abejo, mane jau informavo apie Briuselyje vykusius debatus. inoma, nutyljau, kad Vygaudas Uackas man n karto taip ir nepaskambino. J. de Hoopas Schefferis mane patikino, kad NATO puikiai supranta Lietuvos pozicij dl Rusijos konflikt su Gruzija bei Ukraina ir labai vertina, kad pritarme kompromisui, neblokavome deryb su Maskva. Jis sak ess mums dkingas u pozityvi laikysen ir tvirtino, kad reikia kalbtis su Rusija, antraip joki problem n nepajudinsime i mirties tako. Pasikalbjome ir apie padt Afganistane. Pasinaudojs proga, pakvieiau NATO generalin sekretori atvykti Lietuv, kai minsime 5-sias stojimo Aljans metines.

Atostogos baigsi. Prasideda paskutinis mano antrosios kadencijos etapas. Alma dar porai savaii pasiliko ikagoje, o a iandien 13 valand jau nusileidau Vilniaus oro uoste. Net keista apsidairius aplinkui balta, sniegas. Labai staigi permaina atrodyt, k tik kepme Ikstapos papldimyje, kur ir pavsyje termometras rod arti 30 laipsni ilumos, o ia apie nul.
2009 met kovo 10 diena, Vilnius. 2009 met kovo 12 diena, Vilnius.

Lietuv dviej dien valstybinio vizito vakar atvyko Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris. Su juo jau buvo tek susitikti kelis kartus. Dabar daug kalbjoms apie ES ir Rusijos santykius. Diskutuojant ia tema, Austrijos prezidentas pasil kalbtis akis ak, be patarj. A patikinau j, kad Lietuva siekia konstruktyvi santyki su Rusija ir neblokuos ES deryb su ia alimi, tik nori atkreipti Briuselio dmes nevykdytus Maskvos sipareigojimus dl Gruzijos ir spaudim Ukrainai nutraukiant duj tiekim. Aiku, kalbjoms ir apie Rusijos sprendim netiekti Lietuvai naftos Drubos naftotiekiu. H. Fischeris pasak, kad dabar geriau supranta ms alies pozicij ir es tai, k i mans igirdo, j nuramino. Atrodo, kad sveiai apskritai liko labai patenkinti vienage Lietuvoje.
489

O pas mus sisibuoja prezidento rinkim kampanija. Jau 14 kandidat pasiskelb, kad sieks io posto, tik neaiku, kiek j sugebs surinkti btinus registracijai 20 tkstani rmj para.
2009 met kovo 15 diena, Vilnius.

Nepamirtama diena. Vilniaus rotuje surengtas Vytauto Kernagio atminimo vakaras. Sal sausakima, net netilpo visi norintieji prisiminimais pabti su Vytautu Kernagiu. Jis ms nepaliko, tik pasitrauk jam tautos atmintyje skirt ni. Trumpa kalba prisiminiau ms bendravimo diaugsm. Iki koncerto pabaigos negaljau pasilikti, nes teko skubti Filharmonij ir paskelbti jaunj talent koncerto, tiesioginiu eteriu transliuojamo 39 alims, pradi. Tuo tarpu alies politinis gyvenimas stebina beprotybe. Darbo partijos kandidat prezidento rinkimuose Loreta Grauinien paskelb, kad, juos laimjusi, silys naikinti Prezidento institucij! Nesuprantama, kam tuomet reikia kandidatuoti, dabar sdi Seime, tegul inicijuoja Konstitucijos pataisas ir naikina vien po kitos valstybs institucijas.

Prisimenant Vytaut Kernag. Maestro dukt Egl Kernagyt ir Valdas Adamkus. Vilnius, 2009 m. kovo 15 d.

490

Valstybinis Bulgarijos prezidento Georgi Parvanovo vizitas Lietuvoje. Vilnius, 2009 m. kovo 16 d.

2009 met kovo 16 diena, Vilnius.

Atvyko Bulgarijos prezidentas Georgi Parvanovas. Tai valstybinis vizitas, todl laikoms ikilmingo protokolo. Po sutikimo Prezidentros kieme dviese (dalyvavo tik G. Parvanovo vertjas) susdome pasikalbti tarptautiniais ir dvialio bendradarbiavimo klausimais. Sutapo poiriai Ryt kaimynysts politik ir regiono energetikos problemas. Sutarme glaudiau bendradarbiauti ES ir Jungtini Taut struktrose.

2009 met kovo 17 diena, Vilnius. Sulaukiau Vytauto Landsbergio skambuio i Briuselio. Vl kalbjoms apie teisjus Vytaut Greii ir Macijauskien. Niekaip nebaigti kadencij baigusio Aukiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greiiaus atleidimo procedros konservatorius, matyt, skatina kakokie partiniai interesai. Teisja Macijauskien V. Landsberg domina dl asmenini motyv ji sprend Vytautui Petkeviiui ikelt byl dl amin atils architekto Vytauto Landsbergio-emkalnio meito knygoje Durni laivas. Buvau spaudiamas neskirti jos teisja kitame teisme, nors Teisj tarybos rekomendacija priimta vienbalsiai. Igirdau kaltinim, kad tarnauju kakokiems klanams, o jei Teisj taryba teikia tokias rekomendacijas, j reikt paleisti... Gali net pamanyti, kad V. Landsbergis niekada nra girdjs apie teisj nepriklausomumo princip. Netrukus po io pokalbio Prezidentr atvyko Seimo pirmininkas Arnas
491

Valinskas ir m silyti, kad V. Greiiaus atleidimo klausim palikiau naujam prezidentui. Koks nekaltas sutapimas!
2009 met kovo 18 diena, Vilnius.

Su premjeru Andriumi Kubiliumi, ministrais Algirdu emeta, Vygaudu Uacku ir Arvydu Sekmoku aptarme Lietuvos pozicij energetikos klausimais per Europos Vadov Tarybos konferencij, kuri kart a nevaiuosiu. Isakiau kritini pastab Vyriausybei dl neatlikt nam darb. Jau pusmet kalbams tais paiais klausimais, o reikalai nejuda i vietos. Vl gavau faksu Vytauto Landsbergio laik ir vl apie teisjus. Atrodo, jau perengiamos visos ribos... Dar skaudiau, kad i istorij mginama painioti man artim mog. Nelauktai Prezidentr paskambino Gabrielius emkalnis, kur nuo gimnazijos met vadinu Gabu, ir m kalbti apie teisjus, bylas. Niekuomet to anksiau nebuvo, nors susitikinjame kone kas savait. Gabu be ilgesns angos pasuko kalb apie teisj Macijauskien. Tai jau girdjau i V. Landsbergio. Aiku, kad Gabu kalba paskatintas brolio. Ramiai iklausiau ir pasakiau, kad turiu vadovautis Teisj tarybos rekomendacijomis. Kas bt, jei skirdamas teisjus numoiau ranka oficialius dokumentus ir siklausyiau suinteresuoto asmens nuomon, net kai jis senas mano biiulis? ia ms pokalbis nutrko... Negaliu patikti. Nejau i istorija atsilieps vis gyvenim puoseltai ms draugystei?

2009 met kovo 20 diena, Vilnius.

Perirjau paskutinio savo metinio praneimo Seimui projekt. Norisi, kad jis bt kuo pozityvesnis, nes ir taip tiek daug negatyvaus poirio ms gyvenime. Bandysiu ilaikyti pusiausvyr tarp kritini vertinim ir pasvarstym, kad turime galimybi veikti nuosmuk ir judti pirmyn.

2009 met kovo 21 diena, sekmadienis, Vilnius. Kai visur tik ir kalbama apie kriz, o visuomenje vyrauja pesimistins nuotaikos, visikai prieingos dvasios iandien LNK televizijos surengta pagalbos onkologinmis ligomis sergantiems vaikams akcija. Dalyvavome ir mudu su Alma. Kreipiausi televizijos irovus ir kvieiau aukoti kilniam tikslui padti sergantiems vaikams. Mums ivykstant, kaip numat renginio scenarijus, vaik onkologin ligonin, jau buvo surinkta du milijonai lit. Atvykus viet, prasidjo ms susitikimo su ligoniukais transliacija. Iki aar jaudinantis pasimatymas su aviais, negailestingos ligos paeistais vaikais. Alma kiekvienam j kaip vilties enkl teik po gelton narcizo ied ir i LNK akcij pavadino naujuoju Baltijos keliu.

492

Vidurnakt buvo paskelbta, kad surinkta jau trys milijonai lit! Dar kart rodme, kad nesame abejingi kit skausmui. Vakar puspenktos valandos redagavau savo paskutin metin praneim. iandien su Seimu suderinau, kad j perskaitysiu balandio 21 dien. Su premjeru Andriumi Kubiliumi ir finans ministru Algirdu emeta aptarme Vyriausybs ketinimus 510 procent mainti statutini pareign algas. Yra silym didinti ir mokesius. Tai kelia moni nepasitenkinim. Bet per pirmj i met ketvirt mokesi surinkta maiau, nei planuota. Tenka iekoti bd, kaip padidinti biudeto plaukas. Jeigu bus apsisprsta mainti pareign atlyginimus, ar tai vyks diferencijuotai? Kaip ir maniau, prie prezidento rinkimus Vyriausyb mokesi nedidins. Biudetas bus persvarstomas birelio mnes, jau po rinkim. Kol kas taupyti rengiamasi tik mainant biurokratij.
2009 met kovo 23 diena, Vilnius. 2009 met kovo 25 diena, Vilnius.

Pakvieiau usienio reikal ministr Vygaud Uack pasitarti dl Lietuvos pozicijos NATO ir Rusijos santyki bei energetikos klausimais. Atrodo, ms poiriai ne visai sutampa. Susidariau spd, kad V. Uackas bt links keisti Lietuvos nuostatas dl Gruzijos ir Ukrainos primimo NATO (neva atsivelgdamas nauj JAV pozicij). Aikiai jam pasakiau: reikalausime, kad i ali atvilgiu bt laikomasi t princip, dl kuri iaurs Aljanso alys susitar Bukarete. inoma, politin padtis dabar pasikeitusi: Rusija siver Gruzij, um dal jos teritorijos. Tai labai komplikavo Maskvos santykius su NATO. Taiau juo labiau svarbu reikalauti, kad Rusija vykdyt Pranczijos prezidentui Nicolas Sarkozy duotus sipareigojimus ivesti savo kariuomen, ir tik tada pradti derybas dl sutarties. Antraip reikt, kad NATO sutinka okti tango su rusais pagal j muzik. Pabriau, kad susitikimuose Strasbre ir Baden Badene Lietuva laikysis btent tokios pozicijos. Tai igirds V. Uackas neatrod laimingas. V. Uackui pasakiau, kad mane stebina ir kai kuri ministr vieos kalbos. Antai krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien, ilyddama lietuvi karius Kosov, pareik, kad tai paskutinis brys, daugiau j krat nebus siuniama. Kas tai nusprend Vyriausyb, Seimas? Jei taip, kodl neinformuojamas u alies usienio politik atsakantis prezidentas? Paklausiau V. Uacko, ar ministrai jau laikosi nuostatos k noriu, t kalbu? Kreipsiuosi Seim ir praysiu paaikinti, ar parlamentarai pritaria tokiam elgesiui.
493

Esu nepatenkintas ir su manimi nederintu paties V. Uacko pareikimu, kad Lietuva remia Danijos ministro pirmininko Anderso Fogho Rasmusseno kandidatr NATO generalinio sekretoriaus post. Lenkai, praantys paremti j kandidat Radosaw Sikorsk, jau reagavo. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis, adjs atskristi iaulius susitikti su Baltijos valstybi vadovais, jau atauk vizit. tai kokios nesuderint pareikim pasekms! Dar skaudiau atsilieps valstybei partij nesusikalbjimas energetikos klausimais. Konservatoriai, uuot skubin naujos atomins elektrins statyb, elgiasi prieingai susidj su darbieiais, rengiasi likviduoti projekt turjusi gyvendinti LEO LT bendrov. Neinau n k galvoti. Girdjau, kad su Rusija slapta pasirayta sutartis deimt met pirkti elektr i rus. inoma, jei tai tiesa, kam mums reikalinga sava atomin elektrin? O a tuo tarpu turiu tikinti Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentus, kad j tikrai statysime...
2009 met kovo 26 diena, Vilnius. iandien Pilietybs komisija atmet du praymus suteikti Lietuvos pilietyb iimties tvarka. Amerikiet Katherine Copely jau kelet met yra lietuvio iuojo Deivido Stagnino partner, i dailiojo iuoimo oki pora ikovojo teis dalyvauti olimpinse aidynse. Deja, yra klitis reikia turti Lietuvos pilietyb, o po Konstitucinio Teismo iaikinimo komisijai nepakako argument rekomenduoti man suteikti jai pilietyb iimties tvarka.

Baltijos ali prezident susitikimas iauliuose. 2009 m. kovo 27 d.

494

Giovanna Lozoraitis ir Valdas Adamkus per knygos Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis pristatym.

Toks pat sprendimas priimtas ir dl Rusijos profesoriaus Andrejaus Piontkovskio, pakviesto dstyti Vytauto Didiojo universitet. Atvykau kasmet Baltijos ali prezident susitikim. Ms diskusijose dominavo pasaulins finans krizs ir regiono energetikos klausimai. Sutarme dl bendros pozicijos artimiausiame Europos Vadov Tarybos posdyje. Baltijos alys mini penktsias narysts NATO metines. ia proga po posdio nuvykome Zoknius, kur dabar ms oro erdvje patruliuoja Danijos naikintuvai.
2009 met kovo 27 diena, iauliai. 2009 met kovo 29 diena, Kaunas.

Kauno istorinje Prezidentroje pristatyta atsiminim knyga Diplomatas par excellence: Kazys Lozoraitis. rengin i Romos atvyko nal Giovanna su dukra Daina. Mes, painojusieji Kaz, dalijoms bendravimo su juo prisiminimais.

2009 met kovo 31 diena, Vilnius.

Staigmen pateik mano patarjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis. Jis man prane, kad kandidatuos Europos Parlament ir atstovaus partijai Libertas, kurios krjas airis Declanas
495

Ganley. Labai netiktas sprendimas. Prisipainsiu, nedaug inau apie i partij tik tiek, kad ji prieinasi Lisabonos sutariai. O a buvau stipriai rmusi iuos susitarimus politik gretose. Reagavau i ini tolerantikai: kiekvienas turi teis pasirinkti savo keli. Bet vykiai ir svarbiausia paties L. Bielinio viei pareikimai komplikavo padt. Sunku suprasti, kaip jis gals dirbti ms komandoje, kai jo nuomon i esms skiriasi? Mano tabas i ini reagavo labai prieikai. Beje, L. Bielinis pra mans priimti Vilni atvykus Libertas vadov. Atsisakiau. Nakt beveik nesumerkiau aki. Nusprendiau, kad ryte atvyks Prezidentr papraysiu L. Bielinio atsistatydinti. Atvyks Prezidentr, pirmiausia isikvieiau Ramn Vilpiausk ir Rit Grumadait. Praneiau, kad po vakaryki vie Lauro Bielinio pareikim nutariau paprayti jo nedelsiant pasitraukti. Spauda smarkiai aptarinja i istorij. Net pasigirdo splioni, ar tai ne balandio 1-osios poktas. iandien baigme redaguoti net keturis kartus perraint metin praneim Seimui.
2009 met balandio 1 diena, Vilnius. 2009 met balandio 3 diena, baden badenas, Vokietija.

Lydimas oficialios delegacijos ir urnalist grups atskridau jubiliejin 60-meio NATO konferencij Baden Badene, Vokietijoje. ia aliuoja vejos, ydi gls, 22 laipsniai ilumos. Tai paskutinis Aljanso posdis ne tik man, bet ir NATO generaliniam sekretoriui Jaapui de Hoopui Schefferiui a baigiu kadencij liepos 12-j, o jis liepos 14-j. Konferencija prasidjo itaiginguose Kurhauzo rmuose, kuriuose kadaise veik kazino. ia garsusis rus raytojas Fiodoras Dostojevskis pralo savo namus ir vliau apie tai para roman Lojas. Prie konferencijos pradi buvo surengtas primimas, kur atvyko ir JAV prezidentas Barackas Obama su mona. Susipainome, pasikalbjome, prisiminme ikag, kur abu esame gyven. Net pajuokavome, kad is miestas iugd du prezidentus, vienu metu dirbanius skirtinguose emynuose. B. Obama pasak, kad yra nemaai girdjs apie veikli JAV lietuvi bendruomen, prisiminme bendrus pastamus politikus. Kalbjoms ir apie NATO karines operacijas, lietuvi kari dalyvavim jose. B. Obama pakviet, jei slygos leis, iki kadencijos pabaigos dar atvykti vizito Vaington. Udaras NATO valstybi vadov posdis utruko net iki vidurnakio.
496

NATO ali vadovai susitiko su neseniai irinktu JAV prezidentu Baracku Obama.

Prezidentas B. Obama pasisak u tai, kad bt ilaikytas Aljanso politikos tstinumas, ypa kalbantis su Rusija. A savo kalboje pabriau, kad NATO turi pltoti dialog su Maskva, bet laikydamasi esmini demokratijos princip.
2009 met balandio 4 diena, strasbrasPraha.

Diena, skirta pagerbti visiems uvusiems karuose. Ryte NATO konferencijoje dalyvaujantys ali vadovai perjo i Klio psij tiltu per Rein Strasbr. ia pasitiko Pranczijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Kongreso rmuose 10 valand ryto prasidjo NATO vadov posdis. Pirmasis kalbjo JAV prezidentas Barackas Obama. I nuostabos pasijutau kone pritrenktas, kai po jo kalbos i karto odis buvo suteiktas man. Mat salje sdjo pasaulio galingieji: Angela Merkel, Gordonas Brownas, Nicolas Sarkozy. A kalbjau apie energetin saugum ir NATO pltr Rytus, dialog su Rusija. Po piet NATO ali vadovai susirinko udar posd rinkti naujojo Aljanso generalinio sekretoriaus. Dar prie konferencij dauguma valstybi buvo linkusios remti Danijos ministro pirmininko Anderso Fogho Rasmusseno kandidatr. Taiau Turkija pasisak prie kandidat. Prieastis musulmonikj valstybi nepasitenkinimas Danijoje ispausdintomis pranao Mahometo karikatromis. Derybos su turkais vyko iki vlyvo vakaro. Nebuvo galima
497

parodyti pasauliui, kad NATO alys nesutaria. Galiausiai pavyko tikinti turkus nusileisti, mainais jiems davus kelis svarbius postus Aljanso vadovybje, ir A. F. Rasmussenas generaliniu sekretoriumi buvo irinktas vienbalsiai. Vl vakar atskridome auksin Prah, kurioje pirm kart lankiausi dar prajusio amiaus atuntajame deimtmetyje. Simbolinis sutapimas net buvau apgyvendintas tame paiame Intercontinental viebutyje.
2009 met balandio 5 diena, PrahaVilnius.

Prahoje tikras pavasaris, gatvse, skveruose, parkuose gausu moni, labai daug turist. ekija dabar pirmininkauja ES. Naudodamiesi NATO konferencija, ekai pakviet Prahoje surengt Europos Vadov Tarybos posd ir JAV prezident Barack Obam. Jis ia pasak kalb, kurios klaussi 1020 tkstani moni. I anksto buvo skelbiama, kad Prahoje B. Obama idstys savo naujosios usienio politikos program. Prisipainsiu, nusivyliau. Jokiu bdu nesakyiau, kad kalba buvo prasta, JAV prezidentas taigiai kalbjo apie politikos tstinum, bet negaljau atsikratyti spdio, kad daugum jo frazi jau esu ne kart girdjs ir anksiau. Nieko neigirdau, kas bus nauja JAV usienio politikoje. Tai garsiai pasakiau alia mans stovintiems klausytojams, kone alpstantiems i susiavjimo B. Obamos kalba. Nuvyl ir ES vadov susitikimas. Tarsi tai bt tik fonas efektingam JAV prezidento B. Obamos pasirodymui, o turinio beveik jokio. Kalbtojams buvo skirta tik po 3 minutes. K galima per tiek laiko pasakyti? Tik vardyti tem... Geriau n nekalbti. Pakeliui namo dar spjau pamatyti Turine vykstanias Europos taurs turnyro finalo tarp Lietuvos ryto ir Maskvos Chimki rungtynes. Ne veltui vadinams krepinio alimi. aunuoliai vyrai laimjo ir parvea Lietuv taur. Prasideda Velyk Didioji savait. Buvo malonu priimti Europos taur ikovojusi Lietuvos ryto krepinio komand, pabendrauti, teikti Prezidento priz ir kiekvienam krepininkui asmenin atminimo dovan. i pergal turt kvpti ms krepininkus, nes rodo, kad ne visada pinigai svarbiausia Lietuvos ryto komandos biudetas bene deimt kart maesnis nei Maskvos klubo!

2009 met balandio 8 diena, Vilnius.

2009 met balandio 10 diena, Didysis penktadienis, Praha. Vakar atvykau

Prah dviej dien valstybinio vizito, vykstanio Velyk ivakarse. ia jau kone vasara atjusi oras dien ilo iki 27 laipsni. Visur aliuoja mediai, ydi gls. Vakar i oro uosto pirmiausia nuvykome Prezidentros rmus (buvusi karalikoji rezidencija). Pasitiko prezidentas Vclavas Klausas. Netrukus
498

Valstybinis vizitas ekijoje. Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma bendrauja su prezidentu Vaclavu Klausu ir jo mona. Praha, 2009 m. balandio 10 d.

susdome posdiauti. Daugiausia diskutavome apie neseniai vykus NATO virni susitikim ir Prahoje surengt Europos Vadov Tarybos posd. Prezidentas V. Klausas anksiau nepalankiai vertino ES ali integracijos stiprinim, bet pastebjau, kad jo euroskepticizmas suvelnjs. Dvi dienos prabgo aibikai: pietavau su ekijos Senato pirmininku Pemyslu Sobotka, Parlamento emj rm vadovu Miloslavu Vleku, susitikau su ministru pirmininku Mireku Topolneku, lankiausi Moksl akademijoje, dalyvavau verslo ir istorik diskusijose. Valstybinis vizitas simbolizavo, kaip suartjo ekija ir Lietuva.
2009 met balandio 12 diena, Velykos, Vilnius.

Vaiskus Velyk rytas tarsi Kristijono Donelaiio iliustracija: ...saulel vl atkopdama budina sviet.... Su Alma nuvykome mii Bernardin banyi, grome ir niekur daugiau nevaiuosime abi dienas tik dviese praleisime namie. Liko lygiai trys mnesiai iki kadencijos pabaigos!

2009 met balandio 15 diena, Vilnius.

Atvyko po Europ keliaujanti JAV Kongreso delegacija. Kalbjoms apie energetik ir, inoma, neapjome yd turto grinimo klausimo. Paaikinau, kad didiausia klitis sprendiant i
499

Prezidentroje apsilank JAV Kongreso delegacija. Vilnius, 2009 m. balandio 15 d.

problem teisin. Nra lengva rodyti, kam priklaus turtas daugiau nei prie pus amiaus, kas dabar turi teis j pretenduoti. Netiktai buvau paklaustas apie antisemitizm Lietuvoje. Patikinau, kad ms alyje nutik keli incidentai, kuriuos sukl eitynes sureng pora imt skustagalvi, nedaro jokios takos visuomenei ir dauguma moni tokius isiokimus pasmerk.
2009 met balandio 16 diena, Vilnius. Vienos dienos valstybinio vizito Vilni atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyskis. Aptarme Ryt politik, Europos Vadov Tarybos posdio Prahoje rezultatus, pasirame dvialio bendradarbiavimo deklaracij, Antakalnio kapinse padjome gli. Lenkijos prezidentas, lydimas labai gausaus urnalist brio, dviej televizijos kanal filmavimo grupi, dar susitiko su lenk bendruomene. 2009 met balandio 21 diena, Vilnius.

praneimo:

I prezidento paskutinio metinio

Man teko didel garb ir atsakomyb dvi kadencijas deimt met tau tos valia bti laisvos demokratins Lietuvos prezidentu. Tai daugiau nei pus dvideimtuosius metus skaiiuojanios vl atkurtos ms nepriklauso mos valstybs istorijos. Vis laik kalbjau ir dirbau, kaip liep irdis, vado vaudamasis Konstitucija ir savo sitikinimais, siekdamas Tvyns gerovs.
500

(...) Nors ne kart buvau kritikuotas u idealizm, neva svetim dabar ties gyvenimui, lieku itikimas toms paioms vertybms ir idealams laisvei, demokratijai, pagarbai mogui. Tik moralins vertybs, bendri siekiai pads nepasiklysti ir rasti keli i sunkmeio labirinto. Tenkindamiesi vien trumpalaike nauda, grimzdami politines intrigas dl valdios ir galios, prarandame gebjimus susirungti su tikromis epochos prob lemomis. Geriausia strategija, vedanti i sumaities, vertybmis ir idealais grsti tikslai, idjomis ir principais paremtas praktinis veikimas. (...) Jokie sunkumai neprivers mans suabejoti liberaliosios demokratijos vertybmis. Sunkmetis visada didina socialin tamp, didina ir pagundas imtis supaprastint veiksm, skatina autoritarini, diktatrini idj dai gus. Taiau tikiu: tik laisv, vairov, padoraus veikimo taisykls, individua lios krybingos asmenybs galios yra svarbiausia Lietuvos skms prielaida. Todl nepaliaukime tikti mogumi, savo tautos jgomis, laisvs ir lietuvybs prasme, kaip pagrindine ms valstybs krimo mediaga. Dirbkime Tvynei drauge neskirstykime tautos savus ir svetimus, irinktuosius, gyvenimo ei linius ar atstumtuosius. Ideal vedama ir vienijama Lietuva pasiek savo didiausius tikslus,

Paskutinis metinis praneimas Seime. Vilnius, 2009 m. balandio 21 d.

501

dabar privalome veikti naujus ikius, raydami nauj Lietuvos istorijos puslap. Tuos raus skaitysianios ateities kartos mums atleis u klaidas, bet neatleis u mel. Todl idrskime bti siningi valstybei, vieni kitiems, patys sau. Raykime istorij tiesos ir atvirumo, morals ir pasitikjimo kalba. Ray kime dabar, nelaukdami kitos dienos. Dirbkime vardan tos Lietuvos. Dkoju Jums, Lietuvos mons, u tai, kad visus savo tarnybos Jums metus jauiau Js pasitikjim ir param. Esu ir bsiu kartu su Jumis. Perskaiiau paskutin savo metin praneim Seimui. Visuomet juos rengiu labai atsakingai, o ypa kart. Buvo parengtos keturios teksto redakcijos, galiausiai dar ir pats puspenktos valandos taisiau praneim. Nusprendiau, kad nra prasms aptarti pavieni atvej, vardyti pavardi. Kalbjau apie tai, k reikia pertvarkyti, apie alies ateities udavinius. ini laidos praneim jau vadina mano politiniu testamentu. Dauguma komentar taip pat palanks, tik tiems, kuriems nepatikau visus deimt met, ir kart atrod, kad nieko verto nepasakiau ir pats visikai nieko gero nepadariau. Dienratis Lietuvos inios net pradjo prie mane meito akcij. Svaidomasi uuominomis, kad a KGB agentas. Koks tikslas, ko siekiama? Daugiau kaip deimtmet lauk, o dabar, baigiantis antrajai kadencijai, staiga imet sensacij? Kieno pinigai slypi u ios akcijos? Kam umyniau ant kojos?
2009 met balandio 23 diena, Helsinkis.

Daugyb kart lankiausi Suomijoje, bet is vizitas iskirtinis, nes valstybinis. Ms delegacija neprastai didel net 25 asmenys. Visus jos narius suomiai apgyvendino kartu vyriausybs svei namuose. Po itin ikilmingo sutikimo Prezidentroje akis ak kalbjoms su prezidente Tarja Halonen. Aiku, daug dmesio skyrme santykiams su Rusija. Vos prie savait Helsinkyje viejo prezidentas Dmitrijus Medvedevas. T. Halonen papasakojo savo spdius ir pareik mananti, kad Rusijos prezidentas nuoirdiai siekia iltesni santyki su Vakar alimis ir stengiasi tapti labiau nepriklausomas nuo Vladimiro Putino. Kaip prasta valstybiniams vizitams, i vienos vietos skubjau kit: spaudos konferencija, piets Helsinkio rotuje, susitikimai su parlamento vadovybe ir Suomijos ministru pirmininku Matti Vanhanenu. Daugiausia kalbjoms energetikos temomis. Igirdau patikinim, kad suomiai reikalaus garantuoti visik Baltijos jros dugnu rus ir vokiei tiesiamo dujotiekio ekologin saugum. Galiausiai lauk ikilminga vakarien, joje dalyvavo apie 200 svei.
502

Paskutinis prezidento Valdo Adamkaus valstybinis vizitas. Su Suomijos prezidente Tarja Halonen ir jos sutuoktiniu. Helsinkis, 2009 m. balandio 23 d.

2009 met balandio 24 diena, turku, suomija.

Sraigtasparniu skridau apirti statomos naujos trij reaktori atomins elektrins ir radioaktyvij atliek saugyklos, o Alma automobiliu ivyko apirti Turku pilies. Statyba spdinga. Dirbama nenutrkstamai trimis pamainomis. Darbuotojai net 60 tautybi. Atsakingai parinkta vieta toli nuo miest, aplinkui, kiek akys aprpia, mikai. Atliek saugykla statoma uolienose, todl radioaktyviosios atliekos bus laidojamos ypa saugiai. Po apsilankymo elektrins statybvietje skridau senj Suomijos sostin Turku, grodamasis tkstaniais eer ir nuostabiais mikais. is miestas turjo istorini ryi su Lietuvos Didija Kunigaiktyste. Jogailos ank Kotryna Jogailait buvo itekjusi u Suomijos kunigaikio, vliau tapusio vedijos karaliumi Jonu III. Turku pilyje miesto valdiai teikiau lietuvi dailininko tapyt Kotrynos Jogailaits portret. Tai buvo paskutinis mano valstybinis vizitas...
503

2009 met balandio 27 diena, Vilnius.

Neatslgsta dmesys mano paskutiniam metiniam praneimui. Isakyta nemaai objektyvi vertinim. Nenoriau girdti tik pagyrim, tai jau bt ne demokratija, ir gerai, kad Lietuvoje nieko panaaus nra. Vis dlto ir kritikuojant reikalinga svarstym kultra. Deja, neretai jos nerasi n su iburiu, o nepagarbos, net chamizmo, nesiningo fakt ikraipymo nors veimu vek. Pavakare Turnikes atvaiavo Albinas Januka ir Raimundas Mieelis. Jie papasakojo, k ino apie Lietuvos iniose pradt meito akcij, kuria siekiama griauti mano autoritet Lietuvos moni akyse. Es bus tsiamas straipsni ciklas apie tariamus mano ryius su KGB, laidomos uuominos, kad a galjs bti rus agentas. A. Januka su R. Mieeliu sitikin, kad i meito kampanij usak Maskva, kerijanti man u tai, kad sukliau jai nemaai galvos skausmo. Man niekas negali prikiti jokios korupcijos, kyi tokie dalykai tiesiog neprilips, todl ir nutarta knaisiotis praeityje, skleidiant isigalvojimus, kuri nemanoma patikrinti. Es buvusi sovietini diplomat vardu gali bti skleidiami gandai, neva jiems teikdavau kakoki informacij. Veikiama ir kita kryptimi kuriami pramanai, kad a valdomas klano, jo nurodymu neva skiriu teisjus, tarnauju interes grupms. Netiktina. Bt net juokinga, jei neatrodyt taip niekingai. Kiek pastang (o gal ir pinig) negailima siekiant mane sumenkinti!

Biiulikas panekesys su Europos Parlamento pirmininku Hansu Gertu Ptteringu.

504

Seni biiuliai Valdas Adamkus ir Gabrielius emkalnis su poniomis Auros gimnazijos devyniasdeimties laid susitikime. Kaunas, 2009 m. balandio 30 d.

2009 met balandio 28 diena, Vilnius.

Primiau Europos Parlamento pirminink Hans Gert Pttering, su kuriuo mus seniai sieja biiuliki ryiai. Daugiausia kalbjoms apie ES ir Rusijos santykius. Dvi man svarbios sukaktys atviliojo mane Kaun: iandien veniamas Vytauto Didiojo universiteto atkrimo 20-metis ir vyksta Auros gimnazijos devyniasdeimties laid susitikimas. Universiteto pirmojo Senato ieivijos atstov srae yra ir mano pavard. Ypa jaudinantis buvo apsilankymas Auros gimnazijoje. Drauge su manimi atvyko Alma, dalyvavo ir mano senas biiulis Gabrielius emkalnis su mona Dana. Karo negandos neleido mudviem baigti paskutins klass 1944 metais teko trauktis Vakarus, bet tai netrukdo jaustis tikrais aurokais. Tik, deja, kad ir kiek dairms po sausakim sal, nesutikome n vieno savo buvusio bendraklasio...

2009 met balandio 30 diena, Kaunas.

Rytoj atvyksta Ispanijos karalius Juanas Carlosas I. Deriname jo sutikimo ir vizito program. Taiau iuos rpesius privert pamirti Prezidentr atvyks Valstybs saugumo departamento direktorius Povilas Malakauskas. Jis pateik informacijos
2009 met gegus 5 diena, Vilnius.
505

apie Rusijos specialij tarnyb mginimus daryti tak Lietuvos prezidento rinkimams. Du rus propagandos specialistai vl atvyko Vilni ir mgins padti vienam i septyni kandidat... ie veiksmai siejami su akcija, kuria siekiama diskredituoti mane. j traukiami senieji Maskvos talkininkai. Tik neaiku, kodl leidiasi nevar reikal painiojamas ir vienas dienratis.
2009 met gegus 6 diena, Vilnius. Nepaprastai intensyvi diena. Ryte isikvieiau premjer Andri Kubili, finans ministr Algird emet, socialins apsaugos ir darbo ministr Rimant Dag bei kio viceministr Rimant yli aptarti Seimo priimtos Pensij reformos statymo pataisos, kuria siloma dar kart mainti pervedimus pensij fondus dabar jau iki 2 proc. Sodros mok. Dar tada, kai i dalis buvo mainama nuo 5 proc. iki 3 proc., perspjau valdanij koalicij, kad tokie sprendimai pakerta moni pasitikjim Vyriausybe, ir vetavau tai numatant statym. Dabar finansin padtis net sunkesn, biudetas nesurenkamas, be to, inodamas, kad Seimas vis viena

Ispanijos karalius Juanas Carlosas I ir karalien Sofia pirm kart lankosi Lietuvoje. Vilnius, 2009 m. gegus 6 d.

506

atmest mano veto, sutikau su dar vienu apkarpymu, bet tik sulauks premjero garantij, kad pervedim mainimas galios ne daugiau kaip por met ir vliau bus kompensuojamos prarastos los pensij fond nukreipiant jau 6 proc. Sodros mok. O artjant 16 valandai, kai turjo Prezidentros kiem atvykti Ispanijos karalius Juanas Carlosas I ir karalien Sofia neramiai valgms dang. Slenkantys juodi debesys grasino lietumi ir vis pratrkdavo lynoti. Buvome pasireng sutiktuvi ceremonialui ir jeigu lyt. Laim, prasigiedrijo. Susitikimas buvo labai irdingas. Dalyvavo visas Lietuvoje reziduojantis diplomatinis korpusas. Privaiai, tik dviese, bendraudami su karaliumi Juanu Carlosu I nevengme ir politini tem kalbjoms apie ms aliai labai aktuali kaimynysts politik. Vliau prie ms draugijos prisidjo po tris abiej ali pareignus. Vakare Jo Didenybs Ispanijos karaliaus Juano Carloso I ir karaliens Sofios garbei surengiau ikilming vakarien. Pirm kart televizija tiesiogiai i Baltosios sals transliavo oficialias kalbas.
2009 met gegus 7 diena, Vilnius. Ispanijos karalikosios poros vizitas persikl Trakus. Diena apsiniaukusi, bet nelyja. Mus prieais Trak pil sutiks jaunimas nudiugino dainomis ir tautiniais okiais. Vaizdas pasakikas. Atsisveikindamas Vilniaus oro uoste, karalius Juanas Carlosas I sak buvs suavtas Trak groio ir per vis vienag patyrs tik miel simintin spdi. 2009 met gegus 8 diena, Vilnius.

Kaip greitai bga laikas! Jau minime penkmet, kai stojome Europos Sjung. Daugiau nei 60 proc. moni pritaria narystei. Tik kai kurie politikai, kaip antai Romualdas Ozolas, usispyr atkakliai pera visuomenei savo nuomon, kad tai buvo kone idavyst, nes Lietuva neva praradusi nepriklausomyb. J teis taip manyti. A sitikins, kad tai didiausia ms skm. Kaip dabar gyventume, ypa krizs slygomis, jei negautume ES paramos?

2009 met gegus 15 diena, Vilnius. Atvykau labdaros vakarien Stikliuose, surengt pagerbiant Lietuv atvykus UNICEF geros valios ambasadori aktori Roger Moore, ypa pagarsjus agento Deimso Bondo vaidmeniu. Kvietimas asmeniui kainavo 500 lit, todl net nustebau ivyds per imt moni. 2009 met gegus 16 diena, Vilnius.

iandien Konstitucinis Teismas, kaip girdjau, vienbalsiai nusprend, kad mano dekretas atleisti kadencij bai507

gus Aukiausiojo Teismo pirminink Vytaut Greii tiksliai atitinka Konstitucijos nustatyt ios procedros tvark. Taiau konservatori politin taryba, dalyvaujant Vytautui Landsbergiui, prim neturint precedento sprendim nurod savo frakcijai Seime ignoruoti Konstitucinio Teismo iaikinim ir nepritarti mano dekretui. Nesuprantu, kur ia uo pakastas, kad konservatoriai, mgindami isaugoti pirmininko kd V. Greiiui, trypia net Konstitucij! Nesu asmenikai nusiteiks prie asmen. Tegul konservatoriai paskiria j Aukiausiojo Teismo pirmininku kad ir iki gyvos galvos, bet tai turi bti daroma laikantis Konstitucijos. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai. Renkame i septyni kandidat. Lynoja. Kaip jau mums prasta, balsuoti su Alma atvykome 10 ryto. urnalist, fotograf ir televizijos operatori rinkim apylinkje tuo metu buvo daugiau nei rinkj. Papraytas vertinti rinkim kampanij pasakiau, kad nykesns ir prasiau organizuotos dar nra buv. Nevyko reali debat, kandidatai neturjo galimybs paaikinti savo politini tiksl, programos, pair. Jie buvo susodinami kaip kokie mokinukai kdes, laidos vedjas pateikdavo klausim ir duodavo 60 sekundi atsakymui. K galima per tiek laiko pasakyti?
2009 met gegus 17 diena, Vilnius. 2009 met gegus 18 diena, Vilnius.

Rinkim rezultatai jau aiks triukinamai laimjo Dalia Grybauskait. Tuoj pat paskambinau jai telefonu ir pasveikinau. Sutarme susitikti jai grus i Briuselio, kur ji netrukus ivyksta. Turiu pripainti, kad rinkim dien padariau apmaudi, net nelogik klaid. Mat rinkim kampanijai artjant prie pabaigos atrod, kad tiek Kazimiera Prunskien, tiek Valentinas Mazuronis m naudoti agresyvesn retorik, tuo pat metu jautsi apatikos rinkj nuotaikos. Neabejojau D. Grybauskaits pergale, bet nebuvau sitikins, ar neprireiks antrojo rinkim turo. Apie tai m vis garsiau kalbti ir iniasklaida, politologai. Vieai nermiau n vieno kandidato, bet nuogstavau, kad jeigu paksistams pavykt antrj rinkim tur prastumti V. Mazuron, tai bt pateikta visuomenei ir tarptautinei bendruomenei kaip j partijos ir Rolando Pakso reabilitacija. Maniau, kad, jei jau prireikt antrojo turo, daug geresnis kandidatas varytis su D. Grybauskaite bt socialdemokratas Algirdas Butkeviius. Nors seniai buvau apsisprends balsuoti u D. Grybauskait, rinkim ivakarse, manydamas, kad ji vis viena pirmaus, nusprendiau paremti A. Butkevii. Be abejo, vieai to pareikti negaljau, todl ne tik u j balsavau, bet dar ir
508

pamosavs neperlenktu biuleteniu prisipainsiu neprotingai leidau pamatyti urnalistams, kur kandidat jame paymjau. Mano nuogstavimai nepasitvirtino, antrojo turo neprireik. Diaugiuosi, kad mane pakeis D. Grybauskait, nes laikau j stipriausia politike i vis septyni kandidat. Dabar reiks tik kuo sklandiau perduoti jai prezidento galiojimus.
2009 met gegus 19 diena, Vilnius.

Tsiasi partinis futbolas dl LEO LT. Valdanioji koalicija ir kai kurios opozicijos partijos ieko bd, kaip iardyti i bendrov, nors Vyriausyb, turdama 62 proc. akcij, j gali tvirtai kontroliuoti, tuo tarpu atomins elektrins projektas nejuda i vietos. Nutariau nuvykti kombinuoto ciklo duj turbininio bloko Elektrnuose statybos pradios ikilmes ir, pasikviets pokalbio renginyje dalyvausiant energetikos ministr Arvyd Sekmok, LEO LT bendrovs vadovus bei kitus energetikos specialistus, paklausti: Kas darosi? Kodl visuomen sistemingai klaidinama skelbiant ikraipyt informacij? Kodl ia griaunamja veikla usiima Vyriausyb? Laim, per pokalb paaikjo, kad, nors visuomenei nuolat puiama migla, darbai tyliai juda pirmyn. Paklausiau, kam reikia tokio politinio aidimo. Energetikos ministras neinojo, k tai atsakyti, nors, kaip man pasirod, irdy ir jis tuo nesidiaugia.

2009 met gegus 21 diena, Vilnius. Kilo nereikalinga tampa Prezidentroje. Kancleris Giedrius Krasauskas dl man suprantam prieasi panoro Dalios Grybauskaits neoficialiai atstovei (n vienas jos bsimos komandos asmuo dar nra oficialiai paskelbtas) aprodyti rmus ir sil pereinamajam laikotarpiui savo nuoira pasirinkti darbo kabinetus. Tokie savavaliki veiksmai sukl smark nepasitenkinim mano tabe. sipliesk aistros... Paskambinau Daliai Briusel ir sutarme susitikti gegus 29 dien, kai ji gr Vilni. Tada nustatysime tvark, kaip bus perduodama Prezidentra. Taip ukirsime keli visokiems nesusipratimams. 2009 met gegus 22 diena, Vilnius.

Pirm kart Lietuvoje lankosi Jungtini Arab Emyrat usienio reikal ministras eichas Abdullah bin Zayedas Al Nahyanas. Kalbjoms apie galimas investicijas Lietuvoje, bendradarbiavimo stiprinim. Jungtinius Arab Emyratus domina alternatyviosios energetikos pltra, siekiama kurti tuo turini usiimti tarptautin organizacij, kurios bstin bt j alyje tam net ketinama pastatyti nauj miest.
509

Prezidentas Valdas Adamkus Prezidentroje priima Jungtini Arab Emyrat usienio reikal ministr eich Abdullah bin Zayed Al Nahyan. Vilnius, 2009 m. gegus 22 d.

2009 met gegus 23 diena, Vilnius.

Lietuvos inios tsia prie mane ipuolius. Dabar jau ir visa Santara vaizduojama kaip kone Lietuvos nepriklausomybs duobkas. tokias insinuacijas nereagavau iki iol, taip elgsiuosi ir ateityje. Nustebino Lietuvos ryte paskelbta visuomens apklausa. A vl pirmauju. Tai nelaukta, nes maniau, kad po prezidento rinkim, baigiantis kadencijai, bsiu istumtas i pirmosios pozicijos. Bet gal kuo daugiau esu meiiamas, tuo labiau mons palaiko?

Ikvieiau krato apsaugos ministr Ras Jukneviien aptarti baigianio kadencij kariuomens vado Valdo Tutkaus atleidimo ir naujo vado skyrimo procedros. Pagal statym prezidentas, sulauks krato apsaugos ministro rekomendacijos, teikia Seimui tvirtinti kariuomens vado atleidimo ir naujojo skyrimo dekretus. Pasiliau atleisti generol leitenant Vald Tutk i pareig pasibaigus kadencijai nuo birelio 30 dienos. Bet naujo vado neketinu skirti, nors statymas man ir leidia tai daryti. i teis perduosiu irinktajai prezidentei Daliai Grybauskaitei, o lig tol laikinai vadovauti kariuomenei galt bti patikta Valdui Tutkui. Pajutau, kad toks silymas krato apsaugos ministrei nepatiko. inau, kad
2009 met gegus 25 diena, Vilnius.
510

konservatoriai parink savo kandidat, o generolo V. Tutkaus jie nenori palikti vadovauti kariuomenei net laikinai. Taiau teisikai mano silymas nepriekaitingas, todl R. Jukneviien, nors ir bdama aikiai nepatenkinta, nesim man prietarauti. Taiau netrukus suinojau, kad po ms pokalbio ministr aikino urnalistams, neva statymai neleidia kadencij baigusio kariuomens vado skirti net ir laikinai toliau eiti ias pareigas. Tai netiesa. Maa to nuvykusi Vyriausybs posd R. Jukneviien pareik, kad su prezidentu aptarinjo generolo Arvydo Pociaus kandidatr kariuomens vado post. Bet apie tai nebuvo usiminta n vienu odiu!
2009 met gegus 29 diena, Vilnius. iandien pakvieiau Dali Grybauskait i ryto atvykti Prezidentr. Aprodiau jos bsimj staig, pasvarsiau, kaip galima kuo darniau perduoti jai prezidento pareigas, ir pristaiau kai kuriuos aktualiausius klausimus, kuriuos jai teks sprsti jau pirmosiomis dienomis po priesaikos engus iuos rmus. Ms susitikimu labai domisi iniasklaida. Sudarme kuo geriausias slygas urnalistams fiksuoti vyk. Galbt taip prisidsime kuriant prezidento pareig perdavimo tradicijas.

Prezidentroje apsilank irinktoji prezident Dalia Grybauskait.

511

Pabendrav su iniasklaidos atstovais, tik dviese susdome pasikalbti mano kabinete. Vliau prie ms prisidjo D. Grybauskaitei atstovaujanti Jovita Praneviit ir mano patarjas Ramnas Vilpiauskas. Sutarme, kad ie asmenys bus oficialiai galioti sprsti procedrinius Prezidentros perdavimo reikalus. Mano nuomone, bendravome labai iltai ir dalykikai. iandien daviau ir du interviu kalbjausi su Lietuvos ryto televizijos apvalgininku Mariumi Laurinaviiumi ir LNK laidos vedju Virgiu Valentinaviiumi. Aptarme besibaigiani mano kadencij, su abiem panekovais bendravome ramiu, korektiku tonu. Vis dlto visus pastaruosius metus V. Valentinaviius elgsi labai nedraugikai, jis aikiai priskirtinas mane sistemingai mginusi kompromituoti moni grupei. Todl po rao jo tiesiai paklausiau, kokios tikrosios jau kelis mnesius trunkanios prie mane nukreiptos meito kampanijos prieastys. Aiku, jis visk neig, nepripaino, kad tai smoninga, organizuota akcija, nors abu suprantame, jog yra kitaip.
2009 met gegus 30 diena, Vilnius.

Vilniuje surengt tarptautin konferencij atvyko baigs kadencij Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis. Kartu pusryiavome Stikli viebutyje. Pusantros valandos labai nuoirdiai kalbjoms pasaulio politikos temomis, aptarme Lenkijos ir Lietuvos aktualijas. Tikiuosi, kad bendrausime ir ateityje. Diena, prisimenant Vytauto Kernagio dainos odius, beprotikai grai. Ms kiemas sksta ieduose. Vidurdien perjau kitapus gatvs aplankyti Algirdo Brazausko. inau, kad jo sveikata prastja: sunkiai pasiduoda stabdomas prostatos ir limfos vys. Turbt smoningai vengme kalbti apie sveikat. Keitms mintimis apie ekonomin kriz, Vyriausybs darb ir... Valdov rmus. Pokalbiui pakrypus ia tema, A. Brazauskas pagyvjo. Jis apgailestavo, kad per Lietuvos tkstantmeio ikilmes liepos 6-j dar nebus baigtos dekoruoti rm mens, bet es aplinka ir vidaus kiemas jau turt bti sutvarkyta. Pasiliau dalyvaujant ikilmes atvykusiems monarchams ir valstybi vadovams oficialiai atidaryti Valdov rmus. A. Brazauskui i mintis patiko ir jis sak perduosis silym organizaciniam komitetui.

2009 met gegus 31 diena, Vilnius.

Renkame Europos Parlament. Ir iaip ie rinkimai menkai domina mones, o dar lyg tyia lyja. Balsuoti nuvykome apie pietus. Kaip ir spjau, rinkj nematyti tik mes su Alma
2009 met birelio 7 diena, sekmadienis, Vilnius.
512

ir brys urnalist. J klausiamas pasakiau, kad balsuos labai nedaug moni gal tik kokie 20 proc. Vakare paaikjo, kad buvau teisus. Grdamas namo pajutau, kad spaudia krtin, nors skausmo nejutau. Paskambinau gydytojui ir kaip i anksto spjau netrukus atsidriau Santariki ligoninje. Likau ia nakvoti, o i ryto konsiliumas. Daktarai nusprend atlikti tyrim per arterij pasiekti ird ir nustatyti, ar nra sutrikim. Atliko. Viskas gerai.
2009 met birelio 8 diena, Vilnius. 2009 met birelio 9 diena, Klaipda. Klaipdoje lankosi JAV karo laivas USS Mount Whitney. Atskridau sraigtasparniu drauge su kariuomens vadu generolu Valdu Tutkumi ir krato apsaugos ministre Rasa Jukneviiene. Apirjus laiv, kapitonas pakviet vaii. Pasinaudojau proga privaiai pasikalbti su ministre apie naujojo kariuomens vado skyrim. Neliko abejoni, kad konservatoriai i paskutinij stengsis prastumti generolo Arvydo Pociaus kandidatr. 2009 met birelio 14 diena, Vilnius. Minime 1941-j birelio trmimus. Per vliav iklimo prie Seimo rm ceremonij dairiausi mones iemet j susirinko turbt perpus maiau nei pernai. Visai nematyti jaun veid daugiausia tremtiniai ir j palikuonys. Ir ceremonija trafaretin kasmet tokia pat. Lidna, bet susidaro spdis, kad tautos tragedij atmintis blsta. Man tai paskutinis ios datos minjimas einant prezidento pareigas. Kitmet ioje vietoje stovs Dalia Grybauskait. Nejau ateis dar maiau moni?

Vis dien vainjau po emaitij. Pirmiausia lankiausi Maeikiuose. Lenk bendrovs Orlen valdoma Maeiki nafta pastat nauj 100 milijon doleri verts vandenilio gamybos rengin. Svarbu, kad ia diegtos paios moderniausios, gamt tausojanios technologijos. I Maeiki nuvykome emaii Kalvarij miestelis venia 370 met sukakt. Pasitiko mano senas pastamas Teli vyskupas Jonas Boruta. Miestelis graiai tvarkomas. Toliau ms kelias ved Plung, kuri paskelbta i met Lietuvos kultros sostine. Usukome restauruojamus Oginski rmus, kuriuose sikrs emaii dails muziejus. Jau trei kart ia lankausi ir vis pamatau k nors nauja. Pasikalbjau su gausiai susirinkusiais miesto gyventojais, dar stabteljau ligoninje, pabendravau su medikais.
2009 met birelio 16 diena, Vilnius.
513

Kelions po emaitij akimirkos.

Paskutin kelions vieta Rietavas. Ten taip pat iliks kunigaiki Oginski dvaras. ia vir intensyvus kultrinis gyvenimas. Stebina, kiek daug i didik gimin nuveik Lietuvai.
2009 met birelio 22 diena, tbilisis. Gruzijos sostin Tbilisis vien miesto centre esani skver nusprend pavadinti Vilniaus vardu. Tai dkingumo Lietuvai u nuolatin param enklas. Esu pakviestas ikilmes, bet einant paskutinms kadencijos savaitms ir susikaupus gausybei sipareigojim, abejojau, ar tursiu laiko tokiam vizitui. Vis dlto, atsivelgs Rusijos, kuri, nepaisydama sipareigojim Vakarams, tebelaiko savo karinius dalinius Abchazijoje ir Piet Osetijoje, agresyvi politik iame regione, nusprendiau vykti Tbilis. Noriu ne tik padkoti gruzinams u pagarb Lietuvai, bet ir, tarptautinei bendruomenei nerytingai trypiojant vietoje ir pasyviai stebinti Maskvos agresyvum, pademonstruoti solidarum su Gruzija. Atskridome Tbilis jau artjant deimtai valandai vakaro. Atvyks viebut suinojau, kad Vilni skambino i JAV Baltj rm ir prane, jog su manimi nori pasikalbti prezidentas Barackas Obama. Mano patarjams praneus, kad iskridau Gruzij, buvo pasakyta, jog su manimi bus mginama susisiekti Tbilisyje rytoj 18 valand vietos laiku. Daugiau jokios informacijos. Svarstme, kokios prieastys veria JAV prezident taip skubiai kalbtis su manimi.
514

2009 met birelio 23 diena, tbilisis.

Visos Tbilisio centro gatvs ipuotos Lietuvos ir Gruzijos vliavomis. Dienotvark labai intensyvi, o dar dienojus oras kaito iki 40 laipsni ilumos. Svarbiausias susitikimas su prezidentu Michailu Saakaviliu. Kalbjoms ne tik apie agresyvi Rusijos politik. Mginau Gruzijos vadov tikinti, kad jam reikia taikingiau sugyventi su opozicija, kuri protesto mitingus sutraukia deimttkstantines minias. M. Saakavilis iuo klausimu buvo nesukalbamas. I dalies galiu j suprasti, nes opozicijos akcijomis nuolat naudojasi j remiantis Kremlius. Vliau susitikau su opozicijos lydere, buvusia Gruzijos parlamento pirmininke Nino Burdanadze. Tai labai inteligentika ponia. Taiau ir ji kietai laiksi nuomons, kad su M. Saakaviliu nemanoma kalbtis, nes jis es griauna Gruzijos demokratij. Tiesa, pabendravus ji lyg ir suvelnino savo pozicij, sakydama, kad, jei padt tokie tarpininkai kaip a, gal dialogas su prezidentu ir bt manomas. Vakare ambasadorius Meys Laurinkus labai graioje vietovje u miesto sureng primim. Kelios minuts po 18 valandos restorane buvau sujungtas su prezidentu Baracku Obama. I pradi pasikalbjome apie mums abiem miel ikag. Vliau trumpai apibdinau savo vizito Tbilis spdius ir apibendrinau, kad dabar vidaus padtis Gruzijoje gana rami.

Prezidentas Valdas Adamkus Gruzijos prezidento Michailo Saakavilio sveias. Tbilisis, 2009 m. birelio 23 d.

515

Tuomet prezidentas B. Obama paaikino, kodl man skambina. Mat liepos 6-j vyksta Maskv, o ta diena, kaip jam inoma, ms nacionalin vent, todl nori mus patikinti, kad JAV politika Ryt Europoje ir Baltijos regione n kiek nesikeiia. Svarstme, kaip bt galima sustiprinti JAV vaidmen tvirtinant demokratij i komunist valdios isilaisvinusiuose kratuose. Pasakiau, kad labai praverst, jei Ryt Europai bt pasilyta kas nors panaaus Marshallo plan, pokario metais padjus Vakar Europos alims atsistoti ant koj. B. Obama pareik, kad i idj pasilys panagrinti savo usienio politikos patarjams.
2009 met liepos 1 diena, Liublinastorn.

Visa savait perkrauta susitikim su Lietuvos pareignais, usienio ali ambasadoriais, o iandien ivykau vienos dienos vizito Lenkij, ikilmingai minini ir Lietuvai nepaprastai svarbi dat 440-sias Liublino unijos metines. Ta proga Liublino katalikikasis Jono Pauliaus II universitetas suteik garbs daktaro vardus Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos prezidentams bei faktiniam buvusiam demokratiniam Baltarusijos vadovui, ios alies Aukiausiosios tarybos pirmininkui 19911994 metais Stanislavui ukeviiui. Ikilmingose ekumeninse pamaldose dalyvavo Lenkijos primas kardinolas Jzefas Glempas, su juo per pietus ilgokai pasikalbjome.

Paskutinis prezidento Valdo Adamkaus vizitas Lenkij.

516

Jau temstant iskridau Torn. Senamiestyje atidariau Lietuvos ir Lenkijos namus, kuri idja kilo per pirmj mano vizit miest. i paskutin mano kelion Lenkij einant prezidento pareigas truko beveik par.
PAstAbos PArAtse

Vizitas Lenkij Liublino unijos metini proga tarsi vainikavo deimties met mano bendradarbiavim su kaimynins alies vadovais. inoma, tada n nedingteljo mintis, kad bus likusi tik viena proga trumpai nektelti su prezidentu Lechu Kaczyskiu per Lietuvos tkstantmeio minjimo ikilmes. Prabgs vos metai, ir jis us skrisdamas Katyn. Puikus Lietuvos draugas buvo ir yra prezidentas Aleksanderis Kwaniewskis. Perms i jo Lenkijos vadovo pareigas L. Kaczyskis, nors ir atstovavo visikai kitai politinei ir ideologinei krypiai, ts strateginio bendradarbiavimo ir draugysts su Lietuva politik. Tarp mudviej tuoj pat usimezg ir tvirti asmeniniai ryiai. Tai pastebj kit ES valstybi vadovai net m mans prayti, kilus vairioms problemoms, atlikti tarpininko tarp j ir Lenkijos prezidento vaidmen. Tokios misijos dar labiau artino mane su L. Kaczyskiu ir turiu pripainti netgi stiprino mano pozicijas Europos Vadov Taryboje. A. Kwaniewsk pakeitus L. Kaczysk Europos politikai sutiko altokai. Tai pajuts, stengiausi jam padti apsiprasti ES forumuose, geriau susipainti su kit ali vadovais. Man i karto nebuvo sunku bendrauti su L. Kaczyskiu, jauiau, kad jis nuoirdus mogus. Net kartais atrodydavo, jog politika pernelyg kieta veiklos sritis iam velnaus bdo mogui. Gal ne visiems jis atsiverdavo, bet kalbdamasis su manimi neslpdavo savo jausm, igyvenim. Susidariau spd, kad jo brolis dvynys Jarosawas buvo savotika prieingyb kietas kaip titnagas, nenuolaidus politikas. A. Kwaniewsk su Lietuva siejo tvirti asmeniniai saitai jo senel ir motina gimusios Vilniuje, jis atvykdavo ms al su mona Jolanta net ir eimos veni proga. L. Kaczyskis savs nekildino i Lietuvos, bet taip pat visuomet pabrdavo savo iskirtinai iltus jausmus ms aliai. Mat jis buvo isiugds labai stipr istorin jausm. Lietuva jam siejosi su lovinga Lenkijos istorija. Tai skatino j velgti ms ali bendradarbiavim ne vienadieni interes, o strategins partnerysts aspektu, todl ir nesutarimai dl lenkik pavardi ar vietovardi raymo L. Kaczyskiui neatrod tokie svarbs, kad ugot istorin lenk ir lietuvi taut ry.

517

Abu tai puikiai supratome ir drauge stengdavoms ivengti ar bent velninti kylani tamp tarp valstybi tautini maum klausimais. L. Kaczyskio tis man buvo skaudus asmeninis igyvenimas. Tomis dienomis rengiausi kelionei JAV. Nusprendiau skristi per Varuv, kur t pai dien Prezidentr i ties vietos buvo atveti prezidento L. Kaczyskio palaikai. Man buvo sudarytos slygos visikai privaiai atsisveikinti su velioniu. Atvykau Lenkijos prezidentr, nujau ten esani koplyi ir pastovjau ties L. Kaczyskio karstu visikai vienas, absoliuioje tyloje, nes oficiali atsisveikinimo su juo ceremonija dar nebuvo prasidjusi. Atmintis atgaivino ms susitikim akimirkas, o ird slg jausmas, kad atsisveikinu ne tik su savo asmeniniu biiuliu, bet ir su itikimu Lietuvos draugu.

2009 met liepos 2 diena, Vilnius. Jau renkasi sveiai, pakviesti Lietuvos tkstantmeio minjimo liepos 6-j renginius. iandien susitikau su lietuvi kilms senatoriaus Richardo Durbino vadovaujama JAV delegacija. Mus sieja ilgamet paintis. kart senatorius mane nustebino sveikinimo kalboje padkodamas man u tai, kad vetavau statym, diskriminuojant seksualines maumas. Pasirodo, tokie ms teiss aktai atkreipia net ir JAV Senato dmes.

Susitikimas su senatoriaus Richardo Durbino vadovaujama JAV delegacija. Vilnius, 2009 m. liepos 2 d.

518

 Lietuvos tkstantmeio minjim atvyko kaimynini ali vadovai ir daugyb kit aukto rango svei.

2009 met liepos 3 diena, Vilnius.

Visa diena susitikim maratonas. Dalis j atsisveikinimai. Bet anaiptol ne visi. Baigdamas kadencij, dar turiu skirti ir naujus pareignas, todl primiau Ingrid imonyt jos kandidatr finans ministrus teiksiu tvirtinti Seimui. Ji pakeis Algird emet, kuriam atiteko Dalios Grybauskaits atlaisvintas eurokomisaro postas.

2009 met liepos 6 diena, Vilnius.

Didi ir ikilminga diena Lietuva venia savo tkstantmet. Atvyko Danijos, Norvegijos, vedijos karaliai, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Suomijos, Islandijos, Gruzijos prezidentai, Estijos ministras pirmininkas ir daugyb kit svei. Renginiai vyko vis dien, juos transliavo televizija. Man bene labiausiai jaudinantis buvo Lietuvos himno giedojimas. Lygiai 9 vakaro mes, susirink Vilniuje, ir po vis pasaul pasklid lietuviai daugelyje usienio miest vienu metu utraukme ms Tautik giesm. Prezidentros kieme surengme i Tkstantmeio odisjos kelions aplink pasaul grusi jachtos Ambersail (Gintarin bur) buriuotoj sutikim. Klausydamasis pasakojimo, kaip
519

2009 met liepos 8 diena, Vilnius.

entuziastingai juos sutiko usienio lietuviai, prisiminiau panaius igyvenimus pats patyrs, kai su JAV lietuvi krepininkais, bdamas delegacijos vadovu, keliavau po Piet Amerik ir Australij. Ambersail gula aplankytuose uostuose lietuvi bendruomenms perduodavo mano sveikinimo laik ir per sutiktuves ikeldavo prezidento vliav. iandien ji man buvo grinta.
2009 met liepos 9 diena, Vilnius. vents baigsi, bet ventin aura dar tebetvyro. Nusisek ir orai. Baiminoms, kad lietus gali sugadinti dain ir oki ventes, bet gal tkstani moni maldos pasiek dang ir sulaukme puikaus oro. iandien man dar viena dvasios atgaiva. Aplankiau Jonikyje ir Akmens rajone esanias dvi gimnazijas, teikiau gimnazistams brandos atestatus. ie susitikimai su Lietuvos ateitimi man puiki kadencijos pabaigos dovana. 2009 met liepos 10 diena, Vilnius.

Vis dien tabo nariai tutina darbo stalus, pernea mano asmeninius daiktus ir popierius man, kadencij baigusiam prezidentui, skirtas patalpas kitame Prezidentros rm korpuse. Isikraustyti turime iki vakaro, nes patalp valyti ir parengti naujai komandai ateina valytojos. Visa, kas nereikalinga, imetame ar sudeginame idinys net aiaruoja kaits nuo smarkios ugnies. Mudu su Alma grome namus tik persirengti, nes 18.30 Baltj sal sukvietme dal svarbiausi bendradarbi ir br per rinkim kampanijas mums talkinusi asmen. Apsiribojome 120 svei, nors norjosi pakviesti gerokai daugiau moni ir tikrai jie to nusipeln, bet paprasiausiai nebuvo vietos. Kiek daugiausia tilpo sal, tiek ir kvietme. Atvyko svei net i JAV, Pranczijos, kit ali. Visas ilaidas padengme patys, n cento valstybs pinig neileidome. Nenordami, kad ms vakarl kaustyt oficialumo dvasia, paprame svei nesakyti joki kalb. Iimtis buvo padaryta tik mano vyriausiajam patarjui Ramnui Vilpiauskui, na, ir prezidentas Algirdas Brazauskas, prijs prie mikrofono, par man irding linkjim. Bendravome visikai laisvai. Tai buvo nepamirtamas draug susitikimas. avus vakaras, jokio atsisveikinimo su pareigomis lidesio.

2009 met liepos 12-oji, paskutin kadencijos diena, Vilnius.

i dien norisi ufiksuoti dienoratyje protokolikai tiksliai. Seim su Alma atvykome 10.48. Pasitiko Seimo pirmininkas Arnas Valinskas ir protokolo tarnybos atstovai.
520

Rmuose prezidentui skirtame kabinete jau lauk prezidentas Algirdas Brazauskas su ponia Kristina ir Vytautas Landsbergis su ponia Graina, kiti pareignai. Paskutin atjo Dalia Grybauskait. Posdis turjo prasidti 11 valand, tad dar turjome laiko pasinekuiuoti gurknodami kav. Seimo pirmininkui paskelbus neeilinio posdio pradi, sausakim sal pirmieji engme mudu su Alma ir buvome sutikti labai ilgais plojimais bei maloniomis ypsenomis. Mums atsisdus, jo irinktoji prezident D. Grybauskait. Po kardinolo Audrio Bakio invokacijos, Seimo pirmininko ir mano kalb Konstitucinio Teismo pirmininkas prisaikdino naujj Lietuvos Respublikos prezident Dali Grybauskait. Pirm kart Lietuvos prezidente tapo moteris. Stebdamas jos inauguracijos ceremonij, irdyje linkjau: Dieve, padk jai! Juk jos skm Lietuvos skm. Po ikilming pamald ieidami i Arkikatedros smoningai atsilikome nuo priekyje einanios prezidents, kuri plojimais sveikino mons. Taiau paaikjo, kad mums su Alma ne taip lengva irtis per mini. mons plojo, sveikindami mus ties rankas ir skandavo: Ai, ai, ai!

mons sveikina irinktj prezident Dali Grybauskait ir kadencij baigus alies vadov Vald Adamk.

521

Protokolo tarnybos atstovai ragino mus eiti greiiau, kad prezidentei netekt laukti, bet ir jie sitikino, kad nepavyks skubiau prasibrauti pro mini, iki pat dur vos vos slinkome. Pasiek Katedros aikt, su prezidente D. Grybauskaite apjome ten irikiuotus vis ri kariuomens dalinius, tuomet i tribnos primme j parad. alia buvo Vyriausybs nariai, valstybs pareignai, dvasininkai, kiti garbs sveiai. Alma stovjo tarp mans ir premjero Andriaus Kubiliaus. Priimdami kariuomens parad, prezident D. Grybauskait ir a engteljome kelet ingsni priek. Kai grau ankstesn viet, iriu nra Almos. Ikart supratau, kad jai kakas atsitiko. Vliau ji pati papasakojo, kad staiga pajuto, tarsi po kojomis bt musi svyruoti tribna. Alma paklaus A. Kubiliaus, ar negalt sikibti jam rank. Jis, suprats, kad kakas negerai, dav enkl apsaugos vyrams ir ie pamau nuved j alia stovint automobil. Matyt, Almai pasidar silpna nuo kario. Pasdjusi vsinamame automobilyje, ji pasijuto geriau. Kaip numato ceremonialas, perdaviau prezidentei Valstybs antspaud ir Konstitucij. Nusileido vir rm plevsavusi mano vliava, karininkas j atne ir teik man. Stebjau, kaip kyla jau prezidents Dalios Grybauskaits vliava, yminti, kad mano penkeri met kadencija baigta ir prasideda jos penkmetis.

522

A dar prajau pro isirikiavusi Vyriausybs, Seimo nari, usienio diplomat eiles ir su kiekvienu atsisveikinau asmenikai. Tuomet, aidint moni ovacijoms ir skanduotms ai, ai, ai, nujau prie automobilio, dar pamojavau atsisveikindamas ir mes su Alma ivaiavome namo. Vaiavau ramus, nes irdy jauiau, kad padariau, k galjau, dirbau su meile savo monms, siningai tarnavau Tautai ir Valstybei. Lidesys neslegia, nes suvokiu, kad baigsi tik kadencija, o gyvenimas dl to nesustojo. Galvoje jau sukasi sumanymai, k veiksiu ateityje. inau, kad bsiu aktyvus, stengsiuosi bti naudingas savo aliai, krybingai naudodamasis savo sukaupta gyvenimo patirtimi. Baigdamas antrosios ir kartu paskutins kadencijos laikotarpio dienorat, negaliu nerayti i odi: ai tau, Alma. Tu palikai neidildom pdsak Lietuvos visuomens gyvenime.

523

Paskutinei kadencijai pasibaigus...

Jau kai pirm kart apsisprendiau kelti savo kandidatr prezidento rinkimuose, inojau, kad 27 metus dirbdamas didiausio JAV regiono aplinkosaugos vadovu sukaupiau politins, administracins ir gyvenimikosios patirties, leidianios imtis toki atsaking pareig. Tikjau, kad galiu padti savo tautai eiti integracijos Vakar bendruomen keliu, pltoti demokratij ir kelti visuomens gerov. Jau buvau gijs ir diplomatinio darbo patirties, nes, eidamas JAV Vidurio vakar regiono aplinkos apsaugos agentros vadovo pareigas, turdavau drauge su Kanados pareignais sprsti Didij eer ekologijos problemas. Vliau, Vaingtonui ir Maskvai mginant mainti tarptautin tamp ir sumanius bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje, tapau JAV delegacijos vandenvalos klausimais vadovu, nuolat atvykdavau deryb Soviet Sjung. Ne kart teko bendrauti ir su Europos, ir su Piet Amerikos ali aplinkosaugos pareignais, politikais. Tai leido man tiktis, kad sugebsiu deramai atstovauti Lietuvai tarptautinje arenoje, painodamas Vakar pasaul, stengsiu sustiprinti ms valstybs autoritet. inoma, turiu pripainti, kad, praddamas eiti Lietuvos prezidento pareigas, menkai imaniau savo alies politin virtuv, partij gyvenim. Ilgainiui supratau, kad nepakankamai pastu ir penkis sovietins okupacijos deimtmeius igyvenusi lietuvi visuomen. I pradi nevertinau to, kad Lietuvoje mons brendo visikai kitokiomis slygomis ir j vertybs, mstymas gali gerokai skirtis nuo Vakar ali visuomenms prasto modelio. Net ir dabar, prabgus beveik penkiolikai met, mane kartais nustebina kai kuri asmen morals suvokimas, nors per laik lietuvi visuomen ir tapo gerokai vakarietikesn. Gal gyvendami ieivijoje pernelyg idealizavome Lietuv, nes ir iandien dar daug kas tvynje atrodo ne taip viesiai, kaip tikjausi grdamas j. Turiu galvoje ne materialinius dalykus, o pirmiausia pagarbos mogui stok. Manau, dl ios prieasties taip sunkiai sekasi sprsti daugel ms socialini ir politini problem. Ne tik valdia, teissauga negerbia piliei. Neretai patys mons negerbia nei savo valstybs, nei visuomens, nei savo artimo. Tai ir yra geriausia dirva nesiningumui, piktnaudiavimui tarnyba, net nusikaltimams. Tuomet dar labiau plinta pesimizmas, netikjimas ateitimi, o tokios nuotaikos bene stipriausias ms visuomens nuodas.
524

Be abejo, visuomens proiai negreitai keiiasi, prezidentui tenka dirbti tokiomis slygomis, kokios yra susidariusios, ir su tais monmis, kuriuos jis gali pasitelkti. Nepaisydamas nusivylim, esu sitikins, kad per dvi mano kadencijas Lietuvos visuomen nebuvo sustingusi, mons atsikrat baims, geriau m suvokti savo teises, tapo reiklesni, kritikesni valdiai, tik dar reikt didesns paangos sismoninant ir savo pareigas, prisiimant didesn asmenin atsakomyb u tai, kas vyksta valstybje. Traukdamasis Vakarus, isiveiau tarpukario Lietuvos vaizd. J susidariau vaikysts, paauglysts metais. Augau a, tuo metu mano akyse augo ir Lietuva. Maiau jos paang, grajanius miestus, kylanius modernius pastatus. Dabar istorikai t laikotarp vadina autokratinio prezidento Antano Smetonos valdymo metais. Bdamas paauglys, nesusimstydavau apie demokratijos stok. Taiau buvau aukljamas nuoirdaus patriotizmo, tvyns meils dvasia ir gimnazijoje, ir eimoje. Kartu jautsi, kaip pamau ms skurdi alis atsitiesia, gausja isilavinusi moni, gyvenimas gerja. velgiant i i laik auktum, be abejo, A. Smetonos valdymas neatitinka demokratijos sampratos, bet anuomet ir aplinkinse alyse niekur jos nebuvo daug kur vald gerokai autokratikesni reimai nei Lietuvoje, plito net ir totalitarizmas. Kaip asmenyb a galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politins pairos, pilietini laisvi suvokimas. Mgau skaityti JAV prezident knygas, j biografijas. Tai padjo man susikurti pasauliros pamatus. Bet esu sitikins, kad demokratijos i vadovli neimoksi. Reikia iaugti demokratinje aplinkoje. Pus imtmeio gyvenau amerikietikos laisvs slygomis, ir demokratijos principai man tapo tokie pat savaime suprantami ir natrals kaip kvpavimas oru. Grs tvyn netrukau pajusti, kad ia visuomen dar nra taip vidumi laisva kaip JAV. Tai smarkiai atsiliepia politinei kultrai jos lygis ir iki iol tebra emas. Kai Lietuva siek atkurti nepriklausomyb, tautai buvo visikai aiku, ko siekiame: susigrinti savo kalbos status, puoselti tautin kultr, savarankikai tvarkyti savo k, nevaromai keliauti po vis pasaul, turti teis laisvai reikti savo pairas. Tai buvo tikjimo ateitimi ir krybinio entuziazmo metai. Kai pirm kart buvau irinktas prezidentu, diaugsmas iais nepriklausomybs laimjimais jau buvo spjs atvsti. Atjo net i laisvs vertybi nuvertinimo laikai, tautines svajones keit siauri asmeniniai ar grupiniai interesai. Materialins naudos siekiai istm auktesnius visuomens tikslus. Netgi kartais gali atrodyti, kad Lietuva pasiklydo, prarado vertybinius orientyrus. Dl to niekaip nesugebame pasinaudoti ir visomis galimybmis, kurias aliai teikia naryst Vakar bendrijoje.
525

Atsivrusios sienos suteik ne vien judjimo laisv, pasaulio painimo diaugsm, bet ir kelia nerim, kad Lietuva isivains. Sunku patikti, jog atkr savo valstyb mme bijoti, kad itirpsime pasaulio taut katile, nutautsime, prarasime savo kalb. Nemanau, kad tai labai realu. Lietuvos istorijoje buvo ir gerokai pavojingesni laikotarpi, bet tauta iliko. Grsms lietuvius paprastai tik skatina susitelkti ir veikti sunkumus. Gal todl, kad iandien niekas nesiksina ms valstybs laisv, negraso tautinei tapatybei, ir nesame vieningi, grimztame smulkiose rietenose. Politinio gyvenimo provincialumas, interes smulkumas buvo vienas didiausi mano nusivylim. Taiau nenusiminti, viltingai velgti ateit skatino tai, kad sutikau nemaai panaiai kaip a mstani ir jauiani, tokias pat moralines vertybes ipastani moni. Todl nesijauiau ir nesijauiu vienias. Mginau remtis iais monmis, vieni kitus kvpme darbui. Mano patarjai daugiausia buvo ir mano bendraminiai. Bdavo skaudu girdti, ypa danai apie mano antrosios kadencijos tab, laidomas replikas, kad tai kain kokie politikos lengvasvoriai, nieko doro negalintys nei patarti, nei nuveikti. Taiau keturi i j, baig darb Prezidentroje, tapo viceministrais, keli dirba diplomatais, pora laimjo konkursus ir sidarbino tarptautinse organizacijose, vienas net ikilo Europos Parlamento pirmininko patarjus. Tokiais pat isigalvojimais dvelk ir kai kuri politikos analitik mginimai teigti visuomenei, kad mano antroji kadencija neva buvusi blankesn nei pirmoji, a buvau pavargs, pasyvus ir nerytingas, pasiduodavau patarj, partij lyderi takai. Tai niekuo nepagrsti isigalvojimai. Niekada nenusiengiau savo principams, neidaviau vertybi. Tik niekuomet nebuvau links trankyti kumiu stal ir grasinti bausmmis, bet ne i silpnumo, o i pagarbos kitam mogui, jo orumui, pairoms. Todl tardavausi, iklausydavau vairi nuomoni, konsultuodavausi su specialistais ir tik tuomet priimdavau sprendim. Galiu drsiai pasakyti, kad per antrj kadencij jauiausi netgi tviriau nei per pirmj, nes buvau gijs nemaai patirties, gerai susipains su tarptautins politikos virtuve ir umezgs asmeninius ryius su daugeliu taking pasaulio politik. Tiesa, taip susiklost aplinkybs, kad galjo atrodyti, jog a daugiau dmesio skiriu usienio politikai, bet i ties jokiu bdu nebuvau apleids ir socialini, ekonomini alies reikal. Mat man teko aktyviai sitraukti sprendiant tarptautinius konfliktus, Lietuva tapo svarbesne Ryt ir Vidurio Europos politikos dalyve, nei leidia tiktis tokios nedidels valstybs statusas. Antroji kadencija paprastai kiekvienos valstybs prezidentui suteikia galimyb tsti nesptus baigti darbus. Tai buvo ypa aktualu neseniai nepriklauso526

myb atkrusios Lietuvos slygomis. Bet man pirmiausia reikjo atkurti tai, kas buvo sugriauta. Mano antroji kadencija isiskyr tuo, kad jos pradioje teko imtis udavinio, kokio nelinkiau jokiam prezidentui, reikjo atkurti po Rolando Pakso apkaltos smarkiai pakirst Prezidento institucijos autoritet ir alyje, ir usienyje. Manau, man tai pavyko padaryti. Prezidento institucija vl um jai Konstitucijos numatyt viet alies politinje sistemoje, o gausyb iskirtini usienio svei vizit parod, kad Lietuvos autoritetas pasaulyje buvo dar ir gerokai sustiprintas. Kai grau prie Lietuvos usienio politikos vairo, i karto pajutau, kad mane palankiai sutinka pasaulio lyderiai, su dauguma i j buvau pastamas dar i pirmosios kadencijos laik. Bendravome atvirai, nuoirdiai ir tai padjo per stebinamai trump laik atkurti pasitikjimo Lietuva atmosfer. ES lyderiai m kreiptis ms al praydami padti sprendiant sudtingas tarptautines problemas. Tokios garbingos uduotys reikalavo nemaai laiko ir pastang. Antrojoje kadencijoje gerokai skyrsi ms usienio politikos siekiai. Per pirmj mano kadencij visos Lietuvos diplomatijos pastangos buvo sutelktos strateginiams tikslams pasiekti stoti NATO ir ES. Kai alis jau tapo i bendrij nare, reikjo iekoti, kaip galtume bti pastebimi europins politikos erdvje, ir isikovoti tarptautin autoritet. Tai buvo manoma tik Lietuvai vykdant aktyvi regionin politik ir tampant demokratijos bei vakarietik vertybi keli pasirinkusi posovietini valstybi utarja. i ms alies diplomatin misij a pabriau jau savo inauguracijos kalboje ir vis antrj kadencij stengiausi realiai vykdyti toki ir Lietuvai, ir visam regionui nauding politik. Ms valstybs tarptautinio autoriteto sustiprinim laikau bene didiausiu savo antrosios kadencijos laimjimu. Tai tvirtas ms usienio politikos pagrindas, kuris bus svarbus ir ateityje. Man teko paiam labai daug keliauti po pasaul ir priimti Vilniuje daugyb iskirtini usienio svei. Per antrj mano kadencij vyko keli didiuls simbolins reikms valstybiniai vizitai, koki niekada nra buv per vis tkstantmet Lietuvos istorij. Pas mus pirm kart sveiavosi Didiosios Britanijos karalien, Japonijos imperatorius, Ispanijos karalius, Nyderland karalien. Monarch vizitai didiausios pagarbos ir draugysts lankomai valstybei iraika. Per juos politiniai klausimai paprastai neaptarinjami, bet labai svarbu sukurti ori ir sveting karalikj svei vienags atmosfer. Lietuvai tai puikiai pavyko. Taiau tai buvo ir nelengvas darbas visoms valstybs institucijoms,
527

taip pat ir man su Alma. Be to, monarch ir kiti valstybiniai vizitai sudar tik nedidel labai gausaus mano antrosios kadencijos aukiausio lygio susitikim dal. Tai ir lm, kad usienio politikai skyriau labai daug laiko ir galjo susidaryti spdis, jog per antrj kadencij maiau rpinausi alies vidaus reikalais. I tikrj niekuomet nebuvau nusigrs nuo socialini ir ekonomini problem. Manau, tai rodo mano dienoraiai. inoma, skaudiai igyvenu, kad nepavyko gyvendinti dalies isikelt tiksl. Nemaai nusivylim sukl statym leidyba. Ypa nerimavau dl teissaugos bkls. Taiau visikai nepagrsti kaltinimai, kad a dangsiau kakokius teisinink klanus. Seniai neinu prezidento pareig, bet ar naujai valdiai atjus pagerjo Lietuvos teissauga? Tik aidi skambios deklaracijos apie teisins sistemos valym, o vienintel regima permaina pasitrauk kai kurie profesionals darbuotojai. Vadinasi, problemos gilumins, gal net slypinios paioje visuomenje, ir bt naivu tiktis jas isprsti atleidiant vien ar kit pareign. Per antrj kadencij gyniau kai kuri teissaugos institucij vadovus ne pasidavs kakoki mistini teisinink klan takai, o vien todl, kad j puolimas buvo politinio pobdio ir nenorjau leisti, suklus chaos, dar labiau pakirsti teissaugos sistemos darb. Be abejo, prisiimu ir asmenin atsakomyb u tai, kad nepavyko i esms pagerinti teissaugos darbo. Ir reikt kalbti ne tik apie i vien srit. Antai jauiuosi ne visk padars ir gerinant vietim. Per deimt met taip ir nepavyko vykdyti efektyvios vietimo ir mokslo reformos. Nemaai parengt teiss akt ilgam nuguldavo Seimo staliuose. Pamau kai kas daroma, bet ingsniai per lti ir neivengiama klaid. O laukti nra kada, jaunimas nelaukia ir isivainja. Be to, neturime teiss atsilikti nuo kit ali mokslo lygio, antraip bsime pasmerkti ir ateityje vilktis ES uodegoje. Neabejoju, kad vietimo paanga sustiprint vertybinius Lietuvos pamatus, pagarb mogui ir padt sukurti pilietin visuomen, kurios dar nra. Tai lemt paang ir kitose srityse net sumaint korupcij. Baigsi mano antroji, jau paskutin, kadencija. Taiau, kaip raiau dienoratyje grs namo po prezidents Dalios Grybauskaits inauguracijos ikilmi, gyvenimas tsiasi. inoma, baigus prezidento kadencij, padtis pasikeiia, pei neslegia kasdien valstybs vadovo pareig nata, bet niekur nedingsta atsakomybs u al jausmas. Bti abejingu stebtoju man neleidia isiugdyti principai ir vertybs. Iki paskutins gyvenimo akimirkos liksiu itikimas savo susikurtai laisvos, moralios ir krybingos Lietuvos vizijai. Tai ir stengiuosi dabar propaguoti, kiek turiu galimybi, tiek savo alyje, tiek usienyje.
528

Gaunu gausyb kvietim tarptautinius renginius ir net ne visuose stengiu dalyvauti. Nenutrko mano asmeniniai ryiai su usienio ali vadovais. Antai nuvyks Varuvos universiteto surengt konferencij sulaukiau pasilymo papietauti su Lenkijos prezidentu Bronisawu Komorowskiu. Aptarme, kaip bt galima mainti diplomatin tamp, siplieskusi dl Lietuvos sprendimo sustiprinti lietuvi kalbos mokym tautini maum mokyklose. Jis dvi mano kadencijas pavadino auksiniu Lenkijos ir Lietuvos santyki laikotarpiu. Tai ir visos ms diplomatijos, ir mano deimties met darbo usienio politikos srityje vertinimas. Dabar tarptautiniuose forumuose pirmiausia stengiuosi nekliudyti Lietuvos usienio politikai, prieingai, mginu paremti jos siekius. Mano puiks asmeniniai ryiai su valstybi vadovais galt praversti kebliais diplomatiniais atvejais. Pavyzdiui, su buvusiu Lenkijos prezidentu Aleksanderiu Kwaniewskiu pasilme prisidti gerinant dvialius santykius, bet, aiku, tik remdami dabar usienio politikai vadovaujani politik iniciatyvas, jei jie manys, kad ms pagalba reikalinga. Sulaukiu daugybs laik i vis Lietuvos kampeli. mons kartais net gerokai pervertina baigusio kadencij prezidento galimybes, tarsi pamir, kad jis jau neturi alies vadovo galiojim, negali priimti sprendim, atleisti blogai dirbani pareign. Gal jie kartais pasijunta ir nuvilti, kai negaliu padaryti, ko jie laukia, bet man ie laikai padeda jausti visuomens puls ir yra labai svarbus informacijos altinis, padedantis suprasti, kas monms kelia nerim. Be to, neignoruoju ir man siuniam praym, kuri vykdyti neturiu gali, stengiuosi padti, persisdamas juos kompetentingoms institucijoms su savo prieraais. Prezidento autoritetu pavyksta bent jau atkreipti didesn pareign dmes moni rpesius. Itin diaugiuosi, kad esu kvieiamas miest ir miesteli ventes, vairius renginius. J tiek daug, kad nemanoma visur suspti. Ypa stengiuosi aplankyti kuo daugiau gimnazij. Danai nuvykstu pasveikinti abiturient atestat teikimo proga, linkiu jiems kurti ateities Lietuv, daug bendrauju su universitetais, isakau studentams savo poir dabarties realijas ir ateities vizijas. Ne tik a kalbu, bet igirstu ir jaunimo mintis. Tai laikau prasmingiausia savo veikla, kuri man teikia ir didiul malonum. sitikinau, kad jaunoji karta nra abejinga savo aliai, valstybei. Esu ir pats ne syk nuogstavs, kad gal jaunimas nepakankamai patriotikas, materialins gerovs siekimas nustelbia meil tvynei, todl jauni mons ir isivainja usien. Turbt i dalies taip ir yra. Vis dlto, kai kalbuosi pirmiausia su universitet studentais, sitikinu, jog jie tik atriai kelia klausimus, ieko atsakym,
529

jautriai reaguoja ms gyvenimo negeroves, bet nra nusigr nuo Lietuvos. Tai mane labiausiai kvepia tikti ms tvyns ateitimi auga puiki, gabi, vakarietikai mstani profesional karta. Tik apgailestauju, kad jaunimas kol kas maai dalyvauja alies politiniame gyvenime. Manau, tai smarkiai stabdo Lietuvos politins kultros paang. Turbt dabar girdtsi gerokai maiau ir iki kaul smegen grisusi kalb apie korupcij, jei partijas ateit daugiau jaun moni ir jie keist sisenjusius blogus senj politik proius. Lietuviai krybinga, talentinga tauta, tai rodo tarptautiniu lygiu pripainti ms meninink, mokslinink, sportinink, taip pat ir verslinink laimjimai. Tik Lietuva dar nesukr geriausi slyg savo talentams atsiskleisti. Vis dlto ms alis per deimt savo istorijos ami rod, kad pasiymi reta itverme, atsparumu ir vidine stiprybe, antraip jai nebt tek vsti savo vardo tkstantmeio. Tikjau ir tikiu lietuvi tauta, jos ateitimi. Neabejoju, kad gers ms gyvenimas, tobuls visuomen, stiprs jos dvasia, atsiras daugiau solidarumo ir darnos. Aiku, turs prabgti dar daug laiko, kol Lietuva ir materialins, ir dvasins gerovs poiriu prilygs Vakar Europos alims. Bet tokie laikai ateis. Viliuosi, kad tuomet mons geriau supras mano poelgius ir deimties met politik. Tai jau istorijos teismas ir, manau, jis man bus palankus.

530

Pavardi rodykl
Abiala, Aleksandras, 414, 417 Abramian, Ara, 69 Aas, Remigijus, 25, 26, 50 Adamkaviiai, 467 Adamkaviius, Edvardas, 473 Adamkaviius, Ignas, 473 Adamkus, Valdas, 710, 16, 17, 2325, 29, 40, 42, 58, 77, 81, 82, 94, 96, 98, 100, 104, 106, 109, 122, 127, 150, 152, 155, 166, 193, 209, 213, 223, 235, 250, 257, 269, 291, 292, 295, 298, 305, 328, 347, 352, 353, 366, 384, 392, 409, 425, 444, 451, 453, 454, 461, 483, 490, 495, 499, 503, 505, 510, 515, 516, 521 Adomaitis, Regimantas, 119 Adomaviius, Jonas, 319 Afzali, Abdul Ahad, 211 Ahmadinejad, Mahmoud, 460 Ahtisaari, Martti, 43, 465 Aidietis, Audrius, 433, 434 Akashi, Miyoko, 442 Akihito, 350 Al Nahyan, Abdullah bin Zayed, 509, 510 Albert II, 139, 242, 335 Albright, Madeleine, 67 Aldona, 59 Alekna, Virgilijus, 106, 107, 139, 195, 196, 229, 365 Aleksandraviius, Egidijus, 22, 76, 134, 184, 224, 309, 316, 381 Alijev, Ilham, 211, 249, 271, 375, 472 Aliauskas, Vytautas, 374 Alliot, Michele, 90 ` Bachelet Jeria, Michelle, 453, 454 Baiulis, Audrius, 70 Alma (Adamkien), 5, 16, 19, 22, 24, 25, 2936, 4044, 46, 54, 63, 71, 7577, 80, 83, 85 89, 102, 104106, 108, 109, 118120, 127, 137140, 142144, 146, 150, 153, 154, 157, 158, 168171, 178, 181, 182, 191, 192, 196, 207, 208, 213, 217, 218, 220, 223, 232, 233, 235, 240, 242, 246, 249, 250, 253, 256, 261, 277279, 284, 291, 294, 295, 297, 301, 302, 304, 308, 317, 319, 321, 323, 325329, 343, 346, 348, 350352, 364, 369, 373, 376, 385, 387, 392, 393, 396, 397, 414, 416, 418, 427, 430, 434, 439, 443, 444, 453, 461, 463, 467, 472, 473, 478, 480, 481, 489, 492, 499, 503, 505, 508, 512, 520523, 528 al-Mahdi, Sadiq, 52 Alves Filho, Garibaldi, 449 Andersen, Hans Christian, 168 Andrew, 301 Andrijanov, Boris, 35 Andriukaitis, Vytenis, 74, 75 Annan, Kofi, 140, 201 Antanaviien, Genovait, 87 Antanaviius, Juozas, 136 Anuauskas, Arvydas, 476 Arn, Blent, 202 Asmus, Ronald, 58 Aso, Taro, 256 Autreviius, Petras, 76, 85, 338 Aviienis, Algirdas Antanas, 109

531

Bakis, Audrys Juozas, 16, 17, 59, 172, 231, 364, 375, 393, 401, 481, 521 Bagdonas, Edminas, 105, 121, 129, 137, 147, 178, 225, 226, 234, 235, 237, 277, 282, 485 Bagonaitis, Artras, 105 Baguka, Petras, 289 Bajornien, Elona, 478 Baker, Andrew, 117, 467, 468 Balytis, Donatas, 270 Balytis, Zigmantas, 133, 173, 238, 246, 263, 267, 269, 270, 273, 274, 278, 293, 336 Baliukonis, Valteris, 238, 348, 457, 483 Balkenende, Jan Peter, 129 Balzekas, Stenlis, 196 Ban Ki-moon, 294, 376 Banionis, Donatas, 119 Baramidze, Giorgi, 99 Baras, Stasys, 18, 282 Barysait, Doja, 39, 131 Barkauskas, Vytautas, 205 Barnier, Michel, 151153 Barroso, Jos Manuel, 259, 275, 276, 303, 304, 395, 414, 415, 437, 458, 482 Bartaseviius, Valdas, 82 Bartulis, Eugenijus, 375 Barzdukas, Stasys, 309 Basanaviius, Jonas, 154, 162, 261, 262, 304, 314, 385, 412, 487 Bsescu, Traian, 212, 228, 263, 469 Bakyt, Rta, 117, 470 Beatrix, 434, 439441 Benediktas XVI (Ratzinger, Joseph), 175, 178, 342, 343 Berlusconi, Silvio, 122, 458, 459 Bernatonis, Juozas, 143, 144, 198, 246, 427 Bernatonis, Vytautas, 21

Bertaius, Gintas, 308 Bertone, Tarcisio, 343 Betingis, Kstutis, 68 Beuavili, Gela, 375 Bielinis, Lauras, 184, 495, 496 Bildt, Carl, 324, 375, 423, 466, 484 Bingelis, Petras, 253, 463 Byrd, Robert Carlyle, 26 Birmontien, Toma, 100, 166, 168 Biruiai, 33, 34, 146, 191 Bizauskas, Kazys, 385 Blair, Tony, 122, 157, 217, 229, 230, 336 Blinkeviit, Vilija, 85, 87, 133, 246, 248 Bobelis, Kazys, 249, 250, 258 Boguis, Vytautas, 372 Borisov, Jurij, 21, 22, 50, 57, 60, 75, 195, 287 Borloo, Jean-Louis, 380 Boruta, Jonas, 513 Bos, Georgij, 330 Boena, 49, 66, 137, 173, 236, 272, 273, 308, 377, 426, 483 Brazauskas, Algirdas Mykolas, 19, 21, 22, 28, 31, 34, 41, 46, 51, 53, 55, 58, 60, 63, 64, 66, 67, 7176, 8083, 90, 95, 97, 100101, 104, 108, 114, 121126, 129, 134140, 145, 149, 151, 154, 169, 170, 173175, 179, 187, 190, 194, 195, 198, 204, 207, 218, 221, 224231, 238, 242, 244, 246, 247, 249, 250, 253, 257260, 263267, 273, 274, 283, 330, 337, 339, 384, 397, 399, 512, 520, 521 Brazauskien, Kristina, 204, 221 Brenev, Leonid, 314 Brown, Gordon, 409, 414, 419, 497 Bruikas, Jonas, 449 Brzezinski, Zbigniew, 17, 26, 327 Budbergyt, Rasa, 142, 146, 148

532

Bdien, Virginija, 430, 431 Budrys, Romualdas, 112 Bulovas, Virgilijus, 59, 60 Bumblauskas, Alfredas, 312 Burdanadze, Nino, 390, 398, 515 Burkas, Arnas, 474, 475 Busek, Erhard, 112 Bush, George W. (jaunesnysis), 34, 43, 46, 55, 56, 89, 115, 123, 147, 149, 156, 157, 166, 167, 175, 179181, 201, 239, 326, 328, 329, 344, 376, 419422, 457, 461463, 469, 482, 483 Bush, George W. (vyresnysis), 26 Bush, Laura, 46, 115, 181, 327329, 463 Butautas, Ramnas, 363 Butkeviien, Jolanta, 232 Butkeviius, Algirdas, 133, 174, 175, 176, 364, 508 Butkeviius, Audrius, 485 Caldern, Felipe, 413, 414 Campbell, Kim, 52 Cardoso, Fernando Henrique, 48 Carl XVI Gustaf, 388 Carter, Jimmy, 327 Castro Ruz, Fidel, 47 Castro Ruz, Ral, 47 Cavaco Silva, Anbal, 351, 352 Ceauescu, Nicolae, 228, 419 Cepov, Boris, 56, 167, 168, 172 Cereteli, Zurab, 68 Cerullo, Leonard J., 33 etin, Hikmet, 211 Charles, 171, 301, 412 Cheney, Dick, 249, 254, 255, 461, 472 Chertoff, Michael, 469 Chirac, Bernadette, 208

Chirac, Jacques, 32, 90, 122, 140, 153, 157, 207, 208, 259, 354, 356 Chodorkovskij, Michail, 150, 151 Christofias, Dimitris, 458 Churchill, Winston, 197 Ciampi, Carlo Azeglio, 122, 212 Cimoszewicz, Wodzimierz, 36 Clinton, Bill, 48, 52, 53, 202, 486 Clinton, Hillary, 235 Cloud, John A., 286, 324, 332, 395, 482, 483 Copely, Katherine, 494 Costa, Antonio Maria, 331 Couchepin, Pascal, 404 Cowen, Brian, 437 Cox, Pat, 66 Craddock, John, 381 aikovskij, Piotr, 143, 320 aplikas, Algis, 185 eledinas, Darius, 365 ernomyrdin, Viktor, 130, 135 sna, Petras, 283 esnaviius, Kstutis, 367 ikvadze, Vladimir, 442 ilinskas, Kstutis, 379 iurlionis, Mikalojus Konstantinas, 304, 385 Dabainskas, Dainius, 285 Dagys, Rimantas, 506 Daina (Lozoraitis), 375, 495 Daley, Richard, 26 Dalia (Mieelien), 142 Dambrava, Vytautas, 61 Danut, 278 Dapkus, Tomas, 87, 245, 445 Dargis, Robertas, 22, 402, 485 Darius, Steponas, 448

533

Dauguvietyt, Galina, 59 Daujotyt, Viktorija, 170, 232, 402 Daukys, Kstutis, 289 Degutien, Irena, 268270, 272, 273 Degutis, Darius, 36 Destot Michel, 207 Dirmait, Asta, 117 Domeika, Ignas, 453, 454 Donelaitis, Kristijonas, 499 Donskis, Leonidas, 39, 109, 184, 346, 372, 485 Dostojevskij, Fiodor, 496 Douglas, Katie, 286, 287 Dovydaitis, Pranas, 385 Drnovek, Janez, 212 Durbin, Richard, 26, 518 Eidintas, Alfonsas, 164 Eisenhower, Dwight, 327 ElBaradei, Mohamed, 331 Elizabeth II, 244, 279, 299302, 308, 411, 412 Emsis, Indulis, 113 Erdoan, Recep Tayyip, 277, 314 Ergma, Ene, 416, 428 Fazekas, Rbert, 106 Fernandez de Kirchner, Cristina, 450, 451 Ferrero-Waldner, Benita, 139 Fico, Robert, 294 Figueroa, Felizardo, 453 Finley, Judie, 17 Finnbogadttir, Vigds, 68 Firyal, 68 Fischer, Heinz, 262, 331, 489 Fotyga, Anna, 375 Fried, Dan, 344 Friedman, Thomas, 26 Furmanaviius, Gintaras, 136, 138, 195, 198

Gailius, Antanas, 170 Gamos, Jaime, 352 Ganley, Declan, 496 Garbaraviien, Birut, 372 Garbaraviius, Arvydas, 44, 320 Garison, Dennis, 326 Gaparovi, Ivan, 157, 158, 435 Geda, Sigitas, 477 Gentvilas, Eugenijus, 18, 82, 485 Geringas, David, 35 Germanas, Vytautas, 18 Giovanna (Lozoraitis), 375, 495 Girnas, Stasys, 448 Gyurcsany, Ferenc, 354 Glaveckas, Kstutis, 488 Glemp, Jzef, 516 Gorbaiov, Michail, 48, 314, 369 Gorkun, Vladimir, 230 Gosset, Ulysse, 344 Grauinien, Loreta, 252, 253, 257, 263, 264, 289, 376, 490 Graina (Landsbergien), 521 Graulis, Petras, 348, 386 Greiius, Vytautas, 69, 78, 170, 245, 246, 248, 322, 441, 442, 445, 481, 482, 491, 492, 508 Grybauskait, Dalia, 69, 140, 174, 175, 261, 269, 381, 392, 440, 467, 471, 472, 474, 487, 508513, 519, 521, 522, 528 Grigaraviius, Vytautas, 2022, 99, 198, 387, 388 Grmsson, lafur Ragnar, 244, 265, 266 Grinius, Kazys, 316 Grienka, Konstantin, 146 Gryzlov, Boris, 130 Grumadait, Rita, 137, 147, 170, 178, 194, 422, 426, 488, 496 Gruodis, Vytautas, 263 Gudaviius, Edvardas, 170

534

Gudelis, Darius, 81, 85, 137, 147, 241, 284 Gl, Abdullah, 112 Guodmanis, Ivaras, 456 Gurgenidze, Lado, 458 Halonen, Tarja, 106, 249, 290, 502, 503 Hastert, Dennis, 26 Havel, Vaclav, 17, 67 Hellman, Steve, 285 Henrikas VIII, 217 Herbaiauskas, Albinas, 347 Hill, Jeremy, 16 Hitleris, Adolfas, 43, 252 Holbrooke, Richard, 153 Hoop Scheffer, Jaap de, 71, 139, 177, 308, 420422, 488, 489, 496 Horinko, Marianne L., 39 Hu Jintao, 295, 296 Hussein, Saddam, 18 Ignotas, Anicetas, 320 Ilgauskas, ydrnas, 363 Ilves, Toomas Hendrik, 307, 375, 385, 392, 419, 427, 456, 465, 473 Imbrasas, Juozas, 337, 338 Ivanauskait, Jurga, 191 Jackson, Bruce, 45 Jakilaitis, Edmundas, 20, 67, 185 Jakunin, Vladimir, 42 Janukonis, Andrius, 320 Janukovy, Viktor, 9, 130133, 135, 147, 238, 284, 287, 288, 310, 311, 378 Januka, Albinas, 66, 67, 83, 285, 372, 504 Januka, Gintaras, 171 Jarmalaviius, Arnas, 432 Jasaitis, Gintaras, 100

Jastrembskij, Sergej, 243 Javlinskij, Grigorij, 344, 345 Jechanurov, Jurij, 229 Jelcin, Boris, 339 Jodeliai, Sigut ir Petras, 486 Jolanta (Paulauskien), 46, 253 Jonas III, 503 Jonas Paulius II (Wojtya, Karol), 110, 111, 168171, 178, 239, 328, 343 Jones, James L., 146 Jospin, Lionel, 52, 53 Jouyet, Jean-Pierre, 374 Jovi, Ivo Miro, 212 Juan Carlos I, 53, 505507 Juas, Jonas, 430, 478 Jukneviien, Ona, 376 Jukneviien, Rasa, 81, 318, 324, 386, 399, 470, 493, 510, 511, 513 Juncker, Jean-Claude, 259, 336 Juneviius, Dainius, 105 Junokas, Valentinas, 100, 114, 115 Juozapaviius, Rytis, 87 Jrat (Sakalauskien), 75 Jurgeleviius, Darius, 346 Jurnas, eslovas, 32, 59, 75, 8082, 87, 137, 183, 218, 225 Juenka, Viktor, 9, 130134, 142, 146-148, 155, 157, 167, 178, 183, 197199, 202, 226, 232, 238, 255, 284, 287, 298, 299, 310312, 332, 369, 378, 422, 424, 429, 455, 456, 476, 482, 483 Jukeviius, Henrikas, 24 Kaczyska, Maria, 240 Kaczyski, Jarosaw, 285, 298, 375, Kaczyski, Lech, 162, 220, 240, 255, 256, 285, 291, 297299, 306, 322325, 332, 336,

535

337, 347, 355358, 373, 375, 377, 378, 380, 382, 383, 387, 390, 391, 396, 405, 406, 408, 422, 431, 432, 435, 436, 448, 455, 456, 466, 467, 471, 473, 482, 483, 487, 494, 500, 517, 518 Kairys, Steponas, 314 Kaliaius, Erikas, 198 Kaminskas, Vytautas, 109 Kapoius, Feliksas, 141, 142 Kapoius, Viktoras, 394 Kareginas II, 252 Karimov, Islam, 72, 76, 77 Karosas, Justinas, 213, 274, 282, 349 Karzai, Hamid, 210, 211, 294 Kata, Algis, 276, 277 Katkus, Donatas, 309 Katsav, Moshe, 163, 164, 202 Kauneckas, Jonas, 41 Kavolis, Vytautas, 305, 385 Kazickas, Juozas, 27, 66, 138, 222, 376, 426, 442 Kazlauskas, Gediminas, 475 Kennedy, John Fitzgerald, 16 Kernagis, Vytautas, 415, 490, 512 Kernagyt, Egl, 490 Kvias, Gintautas, 125, 134, 320, 346 Kikalivili, 50 Kirkilas, Gediminas, 26, 81, 133, 143, 156, 202, 205, 225, 246, 263, 268, 270, 272, 273, 278, 279, 282284, 286288, 293, 315, 320, 330, 333, 334, 336, 337, 345, 348350, 365, 367, 370372, 374, 377, 381, 389, 394, 398, 400, 405, 430, 441, 464, 467, 478 Kirkpatrick, Jeane, 17 Kissinger, Henry, 115 Klaus, Vaclav, 166, 264, 265, 275, 336, 498, 499 Klimaviius, Antanas, 68

Klumbys, Egidijus, 386 Kobeckait, Halina, 76, 77, 170 Koarian, Robert, 251 Kohl, Helmut, 48 Khler, Horst, 125, 126, 172, 199, 212, 213, 215, 336, 394, 416 Koizumi, Junichiro, 115 Komorowski, Bronisaw, 402, 529 Kopernikas, Mikalojus, 377 Kosaiov, Konstantin, 344, 345 Kotryna Jogailait, 503 Kovaliov, Sergej, 230 Krasauskas, Giedrius, 509 Kreivys, Dainius, 484 Kremer, Gidon, 416 Kronkaitis, Jonas, 51 Krupaviius, Algis, 184 Kubilien, Rasa, 22, 482 Kubilius, Andrius, 22, 25, 67, 75, 76, 80, 85, 121, 221, 248, 266270, 272, 273, 277, 292, 318, 321, 322, 324, 333, 334, 337, 345, 348, 372, 386, 387, 440, 445, 468, 470, 473476, 478, 479, 482, 484, 485, 488, 492, 493, 506, 522 Kubilius, Vytautas, 67 Kuconis, Pranas, 206 Kuma, Leonid, 9, 66, 67, 127130, 132135 Kudaba, eslovas, 37, 135, 305 Kudrin, Aleksej, 404 Kulakauskas, Antanas, 184, 224, 316 Kuma, Algirdas, 239 Kundrotas, Arnas, 133, 206, 288, 398 Kuolys, Darius, 22, 39, 50, 74, 82, 84, 245, 372, 441, 445 Kupreviius, Giedrius, 253, 402 Kuprys, Romas, 39 Kris, Egidijus, 60, 71, 76, 133, 370, 381, 407

536

Kris, Pranas, 76 Kwaniewska, Jolanta, 101, 102, 161, 172, 517 Kwaniewski, Aleksander, 9, 10, 29, 36, 67, 77, 82, 89, 101103, 106, 110, 111, 127, 128, 130135, 147, 149, 155157, 161163, 172, 183, 197, 199, 212, 218220, 327, 379, 472, 512, 517, 529 Ladiga, Mindaugas, 263, 264 Lammert, Norbert, 213 Landsbergis, Vytautas, 26, 28, 32, 71, 170, 194, 241, 243, 244, 321, 348, 399, 401, 470, 476, 481, 491, 492, 508, 521 Landsbergis-emkalnis, Vytautas, 491 Lapinskas, Kstutis, 381 Lauceviius, Aleksandras, 364, 433 Lauius, Vladimiras, 70 Laurinaviius, Marius, 512 Laurinkus, Meys, 25, 5052, 69, 314, 468, 515 Lavrov, Sergej, 172, 183, 402, 403 Lebedev, Aleksandr, 486 Lee, Ruta (Kilmonyt, Rta), 335 Leuenberger, Moritz, 307 Levin, Carl, 26 Lydeka, Zigmas, 381 Lieberman, Joseph, 235 Linkeviius, Linas, 26, 27, 98, 488 Lipponen, Paavo, 289, 290 Lytvyn, Volodymyr, 130132, 134, 135 Litvinenka, Aleksandr, 410 Liudmila (Kirkilien), 320 Lolivili, Lena (Lenoka), 17, 19, 20 Lopata, Raimundas, 184, 185, 273 Lott, Trent, 26 Lozoraitis, Kazys, 16, 124, 125, 369, 375, 495 Lubecky, 70 Lubys, Bronislovas, 39, 159, 416

Lukaenka, Aliaksandr, 129, 178, 202, 230, 282, 433 Lukoinas, Marius, 82, 85 Lupu, Marian, 224 Macijauskien, 491, 492 Mackus, Algimantas, 291 Major, John, 48 Malakauskas, Povilas, 116, 119, 123, 320, 322, 332, 333, 346, 348, 349, 351, 354, 374, 383, 389, 398, 399, 433, 435, 460, 476, 485, 486, 505 Mamberti, Dominique, 379 Marcharski, Franciszek, 111, 112 Marcinkeviius, Justinas, 170, 402 Marcinkeviius, ilvinas, 408 Mariulionis, arnas, 18 Mariulionyt, Ina, 46, 68, 183, 184, 450, 452, 454 Margeviius, Valentas, 245248 Margrethe II, 168 Markeviius, Vytautas, 144 Martikonis, Rytis, 127, 392, 414 Martin (McAleese), 349 Masiulis, Eligijus, 485 Masiulis, Kstutis, 373 Matonis, Audrius, 367 Matsuura, Kichir, 24, 46, 47 Matuleviius, Algimantas, 334, 336, 339 Matuleviius, Vytautas, 339 Matuzas, Remigijus, 134, 136, 138, 225 Mazuronis, Valentinas, 508 McAleese, Mary, 349 McCain, John, 235, 457 McCullough, Colleen, 152, 153 Medvedev, Dmitrij, 482, 502 Meilnas, Egidijus, 35, 72, 346, 347, 435

537

Mekas, Jonas, 370, 383 Mendes, Gilmar, 449 Meri, Lennart, 17, 240, 243, 244, 385, 465 Merkel, Angela, 199, 200, 215, 259, 260, 325, 336, 346, 354, 356359, 383, 392, 395, 414, 418424, 438, 443, 457, 458, 466, 472, 484, 497 Merkys, Gediminas, 340 Mesi, Stjepan, 43, 155 Michiko, 350, 351 Mieelis, Raimundas, 22, 37, 74, 80, 8284, 142, 372, 504 Mikutaviius, Riardas, 35 Mikutien, Dangut, 376 Mildayt, Edita, 33 Miliband, David, 410 Milit, Rita, 204, 205 Miosz, Czesaw, 108, 109, 111 Milnas, Anatolijus, 319 Mironas, Vladas, 385 Monkeviius, Algirdas, 124, 125, 283, 430, 431 Moore, Roger, 507 Moroz, Oleksandr, 311, 341 Motiejnas, Vytautas, 45 Motieka, Kazimieras, 63 Mull, Stephen, 41, 57, 58, 72, 137, 203 Mullen, Michael G., 467 Mulokas, Jonas, 448 Muntianas, Viktoras, 133, 136, 248, 252254, 257, 258, 260, 264, 267, 269, 325, 334, 336, 364, 416, 417 Muraka Rytis, 121, 226, 235, 237, 277 Nagys, Robertas, 326 Nargla, Remigijus, 69, 70, 142, 143, 427 Naruien, Regina, 370 Nauduas, Vytautas, 277

Nausda, Gitanas, 402, 488 Navickas, 143 Navickas, Vytas, 293, 320, 389 Nazarbajev, Nursultan, 336, 347, 370, 378 Neumann, Ron, 211 Neumeyer, Arnulf, 444 Newsom, Gavin, 326 Nixon, Richard, 30, 31 Norvilas, Rimvydas, 48 Numaviius, Nerijus, 226 Nutautien, Ona, 277, 278 Obama, Barack, 457, 462, 484, 485, 496498, 514516 Obrembski, Juzef, 240 Okinic, eslav, 170 Olekas, Juozas, 179, 268, 270, 272, 273, 293, 321, 368, 430, 431 Olofsson, Maud, 407 Oskanian, Vartan, 251 Ostrowski, Jan, 112 Ozolas, Romualdas, 19, 507 Paet, Urmas, 348 Paksas, Rolandas, 17, 1923, 25, 2831, 34, 35, 37, 40, 41, 45, 46, 50, 51, 5384, 88, 90, 91, 97, 100, 104, 143, 195, 198, 209, 227, 235, 287, 314, 330, 332, 337, 338, 339, 345, 368, 440, 485, 508, 527 Paleckis, Algirdas, 330, 337, 485 Paleckis, Justas Vincas, 76 Paleiik, Ivan, 187, 221 Palmstierna, Jan, 16 Palubinskas, Aidas, 82 Paola, 242 Paradanov, Sergej, 252 Parts, Juhan, 136

538

Parvanov, Georgi, 212, 223, 491 Paulauskas, Artras, 24, 31, 46, 50, 55, 58, 59, 63, 66, 68, 71, 72, 74, 8082, 85, 90, 95, 99, 101, 114, 121, 125, 147, 148, 154, 183, 198, 199, 207, 221, 227, 235, 236, 238, 242, 246, 248, 249, 253, 269, 288, 400, 405, 440 Pavilionien, Marija Aurin, 66 Pavilionis, Rolandas, 66 Pavilionis, ygimantas, 357, 358, 457, 469 Paviris, Gediminas, 21 Pawlak, Waldemar, 406, 407 Penderecki, Krzysztof, 35 Penkauskas, Audrius, 50, 66, 84 Peres, Shimon, 26 Petkeviius, Vytautas, 477, 491 Petraitis, Juozas, 81 Petrauskis, Kstutis, 143 Philip, 300302, 411 Pisudski, Jzef, 162 Piontkovskij, Andrej, 495 Pirinski, Georgi, 223 Pliseckaja, Maja, 220, 346 Pocinas, Vytautas, 288, 290, 292, 370374, 407 Pocinien, Liudvika, 290 Pocius, Arvydas, 98, 121, 136, 137, 145, 146, 194, 227, 231, 262, 264, 316, 318, 320, 332334, 341, 346, 511, 513 Polenz, Ruprecht, 344 Politkovskaja, Ana, 303 Poncelet, Christian, 44 Potnin, Anatolij, 57 Pttering, Hans Gert, 415, 426, 458, 504, 505 Powell, Colin, 115 Praneviit, Jovita, 512 Prapiestis, Jonas, 441, 442 Prazauskas, Algimantas, 42

Prodi, Romano, 122, 303, 354, 382, 414 Prunskien, Kazimiera, 81, 89, 121, 125, 187, 193, 194, 227, 246, 249, 250, 440, 508 Pumputien, Rima, 236 Putin, Vladimir, 146, 148, 151, 157, 158, 167, 175, 177, 181, 183, 191, 198201, 208, 213, 214, 218, 243, 302304, 336, 339, 345, 347, 353, 378, 379, 383, 403, 410, 412, 421, 423425, 484, 486, 502 Putinait, Nerija, 170 Quiroga, Jorge, 52 Raceviius, Aurelijus, 142 Raas, Artras, 104 Rasizadeh, Artur, 256 Rasmussen, Anders Fogh, 113, 179, 303, 421, 494, 497, 498 Rau, Johannes, 244 Reagan, Ronald, 17 Reinfeldt, Fredrik, 380, 389 Rice, Condoleezza, 174177, 180, 210, 376, 404, 422 Roberts, Colin, 279 Robertson, George, 26 Robinson, Mary, 52 Rodrguez Zapatero, Jos Luis, 458 Roelofs, Sandra, 418 Rogge, Jacques, 256, 257, 351 Roosevelt, Franklin D., 197 Rostropovi, Mstislav (Slava), 22, 52, 53, 158, 159, 342, 346 Rubackyt, Mza, 463 Rudys, Audrius, 21 Rtel, Arnold, 106, 116, 127, 146, 148, 149, 151, 157, 159, 160, 167, 168, 180, 193, 244, 256, 385

539

Saakavili, Michail, 117, 118, 192, 197, 220, 221, 226, 255, 299, 303, 336, 367369, 387, 390, 391, 398, 401403, 417, 418, 420, 422, 426, 429, 430, 432, 436, 443, 455, 457, 470, 473, 515 Sabatauskas, Julius, 260 Sabutis, Mindaugas, 123 Sadnait, Nijol, 372 Sakadolskis, Romas, 241 Sakalas, Aloyzas, 65, 66, 86 Sakalauskas, Stasys, 75 Samaranch, Antonio, 106 Sampaio, Jorge, 30 Sanchez de Boado, Carlos, 331 Sarkozy, Nicolas, 354357, 359, 363, 374, 378 379, 382, 392, 395, 418421, 423, 438, 457459, 462, 465, 466, 471, 493, 497 Saudargas, Algirdas, 124 Schrder, Gerhard, 122, 199, 200, 212215, 345, 423 Schssel, Wolfgang, 140, 259, 272, 275, 276 Scowcroft, Brent, 26 Sekmokas, Arvydas, 487, 492, 509 Sell, Clay, 380 Semaka, Darius, 117 Sezer, Ahmet, 277 Shimkus, John, 26 Siauruseviius, Audrius, 71, 80, 81, 83, 333, 396 Sydow, Bjrn von, 158 Sikorski, Radosaw, 467, 488, 494 Silinas, Bronius, 57, 474 Silva, Luiz Inacio Lula da, 351, 352, 449 Silvia (Gaparovi), 157, 158 Silvia, 206 Sirvydis, Vytautas, 433 Skardius, Artras, 235 Skujyt, Austra, 195

Smetona, Antanas, 416, 439, 525 Sobotka, Pemysl, 192, 499 Scrates, Jos, 336, 352, 353, 377, 382, 394 Sofia, 53, 506, 507 Solana, Javier, 122, 127, 130, 135, 137, 139, 175, 177, 249, 255, 259, 459 Slyom, Laszlo, 292 Soros, George, 27, 28, 202 Sruoga, Balys, 451 Stadlan, Noam Y., 33 Stagninas, Deividas, 494 Stalin, Josif, 43, 197, 252 Staniev, Sergej, 223 Staniulien, Rta, 18 Stankeviius, Vaclavas, 54 Stasys (Nutautas), 278 Stasiuleviien, Irena, 42 Stefanopoulos, Konstantinos, 108 Steinmeier, Frank Walter, 363 Steponaviius, Gintaras, 18 Stetten, Wolfgang von, 444 Strauss, Julius, 70 Stungys, Kstutis, 63 Sugihara, Chiune, 350, 441 Sun Jiazheng, 295 Sventickas, Valentinas, 402 achtachtinskaja, Naira, 374 adius, Rimantas, 194, 345, 409, 460, 464 akoius, Alvydas, 346 alkauskis, Stasys, 30 arkinas, Reinoldijus, 205, 293, 488 atnas, Simonas, 348 edrin, Rodion, 346 emeta, Algirdas, 478, 492, 493, 506, 519 iaulien, Irena, 349 idlauskas, Rimantas, 191

540

imonyt, Ingrida, 519 inknas, Haroldas, 245, 247, 248 ikauskas, Ramnas, 396 iupinskas, Sigitas, 204 mulktys, Julius, 18, 148, 224 pokait, Egl, 346 ukys, Raimondas, 260, 287, 364, 387, 388, 459 umskas, Artras, 170 ustauskas, Vytautas, 56 ukevi, Stanislav, 516 Tallat-Kelpa, Laimonas, 35 Talvitie, Heikki, 117 Tamkeviius, Sigitas, 59, 375, 393 Tapinas, Laimonas, 86 Tarasiuk, Borys, 232, 238, 239 Tarakeviius, Rimantas, 184 Tauran, Jean-Louis, 16, 17 Taurantas, Aurimas, 279 Tefft, John, 36, 221 Teichmann, Eufemia, 35 Telynas, Vizgirdas, 399, 400 Terleckas, Antanas, 372 Thatcher, Margaret, 410 Theede, Steven, 150 Tymoenko, Julija, 134, 199, 238, 288, 311, 312, 378 Tkeelavili, Eka, 458 Tomkus, Vitas, 68, 70, 74 Topolanek, Mirek, 499 Trajkovski, Boris, 69 Tunaitis, Juozas, 278 Turki bin Talal bin Abdul Aziz al Saud, 206 Tusk, Donald, 275, 386, 387, 393, 436, 466 Tutkus, Valdas, 156, 202, 205, 510, 511, 513 Udrnas, Nerijus, 285, 389 Ulmanis, Guntis, 385

Urach, Wilhelm von, 444 Uribe Vlez, Alvaro, 26 Urmonait, Edita, 207 Uspaskich, Viktor, 86, 99, 104, 116, 121, 122, 124, 125, 136, 151, 176, 179, 183186, 190, 194, 205, 224228, 231, 235, 242, 246248, 252254, 260, 263, 264, 269, 285, 286, 289, 290, 292, 318, 373, 376, 379, 405, 425, 466 Uackas, Vygaudas, 55, 235, 411, 469, 472, 474, 488, 489, 492494 Vaielinas, Algis, 346, 348 Vaigauskas, Zenonas, 99 Vaiknoras, Vitalijus, 205 Vainauskas, Gedvydas, 68, 143 Vaivilait, Irena, 134, 178 Vaitieknas, Petras, 257, 284, 368, 370, 386, 394, 429, 430, 433, 459, 460 Vaitkus, Rimantas, 124, 125, 133, 134, 136 Valaitis, Jonas, 66, 319 Valantinas, Algimantas, 205, 206, 224, 262, 270, 278, 286, 333, 371, 460 Valatka, Rimvydas, 65, 81, 369 Valentinaviius, Virgis, 441, 445, 512 Valinskas, Arnas, 466, 468, 469, 474477, 492, 520 Valionis, Antanas, 71, 80, 122, 145, 146, 172, 194, 213, 246, 249251, 276, 282, 283, 318, 341, 405 Vanagait, Rta, 80, 82 Vanhanen, Matti, 304, 502 Vasiliauskas, Kazimieras, 232, 305, 385 Vasiljeva, Tatjana, 35 Vazquez Rosas, Tabar Ramn, 452 Vbrait, Vaiva, 91, 477, 478 Venslausk eima, 467

541

Verhofstadt, Guy, 336 Vyk-Freiberga, Vaira, 59, 89, 106, 127, 136, 145, 146, 148, 149, 151, 156, 159, 160, 167, 168, 172, 244, 256, 293, 294, 374, 384, 385 Vilinskas, Mindaugas, 270 Vilkaitis, Remigijus, 470, 478 Vilpiauskas, Ramnas, 174, 257, 426, 488, 496, 512, 520 Vinkus, Antanas, 143 Vinevskaja, Galina, 158 Vyniauskas, Ramnas, 106 Vlek, Miloslav, 499 Voldemaras, Augustinas, 55, 473 Voronin, Vladimir, 178, 183, 204, 245, 341, 354, 355 Wajda, Andrzej, 426 Walenberg eima, 389 Wasa, Lech, 220 Wen Jiabao, 296, 297, 486 Wiesel, Elie, 26 Wowereit, Klaus, 215

Woniak, Piotr, 378 Wu Bangguo, 296 Zabielait, Jrat, 85 Zaborskait, Vanda, 386 Zatleras, Valdis, 362, 363, 374, 375, 384, 385, 396, 406, 416, 427, 456 Zatonskaja, Ana, 57 Zenkeviius, Gintautas, 229 Zubakov, Jurij, 40, 191 Zuokas, Artras, 18, 2022, 25, 33, 48, 63, 64, 66, 68, 70, 74, 75, 8082, 84, 85, 115, 183187, 190, 226, 330, 338, 408, 470 Zurbriggen, Peter Stephan, 16 adeikis, Povilas, 327 akaitien, Roma, 134, 288, 381 emkalniai, 91, 397 emkalnien, Dana, 32, 397, 505 emkalnis, Gabrielius, 397, 492, 505 ylius, Rimantas, 506 ukas, Saulius, 134, 224, 402, 441 urauskas, Artras, 295

542

Turinys

Aleksanderio Kwaniewskio laikas ...................................................................7 Valdo Adamkaus pratarm ................................................................................ 11 Tarp dviej kadencij ........................................................................................ 15 Pirmieji kadencijos metai .................................................................................. 93 Antrieji kadencijos metai ................................................................................. 189 Tretieji kadencijos metai ................................................................................. 281 Ketvirtieji kadencijos metai ........................................................................... 361 Paskutiniai kadencijos metai .......................................................................... 447 Paskutinei kadencijai pasibaigus... ................................................................ 524 Pavardi rodykl ............................................................................................... 531

543

Ad-12

Adamkus, Valdas Paskutin kadencija : prezidento dienoraiai / Valdas Adamkus ; [literatrinis bendraautoris Valdas Bartaseviius]. Vilnius : Tyto alba, 2011. 541, [3] p. : iliustr. Pavardi r-kl: p. 531542. ISBN 978-9986-16-861-4
Deimt met (19982003 ir 20042009 m.) aliai vadovavusio prezidento Valdo Adamkaus knygoje skelbiami jo dienoraiai, atspindintys laikotarp po 2003 met prezidento rinkim ir jo antrosios kadencijos vykius. Prezidentas V. Adamkus dienoraius rao jau kelis deimtmeius, bet ypa nuosekliai fiksuoti vykius stengsi jau taps prezidentu. Dienoraiuose gausu net politologams neinom fakt. ie uraai skaitytojui leidia vilgtelti politini debat ukulisius ir kartu su Lietuvos prezidentu tarsi dalyvauti pasitarimuose, kuriuose buvo sprendiamos Lietuvos ir pasaulio politikos problemos.

UDK 342.5+32](474.5)(092)+821.172-94

VALDAS ADAMKUS

PA S KU T I N K A D E N C I J A
Prezidento dienoraiai
Literatrinis bendraautoris Valdas Bartaseviius Dailinink Ilona Kukenyt
Tiraas 3 000 egz. SL 1686. 2011 10 17 Ileido Tyto alba, J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 249 7598, info@tytoalba.lt Spausdino UAB BALTO print, Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

544