VBE – ar AŠ pasiruošęs?

Kaip nepasiklysti literatūros epochose ir srovėse? Kartojimas. Nuo

Renesanso iki Apšvietos.
( M.Mažvydas, M.Daukša, Radvanas, V.Šekspyras, K.Sarbievijus,
K.Donelaitis ir J.V.Gėtė)
 MOKYTOJO ATRAMOS

• www.nec.lt
• www.saltiniai.info.lt
• www.vlkk.lt
• http://www.vkg.vilnius.lm.lt/lit/E.%
20chrestomatija.pdf
 Gintaras Beresnevičius: Slavai, rusai, Lietuva.
Etnogonija kaip geopolitikos ištakos
• ,,Lietuva tikriausiai yra ne etnoso, o baltų genčių junginio valstybės
įvardijimas. ,,Lieti, ,,sulieti“ reiškia sujungti, sulydyti. ,,Lietuva“ ir reiškia tai, kas sujungta,
iš ankstesnių atskirų detalių sulieta į visumą .Tai susijungę artimais baltų dialektais
kalbantys Teutonų nenukariauti prūsai, lenkų ir Jaroslavo nenugalėtų jotvingių
palikuonys, kuršiai, žemgaliai, aukštaičiai ir žemaičiai, sėliai ir dar aibė genčių. Gentys
susivienijo į Lietuvą kaip valstybę, kuri nuolat siaurėdama, vis dėlto išlaikė baltų pasaulio
ašį – drauge su latviais. Lietuvių kalba artimesnė graikų ir sanskritui, Irano arijų kalbai,
nei kaimynų germanų ar keltų kalboms. Tai rodo anksčiau buvusius kontaktus su plačia
erdve bei tai, kad lietuviai kalbiškai liko seniausi indoeuropiečiai, mažai nutolę nuo šaknų.
Keltai, germanai kalbiškai yra baltų šeimos jaunesnės seserys. Nutekėjusios į tolimus
kraštus graikų ar lotynų – vyrėlesnės – ir artimesnės seserys.‘‘
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-01-16-gintaras-beresnevicius-slavai-rusai-lietuva-etnogonija-kaip-
geopolitikos-istakos/5561
PLATUSIS LIETUVOS METRAŠČIŲ SĄVADAS

Apie Romos kunigaikštį Palemoną ir kaip jis įsikūrė

Žemaitijoje

Kunigaikštis, vardu Apolonas, taip pat buvęs tame

mieste, bėgo su jais, viską pasiėmęs, o su juo – penki
šimtai vien Romos patricijų. Tarp jų saloje
pasirodė besančios keturios Romos patricijų
giminės: Kentauro herbo – Dausprungas, Stulpų
herbo – Prosperas Cezarinis, Meškos herbo6 –
Julijonas, o Rožės herbo – Hektoras. Ir išplaukė jis
Viduržemio jūra, pasiėmęs su savimi vieną astronomą,
kuris nusivokė apie žvaigždes. Plaukė jie laivais per
jūrą į šiaurę ir, aplenkę Prancūziją ir Angliją,
įplaukė į Danijos karalystę. O Danijos karalystėje
įplaukė į jūrą-vandenyną ir jūra-vandenynu
priplaukė žiotis, kur Nemuno upė įteka į jūrą-
vandenyną.‘‘
Ištrauka iš kunigaikščio Gedimino laiško:

,,Visi paprasti žmonės [miestiečiai] tesinaudoja

Rygos pilietine teise, nebent jei kada būtų išrasta
geriau protingu išrinktųjų sprendimu. Taigi idant
saugesni ir tikresni būtute, turime pastatytas dvi
mažųjų brolių bažnyčias, vieną mūsų minėtame
karališkame mieste Vilniuje, antrą Naugarduke,
o trečią – pamokslininkų brolių, kad kiekvienas
Dievą garbintų pagal savo paprotį.‘‘
 Martynas Mažvydas (Martynas Mažvydas Vaitkūnas, Martinus Mosvidius,
Mossuidius, apie 1510–1563) – lietuviškosios raštijos pradininkas,
pirmosios lietuviškos knygos autorius.
• Proto mankšta: • Meninės priemonės ir temos:
• Kodėl jis gyveno ir dirbo ne Didžiojoje
Lietuvoje?
• Kas buvo jo rėmėjas Mažojoje
Lietuvoje?
• Kas apie jį savo trilogijoje rašė po 500
metų?
 Mikalojus Daukša (apie 1532–1613) – lietuviškos
katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų LDK
lietuviškų knygų autorius. Meninė kalba
• ,,Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir • Tai akivaizdžiai matome ne tiktai žmonių, bet ir
niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi neišmintingų padarų gyvenime. Kas per keistenybės
įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti
Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba kaip lakštingala, o lakštingala– krankti kaip varnas,
ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir ožys– staugti kaip liūtas, o liūtas– bliauti kaip ožys?
gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio
• Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies
niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama
gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet
sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo
daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina
įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų
ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra
istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus
bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas,
valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja
valstybės sargas. Sunaikink ją– sunaikinsi santaiką, vienybę ir
visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati
gerovę. Sunaikink ją– užtemdysi saulę danguje, sumaišysi
prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos
pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Kas išsklaidė ir
krūties įgauna potraukį į savąją kalbą– ją mielai
išvaikė tuos, kurie buvo pastatę bokštą iki pat debesų,
vartoti, išlaikyti ir propaguoti.‘‘
norėdami išgarsinti savo vardą? Kalbų nesantaika. Kas
daugiausia pradėjo kovas, maištus ir sukilimus pasaulyje?
Jonas Radvanas (apie XVI a. vidurį–po 1592) –
LDK Renesanso poetas, herojinio lotyniško epo
Radviliada autorius
• Kilmė iš romėnų...
• Antikos mitologinės būtybės...
• Didieji Kunigaikščiai...
• Legendos ir padavimai...
• Didvyriška laikysena ir pasiaukojimas...
APIBENDRINAME
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Mathias Casimirus
Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595–1640) – vienas
žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų, Lietuvos jėzuitų
auklėtinis, Vilniaus universiteto profesorius. Pasaulyje vadintas
„Krikščionių Horacijumi“, „Sarmatų Horacijumi“, tiesiog Kazimieru, o
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – „Lietuvos Horacijumi“.
Smūgius likimo būna lengviau pakelt,
Kada iš anksto juos numatai sutikt.
Audras ir tykančius pavojus
Stenkis nuspėt ir atremti drąsiai.

(Odės. Publijui Memijui. . Nieko nereikia kvailai bijoti nei norėti)

Apibendriname
Liudvikas Rėza [K. DONELAITIS IR JO KŪRYBA]

1818 KŪRINIO SANTYKIS SU LITERATŪRA

Lietuvių tautos, gyvenančios panemuniais, literatūroje dar nėra išskirtinio nacionalinio kūrinio,
galimo laikyti išliekančiu kalbos, papročių, dvasinės kultūros, tautybinio savitumo paminklu. Todėl
aš drįstu šį literatūriniam pasauliui dar nežinomo autoriaus Donelaičio kūrinį pateikti platesnei
visuomenei. Ilgai abejojau, ar tautybinis kūrinys, parašytas tik Lietuvos gyventojams, savo vietiniu
turiniu nusipelnė būti išviešintas ir pastatytas greta kitų tautų dvasios tvarinių. Bet, skatinamas ir
spaudos, ir įžvalgių vyrų tėvynėje, ėmiausi skelbti savo per daugelį metų surinktą lietuvių tautos
literatūrinę produkciją. Kalbos tyrinėjimui, istorijai, kraštotyrai būtų įvairiopai naudinga kelti iš
nežinios ir perteikti ainiams ne tik rašytinius paminklus, bet ir visa kita: daineles, priežodžius,
mitus, padavimus. Taigi aš pradedu šiuo Donelaičio kūriniu: Metais keturiomis giesmėmis <...>

,,Pavasario...‘‘
,,Vasaros...“
,,Rudens...‘‘
,,Žiemos...‘‘
 Johanas Volfgangas Gėtė (Johann Wolfgang Goethe,
1749–1832) – viena iškiliausių Apšvietos epochos
asmenybių, vokiečių poetas, prozininkas, dramaturgas,
Faustas: filosofas, mokslininkas, diplomatas.
Tikroji išmintis laikų naujų:
Tik tas tevertas laisvės ir gyvybės,
Kuris kas dieną grumiasi dėl jų.
Taip tarp pavojų, nuolat triūsiant uoliai,
Čia augs vaikai, gyvens tėvai ir sens senoliai.
Dėl tikslo šio vertėjo susikauti,
Stot laisvame krašte su laisva liaudim.
Tada akimirksniui galėčiau tarti:
Sustoki, tu toksai puikus!
Juk mano pėdsakai, įgavę žemėj vertę,
Per amžius laikui nepaklus.
Apibendriname
 Asociacijos arba kas papildo ką...
• Mažvydas --------------------------------------------J.Marcikevičius
• Radvanas --------------------------------------Maironis
• M.Daukša -------------------------------V.Kudirka
• M.K.Sarbievijus --------------- ????
• K.Donelaitis-------------
• V.Šekspyras ---------------
• J.V.Gėtė -------------------------------
Kai priverčiu mokinius DIRBTI 