2 tema

Sutartiniai enklai, reljefas ir koordinai

nustatymas.

Mokymo tikslas: karys po pratyb turi inoti

emlapio sutartinius enklus, reljefo formas ir
savais odiais jas apibdinti. Mokti naudotis
topografine liniuote ir mokti nustatyti objekt
4/6/8 skaii koordinates emlapyje, naudojantis
topografine liniuote.
Vertinimo pagrindas: karys vertinamas teigiamai,
jei ino emlapio sutartinius enklus, reljefo
formas ir savais odiais jas apibdina. Moka
naudotis topografine liniuote ir mokti nustatyti
objekt 4/6/8 skaii koordinates emlapyje,
naudojantis topografine liniuote.

Mokymo klausimai:
1. Sutartiniai enklai.
2. Reljefas.
3. Topografin liniuot.
4. 4 skaii koordinates emlapyje.
5. 6 skaii koordinates emlapyje.
6. 8 skaii koordinates emlapyje.

1. Mokomasis klausimas. Sutartiniai enklai.

emlapio sutartiniai enklai tai sumainti
stilizuoti objekt pieiniai, teikiantys informacij
apie objektus bei ems paviriaus elementus.
Sutartiniai enklai paprastai yra vaizdingi, todl jie
lengvai suvokiami ir atsimenami. Vietovs objekt
sutartiniai enklai vairi masteli emlapiuose
yra panas forma ir spalva, taiau gali bti
skirtingo dydio. Vienos ries objektai ymimi tuo
paiu enklu.

Pagal paskirt ir geometrin form, topografiniai

sutartiniai enklai skirstomi :
Nemastelinius enklus. ie enklai emlapyje
ymi objektus, kuri formos ir dydio negalima
atvaizduoti pagal emlapio mastel. Pavyzdiui
miestai, smulki masteli emlapiuose. ie
sutartiniai enklai daniausiai yra taisyklingos
geometrins formos (apskritimas, trikampis,
staiakampis) arba stilizuotos figros.

Yra vairi geometrini form sutartini enkl ir

btina inoti nuo kurios figros dalies ivesti ties.
Tokios figros kaip: trikampis, kryius, apskritimas
ir vaigdut ymima paiame centre.
Figros kaip: keturkampis, staiakampis ar
trapecija artimiausias kampas.

Mastelinius enklus. ie enklai, emlapyje

parodo objektus, kuri forma ir dyd, ilaikant
visas proporcijas, galima pateikti emlapio
mastelyje. Tokie objektai yra mikai, eerai ir t.t.
Masteliniai enklai parodo objekto kontr,
kurio vidus upildomas spalva parodania
objekto esm.

Linijinius enklus. Topografiniuose

emlapiuose ie enklai ymi tiesius objektus.
Tai ups, keliai, geleinkeliai ir kt. Linijiniai
enklai, laikantis mastelio tikslumo, parodo
iilginius objekt ilinkimus - upi vingius, keli
poskius. Objekto plotis ne visada atitinka
enklo plot.
Aikinamuosius enklus. Be nemastelini,
mastelini ir linijini enkl, topografiniuose
emlapiuose naudojami ir aikinamieji enklai:
miko kontre paymtas medynas, parodomas
ups tekjimo kryptis ir panaiai. ie enklai
teikia papildom informacij apie vaizduojam
objekt.

Sutartiniai enklai.
dominuojanti miko ris
22 vidutinis medi auktis ( m )

0,24 vidutinis medi skersmuo (m)

110 ups plotis

2,1 ups gylis

- ups tkms kryptis

0,6

2,1S

S ups dugno
gruntas ( smlis )
110

puis
puis

4 vidutinis atstumas tarp medi (tankumas

m)

22

4
0.24

0,6 tkms greitis ( m/s )

2. Mokomasis klausimas. Reljefas.

Reljefas tai sudtinga erozini form visuma,
apibdinanti ems paviriaus nelygumus.
Pairjus emlap, jame galite pamatyti
daugyb rud plon linij. Jos vadinamos
horizontalmis.

Horizontals yra linijos, jungianios takus,

vienodai ikilusius vir jros lygio.
Prie kai kuri horizontali tarpuose raomas t
horizontali auktis. Aukio skaiiavimo
patogumui, priklausomai nuo mastelio dydio,
bna pastorintos kas kelintos linijos.

Atstumas tarp
horizontali,
vadinamas reljefo
laiptu. Pats atstumas
tarp horizontali,
parodo statum: kuo
maesnis atstumas
tarp horizontali, tuo
statesn auktuma.

emlapiuose galima rasti vairi reljefo form.

Panagrinsime juos plaiau:
laitas - tai auktumos atkarpa, kuri prasideda
nuo apatins auktumos dalies ir baigiasi
virutinje auktumos dalyje ( arba atvirkiai ),
pavaizduota su visais nelygumais bei statumu.

Yra trys lait rys:

1.Lygus laitas kai atstumas tarp horizontali
vienodas.

2.gaubtas laitas kai kylant vir, atstumas

tarp horizontali maja. Tokie laitai sudaro
geras stebjimo ir audymo slygas.

3.Igaubtas laitas kai kylant vir, atstumas

tarp horizontali didja. I apaios js
nepamatysite tokio laito virns ir atvirkiai.

Realybje laitai retai kada bna tokie, i tikrj

laitai stipriai raiyti ir daniausiai kombinuoti jie
susideda i vis trij tip.

Kalnas kgio
formos auktuma
staiais laitais. Jo
santykinis virija 200
m. Aukiausia jo
dalis vadinama
kalno virne, o
apatin papde.

Kalnagbris itsta
kaln virtin.

Balnakalnis
paemjimai tarp
dviej kaln.

Kalva kgio formos

palyginti neauktas
ems paviriaus
ikilimas su aikia
virne ir papde
(iki-200m).

Kalvagbris itsusi
kalv grandin.

Slnis vieta tarp dviej

kalnagbri ( kalvagbri
). Slniai nesusikerta jie
susilieja vienas su kitu.
Paprastai slnio dugnas
turi vienos krypties
nuolyd. Slnio dugnu
daniausiai teka ups, o
laitai lkti. Keli susilieja
tarpusavyje slniai,
vadinami kloniu

Nosis tris puses

emjantis laitas.

Loma vieta tarp

dviej nosi.

3. Mokomasis klausimas. Topografin liniuot.

Norint emlapyje tiksliai nustatyti objekto viet,
geriausia naudotis topografine liniuote. Topografin
liniuot naudojama tikslios objekto vietos emlapyje
nustatymui.
Topografins liniuots plaiai naudojamos tiek
kariniams , tiek sportiniams tikslams. Topografini
liniuoi yra vairi. Jas naudoja artilerija, laivynas,
oro pajgos, o taip pat ir sausumos kariuomens.
Lietuvoje plaiai naudojami emlapiai 1 : 25 000 ir
1 : 50 000 mastelio ir mes panagrinsime topografin
liniuot kuri pagaminta Danijos karalystje bei tinkanti
mums.

DANIKA
TOPOGRAFIN
LINIUOT
( 6400 tkst. )

Kratuose yra liniuots grafos,

kurios gali padti apskaiiuoti
atstum.
Sugraduotas apskritimas
padeda nustatyti azimutus
emlapyje.
Iorinse kampo dalyse,
sugradavimas 1,2, 39,10
padeda tiksliai nustatyti
koordinates emlapyje, kurio
mastelis yra 1 : 25 000;
Vidinje kampo pusje
sugradavimas 2,48,10,
padeda nustatyti koordinates
emlapyje, kurio mastelis yra
1 : 50 000.

AMERIKIETIKA
TOPOGRAFIN
LINIUOT
( 6400 tkst. )

AMERIKIETIKA
TOPOGRAFIN
LINIUOT
( 6400 tkst. )

4. Mokomasis klausimas. 4 skaii koordinates

emlapyje.
Koordinats tai prie vertikali ir horizontali
emlapio tinklelio linij paymti skaiiai.
Koordinats esanios horizontaliai arba einanios
i vakar rytus vadinamos rytinmis, o
koordinats esanios vertikaliai arba einanios i
piet iaur vadinamos iaurinmis.

17
16
15
14
37

38

39

40

Rytini ir iaurini koordinai pagalba js galite

duoti tiksl, reikaling vietovs tak.
Nustatinjant koordinates, reikia inoti, atsiminti ir
mokti kaip tai teisingai padaryti. Pirmiausiai
nustatant koordinates, reikia nustatyti rytines
koordinates, o paskiau iaurines.

35

36

37

38
Rytai

iaur

16
15
14
Piets

vairioms karinms uduotims naudojami

skaitmeniniais pavadinimais pavadintos
koordinats, todl dabar panagrinsime plaiau.
Keturi skaii koordinats.
Tai horizontali ir vertikali linij susikirtimo
takas, apimantis vis kvadrat. Tai netikslios
koordinats, bet jos parodo, kad objektas randasi
btent tam kvadrate, kuris sudaro vien kvadratin
kilometr

ei skaii koordinats. eiaenkls

koordinats yra tikslesns u keturenkles, jos gali
jau nurodyti 100m. tikslumu objekt. Nustat ir
rad pagal keturi skaii koordinates reikaling
kvadrat, reikia kvadrat skaidyti deimt dali.

Atuoni skaii koordinats. ios koordinats

parodo dar tikslesn reikiamo objekto viet, kurio
paklaida yra iki 10m. Tai tikrai tikslios koordinats,
kuri pagalba galima tiksliai nustatyti ar rasti
tak. Nustatymo bdas toks pat. Pirmiausia
nustatinjama ei skaii koordinats, o gaut
ei skaii kvadrat skaidome dar deimt dali
ir objekto vieta atsiras dar tiksliame take.

Koordinai nustatymas liniuots pagalba.

Klausimai?