MONS

Kiekviename susitikime su Vilniaus ir irvint rajonuose, mauose miesteliuose, nykstaniuose kaimeliuose ir auganiuose sostins priemiesio gyvenvietse nuo seno gyvenaniais ar dabar besikurianiais monmis, j vaikais ir senoliais, vis kalbame apie em. Ne tik todl, kad ems tvarkymo, jos grinimo, nesibaigianios reformos reikalai, vairiausi su eme ir statybomis susij projektai tai paskutinij dviej deimtmei mano darbas, kur, nepaisant besikeiiani, kartais yding statym ir kit ems reikalus reguliuojani statym, stengiausi atlikti dorai, siningai, atsivelgdama kiekvieno mogaus situacij. Vieno, labai priekary igarsjusio romano pavadinimas EM MAITINTOJA visikai tinka ms dabartiniam gyvenimui ne tik todl, kad tkstaniai Vilniaus krato moni gyvena i to, k duoda em. Ji - ta vieta, kur statoms savo bstus, em - vertyb, kurios buvimas po kojomis leidia tiktis geresnio gyvenimo ateityje. statymai veda mus arba eimininkiko ems naudojimo keliu arba unkeliais. Gimiau Dotnuvoje, Kdaini rajone. Dirbu emtvarkoje jau 30 met. Darb pradjau Valstybiniame emtvarkos projektavimo institute 1981 metais, o ie metai jau keturiolikti, kai dirbu UAB ,,Minorant vadove. Esu aktyvi Lietuvos matinink asociacijos nar, kurios veikla suvienijo profesin bendruomen bendram darbui Lietuvos moni ir valstybs labui. Per 20 Lietuvos Nepriklausomybs met nuveikme milinikus darbus, pradedant ems reformos ir nekilnojamojo turto kadastro darbais ir baigiant matinink trisu kiekviename Lietuvos ems lopinlyje: formuojant privaias ir valstybines ems valdas, vykdant topografinius tyrinjimus ar sprendiant moni problemas. Vos ne kiekvienas mogus, siekiantis arba sieks susigrinti jam priklausani em ar rengdamas sklypo sutvarkymo projekt, siekdamas leidimo statyboms, yra susidrs su sunkiai veikiamais statym ir kit i srit reguliuojani dokument brzgynais. Toje painiavoje, kuri sukr vis besikeiianios valdios, tenka dirbti ir mums. Todl Seime btina turti ios srities specialist, gerai suprantani ir ems, ir ant ems, o ne valdios padebesiuose gyvenai moni reikalus. tai k sako mons, ko jie mans klausia susitikimuose arba laikuose,kuriuos nuolat gaunu. Riardas S., Uuoeri kaimas, Vilniaus raj.: I Vilniaus persikliau ia prie trejus metus. Kaimo nra, liks tik pavadinimas. Pievoje

Nr. 10 Nr.10

AudronS ekAuSkienS rinkiMiniS LAikrATiS

grms ulin, tiesm elektros kabelius, keli vlgi patys tiesms. Stovi dabar mano namas, u puskilometrio - kitas tokio paties likimo. O u poros kilometr - Karvio kaimas su asfaltuotomis gatvelmis, vandentiekiu, parduotuve, mokykla, banyia. Kodl nesikriau miestelyje? Naujas statybas, uuot ibarsius ems ar mik kio naudmenose, i ties btina koncentruoti senose, tradicinse gyvenvietse, jas atgaivinant. Miesteliai turi pltotis siekiant ustatymo kompaktikumo, darnos ir gyvenimo kokybs. Kai kur patys apleistuose kaimuose ar miesteliuose besikuriantys mons tai jauia intuityviai ir imasi bsimam bstui ar gamybai rekonstruoti senus pastatus, inaudodami esam infrastruktr ir taip netgi atpigindami krimosi darbus. tai irvint rajone, Musninkuose vienu metu rekonstruojamos bent eios buvusios apleistos sodybos. Yra vandentiekis, greta asfaltuoti keliai, elektra... Sutvarkyti pastatai natraliai silieja miestelio peiza. Tas pat pasakytina ir apie Riardo laike minim Karvio kaim. Ten po truput gaivinami seni pastatai, taiau viskas vyksta chaotikai. Nors ir gerokai vluojant, bet jau dabar Seimui pateiktame naujos redakcijos Teritorij planavimo statymo projekte numatyti esminiai dabartins teritorij planavimo tvarkos pakeitimai: vietoje bendrj plan bus rengiami kompleksiniai planai - pagal teritorij planavimo lygmen ir udavinius, nustatomi planuojamos teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai ir teritorijos apsaugos priemons, vietoje detalij plan bus rengiami ustatymo planai. Plaiau apie tai - vieno ymiausi ios srities specialist, Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus Prano Aleknaviiaus pastabose iame laikratyje. Aldona M.Vilnius.: Dirbu internetu, Vilniuj galiu pasirodyt kart-du per mnes. Tad pradjom dairytis sodybos. Supuvusias lnas, kur nugriautum petim stukteljs, pardavinja kaip gerus namus labai brangiomis kainomis. Kol bus tokios kainos, tol ir stovs tuti kaimai. Protingas nekilnojamojo turto mokestis, rimtesns baudos u nepriirim nekilnojamj turt paragint mones realiai vertinti savo turimus pastatus ir tinkamai apsisprsti. Maryt J., irvintos: i vasar, vienos ekskursijos metu, buvusiame prezidento A. Smetonos dvare, netoli esantis kaimas pasirod visikai tuias. Palikti dar neblogi namai, sodai - pilni obuoli, o mogaus - nei vieno. Tai - labai lidnas vaizdas. Socialini tyrim centro Sociologijos instituto

KALBA...

AUDROn eKAUSKIen
Visuomens geografijos skyriaus mokslininkai i vasar atliko tyrim Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos ir j gyventojai. Tyrintojai ufiksavo, jog Ryt Lietuva, Vilniaus kratas - reiausiai apgyvendintos vietovs. Tas majimas yra nuolatinis, joki kitoki tendencij net nematyti. Blogja susisiekimas, tolsta btiniausios paslaugos, prastja gyvenamosios aplinkos bkl, vis daugiau nam lieka tuti ir niekieno nepriirimi, plyti itisi nedirbamos ir apleistos ems plotai. Taip yra todl, kad kol kas Lietuvoje iems procesams leidiama vykti stichikai. Tai, kas vyksta, turi kontroliuoti valstyb. Pareignams reikt labai gerai apgalvoti, kaip pagerinti susisiekim su nutolusiomis gyvenamosiomis vietovmis, kaip btinas paslaugas padaryti prieinamesnes Mokslinink manymu, taip pat dert sukurti tok nekilnojamojo turto mokesi mechanizm, kad ems savininkams, investavusiems pinigus em ir j apleidusiems, neapsimokt taip elgtis. Tuomet bt kuriama kaim gyventojams palankesn gyvenamoji aplinka.

GerbiaMi MOkytOjai,

inties taku. Js ii, vedate jaunim ini ir im imokt painti pirm raid, ska arb. js ir meil vaikams kvepia, kelia pag a kantryb, pasiventimas darbui neimatuojam mokytis patiems, geros ir linkiu sveikatos, ryto keistis ir ikinu jus visus su profesine vente Sve nuotaikos ne tik vents dien. nOSIOS KARTOS. DAROT IR DARySIT Dl MS JAU AI JUMS U VISK, K DART,

reikaliNGi tautiNiNkai? kOdl

SiGNatar birut valiONyt:

Nr.10

nacionalinio susivienijimo u nemato perspektyvos. itas naujas ms judjimas i tikrj nea lietuv lietuvoje rinkiminio Sjdio gaiv vj, kur mes visi prisimenam ir kurio visi esam isiilg. srao lyder. mes turime pakilti dar kart, kad isprstumme savo Tvynje

Per pastaruosius 18 met susiklost tokia situacija, kad mons tiesiog

Lietuvoje visas negeras problemas ir gal gale suvoktume vien elementar dalyk: itoje ems dalyje, kuri vadinasi Lietuva, visas problemas turime sprsti mes, Lietuvos pilieiai. Niekas kitas ia nieko negali daryti.

SiGNataraS rOMualdaS OzOlaS:

FilosoFas, LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS AKTO DL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO SIGNATARAS.

Tautos gyvenim, jos yg per laik, jos likim savo svarbiausiu tikslu laikanti partija smoningai tautai yra btina, kad nenuklajotume laisvi pdymus. Lietuvi tautinink sjunga turi ir istorin Pirmosios Respublikos priesak prisiminti pradtuosius darbus, baigti, kas baigtina, tsti, kas tstina. Lietuvos centro partija, Lietuv laikanti vieninteliais patikimais lietuvi namais, darsyk atsikuriani tautinink politin bendruomen suvokia kaip spariai giedrjanio Lietuvos politinio klimato enkl.

SiGNataraS prOf brONiSlOvaS GeNzeliS: .

vieNas lietuvos valstybiNgumo atkrj, nepriklausomybs akto signataras, sjdio iniciatyvins grups narys, filosofijos moksl daktaras, docentas, konstitucijos rengimo komisijos narys, apdovanotas pasaulio laisvs medaliu.

Labai svarbu, kad bt atkurta Tautinink sjunga. Lietuvoje turi bti partija, kuri atstovaut tautos interesams. Liberaliosios partijos neigia bet kok tautikum. Vieai, be skrupul, net grubiai yra propaguojamos paneuropins idjos. Vadinasi, tautyb nebeturi jokios prasms. Ar sivaizduojate mog, kuriam nesvarbi jo kalba ir tautin kultra? todl atkurti tautinink partij, ireikiani tautos lkesius, yra btina.

kalbiNiNkaS prOf al . vydaS butkuS:

Sovietmeiu Lietuvoje buvo populiarinamos imperinio kosmopolitizmo idjos, vadintos internacionalizmo vardu. Tautikumas, nacionalumas buvo smerkiamas ir vadinamas buruaziniu recidyvu, faizmu, neonacizmu. Taiau btent is recidyvas pagimd Sjd ir leido atkurti tautin Lietuvos Respublik 1990 m. Vadinasi, lietuvi nacionalumas buvo pagrindin varomoji jga, vedusi visuomen nepriklausomybs atkrim; nacionalumas lieka svarbiausia kiekvienos tautins valstybs egzistencijos slyga. iuo metu Lietuvos visuomenje vl mginama gaivinti tas paias kosmopolitizmo idjas, aklai mgdiojant kai kurias didisias valstybes, pirmiausia JAV, kurios buvo sukurtos visai kitokiais principais ir niekada nebuvo nacionalins. Nacionalumas vl pradtas vertinti kaip bolevikmeiu, vartojant netgi tuos paius epitetus. Esu sitikins, kad visuomens nuorientavimas nuo tautini vertybi kenkia Lietuvos, kaip tautins valstybs, savarankikumui ir valstybingumui apskritai.
lituanistas, humanitarini moksl daktaras, docentas, profesorius, apdovanotas lietuvos nepriklausomybs medaliu, latvijos trij vaigdi ordino karininko kryiumi, ordino u nuopelnus lietuvai riterio kryiumi.

tautiNiNk SjuNGa lietuvi

kuMaS teiSiNGuMaS | tvarka | tauti
2

 vienijA ALgirdinS MAiiAgAL

Istorikai pabria, kad tuo metu nei Maskvoje, nei Lenkijoje, nei Vokietijoje nebuvo tokio valdovo, gebanio veikti tok atstum ir ivengti nuolatinio Aukso ordos pavojaus. Labai sunkiuose karuose Algirdas sugebjo ilaikyti valstyb, ginkluotsias pajgas, isaugoti etnines lietuvi emes, o kartu su slav emmis sudaryti jungtin gynybin front. Be to, Algirdas su Kstuiu usibr atkovoti Ordino ugrobtas balt emes, Baltijos pajr nuo Dauguvos ir Priegliaus su Karaliauium ir Semba. Net Algirdo prie, rus, metraiuose raoma, kad Algirdas sugebjo ne tiek jga, kiek imintimi veikti prie. Lietuvos valdovo puolimo kryptys prieui nebuvo inomos iki paskutinio momento. Algirdas netiktai ir staiga atsirasdavo prie prieo pozicij. Algirdas kovojo iki paskutinio atodsio. Tai tarsi simbolizuoja net ir jo mirtis 1377-aisiais, kai kryiuoiai m niokoti Vilni ir m grsti miesto kapituliavimas. Taiau Vilnius nelugo, o Algirdo ygiai ir stoikumas simbolizavo jo aminyb lietuvi atmintyje. Pagonis Algirdas buvo palaidotas ventoje Kukavaiio girioje prie Maiiagalos. Dl to Algirdins veniamos Maiiagaloje. Suavjo puiki vents organizacija, Maiiagala ir patys maiiagalieiai. Paadjau ia apsilankyti kiekvieno rugsjo pabaigoje ir prisiminti istorij bei pasidiaugti dabartimi. Ir, inoma, su viltimi pavelgti ateit.

Nr.10

paadjau maiiagalieiams kasmet apsilankyti tradicinje j ventje.

seniai buvau girdjusi gand, kad be galo jaukiame miestelyje maiiagaloje jau kur laik labai graiai veniamos algirdins. gyventoj kvietimu prajus sekmadien ten ir pasukau. Vis keli galvojau o kodl i dien Lietuvoje mes neturime toki vadov, koks buvo Algirdas? Jis vald sudtingu Lietuvai metu - vyko gynybinis karas su kryiuoi ordinu, grs ir Aukso ordos pavojus i pietryi. Algirdo laikais buvo giliai siverta Aukso ordos valdas net iki Mlynj vanden ir Ryt Europai sumainta grsm. Taip buvo usitikrintas platus unugaris, kad bt galima atremti ir kryiuoius.

kiekvienais metais vents metu vyksta vis kitokie vaidinimai. inoma, juose visada dalyvauja irgai.

Globalios lietuvos iliuzija nykstanios lietuvos realyb

vien dramatikiausi laikotarpi Lietuvos istorijoje. Mums, regis, stebtinai seksi: po Dainuojanios revoliucijos atgavome Nepriklausomyb, pasukome laisvs ir demokratijos keliu... ir patys nepastebjome, kaip atsidrme

Gyvename

ties bedugns kratu. Lietuva nyksta: isivaikto, imirta. Istorija ino laikotarpi, kai dl vairi epidemij buvo imir daug moni, inomos ir didels migracijos. Bet kad toks dramatikas gimstamumo sumajimas dert su tokia masine emigracija tokios patirties dar neturjome. Deja, ios problemos dalis politik ir visuomens veikj net nenori matyti. Kai kas randa pagrindo netgi diaugtis es kuriasi globali Lietuva... Tai iliuzija. Pasaulio nesulietuvinime, isibarst pasaulyje patys lietuvybs neilaikysime. Lietuviui turi bti sudarytos slygos gyventi ir kurti Lietuvoje. Kalbdami apie ekonomikos paang, apie pagarb mogui ir Tautai, apie kultr, vietim ir darbo vietas, apie demokratij ir laisv, visa tai turime matyti i ios perspektyvos kad lietuvi skaiius Lietuvoje nemat; kad lietuvi dalis Lietuvos gyventoj tarpe nemat; kad nesiaurt lietuvi kalbos vartojimas ir nemat jos vartotoj; kad baltikasis kultrinis paveldas per lietuvi taut turt tstinum. iandien yra tik du pasirinkimai u globali Lietuv, kuri veda ligi iol valdiusi partij

tomas baranauskas

politika, arba u Lietuv Lietuvoje. A renkuosi pastarj keli. Gerbiami irvint Vilniaus krato mons, naudodamasis proga noriu jums padkoti u nema palaikym prie ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose. Tik js dka a buvau pateks antrj tur. Gaila, kad dl kai kuri lietuvi pasyvumo antrajame ture nugaljo lietuvybei prieikos organizacijos vadinamosios Lietuvos lenk rinkim akcijos atstovas, kienje laiks Lenko kort sipareigojimo kitai valstybei dokument. Lietuviai ir savo Tvyn Lietuv mylintys lenkai turt bti vieningesni, kai kalbama apie atviros idavysts keliu pasukusio asmens galim patekim Seim. Juk lietuviai, gal gale, sudaro daugum apygardos gyventoj, bet pasyvesnis naudojimasis rinkim teise atspindi prating apatijos ir nusivylimo bkl, kuri iuo metu yra stumta ms Tauta. Neleiskime mums primesti to nusivylimo jausmo bkime savo ateities krjai! Tautininkai, kuri idjas a atstovavau prajusiuose rinkimuose, kart rinkimuose dalyvauja keturi partij suburtame Nacionaliniame susivienijime U Lietuv

Lietuvoje. Prie ketverius metus tautininkai band gyvendinti savo idjas drauge su TSLKD, taiau, deja, tai pasirod nemanoma. TS-LKD vadovyb ne tik pasuko suartjimo su Lenk rinkim akcija keliu, planuodama koalicij su ia partija Vilniuje (netgi nepaisant to, kad ji savivaldyb atved KGB major Viktor Balakin, atvirai aikinant, kad KGB specialistai btini skmingam Lietuvos valdymui), bet ir paalino i partijos Tautinink frakcijos pirminink Gintar Songail vien u ryting pasiprieinim tokios koalicijos planams. Todl tautininkai buvo priversti atkurti savo atskir organizacij su tokia TS-LKD vadovybs politika mums ne pakeliui. Eidami rinkimus savarankikai, mes laikoms poirio, kad, esant galimybei, kiekvien krat Seime turi atstovauti to krato mogus. Todl kart a kandidatuoju savo tvikje Anyki krate, o JS TURITe gAlIMyb RInKTIS SAVO KRATIeT TAUTInInK AUDROn eKAUSKIen. nUOIRDIAI ReKOMenDUOJU SAVO bAlS ATIDUOTI U J beI U nAcIOnAlIn SUSIVIenIJIM U lIeTUV lIeTUVOJe (SRAO nUMeRIS 10).

ugdant Neries regionin park

abar, kai matome, jog rinkimuose Seim dalyvauja gerai inoma emtvarkos specialist Audron ekauskien, prisimenu ms bendrus darbus: 2005 metais, Neries regioninio parko direkcijai formuojant neprivatizuojam ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu poiriu ypa verting teritorij plotus, p. Audron labai geranorikai ir efektyviai gelbjo iuose darbuose. Tuo metu parko direkcija neturjo joki technini galimybi pagal Vyriausybs reikalavimus parengti sklyp rib planus, o p. Audrons vadovaujami UAB Minorant specialistai profesionaliai suformavo t neprivatizuotin teritorij rib projektus. P. AUDROn eKAUSKIen, SUPRASDAMA I DARb SVARb, neATlygInTInAI AUKOJO SAVO beI SAVO KOleKTyVO lAIK IR JgAS, taip suteikdama didiul pagalb Neries regioninio parko direkcijai. karolina tamaauskait Neries regioninio parko direkcijos kultrini rengini ir edukacini program organizator

daugiau specialist vietoj nekori

ems santyki sureguliavimas. Be galo sunkiai sprendiamos ems reformos problemos: emdirbi aprpinimas eme (ki nuosava em sudaro maiau kaip pus j naudojamo ploto), apleistos ems grinimas ems kio veiklai, melioracijos rengini bei keli bkls pagerinimas, dirbamos ems supirkinjimo spekuliaciniais tikslais apribojimas ir kt. Visa tai priklauso ir nuo statym leidj valios. Todl naujos sudties Seime btina turti kuo daugiau ems tvarkymo klausimus imanani politik. emdirbi siekius ioje srityje geriausiai gali gyvendinti asmenys, turintys didel ems reformos darb patirt. emtvarkos ininier Audron ekauskien, kuri 19811998 m. dirbo Valstybiniame emtvarkos institute, o nuo 1998 m. iki iol yra vairius emtvarkos projektus rengianios mons (UAB Minorant) vadov kaip tik toks mogus. Tai patyrusi, komunikabili ir autoritetinga specialist, emtvarkos srities ir kit visuomenini organizacij aktyvi nar, gerai inoma Vilniaus ir jo aplinkini rajon, kuriuose mon reng ems reformos emtvarkos projektus bei atliko ems sklyp kadastrinius matavimus, gyventojams. AUDROn InIcIATyVI IR eneRgIngA SPecIAlIST, TURInTI DAUg InI eMS RefORMOS DARb beI eMS nAUDOJIMO PlAnAVIMO SRITySe. Yra reikli sau, sugeba siekti reali tiksl, gerai supranta ir gali tobulinti ems tvarkym reglamentuojanius teiss aktus. Gerai supranta ems savinink ir naudotoj lkesius ir gali tinkamai atstovauti j interesus LR Seime. prof., dr. pranas aleknaviius 3

Vienas i svarbi valstybins politikos udavini

u teiSiNGeSN, padOreSN, StipreSN,

itverMiNGeSN, tvarkiNGeSN, GraeSN, laiMiNGeSN lietuv!

Nr.10

Nr.10

kandidat lr seimo narius

audrON ekauSkieN

5 - Oje riNkiM apyGardOje irviNt-vilNiauS 5

MAITINTOJ U EM
4

tautinink sjungos pirmininkas Gintaras Songaila: audron ekauskien bus darbti ir sininga Seimo nar

Minimalus atlyginimas 2100 lit i Nr.10 12.000.000.000 lt. biudeto pajam

Padalinam dvylika milijard i dviej tkstani imto ir gaunam, kad i milijard
pakanka mokti dviej tkstani imto lit atlyginimus beveik pusei milijono darbuotoj, dabar gaunani minimalius kelis kartus maesnius atlyginimus.inomo ekonomisto Romo Lazutkos skaiiavimais, Lietuvos biudetas pasipyldyt 12 milijard lit, jei jos mokesi sistema bt sutvarkyta padal ES standartus. Tautinink sjunga drauge su trimis Nacionalinio susivienijimo U Lietuv Lietuvoje partijomis (sraas nr.10) sipareigoja sutvarkyti Lietuvos mokesi sistem pagal ES standartus ir i to gautus milijardus skirti minimali atlyginim didinimui: 2014 m. iki 1200 lit, 2015 m. - iki 1800 lit ir 2015 m. - iki 2100 lit, nes mokesi sistemos nemanoma sutvarkyti per vien nakt. Minimalius atlyginimus kelis kartus didesnius ada tie, kuri veikla neleido atlyginimus didinti. Ta veikla, tai vengimas mokesi, tai atlyginimai vokeliuose, mainantys biudet algoms ir pensijoms, mainantys bsimas pensijas. Partijos ada minimalius atlyginimus kelis kartus didesnius, negu dabartiniai, bet nenurodo, kada juos padidins ir k padarys, kad jie padidt. Partijos nesilo esminiai keisti mokesi sistem, nes tai sumaint galimybes sukiauti. Nelikt galimybi Uspaskicho tipo verslininkams nemokti mokesi. V. Matuleviius Kranto laidose atskleid V. Uspaskicho aferas, isisukant nuo bausmi u mokesi nemokjim. Dabar vl teismai dl mokesi nemokjimo, bet tai netrukdo rinkimuose adti kelis kartus didesnius minimalius atlyginimus. Kad jie bt didesni, pirmiausia toki veikjai kaip Uspaskichas turi neivengti bausmi u mokesi nemokjim, kad juos ateityje mokt. geRIAU gyVenSIM, KAI POlITIKUS VeRTInSIMe ne PAgAl J KAlbAS, PAADUS, O PAgAl TAI, KAM JIe TARnAUJA. Balsavimai Seime rodo, kokios partijos, kokio kapitalo grupms tarnauja. aNtaNas baskas

tautinink sjungos tarybos nar Nijol balinien:

udron ekauskien stojo Tautinink sjung, tvirtai apsisprendusi ginti tautos ir valstybs interesus. Aktyvi tautinink irinkome Vilniaus rajono skyriaus pirmininke. Audron lanko Vilniaus, irvint rajon vietimo staigas, gyventojus, domisi j problemomis, nuolat dalyvauja bendruose tautinink renginiuose. Kartu su Tautinink sjungos pirmininku Seimo nariu Gintaru Songaila aplankme Vliuioni vaik socializacijos centr. Susitikimo metu Audron padovanojo moksleiviams kompiuter, raomojo popieriaus ir didiul tort. Rugpjio 23 d. ji su komanda vaiavo Baltijos keliu iki Latvijos sienos, kur vyko susitikimas su Latvijos gyventojais. AUDROn yRA PUIKI MOnS VADOV, kasdien sprendia kiekvienam Vilniaus ar irvint rajon gyventojui ypa svarbius ems nuosavybs klausimus. Su monmis yra atidi, rpestinga ir siningai atliekanti savo darb.

Audron ekauskien

nm Trumpoji rinkimin programa vie

s audrons ekauskiens ngos kandidatvint vilniaus rinkim apygardoje Nr.55 tautinink sju andatje ir

a esu pasiryusi tai daryti

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

VISUS SAVO bUVUSIUS IR bSIMUS restitucijos - ems nuosavybs atkrimo DARbUS SKIRTI lIeTUVOS MOnMS. A u tai, kad bt teisingai atlyginta u negrint ir paimt ar ustatyt valstybs reikmms em. U teising kompensavimo ir atlyginimo bd. SIeKTI, kad dvasin ir materialin gerov didt tolygiai ir be skriaud. Kad tarnautojai ir valstybs pareignai elgtsi su monmis TeISIngAI, gARbIngAI IR neSAVAnAUDIKAI. gInTI IR PUOSelTI senoli, vaik, moter, vyr ir eimos interes suderinamum. KOVOTI U TAI, kad jaunimas turt visas galimybes baigs mokslus i karto sidarbinti. SKATInTI mokslo ir verslo aplinkos santyki geRInIM IR TObUlInIM. UTIKRInTI vis visuomens sluoksni tolyg ir proporcing naudojimsi didjanios bendrosios gerovs rezultatais. SPARIAI gyVenDInTI kompleksines priemones, mainanias socialin atskirt ir prioritetikai kelianias kaimo vietovse gyvenani moni gyvenimo kokyb, steigiant benDRUOMeneS, ems dirbimo ir produkcijos apdorojimo KOOPeRATyVUS. UTIKRInTI stabil ekonomikos ir nacionalinio konkurencingumo AUgIM. TAUPyTI energij ir i esms padidinti energetinio kio efektyvum,remti nauj energetini altini paiek ir atradimus. Reformuoti politins, administracins sistemos vadybos stili ir kultr, DIegTI KOKybIKO ADMInISTRAVIMO PRAKTIK. PADARyTI teisingesn, saugesn, padoresn, stipresn, itvermingesn, tvarkingesn, gresn, saugesn, laimingesn Lietuv.

a prie atOMiN elektriN ir eMS pardaviM uSieNieiaMS

eSU SITIKInUSI, kad valstyb SAUgOTI nuo agresijos, melo, skurdo, apgauls, bedarbysts, socialinio neteisingumo, krizs, ekonominio nestabilumo, verslumui alyje PAlAIKyTI, vietimui, kultrai, moksliniams atradimams, sveikatos apsaugai, ger santyki puoseljimui valstybje ir u jos rib pagal savo prigimt lygIAI TAIP PAT yRA TInKAMI IR VyRAI, IR MOTeRyS.
5

ie eM benAM AP
audron ekauskien: Lietuvoje, deja, nra
tokios tvarkos, kad vyriausyb ar Seimas, baigdamas savo kadencij atsiskaityt visuomenei u nuveiktus darbus: ataskaitas apie savo veikl, kaip tai daro Prezident, pavieint bet kurie vadovai, bent kart per metus. Pavyzdiui, ems klausimais Prezidentr, Seim ir visuomen turt informuoti premjeras, ems kio ministras (padedamas naujai sukurto ems politikos departamento direktoriaus) ir nT direktorius. Tuiaodiavimas ir paadai ateiiai, kaip vyksta prie rinkimus, tokios ataskaitos niekaip negali pakeisti. Ypa tai pastebima ems santyki reglamentavimo srityje. daugyb klaid buvo padaryta privatizuojant ems kio veiklai naudojamas teritorijas ir sudarius lengvatines slygas statyb pltrai bei miko sodinimui dirbamos ems laukuose. TAIP IlgAI TSTIS negAlI. Apie tai kalbuosi su, manau, vienu rimiausiu Lietuvos emtvarkos specialistu Pranu Aleknaviium, Lietuvos ems kio universiteto vandens kio ir emtvarkos fakulteto emtvarkos katedros docentu, daugelio iandien emtvarkoje dirbani specialist mokytoju. i kaimo miestus ir usien.

Nr.10

audron ekauskien: Apie apleist emi plot

audron ekauskien

galima sprsti i tokio palyginimo. valstybins apskaitos duomenis, 2012 m. ems kio paskirties emje buvo apie 3300 tkst. ha ems kio naudmen (be sodinink bendrij sod ir smulkij ki). i io ploto ems kio veiklai naudojama (pagal deklaravimo duomenis) apie 27202740 tkst. ha. Skirtumas 560580 tkst. ha, arba 17 proc. Skaiiuojant, kad 1 ha ems kio naudmen iauginamos augalininkysts produkcijos vert yra 12001300 Lt, KASMeTInIAI nUOSTOlIAI Dl APleISTOS eMS nePAnAUDOJIMO PAgAl PASKIRT SUDARO APIe 700 Mln. lit. delsiant ias emes sutvarkyti mediais apaugusi dirvon savinimas bus vis brangesnis, reikalaujantis specialios melioracins technikos.

pranas aleknaviius pranas aleknaviius: ias klaidas pradta taisyti

tik pastaraisiais metais: teikiami silymai ems kio paskirties ems apsaugai nuo supirkinjimo spekuliaciniais tikslais, numatomas ems mokesio padidinimas u apleistas ems kio naudmenas ir t. t. Taiau iki iol n vienas i 20092012 m. vyriausybs veiklos programos tiksl ems racionaliam naudojimui utikrinti (programos 439, 441, 443 punktai) nra realizuotas, todl belieka tiktis, kad esmini valstybinio reguliavimo priemoni bus imtasi tik irinkus nauj Seim ir pradjus dirbti naujai vyriausybei. Taigi, emdirbi interesus galbt bus atsivelgta tik prajus 16 met nuo priimt statym patais, atvrusiam keli dirbamos ems idalijimui jos nedirbantiems savininkams. Preliminariais skaiiavimais nustatyta, jog ems reformos metu emdirbiai sigijo privaion nuosavybn (susigrino ar pirko i valstybs) tik apie 1 mln. ha ems kio paskirties ems, tuo tarpu kiti pretendentai nuosavybs teisi atkrim jos gavo 1,7 mln. ha, i to ploto ymi dalis ems sklyp yra ne turtose ems valdose, o pai pasirinktoje vietoje, daug kur ir kinink dirbtuose laukuose. i plot atsipirkimas i naujj savinink emdirbiams kainuos milijardus lit, kurie galjo bti panaudoti kio stiprinimui ems kio technikos sigijimui ar gamybini pastat statybai. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 580 tkst. ems kio paskirties ems (be sodinink bendrij ems) savinink, taiau i j tradiciniu ems kiu, atitinkaniu Lietuvos gamtines slygas (kai kyje derinamos augalininkysts ir gyvulininkysts akos) usim tik apie 96 tkst. savinink. dar 71 tkst. asmen deklaravo ems kio naudmenas, bet gyvuli jau nelaik, o likusieji nuosavos ems arba ivis nenaudojo pagal paskirt, arba j nuomojo kininkaujantiems. itokios ems reformos pasekms ne tik ymiai sumajusi ems kio produkcija (gyvuli skaiius vis kategorij kiuose sumajo 23 kartus), bet ir apleista dirbama em, suaktyvjusi gyventoj migracija

pranas aleknaviius: Todl ir reikia pagaliau rytis ir suteikti ems kio paskirties emei (arba ems kio naudmenoms su naiais dirvoemiais) iskirtin teisin status, taip, kaip padaryta su miko eme, primus Mik statymo pataisas. jos esm statyme ivardinti atvejai, kai miko em galima paversti kitomis naudmenomis, taip pat slyga, kad valstybinius ar privaius mikus paveriant kitomis naudmenomis (teritorij planavimo dokumentuose numatytose vietose) privaloma valstybs biudeto speciali sskait, skirt mik kiui pltoti, sumokti nustatyt kompensacij. Miko eme laikomi ir ems kio naudmenose mediais savaime apaug plotai, jeigu medi amius didesnis nei 20 met ir tie plotai mikotvarkos metu buvo inventorizuoti miko sklypais. galimybs tokius savaime apaugusius ems plotus vl grinti dirbamai emei statymo tikslintojai nenumat, nors tam tikrose vietovse mikingumas yra didesnis nei reikalingas pagal mokslinink rekomendacijas, o miku uleistos ems kio naudmenos buvo naudojamos ems kio veiklai nuo valak reformos laik ar dar anksiau. Mikas prilygintas nacionalins svarbos itekliui, nors tai atsikuriantis savaime ar atkuriamas gamtos iteklius, tuo tarpu dirbama em, kurioje akumuliuotas daugelio monijos kart darbas, pastangos ir los jos sukultrinimui, ir kurios derlingasis dirvoemis praktikai yra neatkuriamas gamtos iteklius, tokio teisinio statuso neturi. Silytina tai teisinti, numatant apribojimus verting ems kio naudmen ploto sumainimui ir ems kio gamybos nuostoli kompensavimo slygas (atkuriant iki 2000 met galiojusi tvark). valstybs biudet plaukianios los u ems kio naudmen perdavim ne ems kio paskiriai turi bti panaudojamos tik apleist plot savinimui bei kitiems ems kio naudmen gerinimo darbams. audron ekauskien: o kokias js
rekomenduotumte valstybs paramos priemones, kurios skatint mones pirkti ar isinuomoti sklypus su apleistomis ems kio naudmenomis?

pltros perspektyv. Todl btina valstybs lomis kiekvienai seninijai ar (tam tikrais atvejais) vieno ar keli kaim teritorijoms rengti ems statyme numatytus kompleksinius ems kio ir kaimo pltros emtvarkos projektus ir jais vadovautis iduodant leidimus statyboms (projekte numatytose vietose), keli rekonstrukcijos bei kit technini projekt rengimui, miko veisimui ar savinimui, ems melioravimo darbams ir kt. rengiant iuos kompleksinius projektus, btina patvirtinti normatyvus, kurie apibrt lauk, piev, mik ir kit emi santyk kratovaizdyje, dalijamo ems kio paskirties ems sklypo dyd, keli su tvirta danga tankum, ems kio naudmenose planuojam giraii ir miko juost idstymo slygas. Minimalus ems sklypo dydis (vakar europos valstybse nustatytas nuo 1 iki 5 ha) Lietuvoje galt bti, jeigu skaidomi buv vientisi ariamosios ems laukai, bent 0,51,0 ha, o ems sklypo plotis ne maiau kaip 50 metr. Teiss aktai turt numatyti ir administracines sankcijas u apleist em ir ems pamimo laikinam valstybs valdymui bei jos nuomos ar pardavimo organizavimo tvark. Tam tikr poveik apleist emi aktyvesniam panaudojimui gali turti ir ems mokesio statymo patais gyvendinimas, kai u nenaudojamas ems kio naudmenas ems savininkai turs mokti santykinai didesn ems mokest. Todl ems naudojimo valstybin kontrol sietina su nuolatiniu kartografins informacijos apie deklaruotus ir nedeklaruotus, apleistus plotus atnaujinimu ir pavieinimu. Manytina, kad bt tikslinga skelbti ne tik ems kio naudmen bkl apibdinani informacij, bet ir em apleidusi savinink sraus ir duomenis apie jiems taikytas sankcijas.

pranas

aleknaviius: Priemons gali bti vairios - ems mokesio sumainimas bei atleidimas nuo valstybins ems nuomos mokesio apleist emi sukultrinimo laikotarpiui (2 3 metams), l, ileist apleist emi gerinimo darbams, dalinis kompensavimas, nenaudojam pagal paskirt privaios ems sklyp pamimas laikinai valstybs globai ir inuomojimas emdirbiams, iiekant i ems savinink las, ileistas i sklyp geros agrarins bkls atkrimui. Svarstytinos galimybs remti besikurianius kius arba kurti valstybines ems kio mones teritorijose, kuriose susidaro didesni valstybs globon paimtos ems ar laisvos valstybins ems masyvai.

a prie eMS pardaviM

uSieNieiaMS
Nr. 10

PRIVAlOMAI RengTI TeRITORIJ PlAnAVIMO DOKUMenTUS TAIS ATVeJAIS, KAI ReIKIA USTATyTI AR APSODInTI MIKU eMS KIO nAUDMen PlOTUS, TIeSTI AR ReKOnSTRUOTI VIeTInS ReIKMS KelIUS, ReKOnSTRUOTI SAUSInIMO SISTeMAS.

audron ekauskien: MAnAU, KAD DeRT

pranas aleknaviius: dabartin praktika, kai

emtvarkos projektai ar detalieji planai rengiami tik vienam ems sklypui, nepasiteisino. Planuotojas tik formaliai vykdo ems savininko usakym, nevertindamas aplinkins teritorijos ir ems kio 6

S-PLONY DERLIU
Prajus etadien Pikelikse (vilniaus raj.) vyko jau septynioliktoji derliaus vent. Atvykusi j emdirbi kvietimu, buvau maloniai nustebinta itiek laiming, savo em ir darb mylini moni vienoje vietoje retai pamatysi. Akys mirgjo stebint vairi kolektyv pasirodymus, nos kuteno namins duonos, kit kepini, vairiausi kumpeli kvapai. Ko reikia mogui? Duonos ir aidim sako antikinis posakis. Tad ia visko buvo. Niekam ne paslaptis, kad europinius pinigus puikiai sisavinanioje sostinje retai kam pritrksta duonos sostinje esama ir darbo, ir pramog, tuo tarpu Vilniaus rajonas tikrai ne tarp klestini. ventje sutiktas Mirekas i Suioni saksi dirbantis lentpjvje, udirbantis vidutin lietuvik atlyginim, tad

Nr.10

skstis kaip ir neturt kuo pasakojo gyvens su tvais, visa eimyna telpa nuosavame name. Ariau Vilniaus tokio namo nepasistatysi em pasiutusiai brangi. Tuo tarpu Pikelikse gyvenanti kinink Jadvyga saksi vos gal su galu sudurianti, todl jos nedomina nei artjantys rinkimai, nei valdios politika ji nusivylusi valdia ir nebetiki jos paadais. Taiau igirdusi, kad su kiu ZA ZeMI KARMIOnc- U eM MAITInTOJ adu ginti vis emdirbi, ems savinink ir valdytoj interesus, Jadvyga paadjo balsuoti u mane, pridurdama, kad visiems dabar svarbu atomin, energetika ir bank sjunga, o apie paprasto mogaus lkesius visi pamir, politikai kalba taip, lyg i kosmoso. kepja ana ventje buvo linksmai nusiteikusi sak, kas jau kas, bet jinai duonos tikrai nepritrks. Turi ir savo ems, ir jav. Belieka tik tiktis, kad bsima valdia neskriaust emdirbi jiems visai nebtina padti, jiems svarbu netrukdyti. henrikas i nemio sak tiks, kad kit met derliaus ventje jau sveikinsiu visus Pikeliki gyventojus i tribnos kaip Seimo nar ir sak tiks, kad jau tursiu k papasakoti apie savo nuveiktus darbus valdioje. Ai u graius linkjimus!

Suioni moterys kepa bene gardiausi duon Vilniaus rajone.

ventje visi suavjo atviromis irdimis ir noru bendrauti, guostis ir diaugtis...

Politikai visk turi daryti dl to, kad ateinanioms kartoms bt gera gyventi ia, Lietuvoje, kad nereikt iekoti laims toil nuo savo ems ir moni.

Nemio moterys visus ukrt gera savo nuotaika norjosi traukti dain kartu su jomis.

okS Turi bTi PoLiTikAS k

Man atrodo, kad kiekvienas politikas, nesvarbu, ar politikos naujokas, ar senbuvis turi turti k pasakyti ne tik apie tai, k jis ada padaryti, o turi turti k papasakoti, k jau padar dl Lietuvos moni. Todl a manau, kad valdioje turi bti vairiausi savo srii specialistai, profesionalai, besidarbav paiose vairiausiose srityse ir ten t nuveik. Jei mogus vis gyvenim veik neinia k, kaitaliojo darbovietes, vis iekojo kur iliau, kur ramiau, man kyla tarimas, ar jis ir Seime nenors slptis u koleg nugar? O juk Seimo narys neturi bti tinginys tokiems ten ne vieta. RInKIMe VAlDI PROfeSIOnAlUS, mones, besilaikanius duoto odio, nesusitepusius skandalais.

vis pirma, politikas turi bti tolerantikas. Lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai turi tkstanius met bendros istorijos, tad politikas turi ne skaldyti tautas ir jas kirinti, o stengtis, ka dir toliau vilniaus krate tautos darniai sugyvent. Andej balachovi, dailininkas

Seimo narys turi bti nuoirdus, protingas ir turi mokti bendrauti su paprastais monmis, nes btent jie ir renka Seim. lucija, kepyklos darbuotoja

Potikas turi bti mogikas, norintis sprsti moni problemas. be abejo, tis turi mokti nusileisti emyn i valdios olimpo ir inoti, kuo gyvena mons. Jrat llyt, jojimo trener 7

kaip mes balsuojame?

Balsavimo kabinoje ilgai dvejojate ar atvirkiai prie pusmet inote, u k balsuosite? Js Zodiako enklas iduoda, koks js esate rinkjas.
Dauguma Avin turi gimt valdios trokim ir jeigu dar neum, tai siekia uimti auktesnes pareigas. Jei rinkimuose nebalsuoja u save, tai balsuoja u charizmatikus lyderius, o jei toki tarp kandidat nra balsuoja u tuos, kuriems pagal visuomens nuomons apklausas prognozuojama skm. ie Zodiako enklo atstovai vis gyvenim siekia bti alia taking, ymi, ko nors ypatingo gyvenime pasiekusi moni kiti neverti Jauio draugijos. Rinkimuose balsuoja u tuos, kurie, j nuomone, labiausiai inomi t.y. daniausiai buvo matyti per televizij. Mieliausiai Seim rinkt ini vedjus. ie Zodiako enklo atstovai vis gyvenim siekia bti alia taking, ymi, ko nors ypatingo gyvenime pasiekusi moni kiti neverti Jauio draugijos. Rinkimuose balsuoja u tuos, kurie, j nuomone, labiausiai inomi t.y. daniausiai buvo matyti per televizij. Mieliausiai Seim rinkt ini vedjus. Daniausiai balsuoja u esanius opozicijoje, visikai nesvarbu, kam ji kart prognozuojama. Per vienus rinkimus balsuoja u socialdemokratus, per kitus u konservatorius, svarbiausia nepalaikyti t, kuriems prognozuojama skm.

Nr.10

rinkjams interneto svetain - MAnOSeIMAS.lT

suinok, k renkiesi, - kvieia skaitytojus nauja Seimo rinkimams skirta nepriklausoma interneto svetain www.manoseimas.lt. Joje duomenys apie dabartinius Seimo narius, j balsavimus valstybei svarbiais klausimais, j biografijos bei viei pasisakymai. Svetainje taip pat skelbiama informacija apie kandidatus Seim: be biografij, spaudos publikuot ini, ia pateikiami duomenys ir apie rinkim kampanijos finansavimo altinius. Prie svetains sukrimo prisidjo net penki institucij: Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Transparency International Lietuvos skyriaus ir Pilietins visuomens instituto mokslininkai. projekt rm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas bei Lietuvos verslininkai. Interaktyvi svetain manoseimas.lt yra skirta ne tik dabar vykstantiems Seimo rinkimams. Joje numatoma skelbti pilieiams svarbius duomenis apie bsimos kadencijos Seimo nari darb, j sprendimus ir taip prisidti prie valdios pilietins prieiros stiprinimo.

Daniausiai balsuoja u save. Jei savo pavards srauose neranda, balsuoja u t kandidat, kur asmenikai pasta, nes ventai tiki, kad valdi renka pirmiausiai sau, o ne Tvynei. Prie rinkimus stengiasi susisiekti su pastamais kandidatais, nordami apdalinti juos patarimais. Kadangi pasiymi pedantikumu, daniausiai iki smulkmen perskaito rinkimines programas, atidiai inagrinja kandidat reklaminius plakatus ir net simena sskait, i kuri bus apmokta politin reklama, numerius. Taiau balsuoja u tuos, kuri kostiumai nuotraukose atrodo dailiausiai. Daniausiai nebalsuoja, nes taip ir nesugeba apsisprsti, u k balsuoti u graius ar u protingus. Jei jau nueina rinkimus, daniausiai sugadina biuleten. Jei galop laimingai prabalsuoja, vliau kelerius metus grauiasi, kad balsavo ne u tuos kandidatus.

Baisiai keistas rinkjas visur ieko mistikos ir paslapi. Mielai balsuoja u t kandidat, kuris gims t pai dien, kaip ir jis. Jo palankumo gali ir tiktis tos politins jgos, kurios pasiymi neskaidriu finansavimu ir tartinais ryiais.

VILNIAUS RAJ. SAVIVALDYB

mer marija rekst tel. (8 5) 2750987 mero pavaduotojas gabriel jan mincevi tel. (8-5) 273 5185 el.patas gabriel.jan-mincevic@vrsa.lt mero pavaduotojas eslav olevski tel. (8-5) 275 14 24 el.patas ceslav.olsevski@vrsa.lt Primimus i anksto registruoja: sekretor Liucina Levina, tel.(8 5) 275 09 87

IRVINT RAJ. SAVIVALDYB

meras vincas jasiukeviius TEL. (8 382) 51 133 MERO PAVADUOTOJAS andrius jozonis Tel. (8 382) 51 332 el.patas andrius.jozonis@sirvintos.lt priimamasis Tel. (8 382) 51 111; mob. tel. 8 682 41 721 el. patas savivaldybe@sirvintos.lt

Itikimas tradicijoms ir vertybms daniausiai balsuoja u tuos, u kuriuos balsuoja j tvai ir seneliai. Naujosios politins partijos retai kada gali tiktis aulio simpatij. Labai danai savo politines pairas skiepija ir vaikams bei ankams.

Balsuoja u populistus ir adanius daug dirbti Tvyns labui. Jei partijos pavadinime yra odis darbas , i partija Oiaragio favoritas, nes jam venta viskas, kas susij su darbu. Po rinkim atidiai stebi, kas kiek kart kalbjo posdiuose, kas kiek statym projekt pateik. Paemintj ir nuskriaustj gynjai, intelektualieji Vandeniai daniausiai savo bals atiduoda u tuos, kuriems prognozuojama neskm. Po rinkim visus kaltina nesiningumu ir jei jo renkama partija ar kandidatas nepatenka tarp laimtoj, visus kaltina smokslu. Groio ir harmonijos iekotojos balsuoja u tuos, kurie graiausiai kalba ir daugiausiai ada. Dar u tuos, kurie dailiausiai oka. Taiau po rinkim tampa nuomios j manymu, tik valdia kalta dl to, jei kakas pradr automobilio padang ar ryte neigirdo adintuvo.

juokai

VILNIAUS APYLINKI AUTOBUSAI

101 108a 110 112 112a 117 118 122 124 127 130 132 133 135 137 144 145 146 148a 149/158 150 153/154/a 155 157 160 162 163 164/165 169 171 173 174 Spaudos rmai - Rastinnai algirio stadionas - Suderv Vilniaus autobus stotis - Babrukiks Ateities g. - Rie ekins poliklinika - Didioji Rie Vilniaus autobus stotis - Maiiagala Vilniaus autobus stotis - Mieionys Vilniaus autobus stotis - Kernav ekins poliklinika Karvys Vilniaus autobus stotis - irvintos Pramog arena - Giedraiiai Pramog arena - Paber Pramog arena - Adomaiiai Pramog arena - Maiiagala Pramog arena - Barsknai algirio g. - Nemenin algirio g. - Raudondvaris algirio g. - Skirgiks Antakalnis - Sapiegiks Antakalnis - Suionys Antakalnis - Jonnai Antakalnis - Buivydiai Nemenin - Pailg Antakalnis - Gla Nemenin - Levonys Nemenin - Eitminiks Antakalnis - Eitminiks Antakalnis - Veriks Antakalnis - Raudondvaris Antakalnis - Nemenin Naujoji Vilnia - Buivydiai Antakalnis - Bezdonys 174a 175/177 179 186/187 188/189/a 191 196 198 200 202 204 206 210 211 212/213 215 217 221 223 225 226 226a 227 230 232 232a 234 236 239 Antakalnis - Bezdonys Naujoji Vilnia - Adomaiiai Naujoji Vilnia - Petruliks Vilniaus autobus stotis - Vindinai Vilniaus autobus stotis - umskas Vilniaus autobus stotis - Kyviks Vilniaus autobus stotis Kalveliai Vilniaus autobus stotis - Turgeliai Vilniaus autobus stotis - Keipnai Vilniaus autobus stotis - Senasalis Vilniaus autobus stotis - Slabada Vilniaus autobus stotis - Kalveliai Vilniaus autobus stotis - Medininkai Vilniaus autobus stotis - Laibiks Vilniaus autobus stotis - Tabariks Vilniaus autobus stotis - Akmeniks Vilniaus autobus stotis - veicarai Vilniaus geleinkelio stotis - Kalveliai Vilniaus autobus stotis - Tereiks Vilniaus autobus stotis - Prdiks Vilniaus autobus stotis - Prdiks Vilniaus geleinkelio stotis - Juodiliai Vilniaus geleinkelio stotis - Valinai Vilniaus autobus stotis - Rdninkai Vilniaus autobus stotis - Skurbutnai emieji Paneriai - Keturiasdeimt Totori Vilniaus geleinkelio stotis - Vaidotai Vilniaus geleinkelio stotis - Merelnai emieji Paneriai - Maieji Lygainiai visa smulkesn informacija apie autobus eism vilniaus apylinkse vrsa.lt

Rinkim dien mogelis ijo mik. Renka musmires, deda krep. Pamat kitas, klausia: - mogeli, k ia darai? - Renku! - ididiai atsak mogelis. - Rinkimai. - Taigi vienos musmirs! Kam tau tie ungrybiai? - O k tu silai? - paklaus mogelis. Tas kitas patrauk peiais. Aplink kito grybo nebuvo. mogelis rinko toliau. - Vis tiek isirinksiu! - sak tvirtai. Gro politikas namo ir sako monai: inai, sutikau gatvje bobul, o ji man rodo snuk gausi , o a pati tu gausi. Ji tu mans neinai, a du kartus daugiau duosiu. Na k galvoju pasimai bobulytei protas ir nujau toliau. Grta bobul namo ir pasakoja: inot, sutikau politik. A jam rodau - laikyk valdi, jis man laikau. Sakau laikyk tviriau, o jis tai kad proto neutenka! - Pone, nortume paimti i js interviu... - K? Kodl i mans? A juk niekuo neypatingas. Turiu eim, normal darb, stog vir galvos. Ko js i mans norite? - Bet pone Prezidente... Du biai prie alaus bokalo: -inai kad brunet paskyr gynybos ministre ? -Na ir kas ? -Ji gali paskelbti kar Rusijai. -Na ir kas ? -Bet mes galim pralaimti. -Na ir kas. Vokietija, Japonija, vedija irgi

buvo paskelb kar Rusijai. Pralaimjo, bet kaip gyvena! Dabartinis Lietuvos Seimas, tai dviej kino anru miinys: siaubo ir komedijos... Kavinje kalbasi Putinas ir Obama, tariasi, kaip pradti treij pasaulin kar. Staiga kavin ueina jaunuolis, pamato prezidentus, prisda alia ir klausia Putino: - Na, tai k planuojat? - Na, galvojam nuudyt 140 milijon irakiei ir vien blondin didele krtine. Jaunuolis susigraudina ir taria: - O tai kam udyt blondin? Obama atsisuka Putin ir sako: - Juk sakiau, kad tie 140 milijon irakiei niekam nerps! Stovi Brenevas prie veidrodio, groisi savimi ir neka: Da, ja star, oien star, ja super star. -Esu sitikinusi,- tar kandidatui deputatus jo mona,- kad u tave balsuos visi dori mons. -Menka paguoda,- atsak is. - Reikia, kad balsuot dauguma... Lietuvos Vyriausybs reform programa: 1. Padaryti mones turtingus ir laimingus. Priedas nr.1 - moni sraas.

Rinkim agitacija. Apmokta i savarankikos rinkim kampanijos dalyvs A.ekauskiens rinkim sskaitos. Spausdino Vakar spaustuv, usakymo Nr. 1916-GU. Tiraas 10 000 egz.