Jonas Radvanas (Renesansas, XVI a.

)
Krybos temos
Meil tvynei
Tautin tapatyb
sipareigojimas tvynei
Asmuo ir gamta
Tauta ir gamta
Pasiaukojimas
Heroizmas
Asmuo istorijos/politikos verpetuose
Meils tvynei tema Jono Radvano poemoje Radviliada
Renesanso epochos raytojo Jono Radvanopoemoje Radviliada" irykja meils tvynei tema. Savo poemoje Radviliada, paraytoje garsaus to meto LDK politinio veikjo ir
karvedio Mikalojaus Radvilos Rudojo garbei, Jonas Radvanas iauktina lietuvi praeit, lietuvi tautos pasiekimus ir gimtojo krato gamtos didyb. Lietuvos istorijos vykiai
poemoje pasiymi didiuliu estetiniu patrauklumu - jie pateikiami ypa lovingai. Prie skaitytoj akis LDK ikyla ne kaip pusiau laukinis, pelktas, brzgynais ul s kratas, bet
kaip didi valstyb ar netgi imperija. Raytojas aprao Lietuv, j idealizuoja, ikelia kaip diding valstyb:Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em/ia, plaiuose laukuose
per kuriuos Lietuva nusidriekus." Taip pat Radvanas isamiai aprao Lietuvos gamtovaizd. iaiauktinami praeities didvyriai, kurie iplt gimtj krat iki bekrai toli nuo
Baltijos iki Juodosios jros. Bekrai erdvi vaizdavimas yra bdingas Renesano laik literatros bruoas . Paios lietuvi ems vaizduojamos sveikos, derlingos, kupinos
visame kame pilnatvs. Jose savaime lengva imisti", nes ia stkso galingos girios, virnmis remianios vaigdynus, o aknimis nusileidianios iki Stikso vli. Taip pat
girios tampa tarsi aim, aplink kuri sukasi visas pasaulis. Radvano vaizduojamos gdios girios simbolizuoja ne atsilikim ir civilizacijos stok. Jam girios yra Lietuvos didybs
enklas, pasididiavimo altinis. Raytojas mini dang, mikus, upes, eerus, jr, derlingas emes, vaigdes. Kalbdamas apie dang jis remiasi senovs mitologija, kurioje
dangus minimas kaip svarbiausia kosmoso dalis. Jame jis velgia neaprpiamos didybs ir galybs esm ir svarb:Dangikom temom ra kriniuos pavaizduoja mnul,/sauls
slinkim dangum ir padangi erdves, vandenynus/ir kitados itisai negyvenamos ems gynim." Taip pat svarbios yra ir vaigd s. Jos aukt polki ir nekintani ideal
simbolis. iuo simboliu hiperbolizuojami vado Radvilo Rudojo, kuriam ir yra skirta poema, pasiekimai: <...> Kaip narsa lig vaigdyn ikl did/vad lietuv, kai jis ar taika, ar
karu, taip skmingu,/ gyn tvyns emes." Taigi krinio siueto pagrindu tampa Livonijos karas, kuriame jis narsiai kaunasi, gina tvyn, taip ireikdamas jai beslygik meil.
Tad, kaip matome, Jonas Radvanas savo poemoje Radviliada deg didiule meile savo tvynei ir tai ireik iauktindamas jos gamtovaizd bei praeit.
Kontekstai
Jon Radvan parayti Radviliad paskatino vienas itikimiausi Radvilo Rudojo patiktini - Lydos seninas Jonas Abramaviius.
Autorius jaut didel atsakomyb u pavest darb ir reikalavim aminti XVI a. LDK istorij ir Radvilo Rudojo ygius, todl poemos turinys ir siuetas susij su to meto LDK
politinmis realijomis ir Livonijos karo istorija.
Rmsi Motiejaus Strijkovskio pirmja Karaliauiuje ispausdinta Lietuvos istorija.
Citatos
Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em/ia, plaiuose laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus."
Dangikom temom rasa kriniuos pavaizduoja mnul,/sauls slinkim dangum ir padangi erdves, vandenynus/ ir kitados itisai negyvenamos ems gynim."
<...> Kaip narsa lig vaigdyn ikl did/vad lietuv, kai jis ar taika, ar karu, taip skmingu,/ gyn tvyns emes."

Martynas Mavydas (Renesansas, XVI a.)

Krybos temos
Tautin tapatyb
mogaus ir visuomens netobulumas
Socialinis teisingumas
Tikjimas/Dievas
Painimas
Tikjimo tema Martyno Mavydo Katekizmo prakalboje
Martyno Mavydo knygos Katekizmas lietuvikoje prakalboje Knygels paios bylolietuvininkump ir emaiiump dominuoja tikjimo tema. Katekizme ir kituose pirmosios
knygos tekstuose skelbiamos bendrosios protestantizmo ir svarbiausios liuteronizmo idjos: mogaus nuteisinimo per tikjim malon, btinas ryys tarp tikrojo tikjimo ir
ventojo Rato painimo. ioje knygoje jis kreipiasi Lietuvos valstieius, siekdamas atitraukti juos nuo pagonybs ir priartinti prie krikionybs: Tamsybes sensias nuog js
alin atvarysit,/ Snus, dukteris nuog j igelbsit,/ Jei t ma krikioni moksl moksit/ Ir pagal j js patys save dabinsit.Katekizmas pirmoji lietuvika knyga,
ispausdinta 1547 m. To meto Lietuvoje i knyga skatino tautikum, lietuvi kalbos vartojim, nes visi raytiniai altiniai buvo tik lenk bei lotyn kalbomis. Tai sutampa ir su
vienais i pagrindini Renesanso bruo: noru painti bei gimtosios kalbos iauktinimu. Pats M. Mavydas buvo baigs liutero nik Karaliauiaus universitet bei savo
parapijoje dirbo kunigu. Dl ios prieasties jam buvo labai svarbus bendruomenikumas, religinis moni vietimas. Tad jis skatino religikai viesti vieni kitus: ponaivalstieius, tevai- vaikus: Maloniai ir su diaugsmu t od priimkiat,/ O js kisu eimyn mokykiat./ Sns, dukterys js tur tatai mokti,/ Visa irdiatur t Dievo od
mylti. Dl savo profesijos bei dl to, kad valstieius kreipiasi j gimtja kalba, Katekizme Mavydo kalba yra labai taigi, o kartais net grasinanti. Valstieiams, kurie bus
religingi, jis ada Dievo iganym, palaim: ituo mokslu Diev tikrai pasit/ Ir dangaus karalystn prisiartysit., o pagonikus paproius propaguojantiems monms Dievo
rstyb: Kursai nenort to mokslo inoti ir mokti,/ Tasai aminos tamsybsutur bti. Taigi prakalboje lietuvikos knygos atsiradimasir odio skelbimas tautine kalba
ikeltas kaip iskirtinis istorinis reikinys ir prilygintas pagrindinei krikionikojo mokymo tiesai iganymui. Taip pat, siekdamas atitraukti valstieius nuo pagonybs, Mavydas
lygina religijas, o ypa j dievus, taip iauktindamas krikionyb: TasaDievs visas mones nor didiai mylti,/ Dangaus karalyst dovanai nor dovanoti./ Aitvars ir deivs to
negal padaryti,/ Bet ing peklos ugn veikiaus gal stumti. Taigi Katekizme religin tema religin savivieta gimtja kalba yra esmin.
Kontekstai
Renesanso epochos metu vyko reformacija, kurios idjos atsiskleidia Katekizme.
Martynas Mavydas, pats bdamas liuteron kunigas ir turdamas savo parapij, ragino nusigrti nuo pagonybs ir tapti krikionimis. viesti valstieius, didinti j religin
iprusim jis laik savo kaip kunigo misija.
Martynas Mavydas norjo, kad lietuvis labiau susiliet su Dievo odiu ir j apmastyt, todl jis pirmasis tikjimo tiesas perteik gimtja kalba.
Citatos
Tasai Dievs visas mones nor didiai mylti,/ Dangaus karalyst dovanai nor dovanoti./ Aitvars ir deives to negal padaryti. / Bet ing peklos ugn veikaus gal stumti.
Kaukus, empatis ir lauksarguspameskiet,/ Visas velnuvas, deives apkriskiat.

Mikalojus Dauka (Renesansas, XVI a.)

Krybos temos
Meil tvynei
Tautin tapatyb
sipareigojimas tvynei
Tvarkos idja
Tikjimas/Dievas
Imintis
Tautins tapatybs samprata M. Daukos Postils Prakalboje malonj skaitytoj
Mikalojus Dauka tautin tapatyb tam tikromis vertybmis apibria veikale ,,Postil, paraytame Renesanso epochoje 1599 me tais. ,,Postils ,,Prakalboje malonj skaitytoja Dauka
pirmasis LDK literatroje suformuoja tautos samprat : tauta tai bendruomen, kuri vienija teritorija, paproiai ir kalba: ,,Kur gi sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekin ga, kad
neturt i trij sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Lenkjanioje Lietuvoje, matydamas grsm Lietuvos kaip tautos identitetui , raytojas ,,Postil kuria lenku,
lotyn kalbomis, daugiausiai adresuodamas veikal lenkikai kalbantiems Lietuvos bajorams takingiausiems ir labiausiai nulenkjusiems to meto luom atstovams. Raytojas prakalboje
vardija em, paproius ir kalb kaip pagrindines vertybes, formuojanias gyventoj tautin tapatyb, siekdamas skatinti LDK mones neatsisakyti gimtosios kalbos (nesmerkdamas kit kalb
vartojimo), laikytis tik mums lietuviams bding paproi ir skirti savj teritorij. Taip pat Mikalojus Dauk a, formuodamas tautins tapatybs aspektus, remiasi Renesanso epochai
bdingomis idjomis, tad pagrindinis ir svarbiausias jo argument altinis gamta, mogikoji prigimtis, jos dsniai, pasaulio tvarkos dsningumas : ,, Kaip i prigimties kiekvienas yra prisiris
prie savo kilms ir tautos, lygiai taip pat ir prie savo gimtosios kalbos, ,, Sunaikink kalb sunaikinsi santaik, vienyb ir doryb. Suna ikink kalb sunaikinsi dangaus saul, sujauksi pasaulio
tvark, atimsi gyvyb ir garb. Taigi, Mikalojus Dauka ne tik pirmasis LDK literatroje suformuoja tautikumo samprat, bet ir iskiria em, paproius, o labiausiai kalb kaip svarbiausias
vertybes, btinas norint isaugoti tautin identitet.
Kontekstai
Renesanso bruo matome Prakalbos malonj skaitytoj" formoje, iraikoje. Tai, kad knygos pratarm M. Dauka pasirinko gimtosios kalbos gynimo ma nifestu, gana bdinga laikotarpiui,
ypa baltarusi, ek ir lenk literatrai.
Knygos pavadinimas Postil nurodo, kad tai yra pamoksl rinkinys, kuris tvirtina parayto odio svarb, t. y. Dievo odi o, kuris yra artimas irdiai ir igano siel reikm.
Postils sandara ir meninis jos apipavidalinimas rodo LDK kultros internacionalum, jos kultr ir skirting taut sambv. Jei prakalba skaitytoj parayta lenk kalba yra vadinama
himnu lietuvi kalbai, tai jos apipavidalinimas liudija LDK menins kultros vairov.
Pirmosios lietuvikos knygos, tokios kaip ,,Postil, nra tik atskir tautos viesuoli titanikas trisas. Jos rodo visos tautos brandum, kur is atsispindi tos epochos siekiuose turti sav
kalb, sav rat ir ilikti savita tauta bendroje visos Europos Renesanso kultr os sandraugoje.
Renesansas stiprino pasaulietines idjas, mogus m suprasti, kad jis priklauso ne tik kuriai nors valstybei, religijai, bet ir tautai.
XVI a. Lietuvoje dl susiklosiusi demografini aplinkybi sigaljo indigenato principas: svarbu, kok ios valstybs a esu pilietis, o ne koki kalb vartoju.
Mikalojus Dauka buvo Kraki klebonas, nuo 1592 m. kunigavo Betygaloje. emaii vyskupijos administratorius.
Citatos
inau kaip visos tautos vertina , myli ir brangina veikalus, gimtja kalba raytus (todl, manau, visos tautos ir suskato versti knygas i kit kalb savas), tiktai ms lietuvi tauta,
besimokydama lenk kalbos ir j vartodama, taip yra paniekinusi, apleidusi, kone isiadjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aikiai mato, bet vargu ar u tai kas j pagirs.
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i tr ij sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos?
Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik i motinos krties gauna potrauk savj kalb j mielai vartoti, ilaikyti ir propaguoti.
Bijokime to drebdami ir neniekinkime savo tautos kalbos ypa tie, kurie sieloms tarnaujame, nes dl jos nepaisymo ir apleidimo mes su visa gentimi atsiduriame pavojuje. tai kas i ties
didia dalimi paadino ir paskatino mane iversti knygas ms tv kalb; tai kas t i ties nelengv darb pasaldino, padar j dking ir malon.

Viljamas ekspyras (Renesansas, XVI a.)

Krybos temos
Tvarkos idja
mogaus ir visuomens netobulumas
mogaus santykis su kitu mogumi
Gyvenimo prasms paiekos
Gyvenimo pilnatv
Mirtis/Netvarumas
Savs paieka ir painimas
Laims svoka/paiekos

Jausmo ir proto kova

Pasiaukojimas
Harmoningas pasaulis
Meil
mogaus orumas
Individo maitas
Asmens vieniumas
Moters tema

Jauno mogaus siekiai

Dramatika pasirinkimo
situacija
Lidesio tema
Valdovo tema

Meils tema V. ekspyro kryboje

Viljamas ekspyras savo kryboje meil supranta kaip btinyb siekiant gyvenimo pilnatvs. Ikilus Renesanso Epochos pabaigos krjas i tem palieia tiek savo sonetuose, tiek
garsiojetragedijoje Hamletas. Viljamo ekspyro krimo metais Renesanso judjimas prieinosi Vidurami tamsumui, tad bdamas Renesanso atstovu, ekspyras gilinosi mog, jo jausmus,
pavyzdiui, meil, kuri, kaip ir antikiniame mene, buvo vienas esmini jausmRenesanse. Autoriaus kryboje, o btent sonetuose, yra pastebimos skirtingos meils iraikos: meil moteriai ir
draugika meil vyrui. Sonetuose lyrinis a labai gerbia ir myli savo draug, auktina j, laiko brangiausiu savo turtu: Tu mano karalien ir karalius, lyg moteris tu ird man avi./<...> Tu vyrikumo simbolis didingas, moterikumo paiba nauja. /<...> Nors vyras tu, bet moteriai sukurtas, patsai brangiausias mano laims turtas! Manoma, kad Renesanso laik humanistai, sekdami
vadinamja neoplatonizmo mokykla, vyr draugyst laik auktesne jausmo pakopa negu vyro meil moteriai. Taiau ekspyras nebuvo links atmesti moters meils groio: Lyg stebuklingam
veidrody atgyja/ Vienoj tavy tiek bruo mylim/ Ir slapt manomeilskaralij/ Visi ta u atiduoda su diaugsmu. Matome, kad lyrinis a yra simyljs moter, yrapasirys visk paaukoti dl jos
meils: Aukta kilm, irgai ir sakalai/ Ko jie verti? Sutikiau a mielai/ Juos atiduot u tavo meils gr. Meil neaplenkia ir kito ekspyro herojaus - Hamleto. Jau paiame pirmajame veiksme
ia tema rezgamos intrigos: Hamletas band suartti su mylimj a Ofelija, taiau jos brolis Laertas norjo to ivengti, tikindamas seser, kad i Hamleto puss jokios meils nra:Dl Hamleto,
tai tu jo palankum/ Laikyk tik kraujo aidimu, tik forma. Galiausiai dramojej meil susiklosto tragikai. uvo visi Hamleto tobulumo pavyzdiai, dvasins vertybs, jis tampa sugniudytas
pasaulio neteisybs, todl ima nebetikti ir mylimja, matydamas, kad ji pasiduoda aplinkos blogiui jis paneigia jdviej meil: Reikjo netikti<...>, a js nemyljau. Jautrioji Ofelija
neatlaikiusi sunki gyvenimo smgi nusksta, o Hamlet, be sins grauaties, vl uplsta kerto nugesintiejijausmai: A j myljau, ir manosios meils/ Trisdeimt tkstani velniausi
broli/ Prilygti nestengt... Tragika veikj tis tikrodo, jog be meils gyvenimai sugrina. Viljamas ekspyras tai raytojas, kuris rykiausiai pavaizdavo jausmus, kurie viduramiais buvo
draudiami, o Renesanso epochoje tapo idealu. Taigi tiek jo sonetai, tiek tragedija Hamletas rodo, kad be meils gyvenimo pilnatv yra sunkiai sukuriama ir pasiekiama.
Kontekstai
Apie ekspyro gyvenim yra inoma labai maai, daug mai au, negu turtume inoti apie tok talenting mog. Jo asmenyb apaugusi legendomis.
Renesanso raytojams buvo artimas antikiniame mene pavaizduotos laisvs ir gyvenimo meils idjos. Renesanso laikotarpio lite ratroje atsispindi meil paprastam mogui, ikeliamas jo
moralinis tvirtumas. ekspyras yra ne tik ymiausias Renesanso epochos dramaturgas, bet ir poetas, sukrs daugiau kaip pusan tro imto sonet. Juose aprayta draugyst, meil, grois,
svarbiausios visuomenins ir filosofins problemos. Soneta i pasiymi mini ir jausm gilumu.
Puikiu tragikos meils pavyzdiu galima laikyti ygimanto Augusto ir Barboros Radvilaits meil ir tragikai trump j vedybins laims istorij, kuri romantikai vainikavo ilaisvintus
Renesanso epochos jausmus ir tapo viena svarbiausi lietuvi literatros tem.
Citatos
A melavau, prisiekdamas aistringai,/ Kad jau nebegaliu mylt kariau!/ Jausm pagautas, a nenumaiau,/ Kiek dar ugnies yr a irdy audringoj.
Kiti man sako, kad nesi verta/ Nei sielvarto, nei dievinimo tokio./A tylom galvoju sau slapta:/ Maai jie apie meil tenuvokia!
K man daryt, jei protas nenutuokia/ Kaip dievinti tave?/<...> Nepyk, brangus biiuli, kad nuobodiai/ Tariu vien tavo vard visada.
Tikk, kad vietoj stovi saul./ Tikk, kad vaigds - ne liepsna./ Tikk, jog tiesa - tai apgaul,/ Bet mano meil Tau - amina. (Hamletas)

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Barokas, XVII a.)

Krybos temos
Stoika asmenybs laikysena
mogaus ir visuomens netobulumas
mogaus dora
Saikas
Mirtis/Netvarumas
Likimas
Tikjimas/Dievas
Dvasinio pasaulio turtingumas
Mirties ir netvarumo tema M. K. Sarbievijaus kryboje
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kryboje viena svarbiausi tem yra mirtis ir netvarumas. Baroko epochos atstovas stengsi i reikti prietaring, dramatik mogaus
prigimt, viso, kas materialu, laikinum. Poetas pasinaudodamas kontrastais primena, kad neverta gyventi vien siekiant puonumo, materiali ar knik malonum, nes lemtis,
aidianti mogaus gyvenimu, gali netiktai pamesti mus padanges, o taip pat ir leisti tktis atgal vargus: ia jis siekia dangaus skliautus, / ia em skaudiais smgiais
atsimua. XVIIa. pirmoje pusje Vilnius skendjo puonume, dygo prabangios banyios, klestjo teatras, lietuviai diaugsi pergalmis prie vedus ir maskvnus. Taiau
skm atsuko mums nugar ir LDK puol nelaims: Vilnius nusiaubtas prie, toliau sek nesibaigianios udyns, trmimai, badas ir maras. Tokios susiklosiusios aplinkybs
lm idjos memento mori sigaljim literatroje. Tad apsupt blizgesio, didybs pasaul ir Sarbievijus vadina tik graiu atspindiu: Gal mes klystam, o gal tikrai / Toks
graus atspindys supani mus daikt? <...> Tai, k matom aplink, ar i ties yra, / Ar apgaul aki tiktai? Autorius pabr ia, kad emikj gyvenim tsia tik doryb ir jos
skatinami geri darbai. Tai vertingiausia, ko mogus gali siekti, nes dora yra nemari, ji neturi materialins verts: Doryb tarpsta kaimikam poilsy, / Save udaro ji tarp sav rib
/ Ir taik sost nekaltajam / Stato danai ant iaud pairs. Anot autoriaus, neivengiamai sulauk mirties nesugebsim anapusin gyvenim perkelti materij, todl
Sarbievijus materialias svajones vadina bergdiomis: <...> Jis didesnis netaps, turt jei jam prids, / Jei atims, nesumains jo. Taigi Motiejus Kazimieras Sarbievijus savo
kryboje skatina nesiekti materialins naudos, nes tai yra laikina, bei ugdyti dvasikai turting gyvenim, nes jis yra esm anapusiniame pasaulyje.
Kontekstai
Romoje Sarbievijus patyr kelet skaudi, sukreiani igyvenim. Tik atvykus Romon tuoj susirgo ir mir vienas i kelions draug M. Zavia. Antrasis smgis- 1624 m.
ruden teko isiskirti su artimiausiu biiuliu A.Rudamina.
M.K.Sarbievijus gyveno Baroko epochoje. Jos metu siaut karai, maras, todl ir gyvenime, ir literatroje buvo aktuali mirties , laikinumo tema.
Baroko epochai bdingos netvarumo, laikinumo, mirties, likimo temos. Baroko kis yra ,,Atsimink, kad mirsi. Tai atsispindi ir M.K.Sarbievijaus kryboje.
Citatos
ia jis siekia dangaus skliautus, / ia em skaudiais smgiais atsimua.
Gal mes klystam, o gal tikrai / Toks graus atspindys supani mus daikt? <...> Tai, k matom aplink, ar i ties yra, / Ar apgaul aki tiktai?
Doryb tarpsta kaimikam poilsy, / Save udaro ji tarp sav rib / Ir taik sost nekaltajam / Stato danai ant iaud pairs.
<...> Jis didesnis netaps, turt jei jam prids, / Jei atims, nesumains jo.

Kristijonas Donelaitis (Apvieta, XVIII a.)

Krybos temos
Tautin tapatyb
Tauta ir gamta
Stoika asmenybs laikysena
Tvarkos idja

emdirbio gyvenimo
vert/etika
Moters tema
Saikas
Darbo etika

mogaus dora
Socialinis teisingumas
Tikjimas/Dievas
Harmoningas pasaulis

Dievo tema Kristijono Donelaiio poemoje Metai

Kristijono Donelaiio poemoje Metai viena i svarbiausi tem yra tikjimas. Donelaitis, kaip Maosios Lietuvos lietuvis, buvo evangelikas liuteronas ir priklaus
protestantikajai supaprastintai krikionybs krypiai pietizmui. Savita religin pietizmo praktika atsispindi ir Metuose: religins temos nra siejamos su apeigomis maldos
namuose, jos buitikos, paprastos, nuoirdios, perteikiamos mokymu. Autoriaus kultrin patirtis, jo pastoraciniai gdiai (dvasininko religinis, moralinis ir psichol oginis
bendravimas su parapijieiais, atsakomybs jausmas u paprast mogaus likim, jo skm), raymas ne plaiajam literatros pasauliui, o parapijieiams btent ir lm Met
tikjimo svarb. Poema pradedama ir baigiama Dievo garbinimu, todl kai kuri kritik teigimu Dievo lovinimo poema. Autorius Viepat parodo kaip pasaulio krj, gamtos
harmonijos bei troktamos tvarkos lmj. Met Dievas ne rstus baudjas, o dangikasis ttutis. Esminiu tvarkos dsniu poemoje yra laikoma religikai prasminga veikla,
paprasti, emiki, gerai atliekami mogaus darbai: Nes be trsoDievs mus imaitint neadjo/ O tingdami vis ir snausdami sv iete netinkam. Kasdienis bro gyvenimo bdas j
priartina prie Dievo, prieingai nei skirtingomis vertybmis besivadovaujanius ponus. Vengiantys gyvenimo sunkum mons (ponai) tarytum paeidia mogaus gimins
statymus ir nusikalsta Aukiausiajam. Taip pat Dievo reikm Metuose siejasi su gamta. Donelaitis savo poemoje ja avisi, rodo kaip pavyzd mogui, nes tai paties Dievo
krinys: Dievs, - tar, - sviet sutverdams ir budavodams/daugel tkstani gyv sutvrim leido./Ir konam savo valg bei gyvat paskyr/Juk visur, kur irim tikt, dyvai
pasirodo." Todl galima teigti, kad poemoje Metai Dievas yra priartintas prie ems ir sutapatintas su gamta. Mitologizuotame Met gamtos paveiksle irykja Dievo idja.
Jis abstraktus, neaprpiamas, nes sutampa su visu pasauliu, antra vertus, jis pasireikia akivaizdiai j galima regti kaip gyvybs apraikas pasaulyje. Raytojui Viepats
visuminis gamtos vaizdas, pasaulio tvarka, kosmosas. Taigi Dievo idja Metuose labiau retorin, moralin, bet ne teologin Dievas yra tiesiog gamtos forma, jos tvarka ir
dsningumas.
Kontekstai
K.Donelaitis savo parapijieiams skait savo Metus".
K.Donelaitis buvo pietistas- stengsi stiprinti asmenin mogaus pamaldum, jo jausmin ry su Dievu. Jis buvo liuteron kunigas.
K. Donelaitis gyn lietuvi bendruomens teises prie kitatauius bei skatino emdirbio s avigarb ir orum.
Pasak K. Donelaiio, isiadjimas savo paproi, kalbos, religijos, lietuvis netenka dorovs ir griauna gamtos tvark. Kad ilikt doras, jis t uri teisingai ir siningai gyventi. Btent doryb
lietuvius priartins prie Dievo.
K.Donelaitis suteik lietuvybei dorovin turin, suteik jai dorovin turin, susiejo j su krikionika etika, ir teig socialiai pa emint lietuvi valstiei moralin pranaum prie vokiei
ponus ir atvykusius kolonistus. Taip stengtasi paadinti nelaisv moni tautin savigarb ir mogikj orum, paskatinti juos vertinti ir saugoti paveldt savo bendruomens gyvenimo
bd.
Citatos
O tai kaip jau vl po ali ilum jautm / Ir gaivinani mums dievs vl vasar dav, / Tuo ir riebs valgiai vl pama i prasidjo.
Tau, mogau, mielsdievs daugi daugiaus dovanojo.
Dievs, tar, sviet sutverdams ir budavodams, / Daugel tstani gyv sutvrim leido / Ir konam savo valg bei gyvat paskyr.
O vei, kondievs vis su pasimgimu sotin.
Ak! Kiek syki Krizas, [] / Po prastu savo stogu nei laktingala iauka, / Kad irdingai jis savo diev pradeda garbint.

Johanas Volfgangas Gt (Apvieta, XVIII-XIX a.)

Krybos temos
Tvarkos idja
mogaus ir visuomens netobulumas
mogaus dora
mogaus santykis su kitu mogumi
Gyvenimo prasms paiekos
Gyvenimo pilnatv
Mirtis/Netvarumas
Lidesio tema

Harmoningas
pasaulis
Painimas
Meil
Imintis
Individo maitas
Asmens vieniumas
Moters tema

Savs paieka ir painimas

Laims svoka/paiekos
Jauno mogaus siekiai
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Tikjimas/Dievas

Painimo tema J. V. Gts tragedijoje Faustas

Johano Volfgango Gts dramoje Faustas pagrindinio herojaus tikslas yra visuotinis painimas, kuris krinyje tampa savs paties painimo kelione. Faustas - isilavins
mogus, baigs medicinos, chemijos, filosofijos, teiss, teologijos bei alchemijos mokslus. Tai tarsi atitikmuo paties J.V.Gts, kuris taip pat buvo labai ipruss raytojas,
domjsis kalbomis, menu, istorija, politika. Be to, Gt dalyvavoApvietos epochoje gyvavusiame Audros ir verimosi sjdyje, kurio tikslas buvo visapusikas domjimasis
Viduramiais, tautosaka, maitas prie nelygyb, neteisyb ir moni suvarym. Pusamis daktaras Faustas audrinink idjas atspindintis personaas:genijus, apimtas
racionalumo krizs (tai buvo ir Apvietoje atsiradusios sentimentalizmo srovs bruoas), pasiryta kovoti prie moni pasyvum, maitauja prie j sustabarjim, neveikim.
Jis ima susimstyti apie galimyb painti visat ir ima smerkti moni gilinimsi tik teorines inias ir tik i knyg gaunam isilavinim: Tie pergamentai! Argi jie venta
versm,/ Kad amiams trokul galt numalinti?/ Ar gali atgaivinti siel mintys,/ Netryktanios i j os paios gelms? Be to, jis siekia painimo, kad galt isiaikinti
gyvenimo prasm, suvokti mogaus vidin pasaul, patirti ir tai, kas knika, emika, ir tai, kas bloga ir gera. Faustas bando suvokti, kodl jis gyvena, todl bando suinoti kuo
daugiau apie praeit, pamatyti paang tarp praeities ir dabarties. Tad vidurami aplinkoje subrsta tipikas Renesanso mogus: Faustas abejojantis viskuo, norintis patirti
visk, kas jam domu. Abejons tampa jo varomja jga siekiant painimo: Ko ten tik tis - meils ar kanios, / Ar apskritai kas nors k nors ten reikia,/ Ar skirias ten virus nuo
apaios. Pirmojoje tragedijos dalyje btent meil Faustui tampa vienu i daugelio ingsni visuotinio painimo link. Taiau ilt, kupin aistros jausm Margaritai
jam,atskalnui, deja, nepakanka, jis trokta vis daugiau ir daugiau nauj potyri: Ir a geidiu vis pomgi nauj / Ir nestengiu meile pasisotint.Fausto bendrininkas
Mefistofelis aiposi i toki jo sieki. Jis mog velgia kaip silpn btyb, kuri nepajgt per savo trump gyvenim visk suprasti bei painti: Tokie menki tie ems padarai,
/ Jog netgi gaila, kad yra jie gim. Tik antros tragedijos dalies pabaigoje Fausto (jau imtameio mogaus) poiris savo tikslus pasikeiia: jis atsispiria Mefistofelio daromai
takai ir suvokia, kad mogus visko painti negali: mogau, ne visk tu gali. Faustui svarbiausiu tampa kilnus darbas dl kit gerovs, o ne savo nor patenkinimas: Taip tarp
pavoj, nuolat trisiant uoliai, / ia augs vaikai, gyvens tvai ir sens senoliai. Taigi, siekdamas visuotino painimo, Faustas atrado tikrsias vertybes svarbu ne tikslas, o
kelion iki jo, svarbu gyventi prasmingai ne tik dl savo, bet ir dl kit gerovs.
Kontekstai
J.V. Gt kaip ir pats Faustas buvo isilavins mogus, baigs medicinos, chemijos, filosofijos, teiss, teologijos mokslu, domjosi alchemija.
Faustas buvo Renesanso pasaulira gyvenatis mogus, o J.V. Gt ra Apvietos laikotarpiu, kai buvo griamasi Renesans ir antik.
Fauste randame Antikos, Biblijos, Vidurami, Renesanso, Romantizmo idj.
Faustas - tikra asmenyb gyvenusi Viduramiais.
vietimo epochos pabaigoje pasidaro svarbu ne tik mokslas bet ir painimas per jausm, k ir bando parodyti Gt.

Citatos
Patirt palaim, aitr skausm,/ Pasisekimo ir kartlio jausm.
Tie pergamentai! Argi jie venta versm,/ Kad amiams trokul galt numalinti?/ Ar gali atgaivinti siel mintys,/ Netryktanios i jos paios gelms?
Ko ten tiktis - meils ar kanios,/ Ar apskritai kas nors k nors ten reikia,/ Ar skirias ten virus nuo apaios.
Tiek sukaupiau savy, taiau / Likau kvailys kaip ir anksiau.
Atsiadjau abejoni, skrupul vis, / Ir man nei pragaro, nei velnio nebaisu, / Bet kas i to, jei diaugsmo nerandu.
aukiuosi dvasios paspirties, / Kad man atvert paslaptis bties.
Patiriau, kaip man tampa painus / Daikt vidinis sryis painus, / Pasaulio pagrindus ir prieastis ivysiau, / O ne tuiai odynus knisiau.
Tuiai viliesi vien protu / Tuos enklus magikus aprpti.
Kada suvoksiu a, kas gldi gamtoje?

Adomas Mickeviius (Romantizmas, XIX a.)

Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogaus ir visuomens netobulumas
Skriauda
mogaus dora
mogaus santykis su kitu mogumi
Socialinis teisingumas

Meil
Gerumo teigimas
mogaus orumas
Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema

Gyvenimo prasms paiekos

Gyvenimo pilnatv
Mirtis/Netvarumas
Savs paieka ir painimas
Laims svoka/paiekos
Jauno mogaus siekiai

mogaus santykio su kitu mogumi tema A. Mickeviiaus kryboje

Adomo Mickeviiaus kriniuose, pavyzdiui, poemoje Vlinsir eilratyje Romantika, ryki mogaus santykis su kitu mogumi tema. iuose kriniuose centru tampa
mylintys ir kit skriaudiami mons. Btent pastarieji ir j luominiai santykiai su pranaesniais Romantizmo laikotarpiu buvo aktuali visuomens tema,nes romantikai siek
keisti sustabarjusias visuomens gyvenimo normas. Buvo laikomasi nuostatos, kad mogus turi elgtis mogikai, taip, kaip jis nort,kad su juo elgtsi. moni brolybs ir
lygybs idj ikl Masonai taip pat j nagrinjo ir Adomas Mickeviius savo poemoje Vlins. Poemos veikjo pono pomirtin kania skatina atsivelgti skirting luom
atstov santykius. Ponas neranda ramybs,nes su savo darbininkais,baudiauninkais, elgsi nemonikai, juos mu ir marino badu. Tad A. Mickeviius savo krinyje
suformuoja teising,mogik ir draugik santyki maksim: Kas nebuvo mogum niekados,/ tam mogus ir padti negali. Socialin atskirtis dar tak ir Vlini IV dalies
pagrindiniam personaui. Poemos herojus Gustavas pamilo socialiai sau nelygi mergin Maril, kuri j atstum dl luominio prestio ir turtinio iskaiiavimo. Grai j draugyst
virto vieno i j dramatika kania. Gustavas tapo nerimstania saviudio vle, kuri kiekvienais metais grta gimtsias vietas ir igyvena jausm audr. Jis kaltina Maril,
siunia jai prakeiksmus, taiau suvokia, jog kaltinimai kyla tik i kanios ir meils, tad puoselja vilt su ja susitikti rojuje: Mums ateity abiems bus linksma ir viesu, A
prisiartinsiu,kedensiu plaukus jai,/Sumiiu su kvapu ir uvaldysiu j,/ Ir bsiu danguje! Gustavo istorija biografikai artimapaties A. Mickeviiaus asmenybei. 1820 met vasar
A.Mickeviius leido atostogas Naugarduke, kur rinko mediag savo poemai. Ten jis susipaino su savo bendraame Marija Veresiak, vis draug vadinama Marile. Po j
painties Maril itekjo u grafo ir paliko krjo irdyje gil pdsak. Jog meil ryys, jungiantis mones ir nepaleidiantis j irdi net po mirties, matome ir A. Mickeviiaus
eilratyje Romantika. Karus ir Jonel siejo stipri meil. Jie buvo susieti tokiais stipriais emociniais saitais, jog net po Jono mirties Karus matydavo jo vl, jausdavo savo
Jonel alia. Eilratyje pabriamas dvasinis mylimuosius siejantis ryys, kuris galina matyti savomylimj dvasios akimis jo netekus: Taip ji bernel savo myluoja,/ Vejasi j,
aukia, krinta;/ Skausmo riksm igirdus apstoja/ moni sugujs tuntas, Tikjimas, jausmas sako daugiau man/ Nei akys moksliniaus ar stiklas. Taigi Adomo Mickeviiaus
kriniai kalba apie pagarb ir meil kitam mogui, todl juose veikjai vienaip ar kitai igyvena dl i jausm nebuvimo ar netekimo.
Kontekstai
Romantizmas turjo takos visuomens gyvenimui. Buvo vertinamos dvasins vertybs. Ikeliamas nuoirdumas, mogikumas, tyrumas ir meil. Romantizmas ikl
emocij, tapo svarbs jausmai, ryys. mogus gilinasi per jausmus,kad suprastu ne tik save, bet ir kitus, pasisemtu patirties.
Autorius igyveno skaudi irdies dram jo mylima MarilVereiak itekjo u turtingo grafo L. Putkamerio.
Citatos
Ar jau naktis? Tu ia, Joneli!/Ak! Ir numirs myli!/Eik, pamau, n odelio/Pamotei, slinkis ion tyliai! ( Romantika)
Veltui maisto sau maldauji,/Veltui, pone, elgetauji:/Mes, peldos ir varnai,/Tau itikimai tarnavom,/Mus badu numarinai,/Mes sulesim maist tavo./Mes, pavirt
vanagais,/Imald atimsim it. (Vlins)
Pasimiau a j, t ak, draugus /Bejausm, dar geriau nei su jausmais mogus./Ji aaras manas ir lides suprato./Ji vienas draugas man i didelio j rato. (Vlins)

Antanas Baranauskas (Romantizmas, XIX a.)

Krybos temos
Meil tvynei
Asmuo ir gamta
Tauta ir gamta
Skriauda
mogus ir visuomens netobulumas

Dvasinio pasaulio turtingumas

Lidesio tema
sipareigojimas tvynei
Tikjimas/Dievas

Asmens ir gamtos ryys Antano Baranausko poemoje Anyki ilelis

Lietuvi romantizmo atstovas poetas Antanas Baranaskas poemoje Anyki ilelyje subtiliai ir jausmingai atskleidia gamtos ir asmens paralel . Gamtos apraymuose ryki
romantin tradicija, Anyki ilelio gamtos vaizdas subjektyvus : gamta ne stebima, taiau igyvenama, nebesijauia rib tarp iorinio ir vidinio pasaulio. Buvusio miko
grois atkuriamas pasitelkus visus jutiminius pojius, tie pojiai susiejami su subjekto igyvenimais ir apmastymais, nukel ianiais pagonik miko praeit. Lietuviams ilelis
tada buvo kaip venta vieta, kurioje jie galdavo pabti su savimi, grtis miko groiu, kuris adino krybines idjas: I to v entos pajautos, i to giesms imas.
Poetizuodamas Anyki ilelio gro poetas iauktino ne tik mik, bet ir lietuv, sugebant taip giliai jausti ir nusakyti gamtos vaizdus. Antano Baranausko apraytas
Anyki ilelis yra personifikuojamas, gyvas jauiantis ir igyvenantis lietuvio dramatizm, jis prabyla kaip asmuo kalba, meldiasi, lidi ir laukia, o taip pat guodia lietuv
bei suteikia sielos ramyb: Danai mike lietuvis ko verkia, neino/ tik junta daniausiai, kad irdis neskaudia. Mikas lietuv praturtina ne tik dvasikai, bet ir suteikia jam
vis sunkiam, pavyzdiui, baudiavos periode, reikaling aliav pragyventi: I karn davs vyas dl ms autuvo/ Ir nei akels dykai neprauvo. Gamtos ir asmens tema
taip pat yra artima ir paiam Antanui Baranauskui. Poetas nuo pat maens buvo suaugs su pasakika gimtj Anyki gamta, jis mokjo j stebti, mgdavo j aprainti.
Gamta buvo jo pagrindinis krybos altinis bei sielos atrama. Taigi gamta Anyki ilelyje nra lietuvi tautos gyvenimo fonas, jis yra svarbi jo gyvenimo dalis.
Kontekstai
Lietuvi literatrai "Anyki ilelis" - pirmoji romantin poema, kurioje girios, medio vaizdiai iaugo romantin laisvo gyvenimo simbol.
Tai pirmosios lietuvi poezijoje uuominos apie kaimo mogaus dvasin turtingum, apie jo krybines galias, dvasines vertybes .
A.Baranauskas pirmasis lietuvi poezijoje prabilo apie gamtos ir mogaus dvasinio turtingumo ryius.
Anyki ilelio dramatika istorija, siekia pagonybs laik ventsias girias, ir baigiama carini pareign savivals aktu.
I A. Baranausko dienorai matyti, kaip jis nuo pat vaikysts mgo gamt. Jo dienoratyje apraoma kiekvieno mnesio gamta.
Baranausko suaugimas su savo gimtuoju kratu, liaudies bei jos dvasins kultros meil turtino poetin talent ir Baranausk galino sukurti labai idjikus ir menikus
krinius.
Citatos
Ai bdavo bdavo i ms ilelio/ Didiausio patogumo, graaus ramumlio!/ tas visas ramumas po lietuvi dias, / Lyg lyg umoj vjelis po oleles trias.
Mikas moni pasgails, rasa apsiverks,/ Auktas savo virnes debesin merks/ Ir suuks: Broliukai, ginkits nuo bado!?/ Palaiminta toj ranka, k kirv irado
Nes velnias akmen didumo kaip gryios,? Ir sudauyt norjs Anyki banyios<...>/ Bet kaip tik ivyds/ uolyn pavst ir gaidys pragyds,? Tuoj i nag paleids ir
smlin mus:/ <...> Paskum ant jo lietuviai dovanas kren,/Kad dievai apsaugo ir dengia, ir peni.

Jonas Maiulis-Maironis (Romantizmas, XIX a.)

Krybos temos
Tauta ir gamta
Meil tvynei
Laisv
Tautin tapatyb

sipareigojimas tvynei
Asmuo ir gamta
Asmuo istorijos/politikos
verpetuose
Gyvenimo prasms
paiekos

Tauta ir gamta Maironio kryboje

Romantizmo epochos autoriaus Jono Maiulio Maironio eilrai rinkinyje Pavasario balsai gamta ir meil tvynei yra neatsiejamos temos. Maironio gamtoje galima
pastebti ups, audr, ledo, miko, pavasario bei daugelio kit gamtos vaizd motyv, kurie glaudiai siejasi su Lietuvos ist orija, tautiniu pabudimu bei paiais lietuviais. Tautin
pabudim iame rinkinyje simbolizuoja pavasaris, kurio grois reikia viesesn rytoj. Tai rodo eilratyje Jaunoji Lietuva esanti pavasario bei atgimstanios Lietuvos paralel:
Grau kai pavasaris griaudamas led,/Paadina gamt skaisiais spinduliais;/Grau kai didvyriai myldami veda/Tvyn naujais atbudimo keliais! Taip pat Pavasario
balsuose gamta atspindi begalin lietuvi nor kovoti u savo tvyn. Tam naudojami ups, audros, aibo motyvai, tai galime pastebti eilratyje Nebeutvenksi ups:
Nebeutvenksi ups bgimo <...> nebesulaikysi naujo kilimo. Dar vienu simboliu Maironio poezijoje tampa giria. Ji yra sugretinama su paiais lietuviais stipri, usidariusi
savyje ir pati viena kovojanti su skausmu: Bet alioji kaip lietuvis <...>Neatdengs skaudios krtins. Lietuvos senov taip pat neatsiejama nuo gamtos. Savo eilratyje
Milin kapai Maironis protvius gretina su snaudianiais tamsiais mikais: Kur lygs laukai,/Snaudia tamss mikai,/Lie tuviai barzdoiai dmoja. Istorijos ssaj su gamta
galime velgti ir eilratyje Praeitis, kuriame kalbama apie lietuvi kovas su kryiuoiais, o ilgaam Nemuno tkm apraoma kaip i vyki liudytoja: Nemuns mat
kryiuoius, plieno ginklais apkaltus. Tautos ir gamtos apraikos Maironio kryboje atsirado ne iaip. Tam takos turjo ne vien tuo metu vyravusios Romantizmo idjos,
skatinusios auktinti tvyn, gamt bei klusios laisvs idj, bet ir asmenin Maironio biografija. is autorius buvo itiki mas savo aliai ir kalbai. Vos stojs kunig seminarij
prisijung prie lietuvi nacionalinio judjimo, avjosi lietuvi senove. Rayti apie gamt poet kvp nuostabus gimtins kratovaizdis, taip pat tam didels takos turjo jo
dstytojas A.Baranauskas, kurio dka Maironis pradjo brsti kaip poetas. Taigi, Lietuvos istorija, patriotizmas be i patys lietuviai tampa savotikais vaizdios ir poetikos
Maironio gamtos atspindiais. Pavasario balsai atskleidia dar i protvi pagoni kilus, neatsiejam lietuvi tautos ry su gamta. Ups, audros, aibai, mikai bei kiti
lietuvikos gamtos motyvai tampa lietuvybs simboliu, skatinaniu grtis senov ir ginti savo krat taip, kaip tai dar ms narsieji protviai.
Kontekstai
Maironio krybai didel tak dar Lietuvos spaudos draudimas, vestas po 1863-1864m. sukilimo.
Poet stipriai veik Romantizmo idjos (kryboje auktinamas gamtos kultas, skelbiamos nepriklausomybs ir patriotizmo idjos, idealizuojama gamta, daug simboli).
Jo krybos vaizduot veik gimtoji em, svajinga Nemuno ir Neries santaka, didinga Lietuvos praeitis.
Didysis poetas Krekenavoje gyveno ir kr vykstant I-ajam pasauliniam karui, tarp 1915 ir 1918 met.
Krybai dar takos to laikmeio lenk, rus poet darbai Antano Baranausko, Adomo Mickeviiaus, J. Kraevskio, J. Slovackio, Aleksandro Pukino, Michailo Lermontovo.
Citatos
Mikas verkia didiagiri:/Baiss kirviai jas iskyn;/Verkia Lietuva didvyri:/J neprikelia tvyn.
atrija, tu senute meili,/Per tiek ami i aukto irjus!/Daug, oi daug apsakyti gali/Apie ms didius pranokjus.
Bet Dubysai emaii kalnai/Meilesni negu muis raudonos;/Jai svajojas tvai-milinai,/Kloja patal smiltys geltonos.
Oi neverk, matule, kad jaunas snus/Eis ginti brangiosios tvyns!/Kad pavirts kaip uolas giri puikus/Lauks teismo dienos paskutins.

Vincas Kudirka (Realizmas, XIX a.)

Krybos temos
Meil tvynei
Tautin tapatyb
sipareigojimas tvynei
Darbo etika
mogaus dora
Pasiaukojimas
Jauno mogaus siekiai
sipareigojimo tvynei tema V. Kudirkos kryboje
Vincas Kudirka savo kryboje pabria sipareigojimo tvynei svarb. Jo supratimu sipareigoti tvynei reikia ne vien dirbti jos labui, bet skatinti ir kitus mones vienytis, ugdyti
bendruomenikum, puoselti lietuvyb. Toks jo poiris ireikiamas bene svarbiausiame jo eilratyje Tautika giesm, kuris tapo Lietuvos himnu: Tegul dirba ant naudos
tau ir moni grybs. Kitame jo eilratyje Labora matome aik skatinim dirbti savo alies labui: Kol dega krtinj v enta ugnis toji, <...> O, dirbk, idant neit ugnis ta ant
nieko! Eilratyje minima ugnis simbolizuoja patriotizm, o patriotizmas pareigoja mog dirbti dl savo tvyns. i ugnis vardinta k aip venta. I to matome, jog Kudirkai
Lietuva i ties daug reik. T matome ir i poeto biografijos. Nuo maens prisieks lenkikai kultrai, pams rankas pirmj Auros numer, Kudirka pajuto sins
grauat dl atsisakytos gimtos tautybs ir atsivert lietuvyb. Jo viduje siieb venta patriotizmo ugnis. Poetas msi patriotins veiklos. Jis buvo vieno i pirmj lietuvik
laikrai Varpas redaktorius. Jame buvo skelbiamos patriotizmo idjos, monms buvo duodami kio patarimai. Pirmame Varpo numeryje ispausdintas eilratis tokiu
pat pavadinimu yra tarsi auklys, kvieiantis jaunuolius dirbti tvyns labui: Kas darbininkas ir kas dirbti gali, / Ant tavo balso prie darbo teimas! Taigi, V. Kudirka rod savo
sipareigojim tvynei tiek savo darbais visuomenei, tiek literatros kriniais, kurie iki iol kursto lietuvi patriotizm.
Kontekstai
V.Kudirka nuo maens buvo links lenkik kultr, bet paskaits pirmj ,,Auros numer, suprato, jog yra lietuvis. Po to jis savo sipareigojim tvynei rod leisdamas
laikrat ,,Varpas, kr Varuvos lietuvi student patriotin draugij Lietuva, sukr Lietuvos himn.
V. Kudirka ra spaudos draudimo metais (1863-1904m.), savo darbais jis prisidjo prie lietuvi kalbos isaugojimo.
V.Kudirka buvo romantizmo, realizmo atstovas. Romantizmas Lietuvoje susijs su 1831 m. ir 1863 m. sukilimais, nacionalinio isivadavimo kova. Romantikams bdinga rayti
apie patriotizm, meil, sipareigojim tvynei.
Citatos
Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybs, / Tegul dirba ant naudos tau ir moni grybs.
Kol dega krtinj venta ugnis toji, <...> O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko!

Jonas Bilinas (Realizmas, XIX-XX a.)

Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogus ir visuomens netobulumas
Atjauta
Skriauda
Sin
mogaus dora
mogaus santykis su kitu mogumi

Meil
Gerumo teigimas
Dvasinio pasaulio turtingumas
emdirbio gyvenimo vert/ etika
Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema

Socialinis teisingumas
Laisv
Gyvenimo pilnatv
Laims svoka
Pasiaukojimas
Tikjimas/ Dievas
Heroizmas

Moters tema J. Bilinos apysakoje Lidna pasaka

XIX-XX a. lietuvi raytojo psichologinio realizmo atstovo Jono Bilino apysakoje Lidna pasaka dominuoja moters tema. Pagrindin apysakos veikja Juozapota vaizduojama
beslygikai mylinti, rpestinga ir pasiaukojanti (kurti btent tok moters paveiksl autori paskatino 1906 met vasar besigydant Kaerginje sutiktas Juozapotos prototipas).
Autorius net apysakos prakalboje, pavadintoje Baltuoju eliu, moteriai ireikia graiausius padkos ir nuoirdumo odius, sukuria mylinios moters jo monos, meiliai
vadinamos Ramta, - paveiksl. Tai tarsi anga, kuria Bilinas siekia iauktinti pagrindin Lidnos pasakos heroj, jos morals normas, atskleisti begalin rpest ir ryt
siekiant surasti savo mylim vyr, dalyvaujant sukilime prie carins Rusijos valdi. Juozapota buvo pakirsta istorinio laikmeio tragizmo, neteko jaunysts groio, taiau il iko
itikima meilei, viliai bei atsidavimui. Krinyje apraomas nuoseklus moters laukimas (sinabaltarbius), nuojautos (krinyje jos irykinamos sapno motyvu), ugstanti ir vl
pabundanti viltis, jog vyras sugr. Visa Juozapotos meil ir atsidavimas vainikuojami jos ijimu savo vyro iekoti ir beprotybe suvokus, kad mylimo mogaus neb ra.Taigi J.
Bilinas, kaip psichologinio realizmo atstovas,dmes skyr mogaus, iuo atveju moters, vidiniam pasauliuiir su tuo susijusioms uuojautos, meils ir jausmingumo temos. ias
moters savybes Lietuvos raytojas Jonas Bilinas Lidnoje pasakoje pabr siekdamas pavaizduoti ideal moters paveiksl, rodyti, kad net istorins aplinkybs nepriveria
jos apleisti savo vertybi bei morals norm.
Kontekstai
Jon Bilin skatino rayti spdiai, patirti 1906m. vasar besigydant Kaerginje, kurioje jis sutiko Juozapotos prototip. J. Bilinas savarankikai studijavo gamtos ir
visuomeninius mokslus i knygnei literatros. Tai j skatino kilti prie politin ir socialin neteisyb. Akstin parayti dav 1906 m. stebimas revoliucijos atoslgis.
Apysakos prakalboje Baltasis elis randame Bilino savo monai (meiliai vadinamos Ramta) isakytus ypatingos meils od ius.
Citatos
Juozapota mylinti savo vyr: Toksai neramumas danai j krimto, kad neinojo, varg, kur dtis: nakt nemiegojo, vietos sau negaljo rasti, kaip apsiblau sus vaikiojo.
Rpestinga: Kur dabar jisai, vargintojlis, po marg svietel trankos?.. gal alkanas ir apiplys? Nra kam jo paguosti, irdies nuraminti...

Juozas Tumas-Vaigantas (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)

Krybos temos
sipareigojimas tvynei
Asmuo ir gamta
Darbo etika
mogaus ir visuomens netobulumas
Skriauda
mogaus santykis su kitu mogumi
Socialinis teisingumas
Gyvenimo pilnatv

Gerumo teigimas
mogaus orumas
Dvasinio pasaulio turtingumas
emdirbio gyvenimo vert/etika
Asmens vieniumas
Moters tema
Lidesio tema
Asmuo istorijos/politikos verpetuose

Laims svoka/paiekos
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Pasiaukojimas
Meil

Asmuo istorijos ir politikos verpetuose J. Tumo-Vaiganto apysakoje Dds ir ddiens

Vaiganto krinyje Dds ir Ddiens atsispindi istorijos ir politikos taka asmens gyvenimui. Krinyje irykja Vaiganto poiris, kad ne ti k Dievas yra pagrindinis emdirbio
gyvenimo lmjas (k, pavyzdiui, savo poemoje skelb K. Donelaitis), o btent baudiavin santvarka, istorins bei politins aplinkybs. Krinio heroj finansin ir dvasin
padt bei sprendimus veikia priespaudos ir suvarym nata. Puikus to pavyzdys tarp Severjos ir Mykoliuko meils stojs mate rialins padties klausimas, pastmjs j
geresn visuomenin padt uimanio Rapolo Geis glb. Skaitant krin iaikja, kad pats apysakos pavadinimas byloja apie meils ir eimos kaip vertybi nebuvim. ia d
ddmis ir ddienmis vadinami ne tie mons, pas kuriuos uvaiuosi, drsiai kalbsies, nakvyns ir vaii lauksi, o savotiki neapmokami samdiniai, kuri kraujo ryys
nebeturi reikms, gimins, tarp kuri stojusi susvetimjimo siena bendravim nuemina iki buitinio lygio.Btent toki padt krinyje uima Mykoliukas savo brolio namuose
jis neturi nei sau mielos vietos, nei eimynikos ilumos.Tai rodo, kad bendravimas eimoje yra suprimityvjs, santykiai atal, o nuolatinis baudiavoje patiriamas vargas ir
skurdas visai atitrauk moni dmes nuo dvasini vertybi. Politini ir istori ni vingi taka dar labiau paatrja antroje krinio dalyje, kurioje apraomi vykiai po baudiavos
panaikinimo. Severja isiadjusi meils dl saugumo jausmo atsiduria paradoksalioje padtyje, jos vyras Rapolas praranda savo padt dvare ir lieka beturtis palieglis, kuriuo
jai tenka rpintis. Tuo tarpu Severjos tvai linkj jai lengvesnio ir geriau aprpinto gyvenimo tegaljo stebti, kaip j dukra rezignuoja susitaiko su skaudesnmis ir
skurdesnmis aplinkybms. Taigi, senatvje Severja atsiduria Mykoliuko vietoje - ji irgi vejama ddien. Taigi uaug ir suformuoti baudiavinje priespaudoje krinio herojai
rezignuoja ir leidia aplinkybms sprsti u juos.
Kontekstai
Juozas Tumas Vaigantas-vienas ikiliausi XIX-XXa. Lietuvos ratijos atstov. Priklauss neoromantik kultriniam judjimui, jis, kaip ir dauguma io laikotarpio atstov, savo
kryboje grsi praeit. Raytojo kryba telkiasi apie du probleminius centrus: lietuvi tautos bdo, veikiamo baudiavins santvarkos, jos kultros prigimties apmstymus ir
vienio mogaus jausm bei etini nuostat, aistr ir valios susidrimus. Raydamas Vaigantas nevengia erti kritikos lietuv i tautai, jis irykina lietuviko kaimo
bendruomens ydas, tokias kaip nevalyvumas, tingumas ar veidmainyst. Taiau tarp daugybs lietuvnink yd, tarsi deimaniukai iba gerosios j savybs. Vaigantas ieko ne
mogaus be trkum, o tobulumo kiekviename asmenyje.
Citatos
Taip Mykolas iukta pamau pamau virto dde, tuo senovs eimos mogum avieniu, kurs aria, akja, visk dirba, dvar atlieka, namie bern atstoja, tuo btinuoju
kio inventorium, be kurio kis bt ne kis ir eimininkas gaut ieit elgetaut.
Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kaili gdai prisidengti.

atrijos Ragana (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)

Moters tema
mogaus santykis su kitu mogumi
Jausmo ir proto kova
Pasiaukojimas
Tikjimas/Dievas
Mirtis/Netvarumas
Atjauta

Meil
Gerumo teigimas
Dvasinio pasaulio
turtingumas
Asmens vieniumas
Lidesio tema

Moters tema atrijos Raganos kryboje

Marijos Pekauskaits atrijos Raganos apysakoje Sename dvare viena svarbiausi moters tema. iai autorei bene geriausiai i lietuvi neoromantik pavyko atskleisti XIX
a. dvaro moters portret. Apysakoje atsispindi iai srovei itin bdingas bruoas gilinimasis mogaus vidinio pasaulio, o iuo atveju btent moters, problemas. Pagrindins io
krinio herojs mamats asmeniniai igyvenimai, vargai bei sielos reikalai, tampa visos apysakos centru. Krinyje yra analizuojami moters santykiai su vaikais, vyru bei paia
savimi, ikeliamas mamats dvasingumas bei pasiaukojimas. Didelis dmesys krinyje skiriamas mamats, kaip motinos vaidmeniui. i moteris savo meil pirmiausia skiria
vaikams, moko juos dorovs princip, skiria vis savo rpest bei ilum. Motinai be galo svarbu, kad jos vaikai uaugt dorais monmis, tikt Diev, padt silpnesniems bei
mokt pasiaukoti . Tai puikiai rodo scena, kurioje mamat skatina Irusi atiduoti savo graiausi jupel mirusiai Kazelei: Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kas savo
draugei nepagailjai to, kas tau buvo graiausia. Mamatei vaikai vieninteliai mons, kuriems ji atveria savo siel, laiko savo paios atspindiu: Kartais atidarau savo siel
vaikams, Bet vaikai tai juk a pati. ioje apysakoje motina be galo vaizdiai vaikams pasakoja apie mirt, kuri palygina su kokono virtimu drugel, tik iuo atveju kokonu
tampa suvarytas, blankus mogaus gyvenimas emje, o drugeliu isivadavusi i kno, laisva ir atvira vis svajoni isipildymui siela. i scena taip pat ikelia mamats
dvasingum, kur galime velgti ne tik jos pomirtinio pasaulio idealizavime, bet ir pomgiuose. i dvaro moter be galo traukia poezija, dail, muzika, bei knyga. Visi ie
pomgiai padeda mamatei pabgti kit tikrov ir nors trumpam pamirti visus j slegianius rpesius: Svaiginuos poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir umirtu
visk, visk..., Koks gris man ta graioji muzika! Juk nieko daugiau negirdiu, nieko daugiau... Taip pat mamat be galo avi sapn pasaulis, ji mgsta sapn lyginti su
tikrove, praeitimi bei mirtimi. Dienoraio raymas dar vienas mamats dvasingumo rodymas. Tik popieriaus lapui i moteris atskleidia visus savo asmeninius igyvenimus,
ia ji isako mintis, kuri nedrsta itarti garsiai, ilieja vis savo lides bei nuoskaudas: Kodl nepasakyti ia, kur kalbu pati su savimi to nutarimo prieasties? Taigi, apysakoje
Sename dvare atrijos Ragana atskleidia pagrindines dvasingos moters problemas ir be uuolank aprao jos gil vidin pasaul, kuris ir tampa viso krinio centru.
Kontekstai
atrijos Raganos krybai didels takos turjo neoromantizmo idjos, kurioms bdingi sapno ir pasakos motyvai, gilinimasis mogaus vidinio pasaulio problemas, tikjimo,
Dievo problematika.
Marija Pekauskait buvo kitonika, iskirtin asmenyb.
atrijos Ragana gyveno sename dvare, buvo jo bajorait, taiau iliko labai paprasta.
Marija Pekauskait buvo be galo rpestinga bei kilni moteris - rpinosi idik blaivybs draugijos nam statyba, usim labdara.
Marija visuomet stengsi apriboti savo poreikius, kad tik galt k nors suelpti tiem, kam to labiausiai reikjo.
atrijos Ragana labai myljo vaikus, subr j draugijl bei banytin chor, kr vaik bibliotek, reng mokykl kaimo vaikams, globojo vienos neturtingos eimos
berniuk, rm jo studijas VDU ir Belgijoje.
Raytoja be galo mgo skaityti, muzikuoti, domjosi religiniu gyvenimu, ra dienorat.

Citatos
Rodos man vis, kad tikras paaukimas buvo tas, kur kitsyk norjau pasirinkti - gailestingosios sesers.
Tuomet imu plunksn ir raau tuos lapelius. Tai pasikalbjimas su savimi.
Myliu dainas, pilnas poezijos, aar, ilgesio.
<...>mano vaikai<...>visos tos mano brangiausios galvels, visos tos mamos sielos sielels.
Kokia stebuklinga yra sapn alis! Paslaptingas, nevelgiamas pasaulis.
imt kart beveliju pati dirbus, negu vertus kitus, imt kartu beveliju nevalgius pati, negu skaiiavus ksnius kit.
Kaip knas oro, taip mano siela trokta groio, reikalauja dails.
<...>kartais a pati negaliu tikrai pasakyti , ar k esu girdjus ir maius bebuddama, ar sapne.
Viskas ia, emje, tik sapnas, o tikrenyb ne ia. Aminojo umigimo valanda tai pabudimo valanda.

Vincas Krv-Mickeviius (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a.)

Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogaus ir visuomens netobulumas
Gyvenimo pilnatv
Dramatika pasirinkimo situacija
Jausmo ir proto kova
Heroizmas

Meil
Imintis
mogaus orumas
Moters tema
Asmuo istorijos/politikos
verpetuose
Valdovo drama

Jausmo ir proto kova V. Krvs dramoje Skirgaila

Viena pagrindini V.Krvs istorinje dramoje Skirgaila kuriamo herojaus Skirgailos tragizmo prieasi yra jo nuolatin jausmo ir proto kova. Nesugebjimas suderinti to, ko
nori ir kur link krypsta paties valdovo irdis, su valdovo pareiga priveria j nuolatos abejoti dl jo, kaip valdovo ir kaip mogaus, pasirinkim. Kaip bdinga ir kit
neoromantizmoatstov krybai, iuo laikotarpiu sukurtoje dramoje vyrauja tautin tematika, griamasi istorij. Skirgailoje vaizduojama istorin lietuvi padtis yra labai
artima realiai XIVa. pab. Lietuvoje vyravusiai padiai. XIVa. pab. Europos kultros lygis buvo apibdinamas kaip universitet kultra, taiau Lietuva tuo metu dar buvo
pagonika alis, kurioje nebuvo rato, taigi vienintelis kelias Lietuvai buvo priimti krikionyb, k tikrasis valdovas ir b uvo priverstas padaryti. V.Krvs Skirgaila pirmoji
klasikin lietuvi tragedija, apimanti vien svarbiausi tem, politin religin konflikt tarp Lietuvos ir Lenkijos kryiuoi ordino, norinio Lietuvos krikto. ia autorius valdov
parodo kaip Lietuvos likimo nulmj. Skirgailai tenka sunkus udavinys rinktis tarp krikionybe prisidengusi prie, kurie ksinasi Lietuvos emes, ir tarp savo tvynaini,
vaidil, ginani senj lietuvi tikjim pagonyb, paproius bei tradicijas. Skirgaila nori savo monms gero, taiau neino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas
sisenjusias gyvenimo normas atnea monms daug sukrtim ir nepasitenkinimo: A visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. K a manau, kad gera yra, visuomet
pasirodo, kad pikta. Nors paties Skirgailos irdis linksta pagonybs ir senj dievlink, taiau atriu protu pasiymintis valdovas (Valdovas a, o ne brolis) turi pasirinkti tai,
kas geriausia jo aliai kritikai vertinamos krikionybs primim ir tokiu bdu neleisti prieams toliau ksintis Lietuv. Visame krinyje Skirgailai tenka sprsti jo aliai
svarbius klausimus, susijusius su jos ateitimi. O negaljimas suderinti i klausim sprendim su tuo, k jis jauia kaip mo gus, ir tuo, k galvoja kaip geras valdovas, j priveda
prie numogjimo ir moralinio pralaimjimo.

Kontekstai
V.Krv, kaip ir Skirgaila, buvo prietaraujanti, svyruojanti bei abejojanti asmenyb.
Daugelis V.Krvs veikj iskirtins asmenybs, troktanios gyventi kitaip, negalinios prisitaikyti prie gyvenimo.
V.Krv domjosi Lietuvos istorija ir tautosaka.
Vaigantas piktinosi, kad dramoje Skirgaila" auktinama pagoni ideologija, o krikionyb eminama, kiti, kad ir vokietis Keleris yra patrauklus herojus, o li etuvis Skirgailaatstumiantis.
Kostas Korsakas, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas Skirgail pripaino pasaulinio lygio dramos veikalu.
Skirgailoje" yra deheroizuojama ir istorija, ir pagrindinis veikjas.
Vaizduodamas dramatikose aplinkybse atsidrusius herojus, kurie atkakliai siek savo tikslo, V. Krv adino uguitos tautos moni pasitikjim savimi.

Citatos
Matysim kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas.
A visuomet noriu gero, bet neinau, kaip tai pasiekti.
A myliu tuos, kurie gyvena ten, mikuose ir laukuose, ir sunkiai vargsta, kaip tu visuomet man esi saks, bet gal todl ir myliu, kad j nepastu. Juk ji e turi bti tokie patys
kaip a ir tu.
Patsai a usidarysiu paveldtoje i tvo pily, kad nematytau ir negirdtau nieko...
A visuomet klysdavau.
Bijau, kad vl klystu.

Balys Sruoga (Modernizmas, simbolizmas XX a.)

Krybos temos
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei
mogaus ir visuomens netobulumas
Skriauda
mogaus santykis su kitu mogumi
Socialinis teisingumas
Laisv
Mirtis, netvarumas
Jausmo ir proto kova
mogaus orumas
Asmens vieniumas
Asmuo istorijos/ politikos verpetuose
Valdovo drama

Valdovo drama Balio Sruogos dramoje Milino paunksm

Balio Sruogos dramoje Milino paunksm dominuoja nelaimingo valdovo tema. Dramos pagrindinis personaas - valdovas Jogaila, kuris blakosi tarp proto ir jausm. Jis myli
savo tvyn Lietuv, taiau dl politins gerovs yra priverstas likti Lenkijoje, kurioje juo nra pasitikima, nes jis valdovas svetimalis. Jogaila jauiasi nereikalingas, svetimas ir
nemylimas karalius: Karalius ukurys! Ir jo pasogas / Priklauso Lenkijai uu pastog! Taip pat Jogaila vidin dram igyvena ir dl jo nemylinios monos karaliens Sofijos. Ji
apsupta gerbj, nelaimingai itekjusi, sivlusi vairias intrigas ir nemylinti savo vyro. Jogaila tai puikiai supranta, todl jauiasi labai vienias: Net meils diaugsmas, dovana
moni,/ Nebuvo lemta man paint gyvenant! Jogaila igyvena dram ir dl savo pusbrolio V ytauto. Dramoje atskleidiamas istorikai tikslus Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dl
Lietuvos kunigaikio Vytauto karnavimo. is karnavimas Lietuvai bt leids isilaisvinti i Lenkijos takos, todl Lenkij os bajor ir dvasininkijos Jogaila yra priverstas
prieintis Vytauto karnavimui, jam kenkti. Jogaila neturi pasirinkimo laisvs, todl jauiasi lyg kalinys: Kas yr kaljimas? Neino niekas./ Gyvenimas kaljimas. Teisyb.
Taigi, B. Sruogos dramoje Milino paunksm valdovas Jogaila yra priverstas atsisakyti asmenins gerovs, bti atskirai nuo savo tvyns Lietuvos atlikti savo kaip valdovo
pareigas bei jaustis vienias. ie veiksniai dramoje lemia valdovo vidin dram.
Kontekstai
1930 m. Lietuvos visuomenei minint Vytauto Didiojo mirties 500 metines, paskelbiamas istorins dramos konkursas, taigi B. Sruoga parao dram Milino paunksm
Parayti krin j paskatino ir teatriniai umojai.
Paiam autoriui labiau rpjo ne konkrets vykiai, o vidinis mogaus pasaulis, igyvenimai. Taip pat j am rpi visi istorijos ukulisiai: intrigos, smokslai.
B. Sruoga labai domjosi Lietuvos istorija, taip pat tak jam dar ir mona bei draugai istorikai.
Citatos
Ne karna man guli ant galvos,/ Bet gda. ems slegianti tauta.
Net meils diaugsmas, dovana moni nebuvo lemta man paint gyvenant!