TURINYS

ĮVADAS..................................................................................................................................3
1.ISPANIJA............................................................................................................................4
2. ISPANIJOS SOCIALINĖ-EKONOMINĖ PADĖTIS....................................................6
2.1. Demografiniai rodikliai.....................................................................................................6
2.2. Gymstamumo lygis Ispanijoje 2011-2015 metais.............................................................7
2.3. Ispanijos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė................................................................8
2.4. Kūdikių mirtingumas Ispanijoje 2011-2015 metais..........................................................9
3. EKONOMINIAI RODIKLIAI........................................................................................10
3.1. Ispanijos bendrasis vidaus produktas...............................................................................10
3.2. Ispanijos BVP augimo tempai..........................................................................................11
3.3. Ispanijos BVP tenkantis vienam gyventojui 2011-2015 metais.......................................12
4.ISPANIJOS PREKYBA....................................................................................................13
4.1. Eksportas...........................................................................................................................13
4.2. Importas............................................................................................................................16
5.PREKYBOS SĄLYGOS ...................................................................................................19
5.1. Muitų tarifai......................................................................................................................19
IŠVADOS...............................................................................................................................20
LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................21

1
 ĮVADAS

Bet kurios valstybės galia, jos vieta pasaulyje daug priklauso nuo šalies ūkio vystymosi,
žmonių gyvenimo lygio, socialininės ir ekonominės gerovės. Ispanijos šalies subalansuota,
nuolat besivystanti ekonomika, produktyvus žemės ūkis, kokybiški pramonės gaminiai sudaro
sąlygas valstybės savarankiškumui, stiprina jos pozicijas tarptautinėje arenoje, didina piliečių
lojalumą ir, kaip išvada, sąlygoja ilgalaikę sėkmingą valstybės raidą.

Ispanija vaidina svarbų vaidmenį tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose. Be to Ispanija, ,

užima privilegijuotą geostrateginę poziciją, kuri šaliai atverią prieigą prie daugiau nei 1200 milijonų
potencialių klientų. Ispanijos šalis įeina į Europos Sąjungos sudėtį. Dėka stiprių ekonominių,
istorinių ir kultūrinių ryšiu, šalis atveria plačius vartus į Šiaurės Afriką ir Lotynų Ameriką.

Darbo tikslas. Išanalizuoti Ispanijos socialinę-ekonominę padėtį.

Darbo objektas. Ispanijos socialinė-ekonominė padėtis.

Uždaviniai:

1. Pristatyti Ispanijos šalį;

2. Išanalizuoti Ispanijos socialinius-ekonominius rodiklius;
3. Išanalizuoti Ispanijos prekybą.

Darbo metodai:

 informacijos analizė ir apibendrinimas;

 informacijos sisteminimas.

2
 1. ISPANIJA

Sostinė. Madridas

Gyventojų skaičius. 47 mln.

Valstybinė kalba. Visoje Ispanijos teritorijoje oficiali kalba-ispanų. Tačiau kaikur šnekama kitomis
kalbomis.

Valiuta. Ispanijos piniginis vienetas – euras (EUR).

Geografija. Ispanija - antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos.

Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Ispanija Vakaruose ribojasi su
Portugalija, Šiaurės Rytuose - su Prancūzija ir nykštukine Andora,
Pietuose – su Gibraltaru. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas ir
Viduržemio jūra - pakrantė driekiasi 3 200 km. Į šalies teritoriją įeina
Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos
ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke. Plotas. 504 782kv. km1

Religija. Dominuojanti religija – katalikybė. 94 % ispanų yra Romos

katalikai. Likusi tikėjimą sudaro 6%.

Istorija. Pirėnų pusiasalis buvo apgyvendintas jau prieš 1,2 milijonus metų.
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybę atskirų genčių.
Galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių
dienų kaip atskira etninė grupė, yra baskai. IX a. pr. Kr. pradžioje keltų gentys persikėlė per kalnus
ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais. III–II a. pr. Kr. kartaginiečiai ir graikai įsikūrė
beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje. Po antrojo Pūnų karo, išstūmus Kartaginą iš
pusiasalio, Ispanija tampa viena iš Romos imperijos provincijų. Krikščionybė paplito po šalį I – II
amžiuje. VIII amžiuje beveik visą pusiasalį užkariavo Šiaurės Afrikos musulmonų (maurų)
kariuomenė. Po kelis amžius trukusios kovos, krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui
Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei Kastilietei. 1492 metais pasidavė Granada –
paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo
atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. Klestėjimo apogėjų valstybė pasiekė valdant
dviems pirmiesiems Habsburgų dinastijos valdovams Karoliui I (1516 – 1556) ir Pilypui II (1556 –
1598). Tai buvo Ispanijos Aukso amžius, kai naujų atradimų dėka didėjo šalies įtaka, keitės
Europos bei viso pasaulio samprata. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis.
XVII a. dėl didelio karų skaičiaus Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo. Ji pradėjo
prarasti savo teritorijas (Portugaliją – 1640 metais, Olandiją – 1648 metais). 1659 metais užleido
Artua ir Rusijono provincijas. Napoleonas Bonapartas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais

1
Informacija apie Ispanija. Prieiga per internetą: http://toptravel.lt/salys/ispanija/
3
atidavė savo broliui Žozefui. Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijoms pasiskelbus
nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo
paskutines užjūrio kolonijas – Kubą ir Filipinus. Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi
neutraliteto. Autoritarinis generolo Migelio Prima de Rivera valdymas (1923 – 1931) pasibaigė
Antrosios Ispanijos Respublikos įkūrimu. Respublika suteikė politinę autonomiją Baskų kraštui,
Katalonijai ir Galicijai. 1936-1939 metų laikotarpiu vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo
fašistinis generolo Francisko Franko režimas. Franko diktatūra viešpatavo iki 1975 m. Po Franko
mirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai,
Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms
suteikta autonomija. 1982 m. šalis įstojo į NATO, 1986 m. – į Europos Sąjungą.

4
 2. ISPANIJOS SOCIALINĖ-EKONOMINĖ PADĖTIS

2.1. Demografiniai rodikliai

Demografija – mokslas, tiriantis gyventojų skaičių, sudėtį, teritorinį pasiskirstymą, jų pokyčius,

pokyčių priežastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus
(gimstamumas, mirtingumas, migracija) ir jų sąveiką su ekonominiais,
socialiniais, politiniais, ekologiniais ir kitais veiksniais. Kartais visuomenėje demografija vadinama
tik gyventojų skaičiaus statistika.2

Šalies demografinę situaciją apibūdina šie rodikliai:

 Gimstamumas rodiklis, nusakantis, kiek gimimų per metus tenka 1000 gyventojų tam
tikroje teritorijoje;3
 Mirtingumas – visų per tam tikrą laikotarpį mirusių žmonių ir vidutinio gyventojų
skaičiaus santykis arba mirusiųjų ir rizikos populiacijos narių stebėjimo laikotarpių sumos
santykis. Šis rodiklis dažniausiai yra apskaičiuojamas 1000, 10 000, 100 000 gyventojų;4
 Natūralusis gyventojų prieaugis – gimstamumo ir mirtingumo skirtumas. Gimstamumas,
mirtingumas ir natūralusis gyventojų prieaugis skaičiuojamas tūkstančiui gyventojų ir
išreiškiamas promilėmis (‰). Kai žmonių daugiau gimsta nei miršta tada natūralusis
prieaugis yra teigiamas, o kai gimstamumas mažesnis už mirtingumą – prieaugis neigiamas;
5

 Kūdikių (vaikų iki 1 metų) mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų;

 Vidutinė gyvenimo trukmė arba vidutinė numatomo gyvenimo – tai vidutinis metų
skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, esant dabarties mirtingumui. Šis
rodiklis gali būti skaičiuojamas nuo gimimo arba nuo tam tikro amžiaus.
Savo darbe aptarsiu kaikuriuos čia paminėtus demografinius rodiklius.6

2
Vikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Demografija
3
Wikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Gimstamumas
4
Vikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Mirtingumas
5
Prieiga per internetą:
.https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/9kl_visuomenine_geografija/GE_DE_33/teorine_medziaga_3_2.html
6.Vikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vidutin%C4%97_gyvenimo_trukm%C4%97
6

5
 2.2.Gimstamumo lygis Ispanijoje 2011-2015 metais.

1 lentelėje pateikiami duomenis apie gimstamumą 2011-2015 metais.

Iš duomenų matome, kad didžiausias užfiksuotas gimstamumas Ispanijoje buvo 2011
metais-471 gimimų/1000 gyv.per metus. Iš kuriu 243 buvo vyrai, o 228 moteris.
Nuo 2011 metų gimstamumo lygis Ispanijoje mažėjo. Per 5 metus gimimų skaičius
sumažėjo 51 gimimų/1000 gyv per metus. Nors 2014 metais gimstamumo lygis pakylo lyginant
su 2012 metais ir 2013 metais, tačiau 2015 metais gimstamumas vėl pradėjo mažėti.

500 471 454

450 425 427 420
400
350
300
243 228 234 220
250 219 206 220 206 216 203
200
150
100
50
0
2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai

bendrų gimimų/1000 gyv. per metus Vyrai

Moteris

1 lentelė
Šaltinis: http://www.datosmacro.com/demografia/natalidad

6
 2.3.Ispanijos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2011-2015 metais.

Iš pateiktos lentelės matome, kad nuo 2011-2015 m. bendra gyvenimo trukmė keitėsi tiktai
1-ais metais. 2011m, 2012m, 2015 metais gyvenimo trukmė buvo 82 metai. Situacija nežymiai
pasikeitė 2013-2014 m. kuomet gyvenimo trukmė pailgėjo iki 83 metų.
Nagrinėjant vyrų ir moterų gyvenimo trukmę 2011-2015 m. pastebima didesnių pasikeitimų.
Moterų gyvenimo trukmė ilgesnė 5-ais metais, nei vyrų. Moterų gyvenimo trukmę 2011m,
2013m, 2014m, 2015 metais sudarė 85 metai. Vyrų 2011m, 2012m, 2013m, 2014 metais-79
metai. Moterų gyvenimo situacija pasikeitė 2012 metais, kuomet gyvenimo trukmė sumažėjo iki
84 metų. Vyrų gyvenimo trukmė pasikeitė 2015 metais, kuomet gyvenimo trukmė pailgėjo iki 80
metų.

86
85
84
83
82
Bendra Gyvenimo trukmė
81
Moterų
80
Vyrų
79
78
77
76

2 lentelė.
Šaltinis : http://apps.who.int/gho/data/view.main.SDG2016LEXv?lang=en

7
 2.4. Kūdikių mirtingumas Ispanijoje 2011-2015 metais.

Pagal statistiką, daugiausia kūdikių mirčių įvyksta dėl tokių priežasčių: įgimtų
ydų,perinatalinio periodo ligų, įgimtų formavimosi ydų, deformacijų,chromosomų anomalijų,
kvėpavimo sistemos ligų, infekcinių ir parazitinių ligų, piktybinių navikų, kraujotakos sistemos
ligų.
Iš pateiktos lentelės matome, kad per 2011-2015 metus. kūdikių mirtingumas sumažėjo 0,48
mirusiųjų tenkančių 1000 gimimų. Didžiausias mirtingumas buvo 2011 metais-3,21. Mažiausias
2015 metais-2,73.

3.3

3.2 3.21

3.1
3.08

3
2.96
2.9
2.84 mirusiųjų/1000 gimimų
2.8
2.73
2.7

2.6

2.5

2.4
2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai

3 lentelė

Šaltinis: http://knoema.ru/atlas/Испания

8
 3. EKONOMINIAI RODIKLIAI

3.1.Ispanijos bendrasis vidaus produktas

Ekonominiai rodikliai, tai Bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), BVP 1

gyventojui ir jo augimo tempai.
BVP apibūdina valstybės turtingumą – tai visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų
paslaugų dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui.Bendrojo vidaus produkto statistika skaičiuojama
bei pateikiama ketvirčiais (taip pat pateikiama ir pilnų metų statistika) ir gali būti vertinama tiek
vienam gyventojui (parodo ekonominį išsivystymo lygį), tiek ir bendrai visai valstybei (parodo jos
bendrą ekonominį pajėgumą).7
BVP gali būti apibrėžtas trimis būdais:
1. bendrasis vidaus produktas – tai įvairių institucinių sektorių arba įvairių ekonominių
veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės, pridėjus mokesčius ir neįskaitant
subsidijų prekėms (nepriskiriamų sektoriams ar ekonominėms veiklos rūšims),
suma. Tai taip pat balansuojantis straipsnis visos ekonomikos gamybos sąskaitoje;
2. bendrasis vidaus produktas – tai galutinis rezidentų ūkinių vienetų prekių ir
paslaugų panaudojimas (faktinis galutinis vartojimas ir bendrojo kapitalo
kaupimas);
3. bendrasis vidaus produktas – tai visos ekonomikos pajamų formavimo sąskaitos
panaudojimo, suma (kompensacijos darbuotojams, su gamyba bei importu susijusių
mokesčių suma, neįskaitant subsidijų, bendrasis likutinis perteklius ir visos
ekonomikos mišrios pajamos).

BVP pokytis – taip pat labai svarbus rodiklis. (Realiojo) BVP pokytis rodo šalies
ekonomikos dinamiką – ar ūkis auga, ar smunka, bei kaip greitai tai vyksta. Lyginant šio
produkto pokytį, lyginama ketvirčio ar metiniai rezultatai. Metiniai rezultatai lyginami su
praėjusiais metais, o ketvirtiniai bendrojo vidaus produkto duomenys gali būti lyginami su
praėjusiu ketvirčiu, arba su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu.

BVP vienam gyventojui – ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo

lygį. Kuo bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui mažesnis – tuo ekonomiškai skurdesnė
šalies ekonomika bei šalyje gyvenantys žmonės.
8

7
Bendrasis vidaus produktas. Prieiga per internetą:http://www.finansistas.net/bvp.html

8
Ten pat.
9
 3.2. ISPANIJOS BVP AUGIMO TEMPAI

Pateiktoje lentelėje parodyta, kaip kito BVP augimas 2011-2015 metais. Per 2011-2015
metus BVP augimas sumažėjo 288,86 mlrd.
Lyginant su 2011 metais BVP 2012 metais sumažejo 147,97mlrd., o 2013 metais-118,66
mlrd. Tam įtakos galėjo turėti buvusi 2012 metais sunki Ispanijos ekonomikos padėtis.
Tačiau situacija pradėjo keistis 2014 metais, kaip BVP padidėjo 12,08 mlrd. lyginant su
2013 metais. Kad ir kaip buvo tikėtasi dar didesnio BVP augimo 2015 metais, jis sumažėjo
dar labiau nei buvo sumažėjęs 2012 metais.
2015 metų BVP viršijo 2012 metais užfiksuota rezultatą-sumažėjo 140,89 mlrd.

1600 1487.92
1369.26 1381.34
1400 1339.95
1199.06
1200

1000

800

600

400

200

0
2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai

mlrd.USD

4 lentelė

Šaltinis: http://ru.theglobaleconomy.com/Spain/GDP_current_USD/

10
 3.3. Ispanijos BVP tenkantis vienam gyventojui 2011-2015 metais.

Iš lentelės matome, kad Ispanijos BVP tenkantis vienam žmogui labai žymiai nekito. Per
2011-2015 metus BVP vienam žmogui padidėjo 265,06 mlrd.dol.
Lyginant su 2011 metais, BVP vienam žmogui 2012 metais sumažėjo 813,71 USD, o 2013
metais- 1211,86 mlrd.dol. Kaip ir bendro BVP taip ir BVP tenkančio vienam žmogui augimas
vel prasidejo 2014 metais, kai šis rodiklis padidejo 484,45 mlrd.dol lyginant su 2013 metais. Tuo
tarpu 2015 metais BVP vienam žmogui viršijo 2011 metais užfiksuota rezultatą- padidėjo 265,06
mlrd.dol.
Apibendrinant galima sakyti, kad Ispanijos BVP vienam žmogui 2012-2013 metais
išgyveno krizinį laikotarpį. Tuo tarpu nuo 2014 metų, o ypač nuo 2015 metų vėl prasidėjo BVP
vienam žmogui augimas. Per 2011-2015 metų laikotarpį padidėjo BVP tenkantis vienam šalies
gyventojui. Tuo tarpu BVP augimas sumažėjo.

31000
30587.55
30500 30322.49

30000
29595.08
29508.78
29500
29110.63
29000

28500

28000
2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai

mlrd.dol

5 lentelė

Šaltinis: http://ru.theglobaleconomy.com/Spain/GDP_per_capita_PPP/

11
 4.ISPANIJOS PREKYBA

4.1.Eksportas

Eksportas – įstatymais reglamentuotas prekių ir paslaugų išvežimas iš vienos valstybės į kitą,

dažniausiai jas ir parduodant. Priklausomai nuo konteksto, terminas gali reikšti eksporto procesą
arba proceso apimtis. Eksportui priešingas terminas yra importas, prekių ir paslaugų įvežimas į
valstybę.
Eksportas yra svarbi tarptautinės prekybos dalis. Eksporto prekės ir paslaugos paprastai tiekiamos
valstybės (vietinių) gamintojų/tiekėjų, o galutinis jų vartotojas yra užsienio valstybės gyventojai ar
organizacijos. Prekybinis eksportas paprastai reglamentuojamas eksportuojančios valstybės ir
valstybės gavėjos muito įstatymų.9
Ispanijos prekyba vaidina reikšmingą vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje, sudarydama
daugiau kaip pusę jos bendrojo vidaus produkto (toliau-BVP).
Ispanija yra 16-oji didžiausia eksporto ekonomika pasaulyje ir 28-oji sudėtingiausia
ekonomika pagal Ekonominį Sunkumo Indeksą (ECI).
Toliau lentelėje pateikiami duomenis,parodantis 2011-2015 metų eksportą milijardais
dolerių, tekusi Ispanijos šaliai už eksportuotas prekes.

318.6
310.9

298.1

285.9
278.1

2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai

mlrd.Dol

6 lentelė

Šaltinis: http://wits.worldbank.org/CountryProfile/en/Country/ESP/Year/2015/Summarytext

Wikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Eksportas

9

12
 Geriausios eksporto prekės eksportuojamos į kitas šalis yra:

 Automobiliai ir jų dalys;
 Pramoniniai mechanizmai;
 Elektriniai mechanizmai;
 Naftos ir mineralinis kuras;
 Medikamentai;
 Vaisiai ir riešutai;
 Prekes pristatantys sunkvežimiai;

Toliau lentelėje pateikiami duomenis parodantis eksportą pagal produktus, milijardais

dolerių.

GERIAUSIOS EKSPORTO PREKĖS EKSPORTO APIMTIS $

Automobiliai ir jų dalys $49,7

Pramoniniai mechanizmai $22,2
Elektriniai mechanizmai $15,7
Naftos ir mineralinis kuras $13,8
Medikamentai $11,3
Vaisiai ir riešutai $9,0
Prekes pristatantys sunkvežimiai $6,2
7 lentelė

Šaltinis: https://globaledge.msu.edu/countries/spain

Svarbiausi Ispanijos eksporto partneriai yra:

 Prancūzija- 15,94%;
 Vokietija-11,15%;
 Italija- 7,69 %;
 Nyderlandai- 3,27%;
 Jungtinė Karalystė- 7,51%;
 Portugalija- 7,38%;
 JAV- 4,70%;
 Belgija- 2,74%;
 Morokas- 2,52%;
 Turkija- 2,09%.

13
 Toliau lentelėje pateikiami duomenis parodantis eksportą pagal šalis, milijardais dolerių.

SVARBIAUSI EKSPORTO EKSPORTO APIMTIS $

PARTNERIAI
Prancūzija $42,9
Vokietija $30,0
Italija $20,7
Nyderlandai $8,8
Jungtinė Karalystė $20,2
Portugalija $19,9
JAV $12,6
Belgija $7,3
Morokas $6,8
Turkija $5,6
8 lentelė

Šaltinis: https://globaledge.msu.edu/countries/spain

4.2. Ispanijos Importas

14
 Importas- tai yra užsienio valstybės prekių ir paslaugų ar kitų objektų, dažniausiai skirtų
prekybai, įstatymiškas įvežimas į valstybę.10
10 lentelėje pateikiami duomenis, parodantis 2011-2015 metu importuotu prekių apyvartą
milijardais dolerių.
Didžiausia importuotu prekių suma buvo 2011m,2015 metais. 2011 metais importuotu
prekių suma buvo 362,8 mlrd.dol. 2014 metais truputi mažiau-350,9 mlrd.dol. Lyginant su
2011 metais, 2014 metų apyvarta sumažėjo-11,9 mlrd.dol.
2012 metais importuotu prekių suma sumažėjo 37 mlrd.dol. lyginant su 2011 metais.
Situacija pradėjo gerėti nuo 2013 metu, kuomet apyvarta padidėjo 6,4 mlrd.dol. lyginant su
2012 metais. O 2014 metais situacija dar labiau pagerėjo, kuomet apyvarta padidėjo 18,7
mlrd.dol. lyginant su 2013 metais. Tačiau gerėjančia apyvarta Isanija džiaugėsi neilgai.
2015 metais importuotu prekių suma staigiai sumažėjo 45 mlrd.dol. lyginant su 2014 metais.

362.8

350.9

332.2
325.8

305.2

2011 metai 2012 metai 2013 metai 2014 metai 2015 metai

mlrd.dol

9 lentelė.

Šaltinis:http://wits.worldbank.org/CountryProfile/en/Country/ESP/Year/2014/Summary

Geriausios importo prekės, importuojamos iš kitų šalių:

10
Wikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Importas
15
  Nafta ir mineralinis kūras;
 Automobiliai ir jų dalys;
 Pramoniniai mechanizmai;
 Elektriniai mechanizmai;
 Medikamentai;
 Plastikas;
 Rūbas-ne mezginys;
 Organiniai chemikalai;
 Geležis ir plienas;
 Preciziniai instrumentai.

Toliau lentelėje pateikiami duomenis parodantis importą pagal prekes, milijardais dolerių.

GERIAUSIOS IMPORTO IMPORTO APIMTIS $

PREKĖS
Nafta ir mineralinis kūras $42,8
Automobiliai ir jų detalės $38,8
Pramoniniai mechanizmai $29,3
Elektriniai mechanizmai $23,8
Medikamentai $14,7
Plastikas $10,7
Rūbas-ne mezginys $9,4
Organiniai chemikalai $9,3
Geležis ir plienas $8,2
Preciziniai instrumentai $7,5
10 lentelė

Šaltinis: https://globaledge.msu.edu/countries/spain

Importinių prekių galutinis vartotojas yra valstybės, į kurią importuojama, gyventojai ir

organizacijos, o pardavėjas/tiekėjas – užsienio valstybių gamintojai, tiekėjai. 

16
 Svarbiausi Ispanijos importo partneriai yra:

 Vokietija- 13,22%;
 Prancūzija- 10,96%;
 Kinija- 8,79%;
 Italija-6,39%;
 JAV- 4,73%;
 Jungtinė Karalystė- 4,63%;
 Nyderlandai-4,22%;
 Portugalija- 3,95 %;
 Belgija-2,60%;
 Algeria-2,39%.

Toliau lentelėje pateikiami duomenis parodantis importą pagal šalis, milijardais doleriu.

SVARBIAUSI IMPORTO IMPORTO APIMTIS $

PARTNERIAI
Vokietija $39,8
Prancūzija $33,0
Kinija $26,4
Italija $19,2
JAV $14,2
Jungtinė Karalystė $13,9
Nyderlandai $12,7
Portugalija $11,9
Belgija $7,8
Algeria $7,1
11 lentelė

Šaltinis: https://globaledge.msu.edu/countries/spain

5.PREKYBOS SĄLYGOS

17
 5.1. Muitų tarifai

ES šalys vadovaujasi Europos Bendrijos bendruoju muitų tarifu (TARIC), pagal kurį yra taikomi
importo muitai prekėms, įvežamoms iš ne Europos Sąjungos šalių. Daugeliui žaliavų, įvežamų į
Ispaniją, yra taikomas labai mažas arba nulinis importo muitas. Importuojant pramonines prekes,
importo muitas svyruoja nuo 5 iki 17%. Importo muitai žemës ūkio produktams yra nustatomi
remiantis bendrąja žemės ūkio politika, t.y. importo muitai yra tokie, kad būtų suvienodintos jų
kainos su ES produktų kainomis. Importo muito dydis priklauso nuo sutarties, kurią Ispanija yra
pasirašiusi su šalimi eksportuotoja.11

Importo apribojimai. Daugumą prekių į Ispaniją galima įvežti be apribojimų. Įvežant kai kurias
prekes (traktorius, sprogmenis, auksą, sėmenų ir kt.) reikalingas užsienio prekybos generalinio
direktorato leidimas. Importo licencijos reikalingos įvežat prekes, kurioms yra nustatytos kvotos.
Dėl importo licencijos importuotojas turi kreiptis į Prekybos sekretoriato generalinį registrą. Prie
prašymo suteikti licenciją turi būti pridėta sąskaitafaktūra (joje turi būti informacija apie frachtą ir
draudimą, prekės C.I.F. kaina, neto ir bruto masė, sąskaitos numeris). Licencijos paprastai galioja 6
mėnesius, tačiau galiojimas gali būti pratęsiamas.

Importo dokumentai. Įvežant prekes į Ispaniją reikalingi šie dokumentai:

1. Sąskaita-faktūra. Nėra nustatyta jokios specialios formos. Turi būti originalas ir 1 kopija.
Sąskaitoje privalo būti informacija detaliai apibūdinanti prekes ir pačią prekių siuntą, prekių kiekis,
bruto ir neto svoris kilogramais, prekės vieneto kaina, visa kaina, informacija apie pirkėją ir
pardavėją.
2. Pro-forma sąskaita Ispanijoje gali būti reikalinga importuotojui kreipiantis dėl importo licencijos.
Dėl pro-forma sąskaitos turinio ir kopijų skaičiaus (paprastai reikalingos 6 kopijos) turi būti sutarta
su importuotoju.
3. Važtaraštis.
4. Pakuotės sąrašas nėra būtinas, tačiau pakuotės sąrašo buvimas palengvina muitinės
formalumų atlikimą.
5. Prekių kilmės sertifikatas.
6. Importo licencija. (Jei reikalinga)

7. Draudimo polisas. (Jei reikalingas)

8. Kiti dokumentai.

11
Prieiga per internetą:
http://www.ved.gov.ru/exportcountries/es/about_es/laws_ved_es/customs_tariff_es/
18
Ispanija yra prisijungusi prie ATA laikinojo įvežimo ir išvežimo konvencijos.
Kroviniai, turintys ATA karnetą, gali būti laikinai įveþami į Ispaniją nemokant
muito ir kitų importo mokesčių. Prekes laikinai įvežant į Ispaniją perdirbimui, reikalingas Prekybos
sekretoriato patvirtinimas.
Laisvosios prekybos zonos. Į laisvąsias prekybos zonas prekes galima įvežti nemokant muitų ir
kitų mokesčių. Laisvosiose zonose galima laisvai atlikti įvairias operacijas su prekėmis: perdirbti,
rūšiuoti, pakuoti ir kt. Laisvosios prekybos zonos yra daugumoje Ispanijos oro ir jūrų uostų, taip pat
ir Ceutoje bei Meliloje. Stambiausios laisvosios zonos yra Barselonoje, Kadize ir Vigo. Muitai ir
kiti mokesčiai sumokami tik kai prekės forminamos importui į Ispanijos rinką.
Pridėtinės vertės mokestis. Ispanijoje yra taikomas standartinis 16% dydžio PVM. Sumažintas
7% PVM taikomas maisto produktams, vandeniui, knygoms, laikraščiams, žurnalams, farmacijos
produktams, mokykliniams reikmenims.

IŠVADOS

19
1. Ispanija yra penkta pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika (pagal nominalųjį BVP) ir
keturiolikta pasaulio ekonomika pagal perkamosios galios paritetą. 2012 m. Ispanija buvo
aštuoniolikta pagal dydį pasaulio eksportuotoja ir šešiolikta pagal dydį importuotoja. Tarp
žinomiausių pasaulyje Ispanijos prekinių ženklų yra Freixenet (putojantis vynas), Chupa
Chups, Telefonica (telekomunikacijos), Repsol (energetika), Zara;

2. Ispanijos šalis įeina į labiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą. Sąraše Ispanija užima 23-ia vietą;

3. Svarbiausios ekonomikos šakos yra pramonė: automobilių dalių ir aksesuarų gamyba, audio
ir video technika, metalo apdirbimo pramonė, avalynės gamyba, organinė bei neorganinė
chemija. Taip pat  turizmas ir žemės ūkis;

4. Svarbiausi eksporto ir importo partneriai, kaip matome iš 8 ir 11 lentelės-

yra Prancūzija ir Vokietija. Į šias šalis ir iš jų, yra daugiausia importuojama ir
eksportuojama prekių;

5. Nepaisant sunkios Ispanijos ekonomikos padėties 2012 metais, Ispanijos situacija

tarptautinėje prekyboje pagerėjo. Krizės metu Ispanija ženkliai sumažino importą, padidino
eksportą ir pritraukė daugiau turistų. 2013 m., pirmą kartą per tris dešimtmečius, Ispanija
turėjo teigiamą užsienio prekybos balansą..

LITERATŪROS SĄRAŠAS

20
1. Informacija apie Ispanija. Prieiga per internetą: http://toptravel.lt/salys/ispanija/.
2. Muitų tarifai. Prieiga per internetą:
http://www.ved.gov.ru/exportcountries/es/about_es/laws_ved_es/customs_tariff_es/.
3. Demografija. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Demografija.

4. Gimstamumas. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Gimstamumas

5. Mirtingumas. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Mirtingumas

6. Natūralusis gyventojų prieaugis. Prieiga per internetą:

https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/9kl_visuomenine_geografija/GE_DE_33/teorine_me
dziaga_3_2.html

7. Gyvenimo trukmė.. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vidutin

%C4%97_gyvenimo_trukm%C4%97

8. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duotais duomenimis. Prieiga per internetą:

http://www.datosmacro.com/demografia/natalidad
9. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duotais duomenimis. Prieiga per internetą:
http://apps.who.int/gho/data/view.main.SDG2016LEXv?lang=en

10. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duotais duomenimis. Prieiga per internetą:
http://knoema.ru/atlas/Испания

11. Bendrasis vidaus produktas. Prieiga per internetą:http://www.finansistas.net/bvp.html

12. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duotais duomenimis. Prieiga per

internetą:http://ru.theglobaleconomy.com/Spain/GDP_current_USD/
13. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duotais duomenimis. Prieiga per internetą:
http://ru.theglobaleconomy.com/Spain/GDP_per_capita_PPP/

14. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duota medžiaga. Prieiga per internetą:
http://wits.worldbank.org/CountryProfile/en/Country/ESP/Year/2015/Summarytext

15. Wikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Eksportas

16. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duota medžiaga. Prieiga per internetą:
https://globaledge.msu.edu/countries/spain

17. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duota medžiaga. Prieiga per

internetą:https://globaledge.msu.edu/countries/spain
18. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duota medžiaga. Prieiga per
internetą:http://wits.worldbank.org/CountryProfile/en/Country/ESP/Year/2014/Sum
mary

21
19. Wikipedia. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Importas

20. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duota medžiaga. Prieiga per internetą:
https://globaledge.msu.edu/countries/spain

21. Šaltinis: sukurta autoriaus remiantis duota medžiaga. Prieiga per internetą:
https://globaledge.msu.edu/countries/spain

22. Muitai.Prieiga per internetą:

http://www.ved.gov.ru/exportcountries/es/about_es/laws_ved_es/customs_tariff_es/

22