Nicholas Carr

Seklumos
KAIP INTERNETAS keiia ms SMEGENIS

Vert Vilma Kaerauskien

Vilnius

UDK 316.77:004.738.5
Ca235
TEISS GINAMOS.
leidin draudiama atkurti bet kokia forma ar bdu, vieai skelbti, skaitant
padarym vieai prieinam kompiuteri tinklais (internete), ileisti ir versti, platinti jo original ar kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip
perduodant nuosavybn.
Draudiama krin, esant bibliotekose, mokymo staigose, muziejuose arba archyvuose, mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atkurti, vieai skelbti
ar padaryti vieai prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t
staig patalpose.

Ve r s t a i k n y g o s :
The Shallows: What the Internet Is Doing to Our Brains by Nicholas Carr
I a n g l k a l b o s v e r t
Vilma Kaerauskien
Redagavo
Ona Balkeviien
Ma ke t k r
Jurgita Petrulyt ir Dovil Kulieien
V i r e l k r
Jurgita Petrulyt ir Artras Babuis
Knyg serija MOKSLAS VISIEMS yra leidiama gyvendinant Lietuvos moksl
akademijos kartu su partneriais vykdom projekt Nacionalins mokslo populiarinimo priemoni sistemos sukrimas ir gyvendinimas, kuris yra finansuojamas
Europos socialinio fondo lomis.

ISBN 978-609-437-212-4

Copyright 2011, 2010 by Nicholas Carr.

All rights reserved.
Vertimas lietuvi kalb Vilma Kaerauskien, 2013
Leidykla Eugrimas, 2013

kiriu mamai
ir
tio atminimui

Ir visikoje tyloje
Saldios palaimos ydu apsigaubsiu
Su nenuilstaniojo proto vainiku...
Donas Kitsas (John Keats)
Od Psichei (Ode to Psyche)

TURINYS

Prologas
Pirmas skyrius:
HAL ir a
Antras skyrius:
Gyvybins vagos
Treias skyrius:
Proto rankiai
Ketvirtas skyrius: Gili mini puslapiai
Penktas skyrius:
Universaliausia informacijos priemon
etas skyrius:
Knygos vaizdis
Septintas skyrius: ongliruotojo smegenys
Atuntas skyrius: Google ventov
Devintas skyrius: Ieka, atmintis
Deimtas skyrius: Toks kaip a

6
9
20
38
53
71
86
99
126
150
186

Epilogas

186

Padka

188

Inaos

189

Rodykl

208

Prologas
PROT SAUGANTIS UO IR VAGIS

964 m., grupei The Beatles pradedant invazij Amerikos radijo erdv,
Maralas Makluhanas (Marshall McLuhan) ileido knyg Kaip suprasti
medijas: mogaus tsiniai (Understanding Media: The Extensions of Man),
ir maai inomas akademikas virto vaigde. Pranaika, mslinga ir sunkiai
suvokiama knyga buvo puikus septintojo deimtmeio, garsjusio psichodeline patirtimi, kosmoso pasiekimais, vidaus ir iors kelionmis, produktas.
Kaip suprasti medijas ateities spjimais pagrsta knyga, kurioje tiksliai
numatytas linijinio mstymo nykimas. M. Makluhanas teig: XXa. panaudojus elektr naujiems dalykams, telefonas, radijas, filmai, televizija skelbia
pabaig teksto viepatavimui mintyse ir jutimuose. Ms izoliuotos, fragmentuotos asmenybs, amius kaljusios privaiame spaudini skaityme, vl tapo
visuma, susijungusia pasaulin genties kaimelio ekvivalent. Mes artjome
prie technologins smons simuliacijos, kai krybinis painimo procesas
bus kolektyviai ir bendrai iplstas bei apims vis moni visuomen.1
Knygai Kaip suprasti medijas net esant lovs virnje, apie j buvo
daugiau kalbama nei ji skaitoma. iandien leidinys tapo kultrine relikvija,
patikta universitet informacijos priemoni studijoms. Bet M. Makluhanas,
kaip akademikas ir pramoginio anro specialistas, sugebjo meistrikai ongliruoti frazmis, ir viena i j, isprdusi i knygos puslapi, tapo populiariu
posakiu: Medija yra praneimas (The medium is the message).
Deja, kartodami paslapting aforizm, pamirome, kad M. Makluhanas
ne tik pripaino ir auktino transformuojamj naujj komunikacijos technologij gali. Jis spjo apie ios galios keliam pavoj io pavojaus umirimo
grsm: Elektros technologija yra ioje vart pusje, stovime nustr, kurti, akli
6

prologas

ir nekalbame apie jos susidrim su J. Gutenbergo technologija, kuria buvo

grindiamas ir per kuri susiklost amerikietikas gyvenimo bdas.2
M. Makluhanas suprato, kad, pasirodius naujai priemonei, mons savaime susidoms jos neama informacija, t. y. turiniu. Jiems rpi laikrai
raomos naujienos, radijo transliuojama muzika, TV rodomos laidos, mogaus kitame laido gale sakomi odiai. Nors informacijos priemoni technologija ir stulbina, bet ji pati pradingsta u turinio fakt, pramog, patarim,
pokalbio.
monms pradjus diskutuoti, ar informacijos priemons poveikis teigiamas ar neigiamas, visada kalbama apie turin. Entuziastai j auktina, skeptikai smerkia. Nesvarbu, apie koki nauj priemon kalbama, beveik visada
girdti tie patys argumentai nuo pat Johano Gutenbergo (Johann Gutenberg)
spaudos laik. Entuziastai ne be pagrindo giria technologijos ilaisvint naujo
turinio sraut j laiko kultros demokratjimo enklu. Skeptikai, taip pat
ne be pagrindo, smerkia turinio grubum laiko kultrinio nuosmukio
simboliu. O anapus nirting diskusij visikai neinoma dykyn.
Naujausia informacijos priemon, paskatinusi analogikas diskusijas,
internetas. Interneto entuziast ir skeptik ginas, trunkantis du pastaruosius
deimtmeius daugelyje knyg, straipsni, tinklarai, videoklip, interneto
transliacij, tapo toks kartas kaip niekada: pirmieji skelb naujj aukso ami, o antrieji dejavo dl naujj tamsos, vidutinybi ir narciz laik. Diskusija buvo svarbi turinys svarbus bet, ukliudius asmenin ideologij ir
skon, reikalas netruko atsidurti aklavietje. Poiriai tapo ekstremals, kritika
asmenin. Luditai! auk entuziastai. Filisteriai! atsiliep skeptikai.
Kasandros! Polianos!
Nei entuziastai, nei skeptikai nepastebjo to, k mat M. Makluhanas: ilgainiui priemons turinys bus kur kas maiau svarbus nei pati priemon, btent ji lems mstysen ir elgsen. Bdamos ms langas pasaul ir save, populiariosios informavimo priemons formuoja tai, k ir kaip matome, ir, gal
gale, jei gana daug jomis naudojams, mus keiia kaip individus ir visuomen.
Technologijos poveikio nejusti nuomoni ar svok lygmenyje, ra M. Makluhanas, ji nuosekliai, be pasiprieinimo keiia jusli santyk ir suvokimo
bdus.3 Autorius visokeriopai stengsi kelti klausim, bet niekas nepadjo.
Informavimo priemons tebeskleidia savo magij, ar blogybes, nerv sistem.
7

seklumos

Ms dmesys priemons turiniui trukdo velgti didesn jos poveik.

Esame per daug apstulb ar sutrik nuo program, kad pastebtume, kas vyksta ms galvose. Gal gale, imame apsimetinti, kad pati technologija nesvarbi. Sakome sau: svarbu tai, kaip j naudojame. Atseit, visk valdome mes, o
technologija tra rankis, nieko negalintis, kol juo nesinaudojame, ir vl nieko
negalsiantis, kai nesinaudosime.
M. Makluhanas citavo savanaudik Deivido Sarnofo (David Sarnoff),
iniasklaidos galino, iradusio radij (RCA) ir televizij (NBC), teigin. Sakydamas kalb Notr Damo universitete 1955m., jis atmet masini informacijos priemoni, i kuri buvo susikrs vis imperij ir lov, kritik ir kalt
dl vis neigiam pasekmi suvert klausytojams ir irovams: Mes pernelyg
link technologines priemones laikyti atpirkimo oiais u nuodmes t, kurie
jas valdo. M. Makluhanas paiep i idj ir priekaitavo D. Sarnofui, kad
jis pats kalba kaip mogus, kur uhipnotizavo.4
M. Makluhano supratimu, mus keiia kiekviena nauja priemon. Ms
prastinis poiris bet kokias medijas svarbu tai, kaip jos panaudojamos,
yra suglumusio technologinio idioto poza, ra jis. Priemons turinys tai
tik sultingos msos gabalas, kur neasi vagis, norintis nukreipti al prot
sauganio uns dmes.5
Net ir M. Makluhanas negaljo numatyti, koki puot ikels internetas:
patiekalas po patiekalo, vienas sultingesnis u kit, vos spjant atgauti kvap
tarp ksni. Stacionarieji kompiuteriai susitrauk iki iPhone ir BlackBerry
dydio, puota tapo mobili, prieinama bet kada ir bet kur: namie, kontoroje,
klasje, rankinje, kienje.
Net apdairs mons, inantys apie didjani interneto tak, retai kada
apie tai susimsto, naudodamiesi ir diaugdamiesi internetu. Kino kritikas
Deividas Tomsonas (David Thomson) teigia: prie priemoni tikrum abejons danai tampa bejgs.6 Jis kalbjo apie kin ir poji bei potyri formavim net tik kino ekrane, bet ir ms, susidomjusios ir paklusnios publikos,
galvose. Jo komentaras netgi dar labiau tinka internetui. Kompiuterio ekranas
nuluoja abejones savo dovanlmis ir patogumais. Jis taip itikimai tarnauja, kad, atrodyt, keista manyti es jis mus valdo.

pirmas skyrius

HAL IR A

eivai, baik. Ar nesiliausi? Baik, Deivai. Ar baigsi? Taip superkompiuteris HAL maldauja nepakeiiam kosmonaut Deiv Bauman
(Dave Bowman) ymioje ir keistai skaudioje scenoje Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) kino juostos 2001 met kosmin odisja (2001: A
Space Odyssey) gale. D. Baumanas, kurio sugedusi maina tik per plauk neisiunt atvir kosmos mirti, ramiai ir altai ijungia atminties mikroschemas,
valdanias dirbtines mainos smegenis. Deivai, mano protas senka, beviltikai sako HAL. A tai jauiu. A jauiu.
Ir a tai jauiu. Per pastaruosius kelerius metus nuolat patiriu nemalon
jausm, kad kakas krapto mano smegenis, perrao nervines grandines, perprogramuoja atmint. Mano protas nesenka bent jau tiek, kiek suprantu, bet
keiiasi. Mstau ne taip, kaip anksiau. Labiausiai tai jauiu skaitydamas.
Anksiau lengvai panirdavau knyg ar netrump straipsn. Protas sitraukdavo pasakojimo subtilybes ar argument vingius ir ilgas valandas praleisdavau, klajodamas po teksto platumas. Dabar retai taip nutinka. Dabar
imu plaukti pasroviui po vieno ar dviej puslapi. Darausi neramus, pametu
minties gij, pradedu iekoti kito usimimo. Jauiuosi tarsi visada traukiau
savo aikting prot prie teksto. Atidiajam skaitymui, kuris anksiau vykdavo savaime, reikia pastang.
Manau, inau, kas vyksta. Ger deimtmet daug laiko praleisdavau internete, iekodamas informacijos ir narydamas, kartais ir prisiddamas prie
didij interneto duomen bazi. Man, kaip raytojui, iniatinklis atrod
9

seklumos

Dievo dovana. Tiriamasis darbas, kuriam anksiau reikdavo sugaiti kelias

dienas knyg saugyklose ar bibliotek periodini leidini skyriuose, dabar
tetrukdavo kelias minutes. Kelios Google paiekos, keli nuorod paspaudimai,
ir jau turiu svarbi fakt ar turining citat, kurios iekojau.
Negaliu net apskaiiuoti, kiek valand ar degal padjo sutaupyti internetas. Internetu apsiperku, sutvarkau beveik visus banko reikalus. Per interneto narykl apmoku sskaitas, planuoju susitikimus, rezervuoju lktuvo bilietus ir viebut, usisakau nauj vairavimo paymjim, siuniu kvietimus ir
sveikinimus. Net kai nedirbu, danokai mane galima utikti rausiantis iniatinklio tankumyne: skaitau ar raau elektroninius laikus, skaitinju antrates
ar tinklarai raus, seku Facebook naujienas, stebiu vaizdo transliacijas,
siuniuosi muzik ar tiesiog keliauju nuo nuorodos prie nuorodos.
Internetas tapo universalija mano priemone, didiosios dalies
informacijos, plstanios smegenis per akis ir ausis, kanalu. Galimyb nedelsiant prieiti prie tokio netiktinai plataus ir lengvai naromo
duomen kiekio turi daugyb privalum, isamiai aprayt ir tinkamai
iliaupsint. Google, sako urnalo Archaeology straipsni autor Heter
Pringl (Heather Pringle), teikia stulbinam naud monijai, surenka ir sutelkia inias bei idjas, kakada pasklidusias po pasaul taip plaiai, kad vargu
ar kas nors galt jomis pasinaudoti.7 Klivas Tompsonas (Clive Thompson)
i Wired teigia: Tobulas silicio atminties atkrimas gali bti itin naudingas
mstymui.8
Nauda akivaizdi, bet turi savo kain. Kaip sak M. Makluhanas, informacijos priemons nra tik informacijos kanalai. Jos teikia daug peno apmstymui, bet veikia ir mstym. Tikriausiai, internetas neigiamai veikia mano
sugebjim susitelkti ir mstyti. Nesvarbu, ar esu prisijungs prie interneto, ar
ne, protas tikisi gauti informacijos taip, kaip j skleidia internetas spariu
srautu. Anksiau nardiau po odi jr su akvalangu, dabar lekiu jos paviriumi lyg reaktyviniu lktuvu.
Galbt esu nenormalus ar iimtinis atvejis. Bet taip neatrodo. Papasakojs apie savo skaitymo problemas draugams, i daugelio igirstu, kad ir jie
kenia nuo panai bd. Kuo daugiau naudojams internetu, tuo sunkiau
susitelkti perskaityti ilgus spaudinius. Kai kurie jaudinasi, kad tampa visikais
isiblakliais.
10

HAL IR A

Keli i mano stebt tinklaratinink taip pat minjo reikin. Buvs

urnalistas Skotas Karpas (Scott Karp), dabar raantis tinklarat apie internetines informacijos priemones, prisipasta visikai liovsis skaityti knygas.
Kolede studijavau literatr ir skaitydavau daug knyg, rao jis. Kas
nutiko? Ir ia pat bando spti: Kas, jei mano skaitymas apsiriboja internetu
ne todl, kad pasikeit skaitymo bdas, t. y. iekau, kur patogiau, o todl, kad
pasikeit MSTYMAS?9
Briusas Fridmanas (Bruce Friedman), tinklaraio apie kompiuterius
medicinoje autorius, taip pat apra, kaip internetas keiia jo mstymo proius. Dabar beveik visikai praradau sugebjim perskaityti ir siminti ilgesn
straipsn ir spaudinyje, ir internete, sako jis.10 Patologu Miigano medicinos
mokykloje dirbantis B. Fridmanas, kalbdamas su manimi telefonu, isamiau
paaikino savo komentar. Jis teig, kad jo mstymas gavo staccato bruo: jis
spariai nuskenuoja trumpus teksto fragmentus i daugelio interneto altini.
Daugiau nebegaliu skaityti Karo ir taikos, priduria jis. Netekau sugebjimo tai daryti. Net tinklaraio publikacijai i daugiau nei trij ar keturi
pastraip perskaityti reikia papildom pastang. A tik permetu akimis.
Filipas Deivisas (Philip Davis), Kornelio universiteto komunikacijos doktorantas, tinklaraio Society for Scholarly Publishing narys, prisimena deimtojo XXa. deimtmeio pabaigoje parods draugei, kaip naudotis interneto
narykle. Jis teig apstulbs ir net susierzins, kai mergina sustodavo skaityti
atvert svetaini teksto. Nereikia skaityti tinklalapi, tiesiog spustelk paymtus odius! barsi jis. Dabar F. Deivisas rao: A daug skaitau ar bent
turiau daug skaityti, tik ne skaitau perbgu akimis. Praskrendu. Neturiu
kantrybs ilgiems, itstiems, vairiapusiams argumentams, nors ir kaltinu kitus per daug paprastu pasaulio vaizdavimu.11
S.Karpas, B. Fridmanas ir F. Deivisas isilavin, raym link mons itin optimistikai msto apie silpstanius gebjimus skaityti ir susitelkti.
Jie teigia: vertinus vis interneto teikiam naud, spari prieig prie daugybs informacijos, veiksmingus iekos ir atrankos rankius, galimyb dalytis
nuomone su nedidele, bet susidomjusia auditorija, verta atsisakyti sugebjimo ramiai sitaisyti ir vien po kito versti knygos ar urnalo lapus.
Elektroniniame laike B. Fridmanas man ra: niekada nebuvau krybingesnis nei pastaruoju metu, ir nuopeln priskiria savo tinklaraiui
11

seklumos

bei galimybei gauti ir pervelgti tonas informacijos iniatinklyje. S.Karpas

tikjo, kad perskaityti daugyb trump, susiet fragment internete yra kur
kas veiksmingesnis bdas protui lavinti, nei perskaityti 250 puslapi knyg,
nors taip pat teigia dar nesuprantame tinklinio mstymo pranaumo, nes
vertiname pagal senj linijin mstym.12 F. Deivisas msto: Galbt dl interneto takos netekau kantrybs skaityti, bet, manau, daugeliu atvilgiu tapau
sumanesnis. Daugiau slyi su dokumentais, mogaus darbo produktais ir
monmis reikia daugiau iorini poveiki mstymui ir raymui.13 Visi trys
ino, kad paaukojo kai k svarbaus, bet praeit n vienas negrt.
Yra moni, kuriems pati knygos skaitymo idja atrodo senamad, gal net
truput kvaila, kaip sitis sijon ar augintis gyvulius. A neskaitau knyg,
sako Do Oija (Joe OShea), buvs Floridos valstybinio universiteto student
organizacijos prezidentas, 2008m. laimjs S.Rodo (C. Rhodes) stipendij.
Einu Google, kur galiu greitai gauti reikiamos informacijos.
Filosofijos studentas D. Oija nemato jokios prasms skaityti itisus
skyrius, kai galima per minut ar dvi isirinkti reikiamus fragmentus i Goo
gle Book Search. Nra jokio reikalo sdti ir skaityti knyg nuo pradios iki
galo, sako jis. Tai laiko vaistymas; vis reikiam informacij iniatinklyje
gali gauti greiiau. Jis teigia: vos tik gudus medioti internete, knyg nebereiks.14
Atrodo, D.Oija yra daugiau taisykl nei iimtis. 2008m. mokslo tyrim ir konsultacij bendrov nGenera ileido studij apie interneto poveik
jaunimui. Bendrov apklaus madaug 6000 vadinamosios interneto kartos
vaik, uaugusi su pasauliniu iniatinkliu. Skaitmenini technologij naudojimas, ra vyriausiasis tyrimo organizatorius, paveik net informacijos
permim. Jie ne visada skaito puslap i kairs dein ir i viraus apai.15
Neseniai vykusiame Phi Beta Kappa susirinkime Diuko universiteto profesor Katerina Heils (Katherine Hayles) prisipaino: A daugiau negaliu priversti student skaityti knyg nuo pradios iki galo.16 Ji dsto angl kalb ir
kalba apie angl literatros studentus.
mons vairiai naudojasi internetu. Vieni noriai ir susidomj perima
naujausias technologijas. Jie ibando daugyb internetini paslaug, usisako
begal sklaidos kanal. Rao tinklaraius, klijuoja etiketes, susirainja ir
plepa. Kitiems ne itin rpi naujausia mada, bet ir ie didij laiko dal pralei 12

HAL IR A

dia internete, barbendami savo stacionarij ar neiojamj kompiuteri ir

telefon klaviatras.
Internetas svarbus j darbui, mokslams, socialiniam gyvenimui, danai
ir visoms trims sritims. Kai kurie prisijungia tik kelet kart per dien: pasitikrinti elektroninio pato, perskaityti ini, iekoti informacijos dominania
tema ar apsipirkti. inoma, yra daug moni, visikai nenaudojani interneto todl, kad sau to leisti negali arba nenori.
Akivaizdu: vos per 20m., nuo tada, kai programuotojas Timas Bernersas
Li (Tim Berners-Lee) sugalvojo pasaulinio iniatinklio kod, internetas tapo
viena i komunikacijos ir informacijos priemoni. Jo naudojimo mastas neturi precedento net matuojant iniasklaidos standartais. Jo taka taip pat didel.
Savo valia ar esant poreikiui internet primme kaip unikal ir aibikai greit informacijos rinkimo ir skleidimo bd.
Atrodo, pasiekme, kaip pranaavo M. Makluhanas, svarb intelektins ir kultrins istorijos moment dviej labai skirting mstymo bd
sankirt. Mainais u interneto lobius o tik pikiurna atsisakyt pripainti
jo privalumus atiduodame, pasak S.Karpo, savo senj linijin mstym.
Ram, sutelkt, nesiblakant linijin mstym nustumia naujas mstymo bdas, skatinantis priimti ir skleisti informacij maomis, padrikomis, danai
persidengianiomis porcijomis, ir kuo spariau, tuo geriau.
Donas Batel (John Battelle), buvs urnalo redaktorius ir urnalistikos profesorius, dabar valdantis internetins reklamos bendrov, intelektin
jaudul, kur jis patiria, narydamas interneto tinklalapius, apibdino taip:
Kelet valand kurdamas tikralaik informavimo sistem, jauiu, kaip mano
smegenys siiebia, ir a tarsi tampu sumanesnis.17 Daugelis i ms esame
patyr toki poji internete. Jie taip svaigina, kad gali atitraukti dmes nuo
skaudesni kognityvini interneto naudojimo pasekmi.
Pastaruosius penkis amius, nuo tada, kai J. Gutenbergo spauda ipopuliarino knyg skaitym, meno, mokslo ir visuomens pagrind sudar literatrinis mstymas. i lanksti ir subtili mstymo forma tapo krybiniu Renesanso
epochos mstymu, racionaliuoju vieiamojo amiaus mstymu, iradinguoju
Pramoninio perversmo mstymu ir netgi naikinamuoju Modernizmo mstymu. Netrukus ji taps vakarykts dienos mstymu.
13

seklumos

Kompiuteris HAL 9000 gim, arba pradjo veikti, kaip kukliai sako
pats HAL, 1992 m. sausio 12 d. mistinje kompiuteri gamykloje Urbanoje
(Ilinojus). A gimiau beveik 33 metais anksiau, 1959 m. saus, kitame vidurio vakar didmiestyje Sinsinatyje (Ohajus). Mano gyvenimas, kaip ir
daugelio Kdikio bumo ir X kart atstov, rutuliojosi tarsi dviej veiksm
pjes. Prasidjo nuo analogins jaunysts ir, greitai, bet kruopiai, pertvarkius
rekvizitus, eng skaitmenin pilnametyst.
Regint mano ankstyvj met vaizdinius, uplsta ramybs ir svetimumo
jausmas, visai kaip ramyb Deivido Lino (David Lynch) filme Tikra istorija
(The Straight Story). Ant ms virtuvs sienos kabo didelis garstyi spalvos telefonas su sukamuoju disku ir ilgu spiraliniu laidu. Ttis sukioja kikio ausis
ant televizoriaus, bergdiai bandydamas ivengti sniego, trukdanio stebti
reds [Sinsinaio Reds. Vert. past.] varybas.
Ant vyruoto vaiavimo keliuko guli susuktas, nuo rasos sudrks rytinis
laikratis. Svetainje ant kilimo mtosi garso aparatros pultelis ir keli plokteli dklai bei mauts (kai kurios nuo vyresnij vaik The Beatles album).
Apaioje, priplkusiame rsyje rengtame eimos kambaryje knygos, daugyb lentynose surikiuot knyg spalvotomis nugarlmis, ant kuri urayti
pavadinimai ir autoriai.
1977m., kai pasirod vaigdi kar (Star Wars) epopja ir sisteig
Apple Computer, patraukiau Niuhampyr studijuoti Dartmuto kolede. Stodamas neinojau, bet Dartmutas nuo seno garsjo kompiuteri panaudojimu
akademiniais tikslais, ir studentai bei dstytojai galjo lengvai naudotis iomis
duomen perdirbimo mainomis.
Koledo prezidentas Donas Kemenis (John Kemeny) buvo gerbiamas
kompiuteri specialistas, 1972m. paras taking knyg mogus ir kompiuteris (Man and the Computer). Be to, dar prie deimtmet jis buvo vienas
i pirmosios programavimo kalbos, BASIC, naudojanios prastus odius ir
sintaks, iradj.
Beveik paiame koledo teritorijos viduryje, ikart u karali Jurgi epochos stiliaus Bakerio bibliotekos su dang skrodiania varpine ikilo vienauktis, nirus, truput futuristinis gelbetoninis Kiewit Computation Center
pastatas, kuriame buvo kurdintas mokomasis General Electric GE-635 universalij kompiuteri padalinys.
14

HAL IR A

Universaliuosiuose kompiuteriuose buvo diegta novatorika Dartmuto

laiko paskirstos sistema ankstyvoji tinklo, leidusio daugybei moni naudotis kompiuteriais vienu metu, versija. i sistema buvo pirmoji iuolaikini
asmenini kompiuteri apraika. Ji sudar slygas atsirasti, kaip savo knygoje
ra D.Kemenis, tikram simbioziniam mogaus ir kompiuterio ryiui.18
A studijavau angl kalb ir visokeriopai stengiausi ivengti matematikos
ir gamtos moksl, bet Kiewit stovjo strateginje student miestelio vietoje,
tarp bendrabuio ir pastat, kuriuose buvo sikrusios student brolijos, todl
savaitgalio vakarais danai praleisdavau valandl kit prie terminalo vieojo
teletaipo kambaryje, laukdamas, kol sibgs alaus vakarlis. Paprastai stumdavau laik, aisdamas vien i paikai primityvi keli aidj aidim, sugalvot paskutinio kurso programavimo student, vadinusi save sisprogsais
[sistem programuotojai. Vert. past.], taiau sugebjau imokti naudotis gremzdika raymo programa ir netgi suinojau kelet BASIC komand.
A tiesiog tuiai leidau laik skaitmeninje erdvje. U kiekvien Kiewit
praleist valand turjau dvigubai atidirbti kaimyniniame pastate Bakerio
bibliotekoje. Kimte kimau egzaminams reikaling informacij tamsioje bibliotekos skaitykloje, rijau daugyb skaitykloje esani knyg ir dar pasiimdavau i centrinio abonemento.
Didij bibliotekoje praleisto laiko dal uimdavo klaidiojimas ilgais,
siaurais takais tarp lentyn. Nors supdavo deimtys tkstani knyg, nepamenu, kad biau patyrs nerimo jausm, bding iandieniniam vadinamajam informacijos pertekliui. Knyg santrumas, pasirengimas laukti itisus
metus, o gal deimtmeius, kol ateis j skaitytojas ir isitrauks i lentynos,
kakaip ramino. Neskubk, nabdjo knygos dulktais balsais. Mes niekur nedingsime.
Kompiuteriai mano gyvenim rimtai siver 1986m., prajus 5metams, kai baigiau Dartmut. Mano monos nerimui, ileidau beveik visas
ms santaupas, madaug 2000 dol., vienam i pirmj Apple Macintosh sigyti. iame Macintosh Mac Plus modelyje puikavosi operatyvioji 1 MB atmintis, 20 MB standusis diskas ir maytis nespalvotas ekranas.
Dar ir dabar prisimenu jaudul, kur jauiau, ipakuodamas ma smlio spalvos prietais. taisiau ant savo stalo, prijungiau klaviatr ir pel ir
nuspaudiau jungimo mygtuk. Jis nuvito, sugrojo sveikinimo melodij ir
15

seklumos

nusiypsojo man, nes visos paslaptingos procedros, atvedusios j pas mane,

baigsi. Netekau ado.
Plusui teko dviguba ir nam, ir darbo kompiuterio nata. Kasdien j
tempiausi vadybos konsultacij biur, kur dirbau redaktoriumi. Programa
Microsoft Word peririnjau silymus, ataskaitas ir pristatymus; kartais sijungdavau Excel konsultant skaiiuoklms patikrinti.
Kas vakar nedavausi namo: planavau eimos finansus, raiau laikus,
aidiau vis dar paikus, bet jau maiau primityvius aidimus, o linksmiausia
paprastas duomen bazes sudarinjau imoningja HyperCard programle,
tuomet parduodama su kiekvienu Mac kompiuteriu.
Vieno i krybikiausi Apple programuotoj Bilo Atkinsono (Bill At
kinson) sukurtoje programlje buvo hiperteksto sistema, panai vliau atsiradusio pasaulinio iniatinklio sistem. Pastarojoje spaudiame tinklalapiuose
esanias nuorodas, o HyperCard reikdavo spausti kortelse esanius mygtukus, bet pati idja ir jos patrauklumas buvo visikai tokie pat.
Pajutau, kad kompiuteris ne tik paprastas rankis, vykdantis mano paliepimus. Tai subtilus prietaisas, bet, be abejons, ir veikiantis mus. Kuo daugiau juo naudojausi, tuo labiau kito darbo metodai. I pradi negaljau nieko
redaguoti kompiuterio ekrane. Isispausdindavau dokument, padarydavau
korekcijas pietuku ir tada suvesdavau skaitmenin dokumento versij. Tada
vl isispausdindavau ir vl ymdavausi.
Kartais cikl kartodavau daugyb kart per dien, kol kakuriuo momentu staiga viskas pasikeit. Pajutau nebegaliu nieko rayti ar redaguoti popieriuje. Negaljau dirbti be trynimo mygtuko, slankjuosts, ikirpimo ir djimo
funkcij, veiksmo ataukimo komandos. Privaljau visus redagavimo darbus
atlikti kompiuterio ekrane. Naudodamasis raykle, pats tapau panaus raykl.
Daugiau pokyi atsirado, man nusipirkus modem gal 1990m. Iki to
laiko Plus buvo autonominis prietaisas, kurio funkcijas ribojo programin
ranga, diegta standiajame jo diske. Per modem susijungs su kitais kompiuteriais, jis gavo nauj tapatyb ir nauj usimim daugiau nebebuvo
tik rankis, tarsi modernus veicarikas peilis. Kompiuteris tapo bendravimo
priemone, prietaisu informacijai iekoti, tvarkyti ir skleisti.
Ibandiau visas internetines paslaugas: CompuServe, Prodigy ir net
trumpos atminties Apple eWorld, bet labiausiai usikabinau u America On
16

HAL IR A

line (AOL). Mano pirmasis planas leido naudotis AOL 5val. per savait, tad
a skrupulingai skirsiau brangias minutes: susirainti su draugais, taip pat
turjusiais AOL paskyras, sekti pokalbius keliose skelbim lentose, skaityti
straipsnius, perspausdintus i vairi laikrai ir urnal. Galima sakyti, simyljau savo modemo gars, skleidiam telefono tinklais jungiantis prie AOL
serveri. Girdti jo pypsjim ir klaksjim buvo tas pats, kas slapia klausytis
draugiko robot porels gino.
Iki deimtojo XXa. deimtmeio vidurio buvau strigs visikai ne nelaimingai naujinimo vyksme. Senstant Plus ileidau atsarg 1994 m.
ir sigijau Macintosh Performa 550 su spalvotu ekranu, CD-ROM tvarkykle,
500MB standiuoju disku ir 33 MHz procesoriumi: tuomet tai atrod, sakykime, stebuklingas greitis.
Naujam kompiuteriui reikjo atnaujinti daugel man prast program,
be to, jo parametrai leido naudoti visokias naujas programas, turinias naujausi multimedijos savybi. sidiegus nauj programin rang, usipild visas
standusis diskas. Teko sigyti papildom iorin. Pridjau dar ir talpj diskel,
o vliau CD raymo rengin.
Po poros met sigijau nauj stacionarj kompiuter su daug didesniu
monitoriumi ir spartesniu lustu, bei neiojamj, kur galiau turti kelionje.
Mano darbdavys Mac kompiuterius pakeit Windows, taigi vienu metu naudojau dvi skirtingas operacines sistemas vien darbe, kit namie.
Madaug tuo pat metu pasigirsdavo kalb apie internet, paslapting tinkl tinkl, adjus, pasak inov, visk pakeisti. 1994 m. Wired
straipsnis skelb, kad mano numyltoji AOL netrukus bus atgyvena. Naujas
iradimas, grafin narykl, garantavo kur kas domesnius potyrius skaitmeninje erdvje: Sekdami nuorodas (spusteljus nuorod, atsivers susietasis
dokumentas), galsite keliauti po internetin pasaul, vadovaudamiesi savo
geidiais ir intuicija.19 Mane suintrigavo, ir ukibau. 1995m. pabaigoje savo
darbo kompiuteryje sidiegiau naujj Netscape narykl ir sklaidiau i pairos begalinius pasaulinio iniatinklio puslapius. Netrukus turjau ISP [Inter
net Service Provider] paskyr ir spartesn modem. AOL paslaug atsisakiau.
Kita istorijos dalis jums inoma, nes tai, greiiausiai, ir js istorija. Vis
spartesni lustai ir modemai. DVD diskai ir DVD raymo renginiai. Gigabait
dydio standieji diskai. Yahoo, Amazon ir eBay. MP3. Srautinis vaizdo siun 17

seklumos

timas. Plaiajuostis ryys. Napster ir Google. BlackBerry ir iPod. Wi-Fi tinklai.

YouTube ir Wikipedia. Tinklarai ir mikrotinklarai raymas. Imanieji telefonai, atmintukai, elektronins knygos. Kas atsispirt? Aiku, ne a.
Apie 2005m. pasauliniam iniatinkliui perkopus antr brandos pakop (Web 2.0), j perkopiau ir a. Tapau socialini tinkl dalyviu ir turinio
krju. Uregistravau domen, roughtype.com, ir pradjau rayti tinklarat.
Buvo smagu, bent jau por met. Nuo deimtmeio pradios dirbau laisvuoju
raytoju daugiausia raiau apie technologijas ir inojau, kad parayti knyg
ar straipsn ilgas, sudtingas ir danai nuviliantis darbas.
Sunkiai lipdai rankrat, siunti leidjui ir tikiesi, kad nebus atmestas;
tada daugyb redagavim, fakt tikrinim, korekcij. Galutinio produkto
nesulauksi anksiau nei po keli savaii ar mnesi. Knygos pasirodymo reikdavo laukti daugiau nei metus.
Tinklaraiai niekais pavert tradicin spausdinimo main. Kak paraai, padarai kelet nuorod, spusteli mygtuk Skelbti, ir tavo darb gali
ivysti visas pasaulis. Be to, gauni tai, kas beveik nemanoma formaliojoje
leidyboje: tiesiogin skaitytoj atsak komentar, o jei skaitytojai turi savo
tinklaraius nuorod, forma. Jauiausi naujas ir laisvas.
Skaitymas internete taip pat teik naujumo ir laisvs pojt. Nuorodos
ir iekos sistemos mano ekran pateikdavo daugyb teksto kartu su nuotraukomis, garsais ir vaizdo raais. Leidjams atsisakius vadinamj mokesio
sien, nemokamo turinio srautas virto potvynio banga. Antrats be paliovos
versi mano Yahoo pradios tinklalap ir sklaidos kanal skaitytuv. Spusteljus vien nuorod, atsirasdavo dar deimtys ar imtai. Nauji elektroniniai
laikai ateidavo kas minut ar dvi. Susikriau MySpace, Facebook, Digg ir Twit
ter paskyras. Lioviausi prenumeruotis laikraius ir urnalus. Kam j reikia?
Kol mane pasiekdavo spausdinti leidiniai, sudrk nuo rasos ar kaip kitaip,
jauiausi taip tarsi biau jau skaits visas tas istorijas.
Kart 2007m. mano informacijos roj slinko abejoni gyvat. miau
pastebti, kad internetas mane veik kur kas stipriau ir plaiau nei mano senas autonominis kompiuteris. Ne tik todl, kad, spoksodamas kompiuterio
ekran, praleidiu tiek daug laiko. Ne tik todl, kad pakito daugelis proi
ir sigaljusi tvark, nes labai pripratau prie internetu teikiam paslaug ir
tapau nuo j priklausomas. Atrod, kinta smegen funkcionavimo bdas.
18

HAL IR A

Pradjau jaudintis dl nesugebjimo sutelkti dmes vien objekt ilgiau nei

dvi minutes.
I pradi maniau, kad tai vidutinio amiaus problemos. Bet suvokiau:
ne tik plaukiu pasroviui. Smegenys alkanos. Jos reikalauja peno, tokio, kok
teikia internetas, ir kuo daugiau jas maitini, tuo darosi alkanesns. Net nebdamas prie kompiuterio, trokau pasitikrinti elektronin pat, spaudyti nuorodas, guglinti. Norjau bti prisijungs. Jutau, kad visai kaip Microsoft Word
mane pavert gyva teksto raykle, dl interneto takos virstu kakuo panaiu
didels spartos duomen apdorojimo main, mog-HAL.
A netekau senj smegen.

19

antras skyrius

GYVYBINS VAGOS

rydrichas Ny (Friedrich Nietzsche) nusivyls. Nuo vaikysts bdamas

silpnos sveikatos, jis niekada visikai neisigyd sualojim, kuriuos patyr vos sulauks dvideimties, kai nukrito nuo irgo, tarnaudamas raitosios
artilerijos pulke prs armijoje. 1879m. dl blogjanios sveikatos buvo priverstas atsisakyti filologijos profesoriaus darbo Bazelio universitete.
Vos trisdeimt ketveri jis klajojo po vis Europ, iekodamas bd, kaip
palengvinti negalavimus. Ruden, atalus orams, vykdavo pietus, prie Viduremio jros, o pavasar vl atgal veicarijos Alpes ar savo motinos namus
netoli Leipcigo. 1881 m. pabaigoje F. Ny isinuomojo but mansardoje
Italijos uoste Genujoje. Jo regjimas silpo, ir sutelkti vilgsn popieriaus
lap buvo sunku ir skausminga; tokios pastangos danai baigdavosi udaniu
galvos skausmu ar vmimo priepuoliais. Jis turjo maiau rayti ir bijojo, kad
netrukus turs visikai atsisakyti io usimimo.
Neteks vilties, usisak raomj mainl danikj Malling-Hansen
raomj rutul, kur jo buvein pristat pirm 1882m. savait. Irastas prie
kelet met Kopenhagos Karalikojo aklj ir kurij instituto direktoriaus
Hanso Rasmuso Johano Malingo-Hanseno (Hans Rasmus Johann MallingHansen), raomasis rutulys tebuvo keistas dailus prietaisas, panaus mantri
auksin pagalvl, prismaigstyt segtuk. 52 klaviai didiosioms ir maosioms raidms, skaiiams ir skyrybos enklams rayti, koncentrikai styrantys vir rutulio tokia tvarka, kad spausdinti bt kuo paprasiau. Ikart po
klaviais lenkta ploktel popieriaus lapui laikyti. Imani pavar sistema,
20

GYVYBINS VAGOS

paspaudus kiekvien klavi, ploktel slinkdavo priek. Gerokai pasipraktikavs mogus galjo spausdinti 800 simboli per minut greiiu; tai buvo
greiiausia raomoji mainl.1
Raomasis rutulys pagelbjo F. Nyei bent jau kur laik. Imoks rinkti
akluoju bdu, jis galjo rayti tik pirtais usimerks. Vl galjo rikiuoti savo
mintis popieriuje. F. Ny taip susidomjo R. Malingo-Hanseno kriniu, kad
paskyr nedidel od:
Raomasis rutulys visai kaip a: pagamintas i metalo,
Nors kelionms ir ne itin tinka.
Reikia kantrybs ir takto gausiai
Ir mikli pirt.

Kovo mnes Berlyno laikratis ra: F. Ny jauiasi geriau nei bet

kada, ir, tik sigijs raomj mainl, vl pradjo rayti.
Prietaisas turjo kur kas didesns takos jo darbams. Vienas i artimiausi
filosofo draug, raytojas ir kompozitorius Heinrichas Kiozelicas (Heinrich
Kselitz), teig: pasikeit F. Nys raymo stilius proza tapo glaustesn, labiau telegrafika. Taip pat atsirado naujo taigumo; tarsi prietaiso galia geleis kakokiu mistiniu metafiziniu bdu bt virtusi popieriuje ispausdintais odiais. Galbt is prietaisas lems naujj tavo darb stili, ra
H.Kiozelicas laike ir pridjo: jo paties darbe muzikins mintys ir kalba danai priklauso nuo plunksnakoio ir popieriaus kokybs.
Tu teisus, atsak F. Ny. Ms raymo priemons prisideda prie
mini rutuliojimosi.2
Kol F. Ny Genujoje moksi spausdinti raomja mainle, u 500 myli iaurs rytus jaunas medicinos studentas Zigmundas Froidas (Sigmund
Freud) Vienos laboratorijoje tyrinjo neurofiziologij. Jis analizavo uv ir
viagyvi nerv sistemas. Eksperimentuodamas m tarti, kad smegenis,
kaip ir kitus kno organus, sudaro daugyb atskir lsteli. Vliau savo teorij
ipltojo: es tarpai tarp lsteli, jo vadinti sandros klitimis, svarbs smegen funkcij valdymui, formuoja atmint ir mintis. Tuo metu Z. Froido ivados nesutapo su bendrja moksline nuomone. Daugelis daktar ir tyrintoj
21

seklumos

man, kad smegenys sudarytos ne i lsteli, o i vientisos nervini skaidul

mass. Net i pritarusi Z. Froido poiriui, kad smegenys sudarytos i lsteli, nedaugelis kreip dmes, kas galt vykti tarpuose tarp j.3
Susiadjus ir ketinant vesti, Z. Froidui reikjo papildom pajam, tad
jis apleido tyrjo karjer ir pradjo privai psichoanalitiko praktik. Tolesni
tyrimai jo jaunatvikas spliones patvirtino. Dar galingesniais mikroskopais
mokslininkai nustat atskir nerv lsteli buvim. Taip pat jie atrado, kad
ios lstels, neuronai, yra ir panaios, ir nepanaios kitas kno lsteles.
Neuronai turi centrin branduol, arba kn, atliekant visoms lstelms
bdingas funkcijas, taiau turi ir dviej ri iuptuvus panaias ataugas,
perduodanias ir priimanias elektros impulsus, aksonus ir dendritus. Kai
neuronas aktyvus, impulsas per kn pasiekia aksono galiuk ir suadina chemini mediag, vadinamj neuroneikli, isiskyrim. Neuroneikliams
keliaujant per Z. Froido sandros klit, arba, kaip iandien vadiname, sinaps, neuronai bendrauja tarpusavyje, elektros impuls sraut nukreipdami per itisus lsteli koridorius. Mintys, atmintis, emocijos viskas kyla
dl elektrochemins neuron sveikos, tarpininkaujant sinapsei.
XXa. neuromokslininkai ir psichologai palaipsniui pripaino stulbinam
mogaus smegen sudtingum. Po kaukole jie rado madaug 100 mlrd. neuron, galini gyti vairias formas ir ilgius nuo keli deimi milimetr iki
keliasdeimties centimetr.4 Vienas neuronas paprastai turi daugyb dendrit
(nors ir turdamas tik vien akson), o dendritai ir aksonai gali turti daugyb
atak ir sinapsini terminali. Vidutinikai vienas neuronas sudaro madaug
1000 sinapsini ryi, o kai kurie gali sudaryti imtkart daugiau. Milijonai
milijard sinapsi galvoje sujungia neuronus tank tinkl toli grau dar ne
visai itirtais bdais, ir nuo to priklauso, kaip mstome, k jauiame ir kas
esame.
Net ms inioms apie fizin smegen veikim per pastarj ami gerokai paengus priek, viena senoji prielaida iliko visikai nepakitusi: daugelis biolog ir neuromokslinink kaip ir prie kelis imtus met tebetiki, kad
suaugusiojo smegenys niekada nekinta. Neuronai grandines jungiasi neva
vaikystje, kol smegenys lanksios, o subrendus grandins nesikeiia.
Pagal poir, smegenys turt bti panaios betonin konstrukcij.
Ilietos ir suformuotos jaunystje, greitai sukietja ir gauna galutin form.
22

GYVYBINS VAGOS

Sulaukus dvideimties, jokie neuronai nebesusidaro, ir grandins nesikuria.

Aiku, vis gyvenim saugome prisiminimus, o kai kuriuos, itin senus, umirtame, taiau vieninteliai suaugusiojo smegen struktros pokyiai ltas
irimas, knui senstant ir stant nervinms lstelms.
Nors tikjimas, kad suaugusiojo smegenys nekinta, buvo visuotinai paplits ir giliai siaknijs, neapsijo ir be eretik. Grupel biolog ir psicholog, remdamiesi spariai gausjaniais smegen tyrimais, aptiko poymi, kad
netgi suaugusiojo smegenys yra lanksios, arba plastikos. Jie teig: nauj
nerv grandini gali atsirasti vis mogaus gyvenim, o senosios gali stiprti,
silpnti ar visikai inykti.
Brit biologas Donas Zacharijus Jangas (John Zachary Young) per
1950 m. BBC transliuot paskait cikl rodinjo es smegen struktra i
ties gali bti nuolatinio kitimo bsenos, prisitaikyti prie reikiam atlikti uduoi. Esama rodym, kad smegen lstels vystosi ir auga jas naudojant,
ir atrofuojasi, ar va, nenaudojant, sak jis. Todl gali bti, kad kiekvienas veiksmas nerv sistemoje palieka neidildom pdsak.5
D.Z. Jangas nebuvo pirmasis, ikls toki idj. Prie 70met amerikiei psichologas Viljamas Deimsas (William James) ireik panai mint
apie smegen adaptyvum. Nervinis audinys, ra jis ymiame savo veikale Psichologijos pagrindai (Principles of Psychology), atrodo, yra apdovanotas neeiliniu plastikumo lygiu. Kaip ir kitus fizinius junginius, iorins ar vidins jgos, veikdamos itisas valandas, i struktr gali padaryti
kitoki, nei yra.
Psichologas pritariamai naudojo patirties poveikio smegenims lyginim
su vandens taka gruntui, anksiau prancz mokslininko Leono Diumono
(Lon Dumont) aprayt straipsnyje apie biologines proi pasekmes: Tekantis vanduo igrauia vag, ji vis platja ir gilja; o kai vandeniui reikia tekti
kit kart, jis teka ankstesne vaga. Btent taip, veikiant iorinms jgoms, nerv sistemoje susiformuoja ios vis tinkamesns vagos, kurios bus naudojamos
esant panaiai iorinei stimuliacijai net po tam tikros pertraukos.6
Z. Froidas taip pat baig, uimdamas prieprieos pozicij. Veikale
Mokslins psichologijos projektas (Project for a Scientic Psychology), paraytame 1895 m., bet niekada neileistame, jis tvirtino, kad smegenys, ypa
neuron sveikos klitys, gali kisti, reaguodamos mogaus potyrius.7
23

seklumos

Daugelis smegen specialist ir gydytoj tokias spliones atmet danai

niekinamai. Jie ir toliau man, kad smegen plastikumas baigiasi vaikystje:
kart susidariusios gyvybins vagos negali platti ar siaurti, o k jau kalbti
apie nauj vag susidarym. Jie pritar Santjagui Ramonui i Kachaliui (San
tiago Ramn y Cajal), ymiam ispan gydytojui, neuroanatomui ir Nobelio
premijos laureatui, 1913m. diskusijoms vietos nepaliekaniu tonu pareikusiam: Nerviniai tinklai suaugusij smegen centruose yra stabili, baigtin,
nekintanti materija. Visi gali mirti, bet nei vienas negali prisikelti.8
Bdamas jaunesnis, S. Ramonas i Kachalis pats abejojo tradiciniu poiriu 1894 m. jis teig, kad mstymo organas iki tam tikros ribos yra
lankstus ir gali bti itobulintas, pasitelkiant tinkamai priderintus mentalinius
pratimus,9 taiau gal gale pasidav tradicinei iminiai ir tapo vienu ikalbingiausi ir autoritetingiausi jos gerbj.
Suaugusij smegen kaip nekintamo fizinio aparato koncepcija iaugo
pramoninio perversmo amiaus metafor, kai smegenys buvo vaizduojamos
kaip mechanin keistenyb. Nerv sistem, visai kaip garo varikl ar elektros
generatori, neva sudar daug dali, turini specifin ir aiki paskirt ir svariai prisidedani prie skmingo visos sistemos veikimo. Dalys negali keisti
savo formos ar funkcij maina i karto sugest. Skirtingos smegen sritys ir
net atskiros grandins vaidino tiksliai apibrtus juslini impuls gamybos
vaidmenis, reguliuojanius raumen judjim ir atminties bei mini formavim, ir ie vaidmenys, sitvirtin vaikystje, negaljo kisti. Taip manant apie
smegenis, vaikas i ties yra, kaip ra Viljamas Vodsvortas (William Words
worth), mogaus tvas.
Mechanin smegen koncepcija ir atskleid, ir paneig garsij dualizmo teorij, idstyt Ren Dekarto (Ren Descartes) 1641m. Meditacijose
(Meditationes). Jis teig, kad smegenys ir protas dvi skirtingos dimensijos:
viena materiali, kita nemateriali. Fizins smegenys, kaip ir visas knas, yra
visikai mechaninis prietaisas, veikiantis judant sudedamosioms dalims, kaip
laikrodis ar siurblys. Taiau smegen veikla, R. Dekarto teigimu, smoningo
mstymo veiklos nepaaikina. Bdamas svarbiausia savojo a dalis, protas egzistuoja anapus materialumo. Protas ir smegenys gali sveikauti (R. Dekarto
supratimu, paslaptingai veikiant kankorinei liaukai), taiau jie yra visikai
skirtingos substancijos. Sparios mokslins paangos ir socialini neramum
24

GYVYBINS VAGOS

laikais mstytojo dualizmas buvo patogus. Tikrov turjo materialij pus

mokslo srit, ir dvasin pus, kurioje karaliavo teologija; jos skyrsi kaip dangus ir em.
Susiformavus naujai vieiamojo amiaus religijai, nematerialaus proto,
slypinio u tyrinjim ir eksperimentavim rib, svoka atrod vis nereikmingesn. Mokslininkai atmet dvasin R. Dekarto dualizmo dal, bet
prim jo mint apie smegenis kaip main. Mstymas, atmintis, emocijos,
uuot buv dvasinio pasaulio materijos, buvo laikomos logiku ir i anksto
nulemtu fizins smegen veiklos rezultatu. Smon tiesiog buvo alutinis
i operacij produktas. odis dvasia yra atgyvena, teig vienas ymus
neurofiziologas.10
Mainos metafora dar labiau ipltota ir sustiprinta, XXa. viduryje pasirodius skaitmeniniam kompiuteriui mstaniai mainai. Tada mokslininkai ir filosofai m kalbti apie smegen grandines ir netgi apie elges kaip apie
technin rang, visai kaip apie mikroskopines grandines, riamas silicio
sluoksn kompiuterio luste.
Pasak psichiatrijos specialisto Normano Dod (Norman Doidge), dogma
tapusi idja apie nekintamas suaugusij smegenis virto tam tikru neurologiniu nihilizmu. sigaljo sitikinimas, kad bet kokie bandymai isprsti su
smegenimis susijusias problemas neveiksmingi ir niekuo nepagrsti, teig
N. Dod, todl keniantieji nuo psichikos lig ar smegen paeidim liko
be vilties pasveikti ir be vaist. is poiris uvald vis ms kultr, stabdydamas ir poirio mogaus prigimt apskritai raid. Kadangi iuo poiriu
smegenys neturi gebjimo keistis, jose formuojama mogikoji prigimtis taip
pat turi bti pastovi ir jos pakeisti nemanoma.11 Jokios regeneracijos, tik
irimas. Mes taip pat strigome sustingusiame savo smegen lsteli betone ar
bent sustingusiame gytos iminties betone.
1968 metai. Man devyneri, a paprastas priemiesio vaikas, aidiantis
mikelyje netoli ms namo. Televizorius geriausiu eterio laiko rodo M.Makluhan ir Norman Meiler (Norman Mailer), diskutuojanius apie intelektinius ir moralinius, pasak pastarojo, mogaus akceleracijos supertechnologin
pasaul aspektus.12 2001 met kosmin odisja pradeda savo pirmj teatriko maratono rat, palikusi kino mgjus apsvaigusius, suglumusius ar susi 25

seklumos

erzinusius. O tylioje Viskonsino Medisono universiteto laboratorijoje Maiklas

Merzenichas (Michael Merzenich) kala skyl bedions kaukolje.
Dvideimt eeri M. Merzenichas, k tik gijs fiziologijos daktaro laipsn Donso Hopkinso universitete, kur studijavo, vadovaujamas paangaus
neurologijos mokslininko Vernono Mauntkastlo (Vernon Mountcastle), atvyko
Viskonsin dirbti mokslinio darbo smegen kartografavimo srityje. Jau seniai aiku, kad kiekvien mogaus kno plot atitinka plotelis smegen ievs,
rauklto smegen iorinio sluoksnio. Stimuliuojant odos nerv lsteles, tarkime, lieiant ar naibant, per nugaros smegenis siuniamas elektrinis impulsas
tam tikrai smegen ievs neuron grupei, kuri prisilietim ar naibym paveria smoningais pojiais.
Ketvirtajame XXa. deimtmetyje Kanados neurochirurgas Vailderis Penfildas (Wilder Peneld) elektrodus panaudojo pirmam sensoriniam mogaus
smegen emlapiui sudaryti. V. Penldo elektrodai buvo paprasti instrumentai, todl emlapiams, nors tuo laiku ir sensacingiems, trko tikslumo.
M.Merzenichas naudoja naujo tipo, plauko plonumo mikroelektrodus kur
kas tikslesniems emlapiams sudaryti ir tikisi, kad jie pads atskleisti nauj
smegen struktros aspekt.
Paalins dal bedions kaukols ir atvrs ma dal smegen, mikroelektrod kia smegen ievs plot, fiksuojant vienos gyvno rankos pojius.
Tapnoja bedions rank vairiose vietose, kol neuronas, esantis prie elektrodo
galiuko, sureaguoja. Kelias dienas metodikai terpdamas ir itraukdamas elektrod tkstanius kart, eksperiment baigia mikroemlapiu, tiksliai iki atskir nerv lsteli rodaniu, kaip smegenys apdoroja rankos pojius. Kruopt
eksperiment pakartoja dar su penkiomis bedionmis.
M. Merzenichas pereina antrj eksperimento etap. Skalpeliu pjauna
priekin galn ir paeidia juntamj nerv. Jis nori suinoti, kaip reaguoja
smegenys, paeidus periferin nerv sistem ir leidus jai ugyti. Atradimas priblok. Bedions priekins galns nervai, kaip ir tiktasi, suaugo bet kaip, o
smegenys, irgi kaip tiktasi, susipainiojo. Pavyzdiui, M. Merzenichui palietus
antrj pirto snar, bedions smegenys sako, kad pojtis sklinda i pirto
galiuko. Signalai susikryiavo, emlapis susijauk.
M. Merzenichui t pat test atlikus po keli mnesi, paaikjo, kad
psichins sumaities nebeliko. Bedions smegen siuniami signalai atitinka
26

GYVYBINS VAGOS

realius veiksmus. Mokslininko manymu, smegenys persitvark. Gyvno nerv sistema sudar nauj emlap, atitinkant nauj galns nerv idstym.
I pradi mokslininkas nepatikjo tuo, k mato. Kaip ir kiti neuromokslininkai, jis buvo mokomas, kad suaugusio mogaus smegen struktra
nekinta. Taiau laboratorijoje k tik ivydo, kaip ei bedioni smegenys
greitai ir i esms pakeit struktr lsteli lygmenyje. Vliau M. Merzenichas
prisimins: A inojau, kad tai stulbinantis struktros pakeitimas, bet negaljau to paaikinti. velgdamas atgal supratau: maiau neuroplastikumo
rodym, bet tuo metu to neinojau. Neinojau, k matau, be to, nei vienas
neurologijos specialistas nebt patikjs tokio lygio plastikumu.13
Eksperimento rezultatus M. Merzenichas ispausdina akademiniame urnale.14 Niekas nekreipia dmesio. Bet jis ino, kad tai io to verta, ir per kitus
tris deimtmeius tsia tyrimus su kur kas daugiau bedioni, ir jos visos
rodo suaugusi primat smegen plastikum. 1983m. apraomajame eksperimento dokumente M. Merzenichas kategorikai pareikia: ie rezultatai
visikai prietarauja poiriui, kad sensorins sistemos funkcionuoja taip, tarsi
bt sudarytos i daugybs technini mechanizm.15
I pradi ignoruotas kruoptus M. Merzenicho darbas gal gale sulauk
rimto neuromokslinink bendruomens dmesio. Viskas baigsi nuodugnia
iki to laiko vyravusi smegen veiklos teorij perira. Mokslininkai aptinka
smegen plastikum rodani eksperiment pdsak net V. Deimso ir Z.
Froido laikais. Ilg laik niekinti seni tyrimai priimami rimtai.
Mokslui apie smegenis vystantis, plastikumo rodym daugja. Pasitelk nauj jautri smegen skenavimo rang, mikroelektrodus ir kitus zondus,
neuromokslininkai atlieka daugiau eksperiment ne tik su laboratoriniais
gyvnais, bet ir monmis. Visi patvirtina M. Merzenicho atradim. Ir atskleidia t daugiau: smegen plastikumas neapsiriboja somatine-sensorine
ieve, reguliuojania lytjimo pojt. Jis bendras. I esms visos nerv grandins gali kisti: nepriklauso, ar jos dalyvauja pojiuose, regjime, girdjime,
judjime, mstyme, mokymesi, suvokime ar siminime. kart imintis buvo
igirsta.
Suaugusij smegenys, kaip paaikjo, nra tik plastikos, o kaip sako
neurologijos profesorius, vadovaujantis Dordo Meisono universiteto Kras 27

seklumos

novo fundamentalij tyrim institutui, Deimsas Oldsas (James Olds), jos

labai plastikos,16 arba, kaip sako pats M. Merzenichas, itin plastikos.17
Senstant plastikumas maja (smegenys stabarja), bet niekada neinyksta.
Neuronai visada ardo senas jungtis ir formuoja naujas, taip pat visada gaminasi naujos nerv lstels. Anot D.Oldso, smegenys sugeba ikart persiprogramuoti ir pakeisti funkcionavimo bd.
Nepasakosime smulkmen, kaip persiprogramuoja smegenys, taiau aiku: kaip teig Z. Froidas, paslaptis chemikai turtingame sinapsi turinyje.
Procesai, vykstantys mikroskopiniuose tarpuose tarp neuron, labai sudtingi, taiau, paprastai tariant, juose vyksta vairios chemins reakcijos, nerv
grandinse registruojanios potyrius. Atliekant uduot ar patiriant fizinius ar
protinius pojius, smegenyse suaktyvinama grup neuron. Netoliese esantys neuronai susijungia keisdamiesi sinapsiniais neuroneikliais pavyzdiui,
aminorgtimi glutamatu.18
Kartojant t pai patirt, sinapsiniai neuron ryiai stiprja ir gausja;
tai vyksta dl fiziologini, tarkime, dl didesns neuroneikli koncentracijos
iskyrimo, ir dl anatomini pokyi nauj neuron susidarymo ir nauj
sinapsini terminali atsiradimo ant esam akson ir dendrit. Reaguodamos
potyrius, sinapsins jungtys gali ir silpnti dl fiziologini ar anatomini
pokyi.
Tai, ko imokstame gyvendami, siria nuolat kintaniose tarplstelinse galvos jungtyse. Susijungusi neuron grandins smegenyse kuria tikras
gyvybines vagas. iandien svarbi neuroplastikumo dinamik mokslininkai
apibendrina Hebo taisykle: Lstels, aktyvios vienu metu, turi bti susijungusios.
Vienas i paprasiausi, bet ir efektyviausi, sinapsini jungi pokyi
pavyzdi biologo Eriko Kandelo (Eric Kandel) eksperiment serija, atlikta atuntojo XXa. deimtmeio pradioje su dideliu jros pilvakoju aplyzija
(jr organizmai ypa tinka neurologiniams tyrimams, nes j nerv sistema
paprastesn, o nervins lstels didesns).
Nobelio premijos laureatas E. Kandelas pastebjo, kad net labai velniai
paliestos pilvakojo iaunos ikart refleksyviai glaudiasi. Lieiant vl, bet gyvnui nedarant jokios alos, glaudimosi refleksas silpsta. Gyvnas prie lietimo pripranta ir imoksta jo nepaisyti. Stebdamas pilvakoj nerv sistem,
28

GYVYBINS VAGOS

E.Kandelas atrado, kad is imoktas elgsenos pokytis susijs su progresiniu

sinapsini jungi silpimu tarp sensorini neuron, juntani prisilietim,
ir motorini neuron, sakani iaunoms glaustis.
prastoje bsenoje 95 % sensorini neuron pilvakojo iaunose sujungti
su motoriniais neuronais. iaunas palietus 40 kart, tik 10 % sensorini lsteli ilaiko jungtis su motorinmis lstelmis. Tyrimas aikiai atskleid, ra
E. Kandelas, kad sinapss gali patirti didelius ir ilgalaikius stiprumo pokyius, veiksm kartojant santykikai trumpai.19
Sinapsi plastikumas sujungia dvi smons filosofijos kryptis, per amius buvusias prieingose barikad pusse: empirizm ir racionalizm. Empirist, pavyzdiui, Dono Loko (John Locke), nuomone, gimstame kaip tuias
popieriaus lapas, tabula rasa. Viskas, k inome, ateina per gyvenime imoktas
pamokas. Kalbant labiau pastamais terminais, esame ne gamtos, o aukljimo produktas. Racionalist, sakykime, Imanuelio Kanto (Immanuel Kant)
poiriu, gimstame, turdami gimtus proto ruoinius, nulemianius, kaip
suvokiame ir juntame pasaul. Visi ms potyriai pereina gimt ruoini
patikr. Vyrauja gamta.
Eksperimentai su aplyzijomis atskleid, kaip teig E. Kandelas, kad abu
poiriai geri jie i ties papildo vienas kit. Ms genai nulemia daugel
neuron jungi, t. y. kokie neuronai sudaro sinapsines jungtis su kitais neuronais ir kada.
Genetikai nulemtos jungtys sudaro, anot I. Kanto, gimtuosius ruoinius pagrindin smegen struktr, taiau gyta patirtis nulemia jungi
stiprum, arba ilgalaik efektyvum, ir utikrina, kaip teig D.Lokas, nuolatin smegen kitim ir nauj elgesio modeli pasireikim.20
Prieingas, empirin ir racionalistin, filosofijas vienijo sinaps. Niujorko universiteto neurologijos specialistas Dozefas Leduksas (Joseph LeDoux)
knygoje Sinapsinis a (Synaptic Self) rodinja, kad gamta ir aukljimas i
ties kalba viena kalba. Abi ios jgos gal gale paveikia smegenis ir elgsen
pakeisdamos sinapsin smegen tvark.21
Smegenys nra maina, kaip kad manme. Nors skirtingos smegen sritys
atsako u skirtingas funkcijas, lsteli dmenys nesudaro nuolatini struktr
ir nevaidina griet vaidmen. Jos yra lanksios. Kinta pagal patirt, aplinkybes
ir poreikius. Kai kurie ypa dideli ir yms pokyiai vyksta kaip atsakas nerv
29

seklumos

sistemos paeidim. Bandymai rodo, kad, pavyzdiui, mogui apakus, u vaizdinius stimulus atsakinga smegen dalis, vizualin iev, nenustoja veikti. J greitai perima garso apdorojimo grandins. O mogui mokantis Brailio rato, vizualin iev bus panaudota perdirbti informacijai, gautai per jutimo pojius.22
Panau, kad neuronai nori kak gauti, aikina Nens Kenvier
(Nancy Kanwisher) i Masaiusetso technologijos instituto Makgoverno smegen veiklos tyrim centro. Nesant prastai gaunamo objekto, jie ima reaguoti kit geriausi dirgikl.23 Dl visada parengto neuron adaptyvumo
klausos ir lytjimo pojiai gali paatrti, kad sumaint prarasto regjimo
poveik. Panas pokyiai vyksta ir apkurtusi moni smegenyse: prarast
klaus atstoja kiti sustiprj pojiai. Sakykime, u periferin reg atsakinga
smegen sritis padidja, kad mogus galt matyti tai, k anksiau girddavo.
moni, avarijose netekusi rank ar koj, tyrimai taip pat atskleidia,
kaip gali persitvarkyti smegenys. Smegen sritis, anksiau registravusias netekt galni pojius, greitai uima kit kno dali pojius registruojanios
grandins. Tirdamas paaugl, automobili avarijoje netekus kairs rankos,
neuromokslininkas V. S. Ramachandranas (V. S. Ramachandran), vadovaujantis Kalifornijos San Diego universiteto Smegen ir painimo centrui, pastebjo, kad, lieiant vairias veido dalis, kai paciento akys buvo umerktos,
jaunuoliui atrod, kad lieiama jo nesanti ranka.
Vien akimirk V. S.Ramachandranas brkteljo spuog po jaunuolio
nosimi ir paklaus: Kur pajutai veiksm? Jis atsak: Ant kairs rankos maylio pirto. J dilgioja. Smegen emlapyje vyko persitvarkymas: neuronai
pasireng kitoms paskirtims.24 is eksperimentas galino manyti, kad galns
fantomo sindromas, patiriamas asmen, kuriems amputuotos galns, didia
dalimi yra smegen neuroplastini pokyi rezultatas.
Gausjanios inios apie smegen adaptyvum leido sukurti nauj terapijos form atvejams, kurie anksiau laikyti negydomais.25 N. Dod 2007m.
ileistoje knygoje Save keiianios smegenys (The Brain That Changes Itself)
pasakoja vyrikio, pavarde Maiklas Berntainas (Michael Bernstein), istorij;
bdamas penkiasdeimt ketveri, vyrikis patyr stipr insult, paeidus deinio smegen pusrutulio srit, atsaking u kairs kno puss judjim. Tradicins fizioterapijos kursas padjo atgauti kai kuriuos motorinius gdius, bet
kairioji ranka liko luoa, ir jis turjo vaikioti su lazda.
30

GYVYBINS VAGOS

Dar visai neseniai tokia ir bt buvusi istorijos pabaiga. Taiau M. Berntainas pateko eksperimentins terapijos program, kuri Alabamos universitete reng novatorikas neuroplastikos tyrintojas Edvardas Tobas (Edward
Taub). 8val. per dien 6 dienas per savait M. Berntainas daugyb kart kaire
ranka ir kaire koja dar prastas uduotis. Vien dien jis galbt val lang,
kit rpestingai vediojo abcls raides. Kartojant veiksmus, jo neuronai ir
sinapss tarsi buvo kalbinjami sudaryti naujas grandines, kurios perimt paeistosios smegen dalies anksiau atliktas funkcijas. Per kelias savaites pavyko
atkurti beveik visus rankos ir kojos judesius, o pacientas galjo grti kasdien
gyvenim jau be lazdos. Panaiai igijo ir daugelis kit E. Tobo pacient.
Didioji dalis neuroplastikumo rodym pateikta tiriant smegen reakcij paeidimus, ar tai bt M. Merzenicho paeisti bedions galns nervai, ar prarastas moni regjimas, klausa ar galns. Tai paskatino kai kuriuos
mokslininkus susidomti, ar suaugusij smegen lankstumas nra bdingas
tik kratutinmis aplinkybmis. Jie ikl teorij, kad plastikumas galbt yra
gijimo mechanizmas, suadintas veikti smegen ar jutimo organ traumos.
Tolesni bandymai parod, kad tai netiesa. Neribotas plastikumas ufiksuotas ir sveikoje, normaliai funkcionuojanioje nerv sistemoje, tad neuromokslininkai buvo priversti padaryti ivad, kad smegenys nuolat kinta vislaik prisitaiko prie maiausi aplinkybi ir elgesio pokyi. Suinojome, kad
neuroplastikumas ne tik manomas, bet ir nuolat vyksta, ra Nacionalinio
sveikatos instituto Medicinins neurologijos skyriaus vadovas Markas Haletas
(Mark Hallett). Taip prisitaikome prie besikeiiani slyg, taip imokstame nauj dalyk ir taip gyjame nauj gdi.26
Plastikumas, teigia Alvaras Paskualis-Leon (Alvaro Pascual-Leone),
geriausias Harvardo medicinos mokyklos neurologijos tyrjas, yra normali
pastovi nerv sistemos bsena vis gyvenim. Smegenys kinta nuolat, reaguodamos potyrius ir elges, jos pertvarko savo tinklus, veikiant kiekvienam
sensoriniam dirgikliui, motoriniam veiksmui, asociacijai, atsakomajam signalui, veiksm planui ar supratimui (pokyiui).
Neuroplastikumas, jo teigimu, yra vienas i svarbiausi evoliucijos produkt, savyb, suteikianti nerv sistemai galimyb veikti genetinius suvarymus ir
prisitaikyti prie aplinkos, fiziologini pokyi, potyri.27 Smegen konstrukcijos
genialumas yra ne tai, kad joje gausu technins rangos, o tai, kad jos nra.
31

seklumos

Natrali atranka, rao filosofas Deividas Baleras (David Buller) evoliucin

psichologij kritikuojaniame veikale Adaptyvusis protas (Adapting Minds),
nesuformavo smegen, susidedani i daugybs i anksto paruot adaptacijos variant, jas sudaro viena materija, sugebanti prisitaikyti prie vietins
aplinkos poreiki vis individo gyvenim, kartais per kelias dienas suformuodama specialias iuos poreikius nukreiptas struktras.28 Evoliucija dav smegenis, galinias nuolat keistis.
Kaip patys inome, mstymas, suvokimas ir veiksmai nevisikai priklauso
nuo gen. Kaip ir nevisikai priklauso nuo vaikystje gytos patirties. Gyvenant ios savybs kinta, kaip suprato F. Ny, naudojant priemones. Kelet
met prie atidarydamas reabilitacijos klinik Alabamoje, E. Tobas atliko ym bandym su grupe deiniaranki smuikinink.
Nervin veikl uraaniu instrumentu jis imatavo sensorins ievs sritis, apdorojanias kairs rankos, kurios pirtais smuikininkai spaudia stygas,
signalus. Taip pat imatavo tas paias ievs sritis deiniaranki savanori, kurie niekada negrojo jokiu muzikos instrumentu, ir pastebjo, kad ios ievs
sritys gerokai didesns smuikinink nei nemuzikant. Imatavo ir ievs sritis,
kuriose apdorojami deins rankos pojiai, ir neaptiko jokio skirtumo tarp
muzikant ir nemuzikant. Grojimas smuiku lm svarbius fizinius smegen
pokyius. Tai pasakytina ir apie muzikantus, kurie instrument pirm kart
pam rankas, bdami suaug.
Mokslininkai, imok primatus ir kitus gyvnus naudotis paprastais rankiais, nustat, kaip labai smegenis gali paveikti technologija. Tarkime, bedions imoko grbliu ar replmis sugriebti maist, kurio kitaip bt nepasiekusios. Stebdami gyvn neuron aktyvum mokant, mokslininkai aptiko
ym regjimo ir motorikos srii, valdani rankas, kurios laik rankius,
padidjim. Nustat ir dar labiau stulbinant dalyk grblys ir repls figravo ir gyvn rank smegen emlapiuose. Gyvn smegen veikla galino
rankius tapti j kno dalimis. Kaip teig tyrjas, atliks bandym su replmis,
bedions smegenys m veikti taip, tarsi repls dabar bt jos pirtai.29
Ms smegenis gali pakeisti ne tik kartotiniai fiziniai veiksmai. Protin
veikla taip pat gali pakeisti nerv sistem kartais net labai stipriai. Deimtojo
XXa. deimtmeio pabaigoje grup tyrj brit nuskenavo eiolikos Londono taksi vairuotoj, kuri darbo prie vairo staas 242metai, smegenis. Pa 32

GYVYBINS VAGOS

lygin su kontrolins grups skenografijomis, pastebjo, kad taksi vairuotoj

galin hipokampo dalis, svarbi erdvins orientacijos saugojimui ir manipuliacijomis ja, kur kas didesn, nei prasta. Be to, kuo didesnis vairuotojo darbo
staas, tuo didesn galin hipokampo dalis.
Dar nustat, kad priekin hipokampo dalis maesn nei prasta greiiausiai dl poreikio kompensuoti galins srities padidjim. Tolesni tyrimai parod, kad, sumajus priekiniam hipokampui, galjo pablogti gdiai atlikti
kitas atminties uduotis. Mokslininkai padar ivad, kad nuolatinis erdvinis
mstymas, reikalingas vainjant po painias Londono gatves, susijs su santykiniu hipokampo pilkosios materijos persiskirstymu.30
Kitas bandymas, kur atliko A. Paskualis-Leon, dirbdamas Nacionalinio
sveikatos instituto tyrju, duoda dar svaresni rodym, kaip mstymo proiai veikia smegen anatomij. Nemokanius groti pianinu jis imok paprast keli nat melodij. Tada tyrimo dalyvius padalijo dvi grupes. Viena grup
imokt melodij klaviatra grojo dvivalandas per dien penkias dienas. Kita
grup tiek pat laiko sdjo prieais klaviatr ir tik sivaizdavo groj klavi
neliet.
Naudodamas transkranialin magnetin stimuliacij A. Paskualis-Leon
ufiksavo tyrimo dalyvi smegen veikl prie bandym, per bandym ir po
jo. Nustat, kad moni, kurie tik sivaizdavo groj, smegenyse vyko tokie pat
pokyiai, kaip ir i ties spaudiusi klavius.31 Smegenys sureagavo veiksmus, kurie vyko tik vaizduotje, t. y. mintis. R. Dekartas gal ir nebuvo teisus
dl dualizmo, bet, matyt, neklydo, kad mintys gali fizikai veikti smegenis ar
bent sukelti fizin j reakcij. Neurologikai tampame tokie, k galvojame.
Maiklas Grinbergas (Michael Greenberg) 2008m. rainyje New York Re
view of Books leidinyje pastebjo neuroplastikumo lyrizm. Jis teig: nerv
sistema su savo atakomis, neuroneikliais ir genialiai terptais tarpais greitosiomis gyja toki savybi, kurios, regis, rodo paios minties nenuspjamum. Tai nepatvari sritis: keiiasi kintant patiriai.32
Dl daugybs prieasi turtume diaugtis, kad psichin ranga gali greitai
prisitaikyti prie patirties, ir net sen moni smegenis galima imokyti vairi
triuk. Smegen adaptyvumas ne tik galino taikyti naujus gydymo metodus,
bet ir suteik vilties keniantiems nuo smegen traum ar lig. Smegen adap 33

seklumos

tyvumas mones daro psichikai ir intelektualiai lanksius, jie gali prisitaikyti

prie nauj aplinkybi, gyti nauj gdi ir apskritai iplsti akirat.
Deja, ne viskas taip gerai. Nors neuroplastikumas teikia galimyb ivengti genetinio determinizmo, t. y. sudaro slygas pasireikti laisvajai miniai
ir valiai, jis primeta savj determinizm. Smegen nerv grandins stiprja,
kartojant fizinius ar protinius veiksmus, kurie ilgainiui virsta proiu. Neuroplastikumo paradoksas, anot N. Dod, tas, kad psichinis laisvumas gali
baigtis nelankstumu.33
Chemikai suadintos sinapss, sujungianios neuronus, uprogramuoja norti lavinti sukurtas grandines. Sukr nauj tinkl smegenyse, rao
N. Dod, troktame ilaikyti j aktyv.34 Taip smegenys reguliuoja savo
veikl. Kasdien veikla atliekama greiiausiai ir veiksmingiausiai, o nenaudojamos grandins sunyksta.
Plastikumas nra tamprumo sinonimas. Nerv vingiai nesusitraukia
pradin bsen kaip gumin juostel ilieka naujosios bsenos. Ir niekas
nesako, kad naujoji bsena yra tai, ko norime. Blogi proiai gali siaknyti
nerv sistemoje taip pat lengvai kaip ir geri. Pasak A. Paskualio-Leons, plastiniai pokyiai ne visada reikia konkretaus subjekto elgsenos privalumus.
Bdamas tobuljimo ir mokymosi mechanizmas, plastikumas gali bti ir
patologijos prieastis.35
Nenuostabu, kad neuroplastikumas siejamas su psichiniais negalavimais: depresija, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, tinitu. Kuo labiau ligonis
sijauia iuos simptomus, tuo giliau jie siria nerv grandines. Blogiausiu
atveju smegenys tiesiog imoksta susirgti. Daugel priklausomybi taip pat
palaiko stiprjantys plastini smegen tinklai. Net labai maa doz priklausomyb sukeliani mediag gali stipriai pakeisti neuroneikli sraut mogaus sinapsje, ir gali atsirasti ilgalaiki smegen tinklo ir funkcij pokyi.
Kai kuriais atvejais tam tikr neuroneikli, pavyzdiui, malonum kurianio
adrenalino pusbrolio dopamino, sankaupos gali suaktyvinti ar kaip tik slopinti tam tikrus genus, sukeldamos dar didesn potrauk mediagai. Gyvybins
vagos tampa mirtinos.
Nepageidaujamai neuroplastinei adaptacijai potencialo yra ir kasdienje,
prastoje, smegen veikloje. Eksperimentai atskleidia: nors smegenys, taikant
fizines ar psichines praktikas, gali formuoti naujas ar stipresnes grandines, ap 34

GYVYBINS VAGOS

laidumas jas gali susilpninti ar sunaikinti. Nustojs naudotis protiniais gdiais, rao N. Dod, mes ne tik juos umirtame, bet ir jiems skirta
smegen emlapio erdv atitenka tiems gdiams, kuriais naudojams.36
Kalifornijos Los Andelo universiteto medicinos mokyklos psichiatrijos
profesorius Defris varcas (Jeffrey Schwartz) proces pavadino uimiausij ilikimu.37 Psichiniai gdiai, kuriuos paaukojame, gali bti taip pat ar
net labiau vertingi, nei gyjami. Mstymo kokybei neuronai ir sinapss neturi
jokios takos. Plastikoms ms smegenims bdinga intelektinio smukimo
galimyb.
Bet tai nereikia, kad, sutelk pastangas, negalime pakartotinai nukreipti
neurologini signal ir atkurti prarast gdi. Tai reikia, kad ios gyvybins
smegen vagos taps, kaip suprato Monsieur Diumonas, maiau tvirtos. ioms
vagoms atkurti prireiks daug laiko, ir kuo ilgiau j nenaudosime, tuo sunkiau
bus grti.

35

lyrinis nukrypimas
k galvoja smegenys, mstydamos apie save

megen funkcija, kaip man Aristotelis, apsaugoti kn nuo perkaitimo. Sudaryta i ems ir vandens, smegen materija nuima kart ir
pykt nuo irdies, ra jis traktate apie anatomij ir fiziologij Apie gyvn dalis (The Parts of Animals). Kraujas pradeda tekti i ugnins vietos
krtinje ir teka tol, kol pasiekia galv, kur smegenys sumaina jo temperatr
iki normalios. Tada atvsintas kraujas teka toliau per vis kn. Aristotelis
teig: is procesas panaus lii susidarym.
Veikiami kario, garai pakyla nuo ems ir patenka auktesnius sluoksnius, kur, pasiek vir ems tvyrant alt or, vl virsta vandeniu ir ikrinta
em lietumi. mogus turi didiausias smegenis pagal savo dyd todl, kad
mogaus irdies ir plaui sritis yra kartesn ir labiausiai i vis gyvn pripildyta kraujo. Aristoteliui atrod akivaizdu, kad smegenys negali bti jutiminis organas, kaip teig Hipokratas ir kiti, nes, jas palietus, neatsiranda
joks jutimas. Nejautrumu jos panaios, ra jis, gyv organizm krauj
ir ekskrementus.38
iandien lengva juoktis i Aristotelio klaidos. Taip pat lengva suprasti,
kodl didis filosofas taip nuklydo. Smegenys, tvarkingai supakuotos tarp
kaukols kaul, nesiunia joki juntamj signal apie savo buvim. Jauiame, kaip plaka irdis, isipleia plauiai, suka pilv, o smegen nepastebime,
nes jos nejuda, jose maai juntamj nerv galni. Suvokimo rankis yra u
suvokimo rib.
Gydytojai ir filosofai nuo klasikini laik iki vieiamojo amiaus turjo
daryti ivadas apie smegen funkcijas, tyrindami ir analizuodami pilkojo au 36

GYVYBINS VAGOS

dinio gniuulus, paimtus i moni ir gyvn lavon. Tai, k mat, paprastai

rod j suvokim apie mogaus prigimt ar apskritai apie Visat. Kaip knygoje
Smegen forma (The Brain Takes Shape) rao Robertas Martensenas (Robert
Martensen), jie talpindavo regimj smegen struktr norim metafizin
metafor ir taip sudliodavo fizines organo dalis, kad ios atspindt j
pai terminus.39
Beveik 2000m. vliau u Aristotel ras R. Dekartas sukurp kit skystin metafor smegen funkcijoms paaikinti. Jo manymu, smegenys tebuvo
mantrios hidraulins mainos dalis, kuriai bdinga nuolatin cirkuliacija.
irdis varinja krauj, kuris kankorinje liaukoje slgio ir ilumos paveriamas gyvybin dvasi ir keliauja toliau nerv vamzdeliais. Smegen
ertms ir poros tra angos, reguliuojanios gyvybins dvasios tekjim po
kn.40 R. Dekarto smegen vaidmens aikinimas i tikrj atitiko mechanistin kosmologij, pagal kuri, kaip ra R. Martensenas, visi knai veikia
dinamikai pagal savo optines ir geometrines savybes udarose sistemose.41
Moderns mikroskopai, skeneriai ir jutikliai atskleid daugelio senj
teigini apie smegen funkcijas keistum. Taiau keistai menka smegen ypatyb kaip jos atrodo kartu su mumis ir atskirai nuo ms vis dar subtiliai veikia suvokim. Mums atrodo, kad smegenys yra didingos izoliacijos
bsenos, fundamentalioji j prigimtis nepasiduoda kasdienio gyvenimo ugaidoms. Nors ir inome, kad smegenys yra nepaprastai jautrus ms patirties
vaizduoklis, norime tikti, kad patirtis j neveikia. Norime manyti, kad poji fiksavimas ir atminties saugojimas nedaro jokios fizins takos j struktrai. Jauiame, kad tuo abejoti reikt abejoti savo integralumu.
Btent taip jauiausi, kai pradjau nerimauti, kad naudojimasis internetu
galbt keiia informacijos apdorojimo smegenyse bd. I pradi iai idjai
nepasidaviau. Atrod absurdika manyti, kad aidimas kompiuteriu, kuris tra
rankis, galt kaip nors i esms ar ilgam laikui pakeisti tai, kas vyksta mano
galvoje. A klydau. Kaip nustat neuromokslininkai, smegenys ir protas, kuris
jose formuojasi, yra nuolatinis procesas. Tai pasakytina ne tik apie kiekvien
i ms kaip individ. Tai pasakytina apie mus visus, kaip apie gyvybs r.

37

treias skyrius

PROTO RANKIAI

ergait paima i duts gelton kreidel ir popieriaus lapo kampe nupieia gelton apskritim tai saul. Paima kit kreidel ir per vidur
lapo nuveda ali vingiuot linij tai horizontas. Dar pieia dvi rudas
linijas, kertanias horizont ir vir jo susijungianias nelygi virn tai
kalnas. Prie kalno nupieia on pakrypus juod staiakamp su raudonu
trikampiu viruje tai jos namas.
Mergait auga, eina mokykl, mokykloje lape i atminties pieia savo
alies kontrus. Teritorij padalija nelygias dalis, reikianias valstijas. O vienoje i valstij nupieia penkiakamp vaigd miestui, kuriame ji gyvena,
paymti. Mergait uauga. Tampa matininke. sigyja tikslius instrumentus
ir matuoja ems ribas ir kontrus. Remdamasi matavim duomenimis, ji
nubraio tiksl ems sklypo plan, kur vliau naudoja kiti.
Ms kaip individ intelektin brand atskleidia aplinkos pieiniai ar
emlapiai. Visi pradedame nuo paprasto, tiesioginio matomos aplinkos vaizdavimo, o vliau tobuljame, tiksliau ir abstrakiau vaizduodami geografin ir
topografin erdv. Kitaip tariant, tobuldami imame vaizduoti ne tai, k matome, o k inome. Kartografijos ekspertas Vincentas Virga (Vincent Virga),
bendradarbiaujantis su Kongreso biblioteka, pastebjo, kad kartografavimo
gdi vystymasis glaudiai susijs su bendruoju kognityviniu vaiko vystymusi, apraytu XXa. veicar psichologo ano Pje (Jean Piaget).
Nuo kdikiko egocentrinio, visikai juslinio pasaulio suvokimo pereiname prie abstraktesns ir objektyvesns jaunuolio patirties analizs. I
38

PROTO RANKIAI

pradi, rao V. Virga, apibdindamas, kaip tobulja kartografiniai vaik

pieiniai, suvokimas ir vaizdavimo gdiai nesutampa; vaizduojami tik paprasiausi topografiniai ryiai, nekreipiant dmesio perspektyvas ar atstumus.
Vliau isivysto intelektinis realizmas vaizduojama viskas, kas inoma, atspindimi proporciniai ryiai. Ir pagaliau pasireikia vaizdinis realizmas, kuriam pasiekti naudojami moksliniai apskaiiavimai.1
Igyvendami intelektin brand, atkuriame vis kartografijos istorij.
Pirmieji monijos emlapiai, iraiyti lazdele purve ar akmeniu akmenyje,
yra tarsi pirmieji vienmeio pieiniai. Ilgainiui jie tapo tikrovikesni, atskleid tikrsias proporcijas erdvs, kuri paprastai yra gerokai platesn, nei mato
akys. Dar po kiek laiko realizmas tapo mokslinis ir tikslumo, ir abstraktumo
poiriu. emlapi sudarytojai pradjo naudoti sudtingus rankius: krypties nustatymo kompas ir kamp matavimo teodolit, taikyti matematinius
apskaiiavimus ir formules.
Gal gale paskutiniame intelektiniame raunde emlapius imta naudoti
ne tik dideliems ems ar dangaus plotams vaizduoti kuo didiausiu tikslumu,
bet ir idjoms ireikti mio planas, epidemijos iplitimo schema, populiacijos augimo prognozs. Intelektinis patirties erdvs viduje virsmas abstrakcij u erdvs rib yra mstymo bd revoliucija, ra V. Virga.2
Istorin kartografijos paanga ne tik tiesiogiai rodo mogaus proto vystymsi. Ji padjo stumti priek ir valdyti pai intelektin paang, kuri ji
atskleid. emlapis ne tik priemon informacijai saugoti ir perduoti: jis
ir tam tikras matymo ir mstymo bdas. Vystantis kartografijai, emlapi
paplitimas skleid ir iskirtin kartografo pasaulio matym ir suvokim. Kuo
daniau ir daugiau mons naudojo emlapius, tuo labiau j protas prato
tikrov suvokti emlapi terminais.
emlapi taka gerokai pranoko praktin taikym nuosavybs riboms
nustatyti ar keliams vaizduoti. Maos pakaitins erdvs naudojimas vietoj
realiosios, teigia kartografas Artras Robinsonas (Arthur Robinson), jau
pats savaime spdingas veiksmas. Bet dar spdingiau tai, kaip emlapis
paveik abstraktj visos visuomens mstym. Sumaintos tikrovs ir analogikos erdvs sukrimo kombinacija yra ities aukto lygio abstraktaus mstymo pasiekimas, ra kartografas, nes jis teikia galimyb atrasti struktras,
kurios be emlapi bt likusios neinomos.3 emlapio technologija iug 39

seklumos

d nauj ir imlesn prot, galint geriau suprasti nematomas jgas, veikianias

mogaus aplink ir gyvenim.
Tai, koki tak emlapis padar erdvei natralius reikinius pavert
dirbtine ir intelektine i reikini koncepcija kita technologija, mechaninis
laikrodis, padar laikui. Didij monijos istorijos dal laik mons suvok
kaip nenutrkstam cikl. Tiek, kiek paisyta laiko, laiko matavimas buvo
utikrinamas instrumentais, pabrianiais jo natralum: sauls laikrodiai
su aplink besisukaniais eliais, smlio laikrodiai su byraniu smliu, vandens laikrodiai su tekania srove.
Nebuvo ypatingo reikalo tiksliai matuoti laik ar skaidyti dien maas
atkarples. Daugeliui moni visikai uteko laiko matavimo pagal Sauls,
Mnulio ir vaigdi judjim. Anot vidurami prancz istoriko ako Le
Gofo (Jacques Le Goff), gyvenim vald agrariniai ritmai jokio skubjimo,
jokio tikslumo, jokio rpesio dl produktyvumo.4
Padtis m keistis antroje vidurami pusje. Pirmieji tiksliau matuoti
laik panoro krikioni vienuoliai, kuri gyvenimas suskirstytas pagal griet maldos grafik. VI a. v. Benediktas sak savo sekjams melstis septynis
kartus per dien konkreiu laiku. Dar po 600met nauj reikm punktualumui suteik cistersai: jie padalijo dien grietai reglamentuot veiksm
sek ir ltum ar kitok laiko vaistym vadino Dievo eidimu. Pasaulietinio
tikslumo poreikio paskatinti, vienuoliai msi iniciatyvos pltoti laiko valdymo technologijas. Pirmieji mechaniniai laikrodiai, veik svarmen principu,
buvo sukonstruoti vienuolynuose, o banyios bokto laikrodis buvo pirmasis
taisas, skelbs valandas pagal j mons ir tvark gyvenim.
Noras tiksliai valdyti laik pasklido u vienuolyn rib. Europos karali
ir kunigaiki rmai, skstantys prabangoje ir vertinantys naujausius ir paangiausius prietaisus, usigeid laikrodi ir m investuoti j tobulinim
ir gamyb. moni, migruojani i kaimo miest ir mieliau dirbani turguose, malnuose ir fabrikuose nei laukuose, dienos buvo suskirstytos dar
trumpesnes atkarpas, skelbiamas varpelio skambjimu.
Kaip teigia Deividas Lendesas (David Landes) savo laiko valdymo istorijoje Laiko revoliucija (Revolution in Time), varpeliai skelb darbo pradi,
piet pertrauk, darbo pabaig, vart udarym, turgaus pradi, turgaus pabaig, susirinkim, avarijas, pasitarimus, grim pardavimo pabaig, laik va 40

PROTO RANKIAI

lyti gatves, komendanto valand ir t. t. vairiais skirtingais konkreiam miestui

ar miesteliui bdingais signalais.5
Poreikis grieiau planuoti ir sinchronizuoti darb, transport, religines
apeigas ir net laisvalaik skatino laikrodi technologijos vystymsi. Nebeuteko kiekvienam miesteliui ar parapijai vadovautis savo laikrodiu. Atjo metas,
kai laikas turjo bti visur vienodas, kad nenukentt komercija ir pramon.
Laiko vienetai sekunds, minuts, valandos standartizuoti, o laikrodio
mechanizmai suderinti kur kas tiksliau matuoti laik iais vienetais.
Iki XIV a. mechaninis laikrodis tapo kasdieniu dalyku, kone universaliu rankiu sudtingiems naujosios miesto visuomens darbams koordinuoti.
Miestai varsi tarpusavyje, kuris sirengs pramatnesn laikrod miesto rotus
bokte, banyioje ar rmuose. N viena Europos bendruomen, teigia
istorikas Linas Vaitas (Lynn White), nebt galjusi laikyti auktai ikeltos
galvos, jei jos centre, muant valandas, nebt buvusios rat ir elipsi sukusios planetos, nebt trimitav angelai, negiedoj gaidiai, o apatalai, karaliai
ir pranaai neygiav pirmyn atgal.6
Laikrodiai ne tik tapo tikslesni ir puonesni. Jie sumajo ir atpigo.
Mainimo paanga dav galimyb sukurti laikrodius, kurie tilpt moni
namuose ar kuriuos net bt galima neiotis, u prieinam kain. Viej laikrodi paplitimas pakeit moni darbo, apsipirkimo, pramog ir kitus dar
labiau reglamentuotos bendruomens elgsenos proius, o labiau asmenini
prietais laikui matuoti, kambarini, kienini, vliau ir rankini laikrodi
paplitimas turjo daugiau vidins takos.
Asmeniniai laikrodiai tapo, kaip ra D. Lendesas, visada matomu ir
girdimu kompanionu ir kontrols priemone. Laikrodis, nuolat primenantis
savininkui apie inaudot, ivaistyt, prarast laik, tapo asmeninio produktyvumo ir tikslo siekimo varikliu. Tiksliai matuojamo laiko asmeninimas iugd individualizm, rykiausi Vakar civilizacij bruo.7
Mechaninis laikrodis pakeit ms poir save ir kaip ir emlapis
mstym. Laikrodiui suskirsius laik vienodos trukms atkarpas, protas
msi metodinio dalijimo ir matavimo darbo. Visuose daiktuose ir reikiniuose pradjome matyti visum sudaranias dalis, tada dalis, kurios sudaro tas
dalis. mogaus mstymas tapo aristotelikas tuo poiriu, kad mme pabrti abstrakias struktras, esanias u matom materialiojo pasaulio objekt.
41

seklumos

Laikrodis padjo mog ivesti i vidurami Renesans, o vliau ir

vieiamj ami. Apmstymuose apie technologij pasekmes monijai
Technika ir civilizacija (Technics and Civilization), ispausdintuose 1934m.,
Luisas Mamfordas (Lewis Mumford) apra, kaip laikrodis padjo sukurti tikjim nepriklausomu matematikai matuojam sek pasauliu. Abstraktus
laiko suskirstymo modelis tapo veiksm ir mini atspirtimi.8
Nepaisant praktini poreiki, lmusi laiko valdymo prietaiso sukrim ir kasdien naudojim, sistemingas laikrodio tiksjimas padjo atsiskleisti
moksliniam protui ir mokslo mogui.
Kiekviena technologija yra mogaus valios iraika. Pasitelkdami prietaisus, siekiame valdyti mus veikianias aplinkybes gamt, laik, atstum,
vienas kit. Pagal tai, kaip technologijos papildo ar padidina gimtus sugebjimus, technologijas galima suskirstyti keturias kategorijas. Viena kategorija,
kuriai priklauso plgas, adymo adata ir karo lktuvas, padidina fizin jg,
vikrum ar sugebjim atsigauti. Antros kategorijos technologijos, kuriai priskirtina mikroskopas, stiprintuvas ir Geigerio skaitiklis, ipleia proto spektr
ar jautrum. Treios kategorijos technologijos vandens saugyklos, ntumo
planavimo priemons ir genetikai modifikuoti augalai galina pakeisti gamt ir geriau tenkinti savo poreikius ir norus.
emlapis ir laikrodis priklauso ketvirtai kategorijai, vadinamai i socialinio antropologo Deko Gudio (Jack Goody) ir sociologo Danielo Belo
(Daniel Bell) pasiskolintu terminu intelektins technologijos, nors jis ir buvo
vartojamas truput kitokia prasme. i kategorija apima priemones, ipleianias proto galias informacijos iek ir klasifikavim, idj formulavim ir
artikuliacij, dalijimsi iniomis ir patirtimi, matavim ir apskaiiavim, atminties galimybi didinim. Raomoji mainl yra intelektin technologija.
Kaip ir skaitytuvai, logaritmin liniuot, sekstantas, gaublys, knyga, laikratis,
mokykla, biblioteka, kompiuteris, internetas.
Nors kiekvienos kategorijos priemons gali paveikti mstym ir poir
plgas pakeit kininko poir, mikroskopas mokslininkams atvr naujas
smegen tyrimo erdves labiausiai ir tvariausiai tai, k ir kaip galvojame, veikia intelektins technologijos. Jos ariausiai ms, nes naudojame saviraikai,
asmeninio ir vieojo tapatumo formavimui, santyki su kitais pltrai.
42

PROTO RANKIAI

Tai, k jaut F. Ny, raomuoju rutuliu spausdindamas odius jame

taisytame popieriuje kad raymo, skaitymo ar kitokio manipuliavimo informacija priemons veikia prot, net jei protas jomis naudojasi yra esmin intelektins ir kultrins istorijos tema. Kaip rodo emlapio ir mechaninio laikrodio istorijos, paplitusios intelektins technologijos danai skatina naujus
mstymo bdus ar paskleidia bendrajai visuomenei jau esam mstym, kuris
anksiau tebuvo prieinamas maai, elitinei, grupei. Kitaip tariant, kiekvienai
intelektinei technologijai bdinga tam tikra intelektin doktrina, t. y. rinkinys
prielaid, kaip veikia ir kaip turt veikti mogaus smegenys. emlapiui ir
laikrodiui bdinga panai doktrina. ios abi priemons pabr matavim ir
abstraktum, ne tik aikiai matom form ir proces suvokim ir apibrim.
Intelektini technologij iradjai retai kada supranta intelektin savo
iradim doktrin. Paprastai jie taip siekia isprsti konkrei problem, isipainioti i keblios mokslins ar ininerins padties, kad platesns savo darbo
reikms nemato. Technologij naudotojai priemons doktrin taip pat paprastai umirta. Jiems rpi tik praktin nauda.
Ms protviai kr ir naudojo emlapius ne siekdami pagilinti abstrakiojo mstymo gdius ar aptikti neregimas pasaulio struktras. Kaip ir laikrodi negamino, trokdami skatinti mokslikesnio mstymo atsiradim. Tai
alutiniai technologij produktai. Taiau kokie! I ties, mus labiausiai veikia
intelektin iradim doktrina. Intelektin doktrina tai inia, kuri priemon
ar kitas rankis perduoda naudotoj smegenis ir kultr.
Itisus amius istorikai ir filosofai stebjo technologij tak civilizacijos
pltrai ir dl jos ginijosi. Vieni pasisak u nuomon, kuri sociologas Torteinas Veblenas (Thorstein Veblen) pramin technologiniu determinizmu; jie
teig, kad technologin paanga, kuri jie laiko autonomine jga, nepriklausania nuo mogaus valios, buvo esminis monijos istorijos kurso veiksnys.
Karlas Marksas (Karl Marx) poir ireik taip: Vjo malnai dav
feodalin visuomen; garo malnai pramonin kapitalizm.9 Ralfas Voldas
Emersonas (Ralph Waldo Emerson) suformulavo dar glausiau: Daiktai valdo
padt ir visuomen.10 Kratutinis deterministinis poiris mones laiko ne
kai kuo daugiau nei lytiniais main pasaulio organais, kaip simintinai
ra M.Makluhanas knygos Kaip suprasti medijas (Understanding Media)
skyriuje Nauj tais mgjas.11 Ms svarbiausias tikslas pagaminti kuo
43

seklumos

imoningesni priemoni, t. y. apvaisinti mainas kaip bits apdulkina augalus, kol technologijos dar nesugeba daugintis paios. Kai sugebs ms
nebereiks.
Kitame spektro gale yra instrumentalistai sakykime, D. Sarnofas, menkinantys technologij gali, manantys, kad rankiai tra neutrals mogaus
darbo produktai, visikai paklstantys j naudotoj norams. rankiai tra
priemons, naudojamos ms tikslams pasiekti; jos neturi savo tiksl. Instrumentalizmas yra labiausiai paplits poiris technologijas i dalies norint,
kad tai bt tiesa. Idja, kad mus kakaip gali valdyti rankiai, daugeliui moni atrodo tarsi prakeikimas. Technologija yra technologija, teig informacijos priemoni kritikas Deimsas Keris (James Carey), tai komunikavimo ir
transportavimo erdvje priemon, ir niekas daugiau.12
Determinist ir instrumentalist diskusija gana nevienalyt. Ir vieni, ir
kiti pateikia svari argument. Jei pavelgsime konkrei technologij konkreiu laiko momentu, inoma, atrodys, kad, kaip teigia instrumentalistai,
visikai valdome savo rankius. Kasdien kiekvienas smoningai sprendiame,
kuriuos rankius naudoti ir kaip. Visuomen taip pat laisvai sprendia, kaip
naudoti vairias technologijas.
Japonai, siekdami isaugoti tradicin samuraj kultr, beveik 2000met
grietai draud alyje naudoti aunamuosius ginklus. Kai kurios religins bendruomens, pavyzdiui, Ami ordino draugija i iaurs Amerikos, vengia
motorini transporto priemoni ir kit iuolaikini technologij. Visos alys
taiko teisinius ar kitokius apribojimus tam tikr priemoni naudojimui.
Platesniu istoriniu ar socialiniu poiriu determinist teiginiai gauna
prasm. Nors individai ir bendruomens gali priimti labai vairi sprendim
dl ranki naudojimo, bet tai nereikia, kad mes kaip ris labai paveikme technologins paangos krypt ar spart. Sunku patikti, kad pasirinkome naudoti emlapius ir laikrodius (lyg btume galj nesirinkti). O dar
sunkiau sutikti, kad pasirinkome alutin i technologij poveik, kurio
didiosios dalies, kaip matme, technologij naudojimo pradioje niekas negaljo numatyti.
Jei iuolaikins visuomens patirtis i viso k nors atskleidia, tvirtina
politologas Lengdonas Vineris (Langdon Winner), tai pirmiausia fakt, kad
technologijos nra tik mogaus veiklos priemons, bet ir galingos jgos, kei 44

PROTO RANKIAI

ianios mogaus veikl ir jos prasm.13 Nors nedanai apie tai susimstome,
daugel prast gyvenimo keli nuties technologijos, pradtos naudoti, kai
dar nebuvome gim.
Per drsu sakyti, kad technologijos paanga nuo nieko nepriklauso: ms
prisitaikym ir ranki naudojim labai lemia ekonomins, politins ir demografins slygos, taiau tvirtai galima teigti, kad paangai bdinga savita logika, ne visada priklausanti nuo ranki krj ar naudotoj nor ir intencij.
Kartais rankiai daro tai, k liepiame. O kartais mes prisitaikome prie ranki
reikalavim.
Determinist ir instrumentalist ginas niekada neisisprs, juk ginijamasi dl i esms skirtingo poirio gamt ir monijos likim. i diskusija
tiek pat pagrsta tikjimu, kiek ir sveiku protu. Abu gali sutarti tik dl vieno
dalyko technologin paanga danai ymi istorijos vingius. Nauji mediokls ir ems kio rankiai pakeit populiacijos augimo, apsigyvenimo, darbo
dsningumus. Naujos transporto priemons paskatino prekybos ir komercijos
pltr, persigrupavim. Nauji ginklai pakeit ali jgos balans. Medicinos,
metalurgijos, magnetizmo pasiekimai netiktinai pakeit ir tebekeiia moni gyvenim. Dabartin form civilizacija didia dalimi gavo dl moni
naudojam technologij.
Kur kas sunkiau velgti technologij, ypa intelektini, poveik mogaus smegen funkcionavimui. Matome mstymo produktus, meno krinius,
mokslo atradimus, dokumentuose ilikusius simbolius, bet ne pat mstym.
Rasta daugyb suakmenjusi kn, bet negali bti suakmenjusio proto.
Kaip galiau nuodugniai atskleisti tikrj intelekto istorij, 1841m. ra
R. V. Emersonas, jei joks mogus kol kas nepaenklino ios perregimos materijos etap ir rib?14
iandien bent jau ima sklaidytis migla, supusi technologij ir proto sveik. Neseni atradimai apie neuroplastikum padeda geriau perprasti intelekto
esm, todl lengviau nustatyti jo etapus ir ribas. Tyrimai rodo, kad priemons,
kurias mogus naudojo nerv sistemai stiprinti ar plsti visos per technologijos istorij veikusios ms informacijos iekos, saugojimo ir interpretavimo,
dmesio ir poji sutelkimo, atminties formavimo ir itrynimo gdius
paveik smegen funkcionavim ir fizin struktr. Naudojant priemones,
vienos nerv grandins stiprjo, kitos silpnjo, vienos psichins savybs ger 45

seklumos

jo, o kitos nyko. Neuroplastikumas trkstama supratimo apie informacijos priemoni ir kit intelektini technologij poveik civilizacijos pltrai ir
mogaus smons istorijai biologiniame lygmenyje grandis.
inome, kad pagrindin mogaus smegen forma beveik nekito per pastaruosius 40 000 m.15 Gen evoliucija vyksta iskirtinai ltai bent jau pagal
mogaus laiko suvokim. Taip pat inome, kad mstymas ir veiksmai per iuos
tkstantmeius pasikeit neatpastamai. Kaip 1938m. knygoje Pasaulio smegenys (World Brain) teigia H. D.Velsas (H. G. Wells), socialinis gyvenimas,
proiai pasikeit visikai, net gro ir vl pasikeit, nors panau, kad paveldimumas pakito labai nedaug, jei i viso pakito, nuo vlyvojo akmens amiaus.16
Ms inios apie neuroplastikum gali padti minti i msl. Nuo intelekto iki elgsenos gera atkarpa, kuria tenka vairuoti mums. Tai, k ir kaip darome kas akimirk, kas dien, smoningai ar nesmoningai, keiia cheminius
sinapsi srautus ir smegenis. Perduodami savo proius vaikams pavyzdiu,
aukljimu, naudojamomis informacijos priemonmis, perduodame ir smegen struktros pokyius.
Nors ms pilkosios materijos funkcionavimas archeolog rankiais kol
kas nepasiekiama sritis, dabar inome: ne tik tiktina, kad intelektini technologij naudojimas kelis kartus pakeit nervini grandini tinkl, bet ir tikrai taip turjo bti. Bet kokia kartotina patirtis veikia sinapses; ypa reikt
kalbti apie pokyius, kai kartotinai naudojami rankiai nerv sistem tai
iplt ir papild.
Vis dl to negalime dokumentais pagrsti mstymo fizinio lygmens pokyi, vykusi tolimoje praeityje, dabar tegalime vadovautis j indikatoriais.
Pavyzdiui, turime tiesiogini rodym apie protin regeneracij ir degeneracij, vykstanias aklojo, kuris mokosi Brailio rato, smegenyse. Brailio ratas
iaip ar taip yra technologija, informacijos priemon.
inant tai, k inome apie Londono taksistus, galima teigti, kad, monms tapus labiau priklausomiems nuo emlapi, o ne vadovaujantis j pai
atmintimi, beveik garantuotai vyks anatomini ir funkcini pokyi hipokampe ir kitose smegen zonose, dalyvaujaniose erdvinio mstymo ir atminties veikloje. Grandins, skirtos erdvs atvaizdams saugoti, tiktina, susitrauks,
o sritys, reikalingos sudtingai abstrakiai vaizdinei informacijai ifruoti, tikriausiai isipls ar sustiprs. Mes taip pat inome, kad smegen pokyius,
46

PROTO RANKIAI

atsiradusius naudojantis emlapiu, galima pritaikyti kitiems tikslams tai

padeda paaikinti, kaip abstraktj mstym apskritai galima skatinti kartografuojant.
Psichin ir socialin prisitaikym prie nauj intelektini technologij
rodo ir i nuomon sustiprina kintanios metaforos, kuriomis apibdiname
ir aikiname gamtos reikinius. Iplitus emlapiams, vairius gamtos ir socialinius ryius mons m vaizduoti kartografikai, kaip grup pastovi susijusi
darini realioje ar menamoje erdvje. Pradjome kartografuoti savo gyvenim, socialines sritis, netgi idjas.
Atsiradus mechaniniam laikrodiui, mons pradjo galvoti apie savo
kn ir smegenis, taip pat apie Visat kaip apie laikrodio tikslumu veikianius mechanizmus. Glaudiai besilieiantys laikrodio krumpliaraiai, kurie sukasi pagal fizikos dsnius ir sudaro ilg ir susekam prieasi ir poveikio
grandin, virto mechanistine metafora, kuri, ms manymu, paaikino vis
organizm veikim ir j ryius. Dievas tapo laikrodininku. Jo kriniai daugiau
nebebuvo paslaptis, kuri reikia priimti. Jie buvo dlion, kuri reikia surinkti. R. Dekartas 1646m. ra: Be abejons, pavasar kregds sugr tiksliai
kaip laikrodiai.17
emlapis ir laikrodis pakeit kalb, netiesiogiai nedami nauj metafor gamtos reikiniams apibdinti. Kitos intelektins technologijos kalb veikia labiau tiesiogiai ir giliai keiia kalbjimo, klausymo, skaitymo ir raymo
proius. Jos gali iplsti ar susiaurinti odyn, pakeisti dikcijos ar sakini darybos normas, nulemti paprastesn ar sudtingesn sintaks. monms kalba
yra svarbiausia smoningo mstymo priemon, todl kalb restruktrizuojanios technologijos itin stipriai veikia intelektin gyvenim. Kaip ra klasikas
Volteris D.Ongas (Walter J. Ong): Technologijos nra tik iorins priemons, jos transformuoja smon i vidaus, bet ne daugiau, nei paveikia kalb.18
Kalbos istorija taip pat yra ir proto istorija.
Pati kalba nra technologija. Ji gimta. mogaus knas ir smegenys isivyst taip, kad galtume kalbti ir girdti. Vaikas imoksta vaikioti nemokomas, lyg jaunas pauktelis skraidyti. Skaitymui ir raymui tapus svarbiausia
ms kultros ir tapatumo dalimi, gali atrodyti, kad ie gabumai gimti. Bet
taip nra. Skaitymas ir raymas negimti veiksmai; juos imokome atlikti,
47

seklumos

tikslingai pleiantis abclei ir daugeliui kit technologij. Turjome imokti

isiversti simbolius, regimus suprantamoje kalboje. Norint skaityti ir rayti,
reikia mokytis, praktikuotis ir smoningai formuoti smegenis.
io formavimo pavyzdi gausu vairiuose neurologiniuose tyrimuose.
Eksperimentai atskleid, kad ratingo mogaus smegenys labai skiriasi nuo
neratingo smegen ne tik kalbos supratimu, bet ir vaizdini signal apdorojimu, samprotavimu, atminties formavimu. Pasirodo, mokymasis skaityti,
kaip teigia psicholog i Meksikos Fedi Ostroski-Solis (Feggy Ostrosky-Sols),
stipriai veikia suaugusij nerv sistem.19
Smegen skenografijos taip pat atskleid, kad moni, raytinje kalboje
vartojani logografinius simbolius, pavyzdiui, kin, smegenyse susiformavusios visikai kitokios skaitymo grandins nei vartojani fonetin abcl.
Kaip knygoje apie skaitymo neurologij Prustas ir kalmaras (Proust and the
Squid) aikina Tuftso universiteto raidos psicholog Mariana Vulf (Maryanne
Wolf), nors vis tip skaitymui naudojamos kai kurios priekini ir smilkinini srii dalys, dalyvaujanios planuojant ir analizuojant garsus ir odi
prasmes, tikriausiai, naudojant logografines kalbos sistemas, suaktyvja visai
kitos dalys, btent sritys, atsakingos u motorins atminties gdius.20
Smegen veiklos skirtum pastebta ir tarp skirting alfabetini kalb
vartotoj. Pavyzdiui, kalbantys anglikai labiau panaudoja su vaizdini form iifravimu susijusias sritis nei kalbantys italikai. Manoma, jog skirtum lemia tai, kad angl kalbos odiai atrodo visai kitaip, nei tariami, o ital
kalboje raomi beveik visai taip pat, kaip tariami.21
Pirmieji skaitymo ir raymo pavyzdiai buvo inomi jau prie daugel
tkstani met. Dar 8000m. pr.m. e. mons naudojo maas molines lenteles, kuriose rai simbolius gyvuli ar kit preki skaiiui fiksuoti. Net iems
pirmiesiems enklams interpretuoti smegenyse turjo susiformuoti gana ekstensyvios nervins grandins, jungianios vizualin iev su gretimomis prasm suteikianiomis smegen zonomis.
iuolaikiniai tyrimai atskleidia, kad nerv aktyvumas iose grandinse padvigubja ar patrigubja, kai velgiame reikmingus simbolius, o ne
bereikmius braiinius. Kaip teigia M. Vulf, ms protviai galjo skaityti
simbolius molinse lentelse, nes j smegenys gebjo sujungti pagrindines vizualines sritis su gretimomis zonomis, atsakingomis u sudtingesnius vaizdo
48

PROTO RANKIAI

ir suvokimo apdorojimo procesus.22 ios jungtys, perduotos palikuonims,

mokant skaityti rat, ir sudar skaitymo sistemos pagrind.
Raymo technologija eng didel ingsn priek madaug IV tkstantm.
pr.m. e. pradioje. Tuo metu tarp Tigro ir Eufrato, dabartinio Irako teritorijoje, gyven umerai pradjo rayti danties formos simboliais, vadinamuoju
dantiraiu, o u keli imt myli vakarus gyven egiptieiai irado dar
abstraktesns formos hieroglifus objektams ir mintims reikti. Dantiraio ir
hieroglif ramenyse buvo daug raidini ir skiemenini dmen, reikiani
ne tik daiktus, bet ir kalbos garsus, klusi kur kas auktesnius reikalavimus
smegenims, nei paprastos lentels preki skaiiui ymti.
Nordami suprasti simbolio reikm, skaitytojai pirmiausia turjo inagrinti simbol ir suprasti, kaip jis panaudotas. umerams ir egiptieiams
turjo susiformuoti neuron grandins, kurios, anot M. Vulf, tiesiog skersai
ir iilgai ivagojo iev, susiedamos zonas, dalyvaujanias ne tik matant ir jauiant, bet ir girdint, analizuojant erdv, priimant sprendimus.23 ios raidins
ir skiemenins sistemos pasipild imtais simboli, kuri siminimas ir interpretavimas taip apsunkino smegenis, kad juos naudoti, greiiausiai, galjo tik
intelekto elitas, turintis daug laiko ir protini pajgum. Norint, kad raymo
technologija iplist u umer ir egiptiei modeli rib ir tapt visuotiniu,
o ne irinktj, rankiu, j reikjo gerokai supaprastinti.
Tai nutiko palyginti neseniai, madaug 750m. pr.m. e., kai graikai irado pirmj baigtin fonetin abcl. Graik abcl turjo daug pirmtak
(ypa svarbi finikiei keliais amiais anksiau sukurta raidi sistema), taiau
lingvistai i esms sutaria, kad graik abcl pirmoji simbolius priskyr balsiams ir priebalsiams reikti.
Graikai ianalizavo visus nekamosios kalbos garsus, ar fonemas, ir sugebjo juos ireikti tik 24 simboliais; todl j abcl buvo aiki ir veiksminga
raymo ir skaitymo sistema. Fiksuota simboli seka, ra M. Vulf, sumaino laiko ir dmesio snaudas, reikalingas greitai atpainti simboliui, todl
reikjo maiau suvokimo ir atminties itekli. Neseni smegen tyrimai atskleid, kad kur kas maesn smegen dalis veikia skaitant odius, sudarytus
i fonetini raidi, nei interpretuojant logogramas ar piktogramas.24
Graik abcl tapo daugelio vlesni vakarietik abcli pagrindu,
skaitant ir iandienin romn abcl, kurios iradimas perjimas nuo kal 49

seklumos

bjimo kultros, kai iniomis buvo keiiamasi daugiausiai kalbant, prie raymo kultros, kai ratas tapo svarbiausia mini raikos priemone buvo viena
i radikaliausi revoliucij intelekto istorijoje. i revoliucija ilgainiui pakeit
gyvenim ir smegenis beveik vis ems gyventoj, taiau tai diugino ne
visus, bent jau i pradi.
IVa. pr.m. e. pradioje, kai raymas Graikijoje tebebuvo kontroversika
naujov, Platonas sukr Faidr (Phaedrus), dialog apie meil, gro ir retorik. Krinio veikjas, Atn gyventojas, vaiktinja su didiu oratoriumi Sokratu po apylinkes, paskui abu draugai prisda po mediu prie upelio ir ilgai
kalbasi abstrakiomis temomis. Jie aptaria ikalbos men, geiduli prigimt,
apsdimus, nemarios sielos kelion, vliau kalb nukreipia rat. Liko pakalbti apie tinkam ir netinkam [kalb] uraym, sako Sokratas, kuriuo
atvilgiu tai puiku, o kuriuo nepriimtina.25 Faidrui sutikus, Sokratas leidiasi ilg pasakojim apie talentingo Egipto dievo Teuto, kurio iradimams
priskirtinas ir ratas, ir tuometinio Egipto valdovo Tamuso susitikim.
Teutas pasakoja Tamusui apie rat ir teigia, kad j reikia perduoti ir kitiems egiptieiams. Es is mokslas padarys egiptieius imintingesnius, nes
ratas tai atminties ir iminties vaistas. Tamusas nesutinka. Jis primena
dievui, kad iradjas nra geriausias teisjas savo iradimo naudai vertinti:
Iradingiausiasis Teutai, vienas stengia pagimdyti vairius menus, o kitas
sprsti, koki alos ar naudos dal [ie menai] suteiks juos vartosiantiems. Ir
dabar tu, bdamas ramen tvas, i palankumo jiems [visikai] prieingai papasakojai apie tai, k jie pajgia. Egiptieiams imokus rayti, tsia Tamusas,
[ramenys] atne umart, nes nebus rpinamasi atminties [lavinimu] juk
prisiminti ims pasitikdami ratu, i iors, dka svetim enkl, o ne i vidaus, patys i savs. Kak perskaiiusieji manys es daug inantys, taiau
dauguma i j liks nemokos. Jie, uuot buv iminiai, bus pasidar tariamai imintingi.
Akivaizdu, kad Sokratas pritaria Tamuso poiriui. Tik patikls mons, sako jis Faidrui, galt uraytas kalbas vertinti labiau nei priminim
mogaus, imananio, kas parayta. U raalo vandeniu parayt od kur
kas svarbesnis rainys, raomas besimokaniojo siel kalbjimo bdu. Sokratas sutinka, kad mini aminimas raytiniame odyje turi praktini privalum tam metui, kai atslinks senatv, umarties amius, taiau tvirtina,
50

PROTO RANKIAI

kad priklausymas nuo ramen pakeis mogaus prot, ir ne gera. Vidin

atmint pakeit ioriniais simboliais, tapsime lkti, sako jis, ir negalsime pasiekti intelektinio gilumo, reikianio imint ir tikrj laim.
Skirtingai nei oratorius Sokratas, Platonas buvo raytojas. Galima numanyti: jis pritar Sokrato nerimui, kad skaitymas gali pakeisti atmint, o tai
reikt vidinio gilumo praradim; taip pat aiku jis pripaino raytinio odio pranaum prie sakytin. ymiame ir pamokaniame dialoge Valstyb
(Politea), kuris, manoma, paraytas madaug tuo pat metu kaip ir Faidras,
Platonas nori patraukti Sokrat i kelio savo ygyje prie poezij: teigia udrausis poetus savo tobuloje alyje.
iandien poezij laikome literatros dalimi, raymo bdu, taiau Platono laikais taip nebuvo. Deklamuoti geriau nei urayti, klausyti geriau nei
skaityti, poezija atstovavo senajai ikalbos tradicijai, ilikusiai itin svarbia graik vietimo sistemoje ir bendroje graik kultroje. Poezija ir literatra reik
skirtingus intelektinio gyvenimo idealus. Platono ginas su poetais, kuriems
atstovavo Sokratas, buvo nukreiptas ne prie poezij, o prie sakytinio odio
tradicij dainiaus Homero ir paties Sokrato srit, bei mstym, kur jie reflektavo ir skatino. Kaip veikale anga Platono kryb (Preface to Plato)
ra brit filosofas Erikas Havelokas (Eric Havelock), sakomoji proto bsena
buvo didiausias Platono prieas.26
Platonas, kritikuodamas poezij, kaip atskleid E. Havelokas, V. D.Ongas ir kiti klasicistai, norjo apginti naujj, raymo, technologij ir toki proto bsen, kuri skatina skaitymas: logikum, tikslum, pasitikjim savo
jgomis. Platonas velg galim intelektin abcls naud civilizacijai; nauda
buvo akivaizdi jau i jo paties darb. Platono filosofikai analitin mstym,
ra V. D. Ongas, skatino tik sigalinio raymo poveikis mentaliniams
procesams.27
Subtiliai konfrontuojaniuose poiriuose raymo vert, ireiktuose
Faidre ir Valstybje, matome tamp, kilusi ikalbos kultrai pereinant
prie raymo kultros. Kaip savitai pripaino Platonas ir Sokratas, ingsn
lm naujos priemons abcls iradimas, turjs svarbi pasekmi kalbai
ir protui.
Oracinje kultroje mstym lemia mogaus atmintis. inios yra tai, k
galime atsiminti, o galime atsiminti tai, k galime isaugoti galvoje.28
51

seklumos

Itisus tkstantmeius iki atsirandant ratui kalba prisidjo prie informacijos saugojimo individo atmintyje ir dalijimosi ja kalbant. Svarbios mintys,
kaip ra V. D. Ongas, buvo privalomai susijusios su atminties sistemomis.29 Dikcija ir sintaks pasiymjo ausiai pritaikyta ritmika, o informacija
buvo ifruojama bendromis frazmis, kurias iandien pavadintume klimis,
kad bt lengviau siminti.
inios bdavo velkamos poezijos rb, kaip teig Platonas, o specialus poet-filosof luomas tapo monmis-rankiais, gyvomis technologijomis
informacijai saugoti, naujinti ir perduoti. statymai, apskaitos duomenys, sandoriai, sprendimai, tradicijos viskas, kas iandien saugoma dokumentuose,
oracins kultros laikais buvo, kaip sako E. Havelokas, saugoma abloninmis eilmis ir skleidiama dainuojant ar garsiai skanduojant.30
Oraciniam ms tolimj protvi pasauliui taip pat galjo bti bdingas mums nepriimtinas emocinis ir intuityvusis gilumas. M. Makluhanas
man, kad, iki ratui atsirandant, mons turjo pasiymti ypatingu jusliniu
ryiu su pasauliu. Imoks skaityti, teig jis, gentinis mogus netenka beveik
vis emocini ryi ir bendruomenini eimos jausm.31 Taiau intelekto
poiriu oracin ms protvi kultra daugeliu atvilgi buvo lktesn u
msik. Raytinis odis ilaisvino inias i individualios atminties, ritmikos
ir ablonikos struktr, reikaling siminti ir kartojimui lengvinti. Jis atvr
naujas mstymo ir ekspresijos erdves. Vakar pasaulio laimjimai, inoma,
liudija apie nepaprast ratingumo vert, ra M. Makluhanas.32
Pana poir ireik ir V. D.Ongas ymioje 1982m. studijoje Oracijos menas ir literatra (Orality and Literacy). Oracins kultros, ra jis, galjo
sukurti iraikingus ir graius verbalinius didels artistins ir mogaus verts pasirodymus, kurie, ratui uvaldius psichik, nebemanomi. Taiau ratas btinas
ne tik mokslo, bet ir istorijos, filosofijos, literatros ir daugelio meno ri supratimui vystytis ir paiai kalbai (skaitant sakytin) aikinti.33 Mokjimas rayti
yra nekainojamas ir gyvybikai svarbus visikam vidiniam mogaus potencialo
atsiskleidimui, konstatavo V. D.Ongas. Raymas didina smoningum.34
Platono laikais ir dar itisus amius po to is auktesnio lygio smoningumas buvo elito privilegija. Iki tol, kol paintin abcls nauda pasiek plaiuosius sluoksnius, turjo bti irasta kita intelektini technologij grup,
susijusi su rato darb kopijavimu, gamyba ir platinimu.
52

Ketvirtas skyrius

GILI MINI PUSLAPIAI

radj usirainti vairius dalykus, mons rai enklus ant visko, kas
pakliuvo po ranka ant lygi uol, medienos gabal, ievs atplai,
audeklo lopinli, kaul, ind duen. Tokios tad pirmosios raytinio
odio skleidimo priemons. J privalumas buvo pigumas, o trkum daugyb: maumas, netaisyklinga forma, lengva pamesti, sulauyti ar kitaip sugadinti. Jos tiko uraams, etiketms, gal dar trumpam rateliui, bet ne daugiau.
Niekas net nebt pamans patikti gilios minties ar tikinam argument
nugludintam akmenliui ar puodo ukei.
Pirmieji speciali terp raymui panaudojo umerai. Jie rai dantirat
kruopiai paruotose lentelse, pagamintose i molio, kurio Mesopotamijoje
netrko. Sudrkindavo sauj molio, suformuodavo lentel, raiydavo dantirat smailia nendre ir idiovindavo saulje ar krosnyje. Valdios ratai, verslo
laikai, komerciniai kvitai, teisiniai potvarkiai buvo raomi patvariose lentelse, kaip ir ilgesni, labiau literatriniai darbai, pavyzdiui, istoriniai ir religiniai
tekstai, praneimai apie to meto vykius. Nordami sutalpinti didesn rato
darb, umerai lenteles danai sunumeruodavo sudarydavo molini lap
sek buvo panau iuolaikin knyg.
Molins lentels iliko populiarios dar daugel ami, taiau jas ruoti, neioti ir saugoti buvo sunku, tad daugiau naudotos formaliems oficiali ratinink raytiems dokumentams. Raymas ir skaitymas iliko paslaptingu talentu.
Madaug 2500m. pr.m. e. egiptieiai pradjo rayti papirusuose, pagamintuose i bendravardi augal, veini Nilo deltoje, lap. Augal pluot
53

seklumos

nulupdavo, suklodavo krymai ir sudrkindavo, kad isiskirt syvai. Pluotas

sulipdavo lap, kur vliau imudavo, ir susiformuodavo lygus raomasis
pavirius, nedaug tesiskiriantis nuo iandien ms naudojamo popieriaus. Iki
dvideimties toki lap bdavo suklijuojami vien ilg papirus, o papirusai,
kaip ir molins lentels, sunumeruojami eils tvarka. Lanksts, patogs neioti ir laikyti papirusai buvo kur kas paangesni nei gerokai sunkesns lentels.
Graikai ir romnai taip pat pasinaudojo papirus idja, taiau i okos ar avies
odos jie gamino pergamentus.
Tokie popieriaus lapai buvo brangs. Papirus reikjo atsiveti i Egipto, o od paversti pergamentu truko daug laiko ir reikjo gdi. Raymui
iplitus, buvo btina pigesn alternatyva, reikjo kako, kur galt rayti mokiniai. is poreikis paskatino naujos raymo priemons, vakins lentels, atsiradim. Raids vake buvo raiomos naujo tipo lazdele, kuri, be smailaus
rayti skirto galo, turjo ir buk gal vakui sulyginti, tad studentai ir kiti
ratininkai lenteles galjo naudoti daugyb kart, vadinasi, jos buvo kur kas
ekonomikesns nei papirusai ir pergamentai. Ne itin mantrios vakins lentels buvo svarbios specializuotam formaliam amatui raymui ir skaitymui
virstant paprasta kasdiene veikla, bet vis tiek skirta tik ratingiems.
Vakin lentel buvo svarbi ir dl kitos prieasties. Senovs gyventojai,
nordami pigesnio bdo ilgesniam tekstui saugoti ar platinti, kelias lenteles
suridavo odos ar audeklo juostele. Pagal gana populiari surit lenteli, pavyzd neinomas romn amatininkas netrukus po Kristaus kelis pergamento lapus susiuvo tarp poros tvirt odos staiakampi taip atsirado pirmoji
knyga.
Nors iki ritos knygos, arba kodekso, pakeitusio papirus ir pergament,
turjo praeiti dar keli amiai, ios technologijos naud suprato net pirmieji
naudotojai. Galint rayti abiejose lapo pusse, knygai reikjo kur kas maiau
papiruso ar pergamento, nei raant vienoje ritinlio pusje, o tai gerokai sumaino raymo kain. Taip pat knygos buvo daug maesns, todl lengviau gabenamos ir slepiamos. Netrukus taip spausdintos pirmosios biblijos ir kiti kontroversiki kriniai. Knygose buvo lengviau orientuotis. Suvyniotame ilgame
lape rasti konkret fragment gana sunku, o vartyti lapus kur kas paprasiau.
Taiau, net knyg technologijai gaunant pagreit, ilga sakytinio odio istorija ir toliau lm raymo ir skaitymo stili. Senovje tyliojo skaitymo, galima
54

GILI MINI PUSLAPIAI

sakyti, nebuvo. Senuosius kodeksus, lenteles, papirusus ir pergamentus beveik

visada skait garsiai nepriklausomai nuo to, ar skait grupei, ar asmuo pats sau.
ymioje Ipainim (Confessions) itraukoje v. Augustinas apra savo
nustebim, kai apie 380m. e.m. Milano vyskup Ambraziej ivydo skaitant
tylomis. O kai skaitydavo, akimis slinkdavo per puslapius, o irdis iskeldavo
prasm, taiau balsas ir lieuvis tyldavo, ra Augustinas. Danai bdami
ten mat niekam nebuvo draudiama eiti ir nebuvo paproio jam praneti apie atjus, regdavome j itaip skaitant, tyliai ir niekada kitu bdu.
Suglumintas tokio keisto elgesio, Augustinas paman, kad tylaus skaitymo
prieastis galjs bti balso, kuris jam labai greit nuslopdavs, tausojimas.1
iandien sunku sivaizduoti, kad pirmuosiuose rato darbuose odi neskyr tarpai. Ratinink primargintose knygose odiai liejosi ivien be jokio
tarpelio per vis eilut, ir taip visuose puslapiuose; dabar toks raymo bdas
vadinamas scriptura continua. Skyrybos enkl nebuvimas rodo, kad ratas
kilo i kalbos. Kalbdami nedarome pauzi tarp odi i lp nepertraukiamai sklinda ilgos skiemen eils. Pirmiesiems raytojams net neov galv dti tarpus tarp odi. Jie tik perraydavo sakytin kalb, raydavo tai,
k girddavo (dabar rayti pradedantys vaikai odius taip pat rao be tarp;
kaip ir pirmieji ratininkai, jie rao tai, k girdi). Ratininkai taip pat nekreip dmesio odi tvark sakinyje. Sakytinje kalboje reikm atskleidia
intonacija, kiriavimas; i tradicija taikyta ir raant. Interpretuodami knyg
ratus, vidurami skaitytojai negaljo remtis odi tvarka prasmei nustatyti.
Taisykli dar nebuvo.2
Nesant odi skyrybos ir odi tvarkos, senovs skaitytojams teko papildoma kognityvin nata, teigia Donas Singeris (John Saenger) knygoje
apie ratinink knygas Tarpas tarp odi (Space between Words).3 Skaitytoj
akys ltai, neritmingai slinkdavo eilutmis, danai sustodamos ir sugrdamos
sakinio pradi, protui stengiantis suprasti, kur prasideda vienas ir baigiasi
kitas odis, ir koks kiekvieno odio vaidmuo sakinyje. Skaitymas buvo tarsi
dlion. Visa smegen iev, skaitant priekin srit, atsaking u uduoi
sprendim, turjo te ti nuo nervins veiklos.
Ltas kognityvikai intensyvus knyg skaitymas buvo sunkus darbas. Dl
ios prieasties niekas, iskyrus neprast Ambraziejaus atvej, neskait tylomis.
Norint iifruoti rat, tiesiog buvo btina skiemenis tarti garsiai. ie iandien
55

seklumos

mums visikai nepriimtini apribojimai nebuvo itin reikmingi kultroje su siaknijusia sakytine kalba. Skaiiusiems patiko saldiai ritminga, tonin tariamo teksto struktra, ra D.Singeris, tarp tarp odi nebuvimas graik
ir lotyn kalbose netapo didele klitimi skaityti, kaip kad bt iais laikais, kai
visi nori skaityti spariai.4 Be to, daugeliui rating graik ir romn labiau
patiko, kai knygas skaitydavo vergai.
lugo Romos imperija, ir tik gerokai vliau raytin kalba gal gale atsiskyr nuo sakytins tradicijos ir m artti prie skaitytoj poreiki. Slenkant
viduramiams, rating moni nuolat daugjo: vienuoliai, studentai, pirkliai,
aristokratai, ir knygos darsi labiau prieinamos. Atsirado daugiau technini
knyg, skirt ne laisvalaikio ir vietimo skaitiniams, o praktinei naudai. mons m norti ir justi poreik skaityti spariai ir privaiai. Skaitymas pamau
darsi nebe spektaklis, o daugiau asmeninio mokymosi ir tobuljimo priemon. Dl io pokyio vyko didiausia rato transformacija nuo pat fonetins
abcls iradimo.
II tkstantm. pradioje raytojai m taikyti odi tvarkos sakinyje taisykles, odius rikiuodami pagal nuspjam prast sintaksin sistem. Tuo pat
metu i pradi Airijos ir Anglijos, o vliau ir visos Vakar Europos ratininkai
sakinius pradjo skaidyti odius ir vien nuo kito atskirti tarpais. Iki XIIIa.
lotyn ir vietinmis kalbomis raytuose tekstuose scriptura continua beveik nebeliko. Skyrybos enklai, dar lengvin skaitym, taip pat tapo norma. Ratas
pirm kart buvo pritaikytas akims taip pat, kaip ir ausims.
Sunku pervertinti i pokyi reikm. odi tvarkos standartai sukl
tikr kalbos revoliucij, kuri, kaip teigia D.Singeris, buvo natraliai prieinga senosioms ritmo ir ikalbos paiekoms.5 Tarp odi atsiradus tarpams,
sumajo kognityvin tampa, ir mons galjo skaityti spariai, tyliai, labiau
suprasdami. Tokio sklandumo reikjo imokti.
Kaip atskleidia iuolaikiniai jaun skaitytoj tyrimai, turjo gerokai pakisti smegen grandins. Patyrusiems skaitytojams, pasak M. Vulf, isivysto
specialios smegen sritys, pritaikytos spariam teksto ifravimui. ios sritys
utikrina svarbios vaizdins, fonologins ir semantins informacijos primim viesos greiiu. Pavyzdiui, vizualin iev sudaro tikr kolia neuron
jungini, skirt per milisekundes atpainti vizualinius raidi, raidi struk 56

GILI MINI PUSLAPIAI

tr ir odi vaizdinius.6 Kai smegenys labiau prisitaiko tekst ifruoti ir

sunki uduot paveria i esms automatiku procesu, daugiau itekli skiriama interpretuoti prasmei. Darosi manomas vadinamasis atidusis skaitymas.
Pakeits neurofiziologin skaitymo proces, odi atskyrimas ilaisvino
intelektinius skaitytojo gabumus, rao D. Singeris, net vidutini intelektini gabum skaitytojas galjo skaityti greiiau ir suprasti sudtingesnius
tekstus.7
mons m skaityti ne tik greiiau, bet ir dmesingiau. Norint skaityti
tylomis, reikjo sutelkti dmes ilgam laikui ir pasinerti knygos puslapius,
kaip sakome dabar. Suformuoti toki psichin disciplin nebuvo lengva. Natrali mogaus smegen bsena, kaip ir daugelio ms giminaii i gyvnijos karalysts, yra blakymasis. Mes link nukreipti vilgsn vadinasi, ir
dmes nuo vieno objekto prie kito, siekdami kuo daugiau suinoti, kas
vyksta aplink mus.
Neuromokslininkai smegenyse aptiko primityvi i apaios vir veikiani mechanizm, kurie, kaip teigia Current Biology urnale 2004m. paskelbto straipsnio autoriai, veikdami grynai kaip jausmai, greitai ir nevalingai
nukreipia ms dmes rykius vizualius, potencialiai svarbius dalykus.8
Labiausiai dmes patraukia bet kokia uuomina aplinkos pokyius. Ms
pojiai gerai pritaikyti keistis, teigia Maja Pains (Maya Pines) i Hovardo
Hjudeso medicinos instituto. Stacionars ar nekintantys objektai tampa
dekoracijomis ir daniausiai lieka nematomi. Vos kakam i aplinkos pasikeitus, turime atkreipti dmes, nes tai gali reikti pavoj arba galimyb.9
Gebjimas greitai atkreipti ir nukreipti dmes buvo gyvybikai svarbus
mogui ilikti: jis galjo bti tikras, kad upuolikas neuklups netiktai arba
mogus nepraiopsos alia esanio maisto. Didij istorijos dal mogus mst linijiniu bdu.
Perskaityti knyg reik pasitelkti nenatral mstym, reikalavus ilgalaikio, nepertraukiamo dmesio vienam objektui. Skaitytojas turjo pastatyti
save, kaip Tomas Sternsas Eliotas (Thomas Stearns Eliot) bt pasaks, rami
kintanio pasaulio viet knygoje Keturi kvartetai (Four Quartets). Turjo
itreniruoti smegenis nepaisyti kit aplinkos proces, atsispirti pagundai nukreipti dmes kitas juslines uuominas. Turjo skatinti ar stiprinti nervinius
ryius, reikalingus gimtam blakymuisi veikti, labiau sutelkdamas dmes
57

seklumos

mechanizm i viraus apai.10 Sugebjimas santykinai nepertraukiamai

sutelkti dmes vien uduot yra keista ms psichologins raidos anomalija, rao Londono Kingso koledo psichologijos specialistas Voganas Belas
(Vaughan Bell).11
Daugelis moni gebjo sukaupti dmes dar gerokai prie pasirodant
knygai ar abclei. Mediotojas, amatininkas, asketas turjo ilavinti smegenis
dmesiui valdyti ir koncentruoti. Didiausias knyg skaitymo iskirtinumas
tas, kad susikaupimas jungiamas su itin aktyviu ir veiksmingu teksto ifravimu
ir prasms interpretavimu. Perskaityti sek ispausdint puslapi naudinga
ne tik dl ini, gyjam i autoriaus odi, bet ir dl intelektini vibracij,
kurias jie sukelia skaitytoj smegenyse. Per tylos tarpus, kurie susidaro, ilgiau nepertraukiamai skaitant, mogus kuria savo ssajas, kuria idjas. dmiai
skaitydamas, temptai msto.
Net pirmi tyliojo skaitymo propaguotojai pripaino, kad, skaitant knyg,
smonje vyksta enkls pokyiai. Vidurami vyskupas Izaokas Sirietis pasakojo: skaitant tylomis, tarsi sapne apima bsena, kai mano pojiai ir mintys
nesiblako. Tada, iai tylai tsiantis, prisiminim maiatis galvoje nurimsta,
mintys nenuilstamai siunia diaugsmo bangas, o k ir kalbti apie lkesius,
staiga ikylanius ir diuginanius ird.12
Knygos skaitymas prilygo meditacijai, tik prot jis ne nuviesdavo, o upildydavo ar papildydavo. Skaitytojai atitraukdavo dmes nuo iorini stimul srauto ir pasinerdavo vidini odi, mini ir emocij pasaul tai buvo
ir yra unikalaus atidiojo skaitymo esm. Tik knygos technologija padar manom i keist psichikos vystymosi anomalij. Skaitytoj smegenys buvo
daugiau nei ratingo mogaus smegenys. Jos buvo literatrins.
Raytins kalbos pokyiai ilaisvino ir raytojus, ir skaitytojus. Scriptura
continua nebuvo tiesiog ifravimo uduotis; tai buvo bandymas rayti. Siekdami ivengti nuobodaus darbo, savo darbus raytojai paprastai diktuodavo
ratininkui profesionalui. Atsiradus tarpams tarp odi ir ratui supaprastjus, krjai pam rankas plunksn ir pradjo rayti patys, vienumoje. J
darbai ikart tapo paprastesni ir drsesni. Atsirado galimyb skelbti neprastas,
skeptikas, netgi eretikas ir maitingas idjas plsti ini ir kultros ribas.
Dirbdamas vienas savo celje, benediktin vienuolis Gilbertas Nogentietis turjo drsos sukurti antiortodoksines ventojo Rato interpreta 58

GILI MINI PUSLAPIAI

cijas, domius savo svajoni pasakojimus, net erotinius eilraius, kuri

niekada nebt paras, diktuodamas ratininkui. Kai, vliau neteks regjimo, vl turjo diktuoti, skundsi turs rayti vien tik balsu, be rank
ir aki.13
Autoriai galjo redaguoti ir koreguoti savo darbus, o diktuojant tai danai
bdavo nemanoma. Dl ios prieasties taip pat pakito rato forma ir turinys.
Pirmkart, teigia D.Singeris, raytojas rankrat galjo matyti kaip visum ir
nuorodomis sukurti vidinius ryius, ivengti daugiaodikumo, bdingo diktuotiems tekstams Vidurami epochoje.14
Rato darbuose pateikiami argumentai tapo ilgesni, aikesni, sudtingesni
ir domesni, nes idjas ir mintis autoriai stengsi ireikti rafinuotai. Iki XIVa.
pabaigos rato darbuose atsirado pastraipos ir skyriai, kartais bdavo ir turinys, padedantis skaitytojui susivokti vis sudtingjanioje darb sandaroje.15
inoma, ir anksiau bta jautri rafinuot prozos ir poezijos stili tai
rodo elegantiki Platono dialogai, taiau naujieji rato patobulinimai gerokai
ipltojo literatros darb, ypa parayt vietine kalba, spausdinim.
Knygos technologijos paanga pakeit asmeninius skaitymo ir raymo
potyrius, turjo socialini pasekmi. Isipltusi kultra apie tyliojo skaitymo
praktik pradjo kurti subtiliai ir akivaizdiai pati save. Pakito vietimo
ir mokymo pobdis, nes universitetai pabr nuoalj skaitym kaip esmin
pried prie paskait auditorijose. Sustiprjo bibliotek vaidmuo universitetuose ir apskritai miesto gyvenime.
Vystsi ir bibliotek architektra. Vienuts ir skaitytoj darbo kambariai, pritaikyti skaityti garsiai, perdaryti dideles viesias sales, kur studentai,
profesoriai ir kiti lankytojai sddavo prie ilg stal ir tyliai skaitydavo. Informacins knygos odynai, glosarijai, rodykls tapo svarbiomis pagalbinmis
skaitymo priemonmis. Brangios knygos neretai bdavo prirakinamos prie
bibliotekos stal.
Siekdama tenkinti augani knyg paklaus, spariai vystsi leidybos pramon. Knyg gamyba, ilg laik buvusi banyios ratinink, dirbusi vienuolyno skriptoriumuose, privilegija, tapo centralizuota, pasaulietinse dirbtuvse organizuojama veikla, atliekama profesionali samdom ratinink,
vadovaujam leidyklos savininko. Susikr gyvybinga naudot knyg rinka.
Pirm kart istorijoje knygos turjo kain.16
59

seklumos

imtmeius raymo technologija atspindjo ir stiprino intelektin sakytins kultros, kurioje ji iaugo, doktrin. Lenteli, papiruso ir pergamento ritinli, pirmj kodeks raymas ir skaitymas rod kolektyvin ini vystym
ir propagavim. Individualus krybikumas priklaus nuo grups poreiki.
Raymas buvo daugiau urainjimo, o ne krybins raikos priemon. Suklestjus leidybos pramonei, raymas pradjo pltoti ir skleisti nauj intelektin doktrin knygas.
ini kaupimas vis labiau tapo privaiu aktu, kiekvienam skaitytojui
mintyse kuriant asmenin idj ir informacijos, gautos i kit mstytoj rat, sintez. Individualizmo pojtis stiprjo. Kaip teigia istorikas ir novelistas
Deimsas Kerolas (James Carroll), tylusis skaitymas yra savimons enklas ir
priemon, kai ini siekiantis asmuo prisiima atsakomyb u savo inias.17
Tylus individualus tyrinjimas tapo btinja intelektini pasiekim slyga,
originalus mstymas ir krybin iraika skiriamuoju pavyzdinio proto poymiu. Oratoriaus Sokrato ir raytojo Platono ginas pagaliau isisprend Platono naudai.
Pergal nebuvo absoliuti. Ranka rayti kodeksai kainavo brangiai ir j
buvo nedaug, todl intelektin knygos doktrina ir dmaus skaitytojo protas tebebuvo santykinai maos moni grups privilegija. Kalbos priemon,
abcl, rado kuo geriausi terp knyg. Taiau knygos dar turjo rasti sau
ideali priemon technologij, kuria bt galima gaminti ir platinti knygas
pigiau, greiiau ir gausiau.
Apie 1455m. Vokietijos auksakalys J. Gutenbergas paliko Strasbr, kur
gyveno kelet pastarj met, persikl kit miest prie Reino Mainc.
Jis isine didel paslapt. Bent deimt met J. Gutenbergas slapta dirbo su
keliais iradimais, kurie, jo manymu, turjo tapti naujojo leidybos verslo pagrindu. Jis velg galimyb automatizuoti knyg ir kit rato darb gamyb,
garbj perrainjim pakeiiant naujoviku spaudos renginiu.
Usitikrins dvi nemaas paskolas i pasiturinio kaimyno Johano Fusto
(Johann Fust), auksakalys Maince sireng dirbtuves, sigijo kelet ranki, mediag ir msi darbo. Turdamas metalo apdirbimo gdi, jis sukr maas
vienodo aukio, bet skirtingo ploio reguliuojamas formas abcls raidms
lieti i metal lydinio. I lietini raidi, ar kilnojamojo rifto, buvo galima
60

GILI MINI PUSLAPIAI

greitai surinkti puslap teksto; ispausdinus raides reikjo iimti ir rinkti nauj
puslap.18 Iradjas taip pat sugalvojo nauj, paangesn, medin pres, pana
tuomet vyndarysts naudot vynuogms spausti, galint perkelti rifto atvaizd
pergament ar popieri, nesutepant raidi. Taip pat irado trei svarb savo
spaudos sistemos dmen aliejin raal, prikimbant prie metalinio rifto.
Sukurta spaudos sistema J. Gutenbergas netrukus spausdino katalik
banyios indulgencijas. U darb gerai mokta, bet ne tokiam tikslui jis kr
naujj prietais turta kur kas didesni umoj. Pasinaudojs J. Fusto fondo lomis, iradjas m ruotis pirmam dideliam savo darbui jo vardas
turjo puikuotis ant didingo dviej tom Biblijos leidimo.
1200 puslapi, sudaryt i poros 42 eilui stulpeli, J. Gutenbergo
Biblija ispausdinta gotikiniu riftu, specialiai panaiu geriausi Vokietijos
ratinink rankraius. Biblija, kurios spausdinimas utruko maiausiai 3metus, buvo J. Gutenbergo triumfas. Ir pratis. 1455m., ispausdinus vos 200
egz., jam pritrko pinig. Neigaldamas isimokti paskolos, pres, rift ir
raal turjo perleisti J. Fustui ir leidybos versl mesti. O J. Fustas, susikrovs
turtus i skmingos pirklio karjeros, pademonstravo leidybos versl imans
taip gerai, kaip J. Gutenbergas iman mechanik. Kartu su Peteriu ioferiu
(Peter Schoeffer), vienu i geriausi J. Gutenbergo darbuotoj (ir buvusiu ratininku), J. Fustas nukreip J. Gutenbergo leidybos versl pelninga linkme,
organizavo prekyb, leido daugyb knyg, plaiai pardavint Vokietijoje ir
Pranczijoje.19
Nors J. Gutenbergui neteko ragauti savo darbo vaisi, jo spaudos bdas
tapo svarbiausiu iradimu istorijoje. Nepaprastu greiiu bent jau turint galvoje, kad buvo viduramiai kilnojamojo rifto spauda daikt pavidal ir
padt pasaulyje pakeit taip, ra Fransis Beikonas (Francis Bacon) 1620m.
knygoje Naujasis organonas (Novum Organum), kad jokia valdia, jokia
doktrina, jokia vaigd nebuvo veiksmingesn ir tarsi labiau paveik moni
reikalus (kiti iradimai, turj pana spaudos poveik, kur juto F. Beikonas, buvo parakas ir kompasas).20
Rankin amat paversdamas mechanine industrija, J. Gutenbergas pakeit spausdinimo ir leidybos ekonomik. Didelius puikios kokybs spaudinius
didiuliais tiraais spausdino vos keli darbuotojai. Buvusios brangios ir sunkiai
prieinamos, knygos tapo perkamos visiems.
61

seklumos

Spaustuv Florencijoje, priklausanti San Jakobo di Ripolio vienuolynui,

1483 m. u tris florinus ispausdino 1025 egz. naujojo Platono Dialog
(Dialogues) vertimo. Ratininkui u krinio perraym bt tek mokti vien
florin, bet bt buvs tik 1 egz.21 Prie ymaus knyg leidybos snaud sumajimo prisidjo didjantis i Kinijos importuoto popieriaus naudojimas vietoj
brangesnio pergamento. Knyg kaina majo, o paklausa augo, savo ruotu
skatindama ir pasil.
Europos rinkas plste upldo nauji knyg tiraai. Apskaiiuota, kad per
50 met nuo J. Gutenbergo iradimo ileista tiek knyg, kiek iki to laiko
i viso sugebjo perrayti Europos ratininkai.22 Staigus anksiau ret knyg
iplitimas monms atrod toks nepaprastas, kad galt bti antgamtini
jg intervencija, ra Elizabet Eizentein (Elizabeth Eisenstein) knygoje
Spauda kaip pokyi reagentas (The Printing Press as an Agent of Change).23
Minima, kad J. Fust, per vien i pirmj prekybini kelioni Paryi atveus didel partij spausdint knyg, andarai ivijo i miesto kaip, galimas
daiktas, susidjus su velniu.24
tono baim isisklaid, mons pradjo pirkti ir skaityti nebrangi
spaudos produkcij. Kai 1501 m. Italijos leidjas Aldas Manucijus (Aldus
Manutius) pristat atuntin, kienin, knyg format, enkliai maesn nei
tradiciniai pusinis ar ketvirtinis, knygos tapo dar labiau prieinamos, tinkamos
neiotis, asmenins. Kaip, sumainus laikrod, visi tapo punktuals, taip,
sumainus knyg, skaitymas virto kasdieniu reikiniu.
Skaitymas nebebuvo tik mokslo moni ir viesuoli privilegija. Net labai nedaug pajam turintis mogus galjo sukaupti keli tom kolekcij ir ne
tik skaityti, bet ir lyginti tarpusavyje vairius darbus. Pasaulis pilnas mokyt
moni, labai isilavinusi mokytoj, labai gausing bibliotek, teig Fransua Rabl (Francois Rabelais) 1534m. bestselerio Gargantiua ir Pantagriuelis
autorius, ir, man rodos, nei Platono, nei Cicerono, nei Papiniano laikais
nebuvo toki patogum studijuoti, kokius matome nnai.25
Prasidjo udaras ciklas. Didjantis knyg prieinamumas skatino visuomens
nor skaityti, o ratingumas knyg paklaus. Leidybos pramon klestjo. Iki XVa.
pabaigos beveik 250 Europos miest turjo leidyklas, kurios buvo ileidusios apie 12
mln. tom. XVIa. J. Gutenbergo technologija i Europos iplito Azij, Vidurinius
Rytus, o ispanams 1539m. steigus spaustuv Meksike ir Amerik.
62

GILI MINI PUSLAPIAI

Iki XVIIa. pradios spaudos buvo visur spausdintos ne tik knygos, bet
ir laikraiai, moksliniai urnalai, daugyb kit periodini leidini. Pirmasis
spausdintos literatros klestjimo laikotarpis prasidjo, ileidus Viljamo ekspyro (William Shaskespeare), Migelio Servanteso (Miquel Cervantes), Moljero
(Molire), Dono Miltono (John Milton) ir, inoma, F. Beikono ir R. Dekarto
veikalus, papildiusius knyg pardavj pasil ir skaitytoj bibliotekas.
Buvo spausdinami ne tik to meto darbai. Leidjai, nordami upildyti visuomens norim nebrangi skaitini paklaus, spausdino didelius klasikini
krini tiraus graik ir lotyn kalbomis, taip pat j vertimus. Nors daugelis
leidj tesiek lengvo pelno, senj tekst platinimas padjo formuoti intelektuali ir istorikai tvari knyg kultr. Kaip ra E. Eizentein, leidjas,
perspausdins tariamai pasenusius leidinius, galbt ir prisikia kienes, bet
ir suteikia skaitytojams turtingesnio bei vairesnio peno nei ratininkai.26
Lazda turi du galus. rink plsteljusi neskoninga literatra, arlatanikos teorijos, skurdi urnalistika, propaganda, pornografija rasdavo ialkusi
vis visuomens sluoksni skaitytoj. Kunigai ir politikai nesiliov svarst,
kaip 1660 m. teig pirmoji oficiali Anglijos knyg cenzo institucija, ar tipografijos iradimas neatne krikionikajam pasauliui daugiau alos nei
naudos.27 ymus ispan dramaturgas Lop de Vega (Lope de Vega) 1612m.
dramoje Visi pilieiai yra kariai (All Citizens Are Soldiers) ireik daugelio
didik jausmus:
Tiek daug knyg tokia painiava!
Mus supa spaudos vandenynas,
Bet didioji jo dalis nieko verta.28

Taiau net ir nieko verta vandenyno dalis buvo gyvybikai svarbi. Menkavert literatra ne tik kad neslopino intelektini transformacij, kurias lm
knyg skaitymas, o kaip tik jas stiprino. Pagreitinusi knyg plitim populiariojoje kultroje ir jas pavertusi pagrindiniu laisvalaikio leidimo bdu, paprastesn, maiau intelektuali ir menkavertikesn literatra taip pat prisidjo prie
dmesingo skaitymo doktrinos populiarjimo. Tyla, nuoalumas ir kontempliatyvumas, anksiau siejsis su dvasiniu atsidavimu, ra E. Eizentein,
taip pat bdingas ir bulvarins spaudos, gali baladi, linksm italik
63

seklumos

knygeli ir kit nepadori pasakojim skaitymui.29 Ar mogus niks

romantik novel, ar psalmyn, sinapss poveikis beveik toks pats.
inoma, knygas pamgo ne visi. Daugyb varguoli, nerating, izoliuot, knygomis nesidomini moni J. Gutenbergo revoliucijoje nedalyvavo
ar dalyvavo netiesiogiai, o net ir tarp godiausi knyg skaitov tebeklestjo
senojo odinio keitimosi informacija tradicijos. mons ir toliau plepjo, ginijosi, lank paskaitas, sak kalbas, diskutavo, klaussi pamoksl.30 ios ilygos
veria tvirtinti, kad jokie apibendrinimai apie naujosios technologijos pasirinkim ir naudojim nra visikai teisingi, bet tai nekeiia fakto, kad kilnojamojo rifto atsiradimas buvo svarbus Vakar kultros ir Vakar civilizacijos
vystymosi vykis.
Viduramikoms smegenims, ra D. Z. Jangas, teisingi teiginiai
buvo tie, kurie suderindavo juslin patirt su religijos simboliais. Spauda i
padt pakeit. Ipopuliarjus knygoms, mons galjo tiesiogiai kur kas tiksliau ir isamiau susipainti su vieni kit mintimis.31 Knygos suteik skaitytojams galimyb lyginti j mintis ir patirt ne tik su simboliais ireiktais ar
dvasinink paskelbtais religiniais principais, bet ir su kit moni mintimis
bei patirtimi.32
Socialins ir kultrins io reikinio pasekms taip pat plaios kaip ir gilios nuo religini ir politini neramum iki mokslini metod virenybs
sprendiant, ta yra tiesa, ir aikinantis bties prasm. Tai, kas anksiau visuotinai taikyta apsivietusiems irinktiesiems (respublica literaria), tapo tikrove,
bent jau teorikai prieinama visiems, galintiems naudotis, anot Harvardo istoriko Roberto Darntono (Robert Darnton), dviem svarbiausiais pilietybs
atributais raymu ir skaitymu.33 Literatrinis protas, anksiau kalintas vienuolyn celse ir universitet boktuose, tapo bendriniu protu. Pasaulis, kaip
teig F. Beikonas, pakeit pavidal.
Yra daugyb skaitymo ri. Deividas Levis (David Levy) knygoje apie
i dien perjim nuo spausdint prie elektronini knyg Slenkame pirmyn (Scrolling Forward) paymi, kad ratingi mons skaito vis dien ir
daugiausiai nesmoningai. Skaitome kelio enklus, valgiaraius, antrates,
pirkini sraus, preki etiketes. Toks skaitymas yra pavirutinikas, sako
jis, ir trumpalaikis. Panaiai skaitydavo ir tolimi protviai, ifruodami en 64

GILI MINI PUSLAPIAI

klus, rtus nugludintuose akmenyse bei puodo ukse. Taiau kartais, tsia
D. Levis, skaitome ilgiau ir labiau susikaup, sitraukdami tai, k skaitome,
ilgesniam laikui. Kai kurie i ms net neskaito tokiu bdu, nors manosi es
skaitytojai.34
Volesas Stivensas (Wallace Stevens) rinktiniuose kupletuose i rinkinio
Tyla namie ir ramyb pasaulyje (The House Was Quiet and the World Was
Calm) pateikia itin simintin ir jaudinam tokio skaitymo vaizd:
Tyla namie ir ramyb pasaulyje.
Skaitytojas yra knyga; ir vasaros naktis,
Ir knygos smon.
Tyla namie ir ramyb pasaulyje.
odiai itarti, lyg knygos n nebt,
Tik skaitytojas palinks vir puslapio,
Nors palinkti, nors daug daugiau bti
Mokslo mogumi, kuriam skirta i knyga, kuriam
Vasaros naktis tarsi minties tobulyb.
Tyla namie, nes taip turi bti.
Tyla dalis prasms, dalis proto:
Tobulybs kelias knygos puslap.

V. Stivenso eilratyje ne tik apraomas atidusis skaitymas. Jame reikalaujama sigilinti. Eilrat norint suprasti, reikia eilratyje aprayto proto.
Tylus ir ramus giliai skaitaniojo dmesingumas tampa eilraio prasms dalimi sudaro vag, per kuri minties tobulyb ir ekspresija pasiekia
knygos puslap. Vasaros nakties metafora raytoj ir skaitytoj tarsi sulieja; jie
sukuria knygos smon ir JA dalijasi.
Neseni atidiojo skaitymo neurologinio poveikio tyrimai V. Stevenso
lyrik padar mokslinio pobdio. Per vien dom tyrim, atlikt 2009m.
Vaingtono universiteto Dinaminio painimo laboratorijoje ir ispausdint
urnale Psychological Science, tyrjai, nuskenav smegenis, band isiaikinti,
kas jose vyksta skaitant groin literatr.
Nustatyta, kad skaitytojai mentaliai stimuliuoja kiekvien nauj naratyvo situacij. Isami informacija apie veiksmus ir pojius paimama i teksto
ir integruojama asmens inias, gytas i patirties praeityje. Danai veikia tos
65

seklumos

paios smegen sritys, kaip ir atliekant, sivaizduojant ar stebint panaius

veiksmus tikrovje. Kaip sako vyriausioji studijos tyrja Nikol Spie (Nicole
Speer), atidusis skaitymas, be jokios abejons, yra pasyvi treniruot.35 Skaitytojas tampa knyga.
Knygos skaitytoj ir raytoj visada jung tvirtas simbiozinis ryys, tam
tikra intelekto ir meno sintez. Raytojo odiai veikia tarsi skaitytojo proto
katalizatorius, skatinantis naujas valgas, ssajas, suvokim, kartais ir nuvitim. Jau pats dmesingo ir kritiko skaitytojo buvimas skatina raytoj dirbti: suteikia drsos iekoti nauj ekspresijos form, tiesti sudtingus ir daug
pastang reikalaujanius mini kelius, imtis neitirt, kartais ir pavojing
tem. Visi dids mons ra oriai, nesistengdami atskleisti smulkmen,
teigia R. V. Emersonas. Jie inojo, kad gal gale atsiras sumanus skaitytojas
ir padkos.36
Senos literatrins tradicijos nesivaizduojamos be vidini skaitytojo ir
raytojo main knygos labirintuose. J. Gutenbergo iradimas spariai platino
kalbos ribas, nes raytojai varsi dl kiekvieno vis rafinuotesnio ir reiklesnio
skaitytojo, siek itin aikiai, elegantikai ir originaliai ireikti idjas ir emocijas. Angl kalbos odynas, anksiau apsiribojs vos keliais tkstaniais odi,
knygoms populiarjant, isiplt iki milijono odi.37 Daugelis nauj odi
amino abstrakias svokas, kuri anksiau nebuvo.
Raytojai eksperimentavo su sintakse ir stiliumi, atvr naujus mstymo
ir vaizduots kelius. Skaitytojai noriai keliavo iais keliais, prisitaikydami prie
graki, pramatni ir neeilini prozos ir poezijos vingi. Raytojai reik, o
skaitytojai interpretavo vis sudtingesnes ir subtilesnes idjas, j argumentai
vinguriavo per daugel teksto puslapi. Kalbai vystantis, smon giljo.
is giljimas iplito ir gerokai u knygos puslapio rib. Neperdsiu sakydamas, kad knyg raymas ir skaitymas iplt ir papild gyvenimik ir
gamtin patirt. Nuostabus meninis skonis, kur turjo naujieji literatai, sugebj vien tik odiais atkurti skonius, prisilietimus, kvapus ar garsus, reikalavo auktesnio supratimo lygio ir artimesnio juslins patirties stebjimo, kur
vliau perimdavo skaitytojas, ra E. Eizentein.
Raytojai, kaip ir dailininkai, ir kompozitoriai, galjo keisti supratim
taip, kad turtint, o ne stabdyt juslin atsak iorinius stimulus, plst,
o ne siaurint pritariamj reakcij vairius mogaus potyrius.38 Knygos
66

GILI MINI PUSLAPIAI

odiai ne tik stiprino moni gebjim mstyti abstrakiai; jie turtino j igyvenimus fiziniame pasaulyje, pasaulyje u knygos rib.
Viena i svarbiausi pamok, kuri imokome, tyrindami neuroplastikum, ta, kad protines galias, nerv grandines, kurias sukuriame vienam tikslui, galime panaudoti ir kitiems tikslams. Imok smegenis sekti argumentus
ar pasakojim, idstyt spausdintuose puslapiuose, ms protviai tapo kontempliatyvesni, refleksyvesni ir lakesns vaizduots. Naujos mintys lengviau
lsdavo galv, kuri jau inojo, kaip persitvarkyti skaitymui, sako M.Vulf.
Vis rafinuotjantys intelektiniai gdiai, ilavinti skaitymo ir raymo, prisidjo prie intelektinio repertuaro.39 Atidiojo skaitymo ramyb tapo, V. Stivenso
supratimu, proto dalimi.
Knygos nebuvo vienintel mogaus smons virsmo prieastis, iradus
spaud buvo svarbios ir daugelis kit technologij, socialini ir demografini tendencij, taiau knygos visada iliko io pokyio centre. Knygai tapus
pagrindine keitimosi iniomis ir valgomis priemone, intelektin jos doktrina
tapo kultros pagrindu. Knyga galino delikai atspalvi saviin teigiama
V. Vodsvorto Preliudijoje (Prelude) ir R. V. Emersono apybraiose, taip pat
apie subtil socialini ir asmenini santyki supratim antrinama R. Ostinso
(R. Austen), Gustavo Flobero (Gustave Flaubert) ir Henrio Deimso (Henry Ja
mes) romanuose. Net didieji nelinijinio naratyvo XXa. eksperimentai, bdingi Deimsui Doisui (James Joyce) ir Viljamui Barausui (William Burroughs),
bt buv nesivaizduojami, menininkui neturint prielaidos apie dmesing ir
kantr skaitytoj. Popieriaus lape ilietas smons srautas tampa literatrinis
ir linijinis.
Literatrin doktrina reiksi ne tik darbuose, kuriuos prasta laikyti literatra. Ji tapo istorini vieiamj darb, sakykime, Romos imperijos nuosmukio ir lugimo istorijos (Decline and Fall of the Roman Empire), norma. Ji
tapo norma filosofini darb, skleidiani R. Dekarto, D.Loko, I. Kanto,
F. Nys idjas. O svarbiausia ji tapo mokslo norma. Kai kas gali teigti, kad
vienintelis ymus XIXa. literatros krinys arlzo Darvino (Charles Dar
win) Ri kilm (On the Origin of Species).
XXa. literatrin doktrina pasireik Alberto Einteino (Albert Einstein)
Reliatyvumo teorija (Relativity), D.Keinso (J. Keynes) Bendroji, uimtumo, palkan ir pinig teorija (General Theory of Employment, Interest and
67

seklumos

Money), Tomo Kuno (Thomas Kuhn) Mokslo revoliucij struktra (Structu

re of Scientic Revolutions), Reiel Karson (Rachel Carson) Tylusis pavasaris
(Silent Spring). Nei vienas i i svarbi intelektini pasiekim nebt buvs
manomas nekintant skaitymui, raymui, suvokimui, mstymui, o tai lm
efektyvus ilg rato form kartojimas spausdintuose puslapiuose.
Kaip ir ms protviai paskutiniais vidurami metais, iandien esame
tarp dviej technologij. Po 550m. spauda ir jos produkcija i intelektinio
gyvenimo centro stumiama pakrat. is vyksmas prasidjo XX a. viduryje, kai mme skirti vis daugiau laiko ir dmesio pigiems masins gamybos
pramoginiams produktams, sklindantiems i pirmosios bangos elektrini ir
elektronini priemoni: radijo, kino, fonografo, televizijos. Taiau ias technologijas visada ribojo nesugebjimas transliuoti raytinio odio. Knyg jos
galjo istumti, bet ne pakeisti. Didioji dalis kultros tebepriklaus spaudai.
Dabar kultra greitai ir smoningai formuojama vienu kanalu. Elektronin revoliucija netrukus pasieks virn, nes stacionars, neiojamieji ir kieniniai kompiuteriai tampa nuolatiniais palydovais, o internetas pagrindine vieta informacijai saugoti, apdoroti ir vieai naudoti vairiomis formomis,
skaitant tekstin. Naujasis pasaulis, inoma, neliks be rato jame gausu pastam abcls simboli.
Mes nebegalime grti sakytinio odio laikus, kaip ir negalime sugrti
atgal laikus, kai laikrodio dar nebuvo.40 Ir ratas, ir spauda, ir kompiuteris, rao V. D.Ongas, yra pasaulio technologizavimo priemons, o kart
technologizuotas pasaulis technologij atsisakyti nebegali.41 Taiau pasaulis
ekrane, kaip jau imame suprasti, yra visikai kitoks nei pasaulis knygos puslapyje. Naujoji intelektin doktrina ima vir. Ms smegen grandins dar
kart pertvarkomos.

68

lyrinis nukrypimas
apie Li de Forest ir nuostabj jo audion

S NAUJOJI INFORMACIJOS PRIEMON atsirado i iradimo,

apie kur iandien nedaug kalbama, bet jis buvo svarbus visuomens
formavimui kaip vidaus degimo variklis ar kaitinamoji lemput. io
iradimo pavadinimas audionas. Tai pirmasis elektroninis garso stiprintuvas,
o j sukrs mogus Li de Forestas (Lee de Forest).
L. de Forestas buvo keistas, net vertinant pagal auktus kvaiteljusi
Amerikos iradj standartus. Piktas, nemalonus ir iaip nekeniamas, mokykloje laikytas bjauriausiu berniuku klasje, jis veik, skatinamas miliniko ego ir tokio paties dydio nevisavertikumo komplekso.42 Kai nesituok ar
nesiskyr su mona, nesialino koleg ar nevadovavo neskmingam verslui,
paprastai gynsi teismuose nuo kaltinim sukiavimu ar patent teiss paeidimu arba pats kaltindavo kuo nors vien i savo prie.
L. de Forestas uaugo Alabamoje mokytojo eimoje. Jeilyje 1896m. gijs
ininerijos moksl daktaro laipsn, deimtmet praleido eksperimentuodamas
su naujausiomis radijo ir televizijos technologijomis, neskmingai stengdamasis vykdyti perversm, atneiant jam lov ir turtus. Tai vyko 1906m.
Tiksliai neinodamas, k daro, jis pam paprast dviej poli vakuumin
lemp, skleidiani elektros srov nuo vieno elektrodo (kaitinimo silas)
kit elektrod (ploktel), ir pridjo trei elektrod, diod paveriant triodu.
Jis pastebjo, kad, siuniant nedidel elektros srov treij elektrod (tinklel), srovs, tekanios tarp silo ir ploktels, stiprumas padidja. Prietais, kaip
aikino patento registracijos prayme, galima naudoti silpnai elektros srovei
didinti.43
69

seklumos

I pairos nereikmingas L. de Foresto iradimas pakeit pasaul. Galdamas sustiprinti elektros signal, galjo sustiprinti ir garso transliacijas, siuniamas bei priimamas radijo bangomis. Iki tol radijas naudotas gana ribotai,
nes radijo signalai labai greitai isisklaidydavo. Signal sustiprinus audionu,
tapo manomos belaids transliacijos dideliais atstumais atsirado slygos radijo transliacijoms. Audionas panaudotas ir telefonui gaminti mons galjo
girdti, k kalba j panekovai i kitos alies ar i kitos pasaulio puss.
Tuomet L. de Forestas negaljo to inoti, bet jis atvr vartus nauj elektronikos ami. Paprastai tariant, elektros srov yra elektron srautas, o audionas pirmasis prietaisas, leids tiksliai keisti io srauto stiprum. XXa. sibgjus, triodo lempa tapo technologine iuolaikini komunikacij, pramog
ir informacijos priemoni irdimi. Jos buvo naudojamos radijo sistuvuose ir
imtuvuose, garso aparatroje, vieosiose informavimo sistemose, gitar stiprintuvuose. Daugyb lemp veik kaip procesoriai ir duomen saugojimo sistemos
daugelyje pirmj skaitmenini kompiuteri. Pirmuosiuose rangos komplektuose danai bdavo deimtys tkstani triodini lemp. Kai apie 1950m. triodines lempas m keisti maesni, pigesni ir patikimesni kietojo kno tranzistoriai, elektroniniai prietaisai itin ipopuliarjo. Sumaintas triodinis tranzistorius,
L. de Foresto iradimas, tapo informacijos amiaus arkliuku.
Gal gale L. de Forestas nebuvo visikai tikras, ar diaugtis, ar nerimauti
dl pasaulio, kuriam jis padjo ikilti. Straipsnyje Elektronikos amiaus itakos (Dawn of the Electronic Age), paskelbtame Popular Mechanics 1952m.,
L.de Forestas gyrsi sukrs ma gil, i kurios iaugo didelis uolas, isikerojs aplink vis pasaul. Tuo pat metu verkleno apie komercini transliavimo priemoni moralin itvirkim. Nelinksma nuotaika dl nacionalinio
mentaliteto lygio apm po tyrimo, atskleidusio daugelio iandienini radijo
program kvailum, ra jis.
velgdamas elektronikos pritaikym ateityje, jis dar labiau paniurdavo.
L. de Forestas man, kad elektroniniai fiziologai gebs stebti ir analizuoti
mintis ir smegen vingius, leis matuoti diaugsm ir sielvart apibrtais
kiekybiniais vienetais. Gal gale padar ivad: profesoriai tikriausiai gals
implantuoti inias neklusnias XXII amiaus vaik smegenis. Kokios baisios
politins galimybs ia slypi! Ai dievui, kad tokie dalykai skirti ne mums, o
ateities kartoms.44
70

penktas skyrius

UNIVERSALIAUSIA
INFORMACIJOS PRIEMON

954m. pavasar, kai pradti gaminti pirmieji masins gamybos kompiuteriai, nusiud talentingas brit matematikas Alanas Tiuringas (Alan Tu
ring), suvalgs cianido privirkt obuol, netiktinais katais nurakyt,
kaip aplinkybs veria pripainti, nuo ini medio. A. Tiuringas, kuris per
vis savo trump gyvenim, kaip teigia vienas biografas, demonstravo neemik nekaltum,1 per Antrj pasaulin kar nulau mantrios raomosios
mainls Enigma, kuri naciai naudojo karinms komandoms ir kitiems slaptiems praneimams uifruoti ir iifruoti, kodus. Enigmos nulauimas buvo
spdingas pasiekimas, padjs pakreipti karo tkm ir utikrinti sjunginink
pergal, nors jis neigelbjo A. Tiuringo nuo paeminimo, patirto po keleri
met, dl seksualinio ryio su kitu vyru.
iandien A. Tiuringas labiausiai prisimenamas kaip sivaizduojamo skaiiavimo renginio, tapusio iuolaikinio kompiuterio pirmtaku, krjas. Bdamas vos dvideimt ketveri, k tik irinktas Kembrido universiteto tarybos
nariu, 1936m. straipsnyje Suskaiiuojami skaiiai: neisprendiamumo problema (Computable Numbers, with an Application to the Entscheidungspro
blem) jis pristat rengin, kur imta vadinti Tiuringo maina.
Raydamas straipsn A. Tiuringas ketino rodyti, kad nra joki tobul
logikos ar matematikos sistem visada bus teigini, kuri negali nei paneig 71

seklumos

ti, nei patvirtinti, kurie taip ir lieka nesuskaiiuojami. Siekdamas io tikslo, jis greitai sukonstravo paprast skaitmenin kalkuliatori, pagal koduotas
instrukcijas galint skaityti, rayti ir alinti simbolius. Tok kompiuter, kaip
pademonstravo A. Tiuringas, galima uprogramuoti atlikti bet kurio kito informacijos apdorojimo renginio funkcijas. Tai buvo universalioji maina.2
Vlesniame darbe Skaiiavimo mainos ir intelektas (Computing
Machinery and Intelligence) mokslininkas aikino, kaip programuojamieji kompiuteriai be darbo spartos, svarbs kuriant naujas mainas vairiems
skaiiavimo procesams atlikti. Visus juos galima sutalpinti vien skaitmenin kompiuter, tinkamai suprogramuot visiems atvejams. Vadinasi, visi
skaitmeniniai kompiuteriai tam tikru poiriu yra vienodi.3 A. Tiuringas
ne pirmas mogus, bands sivaizduoti, kaip galt veikti programuojamasis
kompiuteris; daugiau nei prie imtmet kitas angl matematikas arlzas Babidas (Charles Babbage) pareng analitinio variklio, kuris turjo bti universaliausia skaiiavimo maina,4 brinius, taiau panau, kad A. Tiuringas
buvo pirmasis, suprats neribotas skaitmeninio kompiuterio galimybes.
Jis nenumat tik to, kad, prajus vos keliems deimtmeiams po jo mirties, universalioji maina taps universalija informacijos priemone. Skirting
ri informacij odius, skaiius, garsus, atvaizdus, kino vaizdus skleidiam tradicinmis informacijos priemonmis, galima transliuoti skaitmeniniu formatu, tad j manoma kompiuterizuoti. Visk, nuo Liudviko van
Bethoveno (Ludwig van Beethoven) Devintosios simfonijos iki pornografini
film, galima sutalpinti nuliuk ir vienetuk eil ir apdoroti, transliuoti,
rodyti bei irti kompiuteryje.
iandien, turdami internet, tiesiogiai matome neeilines A. Tiuringo iradimo pasekmes. Sudarytas i milijon tarpusavyje sujungt kompiuteri ir
duomen bazi, internetas yra neimatuojamos galios A. Tiuringo maina,
apjungianti ir daugel kit intelektini technologij. Jis raomoji mainl
ir spaudos presas, emlapis ir laikrodis, skaiiuotuvas ir telefonas, patas ir
biblioteka, radijas ir televizorius. Jis netgi perima kit kompiuteri funkcijas;
vis daugiau programins rangos veikia internete debesyse, kaip sakoma
Silicio slnyje, o ne ms nam kompiuteriuose.
Kaip teig A. Tiuringas, didiausias jo universaliosios mainos trkumas
spartos stoka. Net ankstyvasis skaitmeninis kompiuteris teorikai galjo atlikti
72

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

bet kok informacijos apdorojimo darb, taiau itin sudtingos uduotys, pavyzdiui, nuotrauk rodymas, bt trukusios per daug ilgai ir kainavusios per
daug brangiai, kad bt galima jas naudoti. Vyrukas tamsiame kambaryje su
keliais indais chemikal nuotraukas galjo padaryti greiiau ir pigiau.
Pasirod, kompiuterio spartos trkumas tebuvo laikina klitis. Nuo pagrindinio komplekto surinkimo penktajame XXa. deimtmetyje kompiuteri
ir duomen apdorojimo tinkl sparta didjo velniku greiiu, o duomen
apdorojimo ir perdavimo katai tokiais pat tempais majo. Per pastaruosius
30met komand, kurias kompiuterio lustas gali apdoroti per vien sekund,
skaiius padvigubdavo kas 3metus, o i komand apdorojimo katai kasmet sumadavo beveik per pus. Septintajame XXa. deimtmetyje bendroji
tipins kompiuterins uduoties kaina sumajo 99,9 %.5 Tinklo laidumas didjo tokiu pat greiiu, o interneto duomen srautas dvigubjo beveik kasmet,
kai tik atsirado pasaulinis iniatinklis.6 A. Tiuringo laikais nesivaizduojamos
kompiuterins uduotys dabar yra kasdienyb.
Pasaulinio iniatinklio kaip informacijos priemons vystymasis tarsi pagreitinto judesio juostoje kartoja vis modernij informacijos priemoni
istorij. imtai met sutalpinti pora deimtmei. Pirmoji informacijos apdorojimo maina, kuri pakartojo internetas, J. Gutenbergo spaudos presas.
Tekst itin paprasta transliuoti programins rangos kodu ir skleisti tinklais,
nes jam saugoti nereikia daug atminties, sisti laidumo, ivesti ekran
procesoriaus galios; pirmosios interneto svetains buvo sudarytos tik i tipografini simboli. Net ir pats odis apibdinti tam, k matome ekrane, tinklalapis pabria ry su spausdintais dokumentais.
urnal ir laikrai leidjai, suprasdami, kad didel kiek teksto pirmkart istorijoje galima transliuoti kaip radijo ir TV programas, buvo vieni i pirmj verslinink, sukr komercinius internetinius vienetus, skelb straipsnius, itraukas ir kitus rato darbus savo interneto svetainse. Nesudtingas
odi transliavimas nepaprastai greitai ir plaiai ipopuliarino elektronin
pat asmeniniai laikai tapo praeitimi.
Sumajus atminties ir laidumo katams, tapo manoma interneto svetaines integruoti nuotraukas ir paveiksllius. I pradi paveikslliai, kaip ir tekstas, be kurio danai neapsieidavo nei vienas paveiksllis, buvo nespalvoti ir dl
maos skiriamosios gebos neryks. Jie atrod taip pat, kaip prie 100met lai 73

seklumos

kraiuose ispausdintos pirmosios nuotraukos. Interneto pajgumams iaugus,

atsirado galimyb dti spalvotas nuotraukas, o j dydis ir kokyb enkliai pagerjo. Netrukus pasirod nesudtinga animacija, kartojanti trkiojanius greitai
vartom knygeli, ar kinematografo, vaizdus, populiarius XIXa. pabaigoje.
Vliau iniatinklis perm tradicins garso aparatros, radijo, fonograf
ir magnetofon funkcijas. Pirmieji garsai internete buvo odiai, taiau netrukus interneto svetainse netiktinai variai skambjo muzikos fragmentai
ir net visos dainos ar simfonijos. Tinklo gebjimas valdyti garso sraut tapo
galimas sukrus programins rangos algoritmus MP3 failus, kurie paalina
i muzikos ir kit ra mogaus ausiai sunkiai girdimus garsus. Algoritmai suteik galimyb suspausti garso failus iki daug maesnio dydio beveik neaukojant kokybs. Telefon tinklai taip pat pradjo naudoti skaidulinius optinius
interneto kabelius ir atsisakyti tradicini telefono linij.
Gal gale internete atsirado vaizdo raai, nes internetas pasipild kino ir
televizijos technologijomis. Transliacija ir judani vaizd perteikimas ikl
didelius reikalavimus kompiuteriams ir tinklams, tad pirmieji internetiniai
vaizdo raai buvo rodomi mayiuose langeliuose narykls viduje. Vaizdai
danai ustrigdavo, be to, paprastai nesutapdavo su garsu. Taiau ir ioje srityje netruko atsirasti patobulinim. Vos per kelet met internete atsirado
sudting trimai aidim, o Netix ir Apple bendrovs transliavo tinkle ir
klient namuose didelio rykumo filmus ir TV laidas. Net adtasis vaizdo
telefonas gal gale tapo manomas, nes visuose kompiuteriuose ir su internetu sujungtuose televizoriuose buvo vaizdo kameros, o populiarios internetins
telefonijos paslaugos, pavyzdiui, Skype, leido ir vaizdo transliacijas.
Internetas akivaizdiai ir labai skiriasi nuo daugumos informavimo priemoni, kurias jis pakeiia, jis yra dvikryptis. Internetu galima sisti ir gauti
inutes. Dl to sistema tik naudingesn. Esant galimybei keistis informacija,
isisti ir atsisti, internetas tapo verslo ir komercijos magistrale. Keliais
spusteljimais mons gali iekoti virtualij katalog, pateikti usakymus,
stebti siuntas, naujinti informacij moni duomen bazse. Taiau internetas jungia ne tik mones, bet ir mus vienus su kitais. Jis ne tik komercin, bet
ir asmenin transliavimo priemon.
Milijonai moni internet naudoja j pai skaitmeniniams kriniams
platinti tinklarai, vaizdo ra, nuotrauk, dain, interneto transliacij for 74

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

ma. Savanorikai raoma Vikipedija, didia dalimi mgjikas vaizdo ra

portalas YouTube, nuotrauk saugykla Flickr, tinklarai rinkinys Hufngton
Post nebuvo manomi be pasaulinio iniatinklio. Dl interaktyvumo internetas tapo pasauline susitikimo vieta, kur mons susirenka paplepti, palieuvauti, padiskutuoti, pasirodyti, paflirtuoti Facebook, Twitter, MySpace ir
kituose socialiniuose (arba antisocialiniuose) tinkluose.
Interneto naudojimui pleiantis, ilgja prie interneto praleistas laikas,
nors, ryiui spartjant, kiekvien prijungties minut galima padaryti kur kas
daugiau veiksm. Suaug iaurs Amerikos gyventojai 2009 m. internete
praleisdavo vidutinikai 12val. per savait dvigubai daugiau nei 2005m.7
Vertinant tik suaugusiuosius, turinius interneto prieig, internete praleistas
laikas okteli iki 17val. per savait. Jaunesni suaugusij grupje is skaiius
dar didesnis; dvideimtmeiai internete praleidia daugiau nei 19val.8 Amerikiei 211m. vaikai 2009m. internet naudojo madaug 11val. per savait,
t.y. 60 % daugiau nei 2004m.9
Eilinis suaugs europietis 2009 m. internete praleisdavo vidutinikai
8val. per savait, t. y. madaug 30 % daugiau nei 2005m. Dvideimtmeiai
europieiai internete ibdavo apie 12val. per savait.10 Tarptautinis tyrimas,
kuriame dalyvavo 27 500 1855m. asmen, atliktas 2008m., atskleid, kad
internete mons praleidia 30 % savo laisvalaikio; aistringiausi narytojai pasirod es kinai skyr 44% savo laisvo laiko.11
ie duomenys neapima laiko, kai raomi elektroniniai laikai ir inuts
mobiliaisiais telefonais ar kieniniais kompiuteriais, nors is usimimas taip
pat spariai populiarja. Elektronini laik siuntimas iuo metu yra vienas i
labiausiai paplitusi, ypa tarp jaunimo, kompiuterio naudojimo bd. Iki
2009 m. vidutinis amerikietis gaudavo ar isisdavo apie 400 elektronini
laik per mnes daugiau nei keturis kartus, palyginti su 2006m. Vidutinis Amerikos paauglys gaudavo/isisdavo 2272 praneimus per mnes.12
Pasaulyje tarp mobilij telefon kasmet zvimbia daugiau nei 2 mlrd. praneim, ir tai gerokai lenkia balso skambuius.13 Visur veikiantys prietaisai ir
praneim sistemos utikrina, kad visada galime turti ry, sako Microsoft
sociolog Dana Boid (Danah Boyd).14
Danai manoma, kad internete praleidiamas TV skirtas laikas, taiau
statistika rodo kitaip. Daugelis informacijos priemoni aktyvumo tyrim at 75

seklumos

skleidia, kad, iaugus interneto naudojimui, televizijos irimumas nepakito

ar net iaugo. Nielsen Company ilgalaikiai informacijos priemoni stebjimai
atskleidia, kad per vis pasaulinio iniatinklio er amerikiei prie televizoriaus praleidiamas laikas augo. 20082009m. prie televizoriaus praleidiamas laikas iaugo dar 2 % ir pasiek 153 val. per mnes, aukiausi lyg
nuo tada, kai etajame XXa. deimtmetyje Nielsen pradjo rinkti duomenis
(TV irjimas kompiuteryje netrauktas).15 Europieiai prie televizoriaus
taip pat praleidia daugiau laiko nei kada nors anksiau. Vidutinis europietis
2009m. TV irjo daugiau nei 12val. per savait beveik valanda daugiau
nei 2004m.16
Jupiter Research 2006 m. tyrimas atskleid didiul televizijos irjimo ir narymo internete persidengim: 42 % TV aistruoli (irini TV
programas bent 35 val. per savait) taip pat buvo ir nirtingiausi interneto
naudotojai (bent 30 val. per savait).17 Kitaip tariant, praleisdami daugiau
laiko internete, daugiau laiko praleisdavome prie ekrano. Isamaus 2009m.
tyrimo duomenimis, kur atliko Bolo valstybinio universiteto Informavimo
priemoni centras, dauguma amerikiei nuo amiaus nepriklauso prieais televizori, kompiuterio monitori ar mobiliojo telefono ekran praleidia bent 8,5val. per dien. Danai jie naudoja du ar net visus tris prietaisus
vienu metu.18
Didjant interneto populiarumui, maja spausdint leidini: laikrai,
urnal ir knyg skaitymas. I keturi pagrindini asmenini informacijos
priemoni kategorij spaudiniai dabar skaitomi maiausiai skaitymas gerokai atsilieka nuo televizijos, kompiuterio ir radijo. Iki 2008m., JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinio vyresnio nei 14 m. amerikieio
prie spaudinio praleistas laikas sutrumpjo iki 143 min., t. y. 11 %, palyginti
su 2004 m. 2534 m. jaunuoliai, internete praleidiantys daugiausia laiko,
2008 m. spaudinius skait tik 42 min. per savait, t. y. 29 % maiau nei
2004m.19
Mao, bet informatyvaus urnalui Adweek 2008m. atlikto tyrimo organizatoriai vis dien stebjo keturis amerikieius: kirpj, vaistinink, pradins
mokyklos mokytoj ir nekilnojamojo turto agent, nordami nustatyti j informacijos priemoni naudojimo proius. J proiai buvo labai skirtingi, bet
bdingas vienas bendras dalykas, kaip skelbia urnalas Adweek: Nei vienas
76

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

i keturi stebimj neatsivert nei vieno spaudinio.20 Dl gausybs teksto

internete ir telefonuose iandien garantuotai perskaitome daugiau odi nei
prie 20 met, taiau skiriame kur kas maiau laiko popieriuje ispausdintiems tekstams skaityti.
Internetas, kaip ir asmeninis kompiuteris, pasirod ess naudingas tokioje
daugybje srii, kad kiekviena nauja jo funkcija buvo diugiai priimta. Retai
kada sustodavome ir pagalvodavome, dar reiau keldavome sau klausim apie
informacijos priemoni revoliucij, verdani aplink mus, ms namuose,
ms darbuose, mokyklose. Iki pasirodant internetui informacijos priemoni
istorija buvo gana fragmentika. Skirtingos technologijos vystsi skirtingomis
kryptimis, todl susiformavo daug specialiosios paskirties priemoni.
Knygose ir laikraiuose buvo galima spausdinti tekst ir vaizdinius, bet ne
gars ir filmus. Vaizdins informacijos priemons kinas ir televizija netiko tekstui, nebent labai nedaug. Radijas, telefonai, fonografai ir magnetofonai galjo
tik skleisti gars. Nordami sudti skaiius, naudojome skaitytuvus. Nordami rasti informacijos, atsiversdavome enciklopedijas ar almanachus. Gamybos
stadija buvo ne k maiau fragmentuota nei vartojimo. Parduodamus odius
mon turjo ispausdinti popieriuje. Nordama parduoti film, turjo susukti
juost. Nordama parodyti TV laidas ar reklamas, turjo transliuoti oru, pasitelkusi didel anten, arba sisti storu juodu bendraaiu kabeliu.
Skaitmenizavus informacij, ribos tarp informacijos priemoni inyko.
Specialius rankius pakeit universals. Dl visada maesni skaitmenins gamybos ir platinimo snaud, palyginti su tuo, kas buvo anksiau (elektronini
produkt sukrimo ir transliavimo internetu snaudos tik maa dalis fizini preki gamybos ir transportavimo sandlius bei parduotuves snaud),
pokyiai vyko spariai, pagal nenumaldom kapitalizmo logik. iandien beveik visos informacijos priemoni bendrovs internetu parduoda skaitmenines savo produkt versijas, o informacijos priemoni produkcijos naudojimas
taip pat vyksta beveik vien tik internetu.
Taiau tradicins informacijos priemons neinyko. Tebeperkame knygas
ir tebeprenumeruojame urnalus. Tebeeiname kin ir klausoms radijo. Kai
kurie net perkame kompaktines plokteles ir vaizdajuostes. Vienas kitas net
paimame laikrat. Naujoms technologijoms istmus senas, senosios danai
naudojamos toliau, kartais net neribot laik. Nors buvo irastas kilnojamasis
77

seklumos

riftas, dar deimtmeius daugelis knyg tebebuvo raomos ranka ar raiomos

medinse lentelse, o kai kurios nuostabiausios knygos ir toliau tebegaminamos tokiu bdu. Kai kas tebesiklauso vinilini plokteli, naudoja juostinius
fotoaparatus ar ieko reikiam telefon numeri spausdintuose geltonuosiuose
puslapiuose. Taiau senosios technologijos netenka ekonomins ir kultrins
galios. Jos nebeveikia paangos. Tai naujosios technologijos skatina gamyb
ir vartojim, formuoja moni elges ir suvokim. Todl ateities inios ir kultra nebepriklauso knygoms, laikraiams, TV laidoms, radijo programoms,
raams ar kompaktinms ploktelms, o priklauso skaitmeniniams failams,
viesos greiiu transliuojamiems universaliomis priemonmis.
Kiekvienas naujas preki ar informacijos transportavimo bdas sitvirtina per ari konkurencin kov su anksiau egzistavusiomis priemonmis,
ra M. Makluhanas knygoje Kaip suprasti medijas. Kiekviena naujov
jas ne tik lugdo komercikai, bet ir sunaikina socialiai bei psichologikai.21
M.Makluhano teiginys atrodo ypa tinkamas iandien. Patekusios internet,
tradicins informavimo priemons, net elektronins, pakeiia ivaizd ir padt rinkoje. traukt informavimo priemon internetas perkuria pagal save. Ne
tik panaikina fizin priemons form, bet ir pripildo turinio su nuorodomis,
turin suskaido iekai pritaikytus fragmentus ir apsupa kit absorbuotj
priemoni turiniu. Dl i turinio formos pokyi kitaip naudojame, igyvename ir netgi suprantame turin.
Internetinio teksto puslapis kompiuterio ekrane gali atrodyti panaus
ispausdint puslap. Taiau internetinio dokumento skaitymas apima visai
kitokius fizinius veiksmus ir juslinius stimulus nei knygos ar urnalo puslapi
lietimas ar vertimas. Tyrimai rodo, kad kognityvinis skaitymo aktas traukia
ne tik regos, bet ir lytjimo pojt. Jis taip pat apiuopiamas kaip ir regimas.
Visi skaitiniai yra multisensoriniai, rao Norvegijos literatros profesor
An Mangen (Anne Mangen). Esama svarbaus rato darbo sensorinio-motorinio materialumo pajautimo ir kognityvinio teksto turinio apdorojimo ryio.22 Perjimas nuo popieriaus prie ekrano ne tik pakeit orientacijos tekste
bd. Jis lemia ir dmesio bei sigilinimo laipsn.
Nuorodos taip pat keiia potyrius su informacijos priemonmis. Nuorodos tam tikru poiriu yra tekstini uuomin, citat, ina, ilgai buvusi
78

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

prastais dokument sandais, variacijos. Taiau j poveikis teksto skaitytojui

ne toks pats. Nuorodos ne tik parodo susijusius ar papildomus darbus nukelia juos. Jos skatina vilgioti vairius tekstus, uuot sutelkus dmes vien
i j. Nuorodos sukurtos ugrobti dmes. J kaip narymo rankio vert
neatsiejama nuo dmesio atitraukimo.
Internetiniuose darbuose galima rasti ir senesnes orientavimosi dokumente priemones: turin, rodykl. Taiau j poveikis skirtingas. Ieka, kaip
ir nuorodos, padeda okinti po skaitmeninius dokumentus, o tai nebuvo
manoma spausdintuose darbuose. Prisiriimas prie kurio nors vieno teksto
tampa kur kas silpnesnis ir laikinesnis. Ieka taip pat lemia internetini darb fragmentacij. Iekos priemons danai atkreipia dmes konkret teksto
fragment, kelis odius ar sakinius, kurie itin susij su iekos objektu, bet
neskatina domtis visu darbu. Narydami internete, nematome miko. Netgi
medi. Matome akas ir lapus. Google ir Microsoft tobulinant vaizdo ir garso
turinio iekos sistemas, vis daugiau produkt patiria fragmentacij, jau bding rato darbams.
Dl ekrane muojanios vairi ri informacijos turinys suskaidomas
dmes blakanius fragmentus. Viename interneto puslapyje gali bti keli
teksto fragmentai, vaizdo ar garso transliacija, narymo ranki komplektas,
vairios reklamos, smulki programli, ar valdikli, veikiani tik j pai
languose. inome, kaip gali blakyti i nedarna. Vislaik apie tai juokaujame.
Naujas elektroninis laikas pranea apie save pervelgiant laikrai antrates. Po keli sekundi sklaidos kanal skaitytuv informuoja, kad vien
i ms mgstamiausi tinklarai dta nauja publikacija. Dar po akimirkos
suskamba mobilusis pranea apie nauj inut. Vienu metu ekrane ybsi
Facebook ir Twitter. Be vis t per internet plstani dalyk, dar galime bet
kada prieiti prie kit program, esani kompiuteriuose jos taip pat varosi
dl dalels ms smegen. Vos tik sijung kompiuter, patenkame trukdymo technologij ekosistem, kaip teigia tinklaratininkas ir mokslinis fantastas Koris Doktorou (Cory Doctorow).23
Interaktyvumu, nuorodomis, ieka, priemoni vairove ir yra patrauklus
internetas. Be nebto informacijos kiekio, esama ir kit prieasi, kodl taip
traukia internetas. Patinka, kad galime tai skaityti, tai klausyti, tai irti, nepakildami nuo kds sijungti kito prietaiso ar nesiknisdami krvoje urnal
79

seklumos

ar plokteli. Patinka, kad galime greitai surasti reikiamus duomenis ir prie

j prieiti, nesusidurdami su jokiais paaliniais objektais. Patinka bendrauti su
draugais, eimos nariais ir kolegomis. Patinka turti ry ir nepatinka bti
be ryio. Internetas nekeiia intelektini proi prie ms vali. Bet keiia
savaip.
Interneto naudosime tik daugiau, o jo poveikis tik stiprs, nes jis taps vis
prastesne ms gyvenimo dalimi. Kaip tam tikru laiku laikrodis ar knyga,
taip dabar kompiuteris vis maja ir pinga. Nebrangs neiojamieji kompiuteriai dav galimyb pasiimti internet ieinant i biuro ar nam. Taiau neiojamasis kompiuteris buvo gana gremzdikas prietaisas ir prisijungti juo prie
interneto nebuvo taip paprasta. ias problemas isprend mao neiojamojo
kompiuterio ir dar maesnio imaniojo telefono atsiradimas. Galingi kieniniai kompiuteriai Apple iPhone, Motorola Droid, Google Nexus One pateikiami
rink jau su interneto prieiga. Kartu su visur automobili prietais skydeliuose, televizijoje, lktuv kabinose esaniomis interneto paslaugomis ie
mai prietaisai pasaulin iniatinkl ksinasi dar labiau integruoti kasdien
veikl, universalias priemones darydami dar universalesnes.
Internetui pleiantis, kitos informacijos priemons traukiasi. Gebdamas
keisti gamybos ir platinimo snaudas, internetas stipriai sumaino pelnus daugelio naujien, informacijos ir pramog moni, ypa toki, kurios tradicikai pardavinjo fizinius produktus. Per pastarj deimtmet nuolat majo
muzikini kompaktini plokteli prekybos apimtys; tik per 2008m. muzikos ra pardavimas sumajo 20 %.24 Film DVD, dar neseniai didiausio
Holivudo pajam altinio, pardavimo apimtys taip pat krinta; per 2008m.
sumajo 6 %, per pirmj 2009m. pusmet dar 14 %.25 Fizini sveikinimo
atviruk ir atvirlaiki prekybos apimtys taip pat maja.26
Per U.S.Postal Service siuniam laik kiekis maja spariausiais tempais nuo 2009 m.27 Universitetai liaujasi spausdin mokslines monografijas
bei urnalus ir pereina tik prie elektronini leidini.28 Valstybins mokyklos
skatina studentus naudotis papildoma internetine mediaga, uuot rinksi
pasenusius, sunkius, brangius vadovlius,29 kaip sak Kalifornijos valstijos
gubernatorius Arnoldas varcnegeris (Arnold Schwarzenegger). Kur bepavelgtume, visur regime interneto viepatavimo, dedant ir valdant informacij, enkl.
80

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

Labiausiai nukentjo laikrai pramon: iandien kamuojama dideli

finansini sunkum todl, kad skaitytojai ir reklamuotojai renkasi internet.
Amerikoje laikrai skaitomumas pradjo mati dar prie kelis deimtmeius, kai vis daugiau moni laisvalaikio pasiglemdavo radijas ir televizija,
bet, atsiradus internetui, i tendencija dar pagreitjo.
20082009m. laikrai tiraai sumajo daugiau nei 7 %, o lankytoj
srautai laikrai interneto svetainse iaugo daugiau nei 10 %.30 Vienas i
seniausi (100met) Amerikos dienrai Christian Science Monitor 2009m.
pradioje paskelb leidyb stabds. Internetas tapo pagrindiniu jo naujien
skleidimo altiniu. is ingsnis, kaip sak laikraio leidjas Donatanas Velsas
(Jonathan Wells), buvo pranaas to, kas laukia kit laikrai. akos pokyiai,
kaip ir paios naujien idjos bei ekonomini apskaiiavim pokyiai, pirmiausia paveiks Monitor, teig jis.31
Jo odiai netruko pasitvirtinti. Po keli mnesi rinkoje nebeliko seniausio Kolorado laikraio Rocky Mountain News; spausdinim nutrauk ir
atleido daugum darbuotoj Seattle Post-Intelligencer; Washington Post udar
visus savo biurus JAV ir atleido daugiau nei imt urnalist; o daugiau nei
trisdeimties kit JAV laikrai, skaitant Los Angeles Times, Chicago Tribune,
Philadelphia Inquirer, Minneapolis Star Tribune, savininkai paskelb savo moni bankrot.
Guardian News and Media, Didiojoje Britanijoje leidianios The Guar
dian ir The Independent, generalinis direktorius Timas Bruksas (Tim Brooks) paskelb, kad jo bendrov ateit sies daugiausia su skaitmeniniais multimedijos
produktais, daugiausia prieinamais per jos interneto svetaines. Laikai, kai pakako graiai pakalbti, prajo, sak T. Bruksas pramoninink konferencijoje.32
Protas prisitaiko prie keistos internetinio turinio mirains, informacijos
priemoni bendrovs privalo atitikti naujus auditorijos lkesius. Daugelis
gamintoj smulkina produkcij, siekdami prisitaikyti prie susiaurjusio internetini vartotoj dmesio lauko ir pakelti savo reitingus iekos sistemose.
TV laid ir film fragmentai dedami YouTube, Hulu ir kitas vaizdo ra
svetaines. Radijo laid itraukos silomos kaip interneto transliacijos ar duomen srautai. Pavieniai urnal ir laikrai straipsniai cirkuliuoja atskirai.
Knyg puslapiai rodomi Amazon.com ir Google Book Search. Muzikiniai albumai iardomi, atskiros dainos parduodamos iTunes ar transliuojamos per
81

seklumos

Spotify. Net dainos suskaidomos dalis, j ritmai ir priedainiai paveriami

mobilij telefon skambjimo garsais ar komponuojami vaizdo aidimus.
Daug bt galima pasakoti apie tai, k ekonomistai vadina turinio at
skyrimu. is reikinys teikia monms daugiau galimybi ir ilaisvina nuo
nepageidaujam pirkini. Taiau jis atskleidia ir patvirtina fakt, kad iniatinklini informacijos priemoni naudojimo proiai kinta. Kaip sako
ekonomistas Taileris Kouvenas (Tyler Cowen), Kai informacija lengvai prieinama, renkams trumpas, malonias ir padrikas inias.33
Interneto taka nesibaigia kompiuterio ekrane. Informacijos priemoni
bendrovs keiia tradicini, net fizini, produkt formas, nordamos juos
pritraukti prie potyri internete. Pirmosiomis iniatinklio gyvavimo dienomis internetini publikacij dizain kvp spausdinti produktai (taip, kaip
J. Gutenbergo Biblijos dizain kvp ratinink knygos), o iandien, atrodo,
kvpimas vyksta prieinga kryptimi. Daugelis urnal patobulino savo ivaizd, siekdami pamgdioti ar bent pakartoti interneto svetaini ivaizd
ir potyrius. Jie sutrumpino straipsnius, padar glaustas santraukas, puslapius
upild lengvai skaitomomis anotacijomis ir antratmis.
urnalas Rolling Stone, anksiau inomas kaip spausdinantis ilgus nuotaikingus urnalisto Hanterio Stoktono Tompsono (Hunter Stockton Thompson)
straipsnius, dabar silo skaitytojams trump straipsneli ir apvalg kratin.
Kai Rolling Stone spausdino septyni tkstani odi ilgumo straipsnius,
interneto nebuvo, sako urnalo savininkas Janas Veneris (Jann Wenner).
Populiariausi urnalai prisipild spalvot, nenatralaus dydio antrai, grafikos, nuotrauk, itrauktini citat. Pagrindinio urnalo elemento pilko
teksto puslapio visikai nebeliko, ra Maiklas ereris (Michael Scherer)
Columbia Journalism Review.34
Laikrai dizainas taip pat kinta. Daugelis j, net toki rinkos stipruoli, kaip Wall Street Journal ir Los Angeles Times, per pastaruosius kelerius metus straipsnius turjo sutrumpinti ir pateikti daugiau santrauk bei narymo
priemoni, kad bt lengviau skaityti j turin. Londono Times redaktorius
iuos format pokyius priskiria laikrai pramons prisitaikymui prie interneto ir antrai amiaus.35
2008m. kov New York Times paskelb, kad kiekvieno numerio tris puslapius skirs vienos pastraipos ilgumo straipsni santraukoms ir kitiems trum 82

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

piems praneimams. Jo dizaino direktorius Tomas Bodkinas (Tom Bodkin)

paaikino, kad trumpiniai leis skubantiems skaitytojams greitai pajusti dienos naujien skon, ivengiant ne tokio veiksmingo naujien suinojimo
bdo, t. y. veriant puslapius ir skaitant straipsnius.36
Mgdiojimo strategija ypa tiko vilioti skaitytoj sraut nuo spaudini
prie internetini publikacij. Po met, per kuriuos laikraio tiraas ir toliau
majo, New York Times atsisak daugumos pertvark ir apsiribojo vieno puslapio straipsni santraukomis daugelyje numeri. Keli urnalai, suvokdami,
kad konkuruoti su iniatinkliu neverta, pakeit strategij. Jie gro prie paprastesnio, maiau ugriozdinto dizaino ir ilg straipsni. Newsweek 2009m.
paanalizavo turin ir m daugiau dmesio skirti rainiams, profesional nuotraukoms, brangesniam, storesniam popieriui. Kaina, kuri spaudiniams tenka mokti, varantis su iniatinkliu, toliau retina j skaitytoj gretas. Pristat
savo naujj Newsweek, taip pat prane reklamos leidjams apie garantuojamojo tirao mainim nuo 2,6 mln. iki 1,5 mln.37
Televizijos laidos ir filmai, kaip ir j spausdinti kolegos, bando panati
iniatinkl. Televizijos tinklai prisidjo slenkani ir veidrodini rift,
m transliuoti infografines ir ikylanisias reklamas laid metu. Kai kurios
naujesns laidos, pavyzdiui, NBC Late Night with Jimmy Fallon, sukurtos
taip, kad patenkint ir internaut, ir TV irov poreikius akcentuojami
trumpi segmentai, tinkantys platinti kaip YouTube klipai.
Kabelins ir palydovins televizijos bendrovs silo irovams teminius
kanalus, suteikianius galimyb stebti kelias programas vienu metu, naudojant nuotolinio valdymo pultel tarsi kompiuterio pelyt garso takeliams
perjungti. Televizijos jau pradeda silyti ir interneto turin; pirmaujanios televizori gamintojos Sony ir Samsung produkcijos dizain keiia taip, kad galt suderinti tradicines transliacijas su internetinmis. Kino studijos mgina
diegti socialini tinkl funkcijas parduodamus diskus.
Volto Disnjaus (Walt Disney) Snieguols (Snow White) Blu-ray versijos irovai gali bendrauti vieni su kitais internetu, stebdami, kaip septyni
nyktukai ygiuoja darb. Stebtoj lygos (Watchmen) diskas automatikai
sinchronizuojasi su Facebook paskyromis, suteikdamas irovams galimyb
film gyvai aptarinti su draugais.38 Universal Studios Home Entertainment
prezidentas Kreigas Kornblau (Craig Kornblau) sako, kad studija planuoja pri 83

seklumos

statyti daugiau panai funkcij, siekdama filmo irjim paversti interaktyviu potyriu.39
Internetas keiia tai, kaip priimame tikrus spektaklius bei koncertus ir
kaip juos raome. Atsine galing mobilj kompiuter teatr ar kit rengin, atsineame ir bendravim bei internetinius socialinius tinklus. Anksiau
koncert mgjai buvo prat renginio fragment nufilmuoti mobiliojo telefono kamera ir sisti draugams. Dabar renginius specialiai traukiami mobilieji
kompiuteriai siekiant patikti naujos kartos dl interneto pamiusiems klientams. 2009m. Vulftrepo (Virdinija) Nacionaliniam simfoniniam orkestrui
atliekant L. Bethoveno Pastoralin simfonij, orkestro dirigentas Emilis de Ko
(Emil de Cou) Twitter iplatino praneim apie kai kurias muzikines L.Bethoveno uuominas.40
Niujorko filharmonijos ir Indianapolio simfoninis orkestrai m skatinti publik balsuoti u vakaro bis tekstiniais mobilij telefon praneimais.
Buvo iek tiek gyviau, nei tiesiog sdti ir klausytis muzikos, komentavo
vieno i nesen filharmonijos pasirodym lankytojas.41 Vis daugiau Amerikos
banyi skatina parapijieius miias atsineti neiojamuosius kompiuterius
ir imaniuosius telefonus, kad galt dalytis dvasingomis mintimis su Twitter
ir kit maj tinklarai lankytojais.42 Google vadovas Erikas midtas (Eric
Schmidt) socialini tinkl integracij teatro ir kitus renginius regi kaip puiki
verslo galimyb interneto bendrovms: Akivaizdiausias Twitter panaudojimas gali bti tokios situacijos, kai visi stebi pasirodym ir ikart apie j diskutuoja.43 Netgi potyriai, kuriuos igyvename tikrovje, pamau persikelia
prie tinklo prijungtus kompiuterius.
Ypa stulbinani pavydi, kaip internetas keiia ms lkesius, susijusius su informacijos priemonmis, galima ivysti bibliotekose. Nors bibliotek nelaikome informacijos priemoni technologijomis, jos tokios yra.
I ties, vieoji biblioteka yra viena i svarbiausi ir takingiausi kada nors
sukurt informacijos priemoni; bibliotekos ipopuliarjo tik atsiradus tyliajam skaitymui ir kilnojamajam riftui. Bibliotek dizainas ir paslaugos rodo
visuomens poir ir prioritetus.
Dar visai neseniai vieosios bibliotekos buvo knygins ramybs oazs, kur
mons iekojo jiems reikiamos informacijos tarp tvarkingai lentynose idliot knyg arba tyliai sdjo skaityklose ir skait. iandien bibliotekos visikai
84

UNIVERSALIAUSIA INFORMACIJOS PRIEMON

kitokios. Interneto prieiga tampa svarbiausia j paslauga. Nesen Amerikos

bibliotek asociacijos tyrim duomenimis, 99% JAV viej bibliotek filial teikia interneto prieigos paslaugas, o viename filiale yra vidutinikai 11
viej kompiuteri. Daugiau nei filial savo klientams silo ir Wi-Fi tinkl.44 iuolaikinje bibliotekoje girdimas ne puslapi iurenimas, o klavi
barbenimas.
Kintant bibliotek vaidmen patvirtina ir vieno i naujausi garbiosios
Niujorko bibliotekos filial, Bronkso bibliotekos, architektra. Trys vadybos
konsultantai, raantys straipsnius urnalui Strategy & Business, pastato iplanavim apibdino taip: Keturi pagrindini bibliotekos aukt galuose idliotos virtins knyg, o per vidur palikta tuia erdv stalams su kompiuteriais, daugelyje kuri vestas plaiajuostis interneto tinklas. Kompiuteriais
naudojasi jauni mons, ir ne tik akademiniais tikslais: tai vienas ieko Hanos
Montanos (Hannah Montana) nuotrauk, kitas naujina Facebook puslap, o
keli vaikai aidia vaizdo aidim The Fight for Glorton. Bibliotekos darbuotojai atsako lankytoj klausimus, rengia internetini aidim turus, ir niekas
nieko netildo.45
Bronkso filialo pavyzd konsultantai pateikia, nordami parodyti, kaip
apie ateit galvojanios bibliotekos isaugo aktualum, pristatydamos naujas skaitmenines iniciatyvas naudotoj poreikiams tenkinti. Bibliotekos interjeras taip pat pabria naujosios informacijos priemons gali centre stovi
prie interneto prijungto kompiuterio ekranas; spausdintinis odis nustumtas
pakraius.

85

etas skyrius

KNYGOS VAIZDIS

aip dl paios knygos? I vis informacijos priemoni atspariausia interneto takai iliko turbt knyga. Leidjai patyr nuostoli dl knygos skaitymo persiklimo ekran, bet knygos forma ne itin pasikeit. Daugyb
spausdint puslapi, susit tarp dviej kiet vireli, pasirod esanti itin
patvari technologija, ilikusi naudinga ir populiari daugiau nei pus tkstantmeio.
Nesunku atspti, kodl knygos taip greit neoka skaitmenin ami.
Televizoriaus ekranas nedaug skiriasi nuo kompiuterio monitoriaus, o i garsiakalbi sklindantys garsai beveik taip pat ugauna aus, kaip ir transliuojami kompiuterio ar radijo. Taiau kaip skaitymo priemon, knyga isaugojo
kelet svarbi privalum, palyginti su kompiuteriu. Knyg galima pasiimti
papldim ir nebijoti, kad jos vid prips smlio. J galima skaityti lovoje, nesijaudinant, kad nukris ant grind usndus. Ant knygos galima ilieti
kav. Atsissti. Galima padti j atverst ant stalo ir po keli dien rasti taip,
kaip buvo. Niekada nereikia jaudintis dl knygos jungimo elektros lizd ar
dl isikrovusios baterijos.
Taip pat panau, kad skaityti knyg maloniau. Popieriuje juodu raalu
ispausdintus odius skaityti lengviau nei odius, sudarytus i vaizdo tak,
apviestame ekrane. Ar perskaitysime deimt, ar imt puslapi, akys nepavargs, kaip danai nutinka perskaiius net nedidel fragment ekrane. Knygoje
galima lengviau, ir, kaip sako programuotojai, intuityviau orientuotis. Fiziniai
puslapiai vartomi kur kas greiiau ir lengviau nei virtualieji. Taip pat galima
86

KNYGOS VAIZDIS

raytis pastabas knygos paratse ar ymtis kvepianias pastraipas. Galima

net gauti knygos autoriaus autograf tituliniame lape. Baigt skaityti knyg
galima padti ant lentynos tuiai vietai knyg lentynoje upildyti ar paskolinti draugui.
Nors triukmas dl elektronini knyg netyla jau kelet met, jomis susidomjo nedaugelis. Investuoti kelis imtus doleri speciali skaitmenin
skaitykl atrod kvaila, palyginti su paprastumu ir malonumu pirkti ir skaityti
prastas knygas. Taiau ir knygoms nepavyks ivengti skaitmenins revoliucijos. Ekonominiai skaitmenins gamybos ir platinimo privalumai joki dideli raalo ir popieriaus atsarg, spausdinimo ilaid, sunki di krovimo
sunkveimius, neparduoto tirao grinimo itai irgi traukia knyg leidjus
ir platintojus kaip ir kit informacijos priemoni bendroves. Maesns snaudos virsta emesnmis kainomis. Nieko keista, kad elektronins knygos parduodamos u pus spausdintos knygos kainos i dalies dl rangos gamintoj
subsidij. Gera kaina itin skatina mones rinktis ne popieri, o pikselius.
Per pastaruosius metus gerokai patobuljo ir skaitmenins skaitykls. Tradicini knyg privalumai nebeatrodo tokie aiks kaip anksiau. Dl didels
skiriamosios gebos ekranai, pagaminti i Vizplex, bendrovs E Ink i Masaiusetso sukurtos kraut daleli plvels, skaitmeninio teksto kokybe dabar
gali konkuruoti su spausdintu tekstu. Naujausioms skaityklms nereikalingas
foninis apvietimas, todl jas galima naudoti tiesioginje sauls viesoje, ir gerokai maiau pavargsta akys.
Patobuljo ir skaitykli funkcijos; dabar kur kas lengviau vartyti puslapius, traukti ymas, ymti tekst, netgi raytis pastabas paratse. Blogai
matantys gali pasididinti elektronins knygos rift, o ito niekaip negalt,
skaitydami spausdint knyg. Sumajus kompiuterins atminties kainoms,
skaitykli pajgumai iaugo. Dabar skaityklje galima sutalpinti imtus knyg. Kaip iPode gali tilpti visa vidutinio mogaus muzikos kolekcija, taip knyg skaityklje gali tilpti visa mogaus biblioteka.
Nors elektronini knyg pardavimo apimtys tebra menkos, jos augo kur
kas spariau nei fizini knyg. Amazon.com 2009m. pradioje prane, kad i
vis parduot 275 000 tradicini ir el. knyg egzempliori pastarosios sudar
35 %, o prie metus vos 10 %. Ilg laik vangus skaitmenini skaitykli
pardavimas dabar auga: nuo 1 mln. 2008m. iki 12 mln. 2010m.1 Kaip nese 87

seklumos

niai New York Times ra Bredas Stounas (Brad Stone) ir Motoka Ri (Motoko
Rich), elektronin knyga atsigriebia.2
Viena i populiaresni skaitmenini skaitykli Amazon Kindle. Su didelmis fanfaromis 2007m. pristatytame prietaise diegta visa naujausia ekrano technologija, skaitymo funkcijos ir visa klaviatra. Taip pat jame yra dar
viena funkcija, enkliai didinanti prietaiso patrauklum. Kindle diegtas visada
prieinamas belaidio interneto ryys, kurio kaina skaiiuota Kindle kain,
tad nra jokio abonentinio mokesio. Nenuostabu, kad iuo interneto ryiu
galima sigyti Amazon knyg ir ikart jas parsisisti.
Taiau galima daryti ne tik tai. Galima skaityti laikraius ir urnalus,
valgytis po tinklaraius, naudotis Google ieka, klausytis MP3 bei specialia narykle naudotis kitomis iniatinklio svetainmis. Radikaliausia Kindle
funkcija, bent jau kalbant apie knygas, nuorodos teksto puslapiuose. Knyg
odius Kindle paveria hipertekstu. Spragtelj od ar fraz, pateksite atitinkam odyn, Vikipedijos straipsn ar Google iekos rezultatus.
Kindle skaitmenini skaitykli ateitis. Jos funkcijos ir net programin
ranga diegiamos iPhones ir asmeniniuose kompiuteriuose brangus specializuotas renginys skaitykl paveriama dar vien nebrangi A. Tiuringo
universaliosios mainos atmain. Pagal pesimistin plan Kindle turt nulemti knyg ateit.
2009m. Newsweek urnalistas ir redaktorius Deikobas Vaisbergas (Jacob
Weisberg), anksiau skeptikai vertins el. knygas, gyr Kindle kaip prietais,
reikiant kultrin revoliucij, kuriame skaitymas atskiriamas nuo raymo.
Kindle sako, anot D.Vaisbergo, kad spausdintos knygos, svarbiausi monijos
civilizacijos artefaktai, netruks prisidti prie laikrai ir urnal, keliaujani
umart.3
Buvs New York Times Book Review redaktorius arlzas Makgratas (Char
les McGrath) taip pat tapo Kindle alininku, viliojant balt daikt vadindamas knyg ir skaitymo pranau. Keista, kaip lengvai priprantame prie
patogum, sako jis, ir kaip nedaug netenkame, atsisak vis spaustuvini
ir dizaino dalyk, kuriuos anksiau taip vertinome. Nors ir nemanydamas,
kad spausdintos knygos kada nors inyks, jis jauia: ateityje jas saugosime
kaip kultrines relikvijas, primenanias, koks skaitymas buvo anksiau.4
88

KNYGOS VAIZDIS

Kaip skaitymo proius paveiks tai, k skaitydavome knygose? Wall Street

Journal vadovas L. Gordonas Krovicas (L. Gordon Crovitz) teigia, kad lengvos
naudoti tinklins skaitykls, pavyzdiui, Kindle, gali padti atgauti ms dmesio spektr ir praplsti tai, dl ko knygos nuostabios, odius ir j prasm.5 Tai poiris, kuriam pritart dauguma literatr linkusi moni.
Taiau tai tik noras. G. Krovicas tapo aklumo, apie kur spjo M. Makluhanas, t. y. negaljimo ivysti, kad, pakitus formai, keiiasi ir turinys, auka.
Elektronins knygos neturt bti tik knygos, pristatomos elektroniniu
bdu, sako HarperCollins preks enklo HarperStudio viceprezidentas. Mes
turime pasinaudoti informacijos priemons privalumais ir sukurti kak dinamika potyriams sustiprinti. A noriu nuorod, vairi pried, pasakojim,
vaizd ir pokalbi.6 Vos tik pripild knyg nuorod, sujung su iniatinkliu,
iplt, papild, padar dinamik, pakeisime jos esm ir skaitymo potyrius.
Elektronin knyga nebra knyga, kaip ir laikratis internete nebra laikratis.
Stivenas Donsonas (Steven Johnson), pradjs skaityti elektronines knygas Kindle skaitykle, netrukus suvok, kad knygos migracija skaitmenin
karalyst nebus paprastas raalo pakeitimas pikseliais; tai ne juokais pakeis
skaitymo, raymo ir knyg sigijimo proius. Jis avjosi knyg skaitymo
Kindle potencialu dl knygos pasaulio sutelkimo pirt galiukuose ir iekos galimybi tarsi iniatinklyje. Taiau skaitmeninis prietaisas kl ir nerim:
Bijau, kad vienas i didiausi diaugsm, knygos skaitymas, visikas pasinrimas kit pasaul, t. y. autoriaus idj pasaul, atsidurs pavojuje. Knygas
imsime skaityti taip, kaip vis daniau skaitome urnalus ir laikraius: truput
en, truput ten.7
Kristina Rousen (Christine Rosen), Vaingtono Etikos ir vieosios politikos centro darbuotoja, neseniai ra apie potyrius, Kindle skaitant . Dikenso
roman Nikolas Niklbis (Nicholas Nickleby). Jos pasakojimas tik sustiprina S. Donsono baim: I pradi lengvai sutrikusi, netrukus prisitaikiau
prie Kindle ekrano ir gudau naudotis slinkties ir puslapi vertimo mygtukais.
Taiau akys neramiai bgiojo po ekran taip pat, kaip bandant ilgesn laik k nors skaityti kompiuteryje. Viskas blak. Pasiskaiiau apie . Dikens
Vikipedijoje, tada okau triuio ol, spusteljusi . Dikenso apsakymo
Magbi Dankin stotel (Mugby Junction) nuorod. Po dvideimties minui dar nebuvau grusi prie Niklbio.8
89

seklumos

K. Rousen patirtis labai panai istoriko D. Belo potyrius 2005m., kai is

skait nauj elektronin knyg Napoleono propagandos kilm (The Genesis
of Napoleonic Propaganda) internete. Tai jis apra New Republic straipsnyje:
Pora spragteljim, ir tekstas tinkamai pasirodo kompiuterio ekrane. Pradedu skaityti, taiau nors knyga gera ir informatyvi, itin sunku susikaupti.
Slenku priek ir atgal, iekau esmini odi, daniau nei prasta atsitraukiu
sipilti kavos, pasitikrinti elektroninio pato, perskaityti naujien, sutvarkyti
byl stalo staliuje. Gal gale skaityti baigiu ir labai tuo diaugiuosi. Dar po
savaits sunkiai begaliu prisiminti, k perskaiiau.9
Spausdinta knyga, neseniai ileista mokslo istorija ar dviej imtmei
senumo Viktorijos laik novel, perkelta prie interneto prijungt elektronin
prietais, virsta kakuo panaiu iniatinkl. Kiekvien jos od supa prie tinklo prijungto kompiuterio pramogos. Nuorodos ir kiti skaitmeniniai priedai
stumdo skaitytoj ia ir ten. Nebelieka, kaip sak Donas Apdaikas (John
Updike), joki kontr, viskas pasksta milinikoje, audringoje interneto
jroje.10 Spausdintos knygos linijikumo nebra, kaip ir ramaus skaitytojo
atidumo, kur puoselja knyga. Modernios Kindle ir Apple iPad technologijos, greiiausiai, skatins skaityti elektronines knygas, bet skaitysime kitaip, nei
spausdintas j seses.
Dl skaitymo stiliaus pokyi pakis ir raymas, nes autoriai ir leidjai prisitaiko prie skaitytoj proi ir lkesi. Rykus io proceso pavyzdys vykis
Japonijoje. Jaunos japons 2001m. m kurti pasakojimus mobilij telefon
teksto inutmis, tekstus sukeldavo interneto svetain Maho no i-rando, kur
juos galjo skaityti ir komentuoti kiti. Pasakojimai iaugo mobilij telefon roman serij, j populiarumas augo. Kai kuriuos romanus internete
perskait milijonai moni. Tai pastebj, leidjai m juos spausdinti. Iki
deimtmeio pabaigos mobilij telefon romanai viepatavo alies bestseleri srauose. Trys Japonijoje populiariausi 2007m. romanai buvo parayti
mobiliuoju telefonu.
Roman forma rodo j kilm. Anot reporterio Norimitsu Onii (Nori
mitsu Onishi), tai daugiausiai meils istorijos, paraytos trumpais sakiniais,
bdingais tekstiniams praneimams; jose maai siuetini linij ar charakteri
pltots, aptinkamos tradiciniuose romanuose. Viena i populiariausi mobilij telefon roman autori, dvideimt vieneri met raytoja, pasirain 90

KNYGOS VAIZDIS

janti slapyvardiu Rin, atskleid N. Onii, kodl jauni skaitytojai atsisako skaityti tradicines knygas: Jie neskaito raytoj profesional darb, nes sakinius
per daug sunku suprasti, frazse per daug odi, o istorijos jiems svetimos.11
Gali bti, kad mobilij telefon romanai neiplis u savitos alies Japonijos
sien, bet vis dlto jie rodo, kaip skaitymas neivengiamai veikia raym.
Kitas iniatinklio poveikio knyg raymui pavyzdys pasireik 2009m.,
kai Amerikos technins literatros leidykla OReilly Media ileido knyg apie
Twitter, sukurt Microsoft PowerPoint programa. Mes ilgai domjoms, kaip
internetins informacijos priemons keiia knygos pateikim, dstym ir
struktr, sako bendrovs vadovas Timas Orailis (Tim OReilly), pristatydamas savo darb, ileist ir spausdinta, ir elektronine versija. Daugelyje knyg
pasakojama pagal seniai nusistovjus model. Mes panaudojome internetin
nesusijusi puslapi model, kur kiekvien puslap galima skaityti atskirai, ar
daugiausia vieno dviej puslapi grupmis. Modulin struktra atskleidia
skaitymo proi, iems prisitaikius prie internetini tekst, pokyius, teigia
T. Oreilis. iniatinklyje gausu pamok, kaip turt pasikeisti knygos, prie
persikeldamos internet.12
Kai kurie knyg skaitymo ir pateikimo pokyiai bus skauds. Viena i didiausi leidykl Simon & Schuster jau pradjo skelbti elektronines knygas
su vaizdo ra intarpais virtualiuosiuose puslapiuose. Tokie hibridai inomi
pavadinimu vooks (vaizdo knygos). Kitos bendrovs taip pat turi panai eksperimentini darb. Visi bando galvoti, kaip geriausia suderinti knygas ir
informacij XXI amiuje, sako Simon & Schuster vadov Dudita Kar (Judith
Curr), aikindama, kas yra vaizdo knyg variklis. Daugiau nebegalime apsiriboti linijiniais tekstais.13
Kiti bsimi formos ir turinio pokyiai ne tokie matomi, jie susiformuos
palaipsniui. Dl to, kad vis daugiau skaitytoj randa knyg, pavyzdiui, internetine ieka, autoriai patiria spaudim pritaikyti savo krinius iekos priemonms, kaip kad nuolat daro tinklaratininkai ir kiti interneto raytojai.
S. Donsonas iskiria kelet galim pasekmi: Raytojai ir leidjai prads
galvoti, kaip knyg puslapius ar skyrius reitinguos Google, ir montuos knyg
dalis, tikdamiesi, kad jos pritrauks nuolatin lankytoj sraut. Prie pastraip
bus pridtos apraomosios ymos potencialiems iekotojams nukreipti; bus
bandomi skyri pavadinimai, siekiant nustatyti j reiting.14
91

seklumos

Apvalgininkai mano, kad skaitmenines skaitykles netrukus bus diegtos

socialini tinkl funkcijos, skaitym paversianios kone komandiniu sportu.
velgdami elektronin tekst, galsime kalbtis ir dalytis virtualiomis pastabomis. Usisakysime automatinio elektronins knygos atnaujinimo su ankstesni skaitytoj komentarais paslaug.
Netrukus, sako Benas Verbou (Ben Vershbow) i Piet Kalifornijos
universiteto Anenbergo Komunikacijos centro Knygos ateities instituto, tiesiogine prasme knygos viduje gals vykti diskusijos, gyvi pokalbiai ir nevienalaikis keitimasis komentarais ir socialinmis anotacijomis. Galsime matyti,
kas dar skaito i knyg, ir pradti su juo kalbtis.15
Daug diskusij suklusiame rainyje Kevinas Kelis (Kevin Kelly) netgi sil rengti internete ikarp klijavimo vakarlius. Mes visi suklijuosime
naujas knygas i senj fragment ir nuotrup. Skaitmeninje erdvje,
ra jis, knygas galima iardyti iki atskir puslapi ar dar labiau, iki puslapio fragment. Fragmentus i naujo sudti naujas knygas ir ileisti vieai
naudotis.16
is scenarijus gali vykti ar nevykti, taiau atrodo neivengiama, kad iniatinklio polinkis visas informacijos priemones paversti socialinmis svarbiai
paveiks skaitymo ir raymo stili ir pai kalb. Viena i pagrindini knygos
pritaikymo tyliajam skaitymui pasekmi buvo nuoalaus raymo atsiradimas.
Autoriai, gebj suprasti, kad pagaliau atsiras atidus, intelektualiai ir emocikai labai susidomjs skaitytojas ir jiems padkos, greitai peroko socialini kalb ribas ir m gilintis vairi literatros form gaus, daugelis kuri
galjo egzistuoti tik popieriuje.
Naujoji nuoalaus raytojo laisv, kaip matme, paskatino daugyb eksperiment, kurie iplt odyno ir sintakss ribas ir apskritai padidino kalbos
lankstum, ekspresyvum. Dabar, kai skaitymo turinys vl keiiasi, i privataus
puslapio keliasi vie ekran, autoriai dar kart prisitaikys. Jie vis derins savo
darbus prie aplinkos, kuri eseistas Kalebas Kreinas (Caleb Crain) apibdina
kaip grupikum, kur skaitoma daugiausia dl priklausymo jausmo, o ne
dl asmeninio vietimosi ar pramogos.17 Socialiniams poreikiams imant vir
prie literatrinius, panau, kad raytojai bus priversti paaukoti virtuozikum
ir galimybes eksperimentuoti iekodami pilkoko, bet ikart suprantamo stiliaus. Raymas taps pokalbi fiksavimo priemone.
92

KNYGOS VAIZDIS

Skaitmeninio teksto laikinumas taip pat greiiausiai darys tak raymo stiliui.
Ispausdinta knyga yra baigtas objektas. Ispausdint odi nemanoma itrinti.
Leidybos akto baigtinumas ilg laik kurst geriausi ir siningiausi raytoj bei
redaktori nor, netgi susirpinim, darbus itobulinti rayti aminybei.
Elektroninis tekstas laikinas. Skaitmeniniame pasaulyje publikacija tampa nuolatiniu vyksmu, o ne baigtiniu vykiu, tad galima perirti neribot
skaii kart. Net tinklin rengin parsisist elektronin knyg galima lengvai automatikai atnaujinti kaip kad iandien nuolat atnaujinama programin ranga.18 Galimas daiktas, tolydio nykstant knyg raymo baigtinumo
btinybei, pasikeis raytoj poiris savo darb. Sumas spaudimas pasiekti
geriausi rezultat, kartu ir autoriaus kruoptumas, kuris ir sukelia spaudim.
Norint ivysti, kaip nedideli raytojo suvokimo ir poirio pokyiai ilgainiui gali paveikti raym, pakanka pavelgti korespondencijos istorij.
Asmeninis laikas, paraytas, tarkime, XIXa., ne itin panaus iandieninius
elektroninius laikus ar tekstines inutes. Dl piktnaudiavimo neformalumo
ir betarpikumo malonumais nukentjo kalbos ekspresyvumas ir ikalba.19
Be abejons, elektronini knyg prijungiamumas ir kitos ypatybs suteiks nauj diaugsm ir malonum. Galima net tikti, kaip teigia K. Kelis,
kad skaitmenizavimas tai isilaisvinimas, bdas atpalaiduoti tekst nuo puslapio. Taiau io privalumo kaina tolesnis atsiskyrusio raytojo ir atsiskyrusio
skaitytojo intymaus intelektinio ryio silpnjimas, jei ne visikas inykimas.
Atidiojo skaitymo praktika, ipopuliarjusi po J. Gutenbergo iradimo, kur
tyla dalis prasms, dalis proto, toliau nyks ir, tiktina, taps nereikmingai
maos elito dalies prerogatyva. Kitaip tariant, sugrime prie istorini norm.
Kaip 2005m. Annual Review of Sociology ra grup iaurs vakar universiteto profesori, ie skaitymo proi pokyiai leidia manyti, kad masinio [knyg] skaitymo era tebuvo trumpa ms intelekto istorijos anomalija: Dabar regime, kad skaitymas sugrta prie ankstesnio socialinio
pagrindo: nekeiiamos maumos, kuri vadinsime skaitytoj klase. Telieka
atsakyti klausim, ts jie, ar i skaitytoj klas turs galios ir prestio, susijusio su itin reta kultrinio kapitalo forma, ar bus regima kaip ekscentriki
vis labiau paslaptingo usimimo praktikuotojai.20
Pristatydamas Kindle, Amazon vadovas Defas Bezosas (Jeff Bezos) ireik
savigyrik mint: Labai spdinga paimti kak taip isivysiusio, kaip kny 93

seklumos

ga, ir dar patobulinti, galbt net pakeisti knygos skaitymo bd.21 Nra joki
galbt. Skaitym ir raym jau pakeit internetas; pokyiai ltai, bet utikrintai vyks toliau, nes odiai i spausdint knyg perkeliami kompiuterin
trukdymo technologij ekosistem.
inovai jau daug met band laidoti knyg. XIXa. pradioje, iaugus laikrai populiarumui (vien tik Londone ileista imtas su virum), analitikai
man, kad knygos atsidurs prie inykimo slenksio. Kaip jos galjo varytis su
dienrai greitumu? Iki io amiaus pabaigos vienintel spauda, vienintel
mogaus mintis bus periodika, 1831m. teig prancz poetas ir politikas
Alfonsas de Lamartenas (Alphonse de Lamartine). Mintis pasklis po pasaul
viesos greiiu, akimirksniu suvokta, akimirksniu parayta, akimirksniu suprasta. Ji udengs em nuo vieno poliaus iki kito, staiga, akimirksniu, deganti aistra sielos, i kurios itrko. Tai bus mogaus pasaulio viepatavimas
visu graumu. Mintis neturs laiko prinokti, virsti knygos form knyga
pasirodyt per vlai. Nuo iandienos vienintel galima knyga laikratis.22
A. de Lamartenas klydo. Baigiantis amiui, buvo pilna knyg, darniai sutariani su laikraiais. Taiau j biai ikilo nauja grsm Tomo Edisono
(Thomas Edison) fonografas. Atrod akivaizdu, bent jau inteligentijai, kad netrukus mons literatros klausysis, uuot j skait. 1889m. Atlantic Monthly
straipsnyje Filipas Hjubertas (Philip Hubert) teig: daugelis knyg ir apsakym kaip spaudiniai gali ivis neivysti dienos viesos, o patekti skaitytoj, ar
veikiau klausytoj, rankas kaip garso raai. Fonografas, kuris tuo metu galjo
rayti ir atkurti garsus, taip pat ada pralenkti raomj mainl literatros
krybos srityje, kaip ra autorius.23
Tais paiais metais futuristas Edvardas Belamis (Edward Bellamy) Harpers
straipsnyje ra, kad mons gals skaityti umerktomis akimis. Jie neiosis
mayius nepakeiiamus garso grotuvus, kuriuos tilps visos j knygos, laikraiai ir urnalai. Mamoms, anot E. Belamio, daugiau nebereiks garsiai
sekti vaikams pasak lietingomis dienomis, kad neidykaut. Vaikai turs
savo nepakeiiamuosius.24
Po 5met Scribners Magazine paskelb pana mirtin nuosprend kodeksui, ispausdindamas ymaus prancz autoriaus ir leidjo Oktavijaus
Juzano (Octave Uzanne) straipsn Knyg pabaiga (The End of Books). K
94

KNYGOS VAIZDIS

manau apie knyg likim, mieli draugai? ra jis. Netikiu, o man neleidia
tikti elektros pramons ir modernij mechanizm paanga, kad Gutenbergo iradimo, kaip ms mentalins produkcijos interpretavimo priemons,
laukia kitoks likimas nei neivengiamas galas. Spausdinim, i dalies pasenus proces, itisus amius despotikai valdius moni smon, pakeis
fonografija, o bibliotekos virs fonotekomis. Stebsime dikcijos meno
renesans, nes pasakotojai ima vir prie raytojus. Damos, baigia O. Juzanas, kalbdamos apie ger autori, daugiau nebesakys: Koks avingas
raytojas! Virpdamos i susijaudinimo, jos dsaus: O kaip jaudina, avi ir
sukreia jo balsas.25
Knyga atlaik fonografo ibandym kaip ir laikrai. Klausymasis nepakeit skaitymo. T. Edisono iradimas daugiausiai naudotas muzikai, o ne
poezijai ir prozai klausytis. XXa. knyg skaitymas itvr nauj, i pairos
mirtin, kino, radijo ir televizijos antpuol. iandien knygos yra prastas dalykas, kaip visada, ir visikai pagrstai galima manyti, kad spausdinti darbai bus
ir toliau nemaais kiekiais gaminami ir skaitomi dar ne vienerius metus. Net
jei fizins knygos yra pakeliui inykim, kelias beveik garantuotai bus ilgas
ir vingiuotas.
Nors kodeksai tebeegzistuoja, teikdami daug diaugsmo knyg mgjams, tai nekeiia fakto, kad knygos ir j skaitymas, bent jau tokia forma,
kokia nusistovjo praeityje, patiria kultrin saullyd. Mes kaip visuomen
vis maiau skiriame laiko spausdintiniams leidiniams skaityti, o ir skaitome
nerimastingame interneto elyje. Jau, kaip 1997m. ra literatros kritikas Dordas taineris (George Steiner), nebeliko tylos, susitelkimo ir siminimo meno, laiko prabangos, nuo kurios didia dalimi priklaus auktasis
skaitymas. Taiau ie griaunamieji veiksniai beveik nereikmingi, palyginti su
didingu naujuoju elektronikos pasauliu.26 Prie 50m. buvo galima teigti, jog
tebesame spaudos amiuje. iandien jau nebe.
Kai kurie mstytojai sveikina knygos, kartu ir jos nulemto literatrinio
mstymo, reikms majim. Nesename kreipimesi mokytojus Toronto universiteto vietimo tyrintojas Markas Federmanas (Mark Federman) teig, kad
tradicikai ms suprantamas ratingumas dabar yra ne daugiau, kaip keista
svoka, estetin forma, neturinti visikai jokio ryio su iandienins pedagogikos klausimais ir udaviniais, kaip ir poezijos deklamavimas, kuris nra bever 95

seklumos

tis, bet ir nra pamatin visuomens konstrukcija. Atjo laikas, jo manymu,

mokytojams ir studentams atsisakyti linijinio, hierarchinio knygos pasaulio
ir leistis visapusiko prijungiamumo ir plintanio artimumo iniatinklio
pasaul, kuriame svarbiausias gdis tarp nuolat kintanio turinio aptikti
ikylani prasm.27
Kljus irkis (Clay Shirky), Niujorko universiteto skaitmenini informacijos priemoni specialistas, 2008m. tinklaraio publikacijoje teig, kad neturtume vaistyti laiko, raudodami dl atidiojo skaitymo mirties, nes jis i
pat pradi buvo pervertinamas. Niekas neskaito Karo ir taikos, ra jis,
Levo Tolstojaus ep iskirdamas kaip dideli literatros pasiekim kvintesencij. Krinys per daug ilgas ir ne itin domus. mons vis labiau mano,
kad ventas L. Tolstojaus darbas i ties nevertas laiko, reikalingo jam perskaityti. Tas pats pasakytina apie Marselio Prusto (Marcel Proust) Prarasto
laiko beiekant (A la recherche du temps perdu) ir kitus romanus, kurie iki iol
laikyti, K. irkio odiais tariant, labai svarbiais dl neaiki prieasi. I
ties, tuiai garbinome L. Tolstoj ir M. Prust visus iuos metus. Ms
senieji literatriniai proiai tebuvo alutinis ribotos gyvenimo prieigos aplinkoje rezultatas.28 Dabar, kai internetas garantuoja neribot prieig, apibendrina K. irkis, iuos pasenusius proius galime palikti ramybje.
Tokios deklaracijos atrodo per daug inscenizuotos, kad priimtume rimtai. Jos lyg naujausias ekstravagantik poiri, visada bding antiintelektualiems akademikams, proveris. Bet galimas ir palankesnis paaikinimas.
M.Federmanas, K. irkis ir kiti juos panas gali bti pirmieji politeratrinio mstymo pavyzdiai, intelektualai, kuriems ekranas, o ne puslapis visada buvo pirminis informacijos altinis. Kaip ra Albertas Manguelis (Alberto
Manguel), yra neveikiama bedugn tarp knygos, kuri tradicija skelbia klasika, ir tos knygos, kuri savo instinktais, emocijomis ir supratimu padarme
sav: kuri igyvenome, kuria diaugms, i kurios gavome patirties ir i esms tapome pirmuoju jos skaitytoju nesvarbu, kas j skait prie mus.29 Jei
stinga laiko, susidomjimo ar galimybi apsigyventi literatriniame krinyje,
anot A.Manguelio, padaryti j sav, inoma, L. Tolstojaus edevras atrodys
per ilgas ir ne itin domus.
Nors nepaisyti teigiani, kad literatrinio mstymo vert visada buvo
perdta, taip pat bt klaida. J argumentai tai dar vienas svarus kintanio
96

KNYGOS VAIZDIS

visuomens poirio intelektin pasiekim rodymas. J odiai padeda

pokyt pateisinti kur kas lengviau, tikinti save, kad narymas internete yra
tinkamas, netgi geresnis, atidiojo skaitymo ir kit ramaus, dmesingo mstymo form pakaitas. Teigdami, kad knygos yra pasenusios ir pakeiiamos,
M.Federmanas ir K. irkis prisidengia intelekto irma, kuri leidia mstantiems monms toliau patogiai gyventi nuolatiniame internetui bdingame
blakymesi.
Ms trokimas diaugtis spariomis, besikeiianiomis pramogomis neatsirado kartu su pasauliniu iniatinkliu. Jis buvo ir augo daugel deimtmei,
spartjant darbinio ir asmeninio gyvenimo tempams, transliavimo priemonms, t. y. radijui ir televizijai, silant daugyb program, ini ir reklamos.
Internetas, daugeliu atvej rodantis tradicini informacijos priemoni ijim, taip pat reikia ir intelektini bei socialini tendencij, susiformavusi
dl XXa. elektrini informacijos priemoni populiarumo, nuo tada formavusi gyvenim bei mintis, tsin. Blakymasis ms gyvenimui buvo bdingas
ilg laik, bet niekada nebuvo tokios priemons, kaip internetas, kuri bt
uprogramuota dmes ibarstyti taip plaiai ir itai daryti taip atkakliai.
Deividas Levis knygoje Slenkame pirmyn (Scrolling Forward) aprao
susitikim, kuriame jam teko dalyvauti Xerox igarsintame Palo Alto tyrim
centre atuntojo XXa. deimtmeio viduryje, kai auktj technologij ininieriai ir programuotojai laboratorijose kr daugel personalini kompiuteri funkcij, kurias iandien laikome savaime suprantamomis.
Grup garsi kompiuterijos mokslinink Palo Alto tyrim centr pakviet dalyvauti naujos operacins sistemos, padedanios lengvai atlikti vairias uduotis, pristatyme. Skirtingai nei tradicins operacins sistemos, kurios
galjo vienu metu rodyti tik vien darb, naujoji sistema ekran galjo padalyti daugel lang, kiekviename i kuri galjo veikti atskira programa ar
bti rodomas kitas dokumentas.
Siekdamas parodyti sistemos lankstum, Xerox pranejas i vieno lango,
kuriame jis kr programins rangos kod, spragteljo kit lang, rodius
k tik gaut nauj elektronin laik. Jis greitai perskait ir atsak laik,
paskui gro programavimo lang ir ts kodavim. Dalis auditorijos m
ploti naujai sistemai. Jie pamat, kad i programa leis monms kur kas ge 97

seklumos

riau panaudoti kompiuterius. Kiti nuo jos nusisuko. Kam reikia norti, kad
programuojant trukdyt ir blakyt elektroniniai laikai? piktinosi vienas
i dalyvavusi specialist.
iandien is klausimas atrodo keistas. Lang ssaja pritaikyta ne tik kompiuteriui, bet ir kitiems kompiuteriniams renginiams. Internete gausu lang
languose, o iuose dar lang, o kur dar gausyb lenteli, raginani atverti dar
daugiau lang. Daugiaprogramikumas tapo toks prastas, kad daugelis nepakst, jei reikt grti prie kompiuteri, galini paleisti tik vien program
ar atverti tik vien fail vienu metu.
Net jei klausimas diskutuotinas, iandien jis aktualus, kaip ir prie 35metus. Tai atskleidia, kaip sako D. Levis, dviej skirting darbo bd ir dviej
skirting supratim konflikt, kaip technologijos turt padti atlikti darb. Kol Xerox tyrjas nekantravo paongliruoti vairiais darbais vienu metu,
skeptikas stebtojas savo darb vertino kaip uduot, kuri reikia atlikti vienumoje, kryptingai susitelkus.30 Smoningai ar nesmoningai rinkdamiesi,
kaip naudotis kompiuteriais, atmetme intelektin vienumos tradicij, krypting susitelkim, knyg primest doktrin. Mes pasilikome su ongliruotoju.

98

septintas skyrius

ONGLIRUOTOJO
SMEGENYS

enokai iuose puslapiuose buvo vartojamas pirmasis vienaskaitos asmuo.

Matyt, pats metas vl trumpam pasirodyti man, js rayklei, arba ratininkui. Suprantu pastaraisiais skyriais jus praskraidinau per daugyb
viet ir epoch, todl labai dkoju, kad itvrte ir likote su manimi. toki
pat kelion leidausi ir a, nordamas suprasti, kas vyksta mano galvoje. Kuo
giliau kapsiausi po neuroplastikumo mokslus ir intelektini technologij
paang, tuo darsi aikiau, kad apie interneto svarb ir poveik galima sprsti
tik plaiau velgiant intelekto istorij. Pati revoliucingiausia priemon, internetas, geriausiai suprantama kaip naujausia informacijos priemon, padjusi
formuoti moni mstym.
Dabar svarbiausias klausimas k mokslas gali pasakyti apie tikrj interneto poveik protinei veiklai? Be abejons, klausim isamiau nagrinsime
ateityje. Taiau jau dabar daug kas inoma ar numanoma. Naujienos kelia
kur kas daugiau nerimo, nei maniau. Daugyb psicholog, neurobiolog,
edukolog, interneto dizaineri padar t pai ivad: internete patenkame
aplink, kuri skatina pavirutinik skaitym, skubot ir iblakyt mstym,
neatid mokymsi. Narant internete, galima giliai mstyti taip pat, kaip galima pavirutinikai mstyti, skaitant knyg, taiau ne tok mstym skatina ir
lemia mintos technologijos.
99

seklumos

Aiku tik viena: jei, apie smegen plastikum inodami tai, k inome iandien, mgintume irasti informacijos priemon, kuri keist mstymo
grandines taip greitai ir i pagrind, kaip tik manoma, greiiausiai sukurtume
kak, kas atrodo ir veikia panaiai kaip internetas. Blogiausia ne tik tai, kad
esame link nuolat, beveik liguistai, naudotis internetu: internetas siunia kartotinius, intensyvius, interaktyvius, sukelianius priklausomyb sensorinius ir
kognityvinius stimulus, kurie, kaip rodyta, stipriai ir spariai keiia smegen
grandines bei funkcijas. Jei ne abcl ir skaii sistemos, internetas puikiai
galt bti vienintel galingiausia bent galingiausia nuo knygos iradimo
laik kada nors apskritai naudota mstym keiianti technologija.
Per dien dauguma i ms, turintys prieig prie interneto, praleidiame
bent pora valand, kartais ir daug daugiau, o per t laik daugyb kart kartojame tuos paius ar panaius veiksmus, danai dideliu greiiu ir atsakydami
ekrane ar per garsiakalb pateikiamas uuominas. Kai kurie i veiksm yra
fiziniai. Baksnojame kompiuterio klaviatros klavius. Tempiame pele vairius objektus, spragsime kairiuoju ar deiniuoju pels klaviu, sukame slinkties
ratuk. Vediojame pirt galiukais po jutiklin kiliml. Nykiais renkame
tekst tikra ar imituota BlackBerry ar kito mobiliojo telefono klaviatra. Sukiojame savo iPhonus, iPodus ir iPadus, nordami pakeisti portretin reim
peizain, ir atvirkiai, manipuliuojame piktogramomis jutikliniame ekrane.
Kol atliekame iuos veiksmus, internetas siunia nuolatin signal sraut
vizualinei, somatinei-sensorinei ir klausos ievei. Kai kuriuos pojius patiriame
rankomis ir pirtais spragteldami, slinkdami, spausdindami, liesdami. Per ausis
gauname daugyb garso signal: skambteljimas, praneantis apie nauj elektronin laik ar inut, ir vairs skambjimo garsai, kuriais mobilusis telefonas
spja apie vairius vykius. Na ir inoma, nesuskaiiuojama daugyb vaizdini
uuomin internete, vysiojani per tinklain narant internetiniame pasaulyje: ne tik nuolat kintantys teksto blokai, paveikslliai ir vaizdo raai, bet ir nuorodos, iskirtos pabraukimais ar spalvotu tekstu, priklausomai nuo funkcijos,
form keiiantys ymekliai, nauj elektronini laik storiau pabrauktos tem
eiluts, paspausti kvieiantys virtualieji mygtukai, piktogramos ir kiti ekrano
elementai, maldaute maldaujantys juos nutempti, formos, kurias reikia upildyti, ikylantys skelbimai ir langai, kuriuos reikia perskaityti ar uverti. Internetas
vienu metu pajungia visus pojius, kol kas iskyrus skon ir uosl.
100

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

Internete taip pat diegta sparti atsako ir atlygio sistema, psichologijos

terminais tariant, teigiamas pastiprinimas, skatinanti fizini ir protini
veiksm kartojim. Spustelj nuorod, ivystame ir galime vertinti kak
nauja. Iekodami esmini odi Google iekos sistemoje, akimirksniu turime
vertinti vis sra domios informacijos.
Sisdami tekstin ar tikralaik inut ar elektronin laik, atsakym danai gauname per kelias sekundes ar minutes. Facebook surandame nauj draug ar sustipriname ry su senaisiais. Bendraudami Twitter, gyjame nauj alinink. Raydami publikacijas tinklaratyje, gauname skaitytoj komentar ir
kit tinklaratinink nuorod. Internetas interaktyviai teikia galingas naujos
informacijos iekos, saviraikos, bendravimo su kitais priemones. Naudotojus
jis paveria laboratorinmis iurkmis, nuolat spaudianiomis svirtis tam,
kad gaut socialinio ar intelektinio peno.
Dmes internetas valdo kur kas atkakliau, nei kada nors vald televizija,
radijas ar rytinis laikratis. Pavelkime vaik, siuniant teksto inutes draugui, ar koledo student, velgiani nauj inui sra ar uklausas savo
Facebook puslapyje, ar verslinink, slenkant per elektroninius laikus savo
BlackBerry telefone, pagalvokime apie save, kai vedame esminius odius
Google iekos lauk ir imame sekti nuorod leif. Tai, k matome, yra informacijos priemons pasiglemtas mstymas. Bdami internete, danai umirtame visk aplinkui. Mums apdorojant i prietais sklindani simboli ir
stimul sraut, tikrasis pasaulis nutolsta.
Poveik stiprina ir interneto interaktyvumas. Danai naudodami
kompiuterius socialiniame kontekste nekuiuotis su draugais ar kolegomis, kurti apraams, Facebook skelbti savo mintims vienaip ar kitaip
juokaujame, rizikuojame savo socialiniu autoritetu. Dl to atsirandantis
drovumas, kartais netgi baim sustiprina domjimsi informacijos priemone. i taisykl galioja visiems, ypa jaunimui, kuriems bdingas ypatingas potraukis susirainti mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu. iandien
paaugliai paprastai siunia ir gauna inutes kas kelias savo budraus laiko minutes. Kaip paymi psichoterapeutas Maiklas Hausaueris (Michael
Hausauer), paaugliai ir jauni suaugusieji baisiai domisi, kas vyksta j bendraami gyvenime, ir taip pat baisiai bijo likti uribyje.1 Nustoj rayti
inutes, jie rizikuoja tapti nematomi.
101

seklumos

Interneto naudojimas apima daugyb paradoks, taiau didiausi ilgalaik poveik greiiausiai turs is internetas dmes pasiglemia ir iblako.
Mes labai susitelkiame pai priemon, ybsint ekran, taiau blako aibo
greiiu pateikiami konkuruojantys praneimai ir stimulai. Kada ir kur prisijungiame prie interneto, jis dovanoja netiktinai gundani migl. mons
nori daugiau informacijos, daugiau spdi, daugiau painiavos, rao ved neuromokslininkas Torkelas Klingbergas (Torkel Klingberg). Mes link iekoti situacij, reikalaujani lygiagreios veiklos, ar situacij, kuriose [mus]
tiesiog pritrenkia informacija.2 Jei ltas slinkimas spausdintais puslapiais odis po odio slopina trokim pasinerti mentalinius stimulus, internetas j
skatina. Silo kur kas daugiau blakani pagund, nei ms protviai kada
nors patyr, ir grina natral blakymsi.
Ne visada blakytis yra blogai. Kaip daugelis esame patyr, per daug
nagrindami sunki problem, galime strigti mentaliniame tunelyje. Ms
mstymas susiaurja, bergdiai stengiams sugalvoti k nors nauja. Taiau
jei kur laik apie j negalvosime, danai sugrime su nauja perspektyva ir
krybikumo proveriu.
Oland psichologo Apo Deiksterhuiso (Ap Dijksterhuis), vadovaujanio
Radboudo universiteto (Neimegenas) Pasmons laboratorijai, tyrimas atskleid, kad tokios dmesio pertraukos pasmonei duoda laiko susikauti su
problema, pajungiant informacij ir kognityvinius procesus, negalimus smons lygmenyje. Jo eksperimentas parod, kad paprastai priimame geresnius
sprendimus, jei nuo mentaliai sudting iki dmes kur laik nukreipiame. Taiau A. Deiksterhuiso darbas taip pat rodo: nesmoningas mstymas,
sprendiant problem, nedalyvauja tol, kol aikiai smoningai neapibrta
problema.3 Jei nra jokio konkretaus intelektinio tikslo, nesmoning mini nekyla.4
Nuolatinis interneto skatinamas blakymasis, bsena, kuri galima apibdinti dar viena i T. S.Elioto Keturi kvartet pasiskolinta fraze blakymasis nuo blakymosi dl blakymosi, labai skiriasi nuo laikino, tikslingo mini nukreipimo, atgaivinanio mintis, kai reikia priimti sprendim.
Interneto stimul kakofonija painioja smoningas ir nesmoningas mintis ir
neleidia mstyti nei giliai, nei krybikai. Smegenys tampa paprasta signal
apdorojimo maina, greitai varinjania informacij smon ir atgal.
102

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

2005m. interviu M. Merzenichas samprotavo apie interneto gebjim

ne tik sukelti nedidelius proto pokyius, bet ir i esms pakeisti proto model.
Paymdamas, kad smegenys i esms fizikai ir funkcikai keiiamos gijus nauj gdi ar gabum, internet jis apibdino kaip paskutin i moderni kultrini specializacij, kuri iuolaikiniai mons gali ikeisti milijonus
praktini vyki, ir su kuria vidutinis pilietis prie tkstant met neturjo jokio
slyio. Jis padar ivad: is susidrimas labai pakeit mogaus smegenis.5
Prie ios temos M. Merzenichas gro savo tinklaratyje 2008m. ir savo
nuomon pabr didiosiomis raidmis. Kai kultra pateikia pokyi, traukiani ir ms smegenis, ji kuria KITOKIAS smegenis, ra jis, ir protas sustiprins savitus sudtingus procesus. Pripaindamas, kad dabar sunku
sivaizduoti gyvenim be interneto ir internetini priemoni, pavyzdiui, be
Google iekos, jis tvirtino: INTENSYVUS J NAUDOJIMAS TURI NEUROLOGINI PASEKMI.6
Tai, ko nedarome, bdami prisijung, taip pat turi neurologini pasekmi. Suaktyvinti neuronai susijungia tarpusavyje, nesuaktyvinti ne. Jei
narymas iniatinklyje istumia knyg skaitym, jei inui raymas istumia
sakini ir tekst krim, jei okinjimas po nuorodas istumia tylj reflektavim ir mstym, grandins, palaikanios ias senas intelektines funkcijas ir
usimimus, silpsta ir ima skilti. Nenaudojamus neuronus ir sinapses smegenys pritaiko kitam svarbiam darbui. gyjame nauj gdi ir perspektyv, bet
netenkame senj.
Garis Smolas (Gary Small), Kalifornijos Los Andelo universiteto psichiatrijos profesorius ir Atminties bei senjimo centro direktorius, studijavo psichologinius ir neurologinius skaitmenini informacijos priemoni naudojimo
aspektus, ir jo atradimai patvirtino M. Merzenicho nuomon, kad internetas
sukelia ekstensyvius smegen pokyius. Dabartinis skaitmenini technologij proveris keiia ne tik gyvenimo ir bendravimo bd, bet ir spariai bei
giliai keiia smegenis, sako jis. Kasdienis kompiuteri, imanij telefon,
iekos sistem ir kit panai priemoni naudojimas stimuliuoja smegen
lsteli pokyius ir neuroneikli iskyrim, palaipsniui stiprindamas naujas
nervines smegen grandines ir silpnindamas senas.7
2008m. G. Smolas ir du jo kolegos atliko pirm eksperiment, i ties atskleidus, kaip keiiasi smegenys, reaguodamos interneto naudojim.8 Tyrjai
103

seklumos

pam 24 savanorius po 12 patyrusi internaut ir naujok ir nuskenavo

j smegenis tuomet, kai naudojosi Google iekos sistema (kompiuteris nebt
tilps magnetinio rezonanso tomograf, todl dalyviams buvo udti akiniai
su iniatinklio projekcijomis ir duoti jutikliniai kilimliai puslapiams naryti).
Skenavimas atskleid, kad patyrusi internaut smegenys veik kur kas
plaiau nei naujok. Btent apie kompiuterius nusimanantys dalyviai naudojo special tinkl kairiojoje priekinje smegen dalyje, inomoje dorsolateralins prefrontalins ievs pavadinimu, o naujok smegen aktyvumas ioje
srityje buvo visai maas arba ivis jo nebuvo. Kontroline grupe tyrjai pasirinko asmenis, skaitanius paprast tekst imituojant knygos skaitym; iuo
atveju enkli smegen aktyvumo skirtum tarp pastarj grupi skenavimas
neparod. Taigi patyrusi interneto naudotoj iskirtins nervins grandins
susiformavo dl interneto naudojimo.
Svarbiausia eksperimento dalis, kai tyrjai po 6 dien tyrimus pakartojo.
Iki tol naujokai turjo kasdien praleisti po valand internete. Naujieji tyrimai
parod, kad j prefrontalin iev, anksiau buvusi neveikli, dabar rod ekstensyv aktyvum visai kaip patyrusi internaut. Prajus vos penkioms
praktikavimosi dienoms, interneto naujok smegenyse suaktyvjo ta pati
frontalin smegen dalis, prane G. Smolas. Penkios valandos internete,
ir interneto naujok smegenys pakito. Jei smegenys tokios jautrios vos valandai, praleistai prie kompiuterio, kas vyksta, kai internete praleidiama daugiau
laiko?9
Viena i tyrimo ivad atskleidia iniatinklio ir knyg skaitymo skirtumus. Tyrjai nustat, kad, narant internete, pasireikia visikai kitoks smegen aktyvumo modelis, nei skaitant knyg. Knyg skaitytoj smegenys aktyvios su kalba, atmintimi ir vaizd atkrimu susijusiose srityse, taiau joms
nebdingas aktyvumas prefrontalinse srityse, atsakingose u sprendim primim ir problem sprendim. iniatinkl narant patyrusiems internautams,
prieingai, bdingas ekstensyvus i smegen srii aktyvumas. iniatinklio
narymas gali padti lavinti vyresnij moni smegenis, nes is veiksmas apima daug smegen funkcij. Galima sakyti, informacijos ieka ir narymas
smegenis lavina panaiai, kaip kryiaodi sprendimas, sako G. Smolas.
Taiau ekstensyvus internaut smegen aktyvumas taip pat rodo, kodl
internete sunkiai galimi atidusis skaitymas ir kiti ilgalaikio susikaupimo reika 104

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

laujantys veiksmai. Dl poreikio vertinti nuorodas ir priimti susijusius navigacinius sprendimus, tuo pat metu apdorojant vairius sensorinius stimulus, reikalinga nuolatin mentalin koordinacija ir sprendim primimas, smegenis
atitraukiantis nuo teksto ar kitos informacijos interpretavimo darb.
Mums kaip skaitytojams aptikus nuorod, reikia stabtelti bent dal sekunds ir leisti prefrontalinei ievei vertinti, ar turtume j spustelti, ar ne.
Proto nukreipimo nuo odi skaitymo prie vertinimo galime n nepastebti smegenys greitos, taiau rodytas trukdymas jam suprasti ir isaugoti
atmintyje, ypa jei tai daroma kartotinai. Veikianios prefrontalins ievs
funkcijos smegenis ne tik treniruoja jos pertempiamos. iniatinklis grina
scriptura continua laikus, kai skaitymas buvo daug jg reikalaujantis aktas.
Skaitydami internete, sako M. Vulf, aukojame atidiojo skaitymo padargus.
Vl tampame tik informacijos ikodavimo renginiu.10 Gebjimas umegzti
plaius mentalinius ryius, kurie susiformuoja, giliai ir be pertrkio skaitant,
didia dalimi lieka laisvas.
S.Donsonas 2005m. knygoje Viskas, kas bloga, tau gerai (Everything
Bad Is Good for You) lygino plataus masto perdm intensyv nervin kompiuterinink smegen aktyvum su kur kas nuosaikesniu knyg skaitytoj
smegen aktyvumu. is palyginimas galino teigti, kad kompiuterio naudojimas smegenis veikia daug intensyviau nei knyg skaitymas. Neurologiniai
rodymai net gali, ra jis, leisti daryti ivad, kad knyg skaitymas per silpnai
stimuliuoja pojius.11
Nors S.Donsono diagnoz teisinga, skirting smegen veiklos modeli
interpretacija klaidinga. Kaip tik todl, kad per silpnai stimuliuoja pojius, skaitymas ir yra intelektualiai naudinga veikla. Esant galimybei skaitytoj saugoti nuo trukdi, nuraminti frontalini skili funkcijas, atidusis
skaitymas ir tampa giliojo mstymo forma. Patyrusio knyg skaitytojo protas
ramus, o ne kaip bii spieius. Kalbant apie neuron aktyvum, klaidinga
manyti, kad daugiau yra geriau.
Australijos psichologas-edukologas Donas Sveleris (John Sweller) tris deimtmeius tyr, kaip protas apdoroja informacij kaip mokoms. Jo tyrimai
rodo, kaip internetas ir kitos informacijos priemons veiki mstymo stili
ir gilum. Smegenys, anot jo, kaupia dviej labai svarbi ri informacij:
trumpalaik ir ilgalaik. Trumpalaikiai spdiai, pojiai ir mintys saugoma
105

seklumos

trumpalaikje atmintyje, kuri ilieka vos kelias sekundes. Viskas, k smoningai ar nesmoningai suinojome apie pasaul, saugoma ilgalaikje atmintyje,
kuri ilieka kelias dienas, kelerius metus ar vis gyvenim. Ypatinga trumpalaik, vadinamoji darbin, atmintis labai svarbi, informacij perkeliant ilgalaik
atmint, t. y. kuriant asmenin ini saugykl. Darbin atmintis i tikrj
bet kuriuo momentu formuoja smons turin. Suvokiame, kas yra darbinje
atmintyje, ir nieko daugiau, sako D.Sveleris.12
Darbin atmintis yra proto ura knygut, ilgalaik atmintis jo sistema. Ilgalaiks atminties turinys i esms yra u smons rib. Kad galtume
pagalvoti, k suinojome ar patyrme anksiau, informacij i ilgalaiks atminties smegenys turi perkelti darbin. Kad kakas buvo saugoma ilgalaikje atmintyje, suinome tik tada, kai ta informacija perkeliama atgal darbin
atmint, aikina D.Sveleris.13
Anksiau manyta, kad ilgalaik atmintis tra didelis fakt, spdi ir
vyki sandlis, ne itin svarbus tokiems sudtingiems kognityviniams procesams kaip mstymas ir problem sprendimas.14 Taiau smegenis tyrinj
mokslininkai pagaliau suprato, kad ilgalaik atmintis i ties yra supratimo
centras. Joje saugomi ne tik faktai, bet ir sudtingos sampratos, ar schemos.
Sistemindamos atskirus informacijos fragmentus ini modelius, schemos
gilina ir turtina mstym. Intelektiniai gabumai didia dalimi priklauso nuo
per laik suformuot schem, sako D.Sveleris. Gebame suprasti svokas
i savo patirties, nes galvoje yra su iomis svokomis susijusios schemos.15
Intelekto gilumas priklauso nuo gebos perkelti informacij i darbins atminties ilgalaik ir sudaryti konceptualisias schemas. Taiau toks perjimas
taip pat yra silpnoji ms smegen veiklos dalis. Prieingai nei neribot pajgum ilgalaikje atmintyje, darbinje atmintyje galima saugoti tik nedidel
kiek informacijos.
Garsiame 1956m. darbe Magikas skaiius septyni, na ir dar pridti
ar atimti du (The Magical Number Seven, Plus or Minus Two) Prinstono psichologas Dordas Mileris (George Miller) paymjo, kad darbinje atmintyje
paprastai gali tilpti ne daugiau nei septyni informacijos vienetai, ar elementai. Ir tai yra daugiausia. Pasak mokslininko, esama rodym, jog bet kuriuo
konkreiu momentu galime apdoroti ne daugiau nei du ar keturis elementus,
o tikrasis galimas apdoroti element skaiius tikrai yra maesnis, o ne dides 106

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

nis. Be to, elementai, kuriuos galime ilaikyti darbinje atmintyje, netruks

pradingti, jei j neatnaujinsime kartodami.16
sivaizduokite, kad reikia antpiriu pripilti voni vandens; madaug toki problem tenka sprsti, informacij perkeliant i darbins atminties ilgalaik. Reguliuodamos informacijos srauto greit ir intensyvum, informacijos
priemons proces labai veikia. Skaitant knyg, informacija laa pamau, ir
jos primimo temp galime keisti, keisdami skaitymo spart.
Kryptingai susitelk tekst, vis ar beveik vis informacij laas po lao
galime perkelti ilgalaik atmint ir sukurti schemoms susidaryti btinas ssajas. Internete informacija visu galingumu srva i daugybs altini. Bgiojant
nuo vieno altinio prie kito, maytis antpirtis persipildo. ilgalaik atmint
tesugebame perkelti nedidel porcij informacijos, ir perkeliame po kelis laus
i vairi altini, o ne vientis, nuosekl sraut i vieno altinio.
Informacija, srvanti darbin atmint konkreiu momentu, vadinama
kognityviniu krviu. Kai krvis virija proto gebjim saugoti ir apdoroti
informacij (kai vanduo liejasi per antpirio kratus), negalima ilaikyti informacijos atmintyje ir nustatyti ryi su ilgalaikje atmintyje jau saugoma
informacija. Naujos informacijos negalima paversti schemomis. Nukenia
gebjimas mokytis, o supratimas pavirutinikas. Galjimas ilaikyti dmes taip pat priklauso nuo darbins atminties Turime atsiminti, k reikia
sutelkti dmes, teigia T. Klingbergas. Didelis kognityvinis krvis dar padidina blakymsi. Kai smegenys perkrautos, trikdiai trukdo dar labiau17
(kai kurie tyrimai dmesio sutrikim sieja su darbins atminties perkrova).
Bandymai rodo, kad, pasiekus darbins atminties ribas, sunku atskirti svarbi
informacij nuo nesvarbios, signalus nuo triukmo. Tampame negalvojaniais
duomen vartotojais.
Atrodo, sunkumus suprasti vien ar kit tem ar svok labai lemia darbins atminties apkrova, teigia D.Sveleris, ir kuo sudtingesn bandoma
imokti mediaga, tuo didesni pastang reikalauja perkrautas protas.18 Yra
daugyb galim kognityvins perkrovos altini, taiau, anot D. Svelerio,
svarbiausi du: alutini problem sprendimas ir iblakytas dmesys. ios
dvi savybs kaip tik ir bdingos internetui kaip informacijos priemonei. Interneto naudojimas gali lavinti smegenis tarsi kryiaodi sprendimas, kaip
teigia G. Smolas. Taiau, tokiam intensyviam lavinimui tapus pagrindiniu
107

seklumos

mstymo bdu, gali kilti pavojus dmiam mokymuisi ir mstymui. Pabandykite skaityti knyg ir sprsti kryiaod; tokia tad intelektin interneto aplinka.
Devintajame XX a. deimtmetyje, kai mokyklos m daug investuoti
kompiuterius, manyta, kad skaitmeniniai dokumentai akivaizdiai pranaesni u popierinius. Daugelis pedagog buvo sitikin: nuorodos kompiuterio
ekrane rodomame tekste naudingos mokymuisi. Jie teig, kad, esant galimybei
spariai keisti perspektyvas, hipertekstas sustiprins kritin student mstym.
Ilaisvinti nuo nelankstaus aklo spausdint puslapi skaitymo, studentai gals kurti vairius intelektinius ryius tarp skirting tekst.
Akademin entuziazm dl hipertekst toliau kurst tikjimas (kartu
su madingomis to meto postmodernistinmis teorijomis), kad hipertekstas
nugals patriarchin autoriaus autoritet ir perduos valdi skaitytojui. Tai
bus liberalizavimo technologija. Hipertekstas, kaip ra literatros teoretikai
Dordas Landou (George Landow) ir Polas Delanis (Paul Delany), gali lemti
netikt atradim ir ilaisvinti skaitytoj i sunkiai veikiamo spausdinto
teksto materialumo. Nesilaikant griet puslapio technologijos suvarym,
sukuriamas geresnis proto gebjimo perrikiuoti patirties elementus, keiiant
ssaj ryius, ar nuostatas, modelis.19
Iki deimtmeio pabaigos entuziazmas m blsti. Tyrimai atskleid isamesn ir visikai kitok kognityvin hiperteksto poveik. Paaikjo, kad nuorod vertinimas ir sekimas mentaliai sudtinga uduotis, visikai nesusijusi
su skaitymu. Hiperteksto ifravimas ymiai padidina kognityvin krv, taigi
susilpnina suvokim ir siminim. 1989m. tyrimas atskleid, kad hipertekst
skaitytojai danai baigia tuo, kad blakydamiesi spragsi po puslapius, uuot
skait atidiai. 1990 m. eksperimentas parod, kad hiperteksto skaitytojai
danai negali prisiminti, k skait ir ko neskait.
Kitame tais paiais metais atliktame tyrime mokslininkai surinko dvi grupes moni ir papra atsakyti tam tikrus klausimus pagal iek dokument
pakete. Viena grup atsakym iekojo elektroniniuose hipertekstiniuose dokumentuose, o kita tradiciniuose popieriniuose. Pastaruosius naudojanti
grup uduot atliko greiiau nei kita grup. Apibendrindami io ir kit bandym rezultatus, 1996m. ispausdintos knygos apie hipertekst ir painim
autoriai ra: hipertekstas didina kognityvin skaitytojo krv, todl nenuos 108

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

tabu, kad, empirikai lyginant teksto pateikim popieriuje (gerai pastama)

ir hipertekst (nauja, kognityviai sudtinga), ne visada laimi hipertekstas.
Taiau jie spjo: skaitytojui gijus daugiau hipertekstinio iprusimo, kognityvini problem turt mati.20
Taip nenutiko. Net kai, atsiradus pasauliniam iniatinkliui, hipertekstas
tapo prastas, i ties jo pilna visur, tyrimai toliau teberodo, kad mons, skaitantys linijinius tekstus, supranta, simena ir imoksta daugiau, nei tie, kurie
skaito pilnus nuorod tekstus.
2001m. atliktame tyrime du Kanados mokslininkai papra septyniasdeimties moni perskaityti iuolaikins raytojos Elizabetos Bouen (Elizabeth
Bowen) apsakym Demonika meil (The Demon Lover). Viena grup skait
tradiciniu linijiniu teksto formatu; antroji su nuorodomis, kaip pateikiama iniatinklyje. Hiperteksto skaitymas utruko ilgiau, be to, per interviu ie
skaitytojai labiau painiojosi ir neprisimin, k perskait. Trys ketvirtadaliai
skaiiusi hipertekst teig, kad buvo sunku sekti tekst, o tok sunkum nurod tik vienas i deimties skaiiusi linijin tekst. Vienas i hiperteksto skaitytoj skundsi apsakymas labai okinja. Neinau, ar tai dl hiperteksto,
bet man reikjo rinktis, ir apskritai tekstas nesklandus okinta nuo vienos
minties prie kitos, negaljau sekti.
Antru t pai mokslinink bandymu, kuriam buvo parinktas paprastesnis apsakymas Syno Ofaolaino (Sean OFaolain) Uptakis (The Trout)
gauti analogiki rezultatai. Hiperteksto skaitytojai skundsi, kad tekst sekti
sunku, o j komentarai apie apsakymo siuet ir vaizdines priemones buvo ne
tokie isams ir tiksls, kaip linijinio teksto skaitytoj. Tyrjai padar ivad:
hipertekstas nelabai tinkamas atidiajam ir asmeniniam skaitymui. Skaitytojo dmesys nukreipiamas hiperteksto mechanizm ir jo funkcijas, o ne
apsakymo sukeliamus potyrius.21 odi pateikimui naudota priemon trukd suvokti j prasm.
Per kit bandym tyrjai papra dalyvi prissti prie kompiuteri ir perskaityti du internetinius straipsnius apie prieingas mokymosi teorijas. Visi
straipsniai buvo sudaryti tuo paiu bdu, su panaiomis antratmis ir nuorodomis kit straipsn, leidianiomis skaitytojams greitai okinti tarp
dviej ar keli lyginam teorij. Tyrjai ikl hipotez, kad irj nuorodas
geriau supras dvi teorijas ir j skirtumus nei skaiiusieji straipsnius i eils. Jie
109

seklumos

klydo. Skait linijiniu bdu per teksto suvokimo patikrinim pasirod kur kas
geriau nei okinjusieji po puslapius. Mokslininkai padar ivad: nuorodos
mokytis trukd.22
Kita tyrja, Erping Du (Erping Zhu), atliko visikai kitok bandym, kurio tikslas taip pat buvo isiaikinti hiperteksto tak teksto suvokimui. Tyrimo
dalyvi grups skait t pat internetin straipsn, bet buvo skirtingas nuorod
skaiius. Tyrja patikrino, kaip skaitytojai suvok tekst, praydama parayti jo
santrauk ir upildyti test su keliais atsakym variantais. Rezultatai parod,
kad, didjant nuorod skaiiui, teksto supratimas prastjo. Skaitytojams teko
vis daugiau dmesio bei proto skirti nuorod vertinimui ir apsisprendimui, ar
jas spustelti, ar ne, todl liko maiau dmesio ir kognityvini itekli prasms
suvokimui.
Eksperimentas atskleid stipr koreliacin nuorod skaiiaus ir dezorientacijos, ar kognityvinio krvio, ry, ra E. Du. Skaitymui ir suvokimui reikia umegzti svok ryius, padaryti ivadas, suaktyvinti ankstesnes
inias, susintetinti pagrindines idjas. Dezorientacija, ar kognityvinis krvis,
gali neigiamai veikti kognityvin veikl ir suvokim.23
Kanados Karletono universiteto Taikomj kognityvini tyrim centro
psichologs Diana Destefano (Diana DeStefano) ir Doana Lefevr (Jo-Anne
LeFevre) 2005 m. isamiai inagrinjo paskutinius 38 eksperimentus hiperteksto skaitymo tema. Nors ne visos studijos rod, kad prastja hiperteksto
suvokimas, jos rado nedaug argument, patvirtinani anksiau populiari
teorij, jog hipertekstas lemia daugiau teksto potyri; prieingai kur kas
daugiau argument rod, kad padidjs sprendim primimo ir vizualiojo
hiperteksto apdorojimo poreikis maino skaitymo kokyb, ypa palyginti su
tradiciniu linijiniu teksto pateikimu. Vadinasi, galima daryti ivad: daugelis hiperteksto savybi didino kognityvin krv, ir todl reikjo didesni
darbins atminties pajgum, pranokstani skaitytojo galimybes.24
iniatinklis sujungia hiperteksto ir multimedijos technologijas ir tampa
vadinamja hipermedija. Tai ne tik daugyb elektronikai susiet odi,
bet ir vaizd, gars, animacijos. Visai kaip hiperteksto pionieriai man, kad
nuorodos skaitytojams teiks stipresni potyri, daugelis pedagog tikjosi,
kad multimedija (kartais vadinama turtingja medija), pagilins suvokim ir
110

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

sustiprins mokymosi pozicijas. Kuo daugiau, tuo geriau. Taiau i prielaid,

ilg laik priimt be joki rodym, paneig tyrimai. Multimedijos reikalaujamas dmesio paskirstymas toliau apkrauna kognityvinius gebjimus: blogina
mokymsi ir silpnina supratim. Kai kalbama apie proto upildym mintimis,
daugiau gali reikti maiau.
Bandymo, aprayto 2007 m. Media Psychology, tyrjai papra daugiau
nei imto savanori perirti Malio pristatym iniatinklio naryklje. Viena
grup irjo i teksto sudaryt pristatym, kita pristatym, kuriame, be
teksto, buvo ir langas su transliuojama atitinkama garso ir vaizdo mediaga.
Tyrimo dalyviai galjo paleisti ir sustabdyti transliacij, kada panorj.
Perirj pristatym, dalyviai turjo atsakyti deimt klausim i pristatymo mediagos. irj vien tik tekstin informacij, teisingai atsak
vidutinikai 7,04, multimedijos irovai 5,98 klausimo; tyrj nuomone, tai akivaizdus skirtumas. Dalyvi taip pat buvo klausta apie pristatymo
suvokim. Skaiiusiems tik tekst mediaga pasirod domesn, vieiamoji,
suprantamesn, malonesn nei j stebjusiems multimedijos priemonmis,
be to, daugiau multimedijos naudotoj nei tik teksto skaitytoj pritar teiginiui i io pristatymo nieko nesuinojau. Padaryta ivada, kad multimedijos
technologijos, tokios bdingos iniatinkliui, riboja, o ne gerina informacijos
primim.25
Per kit bandym pora Kornelio universiteto tyrj grup student padalijo du pogrupius. Vienam pogrupiui per paskait leido naryti internete.
Veiklos analiz parod, kad jie lanksi ir su paskaitos turiniu susijusiose, ir nesusijusiose svetainse, tikrinosi elektronin pat, apsipirkinjo, irjo vaizdo
raus, dar kitus dalykus, kuriais mons paprastai usiima internete. Antrasis
pogrupis dalyvavo toje paioje paskaitoje, bet j neiojamieji kompiuteriai
buvo ijungti. Ikart po to abu pogrupiai atsak, kaip simin per paskait
girdt informacij. Tyrjai prane: mokomj turin kur kas blogiau simin internautai. Visi, ir nar su paskaita susijus turin, ir ne, pasirod blogai.
Analogiko eksperimento su kita grupe rezultatai buvo analogiki.26
Pana tyrim atliko ir Kanzaso universiteto mokslininkai. Jie papra
grups koledo student perirti tipin CNN transliacij, kurioje diktorius
pasakojo apie keturis naujus vykius, o ekrane buvo rodoma vairi grafin mediaga ir apaioje slinko teksto eilut su naujienomis. Antra grup irjo t
111

seklumos

pai laid, bet be grafikos ir informacins eiluts. Tolesni testai atskleid,

kad irj multimedijos versij simin kur kas maiau fakt apie vykius nei
mat paprastesn versij. Atrodo, ra tyrjai, is daugybinio informavimo standartas pranoksta irov dmesio sutelkimo galimybes.27
Informacijos pateikimas keliomis formomis ne visada kenkia supratimui.
Kaip inome, iliustruot vadovli ir inyn paveikslliai gali paaikinti ir
sustiprinti raytin mediag. vietimo specialistai taip pat pastebjo, kad rpestingai paruoti pristatymai, apimantys garsinius ir vaizdinius paaikinimus
bei nurodymus, gali padti mokytis. iuolaikins teorijos teigia: to prieastis
skirtingi kanalai vaizdo ir garso informacijai apdoroti.
Kaip teigia D.Sveleris, garsin ir vaizdin atmintis skiriasi bent jau
iki tam tikro lygio, ir todl, kad jos skiriasi, imli darbin atmint galima iplsti naudojant abu informacijos apdorojimo bdus, o ne vien. Todl kai
kuriais atvejais neigiam iskaidyto dmesio poveik panaikina garso ir vaizdo sveika, kitaip tariant, garsai ir paveikslliai.28 Taiau internet sugalvojo
ne pedagogai, siekiantys gerinti mokymsi. Jame informacija pateikiama ne
kruopiai parengta, o kaip dmes blakantis kratinys.
Pagal sandar internetas yra trukdi sistema dmesio skaidymo mechanizmas. Ne tik dl galimybs vienu metu apimti daug vairi informacijos
priemoni, bet ir dl lengvo pritaikymo sisti ir gauti praneimus. Akivaizdus
pavyzdys daugelis elektroninio pato program, nustatytos automatikai
tikrinti nauj laik gavim kas penkias ar deimt minui, o nauj laik
tikrinimo mygtuk mons paprastai spaudia dar daniau.
Biuro darbuotoj, naudojani kompiuterius, tyrimas atskleid, kad jie nuolat nutraukia darb, perskaito elektroninius laikus ir juos atsako. Jiems nra
neprasta elektroninio pato dut tikrinti trisdeimt ar keturiasdeimt kart per
valand (nors, paklausus, kiek kart tai daro, danai nurodo kur kas maesn skaii).29 Kiekvienas vilgteljimas pato dut trumpas minties pertrkis, momentinis mentalini itekli nukreipimas kitur, todl kognityviniai tokio veiksmo
katai greiiausiai dideli. Gerokai anksiau atliktas tyrimas patvirtino tai, k inome i patirties dani trukdiai blako mintis, silpnina atmint, kelia tamp ir
nerim. Kuo kompleksikesns mintys, tuo didesn al padaro trukdiai.30
Be asmenini praneim srauto ne tik elektronini laik, bet ir tikralaiki bei tekstini inui iniatinklis pateikia vis daugiau vairi automa 112

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

tini praneim. Sklaidos kanal ir naujien skaitytuvs pranea apie naujus

straipsnius ms mgstamiausiose skiltyse ar tinklaraiuose. Socialiniai tinklai informuoja, k veikia ms draugai. Twitter ir kitos mikrotinklarai
tarnybos pasako, kai mus dominantis asmuo paskelbia nauj praneim.
Taip pat galima nustatyti praneimus apie savo investavimo veri pokyius, konkrei asmen ar rengini naujienas, programins rangos naujinius,
YouTube keltus vaizdo raus ir t. t. Priklausomai nuo to, keliais informacijos
kanalais naudojams ir j siuniam praneim danio, per valand galime
gauti deimtis, o aktyviausi internautai ir kur kas daugiau praneim. Kiekvienas j yra blakomasis elementas, mstymo trukdis, informacija, uimanti
brangi darbins atminties viet.
iniatinklio narymas ypa intensyvi daugybini uduoi atlikimo
forma. Be to, kad perkraunama darbin atmintis, toks ongliravimas informacija painimui utraukia vadinamuosius perjimo katus. Nukreipiant dmes
nuo vieno objekto kit, smegenys turi persiorientuoti, dl to perkraunami
protiniai itekliai. Kaip teigia Meg Dekson (Maggie Jackson) knygoje apie
daugybini uduoi veiksen Blakymasis (Distracted), smegenims reikia
laiko tikslams pakeisti, taisyklms, susijusioms su nauj uduoi vykdymu,
siminti, ir kognityviniams trukdiams, ilikusiems po ankstesns veiklos, ublokuoti.31 Daugyb tyrim rod, kad, blakantis bent tarp dviej uduoi,
enkliai padidja kognityvinis krvis, sunkinantis mstym ir didinantis tikimyb, kad svarbios informacijos nepastebsime ar klaidingai interpretuosime.
Vieno paprasto eksperimento metu grupei suaugusij buvo rodomos
vairios spalvotos formos ir praoma atspti, k mat. Dalyviai, atlikdami uduot, dvjo ausines, i kuri pypsjo signalai. Per vien bandym dalyvi
prayta pypsjimo nepaisyti, o dmiai irti formas. Per antr bandym
naudotos vairios vaizdins uuominos, dalyvi paprayta sekti pypsjim
skaii. Po kiekvienos sesijos dalyviai upild anketas, k jie k tik dar.
Per abu bandymus jie vienodai skmingai nuspjo matytus objektus. Taiau daugybini uduoi bandymo dalyviams buvo kur kas sunkiau apibendrinti potyrius. Blakantis tarp dviej uduoi, silpo supratimas; dalyviai atliko darb, bet pamet jo prasm. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad blogiau
sidmsime faktus ir svokas, jei mokysims trukdomi, teigia vyriausiasis
tyrjas, Kalifornijos Los Andelo universiteto psichologas Raselas Poldrekas
113

seklumos

(Russell Poldrack).32 Internete nuolat ongliruojame ne dviem, o keliomis

mentalinmis uduotimis, todl blakymosi katai kur kas didesni.
Svarbu pabrti, kad interneto gebjimas sekti vykius ir automatikai
sisti praneimus ir spjimus viena i didiausi jo, kaip komunikacijos
technologijos, stiprybi. Pasikliaujame ia funkcija, kai reikia personalizuoti
sistemos darb, suprogramuoti didel duomen baz taip, kad i veikt pagal
ms poreikius, interesus ir norus. Mes norime bti trukdomi, nes kiekvienas
trukdis suteikia svarbios informacijos. i spjim ijungimas reikt visik
urib, gal net socialin izoliacij. Beveik nenutrkstam informacijos tiekim
i iniatinklio lemia ir bendroji tendencija gerokai pervertinti, kas mums darosi dabar, kaip teigia Union koledo psichologas Kristoferis Kabrisas (Chris
topher Chabris). Mes troktame naujien, nors ir inome, kad naujienos
daniau bna smulkmenikos nei svarbios.33
Taigi praome internet mus trukdyti vis daugiau ir vairesniais bdais.
Noriai pritariame susitelkimo trukdiams, dmesio paskirstymui ir mini fragmentacijai mainais u prikaustym prie pateikiamos informacijos ar bent jau
jos gavim. Daugelis i ms net nesvarstyt galimybs nekreipti j dmesio.
Prancz oftalmologas Luji Emilis avalis (Louis mile Javal) 1879m.
atrado, kad skaitant akys po odius nelaksto neaikiai. Regos fokusas kinta
maais tarpeliais, vadinamosiomis sakadomis, trumpai stabteldamas keliuose
kiekvienos eiluts takuose. Vienas i L. E. avalio koleg Paryiaus universitete netrukus atrado dar vien dalyk: pauzi, arba aki fiksacijos, modelis
labai priklauso nuo to, kas skaitoma, ir kas skaito. Paskatinti i atradim,
smegen specialistai dar aki sekimo bandymus, siekdami isiaikinti, kaip
skaitome ir kaip veikia protas. ie tyrimai pasirod es vertingi, toliau nagrinjant interneto poveik dmesiui ir kognityviniams procesams.
Deikobas Nilsenas (Jakob Nielsen), patyrs interneto svetaini konsultantas, nuo deimtojo XX a. deimtmeio nagrinjantis skaitym internete,
2006m. atliko iniatinklio naudotoj aki sekimo tyrim. 232 monms jis
udjo maytes kameras, fiksuojanias aki judesius, skaitant internetinius
tekstus ar narant kit turin. D.Nilsenas pastebjo, kad beveik nei vienas
dalyvis tekst neskait tradiciniu, eilut po eiluts, bdu, kaip paprastai skaitomos knygos.
114

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

Absoliuti dauguma tekst greitai permesdavo akimis; j vilgsnio slydimo

puslapiu modelis primin raid F. Pirmos dvi ar trys eiluts pervelgiamos visos.
Paskui vilgsnis krypsta emyn ir dar kelios eiluts pervelgiamos iki puss. Gal
gale vilgsniui leidiama slysti emyn kairija puslapio puse. Tok skaitymo internete model patvirtino ir paskesnis aki sekimo tyrimas, kur atliko Viitos
valstybinio universiteto Programins rangos naudojimo tyrim laboratorija.34
F, ra D.Nilsenas, apibendrindamas tyrimo rezultatus savo usakovams, reikia greitai (angl. fast). Taip interneto naudotojai skaito ms brangj turin. Per kelias sekundes j akys nepaprastu greiiu perbga interneto
svetaini tekst visikai kitokiu bdu, nei mokms mokykloje.35 Be aki
sekimo studijos, D.Nilsenas ianalizavo ir daugyb Vokietijos mokslinink
sukaupt duomen apie interneto naudotoj elgsen. ie mokslininkai madaug 100 dien stebjo 25 asmen kompiuterius ir uraydavo laik, kur jie
praleisdavo pervelgdami apie 50 tkstani interneto svetaini.
Nagrindamas duomenis, D.Nilsenas nustat, kad, didjant odi puslapyje skaiiui, laikas, praleistas lankytoj, velgiant svetain, pailgja tik
truput. imtui papildom odi skaitytojas papildomai skiria vidutinikai
vos 4,4 sek. Net ir labiausiai patyrs skaitytojas per tiek laiko tegali perskaityti
apie 18 odi, todl D. Nilsenas padar ivad: tikkits, kad lankytojai
teperskaitys 18 % svetains teksto. Ir perspdamas tyrjas tikrai neperdjo.
Nepanau, kad dalyviai vis laik tik skait tekst; jie greiiausiai taip pat irjo nuotraukas, vaizdo raus, reklamas ir kitokio tipo turin.36
D. Nilseno analiz patvirtino pai Vokietijos tyrj ivad, kad dauguma tinklalapi irimi 10 ar dar maiau sekundi. Maiau nei 1 i 10
tinklalapi irjimas trunka daugiau nei 2 min. ir didel ios aibs dal sudaro nepriirimi narykls langai, palikti atviri antrame darbalaukio plane.
Tyrjai pastebjo: net nauji tinklalapiai su daugybe informacijos ir nuorod
paprastai irimi tik labai trump laik. Rezultatai, anot mokslinink, patvirtina, kad narymas yra interaktyvi veikla.37 Rezultatai patvirtino D.Nilseno ivadas, kurios padarytos po pirmojo skaitymo internete tyrimo, aprayto
1997m.: Kaip interneto naudotojai skaito internete? klaus jis. Atsakymas trumpas: Neskaito.38
Interneto svetainse paprastai renkami duomenys apie lankytoj elgsen, ir i statistika tik patvirtina, kaip greitai bgiojame po tinklalapius. Per
115

seklumos

2mnesi laikotarp 2008m. Izraelio bendrov ClickTale, tiekianti programin rang lankytoj elgsenai moni interneto svetainse analizuoti, surinko
duomenis apie 1 mln. klient i viso pasaulio svetaini lankytoj elgsen.
Nustatyta, kad daugelyje ali interneto svetaini lankytojai viename tinklalapyje, prie pereidami kit, vidutinikai praleidia 1927 sek., skaitant tinklalapio klimo narykls lang laik. Vokietijos ir Kanados internautai viename
tinklalapyje praleidia apie 20, JAV ir JK 21, Indijos ir Australijos 24, Pranczijos 25 sek.39 Nra tokio dalyko, kaip ltasis iniatinklio narymas. Norime
surinkti kuo daugiau informacijos taip greitai, kaip tik gali judti akys ir pirtai.
Tai pasakytina net apie informacijos iek akademiniais tikslais. Per
5met tyrim, baigt 2008m., Londono universitetinio koledo grup inagrinjo kompiuteri registro failus, fiksuojanius lankytoj elgsen dviejose
populiariose iekos vietose: Britanijos bibliotekos ir JK vieiamojo konsorciu
mo svetainse. Abi svetains sil prieig prie urnalistini straipsni, elektronini knyg ir kit raytins informacijos altini.
Mokslininkai pastebjo, kad svetaines naudojusiems monms buvo bdinga iskirtin apvalgins veiklos forma jie spariai okinjo i vieno
altinio kit, retai kada grdavo anksiau lankyt altin. Prie perokdami
skait daugiausiai vien ar du straipsnio ar knygos puslapius. Aiku, internautai skaito netradicikai, teig tyrimo autoriai, i ties esama poymi, kad
formuojasi nauja skaitymo forma, interneto naudotojams narant antrates,
turinio puslapius ir santraukas greitam rezultatui gauti. Netgi atrodo, kad jie
renkasi internet, kad nereikt skaityti tradicikai.40
Galbt poirio skaitym ir informacijos iek pokyiai yra neivengiamas pasitikjimo interneto technologija rezultatas, kaip teigia M. Merzenichas, liudijantis didesnius mstymo pokyius. Nra joki abejoni, kad
modernios iekos priemons ir saitais susietos interneto svetains stipriai padidino informacijos iekos ir komunikacijos efektyvum, sako jis. Taip pat
nra joki abejoni, kad smegenys kur kas maiau ir kur kas pavirutinikiau
dalyvauja tiesioginje informacijos sintetinimo veikloje naudojant iekos strategijas, kurios nukreiptos pirmiausia efektyvum, antrinius duomenis (ne
i konteksto) ir lengv ir greit pervalg.41
Nuo skaitymo prie narymo pereinama labai greitai. Kaip teigia San
Chos valstybinio universiteto bibliotekininkysts profesorius Zimingas Liu
116

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

(Ziming Liu), jau skaitmenini informacijos priemoni ir dokument ivakarse buvo daroma didel taka skaitymui. 2013 m. Z. Liu apklaus 113
isilavinusi 3045m. moni ininieri, mokslinink, buhalteri, mokytoj, vadybinink, auktj mokykl absolvent nordamas vertinti, kaip
pasikeit j skaitymo proiai per pastaruosius 10met.
Beveik 85 % tyrimo dalyvi teig praleidiantys daugiau laiko skaitydami elektroninius dokumentus. Papraius apibdinti, kaip pakito j skaitymo
proiai, 81 % teig, kad daugiau laiko naro ir tik permeta akimis, o 82 %
tvirtino daugiau skaitantys nelinijiniu bdu.
Rezultatai parod, kaip teig Z. Liu, kad skaitmenin aplinka skatina
mones plaiai domtis daugeliu srii, bet labiau pavirutinikai, ir nuorodos atitraukia mones nuo skaitymo ir mstymo. Vienas i Z. Liu tyrimo
dalyvi sak: Pastebjau, kad man stinga kantrybs skaityti ilgus dokumentus. Noriu ikart perskaityti ilg straipsni gal. Kitas dalyvis teig: A daug
daniau pavirutinikai skaitau HTML, o ne spausdintus tekstus.
Visikai aiku, padar ivad Z. Liu: dl skaitmenini tekst antpldio,
uliejanio i kompiuteri ir telefon, mons daugiau laiko praleidia skaitydami nei anksiau. Taiau taip pat aiku, kad tai visikai kitokios ries
skaitymas. Vystosi ekraninis skaitymas, teig jis, kuriam bdingas narymas ir tiesiog permetimas akimis, esmini odi atpainimas, vienkartinis ir
nelinijinis skaitymas. Kita vertus, atidiam koncentruotam skaitymui laiko
skiriama vis maiau.42
Nra nieko blogo naryti ir permesti tekst akimis, netgi nieko blogo motorikai naryti ir motorikai permesti akimis. Laikraius visada pervelgdavome kur kas daniau nei skaitydavome, taip pat neretai tik pervelgdavome
knygas ir urnalus, siekdami susidaryti nuomon ir nusprsti, ar verta skaityti.
Gebjimas greitai pervelgti tekst taip pat svarbus, kaip ir mokjimas skaityti
susikaupus. Skirtumas tas, kad teksto pervelgimas virsta pagrindiniu skaitymo bdu.
Anksiau buvs tikslo siekimo priemon, bdas nusprsti, ar informacija tinkama skaityti nuodugniai, ar ne, spartusis skaitymas dabar pats tampa
tikslu ms pasirinkimu, kaip rinkti ir suprasti vis ri informacij. Pasiekme tok tak, kai S. Rodo stipendininkas, gijs ne emesn kaip filosofijos magistro laipsn, tarkime, Floridos valstybinio universiteto studentas
117

seklumos

D.Oija, ne tik blogai nesijauia sakydamas, kad jis neskaito knyg, bet net
nejauia poreikio jas skaityti. Kam vargti, jei galima paguglinti ir rasti visus
reikiamus fragmentus greiiau nei per sekund? Metaforine prasme patiriame
civilizacijos regresij: i asmeninio skaitymo propaguotoj virstame informacijos mediotojais ir rinkjais elektronini duomen mike.
Yra ir kompensacij. Tyrimai rodo, kad kai kurie kognityviniai gdiai
dl kompiuterio ir interneto naudojimo sustiprja, kartais labai. Tai emesnio
lygio, paprastesns mentalins funkcijos: rank ir aki koordinacija, refleksinis atsakas, vaizdini uuomin apdorojimas. Vienas danai minimas vaizdo
aidim tyrimas, 2003m. paskelbtas Nature urnale, atskleid, kad grup jaunuoli, vos 10 dien paaid kompiuterinius veiksmo aidimus, gerokai pagerino vaizdinio dmesio perklimo nuo vien objekt ar uduoi prie kit
greit. Patyr aidjai taip pat galjo identifikuoti daugiau objekt j regos lauke nei naujokai. Tyrimo autoriai padar ivad: vaizdo aidimai, i pairos
atrodantys bereikmiai, gali esmingai pakeisti vaizdinio dmesio procesus.43
Kol nra mokslini rodym, atrodo logika, kad iniatinklio narymas
ir informacijos ieka turt stiprinti smegen funkcijas, susijusias su greitu
problem, ypa duomen chaoso dsningum atpainimo, sprendimu. Nuolat vertindami nuorodas, antrates, teksto fragmentus ir atvaizdus, turtume
sugebti greitai perprasti vairias informacines uuominas, atpainti rykiausias ypatybes ir sprsti, ar jos bus praktikai naudingos atliekamai uduoiai
ar siekiamam tikslui. Brit mokslininkai, nagrinj, kaip moterys internete
ieko medicinins informacijos, atskleid, kad, susipainus su internetu, j
apsisprendimo dl tiktinos altinio naudos greitis auga.44 Patyrusios internauts utrukdavo vos kelias sekundes tiksliai nusprsti, ar puslapyje gali bti
patikimos informacijos.
Kiti tyrimai leidia manyti, kad dl mentalins gimnastikos, kuri darome, narydami iniatinkl, gali truput padidti darbins atminties galimybs.45 Tai irgi padt geriau ongliruoti duomenimis. Tokie tyrimai rodo,
kad smegenys imoksta greitai sutelkti dmes, analizuoti informacij ir beveik
akimirksniu nusprsti, eiti ar neiti, sako G. Smolas. Jis mano: daugiau laiko narydami internete prieinam informacij, daugelis i ms sukuriame
nerv grandines, pritaikytas greitam ir staigiam dmesio spurtui.46 Narant,
118

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

siuniantis, valgant informacij ir atliekant daugybines uduotis, plastikos

smegenys gali labiau prisitaikyti prie i uduoi atlikimo.
Nereikt manyti, kad ie gdiai nesvarbs. Darbui ir socialiniam gyvenimui telkiantis apie elektronines informacijos priemones, kuo greiiau galsime jas perprasti, tuo mikliau paskirstysime dmes vairioms internetinms
uduotims atlikti, tuo labiau tiktina, kad tapsime vertingesniais darbuotojais
ir netgi draugais ar kolegomis. Kaip teig raytojas Semas Andersonas (Sam
Anderson) 2009 m. New York straipsnyje Pagiriamasis odis blakymuisi,
Ms darbas priklauso nuo ms prijungiamumo, o ms malonumo
ciklai, visai ne smulkmenikas reikalas, vis labiau su tuo siejasi. Praktin iniatinklio nauda didiul, todl tiek daug laiko praleidiame internete. Per
vlu, teigia S.Andersonas, grti prie ramesni laik.47
Jis teisus, bet bt didel klaida interneto naud vertinti siaurai ir manyti,
kad technologijos mus daro protingesnius. Nacionalinio neurologini sutrikim
ir priepuoli instituto Kognityvins neurologijos padalinio vadovas Dordanas
Grafmenas (Jordan Grafman) paymi: dl dabartinio dano dmesio perklimo
narant internete smegenys mikliau atlieka daugybines uduotis, taiau geresni
daugybins veiksenos gdiai i ties kenkia giliam ir krybikam mstymui. Ar
daugybins veiksenos rezultat optimizavimas pagerina krybikum, iradingum, produktyvum? Atsakymas labiau ne nei taip, sako D.Grafmanas. Kuo
daugiau usiimame daugybine veikla, tuo maiau tampame analitiki; maiau pajgiame galvoti ir rasti problemos prieastis. Kaip sako tyrjas, labiau pasitikime
prastomis idjomis ir sprendimais, nei iekome nauj galimybi.48
Miigano universiteto neurologijos specialistas ir vienas i geriausi daugybins veiklos specialist Deividas Mejeris (David Meyer) daro panaias ivadas. gij daugiau spartaus dmesio perorientavimo patirties, galime veikti
kai kuriuos trkumus, bdingus daugybinei veiksenai, sako jis, taiau, iskyrus retas iimtis, galime treniruotis iki pamlynavimo, bet niekada daugelio uduoi vienu metu neatliksime taip gerai, kaip galime atlikti tik vien.49
Tai, k darome, atlikdami daugybines uduotis, yra mokymasis gyti gdi
pavirutinikai.50 Romn filosofas Seneka toki padt taikliai apibdino
dar prie 2000 met: Niekur nra to, kurio visur pilna.51
Straipsnyje, 2009 m. pradioje ispausdintame urnale Science, ymi
raidos psichologijos specialist, dirbanti Kalifornijos Los Andelo universi 119

seklumos

tete, Patricija Grinfild (Patricia Greeneld) apvelg daugiau nei 50 tyrim,

nagrinjusi vairi informacijos priemoni poveik intelektui ir mokymosi
gdiams. Ji padar ivad, kad kiekviena informacijos priemon vysto kai
kuriuos kognityvinius gdius kit gdi sskaita. Populiarjant internetui ir kitoms ekraninms technologijoms, ipopuliarjo ir sudtingai isivyst vizualieji-erdviniai gdiai. Pavyzdiui, kur kas geriau galime mintyse
pasukti objektus nei anksiau. Taiau ms naujasis vizualusis-erdvinis intelektas eina koja kojon su giliojo informacijos apdorojimo, kuriuo paremtas
kruoptus ini formavimas, indukcin analiz, kritinis mstymas, vaizduot,
reflektavimas, silpnjimu.52 Kitaip tariant, internetas mus daro sumanesnius,
tik jei sumanum matuotume interneto standartais. Apie intelekt galvojant
plaiau ir tradicikiau, neumirtant mstymo gilumo, ne tik spartos, tenka
pripainti kitoki, kur kas niresn, tikrov.
inodami apie smegen plastikum, inome, jog internetiniai proiai
atsispindi sinapsi veikloje, net mums nesant internete. Galime teigti, kad
nervins grandins, sukurtos pervelgti ir pavirutinikai skaityti informacij
bei atlikti daugybines uduotis, pleiasi ir stiprja, o skaitymo ir giliojo sutelkto mstymo grandins silpsta ir nyksta.
Stanfordo universiteto tyrjai 2009m. pastebjo enkl, kad is procesas
jau gerokai sibgjs. Jie atliko daugyb kognityvini test su grupe prisiekusi daugiaveiklinink ir su grupe moni, daugybine veikla usiimani
santykinai maai. Mokslininkai pastebjo, kad daugiaveiklininkus kur kas
lengviau patraukdavo nereikmingi aplinkos stimulai, jie kur kas blogiau
vald savo darbins atminties turin ir apskritai kur kas trumpiau galjo ilaikyti vien uduot sutelkt dmes.
Retai atliekantys daugybines uduotis atskleid santykinai stipr dmesio valdymo i viraus apai model, nuolatiniai daugiaveiklininkai linko
dmesio valdym i apaios vir, ir tai galina manyti, kad jie galbt
aukojo pirmins uduoties efektyvum tam, kad sileist kitus informacijos
altinius. Nuolatiniai daugiaveiklininkai domisi smulkmenomis, kaip
komentavo tyrimui vadovavs Stanfordo universiteto profesorius Klifordas
Nasas (Clifford Nass). Juos traukia viskas.53
M. Merzenichas silo dar niresn apibdinim: atliekant daugybines
uduotis internete, sako jis, mokome savo smegenis kreipti dmes nes 120

ONGLIRUOTOJO SMEGENYS

mones. Tokio elgesio pasekms gali bti pratingos ms intelektiniam gyvenimui.54

Mentalins funkcijos, pralaiminios kov dl uimiausi smegen lsteli vardo, yra ramaus linijinio mstymo lstels, kurias naudojame skaitydami ilgus pasakojimus ar isamius argumentus, kuriomis pasikliaujame, reflektuodami savo patirt ar kontempliuodami iorinius ar vidinius reikinius.
Laimi tos funkcijos, kurios padeda greitai aptikti, kategorizuoti ir vertinti
skirting vairi form informacij, kurios leidia ilaikyti protinius ryius,
bombarduojamus vairi stimul. ios funkcijos neatsitiktinai labai panaios
kompiuteri, uprogramuot duomenis perduoti atmint ir i atminties
dideliu greiiu, funkcijas. Taigi, atrodo, perimame populiariosios intelektins
technologijos savybes.
Vakaras, 1775m. balandio 18d., S.Donsonas lydi savo draugus Deims Bosvel (James Boswell) ir Doua Reinolds (Joshua Reynolds) Kembrido
kunigaikio Riardo Ouveno (Richard Owen) vil Temzs pakrantje netoli
Londono. Sveius ved bibliotek, kur j lauk Kembrido kunigaiktis;
po trumpo pasisveikinimo S.Donsonas pavelg lentynas ir m tylomis
skaityti ten irikiuot knyg nugarles. Daktare Donsonai, tar Kembrido kunigaiktis, atrodo keista, kai kakas taip domisi knyg nugarlmis.
S. Donsonas, kaip vliau prisimins D. Bosvelas, akimirksniu pabudo i
susimstymo, apsisuko ir tar: Pone, prieastis labai paprasta. inios bna
dviej ri. Patys imanome tem arba inome, kur galima rasti informacijos
ta tema.55
Internetas utikrina prieig prie beprecedents gausos ir aprpties informacijos ir palengvina jos atrank padeda rasti, jei ne tiksliai tai, ko iekome,
tai bent kak, kas tikt trumpalaikiams tikslams. Kam internetas kenkia, tai
S.Donsono mintai pirmai ini riai gebjimui nuodugniai patiems inoti dalyk, patiems savo smonje sukurti gilius ir ypatingus ryius, utikrinanius ypating intelekt.

121

lyrinis nukrypimas
ant IQ rodikli plausto

rie trisdeimt met Deimsas Flinas (James Flynn), tuometinis Naujosios

Zelandijos Otago universiteto politini moksl katedros vedjas, tyrinjo
archyvinius IQ test raus. Nagrindamas skaiius ir vertindamas vairias
per ilgus metus atliktas korekcijas, jis aptiko t stulbinamo: IQ rodiklis nuolatos augo visur per vis tkstantmet. Kontroversik D.Flino efekt, kaip
vliau imta vadinti reikin, patvirtino daugelis paskesni tyrim. Tai tiesa.
Nuo tada, kai D.Flinas atrado fakt, argumentas Jei mes tokie buki,
tai kodl tampame vis sumanesni? tapo akmeniu, parengtu mesti kiekvien
sakant, kad ms intelektins galios silpsta. D.Flino efektas pasitelktas TV
laid, vaizdo aidim, asmenini kompiuteri ir visai neseniai interneto
gynybai. Donas Tepskotas (Don Tapscott) knygoje Uaug skaitmeniniame
amiuje (Grown Up Digital), lovinanioje pirmj skaitmenini moni
kart, neig argumentus, kad pernelyg intensyvus skaitmenini informacijos
priemoni naudojimas gali bukinti vaikus, su aliuzija D.Flino atradim
pabrdamas: IQ rodikliai kas deimtmet pagerja trimis punktais nuo pat
Antrojo pasaulinio karo.56
Dl skaii D. Tapskotas teisus; be abejons, turt drsinti gerjantys
IQ rodikliai ypa todl, kad didiausio prieaugio sulaukta tuose populiacijos
segmentuose, kuri duomenys anksiau atsilikdavo. Taiau pakanka prieasi ir skeptikiau pavelgti D.Flino efekto teiginius es iandien mons
sumanesni nei anksiau, ar kad internetas gerina bendrj monijos intelekt. Dl vieno dalyko, kaip pastebi pats D. Tapskotas, IQ rodikliai ilg laik
augo (i tendencija pasireik dar gerokai iki Antrojo pasaulinio karo), o augi 122

ant IQ rodikli plausto

mo tempai iliko visai stabils; neymiai kito tik atskirais deimtmeiais. Toks
modelis veria manyti, kad mintas augimas greiiausiai rodo gil ir nuolatin
tam tikr visuomens aspekt pokyt, o ne konkreius pastarj met vykius
ar technologijas. Internetas ipopuliarjo madaug prie 10met, tad nelabai
tiktina, kad jis turjo didesns takos IQ rodikli augimui.
Kiti intelekto indikatoriai nerodo nieko panaaus augim, ufiksuot
bendrj IQ rodikli. I ties ir IQ testai rodo nevienodus duomenis. Skirtingomis testo dalimis nustatyti skirtingi intelekto aspektai ir j rezultatai labai skiriasi. Didiausi indl bendrj rodikli gerjim galima priskirti
gerjantiems mentalinio geometrini form sukimo, skirting objekt panaum identifikavimo, form idstymo logika seka testo dali rezultatams.
siminimo, odyno, bendrj ini, net elementariosios aritmetikos rezultatai
pagerjo neymiai ar net visai nepagerjo.
Kit bendrj test, skirt intelektiniams gdiams nustatyti, rezultatai
atrodo nekintantys ar net blogjantys. Preliminaraus mokymo vertinimo testo, PSAT (Preliminary Scholastics Assessment Test), kur laiko jaunesnieji JAV
gimnazij mokiniai, rezultatai visikai nepagerjo 19992008m., kai itin iaugo interneto naudojimas namie ir mokyklose. Vidutiniai matematikos balai per laikotarp iliko gana stabils (pakito vos keliomis punkto dalimis:
nuo 49,2 iki 48,8), o verbalini test dali rezultatai labai pablogjo. Kritinio
skaitymo balai sumajo 3,3 % nuo 48,3 iki 46,7, o raymo dar daugiau,
6,7 % nuo 49,2 iki 45,8.57 Mokyklinio vertinimo testo, SAT (Scholastics
Assessment Test), laikomo ketinant studijuoti auktojoje mokykloje, verbalini dali rezultatai taip pat pablogjo. JAV vietimo departamento 2007m.
ataskaita atskleid, kad dvyliktok trij skirtingo skaitymo tip (uduoties atlikimui, informacijos surinkimui ir literatriniams potyriams) test rezultatai
19922005m. blogjo. Labiausiai pablogjo literatrinis skaitymas 12 %.58
Yra poymi, kad D.Flino efektas gali silpnti, net jei iniatinklio populiarumas auga. Norvegijoje ir Danijoje atlikti tyrimai rodo, kad intelekto
rodikli gerjimas iose alyse atuntajamedevintajame XXa. deimtmetyje
sultjo, o nuo deimtojo deimtmeio vidurio iliko nepakits ar net truput
blogjo.59 JK 2009 m. atliktas tyrimas parod, kad paaugli IQ rezultatai,
kelis deimtmeius gerj, 19802008m. pablogjo dviem punktais.60 Skandinavai ir britai buvo vieni i lyderi itin spartaus interneto ir daugiafunkci
123

seklumos

mobilij telefon naudojimo srityje. Jei skaitmenins informacijos priemons gerint IQ rezultatus, reikt tiktis ypa tvirt rodym, remiantis test
rezultatais.
Taigi, kas slypi u D.Flino efekto? Pasilyta daug teorij nuo maesni eim iki geresns mitybos ir formalaus vietimo pltros, taiau labiausiai
tiktin paaikinim pateikia pats D.Flinas. Jau tyrimo pradioje jis suvok,
kad ivadose iaiks keletas paradoks. Pirma, spartus test rezultat gerjimas XXa. leidia manyti, kad ms protviai buvo kvailoki, taiau viskas, k
apie juos inome, liudija prieingai. Kaip knygoje Kas yra intelektas? (What
Is Intelligence?) ra D.Flinas, jei IQ rodikli augimas bent kiek tikras, perasi absurdika ivada, kad ms protviai buvo protikai atsilik.61 Antras
paradoksas atskir IQ testo dali rezultat skirtumai: Kaip mons gali
bti intelektualesni ir neturti platesnio odyno, didesni bendrosios informacijos atsarg, geresni aritmetikos gdi?62
Daugel met svarsts apie iuos paradoksus, D.Flinas prijo prie ivados, kad IQ rezultat gerjimas kur kas labiau susijs su intelekto svokos pasikeitimu nei su intelekto augimu. Iki pat XIXa. pabaigos mokslinio poirio
intelekt kaip gebjim klasifikuoti, koreliuoti ir abstrakiai mstyti, galima
sakyti, nebuvo, iskyrus besimokanius ar dstanius universitetuose. Daugelis moni intelekt suprato kaip gebjim aikinti gamtos reikinius ir sprsti
praktines problemas, ikylanias kyje, gamykloje, namie. Gyvenant materij,
o ne simboli, pasaulyje, nelabai reikjo ir nelabai buvo galimybi galvoti apie
abstrakias formas ir teorines klasifikavimo schemas.
Taiau, kaip man D.Flinas, per pastarj ami dl ekonomini, technologini ir edukacini prieasi viskas pasikeit iaugo abstrakiojo mstymo svarba. Visi m neioti, kaip paveikiai apibdina pats D.Flinas, tokius
paius mokslinius akinius, kokius dvjo IQ testo sudarytojai.63 Tai suprats,
2007m. interviu D.Flinas sak: A miau jaustis tarsi biau sujungs praraj
tarp ms ir ms protvi smons. Mes nesame intelektualesni u juos, bet imokome panaudoti savo intelekt naujoms problemoms sprsti. Mes atskyrme
logik nuo materijos, panorome mstyti hipotetikai ir pradjome manyti, kad
pasaul dera klasifikuoti ir suprasti mokslikai, o ne juo manipuliuoti.64
Kalifornijos Los Andelo universiteto psicholog P. Grinld straipsnyje
apie informacijos technologijas ir intelekt urnale Science prijo prie panaios
124

ant IQ rodikli plausto

ivados. Pastebjusi, kad IQ rezultat gerjimas sietinas su neverbaliniais IQ

rezultatais, kurie i esms tiriami vizualini test bdu, D.Flino efekt
ji priskyr vairi veiksni grupei nuo urbanizacijos iki didjanio socialinio kompleksikumo, kurie visi yra monijos perjimo nuo ma aprpi,
nemoderni bendruomeni su igyvenamojo pobdio ekonomikomis prie
stambaus masto, moderni visuomeni ir komercins ekonomikos, dalis.65
Mes ne protingesni nei ms tvai ar ms tv tvai. Mes protingi nevienodai. Ir tai lemia ne tik poir pasaul, bet ir vaik aukljim bei
vietim. i socialin mstymo apie mstym revoliucija paaikina, kodl kaip
niekada meistrikai sprendiame abstraktesnes vaizdines IQ testo uduotis,
bet darome tik nedidel paang ar net visai jos nedarome asmenini ini
gilinimo, akademini gdi palaikymo, sudting idj komunikavimo,
gdi tobulinimo srityje. Nuo kdikysts esame mokomi sudlioti daiktus
kategorijas, sprsti dlioni uduotis, galvoti erdviniais simboliais. Asmenini
kompiuteri ir interneto naudojimas gali gerokai sustiprinti kai kuriuos i i
mentalini gdi ir atitinkamas nerv grandines ir pagerinti vaizdin suvokim, ypa gebjim spariai vertinti objektus ir kitus stimulus, pasirodiusius
abstrakioje kompiuterio ekrano erdvje. Taiau, kaip pabria D.Flinas, tai
nereikia, kad ms smegenys geresns jos tik kitokios.66

Atuntas skyrius

GOOGLE VENTOV

etrukus po to, kai F. Ny nusipirko mechanin raomj rutul, rimtas

jaunuolis Frederikas Vinslou Teiloras (Frederick Winslow Taylor), neinas
laikmaiu, patrauk Pensilvanijos Midvelio plieno gamykl ir pradjo
istorini eksperiment serij, mat turjo tiksl padidinti gamyklos altkalvi
darbo efektyvum. Piktdiugikai palaikomas Midveilo savinink, F. V. Teiloras grup gamyklos darbinink pasodino dirbti prie vairi metalo apdirbimo
stakli ir registravo bei skaiiavo kiekvien j judes. Suskaids darb smulkesnes dalis ir ibands vairius jo atlikimo bdus, jis sukr tikslias instrukcijas, algoritmus, kaip pasakytume iandien, kaip turt dirbti kiekvienas darbininkas. Midveilo darbuotojai bambjo dl grieto naujojo reimo, skundsi,
kad jie tapo ne k daugiau nei automatai, bet gamyklos produktyvumas augo.1
Prajus daugiau nei amiui, kai buvo irastas garo variklis, pagaliau atsirado pramoninio perversmo filosofija ir filosofas. F. V. Teiloro griet pramonin
choreografij, sistem, kaip mgo vadinti jis pats, m taikyti visos alies,
o atjus laikui, ir viso pasaulio gamintojai. Siekdami kuo didiausio greiio,
kuo geriausio efektyvumo ir rezultato, gamykl savininkai analizavo darbo
procesus ir pertvarkinjo darbuotoj uduotis.
Tikslas, kaip 1911m. ispausdintame veikale Moksliniai valdymo principai (The Principles of Scientic Management) apibr F. V. Teiloras, buvo
nustatyti ir pritaikyti kiekvienam darbui efektyviausi metod ir netikslius
darbo metodus monse pakeisti moksliniais valdymo principais.2 Pritaikius
i sistem visoms mogaus darbo pakopoms, kaip daugybei savo sekj tvir 126

GOOGLE VENTOV

tino F. V. Teiloras, sukurdama tobulo efektyvumo utopij, restruktrizuosis ne

tik pramon, bet ir visuomen. Praeityje daugiausia dmesio buvo skiriama
mogui, teig jis, ateityje labiau turt bti akcentuojama sistema.3
F. V. Teiloro matavim ir optimizavimo sistema vis dar populiari; jis tebra vienas i pramonins gamybos ramsi. Dabar dl auganios kompiuteri
ininieri ir programins rangos krj galios ms intelektiniam ir socialiniam gyvenimui F. V. Teiloro doktrina ima valdyti ir ms mini pasaul.
Internetas tai sistema, sukurta efektyviai, automatikai rinkti ir perduoti
informacij bei ja manipuliuoti, o armija programuotoj ketina rasti vien
geriausi metod, tobul algoritm, protiniams veiksmams, kuriuos vadiname intelektualiu darbu, atlikti.
Centrin Google bstin Silicio slnyje, Googleplex, yra interneto ventov, kurios viduje praktikuojama teilorizmo religija. Kaip sako bendrovs vadovas E. midtas, bendrov kurta, remiantis matavim mokslu. Jos tikslas
sisteminti visk, k ji daro.4 Stengiams vadovautis duomenimis ir visk
ireikti skaiiais, priduria viena i Google vadovi Marisa Mejer (Marissa
Mayer). Mes gyvename skaii pasaulyje.5
Operuodama terabaitais elgsenos duomen, kuriuos ji surenka savo iekos sistemomis ir kitomis interneto svetainmis, bendrov kasdien atlieka
tkstanius eksperiment, kuri rezultatus naudoja algoritmams, vis labiau
lemiantiems, kaip randame informacijos ir suvokiame jos prasm, tobulinti.6
K F. V. Teiloras dar su rank darbu, Google daro su smegen veikla.
Bendrovs pasikliovimas bandymais tapo legenda. Nors jos internetini
puslapi dizainas paprastas, netgi grietas, kiekvienas elementas parinktas
vadovaujantis isamiais statistiniais ir psichologiniais tyrimais. Naudodama
vadinamuosius A/B bandymus, Google nuolat atlieka mayius svetains ivaizdos ir veikimo pakeitimus, juos rodo vairiems naudotojams ir lygina, kaip
skyrsi j elgsena kiek laiko praleidia puslapyje, kaip po ekran judina ymekl, k spusteli, ko nespusteli, kur eina toliau.
Be automatini internetini bandym, Google samdo savanorius vilgsnio trajektorijai stebti ir kitiems psichologiniams tyrimams atlikti j vidinje
naudojamumo laboratorijoje. Internautai internetini puslapi turin vertina taip greitai, kad daugel sprendim priima nesmoningai, pastebjo
du Google tyrjai 2009m. tinklaraio publikacijoje apie mint laboratorij.
127

seklumos

vilgsnio trajektorijos stebjimas kitas geriausias dalykas, i esms leids

skaityti j mintis.7 Bendrovs naudotoj potyri direktor Irena O (Irene Au)
sako, kad Google pasikliauja kognityvins psichologijos tyrimais, siekdama
savo tikslo skatinti mones efektyviau naudotis kompiuteriais.8
Subjektyvs vertinimai, skaitant estetik, Google apskaiiavimus netraukti. Internete, sako M. Mejer, dizainas tapo kur kas labiau mokslas
nei menas. Dl galimybs spariai keisti ir tiksliai vertinti galima isiaikinti maiausius skirtumus ir matematikai nustatyti, kuris tinkamas.9 Vienu
i ymiausi tyrim bendrov iband 40 skirting mlyn ranki juostos
atspalvi, kad isiaikint, kuris pritraukia daugiausiai paspaudim. Panaius
grietus tyrimus bendrov atlieka ir su tinklalapi tekstu. Turime bandyti ir
stengtis, kad odiai kuo maiau priklausyt nuo moni ir kuo daugiau nuo
sistemos, sako M. Mejer.10
1993m. knygoje Technopolis (Technopoly) Neilas Postmanas (Neil Pos
tman) igrynino pagrindinius F. Teiloro mokslinius valdymo principus. Teilorizmas, ra jis, pagrstas eiomis prielaidomis: svarbiausias, jei ne vienintelis,
mogaus darbo ir mstymo tikslas yra efektyvumas; techniniai apskaiiavimai
visais atvejais pranaesni u mogaus vertinim; mogaus vertinimu negalima
pasikliauti, nes jam bdingas netikslumas, dviprasmikumas, nereikalingas sudtingumas; subjektyvumas klitis mstymui igryninti; ko negalima imatuoti, to arba nra, arba neturi jokios verts; piliei reikalus geriausiai valdo
ir tvarko ekspertai.11
Nepaprasta tai, kaip gerai N. Postmano apibendrinimas atskleidia intelektin Google doktrin, tereikia vienos maos pataisos. Google nemano, kad
piliei reikalus geriausiai valdo ekspertai. Jai atrodo, kad reikalus geriausiai
valdo programins rangos algoritmai btent taip bt mans ir F. V. Teiloras, jei jo laikais bt buv pilna galing kompiuteri.
Google primena F. V. Teilor ir teisingumo, priskiriamo jo darbams, poiriu. Jai bdingas gilus, kone mesijikas tikjimas jos veiksm motyvais. Google,
kaip sako bendrovs vadovas, kur kas daugiau nei verslas, tai moralin jga.12
Bendrovs plaiai pavieinta misija sutvarkyti pasaulio informacij ir padaryti j visiems pasiekiam ir nauding.13 iai misijai gyvendinti, kaip 2005m.
Wall Street Journal sak E. midtas, prireiks, dabartiniais apskaiiavimais, trij
imt met.14 Per trumpesn laik bendrov tikisi sukurti tobul iekos sis 128

GOOGLE VENTOV

tem, apibriam kaip kak, kas tiksliai supranta, k turime omenyje, ir

pateikia kaip tik tai, ko reikia.15 Google nuomone, informacija yra produktas,
praktiniai itekliai, kuriuos galima ir reikia efektyviai igauti ir apdoroti. Kuo
daugiau informacijos galime pasiekti ir kuo greiiau pajgiame igryninti jos
esm, tuo produktyvesniais mstytojais tampame. Viskas, kas trukdo spariam
duomen surinkimui, analizei ir perdavimui, yra grsm ne tik Google verslui,
bet ir naujajai efektyvaus painimo utopijai, kuri ji ketina kurti internete.
Google sukurta kaip analogas Lario Peido (Larry Page) analogas. L. Peid, vieno i dirbtinio intelekto pionieri sn, nuo ankstyvos vaikysts supo
kompiuteriai jis prisimena buvs pirmasis vaikas savo pradinje mokykloje,
mokytojai pateiks kompiuteriu atlikt darb;16 vliau jis pasuko studijuoti
ininerijos Miigano universitete. Draugai prisimena j kaip ambicing, suman ir beveik apsst efektyvumo.17
Bdamas Miigano ininieri garbs asociacijos prezidentu, jis vadovavo
arogantikai, galima sakyti, kvailai, kampanijai, kurios tikslas tikinti universiteto administracij student miestelyje rengti vienbg geleinkel. 1995m.
ruden L. Peidas patrauk Kalifornij, Stanfordo universitet, studijuoti
kompiuterijos doktorantros. Dar bdamas maas, svajojo sukurti kak simintino, kas pakeist pasaul.18 Jis inojo, kad svajonei isipildyti nra geresns vietos, nei frontalin Silicio slnio iev Stanfordas.
L. Peidui teprireik keli mnesi apsisprsti dl disertacijos temos:
visikai naujo kompiuteri tinklo, pasaulinio iniatinklio, World Wide Web.
Paleistas vos prie 4metus, pasaulinis iniatinklis spariai pltsi jame buvo
pus milijono svetaini ir kas mnes atsirasdavo dar daugiau nei po 100 000
nauj; o netiktinai sudtingas ir nuolat kintantis tinklo mazg ir sait idstymas avjo matematikus ir kompiuteri specialistus.
L. Peidas turjo idj, kuri, jo manymu, galjo atverti kai kurias iniatink
lio paslaptis. Jis man, kad nuorodos tinklalapiuose prilygsta citatoms akademiniuose dokumentuose. Ir viena, ir kita yra verts ymikliai. Kai akademikas,
raydamas straipsn, pateikia nuorod kito mokslininko darb, jis garantuoja
u to kito darbo vert. Kuo daugiau darbe citat, tuo didesn presti darbas
usitarnauja tam tikroje srityje. Taip pat kai mogus savo tinklalap sujungia
su kakieno kito tinklalapiu, jis sako, kad, jo manymu, tas kitas tinklalapis yra
svarbus. L. Peidui atrod, kad tinklalapio vert galima padidinti nuorodomis.
129

seklumos

L. Peidas turjo dar vien valg pagal analogij su citatomis: ne visos

nuorodos vienodos. Bet kurio tinklalapio autoritet galima vertinti pagal tai,
kiek jame nuorod. Tinklalapis su daugybe nuorod pranaesnis u tinklalap
su viena ar dviem nuorodomis. Kuo auktesn internetinio puslapio padtis,
tuo vertingesns jo paties nuorodos. Tas pats pasakytina ir apie akademinius
tekstus gauti danai cituojamo leidinio citat kur kas naudingiau, nei turti
kelias citatas i maiau cituojam leidini.
L. Peido analogija leido jam manyti, kad santykin tinklalapio vert galima apskaiiuoti dviej faktori matematins analizs bdu: pagal tinklalapio
pritraukt nuorod skaii ir svetaini, t nuorod altini, padt. Sukr
vis iniatinklio nuorod duomen baz, turtume aliavos programins rangos algoritmui, kuris galt vertinti ir surikiuoti visus tinklalapius pagal j
vert. Taip pat turtume galingiausios pasaulio iekos sistemos savybes.
Disertacija taip ir nebuvo parayta. L. Peidas prisikalbino kit Stanfordo
universiteto student, matematikos genij Sergj Brin (Sergey Brin), kuris
itin domjosi duomen gavyba, padti kurti jo iekos sistem. 1996m. vasar Stanfordo universiteto svetainje debiutavo pirmoji Google versija, tuomet
vadinta BackRub. Per metus BackRub duomen srautas perpild universiteto
tinkl. Norint j iekos sistem paversti tikru verslu, kok sivaizdavo L. Peidas ir S.Brinas, reikjo daug pinig kompiuterinei rangai ir tinklo laidumui
sigyti.
1998m. vasar jiems pagalb atjo pasiturintys Silicio slnio investuotojai ira 100 000 dol. ek. Jie perkl besikuriani bendrov i student
bendrabuio kelis atliekamus kambarius draugo namuose netoli Menlo Parko. Rugsjo mnes jie registravo Google Inc. Pavadinim pasirinko dl odi
aismo su odiu gugolas (googol), kuris reikia 10100 ir rodo j tiksl sutvarkyti pana kiek informacijos internete. Gruod straipsnis PC Magazine
urnale nauj iekos sistem maikiu pavadinimu liaupsino: ji turi keist
sugebjim pateikti kaip tik reikiamus rezultatus.19
Dl io sugebjimo Google netrukus apdorojo didij dal milijonini,
o vliau ir milijardini, kasdieni iek internete. Bendrov peln stulbinam skm, bent jau sprendiant pagal svetains duomen sraut. Taiau ji
susidr su ta paia problema, kaip ir daugelis internetini bendrovi kaip
i io srauto gauti peln. Niekas nemoks u iek internete, o L. Peidas ir
130

GOOGLE VENTOV

S.Brinas nenorjo integruoti reklamini skelbim iekos rezultatus: bijojo,

kad jie nepakenkt pirmykiam matematiniam Google objektyvumui. Manome, ra jie moksliniame straipsnyje 1998m., kad reklama pagrstos
iekos sistemos neivengiamai taps palankesns reklamos teikjams ir nutols
nuo naudotoj poreiki.20
Taiau jaunieji verslininkai inojo: jie nesugebs aminai ivengti privataus kapitalo indlio. 2000m. pabaigoje vaikinams ov puiki mintis leisti
maus tekstinius reklaminius skelbimus alia iekos rezultat; is planas tebt
nedidelis kompromisas su j idealais. Uuot sil reklamin plot u tam tikr
kain, nusprend j pardavinti aukciono bdu. Tai nebuvo originali mintis
kita iekos sistema, GoTo, jau pardavinjo reklamin plot aukciono principu,
taiau Google i idj pateik kitaip.
GoTo reklamas rikiavo pagal reklamos teikj silom sum (kuo didesn
suma, tuo matomesn reklama), o Google 2002 m. pridjo antr kriterij.
Nuo tol reklamos vieta nustatoma ne tik pagal reklamos teikjo silom sum,
bet ir pagal reklamos paspaudim skaii. Naujov utikrino, kaip teig Goo
gle, reklam atitikim iekos temai. Nenaudingos reklamos i sistemos automatikai paalinamos. Jei reklama nepatinka iekantiems, jie jos nespaudia, ir
tokia reklama i Google svetains ilgainiui inyksta.
Aukciono pobdio sistema, pavadinta AdWords, turjo dar vien svarb
poveik: reklamos klim sistem susiejusi su paspaudimais, ji enkliai padidino paspaudimo kain. Kuo daniau mons paspausdavo reklam, tuo daniau ir rykiau ji buvo rodoma iekos rezultat puslapiuose ir usitarnaudavo
dar daugiau paspaudim.
Reklamos teikjams Google mokant u paspaudim, bendrovs pajamos
staigiai iaugo. AdWords sistema pasirod esanti tokia naudinga, kad daugelis
kit iniatinklio leidj sudar sutartis su Google dl kontekstini reklam
djimo ir j svetainse, reklamas pritaikant prie kiekvieno tinklalapio konteksto.
Iki deimtmeio pabaigos Google buvo ne tik didiausia internetin bendrov pasaulyje, bet ir viena i didiausi informacijos priemoni bendrovi,
kurios metins pardavimo pajamos virijo 22 mlrd. dol. (beveik visos i reklamos), o pelnas sudar madaug 8 mlrd. dol. L. Peidas ir S.Brinas kiekvienas
atskirai buvo verti daugiau nei 10 mlrd. dol. (popieriuje).
131

seklumos

Google naujovs atsipirko ir jos krjams, ir investuotojams. Taiau didiausi naud gavo interneto naudotojai. Google pasisek padaryti internet
kur kas efektyvesne informacijos priemone. Anksiau, pleiantis iniatinkliui,
iekos priemons usiterdavo vairiais duomenimis: jos negaljo indeksuoti
naujo turinio ir nepajg atskirti pel nuo grd. Google sistema, prieingai,
buvo sukurta taip, kad, iniatinkliui pleiantis, kaip tik tapt rezultatyvesn.
Kuo daugiau svetaini ir nuorod Google vertina, tuo tiksliau sistema suklasifikuoja ir nustato j kokyb.
Informacijos srautui didjant, Google gali surinkti daugiau vartotoj elgsenos duomen ir dar tiksliau pritaikyti iekos rezultatus ir reklamas naudotoj poreikiams ir norams. Bendrov taip pat investavo ne vien milijon
duomen centr statyb visame pasaulyje, kad utikrint iekos rezultat
pateikim naudotojams milisekundi greiiu. Google populiarumas ir pelningumas ne i pirto lauti. Bendrov nekainojamai prisideda prie pagalbos
monms naryti imtus milijard tinklalapi, iuo metu gyvuojani internete. Be ios ir kit pagal model sukurt iekos priemoni internetas seniai
bt taps skaitmeniniu Babelio boktu.
Taiau Google kaip pagrindinio narymo rankio tiekja taip pat formuoja
ms santykius su taip gausiai ir efektyviai teikiamu interneto turiniu. Bendrovs sugalvotos intelektins technologijos propaguoja spart, pavirutinik
informacijos skaitym ir menkina atid, ilgesn sustojim prie vieno argumento, idjos ar pasakojimo. Ms tikslas, sako I. O, skatinti naudotojus labai greitai naryti informacij. ia strategija pagrsti visi ms dizaino
sprendimai.21
Google pelnas tiesiogiai susijs su naudotoj informacijos sisavinimo
sparta. Kuo spariau narome iniatinklio platybes, tuo daugiau paspaudiame nuorod ir peririme tinklalapi, tuo daugiau galimybi turi Google surinkti informacijos apie mus ir pasilyti reklamos. Be to, jos reklamos sistema
aikiai sukurta taip, kad nustatyt, kurie praneimai labiausiai galt patraukti
dmes, ir tie praneimai idstomi ms regos lauke. Kiekvienas paspaudimas
reikia susitelkimo pertrk, dmesio nukreipim i apaios vir, o ekonominis Google interesas stengtis, kad spaustume kuo daniau. Ir tikrai, ko
maiausiai nori Google tai skatinti ram skaitym, ar lt, sutelkt mstym.
Google gana gerai iprususi trukdyti.
132

GOOGLE VENTOV

Gali paaikti, kad Google triumfas trumpalaikis. Internetins bendrovs

retai kada gyvena pavojingai ar neprotingai, bet daniausiai jos tveria trumpai. J verslas sunkiai apiuopiamas, sudarytas i nematom programins
rangos kod, todl apsauginiai mechanizmai labai traps. Viskas, ko reikia
klestiniam internetiniam verslui sukurti sumanus, originali idj turintis
programuotojas. Tikslesns iekos ar geresns reklamos platinimo internete
iradimas Google galt palaidoti. Taiau nesvarbu, kiek i bendrov sugebs
vyrauti skaitmenins informacijos rinkoje, intelektin jos doktrina iliks bendrja interneto kaip informacijos priemons doktrina. Internetiniai leidjai ir
ranki krjai ir toliau pritrauks duomen sraut bei udirbs pinig, skatindami ir tenkindami smulkiai suskaidomos ir spariai paskirstomos informacijos poreik.
iniatinklio istorija leidia manyti, kad duomen perdavos greitis tik
dids. Deimtajame XXa. deimtmetyje didioji dalis internetins informacijos buvo aptinkama vadinamuosiuose statiniuose tinklalapiuose. Jie ne itin
skyrsi nuo urnal puslapi, o turinys ilikdavo santykinai pastovus. Vliau
sivyravo tendencija daryti puslapius kuo labiau dinamikus, nuolatos naujinti, danai automatikai kelti naujo turinio. Speciali tinklarai programin ranga, pristatyta 1999m., spartj skelbim padar prieinam kiekvienam,
ir daugelis sitvirtinusi tinklaratinink netrukus pastebjo, kad turi skelbti
daugyb straipsni kasdien, kad ilaikyt nenuolatinius skaitytojus. Naujien
svetains, sekdamos j pavyzdiu, tiek naujausias inias vis par. Sklaidos
kanal skaitytuvs, ipopuliarjusios apie 2005m., suteik svetainms galimyb brukti interneto naudotojams antrates ir kitoki informacij, dar labiau
pabriant informacijos pateikimo dan.
Didiausios akceleracijos pasiekta visai neseniai, ipopuliarjus socialiniams tinklams MySpace, Facebook, Twitter. i bendrovi tikslas aprpinti milijonus j nari niekada nenutrkstaniu srautu tikrj naujien,
trump praneim, kaip skelbiama Twitter kyje, to, kas vyksta dabar
(whats happening right now). Asmenines inutes, anksiau priklausiusias laik, telefonini pokalbi ar nabdesi karalystei, naujos iniasklaidos priemons pavert penu, ir socialiniai tinklai suteik monms visikai nauj, prikaustant bendravimo bd. Taip pat skubumui suteik visai nauj prasm.
Draugo, bendradarbio ar mgstamiausios ymybs statuso atnaujinimas
133

seklumos

nebetenka verts t pai akimirk, kai paskelbiamas. Norint neatsilikti nuo

vyki, svarbu nuolat sekti praneimus.
Socialiniai tinklai ariai konkuruoja, kas pateiks naujesns ir gausesns informacijos. Kai 2009 m. pradioje spart Twitter augim Facebook reagavo
paskelbdamas perdars portal, kaip jie teig, siekdamas padidinti duomen
srauto spart, portalo krjas ir vadovas Markas Cukerbergas (Mark Zucker
berg) patikino mlrd. portalo naudotoj, kad bendrov ir toliau ds visas pastangas informacijos srautui pagreitinti.22 Prieingai nei pirmieji knyg leidjai,
turj stipri ekonomini motyv skatinti ne tik nauj, bet ir senesni krini
skaitym, internetiniai leidjai kovoja dl paskutini naujien platinimo.
Google nemiega ant laur. Siekdama nugalti naujokus, ji tobulina iekos
sistem ir didina jos greit. Tinklalapio nuorodos nebra pagrindinis Google
vertinimo kriterijus. Jis tra vienas i dviej imt signal, kuriuos stebi ir
matuoja bendrov, kaip teigia vyriausiasis Google ininierius Amitas Singalas
(Amit Singhal).23 Vienas i didiausi bendrovs pastarojo meto rpesi
skirti daugiau dmesio tam, k ji vadina rekomenduojam puslapi naujumu. Google ne tik greiiau nei anksiau aptinka naujus ar atnaujintus internetinius puslapius (dabar populiariausi svetaini atnaujinimus bendrov
tikrina kas kelias sekundes, o ne kas kelias dienas), bet ir pakeiia daugumos
iekos rezultat tvark naujesni internetini puslapi naudai.
2009 m. gegu bendrov pristat nauj iekos sistemos savyb, suteikiani naudotojams galimyb visikai nepaisyti kokybs kriterij ir perirti
iekos rezultatus pagal informacijos iniatinklyje naujum. Po keli mnesi
bendrov paskelb pertvarkanti iekos sistem pagal naujosios kartos architektr kodiniu pavadinimu Caffeine.24 Girdamas Twitter pasiekimus duomen srauto spartinimo srityje, L. Peidas pasak, kad Google nesidiaugs tol,
kol negals indeksuoti iniatinklio kas sekund, kad bt galima tikralaik
ieka.25
Bendrov taip pat siekia toliau plsti tak iniatinklio naudotojams ir
j duomenims. Udirbusi milijardus i AdWords, bendrov sugebjo gerokai diversifikuoti savo veikl, neapsiribodama tik pradine tinklalapi ieka.
Dabar, be kit srii, galima ir vaizd, vaizdo ra, reporta, emlapi,
tinklarai, akademini urnal ieka, traukta pagrindins iekos sistemos
rezultatus.
134

GOOGLE VENTOV

Bendrov silo ir operacines kompiuteri sistemas, sakykime, Android

imaniesiems telefonams ir Chrome asmeniniams kompiuteriams, taip pat
daugyb internetins programins rangos, vadinamj programli, skaitant
elektronin pat, tekst raykl, tinklarai programas, nuotrauk saugykles,
sklaidos kanal skaitytuves, skaiiuokles, kalendorius, svetaini prieglob.
Ambicingas socialinis tinklas Google Wave, paleistas 2009m. pabaigoje, duoda galimyb stebti ir naujinti vairi multimedij praneimus viename lange,
beveik akimirksniu automatikai atnaujinaniame turin. Wave, kaip sako vienas reporteris, konversijas paveria spariais smons srautais.26
Panaiai berib bendrovs pltra kelia daugyb diskusij, ypa vadybos
specialist ir verslo urnalist. Jos takos ir veiklos aprptis danai interpretuojama kaip rodymas visikai naujos verslo ries, kuri perengia ir i naujo
nustato visas tradicines kategorijas. Nors Google daugeliu atvilgi yra visikai
neprasta bendrov, jos verslo strategija nra tokia paslaptinga, kaip atrodo.
Google kintanti ivaizda neatspindi jos pagrindinio verslo pardavinti ir
platinti internetines reklamas. Tiksliau ji sudaryta i daugybs komplementari io verslo produkt. Kalbant ekonomikos terminais, komplementars
produktai yra preks ar paslaugos, paprastai perkamos ir vartojamos kartu,
pavyzdiui, derainiai ir garstyios, viestuvai ir elektros lemputs.
Google komplementars produktai viskas, kas vyksta internete. Kuo
daugiau laiko praleidiama ir veiksm atliekama internete, tuo daugiau peririma reklamos ir paliekama duomen apie save, o Google susieria daugiau
pinig. Vis daugiau produkt ir paslaug vartotojus pasiekia skaitmeniniu
bdu, kompiuteri tinklais (pramogos, naujienos, programin ranga, finansiniai sandoriai, pokalbiai telefonu), tad Google komplementari produkt
asortimentas isiplt dar daugiau srii.
Komplementari produkt pardavimo apimtims augant tandemikai su
pagrindiniais produktais, bendrovei strategikai svarbu sumainti komplementari produkt kainas ir iplsti asortiment. Nelabai perdsime, sakydami, kad visus komplementarius produktus bendrov nort idalyti dykai. Jei
derainiai bt nemokami, garstyi prekybos apimtys staigiai iaugt. Todl
natralus siekis sumainti komplementari produkt kainas puikiai paaikina
Google strategij. Beveik viskas, k daro bendrov, nukreipta kain mainim
ir interneto naudojimo pltr. Google nori, kad informacija bt nemokama,
135

seklumos

o majant informacijos kainai, praleisime daugiau laiko prie kompiuteri

ekran, ir bendrovs pelnas augs.
Dauguma Google paslaug nra pelningos. Srities analitikai apskaiiavo,
kad, pavyzdiui, YouTube, kur Google sigijo 2006 m. u 1,65 mlrd. dol.,
2009 m. atne 200500 mln. dol. nuostoli.27 Taiau populiarus portalas
YouTube leidia Google surinkti daugiau informacijos, nukreipti daugiau naudotoj savo iekos sistem ir apsisaugoti nuo galim konkurent sitvirtinimo j rinkoje; todl bendrov i kat nepaiso. Google vieai paskelb, kad
nepasitenkins, kol nesurinks 100% naudotoj duomen.28
Bendrovs aistra plstis susijusi ne tik su pinigais. Nuolatinis papildom tip internetinio turinio kolonizavimas padeda siekti bendrovs misijos
padaryti pasaulio informacij visiems pasiekiam ir nauding. Bendrovs
idealai ir verslo interesai susilieja vien pagrindin tiksl skaitmenizuoti
kuo daugiau informacijos tip, j perkelti iniatinkl ir bendrovs duomen
baz, pritaikyti bendrovs klasifikavimo ir vertinimo algoritmus, suskirstyti
vadinamaisiais fragmentais ir patiekti iniatinklio naudotojams pageidautina
kartu su prikergta reklama. Su kiekvienu Google pltros ingsneliu ms
intelektiniame gyvenime vis labiau sitvirtina teilorizmo doktrina.
Ambicingiausia Google iniciatyva, jos skrydis mnul,29 kaip sako
M.Mejer, siekis skaitmenizuoti visas kada nors ileistas knygas, kad j tekstai bt atpastami ir randami internete.30
Programa pradta vykdyti 2002m. visikai slaptai: savo Googleplex biure
L. Peidas sitais skaitmenin skener ir, naudodamas metronom, metodikai
pusvaland skenavo 300 puslapi knyg. Jis norjo apytiksliai sivaizduoti, kiek
galt utrukti nuskenuoti visas pasaulio knygas. Kitais metais vienas Google
darbuotojas gavo uduot nuvykti Finiks ir labdaros prekybos akcijoje nupirkti sn knyg. Pristatytos Googleplex, knygos tapo bandym objektais; tada
sukurtas naujas itin spartus ir nedestrukcinis skenavimo metodas.
Imani sistema su stereoskopinmis infraraudonj spinduli kameromis
geba automatikai itaisyti puslapi ilenkim, susidarant atvertus knyg, nesugadindama nuskenuoto teksto.31 Tuo pat metu Google programins rangos
ininieri komanda baig derinti sudting simboli atpainimo program
nestandartini dydi, neprastam riftui ar kitoms netiktoms keistenybms
136

GOOGLE VENTOV

430 skirting kalb atpainti. Kita Google darbuotoj grup lanksi pagrindinse bibliotekose ir knyg leidyklose, siekdami vertinti j domjimsi galimybe knygas skaitmenizuoti.32
2004m. ruden L. Peidas ir S.Brinas Frankfurto knyg mugje, didiausiame leidybos met renginyje nuo J. Gutenbergo laik, oficialiai paskelb apie
Google Print programos (vliau pervadintos Google Book Search) pradi. Partnerysts sutartis su Google pasira nemaai komercini ir akademini leidykl,
skaitant inomas Houghton Mifin, McGraw-Hill ir Oksfordo, Kembrido bei
Prinstono universitet leidyklas. Bendradarbiauti sutiko ir penkios prestiikiausios bibliotekos, tarp j Harvardo Videnerio, Oksfordo Bodlio, Niujorko
vieoji. Partneriai dav leidim skenuoti j archyvuose esani knyg turin. Iki
met pabaigos Google duomen banke buvo madaug 100 000 knyg tekstai.
Knyg skenavimo projektas patiko ne visiems. Google skenavo ne tik senas knygas, kurioms jau nebetaikoma autori teisi apsauga. Bendrov skenavo ir naujesnes, kurios, nors ir nebeleidiamos, tebebuvo intelektin autori ar
leidj nuosavyb. Google aikiai dav suprasti neketinanti i anksto aikintis
ar siekti autori teisi turtoj sutikim. Ji toliau skenavo ir traukinjo duomen baz visas knygas, kol negaudavo i autoriaus teisi turtoj oficialaus
reikalavimo iimti konkrei knyg i duomen bazs.
2005m. rugsjo 20d. Amerikos autori gildija ir trys yms individualiai veikiantys autoriai Google padav teism jos skenavimo program kaltino masiniu autori teisi paeidimu.33 Po keli savaii Amerikos leidj
asociacija pateik kit iekin bendrovei reikalavo liautis skenuoti bibliotek
kolekcijas.
Google atsak viej ryi ataka, pavieinusia Google Book Search visuomenin naud. Spalio mnes E. midtas para atvir jaudinant ir kartu lok straipsn Wall Street Journal apie vairius knyg skaitmenizavimo
aspektus: sivaizduokite kultrin deimi milijon anksiau nepasiekiam
knyg sutraukimo vien milinik duomen baz poveik, kur visi, vargai
ir turtingi, miestieiai ir kaimieiai, paangi ir treiojo pasaulio ali gyventojai gals nemokamai rasti kiekvien od en toute langue [pranc.; bet kokia
kalba. vert. past.].34
Teismai vyko. Po trej deryb met, per kuriuos Google nuskenavo dar
apie 7 mln. knyg, i kuri 6 mln. tebegaliojo autori teisi apsauga, alys
137

seklumos

pasiek susitarim. Bendru susitarimu, paskelbtu 2008m. spal, Google sutiko

sumokti 125 mln. dol. kompensacij autoriams u jau nuskenuotus darbus.
Taip pat Google sutiko numatyti sistem, pagal kuri autoriai ir leidjai gaut dal Google Book Search i reklamos ir kit paslaug udirbsim pajam.
Mainais u nuolaidas autoriai ir leidjai dav Google leidim tsti bendrovs
plan skaitmenizuoti pasaulio knygas. Taip pat bendrov gavo teis pardavinti registracij prie JAV institucij duomen bazs Institutional Subscription
Database, pardavinti pavienes knygas, dti reklam internetini knyg puslapiuose ir kitaip komercikai naudoti knygas.35
Sprendimo bdas irykino kit, dar didesn, kontroversij. Susitarimo slygos suteik Google monopolin teis milijon vadinamj knyg nalaii,
kuri autori teisi turtojai neinomi ar nerasti, skaitmenines versijas. Daugelis
bibliotek ir mokykl nuogstavo, kad registracijos knyg duomen bazje Google
pakels kainas tiek, kiek nors. Amerikos bibliotek asociacija teismui pateiktame
iekinyje nuogstavo, kad bendrov gali, siekdama kuo didiausio pelno, nustatyti auktas registracijos kainas, kurios daugeliui bibliotek bus nekandamos.36
JAV Teisingumo departamentas ir Autori teisi asociacija kritikavo susitarim,
es jis suteiksis Google per daug gali skaitmenini knyg ateities rinkoje.
Panaius, bet bendresnius nuogstavimus ireik ir kiti kritikai jie bijojo, kad komercin skaitmenins informacijos skirstymo kontrol neivengiamai lems ini srauto apribojimus. Nepaisant altruistins Google retorikos,
tikrieji motyvai jiems kl tarim. Kai tokios mons, kaip Google, valgosi
bibliotekas, jos mato ne tik mokymosi model, ra R. Dantonas, kuris,
be dstytojo pareig Harvardo universitete, priirjo ir Harvardo bibliotek. Jie regi potencial turt, arba, kaip jie vadina, turin, po kuriuo galima
pasikasti. Nors Google siekia pagirtino tikslo gerinti prieig prie informacijos, pripaino R. Dantonas, suteikti pelno siekianiai organizacijai ne
geleinkeli ar plieno pramons, o prieigos prie informacijos monopol labai
rizikinga. Kas bus, jei dabartiniai Google lyderiai bendrov parduos ar ieis
pensij? Kas bus, jei Google ims teikti pirmenyb pelnui, o ne visuotinei prieigai prie informacijos?37 2009m. pabaigoje pirminis susitarimas atauktas, ir
alys m iekoti maesnio masto alternatyvos.
Diskusijos dl Google Book Search daug k atskleidia. Jos atskleidia, kiek
daug dar reikia padaryti, kad prisitaikytume prie autori teisi statymo rai 138

GOOGLE VENTOV

ds ir dvasios, ypa siningo j naudojimo, skaitmeniniame amiuje (faktas,

kad kai kurios leidybos mons, buvusios prieingose barikad pusse byloje
prie Google, taip pat yra ir Google Book Search partners, liudija apie padties
dviprasmikum). Tai taip pat daug pasako ir apie Google didingus idealus ir
savavalikus metodus, kuriais bendrov kartais siekia savo tiksl. Teisininkas ir
technins literatros krjas Riardas Komanas (Richard Koman) teigia: Google
tiki savo dievais ir tuo tikjimu grindia savo pai organizacijos etikos, nekonkuravimo, klient aptarnavimo ir vietos visuomenje taisykles.38
Svarbiausia dl kontroversijos aiku, kad pasaulio knygos bus skaitmenizuotos, ir kad tai vyks greitai. Ginas dl Google Book Search neturi nieko
bendro su idja nuskenuoti visas spausdintas knygas duomen baz; kalbama apie kontrol ir duomen bazs komercializavim. Ar Google bus, ar
nebus vienintel, kaip teigia R. Dantonas, didiausios pasaulio bibliotekos
savinink, tokia biblioteka bus sukurta, o jos skaitmenins knygos, internetu
pateksianios kiekvien pasaulio bibliotek, laikui bgant, pakeis daugel fizini knyg, ilg laik saugot knyg lentynose.39
Praktin knyg atradimo ir pasiekiamumo internetu nauda tokia didel, kad sunku sivaizduoti bet kokius prietaravimus. Sen knyg, antikini
rankrai ir kit dokument skaitmenizacija jau dabar atveria naujas galimybes praeities tyrimams. Kai kas ia velgia antrj istorini atradim renesans.40 Kaip sako R. Dantonas, skaitmenizuoti reikia.
Taiau fizini puslapi pavertimo internetiniais paveikslais neivengiamyb neturt leisti nevertinti alutinio poveikio. Knyg atrandamumas ir
pasiekiamumas internetu taip pat reikia ir j suskaidym. Aukojamas j
teksto vientisumas, diskusijos ar pasakojimo linijikumas, kylantis skaitant
puslap po puslapio. K sujung senovs Romos amatininkas, sukrs pirmj
pasaulyje kodeks, dabar iardoma. Tyla, kuri buvo kodekso dalis prasms,
taip pat aukojama. Google Book Search kiekvien teksto puslap ar fragment
supa daugyb nuorod, ranki, mygtuk, reklam, siekiani skaitytojo dmesio.
Google, tikinti, kad efektyvumas yra absoliutus gris, ir troktanti skatinti naudotojus labai greitai naryti informacij, kad knygos bus fragmentuojamos, nemato jokios alos, vien tik naud. Google Book Search vadovas
Adamas Matesas (Adam Mathes) tikina: internete knygos gyvena audring
139

seklumos

gyvenim, ir teigia ateityje j likimas bus dar domesnis.41 Kas knygai yra
dar domesnis likimas?
Pasiekiamumas internetu tik pradia. Vadinasi, Google nori, kad galtume skaityti ir valdyti skaitmenini knyg turin, atlikti visus susiejimo,
bendros periros ir kaupimo veiksmus, prastus iniatinklio turiniui, bet ne
itin paprastai manomus su fizinmis knygomis. Bendrov jau pristat ikirpimo ir klijavimo rank, suteikiant galimyb lengvai ikirpti vieai publikuojam knyg fragmentus ir kelti juos savo tinklarat ar svetain.42 Taip
pat pristat paslaug Popular Passages, kuri parykina trumpas danai cituojamas knyg itraukas, o kai kurioms knygoms sukuriami odi debesys,
suteikiantys skaitytojui galimyb, kaip teigia bendrov, knyg perirti per
10 sekundi.43 Bt kvaila skstis dl toki ranki. Jie yra naudingi, taiau
taip pat atskleidia, kad Google knygos vertingos ne dl literatrinio turinio,
o tik kaip dar vienas duomen, kuriais galima operuoti, altinis. Didiosios
bibliotekos, kuri skuba kurti Google, nereikt painioti su iki iol inomomis
bibliotekomis. Tai ne knyg, o fragment biblioteka.
Google pastang didinti skaitymo efektyvum ironija kad ji pirmiausia
kelia grsm kitam, knygos technologijos lemiamam, skaitymo efektyvumui
ir protui. Ilaisvindama i tekst ifravimo vargo, i pergamente ar puslapyje idstyta rato forma suteik galimyb tapti atidiais skaitytojais, dmes
ir mstymo galias nukreipti prasms interpretavim. Kai ratas pateikiamas
ekrane, galime greitai iifruoti tekst, skaitome, jei ivis skaitome, greiiau nei
bet kada, bet nebesame kreipiami gil, asmenin teksto poreikmi supratim. Prieingai skatinami imtis kito susijusios informacijos fragmento, po to
dar kito ir dar kito. Susijusio turinio demonstravimas pakeiia lt prasms
suvokim.
Konkorde, Masaiusetse, buvo iltas vasaros rytas. 1844m. perspektyvus
romanistas N. Hotornas sdjo nedidelje miko aiktelje, ramioje vietoje
netoli miesto, inomoje Slipi Holou pavadinimu. Labai susikaups, jis domjosi kiekviena impresija, tapdamas kakuo, k Konkordo transcendentalist
judjimo lyderis R. V. Emersonas prie 8metus vadino skaidriu akies obuoliu. Natanielis Hotornas (Nathaniel Hawthorne) mat, kaip vliau t pai
dien rays savo urainje: pro el skverbiasi sauls viesa, o is j iskaido,
140

GOOGLE VENTOV

atspinddamas t miel proto bsen, kai susipina diugesys ir svajingumas.

Jis jaut vjel, velniausi manom alsavim, vis dlto kupin tokios nenusakomos jgos, kad, atrod, jo velnumas ir malonus vsumas prasiskverbs pro
iorin sluoksn ir palies pai siel, virpani nuo malonumo. Vjyje uuod
kak panaaus pu aromat. Igirdo muant kaimo laikrod ir ienpjovius tolumoje galandant dalgius, ir ie vos girdimi darbo garsai tik dar labiau
pabr mintyse paskendusio ramyb.
Staiga apmstymai nutrksta:
Klausyk! Lokomotyvo vilpukas ilgas, aius, garsesnis u visus kitus garsus, per myli sugriaunantis aplinkos harmonij. Jis pasakoja apie i
judri miesto gatvi atvykusius praleisti dienos kaime usimusius mones verslininkus, tiksliau neramaus pasaulio pilieius; nenuostabu, kad
jo vilpukas toks aius, juk saldi ramyb jis atvea triukm.44

Leo Marksas (Leo Marx) atsiveria savo klasikin 1964 m. studij apie
technologij tak Amerikos kultrai Maina sode (The Machine in the Gar
den), kurioje smulkiai nupasakotas N. Hotorno rytas Slipi Holou. Realus raytojo objektas, L. Markso teigimu, psichikos peizaas, tiksliau, dviej
smons bsen kontrastas. Rami miko aiktel utikrina mstytojui ypating atskirt nuo trukdi, saugi viet apmstymams. Triukmingai pasirods traukinys, pilnas usimusi moni, lemia psichin disonans, siejam
su industrializacijos pradia.45 Kontempliatyv prot glumina mechaninis
triukmingo pasaulio uimtumas.
tamp, kuri Google ir kitos internetins bendrovs kelia dl informacijos
main efektyvumo kaip pagrindinio intelektins paangos veiksnio, jokia ne
naujiena. i tema aktuali mstymo istorijos dalis bent jau nuo pramoninio
perversmo laik. Ji nuolat stipriai papildo visikai kitok poir, propaguot
Amerikos transcendentalist ir pirmj Anglijos romantik, kad tikrasis vietimas tik kontempliacija ir introspekcija.
tampa tarp i dviej perspektyv yra viena platesnio konflikto, L. Markso terminais tariant, mainos ir sodo, pramoninio ir pastoralinio ideal,
turjusio didel tak formuojant iuolaikin visuomen, iraika. Perklus
intelekto pasaul, pramoninis efektyvumo idealas, kaip suprato N. Hotornas,
141

seklumos

potencialiai kelia mirtin grsm pastoraliniam meditacins minties idealui.

Bet tai nereikia, kad skatinti greit informacijos suradim ir gavim yra blogai. Taip nra. Visapusikam protui reikia ir gebjimo rasti bei greitai inagrinti didel kiek informacijos, ir atviro mstymo gdi. Reikia skirti laiko ir
efektyviai duomen iekai, ir neefektyviam apmstymui, laiko valdyti mainai
ir laiko pasdti sode. Mums reikia dirbti ir Google skaii pasaulyje, ir sugrti Slipi Holou. Blogiausia, kad nepajgiame nustatyti pusiausvyros tarp
i dviej labai skirting proto bsen. Protikai aminai judame.
Kai J. Gutenbergo spauda literatrin prot galino virsti visuotiniu protu, vyko tas pats procesas, kuris dabar kelia grsm literatriniam mstymui.
rink plsteljus knygoms ir periodiniams leidiniams, mons pirmkart pasijuto apssti informacijos. Robertas Bartonas (Robert Burton) 1628m. edevre
Melancholijos anatomija (An Anatomy of Melancholy) apra knyg keliam
didiul sumait ir painiav, su kuria teko susidurti XVIIa. skaitytojui: Mes
prispausti; akys pavargsta nuo skaitymo, o pirtai nuo puslapi vartymo. Dar
prie kelerius metus, 1600m., kitas angl raytojas, Barnabis Rias (Barnaby
Rich), skundsi: Viena i didiausi io amiaus lig daugyb knyg, kurios
taip perkrauna pasaul, kad nemanoma n susisteminti daugybs nereikming leidini, kasdien kepam ir leidiam rink.46
Nuo tada vis skubiau iekome nauj bd sutvarkyti informacinei painiavai, su kuria susiduriama kiekvien dien. Per amius naudoti paprasti
rankiniai, idiosinkratiniai metodai asmeninei informacijai tvarkyti sisteminimo ir idliojimo lentynose praktika, abclins rodykls, uraai ir sraai,
katalogai ir konkordancijos, neraytos taisykls. Bibliotekose, universitetuose,
komercinse ir vyriausybinse struktrose bta ir paangesni, bet vis tiek labai rankini, institucini mechanizm informacijai riuoti ir saugoti. XXa.,
informacijos antpldiui didjant, o duomen apdorojimo technologijoms
vystantis, tobuljo ir asmenins bei institucins informacijos valdymo metodai ir priemons; imta taikyti labiau sisteminius ir labiau automatinius bdus.
mme kurti prietaisus, didinanius informacijos perkrov, kad isprstume
i problem.
Modern poir informacijos valdym puikiai ireik Vanevaras Buas
(Vannevar Bush) daug diskusij suklusiame straipsnyje Kaip galime manyti,
1945m. ispausdintame urnale Atlantic Monthly. V. Buas, elektros ininie 142

GOOGLE VENTOV

rius, per Antrj pasaulin kar dirbs Franklino Ruzvelto (Franklin Roosevelt)
moksliniu patarju, nerimavo, kad paang stabdo mokslinink nesugebjimas eiti koja kojon su j darbui reikalinga informacija. Naujos mediagos
pateikimas, ra jis, gerokai pranoksta dabartines galimybes j panaudoti.
mogaus patirtis apibendrinama spdingai spariai, o priemons, kurias
naudojame informacijos labirintui veikti, tokios paios, kokias naudojome
burlaivi laikais.
Taiau, anot V. Buo, horizonte mavo technologinis informacijos perkrovos problemos sprendimas: Pasaulis eng nebrangi ir patikim kompleksini prietais ami; kakas turt i to ieiti. Jis pasil naujo tipo
asmeninio katalogavimo prietais, pavadint memex, kuris turjo bti naudingas ne tik mokslininkams, bet ir visiems, naudojantiems loginius mstymo
procesus. Integruotas raomj stal, kaip ra V. Buas, memexas yra prietaisas, kuriame asmuo gali saugoti [suglaudinta forma] visas savo knygas, raus ir korespondencij; jis tiek mechanizuotas, kad informacijos galima iekoti
itin spariai ir lanksiai. Ant stalo rengti pervieiami ekranai su saugomos
informacijos atvaizdais, klaviatra, mygtukai ir svirtels duomen bazei naryti. Esmin prietaiso funkcija skirtingos informacijos susiejimas asociatyvinio indekso metodu: Bet kuris objektas prireikus gali automatikai ir i
karto bti susietas su kitu objektu. is dviej objekt susiejimas, pabr
V. Buas, yra svarbus dalykas.47
V. Buo memex paskatino ir asmeninio kompiuterio, ir pasaulinio iniatinklio atsiradim. Jo krinys kvp daugel kompiuterio technins ir programins rangos krj, skaitant pirmuosius hiperteksto entuziastus, ym
kompiuteri ininieri Dugl Engelbart (Douglas Engelbart) ir HyperCard iradj B. Atkinson. Nors V. Buo vizija gyvendinta taip, kaip jis n nesivaizdavo, mus supa memex palikuonys; informacijos perkrovos problema, kuri jis
tikjosi isprsti, nei kiek nesumajo. I esms ji dar aktualesn nei anksiau.
Kaip pastebjo D. Levis, asmenini skaitmenins informacijos sistem ir pasaulinio hiperteksto sukrimas ne tik neisprend Buo ikeltos problemos,
bet j ir pagilino.48
velgiant atgal, neskms prieastys akivaizdios. Kompiuteri tinklams
gerokai sumainus informacijos krimo, saugojimo ir bendrinimo snaudas,
atsirado kur kas daugiau informacijos nei kada nors anksiau. O galingos in 143

seklumos

formacijos radimo, atrinkimo ir paskirstymo priemons, sukurtos bendrovs

Google, utikrina, kad niekada nestokotume toki neatidliotinai svarbios in
formacijos kieki, kad smegenys sunkiai gali aprpti.
Tobuljant duomen apdorojimo technologijoms, tiksljant iekos ir atrankos priemonms, aktualios informacijos srautas tik didja. Vis daugiau matome to, kas domu. Informacijos perkrova tapo nuolatine bda, o pastangos
j isprsti tik dar blogina padt. Vienintelis bdas kakaip tvarkytis kuo
daugiau skaityti pavirutinikai, dar labiau pasitikti nepaprastai reaktyviais
prietaisais, kurie ir yra problemos prieastis. iandien pasiekiama kur kas
daugiau informacijos nei kada nors anksiau, ra D. Levis, bet turime kur
kas maiau laiko ja naudotis, ypa bet kokio gilumo refleksijos bdu.49 Rytoj
padtis bus dar blogesn.
Anksiau manyta, kad veiksmingiausia mogaus minties atranka laikas.
Geriausias skaitymo teisjas gamta, o ne mechanins priemons, ra
R. V. Emersonas 1858 m. apybraioje Knygos (Books). Visi raytojai privalo pateikti savo darbus imintingai ausiai Laiko, kuris sdi, visk vertina
ir po deimties met i milijono puslapi pakartoja tik vien. Taiau viskas
vertinama, sijojama vairiais nuomoni vjais ir, jei pavyksta pereiti siaubing
Laiko atrank, dar kartojama po dvideimties ir po imto met!50 Daugiau
nebeturime laiko laukti ilg ir skrupuling laiko vertinim. Kas akimirk utvindomi aktualia informacija, tegalime naudotis automatiniais filtrais, kurie
akimirksniu suteikia galimyb gauti naujausi ir populiariausi informacij.
Internete nuomoni vjai virsta uraganais.
Traukiniui ilaipinus mini usimusi moni ir pajudjus i Konkordo
stoties, N. Hotornas mgino ne itin skmingai sugrti gilaus susitelkimo
bsen. Jis vilgteljo prie koj esant skruzdlyn ir kaip piktavalis genijus
ant jo par smlio utvr tak. Jis stebjo, kaip vienas i gyventoj,
grtantis i vieos ar privaios staigos, stengiasi suprasti, kuo pavirto jo namai: Koks nustebimas, koks skubjimas, koks smyis! Kokia nesuprantama
jam turjo atrodyti jga, ikrtusi pokt! Netrukus N. Hotorno dmes
nuo skruzdli magistrals patrauk kintanti elio ir saulkaitos forma: jis
pavelg auktyn po dang isibarsiusius debesis ir stebjo j kintanias
formas padrikus svajotojo utopijos griuvsius.
144

GOOGLE VENTOV

2007m. Amerikos mokslo paangos asociacija pasikviet L. Peid perskaityti pagrindin praneim metinje konferencijoje, prestiikiausiame alies mokslo renginyje. Jis pasak padrik improvizuot kalb, kuri vis dlto
skl kibirkt jaun verslinink galvose. Dar kart pasisms kvpimo i
analogij, jis pasidalijo su publika mogaus gyvenimo ir intelekto koncepcija.
Mano teorija tokia: DNR sudaryta i madaug 600 suglaudint megabit,
sak jis, taigi ji maesn u bet kuri iuolaikin operacin sistem Linux
ar Windows... ir jos uduotis paleisti smegenis. Taigi js programos algoritmai greiiausiai nra tokie sudtingi; [intelektas], ko gero, yra ne daugiau nei
bendra dedamoji.51
Skaitmeninio kompiuterio metafora seniai pakeit laikrodio, fontano ir
gamyklinio mechanizmo metaforas, aikinant smegen sandar ir procesus.
Mes taip danai vartojame kompiuterijos terminus smegenims apibdinti, kad
nebesuvokiame, jog kalbame metaforikai (ioje knygoje daugiau nei kelet
kart kalbjau apie smegen grandines, sistemas, perkrov, atminties
programavim). Taiau L. Peido poiris visikai ekstremalus. Jam smegenys
ne tik primena kompiuter, o i tikrj yra kompiuteris. Jo prielaidos gana
gerai paaikina, kodl Google intelektas prilyginamas duomen apdorojimo
efektyvumui. Jei smegenys kompiuteriai, tai intelekt galima redukuoti iki
produktyvumo kuo greiiau kuo daugiau duomen perleisti per didj lust,
esant kaukolje. mogaus intelektas beveik nesiskiria nuo mainos intelekto.
L. Peidas nuo pat pradi Google laik embrionine dirbtinio intelekto forma. Dirbtinis intelektas bus paskutin Google versija, sak interviu
2000m., gerokai anksiau, nei bendrovs pavadinimas tapo prastas kiekvienoje eimoje. Dabar to dar nra, taiau palaipsniui galime prie to priartti,
i esms kaip tik tai ir darome.52 Kalbdamas Stanforde 2003 m., minjo
bendrovs umojus ir nujo dar toliau: Galutin iekos sistema turt bti
tokia pat imani ar dar imanesn nei mogus.53
S.Brinas, kuris sakosi dirbtinio intelekto programas pradjs rayti dar
vidurinje mokykloje, pritaria partnerio tikslams sukurti tikr mstymo main.54 inoma, turdami vis pasaulio informacij, tiesiogiai sujungt su
smegenimis, ar dirbtines smegenis, kurios bus netgi imanesns u msikes,
bsime geresni, sak jis Newsweek reporteriui 2004m.55 Per panaiu metu
televizijoje vykus interviu S.Brinas pasak dar daugiau: galutin iekos sis 145

seklumos

temos versija turt atrodyti kaip S.Kubriko HAL. Dabar, tikiuosi, sak
jis, niekada nebebus toki klaid, koki padar HAL (jis nuud erdvlaivio
gyventojus). Mes to siekiame, ir manau, kad nujome dal kelio to link.56
Trokimas sukurti HAL panai dirbtinio intelekto sistem daugeliui
moni gali atrodyti keistas. Taiau jis visikai natralus ar bent patrauklus
porai jaun talenting kompiuteri specialist, disponuojani snimi pinig ir armija programuotoj bei ininieri. I esms mokslin bendrov
Google kvepia noras, anot E. midto, naudoti technologij sprsti problemoms, kuri anksiau niekada neikildavo,57 o dirbtinis intelektas iuo
atveju didiausia problema. Kodl S.Brinas ir L. Peidas niekada nenort
jo atsisakyti?
Vis dlto j prielaida, kad btume geresni, jei smegenis papildyt ar
net pakeist dirbtinis intelektas, taip pat atskleidianti kaip ir kelianti nerim.
Ji pabria, kaip tvirtai ir utikrintai Google laikosi savo teilorinio sitikinimo,
kad intelektas yra mechaninio proceso, pavieni ingsni, kuriuos galima atskirti, imatuoti ir optimizuoti, rezultatas. mons gdijasi dl to, kad gim,
o ne buvo sukurti, sako XXa. filosofas Giunteris Andersas (Gnther An
ders), o Google krj pareikimuose kaip tik ir galime pajausti i gd ir su
ja susijusias ambicijas.58
Google pasaulyje, kur pasineriame internete, nedaug vietos senajai atidiojo skaitymo ramybei ar miglotam susimstymo neapibrtumui. Daugiaprasmikumas ne prielaida valgoms, o klaida, kuri reikia itaisyti. Smegenys tra pasens kompiuteris, kuriam reikia greitesnio procesoriaus, talpesnio
standiojo disko ir geresni algoritm mini eigai valdyti.
Viskas, k mons daro, kad bt lengviau naudoti kompiuteri tinklus,
tuo pat metu, bet dl kit prieasi, padeda kompiuteri tinklams valdyti mones,59 taip ra Dordas Daisonas (George Dyson) knygoje Darvinas tarp
main (Darwin among the Machines), 1997m. ileistoje istorijoje apie dirbtinio intelekto vaikymsi. Prajus 8metams po knygos pasirodymo, D.Daison
pakviet Googleplex pasakyti kalbos Dono fon Noimano (John von Neumann),
fiziko i Prinstono, A. Tiuringo darbo pagrindu 1945m. nubraiiusio pirmj
detali iuolaikinio kompiuterio schem, atminimo renginyje. D. Daisonui,
kuris didij gyvenimo dal praleido spliodamas apie vidin main gyvenim,
apsilankymas Google turjo bti tikra atgaiva. iaip ar taip, tai buvo bendrov,
146

GOOGLE VENTOV

norinti panaudoti savo milinikus iteklius, skaitant daugel viesiausi pasaulio kompiuteri specialist, dirbtiniam intelektui sukurti.
Taiau po vizito Google D.Daisonas sunerimo. Artdamas prie rainio
apie Googleplex pabaigos, jis prisimin A. Turingo spjim straipsnyje Skaiiavimo mainos ir intelektas. Siekdami sukurti protingas mainas, kaip ra
matematikas, neturtume nepagarbiai savintis Aukiausiojo galios kurti sielas ne daugiau, nei jos mums duota tam, kad galtume gimdyti vaikus.
Vliau D. Daisonas persak neprastai nuovokaus draugo komentar po
ankstesnio apsilankymo Googleplex: Pamaniau, kad ten viskas stulbinamai
gera. Laimingi auksaspalviai retriveriai ltai bginja veja po laistomojo vandens purslais. mons mojuoja ir ypsosi. Visur pilna aisl. Ikart miau
tarti, kad kakur tamsiuose kampuose turi tnoti blogis. Jei velnias apsigyvent emje, kur dar galt geriau pasislpti?60 Jo akivaizdiai ekstremali
reakcija visikai suprantama. Turdama milinik ambicij, didiuli l ir
imperialistin poir ini pasaul, Google savaime kelia ir nuogstavim, ir
vili. Kai kas sako, kad Google yra dievas, pripaino S.Brinas. Kiti sako,
kad Google velnias.61
Taigi kas slepiasi tamsiuose Googleplex kampuose? Ar stovime prie dirbtinio intelekto pasirodymo slenksio? Ar ms silicio viepaiai beldia duris?
Tikriausiai ne. Pirmoji akademin konferencija dirbtinio intelekto tema buvo
surengta 1956m. vasar Dartmuto student miestelyje, ir tuomet atrod akivaizdu, kad kompiuteriai netrukus kopijuos moni mintis. Matematikai ir
ininieriai, sukviesti mnes trukusi konklav, jaut, kaip buvo rayta oficialioje ataskaitoje: kiekvien mokymosi ar kitos intelekto funkcijos aspekt
i principo galima apibdinti taip tiksliai, kad bt manoma sukurti main
jam imituoti.62 Tereikia parayti tinkamas programas, smons procesus paversti algoritm fragmentais. Taiau, nepaisant daugelio met pastang, taip
ir nepavyko tiksliai aprayti mogaus intelekto veikimo.
Per pus amiaus nuo Dartmuto konferencijos kompiuteriai tobuljo
viesos greiiu, taiau vis tiek jie liko, kalbant moni kalba, tuti kaip mediai
ruden. Ms mstymo mainos vis dar neturi nei menkiausio supratimo,
apie k jos msto. L. Mamfordo pastaba, kad nei vienas kompiuteris negali
duoti nei vieno naujo simbolio savo itekliais, taip pat teisingas iandien,
kaip buvo teisingas, pasakytas tuomet, t. y. 1967m.63
147

seklumos

Dirbtinio intelekto alininkai nenuleido rank. Jie tiesiog pakeit dmesio objekt. I dalies atsisak tikslo sukurti programin rang, kartojani mogaus mokymsi ir kitas inomas intelekto funkcijas. kompiuterio
mikroschem mgino perkelti milijard smegen neuron skleidiamus
elektrinius signalus, tikdami, kad tada mainoje susikurs intelektas, kaip
kad fizinse smegenyse susikuria protas. Jei sugebsite tinkamai parengti bendruosius apskaiiavimus, intelekto algoritmai usirays patys. 1996m. rainyje apie S.Kubriko filmo 2001 met kosmin odisja palikim iradjas
ir futurologas Rjus Kurzveilas (Ray Kurzweil) ra: jei sugebame taip isamiai
itirti smegenis, kad utikrintume tarpneuronini ryi architektr vairiose smegen srityse, galsime sukurti modelinius nerv tinklus, veikianius
panaiu principu. Nors dar negalime sukurti toki kaip HAL smegen,
padar ivad R. Kurzveilas, dabar galime aprayti, kaip reikt tai daryti.64
Yra nedaug pagrindo tikti, kad is naujas poiris intelektualios mainos brandinim pasirodys kiek nors vaisingesnis nei senasis. Jis taip pat paremtas reduktyviosiomis prielaidomis. Laikomasi nuomons, kad smegenys
veikia pagal tokias pat formalias matematines taisykles, kaip ir kompiuteris,
kitaip tariant, smegenys ir kompiuteris kalba viena kalba. Taiau siekis nesuprantamus reikinius aikinti suprantamais terminais yra klaidingas. D.Noimanas pats spjo dl tapimo tokio mstymo aukomis. Kai kalbame apie
matematik, gyvenimo pabaigoje ra jis, galime kalbti apie antrin kalb, sukurt remiantis pirmine kalba, i ties naudojama centrins nerv sistemos. Nesvarbu, kokia nerv sistemos kalba, ji negali ymiai skirtis nuo to,
k smoningai ir aikiai laikome matematika.65
Taip pat klaidinga manyti, kad fizins smegenys ir mstantis protas egzistuoja kaip atskiri tiksliai sukonstruotos struktros sluoksniai. Kaip rod
neuroplastikumo pionieriai, smegenys ir protas subtiliai susipyn ir formuoja
vienas kit. Kaip 2009m. New Atlantis straipsnyje Kodl protas ne toks, kaip
kompiuteriai ra Aris ulmanas (Ari Schulman), esama pakankamai rodym, kad protas, skirtingai nei tvarkingai iskaidoma kompiuterio sistema, yra
susijs struktrini ir prieastini ryi sistema. Proto pokyiai lemia smegen
pokyius, ir atvirkiai. Norint sukurti kompiuterin smegen modul, kuris
tiksliai atkurt prot, reikt pakartoti kiekvien smegen lygmen, veikiant
prot ir veikiam proto.66 Kadangi nesame nei kiek pasistmj smegen
148

GOOGLE VENTOV

hierarchijos inarpliojimo linkme ir kur kas maiau suprantame, kaip veikia

ir sveikauja smegen sluoksniai, dirbtinio proto sukrimas greiiausiai liks
kvpimas ateities kartoms, jei ne aminai.
Google ne dievas ir ne velnias, o jei Googleplex gausu tamsi eli, jie yra
niekas kitas, kaip tik didybs manija. Nerim kelia ne vaikikas bendrovs krj noras sukurti nepaprast main, galini pranokti jos krjus, o varganas
mogaus protas, leidiantis tokiems trokimams kilti.

149

devintas skyrius

IEKA, ATMINTIS

okratas buvo teisus. Kai mons auga, prat usirayti savo mintis ir
skaityti kit mintis, jie tampa maiau priklausomi nuo savo atminties
turinio. K anksiau saugojome galvose, vliau galjome saugoti lentelse, ritinliuose ar tarp kodekso vireli. Kaip spjo didysis oratorius, mons
m siminti informacij i iors, svetimais enklais, o ne i vidaus, patys i
savs. mogaus atminties svarba majo ir toliau, ipopuliarjus spaudai, vystantis leidybai, augant moni ratingumui. Knygos ir urnalai, kuri gausu
bibliotekose ar moni namuose, tapo smegen biologins saugykls pakaitu.
monms daugiau nebereikjo visko prisiminti. Jie galjo pasiirti.
Taiau tai dar ne viskas. Spausdint tekst populiarjimas turjo ir kit
poveik, apie kur Sokratas net nesivaizdavo, bet kuris jam, greiiausiai, bt
patiks. Knygos supaindino mones su kur kas daugiau ir vairesni fakt, nuomoni, idj ir istorij, nei jie galjo suinoti anksiau, o atidiojo skaitymo metodas ir kultra skatino spausdintos informacijos kaupim atmintyje. XVIIa.
Sevilijos vyskupas Izidorius pastebjo, kaip imini posaki skaitymas knygose skatino j lengvesn isilaisvinim i atminties.1 Kiekvienas mogus galjo
susikurti savo skaitymo sistem, apsibrti savo program, individuali atmintis
tapo maiau socialiniu konstruktu, o labiau iskirtins perspektyvos ir asmenybs pagrindu. kvpti knygos, mons m regti save kaip savo atminties autorius. V. ekspyro Hamletas apie atmint sako: manojoj smegenyno knygoj.
Nerimaudamas, kad ratas susilpnins atmint, anot ital novelisto ir filosofo Umberto Eko (Umberto Eco), Sokratas ireik nuolatin baim: bai 150

IEKA, ATMINTIS

m, kad naujasis technologinis pasiekimas gali sunaikinti ar sugriauti kak

brangaus ar naudingo, kas pats savaime yra didi dvasin vertyb. iuo atveju
baim pasirod esanti nepagrsta. Knygos prisideda prie atminties vystymosi
ir, kaip teigia U. Eko, skatina ir gerina atmint, o ne migdo.2
Nyderland humanistas Erazmas Roterdamietis (Desiderius Erasmus Ro
terodamus) 1512m. knygoje Gausa: stili vairovs pagrindas (De Utraque
Verborum ac Rerum Copia) pabr atminties ir skaitymo ry. Jis ragino savo
mokinius analizuoti knygas, naudojant atitinkam enklel spdingiems
odiams, senovinms ar originalioms iraikoms, domiam stiliui, prieodiams, pavyzdiams ir kandioms replikoms, vertoms siminti, ymti. Taip
pat jis sil kiekvienam mokiniui ir mokytojui turti temas suskirstyt ura
ssiuvin, kad atitinkamoje skiltyje galt usirayti dmesio vertas mintis.
Perraomos ir nuolat kartojamos itraukos iliks atmintyje. Jos traktuotinos
tarsi gls, kurias, nuskynus knygos puslapiuose, galima saugoti atmintyje.3
Erazmas, kuris dar mokykloje simin nemaai klasikins literatros krini, pavyzdiui, itisus poeto Horacijaus ir dramaturgo Terencijaus darbus,
iskirtinius fragmentus sil siminti ne iaip sau. Jam siminimas reik kur
kas daugiau nei tiesiog informacijos saugojim. Tai buvo pirmas ingsnis
atidesn ir asmenikesn skaitym. Jis man, kaip teigia klasikin istorij nagrinjusi Erika Ramel (Erika Rummel), kad mogus turt sisteminti, pritaikyti
ir reflektuoti, o ne vergikai kartoti patinkanio autoriaus ypatybes. Erazmo
skatintas siminimas toli grau nebuvo mechaninis ar beprasmis. Jam reikjo,
kaip rao E. Ramel, krybini ir vertinimo sugebjim.4
Erazmo patarimas primin romn filosofo Senekos mokym, kuris taip
pat vartojo botanin metafor atskleisti siminimo svarbai skaitant ir mstant.
Turime elgtis kaip bits, ra Seneka. Iskirstyti, k esame susine i vairi knyg, nes atskyrus geriau saugoti, o paskui, pasitelkus proto sugebjimus,
uoliai lieti tuos vairius saldsius vien skanst. Net jei bus aiku, i kur paimta, turi atrodyti kitaip, negu ten, i kur paimta.5 Senekai, kaip ir Erazmui,
atmintis buvo kur kas daugiau nei saugojimo kamera, daugiau nei simint
dalyk suma. Tai buvo kakas naujo, unikalaus a esm.
Erazmo patarimo kiekvienam skaitytojui turti simintin citat ssiuvin buvo paisoma plaiai ir uoliai. Tokie ssiuviniai, imti vadinti ura knygomis ar tiesiog uraais, tapo btini Renesanso mokyklose; juos turjo
151

seklumos

kiekvienas mokinys.6 Iki XVIIa. uraai iplito ir u mokyklos rib. Jie pripainti kaip btina proto lavinimo priemon. F. Beikonas 1623m. sak: vargu
ar gali bti kas naudingesnio ir tinkamesnio atminiai, kaip geri ir prasmingi
uraai. Papildydami atmint rato darbais, kaip ra jis, tinkamai tvarkomi
uraai teikia peno iradimams.7 Amerikos universiteto lingvistikos profesors Naomi Baron iniomis, XVIII a. dentelmeno ura knyga buvo ir
intelekto vystymo, ir jo raidos fiksavimo priemon.8
Ura knyg populiarumas atslgo XIXa., spartjant gyvenimo tempams, o XXa. viduryje m blsti ir siminimo populiarumas. Paangs
pedagogai paalino i praktik i klass usimim kaip ne itin vieiamj laiko leidimo bd. Ilg laik laikytas asmenins valgos ir krybikumo stimuliatoriumi, siminimas imtas vertinti kaip klitis vaizduotei ir
mentalins energijos vaistymu. Pastarajame deimtmetyje pasirodiusios
naujos informacijos saugojimo ir raymo priemons (garso ir vaizdo juostos, mikrojuostos ir mikrokortos, fotokopijavimo aparatai, skaiiuotuvai,
kompiuteri lustai) enkliai iplt dirbtins atminties mast. Patikti informacij ms pai protui atrod vis maiau svarbu. Pasirodius
neribotiems, lengvai naromiems internetiniams duomen bankams, dar
labiau pasikeit ms poiris ne tik siminim, bet ir pai atmint.
iandien apie dirbtin atmint mons kalba kaip apie neatskiriam biologins atminties dal.
Wired urnalistas K. Tompsonas apie internet kalba kaip apie iorines
smegenis, atliekanias vidins atminties funkcijas: A beveik nebesistengiu
k nors atsiminti, nes akimirksniu galiu rasti informacijos internete. Jo nuomone, ikraudami duomenis silic, ilaisviname savo pai pilkj materij
labiau mogikoms uduotims, sakykime, kurti idjoms ar svajonms.9
Populiari New York Times straipsni autorius Deividas Bruksas (David
Brooks) mano panaiai: Maniau, informacijos amiaus stebuklas kad galime suinoti daugiau; tada supratau, kad informacijos amiaus stebuklas
kad galime inoti maiau. Turime iorini atminties tarn silicio atminties
sistemas, paslaugius interneto filtrus, naudotoj prioritet algoritmus, ini
tinkl. Galime darbinti iuos tarnus ir isilaisvinti patys. 10
Peteris Sadermanas (Peter Suderman), raantis straipsnius American Sce
ne, teigia, kad, daugiau ar maiau naudojant internet, nebtina saugoti in 152

IEKA, ATMINTIS

formacij galvoje. Jo nuomone, dabar atmintis turt veikti kaip rodykl,

nukreipianti tas iniatinklio vietas, kur galime rasti tuo metu reikalingos
informacijos: Kam reikia siminti knygos turin, kai inome, kaip patekti
bibliotek? Uuot simin, dabar informacij saugome skaitmeninse laikmenose ir prisimename tik tai, k saugome. Internetas moko mus mstyti taip,
kaip jis, sako P. Sadermanas, tad gal gale galvose tursime labai maai
tikr ini.11 Technins literatros krjas D. Tapskotas sako dar tiesiau. Dabar, kai galime rasti bet kokios informacijos spusteljimu Google, teigia
jis, siminti ilgas itraukas ar istorinius faktus nra prasms. Tai tik laiko
vaistymas.12
Ms pritarimas idjai, kad kompiuterins duomen bazs veiksmingai
pakeiia mogaus atmint ir net geriau atlieka jos funkcijas, nieko nestebina. Toks poiris vainikuoja ami trukusius pokyius. Prietaisams, kuriuos
naudojame duomenims saugoti, tapus talpesniems, lankstesniems, reaktyvesniems, pratome neskirti dirbtins ir biologins atminties. Taiau tai nra natralu. Idja apie iorin atmint, kaip sako D. Bruksas, niekada anksiau
nebt buvusi manoma.
Senovs graikai atmint garbino tarsi dievyb: Mnemosin mz motina. Augustinui atmintis buvo erdvi ir berib ventov, Dievo galios atspindys moguje.13 is klasikinis poiris iliko per visus viduramius, Renesans
ir vieiamj ami iki pat XIX a. pabaigos. Kai 1892 m. mokytojams
skirtoje paskaitoje V. Deimsas pareik, kad siminimo menas yra mstymo
menas, jis konstatavo tai, kas akivaizdu.14
Dabar jo odiai atrodo senamadiki. Atmintis ne tik neteko dievikumo,
bet baigia netekti ir mogikumo. Maina yra Mnemosin.
Ms poirio atmint pokytis tik dar vienas pritarimo metaforai,
kurioje smegenys vaizduojamos kaip kompiuteris, rodymas. Jei biologin
atmintis veikia kaip standusis diskas, kuriame numatytose vietose saugomi
bitai duomen, pateikiam kaip mediaga smegen apskaiiavimams atlikti, tuomet ne tik manoma leisti i mediag saugoti internetui, kaip teigia
K.Tompsonas ir D.Bruksas, bet ir pageidautina. Taip galsime naudotis kur
kas talpesne atmintimi ir ilaisvinti smegenis naudingesniems ir galbt net
mogikesniems apskaiiavimams. i paprasta analogija atrodo tikimesn
ir kur kas mokslikesn nei nuomon, kad smegenys kaip herbariumas ar
153

seklumos

korys, pilnas medaus. Taiau postinternetin mogaus atminties teorija turi

trkum. Ji neteisinga.
Atuntojo XXa. deimtmeio pradioje rods, kad sinapss kinta, gyjant patirties, E. Kandelas toliau daugel met tyrinjo paprasto jr pilvakojo nerv sistem. Taiau jo dmesio objektas truput pakito. Jis trumpam
umiro paprast refleksin reakcij iaun suglaudim, pajutus neuroninius stimulus, ir msi kur kas sudtingesnio klausimo kaip smegenys saugo informacij atmintyje. E. Kandelas norjo atskleisti vien i svarbiausi
ir painiausi neurologijos msli kaip tiksliai smegenys paveria greitus
trumpalaikius prisiminimus, plstanius darbin atmint ir j paliekanius
kiekvien budraus gyvenimo akimirk, ilgalaikiais, vis gyvenim saugomais
prisiminimais?
XIXa. pabaigoje neuromokslininkai ir psichologai inojo, kad smegenyse
gldi ne vienos ries atmintis. Vokiei psichologas Hermanas Ebinhausas
(Hermann Ebbinghaus) 1885m. atliko daugyb varginani bandym su savimi, kuri esm siminti 2000 beprasmi odi. Jis pastebjo, kad gebjimas
isaugoti od atmintyje pagerdavo, pasimokius daugiau kart, taip pat bdavo daug lengviau vienu prisdimu siminti pus tuzino odi nei tuzin. Taip
pat nustat, kad pamirimui bdingos dvi pakopos. Daugelio odi, kuriuos
jis moksi, atmintyje nelikdavo labai greitai, prajus valandai po pakartojimo, taiau dalis isilaikydavo gerokai ilgiau ir usimirdavo tik palaipsniui.
Remdamasis H. Ebinhauso tyrimais, V.Deimsas 1890m. padar ivad, kad
atmintis yra dviej ri: pirmin, kurios netenkame, vykiui prajus, ir
antrin, kuri smegenyse lieka neribot laik.15
Beveik tuo pat metu boksinink tyrimai atskleid, kad stiprus smgis
galv gali sukelti amnezij, itrinti visus prie kelias minutes ar valandas raytus prisiminimus, bet nepakenkti ankstesnei atminiai. Tas pats atsitinka ir
prajus epilepsijos priepuoliui. Tai galino manyti, kad netgi labai rykus prisiminimas kur laik bna nestiprus. Atrod, kad pirmin, trumpalaik atmintis
tapt antrine, ilgalaike, reikia tam tikro laiko.
i hipotez patvirtino kit dviej vokiei psicholog Georgo Miulerio (Georg Mller) ir Alfonso Pilcekerio (Alfons Pilzecker) XIXa. pabaigoje
atliktas tyrimas. Remdamiesi H. Ebinhauso tyrim praktika, papra grups
154

IEKA, ATMINTIS

moni siminti nurodytus beprasmius odius. Kit dien dalyvius iklaus ir pastebjo, kad jie lengvai atkr odius. Tuomet tyrjai atliko t pat
eksperiment su kita grupe, bet kart papra tiriamj siminti dar vien
odi sra, vos iems imokus pirm. Per kitos dienos patikrinim tiriamieji
nesugebjo prisiminti pirmojo srao odi. Tada G. Miuleris ir A. Pilcekeris atliko paskutin, dar kitok, tyrim. Treia dalyvi grup turjo siminti
pirmuosius odius, o po dviejvaland gavo antr sra. i grup, kaip ir
pirma, kitdien pirmus odius prisimin kuo geriausiai.
G. Miuleris ir A. Pilcekeris padar ivad: atminiai sitvirtinti, arba
konsoliduotis, smegenyse reikia madaug valandos. Trumpalaik atmintis
ikart netampa ilgalaike, o siminimas labai jautrus vyksmas. Trukdis, smgis galv ar blakymas siminimo proces gali itrinti.16
Tolesns studijos patvirtino trumpalaiks ir ilgalaiks atminties gyvavim
ir tapo siminimo tarpsnio, kai pirmoji virsta antrja, svarbos rodymu. Pensilvanijos universiteto neurologijos specialistas Luisas Fleksneris (Louis Flexner)
septintajame XXa. deimtmetyje padar itin dom atradim. Suleids pelms
antibiotik, slopinani baltym gamyb, jis pastebjo, kad gyvnai nesuformavo ilgalaiks atminties (kaip, bgiojant po labirint, ivengti elektros oko),
bet trumpalaik atmint kaup. Ivada aiki: ilgalaik atmintis nra tik stipresns trumpalaiks atminties forma. ios dvi atminties rys priklauso nuo
skirting biologini proces. Ilgalaikei atminiai saugoti reikalinga baltym
sintez, trumpalaikei ne.17
Paskatintas netiktin ankstesni aplyzij tyrim rezultat, E. Kandelas
pasamd grup talenting tyrj, fiziologins psichologijos ir lsteli biologijos specialist, fiziniams trumpalaiks ir ilgalaiks atminties procesams tirti.
ie msi kruopiai analizuoti neuroninius jr pilvakojo signalus lstel po
lstels, gyvnui mokantis prisitaikyti prie iorini stimul baksteljim ar
kresteljim.18
Jie netruko patvirtinti tai, k pastebjo H. Ebinhausas: daniau kartojama patirtis simenama ilgiau. Kartojimas skatina siminim. Patyrinj fiziologin kartojimo poveik atskiriems neuronams ir sinapsms, mokslininkai
aptiko domi dalyk. Kito ne tik neuroneikli koncentracija sinapsje ir
veik esam neuronini ryi stiprum, bet ir neuronai augino visikai naujas
sinapsines terminales. Kitaip tariant, ilgalaiks atminties formavim lemia ne
155

seklumos

tik biocheminiai, bet ir anatominiai pokyiai. E. Kandelo manymu, tai paaikina, kodl siminimui reikia nauj baltym. Jie gyvybikai svarbs struktriniams lsteli pokyiams.
Santykinai paprastose pilvakojo atminties grandinse vyko dideli anatominiai pokyiai. Kart tyrjai pastebjo, kad, prie susidarant ilgalaikei atminiai, konkretus sensorinis neuronas sudar madaug 1300 sinpasini jungi
su madaug 25 kitais neuronais. Tik apie 40 % i jungi buvo aktyvios,
kitaip tariant, neuroneikliams gaminantis, siunt signalus. Suformavus ilgalaik atmint, sinapsini ryi skaiius padidjo daugiau nei dvigubai iki
2700, o aktyvi jungi dalis nuo 40 % padidjo iki 60 %. Naujos sinapss
iliko tol, kol iliko atmintis. Leidus atminiai iblsti, nutraukus patirties kartojim, sinapsi skaiius ilgainiui sumajo iki 1500. Faktas, kad, net atminiai isitrynus, sinapsi skaiius liko truput didesnis, nei buvo i pradi,
paaikina, kodl kak imokti antr kart yra lengviau.
Antrame eksperiment su aplyzijomis raunde, kaip ra E. Kandelas
savo prisiminimuose Atminties beiekant (In Search of Memory), ileistuose
2006m., galjome pirmkart stebti, kad sinapsi skaiius smegenyse nra
pastovus mokantis kinta! Be to, ilgalaik atmintis ilieka tol, kol ilieka anatominiai pokyiai. Tyrimas taip pat atskleid esminius fiziologinius i dviej atminties tip skirtumus: trumpalaik atmintis lemia funkcinius sinapss
pokyius, stiprja ar silpnja esami ryiai, o ilgalaikei atminiai reikalingi anatominiai pokyiai.19 E. Kandelo ivados visikai sutapo su M. Merzenicho ir
kit mokslinink neuroplastikumo srities atradimais. Tolesni eksperimentai
netrukus atskleid, kad biocheminiai ir struktriniai atminties konsolidavimo
pokyiai bdingi ne tik pilvakojams. Jie vyksta ir kit gyvn, taip pat primat, smegenyse.
E. Kandelas su kolegomis atskleid kai kurias atminties paslaptis lsteli
lygmeniu. Dabar jie norjo leistis dar giliau molekulinius procesus. Kaip
vliau jis ra, tyrjai leidosi visikai neinom teritorij.20 I pradi analizavo molekulinius sinapsi pokyius formuojant trumpalaik atmint ir pastebjo, kad procesas kur kas sudtingesnis nei neuroneiklio glutamato transmisija i vieno neurono kit. Procese dalyvauja ir kitokios lstels, vadinamieji
interneuronai. Jie gamina neuroneikl serotonin, kuris suderina sinapsinius
ryius, reguliuodamas sinaps iskiriam glutamato kiek.
156

IEKA, ATMINTIS

Kartu su biochemikais Deimsu varcu (James Schwartz) ir Polu Gringardu (Paul Greengard) E. Kandelas pastebjo, kad ryiai derinami molekulini
signal serijomis. Interneuronini ryi ant presinapsinio neurono, neurono su elektriniu impulsu, membranos receptoriaus iskiriamas serotoninas
pradeda chemin reakcij, ir pasigamina nauja molekul, ciklinis adenozin5-monofosfatas (ciklinis AMP). Ciklinis AMP savo ruotu suaktyvina baltym A kinaz, katalizin enzim, skatinant lstel sinaps iskirti daugiau
glutamato ir sustiprinti sinapsin ry, pailginti elektrin sujungt neuron
aktyvum ir sudaryti slygas smegenims isaugoti trumpalaik atmint kelias
sekundes ar minutes.
Kita problema, kuri teko sprsti E. Kandelui, kaip i trumpai saugoma
atmintis virsta kur kas pastovesne ilgalaike atmintimi. Koks molekulinis siminimo pagrindas? Atsakymo klausim teko iekoti genetikoje.
1983m. prestiinis ir gerai finansuojamas Hovardo Hjudeso medicinos
institutas papra E. Kandelo kartu su D.varcu ir Kolumbijos universiteto
neurologijos mokslininku Riardu Akselu (Richard Axel) vadovauti molekulini tyrim grupei, buriamai Kolumbijos universitete. Grupei pavyko igauti
aplyzijos lervos neuron ir kaip audini kultr laboratorijoje iauginti pagrindin neuron grandin su presinapsiniu neuronu, postsinapsiniu neuronu
ir sinapse tarp j. Siekdami simuliuoti reguliuojani interneuron veikim,
mokslininkai kultr suvirkt serotonino. Viena injekcija serotonino, atstojanti vien mokymosi potyr, kaip ir tiktasi, paskatino glutamato iskyrim ir trumpalaik sinapss sustiprinim, bding trumpalaikei atminiai.
Po penki serotonino injekcij esamos sinapss sutvirtjo kelioms dienoms
ir susiformavo naujos sinapsins terminals ie pokyiai bdingi ilgalaikei
atminiai.
Po pakartotini serotonino injekcij enzimas A kinaz kartu su kitu enzimu, vadinamuoju MAB (mitogenu aktyvinamas baltymas; mitogen activated
protein), i neurono citoplazmos persikelia branduol. ia A kinaz suaktyvina baltym CREB-1, suadinant genus, sintetinanius baltymus, reikalingus
neuronui naujoms sinapsinms terminalms auginti. Tuo pat metu MAB suaktyvina kit baltym, CREB-2, slopinant genus, skatinanius nauj terminali augim. Vykstant sudtingam cheminiam lsteli ymjimui, sinapsiniai
pokyiai susitelkia tam tikrose neuron paviriaus srityse ir pasilieka ilgam.
157

seklumos

is sudtingas procesas, apimantis daugyb chemini ir genetini signal

bei pokyi, lemia sinapss gali ilaikyti atmint kelias dienas ar net metus.
Atmintis sitvirtina, ra E. Kandelas, naujoms sinapsinms terminalms
augant ir isilaikant.21 is procesas taip pat rodo, kad dl smegen plastikumo patirtis formuoja elges ir tapatyb: Tai, kad gen reikia suaktyvinti,
idant jis formuot ilgalaik atmint, aikiai rodo: genai ne tik lemia elges, bet
ir reaguoja aplinkos stimulus, sakykime, mokymsi.22
Mentalinis jr pilvakojo gyvenimas, kaip tikriausiai galima teigti, ne itin
jaudinantis. E. Kandelo ir koleg itirtos atminties grandins paprastos. Jose
buvo saugoma tai, k psichologai vadina implicitine atmintimi, nesmoninga praeities potyri atmintis, automatikai atgaminama atliekant refleksyv
veiksm ar kartojant imokt gd. Pilvakojis implicitin atmint naudoja
suglausdamas iaunas. mogus ia atmintimi pasikliauja, aisdamas krepin
ar vaiuodamas dviraiu. Kaip aikina E. Kandelas, implicitin atmintis atkuriama tiesiog atliekant veiksm be joki smoning pastang ir net neinant,
kad veikia atmintis.23
Kalbdami apie atmint, omenyje paprastai turime eksplicitin atmint
prisiminimus apie mones, vykius, faktus, idjas, jausmus, spdius, kuriuos
galime ivesti smoning darbin atmint. Eksplicitin atmintis apima visk,
k, ms nuomone, prisimename apie praeit. Eksplicitin atmint E. Kandelas vadina kompleksine atmintimi, ir ne be pagrindo.
Ilgalaikis eksplicitins atminties saugojimas apima visus biocheminius ir
molekulinius sinapsins konsolidacijos procesus, dalyvaujanius ir saugant
implicitin atmint. Taiau tam reikalinga ir antra konsolidacijos forma, vadinamoji sistemin konsolidacija, apimanti bendrj nutolusi smegen srii
sveik. Mokslininkai tik visai neseniai pradjo aprainti sistemins konsolidacijos procesus, ir daugelis j ivad tebra iankstins. Aiku tik tai, kad eksplicitins atminties konsolidacija apima ilgalaik ir intensyv smegen ievs
ir hipokampo komunikavim.
Maa sena smegen dalis, hipokampas, yra po smegen ieve, giliai tarp
vidurini smilkinini skili. Be to, bdamas navigacini gdi centras
(kuriame Londono taksistai saugojo mentalinius miesto emlapius), hipokampas yra svarbus eksplicitins atminties formavimui ir valdymui. Didel
158

IEKA, ATMINTIS

dalis garbs, susijusios su hipokampo ryio su atminties saugojimu atskleidimo, tenka likimo nuskriaustam Henriui Moleisonui (Henry Molaison).
Gims 1926m. H. Moleisonas jaunystje patyr sunki galvos traum ir
susirgo epilepsija. Suaugus j kankino priepuoliai. Gal gale gydytojai nustat, kad juos lemia hipokampas, ir 1953m. paalino didij dal hipokampo
ir kit vidurini smilkinini skili dali. Po operacijos epilepsijos priepuoliai
liovsi, taiau pastebtas labai keistas poveikis atminiai. Implicitin atmintis
ir senesni eksplicitiniai atsiminimai liko nepakit. Pacientas galjo smulkiai
prisiminti vykius i vaikysts. Taiau didioji dalis naujesni eksplicitini atsiminim, keleri met iki operacijos senumo vykiai, isitryn. Taip pat jis
nebegaljo kaupti eksplicitins atminties. Informacija i atminties pradingdavo po keli akimirk nuo vykio.
H. Moleisono atvejis, tiksliai apraytas angl psichologs Brendos Milner
(Brenda Milner), leido manyti, kad hipokampas btinas naujai eksplicitinei atminiai sitvirtinti, taiau po kakiek laiko i atmintis gali egzistuoti savarankikai nuo hipokampo nepriklauso.24 Ekstensyvs penkeri pastarj met
tyrimai padjo minti i msl. Tikriausiai, atmintis apie gyt patirt i pradi
saugoma ne tik u patirt atsakingose smegen ievs zonose, klausos ievje
garsin atmintis, vizualinje ievje regjimo atmintis ir t. t., bet ir hipokampe.
Hipokampas ideali vieta naujai atminiai saugoti, nes jo sinapss gali
keistis labai spariai. Kelias dienas vis dar paslaptingais signalizavimo procesais hipokampas padeda stabilizuoti atmint smegen ievje, tada pradeda
j versti i trumpalaiks atminties ilgalaik. Gal gale visikai konsoliduota
atmintis i hipokampo itrinama ir saugoma tik smegen ievje. Galutinis
eksplicitins atminties perklimas i hipokampo smegen iev tolydus
procesas, galintis tstis daugel met.25 tai kodl kartu su hipokampu H.Moleisonas neteko didels dalies atminties.
Atrodo, hipokampas tarsi orkestro dirigentas diriguoja smoningos atminties simfonijai. Manoma, kad, be dalyvavimo tvirtinant individualius prisiminimus smegen ievje, hipokampas padeda jungti vairius vienkartinius
prisiminimus vizualinius, erdvinius, klausos, lytjimo, emocinius smegenyse saugomus atskirai, bet turinius susilieti vien unikal vykio prisiminim. Neurologijos mokslininkai taip pat pltoja teorij, kad hipokampas
padeda sujungti nauj atmint su senesne atmintimi, sudarydamas tank neu 159

seklumos

ronini ryi tinkl, utikrinant atminties lankstum ir gilum. Daugelis ryi nusistovi miegant, kai hipokampas neatlieka kit kognityvini uduoi.
Kaip knygoje Proto vystymasis (The Developing Mind) aikina psichiatras Danielas Sigelas (Daniel Siegel), kupini visikai atsitiktini aktyvacij,
dienos potyri aspekt ir tolimos praeities dmen, sapnai gali bti svarbiausi, protui konsoliduojant gausyb vairi atsiminim nuosekl vaizd, saugom ilgalaikje konsoliduotoje atmintyje.26 Tyrimai rodo, kad, nukeniant
miegui, nukenia ir atmintis.27
Dar daug k reikia suinoti apie eksplicitins ir net implicitins atminties
procesus ir daug k i to, k inome, reiks perirti ir patikslinti. Taiau,
daugjant rodym, darosi aiku, kad atmintis, gldinti galvoje, yra neeilini
sudting natrali proces produktas, kiekvien akimirk subtiliai priderintas prie unikalios aplinkos, kurioje kiekvienas gyvename, ir unikali potyri,
kuriuos kiekvienas igyvename. Paaikja, kad senos botanins metaforos, kuriose pabriamas tstinis, neapibrtas augimas, labai teisingos. I ties jos
net tinkamesns nei ms naujos, madingai modernios metaforos, biologin
atmint prilyginanios tiksliai apibrtam duomen bazse saugom ir kompiuteri lustuose apdorojam duomen bit skaiiui.
Valdomi vairi biologini, chemini, elektrini, genetini signal, visi
mogaus atminties aspektai tai, kaip ji formuojama, palaikoma, sujungiama, atkuriama turi daugyb atspalvi. Kompiuterio atmintis tik paprasti
binariniai bitai, nuliukai ir vienetukai, apdorojami nekintamose grandinse,
kurios gali bti atviros ar udaros, bet nieko daugiau.
Kobis Rozenblumas (Kobi Rosenblum), vadovaujantis Haifos (Izraelis)
universiteto Neurobiologijos ir etologijos katedrai, kaip ir E. Kandelas isamiai ityr atminties konsolidacij. Vienas i esmini dalyk, iaikjusi po
jo tyrim, kaip biologin atmintis skiriasi nuo kompiuterins. Ilgalaiks
atminties sukrimas mogaus smegenyse, sako jis, yra vienas i nepaprasiausi proces, aikiai besiskiriani nuo dirbtini smegen, kokios yra
kompiuteryje. Dirbtin atmintis informacij absorbuoja ir ikart isaugo, o
mogaus smegenys gaut informacij dar ilgai apdoroja, ir atminties kokyb
priklauso nuo jos apdorojimo.28 Biologin atmintis gyva, kompiuterin ne.
Tie, kurie diaugiasi galimybe perkelti atmint pasaulin iniatinkl, be
reikalo susiviliojo metafora. Jie nevertino i esms organikos biologins at 160

IEKA, ATMINTIS

minties prigimties unikalumo, biologinei atminiai suteikianio gilumo ir

savitumo, ir, inoma, paslaptingumo ir trapumo. Ji egzistuoja neribot laik
ir kinta, keiiantis knui. I ties, atminties panaudojimui reikia paleisti vis
konsolidacijos proces, skaitant baltym sintez, naujoms sinapsinms terminalms suformuoti.29 Perkelta atgal darbin atmint, eksplicitin ilgalaik
atmintis vl tampa trumpalaik. Konsolidavus vl, susiformuoja nauji ryiai,
t. y. naujas kontekstas.
Kaip teigia D.Leduksas, prisiminimo procese dalyvaujanios smegenys neformuoja pirmins atminties kad sena atmintis turt prasm, j reikia atnaujinti.30 Biologin atmintis atnaujinama nuolat. Kompiuterin atmintis, prieingai,
saugoma atskir ir statini bit forma; bitus galima perkelti i vienos saugojimo
vietos kit tiek, kiek reikia, ir jie vislaik iliks tiksliai tokie, kokie buvo.
Atminties perklimo iniatinkl alininkai taip pat supainiojo darbin
atmint su ilgalaike. Fakt, idj ar patirties nesukonsolidavus ilgalaik atmint, smegenyse nelieka vietos kitoms funkcijoms. Prieingai nei darbin atmintis, kurios talpa ribota, ilgalaik atmintis dl smegen gebjimo auginti
ir alinti sinapsines terminales bei nuolatos stiprinti sinapsinius ryius pleiasi ir traukiasi beveik neribotai. Skirtingai nei kompiuteris, rao atminties
ekspertas Nelsonas Kovanas (Nelson Cowan), dstantis Misrio universitete,
normalaus mogaus smegenys niekada nepasiekia ribos, kai patirtis nebegali
bti rayta atmint; smegenys negali bti perpildytos.31 Torkelas Klinbergas (Torkel Klingberg) sako: Ilgalaikje atmintyje galima saugoti i esms
neribot kiek informacijos.32
Be to, yra rodym, kad, suformavus asmenin atmint, protas darosi atresnis. Prisiminimo procesas, kaip urnale The Neurobiology of Learning aikina klinikins psichologijos specialist eila Krovel (Sheila Crowell), smegenis
keiia taip, kad ateityje bt lengviau sidmti mintis ir formuoti gdius.33
Saugodami ilgalaik atmint, proto galias ne varome, o sustipriname.
Ipltus atmint, pagerja intelektas. iniatinklis patogus ir domus asmenins atminties papildinys, taiau, j pradj naudoti kaip asmenins atminties
pakait, ivengdami vidini konsolidavimo proces, rizikuojame netekti savo
proto lobyno.
Kai atuntajame XXa. deimtmetyje mokyklos mokiniams leido naudoti kienin skaiiuotuv, daugelis tv prietaravo. Jie nuogstavo, kad, nau 161

seklumos

dodami skaiiuotuvus, vaikai sunkiau sisavins matematines svokas. Tolesni

tyrimai parod, kad baim didia dalimi buvo nepagrsta.34 Neskirdami laiko
aritmetiniams apskaiiavimams, daugelis moksleivi geriau suprato uduoi
principus. iandien skaiiuotuvo istorija danai vardijama kaip argumentas,
kad vis stiprjanti priklausomyb nuo internetini duomen bazi nra blogai mus kaip tik ilaisvina. Teigiama: ilaisvindamas nuo btinybs atsiminti,
iniatinklis duoda galimyb skirti daugiau laiko krybinms mintims. Taiau
i analogija klaidinga. Kieninis skaiiuotuvas sumaino darbins atminties
tamp ir skatino daugiau naudoti svarbi ilgalaik saugykl abstraktesniam
samprotavimui. Kaip rodo matematikos student patirtis, skaiiuotuvas palengvino idj perklim i darbins atminties ilgalaik ir ukodavim konceptualiosiose schemose, kurios labai padeda formuoti inias.
iniatinklio poveikis visikai kitoks. Jis labiau apkrauna darbin atmint ne tik atitraukia iteklius nuo sudtingesni samprotavim veiklos, bet ir
trukdo konsoliduotis ilgalaikei atminiai ir formuotis schemoms. Skaiiuotuvas, galingas, bet itin specializuotas rankis, pasirod ess atminties pagalbininkas. iniatinklis yra umarumo technologija.
Nuo ko priklauso, k prisimename, o ko ne? Atminties konsolidavimo
pagrindas dmesingumas. Eksplicitinei atminiai saugoti ir svarbiam jos
ryi suformavimui reikalinga intensyvi mentalin koncentracija, kuri sustiprina kartojimas ar intensyvus intelektinis ar emocinis susitelkimas. Kuo
atresnis dmesys, tuo atresn atmintis. Tam, kad isilaikyt atmintis, rao
E. Kandelas, informacij btina giliai ir kruopiai apdoroti. Tai pasiekiama, informacij palydint ir reikmingai bei sistemikai siejant su atmintyje
esaniomis iniomis.35 Jei informacijos negalime palydti darbin atmint,
j prisimename tik tiek, kol j turintis neuronas neisielektrina, t. y. kelias
sekundes. Vliau informacija va, geriausiu atveju palikdama tik neym
pdsak smegenyse.
Dmesys gali atrodyti sunkiai apiuopiamas, elis galvoje, kaip sako
raidos psichologas Briusas Makandlis (Bruce McCandliss),36 taiau tai unikali
fizin bsena, daranti svarb poveik smegenims. Pastarojo meto eksperimentai su pelmis rodo, kad dmesio sutelkimas idj ar patirt paleidia grandinin reakcij, kuri vliau vyksta visose smegenyse.
162

IEKA, ATMINTIS

Smoningas dmesys prasideda frontalinse smegen ievs skiltyse ir

nukreipiamas i viraus apai. Sutelkus dmes, smegen ievs neuronai
siunia signalus neuronams vidurini smegen, iskiriani galing neuroneikl dopamin. i neuron aksonai pasiekia hipokamp ir tampa neuroneiklio paskirstymo kanalu. Dopaminui patekus hipokampo sinapses, staigiai
prasideda eksplicitins atminties konsolidacija, greiiausiai suaktyvinanti genus, skatinanius nauj baltym sintez.37
Dl dmesio besivaranios informacijos srautas, ugrinantis narant
internete, ne tik perkrauna darbin atmint; dl ios prieasties frontalinms
skiltims daug sunkiau sutelkti dmes vien daikt. Atminties konsolidavimo
procesas negali net prasidti. Kuo daugiau naudojame iniatinkl, tuo labiau
imokome smegenis blakytis (neuron grandins plastikos) apdoroti informacij labai greitai ir efektyviai, bet nesutelkiant dmesio, todl daugeliui
sunku susikaupti, net nesant prie kompiuterio.
Smegenys imoksta pamirti ir nebemoka prisiminti. Didjanti priklausomyb nuo iniatinklyje esanios informacijos i ties gali bti savs aminimo, savs sureikminimo produktas. iniatinklio naudojimas apsunkina
informacijos kaupim biologinje atmintyje ir veria vis labiau pasitikti interneto galimybmis ir lengvai naroma dirbtine atmintimi, net jei dl to nukenia mstymas.
Smegenys kinta automatikai, nepriklauso nuo siauros smons aprpties,
bet tai neatleidia ms nuo atsakomybs u pasirinkimus. Vienas i poymi,
skiriani mus nuo gyvn, sugebjimas valdyti dmes. Imokti galvoti i
ties reikia imokti valdyti, kaip ir k galvojate, sak novelistas Deividas Fosteris
Volesas (David Foster Wallace) per 2005m. diplom teikimo ceremonij Kenyo
no kolede. Tai reikia gana smoningai ir supratingai pasirinkti, k kreipti
dmes ir kaip i patirties kurti prasm. Atsisakyti ios kontrols tai pasilikti su
nuolatine irdgla, kad netekome anksiau turto nekainojamo daikto.38
Turintis psichini problem D. Volesas (prajus 2,5m. po mintos kalbos pasikor) gerai inojo, k reikia rinktis ar nesirinkti, k sutelkti dmes.
Mes savo rizika atsisakome galimybs valdyti dmes. Viskas, k neurologai
ino apie mogaus smegen lsteli ir molekuli veikl, fakt pabria.
Sokratas gal ir klydo dl raymo poveikio, bet imintingai spjo, kad
atminties lobi nelaikytume savaime suprantamais. Jo pranayst dl rankio,
163

seklumos

kuris atne umart, o mons iminiai bus pasidar tariamai imintingi,

atsiradus iniatinkliui, gavo nauj prasm. Jo pranayst atrodo labiau ankstyva nei klaidinga. I visko, k turime paaukoti, atsiduodami interneto, kaip
universaliosios informacijos priemons, takai, didiausia auka proto ryiai.
iniatinklio nuorodos yra tik adresai, paprastos programins rangos ymos,
nukreipianios skaitytoj kit, atskir, informacijos puslap. Joms nebdinga
organin sinapsi gausa ar jautrumas.
Smegen ryiai, anot Ario ulmano, ne tik utikrina prieig prie atminties; daugeliu atvilgi jie sudaro atmint.39 iniatinklio ryiai ne ms ir
niekada netaps ms nesvarbu, kiek laiko praleistume, iekodami informacijos ar narydami internete. Perkl savo atmint main, perkelsime ir svarbi intelekto ar net tapatybs dal. V. Deimsas 1892m., baigdamas paskait
apie atmint, pasak: Ryys yra mstymas. Galima dar pridti: Ryys esu a.
A regiu ateities istorij, ra Voltas Vitmanas (Walt Whitman) viename i angini rinkinio ols lapai (Leaves of Grass) eilrai. Seniai
inoma, kad kultra, kurioje mogus auga, lemia jo atminties turin ir pobd. mons, gim kultroje, auktinanioje individualius pasiekimus,
pavyzdiui, JAV, link prisiminti vykius nuo ankstesni gyvenimo met
nei mons, uaug kultroje, pabrianioje bendruomens pasiekimus,
sakykime, Korjoje.40
Psichologai ir antropologai dabar nustat, kad, kaip nujaut V. Vitmanas, poveikis vyksta abejomis kryptimis. Asmenin atmintis formuoja ir palaiko kolektyvin atmint, kuria remiasi kultra. Tai, kas saugoma individo
atmintyje vykiai, faktai, svokos, gdiai yra daugiau nei asmenybs
iskirtinumo reprezentacija, sudaranti savitj a, kaip ra antropologas Paskalis Bojaris (Pascal Boyer). Tai ir kultrins perdavos esm.41 Kiekvienas i
ms lemia ir projektuoja ateities istorij. Kultra saugoma ms sinapsse.
Atminties perklimas iorinius duomen bankus ne tik kelia grsm savojo
a gilumui ir iskirtinumui, bet ir ms vis kultros gilumui, iskirtinumui.
Nesename rainyje dramaturgas Riardas Formanas (Richard Foreman)
vaizdiai apra, kas pastatyta ant kortos. A kils i vakarietikos kultros
tradicij, ra jis, kur idealu (mano idealu) laikyta kompleksin, kupina
mini, katedros stiliaus, itin isilavinusi ir ryki asmenyb, nesvarbu, vyras
164

IEKA, ATMINTIS

ar moteris, neantis ar neanti asmenikai sukonstruot unikali vakarietiko

paveldo versij. Taiau dabar, ts jis, regiu, kad kiekvienam ms (skaitant ir mane pat) gausyb mini keiia naujasis a kylantis i informacijos
perkrovos ir akimirksniu pasiekiamos technologijos. Kai iseks ms vidinis kultrinis paveldas, kaip apibendrino R. Formanas, rizikuojame tapti
panas lietinius paskleisti ir ploni, nuolat besistengiantys prisijungti prie
informacijos tinklo, pasiekiamo vienu mygtuko spusteljimu.42
Kultra kur kas daugiau nei, Google teigimu, pasaulio informacijos
suma. Daugiau nei tai, k suskaidme binarinius kodus ir suklme iniatinkl. Norint ilikti, kultr btina atnaujinti kiekvienos kartos galvose.
Perkelkime atmint, ir kultros nebeliks.

165

lyrinis nukrypimas
apie ios knygos paraym

inau, k galvojate. Pats ios knygos egzistavimas prietarauja jos teiginiams. Jei man taip sunku susikaupti prie vienos minties, kaip, po galais,
galjau parayti kelis imtus puslapi bent jau pusiau rilaus teksto?
Lengva nebuvo. Seklumas (The Shallows) pradjs rayti beveik 2007m.
pabaigoje, veltui stengiausi sutelkti dmes uduot. Internetas kaip visada
sil gausyb naudingos informacijos ir tyrimo priemoni, bet nuolatiniai
trukdiai iblakydavo mintis ir odius. Turjau polink rayti protrkiais,
panaiai, kaip raydavau tinklarat. Buvo aiku, kad reikia rimt pokyi.
Kit met vasar mudu su mona i judraus Bostono priemiesio ivykome
Kolorado kalnus. Ms naujuose namuose neveik mobilusis ryys, o internet gaudavome tik per vargan skaitmenins abonento linijos DSL ry.
Atsisakiau savo Twitter paskyros, sustabdiau naryst Facebook ir ukonservavau savo tinklarat. Svarbiausia pristabdiau savo elektroninio pato
program. Ilg laik ji buvo nustatyta pat tikrinti kas minut. nustatym
pakeiiau tikrinim kas valand, o jei vis dar per daug blakydavo, programos
neatidarydavau didij dal dienos.
Atsisakyti internetinio gyvenimo nebuvo paprasta. Itisus mnesius mano
sinapss reikalavo interneto. Pagaudavau save slapta iekant nauj laik tikrinimo mygtuko. Kartais neitverdavau ir leisdavau sau vis dien linksmintis
internete. Taiau kai geismas atlgdavo, galjau itisas valandas spausdinti klaviatra ar skaityti sudtingus akademinius straipsnius, neblakydamas mini.
Atrod, atgyja kai kurios senos, kur laik nenaudotos nerv grandins, o kai
kurios naujesns, suformuotos interneto, pasireikia maiau. miau jaustis ra 166

GOOGLE VENTOV

mesnis, labiau valdyti mintis maiau kaip svirtel spaudanti laboratorijos

iurk ir labiau kaip mogus. Smegenys vl galjo kvpuoti.
Manau, kad mano atvejis iskirtinis. Dirbdamas laisvai samdom darb
ir bdamas gana atsiskyrlikos prigimties, turjau galimyb nuo viso to nusialinti. Daugelis moni iandien negali sau to leisti. iniatinklis toks svarbus
j darbui ir socialiniam gyvenimui, kad net nordami negalt nuo jo pabgti.
Nesename krinyje jaunas romanistas Bendeminas Kankelas (Benjamin Kun
kel) svarst apie didjani interneto tak jo budriame gyvenime: Internetas, kaip teisingai primena jo alininkai, utikrina vairov ir patogum; ms
niekas neveria. Taiau, kaip paaikja, visai taip neatrodo. Mes nesijauiame
laisvai pasirink savo internetins praktikos. Jauiams taip, tarsi ie gdiai
susiformavo, mums esant bejgikiems, arba buvo primesti istorikai; dmesio
neskirstome taip, kaip ketinome ar net kaip norime.43
Klausimas ne tas, ar mons gali kartais parayti ar perskaityti koki knyg. inoma, gali. Pradj naudoti nauj intelektin technologij, ne i karto
pereiname prie kitokio mstymo modelio. Smegenys yra ne binarins. Intelektini technologij poveikis pasireikia kintaniais mstymo akcentais. Nors
pirmieji technologijos naudotojai danai jauia dmesio, supratimo, atminties pokyius, smegenims prisitaikant prie naujos informacijos priemons, didiausi pokyiai vyksta ltai, per kelias kartas, technologijai vis labiau siskverbiant darb, laisvalaik, vietim, visas normas ir praktikas, apibrianias
visuomen ir kultr. Kaip kinta skaitymas? Kaip kinta raymas? Kaip kinta
mstymas? iuos klausimus turtume uduoti sau ir savo vaikams.
Kalbant apie mane, tai a grtu. Knygai artjant prie pabaigos, elektroninio pato program vl miau laikyti jungt vis dien ir prisijungiau
prie savo sklaidos kanalo. miau domtis keliais naujais socialiniais tinklais ir
djau kelias naujas publikacijas savo tinklaratyje. Neseniai visai nutrkau ir
sigijau Blu-ray grotuv su Wi-Fi ryiu, kuriuo galiu klausytis muzikos i Pan
doros, irti filmus i Netflix ir vaizdo raus i YouTube savo televizoriuje ar
stereogrotuve. Turiu pripainti tai aunu. Neinau, ar galiau be to gyventi.

167

deimtas skyrius

TOKS KAIP A

ai buvo vienas i keistesni, bet ir vienas i daug k pasakani kompiuterijos istorijos epizod. Per kelis mnesius 19641965m. 41met
kompiuteri specialistas i Masaiusetso technologijos instituto Dozefas Vaizenbaumas (Joseph Weizenbaum) sukr raytins kalbos nagrinjimo
program naujai daugiaprogramei kompiuterinei universiteto sistemai. Prie
vieno i sistemos terminal sdintis studentas kompiuteryje parao sakin, o
D.Vaizenbaumo programa, vadovaudamasi paprastomis angl kalbos gramatikos taisyklmis, aptinka pagrindinius sakinio odius ar frazes ir ianalizuoja
sintaksin kontekst, kuriame jie panaudoti. Tada programa, vadovaudamasi
kitomis taisyklmis, sakin pakeiia taip, kad jis gyja reakcijos pateikt sakin
form. Kompiuterio suformuotas sakinys studento terminale pasirodo beveik
akimirksniu, tarsi vykt pokalbis.
Pristatomajame darbe, ileistame 1966 m. saus, D. Vaizenbaumas
pateik programos veikimo pavyzd. mogui paraius sakin iomis dienomis esu labai nelaimingas, kompiuteriui tereikt inoti, kad fraz a
esu paprastai vartojama prie kalbtojo dabartins padties ar bsenos
apibdinim. Tada kompiuteris sakin gali paversti Kiek laiko esate nelaimingas?
Programa veik, kaip pasakojo D.Vaizenbaumas, pirmiausia originaliam sakiniui pritaikydama ablon, kurio vienoje dalyje bt odiai a esu,
o po to iskirdama odius labai nelaimingas. Vliau panaudodavo pakartotinio sukonstravimo algoritm, pritaikyt konkreiam ruoiniui, kuriame
168

TOKS KAIP A

buvo ukoduota taisykl, kad kiekvien sakin su fraze A esu... reikia perdaryti Kiek laiko esate... nepriklauso nuo to, kas parayta po daugtakio.1
D.Vaizenbaumo programa buvo jo gyvenamojo meto vaisius. etajameseptintajame XXa. deimtmetyje, pradjus kurti kompiuterius, programin rang ir dirbtin intelekt, ne tik ieb mint, kad smegenys panaios
kompiuter, bet ir kad moni kalba yra kompiuterini algoritm produktas.
Kaip The Cultural Logic of Computation aikina Deividas Golambija (Da
vid Golumbia), nauja kompiuterins lingvistikos ris paskatino D. Vaizenbaumo koleg i Masaiusetso technologijos instituto Noam Chomsk
(Noam Chomsky) teigti, kad natrali kalba, kuria mons kalba ir rao, atspindi kompiuterio mogaus galvoje, atliekanio visas lingvistines operacijas,
veikim.2 1958m. straipsnyje urnale Information and Control N. Chomskis
ra: vienas i gramatikos apibdinimo bd pasitelkti A. Tiuringo universaliosios mainos program.3 Kompiuterio alinink teorija atrod tokia
patraukli todl, kad j supo viliojanti technologinio naujumo prieblanda,
kaip ra D.Golambija. Ji sil mechanin aikum vietoje mogikojo neaikumo ir varaus vidinio kompiuterio.4
Isamiai inagrinj, kaip mons kalba, galime nustatyti pagrindin kalbos kod ir j atkurti programine ranga.
D.Vaizenbaumas savo program pavadino ELIZA, Elizos Dulitl (Eli
za Doolittle), paprastos glininks i Dordo Bernardo o (George Bernard
Shaw) pjess Pigmalionas (Pygmalion), kuri moksi graiai kalbti anglikai,
padedama ididaus fonetikos profesoriaus Henrio Higinso (Henry Higgins),
vardu. Kad sumodeliuoti pokalbiai bt domesni, D.Vaizenbaumas suasmenino dirbtin panekov, paversdamas rodersinio tipo psichoterapeutu.
Pasirinkim nulm pragmatiki motyvai. Taikydami psichologo Karlo
Roderso (Carl Rogers) penktajame XX a. deimtmetyje sukurt metodik,
rodersiniai terapeutai, kalbdami su pacientais, apsimesdavo visikai nieko nesuprant. Didij laiko dal jie kartodavo pacient teiginius paprast klausim su keliais atsakym variantais ar komentar forma. inodami,
kad naivumas yra apsimestinis, savo terapeutams pacientai galjo priskirti
vairiausias inias, valgas ir mstymo galimybes. Rodersin asmenyb,
kaip pastebjo D.Vaizenbaumas, turjo milinikos psichologins naudos
169

seklumos

ELIZAI tiksliau, leido manyti, kad u programos tutumo slypi tam tikras
intelektas.
D.Vaizenbaumas pavieino ELIZOS ir jaunos moters, vienos i pirmj
programos bandytoj, pokalbio tekst (mainos atsakymai pasviruoju riftu):
Visi vyrai vienodi.
Kokiu poiriu?
Jie visada dl ko nors mus erzina.
Ar galite pasakyti konkret pavyzd?
Na, mano vaikinas privert mane ateiti ia.
Js vaikinas privert jus ateiti ia.
Jis sako, kad danai bnu nusiminusi.
Man labai gaila, kad js nusiminusi.
Tai tiesa. A nelaiminga.
Manote, kad apsilankymas ia pads nesijausti nelaiminga?
Man reikia pagalbos, tai aiku.
K pagalba galt reikti jums?
Galbt imokiau sutarti su mama.
Papasakokite daugiau apie savo eim.
Mama rpinasi manimi.
Kas dar i eimos nari rpinasi jumis?
Ttis.
Ttis.
Tam tikru poiriu esate kaip ttis.
Koki panaum regite?
Js nepiktas, bet, manau, nelabai norite, kad tai pastebiau.
Kodl manote, kad a nepiktas?
Nesiginijate su manimi.
Kodl manote, kad nesiginiju su jumis?
Bijote mans.
Ar jums malonu galvoti, kad bijau js?
Mano ttis vis bijo.5

Komentuodamas savo krin, kur jis pripaino esant ribotu ir netgi

kvailoku indliu dar visikai jaun natralios kalbos apdorojimo proces,
D. Vaizenbaumas pasakojo, kaip lengvai kompiuteri programuotojai priveria mainas puikiai elgtis, ir to danai pakanka net labiausiai patyrusiam
stebtojui apakinti. Taiau, vos programos vidiniai procesai paaikinami pakankamai suprantama kalba, ts jis, magijos nebelieka; tai tra visikai
170

TOKS KAIP A

suprantam procedr rinkinys. Stebtojas sako pats sau: Ir a galjau tai

parayti. Programa nebetenka etikets imani ir tampa smalsij preke.6
Taiau D.Vaizenbaumo, kaip ir H. Higinso, ramyb netrukus baigsi.
ELIZA staiga ipopuliarjo Masaiusetso technologijos institute kaip pagrindin paskait ir pristatym apie kompiuterij ir laiko paskirst priemon. Ji
buvo viena i pirmj programini rang, atskleidiani kompiuteri gali
ir greit neprofesionalams. Norint pasikalbti su ELIZA, nereikjo joki matematikos, o juolab kompiuterijos, pagrind. Programos kopijos iplito ir kitas
mokyklas. Spauda ra, kad ELIZA, kaip vliau komentavo pats D.Vaizenbaumas, tapo nacionaliniu aislu.7
Kol D.Vaizenbaumas stebjosi visuotiniu susidomjimu jo programa,
jam nedav ramybs kitas dalykas kaip greitai ir stipriai mons, naudojantys program, emocikai prisiria prie kompiuterio ir su juo kalbasi tarsi su
tikru mogumi. Jie, kur laik pabendrav su maina, nepaisant mano aikinim, tvirtina, kad maina i ties juos supranta.8
Maina tikino net D.Vaizenbaumo sekretor, kuri mat j raant ELIZOS kodus ir tikrai inojo, jog tai tik kompiuterio programa. Po keli programos naudojimo D.Vaizenbaumo biure akimirk ji papra profesoriaus
ieiti i kabineto, nes jautsi nepatogiai dl pokalbio intymumo. Nesupratau
vieno, sak D.Vaizenbaumas, kad itin trumpas slyio su palyginti paprasta kompiuterine programa laikas gali priversti apgaulingai mstyti visikai
normalius mones.9
Netrukus pradjo dtis dar keistesni dalykai. Garss psichiatrai ir mokslininkai m kartligikai teigti, kad program galima taikyti psichiniams ir
neurologiniams pacientams gydyti. urnale Journal of Nervous and Mental
Disease paskelbtame straipsnyje trys inomi psichiatrai ra, kad truput patobulinta ELIZA galt bti terapijos priemon, naudotina psichikos ligoninse ir psichiatrijos centruose, stokojaniuose terapijos specialist. Esant
tokioms iuolaikinms ir ateities kompiuteri laiko paskirstos galimybms,
specialiai sukurtos kompiuterins sistemos per valand galt aptarnauti kelis
imtus pacient.
inomas astrofizikas Karlas Saganas (Carl Sagan) straipsnyje urnalui Na
tural History taip pat neslp susiavjimo ELIZOS potencialu. Jis svajojo apie
tinkl kompiuterins terapijos terminal, kak panaaus telefon bdeles,
171

seklumos

kur u keli doleri mokest bt galima pasikalbti su dmesingu, patikrintu

ir ne itin nurodinjaniu psichoterapeutu.10
Darbe Skaiiavimo mainos ir intelektas (Computing Machinery and
Intelligence) A. Tiuringas nagrinjo klausim Ar gali mainos mstyti? Jis
sil paprast eksperiment, kuris padt nusprsti, ar kompiuter galima vadinti intelektualiu; eksperiment pavadino imitaciniu aidimu, bet vliau jis
ipopuliarjo A. Tiuringo testo pavadinimu.
Eksperimente dalyvavo klausjas, kuris sdjo prie kompiuterio kambaryje, kur daugiau nieko nebuvo, ir su klaviatros pagalba bendravo su dviem
kitais monmis: vienas i j tikras, o kitas kompiuteris, apsimetantis mogumi. Jei klausjas neatskirs kompiuterio nuo tikro mogaus, A. Tiuringo
teigimu, bus galima manyti, kad kompiuteris intelektualus. Gebjimas i
odi sukurti tikinam savj a reikt, kad kompiuteris tikrai mstanti
maina.
Bendravimas su ELIZA buvo viena i A. Tiuringo testo variacij. Taiau,
kaip apstulbs pastebjo D.Vaizenbaumas, su jo programa kalbj mons nelabai norjo racionaliai ir objektyviai sprsti apie ELIZOS tapatyb.
Jie norjo galvoti, kad ELIZA mstanti maina. Jie norjo pripildyti ELIZ
mogaus savybi, net puikiai inodami, kad ELIZA niekas daugiau, kaip
tik kompiuterio programa, veikianti pagal paprastas, itin aikias instrukcijas.
A. Tiuringo testas, kaip paaikjo, labiau atskleid tai, k apie main mstym mano mons. Leidinio Journal of Nervous and Mental Disease
straipsnyje trys psichiatrai ne tik pasil, kad ELIZA galt pakeisti tikrus
terapeutus, bet ir m nelogikai rodinti, es psichoterapeutai i esms yra
kaip kompiuteriai: Galima manyti, kad terapeutas mogus yra informacijos
apdorotojas ir sprendimo primjas, besivadovaujantis taisyklmis, glaudiai
priklausaniomis nuo trumpalaiki ir ilgalaiki tiksl.11 Nerangiai mgdiodama mog, ELIZA skatino mones j laikyti kompiuteri imitatoriumi.
Reakcija programin rang D.Vaizenbaum sujaudino ir ikl klausim, kurio anksiau jis niekada sau neudav, bet kuris vliau j uvald daugeliui met: Kodl kompiuteris paskatino mones vl galvoti apie save kaip apie
mainas?12 Prajus deimtmeiui po ELIZOS debiuto, 1976m., D.Vaizenbaumas pateik atsakym klausim knygoje Kompiuterio galia ir mogaus
supratimas (Computer Power and Human Reason).
172

TOKS KAIP A

Nordami suprasti kompiuterio poveik, teig autorius, j turime vertinti

monijos praeities intelektini technologij, vairi ranki, tarkime, emlapio ar laikrodio, pakeitusi gamt ir mogaus tikrovs suvokim, poiriu.
Tokios technologijos tapo daikt, kuriais mogus kuria savo pasaul, dalimi.
Kart panaudojus, j nemanoma atsisakyti bent jau nesuklus visuomenje baisios sumaities ir visiko chaoso. Intelektin technologija, kaip ra
D.Vaizenbaumas, tampa neatskiriama bet kurios struktros dalimi, o taip
stipriai augusios struktr ir visas jos dalis technologijos nemanoma atskirti
nepaeidiant visos struktros.
is faktas, beveik tautologija, i dalies paaikina, kaip nuolat nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai jie buvo irasti, regis, negailestingai stiprjo
ms priklausomyb nuo skaitmenini kompiuteri. Kompiuteris nebuvo
btinas moderniai visuomenei igyventi po Antrojo pasaulio karo ir vliau,
teig D. Vaizenbaumas, uoliai, nekritikai integruotas paangiausias
Amerikos vyriausybs, verslo ir pramons sritis, jis tapo visuomens ilikimui
btinu itekliumi tuo poiriu, kad jis buvo keitimosi priemon.
I patirties su laiko paskirstos tinklais jis inojo, kad kompiuteri vaidmuo neapsiribos vyriausybini ir pramonini proces automatizavimu.
Kompiuteriai tarpininkaus veiklai, lemianiai kasdien moni gyvenim
kaip jie mokosi, galvoja, bendrauja. Intelektini technologij istorija rodo,
kaip spjo D. Vaizenbaumas, kad kompiuteri pasirodymas bet kurioje
svarbioje mogaus veikloje gali reikti amin draugyst. Ms intelektinis
ir socialinis gyvenimas, kaip ir pramoniniai procesai, gali gauti kompiuteri
primetam form.13
mons esame todl, kaip nusprend D.Vaizenbaumas, kad turime sunkiai apskaiiuojam dal proto ir kno ry, patirt, kuri formuoja atmint ir
mstym, gebjim jausti ir sijausti. Didiausias pavojus, artimai susidraugavus su kompiuteriu ir nuolatos stebint beknius simbolius kompiuterio ekrane prarasti mogikum, paaukoti savybes, mus skirianias nuo mainos.
Vienintelis bdas tokios lemties ivengti, kaip ra D.Vaizenbaumas, turti
smoningumo ir drsos neperleisti kompiuteriui mogikiausi mentalini
funkcij ir intelektins veiklos, ypa iminties reikalaujani uduoi.14
D.Vaizenbaumo knyga ne tik mokslinis veikalas apie kompiuteri ir
programins rangos poveik, bet ir sielos auksmas, nuodugnus, o vietomis ir
173

seklumos

teisuolikas, kompiuteri programuotojo savos profesijos rib analizavimas. i

knyga utrauk autoriui koleg nemeil. J ispausdinus, pirmaujantys kompiuteri specialistai, ypa auktinantys dirbtin intelekt, D. Vaizenbaum
laik kone eretiku.
Vienas i pirmosios Dartmuto dirbtinio intelekto konferencijos organizatori Donas Makartis (John McCarthy) ireik daugumos kompiuterini
technologij specialist nuomon, knyg paaipiai ipeikdamas kaip neproting ir ibar D.Vaizenbaum dl nemokslinio moralizavimo.15 U
duomen apdorojimo srities knyga didelio smyio nesukl. Ji pasirod kaip
tuo tik metu, kai pirmieji asmeniniai kompiuteriai pasiek masin gamyb.
Visuomen, nusiteikusi atsiduoti pirkimo manijai ir kurdinti kompiuterius
kone kiekviename biure, namie ir mokykloje, n neketino kreipti dmesio
atskalnikas abejones.
Plaktukas, paimtas staliaus, tampa bent jau jo smegenyse rankos
dalimi. Kariui paklus prie aki ironus, aplink smegenys stebi naujomis
akimis, akimirksniu prisitaikydamos prie visikai kitokio stebjimo lauko. Reples naudojani bedioni tyrimai atskleid, kaip lengvai plastikos primat
smegenys rankius traukia sensorin emlap.
mogaus smegen galimybs gerokai pranoksta net artimiausi ms giminaii primat rezultatus. Ms sugebjimas susilieti su vairiais rankiais
viena i savybi, labiausiai iskiriani i kit ri. Turdami i savyb ir
ypating kognityvini sugebjim, puikiai valdome naujas technologijas ir
jas irandame. Smegenys geba sivaizduoti naujos priemons mechanik ir
naud anksiau, nei atsiranda priemon. Neeilins proto galimybs panaikinti
rib tarp vidaus ir iors, kno ir instrumento, tapo, kaip sako Oregono universiteto neurologijos specialistas Skotas Frjus (Scott Frey), be jokios abejons, svarbiu ingsniu technologij vystymosi link.16
Glauds ryiai, kuriuos umezgame su savo rankiais, veikia abejomis
kryptimis. Kai technologijos tampa ms tsiniais, mes tampame j tsiniais.
Kai stalius paima rank plaktuk, ranka gali daryti tik tai, k gali plaktukas.
Ranka tampa vini kalimo ir traukimo rankiu. Karys, pakls prie aki ironus, gali matyti tik tai, k leidia matyti iron liai. Jis mato nutolusius
objektus, bet nemato, kas alia.
174

TOKS KAIP A

F. Nys patirtis su raomja mainle ypa gerai rodo technologij tak.

Filosofas ne tik sivaizdavo, kad raomasis rutulys visai kaip a: jis pajuto,
kad ir jis panaja raomj rutul, o raomoji mainl kuria jo mintis. Panaius potyrius igyveno ir T. S.Eliotas, nuo es ir poem raymo ranka perjs
prie spausdinimo mainle. Kurdamas raomja mainle, ra 1916 m.
laike Konradui Eikenui (Conrad Aiken), pastebjau, kad netenku proio
rayti ilgais sakiniais, kuriuos taip mgau anksiau. Trumpa, staccato, tarsi
iuolaikin prancz proza. Raomoji mainl suteikia skaidrumo, bet nesu
tikras, kad ji skatina subtilum.17
Kiekvienas rankis, atverdamas naujas galimybes, primeta ir apribojim.
Tai paaikina, kodl, kur laik naudojs raykl, miau prarasti gebjim rayti ir redaguoti ranka. Kaip vliau suinojau, mano patirtis nebuvo neprasta. Kompiuteriu spausdinti prat mons, jeigu jiems staiga prireikia rayti
ranka ar diktuoti, jauiasi sutrik, teigia N. Dod. J sugebjimas mintis
iversti pasvirj rat maja, pripratus spaudyti klavius ir stebti, kaip
raids, tarsi mosteljus burt lazdele, atsiranda ekrane.18 iandien, kai vaikai
nuo ma dien naudoja klaviatras ar minktuosius mygtukus, o mokyklos
atsisako dailyraio pamok, daugja rodym, kad sugebjimas kaligrafikai
rayti ranka i ms kultros nyksta. Tampa mirusiu menu. Mes kuriame
rankius, 1967m. pastebjo jzuit dvasininkas ir informacijos priemoni
specialistas Donas Kalkinas (John Culkin), paskui jie kuria mus.19
Dvasinis D.Kalkino mokytojas M. Makluhanas iaikino, kaip technologijos vienu metu mus ir stiprina, ir sekina. Vienoje i, velniai tariant, valgiausi knygos Kaip suprasti medijas viet M. Makluhanas ra, kad rankiai gal gale pakeiia t kno dal, kurios funkcijas jie ipleia.20 Dirbtinai
iplstas kai kurias savo dalis nutoliname nuo savs ir natrali j funkcij.
Irad automatines audimo stakles, per darbo dien galime iausti daugiau audeklo, nei dirbdami rankomis, taiau paaukojame dal galimybi, pasiekiam tik dirbant rankomis, ir, inoma, pajautim. Audj pirtai, anot
M.Makluhano, pasidar nejautrs. kininkai taip pat neteko dirvos pajautimo, pradj naudoti mechanines akias ir plgus. iandieninis kininkas
sdi savo gerai vsinamoje kabinoje milinikame traktoriuje ir retai kada
palieia em; o per vien dien gali dirbti tiek lauko, kiek jo kauptukais
ginkluoti proseneliai nebt veik per mnes. Vairuodami automobil, per
175

seklumos

dien galime nukeliauti kur kas daugiau nei psiomis, bet netenkame artimo
ryio su eme, kur patiriame keliaudami psiomis.
M. Makluhanas pripaino jis nra pirmasis, pastebjs ribojamj technologij poveik. i idja gyva turbt informatyviausioje ir grsmingiausioje
Senojo Testamento psalmje:
J stabai i aukso, sidabro,
mogaus rank jie padaryti.
Jie turi lpas, bet neprabyla,
turi akis, bet nemato.
Turi ausis, bet nieko negirdi,
turi nosis, bet neuuodia.
Turi rankas, palytti negali,
turi ir kojas, bet jie nepaeina,
garso i savo gerkls neiduoda.
juos panas taps, kas juos dirbdina,
visi, kurie jais pasikliauja.

(Psalmynas, vert Dominykas Valentis,

Kaunas: Spindulys, 1997, 220)
U technologij gali mokame nutolimo kain, kuri gali bti ypa didel, kalbant apie intelektines technologijas. Proto rankiai pratsia ir taip pat
slopina asmenikiausias, mogikiausias natralias galias, btinas mstymui,
suvokimui, atminiai, emocijoms. Atsiradus mechaniniam laikrodiui su
gilia pagarba jo privalumams netekome natralaus laiko pojio.
L. Mamfordas, apraydamas, kaip iuolaikiniai laikrodiai padjo sukurti tikjim nepriklausomu matematikai imatuojam sek pasauliu, taip pat
pabr, kad laikrodis atsiejo laik nuo mogikj vyki.21 Remdamasis
L.Mamfordo nuomone, D.Vaizenbaumas teig: pasaulio koncepcija, suformuota laiko valdymo instrument, buvo ir yra skurdesn senesnio pasaulio
versija, nes ji pagrsta tiesiogins patirties, sudariusios senj realyb, nepaisymu.22
Sprsdami, kada valgyti, dirbti, miegoti, keltis, nustojome gilintis savo
poreikius ir mme irti laikrod. Tapome daug mokslikesni, bet ir truput
mechanikesni.
176

TOKS KAIP A

Net toks i pairos paprastas ir nekaltas rankis, emlapis, pasiymi ribojamuoju poveikiu. Kartografija gerokai pagilino ms protvi navigacijos
gdius. Pirm kart mons galjo utikrintai skersai ir iilgai iraiyti alis
bei vandenis, kuri anksiau nebuvo mat; i paanga paspartino istorin tyrim, prekybos ir karybos pltr. Taiau prigimtinis moni gebjimas painti kratovaizd, kurti isamius mentaliuosius aplinkos emlapius susilpnjo.
Abstraktus dvimatis erdvs vaizdavimas siterp tarp emlapio skaitytojo ir
tikrojo jo teritorijos suvokimo. Remdamiesi smegen tyrimais, galime daryti
ivad, kad i netektis turi fizin paaikinim. monms mus pasitikti emlapiais, o ne savo orientacija, sumajo u erdvin mstym atsakinga hipokampo dalis. Ribojimas pasireik giliai neuronuose.
Gali bti, kad iandien vyksta dar vienas panaus prisitaikymas tampame priklausomi nuo kompiuterini GPS prietais, vediojani mus
po aplink. Eleonora Magvair (Eleanor Maguire), neuromokslinink, vadovavusi Londono taksist smegen tyrimui, nerimauja, kad palydovins navigacijos gali turti didel poveik taksist neuronams. Labai tikims, kad
jie jos nenaudos, sako mokslinink tyrj grups vardu. Mes manome,
kad hipokampo sritis padidjo dl btinybs atsiminti daug informacijos.
Jiems pradjus naudoti GPS, reiks maiau ini, ir gali bti, kad smegenyse
nebeliks pokyi, kuriuos regime dabar.23 Taksistams nebereiks siminti
gatvi, bet jie neteks ir iskirtini mentalini privalum. J smegenys nebebus tokios domios.
Aikindamas, kaip technologijos iki savinaikos riboja sustiprinamas savybes, M. Makluhanas nemgino romantizuoti visuomens, egzistavusios iki emlapi, laikrodi ar automatini audimo stakli. Jis suprato, kad nutolimas
yra neivengiamas technologij alutinis produktas. Kai naudojame rank,
padedant valdyti iorin pasaul, pakeiiame savo santyk su pasauliu. Valdymas galimas tik i psichologinio atstumo. Kai kuriais atvejais btent nutolimas
ir utikrina rankio vert.
Statome namus ir siuvame Gore-Tex striukes, nes norime nutolti nuo vjo,
lietaus ir alio. Rengiame kanalizacij, nes norime ilaikyti sveik atstum nuo
savo pai nevarum. Gamta mums ne prieas, bet ir ne draugas. M.Makluhano nuomone, norint siningai vertinti bet kuri nauj technologij ar
bendrj paang, reikia sitikinti, kas prarandama ir kas laimima. Neturtu 177

seklumos

me leisti technologijos puikybei apakinti ms sarginius unis ir nematyti,

kad netenkame svarbios savo dalies.
Kaip universali informacijos priemon, nepaprastai lankstus ms poji, painimo, atminties tsinys, prie tinklo prijungtas kompiuteris yra
itin galingas nerv stiprintuvas. Ribojamasis jo poveikis atitinkamai stiprus.
N.Dod teigia: kompiuteris padidina centrins nerv sistemos informacijos
apdorojimo geb ir j keiia. Elektronins informacijos priemons taip
efektyviai keiia nerv sistem todl, kad tiek medij, tiek ir nerv sistemos
veikimo bdai yra labai panas ir suderinami, todl jie lengvai gali veikti kartu. Bdama plastika, nerv sistema gali pasinaudoti iuo suderinamumu ir
susilieti su elektronine medija, sudarydama vien didel sistem.24
Yra dar viena, netgi svarbesn prieastis, kodl nerv sistema taip greitai susilieja su kompiuteriu. Evoliucija pripild smegenis galing socialini instinkt, kurie, kaip teigia Harvardo Socialinio painimo ir emocins
neurologijos laboratorijos vadovas Deisonas Mielas (Jason Mitchell), sukelia
procesus, padedanius numanyti, k mano ar jauia esantys aplink mus.
Pastarojo meto neurovizualizacijos tyrimai atskleid, kad trys itin aktyvios smegen sritys prefrontalinje ievje, parietalinje ievje ir parietalins
bei temporalins ievi sankirtoje specialiai skirtos suprasti, kas vyksta kit
moni galvoje. Vidinis gebjimas skaityti mintis, kaip teigia D. Mielas, svarbus ms ries skmei, nes duoda galimyb valdyti dideles moni
grupes, kad pasiektume individualiai nepasiekiam tiksl.25 Taiau, engus
kompiuteri ami, talentas suvokti kit mstym lm nenumatytas pasekmes.
Dl nuolat perdto srii, atsaking u socialin mstym, aktyvumo,
D.Mielo teigimu, galime velgti mintis net ten, kur j nra, net negyvuose objektuose. Taip pat daugja rodym, kad protas natraliai mgdioja
kit, tikr ar sivaizduojam, subjekt, su kuriais sveikaujame, proto bsenas. is nervinis atspindjimas i dalies paaikina, kodl taip greitai mogaus
savybes priskiriame kompiuteriui, o kompiuterio savybes sau, kodl, kalbant
ELIZAI, girdime mogaus bals.
Ms noras, netgi nekantrus trokimas su savo duomen apdorojimo
sistemomis prisijungti prie N. Dod vadinamos vienos didels sistemos yra
178

TOKS KAIP A

ne tik kompiuterio kaip informacijos priemons ypatybi, bet ir ms socialiai adaptuot smegen ypatybi, rezultatas. Nors is kibernetinis mogaus
proto ir mainos susiliejimas galina kur kas geriau atlikti tam tikras uduotis,
jis kelia grsm ms kaip mogikosios btybs tapatybei. Net jei sistema,
su kuria ms smegenys taip noriai susilieja, perleidia savo gali, taip pat
perleidia ir ribotumus. Performuluojant D.Kalkino fraz, galima teigti: mes
programuojame kompiuterius, jie programuoja mus.
Net praktiniame lygmenyje poveikis ne visada toks diuginantis, kaip
nortsi. Daugelis hiperteksto ir multimedijos tyrim rodo, kad gebjimui
mokytis gali ikilti rimta grsm, kai smegenys perkraunamos vairiais interneto stimulais. Daugiau informacijos gali reikti maiau ini. Kaip dl ms
naudojamos vairios programins rangos poveikio? Kaip genialios programos,
kurias naudojame informacijai iekoti ir vertinti, veikia ir formuoja mintis bei
kitaip nemaloniai veikia tai, ko ir kaip mokoms?
Oland klinikins psichologijos specialistas Kristofas van Nimvegenas
(Christof van Nimwegen) 2003 m. pradjo dmesio vert mokymosi kompiuteriu tyrim, kur vliau BBC urnalistas pavadino vienu i domiausi
kompiuterio naudojimo ir stiprjanios ms priklausomybs nuo sveikos su
informacijos sistemomis per ekran alutinio poveikio tyrim.26
K. Nimvegeno tyrime dvi grups savanori kompiuteriu turjo isprsti
paini login uduot. Uduoties esm sudlioti spalvotus kamuoliukus dvi
dutes pagal tam tikras taisykles, nustatanias, kuriuos kamuoliukus kada
reikia perkelti. Viena grup naudojosi programine ranga, sukurta specialiai
iai uduoiai palengvinti. Atliekant uduot, programa ekrane rod vaizdines
uuominas, pavyzdiui, ymjo leistinus veiksmus. Kita grup naudojo paprast program, kuri neteik joki uuomin ar kitoki patarim.
Pirmuose uduoties sprendimo etapuose grup, naudojusi speciali program, kaip ir tiktasi, greiiau atliko reikiamus veiksmus nei kita grup. Taiau, testui tsiantis, grups, naudojusios paprast program, gdiai gerjo
spariau. Gal gale, naudoj ne speciali program, uduot galjo isprsti
greiiau ir dar maiau klaid. Taip pat jie maiau kart buvo atsidr aklavietje, kai tolesni veiksmai nemanomi, nei grup, naudojusi speciali program.
Rezultatai parod, kaip teig K. Nimvegenas, kad naudoj speciali program galjo geriau planuoti ir numatyti strategij, o naudoj paprast progra 179

seklumos

m pasikliov bandym ir klaid metodu. Taiau pirmieji danokai pastebti

be tikslo spragsintys bet kur, bandydami veikti uduot.27
Po 8 mn. K. Nimvegenas vl surinko tyrimo grupes ir dav sprsti spalvot kamuoliuk uduot bei kitok jos variant. Pastebta, kad dalyviai, anksiau naudoj paprast program, uduot atliko dvigubai greiiau nei naudoj speciali program. Kitame teste dalyvav kiti savanoriai turjo prasta
darbo planavimo programa numatyti daug susitikim su tais paiais ir kitais
monmis. Viena grup vl naudojo speciali programin rang, pateikiani
ekrane daugyb uuomin, o kita prast rang. Gauti analogiki rezultatai.
Dalyviai, naudoj paprast program, uduot atliko, darydami maiau nereikaling veiksm ir tiesesniu keliu; taip pat j elgsena buvo planingesn
ir imaningesni sprendimai.28
Tyrimo ataskaitoje K. Nimvegenas pabr, kad jis lygino fundamentaliuosius kognityvinius dalyvi gdius. Rezultat ir mokymosi skirtumus
paaikina programins rangos dizaino skirtumai. Dalyviai, naudoj paprastas
programas, nuolat buvo labiau susikaup, dar tiesesnius ir ekonomikesnius
sprendimus, rinkosi geresn strategij, turjo daugiau iliekamj ini. Kuo
daugiau dalyviai kliovsi isamiomis programins rangos nuorodomis, tuo
maiau sitrauk uduoties atlikim ir tuo maiau imoko.
Tyrimo rezultatai parod, kaip traktavo K. Nimvegenas, kad, uduoi
sprendim ir kitus kognityvinius darbus perleidus kompiuteriui, sumaja
smegen gebjimas kurti stabilias ini struktras, kitaip tariant, schemas, kurias vliau galima panaudoti naujomis aplinkybmis.29 Polemikas
pasakyt dar atriau: kuo imanesn programin ranga, tuo bukesnis naudotojas.
Diskutuojant dl tyrimo ivad, K. Nimvegenas sil programuotojams
pagalvoti apie maiau paranki program krim, kad naudotojai daugiau
galvot patys. Gal tai ir geras patarimas, bet sunku sivaizduoti, kad komercini kompiuterini program ir internetini programli krjai j atsivelgt. Kaip pastebjo pats K. Nimvegenas, viena i nuolatini programins
rangos krimo tendencij utikrinti kuo patogesn naudotojo ssaj. Tai
ypa pasakytina apie internet.
Interneto bendrovs ariai konkuruoja stengdamosi palengvinti monms
gyvenim nuimti uduoi sprendimo ir kitokio protinio darbo nat nuo
180

TOKS KAIP A

naudotoj pei ir ukrauti mikroprocesoriui. Nedidelis, bet rykus pavyzdys

galt bti iekos sistem evoliucija.
I pradi Google iekos sistema buvo labai paprasta iekos langel vedi
pagrindin od ir paspaudi iekos mygtuk. Taiau Google, jausdama kit iekos priemoni, pavyzdiui, Microsoft Bing, konkurencij, stropiai dirbo, kad
j paslaugos bt kuo geresns. Dabar, iekos langel vos vedus pirm raid,
Google silo populiari iekos termin, prasidedani ta raide, sra. Ms
algoritmai sudaryti remiantis isamia informacija, padedania nuspti, kokius
klausimus naudotojai nori matyti, aikina bendrov. I anksto silydami
itobulintus iekos variantus, galime utikrinti patogesn ir veiksmingesn iek.30
Taip kognityvini proces automatizavimas tapo prastine iuolaikini
programuotoj priemone. Ir ne iaip sau mons natraliai ieko program
ir svetaini, kuriose daugiausia pagalbos ir rekomendacij, o sunkiai suprantam vengia. Norime patogios, suprantamos programins rangos. Kodl nenorti? Taiau, programinei rangai perleisdami daugiau mstymo funkcij,
tiktina, kad po truput, bet reikmingai mainame savo pai smegen galias.
Kai grioviakasys kastuv ikeiia ekskavatori, jo rank raumenys nusilpsta,
nors darbo efektyvumas ir padidja. Panaiai gali vykti ir automatizuojant
smegen darb.
Kitas nesenas tyrimas, kart akademini studij, pateikia tikinam rodym, kad priemons, kurias naudojame informacijai analizuoti internete,
veikia protinius proius ir mstym. ikagos universiteto sociologas Deimsas Evansas (James Evans) surinko didel duomen baz apie 34 mln. mokslini straipsni, paskelbt akademiniuose urnaluose 19452005m.
Jis analizavo straipsniuose pateiktas citatas ir band nustatyti, ar citavimo,
taip pat tyrimo modeliai pakito, urnalams i popierini tapus internetiniais.
Turint omenyje, kad iekoti skaitmeniniame tekste kur kas lengviau nei popieriniame, manyta, kad urnal skelbimas internete gerokai iplt mokslini tyrim ribas, todl turt bti didesn citat vairov. Taiau D.Evansas
aptiko visai ne tai.
urnalams persiklus internetin erdv, mokslininkai i ties citavo
maiau straipsni nei anksiau. Skaitmenizavus ir suklus iniatinkl seniau
spausdint urnal numerius, daniau citavo naujesnius straipsnius. Dl ge 181

seklumos

resnio informacijos prieinamumo, kaip teig D.Evansas, susiaurjo mokslas

ir mokytumas.31
Aikindamas ias netiktas ivadas straipsnyje urnale Science 2008 m.,
D.Evansas pabr, kad automatinio informacijos atrinkimo priemons, sakykime, iekos sistemos, veikia kaip populiarumo stiprikliai, greitai nustatantys ir po to nuolat palaikantys nuomon, kokia informacija svarbi, o kokia ne.
Be to, nuorodas sekti paprasta, todl internetiniai tyrintojai nekreipia dmesio daugel verting straipsni, kuriuos iekantys informacijos spaudiniuose
paprastai aptikt. Kuo greiiau tyrjai gali isiaikinti vyraujani nuomon,
kaip ra D.Evansas, tuo labiau tiktina, kad j laikys priimtina ir daugiau
citat teiks i maiau altini.
Maiau u iniatinklio narym veiksmingas senamadikas tyrimas bibliotekoje ipleia tyrjo horizont: Sklaidydamas ir skaitydamas nesusijusius
spausdintus straipsnius, tyrjas gali atlikti platesn analiz ir pasiekti senesn
informacij.32 Lengviausias bdas ne visada geriausias, bet kompiuteriai ir
iekos sistemos skatina rinktis lengviausi keli.
Iki F. V. Teilorui pristatant savo mokslinio valdymo teorij, darbininkas
pats nusprsdavo, kaip atlikti darb, pasikliaudamas savo pasirengimu, iniomis ir patirtimi. Jis dirbdavo pagal savo scenarij. Vliau darbininkai turjo
vadovautis kit paraytais scenarijais. Mainos operatorius neturjo suprasti,
kaip ir kodl sudarytas vienoks ar kitoks darbo scenarijus; jis turjo tik vykdyti. Smyio, kur sukelia individualus savarankikumas, nebeliko, gamyklos
darsi efektyvesns, j rezultatai labiau nuspjami. Pramon klestjo. Taiau
nebeliko ir individualios iniciatyvos, krybikumo, sieki. Smoningas darbas
virto nesmoninga rutina.
Internete taip pat vadovaujams kit paraytais scenarijais, algoritminmis instrukcijomis, kurias nedaugelis tesuprastume, net jei bt prieinamos.
Iekodami informacijos Google ir kitose iekos sistemose, veikiame pagal tam
tikr scenarij. velgdami Amazon ar Netix silomus produktus, veikiame
pagal scenarij. Rinkdamiesi i kategorij srao, kaip apibdinti save ar savo
status Facebooke, veikiame pagal scenarij.
Scenarijai gali bti labai puiks ir itin naudingi, kaip teilorizmo idjos
gamykloms, bet jie mechanizuoja kiek padrikus intelektuali tyrinjim ir
net socialinio prisiriimo procesus. Kaip teig kompiuteri programuotojas
182

TOKS KAIP A

Tomasas Lordas (Thomas Lord), programin ranga gal gale gali paversti asmenikiausi ir intymiausi mogaus veikl bereikmmis apeigomis, kai
ingsniai ukoduoti internetini tinklalapi logikoje.33 Uuot vadovaudamiesi savo iniomis ir nuojauta, atliekame formalius veiksmus.
Kas tiksliai vyko sdinio alioje nuoalioje vietoje Slipi Holou ir mstanio N. Hotorno galvoje? Kaip procesai jo galvoje skyrsi nuo proces galvose
miest gyventoj, susigrdusi triukmingame traukinyje? Daugybiniai psichologiniai tyrimai, atlikti per pastaruosius 20met, atskleid, kad, praleid
iek tiek laiko ramioje kaimo vietovje, gamtoje, mons geriau susikaupia,
pagerja atmintis ir kognityviniai gdiai. Protas tampa ramesnis ir atresnis. Pagal dmesio atkrimo teorij (attention restoration theory, ART), taip
yra todl, kad moni neveikia ioriniai stimulai, ir smegenys gali pailsti.
Jos nebeturi apkrauti savo darbins atminties, apdorodamos i apaios vir
nukreipt trukdi sraut. Dl to padidja kontempliatyvumas ir gebjimas
valdyti prot.
Naujausi tokio pobdio tyrimo rezultatai ispausdinti Psychological
Science 2008m. gale. Miigano universiteto tyrj grup, vadovaujama psichologo Marko Bermano (Marc Berman), surinko grup moni ir papra atlikti sudtingus, protikai sekinanius testus, kad itirt j darbins atminties
galimybes ir gebjim nukreipti dmes i viraus apai.
Po tyrimo dalyvius padalijo dvi grupes. Viena grup madaug valand
vaikiojo po ram park, o kita t pat laik praleido judriose miesto gatvse.
Tada abi grups dar kart atliko test. Tyrjai pastebjo, kad vaiktinj parke gerokai geriau atliko kognityvines uduotis ir buvo daug dmesingesni.
Vaiktinj mieste, prieingai, testo rezultat nepagerino.
Tyrjai atliko pana bandym ir su kitais monmis, taiau, uuot j
pasivaikioti tarp atskir testo dali, irjo rami gamtos vaizd ar miesto nuotraukas. Gauti analogiki rezultatai. irj gamtos vaizdus galjo kur
kas geriau valdyti dmes, o irjusi miesto vaizdus joki teigiam dmesio
pokyi nebuvo. Apskritai, apibendrino tyrjai, leisti laik gamtoje gyvybikai svarbu kognityvini proces kokybei.34
Internete nra tokios ramios vietos, kaip Slipi Holou, kur mstymas galt atsigauti. Yra tik begalinis, traukiantis miesto gatvi bruzdesys. Interneto,
183

seklumos

kaip ir miesto, stimulai gali udegti ir kvpti. Mes nenorsime j atsisakyti.

Taiau jie taip pat sekina ir blako. Jie gali lengvai, kaip suprato N.Hotornas,
ugoti ramesnes mintis. Vienas i didiausi pavoj, gresiani automatizuojant prot ir perleidiant savo mintis ir atminties srauto kontrol galingai
elektroninei sistemai, apie kur spja mokslininkas D.Vaizenbaumas ir menininkas R. Formanas, lta mogikumo ir monijos erozija.
Ramus, dmesingas protas reikalingas ne tik giliam mstymui, bet ir empatijai, atjautimui. Psichologai seniai tyrinja, kaip mons igyvena baim ir
reaguoja fizin grsm, taiau tik neseniai pradjo tyrinti tauresni instinkt itakas. Pastebta, kaip aikina Piet Kalifornijos universiteto Smegen ir
krybikumo instituto direktorius Antonis Damazis (Antonio Damasio), kad
auktesnio lygio emocijos kyla i nervini proces, kurie i prigimties yra
lti.35 Viename i pastarojo meto eksperiment A. Damazis su kolegomis
papra tyrimo dalyvi pasiklausyti istorij apie mones, patirianius fizin
ar psichologin skausm. Papraius prisiminti istorijas, dalyviams atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Bandymas atskleid, kad mogaus smegenys labai
greitai reaguoja fizinio skausmo suvokim kai matome sueistj, primityvs smegen skausmo centrai sureaguoja beveik akimirksniu, taiau subtilesni
mentaliniai uuojautos keniantiems psichologikai procesai vyksta kur kas
liau. Tyrjai nustat, kad smegenims reikia laiko momentinei kno reakcijai veikti ir pradti suprasti bei jausti psichologinius ir moralinius situacijos
aspektus.36
Mokslinink teigimu, is tyrimas atskleidia: kuo labiau bsime isiblak, tuo maiau bsime jautrs, trks empatijos, atjautos ar kit panai
jausm. Kai kurioms mintims, ypa moraliniams sprendimams apie kit
moni socialin ir psichologin padt, reikia skirti atitinkamai laiko ir refleksijos, spja tyrimo grups nar Mer Helena Imordino-Jang (Mary Helen
Immordino-Yang). Jei viskas vyksta per greitai, galime kaip reikiant nesuvokti psichologins kito mogaus bsenos.37 Tuo atveju greitai prieitume prie
ivados, kad internetas lugdo moral, bet tikrai neskubtume pripainti, jog
internetas keiia gyvybines ms vagas ir maina sugebjim mstyti, sekina
emocijas ir mintis.
Yra ir toki, kurie diaugiasi, kad smegenys lengvai prisitaiko prie intelektins interneto doktrinos. Technologiniai procesai negrtami, rao Wall
184

TOKS KAIP A

Street Journal skilties redaktorius, tad daugybini uduoi ir vairi informacijos ri naudojimo tendencija iliks. Taiau nereikia jaudintis programin mogaus ranga laiku prisijungs prie mainos technologijos, kurioje
gausu informacijos. Bsime aktyvesni duomen naudotojai.38
New York urnalo vedamojo straipsnio autorius teigia: pripratus sprsti
XXI a. uduot skrajoti po internete pateiktos informacijos bit lauk,
smegen grandins neivengiamai pasikeis taip, kad galt geriau apdoroti daugiau informacijos. Galbt neteksime gebjimo susikaupti, sprsdami
sudting uduot, nuo pradios iki galo, bet gysime nauj gdi, sakykime, vienu metu dalyvauti 34 pokalbiuose eiomis skirtingomis informacijos
priemonmis.39 ymus ekonomistas diugiai rao: iniatinklis teikia galimyb pasiskolinti kognityvins jgos i patologinio udarumo ir bti labiau
nepasotinamiems.40
Atlantic straipsni autorius teigia, kad technologinis dmesio sutrikimas gali bti laikina problema, atsiradusi dl priklausymo nuo kognityvini proi, susiformavusi ir itobuljusi ribotos informacijos eroje. Nauji
kognityviniai proiai vienintel galima perspektyva nuolatins prijungties
amiuje.41
ie autoriai visikai teiss: mus keiia nauja informacin aplinka. Smegen adaptyvumas, priklausantis nuo svarbiausi j proces, intelekto
istorijos pagrindas. Jei ir esama garantij dl j ateities, jos labai miglotos.
Adaptyvumas galina geriau prisitaikyti prie aplinkybi, bet kokybikai tai yra
neutralus vyksmas. Gal gale svarbu ne tapsmas, o kuo tapsime. etajame
XX a. deimtmetyje Martinas Haidegeris (Martin Heidegger) paymjo: kylanti technologins revoliucijos banga gali taip traukti, ukerti, apakinti
ir apgauti mog, kad vien dien skaitmeninis mstymas bus suprantamas
ir naudojamas kaip vienintelis mstymo bdas. Ms pajgumas sitraukti
gilius apmstymus, kur laikme mogikumo pagrindu, gali tapti neapgalvotos paangos auka.42 Triukminga technologijos paanga, panaiai kaip
Konkordo stot atvyks lokomotyvas, gali nustelbti jautrias nuovokas, mintis
ir emocijas, kylanias tik mstant ir reflektuojant. Technologij tornadas,
kaip ra M. Haidegeris, ksinasi prati visur.43
Gali bti, kad dabar esame baigiamojoje jo siautjimo stadijoje. Audr
savo siel sileidiame noriai.
185

Epilogas

MOGAUS ELEMENTAI

009m. pabaigoje baigdamas i knyg, atsitiktinai spaudoje pastebjau

straipsniuk. Didiausia Anglijoje egzaminavimo bendrov Edexcel pristat egzamin raini automatinio taisymo sistem, grindiam dirbtiniu intelektu. Kompiuterin vertinimo sistema turt perskaityti ir vertinti Didiosios Britanijos moksleivi rainius, raomus per kalbos gdi
patikrinimo egzamin. Bendrovs Edexcel, priklausanios informacijos priemoni konglomeratui Pearson, atstovas pasakojo: sistema utikrina mogaus
tikslumo lyg, jai nebdingos nuovargio ir pavargimo savybs, kaip skelbiama Times Education Supplement praneime. Egzaminavimo ekspertas tvirtino,
kad kompiuterinis raini vertinimas ateityje taps norma: Klausimas ne ar,
o kada.
Stebjausi, kaip Edexcel programa iskirs tuos retus studentus, kurie nukrypsta nuo raymo norm ne todl, kad stokot kompetencijos, o todl, kad
pasiymi ypatingu krybikumu? Atsakym inojau niekaip. Kompiuteriai,
pasak D.Vaizenbaumo, vadovaujasi taisyklmis, o ne sprendia. Vietoj subjektyvumo formul. Straipsnis atskleid tai, k nuovokusis D.Vaizenbaumas velg prie kelis deimtmeius; jis spjo, kad, pasidar labai priklausomi
nuo kompiuteri, jiems norsime patikti iminties reikalaujanias uduotis. O tai padarius, kelio atgal nebebus. Programa taps nebepakeiiama.
Technologijos pagundoms sunku atsispirti, o skubios informacijos amiuje greiio ir efektyvumo nauda atrodo akivaizdi ir neabejotinai patraukli. Taiau a vis tiek viliuosi, kad taip lengvai nepriimsime kompiuteri
186

epilogas

ininieri ir programuotoj kuriamo scenarijaus. Net jei nepaisysime D.Vaizenbaumo raginimo atidiai vertinti, k laimime ir ko netenkame, apie tai
sprskime patys. Bt gaila, ypa dl vaik, jei nedvejodami pritartume idjai,
kad mogaus elementai paseno ir juos reikia keisti.
Edexcel istorija dar kart sukrt mane, prisiminus filmo 2001 met kosmin odisja scen. Ji mane persekioja nuo tada, kai, dar bdamas paauglys,
atuntajame XX a. deimtmetyje, per pat vidur savo analogins jaunysts,
pirmkart pamaiau i kino juost. Tai fatalika ir verianti ird kompiuterio
emocinio atsako imontavim scena; jo nusivylimas, kai viena po kitos gsta
mikroschemos, vaikikas maldavimas: A tai jauiu. A tai jauiu. A bijau
grimas vadinamj nekaltumo bsen. HAL jausm iraika suprieinta
su filmo heroj moni nejautrumu; jie beveik robotikai tiksliai daro jiems
prastus dalykus. Msto ir veikia pagal scenarij, tarsi vadovautsi algoritmu.
2001 met kosmins odisjos pasaulyje mons taip supanajo su mainomis, kad mogikiausias veikjas yra maina. Tokia juodos S.Kubriko pranaysts esm: kai pasaul paliksime valdyti tik kompiuteriui, ms intelektas
nuskurs iki dirbtinio intelekto lygio.

187

Padka

i knyga atsirado i straipsnio Ar Google mus bukina (Is Google Making

Us Stupid?), mano parayto urnalo Atlantic 2008 m. liepos-rugpjio
numeriui. Dkoju Atlantic kolektyvui: Deimsui Benetui (James Bennet),
Donui Pekui (Don Peck), Deimsui Gibniui (James Gibney), Timoiui Lavinui (Timothy Lavin), Reihanui Salemui (Reihan Salam) u pagalb ir param.
Mano svarstymai apie Google strategij, aprayti 8 skyriuje, paremti mediaga,
pirm kart ispausdinta straipsnyje, paraytame Strategy & Business, 2007m.
Labai dkoju io urnalo darbuotojams Artui Klaineriui (Art Kleiner) ir Emei
Berntain (Amy Bernstein) u puik redagavim. U kilnum ir laik, skirt
atsakyti mano klausimus, dkoju Maikui Merzenichui, Marianai Vulf, Dimui Oldsui, Raselui Poldrekui, Gariui Smului, Zimingui Liu, Kljui irkiui,
Kevinui Keliui, Briusui Fridmanui, Metui Katsui (Matt Cutts), Tomui Lordui,
Kalebui Kreinui, Bilui Tompsonui, Ariui ulmanui. Ypa dkoju redaktoriui
i W. W. Norton, Brendanui Kariui (Brendan Curry) ir jo talentingiems kolegoms. Taip pat esu skolingas savo agentui Donui Brokmanui (John Broc
kman) ir jo kolegoms i Brockman Inc. Baigdamas reikiu pagarb bebaimiams
pirmiesiems ios knygos skaitytojams monai Anei (Ann) ir snui Henriui
(Henry), prisidjusiems prie jos ubaigimo.

188

inaos
Pirmas skyrius
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17

Marshall McLuhan, Kaip suprasti medijas: mogaus tsiniai, i angl kalbos vert Daina
Valentinaviien, Vilnius: Baltos lankos, 2003, 346.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
Ten pat.
David Thomson, Have you Seen?: A Personal Introduction to 1000 Films, New York: Knopf,
2008, 149.
Heather Pringle, Is Google Making Archaeologists Smarter?, Beyond Stone and Bone
tinklaratis, Amerikos archeologijos institutas, 2009m. vasario 27d., http://archaeology.
org/blog/?p=332.
Clive Thompson, Your Outboard Brain Knows All, Wired, 2007 spalis.
Scott Karp, The Evolution from the Linear Thought to Network Thought, Publishing
2.0 tinklaratis, 2008m. vasario 9d., http://publishing2.com/2008/02/09/the-evolutionfrom-linear-thought-to-networked-thought.
Bruce Friedman, How Google Is Changing Our Information-Seeking Behavior, Lab
Soft News tinklaratis, 2008m. vasario 6d., http://labsoftnews.type pad.com/lab_soft_
news/2008/02/how-google-is-c.html.
Philip Davis, Is Google Making Us Stupid? Nope! The Scholarly Kitchen tinklaratis,
2008m. birelio 16d., http://scholarlykitchen.sspnet.org/2008/06/16/is-google-makingus-stupid-nope.
Scott Karp, Connecting the Dots of the Web Revolution, Publishing 2.0 tinklaratis,
2008m. birelio 17d., http://publishing2.com/2008/06/17/connecting-the-dots-of-theweb-revolution.
Davis, Is Google Making Us Stupid? Nope!
Don Tapscott, How Digital Technology Has Changed the Brain, Business-Week On
line, 2008 m. lapkriio 10 d., www.businessweek.com/technology/content/nov2008/
tc2008117_034517.htm.
Don Tapscott, How to Teach and Manage Generation Net, BusinessWeek Onli
ne, 2008 m. lapkriio 30 d., www.businessweek.com/technology/content/nov2008/
tc20081130_713563.htm.
Cit. i: Naomi S.Baron, Always On: Language in an Online and Mobile World, Oxford:
Oxford University Press, 2008, 204.
John Battelle, Google: Making Nick Carr Stupid, but Its Made This Guy Smarter, John
Battelles Searchblog, 2008m. birelio 10d., http://battellemedia. com/archives/004494.
php.

189

seklumos
18 John G. Kemeny, Man and the Computer, New York: Scribner, 1972, 21.
19 Gary Wolfe, The,Second Phase of the Revolution Has Begun, Wired, 1994 spalis.

antras skyrius
1
2

3
4

5
6

7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18

Sverre Avnskog, Who Was Rasmus Malling-Hansen?, Malling-Hansen Society, 2006,

www.malling-hansen.org/leadmin/biography/biography.pdf.
F. Nys raomosios mainls istorija paimta i Friedrich A. Kittler, Gramophone, Film,
Typewriter, Stanford: Stanford University Press, 1999, 200203; J. C. Nyri, Thinking
with a Word Processor, in Philosophy and the Cognitive Sciences, Casati leidimas, Vienna:
Hlder-Pichler-Tempsky, 1994, 6374; Christian J. Emden, Nietzsche on Language, Cons
ciousness, and the Body, Champaign: University of Illinois Press, 2005, 2729; Curtis Cate,
Friedrich Nietzsche, Woodstock, NY: Overlook, 2005, 31518.
Joseph LeDoux, Synaptic Self: How Our Brains Become Who We Are, New York: Penguin,
2002, 3839.
Be 100 mlrd. neuron smegenyse, yra madaug milijardas glijos lsteli, arba glijos. Anksiau
manyta, kad glija (gr. glia klijai) yra neaktyvi, i esms tik terp neuronams veikti. Taiau per
pastaruosius du deimtmeius neuromokslininkai rado rodym, kad glija gali bti labai svarbi
smegen veiklai. Pasirodo, ypa gausi glij lsteli populiacija, vadinamieji astrocitai, reaguodami signalus, gaunamus i kit lsteli, atlaisvina anglies atomus ir gamina neuroneiklius.
Tolesni glijos tyrinjimai gali dar pagilinti inias apie smegen veikl. Isamesns informacijos
r. Carl Zimmer, The Dark Matter of the Human Brain, Discover, 2009 rugsjis.
J. Z. Young, Doubt and Certainty in Science: A Biologists Reections on the Brain, London:
Oxford University Press, 1951, 36.
William James, The Principles of Psychology, vol. 1, New York: Holt, 1890, 1046. Dumonto rainio vertimas i James E. Black ir William T. Greenough, Induction of Pattern
in Neural Structure by Experience: Implications for Cognitive Development, in Advances
in Developmental Psychology, vol. 4, eds. Michael E. Lamb, Ann L. Brown, Barbara Rogoff,
Hillsdale, NJ: Erlbaum, 1986, 1.
Norman, Doidge, Save keiianios smegenys, i angl kalbos vert Milda Morkyt, Kaunas:
Kitos knygos, 2012.
Cit. i: Jeffrey M. Schwartz and Sharon Begley, in The Mind and the Brain: Neuroplasticity
and the Power of Mental Force, New York: Harper Perennial, 2003, 130.
Norman, Doidge, Save keiianios smegenys.
Nobelio premijos laureatas Davidas Hubelas i pastab pateik neurochirurgui Dozefui
Bodenui (Joseph Boden), Schwartz and Begley ataskaita, Mind and the Brain, 25.
Doidge, Save keiianios smegenys.
N. Meilerio ir M. Makluhano diskusij ra galima perirti Google Videos: http://video.
google.com/videoplay?docid=5470443898801103219.
Schwartz and Begley, Mind and the Brain, 175.
R. L. Paul, H. Goodman, M. Merzenich, Alterations in Mechanoreceptor Input to
Brodmanns Areas 1 and 3 of the Postcentral Hand Area of Macaca mulatta after Nerve
Section and Regeneration, Brain Research, 39, no 1, 1972m. balandis, 119.
Cit. i: Schwartz ir Begley, Mind and the Brain, 177.
James Olds, interviu su autoriumi, 2008m. vasario 1d.
Graham Lawton, Is It Worth Going to the Mind Gym?, New Scientist, 2008m. sausio
12d.
Sinapsiniai procesai labai sudtingi, veikiami vairi chemini mediag, skaitant neuro-

190

inaos

19
20
21
22
23
24
25

26
27
28
29

30

31

32
33
34
35
36
37
38

neiklius glutamat (jis skatina elektrini impuls perdav tarp neuron) ir GABA (gama
amino butano rgtis, skatinanti impuls perdav), ir vairius moduliatorius: seratonin,
dopamin, testosteron, estrogen, kurie keiia transmiteri efektyvum. Retais atvejais
neuron grandins susilieja, praleisdamos elektros impulsus, sinapsms netarpininkaujant. r. LeDoux, Synaptic Self, 4964.
Eric R. Kandel, In Search of Memory: The Emergence of a New Science of Mind, New York:
Norton, 2006, 98207. Taip pat r. Bruce E. Wexler, Brain and Culture: Neurobiology,
Ideology, and Social Change, Cambridge, MA: MIT Press, 2006, 2729.
Kandel, In Search of Memory, 2023.
LeDoux, Synaptic Self, 3.
Doidge, Save keiianios smegenys.
Ten pat.
Sandra Blakesley, Missing Limbs, Still Atingle, Are Clues to Changes in the Brain, New
York Times, 1992m. lapkriio 10d.
Kai kurie paangiausi vaistai Alzheimerio ligai gydyti, iuo metu gana skmingai bandomi
su pelmis, sukelia atminties formavim gerinanius sinapsinius pokyius. r. J.-S.Guan,
S.J. Haggarty, E. Giacometti, et al., HDAC2 Negatively Regulates Memory Formation
and Synaptic Plasticity, Nature, 459, 2009m. gegus 7d., 5560.
Mark Hallett, Neuroplasticity and Rehabilitation, Journal of Rehabilitation Research and
Development, 42, no 4, 2005m. lieparugpjtis, xviixxii.
A. Pascual-Leone, A. Amedi, F. Fregni, L. B. Merabet, The Plastic Human Brain Cortex,
Annual Review of Neuroscience, 28, 2005, 377401.
David J. Buller, Adapting Minds: Evolutionary Psychology and the Persistent Quest for Hu
man Nature, Cambridge, MA: MIT Press, 2005, 13642.
M. A. Umilt, L. Escola, I. Instkirveli, et al., When Pliers Become Fingers in the
Monkey Motor System, Proceedings of the National Academy of Sciences, 105, no6,
2008 m. vasario 12 d., 220913; Taip pat r. Angelo Maravita ir Atsushi Iriki,
Tools for the Body, Schema, Trends in Cognitive Science, 8, no 2, 2004m. vasaris,
7986.
E. A. Maguire, D. G. Gadian, I. S. Johnsrude, et al., Navigation-Related Structural
Change in the Hippocampi of Taxi Drivers, Proceedings of the National Academy of Scien
ces, 97, no 8, 4398403, 2000m. balandio 11d.; Taip pat r. E. A. Maguire, H. J. Spiers,
C. D. Good, et al., Navigation Expertise and the Human Hippocampus: A Structural
Brain Imaging Analysis, Hippocampus, 13, no 2, 2003, 25059; Alex Hutchinson, Global Impositioning Systems, Walrus, 2009m. lapkritis.
A. Pascual-Leone, D. Nguyet, L. G. Cohen, et al., Modulation of Muscle Responses
Evoked by Transcranial Magnetic Stimulation during the Acquisition of New Fine Motor
Skills, Journal of Neurophysiology, 74, no 3, 1995, 103745. Taip pat r. Doidge, Save
keiianios smegenys.
Michael Greenberg, Just Remember This, New York Review of Books, 2008m. gruodio
4d.
Doidge, Save keiianios smegenys.
Ten pat.
Pascual-Leone et al., Plastic Human Brain Cortex. Taip pat r. Sharon Begley, Train Your
Mind,Change Your Brain: How a New Science Reveals Our Extraordinary Potential to Trans
form Ourselves, New York: Ballantine, 2007, 244.
Doidge, Save keiianios smegenys.
Schwartz and Begley, Mind and the Brain, 201.
Cit. i Aristotelio monografijos Parts of Animals, paimtos i V. Oglo atkurto vertimo.

191

seklumos
39 Robert L. Martensen, The Brain Takes Shape: An Early History, New York: Oxford University Press, 2004, 50.
40 Ren Descartes, Sielos aistros, Vilnius: Pradai, 2002; Ren Descartes, Rinktiniai ratai,
Vilnius: Mintis, 1978.
41 Martensen, Brain Takes Shape, 66.

treias skyrius
1
2
3
4
5
6
7
8

9
10
11

12
13
14
15
16
17
18
19
20

Vincent Virga and the Library of Congress, Cartographia, New York: Little, Brown, 2007,
5.
Ten pat.
Arthur H. Robinson, Early Thematic Mapping in the History of Cartography, Chicago:
University of Chicago Press, 1982, 1.
Jacques Le Goff, Time, Work, and Culture in the Middle Ages, Chicago: University of Chicago Press, 1980, 44.
David S.Landes, Revolution in Time: Clocks and the Making of the Modern World, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2000, 76.
Lynn White Jr., Medieval Technology and Social Change, New York: Oxford University
Press, 1964, 124.
Landes, Revolution in Time, 9293.
Lewis Mumford, Technics and Civilization, New York: Harcourt Brace, 1963, 15. ymus
kompiuteri specialistas Denis Hilisas (Danny Hillis) teigia: pagal mechanin i anksto
nustatyt taisykli kartojim kompiuteris yra tiesioginis laikrodio palikuonis. W.Daniel Hillis, The Clock, in The Greatest Inventions of the Past 2,000 Years, ed. John Brockman, New York: Simon & Schuster, 2000, 141.
Karl Marx, The Poverty of Philosophy, New York: Cosimo, 2008, 119.
Ralph Waldo Emerson, Ode, Inscribed to W. H. Channing, in Collected Poems and
Translations, New York: Library of America, 1994, 63.
McLuhan, Kaip suprasti medijas: mogaus tsiniai, 346. Naujesn informacij iuo
klausimu r. Kevin Kelly, Humans Are the Sex Organs of Technology, The Technium
tinklaratis, 2007m. vasario 16d., www.kk.org/thetechnium/archives/2007/02/humans_
are_the.php.
James W. Carey, Communication as Culture: Essays on Media and Society, New York: Routledge, 2008, 107.
Langdon Winner, Technologies as Forms of Life, in Readings in the Philosophy of Techno
logy, David M. Kaplan leidimas, Lanham, MD: Rowman & Littleeld, 2004, 105.
Ralph Waldo Emerson, Intellect, in Emerson: Essays and Lectures, New York: Library of
America, 1983, 417.
r. Maryanne Wolf, Proust and the Squid: The Story and Science of the Reading Brain, New
York: Harper, 2007, 217.
H. G. Wells, World Brain, New York: Doubleday, Doran, 1938, vii.
Descartes, Sielos aistros; Descartes, Rinktiniai ratai.
Walter J. Ong, Orality and Literacy, New York: Routledge, 2002, 82.
F. Ostrosky-Sols, Miguel Arellano Garca, Martha Prez, Can Learning to Read and Write Change the Brain Organization? An Electrophysiological Study, International Journal
of Psychology, 39, no 1, 2004, 2735.
Wolf, Proust and the Squid, 36.

192

inaos
21 E. Paulesu, J. F. Dmonet, F. Fazio, et al., Dyslexia: Cultural Diversity and Biological Unity,
Science, 291, 216567, 2001m. kovo 16d. Taip pat r. Maggie Jackson, Distracted: The Erosion
of Attention and the Coming Dark Age, Amherst, NY: Prometheus, 2008, 16869.
22 Wolf, Proust and the Squid, 29.
23 Ten pat, 34.
24 Ten pat, 6065.
25 Lietuvikos citatos i Naglio Kardelio vertimo i graik kalbos, Vilnius: Aidai, 1996, 143.
26 Eric A. Havelock, Preface to Plato, Cambridge, MA: Harvard University Press, 1963, 41.
27 Ong, Orality and Literacy, 80.
28 r. Ong, Orality and Literacy, 33.
29 Ten pat, 34.
30 Eric A. Havelock, The Muse Learns to Write: Reections on Orality and Literacy from An
tiquity to the Present, New Haven, CT: Yale University Press, 1986, 74.
31 McLuhan, Kaip suprasti medijas: mogaus tsiniai, 346.
32 Ten pat, 120.
33 Ong, Orality and Literacy, 1415.
34 Ten pat, 82.

ketvirtas skyrius
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10

11
12
13

Aurelijus Augustinas, Ipainimai, vert Eugenija Ulinait, Vaidil Stalioraityt, Tomas

Vaiiulis, Vilnius: Aidai, 2004, 470.
Paul Saenger, Space between Words: The Origins of Silent Reading, Palo Alto, CA: Stanford
University Press, 1997, 14.
Ten pat, 7.
Ten pat, 11.
Ten pat, 15.
Maryanne Wolf, Proust and the Squid: The Story and Science of the Reading Brain, New
York: Harper, 2007, 14246.
Saenger, Space between Words, 13.
Charles E. Connor, Howard E. Egeth, Steven Yantis, Visual Attention: Bottom-Up versus Top-Down, Cognitive Biology, 14, October 5, 2004, 85052.
Maya Pines, Sensing Change in the Environment, in Seeing, Hearing, and Smelling in
the World: A Report from the Howard Hughes Medical Institute, 1995 vasaris, www.hhmi.
org/senses/a120.html.
Tam, kad smegenys galt nukreipti dmes i viraus apai, reikia sinchronikai suaktyvinti neuronus prefrontalinje smegen ievje. Norint nereaguoti stiprius [blakanius] stimulus, reikalinga intensyvi prefrontalini smegen veikla, teigia Masaiusetso
technologij instituto neurologijos specialistas Robertas Desimonas (Robert Desimone).
r. John Tierney, Ear Plugs to Lasers: The Science of Concentration, New York Times,
2009m. gegus 5d.
Vaughan Bell, The Myth of the Concentration Oasis, Mind Hacks tinklaratis, 2009m.
vasario 11d., www.mindhacks.com/blog/2009/02/the_myth_of_ the_conc.html.
Cit. i Alberto Manguel, A History of Reading, New York: Viking, 1996, 49. Pirmieji krikionys propagavo religinius Biblijos skaitymus, vadinamuosius lectio divina. Gilus, mslus
skaitymas buvo laikomas kreipimosi diev bdu.
r. Saenger, Space between Words, 24950.

193

seklumos
14 Ten pat, 258. V. D. Ongas teigia, kad, tobuljant leidybos verslui, darb sitraukia
vis daugiau moni: Leidyboje, be autoriaus, dar dirba daug moni: leidjai, literatros
agentai, etatiniai leidj skaitytojai, redaktoriai ir kiti. Iki tol ir po to ketinam spausdinti
darb dar uoliai skaito pats autorius, o to rankrai kultroje, galima sakyti, nebuvo.
W.J. Ong, Orality and Literacy, New York: Routledge, 2002, 122.
15 Saenger, Space between Words, 25960.
16 r. Christopher de Hamel, Putting a Price on It, anga Michael Olmert, The
Smithsonian Book of Books, Washington, DC: Smithsonian Books, 1992, 10.
17 James Carroll, Silent Reading in Public Life, Boston Globe, 2007m. vasario 12d.
18 J. Gutenbergas ne pirmas irado kilnojamj rift. Apie 1050m. amatininkas i Kinijos
Pi engas (Pi Sheng) pradjo formuoti kin logogramas i ma molio gaballi. Molins
raids naudotos tekstui spausdinti rankiniu bdu, taip pat kaip medins formels. Niekada neturj spaudos preso (greiiausiai dl didelio logografini simboli skaiiaus), kinai
negaljo pltoti masins leidybos, todl kilnojamasis Pi engo riftas naudotas ribotai. r.
Olmert, Smithsonian Book of Books, 65.
19 r. Frederick G. Kilgour, The Evolution of the Book, New York: Oxford University Press,
1998, 8493.
20 Francis Bacon, Naujasis organonas, i lotyn kalbos vert Romanas Plekaitis, Vilnius:
Margi ratai, 2004, 300.
21 Elizabeth L. Eisenstein, The Printing Press as an Agent of Change, vieno tomo leidimas
popieriniais vireliais, Cambridge: Cambridge University Press, 1980, 46.
22 Michael Clapham, Printing, in A History of Technology, vol. 3, From the Renaissance to the
Industrial Revolution, 15001750., eds. Charles Singer et al., London: Oxford University
Press, 1957, 37.
23 Eisenstein, Printing Press as an Agent of Change, 50.
24 Ten pat, 49.
25 Rabl, Gargantiua ir Pantragriuelis, i prancz kalbos vert D. Urbas, Vilnius: Vaga,
1986, 734.
26 Eisenstein, Printing Press as an Agent of Change, 72.
27 Cit. i Joad Raymond, The Invention of the Newspaper: English Newsbooks, 16411649,
Oxford: Oxford University Press, 2005, 187.
28 r. Olmert, Smithsonian Book of Books, 301.
29 Eisenstein, Printing Press as an Agent of Change, 130.
30 Eizentein teigia: Atsiradus spaudai, skaitymas balsu klausytojams ne tik neinyko, bet ir
pasipild gausybe nauj tekst. Elizabeth L. Eisenstein, The Printing Revolution in Early
Modern Europe, 2nd ed., New York: Cambridge University Press, 2005, 328.
31 J. Z. Young, Doubt and Certainty in Science: A Biologists Reections on the Brain, London:
Oxford University Press, 1951, 101.
32 Knygos tapo nauja informacijos sisteminimo ir perdavimo priemone. Kaip rod Dekas
Gudis (Jack Goody), populiarjant knygoms, populiarjo ir vairs sraai, lentels, receptai. ios priemons toliau gilino mstym, suteikdamos galimyb anksiau nebdingu
tikslumu klasifikuoti ir aikinti vairius reikinius. D. Gudis teigia: nereikia labai daug
mstyti, norint suvokti, kad raymo nulemti komunikacijos pokyiai ne tik mechanine,
bet ir kognityvine prasme yra tai, k galime daryti su savo protu, ir k ms protas gali
daryti su mumis. Goody, The Domestication of the Savage Mind, Cambridge: Cambridge
University Press, 1977, 160.
33 Anot R. Dantono, radikaliai demokratika ir meritokratika respublica literaria buvo negyvendinamas idealas, taiau kaip idealas ji formavo pai moni ir j kultros koncepcij. Robert Darnton, Google and the Future of Books, New York Review of Books,
2009m. vasario 12d.

194

inaos
34 David M. Levy, Scrolling Forward: Making Sense of Documents in the Digital Age, New
York: Arcade, 2001, 104.
35 Nicole K. Speer, Jeremy R. Reynolds, Khena M. Swallow, Jeffrey M. Zacks, Reading
Stories Activates Neural Representations of Visual and Motor Experiences, Psychological
Science, 20, no 8, 2009, 98999. Gerry Everding, Readers Build Vivid Mental Simulations of Narrative Situations, Brain Scans Suggest, Washington University (St. Louis)
interneto svetain, 2009 m. sausio 26 d., http://news-info.wustl.edu/tips/page/normal/13325.html.
36 Ralph Waldo Emerson, Thoughts on Modern Literature, Dial, 1840 spalis.
37 Ong, Orality and Literacy, 8.
38 Eisenstein, Printing Press as an Agent of Change, 152.
39 Wolf, Proust and the Squid, 21718.
40 Kai kas tvirtino, kad trumpa, neformali, pokalbio pobdio komunikacija internete grins
sakytins kultros laikus. Taiau tai ne itin tiktina dl daugelio prieasi; svarbiausia
i j kad, skirtingai nei sakytin kultra, komunikacija vyksta ne asmenikai, o per
technologin tarpinink. Skaitmeniniai praneimai atsieti nuo asmens. Sakytinis odis,
ra V. D . Ongas, niekada neegzistuoja tiesiog verbaliniame kontekste, kaip raytinis.
Sakytiniai odiai siejami su bendrja egzistencine padtimi, kurioje visada yra mogus.
Kno aktyvumas alia garsins iraikos nra atsitiktinis ar prasimanytas, o veikiau natralus ir net neivengiamas. Ong, Orality and Literacy, 6768.
41 Ten pat, 80.
42 Public Broadcasting System, A Science Odyssey: People and Discoveries: Lee de Forest,
be datos, www.pbs.org/wgbh/aso/databank/entries/btfore. html. Isami L. de Foresto
ankstyvosios karjeros ir laimjim apvalg r. Hugh G. J. Aitken, The Continuous Wave:
Technology and American Radio, 19001932, Princeton, NJ: Princeton University Press,
1985, 162249. Paties L. de Foresto pasakojim apie jo gyvenim r. Father of the Radio:
The Autobiography of Lee de Forest, Chicago: Wilcox & Follett, 1950.
43 Aitken, Continuous Wave, 217.
44 Lee de Forest, Dawn of the Electronic Age, Popular Mechanics, 1952 sausis.

penktas skyrius
1
2
3
4
5
6
7
8

Andrew Hodges, Alan Turing, in The Stanford Encyclopedia of Philosophy, 2008m. rudens Edwardo N. Zaltos leidimas, http://plato.stanford.edu/archives/fall2008/entries/
turing.
Alan Turing, On Computable Numbers, with an Application to the Entsheidungsproblem, Proceedings of the London Mathematical Society, 42, no 1, 1937, 23065.
Alan Turing, Computing Machinery and Intelligence, Mind, 59,1950m. spalis, 433
60.
George B. Dyson, Darwin among the Machines: The Evolution of Global Intelligence, New
York: Addison-Wesley, 1997, 40.
Nicholas G. Carr, Does IT Matter?, Boston: Harvard Business School Press, 2004, 79.
K. G. Coffman, A. M. Odlyzko, Growth of the Internet, AT&T Labs monografija,
2001m. liepos 6d., www.dtc.umn.edu/%7Eodlyzko/doc/oft.internet.growth.pdf.
Forrester Research, Consumers Behavior Online: A 2007 Deep Dive, 2008m. balandio 18d., www.forrester.com/Research/Document/0,7211,45266,00.html.
Forrester Research, Consumer Behavior Online: A 2009 Deep Dive, 2009 m. liepos
27d., www.forrester.com/Research/Document/0,7211,54327,00.html.

195

seklumos
9
10
11
12

13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33

Nielsen Company, Time Spent Online among Kids Increases 63 Percent in the Last Five
Years, According to Nielsen, spjimas dl informacijos priemoni, 2009m. liepos 6d.,
www.nielsen-online.com/pr/pr_090706.pdf.
Forrester Research, A Deep Dive into European Consumers Online Behavior, 2009,
2009 m. rugpjio 13 d., www.forrester.com/Research/Doc ument/0,7211,54524,00.
html.
TNS Global, Digital World, Digital Life, 2008 gruodis, www.tnsglobal. com/_assets/
les/TNS_Market_Research_Digital_World_Digital_Life.pdf.
Nielsen Company, Texting Now More Popular than Calling, praneimas spaudai,
2008 m. rugsjo 22 d., www.nielsenmobile.com/html/press%20 releases/TextsVersusCalls.html; Eric Zeman, U.S. Teens Sent 2,272 Text Messages per Month in 4Q08,
Over the Air tinklaratis, InformationWeek, 2009m. gegus 26d., www.informationweek.
com/blog/main/archives/2009/05/us_teens_sent_2.html.
Steven Cherry, thx 4 the revnu, IEEE Spectrum, 2008 spalis.
Sara Rimer, Play with Your Food, Just Dont Text!, New York Times, 2009m. gegus
26d.
Nielsen Company, A2/M2 Three Screen Report: 1st Quarter 2009, 2009 m.gegus
20d., http://blog.nielsen.com/nielsenwire/wp-content/uploads/2009/05/ nielsen_ three
screenreport_q109.pdf.
Forrester Research, How European Teens Consume Media, 2009 m. gruodio 4 d.,
www.forrester.com/rb/Research/how_european_teens_consume_media/q/id/53763/t/2.
Heidi Dawley, Time-wise, Internet Is Now TVs Equal, Media Life, 2006m. vasario 1d.
Council for Research Excellence, The Video Consumer Mapping Study, 2009m. kovo
26d., www.researchexcellence.com/vcm_overview.pdf.
Bureau of Labor Statistics, American Time Use Survey, 20042008, www .bls.gov/tus/.
Noreen OLeary, Welcome to My World, Adweek, 2008m. lapkriio 17d.
McLuhan, Kaip suprasti medijas, 346.
Anne Mangen, Hypertext Fiction Reading: Haptics and Immersion, Journal of Research
in Reading, 31, no 4, 2008, 40419.
Cory Doctorow, Writing in the Age of Distraction, Locus, 2009 sausis.
Ben Sisario, Music Sales Fell in 2008, but Climbed on the Web, New York Times,
2008m. gruodio 31d.
Ronald Grover, Hollywood Is Worried as DVD Sales Slow, BusinessWeek, 2009m. vasario 19d.; Richard Corliss, Why Netix Stinks, Time, 2009m. rugpjio 10d.
Chrystal Szeto, U.S.Greeting Cards and Postcards, Pitney Bowes Background Paper, nr.
20, 2005 m. lapkriio 21 d., www.postinsight.com/les/Nov21_GreetingCards_Final.
pdf.
Brigid Schulte, So Long, Snail Shells, Washington Post, 2009m. liepos 25d.
Scott Jaschik, Farewell to the Printed Monograph, Inside Higher Ed, 2009m. kovo 23d.
www.insidehighered.com/news/2009/03/23/Michigan.
Arnold Schwarzenegger, Digital Textbooks Can Save Money, Improve Learning, Mercu
ry News, 2009m. birelio 7d.
Tim Arango, Fall in Newspaper Sales Accelerates to Pass 7%, New York Times, 2009m.
balandio 27d.
David Cook, Monitor Shifts from Print to Web-Based Strategy, Christian Science Moni
tor, 2008m. spalio 28d.
Tom Hall, We Will Never Launch Another Paper, PrintWeek, 2009m. vasario 20d.,
www.printweek.com/news/881913/We-will-launch-paper.
Tyler Cowen, Create Your Own Economy, New York: Dutton, 2009, 43.

196

inaos
34 Michael Scherer, Does Size Matter?, Columbia Journalism Review, 2002 m. lapkritis/
gruodis.
35 Cit. i Carl R. Ramey, Mass Media Unleashed, Lanham, MD: Rowman & Littleeld,
2007, 123.
36 Jack Shafer, The Times New Welcome Mat, Slate, 2008m. balandio 1d., www.slate.
com/id/2187884.
37 Kathleen Deveny, Reinventing Newsweek, Newsweek, 2009m. gegus 18d.
38 Carl DiOrio, Warners Teams with Facebook for Watchmen, Hollywood Reporter,
2009m. gegus 11d., www.hollywoodreporter.com/hr/content_display/news/e3i4b5ca
a365ad73b3a32b7e201b5eae9c0.
39 Sarah McBride, The Way Well Watch, Wall Street Journal, 2008m. gruodio 8d.
40 Dave Itzkoff, A Different Tweet in Beethovens Pastoral, New York Times, 2009m. liepos 24d.
41 Stephanie Clifford, Texting at a Symphony? Yes, but Only to Select an Encore, New York
Times, 2009m. gegus 15d.
42 Vestvindso bendruomens banyia, Deksonas, Miiganas, kuriai priklauso 900 asmen, socialinius tinklus pradjo naudoti miiose. Tikintieji siunt praneimus Twitter, o
Twitter naudotojai jas skait dideliuose ekranuose. Vienas i 2009m. per miias isist
ir perskaityt praneim, anot Time, buvo toks: Tarp viso to man sunku rasti Diev.
Bonnie Rochman, Twittering in Church, Time, 2009m. birelio 1d.
43 Chrystia Freeland, View from the Top: Eric Schmidt of Google, Financial Times,
2009m. gegus 21d.
44 John Carlo Bertot, Charles R. McClure, Carla B. Wright, et al., Public Libraries and the
Internet 2008: Study Results and Findings, Information Institute of the Florida State
University College of Information, 2008; American Library Association, Libraries Connect Communities: Public Library Funding & Technology Access Study 20082009,
2009 m. rugsjo 25 d., www.ala.org/ala/research/initiatives/plftas/2008_2009/librariesconnectcommunities3.pdf.
45 Scott Corwin, Elisabeth Hartley, Harry Hawkes, The Library Rebooted, Strategy & Bu
siness, 2009 pavasaris.

etas skyrius
1
2

3
4
5
6
7

Tingi Tsai and Geoffrey A. Fowler, Race Heats Up to Supply E-Reader Screens, Wall
Street Journal, 2009m. gruodio 29d.
Motoko Rich, Steal This Book, for $9.99, New York Times, 2009m. gegus 16d.; Brad
Stone, Best Buy and Verizon Jump into E-Reader Fray, New York Times, 2009m. rugsjo
22d.; Brad Stone, Motoko Rich, Turning Page, E-Books Start to Take Hold, New York
Times, 2008m. gruodio 23d.
Jacob Weisberg, Curling Up with a Good Screen, Newsweek, 2009m. kovo 30d.
Charles McGrath, By-the-Book Reader Meets the Kindle, New York Times, 2009 m.
gegus 29d.
L. Gordon Crovitz, The Digital Future of Books, Wall Street Journal, 2008 m. gegus
19d.
Debbie Stier, Are We Having the Wrong Conversation about EBook Pricing?, Harper
Studio tinklaratis, 2009m. vasario 26d., http://theharperstudio.com/2009/02/are-wehaving-the-wrong-conversation-about-ebook-pricing.
Steven Johnson,How the E-Book Will Change the Way We Read and Write, Wall Street
Journal, 2009m. balandio 20d.

197

seklumos
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18

19

20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Christine Rosen, People of the Screen, New Atlantis, 2008m. ruduo.

David A. Bell, The Bookless Future: What the Internet Is Doing to Scholarship, New
Republic, 2005m. gegus 2d.
John Updike, The End of Authorship, New York Times Sunday BookReview, 2006m.
birelio 25d.
Norimitsu Onishi, Thumbs Race as Japans Best Sellers Go Cellular, New York Times,
2008m. sausio 20d. Taip pat r. Dana Goodyear, I Novels, New Yorker, 2008m.
gruodio 22d.
Tim OReilly, Reinventing the Book in the Age of the Web, OReilly Radar tinklaratis,
2009m. balandio 29d., http://radar.oreilly.com/2009/04/reinventing-the- book-age-ofweb.html.
Motoko Rich, Curling Up with Hybrid Books, Videos Included, New York Times,
2009m. rugsjo 30d.
Johnson, How the E-Book Will Change.
Andrew Richard Albanese, Q&A: The Social Life of Books, Library Journal, 2006m.
gegus 15d.
Kevin Kelly, Scan this Book!, New York Times Magazine, 2006m. gegus 14d.
Caleb Crain, How Is the Internet Changing Literary Style?, Steamboats Are Ruining
Everything tinklaratis, 2008m. birelio 17d., www.steamthing.com/2008/06/ how-isthe-inte.html.
Kai kurie Kindle turtojai patyr stulbinam skaitmeninio teksto laikinumo pamok, kai,
pabud 2009 liepos 17 d. ryt, savo skaityklse nerado Dordo Orvelo (George Orwell)
krini 1984-ieji ir Gyvuli kis, sigyt i Amazon.com. Paaikjo, kad Amazon itryn knygas i klient skaitykli, nustaiusi, kad j leidimas neteistas.
Iki iol nerimas dl skaitmenini informacijos priemoni takos kalbai apm trumpinius
ir jaustukus, jaunimo naudojamus trumpuosiuose ir tekstiniuose praneimuose. Taiau
ios smulkmenos yra tik didelio argono medio iedeliai. Suaugusieji turt bti protingesni ir atkreipti dmes, kaip kinta j pai raymas. Ar nesitraukia ir neskursta j odynas? Ar nestabarja ir neablonikja sintaks? Btent apie tai reikt kalbti, vertinant
ilgalaik interneto poveik kalbos platumui ir ekspresyvumui.
Wendy Griswold, Terry McDonnell, Nathan Wright, Reading and the Reading Class
in the Twenty-First Century, Annual Review of Sociology, 31, 2005, 12741. Taip pat r.
Caleb Crain, Twilight of the Books, New Yorker, 2007m. gruodio 24d.
Steven Levy, The Future of Reading, Newsweek, 2007m. lapkriio 26d.
Alphonse de Lamartine, Ouvres Diverses, Brussels: Louis Hauman, 1836, 1067. Vertimas
angl kalb autoriaus.
Philip G. Hubert, The New Talking Machines, Atlantic Monthly, 1889 vasaris.
Edward Bellamy, With the Eyes Shut, Harpers, 1889 spalis.
Octave Uzanne, The End of Books, Scribners Magazine, 1894 rugpjtis.
George Steiner, Ex Libris, New Yorker, 1997m. kovo 17d.
Mark Federman, Why Johnny and Janey Cant Read, and Why Mr. and Mrs. Smith
Cant Teach: The Challenge of Multiple Media Literacies in a Tumultuous Time, be datos, http://individual.utoronto.ca/markfederman/WhyJohnnyandJaneyCantRead.pdf.
Clay Shirky, Why Abundance Is Good: A Reply to Nick Carr, Encyclopaedia Britannica
tinklaratis, 2008m. liepos 17d., www.britannica.com/blogs/2008/07/why-abundanceis-good-a-reply-to-nick-carr.
Alberto Manguel, The Library at Night, New Haven, CT: Yale University Press, 2008, 218.
David M. Levy, Scrolling Forward: Making Sense of Documents in the Digital Age, New
York: Arcade, 2001, 1012.

198

inaos

septintas skyrius
1
2
3
4
5
6
7
8

9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23

Katie Hafner, Texting May Be Taking a Toll, New York Times, 2009m. gegus 25d.
Torkel Klingberg, The Overowing Brain: Information Overload and the Limits of
Working Memory, angl kalb vert Neil Betteridge, Oxford: Oxford University
Press, 2009, 16667.
Ap Dijksterhuis, Think Different: The Merits of Unconscious Thought in Preference
Development and Decision Making, Journal of Personality and Social Psychology, 87,
no5, 2004, 58698.
Marten W. Bos, Ap Dijksterhuis, Rick B. van Baaren, On the Goal-Dependency of
Unconscious Thought, Journal of Experimental Social Psychology, 44, 2008, 111420.
StefanieOlsen, AreWeGettingSmarterorDumber?, CNETNews, 2005m. rugsjo 21d.,
http://news.cnet.com/Are-we-getting-smarter-or-dumber/2008-1008_3-5875404.html.
Michael Merzenich, Going Googly, On the Brain tinklaratis, 2008m. rugpjio 11d.,
http://merzenich.positscience.com/?p=177.
Gary Small and Gigi Vorgan, iBrain: Surviving the Technological Alteration of the Modern
Mind, New York: Collins, 2008, 1.
G. W. Small, T. D. Moody, Siddarth, S.Y. Bookheimer, Your Brain on Google: Patterns
of Cerebral Activation during Internet Searching, American Journal of Geriatric Psychiatry,
17, no 2, 2009m. vasaris, 11626. Taip pat r. Rachel Champeau, UCLA Study Finds
That Searching the Internet Increases Brain Function, UCLA Newsroom, 2008m. spalio
14d., http://newsroom.ucla.edu/portal/ucla/ucla-study-nds-that-searching-64348.aspx.
Small and Vorgan, iBrain, 1617.
Maryanne Wolf, interviu su autoriumi, 2008m. kovo 28d.
Steven Johnson, Everything Bad Is Good for You: How Todays Popular Culture Is Actually
Making Us Smarter, New York: Riverhead Books, 2005, 19.
John Sweller, Instructional Design in Technical Areas, Camberwell, Australia: Australian
Council for Educational Research, 1999, 4.
Ten pat, 7.
Ten pat.
Ten pat, 11.
Ten pat, 45. Isamesn informacija apie darbins atminties ribas: Nelson Cowan, Wor
king Memory Capacity, New York: Psychology Press, 2005.
Klingberg, Overowing Brain, 39, 7275.
Sweller, Instructional Design, 22.
George Landow, Paul Delany, Hypertext, Hypermedia and Literary Studies: The State of
the Art, in Multimedia: From Wagner to Virtual Reality, Randall Packer and Ken Jordan
leidimas, New York: Norton, 2001, 20616.
Jean-Francois Rouet, Jarmo J. Levonen, Studying and Learning with Hypertext: Empirical
Studies and Their Implications, in Hypertext and Cognition, Jean-Francois Rouet, Jarmo J.
Levonen, Andrew Dillon, Rand J. Spiro leidimas, Mahwah, NJ: Erlbaum, 1996, 1620.
David S.Miall, Teresa Dobson, Reading Hypertext and the Experience of Literature,
Journal of Digital Information, 2, no 1, 2001m. rugpjio 13d.
D. S.Niederhauser, R. E. Reynolds, D. J. Salmen,. Skolmoski, The Inuence of Cognitive Load on Learning from Hypertext, Journal of Educational Computing Research, 23,
no 3, 2000, 23755.
Erping Zhu, Hypermedia Interface Design: The Effects of Number of Links and Granularity of Nodes, Journal of Educational Multimedia and Hypermedia, 8, no 3, 1999,
33158.

199

seklumos
24 Diana DeStefano, Jo-Anne LeFevre, Cognitive Load in Hypertext Reading: A Review,
Computers in Human Behavior, 23, no 3, 2007 kovas, 161641. Internete skelbta 2005m.
rugsjo 30d.
25 Steven C. Rockwell, Loy A. Singleton, The Effect of the Modality of Presentation of
Streaming Multimedia on Information Acquisition, Media Psychology, 9, 2007, 17991.
26 Helene Hembrooke, Geri Gay, The Laptop and the Lecture: The Effects of Multitasking
in Learning Environments, Journal of Computing in Higher Education, 15, no 1, 4664,
2003 rugsjis.
27 Helene Hembrooke, Geri Gay, The Laptop and the Lecture: The Effects of Multitasking
in Learning Environments, Journal of Computing in Higher Education, 15, no 1, 2003
rugsjis, 4664.
28 Sweller, Instructional Design, 13747.
29 K. Renaud, J. Ramsay, M. Hair, Youve Got Email! Shall I Deal with It Now?, Interna
tional Journal of Human-Computer Interaction, 21, no 3, 2006, 31332.
30 r., pavyzdiui, J. Gregory Trafton ir Christopher A. Monk, Task Interruptions, Reviews
of Human Factors and Ergonomics, 3, 2008, 11126. Tyrjai man, kad dani trukdiai
lm kognityvin perkrov ir trukd formuotis atminiai.
31 Maggie Jackson, Distracted: The Erosion of Attention and the Coming Dark Age, Amherst,
NY: Prometheus, 2008, 79.
32 Karin Foerde, Barbara J. Knowlton, Russell A. Poldrack, Modulation of Competing Memory Systems by Distraction, Proceedings of the National Academy of Sciences, 103, no 31,
1177883, 2006m. rugpjio 1d.; ir Multi-Tasking Adversely Affects Brains Learning,
University of California press release, 2005m. liepos 7d.
33 Christopher F. Chabris, You Have Too Much Mail, Wall Street Journal, 2008m. gruodio 15d.
34 Sav Shrestha, Kelsi Lenz, Eye Gaze Patterns While Searching vs. Browsing a Website,
Usability News, 9, no 1, 2007 sausis, www.surl.org/usabilitynews/91/eyegaze.asp.
35 Jakob Nielsen, F-Shaped Pattern for Reading Web Content, Alertbox, 2006m. balandio 17d., www.useit.com/alertbox/reading_pattern.html.
36 Jakob Nielsen, How Little Do Users Read?, Alertbox, 2008m. gegus 6d., www.useit.
com/alertbox/percent-text-read.html.
37 Harald Weinreich, Hartmut Obendorf, Eelco Herder, Matthias Mayer, Not Quite the
Average: An Empirical Study of Web Use, ACM Transactions on the Web, 2, no 1, 2008.
38 Jakob Nielsen, How Users Read on the Web, Alertbox, 1997m. spalio 1d., www.useit.
com/alertbox/9710a.html.
39 Puzzling Web Habits across the Globe, ClickTale tinklaratis, 2008 m. liepos 31 d.,
www.clicktale.com/2008/07/31/puzzling-web-habits-across-the-globe-part-1/.
40 University College London, Information Behaviour of the Researcher of the Future,
2008m. sausio 11d., www.ucl.ac.uk/slais/research/ciber/downloads/ggexecutive.pdf.
41 Merzenich, Going Googly.
42 Ziming Liu, Reading Behavior in the Digital Environment, Journal of Documentation, 61,
no 6, 2005, 700712.
43 Shawn Green, Daphne Bavelier, Action Video Game Modies Visual Selective Attention,
Nature, 423, 53437. 2003m. gegus 29d.
44 Elizabeth Sillence, Pam Briggs, Peter Richard Harris, Lesley Fishwick, How Do Patients
Evaluate and Make Use of Online Health Information?, Social Science and Medicine, 64,
no 9, 2007 gegu, 185362.,
45 Klingberg, Overowing Brain, 11524.
46 Small and Vorgan, iBrain, 21.

200

inaos
47
48
49
50
51
52
53

54
55
56
57
58
59
60
61

62
63
64
65
66

Sam Anderson, In Defense of Distraction, New York, 2009m. gegus 25d.

Cit. i Don Tapscott, Grown Up Digital, New York: McGraw-Hill, 2009, 1089.
Cit. i Jackson, Distracted, 7980.
Cit. i Sharon Begley and Janeen Interlandi, The Dumbest Generation? Dont Be Dumb,
Newsweek, 2008m. birelio 2d.
Liucijus Anjus Seneka, Laikai Liucijui, i lotyn kalbos vert Dalia Dilyt, Vilnius:
Metodika, 2011, 191.
Patricia M. Greeneld, Technology and Informal Education: What Is Taught, What Is
Learned, Science, 323, no 5910, 6971, 2009m. sausio 2d.
Eyal Ophir, Clifford Nass, Anthony D. Wagner, Cognitive Control in Media Multitaskers, Proceedings of the National Academy of Sciences, 2009m. rugpjio 24d., www.
pnas.org/content/early/2009/08/21/0903620106.full.pdf. Taip pat r. Adam Gorlick,
Media Multitaskers Pay Mental Price, Stanford Study Shows, Stanford Report, 2009m.
rugpjio 24 d., http://news.stanford.edu/news/2009/august24/multitask-research-study-082409.html.
Merzenich, interviu su autoriumi, 2009m. rugsjo 11d.
James Boswell, The Life of Samuel Johnson, LL. D., London: Bell, 1889, 33132.
Don Tapscott, Grown Up Digital, New York: McGraw-Hill, 2009, 291.
College Board, PSAT/NMSQT Data & Reports, http://professionals.col legeboard.
com/data-reports-research/psat.
Naomi S.Baron, Always On: Language in an Online and Mobile World, Oxford: Oxford
University Press, 2008, 202.
David Schneider, Smart as We Can Get?, American Scientist, 2006m. liepa-rugpjtis.
James R. Flynn, Requiem for Nutrition as the Cause of IQ Gains: Ravens Gains in Britain 19382008, Economics and Human Biology, 7, no 1, 1827, 2009m. kovas.
Kai kuriems iuolaikiniams skaitytojams D. Flino odiai gali atrodyti loki. Jis teigia:
Mes igyvename pereinamj laikotarp, kai termin protikai atsiliks keiia terminas su
trikusio intelekto, tikintis rasti ne taip neigiamai skambani odi. A pasirinkau senj
termin, nes jis aikesnis, o neigamas poiris perduodamas kartu su nauja etikete. James
R. Flynn, What Is Intelligence? Beyond the Flynn Effect, Cambridge: Cambridge University
Press, 2007, 910.
Ten pat, 9.
Ten pat, 17273.
The World Is Getting Smarter, Intelligent Life, 2007 gruodis. Taip pat r. Matt Nipert,
Eureka! New Zealand Listener, 2007m. spalio 612d.
Patricia M. Greeneld, Technology and Informal Education: What Is Taught, What Is
Learned, Science, 323, no 5910, 6971, 2009m. sausio 2d.
Denise Gellene, IQs Rise, but Are We Brighter?, Los Angeles Times, 2007m. spalio 27d.

atuntas skyrius
1
2
3
4

Informacijos apie F. V. Teiloro gyvenim r. Robert Kanigel, One Best Way: Frederick Wins
low Taylor and the Enigma of Efciency, New York: Viking, 1997.
Frederick Winslow Taylor, Moksliniai valdymo principai, i angl kalbos vert Vladimiras Obrazcovas, Vilnius: Eugrimas, 2005, 111.
Ten pat, 7.
Google Inc. Spaudos dienos interneto transliacija, 2006 m. gegus 10 d., http://goo-

201

seklumos

5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

gle.client.shareholder.com/Visitors/event/build2/MediaPresentation.cfm?MediaID=
20263&Player=1.
Marissa Mayer, Google I/O 08 Keynote, YouTube, 2008m. birelio 5d., www.youtube.
com/watch?v=6x0cAzQ7PVs.
Bala Iyer, Thomas H. Davenport, Reverse Engineering Googles Innovation Machine,
Harvard Business Review, 2008m. balandis.
Anne Aula and Kerry Rodden, Eye-Tracking Studies: More than Meets the Eye, Ofcial
Google Blog, 2009m. vasario 6d., http://googleblog.blogspot.com/2009/02/eye-trackingstudies-more-than-meets.html.
Helen Walters, Googles Irene Au: On Design Challenges, BusinessWeek, 2009m. kovo
18d.
Mayer, Google I/O 08 Keynote.
Laura M. Holson, Putting a Bolder Face on Google, New York Times, 2009m. vasario
28d.
Neil Postman, Technopoly: The Surrender of Culture to Technology, New York: Vintage,
1993, 51.
Ken Auletta, Googled: The End of the World as We Know It, New York: Penguin, 2009, 22.
Google, Company Overview, be datos, www.google.com/corporate.
Kevin J. Delaney and Brooks Barnes, For Soaring Google, Next Act Wont Be So Easy,
Wall Street Journal, 2005m. birelio 30d.
Google, Technology Overview, be datos, www.google.com/corporate/tech.html.
Academy of Achievement, Interview: Larry Page, 2000m. spalio 28d., www.achievement.org/autodoc/page/pag0int-1.
John Battelle, The Search: How Google and Its Rivals Rewrote the Rules of Business and
Transformed Our Culture, New York: Portfolio, 2005, 6667.
Ten pat.
r. Google, Google Milestones, be datos, www.google.com/corporate/history.html.
Sergey Brin, Lawrence Page, The Anatomy of a Large-Scale Hypertextual Web Search
Engine, Computer Networks, 30, 1998m. balandio 1d., 10717.
Walters, Googles Irene Au.
Mark Zuckerberg, Improving Your Ability to Share and Connect, Facebook tinklaratis,
2009m. kovo 4d., http://blog.facebook.com/blog.php?post=57822962130.
Saul Hansell, Google Keeps Tweaking Its Search Engine, New York Times, 2007m. birelio 3d.
Brennon Slattery, Google Caffeinates Its Search Engine, PC World, 2009m. rugpjio
11d., www.pcworld.com/article/169989.
Nicholas Carlson, Google Co-Founder Larry Page Has Twitter-Envy, Silicon Alley Insi
der, 2009m. gegus 19d., www.businessinsider.com/google-cofounder-larry-page-hastwitter-envy-2009-5.
Kit Eaton, Developers Start to Surf Google Wave, and Love It, Fast Company, 2009m.
liepos 21d., www.fastcompany.com/blog/kit-eaton/technomix/developers-start-surf-google-wave-and-love-it.
Doug Caverly, New Report Slashes YouTube Loss Estimate by $300M, WebProNews,
2009m. birelio 17d., www.webpronews.com/topnews/2009/06/17/new-report-slashesyoutube-loss-estimate-by-300m.
Richard MacManus, Store 100%Googles Golden Copy, ReadWriteWeb, 2006 m. kovo
5d., www.readwriteweb.com/archives/store_100_googl.php.
Jeffrey Toobin, Googles Moon Shot, New Yorker, 2007m. vasario 5d.
Jen Grant, Judging Book Search by Its Cover, Oficialus Google tinklaratis, 2005m. lap-

202

inaos

31
32
33
34
35
36
37
38
39

40
41
42
43

44
45
46
47
48
49
50
51

kriio 17d., http://googleblog.blogspot.com/2005/11/judging-book-search-by-its-cover.

html.
r. JAV Patento nr. 7 508 978.
Google, History of Google Books, be datos, http://books.google.com/googlebooks/history.html.
Autori gildija, Authors Guild Sues Google, Citing Massive Copyright Infringement,
praneimas spaudai, 2005m. rugsjo 20d.
Eric Schmidt, Books of Revelation, Wall Street Journal, 2005m. spalio 18d.
U.S.District Court, Southern District of New York, Settlement Agreement: The Authors
Guild, Inc., Association of American Publishers, Inc., et al., Plaintiffs, v. Google Inc.,
Defendant, Bylos nr. 05 CV 8136-JES, 2008m. spalio 28d.
American Library Association, Library Association Comments on the Proposed Settlement, byla JAV apygardos teisme U.S.District Court, Southern District of New York,
Bylos nr. 05 CV 8136-DC, 2009m. gegus 4d.
Robert Darnton, Google and the Future of Books, New York Review of Books, 2009m.
vasario 12d.
Richard Koman, Google, Books and the Nature of Evil, ZDNet Government tiklaratis,
2009m. balandio 30d., http://government.zdnet.com/?p=4725.
Prestiin Masaiusetso parengiamoji mokykla Cushing Academy 2009 m. tikriausiai
pranaikai paskelb iimanti i bibliotekos lentyn visas knygas ir jas pakeiianti stacionariaisiais kompiuteriais, plokiaekraniais televizoriais, Kindle ir kitomis skaityklmis.
Mokyklos direktorius Deimsas Treisisas (James Tracys) pareik, kad biblioteka be knyg XXIa. mokyklos modelis. David Abel, Welcome to the Library. Say Goodbye to
the Books, Boston Globe, 2009m. rugsjo 4d.
Alexandra Alter, The Next Age of Discovery, Wall Street Journal, 2009m. gegus 8d.
Adam Mathes, Collect, Share, and Discover Books, Oficialus Google tinklaratis,
2007m. rugsjo 6d., http://googleblog.blogspot.com/2007/09/collect-share-and-discover-books.html.
Manas Tungare, Share and Enjoy, Inside Google Books blog, 2007m. spalio 7d., http://
booksearch.blogspot.com/2007/08/share-and-enjoy.html.
Bill Schilit, Okan Kolak, Dive into the Meme Pool with Google Book Search, Inside
Google Books tinklaratis, 2007m. rugsjo 6d., http://booksearch.blogspot.com/2007/09/
dive-into-meme-pool-with-google-book.html; ir Diego Puppin, Explore a Book in 10
Seconds, Inside Google Books tinklaratis, 2009m. liepos 1d., http://booksearch.blogspot.
com/2009/06/explore-book-in-10-seconds.html.
Itraukos i N. Hotorno urains, paimtos i Julian Hawthorne, Nathaniel Hawthorne
and His Wife: A Biography, 1 tomas, Boston: James R. Osgood, 1885, 498503.
Leo Marx, The Machine in the Garden: Technology and the Pastoral Ideal in America, New
York: Oxford University Press, 2000, 2829.
Cit. i Will Durant and Ariel Durant, The Age of Reason Begins, New York: Simon &
Schuster, 1961, 65.
Vannevar Bush, As We May Think, Atlantic Monthly, 1945 liepa.
David M. Levy, To Grow in Wisdom: Vannevar Bush, Information Overload, and the
Life of Leisure, Proceedings of the 5th ACM/IEEE-CS Joint Conference on Digital Libraries,
2005, 28186.
Ten pat.
Ralph Waldo Emerson, Books, Atlantic Monthly, 1858 sausis.
Larry Page, praneimas Amerikos mokslo paangos asociacijos metinje konferencijoje,
San Francisco, 2007m. vasario 16d., http://news.cnet.com/1606-2_3-6160334.html.

203

seklumos
52 Academy of Achievement, Interview: Larry Page.
53 Rachael Hanley, From Googol to Google: Cofounder Returns, Stanford Daily, 2003m. vasario 12d.
54 Academy of Achievement, Interview: Larry Page.
55 Steven Levy, All Eyes on Google, Newsweek, 2004m. balandio 12d.
56 Spencer Michaels, The Search Engine That Could, NewsHour with Jim Lehrer, 2002m.
lapkriio 29d.
57 r. Richard MacManus, Full Text of Google Analyst Day Powerpoint Notes, Web 2.0
Explorer tinklaratis, 2006m. kovo 7d., http://blogs.zdnet.com/ web2explorer/?p=132.
58 Cit. i Jean-Pierre Dupuy, On the Origins of Cognitive Science: The Mechanization of the
Mind, Cambridge, MA: MIT Press, 2009, xiv.
59 George B. Dyson, Darwin among the Machines: The Evolution of Global Intelligence, Reading, MA: Addison-Wesley, 1997, 10.
60 George Dyson, Turings Cathedral, Edge, 2005m. spalio 24d., www.edge.org/3rd_culture/dyson05/dyson_05index.html.
61 Greg Jarboe, A Fireside Chat with Googles Sergey Brin, Search Engine Watch, 2003m.
spalio 16d., http://searchenginewatch.com/3081081.
62 See Pamela McCorduck, Machines Who Think: A Personal Inquiry into the History and
Prospects of Articial Intelligence, Natick, MA: Peters, 2004, 111.
63 Lewis Mumford, The Myth of the Machine: Technics and Human Development, New York:
Harcourt Brace Jovanovitch, 1967, 29.
64 David G. Stork leidimas, HALs Legacy: 2001s Computer as Dream and Reality, Cambridge, MA: MIT Press, 1996, 16566.
65 John von Neumann, The Computer and the Brain, 2-asis leidimas, New Haven, CT: Yale
University Press, 2000, 82. Kursyvu paraytas tekstas priklauso Neumann.
66 Ari N. Schulman, Why Minds Are Not like Computers, New Atlantis, 2009 iema.

devintas skyrius
1
2

Cit. i Alberto Manguel, A History of Reading, New York: Viking, 1996, 49.
Umberto Eco, From Internet to Gutenberg, paskaita Columbia Universitys Italian Academy for Advanced Studies in America, 1996m. lapkriio 12d., www.umbertoeco.com/
en/from-internet-to-gutenberg-1996. html.
3 Cit. i Ann Moss, Printed Commonplace-Books and the Structuring of Renaissance Thought,
Oxford: Oxford University Press, 1996, 1024.
4 Erika Rummel, Erasmus, Desiderius, Philosophy of Education, J. J. Chambliss leidimas,
New York: Garland, 1996, 198.
5 Cit. i Moss, Printed Commonplace-Books, 12; Seneka, Laikai Liucijui, 531.
6 Ana Mos (Ann Moss) rao, kad Renesanse ura knygos buvo kiekvieno mokinio pirmosios patirties dalis. Printed Commonplace-Books, viii.
7 Francis Bacon, The Works of Francis Bacon, vol. 4, eds. James Spedding, Robert Leslie Ellis,
Douglas Denon Heath, London: Longman, 1858, 435.
8 Naomi S.Baron, Always On: Language in an Online and Mobile World, Oxford: Oxford
University Press, 2008, 197.
9 Clive Thompson, Your Outboard Brain Knows All, Wired, 2007 spalis.
10 David Brooks, The Outsourced Brain, New York Times, 2007m. spalio 26d.
11 Peter Suderman, Your Brain Is an Index, American Scene, 2009m. gegus 10d., www.

204

inaos
theamericanscene.com/2009/05/11/your-brain-is-an-index.
12 Alexandra Frean, Google Generation Has No Need for Rote Learning, Times, London,
2008m. gruodio 2d.; Don Tapscott, Grown Up Digital, New York: McGraw-Hill, 2009,
115.
13 Aurelijus Augustinas, Ipainimai, 470.
14 William James, Talks to Teachers on Psychology: And to Students on Some of Lifes Ideals, New
York: Holt, 1906, 143.
15 r. Eric R. Kandel, In Search of Memory: The Emergence of a New Science of Mind, New
York: Norton, 2006, 20810.
16 Ten pat, 21011.
17 Louis B. Flexner, Josefa B. Flexner, Richard B. Roberts, Memory in Mice Analyzed with
Antibiotics, Science, 155, 1967, 137783.
18 Kandel, In Search of Memory, 221.
19 Ten pat, 21415.
20 Ten pat, 221.
21 Ten pat.
22 Ten pat, 276.
23 Ten pat, 132.
24 H. Moleisono pavard atskleista tik po jo mirties, 2008m.; ankstesnje mokslinje literatroje jis minimas kaip H. M.
25 r. Larry R. Squire and Pablo Alvarez, Retrograde Amnesia and Memory Consolidation:
A Neurobiological Perspective, Current Opinion in Neurobiology, 5, 1995, 16977.
26 Daniel J. Siegel, The Developing Mind, New York: Guilford, 2001, 3738.
27 2009m. studijoje prancz ir Amerikos tyrjai rado rodym, kad trumpos, intensyvios
vibracijos, vykstanios hipokampe miegant, svarbios atminties isaugojimui ievje. Tyrjams numalinus vibracijas iurki smegenyse, iurks negaljo konsoliduoti ilgalaiks
erdvins atminties. Gabrielle Girardeau, Karim Benchenane, Sidney I. Wiener, et al.,
Selective Suppression of Hippocampal Ripples Impairs Spatial Memory, Nature Neu
roscience, 2009 m. rugsjo 13 d., www.nature.com/neuro/journal/vaop/ncurrent/abs/
nn.2384.html.
28 Haifos universitetas, Researchers Identied a Protein Essential in Long Term Memory
Consolidation, Physorg.com, 2008m. rugsjo 9d., www.physorg.com/news140173258.
html.
29 r. Jonah Lehrer, Proust Was a Neuroscientist, New York: Houghton Mifin, 2007, 8485.
30 Joseph LeDoux, Synaptic Self: How Our Brains Become Who We Are, New York: Penguin,
2002, 161.
31 Nelson Cowan, Working Memory Capacity, New York: Psychology Press, 2005, 1.
32 Torkel Klingberg, The Overowing Brain: Information Overload and the Limits of Working
Memory, vert Neil Betteridge, Oxford: Oxford University Press, 2009, 36.
33 Sheila E. Crowell, The Neurobiology of Declarative Memory, in John H. Schumann,
Shelia E. Crowell, Nancy E. Jones, et al., The Neurobiology of Learning: Perspectives from
Second Language Acquisition, Mahwah, NJ: Erlbaum, 2004, 76.
34 r., pavyzdiui, Ray Hembree and Donald J. Dessart, Effects of Handheld Calculators in
Precollege Mathematics Education: A Meta-analysis, Journal for Research in Mathematics
Education, 17, no. 2, 1986, 8399.
35 Kandel, In Search of Memory, 210.
36 Cit. i Maggie Jackson, Distracted: The Erosion of Attention and the Coming Dark Age,
Amherst, NY: Prometheus, 2008, 242.
37 Kandel, In Search of Memory, 31215.

205

seklumos
38 David Foster Wallace, This Is Water: Some Thoughts, Delivered on a Signicant Occasion,
about Living a Compassionate Life, New York: Little, Brown, 2009, 54, 123.
39 Ari N. Schulman, susirainjimas su autoriumi, 2009m. birelio 7d.
40 Lea Winerman, The Culture of Memory, Monitor on Psychology, 36, no. 8, 2005 m.
rugsjis, 56.
41 Pascal Boyer and James V. Wertsch, eds., Memory in Mind and Culture, New York: Cambridge University Press, 2009, 7, 288.
42 Richard Foreman, The Pancake People, or, The Gods Are Pounding My Head, Edge,
2005m. kovo 8d., www.edge.org/3rd_culture/foreman05/fore man05_index.html.
43 Benjamin Kunkel, Lingering, n+1, 2009m. kovo 31d., www.nplusonemag.com/lingering.

deimtas skyrius
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17

Joseph Weizenbaum, ELIZAA Computer Program for the Study of Natural Language
Communication between Man and Machine, Communications of the Association for Com
puting Machinery, 9, no. 1, 1966 sausis, 3645.
David Golumbia, The Cultural Logic of Computation, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2009, 42.
Cit. i Golumbia, Cultural Logic, 37.
Ten pat, 42.
Weizenbaum, ELIZA.
Ten pat.
Joseph Weizenbaum, Computer Power and Human Reason: From Judgment to Calculation,
New York: Freeman, 1976, 5.
Ten pat, 189.
Ten pat, 7.
Ten pat, 5.
Kenneth Mark Colby, James B. Watt, and John. Gilbert, A Computer Method of
Psychotherapy: Preliminary Communication, Journal of Nervous and Mental Disease,
142, no. 2, 1966, 14852.
Weizenbaum, Computer Power, 8.
Ten pat, 1738.
Ten pat, 227.
John McCarthy, An Unreasonable Book, SIGART Newsletter, 58, 1976 birelis.
Michael Balter, Tool Use Is Just Another Trick of the Mind, Science-NOW, 2008m.
sausio 28d. http://sciencenow.sciencemag.org/cgi/content/ full/2008/128/2.
The Letters of T. S.Eliot, vol. 1, 18981922, ed. Valerie Eliot, New York: Harcourt Brace
Jovanovich, 1988, 144. F. Nys ryys su Malling-Hansen raomuoju rutuliu pasirod toks
trumpas, kaip ir intensyvus. Kaip ir daugelis pirmj naujovi bandytoj, sekusi juo,
filosofas nusivyl raomosios mainls trkumais. Kaip paaikjo, raomasis rutulys nebuvo tobulas. Pavasar, kai Viduremio jros pakrants oras drgnesnis, mainls klaviai
m strigti ir tepti lap raalu. Prietaisas, kaip laike ra F. Ny, delikatus ir kelia bd
tarsi unytis. Po keli mnesi raomojo rutulio atsisak perleido sekretorei, jaunai
poetei Lou Salom, kuri urainjo jo diktuojamus tekstus. Po penkeri met knygoje On
the Genealogy of Morals filosofas nedviprasmikai pasisak prie mogaus mstymo ir asmenybs mechanizavim. Jis auktino kompliatyvj mstym, kai ramiai ir smoningai suvirkiname savo patirt. Laikinai uverdami smons duris ir langus nuo triukming

206

inaos

18
19
20
21
22
23
24
25
26
27

28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43

signal, ra jis, paruoiame kambar naujam, o svarbiausia geresniam naudojimui.

Friedrich Nietzsche, The Genealogy of Morals, Mineola, NY: Dover, 2003, 34.
Doidge, Save keiianios smegenys.
John M. Culkin, A Schoolmans Guide to Marshall McLuhan, Saturday Review,
1967m. kovo 18d.
McLuhan, Kaip suprasti medijas: mogaus tsiniai, 346.
Lewis Mumford, Technics and Civilization, New York: Harcourt Brace, 1963, 15.
Weizenbaum, Computer Power, 25.
Roger Dobson, Taxi Drivers Knowledge Helps Their Brains Grow, Independent,
2006m. gruodio 17d.
Doidge, Save keiianios smegenys.
Jason. Mitchell, Watching Minds Interact, i Whats Next: Dispatches on the Future of Scien
ce, Max Brockman leidimas, New York: Vintage, 2009, 7888.
Bill Thompson, Between a Rock and an Interface, BBC News, 2008 m. spalio 7 d.,
http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/7656843.stm.
Christof van Nimwegen, The Paradox of the Guided User: Assistance Can Be Countereffective, SIKS Dissertation Series no. 2008-09, Utrecht University, 2008m. kovo 31d.
Taip pat r. Christof van Nimwegen and Herre van Oostendorp, The Questionable Impact of an Assisting Interface on Performance in Transfer Situations, International Journal
of Industrial Ergonomics, 39, no 3, 2009m. gegu, 5018.
Ten pat.
Ten pat.
Features: Query Suggestions, Google Web Search Help, be datos, http://labs.google.
com/suggestfaq.html.
James A. Evans, Electronic Publication and the Narrowing of Science and Scholarship,
Science, 321, 2008m. liepos 18d., 39599.
Ten pat.
Thomas Lord, Tom Lord on Ritual, Knowledge and the Web, Rough Type blog, 2008m.
lapkriio 9 d, www.roughtype.com/archives/2008/11/tom_ lord_on_rit.php.
Marc G. Berman, John Jonides, and Stephen Kaplan, The Cognitive Benets of Interacting with Nature, Psychological Science, 19, no 12, 2008m. gruodis, 120712.
Carl Marziali, Nobler Instincts Take Time, USC interneto svetain, 2009m. balandio
14d., http://college.usc.edu/news/stories/547/nobler-instincts-take-time.
Mary Helen Immordino-Yang, Andrea McColl, Hanna Damasio, Antonio Damasio,
Neural Correlates of Admiration and Compassion, Proceedings of the National Academy
of Sciences, 106, no 19, 2009,m. gegus 12d., 802126.
Marziali, Nobler Instincts.
L. Gordon Crovitz, Information Overload? Relax, Wall Street Journal, 2009m. liepos
6d.
Sam Anderson, In Defense of Distraction, New York, 2009m. gegus 25d.
Tyler Cowen, Create Your Own Economy, New York: Dutton, 2009, 10.
Jamais Cascio, Get Smarter, Atlantic, 2009m. liepa/rugpjtis.
Martin Heidegger, Discourse on Thinking, New York: Harper & Row, 1966, 56.
Martin Heidegger, The Question Concerning Technology and Other Essays, New York: Harper & Row, 1977, 35.

207

Rodykl
A
A/B bandymai 127
abcl 31, 48, 49, 51, 52, 56, 58, 60, 68,
100
abstraktusis mstymas 39, 47
adaptacija 32, 34
Adaptyvusis protas (D. Buleras) 32
Adrenalinas 34
Adweek 76
AdWords 131, 134
agrariniai ritmai 40
Airija 56
akios 175
aklumas 89
akmens amius 46
Akselas, Riardas (Richard Axel) 157
aksonai 22, 28, 163
algoritmai 74, 126128, 130, 136, 145148,
152, 168, 169, 181, 187
aliejinis raalas 61
Amazon.com 81, 87
Ambraziejus, v. 55
Amerikos bibliotek asociacijos 85, 138
Amerikos leidj asociacija 137
Amerikos mokslo paangos asociacija 145
Ami ordino draugija 44
amnezija 154
analitinis variklis 72
analogin jaunyst 187

anatomija 33, 36
Andersas, Giunteris (Gnther Anders) 146
Andersonas, Semas (Sam Anderson) 119
Android, operacin sistema 135
anglies atomai 190
angl kalba 12, 15, 48, 66, 168
animacija 74, 110
Annual Review of Sociology 93
anotacija 82, 92
antibiotikai 155
Antrasis pasaulinis karas 71, 122, 143, 173
Antrat 10, 18, 64, 79, 82, 109, 116, 118,
124, 133
antrin atmintis 154
Apdaikas, Donas (John Updike) 90
Apie gyvn dalis (Aristotelis) 36
aplyzija (jr pilvakojis) 28, 29, 155157
Apple Computer 14
Apple Macintosh 15
Apple Macintosh Performa 17
apsipirkimas 41
apviestas ekranas 86
Aristotelis 36, 37
artefaktai, civilizacijos 88
asmenin atmintis 161
asmeniniai kompiuteriai 122, 125, 135,
143, 174
asmeninio katalogavimo prietaisas 143
asociatyvinis indeksas 143

208

rodykl
Atkinsonas, Billas (Bill Atkinson) 16, 143
Atlantic 185, 188
Atminties beiekant (E. Kandelas) 156
atminties galimybs 42, 118, 183
atmintis, kompiuterio 160
atvirlaikis 80
audionas 69, 70
Augustinas, v. 55, 153
auktasis skaitymas 95
Australija 105, 116
automatai 126
automatins stakls 175, 177
automatiniai internetiniai bandymai 127
automatinis informacijos atrinkimas 182
automatizavimas 173, 181
automobiliai 30, 80, 175
autoriaus teiss 137
autori gildija 137
B
Babidas, arlzas (Charles Babbage) 72
BackRub 130
Bakerio biblioteka 14, 15
baltymai 155157, 161, 163
Barausas, Viljamas (William Burroughs) 67
Baron, Naomi (Naomi Baron) 152
BASIC 14, 15
Batel, Donas (John Battelle) 13
Bazelio universitetas 20
Beatles, The 6, 14
Beikonas, Francis (Francis Bacon) 61
belaid transliacija 70
Belamis, Edvardas (Edward Bellamy) 94
Belas, Danielis (Daniel Bell) 42, 90
Belas, Voganas (Vaughan Bell) 58
Bendroji, uimtumo, palkan ir pinig
teorija (D. Keinsas) 67
bendrov 12, 13, 74, 77, 8184, 87, 91,
116, 127, 128, 130141, 144, 145,
146, 149, 180, 181, 186
Benediktas, v. 40
Bermanas, Markas (Marc Berman) 183

Bernersas Li, Timas (Tim Berners-Lee) 13

Berntainas, Maiklas (Michael Bernstein)
30, 31
Bethovenas van, Liudvikas (Ludwig van
Beethoven) 72, 84
bedions 26, 27, 31, 32, 174
Bezosas, Defas (Jeff Bezos) 93
Biblija 61, 82
biblioteka 10, 14, 15, 38, 42, 59, 62, 63,
72, 84, 85, 87, 95, 116, 121, 137140,
142, 150, 153, 182
binariniai bitai 160
biologin atmintis 152, 153, 160, 161,
163
bitai 153, 160, 161, 185
BlackBerry 8, 18, 100, 101
Blakymasis (M. Dekson) 113
Blu-ray 83, 167
Bodkinas, Tomas (Tom Bodkin) 83
Boid, Dana (Danah Boyd) 75
Bosvelas, Deimsas (James Boswell) 121
Bouen, Elizabeta (Elizabeth Bowen) 109
Brailio ratas 30, 46
Brinas, Sergjus (Sergey Brin) 130, 131,
137, 145147
Britanijos biblioteka 116
Bronkso biblioteka 85
Bruksas, Deividas (David Brooks) 152, 153
Bruksas, Timas (Tim Brooks) 81
Burtonas, Robertas (Robert Burton) 142
Buas, Vanevaras (Vannevar Bush) 142
C
CD raymo renginys 17
CD-ROM tvarkykl 17
centrin nerv sistema 148, 178
cenzas 63
Chicago Tribune 81
Chomskis, Noamas (Noam Chomsky) 169
Christian Science Monitor 81
Ciceronas, Markas Tulijus 62
ciklinis AMP 157

209

seklumos
cistersai 40
citata 10, 130, 181
citoplazma 157
ClickTale 116
CNN 111
CompuServe 16
Cukerbergas, Markas (Mark Zuckerberg)
134
Current Biology 57
D
Daisonas, Dordas 146, 147
Danija 123
dantiratis 53
Dantonas, Robertas (Robert Darnton) 138,
139
darbin atmintis 106, 107, 110, 112, 113,
118, 120, 154, 158, 161163, 183
Darbo statistikos biuras 76
Dartmouto koledas 14, 15, 147, 174
Dartmouto laiko paskirstos sistema 15
Darvinas, arlzas (Charles Darwin) 67
Darvinas tarp main (D. Daisonas)
146
daugiaprogramikumas 98
daugybin veiksena 113, 119
de Forestas, Li (Lee de Forest) 69, 70
Deivisas, Filipas (Philip Davis) 11, 12
Dekartas, Ren (Ren Descartes) 24, 25, 33,
37, 47, 63, 67
de Ko, Emilis (Emil de Cou) 84
Delanis, Polas (Paul Delany) 108
dlions 47, 55, 125
dmesio atkrimo teorija (ART) 183
dmesio spektras 89
dmesio sutrikimas (ADD) 107, 185
Demonika meil (E. Bouen) 109
dendritai 22, 28
depresija 34
determinist ir instrumentalist diskusija
44, 45
determinizmas 34, 43

Dialogai (Platonas) 62
Didioji Britanija 81, 186
Dievas 10, 40, 47, 153
Dijksterhuisas, Apas (Ap Dijksterhuis) 102
dikcija 47, 52, 95
Dikensas, arlzas (Charles Dickens) 89
Dinaminio painimo laboratorija 65
diodai 69
dirbtin atmintis 152, 153, 160, 163
dirbtinis intelektas 129, 145149, 169,
174, 186, 187
Disney 83
Diumonas, Leonas (Lon Dumont) 23, 35
Dod, Normanas (Norman Doidge) 25,
30, 34, 35, 175, 178
Doktorou , Kori (Cory Doctorow) 79
dopaminas 34, 163
Droid 80
DSL 166
dualizmas 24, 25, 33
duomen apdorojimas 19, 142, 144, 145,
174, 178
duomen bazs 9, 16, 72, 74, 114, 130,
136139, 143, 153, 160, 162, 181
DVD 17, 80
dviej poli vakuumin lempa 69
dvikryptis 74
Deimsas, Henris (Henry James) 67
Deimsas, Viljamas (William James) 23,
27, 153, 154, 164
Dekson, Meg (Maggie Jackson) 113
Doisas, Deimsas (James Joyce) 67
Donsonas, Stivenas (Steven Johnson) 89,
91, 105, 121
E
eBay 17
Ebinhausas, Hermanas (Hermann Ebbing
haus) 154, 155
Edisonas, Tomas (Thomas Edison) 94, 95
efektyvumas 29, 116, 120, 126129,
139141, 181, 186

210

rodykl
egzeminavimas 186
Eikenas, Konradas (Conrad Aiken) 175
E Ink 87
Einteinas, Albertas (Einstein, Albert) 67
Eizentein, Elizabet (Elizabeth Eisenstein)
62, 63, 66
ekonomika 61, 125, 135
Eko, Umbertas (Umberto Eco) 150, 151
ekranas 8, 1518, 68, 73, 76, 78, 79, 82,
8590, 92, 96, 97, 100, 102, 108, 111,
125, 127, 136, 140, 143, 173, 175,
179, 180
eksplicitin atmintis 158163
elektra 6, 22, 24, 69, 70, 86, 95, 135, 142,
155
elektronai 70
Elektronikos amiaus itakos (L. de Fo
restas) 70
elektronin knyga 18, 64, 8793, 116
elektroninis fiziologas 70
elektroninis patas 13, 18, 19, 64, 73, 90,
111, 112, 135, 166, 167
elgsena 7, 29, 34, 41, 46, 115, 116, 127,
132, 180
Eliotas, Tomas Sternsas (Thomas Stearns
Eliot) 57, 102, 175
ELIZA programa 169172, 178
Emersonas, Ralfas Valdo (Ralph Waldo
Emerson) 43, 45, 66, 67, 140, 144
empatija 184
enciklopedija 77
Engelbartas, Duglas (Douglas Engelbart)
143
Enigma maina 71
enzimai 157
epilepsija 154, 159
Erazmas, Diziderijus (Desiderius Erasmus
Roterodamus) 151
erdvinis mstymas 33, 46, 177
Europa 20, 40, 41, 56, 62
Evansas, Deimsas (James Evans) 181, 182
evoliucija 31, 32, 46, 178, 181

eWorld, Apple 16
Excel programa 16
F
Facebook 10, 18, 75, 79, 83, 85, 101, 133,
134, 166, 182
Faidras 50
Faidras (Platonas) 50, 51
Federmanas, Markas (Mark Federman)
9597
Fight for Glorton, The aidimas 85
filmai 6, 14, 72, 74, 77, 80, 81, 83, 84,
148, 167, 187
fizioterapija 30
Fleksneris, Luisas (Louis Flexner) 155
Flickr 75
Flinas, Deimsas (James Flynn) 122125
Flino efektas 122125
Fonetin abcl 48, 49, 56
fon Noimanas, Donas (John von Neu
mann) 146, 148
fonografas 68, 74, 77, 94, 95
fonografija 95
fonoteka 95
Formanas, Riardas (Richard Foreman)
164, 165, 184
formos 13, 18, 22, 24, 30, 43, 45, 46, 48, 49,
53, 59, 60, 66, 68, 78, 82, 86, 8995, 97,
100, 105, 112, 113, 116, 123, 124, 140,
144, 145, 155, 158, 161, 168, 169, 173
form sukimas 123
fragmentacija 79, 114
fragmentai 11, 12, 54, 74, 78, 79, 81, 84,
86, 92, 106, 118, 136, 139, 140, 147,
151
Frankfurto knyg mug 137
Frjus, Skotas (Scott Frey) 174
Fridmanas, Briusas (Bruce Friedman) 11,
188
Froidas, Zigmundas (Sigmund Freud) 2123,
27, 28
frontalin skiltis 105, 163

211

seklumos
Frontalin smegen iev 163
Fustas, Johanas (Johann Fust) 6062
G
galns fantomas 30,
gamta ir aukljimas 29
gamyba 24, 40, 52, 59, 60, 68, 71, 77, 78,
80, 87, 127, 155, 174
gamykla 14, 124, 126, 182
Gargantiua ir Pantragriuelis (F. Rabl)
62
garo malnas 43
garo variklis 24, 126
garsas 17, 18, 30, 66, 69, 70, 74, 77, 79,
83, 100, 111, 112, 152, 176
garso aparatra 14, 70, 74
garso srautas 74
garso takelis 83
geleinkelis 129
geltonieji puslapiai 78
General Electric GE-635 14
genetika 157
Genuja, Italija 20, 21
Gilbertas Nogentietis 58
ginklai 44, 45
gitar stiprintuvai 70
glosarijus 59
glutamatas 28, 156, 157, 191
Golambija, Deividas (David Golumbia)
169
Google 10, 12, 18, 79, 84, 88, 91, 101,
103, 104, 126147, 149, 153, 165,
181, 182, 188
Google Book Search 12, 81, 137139
Google Chrome 135
Googleplex 127, 136, 146, 147, 149
Google Print programa 137
Google Wave 135
Gore-Tex 177
gotikinis riftas 61
GoTo 131
GPS 177

grafika 40, 82, 112

Grafmanas, Dordanas (Jordan Grafman)
119
graik kalba 56, 63
greitai vartomos knygels 74
Grinbergas, Maiklas (Michael Greenberg)
33
Grinfild, Patricija (Patricia Greenfield) 120,
124
Gringardas, Polas (Paul Greengard) 157
groti pianinu 33
grupikumas 92
Guardian, The 81
Guardian News and Media 81
Gudis, Dekas (Jack Goody) 42
gugolas 130
Gutenbergas, Johanas (Johann Gutenberg)
7, 13, 6062, 64, 66, 73, 82, 93, 95,
137, 142
gyvybins vagos 24, 28, 34, 35, 184
H
Haidegeris, Martinas (Martin Heidegger)
185
HAL 9000 kompiuteris 14
Haletas, Markas (Mark Hallett) 31
HarperCollins 89
HarperStudio 89
Harvardo universitetas 64, 138, 178
Hausaueris, Maiklas (Michael Hausauer)
101
Havelokas, Erikas (Eric Havelock) 51, 52
Hebo taisykl 28
Heils, Katerina (Katherine Hayles) 12
hieroglifai 49
hipermedija 110
Hipertekstas 16, 88, 108110, 143, 179
hipokampas 33, 46, 158160, 163, 177
Hipokratas 36
Hjubertas, Filipas (Philip Hubert) 94
Homeras 51
Horacijus 151

212

rodykl
Hotornas, Natanielis (Nathaniel Hawthor
ne) 140, 141, 144, 183, 184
Houghton Mifflin 137
Hovardo Hjudeso medicinos institutas
157
Huffington Post 75
Hulu 81
HyperCard 143
I
idja 8, 10, 12, 16, 23, 25, 37, 39, 42, 44,
47, 54, 5860, 66, 67, 81, 89, 110,
119, 125, 129, 131133, 139, 150,
152, 153, 158, 161, 162, 176, 182, 187
iekinys 137, 138
ilgalaik atmintis 106, 107, 154162
Imordino-Jang, Mer Helena (Mary Helen
Immordino-Yang) 184
implicitin atmintis 158160
Indianapolio simfoninis orkestras 84
Indija 116
informacija 7, 12, 13, 15, 16, 30, 39, 43,
46, 52, 64, 65, 68, 72, 74, 77, 80, 82,
91, 102, 105107, 111113, 117121,
127129, 132, 133, 135, 136, 139,
142145, 150, 152154, 159, 160,
162, 163, 179, 181, 182
informacijos amius 70, 152, 186
informacijos priemon 68, 10, 11, 13,
44, 46, 69, 7073, 7578, 8087,
89, 91, 92, 96, 97, 99101, 103, 105,
107, 112, 117, 119, 120, 122, 124,
131133, 164, 167, 175, 178, 179,
185, 186
Institutional Subscription Database 138
instrumentalizmas 44
intelektas 45, 46, 49, 50, 52, 66, 93, 97,
99, 106, 120124, 129, 141, 145148,
152, 161, 164, 169, 170, 185, 187
intelektin technologija 42, 43, 46, 47, 52,
72, 99, 121, 132, 167, 173
intelekto vystymas 152

intelektualas 96
interaktyvus 84, 100, 115
internetas 7, 8, 10, 11, 13, 18, 19, 42,
68, 7275, 7781, 84, 94, 96, 97, 99,
100103, 105, 112, 120123, 127,
132, 153, 166, 167, 184
internetins paslaugos 12, 16, 18, 80, 85
interneto filtras 152
interneto karta 12
interneto svetains 73, 74, 81, 82, 90,
114116, 127
interneto transliacija 7, 74, 81
interneuronai 156, 157
iPad 90, 100
iPhone 8, 80, 88
iPod 18, 87, 100
proiai 11, 18, 23, 33, 34, 41, 46, 47, 76,
80, 82, 8991, 93, 96, 117, 120, 175,
181, 185
IQ rodikliai 122124
Irakas 49
i apaios vir 57, 120, 132, 183
siminimas 49, 95, 108, 123, 151153,
155157
ikirpimo ir klijavimo rankis 140,
ikylantys skelbimai 100
imanieji telefonai 18, 80, 84, 103, 135
Ipainimai (v. Augustinas) 55
spjimai 114, 147
ISP paskyra 17
iifruoti tekst 140
Italija 20, 62
ital kalba 48
iTunes 81
anga Platono kryb (R. Havelokas)
51
Izaokas Sirietis 58
Izidorius i Sevilijos 150
Y
Yahoo.com 17, 18
YouTube 18, 75, 81, 83, 113, 136, 167

213

seklumos
J
Japonija 90, 91
JAV Teisingumo departamentas 138
Journal of Nervous and Mental Disease 171,
172
Jupiter Research 76
jutiklinis ekranas 100
Juzanas, Oktavijus (Octave Uzanne) 94, 95
K
kabelin televizija 83
Kabrisas, Kristoferis (Christopher Chabris)
114
kaina 10, 41, 54, 59, 62, 73, 83, 87, 88,
93, 131, 135, 136, 138, 176
Kaip suprasti medijas: mogaus tsiniai
(M. Makluhanas) 6, 43, 78, 175
kalba 8, 12, 15, 21, 29, 47, 5052, 55, 56,
59, 64, 66, 70, 92, 104, 137, 145, 147,
148, 169, 170
Kalkinas, Donas (John Culkin) 175, 179
kameros 74, 84, 136, 151
Kanada 26, 109, 110, 116
Kandelas, Erikas (Eric Kandel) 28, 29,
154158, 160, 162
Kankelas, Bendeminas (Benjamin Kunkel)
167
kankorin liauka 24, 37
Kantas, Imanuelis (Immanuel Kant) 29, 67
Kanzaso universitetas 111
kapitalizmas 43, 77
Karas ir taika (L. Tolstojus) 11
Kar, Dudita (Judith Curr) 91
Karpas, Skotas (Scott Karp) 1113
Karson, Reiel (Rachel Carson) 68
kartografija 38, 39, 177
kartojimas 52, 68, 101, 155, 156, 162
Kas yra intelektas? (D. Flinas) 124
katalik banyia 61
katalizinis enzimas 157
kategorijos 42, 76, 125, 135, 182
Keinsas, Donas Meinardas (John Keynes)

67
Kelis, Kevinas (Kevin Kelly) 92, 93
Kembrido universitetas 71, 137
Kemenis, Donas (John Kemeny) 14, 15
Keris, Deimsas (James Carey) 44
Kerolas, Deimsas (James Carroll) 60
Keturi kvartetai (T. Eliotas) 57
ketvirtinis 62
Kiewit Computation Center 14, 15
kilnojamasis riftas 60, 61, 64, 77, 78, 84
kinas 68, 72, 74, 77, 83, 95, 187
Kindle skaitykl 88, 89, 90, 93
Kinija 62, 194
Kiozelicas, Heinrichas (Heinrich Kselitz)
21
kieninis laikrodis 41
Kytsas, Donas (John Keats) 4
klasikin literatra 151
klausa 30, 31
klausos iev 100, 159
klaviatra 13, 15, 33, 88, 100, 143, 166,
172, 175
Klinbergas, Torkelas (Torkel Klingberg) 161
Knyg pabaiga (O. Juzan) 94
kodas, programins rangos 73, 97, 133
kodeksas 54, 55, 60, 94, 95, 139, 150
Kodl protas ne toks kaip kompiuteriai
(A. ulmanas) 148
kognityvinis krvis 107, 108, 110, 113
kognityvinis tyrimas 110
kognityvinis vystymasis 38
koleg nemeil 174
kolektyvin atmintis 164
Kolumbijos universitetas 157
Komanas, Riardas (Richard Koman) 139
komercin ekonomika 125
kompaktin ploktel 77, 78, 80
kompiuteriai 8, 15, 16, 68, 71, 72, 75, 80,
84, 85, 98, 111, 128, 129, 145, 147,
172174, 182, 186
kompiuterija 97, 129, 145, 168, 171
kompiuterin lingvistika 169

214

rodykl
Kompiuterio galia ir mogaus supratimas
(D. Vaizenbaumas) 172
kompleksin atmintis 158
komunikacija 6, 11, 13, 70, 92, 114, 116
koncentracija, entalin 162
konkordancija 142
konsoliduota atmintis 159, 160
kontekstin reklama 131
kontempliacija 141
korespondencija 143
Kornblau, Kreigas (Craig Kornblau) 83
Kornelio universitetas 111
Kouvenas, Taileris (Tyler Cowen) 82
Kovanas, Nelsonas (Nelson Cowan) 161
Kreinas, Kalebas (Caleb Crain) 92, 188
kritinio skaitymo balai 123
Krovel, eila (Sheila Crowell) 161
Krovicas, L. Gordonas (L. Gordon Crovitz)
89
kryiaodis 104, 107, 108
Kubrikas, Stenlis (Stanley Kubrick) 9, 146,
148, 187
Kdikio bumas 14
kultrinis kapitalas 93
Kunas, Tomas (Thomas Kuhn) 68
krybikumas 60, 102, 119, 152, 182,
184, 186
Kurzveilas, Rjus (Ray Kurzweil) 148
L
laiko paskirsta 171, 173
Laiko revoliucija (D. Landesas) 40
laikraiai 7, 14, 17, 18, 21, 42, 63, 73,
7679, 8183, 88, 89, 94, 95, 101, 117
laikrodininkas 47
laikrodis 24, 4044, 47, 62, 68, 72, 80,
141, 145, 173, 176, 177
laisvasis raytojas 18
Lamartenas, Alfonsas (Alphonse de Lamar
tine) 94
Landou, Dordas (George Landow) 108
Late Night with Jimmy Fallon (laida) 83

Leduksas, Dozefas (Joseph LeDoux) 29,

161
Le Gofas, akas (Jacques Le Goff) 40
leidybos pramon 59, 60, 62
Lendesas, Davidas (David Landes) 40
lentels 48, 49, 5355, 60, 78, 98, 150
Levis, Deividas (David Levy) 64, 65, 97,
98, 143, 144
lietins raids 60, 94
Linas, Deividas (David Lynch) 14
lingvistika 152, 169
linijikumas 90, 139
Linux 145
literatrinis skaitymas 123
logika 45, 71, 77, 124, 183
login uduotis 179
logografiniai simboliai 48
Lokas, Donas (John Locke) 29, 67
Londono taksistai 46, 158, 177
Londono universitetinis koledas 116
Lop de Vega (Lope de Vega) 63
Los Angeles Times 81, 82
lotyn kalba 56, 63
lustas, kompiuterio 25, 73, 152, 160
M
Magbi Dankin stotel (. Dikensas)
89
Magikas skaiius septyni, na ir dar plius
ar minus du (D. Mileris) 106
magnetinio rezonanso tyrimas 184
magnetizmas 45
magnetofonas 74, 77
Magvair, Eleonora (Eleanor Maguire) 177
Maho no i-rando 90
Makandlis, Briusas (Bruce McCandliss) 162
Makgratas, arlzas (Charles McGrath) 88
Makluhanas, Maralas (Marshall McLu
han) 68, 10, 13, 25, 43, 52, 78, 89,
175177
Malingas-Hansenas, Hansas Rasmusas Jo
hanas (Hans Rasmus Johann Malling-

215

seklumos
Hansen) 20, 21
Malis 111
Malling-Hansen raomasis rutulys 20, 21,
43, 126, 175
Mamfordas, Levis (Lewis Mumford) 42,
147, 176
Mangen, An (Anne Mangen) 78
Manguelis, Albertas (Alberto Manguel) 96
Manucijus, Aldas (Aldus Manutius) 62
Marksas, Karlas (Karl Marx) 43
Marskas, Leo (Leo Marx) 141
Martensenas, Robertas (Robert Martensen)
37
Masaiusetso technologijos institutas 30,
168, 169, 171
Maina sode (L. Marksas) 141
matematika 123, 130, 148, 162, 171
matematikos balai 123
Matesas, Adamas (Adam Mathes) 139
Mauntkastlas, Vernonas (Vernon Mount
castle) 26
McGraw-Hill 137
mechaninis laikrodis 40, 41, 43, 47, 176
Media Psychology 111
medicinin informacija 118
medinis presas 61
meditacija 58
medioti 12
Meileris, Normanas (Norman Mailer) 25
Mejeris, Deividas (David Meyer) 119
Mejer, Marisa (Marissa Mayer) 127, 128,
136
Meksikas 62
Melancholijos anatomija (R. Burtonas)
142
memexas 143
Merzenichas, Maiklas (Michael Merzenich)
26, 28, 31, 103, 116, 120, 156
metalinis riftas 61
metalo apdirbimo stakls 126
metalurgija 45
Mielas, Deisonas (Jason Mitchell) 178

Miigano universitetas 119, 129, 183

Microsoft 75, 79
Microsoft Word programa 16, 19
miegas 160
mikroelektrodai 26, 27
mikrojuosta 152
mikrokorta 152
mikroprocesorius 181
mikroskopas 22, 37, 42
mikrotinklaratis 18, 113
mikroemlapis 26
Mileris, Dordas (George Miller) 106
Milner, Brenda (Brenda Milner) 159
Miltonas, Donas (John Milton) 63
minktieji mygtukai 175
Minneapolis Star Tribune 81
Miuleris, Georgas (Georg Mller) 154, 155
Mnemosin 153
mobilij telefon romanai 90, 91
modemas 16, 17
modulin struktra 91
Mokslins
psichologijos
projektas
(Z.Froidas) 23
Moksliniai valdymo principai (F. Teilo
ras) 126
Mokslo revoliucij struktra (T. Kunas) 68
mokykla 11, 31, 35, 38, 42, 69, 76, 77,
80, 108, 115, 117, 123, 129, 138, 145,
151, 152, 161, 171, 174, 175
Moleisonas, Henris (Henry Molaison) 159
molekul 157
molin lentel 48, 53
monitorius 17, 76, 86
monografija 80
Montana, Hana (Hannah Montana) 85
moterys 118, 165
MP3 failai 74
multimedija 17, 81, 110112, 135, 179
muzika 7, 10, 21, 32, 74, 80, 84, 87, 95,
167
mzos 153
MySpace 18, 75, 133

216

rodykl
N
naciai 71
Nacionalinis neurologini sutrikim ir
priepuoli institutas 119
Nacionalinis simfoninis orkestras 84
Napoleono propagandos kilm 90
Napster 18
narykl 10, 11, 17, 74, 88, 111, 115, 116
narymas 76, 79, 82, 97, 103, 104, 113,
115118, 132, 182
Nasas, Klifordas (Clifford Nass) 120
Natural History 171
natrali atranka 32
natrali kalba 169, 170
Nature 118
nauda 10, 11, 43, 5052, 54, 56, 60, 119,
132, 134, 137, 139, 174, 186
naudojamumo laboratorija 127
naudotoj prioritet algoritmai 152
Naujasis organonas (F. Beikonas) 61
naujosios kartos architektra 134
NBC 8, 83
nelinijinis skaitymas 117
nenaudinga reklama 131
nepakeiiamieji 94
nesmoningas mstymas 102
neiojamasis kompiuteris 13, 68, 80, 84,
111
Netflix 74, 167, 182
Netscape narykl 17
Neurobiology of Learning, The 161
neurologija 26, 27, 29, 31, 48, 119, 154,
155, 157, 159, 174, 178
neurologinis nihilizmas 25
neuronai 22, 23, 26, 2835, 49, 56, 103,
105, 148, 155157, 162, 163, 177
neuroplastikumas 27, 28, 31, 33, 34, 45,
46, 67, 99, 148, 156
neuroneikliai 22, 28, 33, 34, 103, 155,
156, 163
neverbaliniai IQ rezultatai 125
New Republic 90

Newsweek 83, 88, 145

New York Times 82, 83, 88, 152
New York Times Book Review 88
Nexus One 80
nGenera 12
Nielsen Co. 76
Nikolas Niklbis (. Dikensas) 89
Nilsenas, Deikobas (Jakob Nielsen) 114,
115
Niujorko filharmonija 84
Niujorko vieoji biblioteka 137
Norvegija 78, 123
nuotrauk saugykl 135
nutolimas 176, 177
Ny, Frydrichas (Friedrich Nietzsche) 20,
21, 32, 43, 67, 126, 175
O
obsesinis-kompulsinis sutrikimas 34
Od Pischei (D. Kitsas) 4
Ofaolainas, Synas (Sean OFaolain) 109
Oldsas, Deimsas (James Olds) 28
Ongas, Valteris D. (Walter J. Ong) 47, 51,
52, 68
Onii, Norimitsu (Norimitsu Onishi) 90,
91
operacins sistemos 17, 97, 135, 145
Orailis, Timas (Tim OReilly) 91
OReilly Media 91
Oija, Do (Joe OShea) 12, 118
Ostroski-Solis, Fedi (Feggy Ostrosky-Sols)
48
P
Pagiriamasis odis blakymuisi (S. An
dersonas) 119
Pains, Maja (Maya Pines) 57
Palo Alto tyrim centras 97
palydovin televizija 83
papildinys 161
Papinianas 62
papirusas 5355, 60

217

seklumos
parietalin iev 178
Paryiaus universitetas 114
Paryius 62
Pasaulio smegenys (H. D. Velsas) 46
paskaita 23, 59, 64, 111, 153, 164, 171
Paskualis-Leon, Alvaras (Alvaro PascualLeone) 31, 33, 34
patas 72
Pastoralin simfonija (L. Bethovenas) 84
pasvirasis riftas 170
patologija 34
PC Magazine 130
Pearson 186
Peidas, Laris (Larry Page) 129131, 134,
136, 137, 145, 146
peizainis reimas 100
pel (grauikas) 155, 162
pel (kompiuterio priedas) 15, 100
Penfildas, Vailderis (Wilder Penfield) 26
perdavimas 73, 129
pergamentas 54, 55, 6062, 140
periferin rega 30
perkrova 107, 142145, 165
Philadelphia Inquirer 81
pieinys 38, 39
Pigmalionas (B. o) 169
pikseliai 87, 89
Pilcekeris, Alfonsas (Alfons Pilzecker) 154,
155
pilkoji materija 33, 46, 152
pirmin atmintis 154, 161
Pje, anas (Jean Piaget) 38
plaiajuostis ryys 18
plastikumas 23, 24, 27, 29, 31, 34, 100,
120, 158
Platonas 5052, 59, 60, 62
plgas 42, 175
poezija 51, 52, 59, 66, 95
pogramls 16, 79, 135, 180
Poldrekas, Raselas (Russell Poldrack) 113,
188
popieriniai dokumentai 108

popierius 16, 21, 43, 54, 61, 62, 77, 78,

83, 86, 87, 92, 109
Popular Mechanics 70
Popular Passages 140
populiacijos augimas 39, 45
portretinis reimas 100
Postal Service, U.S. 80
Postmanas, Neilas (Neil Postman) 128
postsinapsinis neuronas 157
PowerPoint, Microsoft 91
praktiniai vykiai 103
pramoninis perversmas 13, 24, 126, 141
Pranczija 61, 116
Prarasto laiko beiekant (M. Prustas) 96
prefrontalin iev 104, 105, 178
Preliudija (V. Vodsvortas)
presinapsinis neuronas 67
prieiga 11, 75, 80, 85, 96, 100, 116, 121,
138, 164
priemon 68, 10, 11, 32, 39, 4147, 50,
51, 59, 60, 6787, 89, 91, 92, 9597,
105, 107, 119, 120, 112, 124, 131133,
142144, 166, 167, 171, 173175, 178,
179, 185, 186
priepuolis 20, 119, 154, 159
priimti sprendim 44, 102
priklausomyb 34, 100, 162, 163, 173,
179
primatai 27, 32, 156, 174
Pringl, Heter (Heather Pringle) 10
privilegija 52, 59, 60, 62
Problem sprendimas 104, 106, 107, 143
Prodigy 16
roduktyvumas 40, 41, 119, 126, 145
programavimo kalba 14
programin ranga 16, 17, 7274, 88, 93,
97, 113, 115, 116, 127, 128, 130, 133,
135, 136, 143, 148, 164, 169, 171,
172, 173, 179181, 183
programuotojai 13, 15, 16, 86, 97, 127,
133, 146, 170, 174, 180182, 187
protas 9, 10, 24, 37, 39, 40, 41, 43, 60, 64,

218

rodykl
81, 103, 105, 107, 114, 148, 149, 161,
178, 183, 184
Prustas ir kalmaras (M. Vulf ) 48
Prustas, Marselis (Marcel Proust) 96
PSAT 123
psichikos liga 25
Psichologijos pagrindai (V. Deimsas) 23
psichologin raida 58
psichologiniai tyrimai 127, 183
Psychological Science 65, 183
R
Rabl, Fransua (Francois Rabelais) 62
radijas 68, 6870, 7274, 7678, 81, 86,
95, 97, 101
raida 25, 48, 58, 119, 152, 162
raids 20, 31, 49, 54, 56, 60, 61, 103, 115,
175, 181
Ramachandranas, V. S. (V. S. Ramachan
dran) 30
Ramonas i Kachalis, Santjagas (Santiago
Ramn y Cajal) 24
rankinis laikrodis 41
rank darbas 127
rank ir aki koordinacija 118
raalas 50, 61, 86, 87, 89
raomasis rutulys 20, 21, 43, 126, 175
raomoji mainl 20, 21, 42, 71, 72, 94,
175
ratingumas 52, 62, 95, 150
raymas 11, 12, 15, 18, 21, 43, 4755, 59,
60, 64, 6668, 8894, 103, 123, 163,
167, 175, 186
realizmas 39
redaguoti ekrane 16
refleksin reakcija 154
regjimas 20, 27, 3032, 59
regeneracija 25, 46
Reinoldsas, Doua (Joshua Reynolds) 121
reklama 13, 77, 79, 83, 97, 115, 131133,
135, 136, 138, 139
Reliatyvumo teorija (A. Einteinas) 67

religija 25, 64, 127

Renesansas 13, 42, 95, 139, 151, 153
Respublica literaria 64
ribojimas 177
Rias, Barnabis (Barnaby Rich) 142
Ri, Motoka (Motoko Rich) 88
Robinsonas, Artras (Arthur Robinson) 39
Rocky Mountain News 81
rodykl 59, 79, 142, 153
Rodersas, Karlas (Carl Rogers) 169
Rolling Stone 82
romanai 67, 8991, 96
romn abcl 49
Romos imperijos nuosmukio ir lugimo
istorija (E. Gibonas) 67
Rosen, Kristina (Christine Rosen) 89
roughtype.com 18
Rozenblumas, Kobis (Kobi Rosenblum) 160
Rummel, Erika (Erika Rummel) 151
Ri kilm (. Darvinas) 67
Ruzveltas, Franklinas (Franklin Roosevelt)
143
S
Sadermanas, Peteris (Peter Suderman) 152,
153
Saganas, Karlas (Carl Sagan) 171
sakada 114
sakytin kultra 60
smon 6, 25, 29, 46, 47, 58, 6567, 95,
102, 106, 121, 124, 135, 141, 147, 163
samprotavimas 48, 162
Samsung 83
samuraj kultra 44
San Jacobo di Ripoli vienuolynas 62
Sarnofas, Deividas (David Sarnoff) 8, 44
ssaja 58, 66, 98, 107, 108, 180
SAT 123
saugojimas 33, 37, 45, 52, 70, 143, 151,
152, 158, 159, 161
sauls laikrodis 40
Save keiianios smegenys (N. Dod) 30

219

seklumos
siningas naudojimas 139
schemos 146, 162, 180
Scribners Magazine 94
scriptura continua 55, 56, 58, 105
Seattle Post-Intelligencer 81
sekstantas 42
Senasis Testamentas 176
Seneka 119, 151
serotoninas 156, 157
Servantesas, Migelis (Miquel Cervantes) 63
Sigelas, Danielis (Daniel Siegel) 160
signalas 26, 31, 32, 35, 36, 41, 48, 70, 100,
102, 107, 113, 134, 148, 155160, 163
silicio atminties sistema 152
Silicio slnis 72, 127, 129, 130
simboliai 7, 21, 45, 48, 49, 51, 64, 68, 72,
73, 101, 124, 125, 136, 147, 173
simboli atpainimo programa 136
Simon & Schuster 91
sinaps 22, 28, 29, 31, 34, 35, 46, 64, 103,
120, 154159, 163, 164, 166
sinapsin konsolidacija 158
Sinapsinis a (D. Leduksas) 29
Singalas, Amitas (Amit Singhal) 134
Singeris, Donas (John Saenger) 5557, 59
sintaks 14, 47, 52, 66, 92
sintez 60, 66, 155, 161, 163
sisprogsai 15
sistemin konsolidacija 158
Skaiiavimo mainos ir intelektas (A.
Tiuringas) 72, 147, 172
skaiiuokl 16, 135
skaii sistemos 100
skaidrus akies obuolys 140
skaidulinis optinis kabelis 74
skaitmenin technologija 12, 103
skaitytojo darbo kambarys 59
skambjimo garsai 82, 100
skausmas 20, 184
skelbim lenta 17
skenavimas 104, 136, 137
sklaidos kanal skaitytuv 18, 79, 113,

133, 135
Skype 74
skyrybos enklai 20, 55, 56
Slenkame pirmyn (D. Levis) 64, 97
slinktis 89, 100
Slipi Holou 140142, 183
Smegen forma (R. Martensenas) 37
Smegen ir krybikumo institutas 184
smegen plastikumas 24, 27, 100, 120,
158
smegen iev 26, 55, 158, 159, 163
smegenys 13, 19, 2234, 36, 37, 43, 4649,
57, 58, 99, 102107, 113, 116, 118,
119, 125, 144, 145, 146, 148, 153156,
159163, 167, 169, 174, 177, 179, 183,
184
smlio laikrodis 40
Smolas, Garis (Gary Small) 103, 104, 107,
118
smuikininkai 32
Snieguol 83
socialinis kompleksikumas 125
socialinis tinklas 18, 75, 83, 84, 92, 113,
133135, 167
Sokratas 50, 51, 60, 150, 163
Sony 83
spalvot kamuoliuk uduotis 180
Sparta 19, 44, 72, 73, 107, 120, 132, 134
Spauda kaip pokyi reagentas (E. Ei
zentein) 62
Spie, Nikol (Nicole Speer) 66
Spotify 82
srautas 7, 10, 18, 22, 34, 46, 58, 67, 70,
73, 74, 81, 83, 91, 100, 101, 107, 112,
130, 132135, 138, 144, 163, 183 ,184
stacionarieji kompiuteriai 8, 13, 17
stakls 126, 175, 177
standusis diskas 1517, 146, 153
Stanfordo universitetas 120, 129, 130
statiniai tinklalapiai 133
stilius 14, 21, 54, 59, 66, 90, 92, 93, 105,
151, 165

220

rodykl
stimulai 30, 58, 65, 66, 78, 100102, 105,
120, 121, 125, 154, 155, 158, 179,
183, 184
stipendija 12
stiprintuvai 42, 69, 70, 178
Stivensas, Volesas (Wallace Stevens) 65, 67
Stounas, Bredas (Brad Stone) 88
straipsnis 7, 9, 10, 11, 17, 18, 23, 57, 70,
71, 73, 8183, 85, 88, 90, 94, 109,
110, 113, 116, 117, 119, 124, 129,
130, 131, 133, 137, 142, 147, 148,
152, 166, 169, 171, 172, 181, 182,
185, 186, 188
Strategy & Business 85, 188
struktra 23, 26, 27, 29, 32, 37, 39, 41,
43, 4547, 52, 56, 68, 91, 142, 148,
173, 180
subjektyvumas 128, 186
supratimas 8, 24, 31, 46, 48, 52, 66, 67,
96, 98, 106, 107, 110113, 140, 147,
167
Sveleris, Donas (John Sweller) 105107,
112
svetains 11, 14, 73, 74, 81, 82, 88, 90,
111, 114116, 127, 129135, 140, 181

alutini problem sprendimas 107

ekspyras, Viljamas (William Shaskespeare)
63
iaurs vakar universitetas 93
ioferis, Peteris (Peter Schoeffer) 61
irdis 36, 37, 55, 58, 70, 187
irkis, Kljus (Clay Shirky) 96, 97, 188
midtas, Erikas (Eric Schmidt) 84, 127,
128, 137, 146
o, Dordas Bernardas (George Bernard
Shaw) 169
taineris, Dordas (George Steiner) 95
ulmanas, Aris (Ari Schulman) 148, 164,
188
varcas, Defris (Jeffrey Schwartz) 35

varcas, Deimsas (James Schwartz) 157

varcnegeris, Arnoldas (Arnold Schwarze
negger) 80
vietimas 95, 112, 124, 125, 141, 167
vietimo departamentas, JAV 123
T
tabula rasa 29
taksistai 46, 158, 177
Tamusas 50
Tapskotas, Donas (Don Tapscott) 122, 153
Tarpas tarp odi (D. Singeris) 55
Technika ir civilizacija (L. Mamfordas)
42
technin ranga 143
technologija 68, 12, 18, 30, 32, 39,
4049, 5860, 62, 64, 72, 74, 7779,
84, 86, 88, 90, 94, 103, 114, 116, 119,
120, 121, 140142, 144,146, 162,
167169, 171, 186
technologinis determinizmas 43
Technopolis (N. Postmanas) 128
teigiamas pastiprinimas 101
Teiloras, Frederikas Vinslou (Frederick
Winslow Taylor) 126128, 182
teilorizmas 127, 128, 136, 182
tekstas 73, 93, 109
tekstin informacija 111
tekstins inuts 93, 101, 112
telefonai 6, 11, 13, 14, 17, 18, 70, 72,
7478, 80, 82, 84, 90, 91, 100, 101,
103, 117, 124, 133, 135, 171
televizija 6, 8, 68, 69, 74, 76, 77, 80, 81,
83, 95, 97, 101, 145
teminiai kanalai 83
temporalin iev 178
Teutas 50
Tigras 49
tikralaik inut 101, 112
Times Education Supplement 186
tinitas 34
tinklas 85, 135

221

seklumos
tinklalapiai 11, 13, 16, 18, 73, 115, 116,
128134, 183
tinklaratis 7, 1012, 18, 74, 75, 79, 84,
88, 96, 101, 103, 113, 127, 133135,
140, 166, 167
tinklinis mstymas 12
tipografija 63
tiraas 6163, 81, 83, 87
Tiuringas, Alanas (Alan Turing) 7173, 88,
146, 169, 172
Tiuringo maina 71, 72
Tiuringo testas 172
Tobas, Edvardas (Edward Taub) 31, 32
Tolstojus, Levas (
) 96
Tompsonas, Hanteris S. (Hunter Stockton
Thompson) 82
Tompsonas, Klivas (Clive Thompson) 10,
152, 153
Tomsonas, Deividas (David Thomson) 8
traktoriai 175
transkranialin magnetin stimuliacija 33
transliacija 7, 10, 70, 74, 79, 81, 83, 111
tranzistorius 70
trauma 31, 33, 159
trimaiai aidimai 74
triodin lempa 70
trumpalaik atmintis 106, 154157, 159
trumpiniai 83
turinys 7, 8, 18, 28, 59, 78, 79, 8183, 88,
89, 91, 92, 96, 100, 106, 111, 114116,
120, 127, 132, 133, 135138, 140, 150,
153, 164
Twitter 18, 75, 79, 84, 91, 101, 113, 133,
134, 166
Tyla namie ir ramyb pasaulyje (V. Stivensas) 65
Tylusis pavasaris (R. Karson) 68
tylusis skaitymas 55, 5860
tyrimas 12, 22, 23, 2730, 33, 42, 45, 48,
49, 56, 65, 70, 75, 76, 78, 85, 97, 102,
104, 105120, 122124, 127, 128,

139, 154157, 159, 160, 162, 166,

174, 177184
U
universalioji maina 72
universali informacijos priemon 10, 72,
78, 80, 164, 178
Universal Studios Home Entertainment 83
universitetas 6, 8, 11, 12, 20, 26, 27, 29,
30, 31, 35, 48, 59, 64, 65, 71, 76, 80,
92, 93, 95, 96, 102, 103, 110, 111,
113117, 119, 120, 122, 124, 129,
130, 137, 138, 142, 152, 155, 157,
160, 161, 168, 174, 181, 183, 184
Uptakis (S. Ofaolainas) 109
urbanizacija 125
Uaug skaitmeniniame amiuje (D.
Tapskotas) 122
uimiausij ilikimas 35
urain 140
ura knyga 151, 152
V
vadovliai 80, 112
Vaisbergas, Deikobas (Jacob Weisberg) 88
Vaitas, Linas (Lynn White) 41
vaizdajuost 77
vaizdas 10, 17, 18, 48, 65, 72, 74, 75,
79, 81, 82, 85, 86, 89, 91, 100, 104,
110113, 115, 118, 122, 134, 152,
160, 167, 183
vaizdini signal apdorojimas 48
vaizdo knygos 91
vaizdo aidimai 82, 85, 118, 122
vaizduot 33, 66, 67, 120, 152
Vaizenbaumas, Dozefas (Joseph Weizen
baum) 168174, 176, 184, 186, 187
vakuumin lempa 69
valdymas 21, 40, 42, 83, 120, 126, 128,
142, 158, 176, 177, 182
Valstyb (Platonas) 51
vandens laikrodis 40

222

rodykl
varpeliai 40
Veblenas, Torteinas (Thorstein Veblen) 43
vjo malnai 43
Velsas, Donatanas (Jonathan Wells) 81
Velsas, H. D. (Wells, H. G.) 46
Veneris, Janas (Jann Wenner) 82
Verbou, Benas (Ben Vershbow) 92
Videnerio biblioteka 137
viduramiai 40, 42, 55, 56, 58, 59, 61, 68,
153
vienuoliai 40, 56, 58
vienuolynas 40, 59, 62, 64
vieoji biblioteka 84, 85, 137
vietin kalba 56, 59
Vineris, Lengdonas (Langdon Winner) 44
vinilins ploktels 78
Virga, Vincentas (Vincent Virga) 38, 39
Visi pilieiai yra kariai (L. Vega) 63
Viskas kas bloga, tau gerai (S. Donsonas) 105
Visuotin padties nustatymo sistema
(GPS) 177
Vitmanas, Voltas (Walt Whitman) 164
Vizplex 87
vizualieji-erdviniai gdiai 120
vizualin iev 30, 48, 56, 100, 159
Vodsvortas, Viljamas (William Words
worth) 24, 67
Vokietija 60, 61, 115, 116
Volesas, Deividas Fosteris (David Foster
Wallace) 163
Vulf, Mariana (Maryanne Wolf) 48, 49, 56,

67, 105, 188

vystymasis 38, 39, 41, 58, 64, 73, 151,
152, 174
W
Wall Street Journal 82, 89, 128, 137
Washington Post 81
Wi-Fi 85, 167
Wikipedia 18
Windows 17, 145
Wired 10, 17, 152
Z,
aidimai 15, 16, 37, 74, 82, 85, 118, 122,
172
emlapis 26, 27, 30, 32, 35, 3844, 46,
47, 72, 134, 158, 173, 174, 177
ems kis 45
iev 26, 27, 30, 32, 48, 49, 53, 55, 56,
100, 104, 105, 129, 158, 159, 163, 178
Zimingas, Liu (Ziming Liu) 116, 188
iniasklaida 8, 13, 133
mogus ir kompiuteris (D. Kemenis)
14
odynas 47, 59, 66, 88, 92, 123, 124
ols lapai (V. Vitmanas) 164
urnalas 10, 11, 13, 17, 18, 27, 57, 63, 65,
73, 7683, 85, 88, 89, 94, 117119,
124, 130, 133, 134, 142, 150, 161,
169, 171, 181, 182, 185
vaigdi karai 14
ymos 9, 87, 91, 164

223

Carr, Nicholas
Ca235 Seklumos : kaip internetas keiia ms smegenis / Nicholas Carr ; i
angl kalbos vert Vilma Kaerauskien. Vilnius : Eugrimas, 2013.
224 p.
ISBN 978-609-437-212-4
Nikolas Karas savo knygoje Seklumos traukia vien svarbiausi i
laik diskusij: kok poveik internetas daro ms mstymui? Pasitelks kultrinius, istorinius ir neurologinius argumentus, autorius atskleidia, kaip perjimas nuo dmiojo knyg skaitymo prie pavirutiniko internetini puslapi
pervelgimo paveik ne tik mogaus jausmus ir mintis, taiau ir smegen sandar. Nejaugi lengvesnis prijimas prie miliniko informacijos kiekio privers mus
paaukoti gebjim sutelkti dmes, suvokti ir perteikti inias?
UDK 316.77:004.738.5+316.42:007

Nicholas Carr

Seklumos
KAIP INTERNETAS keiia ms SMEGENIS

Projekto vadov Vaiva vagdien

Redaktor Ona Balkeviien
Maketuotojos Jurgita Petrulyt ir Dovil Kulieien
Virelio dailininkai Jurgita Petrulyt ir Artras Babuis

Ileido
Leidykla Eugrimas, Kalvarij g. 98-42, LT-08211 Vilnius
Tel./faks. (8 5) 273 39 55, el. p. info@eugrimas.lt, www.eugrimas.lt
Spausdino
UAB BALTO print, Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius